„mano pasaulis“ 2012-12-21

of 20/20
Mano pasaulis | 1 15min | 2012 m. gruodžio 21 d. LIETUVOS ATRAMA PASAULYJE – LITVAKAI GLOBALI LIETUVA: KITOKIE SAITAI SU TĖVYNE GELEŽINKELIŲ PROJEKTAI TAPO SĖKMĖS ISTORIJOMIS NEPARAŠYTA LDK DIPLOMATIJOS ISTORIJA mano pasaulis Metų pabaigos šventės užsienio diplomatams prieškario Kaune ir Lietuvos diplomatams užsienyje neretai virsdavo rimtu darbu. 18–19 psl. Plačiau: 6–8 psl. 10–11 psl. 14 psl. 16–17 psl. Nr. 4/2012 m. gruodis. Specialus „15min“ priedas. Parengta bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija. J.Matejkos pieš. BFL nuotr. BFL nuotr. J.Matejkos pieš. Asmeninio albumo nuotr. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus nuotr. Na N Na Na Na Na Na N ci c ci ci ci ci c ci ci c cion on on on on on o onal al al al al al lin in in in n n nio io io M M M M.K .K .K KČiu iu iu iur rl rl l r r r rlio io o o o ioni ni ni n nio o o o o o o o o o o o o o o da da da d da da da da d d d d d d d d da d da da dail il il il ilės ės ė ė m m m muz uz z z zie i ie e e i ja jau us us nuo uo u tr tr . . DIPLOMATŲ KALĖDOS

Post on 15-Mar-2016

284 views

Category:

Documents

11 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

„Mano pasaulis“ 2012-12-21

TRANSCRIPT

  • Mano pasaulis | 115min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    LIETUVOS ATRAMA PASAULYJE LITVAKAI

    GLOBALI LIETUVA: KITOKIE SAITAI SU TVYNE

    GELEINKELI PROJEKTAI TAPO SKMS ISTORIJOMIS

    NEPARAYTA LDK DIPLOMATIJOS ISTORIJA

    mano pasaulis

    Met pabaigos vents usienio diplomatams priekario Kaune ir Lietuvos diplomatams usienyje neretai virsdavo rimtu darbu.

    1819 psl.Plaiau:

    68 psl. 1011 psl. 14 psl. 1617 psl.

    Nr. 4/2012 m. gruodis.Specialus 15min priedas.

    Parengta bendradarbiaujant su Usienio reikal ministerija.

    J.Matejkos pie.

    BFL

    nuo

    tr.

    BFL

    nuo

    tr.

    J.M

    atej

    kos

    pie

    .

    Asm

    enin

    io a

    lbum

    o nu

    otr.

    Nacionalinio M.K.iurlionio dails muziejaus nuotr.NaNNaNaNaNaNaN cicciciciciccicicciononononononoonalalalalalallininininnnnioioio MMMM.K.K.KK...iuiuiuiurrlrllrrrrlioiooooioninininnio ooooooooo o oooo dadadaddadadadadddddddddaddadadailililililss mmmmuzuzzzzieiieeei jajauusus nuouou trtr..

    DIPLOMAT KALDOS

  • 2 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    2012.12.13 Darb pradjo naujasis Lietuvos usienio reikal ministras Linas Linkeviius.

    PAGALBA GORO PROVINCIJAILietuva kartu su kitomis alimis donormis gyvendino daug svarbi ir kasdien moni gyvenim lengvinani projekt Afganistano Goro provincijoje: Goro centrins ligonins rekonstrukcija, agarano vaik dienos centro statyba. Pasirpinta, kad provincijoje bt steigta pirmoji vieoji biblioteka, 3 maosios vandens elektrins ir net 22 mokyklos. Vienas i projekt buvo skirtas skatinti moter socialin aktyvum imtui moter keturiuose kaimuose buvo surengti kursai, kuriuose jos buvo mokomos skaityti ir rayti.

    Lietuvos indlis, vadovavimas visos pro-vincijos atkrimui ir saugumo utikrinimui yra reikmingas ir mums patiems. Kartu su NATO partneriais Lietuva neleidia siplieks-ti prekybos monmis, ginklais, narkotikais ir terorizmo idiniams ir taip ukerta galimy-b ioms grsmms iplisti Europ.

    2012.04.03 Usienio reikal ministras Audronius Aubalis lankosi Goro provincijo-je, Afganistane.

    NAUJI IR SENI PARTNERIAI2012 m. buvo gilinamas politinis ir verslo dialogas su Japonija, Omanu, JAE, Kataru, Maroku, Mauritanija, Tailandu, Mongolija,

    Vietnamu. Lietuvoje lanksi Kataro verslo ir investuotoj delegacija. Su Omanu apsi-keista aukto lygio URM vizitais su vers-lo, kultros, vietimo ir mokslo institucij atstovais.

    2012.05.08 usienio reikal ministras Audronius Aubalis lanksi Jungtiniuose Arab Emyratuose (JAE), kur ta proga vyku-siame verslo forume kviet investuoti Lie-tuv ir skatino plsti dvial prekyb bei pa-sira susitarim dl oro susisiekimo.

    Lietuva ir JAE turi geras galimybes bendra-darbiauti mokslo, kultros, inovacij, auk-tj technologij, atsinaujinanios energijos ir medicinos srityse. JAE studentai kvieia-mi studijuoti Lietuvoje. Daugelis Lietuvos moni jau gali pasilyti halal maisto pro-duktus tinkamus musulmonams.

    2012.05.10 Vilni atvyko Omano delegacija, vadovaujama ios alies Usienio reikal ministerijos generalinio sekretoriaus Saido Badrobin Hamadobin Hamudo Al Busaidi (Sayyid Badrbin Hamadbin Hamoud Al Busaidi).

    2012.05.10 Berlyne susitiko Lietuvos ir Vo-kietijos usienio reikal ministrai Audronius Aubalis ir Guido Westerwelle.

    Per pastaruosius kelerius metus ypa su-stiprjo Lietuvos ir Vokietijos ekonominis bendradarbiavimas: palyginti su 2008 m., dvial prekyba padidjo 14 proc., ekspor-tas Vokietij iaugo 63 proc., Vokietijos tiesiogins investicijos Lietuvoje padidjo 39 proc., o Lietuvos investicijos Vokietijoje padidjo daugiau kaip 2,5 karto.

    LIETUVOS SAUGUMO UTIKRINIMAS2012 m. ikagoje (JAV) NATO aukiausio lygio susitikime buvo patvirtinti Lietuvai aktuals sprendimai dl neterminuoto NATO oro policijos misijos pratsimo Baltijos alyse, NATO energetinio saugumo centro steigimo Lietuvoje ir ginkluots sigijim kaimyninse alyse stebjimo. itaip globaliu lygmeniu tvirtinti esminiai ms saugumo interesai: NATO gynybos pajgum paketas, pasirengim NATO ali gynybai utikrinanios pratybos, aikus raginimas Rusijai atitraukti branduolin ginkluot nuo NATO ali pasienio.

    Nuotraukoje: NATO ali vadov susitikimas ikagoje. NATO nuotr.

    2012 m. Lietuvoje atidarytas Branduoli-nio saugumo kompetencijos centras, kuris kurtas Valstybs sienos apsaugos tarny-bos Pasieniei mokykloje Medininkuose. Centro tikslas rengti mokymus ir semina-rus branduolinio saugumo ir ypa kovos su branduolini mediag kontrabanda srityse. Siekiama, kad centras tapt regioniniu.

    2012.06.04 Medininkuose esanioje Pa-sieniei mokykloje surengta Branduolinio saugumo kompetencijos centro (BSKC) ati-darymo ceremonija.

    Nuotraukoje i kairs: Valstybs sienos apsaugos tarnybos vadas Vainius Butinas, vidaus reikal viceministras Mindaugas Ladiga, buvusi JAV ambasador Lietuvoje Anne Derse, usienio reikal viceministras Evaldas Ignataviius.

    tvirtinant Lietuvos energetinio saugumo interesus NATO darbotvarkje, prie Usie-nio reikal ministerijos buvo kurtas Ener-getinio saugumo centras Vilniuje. Centras akredituotas kaip NATO energetinio sau-gumo kompetencijos centras (Center of Excellence), pradsiantis veikl 2013 m.sausio 1 d. Centro paskirtis energetini iki analiz, sprendim paieka bei ino-vatyvi energetini sprendim taikymas gynyboje.

    ISTORIN ATMINTIS2012.07.06 Lietuvos usienio reikal vice-ministras Egidijus Meilnas Lenkijoje daly-vavo 79-j Atlanto vandenyn veikusi Lietuvos lakn Stepono Dariaus ir Stasio Girno ties metini renginiuose, kur pri-min lakn ygdarbio reikm, padko-jo j atminim saugantiems lietuviams bei lenkams ir akcentavo abiej taut jaunimo vaidmen puoseljant dvialius santykius.

    2012.07.18 prasminant ikili Lietuvos asmenybi atmint Lietuvoje Senojo Arsenalo kiemelyje atidengta atminimo lenta 18631864 met sukilimo dalyviams.

    XIX a. antroje pusje Senajame arsenale, dabartiniame Taikomosios dails muziejuje, buvo rengtos sukilim malinusi carins Rusijos kazok kareivins. Remiantis atsiminimais, i kareivini kiemelyje, tiktina, buvo iauriai nukankinti sukilimo dalyviai. Nors fakt patvirtinani archeologini duomen trksta, taiau i vieta galt tapti viena i sukilim simbolikai prasminani viet.

    2012-j Lietuvos usienio politikos akcentaiMano pasaulis apvelgia svarbiausius i met Lietuvos diplomatijos darbus bei reikmingiausias iniciatyvas.

    Nukelta 4 psl. >>>

  • Mano pasaulis | 315min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

  • 4 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Jau ne vienerius metus Usienio reikal ministerija yra Lietuvos tremtini kap usienyje tvarkymo projekto Misija Sibiras partner. Lietuvos diplomatins atstovybs usienyje ir LiJOT (Lietuvo jaunimo orga-nizacij taryba) projekt pristato usienio lietuviams.

    2012.08.03 Lietuvos usienio reikal viceministras Evaldas Ignataviius Vilniaus geleinkelio stotyje pasitiko jaunimo pilietikumo ir patriotikumo ugdymo projekto Misija Sibiras dalyvius, Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikoje lankiusius lietuvi tremtini kapavietes.

    2012 m. ministerijos iniciatyva garss Lie-tuvos istorikai Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Min-daugas Tamoaitis, kartu su redakcine ko-legija, kurios sudtyje Raimundas Lopata, Alvydas Jokubaitis, Vytautas Radvilas ir Inga Vinogradnait, pareng nuosekli stu-dij Lietuvos istorija. Leidinyje pateikiama Lietuvos politin istorija nuo valstybs susi-krimo iki alies sijungimo transatlantines struktras 2004 m. Artjant pirmininkavi-

    mui Europos Sjungos Tarybai, knyga bus iversta eias kalbas ir

    iplatinta usienyje.

    NB8 PERSPEKTYVA2012 m. Lietuva skmingai koordinuoja iaurs ir Baltijos ali atuntuko bendra-darbiavimo program (NB8). Lietuvai koordinuojant NB8 darbotvark, sukurtos interneto rubrikos (ministerijos tinklalapyje ir Wikipedijoje), populiarinanios iaurs ir Baltijos ali region.

    2012.09.04 Vilniuje surengtame Lietuvos iais metais koordinuojamo iaurs ir Bal-tijos ali bendradarbiavimo (Nordic Baltic Eight, NB8) usienio reikal ministr susi-tikime aptartos glaudesns partnerysts perspektyvos ir i met bendros veiklos pasiekimai.

    Nuotraukoje i kairs: vedijos, Latvijos, Suomijos, Danijos, Lietuvos, Estijos usienio reikal ministrai Carlas Bildtas, Edgaras Rinkeviius, Erkki Tuomioja, Villy Svndalas, Audronius Aubalis, Urmas Paetas, Islandijos valstybs sekretorius Einaras Gunnarssonas ir Norvegijos usienio reikal ministras Jonas Gahras Stre.

    BALTIJOS ALI VIENYBSudaryti atstovavimo susitarimai su Latvija ir Estija iduodant engeno vizas.

    Pagal 2010 m. sudaryt Lietuvos ir Latvijos susitarim, Lietuva atstovauja Latvijai iduodant engeno vizas Argentinoje, Latvija

    atstovauja Lietuvai Uzbekistane. Pagal 2009 m. sudaryt Lietuvos ir

    Estijos susitarim Lietuva atstovauja

    Estijai iduodant engeno vizas Armnijoje ir Rusijos Federacijoje (Kaliningrade). 2012 m. papildius susitarim, Lietuva taip pat pradjo atstovauti Estijai iduodant engeno vizas Kazachstane (Almatoje), Baltarusijoje (Gardine) ir Rusijoje (Sovetske), o Estija pradjo atstovauti Lietuvai Australijoje (Sidnjuje) ir Rusijoje (Pskove).

    Panaius susitarimus Lietuva taip pat yra pasiraiusi su Austrija, Belgija, Danija, Esti-ja, Graikija, Latvija, Norvegija, Nyderlandais, Pranczija, Slovakija, Slovnija, Vengrija ir Vokietija.

    13 ES valstybi atstovauja Lietuvai iduo-dant engeno vizas 65 vietose. Lietuva ats-tovauja 11 ES valstybi iduodant engeno vizas 24 vietose.

    2012 11 09 Usienio reikal ministras Audronius Aubalis dalyvavo 18-oje Baltijos Taryboje Baltijos Ministr Tarybos ir Bal-tijos Asambljos kasmetiniame bendrame pasitarime, kur Baltijos ali ministrai suta-r stiprinti bendradarbiavim pirmininkavi-mo ES Tarybai laikotarpiu, laikytis bendros pozicijos derybose dl ES biudeto ir patvir-tino sipareigojimus gyvendinti energetikos ir transporto projektus.

    Nuotraukoje: Estijos usienio reikal ministras Urmas Paetas, A.Aubalis ir Latvijos usienio reikal ministras Edgaras Rinkeviius.

    NAUJI RYIAI2012.10.15 Pirm kart Lietuv o cialaus vizito atvyko Monako Princas Albertas II ir princes Charlene.

    Tai pirmasis Monako vadovo vizitas ms alyje. Lietuva diplomatinius santykius su ia valstybe umezg tik prajusi met baland. BFL nuotr.

    163 su tiek valstybi Lietuva iuo metu yra umezgusi diplomatinius santykius. Dvi naujausios Lietuvos partners Sent Kitsas ir Nevis bei Trinidadas ir Tobagas.

    2012.09.26 Usienio reikal ministras Audronius Aubalis su Sent Kitso ir Nevio premjeru Denzilu Douglasu savo vyriausybi vardu pasirao komunikat, kuriuo ir umezgami diplomatiniai santykiai.

    Atkelta i 2 psl. >>>

    Mindaugas Jurkynas, Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto dstytojas

    2013 metais usienio politikos srityje Lietuvos laukia trys svarbiausi ikiai.

    Pirmasis energetinis saugu-mas. Visiems suprantama, jog reikia dti pastangas ir rasti dau-giau politins valios, kad paju-dt elektros tilto, sujungsianio Lietuv su Vakar energetikos sistema, projektas.

    Jei norime pa-statyti Visagino atomin elektri-n bei suskys-tintj duj t e r m i n a l ,

    reikia ir partneri, tad j paieka taip pat taps Lietuvos usienio politikos dalimi.

    Kita sritis Ryt kaimynyst, nes mes, kaip maa valstyb, turime ni, kurioje

    veikiame. Mums reikia nesustoti, nepai-sant to, kad susidariusi padtis

    nra labai palanki. Pavyzdiui, Gruzijoje keiiasi valdia, o,

    tarkime, Ukrainoje vir pamusios politins jgos, palankiai irinios Ru-

    sij, nekalbant apie Balta-rusij, kur kol kas ne-

    matyti joki

    provaisi reiktis demokratijai.Lietuva pakankamai skmingai transfor-

    mavosi i sovietins vakarietik valstyb, tad, nors ir esame ekonomikai silpnesni, savo patirt galime perduoti kitiems.

    Treioji sritis, kurioje reiks padirbti ms santykiai su JAV ir Europos Sjun-gos (ES) valstybmis. i sritis taps ypa svarbi artjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

    Turime galvoti, kokie klausimai kyla ES ir kiek mes, kaip maa valstyb, galime juos traukti savo pirmininkavimo program bei prisidti prie Europos politins ir eko-nomins gerovs.

    Kitmet reikt skirti daugiau dmesio santykiams su Lenkija ir Rusija. Kalbant apie pastarj visi supranta, kad kamuo-lys ne ms pusje, taiau su Rusija reikia bendrauti laikantis savo princip.

    Pavyzdiui, reikalavimas atlyginti oku-pacijos al negali bti nustumtas al,

    taiau, kita vertus, reikia bendrauti, nes Rusija ekonomikai aktyvi valstyb.

    Santykiai su Lenkija priklausys nuo to, k politikai yra pasireng dl j padaryti: galima velninti statymus, kurie pagerin-t Lietuvos lenk integracij, daryti nuo-laidas vietimo srityje, lanksiau vertinti tautini maum nor rayti pavardes ne lietuvikais ramenimis arba leisti gatvi pavadinimus rayti dviem kalbomis.

    Santykiai su ia alimi dabar nra tokie geri, kokie jie buvo prezidentaujant Val-dui Adamkui.

    Pagal Konstitucij, usienio politik gy-vendina prezidentas kartu su Vyriausybe. Prezidents Dalios Grybauskaits atsisaky-mas vykti susitikim su JAV prezidentu Baracku Obama, pareikimas, kad Lietuva netarnaus nei JAV, nei Rusijos interesams, aktyvus CV kaljim iekojimas, mano manymu, neprisidjo prie ms trans-atlantinio ryio.

    M.Jurkynas: Trys svarbiausi darbai

  • Mano pasaulis | 515min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    -ieji:

    DATOS. Iki pirmininkavimo liko 192 dienos.

    TREJETAS. Gruod patvirtinta ES Tarybos darbo programa pirmininkaujant Airijai, Lietuvai ir Graikijai. Vadinamasis Trejetas ES mechanizmui vadovaus pusantr met nuo 2013 m. sausio 1 d.

    BIUDETAS. Lietuvos Vyriausybs patvirtintas biudetas pirmininkavimui siekia 214 mln. lit tiek pat skiria ir 2013 m. sausio 1 dien ES pirmininkavimo vair perimsianti Airija. 2011 m. antrj pusmet pirm kart pirmininkavusi Lenkija ileido beveik dvigubai daugiau 397 mln. lit (115 mln. eur).

    VIETOS. Nacionalin dails galerija, konferencij centras Litexpo ir Valdov rmai taps svarbiausiomis pirmininkavimo susitikim vietomis Vilniuje.

    KOMANDA. ES valstybi atstov posdiams vadovaus 205 pirmininkai, 247 j pavaduotojai i vis Lietuvos valstybini institucij. Jiems talkins 950 ekspert.

    TECHNOLOGIJOS. Pirm kart Vidurio Europoje bus surengta didels apimties informacini technologij konferencija ICT 2013 trij dien renginyje tikimasi sulaukti 4-4,5 tkst. svei.

    KALENDORIUS. Per pirmininkavim Lietuva organizuos 3 tkst. susitikim Briu-selyje ir Liuksemburge, vadovaus daugiau nei 50 formali ir neformali taryb. Jau suplanuoti pagrindiniai ES darbotvarks vy-kiai: Europos Vadov Tarybos, ES Ministr Tarybos, Nuolatini atstov komitet, Po-litinio ir saugumo komiteto posdiai, ne-formals aukto lygio susitikimai. Lietuvoje vyks apie 200 pirmininkavimo rengini, i j 22 aukiausio lygio.

    PARTNERYST. Politikai svarbiausias su Ryt partneryste susijs pirmininkavimo renginys bus ES nari ir Ryt partnerysts ali vadov susitikimas, vyksiantis Vilniuje kit met lapkrit. Ryt partneryst yra vienas i Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. antroje pusje prioritet.

    PARLAMENTAS. Svei antpldiui i usienio ruoiasi ir Seimas. didiausi parlamentin rengin ES reikal parlamentini komitet plenarin posd ketina atvykti per 300 dalyvi.

    PO VIS LIETUV. Usienio sveiai turs galimyb apsilankyti ne tik sostin-je, bet ir maesniuose Lietuvos miestuose. Dal ekspertinio lygio susitikim planuojama rengti Trakuose, Druskininkuose, Klaipdo-je, Kaune ir kituose miestuose. Ketinama ES valstybi pareignams pasilyti painti-nes keliones ir ekskursijas, aplankant Lietu-vos pajr, Dzkijos nacionalin park, Ignali-n, Visagin ir t.t.

    DOVANOS. Nuo seno ES susiformavusi tradicija pirmininkavimo ES Tarybai susiti-kim dalyviams teikti atminimo dovan-les su pirmininkavimo simbolika. Papras-tai sveiams ir aukto rango pareignams dovanojami kaklaraiiai, alikliai, raikliai, bloknotai, USB atmintins, puodeliai ir pan. Pavyzdiui, pirmininkaudama Vengrija

    idalijo 6 tkst. kompaktini disk su kom-pozitoriaus Franko Listo kriniais ir 3 tkst. rubik kubik, o Danija tkstant laikro-di. Lenkai dovanojo porceliano indelius su medumi, o kiprieiai sidabrines seges ir sidabrinius knyg skirtukus. Lietuva taip pat teiks atminimo dovanas kaklarai-ius, aliklius, raiklius ir pan.

    Kipro pirmininkavimo ES Tarybai dovana sidabrin seg. cy2012.eu nuotr.

    KAKLARAIIAI. Kai kurie Briuse-lio eurokratai turi sukaup keli deim-i kaklaraii, gaut i pirmininkavusi valstybi, kolekcijas. Pirmininkaujanti alis paprastai idalija deimtis tkstani i ypating garderobo detali: Danija pasiu-vo 18 tkst., Lenkija 25 tkst., Slovnija 30 tkst., Vengrija 35 tkst. kaklarai-i. 2009 m. pirmininkavusi vedija sil nacionalins vliavos spalv kaklaraiius, dabar pirmininkaujanio Kipro kaklaraiiuo-se matoma toli horizonte vieianti saul, simbolikai sujungianti jr ir dang. Mote-rims paprastai dovanojamos skarels arba alikliai su tokia pat simbolika.

    Danijos pirmininkavimo ES Tarybai kaklaraitis. eu2012.dk nuotr.

    Kipro pirmininkavimo ES Tarybai kaklaraitis. cy2012.eu nuotr.

    TRANSPORTAS. Per pirmininkavim aukiausius ES pareignus ir ES ali vadovus po Vilni veios 180 treios, penktos ir septintos klass BMW automobili. Taip prie skmingo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rengini organizavimui neatlygintai prisids o cialus BMW atstovas Lietuvoje Krasta auto, dar liep su Usienio reikal ministerij pasiras apimtimi ir verte analog neturini paramos sutart.

    Krasta auto generalin direktor Asta Bagdonaviien (kairje) ir URM kancleris Valdas Lastauskas (viduryje) pasirao paramos sutart.

    ATSTUMAS. ES sostin Briusel ir Vilni skiria 1465 kilometrai.

    TERABAITAI. Pirmininkavimo partner Baltic Data Center pirmininkavimo renginiams teiks modernias debes kompiuterijos paslaugas: 6 TB talpos duomen saugyklose gali tilpti madaug 60 mln. tekstini dokument.

    PRADIA. Kit met liepos 5 dien o ciali pirmininkavimo atidarymo vent laukiama atvykstant Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso ir kit EK nari.

    BALSAS. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo Gala koncertas bus surengtas 2013 met rugsjo mnes karalikame Briuselio men centre BOZAR. Koncertuos operos primadona Violeta Urmanaviit-Urmana ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrno. Prestiin koncert sal garsja puikia akustika, joje telpa 2,2 tkst. irov.

    IURLIONIS. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga Belgijoje rengiamas platus Mikalojaus Konstantino iurlionio krybos pristatymas. Gento dails muziejuje bus atidaroma menininko paveiksl paroda, o tarptautiniame Flandrijos muzikos festivalyje skambs jo simfonins poemos.

    KULTRA. Pirmininkavimo metu per 50 Lietuvos atstovybi usienyje pristatys Lietuvos kultros, meno ir verslo laimjimus. Lietuvos kultros pristatymo programoje numatytos vaizduojamj men parodos, kino retrospektyvos, koncertai.

    LIETUVOS ISTORIJA. Keturi istori-kai Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamoaitis para knyg apie Lietuvos istorij. Specialiai

    pirmininkavimui ji bus iversta eias kalbas angl, prancz, vokiei, ispan, lenk ir rus. Didiausi Lietuvos istorijos siunt gaus Nuolatin atstovyb prie Jungtini Taut biuro ir kit tarptautini organizacij enevoje: i viso 510 knyg. Leidinys pasieks ir kitas Lietuvos atstovybes bei vairius informacinius centrus Europoje.

    A. Kulakauskas, M. Tamoaitis, A. Eidintas ir A. Bumblauskas pristat knyg Lietuvos istorija.

    LIETUVIAI USIENYJE. Lietuvos kultr pristatys ir usienyje gyvenantys lietuviai. Pirmininkavimo pabaigos proga Ispanijoje klasikins muzikos koncert rengs ten gyvenanti smuikinink Marija Nemanyt. Danijoje, Estijoje, vedijoje, Norvegijoje skambins Rusijoje studijuojantis jaunasis pianistas Lukas Geniuas.

    UNESCO. Po Europ keliausianioje parodoje Lietuvos enklai UNESCO emlapyje bus pristatomas autentikas ir iskirtinis Lietuvos kultros ir gamtos paveldas. Bus pristatomi ne tik objektai, esantys Pasaulio paveldo srae, bet ir lietuvikos dain ir oki veni tradicijos, krydirbyst, Nesvyiaus bibliotekos kolekcija, Radvil archyvai ir kt.

    TURIZMAS. Planuojama, kad pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvoje apsilankys 2030 tkst. svei.

    PILIETIS. 2013 m. EK paskelb Europos piliei metais. Europos Sjunga per du deimtmeius nemaai nuveik, siekdama Bendrijos pilieiui sudaryti palankesnes kelioni slygas, pigesni telefonini pokalbi i usienio gimtin galimyb bei utikrindama btiniausios sveikatos prieiros garantijas. Kitmet EK skirs dar daugiau dmesio ES piliei teisms ir bandys utikrinti, kad bus panaikintos paskutins klitys, trukdanios pasinaudoti savo teismis usienyje.

    IKIS LIETUVAILietuva 2013-aisiais pirmoji i Baltijos valstybi pirmininkaus Europos Sjungos (ES) Tarybai. Latvijai i pareiga teks 2015, o Estijai 2018 metais.

    Pirmininkavimo metu per 50 Lietuvos atstovybi usienyje pristatys Lietuvos kultros, meno ir verslo laimjimus.

  • 6 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    LietuvaIzraelisPiet Afrikos Respublika. Ar manomas toks ekonominio, mokslinio ir kultrinio bendradarbiavimo trikampis? Pasirodo, taip. Gausi litvak bendruomen tampa vis stipresne jungtimi, pltojant tvarius verslo ir mogikuosius santykius tarp lietuvi ir yd. Dovil [email protected] ir Izrael sieja ypatingi ryiai, ku-riuos lemia bendra abiej taut ei imt met istorija. Lietuvos kultra ir istorija ne-sivaizduojama be didiulio yd bendruo-mens indlio. Nors tarpvalstybinis bend-radarbiavimas skaiiuoja 20met, Lietuvos ir Izraelio dvialiuose santykiuose esminis lis pasiektas tik pastaraisiais metais.

    Turizm pagyvino susisiekimas oru20092012 metais vyko daugiau nei 20 dviali vyriausybinio, parlamentinio ly-gio vizit tai net dvigubai daugiau nei per vis laikotarp nuo diplomatini santyki umezgimo 1992-aisiais. Galiau trej met laikotarp pavadinti dinamik, inten-syvi ir pozityvi santyki pavyzdiu, diaugsi ms alies ambasadorius Izra-elyje Darius Degutis. Tai toli grau ne tik politinmis deklaracijomis grsti vizitai, o apiuopiam naud duodantys valstybi vadov susitikimai, tiesiogiai prisidedan-tys prie ekonomini santyki pltojimo.

    Prekybiniai ryiai tolydio auga: Lietu-vos eksportas Izrael kasmet okteli apie 4050 proc. Puiasi ir turizmo mastai: tu-rist skaiius i Lietuvos Izrael 2011 me-tais sudar 8,9 tkst. 62 proc. daugiau nei 2010aisiais. Didelis pasiekimas yra tai, kad didiausiuose Izraelio laikraiuose

    pasirodo isams straipsniai apie Lietuv ir turizmo galimybes joje.

    Tiesioginis skrydis marrutu VilniusTel Avivas, vykdytas vasaros sezonu, dar la-biau pakurst ir izraeliei susidomjim Lietuva.

    Tikims, kad pavasar skrydis vl bus atnaujintas, nes lktuvai buvo pilni, o bi-lietai greitai iparduodami. Izraelyje daug ieivi i buvusios Soviet Sjungos: jie puikiai prisimena ms kurortus, mgs-ta Druskininkus ir Palang keliauja ei-momis, ilsisi savaitmis. Ir ne tik jie vis labiau susidomi Lietuva: visi izraelieiai mgsta ms kurortus, gamt, nes vasar Izraelyje labai karta, todl jie diaugiasi galdami pabgti gaivi Lietuvos alu-m. Be to, jiems labai svarbi ydikoji is-torijos dalis, kultros paveldas, kur randa Vilniuje, Kaune, kituose miestuose, kalbjo ambasadorius.

    Ne neigti, bet gerbti praeit Sudjus kelias ieivi kartas, skaiiuoja-ma, kad Izraelyje gyvena apie 200 tkst. litvak yd, kurie savo aknis kildina i Lietuvos.

    Tarp j ir tokios visame pasaulyje ino-mos ir unikalios asmenybs kaip premje-ras Benjaminas Netanyahu, kurio senelis kils i Pumpn alia Panevio. Buvu-sio premjero ir gynybos ministro Ehudo Barako senelis gim Pualoto kaime irgi netoli Panevio. Izraelio prezidento Shi-mono Pereso senelis kils i Vyniavos kaimo. Dabar jis yra Baltarusijos terito-rijoje, bet kadaise priklaus Lietuvai, to-dl Sh.Peresas laiko save litvaku. Kitaip tariant, vos ne visi Izraelio vadovai yra litvakai. O jei dar ivardytume kultros, meno, mokslo, verslo pasaulio garseny-bes... sak D.Degutis.

    ie mons ir j aknys es yra puiki ats-pirtis tvirtinti tarpvalstybinius santykius,

    Dovil [email protected]

    Kelion Izrael Vilniaus v. Kristoforo gimnazijos aukltiniams tapo pilietikumo pamoka.

    Vaikus nustebino, kaip puikiai litvakai kalba lietuvikai. Net j vaikai, gim jau Izraelyje, moka ms kalb. Mokiniams tai buvo tarsi kvpimas, kaip mylti savo tvyn. mons, su kuriais susitikome, yra

    Izraelio patriotai, jie didiuojasi, kad j vaikai tarnav Izraelio armijoje, patys yra kovsi miuose, bet irdyje jie neiojasi Lietuv, nes ji j tvik, kalbjo v. Kristoforo gimnazijos mokytojas, kelio-ns Izrael iniciatorius Vytautas Toleikis.

    Kelion buvo suorganizuota padedant Lietuvos ir Izraelio draugysts asociaci-jos Israelita nariams. Kelions po Izrael metu 18 moksleivi, student ir mokyto-j grup i Lietuvos lanksi Jad Vaeme Holokausto tyrim centre ir muziejuje, pasaulio yd diasporos muziejuje Beit

    Vytautas Toleikis:

    Vaikus nustebino, kaip puikiai litvakai kalba lietuvikai. Net j vaikai, gim jau Izraelyje,

    moka ms kalb.

    V.Toleikis diaugsi, kad jo mokiniai Izraelyje gavo ger pilietikumo pamok.

    A.K

    orol

    iovo

    nuo

    tr.

    2011 m. Izraelis buvo 43-ia (0,12 proc. viso Lietuvos preki eksporto) didiausia Lietuvos eksporto bei 53-ia (0,05 proc. viso Lietuvos preki importo) didiausia Lietuvos importo rinka.

    2012 m. sausiorugsjo mn., pa-lyginti su 2011 m. sausiorugs-jo mn., preki eksportas Izrae-l augo 27,4 proc., arba 15,3 mln. Lt, kai bendras Lietuvos preki eksportas augo 10,6 proc. I 2012 m. eksportuot preki Iz-rael net 97,8 proc. buvo lietuvi-kos kilms preki eksportas.

    Preki importas i Izraelio tuo paiu laikotarpiu augo 36,4 proc., arba 11,1 mln. Lt, kai bendras Lietuvos preki importas augo 7,7 proc. 2012 m.

    altinis: V Versli Lietuva inf.

    Lietuvos usienio prekyba su Izraeliu

    saulis

    Ryiai su Izraeliu ir Piet Afrikos Respublika yra didiulis ir dar neinaudotas ms alies potencialas

    Lietuvos atrama

    V.A.Bumelis:

    Ant emocini sait lengviau kloti ir ekonominio bendradarbiavimo pamatus.

  • Mano pasaulis | 715min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    | 7

    iekoti nauj slyio tak, neatrast veik-los krypi.

    Tai svarbu ne tik ekonomikai, bet, svar-biausia, sugriaut tilt tarp abiej taut atstatymui. Nra ko slpti, kad holokaus-to tragedija, vykusi ir Lietuvoje, kai uvo 95 proc. vis Lietuvos yd, tam tikr al-t dvialiuose santykiuose buvo ptusi. Taiau pastaruosius du deimtmeius abi alys ieko bd atstatyti tuos tiltus, su-grinti domjimsi vieni kitais, aiki-no ambasadorius.

    Suadinti pasitikjim ir kilstelti tarp-valstybinius santykius nauj kokyb buvo stengiamasi ne kalbomis, o nuveiktais dar-bais, utikrinant yd kultros Lietuvoje puoseljim.

    Ne neigiant, bet gerbiant ir prisime-nant tragik yd tautos istorij. Neliko nepastebta tai, kad Vyriausyb ir Seimas patvirtino statym dl yd bendruo-meninio turto kompensacijos Lietuvoje, kad buvo isprsti yd senj nipiki kapini paveldo apsaugos klausimai, kad Vilniaus centre buvo atidaryta yd bib-lioteka, kad pradti Didiosios Vilniaus sinagogos atstatymo darbai, visoje Lie-tuvoje rengti ir pltojami tolerancijos centrai. tai Izraelis reaguoja su pagar-ba, dmesingai, utikrino D.Degutis.

    avisi lietuvi pasiekimaisRugsj Vilniuje vykus gyvybs moks-l forum LSB2012, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 verslinink ir mokslinin-k delegacija i Izraelio galima vadinti beprecedeniu istorins reikms vy-kiu dvialiuose santykiuose tai parodo,

    kad Izraelis mato tarpvalstybini san-tyki potencial, o Lietuv vertina kaip partner.

    Izraelio ekonomika diversifi kuota, pa-remta paangiomis technologijomis, la-bai gerai ipltoti hightech, inovacij, mokslini tyrim sektoriai.

    Skaiiuojant pagal gyventoj skaii, Izraelyje yra didiausias start ups skai-ius pasaulyje. Izraelio ekonomika sk-mingai iveng globalins finans krizs kio augimas iliko stabilus.

    Izraelis seniai suprato, kad sutvirtinti alies ekonomik vien ems kio pro-dukcijos nepakaks, todl didiulis dme-sys skiriamas inovacijoms. Moksliniams tyrimams atriekiama net 4,5 proc. alies bendrojo vidaus produkto. ia sugebama inaudoti protin potencial.

    D.Degutis tikino, kad Izraelio moksli-ninkai ir verslininkai avisi lietuvi pa-siekimais biochemijos ir gamtos moksl srityse, auktj technologij sektoriaus pltra.

    Izraelieiams patraukli Lietuvos geog-rafin padtis. Jie mato, kad ms mo-nse dirba kvalifikuoti pasaulinio lygio specialistai ir svarbu, kad esame ES na-riai, kad alia yra didel Rusijos rinka. Lietuva turi labai gerai ipltot infras-truktr: i ia nesunku pasiekti iaurs, Vidurio ir Ryt Europos alis.

    Savo ruotu skatinamas Lietuvos vers-linink domjimasis ypatingais Izraelio pasiekimais auktj technologij sri-tyje. Tai atvira nia ir didiuls verslo galimybs. Siekiama, kad abiej valsty-bi mokslininkai ir verslininkai vykdyt bendrus projektus, kuriems galt bti naudojamos ir ES los.

    Lietuvos ir Izraelio vyriausybs yra pa-siraiusios susitarim dl bendradarbiavi-mo pramonini mokslini tyrim ir eks-perimentins pltros srityse. Remiantis susitarimu iuo metu jau antr kart Lie-tuvos ir Izraelio mons kvieiamos teikti paraikas bendr mokslo ir tyrim projek-t fi nansavimui.

    2011 m. PAR buvo 67-ta (0,05 proc. viso Lietuvos preki eksporto) didiausia Lietuvos eksporto bei 73-ia (0,01 proc. viso Lietuvos preki importo) didiausia Lietuvos importo rinka.

    2012 m. sausiorugsjo mn., palyginti su 2011 m. sausiorugsjo mn., preki eksportas PAR majo 26,5 proc., arba 5,8 tkst. Lt, kai bendras Lietuvos preki eksportas augo 10,6 proc.

    I 2012 m. eksportuot preki PAR net 94,7 proc. buvo lietuvikos kilms preki eksportas. Preki importas i PAR tuo paiu laikotarpiu augo 11,8 karto, arba 98,2 tkst. Lt, kai bendras Lietuvos preki importas augo tik 7,7 proc.

    altinis: V Versli Lietuva inf.

    Lietuvos usienio prekyba su PAR

    Izraelis tai Lietuvos tsinys Hatfutsot Tel Avive, turjo progos i ariau susipainti su kibuc gyvenimo aspektais.

    Izraelis tai Lietuvos tsinys. 200 tkst. i Lietuvos kilusi yd juk tai yra ms mons, sak V.Toleikis.

    Jis atkreip dmes, kad istorini para-leli tarp i dviej taut yra kur kas dau-giau, nei atrodo i pirmo vilgsnio.

    Panaiu metu, kai lietuvi tauta i vals-tietikos pradjo virsti moderni, prasi-djo ir sionizmas. Kita paralel kalba. Lietuviai kultrinms reikmms vartojo lenk kalb, bet gro prie lietuvi kal-bos. Lygiai t pat teko padaryti ydams, kai jie atsigr hebraj kalb, m jos smoningai mokytis, kad ne tik skaityt ventj rat, bet ir buityje vartot. Iki tol mes turjome tik kaime vartojam lie-tuvi kalb, o ydai tik religinje tradi-cijoje, lygino V.Toleikis.

    Izraelyje viej v. Kristoforo gimnazijos mokiniai ir mokytojai susitiko su ambasadoriumi D.Deguiu (antroje eilje treias i kairs).

    URM nuotr.

    MaMano pa

    Nukelta 8 psl. >>>

    pasaulyje litvakai

    D.Degutis:

    Jei kas nors pasaulyje be ms dar taip mgsta altibarius, tai tik PAR litvakai.

  • 8 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Sentimentais paremtos investicijos2012 met sausiobirelio mnesiais Lie-tuvos ir Izraelio prekybos apyvarta siek 82,77 mln. Lt 41 proc. daugiau nei tuo paiu 2011 met laikotarpiu.

    Tiesiogins Izraelio investicijos Lietu-voje sudar 59,52 mln. Lt. Lietuvoje yra investavusi didiausia Izraelio farmacijos bendrov Teva.

    Izraelio valstybs garbs konsulas Lietu-voje, LietuvosIzraelio prekybos rm pre-zidentas, baland i tarptautins generini vaist gamintojos Teva valdomos Lietu-vos biofarmacijos lyders bendrovs Sicor Biotech generalinio direktoriaus pareig pasitrauks verslininkas Vladas Algirdas Bumelis sitikins, kad Izraelio investicij Lietuvoje apimtys augs. Ant emocini sait lengviau kloti ir ekonominio bendradarbia-vimo pamatus. Kai valdai milijardin kor-poracij, investuoti kelis milijonus Lietuv gali vien dl sentiment. Ger pavyzdi jau turime: tai kad ir Deimant muziejus Vilniaus centre, atsirads Izraelio litvako iniciatyva, atkreip dmes V.A.Bumelis.

    Pagaminta Lietuvoje reikia kokyb2011 metais Lietuvos ir Izraelio prekybos apyvarta sudar 123,66 mln. Lt ir, palyginti su 2010 metais, padidjo 56 proc. Valsty-bes skiria 4 tkst. kilometr, todl ekono-minis bendradarbiavimas nra paprastas. Patekti Izraelio rink nelengva, taiau ms verslininkai labai aktyvs ir ran-da savo ni.

    Ypa skmingai keli skinasi Lietuvos maisto pramon: Izraelyje gyvena 200 tkst. litvak ir apie 1,5 mln. ieivi i buvusios Soviet Sjungos, todl paga-minta Lietuvoje izraelieiams reikia ko-kybs enkl.

    Izraelio parduotuvse galima gauti lietuviko fermentinio srio, varks s-reli, Vilniaus majonezo, emaitijos pieno sviesto, Panevio led, vytu-rio-Utenos alaus ir taurij alkoholini grim.

    Labai skmingai eksportuojame baldus, manekenus, juk Lietuvos mon Mane-ken pasaulis yra viena pagrindini ma-neken gamybos moni visame pasauly-je, pasakojo ambasadorius.

    Lietuviai Izraelyje parduoda ne tik mais-to produktus, bet ir baldus, eksportuojama

    chemijos pramons produkcija. Prekybos tinklai ir platintojai labiausiai domisi lie-tuvikais saldainiais, kepiniais, darovi konservais, vairiais padaais, alkoholi-niais grimais, mineraliniu vandeniu. Ypa populiari jaun veriuk msa, vardijo vieosios staigos Versli Lietuva analiti-kas Vadimas Ivanovas.

    Jis atkreip dmes, kad didiausias i-kis eksportui tai konkurencija su y-miai pigesniais produktais i Azijos ali ir danai painios karuto sertifi kato gavi-mo procedros.

    Taiau tikimasi, kad ekonominis bend-radarbiavimas gaus didesn pagreit, mat iemet kio ministerija steig komercijos ata Izraelyje biur.

    Kas pirmesnis, tas gudresnisPastaraisiais metais atsigrta ne tik Izrae-lio, bet ir Piet Afrikos Respublikos (PAR) litvak bendruomen. Vis daniau kalbama apie Lietuvos, Izraelio ir PAR verslo ryi pltr, ypatingas dmesys skiriamas ga-limybms umegzti verslo kontaktus su PAR litvakais.

    Pltojant politinius ir ekonominius san-tykius, labai svarbus faktorius yra mogi-kieji kontaktai. PAR dar ne iki galo atrasta ir neinaudota, bet milinik potencial turinti ms veiklos kryptis, vertino D.Degutis.

    Lietuvos pramoninink konfederacija irgi neabejoja, kad PAR gyvenanti litva-k bendruomen gali tapti ta jungtimi, su kuria umezgus ryius, bt galima sk-mingai pltoti verslo santykius Lietuvai dar nepaintoje emje pieiausioje Af-rikos valstybje.

    Apie tai kalbta Pramoninink konfe-deracijos surengtoje diskusijoje Lietuva

    IzraelisPAR: verslo trikampis. Seminare angin od tars Lietuvos ir Izraelio Pre-kybos rm vykdomasis direktorius Vytis Mackeviius teig, kad PAR viena dina-mikiausi augani ekonomik per pas-tarj deimtmet. Jos rinka didel, taiau Lietuvos verslinink dar visai neityrinta.

    Galima ten eksportuoti, daryti bendrus verslo projektus, galima importuoti i ten ir bti j atstovais. Kas pirmesnis ateis i rink, tas bus gudresnis, lietuvik patarl pritaik V.Mackeviius.

    Jis taip pat pabr, kad sitvirtinus PAR, i alis galt tapti puikiu tramplinu en-giant kit Afrikos ali rinkas. T, kurie band daryti versl su juodja Afrikos da-limi, istorijos yra labiau kaip nuotyki is-

    torijos negu skmingo verslo pavyzdiai. PAR, bdama pati stipriausia Afrikos eko-nomika, jau 20 met skmingai pltojo verslo ryius su visomis Afrikos valstyb-mis, turi su jomis atstovybes, kontaktus, yra pramynusi kelius. Taigi, irint gali-m bendradarbiavim su PAR, turtume atsiminti, kad tai gali bti atspirtis toliau engiant daugel Afrikos respublik, kalbjo V.Mackeviius.

    Emigracij gaubia mitaiApie 80 tkst. PAR yd yra kil i Lietu-vos. Litvakai sudaro beveik 90 proc. visos yd bendruomens. Tai ydai, i Lietu-vos ivyk ekonomins migracijos epocho-je. Vieosios staigos iaurs Jeruzal direktor Anna Avidan yra pastebjusi, kad litvak atsiradimo PAR istorija yra apipinta daugybe mit, kuri dauguma nra teisingi.

    ydai visada turjo pinig, bet sugalvo-jo turti dar daugiau, todl inodami, kad

    PAR yra aukso kasyklos, ten ikeliavo, vien toki mit yra pateikusi A.Avidan.

    Migracija PAR i esms vyko 1920-aisiais. Taip, kaip imtai tkstani lietuvi geresnio gyvenimo vyko iekoti JAV, taip ir ydai laims iekojo svetur. O tai, kad tiek daug j atsidr PAR, nu-lm labiau atsitiktinumas nei dsnin-gumas: kai pirmieji migrantai i Lietuvos pasiek London, kelios didesns yd grups sigijo pigesnius bilietus kelionei laivu PAR, mat JAV bilietai buvo bran-gesni. Nuvyk PAR ir pamat dideles ga-limybes verslui, jie puol skubiai raginti gimines, draugus atvykti. Tokiu bdu i lp lpas tarp Lietuvos yd ir paskli-do garsas apie PAR.

    Svajonse bak prie eeroD.Degutis pastebjo, kad PAR litvak do-mjimasis Lietuva unikalus ir priblo-kiantis: Jei kas nors pasaulyje be ms dar taip mgsta altibarius, tai tik PAR litvakai. Buvau pribloktas juodaods tar-naits rankomis pagamint altibari, bulvi ploktainio, lietuvikai marinuo-tos silks, uvies maltinuk skonio visai toks, kaip ms tv ir seneli.

    Lietuvos ambasada Izraelyje sulaukia PAR litvak uklaus apie turizmo Lietu-voje galimybes.

    Jie nori apirti Lietuv kaip savo se-neli tvyn, klausia, kaip surasti vien ar kit viet, sak D.Degutis. Be to, anot jo, iekoma ne tik savo akn, bet ir bd umegzti verslo santykius.

    Tarp Piet Afrikos litvak yra didiausi pasaulyje kompanij vadovai, Piet Afri-kos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, dei-mant biros vadovas, nacionalinio banko vadovas ir t.t. Mums labai smagu, kad di-diausios Johanesburgo biroje listinguoja-mos kompanijos krjas ir savininkas, val-dantis 14 mlrd. JAV doleri verts imperij, kurioje dirba 120 tkst. moni 26 pasaulio alyse, sigijo mon Kaune, kuri iuo metu pleia savo veikl, kalbjo D.Degutis.

    PAR litvakai savo karjerose yra pasie-k spding auktum, gali gyventi labai plaiai. Kas jiems ta Lietuva? Tai j sene-li em. Turdami milijardines imperijas jie svajoja apie bak Lietuvoje prie eerlio, kur bt kelios vitos, karv. Tai bt to milijardieriaus kampelis jo sielos atgaivai. Jam ia viskas patinka ir oras, ir maistas, neabejojo ambasadorius.

    Atkelta i 7 psl. >>>

    Turdami milijardines imperijas jie svajoja apie bak Lietuvoje prie eerlio, kur bt kelios vitos, karv.

  • Mano pasaulis | 915min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

  • 10 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Egl [email protected]

    Reikia keisti mstym apie emigracij gyvename nebe XX a. pradioje, kai laivo bilietas anapus Atlanto lietuvi eimoms reikdavo isiskyrim visiems laikams. Veriau siekti, kad lietuviai neprarast tvirt ryi su savo alimi bei vieni su kitais, sitikins Kanados karalikajame banko padalinyje Londone dirbantis Daumantas Mockus.

    Lietuvi visur pilnaInvesticij bankininkysts specialistas pas-taruosius dvylika met usienyje moksi, studijavo ir dirbo. Nuo prajusi met lap-kriio buvo Londono Siio lietuvi klubo prezidentas, bet prie kelias savaites pa-reigas perleido teisininkei Ramintai Dere-keviitei. is klubas vienija daugiau nei 60 iame mieste dirbani fi nansinink, teisinink, verslo konsultant, akademi-nio pasaulio atstov.

    Darbo dienai banke danai usitsus iki vidurnakio ar ilgiau, laiko Siio klu-bui daniausiai likdavo tik savaitgaliais ar naktimis. Bet tai atsipirkdavo su kaupu 2007 m. nedidel br lietuvi suvienijs klubas iaugo dvigubai ir sugebjo isiko-voti savo viet Sityje. jo renginius ver-iasi Londono fi nans centro darbuotojai, daug dmesio sulauk susitikimas su eu-rokomisaru i Lietuvos Algirdu emeta.

    Siekdamas telkti lietuvius, kurie dir-ba garsiose tarptautinse kompanijose ar studijuoja prestiiniuose universitetuo-se, skatindamas juos bendradarbiauti su Lietuvos bankuose ir fi nans institucijose dirbaniais tautieiais, D.Mockus kartu su bendramoksliu lietuviu i Bostono kr Wall Street lietuvi klub.

    Lietuvos pilieiams spariai sklin-dant po pasaul, dalyvauti lietuvikoje veikloje darosi vis lengviau. Kai prie dvylika met pirmkart paliko gimtin ir nukeliavo Honkong, su tautieiais D.Mockus ilg laik neturjo jokio tie-sioginio kontakto.

    Dabar lietuvi yra visur: nuo Las Vega-so iki Bondi Beach papldimio Austra-lijoje. Didiuosiuose pasaulio miestuose, kuriuos lietuviai pamg labiausiai, susi-krusios stiprios bendruomens, vyksta renginiai, renkama labdara, vystomi ko-merciniai projektai tarp ali.

    sitraukimas lietuvik veikl reika-lingas ir naudingas patiems emigrantams. Kad ir kokie skmingi, pripainti ar my-limi btume sveioje alyje, retas kuris nort atsisakyti savo tikrojo identiteto, svarst panekovas. Ypa kai iais lai-kais jis nra klitis gyvenime, o atvirk-iai: atveria daugiau galimybi, utikrina vertybin tstinum, emocin komfort, gal gale padaro tave domesniu patiems usienieiams.

    Londonas arti lyg iauliaiD.Mockaus sitikinimu, ilgainiui gri-moivykimo klausim reiks pamirti. Btinyb keisti poir emigracij dar akivaizdesn, kalbant apie lietuvius, pa-birusius po Europos Sjungos alis.

    Juk gyvename ne XX a. pradioje, kai laivo bilietas vien pus u Atlanto ne-pritekliaus ir kar ivargintoms lietuvi eimoms reikdavo garantuot isiskyri-m visiems laikams. Gyvename moder-niame, laisvame pasaulyje, kai prasta

    gyvenam miest, al ar net kontinent keisti kas penket met.

    Rad geresni galimybi mons iva-iuoja, po kurio laiko grta, galbt vl traukia, kur tuo metu domiau, naudin-giau, lengviau ar, atvirkiai, sudtin-giau. D.Mock supantys lietuviai renka-si gyventi ten, kur geriausia gyvendinti profesinius, akademinius ar asmeninius tikslus. Tai gali bti ir Lietuva.

    Londono Sityje dirbantis Daumantas Mockus:

    Lietuvyb emigrant vertyb

    D.Mock galima vadinti tikru pasaulio pilieiu. Bdamas vienuoliktokas jis pa-gal Jungtini pasaulio koled program ivyko mokytis Honkong. Ten moksi kartu su bendraamiais i viso pasaulio. Dabar ioje programoje dalyvauja kaip r-mjas padjo paauglei i vieno Lietu-vos miestelio patekti t pai Honkongo mokykl.

    Studijoms lietuvis pasirinko JAV Masa-isetso valstijoje esant Williams uni-versitet. Dokumentus buvo isiunts keliolika geriausi pasaulio auktj mo-kykl, nepateko tik vien. Buvo stojs Oksford, bet dl palankesni nansini slyg pasirinko Amerik. D.Mockus visa galva nr mokslus ir darb: dirbo uni-versiteto bibliotekoje, dst jaunesniems studentams, priirjo kompiuterius, jo student laikraio nans direktoriaus pareigas.

    Universitete lietuvis laimjo galimyb studijuoti Argentinos sostinje Buenos Airse. ia spjo ne tik mokytis, bet ir sportuoti, pakeliauti po al. Isyk apgy-ns du bakalauro darbus ekonomikos ir ispan kalbos, persikl London ir nuo 2007 m. dirba investicij bankininkysts

    srityje. Prie tai jis por vasar smsi patirties Lietuvos laisvosios rinkos insti-tute ir JAV banke Lehman Brothers.

    Baigs mokslus D.Mockus sidarbino io banko liale Londone. Karjera ia baig-si po 15 mnesi 2008 m. rugsj, kai bankas lugo ir tapo prasidjusios pasau-lins krizs simboliu. Didiausi JAV ban-ko bankrot lietuvis mat i vidaus. Ne-teks darbo, jis nusipirko turistin dvirat ir su biiuliu iskrido JAV, kur tris mne-sius keliavo.

    Grs sidarbino analitiku Nomura In-ternational, o nuo 2009 m. rugsjo yra vyresnysis investicij bankininkas Kara-likajame Kanados banke (Royal Bank of Canada), kuris yra didiausias ioje aly-je. D.Mockus dirba moni susijungim ir sigijim srityje konsultuoja pasaulines kompanijas, kurios nori pirkti ar parduoti kitas mones.

    Nuo rugsjo jis yra vieosios staigos Globalios Lietuvos lyderiai, kuri sutei-kia galimybes verslininkams, politikams, mokslininkams pasinaudoti usienyje be-sitobulinani tautiei patirtimi, iniomis ir kontaktais, valdybos narys, dalyvauja programoje Big Brother.

    Pasaulio pilietis

    D.Mockus:

    Gyvename moderniame, laisvame pasaulyje, kai prasta miest, al ar net kontinent keisti kas penket met.

    D.Mockus Londono Siio lietuvi klubo prezidento pareigas perleido R.Derekeviitei.

    Asmeninio albumo nuotr.

  • Mano pasaulis | 1115min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Kalbkime ne vien tik apie migracijos keliamus ikius, bet velkime ir naujas galimybes, panaudokime usienio lietuvi sukauptas inias ir patirt ms valstybs ateiiai kurti, ragina Usienio reikal ministerijos (URM) Usienio lietuvi departamento direktorius Arvydas Daunoraviius. Migl [email protected]

    iam tikslui gyvendinti ir buvo parengta Globalios Lietuvos programa, kuria sie-kiama telkti ir stiprinti ryius su pasaulio lietuviais, kurti lietuvik tapatum ian-dienos pasaulyje ir alies ateit.

    Vietoj migracijos pavoj galimybsNuo 2010 met valstybs santyki su u-sienio lietuviais politikos formavimas ir jos gyvendinimo koordinavimas, atsivelgiant daugelio pasaulio ali patirt, buvo paves-tas URM. Tai ne tik sumaino biurokratin aparat, bet ir darb su usienio lietuviais leido tiesiogiai traukti ariausiai j esan-ias Lietuvos diplomatines atstovybes, ku-rios savo veikl trauk bendrus su usie-nio lietuviais projektus.

    Lietuvos diasporoje vyksta daug poky-i. Pasaulio lietuvi eima yra gausi ir la-bai skirtinga nuo Sibiro tremtini ir j palikuoni iki Piet Amerikoje jau bema imtmet gyvenani ms tautiei, nuo gilias veiklos tradicijas sukrusi iaurs Amerikos lietuvi iki po Europ patirties ir ini pasisemti pasklidusio ms jaunimo.

    Per 150200 met Lietuva igyveno ke-turias emigracijos bangas. Atsargiais skai-iavimais, u Lietuvos rib gyvena per mi-lijon lietuvi kilms, i Lietuvos kilusi, ry su Lietuva turini moni. Vertinant drsiau, j gali bti iki pusantro milijono. Tarp j Lietuvos piliei yra apie 300 tkst.

    Globalios Lietuvos programa neskir-ta su emigracija susijusioms alies vidaus problemoms sprsti (pagrindinmis emi-gracijos prieastimis laikomas auktas ne-darbo lygis, socialinis nesaugumas, psi-chologinis diskomfortas). Programa yra instrumentas po pasaul pasklidusios lie-tuvi tautos ryiams ilaikyti ir sustiprin-ti, paskatinti ivykusius savo patirtimi ir iniomis dalyvauti valstybs gyvenime.

    Ryiai su usienio lietuviais mezgami ir ilaikomi vairiose srityse (verslo, kultros, mokslo turizmo, sporto politikos ir kt.), to-dl program gyvendina net 13 institucij.

    Esama ne vieno pavyzdio, kai lietuviai ar i Lietuvos kil asmenys aktyviai padjo pritraukti tvyn usienio kompanijas.

    Pavyzdiui, Barclays banko techno-logij centras, greitj siunt kompanija Western Union. Vieno lietuvio usispy-rimas padjo atlaikyti spaudim, kad pas-taroji kompanija nenueit kitur, bet pasi-rinkt Lietuv.

    Profesional tinklasvairi institucij, staig, organizacij ir Pasaulio lietuvi bendruomens atstov parengtos ir Lietuvos Vyriausybs patvirtin-tos Globalios Lietuvos usienio lietuvi

    sitraukimo valstybs gyvenim kri-mo programos gyvendinimui numatyti konkrets tikslai, udaviniai ir priemons jiems pasiekti.

    Ypatingas dmesys yra skiriamas litua-nistiniam vietimui usienyje ir jo plt-rai. iandien daugiau kaip trisdeimty-je pasaulio valstybi veikia daugiau nei 180 lituanistinio vietimo staig, kurios yra aprpinamos mokymo priemonmis, mokytojams sudaromos slygos tobulinti kvalifi kacij. iuose lietuvybs centruose usienyje lietuvi kalbos, istorijos ir etno-kultros mokosi ne vien usienyje gyve-nantys lietuviai, bet ir Lietuvos draugais tap kitatauiai, kurie, pramok lietuvi-kai, net ima mokyti kitus.

    Usienio reikal ministerija kasmet or-ganizuoja lituanistini mokykl mokytoj kvalifi kacijos tobulinimo seminarus. i met spalio mn. tokiame seminare daly-

    vavo daugiau kaip 50 mokytoj i 25 usie-nio valstybi nuo Argentinos ir Kanados iki Sibiro. Usienio lietuviai yra skatinami studijuoti, atvykti stauotes arba main programas Lietuvoje.

    iandieniame globaliame pasauly-je etnikumas, nors ir tebevaidina svar-b vaidmen, nebra vienintelis matmuo, kalbant apie valstybs santyk su diaspo-ra pereinama prie tikslini, pavyzdiui, profesini grupi: neretai mogus dl vai-ri prieasi nedalyvauja bendruomens veikloje, bet yra savo srities profesionalas, pabria savo lietuvik kilm taip gar-sindamas savo krat. Kartais vien ino-mo mogaus pripainimas turint lietuvi-k akn Lietuvos valstybei kuria ymi pridtin vert.

    Be lietuvybs puoseljimo atsiranda ir papildomi bendros lietuvikos veiklos var-dikliai, tokie kaip profesins ar asmenins savirealizacijos siekis. Siekiant paskatinti Lietuvos diaspor sitraukti Lietuvos gy-venim, reikia iekoti ir atrasti naujus me-chanizmus, nes senieji ne visuomet veikia.

    Todl skatintinas yra vieosios staigos (V) Globalios Lietuvos lyderiai Lietu-vos diasporos profesional tinkl krimas. i met pabaigoje i organizacija kartu su Usienio reikal ministerija ir kitais part-neriais idalys apdovanojimus pasaulio lietuviams verslo, mokslo ir meno srityse bei u gyvenimo pasiekimus.

    Plati veiklaVisos valstybs institucijos, kurios msi gyvendinti program, l iai veiklai su-rado institucij vidiniuose biudetuose. Tai graus savanorikumo principo realizavi-mo pavyzdys ir valstybiniame sektoriuje. 2012 m. programai gyvendinti institucijos i viso skyr 9,2 mln. Lt.

    Dalis Globalios Lietuvos programos l yra skirtos vairi projekt gyvendi-nimui tiek bendr su usienio lietuviais, tiek vien j gyvendinamiems. URM kas-met i vairi usienio lietuvi organiza-cij sulaukia apie 200 paraik paremti j inicijuotus projektus. iemet paramos sulauk 97 projektai, pavyzdiui, Lietuvai reikming dat minjimai, ms alies pristatymo usienyje, lituanistinio vieti-mo stiprinimo renginiai.

    Lietuvos Respublikos Vyriausyb iais metais skmingai pradjo gyvendinti nau-j stauoi program Kurk Lietuvai. Joje dalyvaujantys usienyje mokslus bai-g lietuviai gali metams sidarbinti ms alyje imginti jgas trijose institucijose, o atlyginimas jiems mokamas i Europos Sjungos struktrini fond.

    Jau ketvirtus metus rengiamas Pasaulio lietuvi ekonomikos forumas, kuris yra puikus instrumentas pritraukti investicijas Lietuv, traukti Lietuvos verslo diaspor ms alies ekonomin gyvenim.

    Viena skmingiausi iniciatyv galima bt vardyti liep Prien rajone vykus Pasaulio lietuvi jaunimo sjungos orga-nizuot ir daugiau kaip tris tkstanius dalyvi sutraukus Pasaulio lietuvi jau-nimo susitikim, kurio viena i partneri buvo URM. Tai buvo beprecedenio mas-to ir skms renginys, sukls daug teigia-mo urmulio alyje ir usienyje, sulauks aukiausi valstybs pareign dmesio ir suteiks sparnus toliau dirbti atsisukus veidu Lietuv.

    Bet ar juos ikart dert kategorizuo-ti kaip sugrusius? retorikai klau-s panekovas. Juk retas ino, kur bus po deimties met. Gal gyvendinus tuo metu jam ar Lietuvai nauding verslo arba asmenin projekt, vl atsiras galimyb tobulintis kitur. Ar vl keisime jo etike-t ivyklio? Juk ne viskas tik juoda ir balta.

    Jo manymu, iauliuose augs, bet Vilni studijoms ir darbui pasirinks jaunuolis etikei nenusipelno. Juk kelion tarp i miest maina trunka 2,5 val. kiek skry-dis i Londono Vilni, net ir kaina itin nesiskiria. Tad kodl Vilniuje apsistojs iaulietis savas, o Londone duon pel-nantis vilnietis jau emigrantas?

    Anot D.Mockaus, veriau stengtis utik-rinti, kad lietuviai neprarast tvirt ryi su savo alimi ir vieni su kitais.

    Pastaruoju metu ioje srityje pasiektas progresas: usienyje gyvenantys lietu-viai aktyviai dalyvauja Lietuvos gyveni-me, yra neabejingi jos politinei, ekono-minei, kultrinei raidai. Palaikyti ryius su giminmis ir draugais, sekti situacij ir pastebti galimybes vl dirbti savo a-lyje vis lengviau.

    88 proc. svetur gyvenani lietuvi domisi vykiais Lietuvoje (seka interneto iniasklaid, gauna ini i artimj, biiuli, socialini tinkl), taiau tik 38 proc. dalyvauja alies vieajame gyvenime (lankosi vairiuose renginiuose, balsuoja rinkimuose, palaiko ryius su tam tikra interes grupe, prisideda prie kultrins veiklos).

    Usienio reikal ministerijos usakymu atlikta apklausa parod, kad devyniems i deimties respondent svarbu ilaikyti lietuvyb. Jie lankosi renginiuose, skaito lietuvikas knygas, dalyvauja bendruomens ar kultrinje veikloje, dirba arba mokosi sekmadieninje mokykloje.

    Du tredaliai moni sitikin, kad klii bendradarbiauti su Lietuva nra, tereikia paiam norti ir rodyti iniciatyv. Tiek pat apklaustj nort, kad atsirast virtuals profesional tinklai, kurie vienyt tautieius pagal interesus ir profesin veikl.

    Daugumos nuomone, Lietuvos inomumas ir patrauklumas j gyvenamoje valstybje yra patenkinamas arba blogas, bet padtis gerja.

    41 proc. moni sitikin, kad prie teigiam pokyi Lietuvoje prisideda btent garsindami jos vard, 29 proc. tai daro namie likusiems giminaiiams teikdami param. Kiti padjo umegzti kontaktus tarp moni Lietuvoje ir savoje alyje, su partneriais gyvendino vairius projektus, dalyvavo diskusijose vieojoje erdvje, investavo Lietuvoje.

    Bendrov RAIT apklaus 353 suaugusius usienyje gyvenanius lietuvius, atsivelgdama j ivykimo al, lyt ir aktyvum bendruomense.

    Daugumai ieivi svarbu ilaikyti lietuvyb

    Globali Lietuva: pasaulio lietuviams telkti ir valstybs ateiiai kurti

    A.Daunoraviius:

    Kalbkime ne vien tik apie migracijos keliamus ikius, bet velkime ir naujas galimybes, panaudokime usienio lietuvi sukauptas inias ir patirt ms valstybs ateiiai kurti.

  • 12 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    2007-j gruodio 21-oji. T dien inyko Lietuv nuo Latvijos ir Lenkijos skirianios sienos. Kartu atsivr galimyb nevaromai keliauti po likusias engeno sutarties valstybes be trukdi, tampos ir laiko gaiimo. Milda [email protected]

    engenas tai vienas skmingiausi Eu-ropos projekt, skirt paprastam mogui, akcentuoja ambasadorius ypatingiems pa-vedimams, bendradarbiavimo su engeno valstybmis koordinatorius Vytautas Gu-daitis. Tai buvo labai novatorikas pro-jektas, nes Europa turjo atsisakyti savo pagrindini saugumo kontrols svert. Tame galime velgti ir humanik mint ukardas ir auktas sienas turi pakeisti bend-ravimas tarp vairi institucij: policijos, muitins, teism.

    Taiau kol Lietuvai buvo udegta alia viesa silieti skming projekt, teko nueiti ilg ir piln iki keli.

    2004 m. gegus 1-j prisijungus prie Europos Sjungos (ES), Lietuvai ir dar devynioms naujosioms narms engeno teisynas (engeno acquis) tapo taikyti-nas, bet neprivalomas. ios valstybs dar turjo rodyti, kad pasirengusios be ilyg taikyti engeno acquis tokiose sri-tyse, kaip iorini ES sien (Lietuvoje tai 1070 km) kontrol, vizos ir migracija, teissaugos struktr bendradarbiavimas, asmens duomen apsauga. Kai atrod, kad iuos tikslus jau pavyko pasiekti, kojos vos nepakio technins klitys.

    Iskirtinis pakvietimas Prie Lietuvos, kaip patikimos ir atsakingos alies, vaizdio prisidjo ir tam tikri tinka-mu laiku padaryti sprendimai. Pavyzdiui, dar 1996-aisiais Lietuva pradjo naudoti tokias viz klijas, kurios atitiko engeno vizos standartus. Tai tapo vienu i ms nacionalini pasididiavim ir savotiku tolesnio ms siekio bei kelio deklaracija.

    Naujj viz klij pasitaik proga pris-tatyti 1997 metais veicarijoje, Brunene,

    surengtame simpoziume. is simpoziumas tapo akademinio engeno forumo, kuris padjo sujungti politik, moksl ir auktj gamybos technologij atstovus, pradia. Tai buvo ir uuomazga bendro dar-bo tarp senj ES valstybi ir bsimj jos nari.

    Bruneno konferencija tapo savotika Lietuvos kelio engen pradia i bsimj ES nari dalyvauti joje buvo pak-viestos tik ekija, Slo-vnija ir Lietuva. Toks pakvietimas reik didel pasitikjim.

    etoji engeno konferencija jau Lietuvoje Pakeliui engeno erdv vieni sunkesni met Lietuvai buvo 20062007-ieji. Tuo metu Usienio reikal ministerijai (URM) reikjo taip paruoti konsulatus, kad jie atitikt engeno standartus, atlikti patalp rekonstrukcijas, garantuoti apsaug, priei-gas prie informacini sistem.

    Kaip tai pavyko padaryti, tikrino engeno vertintoj komisijos. Tikrinamos buvo ir ms pasienio, policijos, konsulini staig pareign inios.

    2007-j liepos mnes Lietuva jau galjo pasidiaugti greitai vyksiania engeno pltra. Lietuvoje buvo surengtas labai svar-bus renginys: etoji engeno konferenci-ja. Joje dalyvavo ne tik Europos, bet ir Ja-ponijos, JAV pareignai. Buvo aptariami tuomet ir ateityje aktuals engeno erdvs valstybi klausimai.

    Informacins sistemos spstai Vis dlto dl netiktai atsiradusi tech-nini klii kilo grsm, kad Lietuva ir

    kitos naujosios ES nars, nepaisant pasi-rengimo, numatytu laiku negals silieti engeno erdv.

    Viena pagrindini priemoni, leidusi panaikinti vidaus sienas, yra engeno informacin sistema (SIS). ia valstybi nari institucijos (policija, pasienieiai, muitininkai, migracijos ir konsuliniai pareignai ir t.t.) keiiasi informacija apie iekomus asmenis, dingusius, pavog-tus daiktus ir pan. Tai svarbus tarptau-tinio bendradarbiavimo instrumentas, leidiantis operatyviai ir efektyviai veikti didelje engeno teritorijoje.

    Iki nauj nari siliejimo, SIS naudojosi 15 ali. Kadangi ios sistemos techniniai pajgumai buvo riboti, pradta diegti ant-

    rosios kartos engeno informacin sistema (SIS II). Taiau visi numatyti darbai nebuvo laiku atlikti.

    Kai engeno pltra subrakjo, labai aktyvi veiksm msi slovnai. Jie gavo vie tuometinio Europos Komisijos vice-pirmininko Franco Frattini patvirtinim, kad, nepaisant visko, Slovnija bus pri-imta engen. Lietuvai ir kitoms alims kandidatms nepriimtin situacij padjo

    isprsti Portugalija. i alis pasil laikin alternatyv pritaikyti tuo metu veikusi engeno informacin sistem, kad ja galt naudotis ir daugiau ali.

    sprendim ES valstybi nari vadovai patvirtino 2006 met gruodio 1415 dieno-mis vykusioje Europos Vadov Taryboje. Gruodio 21-j Lietuva ir dar atuonios ES nars (ekija, Estija, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovnija ir Vengrija) tapo visateismis engeno erdvs narmis.

    Visam engenui viena viza Nuo Laplandijos Suomijoje, iki pieiausio Europos tako Portugalijos v. Vincento kyulio. Tokia beviz erdv po didiausios istorijoje engeno pltros atsivr Lietuvos pilieiams.

    Vis dlto keliaujant btina turti asmens tapatybs kortel arba pas pareignai turi teis dokumentus bet kada patikrinti. Taiau patikrinim sumainta iki minimu-mo jie yra arba prevenciniai ir atsitikti-niai, arba vykdomi gavus teissaugai svarbi informacij.

    Treij ali pilieiams engeno erdvje reikalinga tik viena viza. engeno viz idavimas yra bendrijos, o ne atskir valstybi kompetencija. Taigi engeno susitarimo alys privalo taikyti vienod viz idavimo praktik, harmonizuoti reikala-vimus pateikiamiems dokumentams, imti vienod mokest u praymo nagrinjim.

    Trumpalaiks engeno vizos (i viza yra skirta vykti tranzitu per engeno valstybi nari teritorij arba numatomam bu-vimui joje, kurio bendra trukm nevirija trij mnesi) praymo nagrinjimo kai-na yra nustatyta 2006 m. Europos Parla-mento sprendimu ir 2010 m. patvirtintu

    Lietuva engeno erdvje: engeno sutartis savo vard gavo nuo Liuksemburgo pietiniame pasienyje esanio

    engeno kaimo, kuriame gyvena vos pus tkstanio moni. iame banytkaimy-je 1985 m. birelio 14 d. buvo pasiraytas susitarimas dl bendr sien kontrols panaikinimo tarp penki ali Pranczijos, Vokietijos Federacins Respublikos, Liuksemburgo, Belgijos ir Nyderland.

    Garsioji sutartis pasirayta Mozelio krantinje privartuotame Princesse Marie-As-trid laive. iam vykiui atminti netoli tos vietos stovi paminklas Accord de Schen-gen su paaikinimais penkiomis kalbomis ir istorine nuotrauka, kurioje matyti en-

    geno sutarties pasiraymo akimirka. O laivo jau nebeliko jis supjaustytas.

    Diskusijos dl engeno sutarties prasidjo dar gerokai prie 1985-uo-sius. Tuometinio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio (kancleriu jis buvo

    19821998 m.) kabinete dirbo keletas moni, kurie atvir sien idj pradjo pristatinti kolegoms i kit valstybi. Daugumai j tai atro-d donkichotika svajon. Diskusijos tssi ilgai ir i pradi jose da-lyvavo daugiau valstybi, bet galiausiai liko penkios. Nutarta idj i pradi realizuoti maesnje erdvje, o jeigu ji pasiteisins, i erdv praplsti.

    Netrukus nekontroliuojamo asmen judjimo engeno zona isi-plt iki 15 valstybi prie sutarties prisijung Italija, Ispanija, Portu-

    galija, Graikija, Austrija, Danija (pasirinktinai gyvendina engeno acquis nuostatas), Suomija, vedija ir ES nepriklausanios Norvegija bei Islandija.

    2007 m. gruodio 21 d. prie engeno erdvs prisijung ekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovnija ir Vengrija, o 2008 m. gruodio 12-j veicarija.

    Airija ir Didioji Britanija yra vienintels ES nars, nepasiraiusios engeno sutar-ties, nes ios valstybs nenori visikai atsisakyti sien kontrols. Jos pasirinktinai gyvendina engeno acquis nuostatas, bet yra prisijungusios prie SIS.

    Istorija

    Tokio ilgio yra Lietuvos valstybs siena. 1070 km arba 60 proc. jos yra ir iorin Europos Sjungos siena.

    17622Nuo 2009 m. birelio pabaigos Lietuvos pasus elektroniniu bdu raomi asmens biometriniai duomenys pirt atspaudai. A.Ufarto/BFL nuotr.

    ndro darbi ir

    geno suta

    Dsiu

    1

    pl

    galinuosta

  • Mano pasaulis | 1315min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    penkeri metai laisvo judjimo

    engeno viz kodeksu. Mokestis nustaty-tas atsivelgiant administracinius katus ir siekia 60 eur (apie 207 Lt).

    ES yra sudariusi supaprastint viz idavimo sutartis su kai kuriomis Ryt kaimynmis ir Vakar Balkan alimis (Lietuvai aktualiausi Ryt partneriai Ukraina, Moldova, Gruzija, Rusija). Pagal ias sutartis mokestis u vizos praymo nagrinjim yra sumaintas iki 35 eur (apie 121 Lt). 2013 m. bus siekiama analogik susitarim su Armnija ir Azerbaidanu.

    Atvykti engeno erdv trumpam laiko-tarpiui be viz gali JAV, Australijos, Japoni-jos, Brazilijos, Kanados, Izraelio, Naujosios Zelandijos, Piet Amerikos regiono ir kai kuri kit ali pilieiai.

    Per metus daugiau nei 345 tkst. viz Paraik dl engeno vizos gavimo usie-nieiai turi pateikti tos valstybs, kuri ke-tina vykti, atstovybei. Jei ketinama vykti kelias engeno valstybes, reikia kreiptis tos valstybs, kuri yra pagrindinis kelions tikslas, atstovyb.

    URM engeno skyriaus vedjas Dainius riuba pateikia pavyzd. Tarkime, mogus vyksta mokslin konferencij Vokietijoje, o jai pasibaigus ketina aplankyti tris Baltijos alis. Tokiu atveju paraik jis turi teikti Vokie-tijos viz tarnybai ir nurodyti, kad ketina lan-kytis ir kitose engeno zonos valstybse.

    Bna atvej, kai pagrindin kelions tiksl nustatyti labai sunku mogus planuoja apsilankyti keliose alyse, neiskirdamas n vienos j. Tokiu atveju jis turi kreiptis tos valstybs, kuri ketina atvykti pir-miausia, t.y. kurios teritorijoje kirs iorin ES sien, atstovyb.

    Lietuva 2011 m. idav kiek daugiau nei 345 tkst. trumpalaiki engeno viz. D.riuba prognozuoja, kad iais metais is skaiius virys 2011 m. rezultatus. Aikus lyderis tarp vis engeno ali ambasad, sikrusi Baltarusijos sostinje Minske, Lietuvos ambasada. iais metais ji jau idav beveik 115 tkst. viz.

    Praymo vizai gauti nagrinjimas gali utrukti iki deimties dien. Taiau kar-tais Lietuvos atstovybse Baltarusijo-je ir Rusijoje susidaro eils. Didiausios lapkriio pabaigojegruodio pirmoje pusje ir prie vasaros sezon, kai smarkiai padidja ventines dienas ar atostogas Lietuvoje pra-leisti pageidaujani usieniei skaiius.

    Taip, tai bda, pripasta D.riuba. Bet negalime turti daugiau administracini resurs, negalime pristatyti daugiau pastat, nes visa tai reikt daryti i ms mokesi moktoj kiens.

    Siningiems maesnis patikros barjeras

    Treiosios alies pilieiui pateikus paraik dl engeno vizos, pirminis pa-tikrinimas atliekamas engeno viz tar-nybos bstinje. Tikrinama, ar pilietis vi-sose alyse narse yra pageidaujamas, ar ankstesni apsilankym metu nebuvo nusiengs statymams.

    Nustatyti bendro pobdio reikalavi-mai, kad treiosios alies pilietis logikai pagrst savo atvykimo tiksl, paaikint, kaip atvyks, kur apsistos, ar turi pakanka-mai l deklaruojamam buvimo laikui ir tikslui pasiekti, kada ir kokiu bdu planuoja ivykti.

    Jeigu papraoma, reikia tai rodyti doku-mentais pateikti viebuio, biliet rezer-vacijas, sveikatos draudim.

    io patikros barjero tikslas nelegalios migracijos prevencija. Taip pat atsijoti pikt ksl turinius mones nuo t, ku-rie yra siningi, ir pastariesiems sudaryti kuo geresnes laisvo judjimo slygas visoje engeno erdvje.

    Kartais demonizuojama, kad vizos gavimui keliami nemoniki reikalavi-mai, kad j nemanoma vykdyti. Kad tai netiesa, rodo skaiiai. Pavyzdiui, Lietu-vos atstovybse Baltarusijoje neigiam atsakym dl viz suteikimo vos 0,17 proc. sako D.riuba.

    Prognozuojama, kad ateityje slygos siningiems treij ali pilieiams lankytis engeno erdvje tik gers. mogus gavo vienkartin engeno viz, atvyko, pabuvo ir gro savo al. Vadinasi, kit kart jis gali pretenduoti daugkartin apsilankym, nes per pirm vizit buvo siningas, nekl grsms nelegalios migracijos poiriu.

    Visose engeno susitarimo valstybse iki 2014 m. bus diegta Viz informacins sistema VIS. Tai auktesnio lygio viz idavimo programin ranga, kai kaupi-ami ir biometriniai duomenys ne tik mogaus atvaizdas, bet ir pirt atspau-dai. ie duomenys bus saugomi penke-rius metus.

    Daugiausia viz 2011 m. idavusios Lietuvos atstovybs:

    Ambasada Baltarusijoje 115 705 Konsulatas Kaliningrade 47 805 Ambasada Rusijoje 43 029 Konsulatas Gardine 23 903 Ambasada Ukrainoje 20 027 Konsulatas Sovetske 18 408 Ambasada Kazachstane 11 458

    engeno ali ambasad Minske 2011 m. iduot viz skaiius:

    Lietuvos 115 705 Lenkijos 92 653 Vokietijos 69 516 Italijos 29 400 Estijos 19 766 Latvijos 19 067 Pranczijos 16 260

    Trumpalaiki viz idavimas 2011 m.:

    Lenkija 893 455 Lietuva 340 692 Austrija 270 539 Latvija 156 307 Estija 142 031 Norvegija 138 494 Portugalija 126 513 Danija 84 266 Slovakija 69 681

    Statistika

    Tapus engeno nare ir vykdant bendr engeno viz politik, Lietuvai atsivr didesns galimybs iduodant vizas bti atstovaujamai ir atstovauti kitoms susitarimo valstybms.

    Pavyzdiui, Vokietija atstovauja Lietuvai Alyre, Jordanijoje, Maroke, Peru, Tailande, Tunise, Belgija Burundyje, Kongo Demokratinje Respublikoje, Nigerijoje, Ruandoje, o Lietuva Belgijai ir daugeliui kit ali Rusijoje (Kaliningrade). Taip sutaupoma nemaai l tolimose, egzotikose valstybse Lietuvai bt neracionalu turti savo diplomatin atstovyb, bet taip pat tokiu bdu pageidaujantiems apsilankyti Lietuvoje sudaromos slygos be didesni varg gauti engeno viz Lietuvai atstovaujanioje ambasadoje.

    Priklausymas engeno erdvei reikia ir didesn Lietuvos saugum. Nuolat vyksta engeno viz tarnyb pareign susitikimai, kuri metu aptariamos tiek pozityvios, tiek negatyvios tendencijos konkreiose alyje. Pavyzdiui, dalijamasi patirtimi, kuri draudimo bendrovi iduoti draudimo polisai yra patikimi, t.y. tikrai garantuoja medicinini ilaid kompensavim, kokiais bdais mons atvyksta i treij ali ir t.t.

    Tai prevencins priemons, padedanios sumainti rizikas ir apsisaugoti nuo nepageidaujam asmen.

    engeno pliusai

    Paskutinis vilkikas, kur Latvijos ir Lietuvos pasienyje dar pasitiko ukardos. Lygiai po minuts sigaliojo engeno sutartis.

    Reuters nuotr.

    Lietuvos prisijungimo prie engeno erdvs minjimas Lietuvos

    nacionalinje lharmonijoje, Vilniuje.

    A.Ufarto/BFL nuotr.

  • 14 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Egl [email protected]

    Lietuva maa, bet turinti iskirtin geogra n padt. Dl gerai ivystytos transporto infrastruktros per al kasmet perveama daugyb vairiausi krovini. Dl to darbo gauna Klaipdos valstybinis jr uostas ir alies verslas, o Lietuva minima ir u Atlanto.

    Pasaulis pasikeit. Jis tiesiog tapo maesnis ir labiau susipyns, sak ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausi-mais Vytautas Nauduas.

    Pavyzdiui, anksiau duon nuo pat pa-sto grdo iki ilto kepalo ant stalo paga-mindavo ta pati eima. O dabar iame pro-cese dalyvauja vidutinikai 30 kompanij i deimties ali.

    Lietuvoje transporto sektorius yra gerai ivystytas. Pagal krovini gabenim ge-leinkeliais Lietuva nedaug atsilieka nuo ketvirtos pagal dyd Europos valstybs vedijos.

    V.Nauduo teigimu, transportas yra svar-bi strategin kio aka, daranti didel tak kitiems sektoriams. Kalbdamas apie trans-port, jis iskiria kelis projektus ir vadina juos Lietuvos skms istorijomis.

    Kokia i projekt skms formul? V.Nauduas atsako diplomatikai: Sk-

    ms formuls niekas neino, bet kokia yra neskms formul, visi ino yra iliuzijos, o ne informacija. Mes turime bent kelet faktori skms istorijai sukurti infras-truktr, informacij, iniciatyvas.

    Vikingo keliasKonteinerinis traukinys Vikingas vienas skming projekt pavyzdi. Tai yra Lie-tuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geleinkeli, uosto krovos kompanij ir Klaipdos, Ilji-iovsko bei Odesos uost projektas. Gelein-keliais jis sujungia Baltijos ir Juodj jras.

    Kursuoti Vikingas pradjo 2003 metais. Per 54 valandas traukinys veikia 1734 ki-lometrus. Sunku patikti, bet viso trauki-nio patikrinimas ivykstant ir atvykstant Europos Sjungos pasienio stotyje Kenoje trunka vos pusvaland. Krovini gabeni-mas Vikingu yra iek tiek brangesnis nei jros keliais, taiau apie 30 proc. pigesnis nei automobili transportu.

    2008 metais Vikingas Europos Komi-sijos koordinuojamo PROMIT projekto ty-rime pripaintas gerosios praktikos pavyz-diu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyr apdovanojim nominacijoje Geriausias in-termodalinis transportas ir krovini veimo nuo A iki B paslaug integracija.

    Skm kvp naujiems umojams. V.Nauduo teigimu, tikimasi Vikingo ke-lion prailginti. Prie projekto galt prisi-jungti Turkija, Bulgarija ir Rumunija.

    Kalbama apie Bulgarij ir Rumunij to-dl, kad, jeigu nra kelt, technikai negali-ma isprsti krovini perveimo i Turkijos Ukrain klausimo, tai galima padaryti tik sausuma vaiuojant per Bulgarijos ir Rumu-nijos teritorijas. Tam, kad tarifai bt pa-lanks, o ne pakib vir debes, kad bt galima konkuruoti su krovini perveimais jros keliais, btina, kad tos alys vienaip ar kitaip bt trauktos Vikingo projek-t, sak V.Nauduas.

    Kol kas, labiausia dl kainos, krovinius populiariausia veti jr keliais daugiau nei 90 proc. krovini keliauja laivais.

    Visgi yra ir kit faktori, dl kuri tokie projektai, kaip Vikingas, yra vadinami sk-ms istorijomis. Pavyzdiui, laikas. Jr keliais kroviniai vis dar keliauja pakan-kamai ilgai, todl traukiniai, kuriais veti krovinius yra gerokai pigiau nei automo-biliais arba lktuvais, yra konkurencingi.

    Tiltas tarp Azijos ir Europos2011 met pabaigoje startavo trauki-nys Saul kuris 11 tkst. kilometr marrut KinijaLietuvaBelgija vei-k per 19 par. Pirmasis konteinerinis

    traukinys gabeno 41 jrin (40 pd, 1 pda 0,3048 m.) konteiner.

    Planuojama, kad ateityje konteinerinis traukinys i Kinijos Europ ir atgal kursuos per Klaipdos uost. Nauja traukinio linija Europ ymiai sutrumpina preki trans-portavimo laik. Krovinio gabenimas i Ki-nijos Europ jr keliu utrunka 40 die-n, o Saul Lietuv pasiek per 13 par.

    V.Nauduo teigimu, unikals ir kiti du projektai konteinerinis traukinys Mer-kurijus ir etokaiExpress.

    Merkurijus keliauja i Klaipdos Mask-v, 1397 kilometrus veikia vos per dvi paras.

    Pirmasis traukinio sstatas su 42 konteine-riais plataus vartojimo preki Maskv i-vyko pernai kov.

    Konteinerinis traukinys etokaiExpress vyksta marrutu Varuvae-tokaiKenaMinskasSmolenskas. Viso marruto atstumas 1126 km, kur trauki-nys veikia per 3 paras. Projektas unikalus tuo, kad leidia ivengti vaiavimo pro Bres-t, kur paprastai utrunkama dl muitins procedr.

    Susidomjo amerikieiaiTokie projektai kaip Vikingas, Saul ar kiti, V.Nauduo teigimu, yra komerci-kai pagrsti.

    Be abejons, buvo ir tam tikra politin dimensija, nes buvo btina valdios insti-tucij parama, kad tie projektai sivaiuo-t, sak V.Nauduas.

    Taiau projektai Lietuvai naudingi ne tik fi nansikai. Dl ISAF (Tarptautins saugu-mo paramos pajgos) krovini veimo Af-ganistan per Lietuv, Lietuvos vardas gar-siai skamba ir Jungtinse Valstijose.

    JAV, kitos alys mat, kad patogiausias ir trumpiausias kelias veti krovinius Afga-nistan buvo per Pakistan, bet tas kelias, nors ir tiesiausias, buvo pavojingiausias, kroviniai gadinami, deginami. NATO pra-djo galvoti, kaip diversifi kuoti tuos mar-rutus per centrin Ryt Europ, ir nauji i-kiai pagimd naujas galimybes, sak V.Nauduas. Taip buvo atrastas kelias Af-ganistan per Talin, Ryg, Klaipd.

    Lietuvai svarbu, kad kuo daugiau krovi-ni keliaut per alies teritorij. Nes trans-portas duoda impuls ir visos valstybs ekonomikos vystymuisi.

    Visi keliai veda per LietuvMs alies geleinkeli projektai tapo skms istorijomis

    Pirmasis traukinys Saul i Kinijos Ken pasiek 2011 m. lapkriio 10 d.

    A.Ufarto/BFL nuotr.

    Traukinio Saul marrutas: Chongqing (Kinija) Antverpenas (Belgija), tranzitu per etokus (Lietuva).

    Operatorius UAB VPA Logistics.

    Pristatymo laikas apie 20 par.

    Atstumas 10929 km.

    V.Nauduas:

    Mes turime bent kelet faktori skmingesnms istorijoms infrastruktr, informacij ir iniciatyvas.

    BFL nuotr.

  • Mano pasaulis | 1515min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Lina [email protected]

    Pasaulyje vis daniau registruojami neteisti branduolini mediag prekybos ir kontrabandos atvejai.

    Lietuvos usienio reikal ministerija u-tikrina, kad Lietuva yra maksimaliai ap-sidraudusi nuo grsms tapti koridoriumi tokiai veiklai.

    Lietuva aktyviai dalyvauja ir kitose prog-ramose, siekianiose utikrinti didesn sau-gum pasaulyje.

    Lietuva pasiruousiVien pernai Tarptautins atomins energeti-kos agentra (TATENA) pasaulyje uregist-ravo 147 neteist veiksm su branduoli-nmis mediagomis atvejus. Tokie skaiiai liudija, kad branduolini mediag pateki-mas neteistas rankas yra reali grsm.

    Lietuvos usienio reikal ministerija (URM) taip pat pastaruoju metu m skirti daugiau dmesio masinio naikinimo ginklo neplatinimo klausimams. Baland Lietuvo-je buvo atidarytas Branduolinio saugumo kompetencijos centras, kuriame pareig-nai mokomi aptikti net maiausius nelega-liai gabenam branduolini ir radiologini mediag kiekius.

    Centras veikia labai aktyviai ir vykdo mokymus pirmiausia ms pareignams: pasienieiams, muitininkams tarnyboms, kurios atsakingos u prevencij ir kov su kontrabanda bei gali ukirsti keli bran-duolini mediag prekybai, teigia URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir sau-gumo politikos departamento direktorius Gediminas Varvuolis.

    Lietuva nra tapusi branduolini me-diag kontrabandinink koridoriumi, per ms al tik kart bandyta gabenti bran-duolines mediagas 1993 metais buvo aptiktas tokio tipo pavojingas krovinys. Taiau, pasak URM atstovo, atsipalaiduo-ti jokiu bdu negalima.

    iuo atveju pirmiausia didiausias d-mesys skiriamas prevencijai. Nereikt pamirti, kad masinio naikinimo ginklo mediagos pakanka labai mao kiekio, o pasekms bt katastrofi kos didelei vi-suomens daliai. Todl kalbame apie pre-vencines priemones, kurios bet kuri, net ir hipotetin, grsm minimalizuot, pay-mi URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direk-toriaus pavaduotojas Audrius Aleksand-ras ulys.

    Lietuvai tinkamai pasiruous ukardy-ti galimus nusikaltimus ir apie tai garsiai paskelbus pasauliui, itin maja tikimyb, kad nusikaltliai ms al pasirinks taiki-niu ar tranzito vieta.

    Nauja grsm teroristaiURM pabria, kad branduolini mediag platinimo pavoj dl galimo siekio pasiga-minti branduolin ginkl pasauliui kelia jau

    ne tik Iranas ir apie savo atominius bandy-mus trimituojanti komunistin iaurs Ko-rja, bet ir menkiausiai prognozuojamos ir jokiai kontrolei nepasiduodanios vairios teroristins organizacijos ir nusikalstami susivienijimai.

    Dl to 2010 metais JAV prezidento Ba-racko Obamos iniciatyva Vaingtone vyko pirmasis Branduolinio saugumo virni susitikimas (dalyvavo 47 ali vadovai). Buvo tartasi sutelkti pastangas ir utikrinti, kad mediagos, i kuri galima pagaminti branduolini bomb (plutonis, prisodrin-tas uranas), nepatekt terorist ir kontra-bandinink rankas.

    Vaingtone pasaulio lyderiai vardijo kon-kreius nacionalinius sipareigojimus, sie-kiant garantuoti branduolini mediag apsaug, pvz., atsisakyti prisodrinto urano,

    prisijungti prie svarbi pasaulini bran-duolinio saugumo konvencij, kurti Bran-duolinio saugumo kompetencijos centrus, prisidti prie Branduolinio saugumo fondo, kur administruoja TATENA.

    2012 metais Seule vyko antrasis Bran-duolinio saugumo virni susitikimas, kur pirm kart buvo pakviesta ir Lietuva. Susitikime dalyvavo Lietuvos prezident Dalia Grybauskait.

    Lietuvos diplomatai tikisi, kad prevenci-ni veiksm kovoje su neteistu disponavi-mu branduolinmis mediagomis imsis ir tokios alys, kaip Pakistanas ir Indija, akty-viau programose dalyvaus kaimyn Rusija.

    Rusijoje, ne paslaptis, yra lik tyrim institutai, bandomieji reaktoriai, kita bran-duolin infrastruktra. Kitaip tariant, yra daug rizikos kad tos mediagos gali nute-kti ir patekti blogas rankas, todl Rusi-jai itin aktualu sitraukti i iniciatyv, aikino G.Varvuolis.

    Skminga iniciatyvaBe branduolini ginkl, pasauliui svarbu apsisaugoti ir nuo kitoki masinio naikini-mo chemini, biologini ginkl. Lietu-vai aktualiausias yra paskandint chemini ginkl klausimas.

    Lietuvos iniciatyva 2010 m. Jungtini Taut Generalin Asamblja vienbalsiai patvirtino rezoliucij dl jrose paskan-dintos cheminio ginklo amunicijos povei-kio aplinkai.

    Rezoliucija Lietuva paragino valsty-bes ir tarptautines organizacijas glaudiau bendradarbiauti tarpusavyje siekiant ver-tinti jrose paskandinto cheminio gink-lo keliamas grsmes aplinkai. Tai pirmoji savarankikai pateikta Lietuvos rezoliu-cija Jungtinse Tautose ir vienas geriau-si pavyzdi, kaip maa alis skmingai gali dalyvauti daugiaaliuose forumuo-se, bti pastebima ir skatinti tarptautin

    bendradarbiavim jai aktualiais klausi-mais, teigia G.Varvuolis.

    Dabar Jungtinms Tautoms priklausan-ios alys rengs bendr duomen baz, kurioje bus sukaupta visa informacija apie jrose paskandintas cheminio ginklo tal-pas ir j buvimo vietas.

    Trksta skaidrumoAnot Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direkto-riaus pavaduotojo A.A.ulio, nerim kelia ir skaidrumo trkumas kalbant apie pras-tin ginkluot ir karines pratybas.

    Lietuva aktyviai dalyvauja didel al civiliams darani ginkl tarptautinse naikinimo programose ir viena pirmj regione sunaikino turtas priepstines minas bei savo pavyzdiu paskatino ki-tas alis atsisakyti i ginkl. Be to, Lietu-va informuoja savo kaimynes apie visas alyje vykdomas karines pratybas.

    Tuo tarpu kaimyninje Kaliningrado sri-tyje ginkluots naikinimas vyksta gantinai sudtingai. Rpesi kyla dl Kaliningra-de vykstanio pasenusios amunicijos nai-kinimo j sprogdinant Lietuvos pasienyje.

    NATO turi ivystytas technologijas ir mielai padt Rusijai darbus vykdyti sau-giau. Tikims, kad Rusija atvirai pavelgs NATO geros valios pasilym ir tai bus darbas, kuriame NATO ir Rusija galt bendradarbiauti, viliasi G.Varvuolis.

    Dar altojo karo pabaigoje 1990 m. sude-rta prastins ginkluots Europoje sutar-tis, kuriai Lietuva nepriklauso, iuo metu taip pat neveikia, nes Rusija vienaalikai sustabd savo sipareigojim gyvendini-m, taip pat nutrauk keitimsi informacija pagal dvial su Lietuva sudaryt saugu-m ir pasitikjim skatinani priemon.

    Todl Lietuva stengiasi inaudoti kitas Eu-ropos Saugumo ir Bendradarbiavimo Orga-nizacijos sukurtas skaidrumo priemones inspekcijas, pasikeitim karine informa-cija ir taip didinti tarpusavio pasitikjim tarp kaimynini valstybi.

    Saugus pasaulis ir ms reikalas

    MaMaMMaaMaaMaasisisisisisisisisis nninininininiiniiin oooooooooooonananaannaaikikkkikikkininininnininnimimimimimiiimmmmmo oooooooooo

    gigigiggigiginknknknkknknklllll pppppplilililillititititititittimamamamamamamamamamaaassssssssssdedededededemomomomomomokrkrkrkkk atatatatatattatinininininininniaiaiaiaiaiaiaaiaiammmmmmmmmmmmpapapapapapaasasasasasaulululu iuiuiuiuiuiuiuiiiiiiii kekekekekekekekeeelilililiililililililiaaaaaaaaaaaaa

    viviviissss dididididdididdiididedededededededeeeddeeeeeesnsnsnsnsnsnnsnssnsnnnnsnsnsnsn nneneneneneneeneririrriririiririiriiimmmmmmmmmmmmmm......

    BFBFLBFLBFBFLBFLBFLFLLFLLLLBFL nununnunununuotrotrotrotr..

    A.A.ulys:

    Lietuva siunia signal pasauliui, kad mes esame pasiruo.

    I.Gel

    no

    nuot

    r.

    G.Varvuolis:

    Lietuva reikmingai prisideda prie pastang, kad pasaulyje likt kuo maiau branduolini mediag grsms.

    I.Gel

    no

    nuot

    r.

  • 16 | Mano pasaulis 15min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Rimvydas [email protected]

    Kuriame amiuje diplomato darbas tampa profesija? Kas buvo pirmieji ms karjeros diplomatai intelektualai, nuotyki iekotojai? Lietuva iki iol neturi paraytos LDK dip-lomatijos istorijos. Kodl taip atsitiko, jei altini nors veimu vek? Apie tai ir XVIXVII a. diplomatijos istorij kalbams su profesore Jrate Kiaupiene.

    I atminties pirmiausia iplaukia 1547 metai, kai Mikalojus Radvila Juodasis Vie-n vea 30 000 auksin mirusios didiojo kunigaikio ygimanto Augusto monos Elbietos Habsburgaits kraiio dal, o jam paiam v. Romos imperatorius suteikia Bir ir Dubingi kunigaikio titul. Ar tai sako, kad viena i svarbiausi sostini mums, lietuviams, tuomet yra Viena? K raytumte alia Vienos?

    Nelygu laikas, visada buvo svarbs san-tykiai su Maskva. Ir, inoma, totori ordos. Lenkijos istorikas Dariuszas Kolodziejczy-kas neseniai ileido didiausi tom, kur sudta didioji dalis LDK santyki su toto-riais liudijani diplomatini dokument. Per totorius LDK diplomatai ijo turk Osman imperijos erdv. Nuo XVI a. II puss, kai prasideda karas dl Livonijos, einame ir Baltijos jros diplomatij, kuri be Stokholmo nesivaizduotina.

    Turjome kontakt ir su Pranczija. Kai Abiej Taut Respublikos karaliumi buvo irinktas Pranczijos karaliaus brolis Hen-rikas Valua, pasiuntinybje, vykstanioje Paryi parsiveti valdovo, tarp 11 didi-k yra ir du LDK atstovai: tuomet dar tik dvaro maralas Mikalojus Kristupas Rad-vila Nalaitlis ir Aleksandras Pronskis. Nalaitl lydjo brolis Jurgis ir devyni, A.Pronsk ei bajorai.

    Kunigaikiui Radvilai Vilniuje buvo duota rimta diplomatin uduotis Pran-czijos dvare ne tik odiais deklaruoti, bet ir laikysena rodyti, kad jis atstovauja suvereniai valstybei Lietuvos Didiajai Kunigaiktystei.

    Nors ir labai jaunas, M.K.Radvila sugeba atvykti Paryi anksiau ir gauna audi-encij dvare prie atvykstant visai dele-gacijai. Paryiuje vyksta ginas tarp lie-tuvio ir lenk, nes Nalaitlis nori kalbti Lietuvos vardu atskirai.

    Kaip lietuviams tada atrod Paryius? Nalaitlio ddei Mikalojui Radvilai Ruda-jam Paryius yra ten kiti kratai. Pats Na-laitlis, kuris nors daug keliavo po pasaul, pusbroliui pataria nesisti ten mokytis s-naus. Negatyviai jis kalbjo ir apie Angli-jos karalien, nekaip atsiliep apie Vokie-tij. Ieit, kad Paryius lietuviui XVI a. atrod daug baisesn vieta negu koks Ru-sios ukampis?

    Su Rusios ukampiu Paryiaus nely-giniau. Taiau Paryius buvo sunkus ne tik LDK diplomatams, bet ir daugeliui kit. XVI a. pranczai jau nenorjo kalbti loty-nikai, tarptautins politikos kalba Vaka-ruose, tad vykstant Paryi reikjo mok-ti pranczikai, o LDK mokani i kalb buvo maai, vienas toki buvo Paryi su Nalaitliu vyks A.Pronskis.

    Antra, pakliti Pranczijos valdovo dvar buvo sunku. Nalaitlis 1573 m. rug-pjt sugebjo. Yra iliks tos pasiuntiny-bs Dienoratis, bet jame nra raoma, kokiais jis kanalais pakliuvo pat dvar. Aiku tiek, kad ital kalbos mokjimas lei-do Nalaitliui umegzti gerus santykius su Henriku Valua, kuris silpnai kalbjo lo-tynikai, utat mokjo motinos Kotrynos Medii ital kalb.

    iais laikais dl vienos usienio kalbos ministrams Lietuvoje ikyla problem, o kiek kalb privaljo mokti LDK didikas XVIXVII a.?

    Be gimtosios, mokdavo pagrindines regiono kalbas lenk, rusn, vokiei ir tarptautinio bendravimo kalb lotyn. Chodkeviiai, Radvilos ir kiti LDK didikai siunt vaikus mokytis usien.

    Yra ilikusi laik tiesiog instruk-cij: ir pirmiausia apie kalb imokim. Kalb reikia. 1573 m. prasideda renka-m valdov epocha. 1576 m. Respubli-kos valdovu irinktas Steponas Batoras i pradi lenkikai nemokjo, bendravo tik lotynikai.

    Vienas i toki dvar, kur sisdavo vai-kus mokytis ir Chodkeviiai, ir Radvilos, regis, buvo Prsijos didiojo kunigaikio dvaras, kur i Vilniaus pasiuntiniai pa-siekdavo per 11 dien?

    Taip, Karaliauius dar viena diplo-matijos kryptis. Ypa po to, kai Albrechtas Hohencolernas Kryiuoi ordino valstyb pavert pasaulietine Kunigaiktyste. Pr-sijos valdovas ygimanto Augusto pus-brolis. Su Radvilomis jis susisieja ir per

    reformacij. O Maosios Lietuvos ems ir j gyventojai!

    Dirbo msikai visur, net Londone. Da-bar jau aikja, tiesa, ia jau kalbame apie XVIII a., kad Londone btent lietuviai da-nai atstovavo Abiej Taut Respublikai.

    Per Austrijos Habsburgus LDK diploma-tai susisiekia su Ispanijos Habsburgais. Ap-skritai su Habsburgais tenka dirbti nuolat, nes su jais, kol neimir Jogailaiiai, vis laik vyksta kova dl ekijos ir Vengri-jos sost.

    Be to, pradedant Kazimieru, kiek Jogai-laii mon buvo Habsburgaits. O Rad-vila Juodasis tai ne tik ve tuos 30 000 auksini, bet ir aktyviai dalyvavo perant trei mon ygimantui Augustui pir-mosios monos Elbietos seser Kotryn Habsburgait. Vestuvse per procura jis, atstovavs ygimantui Augustui, buvo sim-bolikai paguldytas alia nuotakos.

    Yra ilik Radvilos laik, kuriuose apra-o, kok siaub jam kl visos tos ceremo-nijos, nes reikjo dar ir okti, o jis visai netroko to daryti. Bet tai buvo to laiko diplomatijos reikalavimai teko j ir mo-kytis, ir laikytis.

    Nuo Kazimiero laik jau inoma Pasiun-tini tarnyba. Kokia ji? Kas dirba ygnais ir pasiuntiniais? Ar tai jau galima laikytis Usienio reikal ministerijos uuomazga?

    Panai dabartin diplomatins tar-nybos organizacija Europoje pradeda for-muotis XV a. antrojoje pusje Italijoje. LDK kancleris, kuris vadovavo kanceliarijai, buvo ir diplomatijos vadovas. ia prasme vienas rykiausi kancleri Leonas Sa-piega. Jis pats buvo patyrs diplomatas, daug kart vainjo Maskv.

    I, kaip dabar sakytume, karjerini diplo-mat, vienas rykiausi buvo i Voluins kils ir dar 1500-aisiais karjer kaip kuklus ratininkas pradjs Boguas Bohovitino-viius, kuris tapo valstybs vyru, raan-iu sutari tekstus. Bdamas iemari ir Daug vietininku, dalyvavo pasiuntiny-bje Maskv. Vliau tapo dvaro maralu, ir toliau dirbo diplomatinje tarnyboje.

    Vienoje pavyko rasti liudijim, kad ir gar-susis Andrius Volanas imperatoriaus dvare versdavo Maskvos didiojo kunigaikio laikus, nes maskvnai juos raydavo tik rusikai, o Imperijos kanceliarijoje XVI a. ios kalbos ir Maskvos realij inov tik-riausiai nebuvo.

    O Mykolas Haraburda? Mykolas Haraburda taip pat profesio-

    nalas. Prie vykstant Maskv M.Hara-burdai bdavo pateikiama, kaip ir kiek-vienam diplomatui, labai daug instrukci-j odiu. Daname laike randi pasakyta: odiais pavesta pasakyti.

    LDK diplomatijos istorija Profesor Jrat Kiaupien:

    J.Kiaupien:

    Visi tyrimai, kuriuos turime, baigiasi ties XVI amiumi. Krvos lietuvikos mediagos neliesta tebeguli archyvuose.

    T.U

    rbel

    ioni

    o/B

    FL n

    uotr

    .

    Vienas pirmj ir rykiausi diplomatijos vadov buvo LDK kancleris Leonas Sapiega.

    Wikipedia.org nuotr.

  • Mano pasaulis | 1715min

    | 2012 m. gruodio 21 d.

    Ir viskas. Jau XVI a. v. Romos imperi-jos diplomatinje korespondencijoje nau-dojami ifrai.

    Kiek inoma, Maskvos valstybje ms nuolatins atstovybs nebuvo. Ar Europos sostinse turjome kak panaaus dabar-tines ambasadas?

    Ambasad uuomazg net Vakaruo-se atsiranda i esms tik XVI a. pradioje. Kalbti apie nuolatines ambasadas galima tik XVIII a., bet vadinti j ms atstovy-bmis nebt tikslu, veik bendra Abiej Taut Respublikos diplomatin tarnyba.

    Vakaruose toki pasiuntinybi, kokios vykdavo Maskv ir i jos, su daugybe do-van, jau XVI a. nebra. Tai rytietikas pa-protys, kai joja labai daug moni, pirk-liai, bajorai, nipai labai marga publika. Maskvnai Vilni, lietuviai Maskv. domiausia, kad Maskvoje pirmiausia ty-rinjamas dovan sraas: ko atve. Ne-patikusi dovan nepriimdavo.

    L.Sapiegos pasiuntinybs 1600 m. ca-ras Borisas Godunovas ilgai nepriima tai jam pirt skauda, tai dar k nors, o pa-siuntiniai, kol laukia, turi gyventi uda-ryti Maskvos pasiuntini namuose. Tada L.Sapiega rao carui, kad dovanos ia gali sudegti, irgai nudvsti. Ir k gi, caras su-prato, kad gali prarasti turt, todl pagrei-tina primim.

    Kaip danai keisdavosi pasiuntinyb-

    mis su Maskva? Po kar? Ne tiktai. Aiku, didiosios pasiunti-

    nybs bdavo siuniamos tada, kai baig-davosi paliaub laikas, o iaip tai nuolat vykdavo apsikeitimai. LDK toki reikal su Maskva turdavo nuolat.

    O kaip su Krymo chanatu, Kazans to-toriais taip pat galiojo maskvnik pa-siuntinybi stilius?

    Taip, tik jos ne tokios pramatnios, kaip didiosios pasiuntinybs Maskv. Bet ir totoriams lietuviai vedavo dovan. Kelions Krym labai rizikingos. Kar-tais pasiuntiniai davo. Apskritai XVI a. diplomat bet kada galjo sulaikyti, api-plti, kalinti, ir taip atsitikdavo ne tik msikiams.

    Pabandytumte nupieti XVIXVII a. lietuvio diplomato portret? Jis turi mokti kalb, imanyti skirtingas kultras, etiket, tai ar jis intelektualas ar vis dlto avanti-ristas, iaip darbo iekantis bajoras?

    Viskas i karto. Be ini, in