JJJūsų rankose naujausias ūsų rankose naujausias ūsų rankose naujausias Mūsų gamtos pasaulio Mūsų gamtos pasaulio Mūsų gamtos pasaulio

numeris!numeris!numeris!

Šiame numeryje pateiksime

straipsnių apie gyvūnus.

Supažindinsime smulkiau su paprasta

namine žiūrke ir populiariausia šunų

veisle—vokiečiu aviganiu..

Pateiksime daugybe straipsnių iš

pasaulio: egzotinių kraštų gyvūnai,

Dianos ir Kriso nuotykiai Afrikoje

http://digiphotostatic.libero.it/Ombry.69/med/47480eead2_2691216_med.jpg

http://www.zuidafrikaspecialist.nl/app/webroot/upload/home_page/afrika_www.zuidafrikaspecialist.nl.jpg

http://journal-files7.foto.ua/uploads/2013/01/s1.jpg

http://en.academic.ru/pictures/enwiki/74/Jan_cover.jpg

Naujiena!!!Naujiena!!!

Straipsniai iš garsiausių pasaulio žurnalų!Straipsniai iš garsiausių pasaulio žurnalų!

Pasinerkite į kvapą gniaužiantį Pasinerkite į kvapą gniaužiantį Pasinerkite į kvapą gniaužiantį Gamtos pasaulįGamtos pasaulįGamtos pasaulį!!!!!!!!!

Straispsniai iš pasaulio

Gydantis įgėlimas

Mokslininkai atranda gydomąsias nuodų galias. Autorius: Jennifer S. Holland

http://www.nationalgeographic.lt/lt/zurnalu_archyvas/2013_vasaris/gydantis_igelimas/

Maiklas nusprendė paplaukioti. Jis su šeima atostogavo Gerere (Guerrero), Meksikoje, kur svilino nepakeliamas karštis. Pačiupęs ant kėdės džiūvusius maudymosi šortus, vyras mikliai juos užsimovė ir šoko į baseiną. Tačiau pajuto ne gaivią vėsą, o šlau-nies užpakalinę dalį pervėrusį aštrų skausmą. Nusiplėšęs maudymosi šortus, jis degančia koja nuogas iššoko iš baseino. Įkandin jo vandenyje kapstėsi mažas bjaurus gelsvas padaras. Vyras pasėmė jį į maisto dėžutę ir namų prižiūrėtojas juos skubiai nugabeno į vietos Rau-donojo Kryžiaus centrą, o ten gydytojai tuoj pat atpažino užpuoliką - tai buvo skorpionas Centruroid-es sculpturatus, vienas iš nuodingiausių Šiaurės Amerikos gyvūnų. Po įgėlimo sukelto smarkaus skausmo pap-rastai kūną ima purtyti tarsi elektra. Būna, kad au-kos miršta. Maiklui (jis prašė nerašyti pavardės) pasisekė, kad šis skorpionas toje vietovėje įprastas, todėl medicinos centre buvo priešnuodžių. Jų

įšvirkštus, vyras po kelių valandų buvo išleistas na-mo. Maždaug per 30 valandų skausmas praėjo. Paskui nutiko netikėtas dalykas. Aštuonerius metus Maiklas sirgo ankiloziniu spondilitu - lėtine autoimunine kaulų sistemos liga, tam tikru stuburo artritu. Ligos priežastys nežinomos. Blogiausiu atveju stuburo slanksteliai gali suaugti tarpusavyje, o ligonis iki gyvenimo pabaigos lieka pakumpęs ir kenčia baisius skausmus. „Man kiekvieną rytą skaudėdavo nugarą, o ligai smarkiai paūmėjus net negalėdavau paeiti", - pasa-koja Maiklas. Tačiau po kelių dienų nuo skorpiono įgėli-mo skausmas liovėsi, o dabar, praėjus dvejiems metams, Maiklas vis dar nejunta nugaros skausmų ir nevartoja daugumos anksčiau skirtų vaistų. Pats būdamas gydytojas, Maiklas nelinkęs pervertinti skorpiono nuodų reikšmės jo ligos remisi-jai. Vis dėlto, tvirtina jis, „jei skausmas atsinaujintų, leisčiausi vėl įgeliamas to skorpiono".

Vandenų valdovės

Dar ne taip seniai Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ūdrų vos neišnaikino į upes

nuplaunamos cheminės medžiagos. Tačiau ūdros grįžta. Autorius: Adam Nicolson

http://www.nationalgeographic.lt/lt/zurnalu_archyvas/2013_vasaris/vandenu_valdoves/

Čarlis Hamiltonas Džeimsas Didžiosios Britani-

jos ūdras fotografuoja nuo tada, kai susižavėjo šiais

gyvūnais jų skaičiui sumažėjus prieš

kelis dešimtmečius, ir su neblėstančia aistra ste-

bėjo, kaip šios pamažu atsigauna. Jis žino, kaip

prisėlinti prie ūdros, ir nupasakojo man savo

metodą: veidą panardini kuo žemiau į vandenį, kad

neopreninis šalmas būtų apsemtas, ir tyla - jok-

ių šnabždesių (geriau gestai), kvėpavimas ramus, iš

lėto judini plaukmenis, ir, jeigu pasiseks, gal-

būt priartėsi prie ūdros.

Iš po mūsų kojų seklumoje šalin sprunka

mažytės plekšnės. Du ruoniai priplaukia

apžiūrėti akiniuotų didelių kūnų po vandeniu.

Tačiau niekur nesimato ūdros, kurią manėme čia

esant, prieš valandą šmėkštelėjusios žiūronuose

kaip tolimas trijų dalių siluetas - galvos diskas,

išriesta nugara, ilga stipri uodega, dar žaismingai

vadinama vairalazde. Puikuodamiesi

aiškiai matoma uodega ūdrų patinai dažniausiai

taip perduoda ženklą kitoms ūdroms - „tai

mano teritorija". Dairomės ir lūkuriuojame, šalčiui

vis labiau smelkiantis į kaulus. Tada Čarlis

patapšnoja man ir rodo į dumbliais nuklotas uolas

prie pat kranto. Ta geltona ir rusvai žalsva raizgynė -

drėgnų pūslėtųjų ir dantytųjų guveinių masė. Nuo-

bodžioje pakrantėje, regis, nė gyvos dvasios. Ir tada

pamatau ūdros patiną. Patvinusioje jūroje kyšo

minkšto kūno kauburėlis. Džiūstantis šokolado spal-

vos kailiukas, kuris tiek daug amžių buvo medži-

ojamas dėl šilumos ir tankumo, beplauki-

ojant vandeniu susivėlė į kuokštus. Šis virš metro

ilgio ir gal 6-9 kg sveriantis patrauklus

gyvūnas žvilgančiu kailiu guli atokiame nuo vėjo

apsaugotame kampelyje. Jis miega. Pilvas ir švie-

sus smakras nukreipti į viršų, tankus kailiukas

pasišiaušęs, priekinių letenų pirštai išskėsti, o tarp jų

matyti plėvės, visos keturios galūnės - virš vandens.

Jo galva - antenų tinklas, visas kūnas - ieškojimo ir

naikinimo organizmas. Tačiau ne šią poilsio

akimirką.

Graužikai

Žiūrkė—tai tikrai ne primityvus, o intelektualus gyvūnas.

http://gyvunija.lt/%C5%BEiurk%C4%97

http://cdn.everyjoe.com/files/2012/04/catch-rats.jpg

http://25.media.tumblr.com/tumblr_mcupw9WJzJ1rbbtq0o1_500.jpg

Žiurkė - pats protingiausias graužikas. Kadaise

žiurkės į Europą laivais atplūdo iš rytų. Žiurkės žmo-

nėms atnešė ir marą, nuo kurio viduramžiais išmirė

penktadalis žmonijos. Vakarų pasaulyje žiurkės sim-

bolizuoja mirtį, blogį, ligas, o rytuose - jos pagarboje.

Induistams žiurkės - protingumo ir įžvalgumo simbo-

lis.

Žiurkės puikiai orientuojasi labirintuose, atsimena

menkiausias smulkmenas, kvapus ir t.t.. Laukinės

žiurkės gyvena kolonijomis pagal griežtas hierarchi-

jos taisykles. Pasaulyje gyvena apie 130 žiurkių rūšių.

Išskiriamos dvi pagrindinės rūšys: pilkoji ir rudoji.

Pilkosioms žiurkėms vadovauja stipriausias patinas,

rudosioms stipriausia patelė. Pilkosios žiurkės okupa-

vusios rūsius, rudosios-palėpes. Žiurkės gyvena labai

draugiškai. Paspaudus šalčiams jos šildo viena kitą

miegodamos krūvoje, išlaisvina papuolusias į spąs-

tus, užkasa nuodus, globoja kitų vaikus ir t.t.. Žiurkės

dauginasi žaibiškai. Tik per metus viena patelė gali

susilaukti 800 vaikų, vaikaičių, provaikaičių pulko.

Žiurkės nėštumas trunka tik 3 savaites. Graužikai

sulaukia 3-4 metų amžiaus.

Labai daug įtakos turi ir gyvūno lytis. Patelės yra jud-

resnės nei patinėliai, kartais ne tokios prieraišios.

Patinėliai yra ramesni. Vis dėlto dabartinės laborato-

rinės žiurkės neturi daugelio laukinėms žiurkėms bū-

dingų elgesio bruožų, tame tarpe ir agresyvumo, to-

dėl bet kokia tinkamai prižiūrima žiurkė, tiek gyve-

nanti grupėje su kita ar kitomis žiurkėmis, tiek viena,

greitai prisiriša prie šeimininko. Gyvūnėlių parduotu-

vėse galima nusipirkti laboratorinių žiurkių. Jos būna

įvairių atspalvių, dažniausiai albinosės - baltakailės,

rausvomis akimis. Sveikos, meilios ir prisirišusios.

Žiurkę apgyvendinkite specialiame narvelyje. Nesta-

tykite narvelio saulėkaitoje, skersvėjyje ir šalia šildy-

tuvo. Paklotui geriausia naudoti pjuvenines granules

(pvz.Pitti Holzstreu). Taip pat reikalinga girdyklėlė,

kurioje visada turėtų būti šviežias vanduo. Žiurkė yra

pati nereikliausia maistui, bet nerizikuojant, geriau-

sia šerti specialiais pašarais (mūsų parduotuvėje ga-

lite įsigyti Evapoz ir Belgiško Prestige), negalima

duoti saldžių, rūgščių ir aštrių patiekalų. Žiurkei, kaip

ir visiems graužikams, būtina nusizulinti dantis,

(jeigu šeriate Belgišku Prestige maistu, tai dantis ji

nusizulina ėsdama), tam skirtos įvairios kreidos ir

mineralai. Dėl didelio vislumo, žiurkę geriausia na-

muose laikyti vieną, patinėlį ar patelę, neturi didelio

skirtumo. Jei bendrausite, užsiiminėsite su ja, tai

greitai jį pataps geriausia jūsų drauge, net reaguos į

savo vardą. Žiurkėms patinka švelnumas, jos mėgsta

ramų balsą. Nemaigykite jos, netampykite už uode-

gos. Jei jūsų augintinė labai kasosi, pašare perdaug

baltymų arba įsiveisė išorės parazitų. Atsiradusius

parazitus naikinkite antiparazitine pudra ar šampū-

Žiūrkė—tai tikrai ne primityvus, o intelektualus gyvūnas.

Šunys

Vokiečių aviganis—viena iš garsiausių veislių pasaulyje

http://gyvunija.lt/vokie%C4%8Di%C5%B3-aviganis

http://vomwesthaus.com/wp-content/uploads/2013/02/german-shepherd-dog-fabrizio-troiani.jpg

http://cdn-www.dailypuppy.com/media/dogs/anonymous/sheba_german_shepherd_01.jpg_w450.jpg

http://www.germanshepherdrescue.co.uk/images/lost1.jpg

http://2.bp.blogspot.com/-a067oR1qk0I/Tj2RLu0ZVYI/AAAAAAAAAGs/NBGSnlWDDqs/s1600/german-shepherd-puppy.jpg

Galva pleišto formos, masyvi, kakolės dalyje nor-

malaus pločio. Perėjimas iš kaktos į snukį palaips-

nis. Snukio linija lygiagreti kaktos linijai. Lūpos sau-

sos, prigludusios. Ausys vidutinio dydžio, aukščiau

akių linijos, stačios, smailais galiukais, lygiašonio

trikampio formos. Akys ovalo formos, įstrižos, tam-

sios, prigludę sausi vokai.

Dantys stambūs, balti, sukandimas žirklių principo.

Nosies veidrodėlis stambus, juodas. Kaklas tvirtas,

muskulingas, sausas, lygus galvos ilgiui, pasviręs

40-45' kampu nugaros linijos atžvilgiu. Ketera

gerai išvystyta, pastebima. Krūtinė ilga, gili,

plati, ovalo formos. Nugara tvirta, tiesi, plati.

Juosmuo trumpas, platus, pakilęs, palaipsniui

pereinantis į strėnas. Strėnos pusapvalės, il-

gos, plačios, muskulingos, pereinančios į uo-

degos pagrindą. Uodega kardo formos, pasku-

tiniu slanksteliu siekia kulno sąnarius ar že-

miau jų. Pilvas vidutiniškai įtrauktas.

Pečiai raumeningi su taisyklingais kampais,

priešpečiai tiesūs, vertikalūs ir lygiagretūs,

plaštakos ilgos, spyruokliuojančios, pasviru-

sios. Priekinės kojos iki alkūnės truputį ilgesnės nei

pusė ūgio ties ketera.

Užpakalinių kojų šlaunys stiprios, raumeningos

(žiūrint iš užpakalio, lygiagrečios ir tiesios). Kulnų

sąnariai sausi, plokšti, taisyklingi. Užpakalinės ko-

jos kiek atitrauktos. Stiprios slėsnos beveik vertika-

lios. Letenos ovalo formos, sugniaužtos. Būdingas

aliūras - risčia. Judesiai laisvi, galingi.

Ši veislė išvesta Vokietijoje, jų protėviai ganė avis ir

gynė bandas nuo plėšrūnų. XIX a. pab. ši tada dar mažai

žinoma veislė imta naudoti paieškos ir karinėse tarnybose

ir tai iškart išpopuliarino ją visame pasaulyje.

Šios veislės šunys drąsūs, ištvermingi, nepasitikintys sveti-

mais, vyrauja aktyvi ginybinė reakcija, gera uoslė ir klau-

sa, išlavėjęs jų judėjimo aparatas. Tai populiariausia tar-

nybinių šunų veislė.

Vokiečių aviganis aukštesnis negu vidutinio ūgio, tvirto ir

tvirto sauso konstitucijos tipo. Patinų aukštis ties ketera -

60-65 cm, patelių 55-60 cm. Formato indeksas: 110-112.

Patinų kaulėtumo indeksas 18-20, patelių 17-19.

Lytinis diformizmas ryškus. Gerai išvystyta kaulų sistema

bei muskulatūra. Oda elastinga, be raukšlių ir nenukarusi.

Kailis tankus, šiurkštokas, vešlus poplaukis. Plaukai tiesūs,

ant galvos, ausų, galūnių - trumpi, kitose kūno vietose il-

gesni.

Spalva: vietomis išsimėtę pilki ar rudi įvairių atspalvių plo-

teliai; juodi; juodi, o kojos šviesios, šviesūs lopeliai ant

Kelionės

Nuotykiai Afrikoje. Nuo akistatos su laukine gamta iki nesuvokiamos afrikiečių gyvenimo realybės Astra Petkūnaitė

http://www.kelioniumanija.lt/lt/kelioniu_idejos/tolimi_krastai/nuotykiai_afrikoje_nuo_akistatos_su_laukine_gamta_iki_nesuvokiamos_afrikieciu_gyvenimo_realybes.html

http://ginnywolf.wordpress.com/

Mūsų skaitytojams jau gerai pažįstami keliautojai

Diana ir Chrisas šiuo metu keliauja po dykumą Afri-

koje, tačiau prieš išvykdami toli nuo civilizacijos, jie

sutiko pasidalinti naujausiais nuotykiais, išgyveni-

mais ir patyrimais. Skaitant jų pasakojimą, veidą

nušviečia šypsena ir nuostaba, o po kelių sakinių

mintis pasiglemžia negailestinga ir žiauri Afrikos

gyventojų kasdienybė. Dianos ir Chriso išgyvenimuo-

se pilna visko.

Nepigi nuskurdusi Afrika

Nors iki didžiosios kelionės pabaigos liko vos pora

mėnesių, keliautojai gyvena šia akimirka ir džiaugia-

si, kad su lyg kiekviena šalimi keliauti tampa vis

lengviau. „Sunku pasakyti, ar dėl to, kad mes pripra-

tome keliauti ir jau retai kas mus šokiruoja, ar dėl

to, kad Pietų Afrika yra palankesnė turistams ir gy-

venimas čia šiek tiek panašesnis į mūsiškį”, – pasa-

kojimą pradėjo Diana ir Chrisas. Daugiausiai autos-

topu keliaujanti pora nesiskundžia tokiu keliavimo

būdu, nes, pasak jų, tai geriausias būdas susipažinti

su vietiniais ir jų spalvingu gyvenimu. Po paskutinio

interviu su pora, jie spėjo aplankyti Tanzaniją, Zam-

biją, Malavį, Mozambiką, Zimbabvę ir Botsvaną.

„Galbūt skamba taip, lyg mes gyventume nuostabų

gyvenimą – nuolat keliaujame, patiriame daugybę

nepakartojamų dalykų, bet patikėkite, tai tik skaity-

tojo iliuzija. Pasiekti šias vietas buvo labai sunku ir

pareikalavo nemažai pastangų. Mes turime nuo-

lat pakrauti savo energijos bateriją, kuri vis išsen-

ka”, – prisipažino Diana ir Chrisas.

Pora dažnai galvoja apie gimtuosius namus ir tuo-

met jų veidą nušviečia šypsena, nes gyvenimas

Europoje yra pakankamai lengvas, organizuo-

tas. Europiečiai gali lengvai pasiekti savo tiks-

lus ir turi daug galimybių, kuriomis tereikia pa-

sinaudoti. O Afrikoje realybė – kitokia. „Aišku,

čia mes galime mėgautis nemažai malonumų,

tokių kaip safaris, tačiau išgyventi Afrikoje yra

sunku ne tik vietiniams, bet ir keliautojams.

Daugelis jų atvyksta į Afriką turėdami minima-

lų biudžetą ir galvodami, kad gyventi čia pigu

vien dėl to, kad yra daug menkai išsivysčiusių

šalių. Tačiau Afrika yra gerokai brangesnė nei

Azija ar Pietų Amerika, o kai kurios šalys netgi

pasiekusios Vakarų kainas“, – apie netikėtą

realybę pasakojo pašnekovai.

Zambija. Aki į akį su laukine gamta

Diana ir Chrisas, atkeliavę į Zambiją, sava-

noriavo Kafue nacionaliniame parke, nes

tenykščiams gyventojams reikėjo pagalbos

kuriant geresnę turistinę stovyklą. Tuo me-

tu dar nebuvo prasidėjęs turistų sezonas,

todėl pora turėjo galimybę iš arti susipa-

žinti su laukine gamta. „Nerealu nubusti

nuo begemotų šokinėjimo ir maurojimo,

hienų juoko ar vos už kelių metrų nuo mū-

sų mažytės palapinės riaumojančių liūtų.

Būna, jog neturi privatumo net vonios

kambaryje, nes kartą sena dramblio pate-

lė įkišo savo straublį pro vonios langą.

Tuomet džiaugiesi, kad sėdi tualete, nes turi čia ku-

riam laikui įstrigti. Tokiomis akimirkomis supranti,

koks esi pažeidžiamas ir bejėgis šioje aplinkoje“, –

savo susidūrimus su laukiniais gyvūnais prisiminė

keliautojai.

Pora turėjo galimybę ilgiau apsistoti Mayukuyuku

džiunglių stovykloje. Jų teigimu, tai buvo vienos įsi-

mintiniausių akimirkų kelionėje. Būnant čia nereikė-

jo išeiti už stovyklavietės ribų, kad akis į akį susidur-

tumei su laukine gamta. „Vienam einant per stovyk-

los teritoriją, ypatingai naktį, adrenalino kiekis pa-

šoka milžiniškai. Krūpčiojome nuo kiekvieno judesio

ar garso krūmuose, o kartais gąsdindavo net mūsų

pačių šešėlis. Mūsų mažytė palapinė buvo pastatyta

po pavėsine, esančia vos už kelių metrų nuo Kafue

upės, kurioje knibžda didžiulių krokodilų, raganosių

ir visokių kitokių vandens gyvūnų“, – gyvenimo Afri-

koje kasdienybę piešė Diana ir Chrisas.

Gyvendami Kafue nacionaliniame parke keliautojai

kėlėsi ir gulėsi su saule, nes nemiegoti tamsiu paros

metu yra pavojinga. Vietiniai taip pat negailėjo eu-

ropiečiams patarimų, kaip elgtis laukinėje gamtoje.

Pavyzdžiui, vietiniai patarė neatsidurti tarp upės ir

begemoto, nes pastarieji labai bijo žmonių, todėl iš

to išgąsčio, bėgdami link upės, gali parblokšti. „Mes

pastebėjome, kad begemotai, kol plaukioja upėje, yra

labai smalsūs ir įdomūs gyvūnai, tačiau naktį atvirkščiai

– vos išlipę iš vandens pradeda triukšmauti. Galima gir-

dėti, kaip jie ėda ir bendrauja vieni su kitais. Ryte atsi-

kėlęs randi aplink palapinę nukramtytą žolę“, – juokėsi

Diana ir Chrisas.

Malavis. Košmaru virtusi kelionė

Toliau poros maršrutas driekėsi per nesvetingą Ma-

lavį. Nors „Lonely Planet“ apie šią šalį sako „Afrika

pradedantiesiems“, su šiuo teiginiu keliautojai nesu-

tinka. „Tikėjomės ramios, draugiškos ir gražios ša-

lies, tačiau atvykę susidūrėme su neišpasakytu skur-

du. Supratome, kad kelionė per šią šalį nebus lengva

ir čia nėra nieko pradedantiesiems“, – pasakojimą

apie vieną iš sudėtingiausių kelionės etapų pradėjo

Diana ir Chrisas.

Iš Zambijos miesto Lusakos pora užsisakė autobuso

bilietą į Malavio miestą Lilongvę. Autobuso išvykimo

laikas buvo pusę penkių ryto. Atėjus laikui palikti

viešbutį, lauke smarkiai lijo, todėl keliautojai papra-

šė viešbučio darbuotojų iškviesti taksi. Į autobusą

skubanti pora atvažiuojančio transporto laukė 10

minučių, 20 minučių, o jo vis nebuvo. „Viešbučio

darbuotojo paklausėme, kur mūsų taksi, o jis ramiu

veidu atsakė, kad vairuotojas buvo išsijungęs mobi-

lųjį telefoną. Mes negalėjome patikėti savo ausimis.

Šitiek laiko laukėme jam prieš pat nosį, o jis nieko

nepasakė. Bet juk tai Afrika – kas suprantama

mums, nebūtinai suprantama jiems. Reikėjo su tuo

susitaikyti, taigi mes turėjome vos kelias likusias mi-

nutes iki autobuso išvykimo, todėl griebėme savo

sunkias kuprines ir per lietų bėgome iki pagrindinio

kelio, kur radome taksi“, – nieko gero nežadančios

kelionės į Malavį pradžią prisiminė pora.

Laimei, šlapi ir pavargę Diana ir Chrisas galiausiai į

autobusą spėjo, tačiau nustebo, kad atėjus išvykimo

laikui, autobusas nepajudėjo iš vietos. Iš Lusakos jis

išvyko tik praėjus dviems valandoms po Dianos ir

Chriso atvykimo. „Pasirodo, sakydami, kad neišva-

žiuos, kol nesurinks pilno autobuso keleivių, jie ne-

juokavo“, – negalėjo atsistebėti pora.

Deja, kelionės metu lietus nesiliovė lijęs, o autobuso

stoge buvo didžiulis plyšys, pro kur susikaupęs van-

duo pradėjo tekėti į autobuso saloną. Vanduo pra-

dėjo bėgti ir per Dianos sėdynę. „Autobusas buvo

sausakimšas, žmonės sėdėjo vieni ant kitų. Įsėdę į

autobusą mes buvome kiaurai šlapi ir vos tik pradė-

jome šilti bei džiūti, autobuse pradėjo bėgti vanduo.

Kelis žmones nuo kelionės autobusu supykino, jie

vėmė į plastikinius maišelius“, – košmarišką kelionę

vis dar mena pora. Jie taip pat prisipažino, kad Chri-

sui teko pusę kelionės, kuri truko 12 valandų, stovė-

ti, o Diana stengėsi nepasekti kitų kleivių pavyzdžiu

ir neapsivemti, mat autobuse nebuvo kuo kvėpuoti,

o langų nebuvo galima atidaryti dėl stipraus lietaus..

Atvykę į Malavio sostinę Lilongvį, keliautojai

susidūrė su didžiuliu žmonių srautu, o vos išlipus iš

autobuso buvo brukamos visos įmanomos

paslaugos. „Turėjome sukaupti visą po klaikios keli-

onės likusią energiją ir kuo greičiau pabėgti iš tos

pridvisusios ir purvinos vietos. Bet buvo sunku rasti

švarią gatvę, todėl mes nusprendėme susirasti

viešbutį šiame rajone ir čia praleisti naktį. Mūsų

pasirinkti svečių namai atrodė gana padoriai, bet

kainos buvo didesnės nei tikėjomės. Kambaryje neb-

uvo nei dušo, nei tualeto, tik dvi mažos lovos ir tara-

konai“, – nesibaigiančius nuotykius Kelioniumanija.lt

skaitytojams pasakojo Diana ir Chrisas.

Nkhata Bay. Skaudi realybė

Nkhata Bay, į kurį pora atvyko iš Lilongvės, yra

mažas ir jaukus kaimelis prie Malavio ežero. Keliau-

tojų teigimu, Malavis yra viena iš skurdžiausių pa-

saulio šalių, tačiau jie veltui tikėjosi, kad čionykštės

kainos bus mažos. „Kai kurios kainos čia tokios

pačios ar net didesnės už kainas Vakarų pasaulyje.

Ypač brangus yra maistas, o prekių pasirinkimas –

mažas. Pagrindinis dalykas, kurį galima įsigyti ei-

linėje parduotuvėje, yra duona, kiaušiniai, miltai,

cukrus ir vanduo. Pabandykite prasimaitinti tuo

dieną iš dienos”, – didelio badaujančių afrikiečių

skaičiaus priežastis vardijo Diana ir Chrisas.

Keliautojų aplankytame miestelyje ŽIV/AIDS

užsikrėtę yra net 75 proc. gyventojų ir šis skaičius

nenumaldomai didėja. Gyvenimo trukmė čia – 38

metai, todėl ant kiekvieno gatvės kampo galima pa-

matyti karstų gaminimo įmones. Seneliais dėl savo

amžiaus pasijutę Diana ir Chrisas taip pat baisėjosi

vietos sveikatos apsaugos sistema: „Susilaukti

kūdikio šioje šalyje yra labai rizikinga. Visų pirma,

moteris turi būti tikra, kad neužsikrės ŽIV, o vėliau

išgyvens gimdymą, nes čia viena iš 98 gimdyvių

miršta. Daugelis moterų gimdo namuose, o tai bai-

giasi tragedijomis“.

Su Kelioniumanija.lt skaitytojais pora pasidalijo ir

dar viena kraupia istorija iš Malavio. Tuo metu, kai

Diana ir Chrisas viešėjo šioje šalyje, autobusų

stotelėse Lilongvyje ir Mzuzu miestuose vyrai

užpuldinėjo kelnes mūvinčias moteris. Jie plėšė jas

nuo moterų tiesiog gatvės viduryje. „Tai buvo

nesuprantama ir siaubinga. Girdėjome, kad pre-

zidentui nepatinka, kuomet moterys mūvi kelnes,

nes tai siunčia blogus signalus vyrams. Moterys, ku-

rios mūvėjo kelnes ir buvo išprievartautos, negalėjo

skųstis policijai, nes tai buvo laikoma jų pačių kalte.

Šis nurodymas neturėjo įtakos mums, tačiau jie

paaiškino, kad kelnės pabrėžia kūno linijas ir taip

vyras yra viliojamas prievartauti. Kai kurios moterys

prisipažino, kad vidury gatvės nuplėstos kelnės yra

didesnis pažeminimas nei išprievartavimas”, –

mums, europiečiams, nesuvokiamą afrikiečių gyven-

imo realybę pasakojo Afrikoje savanoriaujantys Di-

ana ir Chrisas.

Mozambikas. Atgaiva sielai ir kūnui

Po sunkių fizinių ir psichologinių išbandymų Mozam-

bikas porai tapo tikra atgaiva. „Čia galima rasti

krištolo skaidrumo žydrą vandenį, draugiškus ir be-

sišypsančius žmones, nuostabų orą, baltus ir ilgus

paplūdimius, šviežias jūros gėrybes ir tikrą turistų

rojų”, – vieną po kito šalies pliusus vardijo keliau-

tojai, tačiau ir čia nepavyko išvengti susidūrimo su

sunkiu vietinių gyvenimu. Tiek, kiek turistai čia

išleidžia pietums, Mozambiko gyventojai uždirba per

mėnesį. Gal todėl Diana ir Chrisas stengėsi gyventi

kiek įmanoma paprasčiau ir panašiau su vietiniaiPo-

ra džiaugėsi, kad turėjo galimybę aplankyti mažus

jaukius prekybos centrus, tiesiai paplūdimyje nusi-

pirkti šviežios žuvies, juoktis ir dalintis naujomis

patirtimis. „Galiausiai supratome, kad Mozambinko

gyventojai tiesiog nori pasikalbėti su mumis ir

dažniausiai neturi jokių pašalinių minčių. Tai verčia

šypsotis. Gražu žiūrėti į vaikus ir jų mamas, kurios

neverčia jų eiti ir prašyti išmaldos, kaip įprata kitose

Afrikos šalyse”, – džiaugėsi Diana ir Chrisas.

Geriausi dalykai – nemokami

Toliau keliautojų pora patraukė į sausumos apsuptą

Botsvaną. Ši šalis, pasak jų, siūlo aplinkos kraštuti-

numus ir kraštovaizdžio įvairovę. Po to, kai kirto

Zimbabvės ir Botsvanos šalių sieną, Diana ir Chrisas

pateko į dykumą Chobe nacionaliniame parke.

„Mus supo laukiniai gyvūnai. Už poros šimtų metrų

nuo mūsų – savimi pasitikintis dramblys kirto dyku-

mos kelią, nerimą kėlė keisti garsai žolėje, netoliese

kelios antilopės slėpėsi nuo dienos karščio, tačiau

vėliau supratome, kad, norint mėgautis šia, iš

pažiūros beribe erdve be kelių, reikia daug pastangų

ir laiko. Supratome, kodėl gidų knygos ir vietiniai

patarė šioje šalyje keliauti nuosava transporto prie-

mone. Tačiau ką daryti, jei neturi pinigų su daug nu-

liukų? Todėl nusprendėme keliauti autostopu,

gyventi per „Couchsurfing“ programą, vengti turis-

tinių vietų, pažinti vietinę Botsvaną ir pasinaudoti

kelyje pasitaikysiančiomis galimybėmis, nes tikime,

kad geriausi dalykai yra pigūs ar net nemokami“, –

bet kokioje situacijoje teigiamą pusę įžvelgė Diana ir

Chrisas.

Skaitykite apie kitus Dianos ir Kriso nuotykius:

Diana ir Chrisas: neišsigandę karo ir genocido sužalotos Afrikos

Planuojant safari kelionę į Afriką reikia

atsižvelgti į daugelį dalykų. Svarbiausia Jūs

turite žinoti, kokius gyvūnus ar paukščius

norėtumėte išvysti, kada geriausias laikas safa-

riui, kokio tipo safarį išsirinkti.

Visų pirma turite nuspręsti kokius gyvūnus nor-

ite pamatyti.

• Didysis penketas - liūtas, leopardas, buivo-

las, raganosis ir dramblys: jeigu vienos keli-

onės metu norite pamatyti visus penkis, tuomet

rinkitės Masai Mara nacionalinį parką Kenijoje,

Kriugerio nacionalinį parką Pietų Afrikoje ir

Serengečio nacionalinį parką Tanzanijoje.

• Gorilos: Jeigu domitės gorilomis, rek-

omenduojame vykti į Ruandą, Ugandą arba

Gaboną.

• Šimpanzės: Jeigu jūs žavitės Džeinės Gudol

(Jane Goodall) darbu, jūsų tikslas - Gombė stry-

mo (Gombe Stream) nacionalinis parkas Tanza-

nijoje.

• Drambliai: Norintiems pamatyti ypač daug

dramblių vienoje vietoje, turbūt pati tinkamiausia

vieta būtų Okavango delta Botsvanoje.

• Liūtai: Norintiems pamatyti gyvūnų karalių,

siūlome keliauti į Serengečio nacionalinį parką ir

draustinį, esančius Rytų Afrikoje. Pietinėje Af-

rikoje verta paminėti Pietų Luangvos (South Lu-

angwa) nacionalinį parką, šiame turistų ne-

perpildytame parke gyvena gausybė liūtų.

• Juodieji raganosiai: Pamatyti juodąjį ra-

ganosį gana sudėtinga, tačiau jums gali

nusišypsoti sėkmė Etošos (Etosha) nacional-

iniame parke, Kriugerio (Kruger) nacionaliniame

parke ir Čiobės (Chobe) nacionaliniame parke.

• Begemotai ir krokodilai: Visoje rytinėje ir pi-

etinėje Afrikoje jų knibžda ežeruose ir upėse.

Daugiausia jų teko matyti plaukiant kanojomis

Zambezės upėje, tekančioje tarp Zimbabvės ir

Zambijos. Selaus (Selous) laukinių gyvūnų

draustinis Tanzanijoje ir Livondo (Liwonde)

nacionalinis parkas Malavyje taip pat puiki šių

gyvūnų stebėjimo vieta, tačiau būkite budrūs

krokodilai ir begemotai gali būti nepaprastai

pavojingi.

• Paukščiai: Jeigu domitės ornitologija, tada

nudžiugsite sužinoję, kad rytinėje ir pietinėje Af-

rikoje organizuojama daugybė paukščių ste-

bėjimo safarių.

VISKAS APIE SAFARĮ http://www.goafrica.lt/safari/viskas_apie_safari/

KADA GERIAUSIA VYKTI Į

SAFARĮ

Geriausias laikas vykti į safarį rytinėje ir pi-

etinėje Afrikoje Geriausias laikas safariui Afrikoje yra tada, kai

lengva pastebėti gyvūnus ir jie susitelkę dideli-

ais būriais. Laiko pasirinkimas priklauso nuo

šalies, kurią norite aplankyti arba kada jūs galite

vykti. Kadangi rytinėje ir pietinėje Afrikoje metų

laikai skiriasi, keliauti galėsite bet kurį metų

mėnesį, jeigu tik nesate tvirtai nusistatę kur nor-

ite keliauti.

Toliau pateikiame konkrečius patarimus kada

geriausia planuoti safarį pagal šalis. Taip pat

rasite patarimus kada geriausia kokioje šalyje

planuoti safarį pagal mėnesius. Jeigu ieškote

safario norėdami pamatyti kokius nors

konkrečius gyvūnus, pavyzdžiui gorilas arba

šimpanzes.

Ekologija

Kas naikina mūsų miškus? http://www.sveikata.lt/straipsinis/kas-naikina-musu-miskus-68?category=37

Nuostabūs miškai – tikras Lietuvos pasididžiavimas.

Deja, jiem taip pat gresia pavojus. Paaiškėjo, kad

šalies valstybiniai miškai daugiausia nukenčia dėl

abiotinių veiksnių. Tokią išvadą padarė Valstybinė

miškų tarnyba, įvertinusi jų sanitarinę būklę šių me-

tų pirmąjį pusmetį. Dėl vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvė-

rių, abiotinių ir kitų veiksnių buvo pažeista 41,6

tūkst. ha miškų.

Kaip sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius

Rimantas Prūsaitis, abiotinių ir kitų veiksnių sukeltų

pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 19 tūkst.

ha plote. Daugelį jų padarinių miškininkai jau likvi-

davo – 16,9 tūkst. ha teritorijoje. Daugiausia – apie

92 proc. – tokių pažeidimų pridarė vėjai. Medžiai

buvo išversti ir išlaužyti 17,5 tūkst. ha plote. Laiku

nesutvarkius vėjovartų ir vėjolaužų, pažeisti medy-

nai gali tapti medžių liemenų pavojingų kenkėjų

dauginimosi židiniais.

Šie kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 1,3 tūkst. ha

miškų. Labiausiai "pasidarbavo" eglių liemenų ken-

kėjai (1250 ha). Gausiausias iš jų – žievėgraužis ti-

pografas. Pažeidimų padarinius miškininkai jau yra

likvidavę 1220 ha plote.

Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pas-

tarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. ha miš-

kų. Netikrasis eglinis skydamaris pakenkė 4,8 tūkst.

ha eglynų 35 miškų urėdijose. Džiūstančios eglės

buvo iškirstos 1084 ha plote, dėl gamtinių priežasčių

sunyko 1974 ha. Liko 1796 ha skydamario pakenktų

eglynų. Tokiuose eglynuose sanitariniu požiūriu bus

nepalankiausia padėtis ir šių metų antrąjį pusmetį.

Nors eglių lajos po truputį atsikuria, medžiai ir toliau

išlieka labai nusilpę, todėl patrauklūs žievėgraužio

tipografo antrosios generacijos vabalams apsigy-

venti.

Ar žinote, kad:

gali būti perdirbama iki 60% šiukšlių, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę.

vidutinėje šiukšliadėžėje esantis neišlaisvintos energijos kiekis kiekvienais metais galėtų

sukurti tiek elektros energijos, kad jos užtektų standartiniam televizoriui veikti 5000 val.

vidutiniškai 16% plataus vartojimo prekių kainos sudaro su įpakavimu ar jo gamyba susiję kaštai.

iki 50% vidutinės šiukšliadėžės atliekų gali būti kompostuojamos.

iki 80% transporto priemonių dalių ir detalių gali būti perdirbamos.

2013