geofizika Œ ÛemÉs vaizdÙ pasaulis -...

of 6/6
4 ? REDAKCIJOS SKILTIS VILNIAUS HIDROGEOLOGIJA AKCINË BENDROVË UAB ÖIAULIÙ HIDROGEOLOGIJALGS INDIVIDUALI ÁMONË TGeologijos akiraæiù] réméjai: LIETUVOS GEOLOGIJOS MUZIEJUS UAB RAPASTAUAB GEOTESTUSSWECO BKG Geofizika, arba Þemës fizika, kompleksinë mokslo kryptis, kurioje iðskiriamos atskiros moks- lo ðakos: gravimetrija, magnetometrija, seismolo- gija ir pan. Þemës gelmiø sandarai paþinti taiko- mi ávairûs bûdai: vieni jø geriau atskleidþia gilu- minæ planetos gelmiø sandarà, kiti skirti pavirði- niams sluoksniams tirti. Geofiziniai metodai taiko- mi ne tik tiriant bendrà Þemës gelmiø struktûrà, bet ir praktiniams klausimams naudingøjø iðka- senø paieðkai, ávairioms inþinerinëms aplinkos geologijos problemoms spræsti. Kartais uþtenka sudaryti smulkaus mastelio geofiziniø laukø þe- mëlapius, o kartais bûtini tiesioginiai tyrimai lo- kaliuose plotuose. Daþniausiai ið geofiziniø gel- miø þvalgymo metodø taikomos seisminë, gra- vitacinë, magnetinë, elektrinë þvalgybos. Jø tyri- mo metodikos pagrástos atitinkamø Þemës fizi- kos ir bendrosios fizikos skyriø teorija. Kadangi minëti geofiziniai tyrimø metodai geriau þino- mi siauram profesionalø ratui, toliau pateikiamas GEOFIZIKA ` ÛEMÉS VAIZDÙ PASAULIS trumpas jø apibûdinimas (þr. uþsklandà). Visø geofiziniø tyrimø rezultatai pateikiami plokðtumoje sudaromi þemëlapiai, schemos arba pjûviai, kuriuose parodomos skirtingos fi- zinës sluoksniø savybës ávairiuose gylio inter- valuose. Pavyzdþiui, vykdant naftos paieðkà svarbu nustatyti struktûras iðkilios formos raukðles, kur gali susidaryti naftos telkiniø. Græ- þiniais tokias struktûras aptikti gana sudëtinga tai susijæ tiek su didelëmis darbø apimtimis, tiek su didelëmis lëðomis bei laiko sànaudomis. Taèiau minëtos struktûros iðkilios sluoksniø raukðlës gerai matyti seisminiø bangø atspin- dþio pjûviuose (pav.), sudarytuose interpretavus seisminës þvalgybos tyrimø duomenis. Sovietiniais metais geologiniø darbø apimtys buvo gerokai didesnës: daugiau buvo græþiama ávairios paskirties græþiniø, buvo vykdomi naf- tos ir poþeminio vandens paieðkos bei iðtekliø þvalgymo darbai ir pan. Tuo metu Lietuvoje veikë

Post on 28-Dec-2019

5 views

Category:

Documents

0 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

  • 4 ? REDAKCIJOS SKILTIS

    VILNIAUSHIDROGEOLOGIJA

    AKCINË BENDROVË

    UAB ÖIAULIÙHIDROGEOLOGIJALGSINDIVIDUALIÁMONË

    Geologijos akiraæiù réméjai:

    LIETUVOSGEOLOGIJOSMUZIEJUSUAB RAPASTAUAB GEOTESTUS

    SWECO BKG

    Geofizika, arba Þemës fizika, kompleksinëmokslo kryptis, kurioje iðskiriamos atskiros moks-lo ðakos: gravimetrija, magnetometrija, seismolo-gija ir pan. Þemës gelmiø sandarai paþinti taiko-mi ávairûs bûdai: vieni jø geriau atskleidþia gilu-minæ planetos gelmiø sandarà, kiti skirti pavirði-niams sluoksniams tirti. Geofiziniai metodai taiko-mi ne tik tiriant bendrà Þemës gelmiø struktûrà,bet ir praktiniams klausimams naudingøjø iðka-senø paieðkai, ávairioms inþinerinëms aplinkosgeologijos problemoms spræsti. Kartais uþtenkasudaryti smulkaus mastelio geofiziniø laukø þe-mëlapius, o kartais bûtini tiesioginiai tyrimai lo-kaliuose plotuose. Daþniausiai ið geofiziniø gel-miø þvalgymo metodø taikomos seisminë, gra-vitacinë, magnetinë, elektrinë þvalgybos. Jø tyri-mo metodikos pagrástos atitinkamø Þemës fizi-kos ir bendrosios fizikos skyriø teorija. Kadangiminëti geofiziniai tyrimø metodai geriau þino-mi siauram profesionalø ratui, toliau pateikiamas

    GEOFIZIKA ÛEMÉS VAIZDÙ PASAULIStrumpas jø apibûdinimas (þr. uþsklandà).Visø geofiziniø tyrimø rezultatai pateikiamiplokðtumoje sudaromi þemëlapiai, schemosarba pjûviai, kuriuose parodomos skirtingos fi-zinës sluoksniø savybës ávairiuose gylio inter-valuose. Pavyzdþiui, vykdant naftos paieðkàsvarbu nustatyti struktûras iðkilios formosraukðles, kur gali susidaryti naftos telkiniø. Græ-þiniais tokias struktûras aptikti gana sudëtinga tai susijæ tiek su didelëmis darbø apimtimis,tiek su didelëmis lëðomis bei laiko sànaudomis.Taèiau minëtos struktûros iðkilios sluoksniøraukðlës gerai matyti seisminiø bangø atspin-dþio pjûviuose (pav.), sudarytuose interpretavusseisminës þvalgybos tyrimø duomenis.Sovietiniais metais geologiniø darbø apimtysbuvo gerokai didesnës: daugiau buvo græþiamaávairios paskirties græþiniø, buvo vykdomi naf-tos ir poþeminio vandens paieðkos bei iðtekliøþvalgymo darbai ir pan. Tuo metu Lietuvoje veikë

  • 5? REDAKCIJOS SKILTISTrumpa informacija apie geofiziniø tyrimø metodusSeisminë þvalgyba vienas svarbiausiø giluminës sandaros tyrimø ir naftos telkiniø þvalgymo bû-dø, kuris remiasi dirbtinai (maþø sprogstamø uþtaisø ar smûgiø) sukeltø virpesiø (seisminiø bangø)plitimo uolienø sluoksniais dësningumø tyrimais. Seisminiø ribø slûgsojimo gylis ir seisminiø bangøgreièiai nustatomi pagal lûþusiø ar nuo geologiniame pjûvyje esanèiø seisminiø ribø atsispindëjusiøseisminiø bangø pasirodymo þemës pavirðiuje laikà ir virpesiø formà. Taip iðaiðkinamos tektoniniø lû-þiø zonos, nustatomos sluoksniø raukðlës (struktûros), kur, kai sàlygos palankios, kaupiasi nafta.Gravitacinë þvalgyba tai gravitacinio lauko pasiskirstymo tiriamoje teritorijoje ir jo ryðio su geo-logine sandara tyrimai, nes uolienø tankis ir ið jø sudarytø kûnø forma atspindi ávairius sedimentacijos,metamorfizacijos, magmatizmo, tektonikos procesus, vykusius Þemës gelmëse. Gravimetrinës þvalgy-bos metu gravimetrais matuojami santykiniai sunkio jëgos (gravitacinio laiko stiprio) pokyèiai, kurieiðreiðkiami miligalais (mGal): 1 mGal =10-5 m/s2.Magnetinë þvalgyba tyrimø ir gautø rezultatø interpretacijos metodologiniu poþiûriu artima gra-vitacinei þvalgybai, taèiau ji remiasi Þemës magnetinio lauko stiprio pokyèiø matavimais. Daþniausiaitai regioniniø tyrimø metodas, kuomet siekiama nustatyti teritorijas, kur geologinius pjûvius sudaroskirtingas magnetines savybes turinèios uolienos. Daþniausiai magnetinë þvalgyba taikoma tiriant tek-toniniø plokðèiø kristaliná pamatà, magmines uolienas nuosëdinëje dangoje, þvalgant rûdiniø naudin-gøjø iðkasenø telkinius. Pastaruoju metu ðis metodas plaèiai taikomas net archeologijoje. Magnetiniolauko stiprio vienetas nanotesla (nT): 1 T = 1 A/m = 109 nT.Elektrinë þvalgyba tai aibë ávairiø tyrimo metodø, tirianèiø ávairius gamtinës kilmës ar dirbtinaisukeltus elektromagnetinius laukus, kuriø intensyvumas ir forma priklauso nuo pjûvá sudaranèiø uo-lienø elektromagnetiniø savybiø. Kadangi ávairiomis sàlygomis susidariusiø uolienø ir jø poras uþpil-dþiusiø fluidø (naftos, vandens ar dujø) elektriniai parametrai skirtingi, atlikus tyrimà pjûvá galimasuskirstyti á atskiras dalis. Vienà elektrinës þvalgybos metodø grupiø sudaro vadinamieji varþø metodai,skirti pjûviui suskaidyti á zonas, turinèias skirtingas savitàsias elektrines varþas. Savitøjø elektriniø var-þø matavimo vienetas ommetras (Ωm).Prieð kelis deðimtmeèius geofiziniø tyrimø arsenalà papildë naujas elektrinës þvalgybos metodas elektrinë tomografija, leidþiantis geriau perðviesti Þemës sluoksnius.

    Pav. Antiklina iðkiliosiosraukðlës vaizdas þemëspavirðiuje ir pjûvyje, suda-rytame remiantis seismi-nës þvalgybos duomeni-mis (pagal AAPG þurnalàEXPLORER, December,2005).Fig. Anticline a view of thefolded structure at the landsurface and its section ac-cording to the seismic pros-pecting data (AAPG Ex-plorer, December 2005).

  • 6 ? REDAKCIJOS SKILTISdvi geofizinës partijos: Geofizikos ir Seisminë suseisminës medþiagos maðininio apdorojimo bû-riu. Tuomet atliekami karotaþo darbai, dabar va-dinami geofiziniais tyrimais græþiniuose (GTG), bu-vo sudedamoji visø græþimo darbø dalis. Geofizi-niai tyrimai græþiniuose dar buvo vadinami diag-rafijos ir græþpjûvio matavimo terminais.Keièiantis ekonominei sanklodai, keitësi po-þiûris ir á geofizinius darbus. Neliko nei Seisminëspartijos, nei pasenusios sovietinës aparatûros, neitais laikais taikytø seisminiø duomenø apdoroji-mo kompiuteriniø programø. Kadangi atkûrus Lie-tuvos nepriklausomybæ naujø naftos telkiniø pa-ieðka sumaþëjo, bûtiniausiems seisminës þvalgy-bos darbams atlikti buvo pasitelkiamos kitø ðaliøfirmos, o gautø duomenø geologinæ interpretaci-jà atlikdavo Lietuvos specialistai, naudodamiesivakarø ðalyse sukurtomis kompiuterinëmis pro-gramomis. Mûsø ðalies geologiniø darbø tvarkosnormatyviniuose dokumentuose neliko reikalavi-mo, kad vandens græþiniuose bûtø atliekami GTG.Tad buvo likviduota ir tokius geofizinius matavi-mus atliekanti partija, ir neparankios dideliø ga-baritø savaeigës karotaþinës stotys. Dabar, græ-þiant ir árengiant vandens græþinius, paprastomispriemonëmis matuojamas tik græþpjûvio elektro-laidis, leidþiantis atskirti vandeniui laidþius sluoks-nius nuo nelaidþiø, kad bûtø nustatyta palankiau-sia græþskylës vieta filtrui pastatyti.Gravimetriniais ir magnetometriniais matavi-mais bei duomenø interpretavimu sovietiniais me-tais uþsiiminëjo Geologijos instituto mokslininkai.Daþniausiai apibendrinta medþiaga guldavo áávairaus, daþniausiai smulkaus mastelio þemëla-pius, kurie buvo slapti ir ne kiekvienam prieina-mi. Ðiuo metu gravimetriniai ir magnetometriniaimatavimai atliekami labai retai, taèiau turimi anks-tesni lauko matavimø duomenys pakartotinai in-terpretuojami naudojant naujà kompiuterinæ pro-graminæ árangà, gaunami kokybiðkai nauji re-zultatai. Dabar, kai Lietuvoje per metus iðgræþiamavos keli gilieji græþiniai, patikslinti gravimetriniai irmagnetometriniai duomenys leidþia geriau suvoktiþemës gelmiø sandarà ir yra labai vertingi. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, geolo-giniø darbø pobûdis gerokai pakito jei anks-èiau daugiausia dëmesio buvo skiriama naudin-gøjø iðkasenø paieðkai ir þvalgymui, tai dabardidþiausias dëmesys skiriamas geologinës ap-linkos apsaugai. Kadangi dabar didelë dalisgeologiniø darbø susijusi su virðutine iki 50-250 m gylio geologinës aplinkos dalimi, Lie-tuvos geologijos tarnyba pradëjo taikyti naujàgeofiziná elektrinës tomografijos metodà.

    Apie seisminës þvalgybos metodø taikymà ti-riant naftos telkinius raðoma UAB Manifoldas di-rektoriaus A. Þvirblio straipsnyje. Naudojantis seis-minio giluminio zondavimo duomenimis sudarytiir VU profesoriaus G. Motuzos straipsnyje patei-kiami mûsø kraðto giluminës geologinës sanda-ros pjûviai. Apie sekliosios elektrinës þvalgybos elektrinës tomografijos metodo taikymà Lietu-voje raðoma VU docento R. Ðeèkaus ir LGT spe-cialisto J. Bitino (su bendraautoriais) straipsniuo-se. Naujai perinterpretuoti gravimetriniai ir mag-netometriniai duomenys bei jø taikymo galimybësaiðkinantis geologinæ þemës gelmiø sandarà pa-teikti LGT geofizikës L. Karabliovos ir GGI moks-linio darbuotojo habil. dr. S. Ðliaupos straipsnyje.Spausdindama pastarøjø metø Lietuvosgeofizikø tyrimø rezultatus, G.A. redakcija ti-kisi, jog jie bus ádomûs tiek tiesioginá geologinádarbà dirbantiems geologams, tiek geologiniøtyrimø ir taikomø metodø galimybëmis besido-minèiam skaitytojui.Mokslo istorija svarbi studijø irspecialisto saviðvietos dalisKiekvienas pastebime, kad gyvenimo ir pro-fesinës veiklos tempas nuolat spartëja, kad vismaþiau laiko lieka bûtiniausiems asmeniniamsreikalams, nekalbant jau apie galimybæ pasido-mëti profesinës srities klausimais, tiesiogiai ne-susijusiais su kasdieniu darbu. Prie tokiø klausi-mø reikëtø priskirti ir geologijos mokslo istorijà,kurios ðaknys siejamos su antikos filosofø iðsa-kytomis mintimis. Þiniø apie geologijos moksloraidà visuma formuoja geologo pasaulëþiûrà, pri-verèia susimàstyti apie ilgà þemës gelmiø tyri-mo kelià bei jame pasitaikiusius klystkelius, pri-paþinti, kad ne kartà skelbtos geologijos moks-lo tiesos tokiomis nebuvo. Tai ugdo profesio-nalo pakantumà savo kolegø hipotetiniams tei-giniams, nes geriausias ekspertas yra laikas.Vilniaus universiteto geologiniø katedrø stu-dentams skaitomas studijø dalykas Geologijosmokslø istorija ir metodologija. Be to, kiekvienostudijø dalyko programos ávadinëje dalyje yra nu-matyta istorinë dalyko raidos apþvalga, paminintir svarbiausius mokslininkus, formavusius vienosar kitos mokslo krypties (ðakos) teorinius bei me-todinius pagrindus. Taèiau tokios þinios net stu-dijø metu nëra tvirtos ir nuoseklios, todël greitaipasimirðta. Ðià geologø profesinio iðsilavinimospragà siekia uþpildyti 1967 m. prie Tarptauti-nës geologijos mokslø sàjungos (IUGS) suda-ryta Tarptautinë geologijos mokslø istorijos

  • 7? REDAKCIJOS SKILTISkomisija (INHIGEO), kurios paskirtis dvejopa: sisteminti ir skelbti þinias apie geologijos moks-lo ir jo paradigmø raidà bei nuolatinæ kaità; pateikti specialistams þinias apie mokslo istori-jà, idant vëliau einantieji nesutryptø anksèiaupraëjusiøjø pëdsakø.Viena ið INHIGEO veiklos formø konfe-rencijø ir dalykiniø ekskursijø organizavimas.2006 m. tokia konferencija vyko Vilniuje. Ji buvoskirta kvartero geologijos ir geomorfologijos tyri-mø istorijai. Ekskursijos metu konferencijos da-lyviai apsilankë visose Baltijos ðalyse ir turëjo ga-limybæ pamatyti ávairiausius ledynø sukurtus geo-loginius bei geomorfologinius darinius. Ðiameþurnalo numeryje spausdiname INHIGEO gene-ralinio sekretoriaus K. Borko (JAV) ir LMA nariokorespondento, pagrindinio konferencijos orga-nizatoriaus A. Grigelio straipsná apie konferenci-jà ir ekskursijà bei keturiø praneðimø santraukas,kurios Lietuvos geologams, ypaè jaunajai kartai,primins kai kuriø ankstyvesniøjø tyrinëtojø pavar-des ir svarbiausius jø nuveiktus darbus, taip pattuometiná poþiûrá á daugelio geologiniø ir geomor-fologiniø reiðkiniø susidarymo mechanizmà.

    Rimantas Ðeèkus.Prieð pradëdamas atsa-kinëti á ðá klausimà, no-riu ðiek tiek patikslintigeofizikos sàvokà, nespaprastai vartojant ðá ter-minà turima omenyje dudalykai: geofizika pla-èiàja prasme, t.y. Þemësfizika, daþnai vadinama didþiàja geofizika, ða-ka, jungianti tokius mokslus kaip gravimetrija, mag-netometrija, seismologija ir kt., kurie tiria Þemësvidiniø geosferø sandarà, jose vykstanèius proce-sus bei medþiaginæ sudëtá, ir geofizika siauràjaprasme, kuri daþnai vadinama taikomàja geofizi-ka (kaip taikomoji matematika, fizika ir pan.), arbageofizinës þvalgybos metodais, technologijø vi-suma, skirta virðutinës Þemës plutos dalies tyri-mams. Pastarosios svarbiausias uþdavinys pa-dëti geologams spræsti ávairius klausimus nuonaudingøjø iðkasenø paieðkø ir þvalgybos iki ávai-riausiø ekogeologiniø problemø.Pirmieji prieðkario ir pokario Lietuvos geofizi-kai (prof. K. Ðleþevièius, dr. S. Blinstrubas, doc.A. Raþinskas ir kt.) buvo baigæ geodezijos ar fizi-kos mokslus. Vëlesnës kartos geofizikai ágijo spe-cialybes ávairiuose buvusios Sovietø Sàjungosaukðtøjø mokyklø geologijos fakultetuose: Mask-vos universiteto (R. Apirubytë, N. Gedvilaitë), Le-ningrado universiteto (V. Sidorov), Leningrado kal-nakasybos instituto (B. Stanþytë, D. Novik, I. Ðeð-tokas), Voroneþo universiteto (L. Korabliova, J. Juk-nelis, V. Nasedkin), Saratovo universiteto (V. Timo-china, A. Marinièev) ir pan. Ilgus metus geofizikos,ypaè naftos græþiniø, srityje sëkmingai darbavosiA. Vaznonis Vilniaus universiteto absolventas, vë-liau specializavæsis Naftos universitete Maskvoje.Ðià aukðtàjà mokyklà yra baigusi ir V. Vikðraitienë.Èia paminëjau tik geofizikus, kurie aktyviai dirboar tebedirba pagal savo specialybæ geologijos ba-ruose, nes yra ir tokiø, kurie ágijæ geofiziko diplo-mà pakeitë specialybæ ir dirba kitose srityse.Per 15 Lietuvos nepriklausomybës metø,kiek man þinoma, geofizikos srityje sëkmingaispecializavosi du mûsø universiteto auklëtiniai-fizikai dr. D. Michelevièius ir A. Paèësa.G.A. Geologai, kaip ir medikai, negali tiks-liai diagnozuoti savo tiriamo objekto bûklës, jeigunëra jo perðvietæ vienokiu ar kitokiu metodu irjei neturi vaizdo apie situacijà vienoje ar kitojetyrëjà dominanèioje vietoje. Þurnalo skaitytojamsbûtø ádomu suþinoti apie ðiuo metu pasaulyje irLietuvoje taikomus geofizinius metodus.

    Mokslo istorijos tematikaspaudinami staipsniaiK.Bork, A.Grigelis. Kvartero geologijair geomorfologijaA.Raukas. Ðiaurës Europos kontinentinioapledëjimo teorijos raida.Ph.Taquet ir kt. Pirmøjø keistø stuburiniøradiniai Livonijoje.B.Fritscher. A.Keyserling, R.Murchison irpirmieji europinës Rusijos kvarterogeologijos tyrimaiV.Joviã. J.Cvijiã indëlis tiriant karstàPokalbis su Vilniaus universiteto Hidro-geoloijos ir inþinerinës eologijos katedrosdocentu, geofizikos specialistu RimantuÐeèkumi apie geofizikus ir geofizinius tyri-mus LietuvojeGeologijos akiraèiai. Gerb. Rimantai, esa-te vienas ið keliø Lietuvoje dirbanèiø profesiona-lø, ágijusiø aukðtojo mokslo diplomà Maskvosnaftos chemijos ir dujø pramonës institute (da-bar Naftos universitetas) pagal geofizikos stu-dijø programà. Gal papasakotumëte, kur buvo irkur dabar rengiami geofizikai, Lietuvoje atliekan-tys geologinius tyrimus, gal prisimintumëte ir Lie-tuvoje dirbusius, ir dabar dirbanèius geofizikus?

    t t t

  • 8 ? REDAKCIJOS SKILTISR.Ð. Man labai patinka áþymaus Naujosios Ze-landijos geofiziko E.C. Bullard sentencija, iðsaky-ta 1959 m. áteikiant mokslinius apdovanojimus ge-ofizikos srityje: Akivaizdu, kad tarp Þemæ tirian-èiø nëra gerai tam paruoðtø þmoniø, kiekvienasið mûsø, didesniu ar maþesniu mastu, kasa savoasmeniná ðurfà ir jame tupi. Taigi poþemio vaiz-do ryðkumas priklauso nuo daugelio dalykø,tarp jø ir nuo pakankamai subjektyviø. Kiekvie-nas geofizikas, kaip ir geologas ar gydytojas sa-vo srityje, tuos paèius duomenis interpretuoja sa-vaip, taèiau sparèiai vystantis mokslui ir techno-logijoms, tobulëjant matavimo prietaisams bei for-malios geofizinës interpretacijos metodikoms, irgalutinës geologinës ne formalios interpretacijosrezultatas, be abejonës, darosi vis patikimesnis.Vis tik iki ðiol pasaulyje nëra nei vieno geofiziniometodo ar geofiziko, kuris duotø ðimtaprocentináatsakymà. Ne be reikalo prancûzø seismologasL. Cagniard yra pasakæs, kad geofiziniø duome-nø interpretacija yra ne tik mokslas, bet ir menas.Viena galima tvirtai pasakyti kuo daugiau mesturësime informacijos (ir ne tik geofizinës) apie ti-riamà objektà, tuo labiau mûsø pieðiamas poþe-minës erdvës vaizdas atitiks tikrovæ. Pastaruojumetu pasaulyje vyrauja tendencija vystyti meto-dikas, kuriose derinama antþeminiai geofiziniai ty-rimai su geofiziniais tyrimais græþiniuose, siekiantgauti trimatá geologinës aplinkos vaizdà. Labai de-taliø tyrimø metu, kai atstumas tarp græþiniø ma-tuojamas deðimtimis metrø, plaèiai taikomas elek-tromagnetinis arba seisminis erdvës tarp græþiniøperðvietimas.G.A.. Sovietiniais metais Lietuvoje geofi-ziniø darbø apimtys buvo nemaþos juos vyk-dë net dvi geofizinës partijos. Tiesa, tuomet irávairios paskirties geologiniø darbø atlikdavomedaugiau. Dabar Lietuvoje neturime nei vienosspecializuotos geofizinës ámonës. Sakykite, ardël to nesuprastëjo mûsø geologiniø darbø, okartu ir mûsø specialistø profesinis lygis?R.Ð. Sovietiniais metais visi geologiniai tyri-mai buvo vykdomi pagal instrukcijas, kuriose bu-vo nurodyta tyrimø rûðys, apimtys ir pan. Geofi-ziniai tyrimai, kaip sudëtinë geologiniø tyrimø da-lis, taip pat buvo grieþtai reglamentuoti, todël kar-tais buvo atliekami tokie darbai, kuriø nauda bu-vo abejotina: arba gaunami duomenys neduo-davo jokios papildomos naudingos geologinësinformacijos, arba ið anksto buvo suprantama,kad nebus galimybës gautø rezultatø sëkmingaiinterpretuoti. Gal dël to kai kuriems, ypaè vyres-niems, geologams susiklostë negatyvi nuomonë,

    jog geofiziniai tyrimai niekam verti. Ið kitos pu-sës, geologai per daug nesuko galvos dël dar-bø apimèiø ir jø kainos. Ðiais laikais, kai daugu-ma geologiniø tyrimø uþsakovø ir vykdytojø yraprivatûs fiziniai ar juridiniai asmenys, daug kà le-mia rinkos dësniai ir geologinio rezultato siekia-ma maþiausiomis sànaudomis ar net pagal tamtikras susiklosèiusias tradicijas. Geofiziniø pajë-gumø geofiziniams lauko tyrimams atlikti Lietu-voje ið tiesø trûksta, taèiau tos ámonës, kurios betokiø duomenø iðsiversti negali, iðeitá randa sam-dydamos uþsienio geofizines firmas. Pavyzdþiui,naftos kompanijose geofiziniø darbø apimtys, ly-ginant su sovietiniais metais, ne tik kad nesuma-þëjo, bet ir þenkliai padidëjo. Be to, seisminësþvalgybos darbai ir geofiziniai tyrimai græþiniuo-se (GTG) atliekami ir duomenys apdorojami tai-kant gerokai paþangesnes ðiuolaikines techno-logijas ir metodikas. Uþsienio specialistø paslau-gomis naudojasi ir jûrø geologijos specialistai,sëkmingai dalyvaudami ávairiuose tarptautiniuo-se bei nacionaliniuose projektuose.Negaliu nepaminëti ir to, kad UAB Minijos naf-ta, besirûpindama savo bûsimø specialistø kva-lifikacija, ádëjo itin daug pastangø ir lëðø tam, kadGeologijos ir mineralogijos katedroje pradëtø veik-ti geologinës-geofizinës medþiagos interpreta-cijos kompleksas GeoGraphix, o nuo 2006 m.pradþios sëkmingai veikia ir seisminiø duome-nø apdorojimo kompleksas PROMAX. Taigi stu-dentai, vadovaujami doc. D. Kaminsko ir lekto-riaus D. Michelevièiaus, turi galimybæ ne tik te-oriðkai susipaþinti su paþangiausiomis pasauly-je geologiniø ir geofiziniø duomenø apdorojimobei interpretacijos informacinëmis technologijo-mis, bet ir praktiðkai jas taikyti rengdami baka-laurinius ar magistrinius darbus ir kartu ágauda-mi galimybæ siekti labai aukðtos kvalifikacijos.G.A.. Baigiant tradicinis klausimas kà siû-lote, kad mûsø kraðto teritorija ir græþiniø pjû-viai geofiziniu poþiûriu bûtø iðtirti pagal pasauli-niø standartø reikalavimus?R.Ð. Kaþkuriame Geologijos akiraèiø nu-meryje raðiau, kad taikomoji geofizika yra geo-logijos tarnaitë, todël viskas priklauso nuo to,kiek uþsakymø geologai pateiks geofizikams. Vi-sos vadþios yra jø rankose. Në kiek neabejoju,kad ateityje geofizinës informacijos poreikis tikdidës, o kaip tà poreiká patenkinti, iðspræs rinka.G.A. redakcija dëkoja uþ iðsamias þinias irlinki Jums bei Jûsø kolegoms gerø pasiekimøgeofizikos baruose.

  • 9? REDAKCIJOS SKILTISSummaryGeophysics Is the World of EarthsImagesThe present edition of the journal containsdual purpose articles: papers dealing with thelatest geophysical investigations, on the onehand, and abstracts of the science reportsmade at the INHIGEO Conference on the His-tory Quaternary Geology and Geomorphologyheld in Vilnius.Geophysics or Earth Physics. This is a com-plex field of science with several branches dis-tinguished. To learn about the structure of theEarths entrails, various methods are applied.Some of them reveal the deep structures of theplanet, while others deal with the investigations ofthe near-surface beds. All geophysical methods areused not only for elucidation of general struc-ture of the Earths subsurface, but also for solu-tion of practical problems. Some problems canbe solved using the small-scale maps of geo-physical fields, while others require direct localinvestigations.Results of all geophysical investigations arepresented as images on a plane: maps, schemeor sections portraying different geophysical fea-tures at different depth intervals. So, in oil pros-pecting it is important to determine specific struc-tures dome folds, where oil fields can be formed.It is difficult to detect them by drilling, because oftime- and funds-consuming reasons. Such struc-tures are well seen in the seismic prospectingresults which are used to make profiles of seis-mic wave reflections for the interpretation (Fig.).After Lithuania entered the European Union,the type of geological works changed signifi-cantly if more attention earlier was paid toprospecting and exploration of minerals, nowthe protection of geological environment isunder the spotlight. Therefore, geological worksnow are largely related to the near-surface part(as deep as 50250 m) of the geological envi-ronment. This encouraged the Geological Sur-vey of Lithuania to introduce the new methodof geophysical tomography.The types of geophysical investigations andthe results are described in the chapter deal-ing with the progress in geological research.Science History as an Important Part ofStudies and Self-education of Specialists. Wecan see that the pace of life and professional acti-vities is constantly quickening and that we have

    increasingly less time for basic personal things,to say nothing of the necessity to go deeper intothe professional issues related directly with every-day work. One of such issues might be the his-tory of geological science, roots of which reachthe ideas voiced by the ancient philosophers.The entirety of knowledge about the evolutionof the geological science is worming the worldoutlook of a geologist and forces him to startthinking about the long way of investigations onthe Earths subsurface and the wrongs done, aswell as to recognise that the truths of geologicalscience declared was not such. Such an ap-proach teaches us to be more tolerant tohypothetic ideas of our colleagues, since thetime is the best expert.The course on History of Geological Sciencesand Methodology is lectured to the students ofgeological departments in the Vilnius University.Moreover, the introductory part of each study dis-cipline contains historical review, including themention of most prominent scholars who formedthe theoretical and methodological fundamentalsof a certain science branch. Unfortunately, theknowledge obtained in such a way is neither firmnor consistent. To fill in this gap in professionaltraining of geologists, in 1967 the IUGS estab-lished the International Commission on the His-tory of Geological Sciences (INHIGEO) with itsgoals, firstly, to systematise and deepen knowl-edge on the development of the history of geo-logical science, of its paradigms and constantlygoing changes, and, secondly, to disseminate in-formation among the specialists about the historyof science, in order that the later going ones didnot trample the traces left by the foregone.One of the forms in the activities of INHIGEOis organisation of conferences and special excur-sions. This year, such a conference was held inVilnius, Lithuania, on the history of Quaternarygeology and geomorphology researches. The ex-cursion participants visited all three Baltic statesand had an opportunity to see various geologi-cal and geomorphological formations created byglaciers. The present volume of the journal con-tains the article by INHIGEO Secretary GeneralK. Bork (USA) and the corresponding member ofthe Lithuanian Academy of Sciences A. Grigelis.The final part of the editorial contains theinterview of Geologijos Akiraèiai with VilniusUniversity Hydrogeology and Engineering Geo-logy Department Docent Dr. Rimantas Ðeèkus,geophysicist, about the present and the futureof geophysical researches in Lithuania.