pasaulis yra gražus. pokalbiai apie kūrybą

of 38/38
Pasaulis gražus yra pokalbiai apie kūrybą

Post on 27-Mar-2016

225 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Knygoje „Pasaulis yra gražus: pokalbiai apie kūrybą“ publikuojami 2006–2013 m. rengti interviu su 40 Lietuvos kultūros bei meno asmenybių. Leidinį sudaro penkios dalys, kurių kiekviena skirta atskirai kūrybos sričiai: literatūrai, muzikai, vaizduojamiesiems bei scenos menams, kinui ir fotografijai. http://goo.gl/UrMGd

TRANSCRIPT

  • Pasaulis grauspokalbiai apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    pokalbiai apie kryb

    ISBN 978-609-8086-03-4

    p o k a l b i a i apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    Marcelijus Martinaitis Vanda Juknait Donaldas Kajokas Liudvikas Jakimaviius Aidas Marnas Rimvydas Stankeviius Jaroslavas Melnikas Gytis Norvilas

    Veronika Povilionien

    Daiva Vyinien Vladimiras Tarasovas Dainius Juoznas Algirdas Martinaitis Modestas Pitrnas Artras Chalikovas Domantas Razauskas

    Al Poiulpait

    Vaidotas ukas Rimantas Sakalauskas Dalia Dokait Anastasija opagienbbbbbSigita MaslauskaitRiardas ileikabbbIeva Babilait bVladas BagdonasRolandas Kazlasb b Oskaras Korunovas Egl pokait Juozas Marcinkeviius Andrius Kaniava Vytis Jankauskas Ainis Storpirtis Antanas Sutkus arnas Bartas Paulius Normantas Jonas Gricius Edis Jurys Audrius Stonys Arnas Baltnas Ilja Bereznickas

  • Pasaulis grauspokalbiai apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    pokalbiai apie kryb

    ISBN 978-609-8086-03-4

    p o k a l b i a i apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    Marcelijus Martinaitis Vanda Juknait Donaldas Kajokas Liudvikas Jakimaviius Aidas Marnas Rimvydas Stankeviius Jaroslavas Melnikas Gytis Norvilas

    Veronika Povilionien

    Daiva Vyinien Vladimiras Tarasovas Dainius Juoznas Algirdas Martinaitis Modestas Pitrnas Artras Chalikovas Domantas Razauskas

    Al Poiulpait

    Vaidotas ukas Rimantas Sakalauskas Dalia Dokait Anastasija opagienbbbbbSigita MaslauskaitRiardas ileikabbbIeva Babilait bVladas BagdonasRolandas Kazlasb b Oskaras Korunovas Egl pokait Juozas Marcinkeviius Andrius Kaniava Vytis Jankauskas Ainis Storpirtis Antanas Sutkus arnas Bartas Paulius Normantas Jonas Gricius Edis Jurys Audrius Stonys Arnas Baltnas Ilja Bereznickas

  • 3Pasaulis graus

    yra

  • 3Pasaulis graus

    yra

  • Pasaulis graus

    yra

    pokalbiai apie kryb

  • Pasaulis graus

    yra

    pokalbiai apie kryb

  • 6 scenos menas

    UDK 821.172-4 Pa305

    Sudarytojas Gediminas Kajnas Redaktors Michalina Boiarova, Jurga Lait-Kajnien Korektor Jurga iugdien Dailinink Jrat Juoznien Fotografai Evgenia Levin Jolanta Klietkut (p. 262) Uwe Schneider (p. 464)

    ISBN 978-609-8086-03-4

    V Bernardinai.lt, 2013 Jrat Juoznien, 2013

    7

    Gediminas Kajnas 11 SUDARYTOJO PALYDJIMAS

    LITERATRA Marcelijus Martinaitis 15 TAIP ATSITINKA KURIANT... Vanda Juknait 31 I KUR ATSIRANDA ODIAI NEINAU... Donaldas Kajokas 41 A INAU, KAM TARNAUJU Liudvikas Jakimaviius 55 NEKELTI TRIUKMO, NEDAUGINTI TUTUMOS IR SUMAITIES... Aidas Marnas ir Liudvikas Jakimaviius 65 RETINIMAS KIRTAVIETJE Rimvydas Stankeviius 79 POMIKIS KIRTAVIETJE Jaroslavas Melnikas 89 MES KIEKVIENAME INGSNYJE SUSIDURIAME SU BEDUGNE Gytis Norvilas 101 EILRATIS PRIEGLOBSIO ZONA

    MUZIKA Veronika Povilionien 113 NIEKAM NELINKKITE MIRTIES Daiva Vyinien 125 APIE VIDINS GELMS PAIEKAS SUTARTINSE Vladimiras Tarasovas 137 MENAS NEPRIPASTA KOMPROMIS Dainius Juoznas 151 GRIGALIKASIS CHORALAS AMI GIESM Algirdas Martinaitis 165 VIGILIJA BALSAMS, INGSNIAMS IR KLEPSIDRAI Modestas Pitrnas 175 KRYBA TAI RUSENANTIS DAGTIS... Artras Chalikovas 187 VISKAS, KAS NAUJA, TIK PAPILDO PAI MUZIK Domantas Razauskas 195 IR MES TOS PAIOS VIESOS LINK... KAIP MUSS

    TURINYS

  • 6 scenos menas

    UDK 821.172-4 Pa305

    Sudarytojas Gediminas Kajnas Redaktors Michalina Boiarova, Jurga Lait-Kajnien Korektor Jurga iugdien Dailinink Jrat Juoznien Fotografai Evgenia Levin Jolanta Klietkut (p. 262) Uwe Schneider (p. 464)

    ISBN 978-609-8086-03-4

    V Bernardinai.lt, 2013 Jrat Juoznien, 2013

    7

    Gediminas Kajnas 11 SUDARYTOJO PALYDJIMAS

    LITERATRA Marcelijus Martinaitis 15 TAIP ATSITINKA KURIANT... Vanda Juknait 31 I KUR ATSIRANDA ODIAI NEINAU... Donaldas Kajokas 41 A INAU, KAM TARNAUJU Liudvikas Jakimaviius 55 NEKELTI TRIUKMO, NEDAUGINTI TUTUMOS IR SUMAITIES... Aidas Marnas ir Liudvikas Jakimaviius 65 RETINIMAS KIRTAVIETJE Rimvydas Stankeviius 79 POMIKIS KIRTAVIETJE Jaroslavas Melnikas 89 MES KIEKVIENAME INGSNYJE SUSIDURIAME SU BEDUGNE Gytis Norvilas 101 EILRATIS PRIEGLOBSIO ZONA

    MUZIKA Veronika Povilionien 113 NIEKAM NELINKKITE MIRTIES Daiva Vyinien 125 APIE VIDINS GELMS PAIEKAS SUTARTINSE Vladimiras Tarasovas 137 MENAS NEPRIPASTA KOMPROMIS Dainius Juoznas 151 GRIGALIKASIS CHORALAS AMI GIESM Algirdas Martinaitis 165 VIGILIJA BALSAMS, INGSNIAMS IR KLEPSIDRAI Modestas Pitrnas 175 KRYBA TAI RUSENANTIS DAGTIS... Artras Chalikovas 187 VISKAS, KAS NAUJA, TIK PAPILDO PAI MUZIK Domantas Razauskas 195 IR MES TOS PAIOS VIESOS LINK... KAIP MUSS

    TURINYS

  • VAIZDUOJAMIEJI MENAI Al Poiulpait 209 KRYDIRBYSTS TRADICIJA GYVOJI GRANDIS, SUJUNGIANTI PRAEIT, DABART IR ATEIT Vaidotas ukas 223 DIEVAS SUKR MOG BTI KRYBING Rimantas Sakalauskas 237 VISKAS KAK REIKIA... Dalia Dokait 251 VISATA ANT TEPTUKO SMAIGALIO Anastasija opagien 263 NE TIEK A TAPAU IKON, KIEK PATI IKONA MANE KEIIA Sigita Maslauskait 275 VENTIEJI BE AUREOLI I PARAI Riardas ileika 289 VISKAS I DAIKT IR ATSIRANDA Ieva Babilait 303 DIEVAS KARTAIS ATRODO, VELNIAI TARIANT, PAMIS

    SCENOS MENAS Vladas Bagdonas 315 NUMINTAIS TAKELIAIS... Rolandas Kazlas 327 AKTORIAUS PASLAPTIS GEBJIMAS PAMILTI Oskaras Korunovas 343 TEATRAS MAN PAINIMO INSTRUMENTAS Egl pokait 355 BTI MOGUMI YMIAI SVARBIAU NEI BTI BALERINA Juozas Marcinkeviius 365 NIEKADA NEPABOS KALBTI APIE GR, KURIS KOVOJA IR GALIAUSIAI NUGALI Andrius Kaniava 375 SMALSUS MOGUS YRA GYVAS MOGUS Vytis Jankauskas 389 PIRMIAU YRA GYVENIMAS, EGZISTENCIJA, BTIS Ainis Storpirtis 401 TEATRO NRA, NIEKADA NEBUVO IR JIS NIEKADA NESIBAIGIA KINAS IR FOTOGRAFIJA Antanas Sutkus 409 FOTOGRAFIJA MOGAUS DVASIOS METRATIS arnas Bartas 423 LIETUVI KINO FILOSOFAS Paulius Normantas 437 MANO NAMAI TAI AMINAS KELIAS Jonas Gricius 451 MOGUS SU KINO KAMERA Edis Jurys 465 FOTOGRAFIJOJE MANE DOMINA AKIMIRKA, KURI SUKURIA PATS GYVENIMAS Audrius Stonys 479 FILMAI TURI SAVO LEMT Arnas Baltnas 489 TYLIAI GYVENANIJ METRATININKAS Ilja Bereznickas 501 SVARBIAUSIA GERA ISTORIJA, TA, KURI PRIKAUSTO DMES

  • VAIZDUOJAMIEJI MENAI Al Poiulpait 209 KRYDIRBYSTS TRADICIJA GYVOJI GRANDIS, SUJUNGIANTI PRAEIT, DABART IR ATEIT Vaidotas ukas 223 DIEVAS SUKR MOG BTI KRYBING Rimantas Sakalauskas 237 VISKAS KAK REIKIA... Dalia Dokait 251 VISATA ANT TEPTUKO SMAIGALIO Anastasija opagien 263 NE TIEK A TAPAU IKON, KIEK PATI IKONA MANE KEIIA Sigita Maslauskait 275 VENTIEJI BE AUREOLI I PARAI Riardas ileika 289 VISKAS I DAIKT IR ATSIRANDA Ieva Babilait 303 DIEVAS KARTAIS ATRODO, VELNIAI TARIANT, PAMIS

    SCENOS MENAS Vladas Bagdonas 315 NUMINTAIS TAKELIAIS... Rolandas Kazlas 327 AKTORIAUS PASLAPTIS GEBJIMAS PAMILTI Oskaras Korunovas 343 TEATRAS MAN PAINIMO INSTRUMENTAS Egl pokait 355 BTI MOGUMI YMIAI SVARBIAU NEI BTI BALERINA Juozas Marcinkeviius 365 NIEKADA NEPABOS KALBTI APIE GR, KURIS KOVOJA IR GALIAUSIAI NUGALI Andrius Kaniava 375 SMALSUS MOGUS YRA GYVAS MOGUS Vytis Jankauskas 389 PIRMIAU YRA GYVENIMAS, EGZISTENCIJA, BTIS Ainis Storpirtis 401 TEATRO NRA, NIEKADA NEBUVO IR JIS NIEKADA NESIBAIGIA KINAS IR FOTOGRAFIJA Antanas Sutkus 409 FOTOGRAFIJA MOGAUS DVASIOS METRATIS arnas Bartas 423 LIETUVI KINO FILOSOFAS Paulius Normantas 437 MANO NAMAI TAI AMINAS KELIAS Jonas Gricius 451 MOGUS SU KINO KAMERA Edis Jurys 465 FOTOGRAFIJOJE MANE DOMINA AKIMIRKA, KURI SUKURIA PATS GYVENIMAS Audrius Stonys 479 FILMAI TURI SAVO LEMT Arnas Baltnas 489 TYLIAI GYVENANIJ METRATININKAS Ilja Bereznickas 501 SVARBIAUSIA GERA ISTORIJA, TA, KURI PRIKAUSTO DMES

  • 10 literatra 11

    Nuo pirmosios Bernardinai.lt ileistos es rinktins Atuntoji diena prajo atuoneri metai. Nors per laikotarp pasirod keliolika kit skirting anr, autori, apimties bei turinio knyg, pradtas leisti ketvirtinis urnalas Kelion su Bernardinai.lt ir net DVD kompakti-ns ploktels, taiau Bernardinai.lt tekst rinktin, tikrja to odio prasme knyga Pasaulis yra graus: pokalbiai apie kryb antroji.

    Per iuos metus Bernardinai.lt susikaup solidus pokalbi su Lie-tuvos kultros bei meno asmenybmis archyvas. ie pokalbiai iry-kina krj biografijas, atskleidiamas autentikas j balsas, mintys, santykis su savimi bei pasauliu, ikeliami svarbs klausimai, kuriuos savo kryboje bei gyvenime apmsto ir patys menininkai. Taip usi-mezgs dialogas atveria gyvenimiksias ir dar svarbiau vidines panekov patirtis, aktualias ir svarbias ne tik jiems patiems, taiau praturtinanias ir kit, domias bei vertingas ne tik vakar ar iandien, taiau tiktina ir rytoj.

    Internetas labai tartinas ir nepatikimas reikinys, todl pradioje bandyta iuos pokalbius bei kitus laiko diktat atlaikanius tekstus gel-bti juos perpublikuojant urnale Kelion su Bernardinai.lt. urnalui mus gyvuoti savarankikai, natraliai jame atsirado ir rubrika Pokal-biai apie kultr, kurioje kaskart pristatoma bent po kelis vairi srii menininkus. Tad ioje knygoje sugul rinktiniai pokalbiai, spausdinti 20062013 m., o keletas tekst parengti specialiai btent iam leidiniui.

    Kiekviena forma pasilo savo aidimo taisykles, taip pat ir nuosta-bos galimyb pokalb perskaityti, igirsti kitaip.

    SUDARYTOJO PALYDJIMAS

  • 10 literatra 11

    Nuo pirmosios Bernardinai.lt ileistos es rinktins Atuntoji diena prajo atuoneri metai. Nors per laikotarp pasirod keliolika kit skirting anr, autori, apimties bei turinio knyg, pradtas leisti ketvirtinis urnalas Kelion su Bernardinai.lt ir net DVD kompakti-ns ploktels, taiau Bernardinai.lt tekst rinktin, tikrja to odio prasme knyga Pasaulis yra graus: pokalbiai apie kryb antroji.

    Per iuos metus Bernardinai.lt susikaup solidus pokalbi su Lie-tuvos kultros bei meno asmenybmis archyvas. ie pokalbiai iry-kina krj biografijas, atskleidiamas autentikas j balsas, mintys, santykis su savimi bei pasauliu, ikeliami svarbs klausimai, kuriuos savo kryboje bei gyvenime apmsto ir patys menininkai. Taip usi-mezgs dialogas atveria gyvenimiksias ir dar svarbiau vidines panekov patirtis, aktualias ir svarbias ne tik jiems patiems, taiau praturtinanias ir kit, domias bei vertingas ne tik vakar ar iandien, taiau tiktina ir rytoj.

    Internetas labai tartinas ir nepatikimas reikinys, todl pradioje bandyta iuos pokalbius bei kitus laiko diktat atlaikanius tekstus gel-bti juos perpublikuojant urnale Kelion su Bernardinai.lt. urnalui mus gyvuoti savarankikai, natraliai jame atsirado ir rubrika Pokal-biai apie kultr, kurioje kaskart pristatoma bent po kelis vairi srii menininkus. Tad ioje knygoje sugul rinktiniai pokalbiai, spausdinti 20062013 m., o keletas tekst parengti specialiai btent iam leidiniui.

    Kiekviena forma pasilo savo aidimo taisykles, taip pat ir nuosta-bos galimyb pokalb perskaityti, igirsti kitaip.

    SUDARYTOJO PALYDJIMAS

  • 12 literatra

    Pokalbis tai susitikimas akis ak (tiesa, iuolaikins komunikaci-jos priemons suteikia galimyb bendrauti n nesimatant) konkrei akimirk, todl uduotas klausimas bei atsakymas j kaip tik ir pri-klauso tai akimirkai. Kit akimirk viskas galt bti kitaip kiti pa-nekovai, kiti klausimai, kiti ir atsakymai. Taiau be paties susitikimo nebt nei ko klausti, nei ko klausytis...

    Ir vis dlto grau, kad iandien dar galima susitikti ir kalbtis niekur neskubant... Gal tik taip ir manoma atrasti pasaulio gro tykiai ste-bint, kaip jis skleidiasi prie akis.

    ios knygos struktr padiktavo patys pokalbiai su vairi srii Lietuvos menininkais raytojais, muzikais, vaizduojamj men k-rjais, teatralais, kino reisieriais bei fotografais. Taip atsirado penkios dalys po atuonis interviu. Taiau kiekvienas pokalbis, kaip ir mogus, unikalus ir nepakartojamas. Skirtingos krj kartos ir kiekvieno i j asmenin patirtis savaip atskleidia t pasaulio gro. Knygoje sutinka-me Nacionalini premij laureatus ir jaunus krjus, diazo perkusi-nink, dirigent bei charizmatik dain krj, dailinink, altori k-rj, ikon tapytoj ir geleli rinkj, dramatik vaidmen aktori, baleto okj, llinink, pasaulinio garso teatro reisieri, nykstani Himalaj taut ar lietuviko kaimo fotograf, legendin operatori ir poetins dokumentikos meistr... Pokalbiai atskleidia ir vairi meno srii sutartini, grigalikojo choralo, krydirbysts, sumi-e tapybos, modernaus okio, dokumentins fotografijos ar animacijos unikalum bei subtilybes. Visa i nepakartojama gausyb skirting bals kaip tik ir liudija: Pasaulis yra graus savo vairumu ir atspalviais.

    i knyga bendras Bernardinai.lt kolektyvo, biiuli bei bendra-ygi darbas. U knygos sumanym bei pavadinim dkoju Andriui Navickui. U panekov portretus fotografei Evgeniai Levin. U pa-rengtus pokalbius Vidmantui Kiauui, Liudvikui Jakimaviiui, An-tanui imkui, Andriui Navickui, Daliai Rauktytei, Monikai Midvery-tei, Daliai Zaleskienei, Aurai Gudaviitei, Bertai Tilmantaitei, Lukui Braikiui, Auksei Kancereviitei bei Zigmui Vitkui. Ir visiems pane-kovams u j darbus, laik bei mintis.

    13

  • 12 literatra

    Pokalbis tai susitikimas akis ak (tiesa, iuolaikins komunikaci-jos priemons suteikia galimyb bendrauti n nesimatant) konkrei akimirk, todl uduotas klausimas bei atsakymas j kaip tik ir pri-klauso tai akimirkai. Kit akimirk viskas galt bti kitaip kiti pa-nekovai, kiti klausimai, kiti ir atsakymai. Taiau be paties susitikimo nebt nei ko klausti, nei ko klausytis...

    Ir vis dlto grau, kad iandien dar galima susitikti ir kalbtis niekur neskubant... Gal tik taip ir manoma atrasti pasaulio gro tykiai ste-bint, kaip jis skleidiasi prie akis.

    ios knygos struktr padiktavo patys pokalbiai su vairi srii Lietuvos menininkais raytojais, muzikais, vaizduojamj men k-rjais, teatralais, kino reisieriais bei fotografais. Taip atsirado penkios dalys po atuonis interviu. Taiau kiekvienas pokalbis, kaip ir mogus, unikalus ir nepakartojamas. Skirtingos krj kartos ir kiekvieno i j asmenin patirtis savaip atskleidia t pasaulio gro. Knygoje sutinka-me Nacionalini premij laureatus ir jaunus krjus, diazo perkusi-nink, dirigent bei charizmatik dain krj, dailinink, altori k-rj, ikon tapytoj ir geleli rinkj, dramatik vaidmen aktori, baleto okj, llinink, pasaulinio garso teatro reisieri, nykstani Himalaj taut ar lietuviko kaimo fotograf, legendin operatori ir poetins dokumentikos meistr... Pokalbiai atskleidia ir vairi meno srii sutartini, grigalikojo choralo, krydirbysts, sumi-e tapybos, modernaus okio, dokumentins fotografijos ar animacijos unikalum bei subtilybes. Visa i nepakartojama gausyb skirting bals kaip tik ir liudija: Pasaulis yra graus savo vairumu ir atspalviais.

    i knyga bendras Bernardinai.lt kolektyvo, biiuli bei bendra-ygi darbas. U knygos sumanym bei pavadinim dkoju Andriui Navickui. U panekov portretus fotografei Evgeniai Levin. U pa-rengtus pokalbius Vidmantui Kiauui, Liudvikui Jakimaviiui, An-tanui imkui, Andriui Navickui, Daliai Rauktytei, Monikai Midvery-tei, Daliai Zaleskienei, Aurai Gudaviitei, Bertai Tilmantaitei, Lukui Braikiui, Auksei Kancereviitei bei Zigmui Vitkui. Ir visiems pane-kovams u j darbus, laik bei mintis.

    13

  • 14 literatra 15

    Kai 1965 m. Lietuvoje ugim Poezijos pavasaris, poetas A. Nyka-Nilinas straipsnyje ieivijos spaudoje ra: Poezija ms dienomis tolydio vis labiau nyksta i vieojo gyvenimo ir pamau virsta ekskliuzyvistiniu, siauram elitui tesuprantamu estetins krybos anru, kurio prasm ir forma daug kam ly-giai taip pat nebekandama, kaip dantiratis arba german runos. Skaitytojas iandien nebeieko poezijos ji tam per daug komplikuotas menas, reika-laujantis didels emocins ir intelektualins tampos. Kokius laikus iandien, Js manymu, igyvena poezija?

    Marcelijus Martinaitis TAIP ATSITINKA KURIANT...

    Apie poezij, kalb, tapatyb ir laisv taip ga-lima pavadinti per kelis kartus rengt pokalb su poetu klasiku, Nacionalins kultros ir meno premijos laureatu Marcelijumi Martinaiiu, kuris, anot literatrologs Viktorijos Daujoty-ts, palanki apibendrinimams, bet ir i j i-sprstanti figra: aktyvistas ir kartu atsiskyr-lis, kalbantysis ir tylintysis, archains vaizduots poetas ir drauge lietuvi poezijos modernistas, emdirbys, augintojas, itikimas augal ir gyv-n globjas ir biiulis, vis labiau panaus e-maii ventj i medini skulptr...

  • 14 literatra 15

    Kai 1965 m. Lietuvoje ugim Poezijos pavasaris, poetas A. Nyka-Nilinas straipsnyje ieivijos spaudoje ra: Poezija ms dienomis tolydio vis labiau nyksta i vieojo gyvenimo ir pamau virsta ekskliuzyvistiniu, siauram elitui tesuprantamu estetins krybos anru, kurio prasm ir forma daug kam ly-giai taip pat nebekandama, kaip dantiratis arba german runos. Skaitytojas iandien nebeieko poezijos ji tam per daug komplikuotas menas, reika-laujantis didels emocins ir intelektualins tampos. Kokius laikus iandien, Js manymu, igyvena poezija?

    Marcelijus Martinaitis TAIP ATSITINKA KURIANT...

    Apie poezij, kalb, tapatyb ir laisv taip ga-lima pavadinti per kelis kartus rengt pokalb su poetu klasiku, Nacionalins kultros ir meno premijos laureatu Marcelijumi Martinaiiu, kuris, anot literatrologs Viktorijos Daujoty-ts, palanki apibendrinimams, bet ir i j i-sprstanti figra: aktyvistas ir kartu atsiskyr-lis, kalbantysis ir tylintysis, archains vaizduots poetas ir drauge lietuvi poezijos modernistas, emdirbys, augintojas, itikimas augal ir gyv-n globjas ir biiulis, vis labiau panaus e-maii ventj i medini skulptr...

  • 16 literatra

    ia A. Nyka-Nilinas kalba turdamas mintyse poezij Vakar a-lyse, taip pat lietuvikoje ieivijoje, kuriai ji jau buvo gerokai atvsusi. Tuo metu Lietuvoje buvo kiek kitaip. Taiau iandien jau ir Lietuvoje yra gerokai pakitusi poetin komunikacija, kitaip suvokiama, gal gale, kitaip skaitoma, kitaip ji ir raoma.

    Anuomet buvo gyva taip vadinama konspiracin cenzros itreni-ruota poezijos kalba mons gal ne tiek buvo itrok paios poezi-jos, kiek jiems buvo domu, smalsu igirsti, k vienas ar kitas raytojas pasakys, kaip pasakys ar net k nutyls. Kartais bna susikalbama ir neparaytais puslapiais. inoma, kiekvienas igirsdavo ir suprasdavo savaip. Neatsitiktinai poezijos vakarai surinkdavo pilnas sales klausy-toj. Kartais jie girddavo daugiau, negu literatas pasakydavo ar nor-davo pasakyti. iandien net sunku suprasti, kodl tais laikais ipirkdavo ir propagandine grafomanija persunktas poezijos knygas, kurios ian-dien visur mtosi kaip igerti alaus buteliai.

    Dabar poezija yra tiesiog poezija domisi ja tie, kam domu, todl natraliai sumajo ir knyg tiraai, nes yra pakitusi poezijos komunika-cin funkcija, atsirado daug vairi komunikacijos kanal radijas, tele-vizija, internetas, iniasklaida, kurie puikiausiai patenkina vairaus po-bdio moni poreikius. Dabar tekstai netenka sakralumo, paslapties, rizikos bti persekiojami, tam tikro detektyvinio elemento popieriaus daug, tekst dar daugiau. A irgi esu usiverts popieri krvomis, kar-tais net nebeimanau, k su visu tuo daryti, kaip j atsikratyti. J niekas neima net kaip makulatros. Dabar per savait turbt ileidiama tiek knyg, kiek sovietiniais laikais per metus. Todl ir esame uversti teks-tais, ir ne taip paprasta visame tame susigaudyti. Pilna eilrai, knyg tik vieno kito imto egzempliori tirau, kurios idalijamos draugams ar giminms, spraudiamos rankas kokiam inomesniam poetui gal paskaitys? inoma, nieko blogo. Bet tai rodo, kad vertybiniai poezijos kriterijai yra smarkiai pasikeit, tik neinau, kuri pus.

    Sakyiau, dabar pasikeitusi ir kalbin vaizduot atjo visikai kita karta, miesto mons, kurie ir pai kalb jauia visikai kitaip, ir j santykis su kalba yra gerokai pakits. Mano kartos poetai ir rayto-jai kaimo mons, todl ir ms mstymas buvo neatsiejamas nuo

    17

    gamtos, tautosakos, valstiei kalbos. Dabar tai vei ir kompiuterin poezija, kakas yra priskaiiavs apie penkis tkstanius autori, kurie aidia tekstais, kuria savo dar sunkiai numanomas poetinio odio erdves. Todl dar labai sunku vertinti reikin.

    Ar tokia poezija mginama isikalbti, neinau. Gal tai tik noras i-kalbti, kalbti, paprastai nieko nepasakant. Kartais tai primena vai-riausi kompleks kratin, kuris tiesiog iveriamas ekran kaip koks iukli maias. Mgstama sakyti, jog tai esanti saviraika, kurios nie-kas negals liesti. inoma, kryba tam tikra prasme ir yra saviraika, jeigu yra k ireikti. ia burbu tik iaip sau. Tik reikt susitarti, kas tai yra. Juk savaip reikiasi ir virblis, ir varna, ir katinas, ir karv, ir taip pat kvailys. O, antra vertus, jeigu toki, rodos, nenauding dalyk ima-si tkstaniai moni, tai i j bent keli tikrai k nors padarys. Juk taip buvo per ami amius. Jeigu daro, tai, matyt, kas nors dar nepadaryta, ko nei a, tikriausiai nei jie patys kol kas negali suprasti.

    Tam turi takos ir pakits santykis su paiu odiu?Kaip jau sakiau, i esms keiiasi iuolaikin kalbin vaizduot.

    Anksiau mogus, net piemenukas, kalb, vis odyn neiojosi galvo-je. Dabar visa tai yra kompiuteriuose, odynuose. Bt domu padaryti tok filologin tyrinjim, sakysime, kiek dabartinis vidutinio isilavi-nimo mogus savo galvoje neiojasi Didiojo lietuvi kalbos odyno odi? Manau, bt labai nedaug. Esu pastebjs, kad net studentams lituanistams literatros kriniuose daug odi reikmi jau neino-ma. O kiek odi savo galvelse neiojasi iuolaikins vadinamosios masins kultros vaigds? Utenka paklausyti j daineli, kuriose odiai vos ne ant pirt suskaiiuojami.

    Taigi iandien ms kalba gyvuoja ir reikiasi daugiausia jau elek-troninje erdvje. Todl ten klaidioja begal odi, kurie nieko nebe-pasako apie save, vartotojus, nieko neprisimena, nes yra prarad savo psichologins raikos funkcijas, vidines prasmes. Elektronin erdv ne-ilaiko odi kontekst, tik literatra atlieka i funkcij, suaktualinda-ma odi reikmes, plsdama semantinius odi laukus. Elektroninje erdvje odis pradeda reiktis kaip enklas, simbolis jo akos apgen-

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 16 literatra

    ia A. Nyka-Nilinas kalba turdamas mintyse poezij Vakar a-lyse, taip pat lietuvikoje ieivijoje, kuriai ji jau buvo gerokai atvsusi. Tuo metu Lietuvoje buvo kiek kitaip. Taiau iandien jau ir Lietuvoje yra gerokai pakitusi poetin komunikacija, kitaip suvokiama, gal gale, kitaip skaitoma, kitaip ji ir raoma.

    Anuomet buvo gyva taip vadinama konspiracin cenzros itreni-ruota poezijos kalba mons gal ne tiek buvo itrok paios poezi-jos, kiek jiems buvo domu, smalsu igirsti, k vienas ar kitas raytojas pasakys, kaip pasakys ar net k nutyls. Kartais bna susikalbama ir neparaytais puslapiais. inoma, kiekvienas igirsdavo ir suprasdavo savaip. Neatsitiktinai poezijos vakarai surinkdavo pilnas sales klausy-toj. Kartais jie girddavo daugiau, negu literatas pasakydavo ar nor-davo pasakyti. iandien net sunku suprasti, kodl tais laikais ipirkdavo ir propagandine grafomanija persunktas poezijos knygas, kurios ian-dien visur mtosi kaip igerti alaus buteliai.

    Dabar poezija yra tiesiog poezija domisi ja tie, kam domu, todl natraliai sumajo ir knyg tiraai, nes yra pakitusi poezijos komunika-cin funkcija, atsirado daug vairi komunikacijos kanal radijas, tele-vizija, internetas, iniasklaida, kurie puikiausiai patenkina vairaus po-bdio moni poreikius. Dabar tekstai netenka sakralumo, paslapties, rizikos bti persekiojami, tam tikro detektyvinio elemento popieriaus daug, tekst dar daugiau. A irgi esu usiverts popieri krvomis, kar-tais net nebeimanau, k su visu tuo daryti, kaip j atsikratyti. J niekas neima net kaip makulatros. Dabar per savait turbt ileidiama tiek knyg, kiek sovietiniais laikais per metus. Todl ir esame uversti teks-tais, ir ne taip paprasta visame tame susigaudyti. Pilna eilrai, knyg tik vieno kito imto egzempliori tirau, kurios idalijamos draugams ar giminms, spraudiamos rankas kokiam inomesniam poetui gal paskaitys? inoma, nieko blogo. Bet tai rodo, kad vertybiniai poezijos kriterijai yra smarkiai pasikeit, tik neinau, kuri pus.

    Sakyiau, dabar pasikeitusi ir kalbin vaizduot atjo visikai kita karta, miesto mons, kurie ir pai kalb jauia visikai kitaip, ir j santykis su kalba yra gerokai pakits. Mano kartos poetai ir rayto-jai kaimo mons, todl ir ms mstymas buvo neatsiejamas nuo

    17

    gamtos, tautosakos, valstiei kalbos. Dabar tai vei ir kompiuterin poezija, kakas yra priskaiiavs apie penkis tkstanius autori, kurie aidia tekstais, kuria savo dar sunkiai numanomas poetinio odio erdves. Todl dar labai sunku vertinti reikin.

    Ar tokia poezija mginama isikalbti, neinau. Gal tai tik noras i-kalbti, kalbti, paprastai nieko nepasakant. Kartais tai primena vai-riausi kompleks kratin, kuris tiesiog iveriamas ekran kaip koks iukli maias. Mgstama sakyti, jog tai esanti saviraika, kurios nie-kas negals liesti. inoma, kryba tam tikra prasme ir yra saviraika, jeigu yra k ireikti. ia burbu tik iaip sau. Tik reikt susitarti, kas tai yra. Juk savaip reikiasi ir virblis, ir varna, ir katinas, ir karv, ir taip pat kvailys. O, antra vertus, jeigu toki, rodos, nenauding dalyk ima-si tkstaniai moni, tai i j bent keli tikrai k nors padarys. Juk taip buvo per ami amius. Jeigu daro, tai, matyt, kas nors dar nepadaryta, ko nei a, tikriausiai nei jie patys kol kas negali suprasti.

    Tam turi takos ir pakits santykis su paiu odiu?Kaip jau sakiau, i esms keiiasi iuolaikin kalbin vaizduot.

    Anksiau mogus, net piemenukas, kalb, vis odyn neiojosi galvo-je. Dabar visa tai yra kompiuteriuose, odynuose. Bt domu padaryti tok filologin tyrinjim, sakysime, kiek dabartinis vidutinio isilavi-nimo mogus savo galvoje neiojasi Didiojo lietuvi kalbos odyno odi? Manau, bt labai nedaug. Esu pastebjs, kad net studentams lituanistams literatros kriniuose daug odi reikmi jau neino-ma. O kiek odi savo galvelse neiojasi iuolaikins vadinamosios masins kultros vaigds? Utenka paklausyti j daineli, kuriose odiai vos ne ant pirt suskaiiuojami.

    Taigi iandien ms kalba gyvuoja ir reikiasi daugiausia jau elek-troninje erdvje. Todl ten klaidioja begal odi, kurie nieko nebe-pasako apie save, vartotojus, nieko neprisimena, nes yra prarad savo psichologins raikos funkcijas, vidines prasmes. Elektronin erdv ne-ilaiko odi kontekst, tik literatra atlieka i funkcij, suaktualinda-ma odi reikmes, plsdama semantinius odi laukus. Elektroninje erdvje odis pradeda reiktis kaip enklas, simbolis jo akos apgen-

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 18 literatra

    jamos iki pat kamieno: stovi medis, bet tai jau net sunku pavadinti me-diu, nes liks vien baslys. Todl net ir iandienin poezija perima tuos nugentus odius, plikus j kamienus, nes kontekstai, daugiaprasmyb elektroninje erdvje tik trukdo, jie alinami i jos kaip triukmas.

    Prisiminkime: pirma buvo odis, ir Juo buvo kuriamas pasaulis. Dabar galima sakyti, jog odis enklina pasaul. odis informacinje erdvje tampa enklu. O tai akivaizdiai naudoja reklama, nes odis ia turi bti vienareikmis, signalizuojantis apie vairius malonumus. Net ir pat od neretai matome tam tikrose struktrose, nes jis jungiamas su schemomis, vaizdais, ikonografiniais enklais, kurie reikalauja kito, ne filologinio perskaitymo.

    iandien mes daugiau gyvename apsupti vadinamosios virtualios ti-krovs vaizd bei vaizdini, j negaminame arba nenorime gaminti pasitelk vien kalbines priemones. Sakysime, k daro mogus skaityda-mas knyg? Jis pats i odi kuria ar atkuria vaizdus, jais vairiai mani-puliuoja. Dabar mums nereikia vargintis patys vaizdai lenda i ekran, i reklamini skyd, muilo oper, trileri. tai, irk, vienas kitam duo-da snuk, ir viskas aiku. Kur nors ir pats galsi pakartoti kokiam tam-siam skersgatvyje, savo klientui prie tai neitars n odio, nebent nusikeiks. Dabar nesunku suprasti, kodl taip kriminalizuojama kalba ne vien gatvje, bet ir teatre, filmuose, vairiuose TV ou, mokyklose, literatroje? O juk ia kalba yra siuniami tik tam tikri agresyvs signalai.

    O odiais tai papasakoti bt ne taip paprasta, nes kalba pertei-kia daugyb niuans kaip trenk, kaip viskas vyko, gal gale u k trenk. Kalba visuomet turi ir tam tikr vertinamj motyv, ikelia ki-tus kalbos registrus, klausimus. Dalykai, apie kuriuos nra odi arba nieko apie juos nepasakyta, tam tikra prasme neveikia kaip moni-kieji veiksniai. Todl, mintyse turdamas kryb, galiu tik pakartoti: odiai, kalba kuria pasaul.

    Ar vaikymasis vairi postmodernistini aidim, mginimas rayti kitaip, neveda prie savo paties identiteto praradimo?

    Vl iek tiek pasikartosiu sakydamas, kad kalba praranda prie tai turtas prasmes, psichologinius niuansus, todl ji praranda ir indivi-

    19

    dualum. iandien poezijoje gausu vairi eksperiment, schem, ne-suprantam enkl. Paradoksalu, jog tai, kas poezijoje vadinama sa-viraika, neretai yra bdas pasislpti ar paslpti savo individualum. Toks visikai naujo pobdio savo asmenybs slapstymas bdingas ne tik literatrai. Tai iandien masikai paplits reikinys: slptis u teks-t, veiksm, odi, stiliaus ar stiliaus nebuvimo ir t.t. inoma, domu pasiirti, kaip ia dabar aidiama, montuojami tekstai, bet tik tiek. Taiau prasivrimas nevyksta, tekstas nieko daugiau neatspindi, kaip tik tai, kas ir yra urayta. Danai mogus tiesiog bijo pasirodyti, kas jis yra, todl susikuria vaidmenis, pagal kuriuos gyvena, per kuriuos lei-dia save painti, tiksliau, ne save, o t susikurt vaidmen, kuris ekspo-nuojamas vairiomis iorinmis priemonmis. Toks nusiasmeninimas yra vienas i masins kultros veiksni.

    Vienoje anketoje rate, kad visur, kur tik nukeliauju, geriausiai jauiuosi ess lietuvis. Tad kas Jums yra lietuvika tapatyb, su kuo j pirmiausia siejate?

    Man patinka bti lietuviu, ir ne vien Lietuvoje. Pagaliau niekur ne-bijau ir nesigdiju juo bti. Kiek moni nebijojo juo bti Atgimimo metais! Kartais bdavo pavojinga, sakysim, tarnaujant sovietinje ar-mijoje.

    Keliais sakiniais negaliau atsakyti, kas yra lietuvika tapatyb. Ti-kriausiai ji bna kakaip jauiama, pastebima asmens savyb. Bdamas literatas, tai lyg ir savaime esi lietuvi poetas. Prie mano tekst kitomis kalbomis paraoma, jog esu lietuvis, i Lietuvos. Savo tapatyb sieju su literatra, poezija. Man gal lengviau negu kitiems, kurie, sakysime, yra verslininkai, iaip keliautojai. O a esu atpastamas kaip literatas. Tai savaip malonu.

    Tikriausiai esate pastebj, kaip skaitydami kit inom pasaulio raytoj kryb pagal tam tikrus niuansus, stili, temas atpastate, kad ia angl, vokiei, ital, prancz, ispan, japon, kin ray-tojas. Jie jau turi tam tikr savaime atpastam prasmin kontekst, susijus su savo alies istorija, kultra, gyvensena. Tuo tarpu Lietuva dar maai atpastama pasauliniuose kontekstuose. Koks tas tapaty-bs turinys, sunku pasakyti, veikia labai skirtingi atpainimo kodai.

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 18 literatra

    jamos iki pat kamieno: stovi medis, bet tai jau net sunku pavadinti me-diu, nes liks vien baslys. Todl net ir iandienin poezija perima tuos nugentus odius, plikus j kamienus, nes kontekstai, daugiaprasmyb elektroninje erdvje tik trukdo, jie alinami i jos kaip triukmas.

    Prisiminkime: pirma buvo odis, ir Juo buvo kuriamas pasaulis. Dabar galima sakyti, jog odis enklina pasaul. odis informacinje erdvje tampa enklu. O tai akivaizdiai naudoja reklama, nes odis ia turi bti vienareikmis, signalizuojantis apie vairius malonumus. Net ir pat od neretai matome tam tikrose struktrose, nes jis jungiamas su schemomis, vaizdais, ikonografiniais enklais, kurie reikalauja kito, ne filologinio perskaitymo.

    iandien mes daugiau gyvename apsupti vadinamosios virtualios ti-krovs vaizd bei vaizdini, j negaminame arba nenorime gaminti pasitelk vien kalbines priemones. Sakysime, k daro mogus skaityda-mas knyg? Jis pats i odi kuria ar atkuria vaizdus, jais vairiai mani-puliuoja. Dabar mums nereikia vargintis patys vaizdai lenda i ekran, i reklamini skyd, muilo oper, trileri. tai, irk, vienas kitam duo-da snuk, ir viskas aiku. Kur nors ir pats galsi pakartoti kokiam tam-siam skersgatvyje, savo klientui prie tai neitars n odio, nebent nusikeiks. Dabar nesunku suprasti, kodl taip kriminalizuojama kalba ne vien gatvje, bet ir teatre, filmuose, vairiuose TV ou, mokyklose, literatroje? O juk ia kalba yra siuniami tik tam tikri agresyvs signalai.

    O odiais tai papasakoti bt ne taip paprasta, nes kalba pertei-kia daugyb niuans kaip trenk, kaip viskas vyko, gal gale u k trenk. Kalba visuomet turi ir tam tikr vertinamj motyv, ikelia ki-tus kalbos registrus, klausimus. Dalykai, apie kuriuos nra odi arba nieko apie juos nepasakyta, tam tikra prasme neveikia kaip moni-kieji veiksniai. Todl, mintyse turdamas kryb, galiu tik pakartoti: odiai, kalba kuria pasaul.

    Ar vaikymasis vairi postmodernistini aidim, mginimas rayti kitaip, neveda prie savo paties identiteto praradimo?

    Vl iek tiek pasikartosiu sakydamas, kad kalba praranda prie tai turtas prasmes, psichologinius niuansus, todl ji praranda ir indivi-

    19

    dualum. iandien poezijoje gausu vairi eksperiment, schem, ne-suprantam enkl. Paradoksalu, jog tai, kas poezijoje vadinama sa-viraika, neretai yra bdas pasislpti ar paslpti savo individualum. Toks visikai naujo pobdio savo asmenybs slapstymas bdingas ne tik literatrai. Tai iandien masikai paplits reikinys: slptis u teks-t, veiksm, odi, stiliaus ar stiliaus nebuvimo ir t.t. inoma, domu pasiirti, kaip ia dabar aidiama, montuojami tekstai, bet tik tiek. Taiau prasivrimas nevyksta, tekstas nieko daugiau neatspindi, kaip tik tai, kas ir yra urayta. Danai mogus tiesiog bijo pasirodyti, kas jis yra, todl susikuria vaidmenis, pagal kuriuos gyvena, per kuriuos lei-dia save painti, tiksliau, ne save, o t susikurt vaidmen, kuris ekspo-nuojamas vairiomis iorinmis priemonmis. Toks nusiasmeninimas yra vienas i masins kultros veiksni.

    Vienoje anketoje rate, kad visur, kur tik nukeliauju, geriausiai jauiuosi ess lietuvis. Tad kas Jums yra lietuvika tapatyb, su kuo j pirmiausia siejate?

    Man patinka bti lietuviu, ir ne vien Lietuvoje. Pagaliau niekur ne-bijau ir nesigdiju juo bti. Kiek moni nebijojo juo bti Atgimimo metais! Kartais bdavo pavojinga, sakysim, tarnaujant sovietinje ar-mijoje.

    Keliais sakiniais negaliau atsakyti, kas yra lietuvika tapatyb. Ti-kriausiai ji bna kakaip jauiama, pastebima asmens savyb. Bdamas literatas, tai lyg ir savaime esi lietuvi poetas. Prie mano tekst kitomis kalbomis paraoma, jog esu lietuvis, i Lietuvos. Savo tapatyb sieju su literatra, poezija. Man gal lengviau negu kitiems, kurie, sakysime, yra verslininkai, iaip keliautojai. O a esu atpastamas kaip literatas. Tai savaip malonu.

    Tikriausiai esate pastebj, kaip skaitydami kit inom pasaulio raytoj kryb pagal tam tikrus niuansus, stili, temas atpastate, kad ia angl, vokiei, ital, prancz, ispan, japon, kin ray-tojas. Jie jau turi tam tikr savaime atpastam prasmin kontekst, susijus su savo alies istorija, kultra, gyvensena. Tuo tarpu Lietuva dar maai atpastama pasauliniuose kontekstuose. Koks tas tapaty-bs turinys, sunku pasakyti, veikia labai skirtingi atpainimo kodai.

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 20 literatra

    Tik gal nereikt labai nerimauti. Nors daug nekama apie iuolai-kin globalizacij, mes vis dlto t savo tapatyb jauiame, dl jos nerimaujame. Pagaliau niekada taip nebus, kad tapatyb suprastume kaip visiems pasit vienod uniform. Tai yra nuolatinis krimo, persikrimo vyksmas, tapatyb nuolat kuriama, ji nra kakokia su-stabdyta moni, tautos savyb. Kai nutrksta kryba, nyksta, degra-duoja tapatyb.

    Ar galima sakyti, kad kiekvienas paraytas eilratis Js tapatybs iraika?Ne, apie tai visai negalvoju. Ta tapatyb reikiasi ne kaip deklaraci-

    jos, visokie vaidinimai, pareikimai, kurie danai nieko nereikia. Visa tai kyla i gyvenimo bdo, patirties, emocini sijautim, pastu dau-gyb moni, kurie, pasakytume, yra adekvats, nors nemoka apie tai nei parayti, nei papasakoti, bet ino, kur reikia bti, kaip elgtis, kaip bendrauti.

    A tai darau raydamas. Tai yra asmeninis pasirinkimas, ir niekas ne-gali parayti joki statym ar instrukcij, kaip visada tai privalu daryti.

    Js kryboje bei publicistikoje gana rykus mitologinis dmuo. Ko i ia galima pasisemti ar pasimokyti modernaus laikmeio mogui?

    A niekada nesistengiau ir nesistengiu bti mitologikas, apie tai net negalvoju, tai pasako ar parao kiti. Niekada smoningai nemgi-nau iliustruoti koki nors mitini archetip ar vaizdini, arba dabar mading Ryt religij, vairi magini praktik, nors apie tai kai k inau ar nusimanau.

    Man atrodo, jog kryboje turi reiktis tai, kas savaime yra moguje, k jis paveldi su prigimtimi, vairiomis patirtimis, kalba, paproiais. Tai yra didiul neraytin mogaus dvasios istorija, kuri padeda perskai-tyti, odiais pasakyti literatra, poezija. Gal dl to ir raai, jeigu sugebi tai padaryti.

    Mitas, mitologija yra vienas i paslaptingiausi dalyk, tai pava-diniau savotikais kultros genetiniais kodais, pasmonje fiksuota atmintimi, kada pradedi staiga kalbti apie dalykus, kuri, regis, ne-inojai. Kakas, rodos, ima diktuoti dalykus, kuri reikms gali ne-

    21

    suprasti. Taip atsitinka kuriant. Todl neretai mistifikuojama kryba, lyg tuo metu kakas diktuot tekst: angelas, kakokios paslaptingos asmenybs ar velnias. Nors man dar n karto nebuvo pasirods nei angelas, nei velnias.

    Ne kart istorijoje poetai bdavo pavadinami pranaais, pranaau-tojais, kuriems kakas diktuoja odius, kuri patys tuo metu gali ne-suprasti, panaiai kaip prakalbdavo ventraio pranaai, gal net ne-pastantys rato. Juk pagaliau mogus nra paprasta biologin btyb, jis transliuoja daugyb savo poji, nusiteikim, vaizdini, paveldt mitini archetip, kuriuos sunku net psichologams atpainti, apray-ti, todl kartais jie gali bti atpainti tik mene: literatroje, muzikoje, dailje.

    A kartais galvoju, k, sakysime, mogus, klausydamasis vadina-mosios rimtosios muzikos, atpasta savyje, kodl jis nutyla visa savo esybe ir girdi tai, ko nesugebjo igirsti? Kodl nutyla prie tai, ko net nemato? Ar ne taip yra ir religijoje?

    Tapatyb glaudiai susijusi su istorija, protvi palikimu. Taiau per pastarj imtmet pasaulis labai pakito, rodos, ilgus imtmeius puoseltos vertybs, buvusios paios tapatybs erdimi, bendruomenikumas, mogaus ryys su gamta, tikjimas, ritualai ir kt. iandien sutrikusios ir likusios tik punk-tyrais. Ar manomas tstinumas iandien?

    Teisingai paminjote, kad tapatyb susijusi su istorija, jinai yra ir istorija, ir dabartis, jos turinys istorikai kinta. Pagaliau ji yra bdas ilikti nuolat kintaniame pasaulyje, isaugoti savo savast. Istorijos ir dabarties santykis visais laikais buvo konfliktikas. Nereikia tikti tais, kurie praboius vaizduoja kaip nekonfliktikas, vientisas visuome-nes, kad per amius mons laikydavosi sikib vis t pai paproi, tikjim, tikjim. tai vien mano augume kiek daug kas pasikeit: ry-iai su gamta, kaimu, paproiais. Ar tai reikia, kad jau prarasta tapaty-b, kad ji neatkuriama kitaip, kitomis priemonmis?

    Kiekvienai naujai kartai tenka ne vien kak perimti, bet ir atrasti sav tapatybs motyv, kad galt sitvirtinti itikus naujiems gyven-senos pokyiams.

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 20 literatra

    Tik gal nereikt labai nerimauti. Nors daug nekama apie iuolai-kin globalizacij, mes vis dlto t savo tapatyb jauiame, dl jos nerimaujame. Pagaliau niekada taip nebus, kad tapatyb suprastume kaip visiems pasit vienod uniform. Tai yra nuolatinis krimo, persikrimo vyksmas, tapatyb nuolat kuriama, ji nra kakokia su-stabdyta moni, tautos savyb. Kai nutrksta kryba, nyksta, degra-duoja tapatyb.

    Ar galima sakyti, kad kiekvienas paraytas eilratis Js tapatybs iraika?Ne, apie tai visai negalvoju. Ta tapatyb reikiasi ne kaip deklaraci-

    jos, visokie vaidinimai, pareikimai, kurie danai nieko nereikia. Visa tai kyla i gyvenimo bdo, patirties, emocini sijautim, pastu dau-gyb moni, kurie, pasakytume, yra adekvats, nors nemoka apie tai nei parayti, nei papasakoti, bet ino, kur reikia bti, kaip elgtis, kaip bendrauti.

    A tai darau raydamas. Tai yra asmeninis pasirinkimas, ir niekas ne-gali parayti joki statym ar instrukcij, kaip visada tai privalu daryti.

    Js kryboje bei publicistikoje gana rykus mitologinis dmuo. Ko i ia galima pasisemti ar pasimokyti modernaus laikmeio mogui?

    A niekada nesistengiau ir nesistengiu bti mitologikas, apie tai net negalvoju, tai pasako ar parao kiti. Niekada smoningai nemgi-nau iliustruoti koki nors mitini archetip ar vaizdini, arba dabar mading Ryt religij, vairi magini praktik, nors apie tai kai k inau ar nusimanau.

    Man atrodo, jog kryboje turi reiktis tai, kas savaime yra moguje, k jis paveldi su prigimtimi, vairiomis patirtimis, kalba, paproiais. Tai yra didiul neraytin mogaus dvasios istorija, kuri padeda perskai-tyti, odiais pasakyti literatra, poezija. Gal dl to ir raai, jeigu sugebi tai padaryti.

    Mitas, mitologija yra vienas i paslaptingiausi dalyk, tai pava-diniau savotikais kultros genetiniais kodais, pasmonje fiksuota atmintimi, kada pradedi staiga kalbti apie dalykus, kuri, regis, ne-inojai. Kakas, rodos, ima diktuoti dalykus, kuri reikms gali ne-

    21

    suprasti. Taip atsitinka kuriant. Todl neretai mistifikuojama kryba, lyg tuo metu kakas diktuot tekst: angelas, kakokios paslaptingos asmenybs ar velnias. Nors man dar n karto nebuvo pasirods nei angelas, nei velnias.

    Ne kart istorijoje poetai bdavo pavadinami pranaais, pranaau-tojais, kuriems kakas diktuoja odius, kuri patys tuo metu gali ne-suprasti, panaiai kaip prakalbdavo ventraio pranaai, gal net ne-pastantys rato. Juk pagaliau mogus nra paprasta biologin btyb, jis transliuoja daugyb savo poji, nusiteikim, vaizdini, paveldt mitini archetip, kuriuos sunku net psichologams atpainti, apray-ti, todl kartais jie gali bti atpainti tik mene: literatroje, muzikoje, dailje.

    A kartais galvoju, k, sakysime, mogus, klausydamasis vadina-mosios rimtosios muzikos, atpasta savyje, kodl jis nutyla visa savo esybe ir girdi tai, ko nesugebjo igirsti? Kodl nutyla prie tai, ko net nemato? Ar ne taip yra ir religijoje?

    Tapatyb glaudiai susijusi su istorija, protvi palikimu. Taiau per pastarj imtmet pasaulis labai pakito, rodos, ilgus imtmeius puoseltos vertybs, buvusios paios tapatybs erdimi, bendruomenikumas, mogaus ryys su gamta, tikjimas, ritualai ir kt. iandien sutrikusios ir likusios tik punk-tyrais. Ar manomas tstinumas iandien?

    Teisingai paminjote, kad tapatyb susijusi su istorija, jinai yra ir istorija, ir dabartis, jos turinys istorikai kinta. Pagaliau ji yra bdas ilikti nuolat kintaniame pasaulyje, isaugoti savo savast. Istorijos ir dabarties santykis visais laikais buvo konfliktikas. Nereikia tikti tais, kurie praboius vaizduoja kaip nekonfliktikas, vientisas visuome-nes, kad per amius mons laikydavosi sikib vis t pai paproi, tikjim, tikjim. tai vien mano augume kiek daug kas pasikeit: ry-iai su gamta, kaimu, paproiais. Ar tai reikia, kad jau prarasta tapaty-b, kad ji neatkuriama kitaip, kitomis priemonmis?

    Kiekvienai naujai kartai tenka ne vien kak perimti, bet ir atrasti sav tapatybs motyv, kad galt sitvirtinti itikus naujiems gyven-senos pokyiams.

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 22 literatra

    Jauniems monms, jeigu nra ger vedli, tai padaryti labai sunku. Jie negali perimti vien tv ukonservuot tapatybs motyv, kuriuos norima primesti, nes jie naudojasi visai kitomis technologijomis, in-formacija, galimybmis, kuri jau nevaldo vyresn karta, dar patyrusi saug kaimo agrarins kultros poveik. Kaip sakte, i senosios kult-ros lieka tik punktyrai, fragmentai. Pasikartosiu, tapatyb yra nuolati-n krybin bsena, perkrimai, nauj dalyk pasisavinimai.

    Ar nereikia, sakysime, interneto, kuris staigiai pakeit prastus bendravimo bdus, tarpusavio santykius, erdvs ir laiko suvokim, as-menybinius raikos bdus? Kaip ia atrasti save, su kuo susitapatinti? tai kas ikyla jauniems monms.

    Ar galima tapatyb susikurti, auginti, gal net nuudyti? Kiek tapatyb galima susieti su gimtais dalykais, paveldjimu? Esate poetas, tad pagrindinis Js darbo rankis kalba, kuri yra ir viena esmini tapatybs enkl. O kalba kinta ir mainosi, tampa ne tokia gyva, gali ir visai numirti... Tad kiek pati kal-ba turi takos tapatybei?

    Kalba taip pat yra kintantis, istorinis reikinys. Kai kurios tautos yra praradusios kalb, bet neprarado savo kultrins ir istorins tapaty-bs. Ties tokia riba prajusiuose amiuose jau buvo atsidr lietuviai. Dvaruose ir dvareliuose buvo kalbama lenkikai, net ir Vinco Kudir-kos, emaits, G. Petkeviaits-Bits namuose, buvo lenkuojama net Maironio tvikje, ne vieno viesuolio, lietuvybs gaivintojo namuose.

    Net Nepriklausomybs kovose vadai komandas kariams dar duo-davo lenkikai arba rusikai, o dano to meto ministro ar aukto pa-reigno eimose dar buvo nekama lenkikai. Jeigu tik vienintel kalba bt lietuvybs ir tapatybs poymis, tai iandien tikriausiai Lietuvos valstybs neturtume. Buvo dar kakokios kitos labai stiprios jungtys.

    Dabar apie kalb. Daugiau nei per vien imt met ji patyr di-diausi pokyi, beje, neprarasdama savo tautins tapatybs. ian-dien lietuvikai galime isiversti kiekvien tekst i kitos, net japon kalbos. Apie sudtingiausius mokslo dalykus galime kalbti ir aikinti lietuvikai. O juk ir banyiose jau meldiamasi gryna lietuvika kalba, ko dar nebuvo XIX amiuje.

    23

    Mano senel Marcel, mokydama poteri, dar gsdino mane, kad jei-gu neklausysiu tv, tai bsiu sdijamas pragare. Nelabai supratau to slav kalbos odio, nes ms namuose sdydavo tik skerdien. sivaiz-duodavau baisias kanias, kai bsiu pragare mirkomas druskos statinje.

    Tuo savo nukrypimu tik noriu pasakyti, kaip ms kalba per gana trump laik atgavo am sutelktinmis kalbinink, inteligentijos, o ir Banyios, Valaniaus, Maironio pastangomis, kai mons pradjo ti-kti, kad Dievas supranta ne tik lenkikai, lotynikai, vokikai, bet ir lietuvikai. Net ir toje srityje buvo atgauta kalbin tapatyb. Kalba gali bti vienas i rykesni pavyzdi, kaip kisdama, plsdama svok tu-rin sustiprina savo tapatyb, tautos ilikimo galimybes. Panaiai yra ir kitose srityse. tai, sakysime, ar bt manoma parayti konstitucij ta kalba, kuria savo apsakymus ra emait?

    Beveik per vien imtmet buvo sukurta bendrin lietuvi kalba, kuri suvienijo Lietuv anksiau, nei tai buvo padaryta politikai. Kalba m reikti tautos tapatyb literatroje, poezijoje, Banyioje. Juk Mai-ronis buvo pirmasis, kuris itobulino poetin kalb, kad ja bt galima reikti intymius jausmus, susijusius su gamta, tauta, net ir meile.

    lietuvi kalb galime iversti kiekvien tekst. Ji jau nra tik gru-pin, regionin, o nacionalin vertyb. Jos vaidmuo labai isiplt: ji sieja mus su savo alimi, kultra, ir antra ta kalba galime suprasti ir pasakyti apie tai, kas vyksta pasaulyje, kas jis yra, kas mes jame esame. Tokia kalbin tapatyb gyja visai nauj jos reikmingumo bei univer-salumo, valstybs kalbinio tapatumo poymi. Lietuvikai jau galime dalyvauti pasaulyje, net Briuselyje viena i oficiali kalb yra lietuvi. itokiu bdu yra pripastama ms tarptautin tapatyb.

    Kartais keista girdti, net ir i isilavinusi moni apie ms kal-bin ribotum.

    Pakalbkime apie laisv. tai jau kelis deimtmeius gyvename Nepriklau-somoje valstybje. Laisv matyt, tai ir dovana, ir didiausias ikis. Ar pavyksta mums iandien atsakingai elgtis su savo laisve?

    simin vieno rus poeto eilut apie tai, kad isilaisvinusieji pradeda bijoti savo laisvs. Tame pasakyme daug tiesos. Kodl dar yra moni,

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 22 literatra

    Jauniems monms, jeigu nra ger vedli, tai padaryti labai sunku. Jie negali perimti vien tv ukonservuot tapatybs motyv, kuriuos norima primesti, nes jie naudojasi visai kitomis technologijomis, in-formacija, galimybmis, kuri jau nevaldo vyresn karta, dar patyrusi saug kaimo agrarins kultros poveik. Kaip sakte, i senosios kult-ros lieka tik punktyrai, fragmentai. Pasikartosiu, tapatyb yra nuolati-n krybin bsena, perkrimai, nauj dalyk pasisavinimai.

    Ar nereikia, sakysime, interneto, kuris staigiai pakeit prastus bendravimo bdus, tarpusavio santykius, erdvs ir laiko suvokim, as-menybinius raikos bdus? Kaip ia atrasti save, su kuo susitapatinti? tai kas ikyla jauniems monms.

    Ar galima tapatyb susikurti, auginti, gal net nuudyti? Kiek tapatyb galima susieti su gimtais dalykais, paveldjimu? Esate poetas, tad pagrindinis Js darbo rankis kalba, kuri yra ir viena esmini tapatybs enkl. O kalba kinta ir mainosi, tampa ne tokia gyva, gali ir visai numirti... Tad kiek pati kal-ba turi takos tapatybei?

    Kalba taip pat yra kintantis, istorinis reikinys. Kai kurios tautos yra praradusios kalb, bet neprarado savo kultrins ir istorins tapaty-bs. Ties tokia riba prajusiuose amiuose jau buvo atsidr lietuviai. Dvaruose ir dvareliuose buvo kalbama lenkikai, net ir Vinco Kudir-kos, emaits, G. Petkeviaits-Bits namuose, buvo lenkuojama net Maironio tvikje, ne vieno viesuolio, lietuvybs gaivintojo namuose.

    Net Nepriklausomybs kovose vadai komandas kariams dar duo-davo lenkikai arba rusikai, o dano to meto ministro ar aukto pa-reigno eimose dar buvo nekama lenkikai. Jeigu tik vienintel kalba bt lietuvybs ir tapatybs poymis, tai iandien tikriausiai Lietuvos valstybs neturtume. Buvo dar kakokios kitos labai stiprios jungtys.

    Dabar apie kalb. Daugiau nei per vien imt met ji patyr di-diausi pokyi, beje, neprarasdama savo tautins tapatybs. ian-dien lietuvikai galime isiversti kiekvien tekst i kitos, net japon kalbos. Apie sudtingiausius mokslo dalykus galime kalbti ir aikinti lietuvikai. O juk ir banyiose jau meldiamasi gryna lietuvika kalba, ko dar nebuvo XIX amiuje.

    23

    Mano senel Marcel, mokydama poteri, dar gsdino mane, kad jei-gu neklausysiu tv, tai bsiu sdijamas pragare. Nelabai supratau to slav kalbos odio, nes ms namuose sdydavo tik skerdien. sivaiz-duodavau baisias kanias, kai bsiu pragare mirkomas druskos statinje.

    Tuo savo nukrypimu tik noriu pasakyti, kaip ms kalba per gana trump laik atgavo am sutelktinmis kalbinink, inteligentijos, o ir Banyios, Valaniaus, Maironio pastangomis, kai mons pradjo ti-kti, kad Dievas supranta ne tik lenkikai, lotynikai, vokikai, bet ir lietuvikai. Net ir toje srityje buvo atgauta kalbin tapatyb. Kalba gali bti vienas i rykesni pavyzdi, kaip kisdama, plsdama svok tu-rin sustiprina savo tapatyb, tautos ilikimo galimybes. Panaiai yra ir kitose srityse. tai, sakysime, ar bt manoma parayti konstitucij ta kalba, kuria savo apsakymus ra emait?

    Beveik per vien imtmet buvo sukurta bendrin lietuvi kalba, kuri suvienijo Lietuv anksiau, nei tai buvo padaryta politikai. Kalba m reikti tautos tapatyb literatroje, poezijoje, Banyioje. Juk Mai-ronis buvo pirmasis, kuris itobulino poetin kalb, kad ja bt galima reikti intymius jausmus, susijusius su gamta, tauta, net ir meile.

    lietuvi kalb galime iversti kiekvien tekst. Ji jau nra tik gru-pin, regionin, o nacionalin vertyb. Jos vaidmuo labai isiplt: ji sieja mus su savo alimi, kultra, ir antra ta kalba galime suprasti ir pasakyti apie tai, kas vyksta pasaulyje, kas jis yra, kas mes jame esame. Tokia kalbin tapatyb gyja visai nauj jos reikmingumo bei univer-salumo, valstybs kalbinio tapatumo poymi. Lietuvikai jau galime dalyvauti pasaulyje, net Briuselyje viena i oficiali kalb yra lietuvi. itokiu bdu yra pripastama ms tarptautin tapatyb.

    Kartais keista girdti, net ir i isilavinusi moni apie ms kal-bin ribotum.

    Pakalbkime apie laisv. tai jau kelis deimtmeius gyvename Nepriklau-somoje valstybje. Laisv matyt, tai ir dovana, ir didiausias ikis. Ar pavyksta mums iandien atsakingai elgtis su savo laisve?

    simin vieno rus poeto eilut apie tai, kad isilaisvinusieji pradeda bijoti savo laisvs. Tame pasakyme daug tiesos. Kodl dar yra moni,

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 24 literatra

    kurie nori grti ten, kur jie buvo prie deimtmeius? Nelaisv i-laisvina nuo vairi asmenybs priedermi, tai pakeiiama privalomu maisto daviniu, darbo prievole, poilsio reimu, kuris iraomas spe-cialiame lagerio stende. Juk ne vienas, perjs vis sovietin pragar, neretai prisimena kok nors ger priirtoj.

    Yra toks pripratimas prie nelaisvs, paklusnumo, persekiojimo, bausmi, nes bausm, nelaisv asmeniui suteikia iskirtinumo, nors nebtinai tai turi bti dl padaryt nusikaltim.

    Bijoti laisvs bijoti atsakomybs. Paprasiau paklusti klanui, par-tiniam lyderiui, prievartautojui, jis kada nors gal bus baudiamas, o ne tu jo auka. Taip atsitinka dl to, kad daugelis dar nesuvokiame galimybi veikti, tvirtinti savo sugebjimus. Kita vertus, tam kliudo daugyb biurokratini spst, valdios nejautrumas, todl patogiau savo abejingum pridengti kuo nors, kas yra iorje, sdintys valdioje ir pan.

    Neseniai teko matyti animacin filmuk, kuriame vaizdiai pasakojama Latvi-jos istorija nuo seniausi laik ligi pat Nepriklausomybs atgavimo. Filmukas baigiasi epizodu, kai mogus savo trob aptveria milinika neperregima tvora ir gyvena tame savo urve. Tai, matyt, yra didiausias laisvs paradoksas lai-mingas gali bti tiek, kiek esi kitam, ne sau?

    T filmuk taip pat pairjau. Jo metaforika ities paradoksali: ta-ps laisvas mogus apsitveria tikromis ar simbolinmis tvoromis. Ne-buvau pagalvojs apie t tvor tvrim dabar Lietuvoje. Juk ir a pats prie kelerius metus apsitvriau savo umiesio sodybl. Kam, kodl, jeigu to nedariau prie du ar tris deimtmeius? Mano kaimynai daro lygiai t pat. Kam prireik t tvor, kada tapome laisvi ir gyvename demokratinje valstybje? Persekiojimo manija, baim dl savo laisvs ar atsiribojamas nuo jos?

    Tvor tvrimas Lietuvoje tapo visuotiniu reikiniu. Ir nemanau, jog tai tiktai mada. Praturtjusieji aptveria savo pilaites, eer ir upi pa-krantes, mrija tvoras bsimi teism klientai, o tai ir varganas mogu-tis tempia viel tinkl bijodamas, kad koks pliklis linds per lang neinet jo pagalvs, ukloto, bat, kepurs ar aliumininio virdulio, kuris gali bti vertintas pilstuko puslitriu.

    25

    Bet ar kai kurie statymai, j pataisos, nuostatos, statai nra t pai tvor tvrimas ar atsitvrimas nuo moni, kad koks mogelis nepatekt ten, kur jam nepriklauso, kad ujs neusimanyt ko nors reikalauti ar tik paklausti? Kai kurios staigos yra gerai apsitvrusios.

    Toki tvor, tikr ar simbolini, gausumas Lietuvoje nra ms laisvs ir demokratijos poymis. Tai nepasitikjimo visais ir visur enklas. Manau, jog mumyse dar tebra giliai sidusi svetimo, neino-mo baim atsitverti, atsiriboti, usidaryti, nesileisti, neiklausyti. Pa-galiau tai noras turti savo nelieiam asmenin erdv, kad j niekas nesibraut, nenort atimti, konfiskuoti, liepti, apmokestinti.

    Dar grkime prie tos filme matytos tvoros. Juk sovietmeiu jau gy-venome grynai nuplikytuose laukuose, kurie buvo vadinami masyvais. Vos tik po karo sigaljo sovietai, per metus kitus dingo ne vien ms sodybos, o ir viso kaimo tvoros. Naujos tvarkos pranaams reikjo vi-sur eiti, vaiuoti. Geresni kiniai pastatai buvo konfiskuoti, ten tur-jo laisvai privaiuoti traktoriai, kombainai, reikjo nugrynint erdvi melioratoriams. Neliko kiem, ir nebuvo jau ko saugoti. Turjai bti matomas i visur.

    Atgauta laisv suteik galimyb turti savo laisv nepriklausom as-menin erdv, kad j niekas nesibraut be sutikimo, su blogais ketini-mais, kaliais. O kaip dabar yra braunamasi! Gal ir Lietuva kai kurias savo tvoras negreitai pasaulyje isigriaus? Dar vis baiminams, kad j neiverst vl i kur nors atvaiav tankai.

    inoma, tos tvoros yra ms vidins, ior projektuojamos bai-ms, nepasitikjimas, neurozs, praeities atminai. Bdamas kitose Europos alyse t aklin tvor nesu mats ties fasadiniais jimais kaip pas mus, su gerai saugomais vartais, uraktais ir policininko vaidmen kieme atliekaniu piktu unimi, k pastebiu i kelioni vos grs Lietuv.

    Ir Js eilrai knygoje K. B. tariamas poetiniu pasauliu tampa labai jau proziki ms kasdienybs enklai kriminalai, pareikimai, reklama, skun-dimai, vartojimas ir t. t. Ar tokiu bdu poezija atskleidiamos visuomens, o labiausiai, matyt, paties mogaus ligos, baims, neviltys, svetimumas?

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 24 literatra

    kurie nori grti ten, kur jie buvo prie deimtmeius? Nelaisv i-laisvina nuo vairi asmenybs priedermi, tai pakeiiama privalomu maisto daviniu, darbo prievole, poilsio reimu, kuris iraomas spe-cialiame lagerio stende. Juk ne vienas, perjs vis sovietin pragar, neretai prisimena kok nors ger priirtoj.

    Yra toks pripratimas prie nelaisvs, paklusnumo, persekiojimo, bausmi, nes bausm, nelaisv asmeniui suteikia iskirtinumo, nors nebtinai tai turi bti dl padaryt nusikaltim.

    Bijoti laisvs bijoti atsakomybs. Paprasiau paklusti klanui, par-tiniam lyderiui, prievartautojui, jis kada nors gal bus baudiamas, o ne tu jo auka. Taip atsitinka dl to, kad daugelis dar nesuvokiame galimybi veikti, tvirtinti savo sugebjimus. Kita vertus, tam kliudo daugyb biurokratini spst, valdios nejautrumas, todl patogiau savo abejingum pridengti kuo nors, kas yra iorje, sdintys valdioje ir pan.

    Neseniai teko matyti animacin filmuk, kuriame vaizdiai pasakojama Latvi-jos istorija nuo seniausi laik ligi pat Nepriklausomybs atgavimo. Filmukas baigiasi epizodu, kai mogus savo trob aptveria milinika neperregima tvora ir gyvena tame savo urve. Tai, matyt, yra didiausias laisvs paradoksas lai-mingas gali bti tiek, kiek esi kitam, ne sau?

    T filmuk taip pat pairjau. Jo metaforika ities paradoksali: ta-ps laisvas mogus apsitveria tikromis ar simbolinmis tvoromis. Ne-buvau pagalvojs apie t tvor tvrim dabar Lietuvoje. Juk ir a pats prie kelerius metus apsitvriau savo umiesio sodybl. Kam, kodl, jeigu to nedariau prie du ar tris deimtmeius? Mano kaimynai daro lygiai t pat. Kam prireik t tvor, kada tapome laisvi ir gyvename demokratinje valstybje? Persekiojimo manija, baim dl savo laisvs ar atsiribojamas nuo jos?

    Tvor tvrimas Lietuvoje tapo visuotiniu reikiniu. Ir nemanau, jog tai tiktai mada. Praturtjusieji aptveria savo pilaites, eer ir upi pa-krantes, mrija tvoras bsimi teism klientai, o tai ir varganas mogu-tis tempia viel tinkl bijodamas, kad koks pliklis linds per lang neinet jo pagalvs, ukloto, bat, kepurs ar aliumininio virdulio, kuris gali bti vertintas pilstuko puslitriu.

    25

    Bet ar kai kurie statymai, j pataisos, nuostatos, statai nra t pai tvor tvrimas ar atsitvrimas nuo moni, kad koks mogelis nepatekt ten, kur jam nepriklauso, kad ujs neusimanyt ko nors reikalauti ar tik paklausti? Kai kurios staigos yra gerai apsitvrusios.

    Toki tvor, tikr ar simbolini, gausumas Lietuvoje nra ms laisvs ir demokratijos poymis. Tai nepasitikjimo visais ir visur enklas. Manau, jog mumyse dar tebra giliai sidusi svetimo, neino-mo baim atsitverti, atsiriboti, usidaryti, nesileisti, neiklausyti. Pa-galiau tai noras turti savo nelieiam asmenin erdv, kad j niekas nesibraut, nenort atimti, konfiskuoti, liepti, apmokestinti.

    Dar grkime prie tos filme matytos tvoros. Juk sovietmeiu jau gy-venome grynai nuplikytuose laukuose, kurie buvo vadinami masyvais. Vos tik po karo sigaljo sovietai, per metus kitus dingo ne vien ms sodybos, o ir viso kaimo tvoros. Naujos tvarkos pranaams reikjo vi-sur eiti, vaiuoti. Geresni kiniai pastatai buvo konfiskuoti, ten tur-jo laisvai privaiuoti traktoriai, kombainai, reikjo nugrynint erdvi melioratoriams. Neliko kiem, ir nebuvo jau ko saugoti. Turjai bti matomas i visur.

    Atgauta laisv suteik galimyb turti savo laisv nepriklausom as-menin erdv, kad j niekas nesibraut be sutikimo, su blogais ketini-mais, kaliais. O kaip dabar yra braunamasi! Gal ir Lietuva kai kurias savo tvoras negreitai pasaulyje isigriaus? Dar vis baiminams, kad j neiverst vl i kur nors atvaiav tankai.

    inoma, tos tvoros yra ms vidins, ior projektuojamos bai-ms, nepasitikjimas, neurozs, praeities atminai. Bdamas kitose Europos alyse t aklin tvor nesu mats ties fasadiniais jimais kaip pas mus, su gerai saugomais vartais, uraktais ir policininko vaidmen kieme atliekaniu piktu unimi, k pastebiu i kelioni vos grs Lietuv.

    Ir Js eilrai knygoje K. B. tariamas poetiniu pasauliu tampa labai jau proziki ms kasdienybs enklai kriminalai, pareikimai, reklama, skun-dimai, vartojimas ir t. t. Ar tokiu bdu poezija atskleidiamos visuomens, o labiausiai, matyt, paties mogaus ligos, baims, neviltys, svetimumas?

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 26 literatra

    Taip jau nutiko kur laik neraiau ir natraliai prisismiau vai-ri dalyk i aplinkos, spaudos, televizijos. Juk negali apsimesti, kad niekas su tavimi nevyksta. Natraliai smon spraudiasi odiai, vykiai, tai, apie k neturjai jokio supratimo. Visa tai nori nenori daro tak, nuo to niekur nepasislpsi. Svarbiausia yra surasti bd, kuriuo apie visa tai galtum kalbti. inoma, apie tokius dalykus kaip kriminalai, reklama gali rayti analitinius straipsnius ireikda-mas savo pozicij, taiau kaip vis tai vesti kultr tai jau kitas klausimas. Bet po saule nieko naujo visais laikais kultra, literatra atspinddavo tai, kas vyksta, prozikus kasdienybs enklus poetai paversdavo poezija.

    Ar, Js manymu, Lietuvos intelektualai, menininkai iandien pakankamai isako savo pozicij visuomenei svarbiais klausimais? Ar visuomenje j bal-sas girdimas?

    Danai galvoju, kodl intelektualai, menininkai iandien turt k nors pasakyti, kad visi staiga suklust? Kodl krybos monms turi bti ukraunama tokia nata? Tai, ko gero, tsiasi dar nuo Sjdio lai-k, kai kultros ir meno mons, ir ne tik jie, lipo ant pakyl, nekjo ir ra, nebijojo rodytis vieumoje, rizikuoti, drsino kitus. Kaip gerai nekjo tuo metu pasirod niekam neinomi mons!

    Maai kam rpjo raomos knygos, simfonijos, honorarai. Tada veik ODIS pasakytas, idainuotas, paraytas. odio veikm buvo didiul, nepakartojama, iandien to taip ilgimasi. To, kas veikta o-diais, buvo nemanoma padaryti jokiais ginklais.

    ia tikt prisiminti sakralin itarm: ir odis tapo knu, t. y. vals-tybei, kuriai, kaip ir kiekvienam gyvam organizmui, reikia prieiros, maisto, kartais ji negaluoja, bna neteisi, k nors garbina, po to isi-ada, imasi globoti labiausiai nuskriaustus arba juos palieka likimo valiai.

    Nepriklausomyb kilo i Kovo 11-osios Akto odi! O jie gana greitai keit ms nusistatymus, ryt tvirtinti Nepriklausomyb. Pri-simenu, kaip pirm kart pamats dar ano meto laikratyje od Die-vas parayt didija raide, supratau, kad reimas jau pralaimi. Uteko

    27

    vien didiosios raids! domu, jog dl raidi gali pralaimti imperijos, kaip buvo XIX amiuje, kai lietuvikos knygos pradtos leisti lotyniku riftu!

    Sunku vienareikmikai atsakyti man pateikt klausim. Politinis teatras, kaip bt galima pavadinti demokratin valstyb, danai keiia savo reisierius, artistus ir statistus, ieko vis nauj irov, rmj. Pagaliau labai pakito socialin moni vairov, ilaisvjusi asmenyb susiskaid daugyb vaidmen, grimzta vairi pareig, versl, pilie-tini priedermi, finansini santyki chaose. Kartais mogus jauiasi iderintas, iskaidytas, nes lyg ir nelieka tam tikr kultrini bei huma-nitarini jungi.

    Manau, kad dabar tai gana akivaizdu. Pradjome vaikioti skir-tingais koridoriais, keliais, vis pro kitas duris, nesusitikdami vieni su kitais, rykja udaros nomenklatrins grupuots, kurios vadinamos elitu, valstybininkais, korupcijos klanais ir pan.

    Ta proga noriu pasakyti, jog nra ir negali bti kokios nors vien-tisos nuolat kalbanios intelektual ir meninink grups, ir vargu ar tai turt bti demokratinje valstybje. Kakodl kultros ir meno monms vis norima primesti moralins ar pilietins policijos vai-dmen.

    ios srities asmenys, bdami labai vairs, yra paaukti daryti kai k daugiau, o btent palaikyti ir pltoti tarp moni tas mano mintas kultrines ir humanitarines jungtis, kuri jokios partijos, jokie poli-tiniai apsiaukliai ir apatalai, tas priedermes bandantys uzurpuoti, nesugebs ireikti, nors ir spdingai dalyvaudami vairiose TV ou programose.

    Neinau, ar jau vyksta kultrinis visuomens smonjimas, esant gana dideliam politiniam ir informaciniam triukmui. O tos jung-tys btinos, prisimenant poeto ir kunigo Riardo Mikutaviiaus odius: Kad Lietuva neisivaikiot. Kiekvienas save gerbiantis intelektualas turi tai jausti, apie tai kalbti, k, beje, daro visi y-miausieji pasaulio menininkai, net Nobelio premijos laureatai. Juo labiau, kad tos humanitarins jungtys pasaulyje pradjo smarkiai trkinti.

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 26 literatra

    Taip jau nutiko kur laik neraiau ir natraliai prisismiau vai-ri dalyk i aplinkos, spaudos, televizijos. Juk negali apsimesti, kad niekas su tavimi nevyksta. Natraliai smon spraudiasi odiai, vykiai, tai, apie k neturjai jokio supratimo. Visa tai nori nenori daro tak, nuo to niekur nepasislpsi. Svarbiausia yra surasti bd, kuriuo apie visa tai galtum kalbti. inoma, apie tokius dalykus kaip kriminalai, reklama gali rayti analitinius straipsnius ireikda-mas savo pozicij, taiau kaip vis tai vesti kultr tai jau kitas klausimas. Bet po saule nieko naujo visais laikais kultra, literatra atspinddavo tai, kas vyksta, prozikus kasdienybs enklus poetai paversdavo poezija.

    Ar, Js manymu, Lietuvos intelektualai, menininkai iandien pakankamai isako savo pozicij visuomenei svarbiais klausimais? Ar visuomenje j bal-sas girdimas?

    Danai galvoju, kodl intelektualai, menininkai iandien turt k nors pasakyti, kad visi staiga suklust? Kodl krybos monms turi bti ukraunama tokia nata? Tai, ko gero, tsiasi dar nuo Sjdio lai-k, kai kultros ir meno mons, ir ne tik jie, lipo ant pakyl, nekjo ir ra, nebijojo rodytis vieumoje, rizikuoti, drsino kitus. Kaip gerai nekjo tuo metu pasirod niekam neinomi mons!

    Maai kam rpjo raomos knygos, simfonijos, honorarai. Tada veik ODIS pasakytas, idainuotas, paraytas. odio veikm buvo didiul, nepakartojama, iandien to taip ilgimasi. To, kas veikta o-diais, buvo nemanoma padaryti jokiais ginklais.

    ia tikt prisiminti sakralin itarm: ir odis tapo knu, t. y. vals-tybei, kuriai, kaip ir kiekvienam gyvam organizmui, reikia prieiros, maisto, kartais ji negaluoja, bna neteisi, k nors garbina, po to isi-ada, imasi globoti labiausiai nuskriaustus arba juos palieka likimo valiai.

    Nepriklausomyb kilo i Kovo 11-osios Akto odi! O jie gana greitai keit ms nusistatymus, ryt tvirtinti Nepriklausomyb. Pri-simenu, kaip pirm kart pamats dar ano meto laikratyje od Die-vas parayt didija raide, supratau, kad reimas jau pralaimi. Uteko

    27

    vien didiosios raids! domu, jog dl raidi gali pralaimti imperijos, kaip buvo XIX amiuje, kai lietuvikos knygos pradtos leisti lotyniku riftu!

    Sunku vienareikmikai atsakyti man pateikt klausim. Politinis teatras, kaip bt galima pavadinti demokratin valstyb, danai keiia savo reisierius, artistus ir statistus, ieko vis nauj irov, rmj. Pagaliau labai pakito socialin moni vairov, ilaisvjusi asmenyb susiskaid daugyb vaidmen, grimzta vairi pareig, versl, pilie-tini priedermi, finansini santyki chaose. Kartais mogus jauiasi iderintas, iskaidytas, nes lyg ir nelieka tam tikr kultrini bei huma-nitarini jungi.

    Manau, kad dabar tai gana akivaizdu. Pradjome vaikioti skir-tingais koridoriais, keliais, vis pro kitas duris, nesusitikdami vieni su kitais, rykja udaros nomenklatrins grupuots, kurios vadinamos elitu, valstybininkais, korupcijos klanais ir pan.

    Ta proga noriu pasakyti, jog nra ir negali bti kokios nors vien-tisos nuolat kalbanios intelektual ir meninink grups, ir vargu ar tai turt bti demokratinje valstybje. Kakodl kultros ir meno monms vis norima primesti moralins ar pilietins policijos vai-dmen.

    ios srities asmenys, bdami labai vairs, yra paaukti daryti kai k daugiau, o btent palaikyti ir pltoti tarp moni tas mano mintas kultrines ir humanitarines jungtis, kuri jokios partijos, jokie poli-tiniai apsiaukliai ir apatalai, tas priedermes bandantys uzurpuoti, nesugebs ireikti, nors ir spdingai dalyvaudami vairiose TV ou programose.

    Neinau, ar jau vyksta kultrinis visuomens smonjimas, esant gana dideliam politiniam ir informaciniam triukmui. O tos jung-tys btinos, prisimenant poeto ir kunigo Riardo Mikutaviiaus odius: Kad Lietuva neisivaikiot. Kiekvienas save gerbiantis intelektualas turi tai jausti, apie tai kalbti, k, beje, daro visi y-miausieji pasaulio menininkai, net Nobelio premijos laureatai. Juo labiau, kad tos humanitarins jungtys pasaulyje pradjo smarkiai trkinti.

    M a r c e l i j u s M a r t i n a i t i s

  • 28 literatra

    Mes, ms itin danas Js pasakymas. Vis dlto kaip danai ima atrodyti, jog tai, kas vyksta aplinkui, ypa jeigu tai nemiela, negrau, nesusij su mu-mis, kad ms valstyb kuria kiti, o mes su tuo neturime nieko bendra. Kur yra ms pai atsakomyb u tai, kas vyksta?

    Neprivalo mogus kasdien galvoti, u k ir dl ko jis vis atsakingas ir atsakingas, nuolat stiprinti tok savo kompleks, ypa kai valstyb jau gali tvarkytis pati. Panau, kaip gyventi su gimtosios nuodms kompleksu. mogus turi gyventi, kuo nors diaugtis, auginti vaikus, vyras mylti moter, o moteris vyr, dirbti mgstam darb, gerai j padaryti, ir jis padarys visk, kas reikalinga valstybei bti turtingai, pa-traukliai. I mogaus, gyvenanio savo alyje, daugiau nieko nereikia, jeigu jis laisvas, jo niekas nepersekioja, negsdina, neliepia daryti tai, ko jis nenori.

    Toks mogus yra svarbiausias alies asmuo, nes be jo daugiau nieko nra, kad bt stipri valstyb. Juk matome, kad valstybi nestiprina nei j didiausi kalnai, ikasenos, nuostabs vandenys, puons diktatori rmai, nei pinigus vaistantys turtuoliai, nei ginklai, kurie tik isekina gyvybines taut jgas.

    Valstyb tam ir kuriama, kad mogus galt gyventi, ireikti savo sugebjimus, poreikius, kad bt sukurtos palankios galimybs mo-gui veikti, kad mogus sakyt mes, ms, mums. Ir kad neskubt atsi-tverti tvora nuo savo valstybs. Dabar negaliu prisiminti, koks raytojas pasak: Be ms nebus ms. Vadinasi, toks pasakymas, netekdamas savo autorysts, tampa bendrinis. Kitaip tariant, be ms ne tik nebus ms, bet ir Lietuvos.

    Kalbino Gediminas Kajnas 2007, 2011, 2012

  • 28 literatra

    Mes, ms itin danas Js pasakymas. Vis dlto kaip danai ima atrodyti, jog tai, kas vyksta aplinkui, ypa jeigu tai nemiela, negrau, nesusij su mu-mis, kad ms valstyb kuria kiti, o mes su tuo neturime nieko bendra. Kur yra ms pai atsakomyb u tai, kas vyksta?

    Neprivalo mogus kasdien galvoti, u k ir dl ko jis vis atsakingas ir atsakingas, nuolat stiprinti tok savo kompleks, ypa kai valstyb jau gali tvarkytis pati. Panau, kaip gyventi su gimtosios nuodms kompleksu. mogus turi gyventi, kuo nors diaugtis, auginti vaikus, vyras mylti moter, o moteris vyr, dirbti mgstam darb, gerai j padaryti, ir jis padarys visk, kas reikalinga valstybei bti turtingai, pa-traukliai. I mogaus, gyvenanio savo alyje, daugiau nieko nereikia, jeigu jis laisvas, jo niekas nepersekioja, negsdina, neliepia daryti tai, ko jis nenori.

    Toks mogus yra svarbiausias alies asmuo, nes be jo daugiau nieko nra, kad bt stipri valstyb. Juk matome, kad valstybi nestiprina nei j didiausi kalnai, ikasenos, nuostabs vandenys, puons diktatori rmai, nei pinigus vaistantys turtuoliai, nei ginklai, kurie tik isekina gyvybines taut jgas.

    Valstyb tam ir kuriama, kad mogus galt gyventi, ireikti savo sugebjimus, poreikius, kad bt sukurtos palankios galimybs mo-gui veikti, kad mogus sakyt mes, ms, mums. Ir kad neskubt atsi-tverti tvora nuo savo valstybs. Dabar negaliu prisiminti, koks raytojas pasak: Be ms nebus ms. Vadinasi, toks pasakymas, netekdamas savo autorysts, tampa bendrinis. Kitaip tariant, be ms ne tik nebus ms, bet ir Lietuvos.

    Kalbino Gediminas Kajnas 2007, 2011, 2012

    28-507 psl.

  • Ileido V Bernardinai.lt Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius Tel. 8 ~ 5 231 3009 El. patas [email protected] www.bernardinai.lt www.bernardinai.lt/knygynas

    Spausdino UAB BALTOprint www.baltoprint.lt Formatas 170 x 240 mm. Tiraas 1200 egz.

    PASAULIS YRA GRAUS. Pokalbiai apie kryb Sudarytojas Gediminas Kajnas Redaktors Michalina Boiarova, Jurga Lait-Kajnien Korektor Jurga iugdien Maketuotoja Jrat Juoznien Fotografai Evgenia Levin, Jolanta Klietkut, Uwe Schneider

  • Ileido V Bernardinai.lt Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius Tel. 8 ~ 5 231 3009 El. patas [email protected] www.bernardinai.lt www.bernardinai.lt/knygynas

    Spausdino UAB BALTOprint www.baltoprint.lt Formatas 170 x 240 mm. Tiraas 1200 egz.

    PASAULIS YRA GRAUS. Pokalbiai apie kryb Sudarytojas Gediminas Kajnas Redaktors Michalina Boiarova, Jurga Lait-Kajnien Korektor Jurga iugdien Maketuotoja Jrat Juoznien Fotografai Evgenia Levin, Jolanta Klietkut, Uwe Schneider

  • UDK 821.172-4 Pa305

    PASAULIS YRA GRAUS: pokalbiai apie kryb / Sudar Gediminas Kajnas. Vilnius: V Bernardinai.lt, 2013. 512 p. (Bernardinai.lt biblioteka)

    ISBN 978-609-8086-03-4

    Knygoje publikuojami 20062013 m. rengti pokalbiai su 40 Lietuvos kultros bei meno as-menybi. Leidin sudaro penkios dalys, kuri kiekviena skirta atskirai krybos sriiai: literatrai, muzikai, vaizduojamiesiems bei scenos menams, kinui ir fotografijai.

    Pokalbiai irykina skirting kart, patiri bei krypi meninink biografijas, juose atsklei-diamas autentikas i krj balsas, mintys, santykis su savimi bei pasauliu. Ikeliami svarbs klausimai, kuriuos savo kryboje bei gyvenime apmsto ir patys menininkai.

    Visa i nepakartojama gausyb skirting bals kaip tik ir liudija: Pasaulis yra graus savo vai-rumu ir atspalviais.

  • UDK 821.172-4 Pa305

    PASAULIS YRA GRAUS: pokalbiai apie kryb / Sudar Gediminas Kajnas. Vilnius: V Bernardinai.lt, 2013. 512 p. (Bernardinai.lt biblioteka)

    ISBN 978-609-8086-03-4

    Knygoje publikuojami 20062013 m. rengti pokalbiai su 40 Lietuvos kultros bei meno as-menybi. Leidin sudaro penkios dalys, kuri kiekviena skirta atskirai krybos sriiai: literatrai, muzikai, vaizduojamiesiems bei scenos menams, kinui ir fotografijai.

    Pokalbiai irykina skirting kart, patiri bei krypi meninink biografijas, juose atsklei-diamas autentikas i krj balsas, mintys, santykis su savimi bei pasauliu. Ikeliami svarbs klausimai, kuriuos savo kryboje bei gyvenime apmsto ir patys menininkai.

    Visa i nepakartojama gausyb skirting bals kaip tik ir liudija: Pasaulis yra graus savo vai-rumu ir atspalviais.

  • Pasaulis grauspokalbiai apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    pokalbiai apie kryb

    ISBN 978-609-8086-03-4

    p o k a l b i a i apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    Marcelijus Martinaitis Vanda Juknait Donaldas Kajokas Liudvikas Jakimaviius Aidas Marnas Rimvydas Stankeviius Jaroslavas Melnikas Gytis Norvilas

    Veronika Povilionien

    Daiva Vyinien Vladimiras Tarasovas Dainius Juoznas Algirdas Martinaitis Modestas Pitrnas Artras Chalikovas Domantas Razauskas

    Al Poiulpait

    Vaidotas ukas Rimantas Sakalauskas Dalia Dokait Anastasija opagienbbbbbSigita MaslauskaitRiardas ileikabbbIeva Babilait bVladas BagdonasRolandas Kazlasb b Oskaras Korunovas Egl pokait Juozas Marcinkeviius Andrius Kaniava Vytis Jankauskas Ainis Storpirtis Antanas Sutkus arnas Bartas Paulius Normantas Jonas Gricius Edis Jurys Audrius Stonys Arnas Baltnas Ilja Bereznickas

  • Pasaulis grauspokalbiai apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    pokalbiai apie kryb

    ISBN 978-609-8086-03-4

    p o k a l b i a i apie kryb

    Pasaulis graus

    yra

    Marcelijus Martinaitis Vanda Juknait Donaldas Kajokas Liudvikas Jakimaviius Aidas Marnas Rimvydas Stankeviius Jaroslavas Melnikas Gytis Norvilas

    Veronika Povilionien

    Daiva Vyinien Vladimiras Tarasovas Dainius Juoznas Algirdas Martinaitis Modestas Pitrnas Artras Chalikovas Domantas Razauskas

    Al Poiulpait

    Vaidotas ukas Rimantas Sakalauskas Dalia Dokait Anastasija opagienbbbbbSigita MaslauskaitRiardas ileikabbbIeva Babilait bVladas BagdonasRolandas Kazlasb b Oskaras Korunovas Egl pokait Juozas Marcinkeviius Andrius Kaniava Vytis Jankauskas Ainis Storpirtis Antanas Sutkus arnas Bartas Paulius Normantas Jonas Gricius Edis Jurys Audrius Stonys Arnas Baltnas Ilja Bereznickas