4 ? REDAKCIJOS SKILTIS

VILNIAUSHIDROGEOLOGIJA

AKCINË BENDROVË

UAB �ÖIAULIÙHIDROGEOLOGIJA� LGSINDIVIDUALIÁMONË

�Geologijos akiraæiù� réméjai:

LIETUVOSGEOLOGIJOSMUZIEJUS

UAB �RAPASTA�UAB �GEOTESTUS�

SW ECO BKG

Ne be pirmà kartà �Geologijos akiraèiai� do-misi naftos geologijos ir naftos gavybos verslobûkle. Toks domëjimasis visai suprantamas, nestai � papildomos pajamos valstybës biudþetui irdarbo vietos Lietuvos þmonëms, nauda geolo-gijos mokslui ir praktikai. 2001 m. Lietuvoje bu-vo iðgauta beveik 0,5 mln. t naftos. Tuomet ga-na optimistiðkai buvo þvelgiama á ðio verslo atei-tá, akcentuojant naujas naftos gavybos techno-logijas ir naujø naftos telkiniø paieðkas. Taèiaupo tø �rekordiniø� metø naftos gavyba pradëjomaþëti. 2004 m. pabandëme pasiaiðkinti, kodëltaip ávyko (þr. �G.A.�, 2004/3).Geologijos ir geografijos instituto bei Lietuvosgeologijos tarnybos duomenimis, Lietuvos sau-sumos teritorijoje yra apie 25,4 mln. t prognozi-niø-geologiniø naftos iðtekliø, ávertintø pagal ribotàduomenø apie galimus naftos telkinius kieká. Pa-gal naftos telkiniø þvalgybos duomenis iðgauna-

AR IÖLIKS NAFTOS GAVYBOSVERSLAS LIETUVOJE?mieji naftos iðtekliai sudaro 7,65 mln. t, ið kuriø6,15 mln. t yra detaliai iðþvalgyta, 1,5 mln. t � pa-rengtinai, t.y. maþiau patikimai.Remiantis naftos gavybos apskaitos duome-nimis, nuo 1990 m. iki dabar ið Lietuvos telkiniøiðgauta apie 3,5 mln. t naftos. Todël atrodytø, kadprieþasèiø baimintis dël naftos verslo likimo Lie-tuvoje artimiausiais metais lyg ir neturëtø bûti. Ta-èiau naftos gavybos diagrama byloja kà kità �2001 m. buvo iðgauta 470,9 tûkst. t naftos, o2005 m. � tik 216 tûkst. t, t.y. gavyba sumaþëjodaugiau kaip 50 % (þr. 3 p.). Kaip maþës iðgau-namos naftos kiekis bei kada staigaus naftos ga-vybos kiekio kritimo trendas ágaus kylantá ar eks-ponentiná pobûdá, prognozuoti neámanoma. Vie-na aiðku � bûtina ieðkoti susidariusios situacijosprieþasèiø ir imtis priemoniø joms likviduoti. Su-prantama, kad viena prieþasèiø yra susijusi su tuo,jog per pirmuosius kelerius nepriklausomybës

5? REDAKCIJOS SKILTIS

metus, uþbaigus ankðèiau pradëtus þvalgybosdarbus, buvo gautas apie 8 % naftos iðtekliø kie-kio prieaugis, lyginant su iðgautu ið visø telkiniønaftos kiekiu. Vëlesniais metais naftos iðtekliøprieaugis sudarë vos 1 %.Lietuvoje ðiuo metu iðþvalgyta 19 naftos tel-kiniø, kuriø dalis iðtirta detaliai (patikimai), likusidalis � parengtinai (maþiau patikimai). Tiek de-taliai iðþvalgyti iðgaunamieji naftos iðtekliai (6,15mln. t), tiek maþiau patikimai (1,5 mln. t) sudarotà bazæ, remiantis kuria galima planuoti naftosgavybos apimtis. Naftos iðtekliø kiekio poþiûriuiðþvalgyti telkiniai nëra vienodi. Lietuvos teritori-joje aptiktus ir tirtus telkinius sàlyginai galimaskirstyti á labai maþus (iki 100 tûkst. t); maþus(100-500 tûkst. t), vidutinius (500-1000 tûkst. t)ir sàlyginai didelius (1000-1500 tûkst. t). Pasta-raisiais metais ðalia eksploatuojamø telkiniø at-rasta itin maþø naftos telkinukø, kuriø iðgauna-mieji iðtekliai sudaro apie 20 tûkst. t, todël ðá skirs-tymà tikriausiai reikës patikslinti.Bendras detaliai ir parengtinai iðþvalgytø ið-gaunamøjø iðtekliø kiekis sudaro 7,65 mln. t, iðkuriø 4,65 mln. t tenka vidutiniams ir sàlyginai di-deliems telkiniams, likæ 3 mln. t � maþiems ir vi-dutiniams. Naftos gavyba ir bandomoji gavybaþvalgybos stadijos metu vykdoma keturiolikojetelkiniø (2 labai maþuose, 7 maþuose, 2 vidutiniuo-se ir 3 sàlyginai dideliuose (lentelë)).Lyginant detaliai iðþvalgytø eksploatuojamønaftos telkiniø iðgaunamøjø iðtekliø kieká (6,15 mln.t) su iðgautuoju (3,5 mln. t), perðasi mintis, kadiðtekliø rezervas telkiniuose turëtø bûti ne toks jaumaþas � apie 43 % pradinio kiekio, � atrodytø, kadtai negalëtø lemti, kaip buvo minëta, toká staigønaftos gavybos kritimà per pastaruosius trejus me-tus (þr. pav.). Todël tenka ieðkoti kitø prieþasèiø.Jø gali bûti kelios � netiksliai ávertinti iðgaunamiejiiðtekliai ir/arba naftos iðtekliø gavybos technolo-gijos poþiûriu telkiniai eksploatuojami neraciona-liai. Neþiûrint á tai, kokia prieþastis lëmë toká stai-gø naftos iðtekliø gavybos kritimà, naftos verslotolesnë ateitis gali bûti siejama tik su galimybe at-rasti naujø naftos telkiniø ir/arba tobulinti naftos

iðtekliø gavybos technologijas, iðgaunant ið telki-niø daugiau kaip 1/3 geologiniø naftos iðtekliø.Siekdama iðsamiau aptarti ðià aktualià geo-loginei bendruomenei ir Lietuvos ekonomikainaftos gavybos problemà, �Geologijos akiraèiø�redakcija papraðë þemës gelmiø iðtekliø gavy-bos valstybinio reguliavimo, naftos geologijosmoksliniø tyrimø ir naftos gavybos verslo srity-je dirbanèiø specialistø atsakyti á kelis klausimusapie naftos gavybos verslo ateitá:

Lietuvos geologijos tarnybosdirektorius Juozas Mockeviæius1 Pagrindinës prieþas- tys paminëtos straips-nio pradþioje � keliolika me-tø eksploatuojami tie patysnaftos telkiniai, nepriklausan-tys �didþiøjø� kategorijai, kadgavybà ið jø galima bûtø tæstideðimtmeèiais. Kalbant apieatskirø telkiniø gavybos reþimà ar gavybos græ-þiniø iðdëstymà, gal ir galëjo bûti racionalesniøsprendimø, taèiau jie nebûtø pakeitæ bendros

Naftos telkiniø skirstymas pagal iðgaunamøjø iðtekliø kieká, tûkst. t(sudaryta pagal LGT duomenis, 2006)

1. Kokios pagrindinës prieþastys lëmë, kad nuo2001 m. naftos gavybos apimtys Lietuvoje þen-kliai sumaþëjo? Ar yra galimybiø, taikant dabar-tines technologijas, artimiausiu metu padidintiiðgaunamos naftos kieká ar bent kuriam laikui ga-vybos lygá stabilizuoti?2. Ar numatoma artimiausiais metais taikyti nau-jas technologijas, kurios leistø padidinti geolo-giniø naftos iðtekliø iðgavimo koeficientà ir kar-tu iðgauti ið dabar eksploatuojamø telkiniø dau-giau naftos?3. Ar ðiuo metu ástatymai, reglamentuojantys naf-tos gavybos verslà bei þemës skyrimà naftos pa-ieðkoms ir, sëkmës atveju, jos gavybai, tenkinanaftos versloves? Jei ne, kokie galimi keliai ásta-tymams tobulinti?4. Kiek ilgai iðsilaikys ir ar iðliks naftos gavybosverslas Lietuvoje?

6 ? REDAKCIJOS SKILTIStendencijos, gal tik nuosmukis nebûtø toks tra-giðkas. Beje, klausimà galima formuluoti ir kitaip:ar vertëjo 2001 m. siekti tokio gavybos lygio?Kiekvienos naftà iðgaunanèios kompanijos arvalstybës tikslas yra ne tik kuo daugiau iðgauti,bet ir �atstatyti� iðgautus per metus iðteklius ar juosnet padidinti. Ar galima tai buvo padaryti esamuo-se licenciniuose plotuose? 2001 m. atrodë, kadgalima. Prieð trejetà metø GGI, vykdydamas vals-tybinæ mokslo programà �Litosfera�, nagrinëjo irpaleozojaus ávairiagenetiniø naftos kaupvieèiø rai-dos klausimus. Ávertinus naujausius paieðkos duo-menis ir gavybos rezultatus, buvo patikslinti vidu-rinio kambro naftingojo komplekso prognoziniaigeologiniai iðtekliai, � jie buvo sumaþinti 20 mln.t, t.y. vos ne visu iki tol skaièiuotu prognoziniø ið-gaunamøjø naftos iðtekliø kiekiu. Aritmetiðkai pa-lyginus naftos bendrovëms suteiktø plotø ir per-spektyvios teritorijos ploto santyká su iðgaunamønaftos iðtekliø tuose plotuose santykiu, viskas at-rodo gerai, t.y. apie 28 % perspektyvaus ploto su-rasta apie 30 % prognoziniø iðgaunamøjø iðtek-liø. Ar prognoziniai 10-14 mln. t iðgaunamøjø naf-tos iðtekliø ið kambro sistemos uolienø yra rea-lûs, parodys mokslininkø ir naftininkø ateities dar-bai. Nesinorëtø, kad tie teoriniai milijonai liktø tikpopieriuje. Kalbant apie galimà gavybos stabili-zacijà akivaizdu, kad eksploatuojamais græþiniaisto padaryti nepavyks, nes ir dabar pakeliamas flui-do kiekis yra stabilus. Bëda ta, kad naftos ir sûry-mo proporcijos kinta ne mûsø naudai.2 Manau, kad niekas nëra nusistatæs prieð naujø technologijø taikymà, ypaè esant aukð-toms naftos kainoms. Taèiau bet kokiu atveju josbus taikomos vadovaujantis ekonomine logika, t.y.jø taikymo kaðtai turi atsipirkti. Kokias pasirinkti irar apsimokës jas taikyti jau eksploatuojamuosetelkiniuose priklausys nuo telkinio naudotojosprendimo. Vertinant konkursinius siûlymus nau-juose plotuose, gavybos technologija, numatomøiðgauti angliavandeniliø kiekis ir iðgavimo mas-tas � tai kriterijai konkurso laimëtojui nustatyti.3 Vargu ar yra demokratinë ðalis, kur verslo ir valdþios atstovai vieningai sutartø, jog ásta-tyminë bazë yra be priekaiðtø. Kadangi èia klau-simas gamybininkams, tai að norëèiau tik paste-bëti, kad pernai Aplinkos ministerija ir Lietuvosgeologijos tarnyba uþbaigë angliavandeniliø pa-ieðkos ir gavybos sektoriaus teisinës bazës for-mavimà. Yra visi reikalingi teisës aktai konkursoprocedûroms atlikti bei leidimui iðduoti. Galimakonstatuoti retà atvejá, kai strategijoje (turiu ome-

nyje naftos paieðkos ir gavybos strategijà) nu-matytos priemonës buvo ágyvendintos. Daþnaistrategijos lieka tik graþiomis deklaracijomis po-pieriuje. Taip buvo nutikæ ir su pirmàja strategi-ja, pagal kurià, beje, turëjome iðgauti po 1 mln.t naftos per metus. Tai, be abejo, nereiðkia, kadnëra galimybiø nuostatoms tobulinti, bet, manau,tai bus galima padaryti iðbandþius ðiø teisës ak-tø veikimà praktikoje, t.y. organizavus angliavan-deniliø iðtekliø naudojimo konkursus. Þemëssklypo nuoma � kitokio pobûdþio, bet labai ak-tualus ir sudëtingas klausimas ne tik naftos, betir kietøjø naudingøjø iðkasenø gavëjams. LGTsiekia visais prieinamais ir civilizuotais bûdaispropaguoti ir áteisinti naudingøjø iðkasenø nau-dojimo prioritetà, taèiau nereikia pamirðti, jog irþemës nuosavybës teises saugo ástatymai.4 Iðsamiai atsakyti á ðá klausimà vargu ar kas gali, nes tai pirmiausia priklausys nuo pa-sauliniø ðio sektoriaus vystymosi tendencijø. Ospëlioniø dël pasaulinës naftos gavybos gali-mybiø yra ávairiø � nuo pesimistiniø, kad liko 30-40 metø, iki optimistiniø, kad gavyba dar tæsis100 metø ir ilgiau. Jeigu pasitvirtins apokalipsi-në investicijø banko �Ixis-CIB� prognozë, kadnaftos barelio kaina 2015 m. gali pasiekti 380JAV doleriø ribà, tai naftos gavybos verslas irLietuvoje iðsilaikys dar ilgai. Jeigu pasitvirtinsNotinghemo universitete ásikûrusio Ðvarausvandens technologijø centro (Centre for CleanWater Technologies) prognozë, kad XXI a. tau-tø gyvenime ir vystymesi vanduo ágis tokià svar-bà, kokià XX a. turëjo nafta, tai scenarijus buskitoks. Akivaizdu ir tai, kad visame pasaulyje vissunkiau (o kartu ir brangiau) surasti naujø naftosiðtekliø. Pavyzdþiui, konsultacinës kompanijos�Wood Mackenzie� tyrimas rodo, kad 2003 m. de-ðimt didþiausiø pasaulio naftos bendroviø naftospaieðkai iðleido 8 mlrd. JAV doleriø, taèiau ið-tekliø rado tik uþ 4 mlrd. JAV doleriø. Lietuvojeyra teorinës prielaidos naftos paieðkai ir gavy-bai vystyti, yra susidomëjimas ðio verslo plët-ros galimybëmis. Po 2-3 metø paaiðkës, kiektos viltys ir prognozës buvo pagrástos.UAB �Minijos nafta� Naftos paieökùskyriaus vadovas Igoris Öeötokas1 Klausimas paprastas ir atsakymas taip pat � sektorius serga. Ligos diagnozë akivaizdi� nekompetentingas valstybinis reguliavimas.Telieka dþiaugtis, kad liga lokali, paþeidusi norsir labai svarbø organà, bet lengvai gydoma

7? REDAKCIJOS SKILTISoperaciniu bûdu � tereikia ne-tinkamai dirbantá organà pa-keisti nauju.Neþiûrint to, kad LietuvosRespublikos Vyriausybës pa-tvirtinta �Naftos paieðkos ir ga-vybos Lietuvoje strategija� nu-rodo, jog �bûtina plësti naftospaieðkà ir eksploatuoti naujustelkinius�, nuo 1997 m. Lietuvoje nevyksta kon-kursai naftos paieðkoms ir gavybai. Visà tà de-ðimtmetá buvo siekiama �tobulinti� teisinæ bazætaip, kad ji bûtø palanki ne valstybei ir naftos ver-slo vystymuisi, o valdininkams, sukuriant palan-kias sàlygas korupcijai. Ðiuos valdininkus gali�pateisinti� tik tai, kad jø veikla, deja, atspindibendras tendencijas valstybëje.Konkretûs naftos gavybos skaièiai visiðkainestebina profesionalø. Vyksta natûralus pro-cesas: eksploatuojami telkiniai senka. Pavyz-dþiui, UAB �Minijos nafta� eksploatuojamuosetelkiniuose gavyba vyksta pagal hidrodinamikosdësnius ir jokiø netikëtumø nëra. Taikomos tech-nologijos adekvaèios telkiniø dydþiui bei atitin-kamai jø eksploatavimo stadijai ir atspindi ge-riausià pasaulinæ praktikà. Tad mums nekylaabejoniø, jog bus iðgauta visa nafta, kurià gali-ma iðgauti. Beje, UAB �Minijos nafta� gavybajau stabilizavosi ir pastaruosius 10 mën. ið es-mës nekinta. Kiek þinau, panaði situacija ir kitøámoniø eksploatuojamuose telkiniuose. Iðimtásudaro Ablingos telkinys (UAB �Manifoldas�), iðkurio gavyba baigësi teiðgavus vos 10 % iðgau-namøjø iðtekliø. Tai, be abejo, ypatingas anali-zës ir paaiðkinimø reikalaujantis ávykis. LGT, kaipinstitucija, atsakinga uþ efektyvø gelmiø naudo-jimà, privalëtø vieðai atsakyti á ðá klausimà.Ðiuo metu licencijuoti plotai sudaro apie 10 %perspektyvios naftai Lietuvos teritorijos. UAB �Mi-nijos nafta� turi teises á 870 kv. km (tai sudaromaþiau nei 3 % perspektyvios teritorijos, neskai-tant ðelfo). Èia, atlikus paieðkas, buvo rasti 2 nau-ji naftos telkiniai, ið kuriø vyksta bandomoji ga-vyba. Atlikus seismoþvalgybinius darbus ir græ-þimà Kurðiø mariose, buvo kartografuotas ir ið-þvalgytas Sakuèiø-Kiðkiø telkinys. Rasti dar penkiperspektyvûs objektai, kuriø græþimà stabdo su-dëtingos þemës nuomos procedûros bei daþ-nai neadekvatûs valdininkø bei kai kuriø ben-druomeniø poveikio aplinkai vertinimai nesilai-kant objektyvumo bei darnios plëtros principø.Tad visiðkai nepagrásti kai kurie LGT vadovø vie-ði pareiðkimai, kad ámonës nevykdo paieðkø.Naftos paieðkos vykdomos ne tik intensyviai,

bet ir labai efektyviai, bent jau UAB �Minijos naf-ta� plote. Jei tokiu intensyvumu ir tokiu efekty-vumu tuos deðimt valdininkø neveiklos metø dar-bai bûtø vykdomi visoje perspektyvioje teritori-joje, ðiandien turëtume auganèià naftos gavybàsu visa ið to iðplaukianèia nauda valstybei.2Pasikartosiu, bet daþniausiai taikomos tech- nologijos, græþimo, stimuliavimo ir gavybosáranga, metodika bei reþimas atitinka geriausiàpasaulinæ praktikà, telkiniø dydþius bei eksplo-atavimo stadijà. Iðimtis � jau minëtas UAB �Ma-nifoldas� eksploatuotas Ablingos naftos telki-nys, taèiau ir ðiuo atveju, mano manymu, prie-þasties reikia ieðkoti ne technologijose. Viena-reikðmiai pabrëþiu � naftos gavybos kritimas iðeksploatuojamø telkiniø yra objektyvus, natûra-lus procesas. Gavybà palaikyti galima tik pra-dëjus eksploatuoti naujus telkinius.3Deja, Lietuvoje nëra ástatymo, reglamentuo- janèio naftos paieðkas ir gavybà. Iki ðiol va-dovaujamasi bendru Þemës gelmiø ástatymu. Jouniversalios nuostatos neávertina naftos paieð-kø ir gavybos specifikos. Kaip pavyzdá paminë-siu, kad ástatymas nenumato teritorijos licenci-javimo naftos paieðkoms ir atitinkamai �þaidi-mo� taisykliø tiek vykdant paieðkas, tiek sura-dus telkiná. Tokios situacijos nëra nei vienoje pa-saulio valstybëje. Viename savo raðtø LGT di-rektorius aiðkina: �atkreipiame Jûsø dëmesá,kad Þemës gelmiø ástatymas nenumato priva-lomo leidimo þemës gelmiø iðtekliø tyrimui (pa-ieðkai ir þvalgybai) atlikti konkreèiame plote (12str. 3 dalis), o palieka galimybæ potencialiamLeidimo naudoti þemës gelmiø iðteklius ir ert-mes turëtojui spræsti, kokios apimties ir kokiasnaudojimo sàlygas pasirinkti�. Ðtai toks labai�aiðkus paaiðkinimas� apibrëþia, kokia tvarkagalima vykdyti naftos paieðkas Lietuvoje.Neturint specialaus ástatymo, atsiranda ai-bë þemesnio lygio teisiniø aktø, kuriais ir suda-romos korupcijai palankios aplinkybës. Neþinia,kodël LGT nepalaiko ástatymo rengimo idëjos.UAB �Minijos nafta� ir, kiek þinau, kitos ben-drovës ne kartà siûlë LGT bei Aplinkos minis-terijai bûdus teisinei bazei patobulinti. Aplinkosministro ásakymu net buvo sukurta darbo gru-pë teisës aktams, reglamentuojantiems ðià sri-tá, harmonizuoti. Deja, Lietuvos geologijos tar-nyba ið esmës ignoravo darbo grupës darbà.Taèiau ir dabar teisinei bazei tobulinti tëravienas kelias � átraukti á ðá darbà ir naftos paieð-kø bei gavybos profesionalus.

8 ? REDAKCIJOS SKILTISNeigiamai reikëtø vertinti paskutinæ Naftos irdujø iðtekliø mokesèio ástatymo redakcijà. Ar su-vokiama sveiku protu, kad valstybë prisiimtø 50% naftos paieðkø finansinës rizikos, atsisakyda-ma teisiø á atitinkamà dalá, jei naftos bûtø rasta?Jei valstybë pasirengusi investuoti á naftos pa-ieðkas, kodël ji negali to daryti kaip pilnateisisverslo partneris, tikëdamasis atitinkamos pelnodalies? Kodël tokiu atveju reikëjo privatizuoti ámo-næ? Kodël tuo metu, kai ámonë buvo valstybinë,o naftos kainos nesiekë ir 10 JAV doleriø uþ ba-relá, valdininkai ir politikai nesileido net á kalbasapie ðio mokesèio perþiûrëjimà? Prieð ðá ástaty-mà pasisakë tuometinis Prezidentas R. Paksas,ástatymà kritikavo Geologø sàjunga ir net kai ku-rie ðio verslo dalyviai. Tuo tarpu Lietuvos geolo-gijos tarnybos vadovai ástatymà palaikë!4 Pirmiausia norisi pasidþiaugti, kad, neþiû- rint visø kai kuriø dabartiniø valstybiniø þi-nybø bei politikø pastangø, naftos paieðka ir ga-vyba Lietuvoje vyksta. Verslas gyvas dëka to dar-bo, kurá per keletà deðimtmeèiø sàþiningai ir pro-fesionaliai atliko naftos geologai, geofizikai, græ-þimo specialistai, vadovai, valdininkai ir ðiuo me-tu atlieka naftos geologijos ir gavybos profesio-nalai. Deja, ardyti � ne statyti. Kaip liaudis sako,tam didelio supratimo nereikia. Tad nepalankinaftos paieðkoms situacija, kuri susidarë dël naf-tos verslà reguliuojanèiø þinybø veiklos, neigia-mai veikia naftos verslà jau ðiandien ir turës dardidesnës átakos ateityje, nes gavyba nuo paieð-kø Lietuvoje atsilieka 3-5 metais. Tie deðimt me-tø, per kuriuos nebuvo organizuojami konkursai,negali praeiti be rezultatø. Panaðu, kad artimiau-siu laiku visgi bus paskelbti konkursai naujiemsplotams. Taèiau ir vël jø rengimo strategija, teisi-në ir mokestinë bazës palankios korupcijai, ir taivargu ar padës pritraukti ir parinkti tinkamiausiusðios verslo srities dalyvius. Belieka tikëtis, kadnaftos paieðkø ir gavybos valstybinio reguliavi-mo srityje, kaip ir daugelyje valstybës ir visuo-menës gyvenimo sferø, situacija keisis � á politi-kà, valstybës valdymà, atskirø srièiø reguliavimàir net á patá verslà ateis sàþiningi profesionalai.Manau, kad Lietuva, nors ir varginama ligø, pa-lengva ið jø iðsivaduos. Tikëkimës, kad greitai ne-liks diletantiðkø, kompleksuotø ir godþiø valdi-ninkø, kad nebebus kliuviniø naftos geologijai irnaftos gavybai vystyti.Uþbaigti noriu pagrástai optimistiðkai: bentjau 10-15 metø ðis verslas garantuotai gyvuos,o jei pavyks iðgydyti ðiø mano minèiø pradþio-je ávardyta ligà, ðis verslas Lietuvoje iðliks tiek,

kiek jis gyvuos pasaulyje, t.y. iki þmonija ras pri-imtinas energetines alternatyvas arba kol iðseksnafta. Tikëkimës, kad pirma sàlyga bus ávykdy-ta anksèiau. Tam mes turime apie 40-50 metø.Geologijos ir geografijos institutovyresnioji moksliné darbuotoja habil.dr. Onyté Zdanaviæiúté1 Didþioji dalis dabar eks- ploatuojamø naftos telki-niø Lietuvoje rasti dar soviet-meèiu, jø eksploatacijà vykdonet keturios privaèios naftoskompanijos, kurios daþnainedarë rimtesniø finansiniøinvesticijø tiek ásisavinant se-nus, tiek vykdant naujø naftos telkiniø paieðkas.Praktiðkai buvo naudojami senieji græþiniai, norskartais jie ir nepakankamai tolygiai aprëpë naftostelkinio plotà, o tai, esant spartiems naftos gavy-bos tempams, sukëlë didelá sluoksnio vandenspritekëjimà á græþinius. Naudojamø naftos gavy-bos metodø patikimumo niekas nevertino ir ne-skatino racionalios naftos gavybos. Atrodo, kadtiek valdþios, tiek naftos kompanijos atstovus vi-sada domino tik maksimalûs naftos debitai. Naf-tos gavybos nuosmukis ið dalies buvo uþprogra-muotas jau 2001 m. ir net anksèiau, kai, nepra-dëjus eksploatuoti visø atrastø naftos telkiniø (daþ-nai vykdant vadinamàjà bandomàjà naftos gavy-bà), per vienerius metus buvo iðgauta net 470,9tûkst. t naftos. Galima bûtø pateikti ir tokio beato-dairiðko naftos gavybos forsavimo naudojant tikvienà arba geriausiu atveju du eksploataciniusgræþinius pavyzdþiø. Bet, kaip patarlë sako, pomûðio kumðèiais nemojuojama. Dabar reikëtødaugiausia dëmesio skirti naujø telkiniø paieðkai.Atrasti nauji, nors ir maþi naftos telkiniai padëtøpalaikyti minimalià naftos gavybos apimtá Lietu-voje. Tai uþtikrintø darbo vietas Vakarø Lietuvosgyventojams ir áplaukas á ðalies biudþetà.2 Naujas naftos gavybos technologijas, lei- dþianèias padidinti geologiniø naftos iðtek-liø iðgavimo koeficientà ir kartu iðgauti ið dabareksploatuojamø telkiniø daugiau naftos, galimataikyti pradedamuose naujai eksploatuoti telki-niuose. Lietuvoje atrasti naftos telkiniai labai ma-þi, jø amplitudës taip pat maþos, todël per didelisnaftos gavybos intensyvumas tuojau pat sukeliastaigø vandens pritekëjimà á græþinius, o vëliau �ir telkinio pavieniø ploteliø apvandeninimà. Tam,kad vandens-naftos kontaktas bûtø horizontalus

9? REDAKCIJOS SKILTISir likusios �naftos salos� vël galëtø susijungti á vie-ningà telkiná, reikalingas tam tikras geologinis lai-ko tarpsnis. Nenorëèiau sutikti, kad sovietmeèiubuvo blogai apskaièiuoti Lietuvos naftos iðtekliai.Rusija kaimyninëje Kaliningrado srityje per 30 me-tø iðgavo apie 30 mln. t naftos. Visuose èia esan-èiuose telkiniuose anksèiau apskaièiuoti naftos ið-tekliai pasitvirtino, o vëliau buvo dar ir padidinti.Taigi nëra pagrindo manyti, kad Kaliningrado sri-tyje naftos telkiniø geologija labai palanki, o Lie-tuvoje labai bloga. Pagrindinis skirtumas tas, kadRusijai visada svarbus buvo suminis (ne momen-tinis) pelnas, gaunamas ið naftos telkiniø. Todël irbuvo atsisakyta bendradarbiavimo su Vokietijosnaftos kompanija, kuri ketino labai greitai iðeksp-loatuoti D-6 struktûroje esantá telkiná.Esant tokiai aukðtai þalios naftos kainai (virð70 JAV doleriø uþ barelá) ir akivaizdþiai dideliamnaftos kompanijø pelnui, nereikëtø taupyti pa-pildomø eksploataciniø græþiniø græþimo, norsvalstybë finansiðkai jø neremia, sàskaita. �Pro-tingas� eksploataciniø græþiniø iðdëstymas ir re-alus naftos debitas juose � pagrindiniai svertai,galintys padidinti naftos iðgavimo koeficientà.Þinoma, pasaulyje yra daug metodø prietakaigræþinyje suintensyvinti, taèiau maþai tikëtina,kad jie bus rentabilûs esant ðiandieninei situa-cijai Lietuvos telkiniuose: kuo didesnis skysèiødebitas, tuo didesnis kiekis vandens, o ne naf-tos bus pakeltas á þemës pavirðiø.3 Geologijos ir geografijos instituto geolo- gams-naftininkams labiausiai rûpi naftos pa-ieðkø, racionalaus naftos ir dujø iðtekliø eksploa-tavimo (pradiniø ir iðgaunamøjø naftos iðtekliø áver-tinimas, eksploataciniø græþiniø iðdëstymas ir ga-limø maksimaliø naftos debitø græþiniuose nusta-tymas ir kt.) bei aplinkosauginës naftos gavybos(spûdiniø dujø deginimas, kartu su nafta iðgautosluoksnio vandens utilizacija, giliøjø græþiniø san-darumas ir kt.) problemos. Kaip Lietuvos pilieèiusmus jaudina ir ekonominë naftos gavybos situa-cija, t.y. kokià naudà turi Lietuvos Respublikosþmonës ið naftos gavybos verslo. Gamtiniai þe-mës gelmiø iðtekliai � valstybës nuosavybë, to-dël naftos telkiniø ásisavinimas turi bûti reglamen-tuotas ástatymø, o jø vykdymo kontrolë pavestaorganizacijoms, kurios realiai galëtø tai vykdyti.Net Latvijoje, kur naftos gavyba nevykdoma, yraNaftos ástatymas. Lietuvoje, jau antrà deðimtmetáeksploatuojanèioje naftos telkinius (kaþkodël naf-tos gavyba daþnai vis dar vadinama bandomà-ja), iki ðiol nëra iðbaigtos ástatyminës bazës ðiamverslui plëtoti, o vadovaujamasi pavieniais ástaty-

mais, tik ið dalies aprëpianèiais ðià verslo sritá. Beto, ðie ástatymai dar ir pastoviai keièiami (matyt nebe lobistø pagalbos). Pirmaisiais Lietuvos nepri-klausomybës metais buvo nuspræsta, kad naftospaieðka ir gavyba neturi bûti remiama ið biudþe-to (naftos barelio kaina tuo metu buvo nukritusiiki 10 JAV doleriø), todël vienintelë valstybinë ámo-në �Geonafta� buvo privatizuota. Bet, nepraëjusnei deðimtmeèiui, ið valstybës biudþeto vël buvoremiamas paieðkiniø græþiniø græþimas, nors, kaipminëta, naftos kaina gerokai pakilo. Tokia finansi-në valstybës parama aiðkinama naftos paieðkøLietuvoje skatinimu, nors kartais atrodo, kad potokio skatinimo naftos telkiniai Lietuvoje gali pra-dëti dygti kaip grybai ið �vieno koto�.Lietuvoje iki ðiol nëra nacionaliniø ekspertøgrupës, kuri galëtø vykdyti naftos iðtekliø nau-dojimo kontrolæ (kaþkodël naftos kompanijosapeliuoja á uþsienio ekspertus. Gal pastarieji ge-riau iðmano Lietuvos geologijà?). Naftos iðtekliøkontrolës funkcijos iðdalytos kelioms ministeri-joms ir þinyboms. Nors ir pavëluotai, bet nacio-naliniø interesø gynimo kontrolës sistema su tei-siniu pagrindu tokioms funkcijoms realiai vykdytiprivalo bûti sukurta. Lietuva turi bûti pajëgi su-teikti tinkamà iðsilavinimà ir remti mokslinius dar-bus, jeigu nori iðlaikyti nacionalinæ ðiø iðtekliøprieþiûrà, turëti ne tik naudà ið savo naftos telki-niø, bet ir uþtikrinti, kad visa tai niekada nevirsnelaime valstybei.Dar viena problema yra susijusi su informa-cijos apie naftos paieðkos ir gavybos verslà tei-kimu kontroliuojanèioms organizacijoms ir josvieðumu. Niekam nëra paslaptis, kad þiniasklai-doje pasirodanti informacija daþnai neatspindi re-alios situacijos, o kartais bûna ir klaidinanti. Netmokslininkai, dirbantys ðioje srityje, negali atliktirimtos naftos gavybos analizës, nes didþioji da-lis reikiamos informacijos priskirta privaèiø firmøkonfidencialiai informacijai, nors tai susijæ su vals-tybës turtu ir rûpi daugeliui Lietuvos pilieèiø.4 Prieð atsakant á ðá klausimà þvilgtelkime á pasaulinæ naftos gavybà. Kaip þinia, anglia-vandeniliø telkiniø paieðkai, gavybai ir iðtekliø kie-kiui pasaulyje átakos turi ne tik geologiniai, bet irekonominiai, techniniai ir politiniai veiksniai. Todëlprognozuoti naftos gavybos ateitá pakankamai su-dëtinga. Tuo labiau, kad visais laikais buvo ir pe-simistiniø, ir optimistiniø prognoziø. Mokslininkaiprognozuoja, kad jeigu angliavandeniliø poreikiskasmet didës po 1 %, tai 2015 m. kasdien ið þe-mës gelmiø reikës iðgauti apie 76 mln. bareliø naf-tos. Todël ið tikrøjø kyla klausimas � kiek ilgai an-

10

gliavandeniliø iðtekliø uþteks þemës gelmëse. Da-bar angliavandeniliø telkiniø rasta net 215 sedi-mentaciniø baseinø, taèiau iðtekliø iðplitimas la-bai netolygus. Apie 75 % visø angliavandeniliø ið-tekliø sutelkta Vidurio Rytuose, Ðiaurës Ameriko-je ir buvusios Sovietø Sàjungos teritorijoje. Pirmàvietà pagal naftos gavybà uþima Saudo Arabija(apie 3000 mln. bareliø per metus), po jos einabuvusi Sovietø Sàjunga, Norvegija. Dujø daugiau-sia iðgauna Rusija. Ypaè optimistiðkai nuteikia rastinauji teliniai Barenco jûroje.Að save priskiriu prie optimistø, nes manau,kad pasaulyje dar yra didelis kiekis jau rastø an-gliavandeniliø iðtekliø, kuriuos galima naudoti dar40 metø, kad dar 30 metø þmonijai seksis rastinaujø telkiniø, kad tiek paieðkos, tiek gavybostechnologijos sparèiai progresuos ir pasaulis dar50-70 metø galës naudoti naftà ir jos produktus,o dujas � dar ilgiau, nes jø iðtekliai yra didesni.Lietuvoje yra ne tik dabar eksploatuojami naf-tos telkiniai, bet gali bûti atrasta ir naujø, ne tiksausumoje, bet ir Lietuvos ekonominëje Baltijosjûros zonoje, tik reikia nebijoti rizikos ir investuotiá telkiniø paieðkà. Lietuvos Vyriausybë turi dëtipastangas ir sudaryti palankias sàlygas investi-

cijoms á naftos verslà Lietuvoje pritraukti. Tuo la-biau, kad esant tokioms aukðtoms naftos kai-noms ðis verslas tampa vis maþiau rizikingas.�Geologijos akiraèiø� redakcija dëkoja ger-biamiems Kolegoms uþ atsakymus á ne tik geo-logø bendruomenæ, bet ir daugelá mûsø kraðtoþmoniø bei ávairiø institucijø darbuotojus domi-nanèius klausimus. Redakcija taip pat dëkojaLietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pava-duotojai Vydai Gasiûnienei ir vyr. inþinierei Da-liai Musteikytei uþ duomenø, reikalingø redak-cijos skilties tekstui parengti, pateikimà.

? REDAKCIJOS SKILTIS

P.S. Naftos geologijos ir verslo specialistø at-sakymuose yra prieðtaringø minèiø ir kritiniø pa-stabø. Tai liudija apie demokratiniø tradicijø ási-galëjimà mûsø visuomenëje. Nuomoniø skirtu-mà reikia laikyti teigiamu dalyku, nes tik ávairiøpoþiûriø sankirtoje artëjama prie tiesos, randa-mi tinkamiausi sprendimai. Didysis Gëtë yra pa-sakæs, kad ten, kur �susikerta� skirtingos nuomo-nës, glûdi problema, kurià reikia spræsti. Todël�G.A.� redakcija kvieèia pratæsti diskusijà ðiais irkitais opiais Lietuvos naftos verslo klausimais.SummaryWill Oil Production BusinessSurvive in Lithuania?Regularly Geologijos Akiraèiai magazine dealswith the state in oil geology and oil productionbusiness. This interest is understandable becausethis business provides revenues to the state bud-get and work places for Lithuanian people; more-over it is useful for geological science and prac-tice. In 2001, nearly 500 thou tons of oil had beenproduced in Lithuania. At that time, rather opti-mistic view on this kind of business prevailed withemphasis laid on updated oil production technolo-gies and searches for new oilfields. After therecord years, however, the oil production startedto decline. Therefore, in 2004, the attempts hadbeen made to get it clear where the reasons ofoil production decline lied (see GA, 2004/3).The data available at the Institute of Geologyand the Geological Survey of Lithuania show thatthe forecasted geological resources on the landarea of Lithuania make up 25.4 mn tons, assessedon the basis of limited data about potential oilfields. The prospected oil resources make up 7.65mn tons including 6.15 mn tons explored in de-tail and 1.5 mn tons evaluated less reliably.

From 1990 by now, about 3.5 mn tons of oilhave been extracted. Therefore in the nearestfuture, it seems there are no reasons to fear onthe fate of oil business in Lithuania. However,the real production figures show different view:from the 2001-year maximum of 470.9 thou tonsthe oil production in 2005 reached only 216thou tons (see p. 3). It is impossible to forecastthe decline in oil production when its trendbecomes exponential. The only thing is clearthat the decline reasons must be determinedand necessary measures taken.In order to arrange wider discussion of theoil production problem important for geologistsand Lithuania�s economy, Geologijos Akiraèiaiasked some experts in state regulation of min-eral deposit production, oil geology science andoil production to present their opinions about thefuture of the oil production business in Lithuania.Giving their answers to Geologijos Akiraèiai,experts noted that new oilfields might be discov-ered in Lithuania, not only on land, but also inthe zone of Lithuanian waters of the Baltic Sea.It is necessary to take a chance and invest intothe oil field prospecting and exploration, takinginto account the fact that growing oil prices makethe prospecting progressively less risky.