43

Algimatas Grigelis, Lietuvos mokslø akademijaGEOFIZIKO JUOZO LUKOÖEVIÆIAUS ÛEMÉSGELMIÙ RAIDOS KONCEPCIJAGailë Þalûdienë. Juozo Lukoðevièiaus Þemësgelmiø raidos koncepcija. Monografija,Geologijos ir geografijos institutas. � Vilnius,2005. � 129 p. [Juozas Lukoðevièius �View onthe Earth Evolution�, a monograph; inLithuanian with English summary].

Gamtos mokslø daktarës Gailës Þalûdienës,Vilniaus universiteto absolventës, jaunos geolo-gijos istorikës ir Lietuvos INHIGEO narës, moks-linë-istorinë studija, skirta Juozo Lukoðevièiaus Þe-mës gelmiø raidos koncepcijos analizei, apimakontroversiðkà Lietuvos mokslo istorijos (XIX a.paskutiniojo ketvirèio � XX a. pradþios) laikotarpá.Kaip þinoma, geologijos kaip mokslo disciplinosraidai Lietuvoje � virð 220 metø (nuo 1780 m.),jos iðtakos siekia Lietuvos Didþiosios kunigaikð-tystës Vyriausiàjà mokyklà ir jos tradicijø tæsëjà se-nàjá Vilniaus universitetà. Su XVIII a. pabaigos �XIX a. pirmosios pusës (iki 1842 m.) Vilniaus aukð-tosios mokyklos veikla susijæ garsûs savo þinio-mis pedagogai ir mokslininkai. Kalbant apie gam-tos mokslus, minëtini Gilibertas, Jundzillas, Simo-navièius, Eichvaldas, Jakovickis, Horodeckis,Drzewinskis, Kumelskis ir daugybë kitø. Dauge-lio jø veikla Vilniuje iki ðiol nëra iðsamiau tyrinëta,iðskyrus áþymøjá Ignotà Domeikà (1802-1889), ku-ris iðsimokslino Vilniaus ir Paryþiaus mokyklose,o savo didþiuosius darbus ir atradimus pasiekëtoli uþ Tëvynës, tolimojoje Èilëje.Su didþiaisiais XIX a. pradþios mûsø krað-tieèiais, pirmiausia A.Mickevièiumi ir I.Domeika,jaunuose metuose tapusiais tremtiniais, galima

bûtø lyginti ir J.Lukoðevièiø, nors jis gyveno irdirbo visai kitu laiku. Po Vilniaus universiteto(1832 m.) ir Medicinos-chirurgijos akademijos(1842 m.) uþdarymo, geologiniai tyrimai Lietu-voje buvo gerokai prigæsæ � nebuvo nei moks-lo þmoniø, nei mokslui vystytis tinkamos aplin-kos. Iki 1920 m. nebuvo ir aukðtosios mokyk-los. Bûtent su tokiu laikotarpiu susijæs Juozo Lu-koðevièiaus gyvenimas ir veikla.Juozas Lukoðevièius (Józef Ùukaszewicz;Èîñèô Äåìåíòüåâè÷ Ëóêàøåâè÷; 1863-1928) �vienas áþymiausiø mûsø kraðtieèiø, vienodai tur-bût svarbus Lietuvai, Lenkijai ir Rusijai. Su Lietu-va, tiksliau su Vilnija, J.Lukoðevièiø siejo gimtinëBikiðkëse prie Vilniaus, gimnazijos mokslai Vil-niaus mokyklose. Buvo gimæs lietuviu, taèiau tau-tybës � lenkas, raðë lenkø, rusø, prancûzø kal-bomis. Didelæ gyvenimo dalá praleido Peterbur-ge, kur nuo 1883 m. iki suëmimo 1887 m. mo-kësi Peterburgo universiteto gamtos moksløskyriuje. Nuteistas iki gyvos galvos kalëti uþ da-lyvavimà pasikësinime prieð carà Aleksandrà III,18 metø iðkalëjo Peterburgo Ðliselburgo tvirto-vëje. Iðëjæs á laisvæ 1905 m., dvejus metus pra-leido tëviðkëje Lietuvoje. 1907 m. gráþæs á Pe-terburgà uþbaigë aukðtàjá mokslà ir dalyvavomoksliniame gyvenime. Po bolðevikø Spalio re-voliucijos 1917 m. Lukoðevièius galvojo apie su-gráþimà á gimtàjá kraðtà. 1920 m. gráþo á Vilniø, bu-vo Stepono Batoro universiteto geologijos ir geo-fizikos profesorius. Mirë Vilniuje 1928 m., palai-dotas Vilniaus Bernardinø kapinëse.Juozas Lukoðevièius buvo neeiliniø gabu-mø, giliai iðsilavinæs jaunuolis. Jis buvo gamtinin-kas, geologas, filosofas. Jo tragiðkas gyvenimas,

GEOLOGIJOS MOKSLO ISTORIJA

44

kalëjimas ir vienatvë lëmë jo kaip mokslininkosiekius. Kalëjime J.Lukoðevièius ëmësi moksli-nio darbo � suplanavo paraðyti septyniø tomømokslo filosofijos veikalà �Elementarûs moks-lo filosofijos pradmenys�. Tai buvo grandiozinis

uþmojis. Darbo iki galo neuþ-baigë, taèiau atliko labai ádo-mius ir gana ðiuolaikiðkus api-bendrinimus. Uþbaigtas buvoveikalo III tomas �NeorganinisÞemës gyvenimas�, paskelb-tas 1908-1911 m. St.-Peter-burge rusø kalba (I d. � 1908m., II d. � 1909 m., III d. �1911 m.). Kiti ðio veikalo to-mai ar jø dalys bei atskiri frag-mentai liko rankraðèiuose.Gráþdamas ið Peterburgo,J.Lukoðevièius perveþë á Vil-niø visà savo rankraðtiná ar-chyvà, kuris dabar saugomasVilniaus universiteto bibliote-kos rankraðèiø skyriuje. Taiyra neákainojamas turtas tiriantðio unikalaus mokslininko pa-likimà. Ðio archyvo duomeni-mis bei skelbtø J.Lukoðevi-èiaus veikalø nagrinëjimu ir paremtas G. Þalû-dienës mokslinis-istorinis tyrimas.J. Lukoðevièiaus Þemës raidos koncepcijosanalizæ monografijos autorë atliko gerai þinoda-ma tyrinëtà medþiagà ir apskritai to laikotarpio,

Ið J.Lukoðevièiaus darbø � �Zoolo-ginis atlasas�. 1891 m. Gyvybësevoliucijos medis (VUB RS, F. 10-3,T. XV, 1. 3).From Lukoðevièiaus�s works � The At-las of Zoology, 1891. The tree of lifeevolution (VUB RS, F.10-3, 15, 1.3).

GEOLOGIJOS MOKSLO ISTORIJA

Ðliselburgo

kalëjimo p

astatas.

Schliesselb

urg prison.

45

SummaryGeophysicist Juozas Lukoöeviæiusand His Concept of Earth�sEvolutionThe scientific/historical study performed by Dr.Gailë Þalûdienë (Nature Sciences), a graduate ofVilnius University, a young historian of geologyand the Lithuanian member of INHIGEO, dealswith the analysis of the Juozas Lukoðevièius�sconcept on the evolution of Earth�s subsurfaceand comprises the controversial period ofLithuania�s science history from the fourthquarter of the 19th c. to the beginning of the20th c. The geology discipline as a science isalready 220-year old (from 1780) and itssources reach the Supreme School of theGrand Duchy of Lithuania and its successorolden Vilnius University.Juozas Lukoðevièius (Józef Ùukaszewicz;Èîñèô Äåìåíòüåâè÷ Ëóêàøåâè÷; 1863-1928)was one of the most prominent Lithuanians,equally dear for Lithuania, Poland and Russia.With Lithuania, namely Vilnius Region, he wasrelated by his birthplace in Bikiðkës, near Vilniusand education in Vilnius Gymnasium. He wasborn Lithuanian, but he was Pole in nationalityand he could write in Polish, Russian andFrench. He spent a long time of his life in SaintPetersburg, where he studied at the universityin Nature Sciences Department from 1883 to1887, when he was arrested and sentenced to

lifelong imprisonment for participating in the at-tempt on the life of Tsar Alexander III. After 18years spent in Schliesselburg fortress he wasfreed (in 1905) and lived in his Lithuanian homefor two years. From 1907 he lived in Saint Pe-tersburg, finished his university studies and wastaking part in the scientific life. After the Bolshe-vik revolution in October of 1917, he used tothink about the return to Lithuania, and thus, in1920 he came back to Vilnius to work as geol-ogy and geophysics professor at the StephanBathory University. He died in Vilnius in 1928 andwas buried here in the Cemetery of Bernardines.Lukoðevièius was one of the pioneers ofpalaeogeography, teaching of biosphere andmetamorphism trend in petrology. The fact thatthe personality of Lukoðevièius and value of hisworks is raised, when this is based on primarysources and their scientific analysis, is an im-portant contribution into the Lithuanian sciencehistory, but manifested Lukoðevièius in worldscience history as one of famous people of ourhomeland. He is really a man of extraordinaryfate and his contribution into the science. Theauthor of the monograph Gailë Þalûdienëshowed in her work the historiographical sig-nificance of Juozas Lukoðevièius�s as a scien-tist, revealed and based the significance of thattime of his scientific achievements to sciencedevelopment and present-day value.The monograph should be translated intoEnglish in order that it was available to a West-ern reader.

GEOLOGIJOS MOKSLO ISTORIJAkuomet gyveno ir kûrë þymieji mokslininkaiA.Karpinskis, Elie de Beaumontas, E.Haugas,E.Rekliu, È.Darvinas, V.Vernadskis, A.Gaudry,M.Neumayre�as, D.Mendelejevas, E.Suessas irkt., geomokslø bei filosofijos istorijà. Ji sugebë-jo moksliðkai ávertinti J.Lukoðevièiaus skelbtusdarbus, jo didelá rankraðtiná bei epistoliariná pa-likimà. Autorë gerai orientuojasi toje epochoje.Monografija paraðyta vientisu stiliumi, tekstai jo-je logiðkai susieti, gerai argumentuoti ir lyg árë-minti to meto epochos metraðtyje. Autorë iðim-tinai remiasi J.Lukoðevièiaus darbais bei ran-kraðèiais, cituoja archyvø duomenis, sudëdamaviskà á savo vietas, nors autoriaus tai galëjo bûtiir chronologiðkai, ir dalykiðkai atskiri tekstai. Itinsvarbu, kad savo darbe G.Þalûdienë ádëjo ori-ginalias J.Lukoðevièiaus ranka darytas iliustra-cijas ir schemas. Jos iliustruoja tiek Þemës or-ganinio pasaulio raidà, tiek ir Þemës veido kaità

geologiniø periodø ir epochø bëgyje, parodoJ.Lukoðevièiaus moksliniø interesø aprëptá nuogyvybës raidos iki neorganinio pasaulio kitimogeologiniame laike. Tai didelis monografijos pri-valumas.Juozas Lukoðevièius buvo vienas ið paleo-geografijos, mokymo apie biosferà, metamor-fizmo krypties petrologijoje pradininkø. J.Luko-ðevièiaus asmenybës ir jo moksliniø darbø verti-nimas, tai pagrindþiant pirminiais ðaltiniais, yrasvarbus indëlis ne tik á Lietuvos mokslo istorijà.J.Lukoðevièius ið tikrøjø nepaprasto likimo þmo-gus, nepaprastai daug pasitarnavo mokslui. Mo-nografijos autorë G.Þalûdienë savo darbe atsklei-dë ir pagrindë jo moksliniø pasiekimø tuometi-næ reikðmæ mokslo raidai ir dabartinæ jø vertæ.Ðià monografijà reikëtø iðversti á anglø kal-bà, kad þinios apie þymø mûsø kraðtietá bûtøprieinamos kitø ðaliø skaitytojui.