„mano pasaulis“ 2012-07-27

of 20/20
LIETUVA RADO NAUJĄ ATRAMĄ ŠIAURĖJE ŠANSAS PAVERSTI EUROPĄ SAVO NAMAIS BALTIJOS ŠALYS DRASKO ENERGETIKOS MONOPOLIJAS PASKUTINĖ NARKOTIKŲ KURJERIŲ VILTIS – DIPLOMATAI Kardinolas A.J.Bačkis ir užsienio reikalų ministras A.Ažubalis atidengė 1863–1864 m. sukilimo dalyviams atminti skirtą memorialinę lentą. Monikos Dikčiūtės nuotr. mano pasaulis ISTORINĖS ATMINTIES SVARBA Valstybinei sąmonei reikia atminties. Užsienio reikalų ministerija užsibrėžė svarbų tikslą – tinkamai įamžinti istorinę mūsų praeitį ir sugrąžinti po pasaulį išblaškytą Lietuvos paveldą. 2,16, 18 psl. Plačiau: 4–5 psl. 6–7 psl. 10–11 psl. 14–15 psl. Nr. 2/2012 m. liepa. Specialus „15min“ priedas. Parengta bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija. „Scanpix“ nuotr.

Post on 08-Mar-2016

236 views

Category:

Documents

9 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Specialus savaitraščio „15min“ priedas

TRANSCRIPT

  • LIETUVA RADO NAUJ ATRAM IAURJE

    ANSAS PAVERSTI EUROP SAVO NAMAIS

    BALTIJOS ALYS DRASKO ENERGETIKOS MONOPOLIJAS

    PASKUTIN NARKOTIK KURJERI VILTIS DIPLOMATAI

    Kardinolas A.J.Bakis ir usienio reikal ministras A.Aubalis atideng 18631864 m. sukilimo dalyviams atminti skirt memorialin lent.

    Monikos Dikits nuotr.

    mano pasaulis

    ISTORINS ATMINTIES SVARBAValstybinei smonei reikia atminties. Usienio reikal ministerija usibr svarb tiksl tinkamai aminti istorin ms praeit ir sugrinti po pasaul iblakyt Lietuvos paveld.

    2,16, 18 psl.Plaiau:

    45 psl. 67 psl. 1011 psl. 1415 psl.

    Nr. 2/2012 m. liepa.Specialus 15min priedas.

    Parengta bendradarbiaujant su Usienio reikal ministerija.

    Scanpix nuotr.

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.2 | Mano pasaulis

    iaurs ir ryt kryptys nesikerta, bet papildo ir sustiprina viena kit, sako usienio reikal ministras.

    Usienio reikal ministras Audronius Au-balis Vilniuje vykusiame diplomatini at-stovybi vadov suvaiavime liepos 18 dien pabr, kad usienio politika turi sumaniai derinti Lietuvos aktyvum iau-rje su strateginiais ryiais Vidurio Europoje ir parama Ryt Europos suartjimui su ES.

    iemet koordinuojame iaurs ir Bal-tijos atuoneto veikl, vykdome daugyb dviali ir daugiaali projekt. Su regiono alimis planuojame aukiausio lygio su-sitikimus ir konsultacijas. Tikslas aikus: praktiniais darbais spartinti regiono suar-tjim, teig A.Aubalis.

    Kartu jis pabr, kad atsisukdami sek-tino ekonomikos modelio ir socialins at-sakomybs skandinav alis, nebando-me keisti Lietuvos tapatybs ir negalime nutolti nuo kit ilgamei ms draug. Regioninis sumanumas reikia ir gebjim lanksiai suderinti naujus bendradarbiavi-mo formatus, sak ministras.

    Jo sitikinimu, dvi regionins iaurs ir Ryt Lietuvos usienio politikos akty-vumo kryptys nesikerta, bet papildo ir su-stiprina viena kit.

    Strateginis Lietuvos tikslas telkti de-mokratini valstybi ied Ryt Europoje ilieka nepakits. Mes stipriai prisidedame, kad Ryt partnerysts programos alys, ypa Moldova, Gruzija, Ukraina, neiklys-t i reform kelio, pabr A.Aubalis.

    Dora kaimynystJis iskyr ir doros kaimynysts svarb. Pa-matin jos prielaida, anot ministro, yra at-sakinga ir etika laikysena savo piliei ir kaimynini visuomeni atvilgiu.

    Vertybin politika yra vienintel patiki-ma, pragmatin ir ilgalaik ieitis tokioms valstybms kaip Lietuva. Todl ms kai-mynysts instrukcijos yra paprastos: isau-gokime padorum, neperenkime sveikos konkurencijos rib ir reikalaukime to paties i kaimyn, sak A.Aubalis.

    Bendradarbiavimas su artimiausia kai-myne Latvija, anot jo, turi bti pleiamas ne tik energetikos, bet ir kultros, jauni-mo main srityse, kuriant bendros, tarpi-ninkus eliminuojanios informacins erd-vs pltr. Tokiu bdu bt sustiprinta balt vienyb.

    Pasiekus geriausius Lietuvos ir Lenkijos santyki istorijoje prekybos ir turizmo ro-diklius, A.Aubalio teigimu, svarbu siekti visuomeni suartjimo per bendrus kult-ros, istorijos ir jaunimo main projektus, iliekanius tautini maum klausimus sprsti atsisakant nusistatym ir remian-tis faktais.

    Ms alis suartina greitai atsirasianios elektros ir duj jungtys. O lenk naikintu-vai iandien saugoja Lietuvos oro erdv. Tik laiko klausimas, kada ms strategini

    ryi formulje neliks joki neigiam enk-l, pridr ministras.

    Jis taip pat iskyr vedij, kuri yra Lie-tuvos ssaja su Skandinavija. vedija tai lieptas vieningos Baltoskandijos vizij. Juo verta engti ekonomikoje, politikoje ir inaudoti ved param dorai kaimy-nystei, tikino A.Aubalis.

    Santykiuose su Baltarusija, pasak jo, Lie-tuva turi remti tautos savivaldos siekius ir pltoti skaidrumu, atvirumu, bet ne dikta-tu grstus verslo ryius.

    iandien reimas neutikrina nei Balta-rusijos suverenumo, nei moni gerovs, nei demokratijos perspektyv, nei regiono stabilumo. Grsmingas Astravo projektas, ginkluot Lietuvos pasienyje ir opozicijos priespauda prietarauja vertybms, ant kuri stovi visa Europa. Situacijai keis-ti privalome siekti vieningos vertybins ES pozicijos bei utikrinti tikslin param bundaniai visuomenei, ypa jaunimui, sak ministras.

    Nepaisant auganio ekonominio bend-radarbiavimo, Lietuvos ir Rusijos santy-kius, A.Aubalio nuomone, komplikuoja Karaliauiaus krate telkiama puolamo-ji ginkluot ir vykdomi atominiai planai, nepripaintas okupacijos faktas ir galios politikos projektai Eurazijoje.

    Ms ieitis atsieti energetik ir eko-nomik nuo destruktyvios politikos. Tokie

    praktiniai darbai leidia engti ir prie ver-tybini: tiek artjaniame Lietuvos ir Ka-liningrado tarybos posdyje, tiek tarpvy-riausybinje komisijoje, tiek mano silyto Pasitikjimo forumo veikloje. Dl Rusijos turime dar glaudiau kalbtis su iaurs alimis. Ir siekti vieningos ES pozicijos u prodemokratik, taigi ir prorusik, Rusi-jos raid, akcentavo ministras.

    Gyvybiniai poreikiaiEuropos politikoje ministras ragina lai-kytis iaurs krypties, bet ilaikyti pu-siausvyr: pltoti ryius ir su Piet alimis bei saugoti valstybin, tautin, kultrin savarankikum.

    Galima prabilti apie tam tikras Europos Sjungos iaurins koalicijos apraikas. Po-litinis j vardiklis yra atsakomyb, o geog-rafi ja apima istorin Hanzos lygos erdv. Ta-iau mes neadame iame regione itirpti ir neatsisakome dabartins skmingos ryi pltros su tokiomis alimis kaip Pranczija ar Italija. Optimali eurodilem ieitis Lietu-vai yra laikytis iaurs, bet neprarasti pu-siausvyros, tvirtino A.Aubalis.

    Kartu jis pabr, kad Lietuva ir visa Eu-ropa turi puoselti ypatingus strateginius santykius su JAV, kuri usienio politika stabilizuoja tarptautin sutarim ir remia demokratij visuose pasaulio regionuose.

    Taiau, anot A.Aubalio, bt neteisin-ga toliau reikalauti, kad JAV dengt visus Europos saugumo katus. Atsakomybs pasaulyje turi imtis kiekvienas, skaitant ir mus. ikagoje ikovotos naujos NATO sau-gumo garantijos yra rodymas, kad ilgame-tis solidarumas tokiuose tampos takuose kaip Afganistanas, Irakas ar Balkanai didi-na Lietuvos saugum, teig ministras.

    Metiniame praneime jis akcentavo, kad Lietuvos usienio politika turi tarnauti

    gyvybiniams valstybs poreikiams, kuri iskyr keturis: energetin saugum, eko-nomikos pltr, gyvybing santyk su pa-saulio lietuviais ir koordinuot istorins atminties politik.

    A.Aubalio teigimu, ilaikyti ikovot tarptautin param alies energetiniam sau-gumui yra beslyginis prioritetas. Visagino atomins elektrins, elektros ir duj jung-i su Europos Sjunga, suskystint duj terminalo, energijos gamybos ir tiekimo atskyrimo projektai, anot ministro, leis jau po keleri met realiai sumainti kiekvie-no nam kio ilaidas energijai, sutvirtinti alies savarankikum, paspartinti ekono-min augim.

    Svarbia priemone stiprinant Lietuvos k ministras vardijo prie rekordinio 2011 m. Lietuvos eksporto augimo, turizmo ir tran-zito tinklo per Lietuv pltros prisidjusi ekonomin diplomatij, apimani nauj verslo ryi mezgim, verslo misijas, ren-ginius verslininkams ir kit veikl.

    Nuo pat atjimo ministerij siekiu, kad ms atstovybs tapt ekonomins diplo-matijos centrais. Bet j efektyvumas pri-klausys ne nuo pavieni iniciatyv, o nuo koordinuot, kiekvienai aliai pritaikyt lietuvik verslo plan pagrstumo. Vi-sos Lietuvos kiui atstovaujanios gran-dys turi sukonkretinti savo udavinius ir glaudiau derinti veiksmus, kad igautume sinergij, akcentavo A.Aubalis.

    Istorins atminties svarbaJis taip pat atkreip dmes istorins at-minties puoseljimo svarb. Bdama Tautos tstinumo slyga, istorin atmin-tis yra ir politins raikos ar net kovos dl tak zona. Ji stiprina ryius ir vaizd pa-saulyje. Bet kai atmint aloja propagan-da, alojamas bendruomeni mstymas, taigi ir nacionalinis saugumas, pabr- ministras.

    Kalbdamas apie naujus diplomatijos bruous, A.Aubalis ragino inaudoti ge-rj pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Demo-kratij bendrijai patirt bei pasinaudoti pa-grindini daugiaali tribn, toki kaip Jungtins Tautos, atveriamomis naujomis galimybmis. Pagrindiniu kit met ikiu jis vardino artjant Lietuvos pirmininka-vim Europos Sjungos Tarybai.

    Lietuvos diplomatams ministras linkjo imons ir atkaklumo bei pabr teigiam sibgjanios personalo politikos reformos poveik darbo rezultatams.

    inau, kad dirbdami kartu utikrinsime teigiam balans ne tik iaurs, Vidurio ir Ryt Europoje, bet ir Lietuvos energeti-koje, ekonomikoje, moni piniginse ir nuotaikose. Tai esminis doros kaimynys-ts, sumanumo regione, pusiausvyros Eu-ropoje ir atsakomybs pasaulyje tikslas, apibendrino A.Aubalis.

    Pareng URM Informacijos ir viej ryi departamento

    Visuomens informavimo skyrius

    A.Aubalis diplomatini atstovybi vadovams pabr doros kaimynysts svarb.

    A.Ufarto/BFL nuotr.

    Usienio politikos gairs

    Ilaikyti ikovot tarptautin param alies energetiniam saugumui yra beslyginis prioritetas.

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.4 | Mano pasaulis

    Lietuvos santykiai su kaimynmis alimis iaurje kasmet tampa vis glaudesni. Tiesiogini investicij i Skandinavijos mastai auga, eksporto kreiv kyla vir. Strateginiai projektai irgi iriasi priek i mokytojo ir mokinio statuso iaugome lygiavert partneryst.Dovil [email protected]

    Svoris Europos erdvjeiaurs alys vienas skmingiausi pasau-lio region, vertinant gyvenimo kokyb, so-cialin aplink, darbo kultr. Taiau polito-logas Mindaugas Jurkynas sako, kad norint ir toliau ilikti vienu labiausiai klestini re-gion ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, bti inovacij lyderiu bei sukurti slygas toles-nei ekonominei ir socialinei regiono pltrai, btina glaudiau koordinuoti veiksmus ir sprendimus tarp iaurs ir Baltijos valstybi.

    ia kryptimi dirbama jau pora deimtme-i. 1992 metais gim Baltijos ir iaurs ali atuonetukas, vadinamasis Nordic Baltic 8 (NB8). Tai neformalus iaurs ir Baltijos valstybi vyriausybi bendra-darbiavimo formatas.

    Ms geografi n priklausomyb, tamprs geopolitiniai santykiai tokiuo-se formatuose kaip NB8 rodo, kad ryiai tarp valstybi gana tvirti. O jei avansu pagal-votume apie prisijungim prie iaurs ali elektros ener-gijos rinkos, fi zini jungi su iaurs Europos regionu ateityje bus dar daugiau, prognozavo M.Jurkynas.

    Investicijos kasmet auga Lietuva atvirai sako, kad regiono ali pagalba ir palaikymas gali padti usitikrin-ti didesn svor Europos ir transatlantinje plotmje, sprsti Lietuvai ir visam regionui aktualias problemas.

    iaurs alys visada buvo vienos didiau-si Lietuvos transatlanti- ns krypties rmj. Jei iau-rs alis vertinsime kaip vien valstyb, tai bus di-diausias investuotojas Lie-tuvoje, nekalbant jau apie fi -nansin param valstybs pilietinei visuomenei, demokratijai ir kitiems svarbiems procesams, kurie buvo ypa svarbs mums, kaip besivys-taniam, nepriklausomyb atgavu-siam ir valstybingum atstaiusiam kratui, kalbjo M.Jurkynas.

    Vieosios staigos Investuok Lietuvo-je generalin direktor Milda Darguait taip pat atkreip dmes, kad, kalbant apie tiesiogines usienio investicijas, Lietuvos

    vilgsnis ikart krypsta Skandinavij.Skandinavai mus iri

    kaip vietin rink, turime tai inaudo-ti, teig M.Darguait. Pavyzdiui, 2012-aisiais nauj investicini projekt pirmiausia tikimasi i didiausi alies investicij partneri: Vokietijos, Nyder-land, JAV, vedijos, kit iaurs ali Norvegijos, Danijos ir Suomijos.

    Didiausias investicijas gamyb iemet planuoja Danijos Danspin (41,4 mln. Lt), Raseiniuose atidarysianti verpal gamykl.

    Ms skaiiavimais, vien Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiausius dvejus metus turi poreik darbinti apie 1 tkst. moni, mokani skandinav kal-bas. Spjama, kad poreik jauia ir dau-giau moni, taigi, is skaiius, tiktina, yra dar didesnis. Paklaus turi ininieriai, buhalterins apskaitos, fi nans ir kit sri-i specialistai, galintys bendrauti viena i skandinav kalb. Kalbame ir su nau-jais potencialiais investuotojais, kurie no-rt steigti paslaug centrus, daugiausia dirbanius su Skandinavijos alimis. Jie galt darbinti net apie 4 tkst. moni, kalbani dan, ved, norveg ir suomi kalbomis, ateities perspektyvas nuvie-t M.Darguait.

    vertinusios iaurs kalb poten-cial, keturios Lietuvos ministe-rijos pasira memorandum dl iaurs ali kalb mokymo, nu-matant priemones skatinti i kal-b mokymsi.

    fDiMarkets duomenimis, nuo 2003 m. sausio iki 2012 m. gegus Skandinavijos ali mons Lietuvo-je gyvendino 72 tiesiogini usie-nio investicij (TUI) projektus (20,8 proc. vis TUI projekt Lietuvoje). Bendra projekt vert siekia 1,28 mlrd. eur.

    gyvendinus projektus Lietuvo-je sukurtos 6173 darbo vietos. Vie-nas Skandinavijos mons projek-tas Lietuvoje sukuria vidutinikai

    85 darbo vietas. Projekto vert sudaro apie 17,71 mln. eur.

    Langas Ryt rinkasiaurs alys, M.Jurkyno teigimu, yra pati-kimas Lietuvos partneris saugumo, energe-tikos ir ekonomikos srityse.

    Tai skaidrios, turtingos valstybs: k pasako, t padaro. Neada to, ko negyven-dins. iaurs alys orientuotos orum, pragmatikum, konsensus kartais i dalyk vertt pasimokyti ir mums, pa-tar politologas.

    Kalbant apie iaurs alis, nemanoma neusiminti apie j aukt politin kult-r, ger alies institucij, vieojo sektoriaus vertinim. Ten veikia pavydtinai stiprios profsjungos. Jos ir vyriausyb sudaro tam tikrus susitarimus, utikrinanius visuo-mens stabilum. iaurs alys atlieka tar-pininko vaidmen vairiuose konfl iktuose, skiria daug dmesio humanitariniams pro-jektas, todl danai yra vadinamos pasaulio moraline sine. Toki reputacij tikrai ne-lengva usitarnauti, kalbjo M.Jurkunas.

    Tuo metu Lietuvoje neretai pasigendama socialins atsakomybs, valdios institucij

    M.Darguait:

    Skandinavai mus iri kaip vietin rink, turime tai inaudoti.

    Lietuvos bur krypsta 2005 m.

    2006 m.

    2007 m.

    2008 m.

    2009 m.

    2010 m.

    2011 m.

    altinis: Trademap

    Lietuvos eksportas Skandinavijos alis

    4589,8 mln. Lt

    5139,2 mln. Lt

    5756,1 mln. Lt

    7453,9 mln. Lt

    5463,4 mln. Lt

    6426,7 mln. Lt

    7291,9 mln. Lt

    Danija

    Islandija

    Norvegija

    vedija

    * iki 2010 m. (vlesni duomen nra)

    altinis: Statistikos departamentas

    iaurs ali investuotojai Lietuvoje*

    260 18 195 237

    Baltijos ir iaurs ali atuonetas, vadinamasis Nordic Baltic 8 (NB8), yra neformalus iaurs ir Baltijos valstybi vyriausybi bendradarbiavimo formatas, veikiantis nuo 1992 m. NB8 bendradarbiavimo interneto portalas http://nb8.mfa.lt

    Kiekvienais metais NB8 veikl (darbotvark) koordinuoja viena NB8 alis. NB8 koordinacin veikla reikia, jog alis rengia ir globoja joje vyksianius susitikimus. Lietuva NB8 darbotvark koordinuoja iais metais. Per metus Lietuvoje vyks keliasdeimt vairaus lygmens iaurs ir Baltijos ali atstov susitikim ir rengini.

    Pirm i met pusmet jau vyko keliolika vairi srii ekspert susitikim usienio reikal, gynybos, energetikos, kibernetinio saugumo, teisingumo, nans sektoriaus, lyi lygybs ir vystomojo bendradarbiavimo. NB8 ir Jungtins Karalysts ministr pirminink susitikime Stokholme buvo aptarti svarbs socialins politikos klausimai, NB8 alys mezga kontaktus ir naujose, pavyzdiui, atomins saugos, srityse.

    Rugsjo 34 d. Vilniuje vyks iaurs ir Baltijos ali usienio reikal ministr susitikimas. Jo metu ministrai aptars iaurs ir Baltijos regiono bendradarbiavim, ES ryt kaimynysts ir Artimj Ryt aktualijas.

    Atsakyti klausimus apie iaurs ir Baltijos alis ir laimti priz kvieia iki rugsjo 9 d. vykstanti interneto viktorina http://quiz.mfa.lt.

    Apie NB8

  • 2012 m. liepos 27 d. 15min Mano pasaulis | 5

    autoriteto, pasiventimo darbui, pagaliau politinio stabilumo. Ar iaurs alys verti-na mus kaip solid, nuspjam partner? Ar sukuriame patikimos demokratins vi-suomens vaizd?

    iaurs alys neabejotinai mus verti-na kaip valstyb, kuri per 20 met pada-r milinik progres politikos, teis-tvarkos, mogaus teisi prasme. Baltijos alys sisavino rinkos ekonomikos prin-cipus ir sukr palanki aplink verslui. Skandinavai veikia ms palyginti mao-se rinkose, nes atveriame lang didesnes Ryt rinkas. Ms verslo aplinka kur kas palankesn ir stabilesn nei ten. Esame dinamiki, o ms gebjimas prisitaikyti prie pokyi rodo didiul potencial, svarst M.Jurkynas.

    Erdvs bendradarbiavimui dar yraM.Jurkyno sitikinimu, Baltijos alys skan-dinavams jau yra lygiavertis partneris. Trademap duomenimis, Lietuvos eks-portas Skandinavijos alis kasmet auga ir yra didesnis nei kaimynin Lenkij per-nai jis siek 7,3 mlrd. Lt. Daugiausiai eks-portuojame bald, medienos ir jos dirbi-ni, plastiko, tabako, dirbini i geleies, plieno ir kt.

    Taiau vien ekonomini ryi nepakan-ka. iaurs kryptis Lietuvoje ypa akcen-tuojama, taiau politik kalbas turi lydti ir atitinkami veiksmai, o pastaruosius pinigai i biudeto. Kalbu apie fi nansavi-m Lietuvos ir Skandinavijos ali veiklai

    bendriems projektams ir iniciatyvoms. Turt bti galvojama apie vairias moks-leivi ir mokslinink main programas, specialist, ekspert, iniasklaidos atsto-v dalyvavim bendruose projektuose, kalbjo M.Jurkynas.

    Be to, jo sitikinimu, iaurs alis reikt vertinti kaip vien i strategini partneri, o ne alternatyv kakam kitam.

    Nepamirkime, kad alia turime Lenki-j vieni j gali mgti, kiti ne, taiau rei-kia pripainti, kad, irint ms geopoli-tin padt, infrastruktr ir bsimas duj jungtis, siekiant diversifi kacijos, gal gale, norint prisijungti prie Vakar Europos elekt-ros tinkl sistemos, Lenkija yra vienintelis kelias, pabr politologas.

    iaur

    Skandinavijos mons Lietuvoje daugiausiai investavo nansini paslaug (17 TUI projekt), plataus vartojimo preki (9 projektai), pramons rengim (7), tekstils (4), elektronikos komponent (4), krovini gabenimo (4) sektorius. Didij dal sudaro gamybos (30), verslo paslaug (18) ir pardavim (15) projektai. Daugiausiai projekt Lietuvoje gyvendino bank sektoriaus kompanijos (Den Norske Bank, Skandinaviska Enskilda banken, Danske Bank), bald pramons mons Svenheim ir Hjellegjerde, elektronins rangos gamybos mon Kitron, nekilnojamojo turto investicij kompanija Anders Wilhelmsen Group, ildymo rangos gamintoja Adax, ininerini konsultacij bendrov COWI, logistikos bendrov Bjork.Eklund Group, i met vasar tapusi Greencarrier.

    Nuo 2003 m. sausio iki 2012 m. gegus mn. Skandinavijos ali mons Lietuvoje gyvendino 72 TUI projektus: vedija 31, Norvegija 26, Danija 13, Islandija 2.

    2011 m. Lietuvoje ypa didjo vedijos (3,8 mlrd. Lt), Kanados (1,2 mlrd. Lt), Nyderland (373,3 mln. Lt) ir Suomijos (331,2 mln. Lt) TUI, o daugiausia majo Estijos (2,2 mlrd. Lt), Danijos (648,9 mln. Lt) ir Liuksemburgo TUI (498,8 mln. Lt).

    altinis: fDiMarkets

    72 projektai

    iaurs ir Baltijos valstybs kartu tai 32 mln. gyventoj regionas, kurio metinis bendras vidaus produktas sudaro 1,5 trilijono JAV doleri. Tai regionui suteikia penkt pagal dyd Europos ekonomikos status (1012 viet pasaulyje).

    Regionas yra 8 vietoje pagal eksporto apimtis pasaulyje, 6 vietoje pagal sukauptsias investicijas. iaurs ir Baltijos alys pakankamai gerai vertinamos vairiais tarptautiniais matais (pvz., Human Development Index), pagal kuriuos alys priskiriamos labiausiai paengusioms pasaulyje.

    iaur plius Baltija

    Lietuvoje dirbani mons darbuotoj isimokslinimas yra auktesnis nei kitose alyse tai suteikia lankstesnes galimybes kurti naujas didesn pridtin vert turinias nansines paslaugas, diaugsi buhalterins apskaitos ir konsultavimo paslaugas Norvegijoje ir vedijoje teikianios bendrovs Mirror Accounting, priklausanios kompanij grupei Lindor Group, Lietuvos padalinio vadovas Kolbjornas Midttunas.Dovil [email protected]

    Lietuvoje vienas po kito kuriasi usienio kapitalo paslaug centrai. K mons veik-los perklimas kit al duoda kiekvienai i valstybi?

    vairi paslaug centr krimasis rodo, kad Lietuvoje yra kvalifi kuot specialist.

    monms, teikianioms paslaugas ke-liose alyse, itin svarbu motyvuota, isi-lavinusi, lojali ir lanksti darbo jga. iuo poiriu esame labai patenkinti monje dirbaniais specialistais: jie jauni, moty-vuoti ir isilavin. Labai svarbus ir j po-iris darb: atsidav, siekia profesiona-lumo, noriai ir greitai mokosi, yra lanksts ir prisitaikantys. Jauna ir motyvuota darbo jga reikmingas Lietuvos privalumas.

    Lietuvoje dirbani mons darbuotoj isimokslinimas yra auktesnis nei kitose alyse tai suteikia lankstesnes galimy-bes kurti naujas didesn pridtin vert turinias fi nansines paslaugas su esamais darbuotojais.

    Valstybi bendradarbiavimas danai pra-sideda nuo abipuss ekonomins naudos, taiau neivengiamai pleiasi kultrin bendradarbiavim.

    K galtumte pasakyti apie verslo aplink Lietuvoje ar ji darosi palankesn usienio investicijoms? Jauiate ms alies pastangas j pritraukti?

    Lietuvos verslo aplink vis dar veikia sudtinga praeitis ir istorijos aplinkybs, taiau padtis spariai keiiasi. Reikia pri-painti, kad pastaraisiais metais Lietuvos Vyriausyb itin daug dmesio skyr verslo slygoms gerinti, dirbo kryptingai ir siste-mingai. i Vyriausyb ities labiau domisi ir siklauso verslo poreikius, bendrauja ir bendradarbiauja, siekia utikrinti sklan-desn teisins ir mokesi sistemos veiki-m. Jeigu ie teigiami pokyiai sitvirtins ir bus tsiami, Lietuva neabejotinai iliks inoma kaip investicijoms palanki alis.

    Plika akimi matyti Lietuvos pastan-gos pritraukti stambi usienio kapitalo moni ir investuotoj. Taiau ne maiau svarbu atkreipti ir smulki bei vidutini investuotoj dmes tokios mons yra daugelio ekonomik gyvybingumo pagrin-das. Maos ir vidutins mons utikri-na didesn ekonomikos tvarum: gali pa-gyvinti prekyb, suaktyvinti mainus tarp

    vidaus ir iors rink, suteikti ekonomikai daugiau vairovs.

    Kaip manote, ar inaudojame vis savo potencial, o gal dar turime rezervo? Kur reikt labiau pasistengti?

    Lietuvos potencialas tikrai nra inau-dotas. Esate labai jauna alis vairiomis prasmmis, ekonomine irgi. Vis dar turite dideli galimybi pltoti ininerijos, moks-lo ir technologij sritis, ypa orientuojantis naftos ir duj gavyb, vanden sisavini-m. Tai itin spariai besivystanios sferos, kurioms reikia daug specialist.

    Tarp svarbiausi srii, kurias reikt tobulinti Lietuvoje, paminiau teisins verslo aplinkos kokybs gerinim ir skaidri-nim bei mokslo ir vietimo staig bend-radarbiavim su verslu ir darbdaviais, grei-iau ir lanksiau tenkinant darbo jgos po-reikius rinkoje.

    Kalbant apie darbo organizavimo ir kul-tros, bendravimo su pavaldiniais principus danai su pavydu velgiama Skandinavijos alis. Ko pozityvaus lietuviai galt pasimo-kyti i iaurs kaimyn?

    Mokymasis visada yra abipusis. Darbo poiriu iaurs alims bdingas atviru-mas dalijimasis atsakomybe, bendro su-tarimo siekis, maai hierarchijos.

    Taiau pagrind iaurs ali klestji-mui pirmiausia suteikia skaidri ir veiks-minga teisin sistema, odio laikymasis, darbtumas ir siekis kurti bendruomen. iaurs alyse svarbus ne tik darbas, bet ir savanorika veikla, dalyvavimas vairiose visuomeninse organizacijose. Kai daugu-ma alies piliei dalyvauja visuomeninje veikloje, lengviau j sitraukia ir verslas.

    iaurs ali investuotojus Lietuv traukia kvali kuoti darbuotojai

    Potencialas didelis reikia tik inaudotiM.Jurkynas:

    iaurs kryptis Lietuvoje ypa akcentuojama, taiau politik kalbas turi lydti ir atitinkami veiksmai, o pastaruosius pinigai i biudeto.

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.6 | Mano pasaulis

    2013-j antr pusmet laukiantis pirmininkavimas Europos Sjungos (ES) Tarybai ne tik kiekvienai bloko narei tenkanti pareiga, bet ir galimyb Lietuvai prisistatyti kaip patikimai aliai, prisijaukinti Europ, o tkstaniams moni ne tik valstybs tarnautoj ir politik gyti nekainojamos patirties.

    Egl [email protected]

    Usienio reikal viceministras Vytautas Lekeviius leidiniui Mano pasaulis pa-sakoja, kaip rengiamasi iam Lietuvai itin reikmingam vykiui.

    Lietuvos prioritetai Kurioms sritims Lietuva, pirmininkau-

    dama ES, skirs didiausi dmes? Pagrindinis prioritetas yra visa apr-

    piantis ir sukuriantis kontekst keturiems nacionaliniams siekiams gyvendinti. Tai yra ES darbotvarks tstinumas. Pirminin-kavimo pusmet tsime ir gyvendinsime anksiau pradtas teiskros ir kitas poli-tines iniciatyvas.

    Solidi turinio dalis bus susijusi su bsi-mos 20142020 m. daugiamets fi nansins programos gyvendinim utikrinsiani teiss akt primimu. Siekiama, kad dl paios programos pavykt sutarti dar ie-met. iam politiniam sutarimui realizuoti reiks keliasdeimties reglament.

    Tebesitsiantys ekonominiai ir fi nansi-niai sunkumai kai kuriose ES alyse irgi vienas i dalyk, k reikia turti galvoje rengiantis pirmininkavimui. Mums gali tekti dorotis su iuo sunkiu dalyku, irtis dar sunkesnmis ekonominmis slygomis. Natralu, kad ekonomins krizs veikai skiriama tiek daug dmesio aukiausiu lygiu. Pavyzdiui, pastarajame ES vado-v susitikime buvo patvirtintas Augimo ir uimtumo paktas, padsiantis Europos ekonomikoms spariau stotis ant koj,

    drauge geriau pasirengti galimiems eko-nominiams kresteljimams.

    Visa tai pagardinsime tuo, kas artliau ms markini, bet anaiptol nesvetima ir kitoms alims: iorini sien apsauga, energetika ir energetiniu saugumu, Ryt partneryste, ES Baltijos jros regiono stra-tegija. ie keturi dalykai danai nurodomi kaip Lietuvos pirmininkavimo priorite-tai. Jie bus visomis jgomis ir priemon-mis gyvendinami, taiau esminis daly-kas yra tvarkingas ir efektyvus europins darbotvarks palaikymas.

    Koki dal sudarys mums svarbiausi klausimai?

    Kalbant apie iaurietikos orientacijos alis, kokia ir mes esame, geras pirmininkas yra siningas tarpininkas, nepamirtantis ir savo kiemo reikal. Keturi nacionaliniai prioritetai nra i pirto lauti, nauji euro-pinje darbotvarkje. Kalbame tik apie ak-cento stiprum.

    Pavyzdiui, Ryt partneryst yra ka-daise sukurtas bendraeuropinis priorite-tas. Dl politins padties pietiniame ES perimetre bdavo skiriama daugiau d-mesio Piet partnerystei. Kas, jei ne mes,

    turtume smarkiau akcentuoti Ryt partne-ryst, kurios vieni i krj esame? Neok-sime su naujomis iniciatyvomis, mginsi-me sustiprinti esanias bendraeuropinje darbotvarkje.

    ES Baltijos jros regiono strategija pir-moji ES makroregionin strategija, naujas gilesns Europos integracijos bdas, sutel-kiantis atuonias regiono ES nares siekti bendr tiksl: varinti ms Baltijos jr, sujungti region trkstamomis infrastruk-tros jungtimis transporto ir energetikos srityje, kelti regiono gerov, alinant vi-dins rinkos trukdius, didinant konku-rencingum. i strategij noriai gyven-dinsime, ji puikiai dera su bendraisiais Lietuvos usienio politikos prioritetais iaurs kryptimi bei vieningesns, stipres-ns Europos krimu. Kas, jei ne Baltijos alys, imsis Baltijos reikal?

    Tai yra natralu. Pavyzdiui, energetikos srityje esame energetin sala. ios pad-ties itaisymas yra ne tik esminis ms u-sienio ir saugumo politikos prioritetas. Jis akcentuojamas ir europinje darbotvarkje. Energetikos vidaus rinka turi bti sukurta po dvej met, 2015-aisiais nebeturi likti energetini sal. Tai reikia natral ms ir bendraeuropini prioritet sutapim.

    Kartais keliame drsias iniciatyvas. Drsa yra ne vaikiki akibroktai, bet sustiprintas panaudojimas to, kas ir iaip yra europinje darbotvarkje, o pirmiausiai ms regio-no ir alies labui. Skamba gal kiek pateti-kai, bet turime naudotis ia unikalia pro-ga sustiprinti ES kelis dalykus, kuri kiti, po ms pirmininkaujantys, gal ir neregs kaip esmini prioritet.

    Rami vaigdi valanda ES yra didelis biurokratinis aparatas, to-

    dl didel dalis darbo tebus rutininis vairi dokument svarstymas. Kuo ms pirmi-ninkavimas galt siminti ilgesniam laikui?

    Pirmininkavim sudaro dvi dalys: tai, kas regima (raudoni kilimai, prisistaty-mai, dovanos, pakilus pas, vizituojan-i aukt pareign ir rengini skaiius, gerai rengtos susitikim ir posdi vie-tos, ini apie ms darbus skleidimas), ir turinys, kuriam reiks kantrybs, de-rybinio sumanumo, lankstumo siekiant kompromiso, kietumo ginant mums es-minius dalykus.

    Geras pirmininkavimas vis pirma yra sklandus pirmininkavimas. Jis praslenka tarsi nepastebtas. Po Lisabonos sutarties ES architektra tapo sudtingesn. Sklan-dumas yra problem sprendimas, bendro geriausio, bet ne emiausio vardiklio ra-dimas. Tai gali pastebti su procesu susij mons ir vertinti profesionalai.

    Dirbame, kad btume siminti: kaip a-lis, kuri moka nesivaistydama, be pom-pastikos, oriai parodyti, kad yra moderni,

    Lietuva turi unikal ans pirm syk tokiu mastu solidiai sitvirtinti Europos erdvje.

    A.Bagdono/BFL nuotr.

    Tiek vairaus lygio susitikim per pusmet turs surengti Lietuva.3000

    Ekonominio augimo, nansinio tvarumo darbotvark

    Energetinis saugumas

    ES Baltijos jros regiono strategijos gyvendinimas

    Ryt partneryst

    Veiksminga ES iors sien apsauga

    Lietuvos vardytos pirmininkavimo ES prioritetins sritys

    ansas paversti Europ savo namais

    Lietuva intensyviai rengiasi 2013 metais pirmininkauti Europos Sjungai

  • 2012 m. liepos 27 d. 15min Mano pasaulis | 7

    kurianti, inovatyvi, bet drauge jauki Eu-ropos valstyb. Tai nelengva, bet turime idj ir svarbiausia stipri, gerai moty-vuot kuriani komand.

    Reiks inaudoti galimyb, kad mus po-zityviai pastebt visuomen, iniasklaida, politiniai ES nari ir institucij lyderiai, kad matyt, jog Lietuva nra kokia lubiojan-ti naujok, o taip subrendusi, kad sugeba sklandiai susitvarkyti.

    Matomumas svarbus: prisistatymo rengi-niai kitose alyse, Briuselyje, Strasbre. Tu-rime siekti padoraus iaurietiko santru-mo, bti pastebti, bet ne kaip vaistnai, o sugebantys sukurti ger produkt u ms finansini pajgum leidiam kain.

    Sakoma, kad pirmininkavimo pusme-tis yra Lietuvos diplomatijos ir valstybs vaigdi valanda. Ar taip nekeliami ne-pagrsti lkesiai?

    vaigdi valanda nra pompastika, raudoni kilimai ir trimitai, o rami, tiksli, kantri, gerai koordinuota europins dar-botvarks tsa.

    Didysis udavinys bus suderinti pompas-tikos siek su ramiu, profesionaliu, nuobo-diu darbu. Nenoriu to lkesio nei sumen-kinti, nei ikelti. Jis turi bti. Tai bus ansas pirm syk tokiu mastu solidiai sitvirtinti esminje mums politinje terpje.

    ES yra vienas i pasaulins politikos subjekt, taigi, sitvirtiname ir pasaulin-je politikoje.

    Pirmininkavimas ES neliks nepasteb-tas. Reiks apsiai jg, kantrybs, suma-numo, vis suprating moni pagalbos. Vis pirma iniasklaidos, skleidiant ini apie pirmininkavim Lietuvoje.

    Tai yra ms ansas prisijaukinti Europ ir prijaukinti save prie Europos. Jaukinima-sis vyksta atuonerius metus, bet galime

    mikliai perokti kelias pakopas, kad, nuvy-kus atokesn Lietuvos viet, ES nebt ten, toli, Briuselyje.

    Dl to stengiams vainti ir kalbtis to-liau nuo Vilniaus, kuris jau pakankamai gavs tarptautinio dmesio, mats ren-gini ir kartais pasispjaudo dl triukm, transporto grsi. Tai yra pirmininkavimo dalis ir dalia nuryti kai kuriuos buitinius

    nepatogumus. Svarbiausia kad ES tapt savesn visur Lietuvoje.

    Danai neseniai baigt pirmininkavim palygino su juoda rugine duona: nekve-pianti, bet sveika. Gal mons nepastebs pirmininkavimo, bet naudos mums, kaip aliai, bus daug?

    Lietuva nepirmininkaus sriiai, kuri tradicikai ypa regima pasaulinje are-noje, ES usienio ir saugumo politikai, u kuri atsakinga Europos iorini veiks-m tarnyba.

    inoma, pirmininkaujanti alis ir po-lisaboninje Europoje vaidina ypating vaidmen.

    Ms ikis kriz yra ne strateginio, karinio pobdio, o ekonomin ir finansi-n. Sutinku su Lietuvos politikais, sakan-iais, kad vie debat ia tema per maa. Jo trksta ne tik Lietuvoje vokieiai skun-diasi debat, kur engia Europa, k reikia finansin, ekonomin, fiskalin sjunga, kokios nortume Europos, stygiumi. Tai nra tiesioginis pirmininkavimo udavi-nys, bet tokiame fone vyks pirmininka-vimas. ie dalykai dar nesuguls rutinines juodos rugins duonos pavidalo teisk-ros iniciatyvas.

    Kalbant apie pirmininkavimo sveikat tai mobilizuoja, ugrdina, yra ansas pa-daryti al labiau matom ir patikim.

    Patikimumas nra tuia fraz, j galima, tegu netiesiogiai, iversti reitingus, sko-linimosi palkan normas.

    Tai ir visuomens europjimo ansas, nes Europ dar nepakankamai suvokiame kaip ms namus.

    Tai ir ansas sustiprinti alies vidin sveikat, viduje mobilizuoti visuomen, politin klas, keliems tkstaniams mo-ni gyti unikalios vadovavimo sunkioms deryboms patirties. Tai liks kaip skiepas ateities darbams tiek viduje, tiek tarptau-tinje arenoje.

    Pirmininkavimas ES neliks nepastebtas. Reiks apsiai jg, kantrybs, sumanumo, vis suprating moni pagalbos.

    V.Lekeviius:

    Tai ir visuomens europjimo ansas, nes Europ dar nepakankamai suvokiame kaip ms namus. I.Gelno nuotr.

    Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2013 m. antr pusmet. Kiekviena ES nar paei-liui po pus met pirmininkauja daugu-mai Tarybos sudi (vairi srii minist-r susitikimams), jos darbo grupms ir komitetams.

    Per 6 mnesius organizuojama apie 3000 susitikim, i kuri apie 200 vyksta pirmi-ninkaujanioje alyje, likusi dalis Briuse-lyje ir Liuksemburge.

    Pirmininkaujanti alis atstovauja ES Tary-bai santykiuose su kitomis ES institucijo-mis, ypa Europos Komisija (EK) ir Euro-pos Parlamentu (EP).

    Ji laikosi nealikumo principo, veda dis-kusijas ir pirmininkauja posdiams, siek-dama kuo platesnio sutarimo, siklausyti kiekvienos valstybs ir kit ES institucij nuomones, j pagrindu formuoja kompro-misinius pasilymus.

    Didioji dalis darbotvarks paveldima (daugelis klausim yra tstiniai), taiau galima j koreguoti pagal sau nacionaliniu lygmeniu svarbi problematik.

    Lietuva pirmininkaus sudtingu etapu: paskutin pusmet prie EP rinkimus, EK darbo ciklui artjant prie pabaigos. 2013 m. liepos 1 d., kai perimsime pirmi-ninkavim, ES nare taps Kroatija. Tikima-si, kad nauj etap pereis derybos dl Islandijos narysts.

    Per pusmet Lietuvoje vyks apie 200 aukto lygio susitikim, ekspert lygmens konferencijos. Pirmininkaujani al ap-lanko per 30 tkst. svei.

    Pirmininkavimo biudetas 214 mln. Lt, kuriuos ketinama naudoti kuo efektyviau, pavyzdiui, visus vienodo lygmens rengi-nius siekiama organizuoti tose paiose vietose.

    Pirmininkavimas ES Tarybai

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.8 | Mano pasaulis

    Dalia [email protected]

    Nyderlanduose gyvena vos keli tkstaniai lietuvi, taiau svetimoje alyje jie yra pastebimi. 45-eri Lietuvos ambasadorius Hagoje Vaidotas Verba teigia, kad ambasad ir lietuvi bendruomen sieja glauds ryiai, o bendroje veikloje dalyvauja ne tik tautieiai, bet ir Lietuvai simpatizuojantys svetimaliai.

    Ar tokioje nedidelje valstybje kaip Ny-derlandai artimiausiais monmis lietuviams gali tapti Lietuvos ambasados darbuotojai?

    Pasakysiu taip: su visais lietuviais, kurie ia gyvena, usuka, stengiams draugikai ir mielai bendrauti. Visus kvieiame ven-tes, susibrimus. Tie, kurie gali, tikrai prisi-jungia. Pavyzdiui, Mindaugo karnavimo vent paminjome surengdami Lietuvos dien Eindhovene. is miestas mielai sky-r mums didel koncert sal, vakare buvo Petro Geniuo reitalis. Pakvietme visus, k tik galjome. Atjo daug moni, kuri mes net nebuvome mat.

    Kalbama, kad Nyderlanduose yra apie 300 000 Ryt europiei, tai tarp j mes esame laas, nes deklaravusi ia savo gyve-namj viet lietuvi yra apie 3000, dar pa-naiai tiek galt bti neusiregistravusi.

    Kaip ambasada bendrauja su Olandi-jos lietuvi bendruomene, k darote kartu?

    Mums ambasadoje lietuvi bendruo-men yra bet kuris lietuvis, kuris turi lie-tuvik pas, arba netgi tas, kuris yra ne lietuvis, bet jauia sentimentus Lietuvai.

    Ambasada skatina vadinamuosius pro-ginius bendruomeni susibrimus, jauia pareig padti ir prisidti lietuviams orga-nizuojant vairiausius renginius.

    Pavyzdiui, ms platumose yra pakan-kamai nuskambjs renginys LT.Art.Nl, kuris vyksta kiekvien met pabaigoje. Du jauni lietuvi menininkai, dirbantys ia, nusprend paskatinti tautiei Nyderlan-duose kryb. Pirmas renginys buvo m-gjikas, bet labai simpatikas, atjo daug moni. Ambasada irgi savo indl ne. Vliau sdome su bendruomene, rame planus, krme renginio koncepcij. Per-nai vyko didelis renginys Amsterdame, kur didiuliame name vis dien buvo ekspo-nuojami lietuvi dailinink ir meninink kriniai, taip pat fotomenininko Rimanto Dichaviiaus paroda Paminklas pamink-lui, grojo lietuvi muzikantai, dirbantys Nyderlanduose, vakare A.Gotesmanas at-liko monospektaklio Dievo mogus i-trauk, vyko sunetinis balius.

    Sukrme jungtin organizacin komitet, buvo pritraukta ir vairi dizaineri, rinko-daros specialist. Kvietme ne tik lietuvius,

    bet ir plai Amsterdamo publik. Tai suk-r susprogusios bombos spd: visi, kas tik atjo, kak atrado. Kitais metais, manau, is renginys bus dar didesnis ir skambesnis.

    Per metus didesni ar maesni rengi-ni turime pakankamai daug, tad tai nra tik proginis dalykas. Kitas kertinis ms renginys nauj met pirm savait am-basadoje rengiamas koncertas. Kvieiame koncertuoti profesionalius klasikins mu-zikos atlikjus. Su bendruomene pasdi-me kamerinje aplinkoje, pakalbame apie prajusius metus.

    I js pasakojimo susidaro spdis, kad ambasados ir lietuvi santykiai glauds ir ilti.

    Labai glauds ir labai ilti. Jeigu tik yra galimyb kak padaryti kartu, stengiams nepraleisti progos. Kiti metai bus dauge-liu atvej doms Lietuvai. Mes pirminin-kausime ES Tarybai, 2013-ieji skelbiami Europos pilieio metais. Su bendruomene ir partneriais Nyderlanduose planuojame padaryti rengini ia tematika.

    Kiek laiko ambasada skiria veiklai, su-sijusiai su lietuvi bendruomene?

    Lietuvos ambasada Nyderlanduose, ko gero, yra vienintel i vis diplomatini Lietuvos atstovybi, kuri yra ir dvial, ir daugiaal ambasada, kadangi Hagoje yra 27 tarptautins organizacijos arba j fi lialai. Akivaizdu, kad turime fragmentuotai orga-nizuoti laik ir veikl, taiau bendravimas su bendruomene vyksta nuolat. K amba-sada bedaryt, visada egzistuoja ms san-tyki su bendruomene, su lietuviais fonas.

    Neseniai vyko premjero vizitas skatin-ti versl, investicijas, buvo siekiama su-paindinti Nyderland verslo elit su Lie-tuvoje teikiamomis galimybmis. Vizito metu vyko susitikimas su lietuviais, kurie Nyderlanduose turi verslus ar uima viet valdikose ekonominse struktrose. Tai-gi, ryys su lietuviais kaip elementas yra per vis skerspjv.

    Dl koki reikal ambasad kreipia-si tautieiai?

    Lietuvos ambasada daniausiai tampa pagrindine institucija, kai monms ikyla koki nors bd, reikal. Daugiausia lietu-viai iuo metu kreipiasi dl nauj pas ida-vimo arba sen keitimo. Kita dalis vairios konsulins paymos: dl teistumo, eimi-ns padties ir kt. Taip pat tarptautini asmens gimimo liudijim idavimo. Pas-tarojo dokumento praoma ia atvykusi ir norini deklaruoti gyvenamj viet. Ir tradicikai: lietuviai kreipiasi dl pamest dokument. Madaug 60 proc. ms kon-sulinio darbo sudaro ie reikalai.

    Ar daug problem ambasadai pridaro tautieiai?

    Jeigu lietuvis ar jo veikla sukuria Nyder-landuose neigiam spd ar fon ms a-lies atvilgiu, mums yra problem, nes am-basadai labai rpi vaizdio, politin pus. O lietuvikas nusikalstamumas Nyderlan-duose yra matomas.

    Ypa per pastaruosius 23 metus daug bendravau su vietos policija, savivaldyb-mis, kuri mons susirpin kriminaline grsme, kylania dl lietuvi. Lietuviai lin-k sipainioti komplikuotus arba plaiai nuskambanius dalykus. Gal tik pastarasis pusmetis truput geresnis.

    O tarp beveik 17 mln. gyventoj Nyder-landuose tie keli tkstaniai lietuvi gal ir kakuo teigiamu pasiymjo?

    Vienas i teigiam dalyk ia jau iro-nizuoju kad js panekovas yra antras pagal senum tarnaujantis ambasadorius Hagoje. I madaug 110 ambasad! Dar tru-putis ir galsiu pretenduoti tapti ia rezi-duojani diplomat seninu (juokiasi).

    O jei rimtai, yra tokia Roterdamo vers-lo mokykla, kurioje dirba ir lietuviai ds-tytojai tai mons, kurie yra matomi ir gerbiami. Jei rengiame kultrin rengin, atvaiuoja i Lietuvos ikils menininkai: Petras Geniuas, Petras Vyniauskas, Arka-dijus Gotesmanas, Edgaras Montvidas to-kio lygio mons. Visi supranta, kad esame labai auktos kultros alis, jeigu sugebame iugdyti tokius talentus.

    Pastaruosius trejus metus labai padau-gjo lietuvi student vairiose auktosio-se mokyklose. Vos ne kiekvienas didesnis Nyderland universitetas turi pakankamai didel lietuvi bendruomen.

    Pernai nuvaiavau Mastrichto universi-tet, Baltijos ali student rengin. Pasi-rodo, ten yra didiausia lietuvi bendruo-men daugiau nei 50 student. Maiau, su kokia pagarba ir usidegimu tuos ak-tyvius, gerus lietuvi studentus iri uni-versitet vadovyb.

    Ar lietuviai stengiasi isaugoti savo ak-nis: kalba lietuvikai, tarpusavyje bendrau-ja, venia tautines ventes?

    Vienareikmikai taip. Nepastu n vie-no, kuris stengtsi itrinti lietuvik poo-din sluoksn.

    Lietuvos ambasadorius Hagoje V.Verba teigia, kad ambasados ir vietos lietuvi santykiai itin ilti.

    Pastaruosius trejus metus labai padaugjo lietuvi student vairiose auktosiose mokyklose.

    Ambasada antri lietuvi namaiNuotr. i asmeninio albumo

  • 2012 m. liepos 27 d. 15min Mano pasaulis | 9

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.10 | Mano pasaulis

    Mes pasiklystame mike tarp medi ir nematome miko, anot analitiko, buvusio energetikos viceministro Romo vedo, knebindami energetini projekt detales pamirtame, ko jais siekiame, ir kartais leidiame nereikmingai smulkmenai sustabdyti projekt, kuris padt ivengti galimos energetins blokados.Jurgita [email protected]

    Mano pasaulis su nepriklausomu eks-pertu, lektoriumi, buvusiu energetikos vi-ceministru R.vedu kalbjosi apie vykdo-m energetini projekt tikslus ir Lietuvos pasirinkim eiti laisvosios energetikos rin-kos keliu.

    Koks ms tikslas? Kodl Rusijai naudinga, kad esame labai

    smarkiai nuo jos priklausomi energetikai? Juk Rusija Lietuvai parduoda palyginti la-bai maai elektros ar duj, tad ekonomins logikos ia nra daug.

    Baltijos regione vykstantys energeti-kos procesai yra labiau geopolitiniai nei ekonominiai. Pavyzdiui, k matome Ka-liningrade, kur priimtas sprendimas sta-tyti nauj atomin elektrin? Diplomati-kai pasakius, sunku suvejoti to projekto ekonomini argument.

    Kaliningradas jau turi instaliuot elekt-ros gali daugiau nei maksimalus momen-tinis poreikis. Kaliningradas neturi elektros jungi su kitomis valstybmis, iskyrus Lietuv, o Lietuva turi tiksl pati apsir-pinti elektra.

    Taiau, nepaisant to, rusai nusprend Kaliningrade statyti atomin elektrin, o dabar darykite su jais k norite, nes jie ne-turi kur parduoti elektros. Sakyiau, tai nra kaimynikas elgesys.

    Tuo metu trys Baltijos alys i pradi, kartu su kitomis Baltijos jros kaimynmis, patvirtino Europos Sjungos Baltijos ener-getikos rinkos jungi plan (BEMIP), kurio pagrindu nusprend integruotis iaurs ali ir kontinentins Europos elektros rin-kas ir pltoti elektros jungtis su Suomija, vedija, Lenkija.

    Ms bda yra ta, kad pasiklystame mike tarp medi ir nematome miko. Mes nukrypstame vieno ar kito projekto maytes detales ir pametame pagrindin tiksl. Kai diskutuojame apie energetik, nukrypstame vien kit ekonomin mo-del, atsipirkim ir tai padarome pagrindine prieastimi, kad vienas arba kitas projek-tas ivis nebebt pltojamas. Pagrindinis klausimas, kur turtume kelti, ar Lietuva siekia sukurti rinkos santykius energetikos sektoriuje, ar ne. Jei norime sukurti rink, reikia alternatyv.

    Pastaruosius deimt met iki pastarj Seimo rinkim Lietuvoje nebuvo n vieno energetinio projekto, iskyrus LEO LT. Kodl? A apibdiniau tai kaip moni, tuo metu atsaking u elektros sektori, smoning neveikim, kad tik bt ilai-kytas status quo, t.y. monopolis energeti-kos sektoriuje.

    Ar elektros rinkai sukurti neutekt elektros jungi? Ar elektrin ia yra bti-na slyga, ar tik galimyb udirbti ekspor-tuojant elektr naujomis jungtimis?

    Argi blogai, kad galsime i jungi u-dirbti? Visada reikt mstyti per Lietuvos pilieio prizm, ar tai yra btina, ar neb-tina? Mes esame labai domi tauta. Iki iol nebuvo jokio energetinio projekto. Visi sak, kad tai yra blogai. Nauja Vyriausyb i es-ms usim energetiniais projektais. K sako lietuviai? Blogai, blogai, blogai per daug. Kakas jau yra saks, kad, jeigu bt organizuojamas pasaulio dejuotoj empio-natas, Lietuva tikrai uimt prizin viet.

    Manau, kad tai, kas vyksta elektros sek-toriuje, yra absoliuti skm. elektros sek-tori reikia irti ne Lietuvos, o maiau-siai trij Baltijos ali masteliu.

    Nestatyti atominio reaktoriaus, kurio pagaminama energija yra pigiausia po hidroenergijos, yra nelogika. Tai yra ko-mercinis projektas savo las deda mo-ns, kurios mato perspektyv, kad 2020 metais bus didiul elektros paklausa ir j bus galima parduoti pelningai.

    Matau nuoseklum, logik, rink, diau-giuosi, kad Lietuva sudtingomis geopo-litinmis slygomis sugeba padaryti, kad tas projektas bt komercikai pagrstas ir kad nebt tik valingas sprendimas, kaip Kaliningrade.

    Ir dar vienas dalykas mums labai svar-bus trij Baltijos ali bendri projektai. Mano sitikinimu, nepaprastai svarbu yra regionin darna, geri kaimyniniai santy-kiai. Mes turime dti visas pastangas, kad tik iliktume kartu. Jeigu mus sugebs su-skaldyti, mums bus blogai. Trise atskirai esame per maos valstybs, kad sugebtu-me atsilaikyti prie dominuojanias, ver-tikaliai integruotas monopolijas trijose Baltijos alyse.

    Teis pasirinkti kainuoja Skeptikai baiminasi, kad toki projekt,

    kaip atomins elektrins statybos, net ne-verta imtis, nes nesugebame udaryti senos Ignalinos atomins elektrins. Ar tai, kad projekte dalyvauja Latvija, Estija, strategi-nis partneris Hitachi, sumaina prastos vadybos tikimyb?

    A sakyiau, kad tai vienareikmikai sustiprina projekt, todl, kad viena galva gerai, o dvi dar geriau. Tai yra daugiau i-minties, daugiau patirties, daugiau fi nan-sins galios ir, kas labai svarbu, daugiau skaidrumo.

    Turint partneri projekt sudtingiau dirbti organizacine prasme, bet projektas tampa stipresnis. Kuo daugiau gausime ja-pon kultros, patirties pltojant didelius projektus, tuo bus geriau mums. Lietuvo-je juk trksta patirties ir kompetencijos pltoti didelius projektus, ypa vieaja-me sektoriuje.

    Net ir veikiant Suskystint gamtini duj (SGD) terminalui, rinka bus ne lais-va, o oligopolin. Ko reikia, kad bt su-kurta duj rinka?

    Padarykime duj sektoriuje t pat, k darome elektros sektoriuje. Reikia rin-kos. Dabartin padtis duj sektoriuje labai paprasta kiekviena Baltijos sesi gauna tam tikr porcij duj u numatyt kain i vienintelio tiekjo. Tai arba mes norime pakeisti toki padt, arba ne. Filosofi kai

    kalbant, tai yra tautos apsisprendimo rei-kalas. A sakyiau, ms bda yra ta, kad per daug tai politizuojame.

    Energijos monopolija veikia taip, kad pirkjas turi pirkti pas pardavj ir pra-yti, kad duot duj. Bet, mieli lietuviai, atsipeikkime mes esame pirkjai, mes mokame pinigus u dujas. Mes mokame europin kain ir j mokame laiku. Mes esame geri pirkjai. Tai ar tiekjas netur-t bti suinteresuotas turti ger pirkj?

    Dabar mes i pirkjo perkame produkt ir dar esame baudiami arba mums grasina, kad, jei bsime blogi, mums i viso krane-lius pasukios. Ir dar politiniuose debatuose save plakame ryktmis.

    Taip pat piktnaudiaujama faktu, kad energetiniai projektai kainuos. Taip, tei-s pasirinkti kainuoja. Taip, suskystint gamtini duj terminalas kainuoja, nauja atomin elektrin kainuoja, bet tai sukurs mums teis pasirinkti. Mes tursime dery-b instrument. Dabar Lietuva, derdamasi su Gazprom dl kainos, neturi jokio dery-b argumento. K mes galim pasakyti, kai gauname dujas vieninteliu altiniu pagal nustatyt formul? Mes galime tik prayti, bet ne dertis. Suvereni Lietuvos teis yra i itos padties ieiti.

    Tai kokie tolesni ingsniai kuriant duj rink?

    Ms pirminiai energijos altiniai turi bti kuo labiau vairesni. Kuo jie vairesni,

    Romas vedas: Baltijos vienyb Lietuva nuosekliai ir ekonomikai pagrstai gyvendina savo energetikos strategij.

    A.Koroliovo nuotr.

    Taip, suskystint gamtini duj terminalas kainuoja, nauja atomin elektrin kainuoja, bet tai sukurs mums teis pasirinkti. Mes tursime deryb instrument.

  • 2012 m. liepos 27 d. 15min Mano pasaulis | 11

    griauna monopolijas energetikoje

    tuo alis stabilesn energetikos sistemoje. Ligi iol tikrai labai smarkiai atsilikome. Mano 2020 met vizijoje yra bendra elekt-ros sektoriaus rinka, visikai laisva pre-kyba elektra, funkcionuojanios jungtys su Suomija, vedija ir Lenkija, tuoj veik-sianti atomin.

    Duj sektoriuje lygiai tas pats. Turime pradti nuo bendros rinkos. Mes neretai statome veim prie arkl ir galvojame apie kakok bendr projekt duj sektoriuje. Bet, skirtingai nuo elektros sektoriaus, duj sektoriuje neturime bendros su kitomis Bal-tijos alimis teisins bazs.

    Turime suvienodinti reim ir liberali-zuoti, sukurti rink. Turime sukurti gali-myb trijose Baltijos alyse pasirinkti duj tiekj. Ms regionas turi bti sujungtas su kontinentiniais Europos dujotiekiais.

    Projekt, susijusi su duj ir elektros rinka, ant stalo turime ities daug. Taiau kaip gi atsinaujinanti energetika, biokuras, renovacija ir pan.?

    Mes painiojame tiksl su priemone ir, maa to, tas priemones suprieiname. Ms alieji, kuriuos labai gerbiu ir pats pritariu viskam, kas yra alia, nebeagituoja u ali energij, jie agituoja prie atomin.

    Tuo metu atomin elektrin nepre-tenduoja nei vien Europos Sjungos eur. Mes galime ir turime visus ES pini-gus skirti atsinaujinaniai energetikai ir efektyvumui.

    Lietuvos energetini itekli struktra

    Energijos importas i vienintelio tiekjo

    Atomin energija

    Atsinaujinantys energijos altiniai

    Energijos importas i vienintelio tiekjo

    Alternatyvus importas

    Atsinaujinantys energijos altiniai

    Energijos importas i skirting altini

    Atomin energija

    Atsinaujinantys energijos altiniai

    Duj tiekimas

    Dujos i vienintelio tiekjo

    LNG terminalas

    Duj saugykla

    LT-PL dujotiekis

    Dujos i skirting altini

    R.vedas teigia, kad be rinkos santyki elektros ir duj sektoriuose Lietuva neatsikratys energetins priklausomybs nuo Rusijos.

    J.Kalinsko nuotr.

    al

    tini

    s: E

    nerg

    etik

    os m

    inis

    terij

    a

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.12 | Mano pasaulis

    Alfonsas [email protected]

    Dar uprajusio imtmeio pabaigoje daug kam atrodiusia keista kalba kalbj mons Pensilvanijoje, Niujorke, ikagoje, o kiti prie Nemuno, Dubysos ir ventosios susivok es panas ar net tie patys.Nepaisant didelio juos skyrusio nuotolio, skirting gyvenimo slyg, geografi ns platumos, susivok viena tauta esantys.

    Dl sunki gyvenimo slyg tvynje, carizmo rusifi kacins politikos emigracija vis augo, pasiekdama intensyviausi Euro-poje airi emigracij. Dl to nuo pat masi-ns lietuvi ieivysts pradios 1868 m. tautinio judjimo vadovai emigracij ver-tino nepalankiai, nes manyta, kad tai silp-nina tautos jgas.

    Nekainojama emigrant paramaTaiau netrukus suvokta, kad tarpusavio ryiai pajudjo abiem kryptimis, kad emi-grantai gali atneti didel naud negerovi kamuojamai tautai. Amerikos lietuviai jau gebjo ne tik sukurti savo kultrin aplin-k su gausia spauda, organizacijomis, po-litinmis srovmis, bet ir padti gimtinei fi nansikai ir politikai.

    Kovojant dl nepriklausomybs JAV lie-tuviai rinko las Lietuvos sieki vieini-mui, literatros leidimui vairiomis kalbo-mis, siunt savo atstovus konferencijas veicarijoje, kuriose Europos ir JAV lietu-viai svarst Lietuvos likimo reikalus, gali-myb pasiekti nepriklausomyb, bsimos Lietuvos valstybs ribas.

    Lietuvai tapus suverenia valstybe, Ame-rikos lietuviai rm tvyn ne tik ekono-mikos, fi nans, bet ir karinje, kultros srityse. Ieivi pastangomis Lietuva gavo 1,8 mln. JAV doleri paskol, amerikieiai steig Lietuvoje bendroves, bankus, koo-peratyvus, mones, krautuves ir bt dar daugiau padar, jei ne i carizmo paveld-tos Lietuvos valdinink ligos: kyininkavi-mas, korupcija ir biurokratizmas. Svarbi buvo JAV lietuvi talka sivedant lit, gi-nant krat Lietuvos kariuomens gretose, ruoiant ir vykdant Klaipdos prisijungim.

    Subrendusi Lietuvos valstyb, tarsi atsi-dkodama u nekainojam param, atsisu-ko veidu ieivij. 19261930 m., plstel-jus naujai ieivijos bangai Piet Amerikos alis, Lietuvos Vyriausyb steig savo dip-lomatines atstovybes Brazilijoje, Argenti-noje, Paragvajuje ir Urugvajuje, kad galt tiesiogiai rpintis lietuvi ieivi padti-mi tolimuose kratuose, taip pat fi nansi-kai rm ieivi laikraius, pradines mo-kyklas, siunt mokytojus, kunigus, padjo pltoti kultrin veikl. Mezgsi tampres-ni ryiai, krsi JAV ir Lietuvos verslinin-k, ekonomini organizacij bendri pla-nai rpintasi Amerikos kapitalo atjimu

    Lietuv, Lietuvos eksporto didinimu JAV, turizmo pltojimu.

    Ieivij vienijant, nutautjim stabdant vaidmen usibr atlikti 1932 m. vasario 7 d. Kaune kurta Draugija usienio lietu-viams remti (DULR).

    Vienijanti didvyri tisRam DULR darb sukrt tragedija lak-n Stepono Dariaus ir Stasio Girno tis. is skrydis tapo nemirtingu ygdarbiu, nu-tiesusiu tarp ieivijos ir Lietuvos vienybs ir pasiaukojimo tilt.

    DULR iniciatyva, pasilius Lietuvos ge-neraliniam konsului Niujorke Povilui adei-

    kiui, liepos 17-oji didvyri ties diena pasirinkta kaip Amerikos, o vliau ir viso pasaulio lietuvi vienybs minjimo data. DULR kviet t dien pamirti politinius ginus, visus asmeninius ar visuomeninius pair ar luomo skirtumus, visus pykius ir asmenines ambicijas, pajusti dvasin ry su visa tauta, isibarsiusia po pasaulio e-mynus. (Dar vienas lietuvis Feliksas Vait-kus perskrido vandenyn 1935 m. gegu).

    1935 m. rugpjio 11 d. DULR sureng I

    pasaulio lietuvi kongres (dalyvavo keli imtai delegat ir apie 3000 svei), skir-t DULR udaviniams gyvendinti ir lietu-vybei stiprinti.

    Kongrese kurta nepartin Pasaulio lie-tuvi sjunga, turjusi suvienyti apie 1000 vairi ieivijos organizacij, iplsti mo-kykl tinkl, prekyb, kurti ems kio kolonijas usienyje. 1937 m. pasirod pir-masis Pasaulio lietuvio urnalo nume-ris, kuriame buvo raoma apie ieivijos gyvenim, vairi ali lietuvi kolonij gyvenim, renginius, mokyklles vaikams. JAV lietuvi treneriai ir aidjai (Feliksas Kriauinas, Petras Talznas, Pranas Lu-binas ir kt.) ne tik imok aisti aukto ly-gio krepin, bet ir padjo Lietuvos krep-inio komandai laimti Europos krepinio empion vardus Rygoje 1937 m. ir Kaune 1939 m. Sportiniai ryiai pltoti nuosek-liai, 1938 m. Tautinje olimpiadoje Kaune dalyvavo inomiausi usienio ali spor-tininkai lietuviai.

    Po okupacijos nauja bangaVieningo darbo planus ir padaryt ger pradi nulav okupacija, ilgas svetim-j valdymas. Sovietmetis nutrauk nat-ral bendravim su usienio lietuviais, padarydamas didel al lietuvybei. Apie 70 000 lietuvi, vengdami soviet repre-sij ar itremti naci, atsidr Vakaruose, kokybikai papildydami ieivij.

    Kaip ir 1919 m., taip ir po II pasaulinio karo ieivija vl susitelk ties svarbiau-siu klausimu Lietuvos laisve ir valstybs atkrimu, lituanistiniu vietimu, kalbos

    ilaikymu. Politin usienio lietuvi veik-la, keliant Lietuvos okupacijos klausimus Vakar valstybi politikams, surengtos konferencijos, totalitarinio soviet rei-mo demaskavimas Vakaruose, Lietuvos nepriklausomybs bylos klimas dar nra tinkamai vertinta, taiau neabejotinai y-miai prisidjo prie nepriklausomybs at-krimo 1990 m.

    Tautinis 1988 met Lietuvos atgimimas rod, kad, nepaisant 50 met slogaus i-skyrimo, kart ir tak skirtumo, esame vienos tautos vaikai, vienos tvyns pat-riotai, vienos valstybs pilieiai. Tsiasi ir emigracija, sikr naujos gausios lietuvi bendruomens Ispanijoje, Jungtinje Ka-ralystje, Airijoje, Norvegijoje.

    Globali LietuvaMigraciniai judjimai danai vertinami kaip vieni svarbiausi iuolaikini iki taut ir valstybi likimui. Migraciniai judjimai yra neatsiejama demografi ni proces da-lis, o su jais susij ikiai turt bti ver-tinami kaip galimybs.

    Lietuviai yra diasporin tauta globali-zacijos padariniai, ekonominiai, socialiniai ir politiniai motyvai nulm tai, kad nema-a dalis Lietuvos moni gyvena usienyje. Kad nenutrkt ryiai su ivykusiaisiais, Lietuvos vyriausyb 2011 m. pradioje su-dar Globalios Lietuvos program, kurios tikslas skatinti usienio lietuvius sitrauk-ti Lietuvos gyvenim.

    Jos esm dalijimasis patirtimi per u-sienio lietuvi profesinius ir interes su-sibrimus, tarpusavio ryi pltojimas, lituanistinio vietimo palaikymas, sociali-ni tinkl krimas, usienyje studijuojan-io jaunimo draugij skatinimas bei palai-kymas ir pan.

    ios programos gyvendinim koordi-nuoja Usienio reikal ministerija, skatin-dama kitas valstybs institucijas ir staigas sitraukti savo specializuot veiklos sfer su usienio lietuviais susijusias iniciatyvas.

    Neseniai vyks Pasaulio lietuvi jau-nimo susitikimas, taip pat 2012 m. ruden JAV vyksiantis Pasaulio lietuvi ekonomi-kos forumas, kurio vienas i organizatori yra Usienio reikal ministerija, yra puiks Globalios Lietuvos idjos prasminimo pavyzdiai.

    Lietuvos diasporos profesionalus jun-giani tinkl krimas yra viena i prio-ritetini srii. Ministerija, pasitelkdama plat diplomatini atstovybi tinkl, bend-radarbiaus su jau ioje srityje pradjusiais veikti partneriais ir visi kartu sieksime su-kurti tinkl, Lietuvos ekonomin, politin, socialin ir kultrin gyvenim traukiant u Lietuvos rib gyvenanius aukto lygio profesionalus, kvalifi kuotus vairi srii specialistus, siejanius save su Lietuva.

    Vienybs su usienio lietuviais diena tai puiki proga mums prisiminti isibars-iusius tautieius, o pastariesiems tvyn Lietuv. Svarbu rasti modus vivendi visai plaiai po pasaul isibarsiusiai tautai, tu-rti nuolatin dvikrypt judjim tarp u-sienio lietuvi ir Lietuvos.

    Legendini lakn S.Dariaus ir S.Girno ties diena tapo viso pasaulio lietuvi vienybs minjimo data.

    Vytauto Didiojo karo mu-ziejaus parod nuotraukos

    Lietuvos ir ieivijos vienybs raida

    Visi kartu sieksime sukurti tinkl, Lietuvos gyvenim traukiant u alies rib gyvenanius aukto lygio profesionalus.

  • 2012 m. liepos 27 d. 15min Mano pasaulis | 13

    Egl [email protected]

    Padti bankrutavusios nans piramids klientams ar su kitu mogumi slidi trasoje susidrusiam turistui, aliment savo ir lietuvs vaikui nemokaniam austrui rodyti, kad aldyta pica Vilniuje kainuoja ne maiau nei Vienoje, toki rpesi turi ms alies garbs konsulas Austrijoje teisininkas Ulrichas Salburgas.

    Kartais pakanka tik pagsdinti teismuKeletas Lietuvoje praleist met kvp austr be pagrindini advokato pareig imtis dar vien tapti Lietuvos garbs kon-sulu Auktutinje Austrijoje. Prieingai nei kartais manoma, dl to teisininkui tenka ne maiau darbo nei garbs. Mat jis imasi at-sakomybs sprsti lietuvi, kurie patenka keblias situacijas ar dl savo, ar dl kit moni kalts, problemas.

    Umokesio u didij dal pagalbos konsulas nereikalauja. A juk garbs kon-sulas! Pirmoji pagalba bna nemokamai pavyzdiui, paraau laik asmenims, nuo kuri mons manosi nukentj. O jei byla pasiekia teism ir j laimiu, kita pus turi

    padengti mano ilaidas. Sumoka nemaai, taigi galiu sau leisti padti lietuviams, juokiasi U.Salburgas.

    Danai laikais advokato darbas ir baigia-si austrams pakanka priminti statymus ir kad lietuviai nra treiariai ateiviai.

    Panekovas ikart pateikia pavyzd: pra-sidjus krizei pasipyl Lietuvos transporto

    kompanij skundai. Austrijos mons nu-stojo joms mokti u paslaugas, nors su austr, vokiei, vengr bendrovmis atsiskaitydavo.

    Raydavau monms laikus: praau su-mokti per 14 dien, prieingu atveju bus teismas. To pakakdavo apie pus sumo-kdavo nedelsdamos, kai kurios papray-davo atidti termin. Dviem atvejais austr kompanijos tiesiog bankrutavo.

    Argumentas teisme bukletasI pradi U.Salburgui tekdavo imtis nema-ai kriminalini byl (vagysi ir pan.). Per pastaruosius penkerius metus j gerokai sumajo. Atsirado kit problem, ne kri-minalinio pobdio, pasakoja advokatas.

    Jis rpinasi lietuviais, kurie sukelia arba patenka avarijas ne vien keliuose, bet ir slidinjimo trasose. Tokie incidentai dani. Maai kas ino, kad pas mus kal-nuose galioja taisykls, panaios eismo. Jei vyksta nelaim, atliekamas tyrimas ir iekoma kaltojo. Nukentj mons rei-kalauja kompensacij, ir gana nema.

    Pavyzdiui, vienas austras per teism pareikalavo 25 tkst. eur. Jam lo ran-ka, jis atsidr ligoninje, taigi, prarado pajamas. Slidininkas tvirtino, kad lietuvis j liuo. Teismas tokiu atveju vyksta ne teismo salje, o slidinjimo trasoje. Eksper-tui paprastai slidinjimo instruktoriui reikia pademonstruoti savo slidinjimo gdius. Sugebjome rodyti, kad lietu-vio kalt nebuvo akivaizdi.

    U.Salburgo klientmis tampa ir moterys, susilaukusios vaik su austrais, bet su jais isiskyrusios. Kelios lietuvs su atalomis gro gimtin ir nustojo gauti i vyr sta-tymu nustatyt param vaikams.

    Austrijoje tokiu atveju tvas savo vai-kui moksleiviui turi mokti 300400 eur

    kas mnes. Kai kurie tvai galvoja: Lietu-va pigesn alis, taigi 50 eur pakanka.

    Turjau tris bylas, kai tv advokatai aikino, kad Lietuvoje gyventi pigu, visos sumos nebtina mokti. Es 400 eur Aus-trijoje tas pats, kas 50 eur Lietuvoje. Lai-mjome teismas pareigojo mokti po 300 eur. Dabar juokinga pamiau Maximos buklet ir parodiau Austrijos teisme, kiek i ties kainuoja pragyventi. Vienas 8-metis berniukas mgo valgyti aldyt pic jos kaina Lietuvoje tokia pat kaip Austrijoje.

    Atstovauja nans piramids bylojeBene didiausioje U.Salburgui tekusioje byloje fi gruoja apie 500 lietuvi. Austri-joje dar 1999 metais steigta investavimo bendrov net Lietuvoje kviet investuoti pensij fondus, viliojo didelmis pensijo-mis ateityje. Kitaip tariant, tai buvo fi nan-s piramid, primenanti lietuviams puikiai inom Rusijos bendrov MMM.

    Nusikaltliai vog pinigus i lietuvi. Tai buvo viena didel apgavyst. Austrijoje kilo didelis skandalas, nes kompanija 2006 metais lugo. Nukentjo tkstaniai mo-ni, tarp j 500 lietuvi ir 2 tkst. vokiei.Jie tiesiog prarado pinigus. Kai kurie lietu-viai kreipsi Usienio reikal ministerij, praydami isiaikinti, kas nutiko su j pi-nigais. Praymas buvo perduotas ambasa-dai. Surinkau visus lietuvius, apie 2 tkst. austr ir Austrij padavme teism.

    Tai buvo Finans ministerijos priirin-ios institucijos kalt. Ji jau seniai turjo pastebti, kad veikia tokia apgaulinga sis-tema. Byl laimjome ir Austrija buvo pa-reigota sumokti kompensacijas visiems, kurie buvo investav 19992006 metais. Taiau byla dar tsiasi, nes valstyb su tuo nesutinka. Tikiuosi, kad mons gals at-gauti pinigus.

    Su Lietuva susiejo meilA iek tiek kalbu lietuvikai (i fraz jis itaria sklandia lietuvi kalba, aut. past.). Beveik 4 metus gyvenau Lietuvo-je. Atvaiavau pabaigs studijas ir gijs iek tiek praktikos Austrijoje. Mokiau Eu-ropos Sjungos teiss Kaune, vliau persi-kliau Vilni, kur dirbau Europos Komi-sijos atstovybje.

    Mano mona lietuv, visi trys vaikai kalba lietuvikai. Daug suprantu, bet pa-iam kalbti sunku. Vaikai kartais kalbasi lietuvikai tarpusavyje, galvodami, kad j nesuprantu. O kai suvokia, kad suprantu, patiria ok, juokiasi teisininkas.

    Lietuvos garbs konsulas Austrijoje U.Salburgas negaili nei laiko, nei jg paddamas lietuviams.

    L.Balandio nuotr.

    Garbs konsulas i meilsJis imasi atsakomybs sprsti lietuvi, kurie patenka keblias situacijas ar dl savo, ar dl kit moni kalts, problemas.

    iuo metu Lietuva turi 170 garbs kon-sul 74 alyse. Daugiausiai j yra JAV atuoniolika, Italijoje ir Norvegijoje po atuonis, Vokietijoje septyni, Danijoje ei.

    Garbs konsulus Lietuva yra paskyrusi ir tolimose valstybse Kazachstane, Indi-joje, Piet Korjoje, Singapre, Tailande, Kolumbijoje, Urugvajuje, Libane, Sirijoje, Nigerijoje, Piet Afrikos Respublikoje.

    Siekiama turti garbs konsulus tose valstybse ir regionuose, kuriuose Lietu-va neturi diplomatinio atstovavimo, bet alies verslininkai turi ekonomini inte-res, yra didels lietuvi bendruomens, gausiai lankosi turistai, kuriuose nelaims itiktiems Lietuvos pilieiams gali prireikti konsulins pagalbos.

    Garbs konsulai prisideda prie dviali santyki pltojimo, stiprina ekonominius ir kultrinius valstybi ryius, padeda ne-laim patekusiems Lietuvos pilieiams. Savo veikl jie nansuoja ir konsulatus i-laiko patys.

    Dl to skiriant garbs konsul yra verti-namos jo galimybs atstovauti Lietuvai, rengti valstybines ventes, Lietuvos kul-tros ir verslo pristatymo renginius ir ki-tas jam paskirtas funkcijas.

    Garbs konsulu skiriamas asmuo turi pasiymti organizaciniais ir diplomatiniais sugebjimais, bti nepriekaitingos reputacijos, nuolat gyventi priimaniojoje valstybje, savo veikla neprietarauti Lietuvos interesams.

    Lietuvos garbs konsulai

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.14 | Mano pasaulis

    Nemokama kelione tolimj Lotyn Amerik ir greitu udarbiu u pargabent krovin susigund lietuviai paaukoja laisv, o kartais ir gyvyb. Lengvatiki laukia itin pavojingas narkotik kurjerio darbas, kurio baigtis beveik visada vienoda: ilgi metai u grot.Egl [email protected]

    Kai lietuvis klina Peru pareignams, pir-miausiai apie tai suino ir su nelaimliu su-sisiekia ms alies garbs konsulas ioje valstybje Eduardo Pakeviius Velarde. Jei leidia galimybs, jis aplanko sulaiky-tj, padedamas advokato seka bylos eig, neumirta kalint nuteistj, bendrauja su j eimos nariais.

    Pasak E.Pakeviiaus Velarde, kelet met vis blogjusi statistika dabar rodo gerjani situacij. Dar neseniai skam-buio dl eilinio sulaikymo jis sulaukdavo kas tris keturias savaites, dabar kas du ar tris mnesius.

    Labai tuo diaugiuosi. Lietuvi maja, bet, pavyzdiui, ispan ir lenk daugja, pasakojo garbs konsulas. Dabar Peru u grot laikomi 27 lietuviai, skaitant keturias merginas. Tiesa, viena pavasario pabaigoje turjo bti paleista, bet prie kelias savai-tes sulaikytas dar vienas mogus.

    Dvi merginos neseniai kliuvo pareig-nams Kuske, u valandos skrydio nuo Li-mos. Ten gyvena viena lietuv. Nusiuniau jai laik ir perspjau pareignus, kad mo-teris apsilankys mano vardu. Kai tik griu, skrisiu Kusk, nueisiu kaljim ir pasii-rsiu, kuo galiu toms merginoms padti.

    Lidna statistikaVasar Vilniaus miesto meras Artras Zuo-kas socialiniame tinkle paskelb sulauks buvusio savivaldybs darbuotojo pagalbos praymo. Jo dukra su drauge buvo sulaiky-tos Kusko oro uoste, nes gabeno nar-kotines mediagas.

    Merginos es keliavo Lon-don, bet atsidr Lotyn Amerikoje. Kaip vliau pa-aikjo, lietuvaits, jau besi-ruousios iskristi i Kusko, la-gaminuose turjo daugiau nei kilogram kokaino.

    2010-j saus buvo sulaiky-ti trys narkotikus gaben lietuviai. Limos oro uoste tarim sukl keleiviai, sigij bilietus iki Amsterdamo, buvo per-viesti rentgenu. J skrandiuose aptikta 2 kg kokaino.

    Metais anksiau tame paiame oro uoste kliuvo devyni usienieiai ir keturi Peru pi-lieiai, kurie Ispanij gabeno daugiau nei 33 kg kokaino. Jis buvo slepiamas kapsu-lse, organizme, suvenyruose. Tarp sulai-kytj buvo vienas lietuvis, pas kur rasta 160 kapsuli.

    2008 met gruod kovos su narkotikais skyriaus pareign rankas pateko jaun lietuvi pora su beveik 5 kg narkotik. Jie ketino per Amsterdam vykti Ryg.

    Susigundo lengvais, bet rizikingais pinigaisAnot E.Pakeviiaus Velarde, tapti narko-tik pervejais lietuvius ir kit tautybi mones sugundo be proto rizikingi, nors i pairos lengvi pinigai. Suimtieji da-niausiai pasakoja t pai istorij apie juos pasamdiusius, bet apgavusius narkotik prekeivius.

    ie pasilo kelis tkstanius eur, tiki-na nuskristi Lim paimti lagamino, gr-ti ir pasiimti umokest. Lietuviai gauna lktuvo bilietus ir ikeliauja kone tiesiai Peru ar kitos alies kaljim.

    Kartais narkotikai slepiami pai kurje-ri knuose bna supakuojami prezer-vatyvus, kuriuos vyrai praryja, o moterys slepia maktyje. Prie praryjant 810 nar-kotik kamuoliuk kelias dienas negali-ma nei valgyti, nei gerti. Pasitaiko, kad skrandio sultys paeidia prezervatyv, o perdozavimas nusinea keliautojo gy-vyb. Kadangi gabenama gryna narkotin mediaga, igyventi beveik nemanoma. Neseniai tokios tragikos mirties sulauk vienas lietuvis.

    Policija paprastai informuojama, kad tam tikras mogus gali gabenti narkotik, sui-no jo slaptaviet, gauna bsimo paeidjo nuotrauk. Limos oro uoste bandant veik-ti pasienio patikrinim, prie io mogaus ateina darbuotojas ir paprao parodyti ba-ga arba persiviesti rentgenu.

    Kol pareignai usiima iuo paeidju, kuris danai tra masalas dmesiui nu-

    kreipti, pro al netrukdomas gali pras-mukti tikrasis narkotik kurjeris su ge-rokai didesniu kvaial kiekiu, o lietuvis lieka atpirkimo oiu.

    Smulkiomis uvelmis ioje schemoje tampa vairaus amiaus mons daniau

    jaunimas, greiiau susiavintis lengvu u-darbiu, links rizikuoti, bet pasitaiko ir vyresni.

    Narkotik prekeiviai dairosi menkiau i-silavinusi ir maesnes pajamas gaunan-i moni, bedarbi, kartais asociali ar k tik i kalinimo staig grusi, todl pragyvenimo altinio neturini asmen, daniausiai vyr.

    Tiesa, pastaraisiais metais padaugjo narkotik gabentoj jaun moter. Kartais

    specialiai samdomos nedi-deli vaik turinios poros, kuri praoma pasiimti vai-kus kartu.

    mons verbuojami vai-riais bdais per paintis,

    gerai apmokamo darbo pasilymais, ne-mokamomis kelionmis Lotyn Ameri-k, kartais tartin skelbim pasirodo in-ternete ar ima kalbinti kitose alyse jau sikr lietuviai.

    Lietuvos usienio reikal ministerijoje (URM) dirbani diplomat odiais, tau-tieiai Lotyn Amerikoje negarsja kaip narkotik kurjeriai bendroje statistikoje lietuvi skaiiai atrodo gana kukliai.

    Tiesa, per pareign rankas pereina kiek daugiau lietuvik pas dal j, tik su-klastot, pateikia narkotik perveimo

    organizatoriai. Gav informacijos apie su-laikyt atvykl i Lietuvos, URM ir Bue-nos Airse sikrusi vienintel Lietuvos ambasada Piet Amerikoje ima tikrinti jo duomenis ir kartais nustato, kad tokio mogaus nra.

    adjo deimantus, kio kvaialusIr diplomatai, ir Lotyn Amerikos ali tei-sjai, kurie nagrinja narkotik kurjeri by-las, stebisi nelaimli naivumu.

    Vilties, kad tokie mons nepatrauks pa-reign dmesio, maa. Jie bna sutrik ir vargiai primena keliautojus: i paskos tem-pia naujutlius lagaminus, pateikia pasus, kuriuose beveik nra viz retas mogus, susirengs vien pirmj savo kelioni, traukia tolim emyn.

    Jei ikart neprisipasta, mons pasa-koja maai tikinamas istorijas: es nieko neinojo, iki galo visko nesuprato, buvo apgauti, prarado lagamin ir gavo nauj, vylsi, kad u nedidel kvaial kiek i-vengs atsakomybs, draugo gabenami nar-kotikai atsirado ir jo lagamine, viskas buvo sureisuota, prie tris mnesius sutiktas draugas pasil nemokamai nukeliauti Brazilij. Suimtieji viliasi tokiu bdu ne tik gauti maesn bausm, bet ir ivengti gdos prie artimuosius.

    Pasitaiko, kad nukeliav tolim al ir suinoj, koks darbas laukia, mons atsi-sako udarbio. Jei kreipiasi pareignus, bylose tampa liudytojais.

    Ambasadoje Argentinoje dirb diploma-tai pamena vien madaug 50 met am-iaus lietuv, atkeliavus i Nyderland iki

    Paskutin narkotik kurjeri Lietuvos garbs konsulas Peru E.Pakeviius Velarde nepavargsta rpintis nusikaltusiais ir kaljimus ilgam patekusiais lietuviais.

    Informacija apie konsulin pagalb Lietuvos pilieiams teikiama vis par Usienio reikal ministerijoje tel. +370 5 2362444, [email protected]

  • 2012 m. liepos 27 d. 15min Mano pasaulis | 15

    viltis diplomatai

    Argentinos. Jis su dar vienu mogumi buvo uverbuotas perveti deimantus, u ku-ri kontraband gresia velnesn bausm. Bandydami suklaidinti pareignus organi-zatoriai apgyvendino kurjerius skirtingose vietose, stengsi, kad jie nesusitikt.

    Atjus kelions dienai paaikjo, k i ties teks gabenti. Lietuvis atsisak veltis nusikaltim ir paspruko. Ispanikai ne-mokantis, dokument ir daikt neteks vyras po kelias dienas utrukusi klajoni Buenos Airse iaip ne taip atsidr amba-sadoje. Diplomatai nuve nelaiml pas teisj, kuris narpliojo porininko, sutikusio tapti kurjeriu, byl. Lietuviui buvo skirta

    apsauga, iduoti kelions dokumentai, o artimieji nupirko biliet namo.

    Nei kalbos, nei pinig, nei gyvenimoTurti reikal su teissauga niekada nra malonu, ypa jei problemos ugrina toli-moje alyje, neimanant jos statym, ne-mokant kalbos.

    Lotyn Amerikoje u narkotik gabe-nim gresia maiausiai ketveri metai ne-laisvs. Argentinoje u grot galima ssti net 16 met. Vienas teisjas diplomatams prisipaino: Negailiu i moni ir silau maksimali bausm tai yra smoningas narkotik gabenimas, jie daro didel al kitiems monms.

    Toki byl nagrinjimas teisme pap-rastai utrunka, teismo data paskiriama po met ar net pusantr, nuosprendio reikia laukti dar ilgiau. Vertjas skiriamas tik teismo posdiuose ir per apklausas, o kasdieniame gyvenime u grot norint apsipirkti, pasisksti dl kit kalini el-gesio ar kalinimo slyg mogui reikia manytis paiam. Vietos pareignai ne vi-sada kalba anglikai. Taiau lietuviai grei-tai pramoksta ispanikai ir net bendrau-dami su diplomatais nuolat terpia ios kalbos odi.

    Lietuva ir dauguma Lotyn Amerikos valstybi nra pasiraiusios sutari dl nuteistj perdavimo, todl bausm ten-ka atlikti ten.

    gimtin bt galima praytis tik pasi-baigus teismui ir sulaukus nuteistojo ar jo artimj praymo. ie kartais net nenutuo-kia, koki bd pateko j giminaitis, kuris gdijasi prisipainti.

    Kalbos barjeras tra vienas i daugelio dalyk, kurie apkartina nelaimlio gyve-nim. U grot laukia ne turistins ir net ne lietuvikos kalinimo staigos gyveni-mo slygos: kaljimai yra perpildyti, juo-se trksta net gult ir geresni higienos slyg, klesti reketas, smurtas, prievarta, pavydas ir pyktis.

    mogus lieka visikai vienas svetimoje alyje: j paprastai lanko garbs konsulas ar jo atstovas, galimybs susitikti su arti-maisiais ar gauti siuntinius menkos, lei-diama rayti nebent laikus, susisiekti su Lietuvos ambasada Argentinoje (vienintele Lotyn Amerikoje) ar garbs konsulu. Kali-niai maitinami menkai, papildomai maisto galima sigyti parduotuvlje. Pirkti reikia ir higienos priemones. Dl i ilaid tenka sidarbinti, taiau dl vairi prieasi, pa-vyzdiui, nesant sveikatos paymos, tai pa-vyksta ne i karto. Ambasada gali tarpinin-kauti, kad artimieji jiems pervest pinig.

    Diplomatai gali papasakoti lidn isto-rij ne vien apie tuos, kuri skrandiuose plyta narkotik prikimti prezervatyvai, bet ir nuteistuosius. Vien vyr kaljime pakirto kepen ciroz. Lotyn Amerikoje jis atsidr jau sunkiai sirgdamas. mo-ns priversti sukti galv dl Lietuvoje li-kusi vaik globos. Esant galimybei dip-lomatai stengiasi jiems nuveti spaudos,

    literatros. Kart moteris papra klij. Nors diplomatai nuogstavo, kad ji ketina svaigintis, tikroji prieastis buvo juokin-gai graudi reikjo prisiklijuoti nulus danties kamp.

    Net lygtinai paleistiems lietuviams tenka dar kelet met praleisti ujryje ir nuolat registruotis. ie mons nra laisvi: neat-gav dokument jie negali ivykti i alies, privalo susirasti bst, sidarbinti.

    Lengv pinig nebnaKaip neatsidurti tokioje situacijoje? Vis pirma nepasiduoti vilionms lengvais pinigais, bti atsargiems su atsitiktiniais draugais i Lotyn Amerikos ar net Eu-ropos, silaniais paprast, bet pelning darbel, nemokam kelion iuos kratus tik u lagamino ar paketo pargabenim. Netiesa, kad kontrol Peru, Kolumbijos ar

    Brazilijos pasienio postuose tik simbolin. Vietos policija itin stengiasi kovoti su nar-kotik platinimu. Jei mogus nepanaus keliautoj, skrenda ne verslo reikalais ar dl kitos svarios prieasties, pareignai j stebi atidiai.

    Keliaujanij bagaas tikrinamas itin kruopiai. Iskrendant nekliuv asme-nys gali bti patikrinti nusileid Europoje.

    Suprats, kad turs gabenti narkotikus, mogus turt nedelsdamas atsisakyti ir kreiptis policij. Kilus tarim, tai gali pa-daryti ir giminaiiai. Svarbiausia, kad mo-ns nebt naivs, visada tikrint, k ve-asi, neimt nieko i nepastam moni, net tuio lagamino, pataria diplomatai.

    Jau sulaikyti keliautojai turt parei-kalauti gynjo ir vertjo, prieingu atveju kreiptis ambasad ar garbs konsul, kad patarpininkaut.

    Peru daugjant turist i Lietuvos daugja ir kebli situacij, kurias jie paklina. Gar-bs konsulo E.Pakeviiaus Velarde rpestis ne vien narkotik gabentojai.

    Kelioni agentros, priimanios atvyklius, puikiai ino mane. Kartoju joms: jei tik ko-kios problemos, tegul skambina man ar duoda mano telefon monms. Bna, kad jie pasus pameta. A kelions dokument negaliu iduoti, taiau bendradarbiauju su Vokietijos ambasada. Paskambinu ir jau po pusvalandio mons gauna kelions do-kumentus, taigi, nepraranda skrydio. Vokiei konsul yra labai maloni, daug mums padeda.

    Tokius rpesius ant pei E.Pakeviius Velarde usivert ir Lietuvos garbs konsu-lu prie eerius metus tapo neatsitiktinai. Jo tvas lietuvis. Ms alies pas dabar turi ne tik pats ieivio palikuonis, bet ir jo dukra, ankai.

    Syk turjau reikal Argentinoje, kur gyvena daug lietuvi. Vienas vyras, igirds mano pavard, pasidomjo kilme. Atsakiau, kad lietuvi. Igirds tai, pasak pastantis gar-bs konsul Argentinoje. Netrukus susipainome. Konsulas mane informavo, kad, jei turiu tvo dokumentus, galiu tapti Lietuvos pilieiu. Surinkau reikiamus dokumentus ir gavau pas. Tuomet man pasil tapti garbs konsulu. Nustebau: juk Peru nra joki lietuvi! Bet gal vien dien keliautojams kils problem? Todl mano mona msi r-pintis dokumentais, pateikiau paraik ir po met tapau garbs konsulu.

    Pradjau domtis vairiais dalykais. Suinojau, kad kaljimuose esama lietuvi. Pa-raiau kelet laik su praymais susitikti ir taip sitraukiau proces: pradjau juos lankyti, tvarkyti dokumentus. Tuo usiima su manimi dirbantis advokatas. Kiekvien kart, kai kas nors patenka kaljim, stengiuosi su tuo mogumi susitikti, rpinuosi, kad procesas bt paspartintas. Limoje buvo pastatytas naujas kaljimas. Kadangi jis ne toks perpildytas, pasikalbjau su ministru, kad visus lietuvius ten perkelt. Tai jau padaryta.

    Kartais organizuoju vakarlius. Jei norite atvykti kepsni vakarl, turite nusipirkti bi-liet: u kelnes, bat por, markinius. Visk surenku ir nugabenu kaljim, nes juose esantys lietuviai neturi nieko: nei pinig, nei drabui. Ir daugiau daikt stengiuosi per-duoti, pasakoja daugeliui lietuvi tolimojoje Peru padjs E.Pakeviius Velarde.

    Lietuvos institucijoms apie usienyje sulaikomus pilieius praneama tik esant j sutikimui. Policijos duomenimis, pernai usienyje buvo u ksuoti 127 lietuvi sulaikymo dl narkotik gabenimo atvejai, i viso sulaikyti 176 mons.

    Anksiau ie skaiiai kelet met buvo panas, o vliau nuolat augo: 2003 m. buvo sulaikyta 118 asmen, 2004 m. 99 asmenys, 2006 m. 90 asmen, 2008 m. 140 asmen, 2009 m. 195 asmenys, 2010 m. 203 asmenys.

    Daugiausiai lietuvi Lotyn Amerikos pareignams pernai kliuvo Peru (penki, upernai j buvo atuoni), kuri kartu su Venesuela yra kvaial tiltas Europ. Argentinoje sulaikyti trys mons, Ekvadore penki, nors upernai toki atvej visai nebuvo.

    Upernai lietuviai buvo sulaikyti net tokiuose tolimuose ar retai ms turist lankomuose kratuose, kaip Kinija, Naujoji Zelandija, aliojo Kyulio salos, Grenada, bet vliau geogra ja vl tapo prasta. Daniausiai lietuvius narkotikai klampina Norvegijoje, Vokietijoje, vedijoje.

    Nemaai moni uverbuojami pergabenti kokain i Lotyn Amerikos Nyderlandus, Belgij (ios valstybs laikomos paskirstymo punktais), Jungtin Karalyst. Narkotikai taip pat gabenami Norvegij, Rusij, Baltarusij.

    Lietuvos pilieiai bna tiek sintetini narkotik kontrabandos organizatoriai ar vykdytojai, tiek samdomi kokaino kurjeriai. Pastarj dauguma emigrantai, kuri imtis ios veiklos paskatina ekonomin kriz ir didesnis socialinis paeidiamumas.

    Daugiau kaip pus kontrabandos gabenama automobiliu, tredalis lktuvu. Kas ketvirtas sulaikytasis gabeno kokain, dukart padaugjo haio ir visalio krmo catha edulis, kurio lapai turi stimuliuojant poveik, kontrabandos, bet sumajo vadinamj gyvj kokaino konteineri, kurie narkotikus gabena skrandyje.

    Garbs konsulas lyg greitoji pagalba

    Kas antr dien po vien sulaikyt

    U narkotik kontraband Lotyn Amerikoje kalintiems lietuviams bausm tenka atlikti nepavydtinomis slygomis.

    Nematomas diplomat darbas

    15

    min

    ar

    chyv

    o nu

    otr.

  • 15min 2012 m. liepos 27 d.16 | Mano pasaulis

    Autorizuotos Vasario 16-osios akto kopijos, diplomato ir raytojo Igno einiaus spausdinimo mainl, kuria jis para savo krinius, diplomato Stasio Lozoraiio emlapi kolekcija tai tik keli daiktai i miliniko paveldo, kuris po tempto darbo buvo sugrintas Lietuv.Lauryna Virelinait [email protected]

    Usienio reikal ministerijos (URM) amba-sadorius archyv klausimams Vytautas a-lys, beje, nuo rugpjio pradios paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje, viliasi, kad tai tik pradia.

    Dl vairi istorijos peripetij lietuvi-kos kilms dokumentai pasklido po vis pasaul, o susigrinti prarastas verty-bes tapo tikru ikiu Lietuvos diploma-tams, archyvarams ir akademinei bendruo-menei.

    Netiktas radinys Per pastaruosius kelet met ioje srityje vyko proveris Lietuv buvo pargaben-tas labai vertingas paveldas.

    spding eksponat esama pernai Lie-tuv baigtame atveti Lietuvos usienio reikal ministro, diplomato S.Lozoraiio, jo eimos ir pasiuntinybs Romoje archyve.

    Jame ne tik dokumentai, bet ir pasiunti-nybs baldai, brangi emlapi kolekcija, apdovanojimai, milinika biblioteka, uni-kalios fotografi jos, net ginklai.

    Anot V.alio, S.Lozoraiio archyve buvo rasta dokument, apie kuri egzistavim niekas n nenuman. Pavyzdiui, diploma-to, Nepriklausomybs Akto signataro Jur-gio aulio ataskaita apie pokalb su Juzefu Pilsudskiu.

    Paaikjo, kad J.aulys i Kauno slapta buvo atvyks Vilni susitikti su J.Pilsudskiu ir vliau para daugiau kaip 30 puslapi ra-port apie tarp j vykus pokalb. is uni-kalus dokumentas atsidr S.Lozoraiio archyve, o iandien tyrintojai jau gali su-sipainti su juo Centriniame valstybs ar-chyve, teig ambasadorius.

    Archyvas turjo bti sunaikintas V.alio teigimu, pernai Lietuv grinto raytojo ir nepriklausomos Lietuvos diplo-mato I.einiaus archyvas neturjo ilikti prie kar jis buvo gavs nurodym visk sunaikinti.

    I.einius isiunt telegram Kaun, ku-rioje prane, jog sudegino dokumentus, i telegrama yra ilikusi. Bet i ties jis archy-vo nesunaikino, j saugojo I.einiaus eima.

    Nacionalinio vedijos archyvo spren-dimas grinti Lietuvai I.einiaus archyvo originalus yra beprecedentis. U tai reikia padkoti tuomeiam ms alies ambasa-doriui vedijoje Remigijui Motuzui, jis at-liko milinik darb, teig V.alys. Su-prantame, kad vedijai is archyvas reikia nedaug, o mums jis didels verts doku-ment komplektas. Tai yra tarpvalstybins reikms vykis, sukrs gra precedent.

    I.einiaus archyve taip pat ne vien do-kumentai, Lietuv parkeliavo spausdinimo mainl, kuria jis para savo krinius, net puikios bkls lagaminas, su kuriuo dip-lomatas 1915 metais atvyko Stokholm.

    Anot V.alio, bt galima padkoti ir Ka-nados vyriausybei, kurios sprendimu Lie-tuv grinti Lietuvos generalinio konsulato

    archyvai. Abu ie atvejai dokument gr-imas i vedijos ir Kanados liudija, kad pasaulis keiiasi, alys geba bendradarbiauti ir ioje srityje.

    Kartais atgauti dokumentai atrodo lyg Dievo dovana, nes nesitiki, kad jie bus ras-ti, sak ambasadorius.

    Taip buvo su Lietuvos pasiuntinybs Pa-ryiuje dokumentais, kurie atsidr pas bu-vus pasiuntinybs patarj, gars Lietu-vos raytoj bei diplomat Jurg Baltruait. Archyv isaugojo jo eima. Per daugy-b met jie net pamiro, kas tose dse, kurios guli garae. Kai mes jas Vilniuje ati-darme, negaljome patikti, koks turtas grintas Lietuvai. Radome autorizuotas Vasario 16-osios akto kopijas, tarp daikt guljo pomirtin J.Baltruaiio kauk, pasakojo panekovas.

    8 tonos KGB dokument klausim, ar iuo metu su kuria nors alimi deramasi dl archyv grinimo, V.alys ne-atsak. Apie tai garsiai nekalbama, nes is klausimas labai jautrus, paaikino jis.

    Anot ambasadoriaus, daugiausiai i Lietu-vos ivet archyv yra Rusijoje. Mes ino-me, kas buvo iveta: prezidentros, Krato apsaugos ministerijos, Valstybs saugumo departamento fondai, daugelis Usienio rei-kal ministerijos dokument. Lietuvos cen-triniame valstybs archyve yra saugoma labai nedaug Lietuvos pasirayt tarptau-tini sutari.

    V.alys prisimin pirmaisiais Lietuvos ne-priklausomybs metais vyks Rusij, Ulja-novsk, parsigabenti KGB archyv grinti juos leido tuometis Rusijos prezidentas Bo-risas Jelcinas.

    Mes parveme 8 tonas dokument. Jei-gu tuomet su Rusija sutarme dl dalies KGB dokument grinimo, tikiu, kad ateityje sutarsime ir dl kit, ne tokio jautraus po-bdio dokument, vylsi jis.

    V.alio teigimu, nepavykus susitarti dl ar-chyv grinimo, galima tiktis, kad bus leis-ta padaryti svarbiausi dokument kopijas.

    Mus domina ne tik Rusijoje esantys do-kumentai, toki yra ir JAV, Ukrainoje ir net Gruzijoje. Pavyzdiui, diplomato Edvardo Turausko fondas, saugomas Kalifornijos valstijoje. Rus tankams riedant Kaun tuometis URM Politikos departamento di-rektorius E.Turauskas skubiai lagamin

    susikrov ministerijos slaptajame fonde sau-gotas svarbiausias bylas ir paspruko. Po JAV gyvenusio E.Turausko mirties archyv jo mona pardav Huverio institutui. Mes turi-me vilt gauti bent i nepaprastai verting dokument kopijas, kalbjo panekovas.

    Privaiose kolekcijose dideli turtai Niekas negali pasakyti, kokie dokumentai yra atsidr privaiose kolekcijose. Man kolekcinink pasaulis yra maai pastamas, taiau neabejoju, kad j kolekcijose yra sau-gomi dideli turtai, sak V.alys.

    Jis neslepia pasigendantis didesnio vals-tybs dmesio ir paramos, kuri bt skir-ta svarbi dokument, apskritai paveldo, paiekai. Anot jo, daugelis valstybi tam negaili resurs.

    Jeigu norime surasti ar, juo labiau, su-sigrinti nors dal savo prarasto paveldo, jo paiek negalime palikti savieigai, vien Usienio reikal ministerijos rpesiui ar pavieni moni iniciatyvai. Lietuvoje rei-kt sudaryti tikr profesional komand, kuri bent tiksliai nustatyt, ko mes neteko-me ir kur i Lietuvos ivetas paveldas ga-lt bti saugomas. Apgailestaudamas sa-kau, kad is darbas dar nra atliktas iki galo. Netvirtinu, kad ia kryptimi nedirbama, ta-iau aikaus vaizdo dar nra. Manau, kad vluojame, pabr jis.

    V.alys:

    Lietuvoje reikt sudaryti tikr profesional komand, kuri bent tiksliai nustatyt, ko mes netekome.

    Mediokl tik prasidjo

    Po pasaul pasklids Lietuvos paveldas:

    Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamas didiul vert turintis diplomatinis paveldas.

    I.Gel

    no

    nuot

    r.

    i met kovo 1 d. Usienio reikal ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi atidar nuolatin istorin ekspozicij Lietuvos diplomatin tarnyba 19181940 m., kurioje demonstruojami per pastaruosius kelerius metus i usienio susigrinti atstovybi ir diplomat asmeniniai archyvai, dokumentai bei kiti reliktai.

    Parodos atidaryme usienio reikal ministras Audronius Aubalis pabr valstybinio paveldo aminimo svarb ir usimin apie ministerijos formuojamas istorins atminties politikos gaires. Gera politin mintis gimsta ten, kur yra atmintis, todl susigrinti j ir aminti ms valstybs ir visos Europos smonje yra Lietuvos usienio politikos prioritetas, teig A.Aubalis.

    Iskirtin paroda

  • 2012 m. liepos 27 d. 15min Mano pasaulis | 17

    Justinas [email protected]

    Ispanijos ambasadoriui Migueliui Arias Estvezui Lietuvoje patinka viskas maistas skanus, mons draugiki, o klimatas visikai pakeniamas. Ypa ambasadoriui patinka ali mikai, kuri Ispanijoje sunkiai rasi.Prie metus Vilni atsikrausts ambasa-dorius sako, kad jo gimtj al ir Lietuv sieja nemaai bendr dalyk rykiausias i j galt bti nesena nedemokratinio reimo patirtis. Nesvarbu, ar toji sistema yra kairij, ar deinij diktatra. Esm laisvs nebuvimas, sako M.A.Estvezas.

    Jis giria Lietuv u nepaprastai skmin-g demokratizacij, taiau priduria, kad siekiant europini standart, kai kuriose srityse dar reikia dti darbo ypa moter ir seksualini maum nediskriminavimo srityje. Europos Sjunga yra ir vertybi bendrija, todl konvergencija turt vykti ir iuo lygmeniu, sako ambasadorius.

    Prie eerius ar septynerius metus a dirbau su UNESCO, pokalb apie Lie-tuv pradeda M.A.Estvezas. Vilniuje buvo rengiamas Pasaulio paveldo komi-teto suvaiavimas, tad atvykau ia dviem savaitms ir man labai patiko tai, k ia pamaiau. Nusprendiau, kad jei kada nors atsirast galimyb ia dirbti nuola-tos, btinai ja pasinaudosiu. Taip ir pada-riau. Tad kai prie metus atvykau Vilni kaip Ispanijos ambasadorius, jau inojau, kad gyvensiu puikioje vietoje. Pasirodo, neklydau.

    Jau turjote patirti ir lietuvik iem. Taip, bet altis mans negsdina. Jei

    reikt rinktis tarp stingdanio alio ir nepakeliamo kario, rinkiausi alt. Prie alio galima priprasti, o prie aukt temperatr daug sunkiau, ypa jei reikia dirbti. inoma, bnant papldimyje degi-nantis kartis puiku, bet jei tenka sdti biure, a daug mieliau u lango matyiau vsesn or.

    Sakoma, kad ne tik klimatas, bet ir mo-ns Lietuvoje yra gana alti.

    A taip nesakyiau. inoma, jie sant-resni nei ispanai, bet man, ties sakant, lie-tuviai pasirod labai artimi mons, ypa mezgant socialinius ryius.

    Negalvokite, kad Piet Europa labai ski-riasi pietieiai, inoma, atrodo atviri, jie puikiai su visais sutaria, bet perengti j nam slenkst labai sunku. Net jei pasi-kvieia tave sveius, tai greiiausiai tik iskirtinmis progomis. Man lietuviai labai patinka. Palyginti su kitomis alimis ku-ri ia neminsiu Lietuva yra nep