pasaulis be mūsų

of 22/22

Post on 23-Mar-2016

226 views

Category:

Documents

6 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Populiacijos ir technologijų augimas pavertė žmoniją gamtos jėga. Mes neišvengiamai keičiame klimatą, iškreipiame, užteršiame ir griauname ekosistemas, versdami kitus organizmus taikytis prie žmogaus sukurto pasaulio. Bet kas gi nutiktų, jeigu žmonija staiga išnyktų? Siekdamas atsakyti į šį intriguojantį klausimą, žurnalistas ir Arizonos universiteto profesorius Alanas Weismanas, Echo in My Blood autorius, keliavo po pasaulį, kalbėjosi su biologais, paleontologais, inžinieriais ir restauratoriais, budistų vienuoliais ir masajais, lankėsi unikaliose vietovėse ir jo išvados mažų mažiausiai įspūdingos.

TRANSCRIPT

  • I angl kalbos vertrimvydas kuzas

    alan weisman

    pasaulis be ms

  • anga

    Letenl dubenyje

    Vien 2004-j birelio ryt Ana Marija Santi susiraukusi sdjo prieais stulp po didiuliu palmi lap stogu ir steb-jo besirenkanius mones Mazarak, kaimel ant Konam-bo ups auktutinio Amazons intako Ekvadore kranto. Net su vis dar veliais ir tamsiais plaukais, atunt deimt kopusi Ana Marija primin idivusi pupos ankt. Pilkos akys atrod it dvi blankios uvys, strigusios tamsiuose veido verpetuose. Moteris dukterias ir ankes bar kvinua tarme ir jau beveik inykusia zapara kalba. Prajus vos valandai po saullydio jos, kaip ir visi kiti buv kaimelyje, iskyrus An Marij, jau buvo girtos.

    Susirinkusieji vent minga vent, atitinkani kurtu-ves naujuose namuose. Keturiasdeimt bas zapara indn susigrd sdjo ant ratu sustatyt suol. Keletas buvo isi-

  • al an we isman6

    pie veidus. Vyrai ruosi tsti miko kirtimo ir deginimo darbus, kad padaryt nauj manijoko tak Anos Marijos broliui, taiau vakar jie gr ik. Kibirais. Net vaikai i keramini duben siurbiojo rgteljus manijoko al, fer-mentuot zapara moter seili; pastarosios vis dien kramt jo gamybai naudojam minktim. Dvi olmis plaukus susi-riusios merginos mirinjo minioje vis pripildydamos ikos dubenius ir patiekdamos skyst aviin ko su amo msa. Vyresniesiems ir sveiams jos sil didelius tamsios tarsi o-koladas virtos msos gabalus. Taiau vyriausioji to vakaro da-lyv Ana Marija nevalg nieko.

    Nors visa monija skuod naujj tkstantmet, zapara gentis tebuvo vos engusi akmens ami. Jie tikjo, kad yra kil i Amazons bedioni, todl visai kaip jos vis dar gyve-no mediuose, lianomis susiri palmi kamienus, kurie laik i palmi lap surstus stogus. Kol neatrado manijoko (auga-l milt), pagrindin darov buvo palmi erdys. Nordami gauti baltym, jie tinklais gaud uvis, bambukinmis strl-mis mediojo tapyrus, pekarius, putpeles ir kitus gyvnlius.

    Jie ir iandien daro t pat, taiau malonumo i to maai belik. Ana Marija pasakojo, kad kol jos seneliai dar buvo gyvi, jie lengvai prasimaitino i miko. Zapara tuo metu buvo viena didiausi Amazons geni su madaug 200 000 na-ri, gyvenusi kaimuose palei visas aplinkines upes. Tuomet kakur toli atsitiko tai, ko j ar kieno nors kito pasaulyje dar niekad nebuvo.

  • Pa s au l i s b e m s 7

    Atsitiko tai, kad Henris Fordas irado bd pradti ma-sin automobili gamyb. Gumini kamer ir padang pa-klausa greitai privert ambicingus europieius brautis bet kur prieinam Amazons kampel, ugrobti emes su kau-iukmediais ir pavergti vietinius mones dirbti jiems. Ekva-dore jiems padjo auktumose gyvenantys kvinua indnai, kuriuos anksiau ispan misionieriai band atversti krik-ionyb, bei emum zapara vyrai. Jie dirbo iki nukritimo. Zapara moteris ir mergaites europieiai m vergyst augin-ti gyvuli ir tenkinti j seksualini geidi. Daugel negai-lestingai prievartaudavo, kol numirdavo.

    Iki treiojo prajusio amiaus deimtmeio kauiuko plan tacijos Pietryi Azijoje pakirto laukinio Ppiet Afri-kos latekso rink. Keli imtai zapara gentaini, sugebjusi ivengti kauiuko genocido, liko pasislp. Kai kurie apsime-tinjo kvinua ir gyveno tarp j emes umusi prie. Kiti pabgo Peru. Ekvadoro zapara gentis oficialiai buvo laikoma inykusia. Tuomet, 1999-aisiais, po ilgai usitsusi vaid dl sienos tarp Peru ir Ekvadoro, zapara genties amanas i Peru buvo aptiktas Ekvadoro diunglse. Jis sak, jog pagaliau at-jo aplankyti savo giminaii.

    I naujo atrastas ekvadorietis zapara indnas sukl tikr antropolog sumait. Valdia pripaino j teises teritorij, nors ir nedideliam gaballiui buvusios j protvi teritorijos, o UNESCO suteik param j kultros atgaivinimui bei kal-bos isaugojimui. Tuo metu ia kalba kalbjo vos keturi gen-

  • al an we isman8

    ties nariai, tarp kuri buvo Ana Marija Santi. Mikas, kok kadaise painojo, dabar jau buvo beveik ikirstas: i kvinua atjn jie imoko kirsti medius metalinmis meetmis ir ideginti kelmus, kad galt sodinti manijok. Nurinkus der-li, kiekvien sklyp reikjo palikti kaip pdym keleriems metams; kur bepavelgsi, aukt ir tirt mik sien pakeit istypusios laur, magnolij ir copa palmi atalos. Manijo-kas tapo j pagrindine kultra, kuri vis dien vartodavo siurbiodami kaip ik. Zapara sugebjo ilikti iki XXI am-iaus, taiau j eng apsvaig. Tokie ir liko.

    Jie ir toliau mediojo, taiau vyrams vis sunkiau sekda-vosi rasti tapyr ar bent jau putpeli. Jie netgi pradjo me-dioti koatas, kuri msa anksiau buvo visikas tabu. Taigi Ana Marija atstm anki pasilyt duben su okolado juodumo msa, kurioje kyojo siaura bedions letenl. Ji ididiai atsisak virtos bedionienos ir klaus: K galime daryti dar baisesnio nei valgyti savo protvius?

    Labai retas mogus vis dar jauia ssajas su savo gyvuli-kaisiais protviais. Tai, kad Amazons zapara indnai vis dar j neprarado, yra ities nuostabu, kadangi mogaus raida i kit primat vyko kitame emyne. Vis dlto paskutiniu metu smelkiasi nerimas dl to, k Ana Marija turjo galvoje. Net jei mums dar neprisireikia griebtis kanibalizmo, turime savs paklausti: ar mes taip pat susidursime su panaia siaubinga padtimi engdami ateit?

  • Niujorko metro. Nuo 1992 m. 472 mln. JAV doleri buvo investuoti drenao sistem, taiau is tmetro vistiek kenia nuo nepageidaujam

    potvyni. Pavyzdiui, 2007 m. rugpjio 7 d. ikritus tik 76 mm krituli vos per valand kilo potvynis, priverts udaryti visus kelius. Jei mogaus nebut,

    lietingu oru Niujorko metro bt visikai ulietas vos per por dien.

    Dordijos geleinkelisIS Ir KITI VAIZDAI: KENN brOwN | mondolithic.co

  • al an we isman10

    Dar visai neseniai monms pavyko ivengti branduolinio susinaikinimo; jei pavyks, mes ir toliau isisuksime nuo to, kaip ir nuo kitoki masinio terorizmo atak. Danai imame klausti, ar nerpestingai apnuodijome ir aputinome planet, skaitant ir save. Mes taip pat eikvojome bei uterme vande-n ir dirvoem, todl abiej liko gerokai maiau; itrypme tkstanius augal ir gyvn ri, kurios veikiausiai niekad nebegr. Keletas gerbiam veikj spja, jog ms pasaulis vien dien gali taip isigimti, kad primins neapstatyt skly-p, kuriame tarp piktoli mediodamos vienos kitas miri-ns varnos ir iurks. Jei taip nutikt, kur yra toji riba, kuri pereng ikristume i igyvenusij rato?

    Tiesa ta, jog neinome. Visi spjimai pasmerkti subliuk-ti dl ms usispyrimo ir nenoro pripainti, kad blogiausia gali i tikrj vykti. Mus gali pakirsti per begal met taip ilavj ilikimo instinktai, kurie padeda neigti, nepaisyti ar ignoruoti katastrofos pranaus, kad ie neparalyiuot ms baime.

    blogai, jei i instinkt vedami naiviai lauksime, kol bus per vlu. Gerai, jei jie sustiprins ms prieinimsi, matant pranaikus enklus. Ne kart kvaila, usispyrusi viltis kvp krybikiems smgiams, igelbjusiems monij. Tad iban-dykime krybik eksperiment: sivaizduokime, kad vyko blogiausia. Inyko mons. Ne dl branduolins katastrofos, susidrimo su asteroidu ar kako, kas taip pat nuluot be-veik visk nuo ems paviriaus ir palikt radikaliai pakitus

  • Pa s au l i s b e m s 11

    vaizd. Ir ne dl kokio niraus scenarijaus, pagal kur kanki-naniai nykstame, su savimi pasiimdami dar begal kit gy-vybs ri.

    Geriau sivaizduokime pasaul, kuriame akimirksniu i-nykstame. rytoj pat.

    Gal taip niekada ir nenutiks, taiau vardan diskusijos, lai-kykime tai manoma. Tarkim, Homo sapiens natralus ar nanoininieri sukurtas specifinis virusas sunaikina mus, bet vis kit palieka nepaliest. Arba koks nors neapykanta monms spinduliuojantis ynys kakokiu bdu nusitaiko tuos unikaliuosius 3,9 procento DNr grandins, daranius mus monmis, o ne impanzmis, arba sugeba visikai steri-lizuoti ms sperm. Arba, tarkim, Jzus apie j dar kalb-sime vliau arba ateiviai i kosmoso ivilioja mus roj ar zoologijos sod kakurioje galaktikoje.

    Apsivalgykite iandienos pasaulyje. Js namas, miestas. ems aplink, aligatvis po kojomis ir po juo besislepiantis dirvoemis. Visk palikite savo vietose, taiau iraukite mo-nes. Ivalykite juos ir irkite, kas liko. Koks bt likusios gamtos atsakas, jei staiga nebt to nepaliaujamo spaudimo, kur mes keliame jai ir visiems aplinkiniams organizmams? Kaip greitai klimatas tapt jei galt toks, koks buvo, iki mes uvedme visus savo variklius?

    Kiek laiko prireikt, kad atgyt prarastoji em ir atsigau-t toks rojus, koks vytjo ir kvepjo iki dienos, kol pasiro-d Adomas Homo habilis? Ar gamta kada nors sugebt

  • al an we isman12

    itrinti ms pdsakus? Kaip ji iardyt ms simintinus miestus ir darbo vaisius, kaip atsikratyt nesuskaiiuojamo kiekio plastiko bei toksini sintetini mediag, kol pasta-rieji suirt iki nealing daleli? Ar yra kakas nenatralaus, kas nesuirt?

    Kas nutikt ms graiausiems kriniams: architektrai, menui, ventykloms? Ar yra kas nors nepavaldaus laikui bent jau iki tol, kol Saul tiek isipls, kad suskrudins ms em pelenus?

    Netgi po to, ar mes paliktume kok nors enkl visatoje, pavyzdiui, amin vytjim, aid ar emikj mogikum? Kok nors tarpplanetin enkl, jog kakada buvome ia?

    Nordami sivaizduoti, kaip pasaulis suktsi be ms, be viso kito privalome pavelgti pasaul prie mus. Nesame ke-liautojai laiku, o fosilijos tra trupinli pavyzdiai. Taiau netgi upildius tas fosilijas ateitis niekuomet identikai ne-atvaizduos praeities. Mes taip giliai palaidojome kai kurias gyvybs ris, kad jos ar j DNr greiiausiai niekad neatsi-kurs. Kadangi kai kurie ms veiksmai yra nebeataukiami, tai, kas likt mums pasitraukus, nebt tas pats, kokia em buvo iki mums atsiradus joje.

    Taiau ji labai nesiskirt. Gamta ir seniau patyr netgi didesni nuostoli, bet sugebjo upildyti tuias nias. Net-gi iandien emje yra viet, kuriose galime jausti gyv to rojaus alsavim, koks buvo iki mums pasirodant. Tai neju-

  • Pa s au l i s b e m s 13

    ia priveria stebtis, kaip gamta sugeba klestti gavusi bent menkiausi galimyb.

    Kadangi jau panirome sivaizduojam pasaul, kodl ne-pasvajojus apie tai, kaip gamta vet, nepriklausomai nuo ms inykimo? Juk mes, kad ir kaip bt, esame induoliai. Kiekviena gyvybs forma silieja kurdama pasaulio vaizd. Ar kokia nors ms veikla, mums ijus, priverst em atrodyti dar labiau nualinta?

    Ar manoma, kad uuot mgavsis didiuliu biologiniu palengvjimu, pasaulis be ms pasiilgt mogaus?

  • Igyvens milijardai pauki, kurie kas metai va visame pasaulyje dl blykiojani radijo ir komunikacij bokt bei auktos tampos laid, ir

    ms apleistus namus pavers savo buveine.

    ikaga be ms

  • Pa s au l i s b e m s 15

    i dalis

  • al an we isman16

    1 skyrius

    Kur dvelkia Rojumi

    Galbt jums neteko girdti apie beloveo giri (lenkikai puszcza biaowieska). bet jei augote kakur vidutinio klima-to juostose, kertaniose didel dal iaurs Amerikos, Japo-nijos, Korjos, rusijos, kelet buvusi sovietini respublik, kai kurias Kinijos dalis, Turkij, ryt bei Vakar Europ taip pat brit salas turtumte t prisiminti.

    Puszcza, senas lenk odis, reikia senovin giria. Isids-iusi apie Lenkijos sien su baltarusija, 200 000 hektar be-loveo giria vis dar saugo paskutinius senj Europos lauki-ni mik paveikslo fragmentus. Pamstykite apie kanot, dunksant mik, mkiodavus prie akis, kai buvote vai-kai, kai kakas skait broli Grim pasakas. ia plunksnala-piai mediai ir liepos stoja bema 50 metr aukio boktais, o j miliniki skliautai meta el ant drgn, apaioje su-

  • Pa s au l i s b e m s 17

    siraizgiusi skrobl, papari, pelkini alksni ir spdingo dydio gryb. Puss tkstantmeio senumo uolai ia iau-ga tokie dideli, kad takuotieji geniai nea egli kankorius j beveik 8 centimetr storio ievs plyius. Sodrus ir vsus oras persismelkia tyla, kuri trumpam pertraukia skylantis rieuto luktas, emas peldos bavimas ar vilko kaukimas. Tada vl tyla.

    Aminyb kauptame aromate raizgosi derlingumo aknys. ioje girioje gyvyb lieka skolinga viskam, kas jau mir. Madaug ketvirtadalis organins dirvoemio paviriaus ma-ss yra tam tikros puvimo stadijos apie 5 kubiniai metrai yrani kamien ir nukritusi ak kiekviename hektare, maitinantys tkstanius ri gryb, kerpi, ievagraui, lerv ir mikro organizm, kuri trksta itin kruopiai pri-irimiems mikams kitose pasaulio vietovse.

    Kartu ios gyvybs rys tampa savotiku miko sand-liuku, aprpinaniu ebenktis, mikines kiaunes, meknus, barsukus, dras, lapes, lis, vilkus, stirnas, briedius ir erelius. ia randama daugiau ri negu bet kur kitur emyne, nors aplink ir nra kaln ar saugi slni, sudarani iskirtines nias begalei ri. beloveo giria paprasiausiai yra reliktas i to, kas anksiau drieksi nuo Sibiro rytuose iki Airijos va-karuose.

    Nieko keista, kad toks nepaliestas biologinis antikvaras iliko dl auktj valdov nori. XIV a. Lietuvos didysis

  • al an we isman18

    kunigaiktis Vladislovas Jogaila, skmingai suartins savo didij kunigaiktyst su Lenkijos karalyste, suteik mikui mediokls rezervato status. Jis toks iliko daugel ami. Kai Lenkijos-Lietuvos sjung galiausiai iard rusija, giria tapo privaia car valda. Nors laikinieji vokiei okupantai Pirmojo pasaulinio karo metu mik negailestingai kirto, ta-iau nespjo paliesti paios girios erdies. 1921-aisias belo-veo giria paskelbta nacionaliniu Lenkijos parku. Medienos grobstymas trumpam atsinaujino ir patekus soviet valdi, taiau siverus naciams gamtos fanatikas Hermanas Grin-gas (Hermann Gring) specialiu dekretu udraud darbus visame parke. Leista tik vaiktinti.

    Po Antrojo pasaulinio karo pasakota, jog girtas Josifas Stalinas vien vakar Varuvoje leido Lenkijai isaugoti du penktadalius miko. Valdant komunistams nedaug kas pasi-keit. Tik tai, kad pradti statyti elito dvarai. Viename j Viskuli sodyboje 1991-aisiais pasirayta sutartis, pagal kuri Soviet Sjunga iskaidyta laisvas valstybes. Visgi, kaip paaikjo, iam senoviniam draustiniui daugiau grsms kelia demokratika Lenkija ir nepriklausoma baltarusija negu septynis amius eimininkav monarchai bei diktatoriai. Abiej ali mik valdyba sukr gausias komandas girios isaugojimui. beje, valdybos tra priedanga norint kirsti ir parduoti verting medien, kuri kitu atveju kakada ivirs-t ir trt mik.

  • Pa s au l i s b e m s 19

    Penki imt met senumo uolai beloveo girioje, Lenkijoje. NUOTrAUKOS AUTOrIUS JANUSZ KOrbEL.

  • al an we isman20

    Nuostab kelia tai, jog kadaise visa Europa atrod kaip i giria. j engs supranti, jog dauguma ms virto nykia pir-mins gamtos vizijos kopija. Matant dviej metr storio se-noli kamienus ar vaiktinjant gigantik egli paunksnje galima pajusti toki pat egzotik, kaip ir Amazons diung-lse ar Antarktikoje. Taip pamanyt kiekvienas i iaurs pusrutulio, uaugs alia palyginti menk mikeli. Visgi stebtina, jog ioje vietoje jautiesi nepaprastai jaukiai ir pas-tamai. Kiekviena lstele jauti pilnatv.

    Tai akimirksniu pajuto Andejus bobiecas. Studijuoda-mas mikininkyst Krokuvoje, jis moksi maksimaliai inau-doti mik produktyvum. Studij programoje teigiama, jog btina igabenti perteklines organines liekanas, kad nesiveist kenkjai, pavyzdiui, ievagrauiai. Apsilanks ia jis liko pri-bloktas, kai pamat deimt kart turtingesn biovairov nei bet kurioje kitoje aplankytoje vietoje.

    ia vienintel vieta, kur manoma aptikti vis devyni ri europinius genius. Kai kurie j gyvena tik mirtani medi drevse.

    Jie neigyvena priirimuose mikuose, tvirtino jis mikininkysts profesoriams. beloveo giria itisus tks-tantmeius puikiai tvarksi pati.

    Kresnas, barzdotas jaunasis lenk mikininkas pasirinko mik ekologo keli. J darbino Nacionalinio Lenkijos parko

  • Pa s au l i s b e m s 21

    vadovyb. Galiausiai vyrik atleido u valdybos plan gini-jim: kaip niekad arti jais taikytasi girios erd. Daugelyje tarptautini urnal jis vieino oficialius nutarimus, kuriuose teigiama, jog be protingo valdymo mikas us. Administra-cija taip pat teisino miko pakrai kirtim, kad sugrint pirmykt girios pavidal. Andejus kaltino valdininkus, jog toks suktas mstymas bdingas visiems europieiams. Jie ne-beprisimena, kaip atrodo natrals laukiniai mikai.

    Nordamas nepamirti ito vaizdo, jis daugyb met kas-dien odiniais batais kulniuodavo pamgtj giri. Taiau kad ir kaip ariai gint mogaus nepaliestas miko kerteles, Andejus bobiecas negali atsispirti mogikajai prigimiai.

    Liks vienas, mikininkas seka daugel ami Homo sapiens paliktais pdsakais. Tokia tyra laukin gamta puikiai si-mena mogaus veikl. Tai savotika knyga, kuri bobiecas imoko skaityti. Anglies sluoksniai dirvoje mena kadaise me-diotoj idegintus plotus. Ten jie reng sau pramogas. ber- ir drebuli siena primena laikus, kai Jogailos palikuonims buvo pakankamai ilgai udrausta medioti, galbt dl karo. Sauls spinduli troktantys lapuoiai suvejo buvusiuose kirtimuose. J elyje augantys kietmedi sjinukai byloja apie tai, kas ia anksiau karaliavo. Palaipsniui jie ugo ber-us ir drebules ir itrins j prisiminim.

    I neprast krm, gudobeli ar sen obel Andejus suino apie kakada stovjusi sodyb. bakterijos jau spjo j suskaidyti. Tos paios bakterijos gali gigantikus medius