IS TAUTOS PRAEITIES l5IQRlJ~ 2 II () 0

Rasa BANYTE

Jura ir zmones. Keletas pastebej im4 apie pajurio balt4 gyvensenq Ir

y.

paproCius senaJame gelezies

y. •

amz luJe Vi/fljaus un;vcr~ilera ~, U,.,iversilelO 3, LT 2734 Vilnius. Gaula 2000 ro, gcguie, 15 d. PJleikra spauddi 2000 m. biriclio 9 d.

Vandenys atskiria ir sujungia pasaulius, jie gali riboti vienq imonilj bendruomen~ nua kitos ir gali bOli prie­mane jams susieti - priklausomai nua apJinkybilj -taikiam bendradarbiavimui arba kariniam susidOrimu i. Aktyviausi lie, kurie turi daugiau irtobuJesnilj vandens transporto priemonilj. Tai paprastos tiesos, jrodytos tiek finikiecilj ar vikinglj istorijos faktlj, tiek koJonizacijos pietras naujaisiais amiia is. Naudotis jOnj keliais zmo­nems niekada nebuvo paprasta, lodel tyrinetojai pa­stebi, jog net suman Os sen4i4 civilizaci jlj jOrininkai, vengdami pavojl.j, alstumus jOrose slengdavosi jveikli elapais - nuo vienas salos iki kilOS arba plaukdami neto!i pakran~ilj, Tokiose jorose, kur plaukiojimaseta­pais yra jmanomas, a vandenys lam tikru metlj laiku ramesni, galima atstumus jveikli ir papraSlesnilj kan­slrukcijlj laivais. JU ros pakrancilj gyvenlojai nebOtinai esti ypac suman Os jOrininkai, taCiau tikrai nebOna taip, jog imones, gyvenantys prie didesnio vandens telki­nio, nemoketll pasigaminti bent primityviausios van­dens susisiekimo priemanes. Papras~iausiais luotais arvaltimis, malyt, nera labai paprasla kirsli jor<j skersai i~ilgai, taCiau lai yra pakankamos plaukiojimo priemo­nes "gyvenant i~ joros" - joje .zvejajant ar renkant kilas gerybes.

Siame straipsnyje noreciau atkreipti demesj j kai ku­riuos faktus pajOrio baltlj senoja geleiies amiiaus ar­cheologineje mediiagoje, kurie leikia pagrindq spelio­nems apie laivybos reiksm~ to meto RYllj Baltijos re­gione,

Balti jos juros. kaip vandens kelio I tukstantmeCio po Kr. pi rmojoje puseje, vaidmenj mokslininkai pabrezia

kalbedami apie vadinamqjj joros keli<j, kurio pradfia buvo Fektijo uoslas (dab. Oland ija). I~ ~io punklo, api­plauk~ lUllandijos pusiasalj, romenlj laivai pasiekdavo didii4ilj Germanijos upilj fiat is, platindami Pareines ir Galijos provincij4 prekes (1). Vieno tipa "barbari­zuot4" form4 dirbinilj papl itimas Baltijos jOras regione rode jlj gyventajlj tarpusavio ry~ius (2). M. Tempel­mann-M<jczynska, tyrinedama Vidurio ir Rytlj Barbari­cumo moterlj aprangos elementus, aptika nemaiai 10-kilj devesenas pana~um4 larp Paelbes germanlj ir va­karl! bal t4 "mados'" (ypac rameni~kojo laikotarpia II pu­seje), kokilj maiiau randama terilarijase, kuriose sau­suma jungia Siaures joras ir Ba/tijos jOras rytines pa­krantes (3J. Tokie drabuiilj devesenas ar mirusi4jLj lai­dojima kastlumo unifikacijos bruoiai galeja alsi rasti palaikanl ry~ius per jOrCj ar juros saltj gyventajus, a ne l ik Vidurio Eurapos sausumos keliais. Tyrinetojai pa­slebi, jagjOros kelias galejo tapti itin svarbus III a., kuo­met susilpnejo gencilj ry~iai "ginlaro keliu" (4).

Europos senlljlj kultorlj Jaiv4 ir laiveli4 pavidalai at­kuriami ne lik pagal original4 archeolagines liekanas, bel ir pagaJ i4 ikonografinl;! mediiag<j uollj rariiniuose, keramikos puo~yboje, galiausiai paga! Jaiv4 simboli­nrus modelius, kurie buvo pagoni~k4 dievybilj atribu­tai . Piettl Skandinavijoje (Danijoje) falvaria amziaus aukojimtl vietase randami va lcitl madeliai, kurie, da­nlj Iyrinelaja K. Randsbargo nuomone, buva skirti le­mes vyri~kos ir mOleriskos Iylies dievybems (5). BOtenl temes, j kurios sqvok<j jejo ir sausuma, ir jura, 0 ne Vandens dievlj sriCiai. Kokiais vardais buvo vadinami Piellj Skandinavijos iman ilj dievai, kuriems nuo ial­vario amiiaus buvo aukoti laivai/va/tys arba ilj simbo­l iai ir modellai? Ankstyv4il./ german4 likejimai apra~yti Tacito darbe, kuriame minima vienas sveb4 genties deive Isis, turinti liburnos(lengvo ir grerla laivo) simbo­Ii· Vikinglj laikais siaures germanlj milalogijaje lakl Jai­Vq (kartu su ve:f:imo, arklio ir auksinio ~erna simboliais) turi dievas Frejus, kurio "porininke" sesuo Freja buvo moleriskoji vaisingumo deive. Manoma, jog Frej., pa­veldeja Tacito aprasYlogerman4 "deives motinos" Nert­hus kuJto elementlj. K, Randsborgas laivlj ir jlj modelilj aukojimus priskiria vaisinguma kulto sritiai, nors pa­stebi, jog negalima ankslyvosios mitologijos vaizdini4

}Ura ir zmones. Keletas pastebejiml..! apie pajOrio baltl..! gyvensenq ir paproCius senajame geleiies amiiuje JSSN 1392-0456

•

•

IS TAUTOS PRAEITIES

irdievlj veiksmlj visi~kai tapatinli su vikinSlj !aikLj like­jimais, kuomet'!aivai is lieslj buvo tiek tobulas lechno­loginis kOrinys, tiek pagrindine ekonomines bei politi­nes ekspansijos priemone (6). Tode1 nea isku, ar galima I tOkstantmeero pabaigos skandinavlj1aidojimo laivuo­se ar laivlj form~s akmeninese konslrukcijose paprotj paga! prasm~ visiskai sutapatinli su romengkojo peri­odo stuseg~rdo kapinyno Bornholmo saloje kai kurilj kaplj raidosena. Apie paslar"!j<t siek tiek plaeiau.

Sluseg~rdo kapinyne 467 griauliniLj palaidojimlj tar­pe buvo i~lirti 45 kapai, kuriuose buvo laiveli4/varCilj liekant~ ar pedsaklj. ~iame kapinyne buvo i~tirla is visa beveik 1400 degintiniLj ir griautinilj kapll (7). KapLj su valtimis grupe buvo isskirla paga l tiesioginius ir netie­sioginius pozymius. Pirmuoju atveju kalbama apie val­ties formos medienos iymes duobeje arba pailgas der­vos juosteles, antruoju - apie kape i~ akmenlj sudetus valties formos remus ar sudetingesnes akmen4 kon­slrukcijas arba apie Irapecin~ kapo duobes form"!. Pas­larieji parametrai, i inoma, laikomi maiiau patikimais. Visos Sluseg~rdo kapinyne paaukolos valtys buvo pa­gaminlos be geleiinilj kniedii4, taigi skaptavimo tech­nika (8). Tyrinetojas O . Cruml in-Pedersenas pastebi, jog valcilj form<l ir dydj buvo nelengva rekonsl ruoli ne l ik delIo, kad liko zemeje tik usese1iaiu, bel irdelto, kad mirusiajam jos aukotos ir dalimis arba po pus~ laive­lio, 0 jLj pozicija kape nevienoda. Mirusiej i kartais ran­dami paguldyti valties dugne, 0 kartais poapversta val­timi (9). Sios aplinkybes priverte archeologus labai kruopStiai dokumentuoti kasinejimlj eig<j, derinant de­talius pjOvi4 ir horizonlaliLj planlj brei inius, kurie bu­vo daromi kaskart nukasus 3-5 em sluoksnelj. Slu­segArdo tyrinelojai vartoja dar vienq parametr<j, kuris padeda skirti skoblini4 karstlj medienos zymes nuo skobtiniLj valcilj liekanLj. Manoma, jog skoblinilj kars­tLj plotis sieke iki 0,6 m plocio, tuo tarpu laiveli4lval­ei4 - 0,8 m ir daugiau. TaCiau si laisykle taip pat nera absoliuti. SuskirsCius kapinyno laivelius i 2 grupes pa­gal jlj ilgj: 1) apie 3 m ilgio vallis, 2) apie 5 m ilgio vallis, - paaiskejo, jog trumpesniljjlj laivelilj plotis, ui­fiksuotas kape, buvo 0,7-1,0 m, 0 ilgesni4j4 laivelilj N~~ri41t plotis kape sieke daugiausia 0,55-0,70 m (1 0). Kapuose su laiveriaislvaltimis SlusegMde mirusieji buvo la idojami larp 80/90 ir 250/260 met4 po Kr. O. Crum­l in-Pedersenas pateikia jvairias lyrinetoj4 nuomones del kap4 su laivais ar laiv4 formos akmenLj klojiniuose prasmes, taciau paIS jis yra ~alininkas 105 teorijos, pa­gal kUrlq laivLj aukos (tiek pelkese, liek kapuose) buvo skirtos vaisingumo diev4 porai. Kaip jau auk~eiau mi­nejau, Tacilo laikais manoma buvus deives Nerthus ir dievo Njord(pastarasis imamas g vikinSlj laikLj mitolo­gijos) (1 1) jungties, kurios funkcijas viking4 laikais ,gy­ja Freyja ir Freyr dievlj para. ~ ie dievai valde vejus if or'l, la igi nuo j4 valios priklause tiek zemes vaisi4 ga­myba, tiek zvejyba ar sekmingas plaukiojimas juromis (12). Jdomu, jog Frejus, ne~damas gerybes, atplaukia kasmet laivu jOromis i~ nezinomo pasaul io (13). Crum­lin-Pedersenas ne tik laivelius kapuose sieja su vaisin-

sumo kul lU, bet ir luose kapuose palaidotus fmones laiko buvus vaisinsumo dievLj poros kuho fyniais, ku­riais garejo buti tiek moterys, liek vyrai (14). Kapuose su vallimis Bornholme buvo palaidoti ir vyrai, ir mote­rys, todel, anol Crumlin-Pederseno, ~ilj kap4 negalima laikyti jOreivysles ar pasaul ietines va1dzios simboliais . Taip pal atmetama galimybe, jog valtys kapuose buvo skirtos prakt inei funkeijai - pakeisti skobtinius karstus, nes nemazojedalyjeto tipo kap4 Slusegarde buvo ras­la valci4 dari4, kurios kape turejo pars pro toto prasm~ (15). K. Randsborgas pastebejo. jog galbOI tiesiogiai kapus su valtimis ski rli vaisingumo dievll iyniams yra per dr'l5U, taciau Crumlin-Pederseno poziuri galima laikyli hipoleze buvus likejimo, kad mirusieii ir j4 lyS­muo buvo susiel i su laivo galiomis ir io vieta mitologi­joje (16). ~ i ai lemai idomi tebera 1920 meta is paskelb­ta M. Eberto trumpa Iyginamoji studi ja apie kelion~ j Anapusinj Pasaulj laivais/valtimis (17). Tyri nedamas lai­vo simbolio ar pal': i4 laivLj germanlj laidosenoje inter­pretacii4 galimybes, sis aulorius alkreipia demesj, jog vahis yra senas laidolUvilj rilualo komlxmentas Vidur­femio jOros regione- Senoves Egipto ir Mino epochos Krelos kulturlj mene vaizduojamos barkos, kuriose ve­f amas mirusysis, arba vallis yra dalis laidojimo proee­sijoje teikiam4 auk4 (18). Kaip allka ir transporlO prie­mone, susijusi su mirusi4jlj pasauliu, va lli s yra tokia pat sena kaip ir veiimas. M . Ebertas jrodo, jog laivLj/ valCi4. kaip perkelimo j Anapusj simbolj, germanai ne­ra perem~ i~ kontakt4 su gra ik4-rOmenlj civi lizaei ja IIOkstanlmeclo po Kr. pirmoje puseje. ~iaures Europa­je ~is vaizdinys uffiksuotas laivo formos akmen4 kloji ­niuose vi~ kaP4 ar raifiniuose akmen4 plok~tese ve­ryvajame falvario amiiuje-ankstyvojo gelezies ami:iaus pirmoje puseje (1 9). ~i religine ideja, anol M. Eberto, atgimsta 300- 600 m. po Kr. "vidiniu" germanLj pomir­tinio pasaulio supratimo pagrindu, 0 ne del tiesioginio i4 susidorimo su Romos provincij4 kul tOra. Tikru sko­lin iu i~ graikLj-romenLj IUrelLj bOti laikomas paprOlys deli j kap'l mirusiajam monet"!. Beje, M. Ebertas paste­bi, jog ~is skol inys greiCiausiai german4 perimtas gana pavidutiniskai, juolab, tai vyko tuo pat metu, kai palys Romos imperijos gyventojai buvo jlakojami jvairiausi4 religini4 kult4, 0 "tautineN Homero laikLj samprala apie Charonil, Stiksq ir Had" tapo grynai literatOros, 0 ne fmon ilj tikejimo dalimi (20). 1926 metais A. Stockas pareme M. Eberto poiiOrj del taivo/valties vaizdinio vietos germanLj pomirtinio gyvenimo sampratoje, pa­teikdamas nuorod" j VI a. pirmos puses autoriaus Pro­kopi jaus i~ Cezarejos veikalo "Karo su gOlais" IV kny­gos 20 skyri4 (21). 42- 57 skirsnelyje Prokopi jus uira­~e pasakojim<j apie Britijos sarq if jos gyvenloju5, kurj pats perteike su abejone, bel esil daug i:moniLj buvo papasakotLj faktl.[ liudininkai (22). Paslaroji Prokopi­jaus pastaba reidfia speti, jog jis ufra~e germanLj sak­m~. ESq Britijos saloje, kuri jsiterpusi larp Britanijos ir Thulesalos (23), yra vielinilj gyventojLj paslatyla siena, uf kurios plyti visi~kai kitas negyvas pasaulis, j kurj ..... patekusi bet kokia gyvybe fOsta. Pasakojama, jog ~ioje !;:

z < ~

• " =

ISTORIJ~ 2 000

sa las dalyje susi renka m irus i~ j4 sielos . las laivais atga­bena Bri ti jit supancia okean a pakranc i ~ gyventoja i , kurie nuo seno pavaldus frankams, labau siems duok­les nemoka, nes d irba toki naud ingq darbil kaip miru­s i ~j ~ perkf~limas. Sie l ~ veieja is tampama paei liui : las, kuriam atcina eile naktj budeti, va kare ei na miegoti ir laukia, kol i5girs beld im<l j duris i r bals<), kvie<: ianti pric darbo. Budintysis tuomel ky la is guolio ir cina i pa­kran t~ , kur jo jau lauki a paruo~ t i laivai, apsunk~ nuo nematomlj s i e l~ . Tik p.1Sieku5 Briti jos kranlq, laivas i ~ ­

kart p" lengvej"s, 0 gyvasis la ivi nink<'ls galjs girdeli bal­S'l , kvieCi anti nematomus mirusiuosius jq vard ais ir f e­m i~kos i om is p,lreigybemis. L{l ivas grji ta algal kartu 5U gyvuuju vis iskai pa lengvcj Qs. Ypae: vert inga, jog Pro­kopij us, ufras!;,s ~iq sakm~. pabreie, kad mirusieji pluk­dami ne vieti niq gyventujlj nuosavais laivais, a ypatin­gais - atsiradusia is krante naktj k.lrtu su mi rusiaisiai s. Sic mi rusi4jQ I{livai, nors ir perkrauti, eSq tokie greiti, jog gyvieji irklininkai juos nuirkJuoja iki Britijos salos per va landil, kai tuo tarpu savais Nfcmi~kais" I" iv" is victiniai i rkl uotojai vargiai Bri l i j,! pas iektlj ir po paros.

Kap4 laiveliaf/valtys ka ip Iyri nej imlj objektas taro ;domus ne tik spelio jant j4, kaip simbol io kape, pras­m~, bet i r kaip laivybos teehnikos objektai. SimboIiai kuriami pas itclkus jprastus vaizdinius . Hlltlj neilikel in{l ra st i vall is vietoviLj , esan64 toli nuo v{lndcns tcJk ini lj, laidoj imo paminkluose. Cru mlin -Pedersenils sudMe nuo Kr. eros pradi:ios iki 550 metlj po Kr. I.l idojimo paminkllj, kuriuose bl lt il karl! su laivais/vall imis ar su j {ls s i mbo lizuojan~ia jra nga paplitima lemelapj Si,1U­res ir Ball ijos jlHlj reg ione (24). Daugi.ll1sia jll (Jifiksuo­la Hurn holmo salo;e bei Pietl! SVI:.'<I ijos Skanijos reg ia­no pakranleje, lat iau bendras papl il imo Mealas apima l iek ryti nes Sveclijos pakr.1ntes l3 al tijos jOroje, tick va­karines Norvegijos p.lkrantes bei vienq kap'l pietryCi(! Angli joje.

SlusegArdo kapinyno medi iagos Iyrinelojai rekon sl ­ravo rasl4 la iveli4 lechnines sa vybes, paga l ku ri,1S nu­state, jog 3-5 metrL! ilg;u laiveliai galejo bfl ti naudoja­mi prip lauk illlui pde didesnilj la ivlj ar kabin ami prie jl!, laip pat kasdiene i zvejyba i. Ilgesni ne; 5 metr4 lai­vel iai galejo bCJt i linkami rlaukiojimu i pal ei kranlus ju­ro je (2 5). PR lutl {l ildijos pusiasalio pelkcje N ydame rasl i 4 laiva i, kurie, kaip manama, paaukoti III- IV a. po Kr., buvo pag{l minli is lenllj . jungtlj gelei:inemis kniedemis (26) . Vienas i ~ jll. geriausiai i ~likt?s, <l fuolin is, buvo 23 m i lgio ir 4,4 m f>loCio (27) . NaucJoj ant is lokio dyd.:h o irk liniu laivu , l ikrai pManku I U fl~ti ~ali{l m{lfesll iq - Slu­segA rdo l ipo - v,,1 6 lj . Tai, jog velyvaisiais romeni~kos

itakos lai ka is Skandinavi joje sudclingcsncs lentines kon51rukcijos la ivai nebuvo reti, jrodo I" ivinilj vin ilj ir kniedf ilj radinia i Rytlj ludandi jas i r Fi Ono salas pelki lj auktj vielose (28). Paslaruaju mew nuodugniai Skan­d inavi jos germanlj iureivystes IYSi romeniskuoju peri­odu apzvelg~s C. von Ca rnap-Bornheimas daro i~va ­

d,!, jog tuometin iai siaurin iai barbarai savo visuome­nes karine organizac ija hei laivybos technikos tobul i­nimu pancs&ja i vik ingq I.,ikq visuomen(;,. Skandinavi-

jos .1rcheologiniai radi niai rodo, kokiais pagrindai s re­mesi jau nuo III a. po Kr. prasidejo: romenisk4 Angli jos pakranc ilj puldinej imai, sa ksams atplaukianl jOra, ar­ba Ilj paci4 laik4 zymieji gotlj siautejimai Juodojoje ir Egejo juruse (29) .

Perzvelgus siu os vakarinio ir pieti nio Balt ijos juros regiono areheologinius duomenis, kyla noras pasido­meti, ar jmanoma rasH archeologiniq f{lkt lj apie juros ar apskritai vandens bei laivybos rysj su pajuri o baltlj gyvensen.l senajame gelef ies "miiuje. Netiketas Sqsa­jas su SlusegArdo kapinyno vall im is pateike pietvaka­rilj La lvijoje esant io Mazkatufi kapinyno 194 2 m. ty­rin ej im~ medf iaga. kuri iki ~i ol ner') publ ikuota, 0 ti k cituojama latvi4 areheolog4 darbuose. 1942 m. kasi­nejimlj autori aus E. Siurmso alaskili toje. ~ illo metu salJ­gomoje Rygos istorij os muziejuje (3 D), yra patt' ikti 25 kap4 planai, I"ba i trumpi kapo duobes kontOro pa­ramelrq apra~ymai, radin ilj Sqra~as bei jq fotonuOirau­koso Labiausi,li mano demesj patrau ke kapo Nr. 13 pl anas . E. Sturmsas apra~e kap<\ tik keli ais sa kinia i ~, pazymedamas, jog "kapo duobes kontu f.1S i~ ai ~kejo 72 em gyl yje. kuri sudare 1,5 m ilgio ir 0,3 m ploCio tamsios f emes plolas" . Si deme buvo orientuola l iks­I ia i S-P krypl im i. Pietinis ios galas buvo oval us, 0 ~ia ll­r inis baigesi dviem 40 em ilgio al s i ~akoj im ais. Pagal kapo plnn,! 0,72 m gylyje pietinis jUosvo kontrJro g{l­las, taisyklingai siaurednm<lS iki 15 em plaCio, dar to: ­Si,lSi ilpie 30 em i lS iu. Sio smaigalio gale buvo atideng­las mnl inis puodelis. Apie 30 em i S nuo puodel io, platesn iame "ov{ll iniame" demes gale atidengta anl­kaklc su sli kl inilj karol ilj ir zal var in i4 a~tlloniukes for­mos k"buc iq apVilr'l . 10-20 em j S nu~ pnslan.jjLj rad i­nil! rastos elvi jvijines apyrankes. Jkapiq situaci ja rodo, jog mirusysis (greic iausiai mirllsioji ) buvo ka pe guldy­ta galva j pictlls. 5prendi iant pagal.lnlk'lkles ir ar)yra n­ki4 dydj k<lp<ls prikl,) uso suaugusiajam, IOdel 30 em ploCio deme Iyg ir per si aw a buti skobl inio karstu lie­ka na. Kita vertus, kapo plan"s buvo br,l iiytas ti k radi­nilj Iygyje, ir tebera nea i~k i nei kn po doobes forma, nei jos dydis. Alaskailoje i ~l iku5 io 5e nuotraukme, kuriose fotografuotas va izdas ikapill Iygyje. jUOSVLj f emilj juos­ta yra 1,1ba; ry~k i . P{lgal O. Cruml in-Pederseno pateiktlj valci lj l iekanlj kaplj duobi~ planuose pavyzdzills (31) (z r. 1 iI. , vi r~u je kllireje) norecia u p{ls iu!yti hipotez!i', jog M azkatufi kape Nr. 13 kasinej imlj metu buvo u.:Hi k­sliolas val ties dugllo konturas. siau rejantis pietiniame );ale (z r. 2 iI., k{li rejel "Dvis" kis" nutrukstantis kontu ro );al as siaur inej e puseje galetlj li udyti, jog vallis lai do ji­mo ape i g~ melu buvo ~ numarinta", t. y. pa aukola ti k viena jos da lis. M azkatuz i kapinyno laidosenoje Ira u­kia demesi dar vienas kapas (Nr. 22), ku rio duobes konluro ribose gry~kejo trapee ine maze~ne de me (ir. 2 il.. de~in eje) . Kapo Nr. 22 duobe, orienluota beveik S- Pkryptimi. 0,44 m sylyje buvo 2,05 m i lgio ir 0,90 m placio. los viduje i ~ ry~kej~s trapeCini s kantOras buvo apie 1.5 m ilgio. Pastarojo konturo platus is . ta rsi nu­kirstas. galas ~iaurineje puseje buvo 60 em plocio, 0 palaif)Sniui siaurejlln tis pieti nis - 30 em ploe io . 5iau-

jUra ir Zmo nE.'S. Keletas pastebejimtj apie paj{Jdo baJtt, gyvensenq ir paproc;us senajame geleiie.~ amtiuje ISSN 1392-0456

•

•

It I'

/ It ," ~

E

r--t~'1

I~ I,\UTO<; PRAEITIE<;

SLUSEGARn

II ;\1

./", . ~

, , , '. ,

@

t ':-&". ,, -,

... /

F

o

VIMOSE

---"~

" ,----,0

"~ o (] o o

L

>.

h-- 0

" - -'I

l H

M

GROCHYSTARE

I iI. Virluje hireje; .KilPl/ su vaWmis' pavyz· dliili il Slu~Jrdo hpinyllO (Dallij") pasal

duobill fonnas (pasil' Crumlill·Pedersen O. Bldsr,,· ve ... P. lOO). VitJuje de$ineje; Crochy Stare

pi/bpio Nr. 1 hpo duobe /PoIwif:l1/e gminlJ" Bii/lY5toko vi/ivi/dija Lenk,joje) (p<lgi/I Rusill K. Wst~pnie ... _ P. 108. _ Pilv. 8J. ApKloje; Vil/~;1l gilmybili tinkilmi geleliniili ;rilnkii/i il Vimo5e pelkk IDilnijil) velyvojo romeniiko Iiliko!arpio

ilukojimo vielOS (p<l8dl Cmm/in·Pedersen O. BJdS'd"f! ... P. 190. - Pi/V. 9).

iIIu$ffi/tion. Top Jeft; Examples 01 boat grdvt"S from Slusc8~rd CQ"f! Site (OeIl~rkJ ilccordillS to

pi! fotms (dccording Crumlin·Peckrsen 0. BJdsrdve ... - P.l DO). TOp 'ighl; Crochy Stare (Potwi~tne d,'StriCI, Biillostock 'VQj., Poland).

Barrow 1 - burial pi! (ilccording Rusin K. Wst~pne ... _ P. /90. _ PJv. 99). Below; Tool. from

the Vimosc find of lhe La!e Roman Period (Denmark), including 'ools suiwble for OOJI­

buildillS (.lccording Crumlin·PWefJell O. BlfdsfJve ... _ P. 190. _ Pav. 99). --~

Z < =

ISTORIJ~ 200 0

resniajame konturo gale pastebeti i~ abiejlj pusilj apie 10 em plocio "sparnaiu

, kurilj konturas palaipsniui su­siJieja su plalejanCios trapecines demes kra~tu. Kaip ir kapo Nr. 13 atveju, dabar nejmanoma suzinoti, kaip kei lesi apra~ykj kontunl ribos. Pagal atskirar nubraiiy­Ilj jkapilj situaeijos plan<\ ~ios pasirode 58-66 em gy­Iyje, ~iau rineje kapo duobes puseje. 5prendiiant pa­gal jkapilj padelj (griauCiai nei~l i k~), vyrgkos Jyties mi­rusiojo galva buvo paguldyla larp dviejlj pJok~c i ai nu­skeltlj akmenlj. Kaklosrityje gulejo dvi sunykusios ant­kakles koginiais ar buoieliniais galais bei I grupes la ip­leline sege.lsivaizduojamoje kairiojo peties srityje ras­las geleiinis 23,0 ilgio ir 3,6 em plocio peilis, a prie~in­gas puses galvOgalyje, ui akmens j S, du iel igaliai bei siauraa~men i s pentinis kirvis. Datuojant pagal rastus papuo~alus (32), kapas skirtinas 82/C1 ir C1a peri­odams (II a. 2-oji puse-1I1 a. pradiia). Apra~ytasis tra­pecinis kontcrras kapo duobes ribose yra pana~us j c;kobtinj luot'l, kurio vienas galas buvo nudauztas, 0

kitas - siaurejantis, su ~oninilj balastinilj lenllj liekano­mis, pal iktas sveikas. Kitaip ivelgiant i kapo plan<\, ~i kontcrr'l gal ima jsivaizduoti kaip didziule, dugnu auk~­tyn apversl'l geld'l, kurios vienas galas nulauitas. 5kob· tiniai karstai i~ ties4 buvo pana~Os j geldas. l enkijoje Bialystoko vaivadijoje Groehy Stare vietoveje buvo g­tirtas pilkapis (Nr. 2), po kurio sampilu i~tirta apie 3 m gyJio (nua senojo pavir~iaus Iygio) kapo duobe (33) (1 iI., de~ineje). Tokiame gylyje iWkatarp kual4 ir lent4 kloj inio paguldytas bei paremlas akmenimis 3,8x1 ,2 m dydfio bei apie 0,45 m auk~Cio medinis skobtinis kars­tas. lame rasti tik 8 blagai i~si l aike fmogaus kaul4 frag­mentai./kapes sudart~ kelelas keramikos ~uki4 ir greta karsto paguJdytos 0,93xO,30 m dydiio medines gel­dos, kurios savo forma yra tarsi karsto formos atkarto· jimas (arba alvirk~c i ai). Prie karsto rastas dar vienas i ~

medfio r<\stelio i~skobtasgaminys -1,20 ilgia irO,35 m placio tri nkele gskobtu vidumi ir vienu nukirSlu galu, kuri pana~i j ilg'l semtuv'l (grOdams?) (34). Grochy Sta­re pilkapio Nr. 2 kapo, kuris datuotas C1 b-C2 peri­odais, geld4 ir skobtinio karsto (tokio dydiio!) form4 pana~umas skatina spel iones, ar ~ie pavidalai anuo­met gyvenusiems fmonems nekele kaki4 nors prasmi­ni4 asaciacij4. Griilant prie Mazkatufi kapo Nr. 22 kapo duobeje pastebetlj trapecijos form~s kontOrlj, i~­likusi kasinejimo dokumentacija yra per menka daryli griefloms i~vadoms, taCiau drjslu i~reik~ti l ikimyb/:, jog tai vahies su vienu nuskeltu galu (priekiniu?) iymes.

Skandinavijos pelki4 aukoj imo vietose tarp radini4 rasti paaukoli ir darbo jrankiai. O. Crumlin-Pederse­nas larp Vimozes pelkes Danijoje velyvojo romeni~ko· jo periodo radinilj i~skiria tuos gelefinius jrankius, ku­rie tinkami valCi4 gamybai (35) (1 iI., apacioje kaireje). Siauraa~meniai pentiniai kirviai - kirsti i r ta~yti medfiui, imoviniai skabtai - vedegos - skirti pagrindiniams me­dienos i~duobimo darbams, skobtai su rankenomis -vidinei valties daliai nu1yginti bei ylos-iymemsdarbo metu jbreili. Suprantama, visi sie jrankiai nera skirti vien lik skobli ni4 val64 gamybai. Jais ga1ima is mediro

kapps IJ

MAZKATull

IUJpas 22

(/,.

rf~'';-- "

\. \

,

II , , , ,

, , , , , ,

•

\ v -----' \~-......... ----.. -....... /

2 il. Kaireje: Mazka/u!i kapinyno (La/vija) kapo Nr. 13 duobes loOn/Oro planas 0.72 m gylyje su radiniais. Dfiineje: Mazka/uii

k;,pinyno kapo Nr. 22 duobCs planas su /rapcciniu kon/uru 0,44 til Bylyje (PaBa I E. ~/urmso /yrinejimq 1942 me/ais ataskai/i/, sau80tll~ Lalvijos is/orijos tIIuziejaus archyve NT. AA 302). 2 i/lustra/ion. (eft hand side: Plan of contours of the pit of

Mazka/uii Grave Grave No. /3 (La/via) - OJ2 m deep - with finds. Right side: Plane of lrapezid grave pit (rOIll Mazkaruti

Crave Sitc Grave No. 22 - 0,44 m deep (According /0 data from E. ~'urml 1942 excavation rapor/ held in thc Archive of the

Latvian His/ory MusCtlm, MS AA 302).

padaryti daug kil4 daikl4 - nuo medinilj talp4 ir indll maisto produktams iki statybinill mediiag4 ruo~inilj. Kita vertus, paprasti skobl iniai luolai laip pal buvo ga­minami metalo nevartojusiose visuomenese - jau ak· mens amiiuje. Tokio luoto pavyzdys lietuvos pajury­je-Sventosios neolitinia i luotai (36). Norint pagaminti ger<\ vandeniu plukdom'l Iransporto priemon~, rei kia ne lik gerai va1dyti medienos apdirbimo irankius, bet, kas dar svarbiau, puikiai f inoti jvairias medienos savy­bes, i~manyl i apie laivo formos ir manevringumo bei stabilumo s'lsaj'l. Geleziniai medienos apdirbimo jran­kiai lerdo sparciau realizuOli naujas idejas laivyboje. Siaures Europos ritual inill aukojim4 vietose rasti daik­tai savo funkcijomis iki aukoj imo buvo IIrealaus gyve­nimoN dalis. Dauguma III daiktlj, iki tapo aukos simbo­liars, atliko pirmine paskirtj. K. Randsborgas skirsto au­koj imo objektus i grupes pagal dievybilj, kurioms j ie skirti, sferas. Su dangaus galiomis siejamos kirvilj, gin­kluoles, lauri4i4 meta14, ginlaro, ritualinilj rag4 aukos. Zemes ir juros vaisingumo dievybems al iduodami pa-

Jura ir imones. Keletas pastebejim4 apie pajurio balttj gyvensenq ir paprobus senajame gelebes amZiuje ISSN 1392-0456

>

/

I~ TAUTO'> PR,H ITIE S

puo~alai, maisto produktai, femdirbystes ar ki ti su fmoni4 pragyvenimu susijE;' jrankiai, daiktai susijli' su laivais/valtimis ir su vefimais (37). Medfio apdirbimo iranki4, kurie gah~jo bOli naudojami ir laiv4fvalci4 ga­mybai, reik~m~ balt4 gyvenime atspindi j4 dejimo j kapus paprotys, pastebimas tyrinejant senojo gelezies amzia us laidoj imo paminklus (38).

Vien" i ~ tokio pobOdfio jkapi4 pavyzdzi4 randame 1942 met4 tyrinejim4 Mazkatufi kapinyno kape Nr. 25 . Vyro kape, spejamoje galvOgalio srilyje, kartu su kilo­mis "vyri~komis" jkapemis buvo rastas gelezinis lenk­las ranken4 tipo skobtas (39). Kitas ~io kapo jkapes sudare dalgelis, peilis, ietigalis, ylos dalis, akmeninis gal<lSluvaS, puodel is, falvarine antkakle kuginiais ga­lais (II gr.), falva rine lankine sege Jenkla kojele, gelezi­nio smeigtuko fragmentai bei dvi nenuslalytos rome­n i~kos ialvarines monetos. Sis kapas priskirtinas lila. pirmajai pusei. Netoli nuo Rucavos apylinkese esan­cio Mazkatuii kapinyno yra kultUri~kai giminingi lie­tuvos pa jOrio kapinynai, kuriuos tyrinejant laip pat ras­ti Mazkatufi tipo skobtai. Bait4 kapinyno vyra kape Nr. 35 gelefin is skoblas su is Ji kusiomis gelefines vie­los apvijomis ant gal4 rankenoms Ivirtinti buvo pade­tas vi r~ smi ltainio gaJilstuvo kartu su geleiinio daJgelio dalimi (fr. 3 il.). Mirusiojo, kurio griauciai sunykli', ap­rangos deta11i' sudare tik geleiine sagtis.j kapo duob~ buvo jmeslos kelios ti tnago nuoskalos, keramikos frag­menteliai (40). Bait4 kap" Nr. 35 datuoti liksliau kol kas sunku, laciau jis velyvesnis ne i Mazkatufi kapas Nr. 25 (1942 m.) ir, greiciausiai, priklauso jau IV amfiui. Kele­t" kilometr4 jpieliau nuo Bailll, nusiJeidus femyn Mi­nijos upe, jOs pakranteje yra Sern4 kapinyno vieta. A. Bezzenbergerio paskeJbtoje 1891 met4 Sern4 kapi­nyno tyrinejim4 medfiagoje, radimvieles Nr. 50 dvi­gubo kapo apra~yme bei iliuslracijose paJiudytas dar vienas gelefinio skoblo radimo alvejis (41). Paga l A. Bezzenbergerio apra~ym<l ir radini4 iliuslracijas ga­lima i~ dalles atskirti moters ir vyro jkapes. Kape rastos dar ir paaukolo f irgo griauci4 liekanos. Mirusysis, kaip ir mirusioji, kurios krutines srityje raslas grandini4 su kiauraraWais skirSlikl iais papuo~alas, buvogausiai ap­rOpintas papuo~alais. Juos sudare sidabrine anlkakle su ki lpele ir kabliuku, dvi falva rines fieduolosios ir dvi falva rines lankines lenkla kojeJe seges ir viena tokio tipo geleii ne. 2 fa lvarinia i ir 1 sidabrinis fiedas. Miru­siajam galvOgalyje buvo jdetas falvariu kaustytas dir­fas. jspudingas Hvyri~k4'" papildom4 jkapi4 rinkinys: kovos peilis, skydo umbas, ietigalis, jmovinis kirvis, dalgelis, peilio nuofaufa, dveji gelefiniai dvinariai f"s­la i su grandimis galuose ir, galiausia i, gelefin is skob­tas, gulejli's greta akmeni nio ga l<1s tuvo. Prie vienos i~ mirusiojo segi4 buvo prilipusios dvi falvarines rome­ni~kos monetos, i~ kuri4 viena atpafinta kaip kaldinta Aleksandro Severo laikais (222-235 m. po Kr.l, taCiau kape rasti dirbini4 tipai bOdingesni IV amfiui. Stragn4 kapinyne(1985 m. tyrinejimai) vyro ir firgo kape Nr. 13 gelefin is lenktas skobtas (Irumpoje tyrinejim4 apzval­goje autoriaus A. Varno vad inamas H neai~k i05 paskir-

lies gelefiniu dirbiniu N; skobto inv. Nr. Nacionalin io

muziejaus fonduose yra AR 38:2648) buvo rastas taip pat gausiame jkapi4 komplekse(42).! ji jejo viena~me­nis kalavijas (arba kovos peilis), imovinis kirvis, dalgis, stambus akmeninis galilstuvas, du ieligaliai, falvarines ir gelefines seges lenkta kojefe, i~tli'sto rombo formos kiaurara~lis papuo~a las su meJyno stiklo akulemis, gin­laro karol is, gelefiniai varpelio fo rmos kabuciai, dvi falvarines apyrankes, nenuslatyta Romos monela, ge­refine saglis? (autorius trumpoje tyrinejim4 apfvalgoje mini skiltuv<l, bet nemini saglies, kuri nenuvalyta nuo rOdfi4 galejo bOti pana~i j skiltuv<l; sagtis kapo radini4 komplekse saugoma Nacionalinio muziejaus fonduo­se numeriu AR 38: 2649), gelefinia i dvinariai f<1sla i su grandimis gaJuose, du gelefiniai pentinai. Auk~takie­

mio kapinyne XIX a . 9-ame de~imtmetyje, A. Jenlscho tyrinejim4 melu, bu\lO rasti 3 auksCiau aptarto tipo skob­tai (Hobeh ir, malYi, vienas jmovinis skobtas-vedega (MeisseIJ. Jie minimi Irumpame apra~e tarp kit4 889 Auk~takiemio kapinyno radinilj, kuriuos A. lent­schas priskyre B- E period4 tarpsniui (43). Tai, jog Auks­takiemyje buvo rasH bOtenl len kli skobtai su rankeno­mis (t. y. tipas, kuriam apibCidinti V. Kazakevicius nau­doja fadj " Ienkena" (44)), nurodo tame pal A. Jentscho prane~imo tekste minimas Eislielheno kapinyne (5am­bijos pusiasalis) kape Nr. 17 rastas lenktas skobtas (Ei­senhobeh ir jo p ie~inys (45). Eislietheno kapo Nr. 17, kurj W. Nowakowskis priski ria 0 periodu i (46), jkapes sudare 2 falva rines lankines seges lieta kojele, minetas lenktinis skobtas, 3 ietigaliai, gelefinis skydo umbas, akmeninis gaJ<1stuvas, 2 gelez ines saglys, 2 peiliai, ge­lefine yla, ialvarinis jvijinis fiedas ir moJinis indas.

Pedvelgus Mazkatufi kapo Nr. 25 (1942 m.), Bait4 kapo Nr. 35 ir Sern4 radimvieles Nr. 50 vyro kapo, Stragn4 kapo Nr. 13, Eislietheno kapo Nr. 17 jkapes, pastebimas desningumas, jog ka rtu su skobtu kape ran­damas ir akmen inis gal"stuvas. Plinkaigalio kapinyno dvigubame kape Nr. 232 prie vyro griauci4 kartu su lenktu skobtu-Ienkena buvo raslas jmovinis kirvis ir gelefinis skiltuvas. ~i kap<1 v. Kazakevicius datuoja mafdaug 400 metais po Kr. (47). Gelefinio skiltuvo kaip jkapes simboline prasme galet4 sietis su ugnies jskeJimu, jku rimu. Ugnies galios svarb<l gyviesiems laj­dojimo ri luale arba mirusiajam keliaujant j kitil pasau lj liudija trijuose Baitlj kapinyno kapuose raslos nedide-les titnago nuoskalos (48). Paprot! Lieluvos pajurio bei vakarini4 femaici4 kapinynuose aprOpinti mirusiuo­sius netaisyklingais titnageliais, kuris uffiksuotas lietu­vos pajOrio ir vakarini4 femaicilj kapinynuose senaja­me gelefies amfiuje - vidurinio gelefies amfiaus pra­dfioje, pastebejo L. Vaitkunskiene (49). Tyrinetoja at­kreipe demesj j lai, jog vyrlj kapuose titnago fragmen­leliai dafnai randami kartu su gal<1Sluvais. Skiltuv4, va­dinam4j4 akmenini4 gal"stuvlj bei litnago gabaleli4 ry~j laidoluvilj aukojimo ri luale palvirtina velgt Piet4 Skandinavijos (daugiausia Danijos) archeoJogine me­dfiaga, kuri siame trumpame darbelyje jau daug ci- .... tuota. ~

z ~

• • ~

~ ~ ~ c, o ii)

-'!< !II' ::::;-

~ 3' ,,0 ~ 0 ib 1'1). .. " ~. '" ~ ~

~ " 3 ;;; .. ~ c" l:J ~. ~

;;; 0-

.!!>. 3' " ~ " ~. " ~ -. c, , o· 2" Z " '< ~ 0 ~ ~ 0

'" , " ~ " a ~ ~

~ " ~ ~ •

BAITAI

I • , , ~- ~ 'lJr-t "" . .' ,-3;-GIG> , , -..

~~ "" -I I

~-~ >F- ~ ® ace?>

'~ '. 'I-I .~_ • " ,tt '.

~ '. ~ ,

a-~ ~~_~ "

, ,-

kapas 35 !'Kit 7 . _lli~

J il. 8;11/1./ kJpinyno (KldipOOos 'ilj.} vyro bpo Nr. 35 'Minia;: /-1 gimar;,,;a; broliai; ) -7 Ii'0080 nuoskillos; 8-9 geie2ies 'ragmenu'!Iiai su ados If} if mediMos lielcanomis; 10- 12, 15 keri/mikos fras;menleliai; IJ ge/cline sag/is; 14 gclelio;, skobliJsl/enkena; 16akmeninis ga/,,;Sluvas: /1 gelelinio dalge/lo dalis /1. Maleiki!ites piclinys}.

J muwalion. Finds from 8ailai Gr,we 51/(: /Klaipixla dislriCf) Mille Grave No, 35; l -l l\mber /leads; J-l FlinlS; 8-9 lroo frasnl{!nls wilh tCmilins of/cather m ;Hld wood; l O­ll, IS POlshard5; /3 Iron bockle; 14 Iron gousc/shaYe (01 internal Smoolhing; 16 Wh('I$tOffl'.'; 17 Part ()( an iron scythe (drawing by J. M:tfeikaile/ .

j

X L I ,

IS TAU TO" PRAtJT[fc~

J. IIkj~ras viename tome, skirtame Danijos pelkes aukoj im4 vieloje lIJerupe rast4 dirf4 bei j4 komplekli­ni4 dali lj tipams, aptaria senojo gelefics amiiaus-vi­durinio geleiies amfiaus pradiios jranki4 ugniai ;skel­Ii lipus (50): SkilluV4 kompJeklai randami paaukoh vi­sose archeologgkai tyrinclose Danijos pelkilj auk4 vie­tose (5 1), kuriose dregna aplinka i!saugojo organ ines aukot4 objekt4 da)is. Kartu su akmeniniais ski ltuvais­kvarcito ar kvarco turintio akmens daugiau ar ma1iau apdailimlj formlj gabalais - buvo randamos gelefines ~ylos" ugniai jskelli, kuriomis buvo skeliama j akmeni. Sios "ylos" turejo jkotes i~ organines medliagos (is me­dlio, kaulo a r odos), 0 geleiine daris buvo per vidurj keturkampio skerspj uvio, kuris smaigalio link virSla as­tuon kampi u (52), J. IIkj.Eras paslebi, jog ugnies jskel i­mo jranki4 funkcija tyrim?toj4 ne visada lengvai alpa­fista ma, nes akmeniniai skiltuvai pana~us i gal"stuvus. o geleiiniai slrypeliai su ikotemis labai pana~us i ylas. Ki las ugnies jskelimo bCidas, kuris romeni~kaisiais lai­kais buvo populiaresnis pielineje Baltijos juros pakran­teje ir Vidurio Eu ropoje lIarp Elbes ir Vyslos baseino, Baltijos juros ir Dunojaus). reikalavo [ilnago arba pirito nuoskah . ./ ir vadinamojo l enki~ko tipo gelefinio skihu­vo kompleklo (53). lieluvoje tokio tipc geleiiniai skil­luvai iinomi i! Pl inka igalio kaptj Nr. 232 ir 234 bei i~

Miefioni4 pilkapyno pilk. Nr. 3 kapo Nr. 1 (54). J. Hkj<eras pastebejo, jog ne visada kapinyn4 tyrine­

tojams pavykdavo tarp ;kapi4 alpafi nli ugnies ;skeli­mo jrankius. Regionuose. kur geotoginese sanklodose tilnago uol ienos netruksta, kap4 duobi4 sampiluose paslebeti tilnago gabal iukai, arcneotogo gali buti verti­nami kaip natCiralaus grunto sudetine dalis (55). Ypat tiketina, jog maiiau demesj patraukia pavieniai titnago ar pirito gaoo leliai, kurie ir be gelelinesskiltuvo juoste­les buvo naudojami ugniai jskelti. Tokie ugnies iskeli­mo jran kiai, anot J. IIkjccro pateiklos schcmos, budin­gesni Skandinavijos, Ryl4 Saltijos, 0 YP.1~ Piel4 ~Iczv i ­go ir HolSteino regionams ankslyva jame romeniska ja­me periode, kuomel Vidurio Eu ropos arcnoologiniuo­se paminkluose labiau paplite jau .. sudetingesni" ;ske­limo jrankilj komplektai - kvarcilo su "ylos" formos gelefi niu skiltuvu arba ti tnago su Plinkaigaliolipo {pla­ct<l ja prasme - vadinamojo lenkisko lipo) gcld iniu skiJ­luvu. Vetyvaisiais romeni~kai s laikais Baltijos iuros re­gionepaplinta kvarcito akmenlj ir ~y los" formos skiltu­V4 kompleklai (56). XIX am:!iuje DanijOs pelkese TjaN­berge. Nydame, Kragehu/e, Vimose kasinej~ Engel­hard las paslaroio lipo skiJtuvlj akmenis aprase kaip galqSlUV4 akmen is, 0 anlroji - gelezine - komplekto dalis, ypa~ kaP4 kompleksuose, lyrineloj4 gali bUli ivar­dyla kaip "yla" (57). ). lIkj<ero iskelimo jrankilj klasifika­ciia leid:!,a atidiiau paivelgli i senojo geleiies amliaus kapinyn4 Ueluvoje mediiag".

Vakarines lieluvos dalies laidojimo paminkluose iau 82-B2/Cl periode (58) mirusiesiems aukoti akmens ir ylos fo rmos gele:!in io skiltuvo rinkiniai. Tai liudija 1951 metlj kasinE!;im4 metu Kunnai~iuose atidengti vy­r4 kapai Nr. 21 (2) ir Nr. 44 159). $killuvo akmenys

~iuose kapuose buvo "klasikines" ovalios formoso Greta i4 buvo raslos "gelefines ylos"', kurias ~i uo melu gali­rna vertinti jau kaip geleline ugnics iskel imo iranki4 kompleklo dali . .. Celetine yla~ netol i nu~ akmeninio ovalo formos ~galqsluvo" gulejo Parag.ludtio pilkapy­no pilkapio XX vyro kape Nr,1 160).

Skihuvo akmens "klasikine" iorma paprastai la iko­mas ovalas arba ovalas nusmailintais galais . lietu vo je skiltuvlj akmenys scnajame geleiies amiiuje gaus iau­sia i buvo rasli Vakarlilieluvos kapinynuose. J.llk j~ras, i~lyrt:S Danijos aukojimo viell!. mediiagq, rastus skiltu­vo akmenis suskirste pagal formas, kvarcito spalv ... , kra~­to isl inkimus. Tarp Hk l asikini4~ fo rm4 nudai linl4 skillu­V4 rasla ir apskrit4, beveik naturali4 formq, taip pal keturkampes formos. Skiltuv4 kra~lai ga lejo bUli islenk­Ii. tiesus. jlenkti ar su grioveliu: ski ltuv4 pavir!iuje gale­jo buti is lik~skelimo metu padaryti ibreiimai (61). Ski 1-tuvf.l akmen4 pavidal4 il/airove rodo, jog i~ ticsf.l le ng­va akmeni. lurejusj skiltuvo fu nkci jil, pavadi nli gal ... s­luvu. luolab jog smiltainio akmuo, kuris linkamas ira n­kilj galandimui, yra susicementav~s kvarcinis smelis, 0 skiJtuvai daryli is uolienos, lurinCios kvarco. Vadinasi, kapuose. kur buvo rastas smiltainio "gal<lsluvas· ir ge­leline ~ yla" kartu, gal ime Speli buvlls mirusiajam pa­aukot'l skiltuvo rinkin; . lvelgiant i l ieluvos pajurio ka­pinyn4 su akmenlj vainikais med:!iag", keturkampes formos "gaJ<lstuvas" ir "geleiineyla su medinio kotdio liekanomis" buvo raSla Rudai~i lj II kapinyno bendra­me 2:mogaus ir tirgo kalle Nr. 7 (62). Rudai~ i4 I k.lpin),­no ypac turtingame vyro kape Nr. 5, priskiriamame V amfiui, raslas .. smihakmenis gal<jstuvas", 0 nelol i nuo jo "ylos ar gelefinio lazdelinio smeigluko fragmenlai-. Pastarajame kape gulejo ir anlrasis gal'lstuvel is su sky­Ie pakabinimui. 0 netol i nuo;o - skaldyto tilnago gao baliukas (63).

Akmeniniai gal.lsluvel iai b rlu su lilnago g., balu. ku­ris taip pal yra priemone ugnia i isskehi, irgi yra desnin­gas jkapilj komplektas V<lkar4 Lietuvoje senojo gele· lies amiiaus pabaigoje-vidurinio gele:!ies amtiaus pta· dlioje. Kitame Rudai~ ilj I kapinyno vyro kape (Nr. 18) buvo alidengti vienas neloli kito rusvas pailgas galets­tuvelis su skyle pakabinimui ir tilnago skeJle su batksva patina ir apska ldylais pakrasciais . loks pat ff duetas" buyo ir ROdaici4 I vyro kape Nr.20 (64), Rekcles ka pi­nyno vyro kape Nr. 26 (65). Pavie ni,l i apska ldylo titna­go gabala; randami ir be galqstuvo ~kaimynysles" Ipvz., Rudai~i4 1 vyro kapc Nr. 8 (66), ~ernll kapinyno rad im­vielese Nr. 1 2, 107 (vyrlj kapuoseJ) (67).

AukSCiau aplartos arcneologines mediiagos konteks-Ie 8.1it4 kapinyno vyro kapo Nr. 35 g.ll"stuvas is !lvie­siai rudosspalvos smiltakmenio gali buti 1,1ikomas skil­tuvu. Viename jo gale yr., netaisyklingos jraiios, kurios labai pana~ios i griovelius, liekancius skilluvlj pavir­~ iuose . Tilnago nuoskalos, rastos siame kape, laip pal simbolizuoja ugn j. Kadangi dalis ikapilj alidengta tik dalimis - pjalltuvo fr.lgmenlas, nea iskios mcdines jtv,}­feles su gelelies rOdimis likutiai, tai gali ma speti, jog .... galbul j kapq deta gelc1ine "ylos" formos skilt uvo del- ~

Z .. ~

• ~

\SIORLJ~ 2 000

lis sunyko arba yra neatpalistama smulkiose nuolau­lose.

Ugnies jskelimo priemonilj aukojimo rni rusi ajam pa­protys nei~sk iria , 0 susieja vakar4 bal t4 Jaidojimo ritu­alo elementus su Vidurio ir Siaures Europos (Balt ijos regionol gyventoj4 laidosena. Tai Jiudija balt4 ir ger­manlj mitologijos bei rel igijos art irnumq aptariamu lai­kolarpiu. Skiltuvtj tiplj kaito5chronologine vienove Jiu­dija buvus bendrus plaliarne regione technologinius jprocius. Pvz ., Vakarlj lieluvos ka pinynuose apskal­dyti litnago gabalai randarni daugiausia senojo ir vidu­rinio gelelies aml iaus paribyje, kuomel ir visame Bal­li ios juros regione, anol). II kj~ro, ~a l ia komplekto skil­luvo akmuo + "yla" vel imamas naudoti lilnagas (su ge lelies grumstel iaisl (6B ).

Siuo stra ipsneliu nesiekta jrodyti, jog pajurio ba lt4 laido ji mo ritual as romen i ~kuoju perioclu buvo visi~kai lapalus to meta Skandinavijos gyventojlj paprOCiams.

Nuorodos

1. Michelbert<ls M. Senasis gelelies amtius. - Vil­nius. - 1986. - P. 216-217.

2. Ten p.lt. - P. 217. 3. Tempelmann-Mqczynska M. Cz~~d slroju kobie­

cego W okresie rzymskim na obszarze srodkowo­i wschodnioeuropejskiego Barbaricum. - Kra­k6w. - 1985. - P. 77-80, 101-119 .

4. Michelbertas M. Senasis geleties amtius .. P. 216-217.

5 Randsborg K. I-i jortspring. Warfare and sacrifice in ea rly Europe. - Aarhus. - 1995. - P. 11 8, 207-210.

6. Ten pat. - P. 76-86, 204-2 10. 7. Crumli n-Pedersen O. B:'dgrave og gravbade /I

Sluseg:'rdgravpladsen 11 1: Cravformer og grav­skikke. Badgravene 1 S. H. Andersen, B. l ind, O. Crumlin-Pedersen. - Aarhus. - 1991. - P. 249 (93-262).

8. Ten pat. - P. 25 2-254. 9. Ten pat. - P. 249-251 .

10. Ten pat. - - P. 252. 11. Davidson H. E. Myths and symbols in Pagan Eu­

rope. Early Scandinavian and Celtic religions. -Manchester. - , 988. - P. 120.

'2 . Cruml in-Pedersen O. BAdgrave .. - P. 258-259. 13. Davidson H. E. Myths ... - P. 11 9. 14. Crum lin-Pedersen O. BAdgrave ... - P. 259. 15. Ten pat. - P. 258. 16. Randsborg K. Hjortspring ... - P. 83 . 17. Ebert M. Die Boorfahn ins Jenseits /I Praehistoris­

che Zeitschrifl. - Berlin. - 1920. - T. XI-XII. -P.179-196.

18 Tenlla t. -P.179- 180.Pav. 1.

M. Michelbenas ra~e, jog .. I-IVa. l ietuvos gyvcntoj4 tikejimuose ga lima pastebeti irvisai Europai, ir vis iems ba ltams prikla usantj slu oksn j, taip pat re i ~kin ilj, bo­dinglj lik pav ienems lietuvos sritims" (69). Tai buvo bandymas alpa~inti kai kurias bend ro visam Bahijos juros rcgionu i sluoksn io charakteristikas. Tiketina, jog lmones, gyvenantys artimose geografi nese Sqlygose, mqsto apie pasaulj pa na~ia tenkllj sistema. KilO Balti­ios juros kranlo senljjlj gyvenloj4 palikli archeologi­niai artefakta i gali buti paskala dar kart't pedvelgti Iyd­nejimlj duomenis ~iame krante. Malyt, salima rasti pa­juryje gyvenusilj balttj archeo logineie med~iagoje dau­giau su germanais ir finougrais bendr4 gyvensenos prie Bail iios bruot lj , kurie paimti skyri um net nebudingi toliau nuo juros plytin~ ioms etniskai artimoms sritims . Ne tik etni ne giminyste,tka lba sieja lmonilj bendrii4 pasauleliurq - mqslymo bendrumas greiliau kyla i~ pana~aus gyvensenos tipo.

19. Ten p at.- P. 192- 196. 20. Ten pal. - P. 191 - 193. 2 1 . Stock A. Die Bootfahrt ins Jenseils /I Prussia: Zeit­

schrifl der Ahertumsgesellschaft Prussia . - Kl)nigs­berg. - 1926. - T. 26. - P. 295-297.

22. ~iam darbui naudojausi Prokopijaus darbo apic karus su gotais fUsi~kuoju S. l . Kondratjevos verti­mu i ~ graiktj kalbos: npOKonlo11i1 1013 Ke3ap IIIIII /

nep. C. Il . KOHAPaTbeBa. - MOCKBa. - 1950.­C. 438-444.

23. Srili jos sal q iki Prokopi iaus mim?jo lik kitas gra i­kas - Plol emej as (pagal V. P. Budanovos sudary-1<\ german 4 gene i4 Oidziojo taut4 kraustymosi laiklj elnonim 4 s'lvad<j, l f. knygoje: 5YAaHo~ sa B. n . ron>! 8 3noxy BenlilKoro nepecelle ­HillS! HapOAOB. - MOCKBa. - 1999. - C. 201). 5u Thule salos vardu pagal gtaiklj-tomenlj CIIlO­

grafin~ ir geografin~ Iradici j'l, buvo siejamos anti· kiniams autoriams miSl ines ~iauri nes sa las -Britanijos ir Skandinavi jos regionas . Silj k ra~t4 ap ra~ ymai buvo ne lik nepakankamai nuo­dugnus, bel ir kI aid ina nt ys (Hea ther P. The Goths. - Oxford. ~ 1998. - P. 28-29) . Matome, jog Prokop ijaus pateikta 8ritijos salos lokalizac i­j3 miglota .

24. Crumlin-Pedersen 0. Badgrave ... - P. 230. -Pay. 126.

25 . Ten pat. - P. 255. 26. Crumlin-Pcdersen O . B.!dgrave ... - P. 260; Rand­

sborg K. Hjortspring ... _ P. 190- 19 1. _ Pay. b3; Ca rna p-Bornheim von C. Morskie wyprawy bar­barzyric6w w 3 w. n. e. - 5kandynawia, Morze P61nocne i Marze Czame 1/20 lat archeologii w

Jura ir zmones. Keletas pasrebejiml./ .1pie pajOrio baltq gyvensenq ir paproCius senajame geleiies amliuje ISSN 13'H-()4S6

•

•

•

/

1\ TAUT OS PRAEITIES

Maslom~czu. Tom III pod red. J. Ilkj<era i AKo· kowskiego. - Lublin. - 1998. - P. 23. (21-34).

27. Carnap-Bornheim von C. Morskie ... - P. 25. 28. Ten pat. - P. 25. 29. Ten pat. J P. 27-28. 30. Sturms E. Parskats par 1942 g. izrakumiem Ruca­

vas Mazkatu~u kapulauk:i IILatvi jas Vestures mu­zeja Archeologijas noda/as Archivs. AA 302.

31. Crumlin-Pedersen O. B~dgrave ... - P. 100. - Tipai B,C, E.

32. Michelbertas M. Senasis geleiies am~ius ... - P. 91-94,115-117.

33. Publikuota ~iamedarbe: Rusin K. Wst~pnewyniki badan dw6ch kurhan6w z p6fnegookresu rzyms­kiego w Grochach Starych, gm. Po~wi~tne, woj. Biatostockie 1120 lat archeologii w Maslom~zu. ­Lublin. - 1997. - T. I. - P. 189-209.

34. Rusin K. Wst~pne ... - P.193-194. - Pay. 7 a, b; 8. 35. Crumlin-Pedersen O. B~dgrave ... - P. 190. -

Pav.99. 36. Rimantiene R. Lietuva iki Kristaus. - Vilnius. -

1995. - P. 68-72. - Pay. 53, 54. 37. Randsborg K. Hjortspring ... - P. 207. 38. Michelbertas M. Senasis gele~ies amiius ... -

P.2 14- 215. 39. Jo pie~inys atskirai paskelbtas: Latvijas PSR arheo­

logija. - Riga. - 1974. - Pay. 27: 6. 40. Trumpai paskelbta: Banyte-Rowell R. Bait4 kapi­

nyno tyrinejimai 1997 metaisll Archeologiniai ty­rinejimai lietuvoje (toliau -ATl ) 1996 if 1997 me­tais. - Vilnius. - 1998. - P. 178- 180.

41. Bezzenberger A Li tauische Graberlelder: I. Das Graberleld bei Schernen (KreisMemeIJIISitzungs­berichte der Ahertumsgesellschaft Prussia. -Konigsberg. - 1892. - T. 17 (1891/92). - P.155-157. -lent. XV: 4.

42. Varnas A. 5tragn4 plok~tinis kapinynasll ATl1984 ir 1985 meta is. - Vilnius. - 1986. - P. 80-82.

43. Jentsch A. Bericht uber die Verwaltung des Osl­preussischen Provinzial·Museums in den Jahren 1893-1895 nebsl Beilrage zur Geologie und Ur· geschichte OSI' und Westpreussensll Schrihen der Physikalisch-Okonomischen Gesellschaft zu Ko­nigsberg. - Konigsberg. - 1896. - T. 37. - P. 123.

44. Siuo ~odi: i u apibudinamas lenktinisskobtas i~ PI in­kaigalio kapo Nr. 232: Kazakevicius V. Plinkaiga­lie kapinynaslllieluvos archeologija. - Vilnius. -1993. - Kn. 10. - P. 34, 35, 71, 159. - Pay. 57, 126.

45. Jentsch A Bericht. .. - P. 120. - Lent. III: 37. 46. Nowakowski W. Das Samland in der r6mischen

Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem rom is­chen Reich und der barbarischen Welt. - Mar­burg-Warszawa. - 1996. - P. 31-32.

47 . Kazakevicius V. Plinkaigalio ... 1993. - P. 34--35, 72. - Pay. 57.

48. 1993 mel4 tyrinejimlj plote Nr. 4 (kv. C, 0 , E, F, g. 0,20-0,40 m) spejamame kape (ataskaitoje apra­~yla be Nr.); 1995 m. - kape Nr. 31; 1997 m.­kape Nr. 36.

49. Vaitkunskiene L Del Vakarlj ball lj kultOros pavel­do iemaicilj tradicijose (I tOkstantmeCio vidurys) II Lituanistika. - Vilnius. - 1994. - Nr. 2 (18). -P. 65; Vaitkunskiene L Pagrybio kapinynas. Lietu· vos archeologija. - Vilnius. - 1995. - Kn. 13 -P.139-140.

50. Ilkj<er J.lIJerupAdaI3: DieGUrtel . Bestandteile unci Zubehor. -Aarhus. -1993. - P. 235-256.

5 I . Ten pat. - P. 236-243. 52. Ten pat. - P. 242-246. - Pay. 93, 94. 53. Ten pat. - P. 253-255 . 54. Kazakevi~ius V. Plinkaigalio ... - P. 71-74. -

Pav.127. 55. IIkj<er J. lllerup . .. - P. 249-250. 56. Ten pat. - P. 254-255. 57. Ten pat. - P. 235, 251. 58. Michelbertas M. Senasis gelelies ami:ius ... -

P. 181-182. 59. Kulikauskas P. Kurmaici4 kapinynasllLietuvos pa­

jurio I-VII am~iaus kapinynai . - Vilnius. - 1968. ­P. 47--48, 53. - Pay. 133, 22:7.

60. Michelbertas M. Paragaudlio pilkapynas. - Vil­nius.-1997. - P. 55. - Pay. 43:1, 2.

61. IIkj<er J. lJIerup ... - P. 235-236. - Pay. 89. 62. Michelbertas M. Rudaiciljll kapinynasll Lietuvos

pajurio I-VII a. kapinynai. - Vilnius. - 1968. - P. 71. 63. Michelbertas M. Rudaitilj I kapinynas II Lietuvos

pajurio I-VII a. kapinynai.- Vilnius.- 1968.- P. 96-97. - Pay. 5:1.

64. Ten pat. - P. 101, 102. - Pay. 5:3. 65. Navickaite-Kunciene O. Reketes kapinynas ll lie·

tuvos pajurio I-VII a. kapinynai. - Vilnius. - 1968.­P. 179. - Pay. 13:3.

66. Michelbertas M. Rudaici4 I ... - P. 98-99. 67. Bezzenberger A Litauische ... - P. 150, 165. 68. IIkj<er J. Ilierup .. . 1993. - P. 254-255. 69. Michelbertas M. Senasis geleties ami:ius ... -

P.228.

• • "

Rasa BANYTE

Man and the Sea

This article draws aUention to certain evidence from Baltic archaeological material of the Old Iron Age, which invites speculation about the significance of boats in Eastern Baltic life at that time. Among 467 inhumation graves in Slusegard burial site (Bornholm Island, Den­mark) forty five graves were studied which contained remains or traces of remains of hollowed-out boats. People were buried with boats in Slusegard between AD BO-90 and AD 250-60. Excavators of this material have reconstructed the technical features of the boats they found, according to which boats three to five metres long could have been used for coming aside larger vessels or have been tied alongside them or simply used for everyday fishing. Material excavated in the Mazkatuii burial site (south-western latvia) in 1942, which has not been published hitherto, despite being cited in the works of other archaeologists, provides unexpected parallels with the boat material from Slusegard. In the excavation report penned by E. Sturms (held in the Rigan Historical Museum) our attention is drawn by the layout of Grave 13. Sturmsdescribes the grave in a few sentences, noting that "the outlines of the grave became clear at a depth of 72 cm, compris­ing a patch of dark soil 1.5 m long and 0.3 m wide. In accordance with O. Crumlin-Pedersen's examples of the layout of boat remains in the Slusegard grave pits, I would suggest the hypothesis that during excavations of Mazkatuzi Grave 13 the contours oflhe bottom of a boat narrowing al its southern edge were discovered. The "bifurcaJN tip of the layout could show that that the vessel was NkilledN during the funeral ri tual, that is, only part of it was sacrificed. The pilaf another Mazkaluzi Grave (No. 22, dated to some time between the sec­ond half of the second century and the early third cen­tury A.D.), with an almost north-south orientation, was found al a depth of 0.44 m and measured 2.05 m long by 0.90 m wide. A darker trapezoid shape approxi­mately 1.5 m in size marked its area and this shape was similar to a dug-out canoe, one end of which was bro­ken while the otner narrowed with the remains of planks from the side ballast. We can imagine this outline as a large upturned trough. Hollowed-out coffins were in­deed similar to troughs. In the grave of covered barrow No.2 in Grochy Stare(Bialystok wOj., Poland), dated to the Cl b-C2 periods, the Similarity between Ihe forms of the troughs sacrificed for the corpse and a hollowed­out coffin provoke thought about supplementary mean­ings associated with them in Antiquity.

The significance in Baltic life of woodworking tools, which could have been used for boatbuilding, is re­flected by the tradition of placing them in graves. This

lSTORIJ~ 1. fI 0 0

has been noted in excavations of Old Iron Age burial sites. In Scandinavian bog sacrificial sites work tools were sacrificed, including iron tools which are suitable for boatbuilding (ef. O. Crumlin-Pedersen's examples). Such gravegoods - curved gouges with handles which can be used for levelling out the interior of a boat were found in the Mazkatuzi site in latvia, male grave No. 25 (first half of the thi rd century), according to the results of the 1942 excavations. On the lerritory of the modern Li thuanian Republic, gouges have been found in Baitai, Male Grave No. 35, Sernai grave site, male grave (find site No. SO), Stragnai male grave No. 13 (dated to the third-fourth centuries). At the end of the nineteenth cen­tury at least three gouges were found at the Auldtakiemis grave site and their form was identified according to an analogous publ ished e)(ample tha t was found at Eisliethen grave site, grave No. 17 (on the Samland pen­insula lEast Prussia) in what is now the Kaliningrad Ois­trid of the Russian Federation). Further from the coast in Lithuanian territory a curved gouge was found in a grave dated c. 400 at Plinkaigalis (Grave No. 232).

Having examined the sets of gravegoods from the aforementioned grave sites which are quite numerous, we note that alongside the gouges we regularly find whetstones in graves and some times flin t chippings (as at Baitai No. 35) and firel ighting tools 9as in Grave No. 232 at Plinkaigalis). Finds of sets of whetstones and various firefighting tools which we come across in Danish bog sacrifice sites help us to distinguish whet­stones and fire-stones better in Baltic material and recognise sets of firel ighting equipment. These sets com­p rise stone fire-stone and awl-shaped iron fire-stone or the iron Plinkaigalis (accura(ius ~Polish")-type iron fire-stone with its piece of nint. The andent sets com­prise flint chips with iron fragmen ts. The sacrifice of firelighting equipment links elements of West-Baltic funeral ritual with the burial practices of the inhabit­ants of Central and Northern Europe (the Baltic Re­gion). This is substantiated by close similarities between Bait and Germanic mythology and religion in the pe­riod under discussion . Chronological unity in tne de­velopment of fire-stone types bears witness to region­wide technological practice. For example, in Western Lithuanian grave sites flint chippings are found most often althe lurn of the Old and Central Iron Ages, while, according to J.llkj<er flints (with iron fragments) were in use in the whole of the Balt ic Region alongside the "fire-stone and awlN kit.

It is credible that people living under close geographi­cal conditions should view the world according to a similar set of symbols. In archaeological remains from

•

•

ISSN 1392-0456 111

,

'iANTRAUKOS

the maritime Bait tribes we can find much that is also common to Germanic and Finno-Ugric peoples dwell­ing by the Baltic Sea but which appears to differ from the practices of ethnically-related Baltic tribes that dwelt

further from the coast. People's general weltans­chauung is affected by more than ethnic relationship or common language- similarity of outlook arises more often than not from similar ways of life.