psichotronika (2015 - 2016) 2 tomaspsytechnologijos.lt/files1/upload/prezentacijos/darius... ·...

Psichotronika(2015 - 2016)

2 tomas

Darius Mockus

2015-12-29Kaišiadorys

Turinys

1 Kvantinė sąmonė 51.1 Apie informacijos sulaikymą . . . . . . . . . . . . . . . 51.2 Nuo ko prasideda sąmonės tyrinėjimas? . . . . . . . . . 7

2 Sąmonės fizikos struktūra 112.1 Neapibrėžtumo ribos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112.2 Sąmonė fizikos sistemoje . . . . . . . . . . . . . . . . . 13

3 Sąmonės aktyvumo ciklas 17

4 Matematinė įvykio sąvoka 24

5 Ezoterinis mokslas 29

6 Dvasinė žmogaus prigimtis 34

7 Kokius kūnus turi žmogus? 40

8 Metafizinis žmogus 46

9 Naujasis sąmoningumas 51

10 Tikrieji žmonės 55

1

TURINYS 2

11 Mūsų realybės paslaptis 6111.1 Kalbos indo pasirinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 6111.2 Kosmosas kaip vietinis realybės burbulas . . . . . . . . 6411.3 Iliuzijos mokslas ir menas . . . . . . . . . . . . . . . . 6511.4 Kosmoso ir sielos istorija . . . . . . . . . . . . . . . . . 6611.5 Individualus laiko egzistencialas . . . . . . . . . . . . . 6811.6 Tavo kelias . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70

12 Viso žmogaus modelis 7112.1 Žmogaus sandara . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7112.2 Anapus kūnų pasaulio . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7312.3 Kodėl reikalinga savigyna . . . . . . . . . . . . . . . . 77

13 Absoliutas ir mokslas 80

14 Kaip valdoma visuomenė? 85

15 Akies psichotronika 90

16 Lazerinės telepatijos patentas 96

17 Planas "Pasipriešinimas" 101

18 Kas persekioja žmones? 109

19 Gyvenimo faktorių diagrama 115

20 Mokslo stabmeldystės ribos 121

21 Fizika ir paranormalus pasaulis 127

22 Tarpdimensinės kelionės 132

23 Ezoterinė telepatija 141

TURINYS 3

24 Apie šviesą tamsoje 148

25 Kaip dekonstruoti slaptą planą 156

26 Proto demistifikavimas 161

27 Minčių bendrapasaulis 167

28 Apie "labai jau gerus" 174

29 Licencija melui 179

30 Erdvinis skaitymas 184

31 Erdvinis skaičiavimas 191

I Sąmonės moksloperspektyvos

4

1 | Kvantinė sąmonė

1.1 Apie informacijos sulaikymąSuprantama, kad žmonėms informacijos reikia čia, dabar ir kuo grei-čiau. Laiko tempimas tiek metų gali atrodyti nesuprantamas. Jukjeigu informacija turima, tai, atrodo, ją reikia iš karto visą paviešintiir padėti tiems žmonėms, kuriems ji aktuali. O jų daug, nes problemosmastas didelis. Dėl to, tariamas informacijos sulaikymas gali atrodytiįtartinas, nes žmogus neatverčia visų kortų iš karto dėl kokių nors rim-tų priežasčių. To, iš tikrųjų, nedaro niekas, tai kodėl reikėtų reikalautiiš kitų? :Informacijos yra daug, tad ją tenka skaidyti dalimis. Ji skirtamokymui, tad kaip kursas, pateikiama segmentais. Be to, informacijąnaudoja ir tie, kuriems ji nėra skirta, nes tinklaraštis viešas, tad to-kiems žmonėms priėjimą norima riboti. Šitai supratus, tampa aišku,kodėl viskas nepateikiama vienu straipsniu arba viena knyga, iš karto.

Galima paprieštarauti, kad informacijos ne tiek daug kaip atro-do arba ją lengvai įmanoma sukoncentruoti. Jeigu žinoma sąmonėspaslaptis, užtektų parašyti ir paaiškinti jos lygtis ir darbas būtų baig-tas. Tie kam jų reikia, iš karto atliktų savo tyrimus ir eksperimentus,patikrintų „teoriją“, ir galėtų kurti gynybines arba puolamąsias tech-nologijas. Tačiau taip kalbantys žmonės nesupranta ką kalba. Visųpirma tai lengvabūdiškas požiūris, kuris nesuvokia, kad sąmonės me-chanizmo viešinimas yra toks pats rizikingas kaip viešinti sprogmenų

5

SKYRIUS 1. KVANTINĖ SĄMONĖ 6

gamybos technologijas. Tai paprasčiausiai pavojinga, nes niekas neži-no į kokias rankas pateks informacija, ją padarius vieša. Todėl geriaują sulaikyti, riboti, sukurti bent minimalių apsaugų ir barjerų sistemą,vienas iš elementų kurios yra informacijos viešinimas tik nedideliaisgabaliukais. Ją visą atskleisti galima tik patikimiems žmonėms, kai esiužtikrintas, kad ji bus tinkamai naudojama.

Kitas būdas informaciją padaryti nepavojinga yra jos tik filosofinioaspekto viešinimas, išimant visus techninius klausimus. Vieniems už-tenka principo, o formules gali susikurti patys, kitiems tai neįveikiamakliūtis ir jie net žinodami esmę, žinių negali panaudoti piktais tikslais.Negana to, kad galingiausios mafijos psichotroniką jau dabar naudojanusikalstamais tikslais, paskleidus informaciją, tai pradėtų daryti betkas, visokios „balbieriškio mafijos“. Žmogui tiesiog būtų neįmanomakvėpuoti – reikėtų galvoti apie efektyvias gynybos priemones kiekvie-name žingsnyje. O šiuo matu, tai prieinama tik valstybės organizacijosgrupuotėms, ir to užtenka, kad gyvenimą padarytų nepakenčiamą. To-dėl kyla natūralus klausimas, nuo kurio pradėjau šį straipsnį – jeigupaslaptis atskleista, reikia smogti atsakomąjį smūgį. Tačiau tai ne taippaprasta, nes valstybė turi pranašumą ir atskleidus visas kortas, galėtųtokią galimybę lengvai užgniaužti. Tada informacijos negautų niekasir neliktų galimybių organizuoti pasipriešinimo struktūrą.

Todėl laikysiuosi tokios taktikos, kokios laikiausi lig šiol. :Viešin-ti dalimis ir apriboti teoriją principais, filosofija, atsisakant nagrinėtiklausimus, susijusius su konkrečiais techniniais sprendimais. Sąmonėsformulės nepateiksiu, bet yra viešinamas principas, kuriuo remiantisgalima prie tokių pagrindų prieiti. Neaiškinsiu psichotronikos tech-nologinių charakteristikų, bet paaiškinsiu ką ir kokiomis priemonėmissąmonėje galima daryti. Nebus ir konkrečių žmonių pavardžių, betaiškinu kaip veikia organizacinė struktūra socialiniu aspektu, kuri šiastechnologijas naudoja savo tikslų siekimui; nes reikia prisiminti, kadtiesiogiai pats nukentėjęs žmogus praktiškai specifikacijų panaudoti ne-galės. Tai įmanoma tik specialistams, kurie turi priėjimą prie specialios


technikos. „Paprastam žmogui“ užtenka žinoti teoriją, nes pats gyny-bos priemonių vis tiek nepasigamins, nes jos nėra tokios paprastos, kadjas būtų įmanoma susikonstruoti buitinėmis sąlygomis. Todėl geriaubet kam net nežinoti.

Taigi rašau tam, kad būtų bent kiek didesnis išprusimas. Klausi-mai:

a) Kas yra sąmonė?,

b) Kokie jos užgrobimo būdai?,

c) Kaip nuo užgrobimo apsisaugoti?

Kas yra sąmonė tai pirmiausiai fizikos, matematikos, biofizikos,neuro-mokslo, kibernetikos klausimai.

1.2 Nuo ko prasideda sąmonės tyrinėjimas?Į šį klausimą atsakyti labai paprasta – nuo metodų išaiškinimo. T.y., kelias prie atsakymo į klausimą „kas yra sąmonė?“ prasideda nuo„kaip?“. Turi būti išaiškinta, kaip keliausime, nes keliavimo būdų nevienas, tad reikia rinktis ir, žinoma, tai, kas geriausia, kas kelionę darogreičiausia ir patogiausia.

Viskas prasideda nuo pažinimo problemos, atsakant į klausimą kastai yra ir kaip jis įmanomas. Filosofijoje tai – gnoseologinis klausimas(gnosis gr. – pažinimas). Mano ir kai kurių kitų žmonių sistemoje paži-nimo mechanizmas vadinamas telepatija, nes jo metu į šviesą iškeliamatai, kas paslėpta ir nežinoma. Mintys paslėptos, tas žmogus, kuris galijas atskleisti vadinamas telepatu. Taip pat nežinoma tikrovės gelmė,todėl jos atskleidimas – tokia pati telepatija, nes čia parodoma tai, kaskitiems žmonėms nepasiekiama. Kaip tai įmanoma, atsakysime tik su-klasifikavę telepatijos rūšis ir paaiškinę koks jų veikimo mechanizmas.


Telepatija yra a) fenomenologinė, kai struktūra matoma specifiniu ju-timu, b) technologinė, kai fenomenologiją galima imituoti techniškai,tai yra struktūrą matoma galima padaryti techninėmis priemonėmis,c) kognityvinė, kai naudojamas racionalus numatymas ir projekcija.

Fenomenologinis pažinimas tai ypatingų žmonių, vadinamų geni-jais, sugebėjimas. Jie naudojasi įvairiomis sinestezijomis ir kitomisišplėstos sąmonės galimybėmis. Šis variantas – nelabai įdomus. To-liau, tokius žmones pakeičia matavimų technologijos, kurios imituojatechnologinės telepatijos galimybes. Bet labiausiai paplitęs pažinimobūdas yra kognityvinė telepatija, kurioje pritaikoma žmogaus patir-tis ir aprioriniai racionalumo principai, kurie leidžia pažinti tikrovęteoriškai. Tai suprasime nustatę, kuriose vietose vyksta šie procesai.Pirmiausia – galvoje ir už galvos. Galvoje turime mąstymą, vaizduo-tę, o už galvos – sensoriumą ir transcendenciją. Pažinimas yra ne kaskita, kaip visų šių vietų susiejimas sąmonėje, leidžiantis visose josematyti tikrovės sandarą arba struktūrą. Sensoriumo kontinuumas yrapasaulis, tikrovė; fizinis kontinuumas yra tikrovės modelis sukonstruo-tas vaizduotėje; matematinis kontinuumas – tai kiekybinė struktūra,kuri uždedama ant fizinio modelio ir tikrovės.

Matome, kad visose vietose, kurias turi sujungti telepatija (pir-miausia kognityvinė), randame tą patį darinį, kuris vadinamas konti-nuumu. Suprantama, ši sąvoka ne visai tiksli, nes kontinuumas yra tikpradinė būsena, kuri pradedama skaidyti ir rekombinuoti, šitaip iš jogaunant įvairias struktūras – matematines, fizines ir tikrovės. Pažini-mo prielaida yra ta, kad kontinuumai ir iš jų gautos struktūros visosetrijose vietose vienodi. Tad visiškai nesvarbu, kurioje vietoje vyks-ta pažinimas. Jis gali vykti ne tik pasaulyje, bet ir žmogaus galvoje,nes joje sustatyta sistema bus tokia pati ir pasaulyje, jeigu nustato-mas atitikties faktas. Tad šiuolaikiniai fizikai gali dirbti ne būtinaiišorinėje realybėje arba gamtoje. Daug patogiau šį darbą daryti savovaizduotėje ir tik paskui „teoriją“ tikrinti ieškant atitikimo. Be to,įprastinėje būsenoje šie pasauliai yra sujungti ir judant informacijai


švytuoklės principu, pirmyn-atgal struktūros susivienodina ir žmoguspradeda matyti pasaulio paslaptis net neišėjęs iš savo galvos. Tokiayra pažinimo esmė, kuri ypač svarbi kognityvinėje telepatijoje, kuriremiasi aprioriniais ir aposterioriniais proto principais.

Matematikoje viskas prasideda nuo skaičių sekų, o skaičius yra nekas kita kaip kontinuumui pritaikytas kiekybės operatorius. Pati mate-matika savaime ne tiek svarbi, daug svarbiau jos praktinis pritaikymasfizikoje. O čia skaičius susietas su parametrais ir jų matavimo viene-tais. Kitaip sakant matematikoje skaičius pasako tik „kiek“, o fizikoje– „kiek kokio nors matavimo vieneto dalių“. Panašiai kaip „penki“ir „penki metrai“. Visos fizikos formulės ir lygtys naudoja šį principąir juo galima apskaičiuoti kiek ko nors yra. Pati fizika, kaip fiziniskontinuumas yra tikrovės modelis, kuris išreiškiamas fizikine sistema,turinčia savybes ir parametrus. Modelio pavyzdys gali būti atominėmaterijos teorija, įvairios laukų konfigūracijos, stygų teorija ir pan.Kiekvienas modelio elementas (atomas) turi savybes, kurios išreiškia-mos kiekybiškai, skaičiais. Fizikinių teorijų esmių esmė – šias savy-bes sumodeliuoti kiekybiškai ir išaiškinti kaip vystosi laukui bėgantfizikinės sistemos. Kad tai pavyktų, jos turi būti įsivaizduojamos dis-kretiškos arba kaip kontinuumai. Ir trečia dalis, kaip jau kelis kartusminėjau, yra eksperimentas pasaulyje, kurio metu duomenys paima-mi iš pačios tikrovės ir lyginama ar yra tarp kontinuumo struktūrųatitikimas.

Fizinis modelis jau buvo aiškintas. Tai yra substancija-erdvė-judėjimas-laikas, informacija-erdvė-judėjimas-laikas ir energija-erdvė-judėjimas-laikas. Svarbiausia trinarė struktūra substancija-informacija-energijair ją papildo erdvė-judėjimas-laikas. Visos fizikinės sistemos konstruo-jamos šiuose rėmuose. Sąmonei svarbiausia yra informacija-substancijaplius energija. Reikia neužmiršti, kad šios koncepcijos nėra vienalytės,nes jos turi turtingą vidinę struktūrą, tokią kaip laukai, kvantai ir pan.Iš to seka, kad siekiant sukurti sąmonės modelį reikia judėti šioje pama-tinėje struktūroje: 1) sukuriamas modelis fizinėje vaizduotėje (laukas,


kvantas, kompleksas), šis modelis 2) matematizuojamas matematinė-mis struktūromis, ir galų gale 3) ieškoma mechanizmų eksperimen-tais, su matavimo prietaisais, detektoriais, veikiant sąmonę bangomisir pan. Sąmonėje svarbios mikro-jėgos, kurios suformuoja struktūrąir informaciniai procesai tokie, kaip erdviniai ir intensyvumo morfiz-mai, kurie atspindi aplinkos formas. Šis sąmonės principas vadinamas„ekrano paradigma“.

Žmonės, susipažinę su mano straipsniais, turėtų suprasti, kad są-monės visi klausimai fizikos rėmuose atskleidžiami kvantinėje mechani-koje, kvantinio lauko teorijoje, dalelių fizikoje, kondensuotų medžiagųfizikoje ir stygų teorijoje; taip pat naudojant kibernetikos ir informa-cijos teorijas; neįmanoma apsieiti ir be matematikos esmės supratimo.Šiomis kryptimis ateityje ir judėsime.

Kaišiadorys, 2015-10-02

2 | Sąmonės fizikos struk-tūra

2.1 Neapibrėžtumo ribosSenasis fizikos modelis buvo deterministinis, savo rėmuose leidęs tiks-liai numatyti bet kokios fizinės sistemos ateitį. Pagal šį modelį užtekoapibrėžti būsenų erdvę, dinamikos lygtį ir buvo galima prognozuotisistemos būsenas bet kuriuo vėlesniu laiko momentu. Tačiau pradėjustyrinėti tikrovės mikroskopinę sandarą, atsirado statistikos ir tikimy-bės sąvokos, nes sistemos pasidarė mažiau apibrėžiamos, todėl daugsunkiau prognozuojamos. Sunkiausiai apibrėžiamos dvi tikrovės sritys:kvantinė realybė ir sąmonė. Kvantinę realybę apibrėžti sunku todėl,kad tam reikia labai daug informacijos, nes procesai labai chaotiški irsistemas sudaro dideli elementų kiekiai; sąmonę apibrėžti sunku todėl,kad ji pagrįsta informacija ir sprendimais, kurie kyla iš laisvo rinkimositarp galimybių.

Nors iš pradžių dėsnis buvo suprantamas kaip procesas vykstan-tis pagal tam tikrą lengvai apibrėžiamą ir numatomą šabloną. Jis išesmės buvo deterministinis, todėl susiejus su matematiniais modeliais– lengvai apskaičiuojamas. Dabar norint suprasti tikrovę svarbu nedeterminizmas, bet gebėjimas suvokti principą, pagal kurį ji veikia.Principas yra tikimybė ir statistika, kurie yra gamtinių ir socialinių

11

SKYRIUS 2. SĄMONĖS FIZIKOS STRUKTŪRA 12

procesų dėsniai. Ateitis niekur nepabėgo, nes kiekvienas neapibrėžtu-mas turi daugybę apribojimų, kurie leidžia laisvo rinkimosi galimybessusiaurinti.

Prognozuojamas gamtinis ir žmonių pasaulis. Nors kiekvienas jųturi labai daug dirbtinių ir natūralių apribojimų, jie yra tikimybiniai irstatistiniai. Apibrėžtumas didėja iš mikroskopinio pasaulio pereinantprie makroskopinio arba iš nevaldomos visuomenės – prie valdomos.Todėl gyvenimas nėra toks jau nenuspėjamas ir sunkiai prognozuoja-mas: daugelį procesų galima atspėti vos ne telepatiniu tikslumu. Pa-saulio objektų raidos, kitimo priežastys gali būti materialios arba infor-macinės (kitose srityse sakoma dvasinės). Remdamiesi šiuo principu,galime apibrėžti kiekvieno žmogaus arba žmonių grupės, maksimaliaižmonijos, gyvenimo sąvoką. Kas yra gyvenimas? Kokie pagrindiniai jįsudarantys procesai?

Gyvenimas yra, tariant logiškai griežtai, (ne meniškai), judėjimoir sąveikų visuma. Visi žmonės savo keliais juda ant planetos pavir-šiaus ir įeina į sąveikas su ja pačia arba kitais žmonėmis. Sąveikų tipaiiš principo irgi labai riboti: yra materialios ir informacinės sąveikos.Materiali sąveika yra grynai fizinis darbas, kuriuo užimta didžioji pla-netos žmonių dalis. Darbas gali būti mišrus, kai sąveikoje su aplinkanaudojamas fizinis ir informacinis principas, tai yra, informacinės mat-ricos nuskaitomos arba uždedamos ant realybės kaip šablonas. Ir yragrynai informacinės sąveikos, kur materialūs santykiai tampa nesvar-būs ir informacija veikia kitą informaciją, pavyzdžiui vienam žmoguibendraujant su kitu.

Sąveikos būna įvairios, vienos sunkiau apibrėžiamos, kitos lengviau.Pats paprasčiausias būdas jas apibrėžti, jeigu yra laisva valia ir rinki-masis iš tam tikro galimybių skaičiaus, yra tikimybių ir statistikosnaudojimas – tai jau buvo sakyta. Taip pat visuomenei irgi tinkaprincipas, kad mažos sistemos – sunkiai apibrėžiamos, o kuo sistemadidesnė, tuo lengviau įsprausti ją į kokios nors bendros tendencijos rė-mus. Be to, visus individualius ir bendrus sprendimus galima įtakoti,


taip mažinant laisvės laipsnių skaičių ir įvedant didesnį raidos apibrėž-tumą. Tai, pavyzdžiui, daro visų valstybių valdžia: jie mažina laisvėsapimtis prievarta ir gąsdinimais. Verslai naudoja viliojimo taktikas,per informacijos viešinimo ir reklamos kanalus stengdamiesi įpiršti vi-suomenei sau naudingus pasirinkimus ir sprendimus. Netiesiogiai tuoužsiima ir smegenų plovimas naudojamas švietimo sistemoje. Taiginegalima sakyti, kad apibrėžtumo nėra jokio. Kiekvienas žmogus irvisuomenė turi būtinus poreikius ir kad jie būtų patenkinti, yra priva-lomos individualios ir bendros veiklos, kurios aprašomos materialiomisarba informacinėmis priežastimis.

2.2 Sąmonė fizikos sistemojeMatėme, kokia svarbi vertinant planetos ateitį yra informacinių sąvei-kų sąvoka. Taip pat žinome, kad natūralios informacijos, kurią tyrinėjakibernetikos mokslas, sistemos yra tik biologinės, o dar tiksliau – psi-chologinės. Informaciją susieja ir apdoroja smegenys ir šiame procesepagrindinis vaidmuo tenka sąmonei. Žinome, kad senoje fizikoje infor-macija figūruoja tik kaip dirbtinis techninis procesas. Tai nenuostabu,nes joje nėra fizikinės sąmonės teorijos, kuri paaiškintų kaip tikrovėsusieja ir apdoroja informaciją natūraliai.

Pagal pateiktą lentelę matosi, kad ši sąmonės fizikos sistema pir-miausiai įmanoma kaip kūno fizikos mokslo šablono veidrodinis atspin-dys. Kadangi visos tikrovės pagrindas yra tam tikros pamatinės kon-cepcijos, kurias apibrėžia fizikos filosofija, tai yra, energija-substancija-informacija, ir sąmonė laikoma šios tikrovės dalimi, tai šias koncepcijasgalima taikyti ir jai, nors jos modifikuojamos pagal naujos specifinėsrealybės dėsnius. Turi būti psichinė energija, psichinė substancija irpsichinė informacija tiek savo makroskopiniu, tiek mikroskopiniu mas-teliu.

Žmogus kaip sąmonė ir kūnas atsiranda toje vietoje, kur susijungiamakro ir mikro pasauliai, sukurdami mišrią gnostinę ir fizinę realybę.


2.1 pav.: Sąmonės fizikos vieta


Gnostinė realybė konstruoja sąmonę, fizinis kūnas reikalingas gyventifiziniame kosmose ir tiekia informaciją į informacijos surinkimo proce-są, kuris vyksta žmogaus sąmonėje. Pagal fizinio pasaulio šabloną, netkol kas neturėdami sąmonės fizikos aprobuoto mokslo, galime darytikai kuriuos principinius spekuliatyvius vertinimus. Jeigu atmetame są-monės tik kaip fizinės-kibernetinės būsenos teoriją, tai turime laikyti,kad turi būti specifinė energija ir laukų sistema, net savo kosminėjeišraiškoje, nes biosfera yra kosminis fenomenas. Taip pat galima nu-kopijuoti makroskopinės sandaros bendruosius principus ir tarti, kadyra elementarios gnostinės dalelės ir jų junginiai sudaro kompleksuspanašius į atomus fiziniame pasaulyje.

Tačiau, kad tai būtų mokslas, vien tokio metodo neužtenka – bū-tinas empirinis ir eksperimentinis tyrimas, pagrįstas matavimais. Betsąmonių pasaulį matuoti sudėtinga ir šiuo metu bent viešai tai daro-ma tik tarpininkaujant fiziniams laukams. Tai manau seniai intensy-viai atliekama, tik vengiama viešinti visuomenei, nes čia labai valdžiaiaktualus klausimas – pažinti žmogų tam, kad jį būtų kuo lengviaukontroliuoti. Valdžia labiausiai negali pakęsti pasaulio neapibrėžtumo,tad visais būdais stengiasi įsprausti jį į sau naudingus rėmus, jau minė-tais ir neminėtais būdais. Žinoma, viskas nėra taip blogai, nes žinantsąmonės mokslo paslaptis ir kaip jos panaudojamos žmogaus valdymui,lengviau rasti būdų, kaip laviruoti gyvenime sau palankesne kryptimi,nes juk gyvename pirmiausiai dėl savęs, nes šis gyvenimas yra tarsi pa-moka, kuri skirta ne kažkam kitam, bet tau, tu ją turi išmokti. Todėltuo tenka pasirūpinti pačiam ir pirmiausiai.

Tokia sąmonės fizikos struktūra leidžia daryti tam tikras prielai-das apie galimybes, kurios susijusios su parapsichologija. Pirmiausiai,pagal sąmonių pasaulio tvarką vyksta gyvenimas išeinantis tik už šiosfizinės egzistencijos rėmų. Pasaulio struktūra daug sudėtingesnė, neibuvo rodoma, nes buvo paslėptas pagrindinis žmogaus gyvenimo kom-ponentas, kuris pasirodo turi net kosminius mastelius. Taip pat potruputį darosi aišku, kur tos galimybės tiek ilgai buvo paslėptos. Šis


mokslas psichinę realybę traktuoja kaip technologinį resursą lygiai kaipir kūnų pasaulyje, ir yra šios išnaudojimo tvarkos įtvirtinimo techno-logijos, kurios įveda psichotroninę vergovę į pačią žmogaus realybėsšerdį. Tačiau ten kur pavojus žmogaus laisvei, galima rasti ir priemo-nes, kurios leistų šią laisvę apginti nuo neteisėto kėsinimosi. Dėl šiospriežasties labai svarbu rekonstruoti visą sąmonės fiziką, kartu su pa-čia sąmonės formule.


3 | Sąmonės aktyvumo ci-klas

Fizikos pagrindu kuriant tikslųjį sąmonės mokslą, reikia išplėsti pag-rindinį fizikos šabloną, papildant jį suvokimo kategorija. Suvokimąnebūtina įrodinėti ar iš kažko išvedinėti, nes jis yra tokia pat funda-mentali realybės dalis kaip ir erdvė, laikas arba masė. Suvokimas yraaksioma, vadinasi jos kažkuo papildomai pagrįsti ar įrodinėti nebūtina.Niekas juk neįrodinėja laiko arba energijos, tai fundamentalios tikrovėssavybės. Tokia yra ir suvokimas, kurį galima paprasčiausiai įstatyti įfizikos arba kibernetikos lygtis bei struktūras.

Žemiau pateiktas išplėstas šablonas, kurį naudojant galima mode-liuoti formules, į kurias įeina sąmonė. Pati jos fizika skaidosi į dvidalis, suvokimo kūrimo fiziką ir suvokimo užpildymo fiziką. Suvokimokūrimas veikia per šablono sukonstravimą substancijoje, o užpildymasper informacinį procesą.

Matome, kad centras yra substancijos blokas, kuris atskiria į apa-tines ir viršutines savybes. Apatinės savybės yra įprastiniai fizikos pa-rametrai, tokie kaip erdvė, judėjimas ir laikas, o viršutiniai – energija,informacija ir suvokimas. Apatiniai parametrai naudojami konstruo-jant visą tradicinę fiziką, nuo kvantinių laukų iki termodinamikos irNiutono mechanikos. Pavyzdžiui, antras Niutono dėsnis yra F jėgakaip judėjimo stipris, m masė kaip substancijos savybė, a pagreitis

17

SKYRIUS 3. SĄMONĖS AKTYVUMO CIKLAS 18

3.1 pav.: Informacinis kanalas


kaip greičio v kitimo matas, v greitis kaip judėjimo savybė, apskai-čiuojama kelio ir trukmės santykiu. Taigi centre, judėjimo bloke yraF, o aplinkui išsidėstę kiti parametrai, sudarantys jėgos formulę:

F =ma =mxt2

Tokiu pačiu principu formules galima kurti viršutinėse substancijossavybėse. Tik čia jau reikia parametrizuoti energiją, informaciją ir su-vokimą. Sujungus visus šiuos dėmenis galima gauti formules, kuriosefigūruoja sąmonės parametras. Bet šis sąmonės dalyvavimas galimaskaip išorinis elementas, kuris, pavyzdžiui, yra elgesio formulės dalis irkaip išvestinis elementas, kuris sukuriamas kažkokios fundamentales-nės realybės. Suvokimas yra substancijos savybė, tad jį konstruojantreikia atitinkamos substancijos teorijos. Taip pat reikia neužmiršti,kad suvokimas dalyvauja aukštesniajame gyvybės formos veikime, tadjam fizika kaip aprašymo metodas netinka, informaciniai procesai pir-miausiai tiriami kibernetikos mokslo. Kibernetika aprašo valdymą irsprendimus, kurie pagrįsti informaciniais procesais. Čia yra ir funda-mentalus fizikos lygmuo ir aukštesnis – logikos.

Kuriant naują fiziką, tenka remtis standartiniu modeliu (SM). Turibūti išskirtas fizinis standartinis modelis (FSM) ir sąmonės standartinismodelis (SSM). Abu pagrįsti kvantinių laukų teorijomis. Svarbiausiašioje vietoje išsiaiškinti, kaip atsiranda suvokimas. Ir jam aprašyti ašnaudoju šablono sąvoką, kuri iliustruota pateiktame paveikslėlyje. Jistoks pats kaip parodytas prieš tai, bet informacija pakeista šablonu.

Šablonas tai matrica kaip surikiuotas elementų rinkinys, kuris są-monės sistemos pervedamas į suvokiamą formą. Šablone vyksta toksprocesas:

1. pėdsako suformavimas,

2. pėdsakų surišimas,


3.2 pav.: Šablono kanalas


3. pėdsako suvokimas.

Pėdsako suvokimas yra įvykis, kurį norint įrašyti į formules reikiasukiekybinti ir kvantuoti. Įvykis yra aprašomas suvokimo ir aktyvumomatricų vidinėmis koordinatėmis, kurios aprašo pagrindinius jų para-metrus. Įvykis yra ne kas kita, kaip tokių koordinačių funkcija A (i, t,x). i – indukcija, t – laikas, x – erdvė. Pėdsako, arba morfizmo, kanalųbūna labai daug, trilijonų lygyje, bet aprašant principą, visų kana-lų įtraukti nebūtina, galima naudoti kelis kanalus, kuriais aprašomaspagrindinis sąmoningo aktyvumo ciklas (SAC).

Dabar galima pereiti prie klausimo, kas yra sąmoningas suvokimas?Mano apibrėžimas toks: tai suvokimo ir aktyvumo matricų užpildymasir sujungimas, kurio metu įvyksta vienas SAC. Šiam procesui reikiavieno suvokimo kanalo ir dviejų aktyvumo kanalų.

Procesas vyksta taip: per visus suvokimo kanalus, indukcijos būduužpildoma suvokimo matrica, kuri pagal aprašytą procesą suriša visusmorfizmus, arba pėdsakus, į visumą. Taip atsiranda suvokimo for-ma, kuri perduodama į aktyvumo modeliavimo struktūrą. Joje pagalsuvokimo matricą užpildoma aktyvumo matrica, kuri pagal išmoktasprogramas parenka gardelės taškus, koreliuotus su suvokimo taškais.Tai judėjimo atveju galima daryti susidūrimo arba vengimo principu.Tada aktyvumo matrica sujungiama su suvokimo matrica ir kūnas galireaguoti į susidariusią aplinką, arba situaciją, tai yra, veikti.

Jeigu imtume vieną suvokimo kanalą ir du aktyvumo kanalus, taigautume tokį modelį; suvokimas TAIP, aktyvumas TAIP arba NE.Tai yra sąmonė į suvokiamą dirgiklį gali reaguoti, o gali nereaguoti.Jeigu reaguoja TAIP, jeigu nereaguoja NE. Taigi turime trijų kanalųSAC: suvokimas: [TAIP, TAIP, TAIP, TAIP, TAIP], aktyvumas: [NE,NE, TAIP, NE, TAIP]. Arba vietoj reagavimo ir nereagavimo galimarinktis dirgiklis (TAIP) > susidūrimas (TAIP) arba susidūrimo vengi-mas (NE). Toks yra minimalus kelių kanalų SAC. Aišku, jeigu šitasmodelis nepapildytas kognityviniu procesų, tai toks variantas galioja


tik žemesniems gyvūnams, kurie neturi išvystyto proto ir jų elgesys pa-grįstas išmoktu fiziniu aktyvumu, kuris vadinamas instinktyviu elgesiu.Žmogus be tokio elgesio dar turi protą.

Visa ši sistema jau ne fizikos objektas siaurąja prasme, nes fizikaelgsenos netyrinėja, tačiau fizika gali aprašyti procesą, kuris yra elg-senos pagrindas, o tai yra sąmoningo aktyvumo ciklo (SAC) fizika. Jiyra informacinė fizika, kaip pėdsako indukcija į suvokimo ir aktyvumomatricą ir sandaros fizika, kaip suvokimo ir aktyvumo matricų fizi-nis konstravimas substancijoje. Šių matricų konstravimas aprašomaskvantinių laukų fizikos. Pats suvokimas yra aksioma, kurios konst-ruoti nebūtina, bet būtinas kosminių mastelių laukas, kuris turi tokiąsavybę kaip substancija, pavyzdžiui, turi masę. Ji konstatuojama kaipfaktas. Tada reikia aprašyti specialią matricą, kurią sudaro į sistemąarba struktūrą susijungę šio lauko kvantai veikiant fundamentaliomsjėgoms. Tai yra turi būti fermioninis komponentas ir bozoninis, arbajėgų, komponentas. Iš viso to gaunamos matricos, kuriose surenkamisuvokimo ir aktyvumo morfizmai.

Taigi aišku, kas yra sąmoningas suvokimas ir sąmoningas aktyvu-mas – tai atitinkamų matricų užpildymas per kaskadinę indukciją irsujungimas, kurio metu atsiranda aktyvumo modelis, gebantis protin-gai reaguoti į susidariusią situaciją. Šitas modelis turi biologinę formąir veikia gyvūnuose, bet taip pat jį galima naudoti dirbtiniame intelek-te ir robotikoje, kur kuriamos dirbtinės autonominės sistemos (DAS).

Dirbtiniame intelekte didžiausia problema, kaip realizuoti suvoki-mo matricą, kuri turi būti ekrane išskleista pilnai suvokiama repre-zentacija. Aktyvumo matrica – mažiau suvokiama, bet ji sąmonėjetaip pat turi savo atvaizdavimo būdus. Visa kita yra tik techninio, netechnologinio, išpildymo klausimas. Tai svarbu žinoti, nes artimiau-siu metu dirbtinis intelektas ir robotai taps svarbia žmonių gyvenimodalimi.

Yra ir kitas šio modelio pritaikymo būdas. Juo naudojantis, gali-ma numatyti žmonių elgesį, nes visos matricos yra ribotos apimties ir


kokie taškai bus surinkti galima nesunkiai numatyti, net jeigu veikiakoks trilijonas SAC procesų. Visos formos yra bendros ir seniai pa-žintos ir galima modeliuoti tiek suvokimo, tiek aktyvumo matricas, otai atlikus galima numatyti, koks bus kokio nors žmogaus ar žmoniųgrupės elgesys, aktyvumas. Čia kalbama ne vien apie motorinius kūnojudesius, bet ir apie protingas reakcijas bei tam tikrą strateginį planą.Viskas pirmiausiai priklauso nuo to, kuo sąmonė save modeliuoja duo-toje situacijoje. Pavyzdžiui, jeigu imtume gyvūnus, tai jų aktyvumasturi tokias pagrindines formas: medžioklė ir veisimasis. Medžioklė galibūti individuali arba gaujinė. Veisimasis porinis ir konkurencinis. Tadmedžioklėje, pavyzdžiui, vilkas save modeliuoja kaip medžiotoją, auką– kaip grobį. Kitus vilkus kaip gaujos narius, kurie padeda ir kuriesudaro tam tikrą maitinimosi hierarchiją.

Vilkas turi išreikštą suvokimo matricą, kurią užpildo jusliniai orga-nai; aktyvumo matricą, kurią užpildo instinktų ir išmokimo informa-cija; su tuo susijusi atmintis, kuri geba atgaminti aktyvumo modeliusir atpažinti savo sąmonės ribose objektus ir taikinius.


4 | Matematinė įvykio są-voka

Pirmame savo įraše apie sąmoningo aktyvumo ciklą (SAC) rašiau, kadpagrindinis suvokimo elementas yra įvykis ir kad įprastinėje fizikojeįvykius ganėtinai sunku įtraukti į įprastines formules. Tačiau geriaupagalvojęs supratau, kad nesu visiškai teisus, tereikia teisingai išaiškin-ti, kas tai yra. Kad būtų galima įvykius susieti su tiksliaisiais mokslaisir įvykių pasaulį modeliuoti, reikia tinkamai jį apibrėžti. Suprataupaprastą principą, kad įvykis – tai pokytis, o pokytis yra skirtumopriežastis. Išaiškinus įvykį kaip pokytį, jį galima sieti su pokyčių irskirtumų algebra, kuri kitaip dar vadinama diferencialine algebra. Va-dinasi, įvykių pasaulį labai lengva įtraukti į fiziką, negana to, tai buvodaroma visą laiką, tik fizikoje buvo naudojami skaičiai, o filosofijojeįvykio, pokyčio, skirtumo terminai žodiniu pavidalu. Tačiau iš tikrotai yra vienas ir tas pat.

Dabar patikslinsiu kaip tai atrodo bendriausiu principu. Mes lai-ko atkarpoje turime pasaulį dvejose būsenose P1 ir P2. Visi pokyčiaišiuose pasauliuose apibūdinami skirtumu. Jeigu pasaulis vystosi iš P1į P2, tai skirtumas yra P2 – P1 = I (įvykis). Kiekvienas įvykis turisavo priežastis ir pasaulyje tokių būna dvi: sąmoninga valia bei ener-gija. Sąmoninga valia turi savo galios diapazoną tarp maksimumo irminimumo, kuriame gali laisvai rinktis, nubrėžti savo tikslus ir planus.

24

SKYRIUS 4. MATEMATINĖ ĮVYKIO SĄVOKA 25

4.1 pav.: Įvykio formulė

Tai organizuoto sąmoningumo formos. Negyvoje gamtoje pagrindinėaktyvioji priežastis yra energija, kuri veikia pagal energijos tvermėsdėsnį. Abi priežastys turi ribines formas ir balansuoja tarp tvarkos irchaoso. Pavyzdžiui, kai daug laisvų valių, valios aktai sukuria chaotiš-ką sistemą, tačiau yra daugybė organizavimo faktorių, kurie į šį chaosąįveda tvarką. Taip pat energija savo įvairiuose pasireiškimuose balan-suoja ant ribos tarp tvarkos ir betvarkės, ypač statistinėje mechaniko-je, kurios sistemas sudaro labai didelis chaotiškai veikiančių elementųskaičius. Tačiau gamta linksta kurti bendras tendencijas stambesniumasteliu, kurios suorganizuoja mikroskopinį chaosą.

Patikslinkime įvykio formulę, įtraukdami visus elementus. Tai pa-darysime vaizdžiai naudodamiesi paveiksliuku, kuriame aiškiai matosivisi reiškinio sudėtiniai nariai.

Paėmę kiekvieną iš septynių momentų, galime kiekviename iš jųapibrėžti skirtumus sukeltus tam tikrų pokyčių ir tie skirtumai žymėsįvykius atitinkamoje vietoje. Iš šitos formulės matome, kad įvykiaigali būti suvokti ir nesuvokti. Suvokti įvykiai yra sąmonės turinys, onesuvokti – anapusinis pasaulėkūros procesas. Valia ateina iš sąmonės,per informaciją – tai viena įvykių priežastis; kita priežastis yra energija,


kuri judina substanciją ir keičia jos parametrus.Sąmoningo aktyvumo ciklas (SAC) buvo išskaidytas į suvokimo ir

aktyvumo matricą. Dar galiu patikslinti variantą artimesnį žmogui:aktyvumo matrica skaidosi į protinį ir fizinį aktyvumą. Suvokimą ga-lima modeliuoti kaip vieną matricą. Kadangi žmogus yra protingabūtybė, tai jo aktyvumo ciklas eina per protą, ir tik tada duodama ko-manda veikimui. Protas tai pirmiausiai įvykių, kuriuos pateikia suvo-kimo matrica analizė. Jeigu pasaulyje niekas nesikeistų, viskas visadabūtų taip pat, tai yra, jeigu jame nebūtų jokių įvykių – protas nebūtųreikalingas ir nereikėtų nieko analizuoti. Bet pasaulis pastoviai kinta irsąmonė šiuos pokyčius turi stebėti ir analizuoti, vertinti jų teigiamusarba neigiamus padarinius. Pokyčiai tai sąmoninga kitų žmonių, jųgrupių veiklą ir dėsningas procesas, kuris kartojasi arba įvyksta kasnors naujo ir netikėto. Tai gali būti irgi dėsninga, bet netikėta dėlinformacijos apie procesą stokos.

Žmogaus aktyvumas irgi siekia tikslinių pokyčių, bet jie turi būtipalankūs žmogui. Taip yra dėl to, kad žmogus siekia pakeisti pasaulįtam, kad pritaikytų jį savo poreikiams, pašalintų neigiamus procesųpadarinius ir užsitikrintų kuo patogesnę būtį. Todėl žmogaus pasau-lis visada užpildytas įvykių, kurie yra natūralūs arba valingi pokyčiaiaplinkoje. Tačiau įvykiai šiuo pasauliu neapsiriboja. Jeigu tikrovėssandara tokia, kokią ją aiškinu, tai ją sudaro ne vienas bet keli sluoks-niai ir pokyčiai vyksta ne vien fiziniame, bet ir sąmonės pasaulyje.Tačiau kadangi tie įvykiai nesusikerta su žmogaus patyrimu, tai juosfiksuoti būna labai sunku ir žmogus turi tik kažką panašaus į nuojautasarba netiesioginius ženklus, kad kažkas pasikeitė ir anapus. Tada įvy-kiai tampa ženklais, kurių stebėsena ir teisinga analizė gali būti labaisvarbi žmogui.

Įvykius galima vertinti labai įvairiai. Bet manau, kad paprasčiau-sias kriterijus yra mastas, toliau teigiamų arba neigiamų padariniųvertinimas. Mastas yra vis dar kiekybinis kriterijus, o gėris ir blogis,tai jau filosofinė įvykių interpretacija, kuri taip pat labai svarbi. Jeigu


pabandytume pritaikyti pokyčių ir skirtumų algebrą, tai įvykius būtųgalima skaičiuoti kaip raidos integralus, kurie nubrėžia kelią, trajek-toriją, nesvarbu ar ji brėžiama fizinėje ar matematinėje erdvėje. Taippat gali būti su išvestine vertinamas greitis. Dauguma įvykių yra susijęsu įvairiais judėjimais ir kitimais pasaulyje ir jiems atitinkamai galimapriskirti visas judėjimui taikomas savybes, kurios patogios kiekybineianalizei.

Visi įvykiai yra atsiradimas to, ko iki to nebuvo. Vadinasi įvykissusijęs su filosofine naujumo sąvoka. Todėl įvykiuose susiduria sena irnauja, jėgos kurios siekia išsaugoti status quo ir kurie nori santvarkąpakeisti. Pokyčiai yra skirtumo įvedimas, kuris siekiamas toks, kadseną pasaulį pakeistų į geresnį. Nors tai yra filosofijos objektas, ta-čiau šiuos dalykus, pagal minėtą vaizdžią formulę, galima apibrėžti irpaprastai kiekybiškai, naudojant diferencialinę algebrą. Todėl ši labaisvarbi modeliuojant žmogų ir jį supantį pasaulį.

Ši sistema gali būti labai svarbi dirbtiniame intelekte ir robotiko-je, kuris turi būti išmokytas išskirti prasmingus įvykius, juos įvertintiir sukurti reakcijų į juos modelius, kuriuos galima pritaikyti veikloje.Dirbtinis intelektas turi atlikti labai paprastą veiksmą, kuris parodytaspaveikslėlyje ir vadinamas skirtumo suradimu. Jeigu atėmus pasaulįiš pasaulio, atsiranda kokių nors skirtumų, tai reiškia, kad buvo tamtikri įvykiai ir kad į juos reikia kažkaip reaguoti arba nereaguoti, jeigujie nesvarbūs. Svarbiausia yra judėjimai ir tų judėjimų erdvinės sin-tezės, kurios leidžia pasakyti, ar judėjimas į tave, nuo tavęs, pro šalįir t.t. Tada reikia atpažinimo sugebėjimo ir atpažinus nustatyti visuspokyčius ir skirtumus ir juos įtraukti į objekto modelį atmintyje.

Atmintis galima modeliuoti, kaip tam tikras pradines būsenas, irnukrypimo nuo tų būsenų dydį, kuris aprašomas visa vietine ir globa-line pokyčių (įvykių) istorija. Tam reikia stebėti aplinką ir rinkti tie-sioginę bei netiesioginę informaciją. Įvykių istorija apibrėžia pasauliopobūdį, jį charakterizuoja ir gali sukurti priemones slapto įvykių planoišaiškinimui. Tačiau tam reikia labai atidi ir gili visų šio slapto plano


ženklų analizė. Bet kokiems didelio masto įvykiams reikalinga energi-ja, kuri gali būti natūrali, gamtinė, o gali būti ir dirbtinė. Jeigu įvykiaisocialiniai, tai reikia stebėti, kokiose vietose dirbtinai kaupiamas so-cialinis negatyvas ir bandyti numatyti, kaip tuo negatyvu ruošiamasipasinaudoti. Modeliai kartojasi, tik įvairiomis epochomis priemonėsgali būti kitokios, pagal tos epochos pasiektą išsivystymo lygį.

Kad suvoktume kas vyksta, arba kas įvyko, turime žinoti, kas bu-vo, kas yra dabar ir koks atsirado skirtumas. Tas skirtumas yra įvykisarba kokių nors įvykių seka, kuri pasaulį atvedė į naują būseną. Pasau-lis gali pasikeisti gamtoje, turint galvoje planetos klimatą ir panašiai,arba pačių žmonių galvose. Galvose pokyčius sukelia akumuliuoti irintegruoti pokyčiai pasaulyje arba informacijoje.


5 | Ezoterinis mokslas

Gali atrodyti keista, bet kuo giliau mokslas pažįsta tikrovę, tuo labiausuartėja su ezoterinėmis tradicijomis. Tai tik parodo, kad ezoterikair mokslas yra skirtingi keliai, kurie veda į tą patį tikslą. Ezoterikapatvirtina mokslą, o mokslas – ezoterika. Kitaip gali atrodyti tik todėl,kad žinomas tik nedidelis fizikos mokslo fragmentas, kuris neparodopasaulio kaip visumos. Kai fizikas pradeda mąstyti apie visumą, jisneišvengiamai savo mokslą projektuoja į ezoterinį modelį. Taip galibūti todėl, kad ezoterinis mąstymas yra visiems žmonėms universalustikrovės pažinimo modelis.

Kai kurie mokslininkai, tokie kaip S. Hawking‘as yra pasakę, kadpaaiškinti pasauliui Dievo „hipotezė“ nereikalinga, bet kokie tokių moks-lininkų motyvai – sunku paaiškinti, nes matant fizikos modelį jo visu-moje, neišvengimai į galvą ateina Absoliuto, arba Šaltinio, hipotezė,nes ji yra žmogaus mąstymui natūrali tikrovės modelio dalis. Fizikosaukščiausias pasiekimas, naujausiais laikais yra laukų ir jų energijoskvantų modelis. Šį modelį labai lengva perkelti ir į ezoterinį pasaulį,nes jis čia dera natūraliai ir leidžia paaiškinti daugelį klausimų. Pavyz-džiui, Absoliutas – tai tam tikras, ypatingas kvantinis laukas, kuris išsavęs gali išspinduliuoti energiją ir ši energija susiformuoja į žemesniuspasaulius. Tai moksliškai paaiškintas kūrimas, tik šis kūrimas yra neiš „nieko“ bet iš savęs, iš savo perteklinės energijos.

Kvantinių laukų formulės gali atrodyti labai sudėtingos, tiesiog ne-įkandamos, nors jų esminis principas yra labai paprastas. Tačiau čia

29

SKYRIUS 5. EZOTERINIS MOKSLAS 30

aš formulių nenaudosiu, nes jas labai patogu pakeisti Feynmano dia-gramomis. Šios diagramos yra sudarytos iš tiesių arba vingiuotų linijų,kurios žymi materijos arba jėgų kvantus. Kai du judantys materijoskvantai apsikeičia energija, tarp jų brėžiama vingiuota linija, šitaip pa-rodant, kad tarp kvantų atsiranda traukimo arba stūmimo jėga. Kaikvantai vienas kitą traukia, jie susirenka į energijos simetrinę struktū-rą, kuri yra visų fizinių objektų pagrindas.

Šis principas (kvantinių laukų), kaip ir jo atvaizdavimas diagramo-mis, labai produktyvus, nes juo galima paaiškinti visus šios realybėsreiškinius. Natūralu, kad biofizikoje taip aiškinami kūno sandaros irfiziologijos procesai. Tačiau šį modelį galima gerokai išplėsti ir juonaudojantis aiškinti beveik viską. Pavyzdžiui, jis natūraliai tinka są-monės ir sielos teorijos sukūrimui. Siela yra tam tikro tipo kvantinislaukas, kuris sugeba apdoroti ir atvaizduoti iš fizinio pasaulio gautąinformaciją. Tačiau šis laukas labai skiriasi nuo fizinės visatos ir netturi savo kosmosą, kuris ezoterikoje ir religijoje vadinamas Dangumi,Dangaus karalyste. Iš tikro tai yra ne kas kita, kaip paralelinis pasau-lis, su kuriuo silpna sąveika ir į kurį patekti galima tik per žmogaussielą, nes tik ši yra natūraliai prisitaikiusi tokiame kosmose gyventi.

Kadangi šie du kosmosai yra surišti, tai aš juos vadinu mišria realy-be, savotiška dviejų realybių sankirta. Tad žmogus, egzistuojantis šiojesankirtoje yra dviejų pasaulių gyventojas ir savo dėmesį gali koncen-truoti į vieną arba kitą realybę. Tie kas domisi siela, daugiau rūpinasituo, kas jų laukia po mirties. O fizinio pasaulio žmonės labiau prisirišęprie kūniškų dalykų. Tai aišku nėra absoliutus vertinimas, nes jis pri-klauso nuo amžiaus tarpsnio. Jauniems žmonėms svarbesnis jų kūnas,kūniški reikalai, o vyresniems – siela ir tai, kas bus po mirties. To-kia realybės sandara atsirado ne be priežasties, tad realiai, optimalusvariantas yra balansuoti tarp, tarpinėje aktyvaus sąmoningumo būse-noje, puoselėti savo protą ir intelektą, pažinti pasaulius, kurių dalimiesi.

Visą principą galima pavaizduoti tokia schema, kurioje nėra at-


5.1 pav.: Kūrimo sandara

vaizduota kiekviena detalė, bet parodoma tik hierarchija ir kūrimomechanizmas.

Pirmiausiai paaiškinsiu kai kuriuos terminus. Absoliutas arba Šal-tinio laukas, tai ta struktūra, iš kurios ateina visa paraleliniams pa-sauliams reikalinga energija, iš kurios susiformuoja žemesnių laukųkvantai, kurie jungdamiesi kuria savo pasaulio organizmus. Energijosemisija į žemesnį pasaulį tai skilimo metu atsiradusi energija, kuriospakanka žemesnės paralelinės visatos susiformavimui. Kadangi „die-viško skilimo“ produktai yra įvairūs, kaip energijos ir kvantų tipai, taiiš jų atsiranda skirtingos realybės ir skirtingi pasauliai. Vieni žemes-ni, kaip ezoterikoje sakoma – žemesnių vibracijų; kiti aukštesnį – arbaaukštesnių vibracijų. Fizinis kūnų pasaulis gana žemo rango realybė,yra manoma kad net žemiausia, bet galimos tamsos jėgos, kurios turidar žemesnį vibracijų lygį ir yra infra-pasaulis. Aukštesnės vibracijos


reiškia subtilesnes energijas, kurios vis didėja ir didžiausios arčiausiaiprie Absoliuto. Tai yra ultra-pasauliai.

Skirtingus pasaulius galima vadinti įvairiai: tankiais, dimensijomis,sluoksniais, arba paraleliniais pasauliais. Nors pastarasis terminas la-biau tinkamas skirtingiems pasauliams, kurie yra tame pačiame hie-rarchiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, nesąveikaujantys kūnų pasauliaiyra paraleliniai pasauliai. O kūno ir sielos pasauliai – skirtingų tankiųpasauliai. Ir tai ne tik ezoterikos, bet ir mokslo faktas.

Toliau belieka paaiškinti „plenumo“ ir raidinių simbolių reikšmes.Plenumas yra vakuumo priešybė. Kadangi tuštumų niekur nėra, yratik prietaisais nefiksuojami kvantai, tai vakuumas, kuris reiškia „tuš-tuma“ yra netinkamas terminas. Aš, kaip ir kiti ezoterikai, jį keičiužodžiu plenumas, kuris reiškia „pilnuma“. Kas dėl raidžių, tai čia viskaspaprasta, jos yra paimtos iš fizikos standartinio modelio ir yra kvantųtipų simboliai. L – leptonai: elektronai, miuonai, tauonai ir neutri-nai. F – fotonai. Q – kvarkai. W – silpnosios sąveikos bozonai ir G– stipriosios sąveikos bozonai. Galų gale H yra higgso lauko bozonai,kurie kvantams suteikia masę. Nereikia užmiršti ir žaliai pažymėtosgravitacinės sąveikos, kuri mūsų kosmose yra svarbiausia rišanti jėga.Gnostiniai kompleksai yra ultra-pasaulio, kito, sielų tankio atominėsstruktūros, iš kurių sudarytos mūsų sielos ir dvasiniai sielos kūnai.

Kaip matome, gaunasi visiškai priimtinas ezoterikos ir fizikos moks-lo lydinys, kuris gali paaiškinti daug šios realybės paranormalių feno-menų, ypač susijusių su religijos, magijos, ir ezoterinių technologijųreiškiniais. Daug fantastinių sąvokų, tokių kaip telepatija, teleportaci-ja, portalas tarp dimensijų, gyvenimas po mirties tampa daug aiškesnėspritaikius žinomus mokslinius modelius. Taip pat galima paaiškinti irpsichotroniką, kaip poveikį iš kito pasaulio, iš kito tankio, į kurį pereitiyra sukurtos technologijos, dėl ko ją, neturint šių technologijų, labaisunku įrodyti. Nors kita vertus yra daug įvairių natūralių apsaugų,panašių į tas, kokias kūnas gali gauti šiame, fiziniame pasaulyje.

Pavyzdžiui, naudojantis šiuo modeliu galima paaiškinti kaip vyksta


peršokimas tarp skirtingų paralelinių pasaulių. Tarkime, kad atomasturi parametrą, kuris vadinamas aromatu (flavour). Yra 5 aromatorūšys ir atomai sąveikauja tik savo aromato ribose. Tai reikštų, kadyra penki iš atomų sudaryti paraleliniai pasauliai. Bet tarkime, kadyra procesas (energijos sugėrimas arba emisija), kuris leidžia atomųaromatą pakeisti iš vieno į kitą. Tai reikštų, kad organizmas, pakeitęsatomų aromatą, peršoka į kitą, paralelinį pasaulį, tarkime iš 2 aromatopasaulio, į 4 aromato pasaulį. O vizualiai: viename pasaulyje staigaišnyksta ir kitame pasaulyje atsiranda iš „nieko“. Įmanomas toks šo-kinėjimas tarp paralelinių realybių, arba tam tikri įrenginiai, kuriuosįprasta vadinti portalais.

Tačiau tai, apie ką aš čia kalbu yra ezoterinis (arba slaptas) moks-las, kurį naudoti leidžia tik Illuminati pasaulyje gyvenantiems žmo-nėms, kurie šitas technologijas turi susikūrę, bet nenori dalintis sužmonija. Mokslas žino daug daugiau nei rodoma ir mainstream‘iniupaveiksliuku pasitikėti negalima, reikia mąstyti savo galva.


6 | Dvasinė žmogaus prigim-tis

Šios realybės sąmokslas prasideda nuo sąmonės sandaros falsifikavimo,dėl kurio žmogus nežino koks turi būti jo pasaulis. Tas pasaulis, kuria-me jis gyvena sumodeliuotas taip, kad jį būtų galima efektyviau išnau-doti, o ne kad jis galėtų realizuoti savo prigimtį. Žmogaus psichika irkalba – ideologizuota, naudojama ne žmogaus prigimties parodymui,bet vertinimams, kuriais sumenkinama tai, kas žmogui turėtų būtiarčiausiai širdies. Pavyzdžiui, imkime žodžius „fantazija“ ir „tikro-vė“. Matome, kad žodis „tikrovė“ vertinimo atžvilgiu stipresnis ir jisnurodo vertingesnį objektą negu žodis „fantazija“, kurios vaizdiniai,įsivaizduojama, menkesnio statuso už objektyvų daiktą. Tačiau tai –psichologinė propaganda, nes sąmonės sandaroje iš tikro nėra kriteri-jų, kuriais remiantis vieną reiškinį galėtume iškelti labiau už kitą, arbakurį nors iš jų padaryti vertingesnį. Tariamas objektyvumas – taip pattik paveiksliukas smegenyse. Kai kas mano, kad tai tokia pati fanta-zija, kaip ir vaizduotės vaizdinys. Apie tai kalba majos arba matricosteorija.

Iš tikro, žmogus yra dviejų pasaulių gyventojas ir tie pasauliai yravienodo statuso. Remdamiesi Platonu pirmą, tikrą pasaulį galime va-dinti „idėjų“ pasauliu, o antrą – daiktų pasauliu. Platonas taip pat rė-mėsi vertinimu, tik jis buvo priešingas dabartiniam vertinimui – pagal

34

SKYRIUS 6. DVASINĖ ŽMOGAUS PRIGIMTIS 35

jį, tikras pasaulis yra vidinė vaizdinių formų sfera, kuri yra kiekvienožmogaus sąmonės namai, o kūno pasaulis – žemesnis ir menkesnis. Pag-rindinis skirtumas jam buvo tas, kad idėjos – amžinos, tuo tarpu kūnasir daiktai – laikini ir mirtingi. O tai, kas laikina negali būti pranašiauuž tai, kas amžina. Ši teorija vadinama platonizmu, kuriuo rėmėsi vi-sos vėlesnės Dvasinės ir „idealistinės“ filosofinės sistemos, kurios darprie viso šito buvo susietos su etika, kuri laikui bėgant tapo pagrindi-niu idealizmo atributu. Pasaulis ir ontologija buvo užmiršti. Tačiaupirminiam variante ir tikroje žmogaus prigimtyje, tai pirmiausiai neetinė, bet ontologinė sandara, įrašyta į žmogaus prigimti. „Idealybė“yra vidinis, gnostinis pasaulis, kuriame gali ir turi gyventi sąmonė sa-vo dvasine forma. Fiziniame pasaulyje gyvena ne dvasia, bet kūnas.Todėl jeigu mąstome tik iš kūno perspektyvos, dvasia gali reikštis kaipmoralė, nes kaip būtis ji reiškiasi kitoje vietoje.

Kad suprastume kodėl taip yra, turime žinoti tikrą sąmonės san-darą. Sąmonė sudaryta iš dviejų dalių ir turi dvi kryptis. Ši jos sa-vybė vadinama dualizmu, kuris reiškia, kad yra dvi realybės, ir kadjos nesimaišo, o jeigu ir maišosi, tai tik labai nedideliame sluoksnyje.Savo pilna ontologine esme – tai skirtingi pasauliai. Bet žodis „idealy-bė“ man netinka, nes jis priklauso tradicijai, kurioje dominuoja kūnoperspektyva, o aš stengiuosi mąstyti, iš mažų mažiausiai, neutraliosperspektyvos. Taip pat bandau sieti su tiksliaisiais mokslais, matema-tika ir fizika, remdamasis modernia paradigma, todėl naudoju žodžius„gnostinis pasaulis“ arba „gnostinė brana“. Priimta manyti, kad gnos-tinis pasaulis tėra vaizdiniai arba fantazijos, bet gilesnė analizė rodo,kad fizinis pasaulis taip pat tik vaizdinys, tik fiksuotas ir nevaldomas,kas jam suteikia „objektyvumo“ įspūdį. O fantaziją valdo žmogus,vadinasi tai yra „kūryba“ arba netikra. Bet kaip jau sakiau – tai ideo-logizuota, iškreipta psichologija, kurios paskirtis pririšti žmogų prie šiopasaulio ir sumenkinti „vidinio“ pasaulio statusą.

Formavimo pakopos iš abiejų pasaulių yra vienodos. Viskas prasi-deda nuo surinktos informacijos, kuri perduodama šablonui, šablonas


6.1 pav.: Sąmonės sandara

sujungiamas su kokybėmis, tai yra suteikia juslinę arba semantinę for-mą, ir galų gale, pasiekiama suvokimo arba rodomosios sąmonės dalis.Bandant suprasti mano mintį, kad vidinis ir šorinis turi vienodą statu-są, reikia atkreipti dėmesį į informacijos šaltinių statusą. Šaltiniai yradu: transcendentinis ir transcendentalinis. Kaip vertiname sukuriamuspaveiksliukus priklauso nuo to, koks mums atrodo šių šaltinių statusas.Transcendentinė informacija buvo laikoma tikra, o transcendentalinė– netikra, nes sukurta paties žmogaus. Tačiau tai – susitarimo rei-kalas. Juk visa tikrovė sudaryta iš laukų ir jų sluoksnių hierarchijos.Fizinė informacija yra laukų struktūros, bet tokios pat struktūros yrair transcendentalinė informacija. Iš tikrųjų, pažiūrėjus nešališkai, nėrakriterijų kodėl „fantazijos“ laukų struktūros ir tas sluoksnis, kuriam jiepriklauso yra kuo nors menkesnis už fizinį „šį pasaulį“. Taip susitartair susitarta žmogui norint blogo. Jeigu būtų siekiama priešingo tikslo,žmogaus tikra prigimtis nebūtų slepiama.


Ta tariamoji „vidinė dalis“ nėra jokia vidinė. Greičiau taip paraleli-nis pasaulis, kuris turi net savotišką kosmosą, kuriame galima susidurtisu kitais pasauliais ir su kitomis esybėmis. Kai dvasinėje literatūrojekalbama apie tokius susidūrimus, tai turimas galvoje gnostinis pasaulis,ne fizinis. O tai juoką sukelia tik todėl, kad naudojama propagandinėšių tikrovių interpretacija: objektyvu – geriau, subjektyvu – blogiau.Tačiau pažiūrėjus nešališku žvilgsniu vertinti galima ir kitaip. Prob-lemų dažniausiai kyla todėl, kad vidinis pasaulis ne tik ideologiškaiiškraipytas, bet jis iš viso ištrintas. Kadangi galutinė instancija, kaippavaizduota paveikslėlyje yra suvokimo ekranas, tai šį pasaulį užmas-kuoti galima išjungus „dvasinį ekraną“. Sąmonė nieko nemato, todėlatrodo, kad nieko nėra, o ką kalba kiti, kurių ekranas įjungtas – „ne-sąmonės“ ir „kliedesiai“. Bet jau sakiau, kad ne mažesni kliedesiai yraobjektyvios fantazijos fanatizmas. Didelė dalis šio pasaulio kontroliuo-jama objektyvios fantazijos fanatikų mafijos, kuri tiesiog persekioja irnaikina visus tuos, kurie mato kitaip.

Sąmokslo, nuo kurio pradėjau, esmė ta, kad vienas iš ekranų yraišjungtas – tai yra psichotroninė lobotomija. Taip pat, jeigu žmogus,ypač menininkas, mato daugiau, tai įvykdyta fizinio ir gnostinio pasau-lio disocijacija. Tai reiškia, kad gnostinis pasaulis, kuris geba parodytižmogaus vidų yra atsietas nuo fizinio pavidalo ir mes, stebėdami aplin-ką, matome tik vieną dalį žmogaus, tai yra, išorinę formą. Tuo tarpugnostinis pasaulis leidžia atverti vidų. Tad kai abu pasauliai susieti,arba asocijuoti, tai turime telepatinę rūšį; kai šios realybės apribotosir disocijuotos – telepatijos gebėjimas prarandamas. Akivaizdu, kad tasistema, kuri šitaip apribojo žmogų – negali norėti jam gero. Žmogusbuvo susilpnintas tam, kad jį būtų galima pavergti ir valdyti. Tačiaučia reikia ne tik atimti iš jo sugebėjimus, bet ir iškreipti jo prigimtį irsufalsifikuoti sąmonės pasaulių sandarą. Tam buvo sukurta filosofinėsistema, kuri prirakino jį prie fiksato, kuris yra dirbtinai užfiksuota fan-tazija, ir jau kelias dešimtis tūkstantmečių išnaudoja kaip vergą. Šiąsistemą Vakarų pasaulyje saugo Iliuminatų organizacija, įtvirtinanti


žmogaus prigimties atžvilgiu žiaurų terorą. Kartais šių galimybių bū-na atblokuota daugiau, tada žmonės sužino apie savantus, sinestezijas,genialių gebėjimų žmones ir t.t. Tačiau tiesa ta, kad tai kiekvienožmogaus natūrali prigimtis.

Pradėjau nuo paaiškinimo, kuo skiriasi etinė ir ontologinė Dvasiosformų interpretacija. Etinė interpretacija pagrįsta kūno požiūriu. Ka-dangi tariama, kad kūnas kažkaip priešingas dvasiai, jį reikia siektikuo labiau sudvasinti, o tai pasiekiama per askezę, discipliną, apribo-jimą ir etiką. Tačiau tai skirta žmonėms, kurių sąmonė gyvena fizinėsbranos pasauliu. Peržengus šį pasaulį, žmogus patenka į Dvasią kaipbūties tikrovę ir čia ji reiškiasi ne etine, bet, pirmiausiai, ontologineforma. Tai yra pasaulis su visa jo įvairove. Kaip ir fiziniame pasau-lyje, čia yra tam tikras gnostinis kūnas, kurį sąlygiškai galima vadintiEGO, tačiau suprantant tai kitaip, nei aiškina propagandinė psicho-logija. Toliau, aplink kūną yra artimiausia aplinka, vietinis gnostinispasaulis, į kurį gali ateiti kitos dvasios ir keistis mintimis, vaizdiniais,būsenomis ir pan. Galima bandyti iš šios ribotos srities išeiti į platesnęgnostinę erdvę, bet tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu laisva žmogausprigimtis. Šią dvasinę prigimti galima lavinti, tačiau vien asmeniniųpastangų neužtenka, nes šis apribojimas yra technologinis. Kai kur, irkai kam apribojimas sumažintas arba išjungtas (tai įvairūs Dvasiniaižmonės, pavyzdžiui, rytų pasaulyje, tokie kaip budistai, jogai), jie galipo šį pasaulį keliauti laisvai. Kiti turi būti pakviesti arba įleisti.

Negana to, šiame pasaulyje yra bendruomenės ir net miestai, apiekuriuos fizinio pasaulio žmonės žino tik kaip mistines, utopines realy-bes. Tai iš tikro utopijos, nes jų nėra nei vienoje „šio pasaulio“ vietoje.Šių miestų reikia ieškoti dvasinėje realybėje. Kai kam pavyksta su-rasti, kai kam – ne. Bet pirmiausiai todėl, kad žmogus nėra laisvas.Dvasiniai ieškojimai ir yra tokio išsilaisvinimo kelias. Kadangi sielanemirtinga, žmogaus kūnui užmigus, transcendentalinis burbulas tam-pa tikra transcendencija, kuri tampa žmogaus naujos dvasinės formosnamais. Tokią būseną galima pasiekti ir per astralines projekcijas arba


astralines keliones; taip pat, panašaus tikslo siekia budistai užsiimdamimeditacija, kurios tikslas nušvitimas, vadinamas Nirvana. Su tuo su-sijusi ir krikščionybės Dangaus karalystė, kurios siekiama per etiką irtam tikrą širdies būseną (šiame pasaulyje). Akivaizdu, kad šios dvasi-nės praktikos reikalingos tiems, kas nėra pasiekęs nušvitimo. Kadangitokie žmonės pririšti prie kūniško pasaulio, tai iš jo perspektyvos patei-kiamas ir dvasinis pasaulis. Aukštesnio dvasinio rango žmonėms šiospraktikos nereikalingos, nors tai nereiškia, kad gali joms prieštarauti.

Reikia priminti, kad šis Dvasinis žmogaus pasaulis nepaklūsta jo-kiems fizikos dėsniams ir tie „stebuklai“, apie kuriuos kalba kai kuriežmonės – vyksta jame. Nesusipratimai kyla tada, kai supainiojami išnežinojimo fizinis ir gnostinis pasaulis. Keli Dvasinių miestų arba kara-lysčių pavadinimai yra Šambala, Šangrila, Agarta, Atlantida, Avalonasir pan. Supainioti žmonės net jų bandė ieškoti, tačiau ieškojo kokio-je nors konkrečioje planetos geografinėje vietoje, o čia reikia išmanytiDvasinę geografiją. Turi atsidaryti vidinis langas, arba portalas, ir šiemiestai patys pakviečia žmogų. Čia galima bendrauti turint gnostinęformą, galima fiziniame pasaulyje naudojamomis akimis matyti pilnąkito žmogaus ir visos realybės vaizdą. Tokia yra aukštesnė Dvasiniožmogaus forma. Platono teorija buvo tik kažkas panašaus į užuominąį tai.


7 | Kokius kūnus turi žmo-gus?

Daug rašyta apie sąmonę, apie protą, todėl galima pamanyti, kad jievisas žmogus ir daugiau nieko svarbaus nėra, nors kasdienybėje dažnaibūna priešingai – akcentuojamas kūnas. Jis priešingu sąmonei laiko-mas dėl savo materialistinės sampratos, pagal kurią sutapatinamas sugrubia materija, materialiais organais. Tačiau tai ne vienintelis ga-limas požiūris į kūną. Šiame įraše bandau parodyti, kaip išlaisvintisavo požiūrį į kūną nuo ideologinės jo interpretacijos, kuri sutapatinajį su primityvia anatomija ir fiziologija. Tai nėra kokios nors ypatingosmistinės teorijos, tai tik kai kurie pamąstymai, kurie, mano manymu,leidžia atrasti naują požiūrį į save, kuris yra daug produktyvesnis užstereotipines materialistines idėjas.

Akivaizdžiausias kūnas yra akių kūnas, tai yra, tas, kurį sąmoneiparodo akys. Kadangi šią formą atneša fiziniai fotonai, tai natūralu,kad jie atskleidžia tik tą jo aspektą, kuris su šiais fotonais sąveikauja.Jeigu darysime prielaidą, kad yra subtilesnių kūnų sluoksniai, kurieniekaip su fotonais nesurišti, tai šį matymą galėsime laikyti tarsi kokiurentgenu, kuris parodo tik tam tikrą žmogaus materialų branduolį, ku-rį galima vadinti fiziniu skeletu. Kasdieniame savo gyvenime žmogusapsiriboja tik šiuo savo matymu ir save tapatina su šiuo skeletu, net ne-pagalvodamas, kad gali būti ir kiti kūnai. Apie tai daug kalba ezoteri-

40

SKYRIUS 7. KOKIUS KŪNUS TURI ŽMOGUS? 41

kos autoritetai, tačiau čia bandysiu pateikti šiek tiek kitokią sampratą,nekartodamas tradicinių skirstymų į subtiliuosius kūnus, kokius patei-kia jogos mokyklos, teosofai ir pan. Aš noriu perteikti paprastą savęspatyrimą, kuriam nereikia jokių ypatingų sugebėjimų arba atidarytostrečios signalinės sistemos.

Antras akivaizdus kūnas yra semantinis kūnas, kuris matomas ta-da, kai žmogus nenaudoja akių, pavyzdžiui, paprasčiausiai užsimerk-damas. Tai tas jausmas, kuris jaučiamas tada, kai žmogus mato savokūno dalis, nors regos žievė negauna jokios informacijos. Aš jį vadinutaip tik sąlygiškai, nes man šis jausmas panašus į tą, kuris atsiran-da, kai pagalvoju apie kokio nors juslinio daikto pavadinimą ir žodžioreikšmę. Šis jausmas yra semantinis daikto fantomas. Lygiai taip patsemantinis kūnas yra semantinis juslinio akių kūno fantomas. Šis kū-nas yra labai panašus į akių kūną, bet jis yra ir nepriklausomas nuojo, ta prasme, kad gali įgyti savarankiškas formas. Galima naudotisemantinę vaizduotę semantinio kūno judinimui nepriklausomai nuoregimo kūno, arba galima matyti papildomas dalis, kurios nesimatoregimajame kūne – pavyzdžiui, angelo sparnus. Kitas pavyzdys, yrafantominės galūnės, kurios jaučiamos net tada, kai dėl kokių nors prie-žasčių fiziškai amputuojamos.

Trečias kūnas, taip pat matomas be jokių ypatingų sugebėjimų, yragnostinis, kuriam pamatyti reikia tik šiek tiek labiau laisvos vaizduo-tės. Gnostinis kūnas susijęs su pažinimu – tai sako ir pats šio kūnopavadinimas. O pažinimas dažnai yra teorija arba modelis. Gnostiniskūnas yra to modelio vaizdas suprojektuotas į semantinį kūną, kurįsukuria fizinio kontinuumo protas, arba vaizduotė. Pavyzdžiui, ma-terializme šis modelis yra paprasta biologinė anatomija ir fiziologija,kurių principai perkeliami į semantinį kūną ir žmogus įsivaizduoja savekaip organų maišą. Tačiau galima sukurti ir daugybę kitokių modelių,pavyzdžiui, naudojant ne organų, bet laukų, kvantų ir energijų mode-lius. Juk mokslas pripažįsta ne tik organus, bet dar fundamentalesnėjerealybėje – energijas, kvantų sistemas, mikro-jėgas, informacinius pro-


cesus. Visi šie modeliai taip pat gali būti siejami su semantiniu kūnuir žmogus gali matyti save kaip energetinę būtybę, kurios regimasisskeletas yra tik kaip rūbas arba apvalkas, gaubiantis labai mažą tikrožmogaus dalį.

Visa tai reiškia, kad žmogus gali matyti save tokį, kokį nori matyti,net remdamasis tokiais paprastais metodais, jau nekalbant apie tikrąžmogų, kuris tikrai neapsiriboja akių kūnu. Tai suprasti labai papras-ta, žinant kokį nedidelį informacijos fragmentą gali rekonstruoti akiųsurinkta informacija. Kitą dalį informacijos surenka semantinio kūnoakis, kuri kartais net svarbesnė už akių kūną, todėl kad semantinį kūnąžmogus nemato, bet jaučia, o jautimas yra daug turtingesnis už vientik formos ir tekstūros matymą. Dar svarbiau yra gnostinis supratimas,nes čia remiamasi žiniomis, kurios, jeigu jos tikros, tai yra, neapribo-tos siaurais požiūriais, parodo tuos žmogaus formos aspektus, kuriųnemato jokia „akis“. Pavyzdžiui, subtilių energijų nemato nei juslinisskeletas, nei semantinis fantomas, tačiau proto akiai, tai visai natūra-lu, nes ji supranta/mato visą subtilią realybės sandarą. Visa tai rodo,kad žmogui visai nebūtina matyti save kaip anatominį organų rinkinįir įsivaizduoti, kad juo išsemiama visa turtinga ir gili žmogaus kūniškaprigimtis. Vietoj organo, pavyzdžiui, širdies arba skrandžio, visai ne-sunku semantiniame ir gnostiniame kūne pamatyti laukų struktūras,kvantų ir informacijos konfigūracijas, kurios išduoda daug sudėtingesnįžmogaus vaizdą, nei visuomenei leidžiama matyti.

Šis trumpas įrašas yra tik įžanga į labai svarbią ir sudėtingą temą,kuri yra tikros žmogaus prigimties klausimo sudėtinė dalis. Akivaizdu,kad žmogus ne tik sąmonė, bet turi ir aspektą, vadinamą kūnu. Šiamkūnui galioja visi tie dėsniai, kurie galioja ir sąmonei. Įprasta fizinįkūną prieš-pastatyti sielai. Tačiau tai labai klaidinantis požiūris, nesir siela, ir kūnas yra tam tikrų formų energetiniai laukai. Kūnas gru-besnės materijos, siela subtilesnės. Tačiau tai nereiškia, kad tai kažkasradikaliai priešinga. Paskirtis ir likimas skiriasi, nes siela amžina, o kū-nas laikinas, kas yra įrodoma labai paprastais pavyzdžiais – jis auga,


sensta, miršta ir t.t.; bet kita vertus, laikinas tik tam tikras energetinissluoksnis, kurį galime vadinti rūbu. Šį rūbą nusimetusi siela gyvenakitoje realybėje. Tai, kas čia yra siela arba tam tikra jos energetinėforma, kitoje realybėje yra kūnas, t. y., pagrindinis, išorinis egzistenci-nis pavidalas. Todėl šį fizinį kūną galime vadinti netgi dirbtiniu kūnu,kuris veikia kaip koks skafandras, kuris leidžia sielai išlikti realybėje,kuri jai natūraliu savo pavidalu – nepritaikyta. Tokia yra akių kūnofunkcija.

Visi jaučia, kad atėjęs laikas primityvaus požiūrio atsisakyti ir ieš-koti naujų žmogaus interpretavimo formų, kurios parodytų daug išsa-mesnį jo giliosios prigimties vaizdą. Tai reikia daryti ne tik kalbantapie žmogaus sąmonę, sielą ar protą, tačiau apie visą žmogų, kurisbent jau mano realybėje egzistuoja ir užfiksuotoje formoje ir turi pa-klusti šios fiksuotos formos reikalavimams. Kitoks požiūris būtų ga-limybė iškovoti laisvę požiūriui į žmogaus kūną, kuris nėra iš mėsossudaryti organai, ta forma kokią rodo akys ar jaučia liesdami pirštai.Žmogus turi ir semantinę ranką, su kuria gali liesti subtilias, žmogaussąmonėje atsirandančias formas. Kas jos yra, kruopščiai nuo žmogausslepiama, iškraipant tikros žmogaus prigimties vaizdą, slepiant tikrasjo galimybes, uždengiant pagrindinį gnostinės branos pasaulį, kuriameyra tikrieji žmogaus sielos namai. Šiuose namuose žmogus taip pat turisavo kūną, bet tas kūnas jau nėra anatominis organų maišas.

Tačiau tai ne viskas kodėl reikia žinoti visus savo kūnus. Tai labaisvarbu, kai kūną užpuola kokie nors negalavimai, tokie kaip skausmasarba bloga savijauta, nuovargis, sunkumas. Kad akių kūnas pats ne-svarbiausias šia prasme, matome iš to, kad net užsimerkus, skausmasneišnyksta, nors akių kūnas iš regos žievės dingsta, nes skausmas yrane regimajame, bet semantiniame kūne. Kai, pavyzdžiui, sakome, kadskauda galvą, mes užsimerkę jaučiame, kad ši nemaloni būsena yrasusitelkusi maždaug toje srityje, kur akių kūnas rodo galvos formą, ta-čiau tai tik išplaukusi sritis, kuri sutapatinama su šiuo jausmu. Galimeįsivaizduoti, kad čia net ne „galva“ bet kokia nors energetinė struktū-


ra ir savijauta yra tos struktūros būsena. Tai ypač lengva padaryti,šį semantinį fantomą sujungus su gnostiniu kūnu, kuris leidžia surastišios savijautos kokį nors racionalų paaiškinimą.

Tai parodo, kodėl naudojant meditaciją, labai svarbu išmokti se-mantinį kūną valdyti, nes jeigu jį būtų galima užmerkti taip, kaip akiųkūną, tai kartu su semantiniu kūnų dingtų visos blogos savijautos,būsenos ir žmogus išmoktų save psichologiškai gydyti. Išgydžius psi-chologiškai, pagerėjimas pereina ir į patį grubiausią fizinį kūną, kurisužgrobimo metu naudojamas žmogaus kankinimui. Tai nėra taip jauneįprasta, net medicinoje žinomas sindromas, dėl kurio žmogus nesu-geba jausti skausmo. Tai įmanoma ne tik dėl defekto, bet ir sugebantvaldyti savo kūno fantominį jausmą.


II Sąmonės išplėtimas

45

8 | Metafizinis žmogus

Norint pamatyti, kas šioje tikrovėje yra žmogus, labiausiai trukdo kal-ba su savo pavadinimų sistema. Kuomet žiūrint į žmogų matoma tikji, žmogus niekada neatsiveria kaip metafizinis. Ši taktika netgi daž-nai naudojama metafizinio žmogaus pašiepimui, kai leptelima: „yratik kažkoks…., o įsivaizduoja….“. „Kažkoks“ reiškia koks nors pavadini-mas. Kas žmogus „yra“ egzistuoja dvejose vietose: kalboje ir tikrovėje.Viena jis yra ir veikia žodžiuose, o visai kas kita – realybėje. Panašusefektas gaunasi ir vadinant žmogų iš mokslinės kalbos perspektyvos: jitaip pat neparodo metafizinio žmogaus ir čia jis visada, paviršiuje arbapotekstėje, suprantamas kaip „kažkoks…, o ….“. Ir kvailiausia būna, kaišiuos žodžius išgirsti ne iš kitų, bet ir pradedi kartoti pats sau, pieštikaip kokią nors kalbos tinklo garsų seką ar tokių sekų sistemą. Todėlnorint pamatyti metafizinį save, reikia šį klaidingą žvilgsnį pašalinti išsavo suvokimo.

Tačiau norint perduoti informaciją, kalba būtina. Todėl ją reikianaudoti, bet naudoti kitaip, kad nebūtų savo ir kito žmogaus sąmoneiprimetamas kalbinis kalėjimas. Pavadinimas yra tarsi kalėjimo kame-ra, į kurią žmones nori uždaryti valdžia. Tad jeigu kalbos atsisakytineišeina, tai reikia bent susikurti kuo daugiau naujų pavadinimų, kadjie būtų savi ir tokie, kokie turi būti. Uždarantys žodžiai yra blogi, oišlaisvinantys – geri. Tai yra pavadinimo vertinimo kriterijus. Toks,pavyzdžiui, yra posakis „metafizinis žmogus“: toks, koks jis yra iš tik-rųjų, pačiame pasaulyje. Kalba žmogaus visiškai nepaleidžia, tačiau

46

SKYRIUS 8. METAFIZINIS ŽMOGUS 47

vis tiek jis matomas daugiau nei tik „kažkoks pavadinimas, o įsivaiz-duoja…“. Kalba turi būti ne kalėjimas, bet namai.

Aprašyta taktika naudojama pirmiausiai sureikšminimui, nes bū-ti reikšmingu pavadinimu yra sunku, pasiekimas. Tad žmonių, kuriepasiekia reikšmingus pavadinimus – nedaug. Tačiau pastangos gali bū-ti ir visiškai kitokios, priklausančios kitokiai plotmei, nes metafiziniužmogumi taip pat būti sunku, dar sunkiau negu sureikšmintu pava-dinimu. Bet yra ir vienas pliusas, nes buvimas kuo nors matomas išdviejų pusių, kuo tave mato kiti ir kuo save matai pats. Kiti nori,kad būtum tik „kažkoks“ ir beveik niekada nežiūri į tavo metafiziką,o jeigu ir žiūri, tai šiame gyvenime labai didelė retenybė. Kita vertus,svarbu ir tai, ką matai pats – ar susitapatini su kitų matymu, ar kurisavo unikalų požiūrį. Tai labai gera galimybė, nes gali save išlaisvintiiš kitų primetamos kalbos kalėjimo. Kas stipresnis, pavadinimas artavo sąmonė?

Kiti tave nori matyti tik savo funkcija, priedėliu, bet su savimijuk gali būti tas, kas esi iš tikro, anapus bet kokių kalbos kliedesių.Tačiau, kadangi noriu perduoti informaciją – turiu kliedėti, bet tikslasyra kliedėti kitaip. Reikia suprasti, kad kalba ne tikrovė, bet rodyklė,parodanti kokia kryptimi reikia žiūrėti. Kas sugeba iššifruoti šią kryptį,tas supranta, ką noriu pasakyti. Žodžių ar frazių mokytis nereikia,riekia išmokti matyti pačiam, savo sąmonėje.

Tad pradėkime: kas yra žmogus? ir kas yra metafizinis žmogus?Žmogų įprasta apibrėžti kaip „gyvybės“ formą, bet tai suprantant iš„organinės“ pusės. Tačiau galima matyti ir kitaip, svarbiausia laikantne organiką, bet sąmonę ir informaciją. Kas yra sąmoninga gyvybė?Tai gebėjimas aplinką paversti informacija ir tą informaciją sau atvaiz-duoti. Informacija yra tam tikra sąveika, kurioje atsiranda duomenys.Ta informacija yra kibernetinės sistemos dalis, kuri fragmentą paverčiaįvertinimo, reikalingo valdymo sprendimui pagrindu. Kitaip sakant,gyvybė yra gebėjimas tikrovę paversti informacija ir tą informacijąpanaudoti savo sprendimams. Tam ji turi būti susieta ir susumuota.


Šis procesas vadinamas visiems įprastu žodžiu „ekranas“. Tai tik pa-vadinimas, kurio paskirtis būti išlaisvinimu iš stereotipinių vaizdinių.Tikrovėje metafizinis žmogus yra kažkas kita, bet norint šį kitonišku-mą išreikšti, reikia naudoti po ranka turimus terminus. Taigi sąmonė(siela) yra ekranas, kuriame susumuojama iš aplinkos surinkta infor-macija. Šį procesą galima laikyti pagrindiniu aukštesnio rango gyvybėsatributu. Tai ne kokia nors organika, bet informacinis procesas, kurisgali vykti nebūtinai organiniame substrate.

Kas yra ekranas? Tai iš kelių sluoksnių sudarytas energetinis dari-nys, kuriame susijungia aktyvioji ir pasyvioji dalys. Aktyvioji dalis yra„induktorius“, perduodantis srautą ir pasyvioji – reprezentatorius, su-sumuojantis morfizmus (informacijos formas, kaip, pavyzdžiui, struk-tūrinius potencialus). Induktoriai sudaro kintantį laike šabloną, o rep-rezentatorius yra kokybių ir suvokimo sąmoninga perspektyva. Visatai surišus į vieningą sistemą, gaunama struktūra, kurią kažkada vadi-nau sandara, kuriai būtinos traukiančios mikro-jėgos ir procesu, kurisyra informacijos apdorojimas, vykstantis jau aprašytu būdu. Ekranaspirmiausiai yra esaties pamatas ir jeigu darome prielaidą, kad tikrovėkaip esatis įmanoma ne tik žmoguje, tai galima manyti, kad įmanomaneišsenkanti ekranų įvairovė.

Žmogus yra viena iš tokių gyvybės formų, tačiau nebūtinai vie-nintelė, nes informacijos sumavimo procesai nebūtinai tik tokie, kokievyksta žmoguje. Galima tarti net dar griežčiau: kiekvienas tikrovėslygis turi savo susietą sąmoningą perspektyvą ar tokių perspektyvų sis-temą. Viena sistema yra žemės biosfera, tokia gali būti saulės biosferair pan. Kodėl tai įmanoma? Todėl, kad gnostinė materija sutankėjatose pačiose vietose, kur ir fizinė materija, ir mišrios gyvybės formosatsiranda tokiose sumaišytose vietose.

Jeigu informacinis procesas atsiranda nesumaišytose terpėse, taiturime kitos dimensijos sąmoningas perspektyvas, kurios gyvena savokosmosuose ir savo pasauliuose ir net neaišku ar jose informacinis pro-cesas geba aprėpti mūsų pasaulio informaciją. Apibendrinant, pagal


sluoksnių sąveiką galima informacinius procesus skirstyti į tris tipus:a) planetinė mišri sistema, b) žvaigždinė mišri sistema, ir c) gnostinėvienalytė sistema. Tai reiškia, kad galimas materialus kūnas, plazmi-nis kūnas ir bekūnė siela, kuri formuojasi nepriklausomai nuo materijossankaupų. Pirminė siela visų žmonių yra bekūnė, tačiau šis gyvenimasvisada yra mišrios būsenos, kuri vienalyte tampa tik pasibaigus gyve-nimui. Po mirties sąmonės energomorfinė sistema pirmiausiai pereinaprie vietinės informacinės sankaupos, kuri yra tarsi tarpinė stotis per-ėjimui į aukštesnį pasaulį. T. y., siela pirmiausiai atsiduria planetinėjegaudyklėje, tada keliauja į vietinės žvaigždės sistemos energomorfinęstruktūrą.

Žmogų metaforiškai laikant tam tikru ekranu, kuris apibrėžiamaskaip pagrindinis gyvybės procesas, galima teigti, kad tai ne vienintelisįmanomas tipas. Yra skirtingų rūšių ekranai, negana to yra skirtin-gos įstrižainės ekranai, kurie priklauso skirtingo egzistencinio rangorealybei. Žmogus yra beveik vienintelė „įrodyta“ įstrižainė. Tačiauapibendrinant, ekranas yra ir visa žemės gyvybės sfera, ir tokių samo-nių sfera išeina gerokai toliau už mūsų planetos ir saulės ribų. Čia taippat galima atskirti kosmosus, tikrovę ir joje atsirandančias gyvybėsformas.

Siekiant „pažinti“ pasaulį, pirmiausiai turimas galvoje įprastinis fi-zinis pasaulis, kuriame randame gyvybę, žmoniją, tautas, valstybes,geografiją, ekonomiką, politiką ir t.t. Tačiau jeigu norime pamatytinoosferą, tikrą sąmonių pasaulį ne per kūniškus ženklus, bet tiesio-giai, turime išmokti matyti pačią gnostinę braną. Ji, aišku, susijusi sufizine brana, tad šį vaizdinį, žemės rutulį galima naudoti kaip pagalbi-nį. Tačiau ant jo reikia projektuoti noosferą, kuri atsiranda sąmoniųsluoksnyje. Galima matyti tokius pasaulis:a) žemesnioji noosfera – kalba, techninės komunikacijos priemonės;

b) aukštesnioji noosfera – tiesioginės asociatyvinių hologramų telepa-tijos pasaulis;


c) metafizinė noosfera – vietinio dievo struktūra, kuris apima mūsųsaulės sistemą.

Jeigu esi ne koks nors pavadinimas, bet ir metafizinis žmogus, galipabendrauti ne tik su kitais žmonėmis, bet ir su visa žmonijos sąmonėssfera, visuose išvardintuose lygiuose.


9 | Naujasis sąmoningumas

Savo apribotos sąmonės paslaptį pamatyti galima atlikus tokį min-ties eksperimentą: Įsivaizduokite iki horizonto nubrėžtą tiesią liniją sustrėle gale. Tada šią tiesę padalinkite į atkarpas, kurios vienas met-ras lygus vienam žingsniui. Įsivaizduokite, kad visą šį atstumą esatenuėję ir suskaičiavę žingsnių skaičių iki horizonto. Tuomet šią tiesęverskite atgal į savo vidinę sąmonę, bet taip, kad liktų išsaugotas at-stumas ir žingsnių skaičius. Pradėsite jausti kaip ji transformuojasi,nes ją iškreipia ribojančioji matrica. Metro atkarpos išnyksta, liekatik neapibrėžtas žingsnių skaičius. Bet čia vėlgi pradedate jausti, kadėjote vietoje, o raumenų jausmas ir nuovargis einant iki horizonto yratik smegenų iliuzija. Nėra jokio atstumo ir erdvės, taip pat trukmės irlaiko. Šį suvokimą pabandykite pamedituoti ir suvokti, kad išorės irvidaus atstumai tėra iliuzija, o taip pat ir mokslas, pagrįstas jų mata-vimu. Einama vietoje; kad ir kiek energijos išnaudojama, nepajudamanė per milimetrą. Išorė nėra 10 000 žingsnių, o vidus tik skaičius 0,50,į kurį sutelpa 10 000 m. Tai vidinės žmogaus sąmonės iliuzijos. Ne-gana to, tai dirbtinės iliuzijos, nes proporcijas galima pakeisti, nes išprigimties jos kitokios nei įprastai žmogui rodomos. Jos kitokios todėl,kad žmonija yra užvaldyta ir žmogui neleidžiama turėti tikro realybėssuvokimo.

Toks žmogus turi labai ribotą aprėpčių skaičių, todėl jam įmanomastik labai primityvus sąmonės gyvenimas. Nei vienas kontaktuotojasnežino kiek iš viso įmanoma aprėpčių, tačiau galima nutuokti bent

51

SKYRIUS 9. NAUJASIS SĄMONINGUMAS 52

apie kelis jų išplėtimus. Pirmiausiai reikia apibrėžti, kas yra aprėptis.Tai yra suvokimo forma, kaip pavyzdžiui, erdvės ir laiko suvokimas.Žmogui tai yra pagrindinės išorės aprėptys. Tačiau jos yra tik lokalinės,arba vietinės ir pagrįstos difference principu, kuris nurodo į skirtumątarp gretimų būsenų, jos nesutampa ir išsidėsto kaip trajektorija iratitinkamai kažkiek užtrunka. Norint suvokti erdvės aprėptį, galimasusieti ją su tokiu pavyzdžiu: įsivaizduokime, kad esame vienmatėjeerdvėje; toje erdvėje yra du taškai, A ir B; judėjimas nuo vieno prie kito– užtrunka, nes būsenos išsidėsto viena po kitos ir jos yra „lėtos“. Bettarkime, kad judėjimas vyksta neužtrukdamas, tai yra, akimirksniu.Vadinasi nėra tarp būsenų jokio skirtumo, taškai A ir B sujungti tieseir visi taškai aprėpiami vienu metu. Tai ir yra belaikė būsena, kurineturi difference (skirtumo). Jeigu prie belaikės būsenos pridėtumebeerdvė būseną, kai suvokimas visuose taškuose yra vienu metu, taiaprėptis susitraukia į vieną tašką. Nėra ne tik laiko, bet ir erdvės.Vadinasi sąmonė neatskirta nuo savo būsenų ir žinojimo, vadinasi yravisažinė. Nereikalingas joks pažinimas ir mokslas.

Žmogus turi lokalias aprėptis ir jų pagrindas yra difference. Aukš-tesnis suvokimas difference pašalina, bet lokalumas išlieka. Tad reika-lingos dar aukštesnės, globalinės aprėptys, kurios liečia visumą visostikrovės atžvilgiu. Čia yra du pavyzdžiai, kuriais galima iliustruo-ti skirtumą tarp aukštesnio ir žemesnio sąmoningumo. Filme „Rainman“, apie savantą matematiką, viską suvokiantį per skaičius, yratoks epizodas: „lietaus žmogaus“ brolis ant žemės išberia degtukusir savantas akimirksniu sujungia visą pažirusią degtukų dėžutę ir pasa-ko kiek ant žemės guli degtukų. Tai yra skaičių matematinio suvokimopagrindas, kurį turi dauguma matematikos genijų. Šis suvokimas yraaukštesnioji matematinė aprėptis. Jos esmė tokia: iš visumos ir daliųsantykių pašalinamas minėtas difference ir skirtumas tarp dalių ir vi-sumos išnyksta, viskas suvokiama kaip vienis. Tai yra, dalys ir visumanemąstomos atskirai, jos sutampa, todėl visada galima pasakyti daliųskaičių vienu aprėpimu, nesvarbu kiek tų dalių būtų, net ir milijonas


suvokiamas be skirtumo. Kadangi šitaip mąstant viskas virsta skai-čiais, pasidaro labai lengva skaičiuoti, praktiškai skaičiuojama viskas,tai vyksta savaime.

Dabar įsivaizduokime, kad šis dalių ir visumos aprėpimas be skir-tumo, perkeliamas į visą tikrovę ir ypač pritaikomas sąmonėms. Visosindividualios sąmonės suvokiamos kaip vienos, bendros sąmonės profi-liai, bet tarp dalių ir visumos, kaip skaičiuje nėra skirtumo. Toks su-vokimas automatiškai tampa telepatiniu. Tada šią aprėptį papildomebeerdve ir belaike globaline aprėptimi ir sukuriame super-aprėptį, kuriyra visada, visur, viskas tą pačią akimirką. Ši sąmonės būsena nėraatskirta nuo nei vieno tikrovės taško, nes tai reikštų difference įvedimą,o tai reiškia – nėra atskirta nuo jokio žinojimo ir yra „aiškiareginti“ irvisažinė. Nėra skirtumo tarp čia ir ten, tarp dabar ir tada, tarp esuir nesu, tarp žinau ir nežinau. Tai yra dieviškos aprėpties aprašymasribotomis žmogiškos kalbos sąvokomis. Judant link dieviškumo, sie-kiama į savo suvokimą įvesti kuo daugiau tokių savybių, kad sąmonėpriartėtų prie dieviškos sąmonės. Tam pirmiausiai reikia meditacijomissiekti pašalinti difference iš dviejų pagrindinių žmogaus aprėpčių, laikoir erdvės. Tada dalis matyti kaip visumą, neprarandant iš suvokimonei vienos atskiros dalies, šį sugebėjimą paverčiant kiekybiniu maty-mu. Tada bandant sieti į visumą sąmones, kuriant bendra-mąstymą irbendra-sąmonę, kurioje yra visos sąmonės vienu metu. Ir paskutinisžingsnis – lokalių aprėpčių pavertimas globalinėmis aprėptimis, kuriossusiejamos su visa tikrove. Erdvė, laikas, individuali sąmonė tampatik bendresnės, globalios būsenos vienas iš ribinių atvejų. Išmokus ši-taip medituoti, pradedama artėti prie aukštesnio žmogiškumo ir naujossąmonės. Ši būsena koreliuoja su dabar-sąmone, erdviškai aprėpiamosuvokimo vienyje.

Jeigu tai įmanoma ir kaip globali aprėptis, tai tik kaip susiliejimassu aukštesniu sluoksniu, aukštesne brana, kuri turi visiškai kitokią rea-lybės struktūrą ir visai kitokius parametrus, kurioje kitoks pažinimas,sutampantis su visažinyste. Tai yra augimas, kuris vyksta ne sluoks-


nio viduje, ne fizinėje branoje, bet išilgai sluoksnių struktūros, per juosperšokant kaip per kopėčių pakopas. Augant sąmonei, nereiškia, kadišnyksta visi skirtumai ir visos aprėptys globalinės. Kiekviena branaturi savo skirtingas aprėptis, ir jos yra visiškai kitokios, įprastiniamžmogui nesuprantamos suvokimo formos, kurios net gali turėti savounikalias difference sistemas, kurios pritaikytos tam pasauliui, kuriojeegzistuoja esybė kaip esatis. Tokio augimo šio gyvenimo rėmuose siektinebūtina, juo labiau, kad tai ilgas ir sunkus kelias, be to, jį eiti rei-kia pradėti nuo pradžių, pradedant žengti pirmus žingsnius. Įprastinisžmogus net šioje branoje nežino savo tikrų sugebėjimų, nes yra atskir-tas nuo savo tikros prigimties, tikrojo žmogiškumo. Kaip gauti bentakimirką žvilgtelėti į savo tikrąjį žmogiškumą, parodžiau pradžioje.Viskas prasideda ne nuo aprėpčių, bet nuo proporcijų, perdėliojimo.Tikros žmogaus proporcijos yra metrais ne 0, 50 m – 2 m – 10 000 m(vaizduotė-kūnas-pasaulis), bet 15 000 m – 2 m – 10 000 m, kai ver-čiant tiesę 2 m – 10 000 m pasaulyje į save, ji ne tik „nesi‘warp‘ina“,nesutrumpėja, bet net lieka laisvos vietos.

Ši „vaizduotės“, arba laksato, vieta yra tas tikras pasaulis, kuriameturi gyventi žmogus. Maža to, bendra-pasaulis yra ne kūnai, bet mąs-tymas, vadinasi savo prigimtimi žmogus mažų mažiausiai yra ketvirtosdimensijos būtybė, kas reiškia, kad telepatija žmogui turi būti natūra-lus sugebėjimas ir kad įdėjus daug darbo, jam pasiekiamas pakilimas(ascension).


10 | Tikrieji žmonės

Jau vien tas faktas, kad žmogus turi sielą ir kūną rodo, kad jis yradviejų pasaulių būtybė. Tai gali būti sunkiai suvokiama todėl, kadžmogaus sąmonė yra energetiškai pririšta prie fizinio pasaulio ir jaiatrodo, kad šis pasaulis yra viskas. Bet tai netiesa. Kad taip nėra,galima suvokti vien iš to, kad įprastinė būsena yra mišri būsena, kursusimaišę fiziniai ir mentaliniai žmogaus impulsai. Tačiau net tas fak-tas, kad dominuoja fizinė energija, nereiškia, kad žmogus negali išeitiį kitą, gryną, dvasinę dimensiją.

Ši dimensija yra atskiras pasaulis, toks kaip ir fizinių kūnų buvei-nė. Ją galima vadinti ir sielų buveine, nes joje sielos egzistuoja savonatūraliu pavidalu, nesusimaišiusios su kūnu. Taip pat čia visos sielossusirenka po fizinio kūno mirties ir iš šios vietos vyksta persikūnijimasnaujam žmogiškam gyvenimui. Čia siela mato, jaučia, juda, komuni-kuoja kaip ir fizinis kūnas, nors šios dimensijos dėsniai yra kitokie neifiziniai, ši tikrovė ne tokia kieta, ji formuojama, arba galima sakyti –morfinė. Kas yra keliavęs per astralines projekcijas, arba išėjęs iš kūno,tas supranta, koks yra skirtumas. Tačiau šis įrašas ne apie tai.

Kadangi mintys, vaizdiniai, jausmai yra kuriami sieloje, tai šio-je dimensijoje, matant kitą sielą, tuo pačiu suvokiamas ir šis, vidinispasaulis, o tai paprastai vadinama telepatiniu ryšiu. Toks išėjimas pa-prastai daromas dėl dvasinio augimo, bet kiti žmonės kartais siekiakitų tikslų: įgyti galių tam, kad turėtum pranašumą. Tačiau šis pa-saulis taip pat turi savo dėsnius ir tvarką ir jį pamačius tie šio pasaulio

55

SKYRIUS 10. TIKRIEJI ŽMONĖS 56

pranašumai atrodo visai kitaip. Be to, galima pamatyti, kad čia sielųrangai nebūtinai atitinka fizinio pasaulio žmonių hierarchiją, nes žmo-nės įsikūnija turėdami skirtingus tikslus, ir jie dažnai ne visada tiksliaiparodo anapusinę padėtį.

Aš šį straipsnį rašau dėl akiračio išplėtimo tų, kuriems to reikia.Perskaitęs kiekvienas tai pamato pats. Tie kas nepatenkinti savo žino-jimu, remiasi šiomis idėjomis, kam jų nereikia – jas atmeta. Tai aiškutikrovės nepakeičia, o ir man neskauda. Čia ne reklama ir aš nieko ne-prarandu. Bet kokiu atveju, jeigu galėtų, į kitas dimensijas norėtų ke-liauti visi. Bet kadangi tai nėra įprasta praktika, rodo, kad šis procesasnėra toks lengvas. Jis ganėtinai sunkus ir eina prieš natūralią tvarką,nes natūrali visgi mišri būsena. Pagrindinė kliūtis astralinei kelionei,telepatiniam anapusiniam kontaktui yra fizinio pasaulio energija. No-rint atidaryti portalą, riekia šį pasaulį pašalinti iš savo sąmonės. Taiįmanoma dviem priemonėmis: pirma priemonė yra meditacija, kuriostikslas nuraminti jusles ir susilpninti fizines vibracijas; antra miegas,kai juslės išsijungia savaime ir sapno metu veikia transcendentinė są-monė. Pastaroji priemonė vadinama „sąmoningu sapnavimu“.

Šių priemonių metu pašalinama pagrindinė kliūtis, kuri yra fiziniskūnas ir fizinis pasaulis, kurį gebant pamatyti kiaurai, kaip rentgenu,būtų matomos kitų žmonių sielos ir tas pasaulis, kuriame jos gyvena.

Patogesnis būdas, aišku, natūralus, bet bėda ta, kad daug žmoniųturi apribotą sapnų sąmonę ir, kaip sako, „neatsimena“ sapnų. Ne-atsiminimas – nėra natūrali būsena, tai rodo, kad yra problemų susąmonės užgrobimu. Tačiau kas sapnuoja aiškius sapnus, gali išmoktijuos valdyti, o per šiuos, pereiti į kitas dimensijas. Dėl jau paminėtospriežasties, miego būsena labai palanki, nes jo metu natūraliai pasiša-lina kitą dimensiją blokuojantis fizinės energijos skydas. Jis išnykstair gali matyti, kas yra anapus jo.

Bet yra viena problema – kelionės gali būti netikros, tik vienossielos ribose, nes siela turi įsivaizdavimo sugebėjimą. Vadinasi, sapnovizijos gali būti tik sielos projekcijos, kurios neperšoka į bendrą sielų


10.1 pav.: Pagrindinė perėjimo kliūtis


pasaulį, tai yra, anapus savo sielos struktūrų. Kad tai įvyktų, riekiapažvelgti į išorę ir užmegzti kontaktą su kita siela. Tai turi būti įrodytaapsikeitus informacija ir jos tikrumą patikrinus. Tai ne taip paprasta,nes reikia kad toje pačioje būsenoje būtų abu žmonės. Nes jeigu fizinisšydas pašalintas tik vieno žmogaus, tai kitą žmogų, su kuriuo bandomaužmegzti kontaktą šis šydas blokuoja. Kad pro jį gebėtum prasibrauti,riekia turėti daug galios. Vadinasi geriausia situacija, kai sąmoningosapno būsenos yra abu žmonės ir jie vienas su kitu, per sapną bandosusisiekti. Apsikeitus informacija, galima prabudus pasitikrinti ar jiteisinga. Jeigu taip, tai įrodymas, kad telepatinis kontaktas – sėkmin-gas.

Yra dar viena kliūtis, kurią reikia įveikti. Daug kas sako, kad astra-linių kelionių, arba sąmoningo sapno metu susitiko su kitais žmonėmis,netgi su jau mirusiais ir t.t. Bet reikia neužmiršti, kad pavyzdžiui,jeigu tokio išėjimo metu susitikai su kokiu nors žmogumi, su juo bend-ravai, gavai informaciją ir t.t., turi žinoti, kad bendravai su to žmogausanapusine siela. O šio pasaulio sąmonė yra tik šios sielos fragmentas,kuris vadinamas persona ir ši persona yra apribotos būsenos, todėl vi-sos savo sielos nemato. Jeigu ir gauna kokią informaciją, ar su kuonors kontaktuoja per anapusinę sielą, tai persona jaučia tik per pasą-monę, nuojautą, vadinasi netiesiogiai. Kitaip sakant, tokiu principusu konkrečiu žmogumi ryšį užmegzti neįmanoma, jis apie šį ryšį niekonenutuokia.

Tai paprasta tik tiems žmonėms, kurie turi sujungę visas savo per-sonas, turi išplėstą sąmonę ir mato visą anapusinę savo sielą. Tokiemsžmonėms ryšys su anapusiniu pasauliu atverstas visada. Kitiems reikiaspecialių treniruočių ir išėjimo anapus priemonių. Meditacija yra gerasbūdas, bet jis labai sunkus. Daug lengviau kiekvieną vakarą užmigti,nei valios pastangomis, meditacijoje pasiekti transo būseną, kuri yratik kitas būdas pasiekti tą patį tikslą, kaip ir užmiegant. Nors valdytisavo sapnus – taip pat nelengva. Daug kas įsivaizduoja, kad šį tiksląpasiekė, bet apsigauna dėl to, kad nepasitikrina ar vizijos yra iš sielos


10.2 pav.: Sielos vizija ir 4 dimensija


vidaus, ar siela sugebėjo pažvelgti į išorę, anapus savęs.Tam reikia dviejų sąmoningų sapnuotojų, kurie sapne pabandytų

užmegzti ryšį, perlauždami energetinį barjerą, skiriantį sąmones ir ap-sikeistų informacija. Įdomus dalykas, kad vienas su kitu šitaip žmonėsbendrauja per anapusinę sielą, tai reiškia, kad turi maksimaliai išplėstąsąmonę ir žino visą savo gyvenimų paslaptį. Tokie žmonės yra tikrie-ji, „pilni“ žmonės, išsilaisvinę iš savo ribotos personos iliuzijų. Tokiųžmonių reta. Tai rodo, kad net įvaldžius sąmoningus sapnus, dažniau-siai keliaujama nors ir kitoje dimensijoje, bet tik savo didžiosios sielosribose. Joje irgi gali kitų pastangomis atsispindėti anapusinė informa-cija, bet tai tik viena darbo dalis, tai neužbaigtas darbas, nes sielosakys nėra atmerktos, jos nemato to, kas yra aplinkui.

Personos gniaužtuose gyvenantys žmonės yra valdymo programosnelaisvėje. Ta programa gali būti primesta arba prisiimta savo laisvavalia, priklausimai nuo to, kokių uždavinių siekiama įsikūnijimu. Toksišėjimas yra kažkas panašaus į išprogramavimą ir jis eina net prieš pa-čio žmogaus sielos valią. Tai būna personos kaprizas, noras pasirodytiar įgyti galių. Bet kita vertus, šis apribojimas dažnai būna nenatūralus.Ir kelionių po kitas dimensijas galimybė yra laisvės siekimo išraiška.

Žinant mechanizmą – tai, kaip iš principo tai veikia – kam įdomu– gali išbandyti. Galima naudoti sąmoningo sapnavimo technikas, betturint jau mano aprašytą tikslą: pašalinti pagrindinę išėjimo anapuskliūtį, kuri yra fizinio pasaulio energetinis šydas. Galima paieškoti irkitokio šio tikslo pasiekimo būdo, bet čia kiekvienas žmogus sprendžiasavo nuožiūra.


11 | Mūsų realybės paslap-tis

11.1 Kalbos indo pasirinkimasKalba yra labai ribota realybės vaizdavimo priemonė. Ji riboja dėl to,kad per trumpas žodynu vadinamas pavadinimų sąrašas ir gramatikospriemonėmis neįmanoma išreikšti jos tikros sandaros. Žodyno papildy-ti neleidžiama, o gramatika akylai saugoma nuo bet kokių pakeitimų.Kas neatitinka nustatyto šablono, kalbos normintojų vadinama klai-da, o jeigu kas nors klaidas daro sąmoningai, tai vaizduojama kaipišsiderinusi psichika. Todėl kalba yra priemonė įsprausti mąstymą įlabai siaurus rėmus, kurie gniuždo mintį, neleidžia pasireikšti dvasiospilnai laisvei. Tačiau pakeisti nieko be bendro susitarimo neįmanoma,tad tenka derintis prie nustatytų sąlygų. Kita vertus, savo minties pil-natvę galima išreikšti ir kitokiomis priemonėmis – užuominomis, tarpeilučių arba laukiant žmonių supratingumo išraiškos priemonių atžvil-giu. Kalba tik įrankis, tik indas minčiai, jeigu minčių per daug, josišsilieja ir pasklinda, paneigdamos indo ribotą erdvę.

Dabar noriu pakalbėti apie tai, kaip aš suprantu tikrovę, kokia ma-no įsivaizdavimu, realybės paslaptis. Kas yra tas pasaulis, kuriamegyvename ir kas yra jame žmogus? Tai tik mano pasaulis, naudojantteorinį žodį – hipotezė, nes, žinoma, įrodymų iš transcendencijų ne-

61

SKYRIUS 11. MŪSŲ REALYBĖS PASLAPTIS 62

atneš ir ant stalo nepadės niekas. Dalindamasis noriu tik paskatintisavarankiškus ieškojimus ir klausimų kėlimą tam tikru būdu. Daliaižmonių tai aktualu, todėl noriu parodyti ir ką aš apie tai manau.

Mano kelias ne egzistencialistinis, ne per egzistencinę būseną, betper protą. Tai yra aš einu ne meniniu, o racionalistiniu keliu ir manedomina ne tiek žinoti realybės struktūrą ir ją simboliais išreikšti, betprisikasti prie pirminio substrato ir jo kodo, kuris parašytas Kosmosošeimininkų. Ši sistema apsaugota, bet, pereinant iš vieno lygio į kitą,yra sąmonių, kurioms tai atskleidžiama jų vidiniame pasaulyje. Įrodi-nėti niekas nieko nesiruošia, nes čia ne parduodama prekė, kurios vertęreikėtų kažkuo apčiuopiamu pagrįsti. Tai yra žmogaus gyvenimas, ku-ris nėra jokia prekė.

Vienas iš lengvesnių kelių yra schematizavimas, kuris supaprastinaidėją, padaro ją akivaizdžia ir pagreitina principo supratimą. Bet yrair trūkumų, ką pamačiau iš karto: kai pabandžiau braižyti, supratau,kad tai įmanoma tik labai apibendrintai, nes visų įžvalgų sudėti į vie-ną schemą neįmanomą, nes kiekvienas atskiras elementas yra dar vienapapildoma sudėtinga schema. Todėl rodau tik patį bendriausią brėži-nuką, kad žinotumėte pagrindines koncepcijas, tokias kaip a) vakuolė,b) transformiumas, c) programa, d) pirminė siela, e) egzistencinė siela,apgaubta „realybių“ apvalkalais.

Daug kas sutaria, kad gyvename „dvilypės egzistencijos realybėje“.Viena egzistencija yra anapusinė, pomirtinė, kita – šiapusinė, vadi-nama „gyvenimu“. Schemoje nėra parodyta, nes nenorėjau perkrau-ti, bet pagrindinis gyvenimo darbų vertinimo kriterijus yra moralinisapsisprendimas. Renkantis tinkamus sprendimus, daroma pažanga ir„karjera“, judama realybės struktūrose. Tai pasaulis, panašiai kaipgamta, tik priklauso transcendencijai, anapusinei realybei, o šiapusy-bė yra tik nedidelė visos tikrovės atauga, kuri skirta veikti sielai perfizinį kūną. Veiklos arena labai plati, neįsisavinta iki galo, bet tikraine vienintelė.


11.1 pav.: Vietinio iliuzijų kosmo struktūra


11.2 Kosmosas kaip vietinis realybės burbulasTad kas yra tas Kosmosas? Tai tam tikras realybės burbulas, su prog-ramuojama substancija, kurio paskirtis – konstruoti pasaulius sieloms.Tai yra, sielos nėra substancijos konstruktas, jos kaip žuvytės, pagau-tos į akvariumą ir kuriamos iš dar aukštesnio rango realybės. Šioms žu-vytėms Kosmoso valdovai sukuria realybę, užprogramuodami jos struk-tūrą, dėsnius ir mechanizmus. Esmė ta – viskas programuojama, su-kurta vadinasi dirbtina. Bet turi savo paskirtį, nes atlieka kažkokiąaukštesnę funkciją.

Yra daug Kosmosų (realybės kūrimo burbulų), kurie turi savo val-dovus ir savo realybės programą. Tai kas schemoje pavaizduota, yravieno Kosmoso viena programa; tai yra mūsų pasaulis, mūsų realybė,vienoje istorinėje stadijoje. Bet egzistuoja kiti Kosmosai, su kitokiomisrealybėmis. Aš nesu buvęs kitame „akvariume“, tad apie tas realybesžinau tik iš nuojautos. Gal kai mano sielą pagavo į šį akvariumą, aš pri-klausiau kitiems Kosmosams ir informacijos iki galo apdorojimo metunesugebėjo ištrinti.

Kosmosai turi hierarchinę sistemą, nuo pačių primityviausių, iki su-dėtingiausių, kokių net įsivaizduoti neįmanoma. Primityvūs Kosmosaibūna be gyvybės ir jose yra vienalypės egzistencijos struktūra. Mū-sų Kosmosas nėra pats primityviausias, jis kažkur per vidurį, bet yraankstyvose vystymosi stadijose. Pagrindinis užprogramuotos realybėsprincipas yra dvilypės egzistencijos, kur yra Rojaus egzistencija ir išjo išaugusi Pasaulio laikina egzistencija. Bet Rojus taip pat sukurtasprogramos, tik jo dėsniai užprogramuoti kitokie. Rojus iš tikro nėraamžinas, jis amžinas tik pagal vietinį laiką, bet kai ateina laikas per-programuoti Kosmoso realybės struktūrą - Rojus irgi sunaikinamas.Nes jis yra tik Kosmoso substancijos „transformiumo“ konstruktas.Kaip jau sakiau, amžinos tik sielos, kaip žuvytės akvariume, kurioslieka net išpylus iš jo vandenį ir pakeistus kitu vandeniu. Baigtinis sie-lų skaičius, pastoviai persikūnija, pereidamos iš Rojaus egzistencijos į


Pasaulio egzistenciją.

11.3 Iliuzijos mokslas ir menasBet žinoti reikia ne vien tai. Kodėl aš naudoju mokslą ir laikau kad jissvarbus. Iš tikro, aišku, nėra jokio mokslo, bet yra fizikos programa,kaip kompiuterinio žaidimo fizika. Kosmoso šeimininkai parašo tokiąprogramą ir ji valdo realybės fizinius dėsnius. Ir, norint prieiti prieKosmoso transformiumo, reikia šią programą iššifruoti, kad galėtumnaudotis substancijos galimybėmis. Tai ir mokslas, ir magija vienumetu, nes abiem atvejais svarbu žinoti tik kodus, ne dėsnius. Šeimi-ninkai leidžia tai daryti, negana to tai netgi Kosmoso realybės viena išbūtinų stadijų, kuri yra technologinė stadija. Mūsų realybėje ji buvopradėta prieš „kelis šimtus metų“. Patys valdovai žino visą programą,bet žemesnės sielos tai turi išsiaiškinti pačios, su Kosmoso „šviesos in-jekcijų“ pagalba, kai išrinktiems žmonėms tos paslaptys paprasčiausiaiparodomos.

Šitaip galima kurti kosmines civilizacijas, nuo galaktikos iki visatosmasto, su teleportacijos, kosminių kelionių, telepatijos galimybėmis irt.t. Bet tam reikia valdyti transformiumo programą. Pagrindinis pa-žinimo siekis yra gauti grynos būsenos transformiumą jį išprogramuo-jant ir sukuriant jam savo programą. Taip kuriamos dieviškos magijostechnologijos. Tai yra tikrasis ezoterinis mokslas. Žinant šią paslaptį,galima perprogramuoti savo sielos gynybinį/ribojantį apvalkalą ir pa-matyti kas yra anapus jo. Vien jausdamas ar žinodamas to nepadarysi,čia reikalingas protas.

Tačiau budinimui – menas labai tinkamas. Nors kartais atrodo,kad gal pati realybė ne visada nori, kad žmonės būtų budinami. Yrakažkoks sąmokslas, dėl kurio tiesa ribojama. Todėl reikia kitiems pa-dėti suprasti šio realybės burbulo logiką, kad galėtų geriau prie šiosrealybės prisiderinti, suprasdami, kad viskas vien šiuo gyvenimu ne-užsibaigia, kad reikia suvokti, kad gyvenimų bus daug ir pasirūpinti


reikia taip pat ir jais. Viskas vyksta čia ir dabar, bet pasekmės to yratranscendentinės.

Sielos yra apgaubtos Kosmoso substancijos apsauginiu lauku, kurisapriboja jos galimybes ir yra iliuzinės realybės perdavimo apvalkalas.Šis apvalkalas yra kažkas panašaus į kompiuteriu generuotas astrali-nes projekcijas į iliuzinės sąmonės personas, kurios save įsivaizduojakaip žmogiškas asmenybes ir charakterius. Šios asmenybės kuria tamtikrą žaidimą šioje realybėje ir realizuoja tą energiją, kurią atsine-šė iš anapus. Šis žaidimas yra labai ilgas, dinamiškas ir turi sociali-nės/moralinės evoliucijos formą, kuri vadinama istorija.

11.4 Kosmoso ir sielos istorijaIstorija yra kažkas panašaus į kompiuterinio žaidimo lygių ir misijųmedį, naudojant šiais laikais suprantamą metaforą. Jis yra iš ankstoužprogramuotas ir telieka, atlikus paskirtas užduotis ir misijas, per šįžaidimo medį judėti į finalinę misiją. Bet reikia neužmiršti, kad šitaschema yra ne Visa realybė (didžioji), bet tik vieno Kosmoso realybėsstruktūra. O tokių Kosmosų yra begalybė. Mes esame rangu kažkurper vidurį, dvilypės egzistencijos realybės struktūros Kosmose.

Neištrintos sielos kartais atsimena, bent intuityviai, apie egzisten-ciją už savo dabartinio Kosmoso akvariumo.

Pateiktoje schemoje nėra atvaizduota, kad ši realybė turi pereitiper raidos etapus, kaip kiekviena siela atskirai, taip ir bendra struktūraapskritai. Mirtis, tėra pakankamai pastovaus pirminių sielų persikūni-jimo iš vienos egzistencijos į kitą transformacija. Mano schemoje tikramirtis yra tik kūno formos. Sielos nelaikau transformiumo programa,todėl net sunaikinus/išprogramavus realybę, siela lieka. Pirminės sie-los ištakos – anapus Kosmoso. Ji „pagaminta“ ne iš transformiumo,bet iš anapusinio Dievo substancijos, kurią sąlygiškai galima vadintikvintescencija.

Bet sielos pagaunamos į Kosmosą, arba realybės matricą, ir ap-


auginamos transformiumo programų sluoksniais, kurie kuria konkretųžmogų. Konkrečią realizaciją šiame gyvenime vadinu sąmonę turin-čia persona. Yra daug dalykų kurie ateina iš personos programų, kuriąkiekvienas žmogus turi morališkai tobulinti, moralę suprantant ne vienkrikščioniškai, bet ir pagal senovės graikus kaip dorybes, kurios yra nekas kita kaip sielos stiprybės.

Taip pat turime pažinti savo pasaulio programą, šį pažinimą vadi-nant mokslu, bet suprantant jį ne siaurai techniškai, bet plačiai, apjun-giant su ezoterika ir magija. Visų valdžių aukščiausia mokslinė svajonė– išmokti transformiumą išprogramuoti ir gauti jį grynu pavidalu, irparašyti savo „dėsnių“ programą. Nuo to priklauso istorijos pažangair atitinkamai „bonusai“. [Pirma bonusų sistema – etika.] Tai yra dupagrindiniai istoriniai varikliai, kurių tikslas vystyti save individualiaiir visą šio Kosmoso realybę, nes tik įvykdžius tam tikrus uždavinius,galima patobulinti jos struktūrą.

Siela nemiršta, ji nesunaikinama, ji tik migruoja „realybės“ vidu-je ir tarp Kosmosų. Dieviškų galimybių apribojimai pasiekiami pertransformiumo uždėtą programinį balastą. Bet šis balastas yra dieviš-kas planas kiekvienai sielai. Jį reikia pažinti, nepasiduodant jokiomsužprogramuotoms iliuzijoms ir sugrįžti iš išorės į tikrą pirminę savosielos gelmę, nes tik joje yra tikras žmogus, jo esybė, kuri peržengiašios realybės ribas.

Schemoje tiesiogiai nepavaizduotas Dievas. Jų yra du: Vienas Die-vas – tikrovės šeimininkas, pirminė šviesa ir antras dievas – Kosmosų„gubernatoriai“, kurie kuria vietines realybes pirminėms sieloms. „Gu-bernatoriai“ irgi sudaryti iš kvintescencijos, bet jų paskirtis kitokia neipaprastų pirminių sielų. Galimybės – tai galimybės žinoti visą savoistoriją Kosmose, atsiminti migraciją tarp Kosmosų, ir atsiminti savobūtį Tikrovės Šeimininko Dvasioje, ne sukonstruotoje „realybėje“.


11.5 Individualus laiko egzistencialasIš esmės personos sąmonė turi dvi būsenas: būdravimą ir miegą. Šiųbūsenų metu suvokimas yra skirtingas, tai yra, priklauso skirtingomsrealybėms. Laikau, kad vietinėje sistemoje žmogus yra bent dviejų pa-saulių mišri būtybė, bet šis įprastas regimas pasaulis dominuoja. Do-minuodamas jis nustelbia gilesnį pasaulį, kuriame yra gelminiai sielossluoksniai, kur laiko struktūros teka visiškai kitaip. Kai sąmonė išsi-jungia, šis blokuojantis energetinis laukas nustoja slopinti silpnesniusanapusinius signalus ir jie labai išryškėja. Tačiau bėda ta, kad ekra-nas priimti šiuos signalus nėra gerai išsivystęs ir informaciją formuojaį sapnų tipo fragmentus, kuriuos kartais būna labai sunku suprasti irinterpretuoti, kadangi persona neturi jokios anapusinio pasaulio ir jolaiko patirties.

Manau svarbiausias klausimas yra koks ryšys tarp šių dėmenų miš-riame variante. Ar jie vienas kitą įtakoja, ar gali užbėgti vienas kitamuž akių ir t.t.? Anapusinės sielos tarpusavyje bendrauja ir keičiasiinformacija, ir persona gali apie tai neturėti jokio supratimo. Tad in-formaciją interpretuoja kaip iš pasąmonės ateinančią neaiškią nuojau-tą. Ta nuojautos informacija gali susiformuoti ir į įvykių paveiksliukussuvokime ir žmogus nelabai supranta, iš kur jie atėjo.

Laikas yra pagrindinė sąmonės savybė šiame pasaulyje, jis yra lai-kinumo koncentratas, vietinės egzistencijos esmė. Pagal mano įsivaiz-davimą, yra dviejų tipų laikai: horizontalus realybės laikas, kaip in-formacijos srautas arba seka; ir sąmonės laikas, tai tas būdas, kuriuovertikaliai šis horizontalus srautas sutvarkomas. Iš kur horizontaliojetiesėje pagriebiama informacija ir per kiek laiko ji sutvarkoma, koksįvedamas lėtinimo arba delsimo, koeficientas, kuris yra realybės iškrai-pymo laipsnis. Būdravimo metu šis procesas veikia vienaip, o sapnometu viskas veikia kitaip. Tik reikia neužmiršti, kad šiomis būsenomissuvokimas turi reikalą su skirtingais „laikais“.


Procesai nevyksta „šviesos greičiu“:

1. Yra informacijos padavimo laikas/greitis.

2. Smegenų laikas/greitis (biologinis).

3. Suvokimo laikas/greitis.

Laikas sukurtas iš transformiumo konstrukto (dar neradau termi-no) ir įrašytas į sielai rodomo realybės srauto struktūrą. Pati sielayra gaubiama transformiumo apvalkalų, kurie užprogramuoti pagrin-dinio srauto struktūrai suteikti tam tikrą formą. Mažasis laikas yratai, kaip šį transformiumo konstruktą suformuoja sąmoninga persona,kuri yra tik dirbtinis sielos sluoksnis vadinamas įsikūnijusiu „žmogu-mi“. Yra trys pagrindiniai sluoksniai. Jų gali būti daugiau, bet mano„teorijoje“ viskas atrodo taip. Pats grubiausias išorinis transformiumosluoksnis yra fizinė realybė. Toliau eina tam tikra energetinė šerdis,kuri atsakinga už mentalinius reiškinius, jausmus, vizijas. Anapusinė-je realybėje gyvena kita žmogaus dalis, vadinama anapusine siela, kuriatsiskiria nunykus žmogaus kūnui ir gyvena anapusinėje išgrynintojeegzistencijoje. Ir paskutinis sluoksnis, kuris laisvas nuo transformiumoprogramuojamų iliuzijų ir yra pirminė siela, tai tikrasis iš Dievo išėjęsžmogus.

Šio pasaulio asmuo, visų šių sluoksnių atžvilgiu tėra dirbtinė per-sona, kuri užprogramuota tam tikru būdu priimti šeimininkų sukurtąiliuziją. Iš šios iliuzijos tenka laipsniškai vaduotis ir taip valyti savoegzistenciją.

Esmė ta, kad šie apvalkalai gali turėti skirtingą realybės dešifra-vimo programą ir su pagrindiniu srautu tvarkosi ne taip, kaip visųžmonių. Tarkime jeigu užgriebia informaciją iš tokių konstrukto vie-tų, kurios kitiems žmonėms dar tik „įvyks“ ateityje. Vienų sluoksniairodo tai kaip dabartį, kitų, kaip kitą laiko tiesės vietą. Kadangi to


įprastinėje personos būsenoje negali būti, tai tokie netipiški šokinėji-mai po programą dažniausiai ištinka pakitusių sąmonės būsenų metu,pavyzdžiui, sapnuojant, nes reikia suvokti, kad transformiumas galibūti užprogramuotas ir taip, kad skirtingiems žmonėms informacijąrodytų skirtingai. Ji labai negali skirtis, nes tada žmonės gyventų at-skiruose pasauliuose ir negalėtų bendrauti. Bet yra tam tikros ribinėsbūsenos, kuriose šie skirtingi apvalkalų programavimai pasidaro labairyškūs.

Reikia suvokti, kad laikas – ne tikrovė, todėl jis neturi jokios abso-liučios formos: kokį jo suvokimą užprogramuoja astraliniai šeimininkai,toks ir yra jo suvokimas. Jeigu laiką sietume ne su materija ar fizinerealybe, bet daugiau su informacija, tai suprastume, kad informacijoslaikinės sekos yra dirbtinis dalykas. Pasaulis yra informacija. Mes gau-name ją iš tolesnės vietos, nei kiti, bet mūsų sąmonėje ši informacijosseka yra vaizduojama kaip tikrovės paveiksliukas, bet to paveiksliukoreferentas yra tai, ko kitose sąmonėse dar į paveiksliuką nėra suformuo-ta ir tai bus padaryta tik daug vėliau. O mes tai žinome jau dabar.

11.6 Tavo keliasNereikia žiūrėti su niekuo jokių bendrumų ar atitikimo. Reikia tyrinė-ti savo apvalkalų programas, kad suvoktume kaip su realybės srautaistvarkomės individualiai. Jeigu jums sapnas kažką rodo, tai pamatote irkitose vietose ir šis regėjimas „pasitvirtina“, tai tokia jūsų individualisuvokimo struktūra. Ji teisinga, bet nebūtinai reiškia, kad universali.Lyginti su aklais nėra jokio reikalo.


12 | Viso žmogaus modelis

12.1 Žmogaus sandaraDauguma žmonių sutaria, kad jie sudaryti iš sielos ir kūno. Galimosįvairios šio klausimo variacijos, nuo idealistinio subjektyvizmo iki gru-baus materializmo. Idealistinis subjektyvizmas tvirtina, kad žmogusyra tik sąmonė, savo viduje susikurianti fizinio pasaulio iliuziją. O ma-terializmas teigia, kad žmogus yra tik fizinis kūnas, o siela yra tik žodisprie šio kūno, tai yra, kūno susiskurta iliuzija. Daug kas šiame ginčeužima vidurio poziciją, tarp sielos ir kūno suabsoliutinimo, nepaisantko, vis tiek pirmenybę teikia sielai. Iš šio ginčo išplaukia klausimai,koks yra kūno ir sielos likimas pasaulyje, kuriame jie atsirado?

Dėl kūno likimo daug problemų nekyla, nes tai kaip jis atsiranda,vystosi ir nunyksta, žino kiekvienas, nes tai patiriama pasaulyje, kuria-me gyvename. Tai apibendrinama teiginiu, kad žmogus mirtingas, nesmirtingas jo kūnas. Ar šiam mirus kas nors lieka, yra nesibaigiančiųginčų objektas. Kodėl kūnas mirtingas atsako mokslininkai. Taip yradėl dviejų priežasčių: tokia yra genetinė programa, kuri programuo-ja kiekvieno organizmo biologinį laikrodį. Kita priežastis yra ta, kadkūnas yra mechanizmas, sudarytas iš sandaros ir proceso. Procesas,vadinamas medžiagų apykaita, yra kiekvieno gyvo organizmo pagrin-das. Negana to, procesas palaiko sandarą. Kai gyvybės biologiniamamžiui pasibaigus procesas nutrūksta, pradeda irti ir sandara. Tada

71

SKYRIUS 12. VISO ŽMOGAUS MODELIS 72

sakoma, kad kūnas yra. Visa kas iš jo lieka yra tik užkonservuota,negyva fosilija.

Taigi, kūno likimas – žinomas. Dabar galima paklausti, o koksgi sielos likimas? Ar ji irgi yra „organizmas“ (organas), sudarytas išsandaros ir proceso? Ar ji irgi yra tik mechanizmas, kurio veikimui su-stojus, sustoja ir sielos gyvenimas? Man žinomos dvi sąmonės teorijos.Viena sako, kad sąmonė yra būsena, kuri atsiranda paprastai nesą-moningoje substancijoje, kai išpildomos tam tikros sąlygos. „Būsena“reiškia, kad ji gali atsirasti ir išnykti, kad sąmoningumas nėra pag-rindinė egzistencijos forma, tik šalutinis fazinis būvis. „Būsena“ taippat reikštų, kad yra mechanizmas, kuriuo ją galima sukelti, bet tuopačiu ir sunaikinti. Pati tikrovė, išeitų, nesąmoninga, tik tam tikroseizoliuotose vietose gali sukonstruoti tokią atspindinčią struktūrą, vadi-namą ekranu. Tai reikštų, kad yra sandara ir procesas. Taip pat, kadsandara priklauso nuo proceso kaip kūne: pasibaigus procesui, pradėtųirti ir sandara ir substancija pereitų į fundamentalesnį stovį. Kūnas,pavyzdžiui, suyra į molekules ir atomus.

Antra sąmonės teorija teigia, kad sąmonė yra substancija, kuriosekraniškumas ir gyvumas yra pirminė būsena. Tai reikštų, kad tai nė-ra iš kažko kito atsirandančios savybės. Substancija yra fundamentalirealybė, iš kurios viskas sudaryta, taip pat ir gyvos būtybės. Jeigutikrovė savo pirmame lygyje yra sieliška ir neredukuojama į dar fun-damentalias būsenas, tai reikštų, kad iš tokios substancijos sudarytasiela, o atitinkamai ir žmogus – neišnyksta. Jo siela būtų nemirtinga.Siela ir sąmoningumas, išeitų, yra daug daugiau nei suvokimas arbanesuvokimas, būdravimas arba miegas, kažkas, kas šias dvi būsenasaprėpia ir visada egzistuoja šalia mažojo sąmoningumo, kuris yra jaus-mas galvos srityje. Tai įprastą žmogų peržengianti realybė, kuri turisavo specifinį gyvenimą, kuris išeina už įprasto pasaulio egzistencijosribų. Dauguma dvasinių ieškotojų ir siekia pažinti kaip tik tokią savoesmę.

Pagal pastarąją teoriją išeitų, kad žmogus yra dviejų pasaulių būty-


bė ir savo gyvenimo rėmuose yra kažkas panašaus į mišrią egzistenciją.Į šį mišrumą įeinama gimus ir iš jo išsilaisvinama atmirus kūnui, kurisnunyksta, o siela pereina į kitą egzistencijos plotmę, kuri transcenduo-ja šį pasaulį. Tačiau čia yra įvairios galimybės, nes gyva siela siaurąjaprasme yra priklausoma nuo tam tikros „medžiagų apykaitos“, kuri pa-laiko gyvybinę sielos energiją. Šiai medžiagų apykaitai pasibaigus, sielągali apimti kažkas panašaus į hibernacijos procesą („žiemos miegas“)ir neaišku kiek jis trunka ir ar ji gali įgyti naują gyvenimą mišriojebūsenoje, tai yra, gauti naują kūną, arba kitaip sakant – užsiauginti.Gal iš sielos irgi lieka tik jos energetinės sandaros fosilija, kurioje norsir išsaugoma kažkokia informacija, bet tai nėra gyva siela. Visus šiuosklausimus atsakyti galima tik įminus šios tikrovės paslaptis.

Pirmas mokslo klausimas, kaip padaryti sielų pasaulį matomą. Nau-dojant Feynmano diagramą matymą galima atvaizduoti kaip apsikeiti-mą energija. Vadinasi reikalinga surasti procesą, kuris leistų išnaudotifizinio matavimo instrumento ir gnostinio lauko apsikeitimą energijoskvantais. Šis mechanizmas leistų sukurti ekranus, panašius į akies, ku-riuose būtų įmanoma parodyti sielų pasaulį „tiesioginėje transliacijoje“.Taip būtų galima atskleisti ir jos sandarą ir pagrindinį procesą, kurisyra informacijos įsisavinimas ir jos suformavimas į reprezentacijas, ku-rios yra šio ir vidinio pasaulio fenomenai, daiktai ir mintys. Tai būtų irteigiamas poslinkis, bet tuo pačiu ir pavojus. Kadangi kūnas silpnas irapribotas, tai iš žmogaus kylantis blogis taip pat visada turėjo apčiuo-piamas ribas. O neribotų sielos galimybių atskleidimas galėtų padarytineribotu ir iš jos kylantį blogį. Todėl mokslą vystyti būtina, kad jisneiškovotų per didelių pranašumų atsidūręs netinkamose rankose.

12.2 Anapus kūnų pasaulioGnostinio ir fizinio pasaulio susijungimą galima palyginti su riba tarpvandenyno ir dangaus pasaulių. Vandenyno vanduo yra fizinės, tan-kios substancijos analogas, kuris turi savo kosmosą, kuris apima visą


okeaną. Tuo tarpu dangus yra dvasinis pasaulis, kuris daug retesnis irsubtilesnis už vandenį ir turi savo pagrindinį šviesulį, kuris vadinamassaule. Žmogus atsiranda ant ribos tarp šių pasaulių, vandens pavir-šiuje, kur prie fizinių smegenų prisijungia siela, tarnaujanti kūnui visąžmogaus gyvenimą. Kai įvyksta šis susijungimas, sielos subtili subs-tancija gali panirti ir daug giliau į fizinę realybę, bet yra joje kaip tamtikras energetinis burbulas, visur lydintis žmogaus kūną. Kūnui mirus,šis burbulas atsiskiria ir pakyla į dangų, išsivadavęs iš fizinio okeanotraukos. Tai reiškia, kad yra du kosmosai, du pasauliai, vienas kuriųpriklauso fiziniam kūnui, o kitas – dvasiniam.

Toks pasidalinimas į du pasaulius, kurių riboje gimsta žmogus, ga-lioja bent jau planetos biosferos ribose, nes kad atsirastų sąmonė, turibūti gnostinės energijos burbulas, gaubiantis visą planetą, iš kurio są-moningumo syvus semiasi visos planetos gyvos būtybės. Šis dvasinispasaulis persmelkia fizinį planetos pasaulį ir yra vietinis sielų kosmo-sas, kuris ribojasi su fizine energija taip, kad vandenynas ribojasi sudangumi. Bet tarp jų yra neperžengiama praraja, nes fiziniame pa-saulyje gyvybė yra organinės formos, o dvasiniame – tik energetinės.Akivaizdu, kad energetiniai kompleksai daug ilgaamžiškesni už organi-nes ląsteles.

Kaip jau buvo galima suprasti, sielą būtina atskirti nuo sąmonės,nes pastaroji yra tik viena iš sielos būsenų. Visi žinome, kad siela ga-li būti ir nesąmoninga ir kad anapusinėje būsenoje, ji ilgą laiką galipaprasčiausiai hibernuoti, kol vėl gauna kūną šiapusinei egzistencijai.Tada ji kaip jau buvo aprašyta panyra į fizinio pasaulio vandenyną irten gyvena kaip anapusinės energijos „oro burbulas“. Tada smegenyssukuria sąmonę ir sąmoningą reprezentaciją, naudodamos sielos subs-tanciją. Čia atsiranda asmuo, charakteris, protas, jausmai arba tai, kąpsichologai vadina šiapusine persona. Ji yra pastovi tiek, kiek pasto-vi lieka smegenų struktūra ir tas pasaulis, kuris supa žmogaus kūną.Tačiau gelminis viso to pagrindas yra nemirtinga siela, kuri ateina išvisai kito pasaulio ir yra pagaminta iš nevietinės substancijos. Kitaip


sakant, galima tvirtinti, kad sąmonę kaip būseną gamina smegenys, osielos negamina niekas.

Akivaizdu, kad kūnas mirtingas todėl, kad jis sudarytas iš ląstelių,kurios turi maitintis, atsistatyti, daugintis ir t.t. Šiems procesams nu-trūkus, pradeda nykti ir ląstelės ir iš jų sudaryti daugialąsčiai organiz-mai. Bet jeigu ląstelę palyginsime su atomo struktūra, tai pamatysimeskirtumą – atome nevyksta jokia medžiagų apykaita ir todėl jis daugilgaamžiškesnis už ląstelę. Dabar šį principą perkėlę į sielą, turėtumesuprasti, kodėl ši yra tokia patvari ir ilgaamžė. Todėl, kad ji ne or-ganinė, ne organas kaip smegenys, tad net šioms išnykus, ji nesuyra.Jos vidinę struktūrą palaiko tam tikros kvantinės jėgos, o kompleksųprocesams energija gaunama natūraliai iš gnostinės aplinkos. Sielosvienetas, kurį vadinu kompleksu, labiau panašus ne į trumpaamžę ląs-telę, bet į atomą, kuris yra labai patvari energetinė struktūra.

Siela gali natūraliai judėti, keistis su aplinka informacija, bet vi-sai kitaip nei fiziniame pasaulyje. Sielą galima laikyti kažkuo panašiuį energetinę amebą, kuri natūraliai egzistuoja gnostinėje substancijo-je ir neardoma jos kenksmingų veiksnių, kaip yra ardomas kūnas. Šienergetinė ameba prilimpa prie fizinio kūno žmogui gimus ir užsiauginaasmenybės struktūrą, kuri padeda kūnui egzistuoti fiziniame kosmose.Ji reguliuoja substancijos reikalingos konstruoti sąmoningumui, nenu-trūkstamą srautą, kuris yra sielos įsikūnijimo pagrindas. Sielos galibūti skirtingos, su skirtingomis užkoduotomis galimybėmis ir be to pri-klauso nuo to, su kokiu biologiniu kompiuteriu sujungta. Yra galybėvisokiausių įsikūnijimo galimybių, tačiau kuo žemesnio rango įsikūni-jimas, tuo jis trunka trumpiau ir su šita apribota būkle nei viena sielanėra surišama per daug ilgai. Tai yra sielos nėra kankinamos fiziniupasauliu. Ypatingai ribotos būklės trumpa kelias dienas arba kelias sa-vaites, pagal žmogaus gyvenimo trukmę. Ilgiausias įsikūnijimas, aišku,yra į žmogų. Jis paklausiausias biologinis „kompiuteris“.

Žmogaus struktūrą galima pavaizduoti tokiu paveikslu.Remiantis šia apibendrinta schema, galima modeliuoti žmogaus


12.1 pav.: Viso žmogaus modelis


dvilypės, mišrios egzistencijos struktūrą ir pagal ją kurti mokslinę žmo-gaus teoriją, ieškant eksperimentų, kuriais būtų galima patvirtinti hi-potezių teisingumą. Šioje schemoje yra du sluoksniai, pagal tai, kasjau buvo rašyta apie gnostinį sielų ir fizinį kūnų pasaulį. Tada yraišorinis apvalkalas, kuris turi substancijos, energijos ir informacijos ka-tegorijas, kurias labai lengva paversti parametrais ir sustatyti juos įlygtis. Tada šio karkaso viduje atsiranda šerdinė struktūra, kurią su-daro a) šablonas, į kurį paduodama informacija, b) kokybės, kuriossuteikia informacijai juslines ir semantines formas ir c) suvokimas, ku-rios centre yra daikto ir minties sąmoningos reprezentacijos. Dalisinformacijos ateina iš gnostinių-fizinių struktūrų, formuojančių auto-nominės aktyvumo sistemos (AAS) asmenybės šabloną ir iš išorės ištranscendencijos, kurią aš vadinu pirmine tikrove.

Psichotroninis poveikis dažniausiai taikiniu renkasi šablono lygme-nį, nes jame vyksta pagrindinis informacijos surinkimo ir formavimoprocesas. Kitaip sakant, dauguma psichotronikos priemonių, ypač la-bai primityvios, renkasi poveikį smegenims, o gelminių sielos struktūrųnepaliečia, nepaisant ko gali visiškai per smegenis kontroliuoti šiapusi-nį kūną. Kaip su tuo kovoti, man yra aktualiausias klausimas. Galimapavieniui ieškoti stiprybės savo vidinėje šerdyje, stengiantis įveikti už-grobto biologinio kompiuterio primetamą programą. Galima bendraisukurti pasipriešinimo organizaciją ir apsiginkluoti tomis pat priemo-nėmis kaip nusikaltėliai ir pradėti bendrai vystyti gynybos sistemą.Pradžioje kančios gali būti labai didelės, bet kuo daugiau praeina lai-ko, tuo aiškiau pamatai, kad net pačias fantastiškiausias technologijasturintys nusikaltėliai iš esmės yra labai riboti.

12.3 Kodėl reikalinga savigynaVienas iš tokių blogių, kurį sukuria sąmonės paslapčių pažinimas, yrapsichotroninė technika. Piktavaliams žmonėms jos padeda primestisavo iškreiptą suvokimą ir sukurti sielų kalėjimą technologinėmis prie-


monėmis. Tuo pačiu sukurti ne laisvės, bet vergovės karalystę, kuriojesieloms paneigiama teisė gyventi pagal savo prigimtinius impulsus. Taigali būti neįprasta, neįtikima, bet visai įmanoma. Nes kaip ir fizinis,taip ir gnostinis pasaulis gali būti pažintas, jis gali turėti savo moks-lą ir jame galima kurti technologijas, kurios būtų tinkamos tiek sielųišlaisvinimui, tiek jų pavergimui. Galima manyti, kad blogis kyla iškūniškos žmogaus prigimties, nes kūną reikia saugoti, dėl jo kovoti irši kova dažnai fiziniame, gamtiniame pasaulyje prasilenkia su morale.Nebrandžios sielos, nesuprasdamos, kad jos nemirtingos ir kad ištekliųgnostiniame pasaulyje pakanka visiems, gali pamėginti kūno pasauliologiką perkelti į sielų pasaulį ir panaudoti šią logiką blogam tikslui.

Pažinimas iš šio pasaulio perspektyvos perkelia ir kūno logiką, todėlnesupranta, kodėl sielos pavergimas yra nesusipratimas. Sielų pasauly-je galioja visai kiti dėsniai ir ten nevyksta jokia kova už būvį. Ten ne-reikia nieko įveikti konkurencijoje, nereikia dirbti, kad prasimaitintumir išgyventum. Pažinimas turi visai kitą prasmę, ne galios išplėtimo.Galia yra fizinio pasaulio ir fizinio kūno sąvoka; valdžia yra tai, kassu sielų pasauliu niekaip nesuderinama. Nepaisant to, žinios atsiduriaribotų sąmonių dispozicijoje ir šios sąmonės, nesuprasdamos ką da-ro, eina prieš nusistovėjusią tikrovės tvarką ir prieš žmogaus prigimtį.Iš dalies žmogų veda smalsumas, bet kita vertus, neretai mokslinin-kų pastangų varikliu tampa pagrindinės žmogaus ydos: garbėtroška,savanaudiškumas, amoralumas, valdžios troškimas bet kokia kaina irt.t.

Todėl matome, kad kilnus tikslas pažinti šios tikrovės ir žmogauspaslaptį, išsigimsta ir virsta savo priešybe. Mokslas tampa blogio įran-kiu ir žmogaus laisvę sukaustančiomis grandinėmis. Žmogus nemir-tingas, nes kyla iš pačios šios tikrovės gelmės. Tačiau tai ir dide-lė atsakomybė, nes nemirtingumas padaro nemirtingomis ir žmogausydas. Todėl galima spėti, kad paslaptis gaubia šias realybes ne šiaipsau, reikalinga peršokti per tam tikrą dvasinio išsivystymo kartelę, kadmokėtum su tomis priemonėmis, kurios įdedamos į rankas, tinkamai


elgtis. Žmonijos pagrindinė problema yra ta, kad kai kuriems mokslasį rankas įdeda žinias, kurių jie iš tikro neverti ir neturėtų žinoti kasyra žmogus, kas yra jų siela ir kaip šis sielų pasaulis veikia. Bet jeigutaip atsitiko, tai vienintelė išeitis yra padaryti, kad šias paslaptis su-žinotų kuo didesnis skaičius žmonių, kad šiuo skaičiumi būtų galimanukenksminti blogį.

Ką daryti, jeigu pamatai, kad nusikaltėlių grupuotė apsiginklavogalingais ginklais? Kaip nuo jų apsiginti? Manau, geriausias kelias –apginkluoti tais pačiais ginklais kuo daugiau savigynos būrių. Šis ma-no tinklaraštis siekia kaip tik tokio tikslo. Žinios yra galingas ginklas,naudokite jį tinkamai.


13 | Absoliutas ir mokslas

Geriausia, kas pasiekta šiuolaikiniame fundamentaliame moksle yrakvantų teorija, kurios modernus variantas buvo sukurtas tik pirmo-je 20 a. pusėje. Idėja nėra nauja, bet seni, filosofiniai jos variantai– nepasirodė produktyvūs. Rezultatų ir apčiuopiamą naudą pradėjoduoti tik matematinis ir matavimais grįstas kvantų mokslas. Tačiaukvanto teorija negali būti izoliuota, nes čia turime reikalą tik su kaž-kokios didesnės realybės dalimi. Tai matosi iš to, kad kvantų yra daugir individualūs kvantai neegzistuoja, egzistuoja tik kolektyvų tipai irrūšys. Ta realybė, iš kurios ateina tam tikro tipo kvantas, vadinamaslauku. Taigi laukas ir to lauko kibirkštėlė, vadinama kvantu – yrafundamentali realybė.

Naudojantis šios fundamentalios realybės koncepcija, galima ban-dyti aprėpti visumą ir netgi pamėginti įminti mūsų tikrovės paslaptį.Turi būti šios tikrovės pradžia, kuri vadinama Absoliutu arba Šaltiniuir riba, kurios vaidmenį atlieka pats „žemiausias“ pasaulis. Bet jeiguviskas sudaryta iš skirtingų tipų laukų ir jų kvantų, tai ši sistema turiturėti hierarchiją ir tam tikrą išsišakojančią struktūrą, kurios šakos,nuo aukščiausio taško, vadinamo Absoliutu, leidžiasi žemyn ir skylavisais įmanomais būdais. Jeigu kokios nors skilimo atšakos sąveikaujair keičiasi energija labiau, tai ši sistema sudaro savarankiškos labiaususaistytos realybės burbulą. Jeigu tokios sąveikos silpnos, tai turimasreikalas su paraleliniais pasauliais.

Mokslas yra svarbiausias, bet tik žmonėms, kurie tiesiogiai užsiima

80

SKYRIUS 13. ABSOLIUTAS IR MOKSLAS 81

tyrinėjimu. Visiems likusiems užtenka supratimo, kaip veikia šis prin-cipas. Tai reiškia, kad matematika nėra esminė ir reikia suprasti tikpačius svarbiausius jos principus. Mūsų realybės mechanika – tai yravisos įmanomos kvantinių laukų judėjimo ir keitimosi energija lygtys,išreiškiamos bendru Lagranžianu, kuris paimtas iš klasikinės mecha-nikos ir yra ne kas kita kaip kinetinės (T) ir potencinės (V) energijosskirtumas L = T – V. Be abejo, kinetinė ir potencinė energija turi savoklasikines formules, bet čia jau vidurinės mokyklos fizikos programoskursas. Tereikia žinoti, kad lygybė yra T = V ir kad tai virsta lyg-timi F = F, arba F(T) – F (V) = 0. Iš šių formulių galima išvestivisas kvantiniuose laukuose veikiančias jėgas, ypač naudojant veiksmosąvoką S = Lt, kuri lygi F(T) – F(V) = 0.

Tai labai paprasti principai, ir kas yra susidūręs su klasikine me-chanika, kurioje svarbiausia yra jėgos vektoriaus sąvoka, supranta, kadji paprasčiausiai perrašoma į sudėtingesnę matematiką ir perkeliama įkvantinių laukų teoriją, kur irgi veikia įvairūs jėgos vektoriai, kuriuosgalima apskaičiuoti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per kinetinę lauko irpotencine lauko energiją. Imama vieno kvanto mechanika, tada ši me-chanika apibendrinama į viso kvantų lauko mechaniką. Mūsų pasaulissudarytas iš tokių kvantų laukų, ir mes esame iš jų sudaryti. Galimasakyti, kad tai fundamentali teorija, kuri pretenduoja paaiškinti visąmūsų pasaulį ir viską, kas jame vyksta. Bėda tik ta, kad neįmanomažinoti visų iki vieno laukų, nes naudojant mūsų laukuose sukonstruo-tus matavimo prietaisus, labai sunku surasti sąveikas su pasauliais,kurie toli atsišakoję nuo mūsų realybės ir su šia nevyksta jokie energi-jos mainai. Kai sakoma, kad pasiektas koks nors izoliuotas kvantinisburbulas, tai reiškia, kad sukurta portalo tarp realybių technologija,nes portalas yra ne kas kita kaip energijos ir informacijos pernešimasiš vieno burbulo į kitą.

Dažnai rašau, kad žmogus yra „mišri realybė“. Tai reiškia, kad joegzistencija įsprausta tarp dviejų pasaulių, bet dominuoja vienas že-mesnis pasaulis, kuris vadinamas kūniška egzistencija. Kitas burbulas


yra tik iš dalies įsiterpęs į šią realybę, tam, kad jo pagrindu būdų ga-lima suformuoti aukštesnes kognityvines būtybių funkcijas. Bet tokiaegzistencija laikina ir kai ji išyra, šiame pasaulyje sakoma, kad žmogusmiršta. Bet iš tikro miršta tik nedidelė jo dalis. Tai visiems žinoma,nes mokslas šias paslaptis 20 a. yra paaiškinęs, tačiau daug kas ne-supranta, kad jiems rodomas ne visas paveikslas ir kad tokių realybiųir paralelinių pasaulių gali būti labai daug. Bet mes jų nematome,todėl, kad mūsų akis reaguoja tik į fotonus, kurie surišti su elektronųir protonų sankaupomis, o šios sankaupos – tik nedidelis šios realy-bės fragmentas. Mokslininkai daug kalba apie tamsiąją materiją. Šitamsioji materija ir yra artimiausias paralelinis pasaulis, kuriame galigyventi sąmoningos būtybės ir net turėti savo civilizacijas, tačiau ka-dangi su mūsų pasauliu tiesioginė sąveika nevyksta arba ji vyksta mūsųakiai ir sąmonei nežinomu būdu, tai mes apie šį pasaulį nieko nežinome.Tačiau tai ne amžinas nežinojimas, nes įmanoma atrasti mechanizmą,leisiantį su šiuo tamsiuoju pasauliu susijungti per portalą.

Mūsų realybė turi tokius sluoksnius LF + QGF + H. Būtina da-ryti prielaidą, kad yra sąmonės sluoksnis, kurį žymime GN (gnostinissluoksnis). Bet visa sluoksnių suma gali būti begalinė iki pat Absoliu-to, kurį sąlygiškai galima žymėti Ab. Tarp mūsų pasaulio (kosmoso)ir Absoliuto turi įsiterpti galybė paralelinių, arba tarpinių pasaulių,kuriuos žymėsime P1, P2, P3 ir Pn. Taigi visa lygtis turi būti tokia:

[LFW +QGFW +H] + [GN ] + [P 1+ P 2+ P 3+ P n] + [Ab]

Kadangi procesai laukuose įmanomi labai riboti, apibrėžiant juoskaip reakcijas, skilimus ir apsikeitimą energija, tai vieno pasaulio atsi-radimą iš kito galima bandyti paaiškinti remiantis šiuo principu. Ka-dangi viskas atsirado iš Absoliuto, kuris yra iš super-dalelių sudary-ta struktūra, tai įmanoma tik kaip super-dalelės skilimas arba super-dalelės energijos kvantų išspinduliavimas, kurie leidžiasi vis žemiau nuoAbsoliuto ir sąveikaudami žemesniuose sluoksniuose, kuria vietinius


realybės burbulus. Galima tikėti, kad žmogaus pirminė siela ateina išpaties Absoliuto energijos, bet leisdamasi žemyn, ji apauga žemesniųvibracijų luobais, kurie tampa sielos kūnais ir atsiranda būtybės, ku-rios priklauso mišriems pasauliams. Viena tokių mišrių būtybių yražmogus.

Kas yra grįžimas į Absoliutą? Tai irgi skilimai, arba energijos iš-spinduliavimai, kurių metu atsiskiria žemesnių vibracijų luobai, žmo-gus įgauna vis grynesnę energetinę formą, kol pasiekia tokį grynumą,kuris tinkamas susijungimui su pačiais Absoliuto super-kvantais. Taiyra grįžimas į aukščiausią realybės tašką, į namus, iš kurių išėjo arbabuvo sukurta visa žemesnių pasaulių visuma. Bėda tik galbūt ta, kadžmogus bijo, nes žemesnių apvalkalų nusimetimą vadina mirtimis, ošios jam kelia siaubą. Bet kad galėtum sugrįžti į aukščiausią egzisten-cijos tašką, tai neišvengiamas procesas ir šie etapai mirtimis atrodo tiktodėl, kad žmogus labai prisiriša prie savo žemesnių kūnų ir žemesniųgyvenimų. Kartais prisiriša tiek, kad su jais save sutapatina, ir jamatrodom, kad praradęs kūną jis praranda viską, nors yra atvirkščiai,praradęs sielos pančius, jis išsilaisvina ir kyla į aukštesnės egzistencijosbūvį. Tai suprantantis žmogus nebijo mirties, o nebijodamas mirtiesnebijo šiame pasaulyje nieko, nes supranta, kad siela, kaip ir Dievas, –nesunaikinama.

Kartais nesusivokę žmonės mano, kad mokslas ir Dievo teorijosviena kitai prieštarauja, bet taip atrodo tik tiems, kurie nesuprantanaujausio mokslo dvasios, kuri leidžia sujungti šias atrodytų tokiasskirtingas realybes ir suteikti laukiančiam žmogui viltį, kad niekas nė-ra prarasta, kad jis yra toks pats galingas kaip šios realybės visuma,nes pats yra šios visumos dalis.


III Psichotronika sąmoksloteorijoje

84

14 | Kaip valdoma visuome-nė?

Psichotroninis valdymas yra dviejų rūšių, kurias sąlygiškai galima va-dinti specialaus naudojimo ir bendro naudojimo. Specialus psichotro-nikos pritaikymas yra prieš kokį nors konkretų asmenį, kurį kontroliuo-ja priklausomai nuo konkrečios operacijos tikslų. O bendro naudojimopsichotronika nukreipta prieš visą populiaciją ir ji valdoma bendrai.Ekonominis visuomenės eksploatavimas pagrįstas masiškumu, nes val-džia naudą gauna ne iš kiekvieno individualiai, bet pritaikę kiekybinįprincipą. Vadinasi sutvarkytas turi būti ne tik kiekvienas individua-liai, bet ir visa masė, ypač darbininkų klasė, kurie, įsivaizduojama, turidirbti savo darbininkų darbus ir nesukti galvos dėl nieko kito.

Ši masė valdoma ne tik organizacinėmis ir finansinėmis priemonė-mis, bet ir su psichotronika, pritaikant psichologinę inžineriją. Pag-rindinis aukštesnės vadovų klasės tikslas yra pašalinti konkurencijospavojų ir tai daroma su psichotroninėmis priemonėmis valdant aktyvu-mo lygį: žmogų bandoma programuoti kaip robotą, kuris automatiškaidarbe vykdo savo funkcijas ir neturi jokio noro keisti savo gyvenimą,rodant kokį nors konkurencinį aktyvumą, siekiant savo verslo ar kokiosnors kitos nepriklausomybės formos. Kitas būdas suvaldyti masę yragabumų lygio programavimas, kad negalėtų įgyti aukštesnio išsilavini-mo ir konkuruoti su tais, kurie pastatyti tvarkyti žemesnio socialinio

85

SKYRIUS 14. KAIP VALDOMA VISUOMENĖ? 86

sluoksnio gyvenimą.Aišku, visada yra išimčių, tačiau tos išimtys niekada nėra masinės

– koks vienas žmogus iš dešimt tūkstančių, vaidinantis kokią nors orga-nizacijos suplanuotą „sėkmės istoriją“. Tokie žmonės dažniausiai būnaagentūrinių spektaklių aktoriai. Tam išrenkami kokių nors patraukliųmetrikų žmonės, nes darbininkų klasėje tokių irgi labai daug, ir jiemssudaromos sąlygos suvaidinti „laisvą rinkos ekonomiką“. Galima ban-dyti ir be užnugario, bet tada turi pasikliauti tik savimi ir bet kadatave gali suvalgyti kokia nors valstybės organizacijos įstaiga, nes jeiguturi daug pinigų, tai visi nori jeigu ir ne kad juos padovanotum, taibent išleistum mokesčiams ir už galybę nereikalingų paslaugų. Spek-taklio sėkmė – 100 proc., o laisvo žmogaus – net nesiekia 50/50. Ojeigu pasiseka, verslą tenka „parduoti“.

Tačiau visi šie atvejai tėra išimtys. Jų pasitaiko, bet gal vienas ištūkstančio. Kiti yra nuslopinti su bendro pobūdžio psichotronine tech-nika. Ir tai dar ne viskas. Dažnai žmogus apie tai sužino pragyvenęsnemažą gyvenimo dalį, tačiau tai nereiškia, kad ši sistema nukreipta tikprieš suaugusius žmones. Priešingai – visų pirma ji nukreipta prieš vai-kus, kurie mokosi mokyklose, kur vyksta atranka įvairioms karjeroms.Ta atranka vyksta ne konkurencijos būdu, nes psichotronika laisvaikonkuruoti neleidžia. Priešingai, visoms karjeroms žmonės išrenkamiorganizacijos, rašoma programa, o tada mokykla dresiruoja juos kaipšunis, diegdama sąlyginius refleksus, reikalingus parinktam gyvenimui.Formuojami vadovo refleksai, vergo refleksai, komandų vykdytojo ref-leksai ir pan.

Bendro pobūdžio valdymas ne būtinai destruktyvus, nes vienų lygįsiekiama pažeminti, o kitų paaukštinti. Tiems, kuriuos nusprendžia pa-žeminti, naudojami destruktyvios interferencijos dažniai, o tiems, ku-riuos nori paaukštinti, pritaiko konstruktyvios interferencijos dažnius,kurie stimuliuoja protą. Tačiau ir vieni ir kiti privalo dirbti sistemai.Tuos, kurie sistemai dirbti atsisako, šalina su specialaus panaudojimopsichotronika, nužudydami arba padarydami kriminaliniais nusikaltė-


liais. Aišku, tokios operacijos visos turi savo priedangas, nes atvirainusikaltimų nedaro niekas, tačiau pilnai valdant smegenis, net nusikal-timą suklastoti – nėra sudėtinga.

Tai gali atrodyti neįtikėtina, bet kuo žmogus ilgiau gyvena, tuodaugiau mato tokių pavyzdžių. Prieš paslapčių viešintojus, nukreiptaištisa susidorojimo sistema, kuri pateikia juos kaip psichiškai nesta-bilius ir eliminuoja iš visų konkurencijos grėsmę keliančių gyvenimotrajektorijų. Laisva visuomenė, savo giliajame lygmenyje (deep sta-te, deep society) yra kaip tik tokia – nėra nei teisės, nei teisingumo,nei teisių, nei laisvės, nei demokratijos. Bet tai nieko nedomina, nesneva to niekaip neįmanoma įrodyti, nes visos įrodinėjimo priemonėspriklauso sistemai. Vakaruose visuomenės pamatas seniai yra sujudęsir subruzdęs, bet sistemos valdomose masinio informavimo priemonė-se, apie tai informacijos nedaug, jos reikia ieškoti pačiam ir tiesiogiai išžmonių, o ne per sistemai tarnaujančius tarpininkus, kurie save laiko„žurnalistais“. Informacija žmonės seniai keičiasi tiesiogiai ir ji visai netokia, kokią matome oficialioje žiniasklaidoje. Jų įtaka nedidelė, di-delis tik susireikšminimas; yra dalis avižmogių (sheeple), kurie gyvenapasakų pasaulyje ir „žurnalistais“ tiki.

Tiems, kas gyvena tokioje paralelinėje realybėje, gali atrodyti, kadbendro pobūdžio psicho-socialinė inžinerija yra iš fantastikos srities,bet dauguma juk per šią sistemą būna perėję nuo pat pagrindų iržino kaip jie buvo „sutvarkyti“ – tai buvo „sunkumas“ kūne, „sun-kumas“, „tuštumas“ galvoje arba psichologinės-organizacinės pinklės,kurios priverčia žmogų tapti paklusniu agentūrinių užduočių vykdyto-ju, net žinant, kad darai niekšybes kažkokiam žmogui, kurių jis visiškainenusipelnė – tik taip kokio nors organizacijos išgamos smegenys susi-suko.

Valdymui pritaikomą sistemą jau gan seniai vadinu psichotroninelobotomija ir manau, kad dauguma supranta, ką turiu galvoje. Kasyra lobotomija, manau žinoma, o kas nežino, gali informacijos susirastižiniatinklyje. Iš pradžių tai buvo chirurginis neuronų žalojimas, kuriuo


neva būdavo „išpjaunama“ ta sritis, kuri turėjo patologiją taip ją pa-šalinant kaip kokį nefukcionalų organą. Tačiau tiesa daug žiauresnė,nes tiksliai lokalizacijos nebuvo žinomos, tad pjaudavo ar žalodavo vis-ką iš eilės, net visą kaktos srities kognityvinę žievę, taip sunaikindamivisus žmogaus asmenybės ir proto centrus. Žmogus šitaip tapdavo vi-siškai nefukcionalus, nors „problemos“ irgi nelikdavo. Bet nelikdavo iržmogaus. Čia tas pats kaip gydymas nužudant žmogų.

Psichotroninė lobotomija šiek tiek kitokia, nes su ja suardoma nesmegenų struktūra, bet smegenyse vykstantis procesas. Aišku, ilgalai-kis proceso slopinimas irgi žaloja smegenis, bet ne taip, kaip pjaustantsu skalpeliu. Tikslas ne pašalinti, bet parodyti, kad visiškai kontroliuo-ji situaciją ir žmogus niekaip negali pasipriešinti. Jei pradeda kalbėtiapie psichotroninę techniką, agentūra siunčia į psichiatrinę įstaigą, kurvisam gyvenimui priklijuoja diagnozę ir iš konkurencijos pašalina ne-grįžtamai. O su tokią etiketę turinčiu žmogumi nesiskaito visiškai irniekas. Nes viskas, ką jis aiškina – tik vaidenimasis ir „menulio fa-zės“. To organizacija ir siekia. Dažnai žmones su diagnoze irgi priima įagentūrą, bet jie dirba pačiame žemiausiame lygyje, su nusikaltėlių so-cialiniu sluoksniu. Dažnai neturi nei giminių, nei pažįstamų ir didžiąjądalį laiko gyvena psichiatrinėje ligoninėje, o į laisvę išeina tik vykdytiagentūrines operacijas, kurių metu valstybė išnuomoja butus ir leidžiapagyventi šiek tiek laisvo gyvenimo. Tokie žmonės yra visiškai paka-binti, ir tinka tik „nešvariems darbeliams“. Kiti turi savo daugmaž„laisvą“ statusą ir jie terorizuojami agentūros su „gang stalking‘u“.

Neurono dydis smegenyse apie 4/1000 milimetro. Srovė jame apie70 mili-amperų (70/1000 A). Taip pat turi savo dažnį, kuris yra apie 40Hz. Šį dažnį galima nesunkiai nuslopinti išoriniais elektromagnetiniaisimpulsais ir tai padarius iš sąmonės dingsta šio proceso koduojamafunkcija. Savo viduje žmogus fenomenologiškai jaučia, kaip dingstamintis, prisiminimas, jausmas, pojūtis. Kaip ištrinama idėja, sprendi-mas, planas, tikslas. Kaip staiga pranyksta, noras ką nors daryti, arbažmogus pradeda nevaldyti savo žodžių, veiksmų ir emocijų. Tam užten-


ka kur reikia paslopinti arba kur reikia pastimuliuoti ir žmogaus valiasunaikinama, vietoj to suformuojama operatorių užprogramuota elge-sio programa, kuri leidžia žmogų kontroliuoti ir eksploatuoti, pritaikantkokiai nors siaurai funkcijai. Ir visai nesvarbu ar žmogus supranta kasvyksta, ar ne, nes dėl aprašytų priežasčių, pakeisti individualiai niekonegali. Galimybė burtis į grupes nuslopinama su destruktyvia interfe-rencija.

Tokia yra realybė ir ji pradeda formuoti gyvenimą labai anksti. Ašreceptų kaip tai pakeisti jokių nesiūlau. Kiekvienas žmogus tegu pa-galvoja pats, net jeigu to rimtai padaryti neleidžia psichotroninė lobo-tomija ir mąstymą iškraipančios programos. Kovoti rimčiau tenka tiktada, kai įsijungia specialaus susidorojimo programa, nes šis klausimasvirsta gyvybės ir mirties klausimu, tad apribojimų jokių priemonėmsnelieka.


15 | Akies psichotronika

Nuo pat pradžių galima susitarti, kad aišku, jog kalbėdami apie sąmo-nę, turime galvoje visus ją sudarančius kvantinius laukus. Kodėl tai„laukai“ – turėtų būti suprantama: iš laukų sukonstruota visa tikrovė,tad jeigu sąmonė yra šios tikrovės dalis, ji taip pat turi būti laukųstruktūra. Šie laukai specifiniai, jie kitokie nei tie, iš kurių sudarytaskūnas, tačiau, nepaisant to, tai vis tiek laukai. Supratus šią dalį, gali-ma žengti žingsnį dar toliau. Turime bendrą bet kokio lauko modelį,kuris kaip šablonas tinka bet kokiam konkrečiam laukui. Natūralu,kad jis bent iš dalies gali būti taikomas ir sąmonės laukui. Šis stan-dartinis modelis, be abejo, turi būti papildytas, nes sąmonė dirba suinformacija, tuo tarpu kūnas sudarytas iš mikro-jėgų, kurios save rea-lizuoja kaip fizinę egzistenciją. Kadangi kūnas sukonstruotas iš jėgų,kaip visuma jis yra „jėgos agregatas“, kurį galima naudoti fiziniamdarbui, kurio centre – biologinė Niutono jėga. Kita vertus, jeigu sąmo-nė ir „dirba“, tai ji dirba su informacija ir čia reikia jau visai kitų laukosavybių. Informaciją reikia aprėpti, atspindėti ir pritaikyti. Tada jągalima perduoti naudoti kūnui. Aprėpia indukcijos plotas („ekrano“savybė), atspindi rodomoji sąmonė ir pritaiko valdymo modulis. Visišie procesai vyksta specifiniuose laukuose, kuriuos vadinu gnostiniais.

Abiejų tipų laukai – begaliniai, todėl juos galima įženklinti tokiaisženklais:

|FC〉 =∞

90

SKYRIUS 15. AKIES PSICHOTRONIKA 91

|GC〉 =∞Raidė F reiškia fizinis, G – gnostinis, o C – kontinuumas. Kitaip

sakant, šie ženklai nurodo paprastą faktą, kad sąmonės laukas yratokia pat begalybė, kaip ir fizinis kosmosas; jis neapsiriboja vienu arkeliais žmonėmis, net viena biosfera. Kadangi sąmoningos biosferoskosmose gali rastis bet kur, tai rodo, kad jos substratas turi kosminiusmastelius, šį faktą žymint begalybės simboliu. Galima pažymėti ir darvieną labai svarbų faktą, kad fizinis ir gnostinis laukai – nesutampa:

|FC〉 , |GC〉Šis faktas neigia redukcionistinį modelį, kuris tvirtina, kad sąmo-

nės kaip informacijos susiejimo funkcija yra tik tam tikra fizinių laukųbūsena. Kitas modelis laikosi dualizmo prielaidos, pagal kurį – są-monė ir kūnas skirtingi pasauliai, nors ir sujungti. Tačiau surištumasyra normali laukų būsena, pasitaikanti labai įvairiuose kvantinių laukųreiškiniuose. Tai reiškia, kad tapatybės nėra, tai matosi iš „lygties“,bet yra tam tikra sąveika, kuriai būtų galima sugalvoti kokį nors ženk-lą, bet ne čia yra esmė to, ką šioje vietoje noriu pasakyti.

Kvantinio lauko teorijoje kvantinis laukas yra operatorius. Tai yrajis rodo, ne kad yra kažkokia kiekybinė savybė, bet kad su duota funk-cija reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Paprasti operatoriai, pavyz-džiui, yra šaknies arba integralo ženklas. Šaknis reiškia, kad reikiaapskaičiuoti trupmeninį, mažesnį už vienetą laipsnį, o integralas – kadreikia integruoti funkciją, o tai padaroma suradus pirmykščių funkcijųskirtumą. „Laukas“ kvantinio lauko teorijoje – analogiškas operato-rius, kuris rodo, kad su kontinuum GC atlikus tam tikrus veiksmus,sukuriama kvantų fizikinė sistema, kurioje gali būti bet koks kvantųskaičius (iki begalybės). Fizinių laukų operatoriai yra žinomi, jie ty-rinėjami „Standartiniame modelyje“, o gnostinių laukų operatoriai –laikomi paslaptyje ir naudoti leidžiama tik jų šablonus. Kadangi pati


operatoriaus struktūra yra sudėtinga, jos visos čia nepateiksiu, paro-dysiu tik bendrą logiką. Tarp kitko, kad būtų aiškiau, operatoriusženklinamas kepurėle virš lauko ženklo. Fizinis laukas žymimas raideΦ, gnostinis Ψ .

Ψ̂ |FC〉 =∞

Φ̂ |GC〉 =∞Tą faktą, kad šie laukai sąveikauja, galima pažymėti abiejų kryp-

čių rodyklėmis. Pirmas yra sąmonės laukas, nes jis yra „analitiniscentras“, o tada eina fizinis laukas, kaip žmogaus komandas vykdantisoperatyvinis vienetas.

Ψ̂ |FC〉 ←→ Φ̂ |GC〉Žinoma, vien lauko kontinuumo ir jo padalinimo į harmoninius os-

ciliatorius – neužtenka tam, kad paaiškintum suvokimo reiškinį, betfundamentalią struktūrą iš standartinio lauko modelio perkelti į sąmo-nės lauką – galima.

Kalbant apie sąmonės laukus, pagrindinis procesas yra informacijosperkėlimas iš fizinio pasaulio į gnostinę braną. Šis perkėlimas vykstamoduliuojant indukcijos būdu. Apibrėšime terminus. Moduliavimasyra informacijos struktūros uždėjimas ant kokio nors substrato, pavyz-džiui, radijo ryšyje šis substratas yra radijo bangos. Substratas modu-liuojamas, siunčiamas dideliais atstumais ir tada nuskaitomas. Modu-liavimas vykdomas indukcijos būdu, tai reiškia informacijos morfizmasperkeliamas į substratą iš vienos formos į kitą, naudojant indukcijosfenomeną (kai vienas laukas sukuria kitą lauką). Pavyzdžiui, elektronųlaukas, valdomas srovės, sukuria fotonų bangas, į kurias perkeliamossrovės charakteristikos elektros grandinėje. Šis procesas naudojamasir biologijoje, kur smegenyse, kurios yra kanalas į gnostines branas,


15.1 pav.: Kaskadinės indukcijos psichotronika

moduliuojamas sąmonės laukas ir sukuriamas kūno aplinkoje esančiopasaulio modelis. Šis principas jau daug kartų aiškintas, tad šioje vie-toje – nesiplėsiu.

Biologinėse informacijos susiejimo sistemose vyksta procesas, kurįgalima pavadinti „kaskadine indukcija“, kai moduliavimas pernešamasį vis aukštesnį lygmenį. Tai galima paaiškinti tokiu paveikslu.

Šį principą labai lengva imituoti naudojant technologines priemo-nes, kas psichotroninę įtaigą daro labai paprasta. Nuskaitant modu-liuotas sroves – gaunama bet kokio kaskadinės indukcijos lygmens in-formacija; darant srovėms išorinę įtaką – informacija į sąmonę įra-šoma. Kitaip sakant, su psichotronine technika galima vykdyti abi-kryptę sąveiką su žmogumi. Tuo pagrįstos, informacijos įsisavinimo,komunikacijos, tardymo ir klastojimo technologijos, naudojamas CŽV.Šiuo metu legali yra tik „akių psichotronika“, kuri vadinama Augmen-


ted reality ir Virtual reality technologijomis. Šis principas yra labaipaprastas, į akies ekraną kartu projektuojant natūralius ir dirbtiniusfotonus, gaunama „išplėstoji realybė“, o jeigu projektuojami 100 proc.tik dirbtiniai fotonai – tai yra „virtuali realybė“. Tokios technologijoslegalios ir jos labai intensyviai kuriamos, o masinė prekyba prasidės ki-tais, 2016, metais. Pirmiausiai bus pritaikoma pramogoms ir iš daliesdarbui, ypač „išplėstoji realybė“, su kuria galima kaip nori papildytiįprastinę akies realybę. Šios „psichotronikos“ paviešinimas reiškia, kadiššifruotos visos akies ekrano moduliavimo charakteristikos, ir kad josseniai nelaikomos jokia paslaptimi. Bet proto daug turėti, kad supras-tum jog tuo pačiu principu veikia ir aukštesnių lygmenų psichotronikos– nereikia. Čia psichotronika gali irgi tik išplėsti, o gali ir pakeisti visąsąmonės turinį, ir vienintelis kriterijus, kuris leidžia atsikirti, kur mat-rica, o kur – ne, yra kaupiamoji sąmonė. Tačiau jeigu suklastota ir ji,tai jokių kriterijų nelieka. Aukščiausia, žmogui prieinama psichotroni-ka, yra tiesioginis gnostinių laukų moduliavimas per „pseudo-fotoninę“indukciją ekranas-į-ekraną. Tai daroma per atstumą arba tiesioginiokontakto būdu. Tokia technologinio sapno „realybės“ paslaptis.

Bet grįžkime prie sąmonės lauko klausimo, kuris dar nebaigtas irdaug įdomesnis. Čia, pagal standartinį lauko modelį, randami du as-pektai a) sukabinimas arba surišimas ir b) informacinis susiejimams,reprezentantu rekonstruojant šaltinį. Pirmo proceso principai turėtųbūti analogiški fizinei branai, kur šį darbą atlieka mikro-jėgos, kuriosaiškinamos kaip apsikeitimas sąveikos kvantais. Šio proceso matema-tinio skaičiavimo pagrindas yra Lagranžo energija, kuri yra potencinėsir kinetinės energijos skirtumas. Pirmiausiai, reikia suprasti kaip fizi-koje apibrėžiama „energijos“ sąvoka. Energija – tai gebėjimas atliktidarbą, kuris tiesiogiai susijęs su jėgos sąvoka. Tad nenuostabu, kad išlagranžiano, atlikus tam tikrus veiksmus, galima apskaičiuoti bet ko-kios fizinės ir gnostinės sistemos mikro-jėgas. Šios mikro-jėgos apskai-čiuojamos naudojant pagrindinę kokio nors konkretaus lauko judėjimomechanikos lygtį, kuri sudaroma naudojant Lagranžo judėjimo lygties


šabloną. Kadangi laukas sudarytas iš kvantų, tai šio lauko judėjimasarba „mechanika“, tai visų kvantų bendrai suminis judėjimas, kuriokiekybines charakteristikas galima apskaičiuoti naudojant lauko lygtį.

Tačiau yra ne tik lauko mechanika, bet ir transformacijos. Kadangisubstancija sudaryta ne iš paprasto lauko, bet iš sudėtingų struktūrų,tokių kaip atomai arba kompleksai, tai pasikeitus šių struktūrų sudė-čiai, keičiasi substancijos savybės. Tai gali įvykti išspinduliuojant su-dėtines dalis, dėl ko persitvarko struktūros arba sugeriant papildomuskvantus, dėl ko pasikeičia struktūrų energetinės ir mikro-jėgų būsenos.Šie procesai ypač svarbūs gnostinėje branoje, nes gnostinės smegenys,kurios vadinamos Sąmone, taip pat auga, transformuojasi ir keičiasi.Tai vyksta panašiai kaip ir kūne – tam turi būti sugeriama energijair „statybinės medžiagos“. Ir šis procesas vyksta gnostinėje branoje.Tai gali pastebėti ir kiekvienas žmogus asmeniškai, juk mokymasis irpatirties kaupimas yra ne kas kita kaip gnostinių smegenų, arba Są-monės, augimas.


16 | Lazerinės telepatijos pa-tentas

Kam nors iškėlus mintį apie neįprastą reiškinį arba gebėjimą, pirmiau-siai reikalaujama įrodymų ir faktų. Įrodyti reikia, kad tai įmanomaiš principo, ir kad yra konkretų įvykį patvirtinantys faktai. Kas galibūti laikoma įrodymais? Patvirtinta teorija ir atsitikimo liudininkai,audiovizualinė informacija, matavimų duomenys ir pan. Tai viena rei-kalo pusė. Tačiau net jeigu ši pusė yra nepriekaištinga, tai dar ne-reiškia, kad „paranormalus reiškinys“ bus patvirtintas ir priimtas, nesįrodinėjama kažkokiai žmonių grupei, o šie gali būti tokie užkietėjęskeptikai (motyvai – kitas klausimas), kad jų neįtikina net įrodymai irfaktai. Tada vienintelis įmanomas atsakymas – didinti platesnio mąs-tymo žmonių skaičių, kad laikui bėgant perdėtas skepticizmas taptųpajuokos objektu – pats „paranormaliu“ reiškiniu.

Telepatija, apie kurią tiek daug kalbu todėl, kad vis dar daugybėžmonių yra skeptikų pusėje, taip pat įrodyta, tačiau niekaip nepa-vyksta pralaužti nepasitikėjimo sienos ir daug kas lengviau patiki, kadžmonės yra psichiškai nestabilūs, o ne kad galimybė liudininkų šimtuskartų patvirtinta ir įrodyta. Kalbant apie minėtus du reikalavimus,kad reikalingas telepatijos mokslas ir liudininkų parodymai, visa šimedžiaga seniai įrodyta, belieka tik įvesti naują tvarką savo galvose irpakeisti kai kurių įvykių vertinimo prielaidas, įvedant telepatinio ryšio

96

SKYRIUS 16. LAZERINĖS TELEPATIJOS PATENTAS 97

arba poveikio galimybę. Kai ši pertvarka galvose bus padaryta, busgalima sakyti, kad darbas baigtas.

Taigi – įrodymai. Ką galima laikyti pačiu geriausiu ir patikimiau-siu įrodymu, kad konkrečiai telepatijos technologija sukurta, o gal netseniai įvaldyta. Vienas tokių įrodymų, manau, yra patentai. Kritikaimėgsta naudoti kontrargumentą, kad patentas – nepatikimas šaltinis,nes patentuoti galima net prietaisus ir technologijas, kurios iš tikro ne-veikia. Kodėl vieni patentai veikia, o kiti pagal pageidavimą – netikri,nepatikimi? Daugybė patentų – patvirtinta ir įrodyta, tad abejoti pa-tikimumu nėra pagrindo, net jeigu kartais pasitaiko falsifikacijų. Betkadangi patentas yra teisinis dokumentas, tai klastoti žmonės, net jei-gu nėra atsakomybės – turėtų vengti. Juk tai ir reputacijos klausimas.

Taigi. Tai, ką aš noriu pasakyti yra paprasta: yra patentų, žinaubent vieną tikrai, kuriuose tiesiogiai kalbama apie elektromagnetinętelepatiją, apie jos metodą ir daugybę konkrečių pritaikymų, kur rei-kalingas telepatinis ryšys dideliais atstumais. Svarbiausia, žmogus,kurį veikia telepatinis prietaisas gali neturėti savo kūne jokių prietaisųar įrengimų, nes viskas perduodama bangomis tiesiai į smegenis. Tokįprietaisą galima naudoti kai žmogus sunkiai pasiekiamas, pavyzdžiui,karo zonoje arba po žemės drebėjimo griuvėsiais, požeminiuose bunke-riuose; arba kai reikia perduoti informaciją asmeniui tokiu būdu, kadkiti to nematytų – tiesiai į sąmonę: spec. operacijų metu, svarbiemsasmenims derybų arba kalbos sakymo metu; taip pat, kada norima pa-imti informaciją be leidimo iš vietos, kuri pasiekiama tik konkrečiamžmogui, pavyzdžiui, tardymo metu ir pan.

Toks patentas yra ir jame aprašomas metodas gali būti pritaiky-tas šiais ir begalybe kitų tikslų. Patentas yra vokiečių. Jo numeris:DE10253433 A1; jis užregistruotas 2002 metais ir viešai paskelbtas2004 metais. Google patentų puslapyje, patento antraštėje teigiama:Thought transmission unit sends modulated electromagnetic wave be-ams to human receiver to influence thoughts and actions without elect-ronic receiver („Minčių perdavimo prietaisas siunčia moduliuotų elekt-


romagnetinių bangų spindulius žmogui-priėmėjui, kurie įtakoja mintisir veiksmus be elektroninio imtuvo“). Šio patento adresas žiniatinklyjeyra

https://www.google.com/patents/DE10253433A1?cl=en&dq=inassignee%3A

Kaip jau sakiau, patentas yra rimtas dokumentas ir užregistravusidėją – ji rimtai svarstoma, nebūna taip, kad registruotų bet ką. Irsvarstoma pirmiausiai moksliniu požiūriu, tada praktiniu techniniu-aspektu. Nesu registravęs nei vieno patento, tačiau manau, kad reika-lauja, net demonstracijos su veikiančiu prototipu. Kitaip sakant, betkokios chaltūros niekas neregistruoja, taip pat neregistruoja teorijos,registruojamas prietaisas ir jo veikimas būna tikrinamas.

Remiantis nurodytu patentu, turėtų būti aišku, kad telepatijos me-chanizmas įrodytas ir jį galima pritaikyti praktiškai įvairiais tikslais.

Patente rašoma:„According to the invention this object is achieved by the use of

remote-reaching telepathy, telepathy is based on the radio. Unlike tra-ditional radio, however, the electromagnetic beam (beam thoughts) isinjected directly into the body of the recipient, for example, in thehead, the cerebral cortex, the inner ear, the auditory nerve or opticnerve. Depending on specific introduced into the electromagnetic be-am signals (eg using amplitude modulation), this coupling causes thereceiver an intended change of thought.“

„Remiantis išradimu, šis tikslas [informacijos perdavimas] pasie-kiamas naudojant didelio nuotolio telepatiją, kuri pagrįsta radijo ry-šiu. Kitaip nei įprastiniame radijo ryšyje, elektromagnetinis spindulys(perduodamos mintys) įterpiamos tiesiai į priėmėjo kūną, pavyzdžiui,galvą, smegenų žievę, klausos arba regos nervą. Informacija, įdėta įelektromagnetinių spindulių signalus (pvz., naudojant amplitudės mo-duliavimą), koreliuoja su norimu poveikiu priėmėjo mintims.“

Elektromagnetinės energijos naudojimo patentų telepatiniam ryšiuiyra daug, tačiau prieš tai pateiktas patentas išsiskiria tuo, kad jame




nevyniojami žodžiai į vatą ir kalbama ne aplinkiniais keliais, bet tiesio-giai apie telepatiją, ir kokiais tikslais ji gali ir turi būti taikoma. Platuspritaikymas, kasdieniam žmonių bendravimui nenumatomas, nes neiš-tirta, koks ilgalaikis švitinimo poveikis smegenims, tačiau specialiemsatvejams, naudojant ne pastoviai, rekomenduojamas. Vienas iš tokiųspecialių pritaikymų – nusikaltėlių tardymas, jau nekalbant apie kokįkarinį ar pramoninį špionažą, bei visuomenės disidentų kontrolę, kuriveikia tiesiai žmogaus smegenis, be jokių teisinių ar kitokių spaudimopriemonių. Prisijungia prie galvos ir žiūri kas čia vyksta.

Nesiplėsiu mechanizmų aprašinėjimais – viską galima paskaityti pa-čiame patente anglų ir vokiečių kalbomis. Beje, anglų kalba laužyta,nes originalas yra vokiečių kalba, o kitos kalbos yra pusėtini vertimai.Tačiau pateiksiu vieną citatą, kuri leis įsivaizduoti, su kokia technolo-gija turimas reikalas. Kas turi bent kiek techninių žinių, manau suprastelepatijos prietaiso esminį principą, o daugiau nieko ir nereikia.

„For the generation of the electromagnetic beam (thoughts beam)are particularly suitable MASER (Microwave Amplification by Stimu-lated Emission of Radiation) and LASER (Light Amplification by Sti-mulated Emission of Radiation), the wavelength is not necessarily inthe classical microwave range (300 MHz – 300 GHz) must be (2).“

„Elektromagnetinio spindulio (minčių spindulio) generavimui, ypačtinka MASER (microwave amplification by stimulated emission of ra-diation – mikrobangų sustiprinimas naudojant stimuliuotą spinduliuo-tės emisiją) ir LASER (light amplification by stimulated emission ofradiation – šviesos sustiprinimas naudojant stimuliuotą spinduliuotėsemisiją). Nors bangos ilgis nebūtinai turi būti klasikiniame mikroban-gų ruože (300 MHz – 300 GHz).“

Išverčiant iš nesuprantamos kalbos į suprantamą, telepatijos nešė-jas yra mikrobangų ir šviesos lazeris, kurio šaltinis gali būti bet kokiuatstumu nuo galvos (daugelio kilometrų, net radaras orbitiniame paly-dove). Šis spindulys yra moduliuojamas naudojant įvestą į mikrofonąšneką arba mintis ir perduoda jas lazeriu dideliais atstumais, per kliū-


tis, judančiam objektui ir t. t.Mano galva, šis patentas, teisingai susietas ir su konkrečiais fak-

tais bei liudijimais, kad tokia technika plačiai naudojama žmonių val-dymui ir persekiojimui, yra pakankamas įrodymas. Tačiau kaip jausakiau, apart to, kad įrodytum, turi dar pakeisti psichologinius skepti-kų įpročius, o šie pasiduoda daug sunkiau, nei pačio „paranormalaus“reiškinio įrodymas. Tačiau vienas kitas „skeptikas“ – tikrai ne kliūtisplačiam informacijos išplitimui visuomenėje, kuri, manau, sugebės tin-kamai įvertinti jos svarbą.


17 | Planas "Pasipriešinimas"

Sintaksėje sudėtiniai sakiniai skirstomi į sujungiamuosius ir prijungia-muosius. Sujungiamieji sakiniai yra sintaksiškai lygiaverčiai ir juosgalima išskaidyti į atskirus, savarankiškus sakinius. Prijungiamieji sa-kiniai nėra savarankiški ir jie tik pagrindinio sakinio papildymas, pri-dedantis kokią nors šalutinę informaciją prie pagrindinės. Pagal tąpatį principą galima kalbėti apie socialinės pusiausvyros tipus. Pu-siausvyra gali būti pirmo tipo, pagal sujungiamųjų sakinių modelį irantro tipo, kaip prie pagrindinio sakinio prijungiamas šalutinis, kurispriklauso nuo pagrindinio.

Pirmu atveju vieną ir kitą socialinį sluoksnį, arba organizaciją, ribo-ja galia – jos yra lygiavertės, todėl neleidžia išbalansuoti pusiausvyros.Tačiau tokia pusiausvyra labai reta ir ji niekada nėra ilgaamžė, neskuris nors susikuria dėl kokių nors pranašumų svertų, kuriuos naudo-ja situacijos išbalansavimui. Tada kita, „šalutinė“ grupė pradedamatraktuoti tik savo naudos požiūriu. Ši grupė turi kažkaip papildytipagrindinę, bet nuo jos visiškai priklausydama. Kitaip sakant, prijun-giamojo principo ryšys yra didesnio ar mažesnio pavergimo situacija.Jos pagrindinė savybė ta, kad pašalinus papildomą informaciją, pag-rindinė lieka, o pašalinus pagrindinę, prijungiamasis „sakinys“ netenkasavo statuso ir pagrindiniu gali tapti, taip kaip ir sintaksėje, tik per-tvarkydamas savo struktūrą.

Kokie yra pagrindiniai svertai suprasti nesudėtinga. Tai organizaci-ja, psichologija ir technika. Natūralūs socialiniai vienetai yra individas,

101

SKYRIUS 17. PLANAS "PASIPRIEŠINIMAS" 102

dar galima pridurti natūrali šeima, t. p. ir išplėsta. Toliau savo asme-ninį svertą galima didinti tik jungiantis į didesnę grupę, kuri vadinamaorganizacija, nes toks grupės tvarkymas, su pasiskirstymu vaidmeni-mis, efektyviausias. Bendruomenės grupė jeigu nesuorganizuota, taiji daug palaidesnė ir minkštesnė už suorganizuotą. Aukščiausia bend-ruomenės forma visgi yra organizacija.

Tad natūralu remtis savo šeima, bet jeigu ambicijos paprastu gyve-nimu neapsiriboja, kuriama organizacija. Organizacija turi vienintelępaskirtį – išplėsti galią, kad būtų įmanoma pagal savo pageidavimusšokdinti kitus.

Kiti svertai yra tik priedas prie šio pagrindinio sverto. Psichologi-jos svertas rodo tik kaip efektyviai sutvarkytas informacinis/simbolinisorganizacijos valdymas. Kuo tvirtesni simboliai ir didesnis prisirišimasprie jų, matuojamas fanatizmo laipsniu, tuo stipresnė organizacijospsichologija ir ji gali būti pranašesnė net tuo atveju, jeigu nusileidžiapagal kitus kriterijus. Pavyzdžiu galima imti islamo organizacijas, ku-rias amerikiečiai lenkia tik technologiškai, bet jokiu būdu ne psicholo-giškai. Paskutinis priedėlis prie organizacijos galios centro yra mecha-nizavimas, kuris iki begalybės padidina galią ir valdymo arba poveikiokonkuruojančiai organizacijai efektyvumą.

Visi kas nori padidinti savo svertų, naudojamų išbalansuoti pusiau-svyrą, galią, jungiasi į susitarusias grupes, stiprina save dvasiškai (okitus psichologiškai silpnina) ir ginkluojasi technologiškai. Tai tokspats efektyvumas, kaip keliauti pėsčiomis ir važiuoti kuri nors auto-mobiliu.

Nesunku suprasti, kad pagrindinė organizacija, kuri valdo individųir šeimų gyvenimus vadinama „valstybės“ organizacija. Ji yra atsa-kinga už viską, kas vyksta jos kontroliuojamoje teritorijoje. Yra tokiasistema, kad net „privatus sektorius“ iš tikro yra tik priedėlis prie „vals-tybinio sektoriaus“. Vien dėl to, kad jo per įstatymus ir mokesčius yratotaliai kontroliuojamas. Reikia neužmiršti ir to, kad į privatų sekto-rių žmonės ateina gavę išsilavinimą valstybės organizacijos institucijo-


je. Tad visi yra vieši arba slapti šios sistemos agentai (organizaciniai)arba įtakos agentai, nes skleidžia organizacijos įkaltą propagandą.

Šioje organizacijoje, tiek jos paviršiuje, tiek gelmėje, vyksta įvairūsgiluminiai procesai, kur žmogus susiduria su žmogumi, interesas suinteresu, ambicija su ambicija ir to išdavos yra įvairūs įvykiai, kuriuosgalima suprasti tik žinant „deep state“, „deep society“ mechanizmus,įtakos grupuotes, politines jėgas ir jų užvaldytas struktūras.

Jeigu kas nors tampa persekiojimo arba susidorojimo auka, tai prie-žasčių reikia ieškoti šiame užkulisiniame pasaulyje. Gali tapti kokionors organizacijos padalinio persekiojimo auka, gali tapti privataussektoriaus konkurento auka ir taip toliau. Per šią sistemą susidoro-jimas vykdomas naudojant specialias priemones, kurios atitinka prieštai išvardintus svertus. Esi silpninamas organizaciškai: per apribojimą,izoliaciją, karjeros žlugdymą. Esi silpninamas psichologiškai ir fiziškai,kad net pačiam pradėtų atrodyti, kad priešinimasis beprasmiškas ar-ba „neteisėtas“. Ir aišku panaudojamos technologijos, kurias įprastaorganizacijose vadinti nemirtinais ginklais (non-lethal-weapons).

Su nemirtinais ginklais smogiama fiziškai, per sveikatos ardymą. Irpsichologiškai, per proto užgrobimą, galimybių apribojimą, nepatrauk-lių savybių formavimą ir t.t. Daroma, kad tavęs niekas nesuprastų irsu niekuo nebūtų įmanoma susišnekėti. Jeigu tokį susidorojimą orga-nizuoja valstybės organizacija, tai tam parengiamos visos tavo vietojeesančio institucijos, kad jos visos pradėtų vykdyti planą „Siena“. Šioplano esmė ta, kad jeigu kreipiesi į kokią nors instituciją, kuri pri-klauso tave persekiojančiai organizacijai, tai jie apsimeta, kad niekonesupranta, nes yra gerai apmokyti aktoriai ir siunčia į susidorojimomėsmalę. Dažniausiai tai psichiatrinė įstaiga, kurios paskirtis dar la-biau diskredituoti žmogų ir pasipriešinimą nuslopinti chemiškai. Beto, po ligos ir šalutinių poveikių priedanga, galima kankinti žmogų irfiziškai, ir dvasiškai.

Organizacijos kovoja tarpusavyje viešomis ir slaptomis kariuome-nėmis, jeigu jos nepriklausomos, o savo viduje „valymai“ vyksta nau-


dojant agentūras ir teisėsaugą. Tad jeigu esi vienas, esi individas,nepriklausantis organizacijai ir neturintis užnugario, tai turi būti pasi-ruošęs kovoti su gaujiniu pjudymu (gang stalking), kuriuo daugiausiaiužsiima įvairūs agentūrų aktoriai, kurie apmokyti silpninti psichologiš-kai, panaudojant iš surinktos informacijos silpnas vietas. Turi suvokti,kad susidursi su ne vienu žmogumi, bet organizuotu veikimu, susitarusbeveik per visas valstybėje esančias įstaigas. Ir tai bus psichologinis že-minimas, streso kėlimas, eliminavimas per ligas ir vaistus, kurio tikslas– palaužti dvasiškai.

Bet pagrindinis, pats naujausias metodas yra psichotroninė tech-niką, kuri psichologiškai smukdo ne per komunikaciją ar gyvenimosąlygas, bet technologiškai valdant smegenis. Šios sistemos pagrindi-niai komponentai yra palydovinė sekimo sistema kaip GPS, antžeminiskontrolės centras, kur surenkama visa informacija, yra kompiuteriai,duomenų bazės ir dirbtinis intelelektas.

Pats poveikio mechanizmas skaidomas į tokius komponentus:

a) EEG klonavimas,

b) EEG maišymas,

c) kompiuterinė ir programinė įranga, dirbtinis intelektas,

d) žemės palydovai,

e) operatoriai.

EEG klonavimas yra ne kas kita, kaip minčių skaitymas. EEG yraelektro-encefalograma, kuri fiksuoja smegenų elektrinį aktyvumą, ku-ris gali būti atvaizduojamas kreive ant grafiko arba ši kreivė gali būtiapdorota su programine įranga. „Youtube“ galima rasti smegenų ak-tyvumo modelių, kur matosi, kad sąmonės turinys susijęs su elektrinioaktyvumo pliūpsniais, kurie atitinkamai sukuria fotonų pliūpsnius. Ki-taip sakant, smegenys veikia kaip antena, analogiška televizijos arba


radijo ryšio antenoms. Į virpesių formą galima įdėti informaciją (mo-duliuoti) ir perdavus dideliu atstumu iššifruoti į vaizdus ir garsus. Taidaro televizorius ir radijo imtuvas.

Minčių fotonų pliūpsniai, tokie pat siųstuvo signalai, kuriuos ga-lima surinkti ir su mikroschemomis bei programine įranga apdorojus,paversti ekrane minčių vaizdais. Tai gali atrodyti neįtikėtina, bet yraanalogiškų viešų technologijų, tokių kaip MRI skeneriai, kuriuose mag-netiniai laukai rezonuoja su elektronais, kurie įeina į anatominę smege-nų struktūrą, ir pagal šį rezonansą galima su programine įrangą sukur-ti smegenų anatomijos trimačius modelius nuotraukų ir filmų pavida-lu. Minčių ir vaizdinių skaitymas vyksta analogiškai MRI skenavimui,tik reikia analizuoti ne anatominių dalių magnetinius rezonansus, betminčių energetinių struktūrų rezonansus, kurie sutampa su prieš taiminėtais fotonų pliūpsniais, sukeliamais smegenų elektrinio aktyvumo.

Aišku, galvos nėra pastoviai įdėtos į MRI aparatą, bet naudojamaanalogiška padidinta sistema, kai MRI signalus surenka žemės paly-dovo siunčiamas spindulys ir surinkta informacija siunčiama į ant že-mės esantį MRI kompiuterį, kur turima techninė įranga ir minčių 3Dmodelius rekonstruojanti programa. Šitaip klonuojamos EEG visiemsžmonėms, ir jų mintys siunčiamos į subendrintą sekimo (surveillance)sistemą. Ten yra bendras ekranas, kuriame rekonstruoto paveiksliukopavidalu rodomas vidinio pasaulio vaizdas surinktas iš visų 7 milijardųplanetos žmonių. Ši sistema vadinama „The Eye“. Dirbtinis intelek-tas ir programinė įranga analizuoja surinktą informaciją, nustatinėjaryšius, kaupia apie kiekvieną žmogų duomenis, kad juos ištraukus pas-kui sistemos pagalba jam būtų galima rodyti visokius „ženklus“, kurių,žmogus įsivaizduoja, neturėtų niekas išskyrus jį suprasti.

EEG maišymas yra analogiška sistema, tik ji naudojama ne min-čių skaitymui, bet smegenų valdymui. Maišyti EEG galima su dirb-tinio intelekto programa arba su operatorių EEG, kurie kuria savosąmonėje vaizdinius, juos klonuoja į kompiuterį, o tada kompiuterisper palydovinius MAZER‘ius siunčia į konkretaus žmogaus, ar žmo-


nių bendruomenės smegenis. Tai valstybės organizacijos sistema, betją galima ir išsinuomoti ir naudoti privatiems tikslams. Tačiau taiįperkama, tik labai turtingiems žmonėms arba įstaigoms, kurios turikokių nors privačių interesų, kurie neprieštarauja visos organizacijosinteresams. Praktiškai veikia du pagrindiniai tokios matricos operato-riai JAV ir Rusija. ES savo atskiros savarankiškos sistemos neturi, jiyra amerikiečių sistemos padalinys. Lietuva matricos prasme yra JAVnuosavybė.

Kad žmogus būtų šitaip pajungtas, net nebūtina į galvą dėti jo-kių implantų, visas poveikis vyksta distanciniu būdu. Per mikrobangųgirdėjimo efektą pradeda girdėti telepatinius balsus, implantuojamosmintys, vaizdiniai, jausmai, troškimai, norai, valia. Taip pat peri-mamas kūno valdymas, su kuriuo gali padaryti nusikaltimą, avariją,nelaimingą atsitikimą ir t.t. Šitaip įvyksta dauguma neišaiškinamųnusikaltimų, dingimų, nuskendimų, iškritimų per langą ir pan. O tiežiaurūs nusikaltėliai, kurie išaiškinami, dažniausiai nesupranta, kadnusikaltimo darymo metu, buvo valdomi valstybės operatorių.

Kiti žmonės, kurių tiesiogiai nesunaikina, naikinami lėtai, vykdantplaną „Šizofrenija“ ir „Siena“.

Tokių nukentėjusių žmonių su sulaužytais likimais – labai daugvisame pasaulyje. Bet jie buriasi į organizacijas ir bando gintis. Or-ganizaciškai jie stiprūs, bet jų galimybes riboja finansinė padėtis, norspsichologiškai ir dvasiškai yra labai užsigrūdinę, nes smurtą kenčia de-šimtmečius. Gal kiek silpnesnė padėtis yra technologiškai, nes nesu-geba suorganizuoti resursų, kad savarankiškai sukonstruotų efektyviasgynybos priemones. Tam reikia daugiau intelektualinių resursų ir atsi-spirti nugrybavimui į lankas, nes pirmos kartos psichotronika pagrįstastandartiniu mokslu ir čia išradinėti jokių ezoterikų nereikia.

Šios situacijos suvokimas skirstomas į tokius 5 lygius: 1 lygis –pagrindinių sąvokų supratimas (proto valdymas, psichotronika, gauji-nis pjudymas, psichotronikos paveikti žmonės, nauja pasaulio tvarka,elito revoliucija, laisvė); 2 lygis – įrodymai, patentai, kaltininkai, žmo-


gaus teisių organizacijos, pagrindiniai poveikio simptomai; 3 lygis –žmogaus sandara, psichotroninės technikos sandara, poveikio mecha-nizmai, klasifikacija, agento demaskavimo metodika; 4 lygis – gynybospriemonių išmanymas, psichologinės ir techninės sistemos, organizavi-masis, informacinė veikla, viešinimas, žinojimo lygio kėlimas; 5 lygis– visumos supratimas: kas yra šis pasaulis, kas yra žmogus, kokiajoje organizacijų vieta; antros kartos psichotronikos išmanymas, men-talizmo ir telepatijos meistriškas valdymas, gebėjimas perprogramuotižmogaus mentalinius apvalkalus.

Jau rašiau, kad norint priversti žmones ką nors daryti, naudojamisvertai. Aprašytais trimis svertais išbalansuojama pusiausvyra situ-acija ir žmogus arba jų grupė atsiduria nepavydėtinoje padėtyje, kaijiems diktuoja sąlyga kokia nors susiorganizavusi gauja. Tačiau ap-rašytos svertų sistemos suprasti neužtenka, piešiant bendrą situacijospaveikslą, dar reikia suprasti apie tai, kokie yra sąveikos tipai.

Yra tokios sąveikos žmonių pasaulyje: - materiali sąveika – tokiakurioje materija veikia materiją, per fizinę jėgą; - mišri sąveika – tokiakurioje materija paverčiama informacija arba sujungiama su informaci-niu šablonu; - informacinė sąveika – tokia kurioje informacija veikia in-formaciją tarpininkaujant tarpusavyje komunikuojančioms sąmonėms.

Materiali sąveika yra fundamentali, o jos efektyvumas didinamastechnologijomis, mechanizuojant. Šios sąveikos atveju, organizacija su-sidoroja fiziškai arba psichologiškai, naudojant technologijas. Mišri są-veika yra sandaros išmanymu pagrįstas poveikio planavimas, kuris lei-džia sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas. Tam informaciją mokslassurenka ir sukuria jos panaudojimo technologijas. Informacinė sąveikayra protas į protą, kai bandoma suvystyti racionaliai arba emociškai.Čia tradiciškai kertama per individualią psichologiją, konkuruojančiosorganizacijos reputaciją, rodant kaip gerai perpratai visus psichologi-nius ir mentalinius mechanizmus, kaip permatai kiaurai ir įsivaizduoji,kad su tavimi to paties padaryti neįmanoma.

Kadangi psichotronikos paveikti žmonės orientuojasi į gynybą, tai


pirma sąveikos rūšis atkrinta, bet antra ir trečia – labai svarbios, nesreikia kuo geriau pažinti savo priešą, sutvarkyti visą su bendra gynybasusijusią informaciją.


18 | Kas persekioja žmones?

Jeigu tartume, kad psichotroninis terorizavimas ir persekiojimas yragalvosūkis, kurį turime išspręsti, kad nustatytume, kas jį organizuoja,tai jį būtų galima prilyginti tokiam paprastam uždaviniui. Įsivaiz-duokime, kad yra kambarys, kuriame yra du žmonės, nusikaltimas irniekas pašalinis patekti negali. Užtikrintai žinome, kad vienas iš jų– nekaltas. Klausimas: kas padarė nusikaltimą? Jokių daiktinių arfaktinių įrodymų išskyrus šias aplinkybes nėra. Kaip jums atrodo, šįgalvosūkį įmanoma išspręsti, ar ne? (Su ironija). Atsakymas: aiš-ku, kad įmanoma, nusikaltėlis be jokios abejonės yra antras žmogus.Kodėl? Paprasta – nusikaltimo padaryti daugiau paprasčiausiai nė-ra kam. Visos versijos, kad galėjo prisidėti kažkokie demonai iš kitųpasaulių arba ateiviai – tėra fantasmagoriniai išvedžiojimai.

Dabar paaiškinimas: pirmas žmogus simbolizuoja visuomenę, ant-ras žmogus – valstybės organizaciją, nusikaltimas yra psichotroninissusidorojimas, ir galiausiai kambarys – mūsų pasaulis. Šis paprastaspavyzdys rodo, kad aiškinimai, jog nežinoma, kas vykdo persekioji-mą yra paprasčiausias akių muilinimas, siekiant nukreipti dėmesį nuokaltininkų, nes atsakymas aiškus kaip 2 * 2 = 4. Tačiau nepaisantatsakymo paprastumo vaizduojama, kad šis klausimas yra superiniosudėtingumo problema. Jeigu nėra įrodymų ir niekas nežino, kas galivykdyti tokias operacijas, tai pradedama abejoti ar iš viso kas nors galivykti. Pakišama mintis, kad gal viskas vyksta „tik galvoje“. Taip iryra – galvoje, bet konkrečių žmonių ir tarpininkaujant technologijoms.

109

SKYRIUS 18. KAS PERSEKIOJA ŽMONES? 110

Todėl labai stebina, kad šitiek metų sugebama muilinti akis, aiški-nant, kad nežinia kas čia vyksta, nėra jokios informacijos apart anek-dotinės ir nėra jokių įrodymų. Bet net be įrodymų juk situaciją tu-rime tokią (kaip tame minėtame kambaryje), kad jokių įrodymų netnereikia. Tik kitas klausimas, kaip priversti galingus nusikaltėlius, ku-rie mums muilina akis prisipažinti, nes mes juk žinome, kad čia jie.Tai gali tik informacijos viešinimas, konkrečių žmonių istorijos, kuriosidentiškos visame pasaulyje, naudojant tą patį gaujinį pjudymą ir tele-patinį terorizavimą, pagrįstą mikrobangų girdėjimo efektu. Ši schemanaudojama JAV, ES, Rusijoje, Kinijoje, Australijoje ir t.t. Tai nereiš-kia, kad yra viena organizacija, greičiau yra viena mokykla, iš kuriosvisi teroristai išeina išsiskirsto po savo valstybės organizacijas.

Bet kai pradedama aiškinti žmonėms apie gaujinį pjudymą, daugkas nepatiki, nes neturi tokios patirties, nesupranta žodžių prasmės,nepasitiki pasakotojais. Taip yra todėl, kad komunikacija ir konflikti-nė psichodrama vyksta skirtingose vietose, turi skirtingą formą, kuriąsuderinti būna labai sunku. Kaip perduoti tai, kas vyksta vidiniameminčių pasaulyje išorinės kalbos žodžiais? Tai padaryti galima, betdažniausiai toks problemos konvertavimas iš vienos formos į kitą, da-ro labai silpną įspūdį. Atrodo, kad tai tik dar viena istorija, drama,dar daugiau – asmeninė ir atitinkamai – niekam neįdomi. Šiuolaikinėsvisuomenės jautrumas tragedijai, nelaimei, nusikaltimui yra labai su-silpnėjęs. Ypač sunku būna patikėti tiesa, kai sužino, kad šiuo atvejunusikaltėlis yra pati valstybės organizacija.

Jau buvo rašoma, kaip ši sistema veikia technologiškai, kad jo pag-rindas yra orbitoje esančių palydovų poveikis elektromagnetiniu lauku,kuris sąveikauja su minčių energetinėmis struktūromis smegenyse. Vi-sa drama, arba tragedija vyksta viduje, žmogaus dvasinėje patirtyje,ten kur mintys, vaizdiniai, jausmai ir kiti potyriai. Tai kas vykstaviduje – netapatinti su tuo kas vyksta galvoje – be abejo, atsispin-di žmogaus elgesyje, jis gali atrodyti keistas, neadekvatus, žmogus galiatrodyti su kažkuo savo mintyse kalba, juokiasi, kažko nematomo bijo,


18.1 pav.: Palydovinė sekimo sistema


bet taip yra todėl, kad poveikis daromas telepatinis ir jis visas vykstažmogaus viduje.

Tai reikia suprasti ir jeigu žmogus artimas ar šiaip domina, paklaus-ti kas vyksta. Bet paklausimas gali būti įvairus: piktavalis, skeptiškas,pašiepiantis, nesuprantantis ir supratingas. Kai žmogus mažiau ži-no, bendravimas gali būti sudėtingas, ypač kai psichotronikos paveiktožmogaus būsena supainiota ir jis pats dar nėra išnarpliojęs šio kamuo-lio. Tada aiškina netinkamai, nesuprasdamas ir painiodamasis. Jeiguklausia informuotas žmogus, jis turi įvertinti paveikto žmogaus būklęir pamėginti jam padėti, jeigu ko nors nesupranta – paaiškinti. Pir-miausiai tai, kad daug kas, kas atrodo vyksta išoriniame pasaulyje, yražmogaus viduje sukeltos haliucinacijos. Tai nereiškia, kad jos netikros,bet tie žmonės kurie kalba yra ne šalia, ne aplinkui, bet sėdi prijungtiprie kompiuterių ir aplinką valdo su nuotoline technika, implantuodamiį ją iliuzijas. Jų tikslas sutrikdyti, išvesti iš pusiausvyros, išprovokuotiir galų gale – sukompromituoti aplinkinių akyse.

Žmonės gali būti ir aplinkui, gatvėje, darbovietėje, bet jie visi pri-jungti prie telepatinės sistemos ir mato žmogaus „taikinio“ minčiųpasaulį, dvasinę būklę ir kitą informaciją. Gali jam daryti poveikį,provokuoti. Geriausias atsakymas tokioje situacijoje – nereaguoti, oatsakinėti tokiu stiliumi mintimis, kaip tai daroma išoriniame dialo-ge, ramiai ir santūriai. Jeigu užgaulioja arba tyčiojasi, galima vertintipagal situaciją, ar mintys blokuojamos, ar ne, ar gali sėkmingai atsa-kinėti į patyčias, ar geriau susilaikyti. Tai jau individualaus situacijosvertinimo klausimas.

Ir žinoma mano firminis atsakymas: į telepatiją atsakyti tokia pačiatelepatija, tai yra, pabandyti pritaikyti lingvistinio mentalizmo tech-nikas ir surinkti informaciją apie šiuos vidinius terorizuotojus.

Tačiau yra viena svarbiausia taisyklė: niekada neužsipuldinėti žmo-nių atvirai, nes jie gali būti niekuo dėti, o kad jie „skenuoja“ – gali būtitik sukelta iliuzija. Geriausia skenuoti pačiam, bet visada tik savo vi-diniame pasaulyje, neperkeliant to nei į išorinius žodžius, nei į kūno


18.2 pav.: Fizinė ir gnostinė brana


elgesį. Rinkti informaciją gali tekti labai ilgai, netgi ištisus dešimt-mečius. Todėl būtina apsišarvuoti labai didele kantrybe Visą laikąstengiantis svarstyklių lėkštelę nusverti į savo pusę.

Nereikia nieko niekam aiškinti ir įrodinėti, neverta šviesti lėkštų„skeptikų“, nes tai ne jų lygiui – neturint jokios patirties ir supratimoapie žmogų ir pasaulį, tai bus tik tušti žodžiai su žodyninėmis reikš-mėmis, kurie nekris į tikrą gilųjį protą. O tai reiškia, kad pastangosbergždžios. Reikia ne šviesti kitus, bet pirmiausiai šviestis pačiam,stengiantis apie viską surinkti kuo daugiau informacijos.

Mano surinkta informacija rodo, kad tokius nusikaltimus daro vals-tybės organizacija, kuri tam turi specialius padalinius ir finansavimą irnaudoja tokias technologijas kaip aprašiau. Čia įsivėlę ir mokslininkai,ir politikai, bet daugiausiai aukšto rango valstybės tarnautojai, kuriesusiorganizavę į mafijinę struktūrą, turi palydovines susidorojimo sis-temas ir jomis naudojasi kaip kasdienio savo darbo įrankiu. Tad jeigukas nors klausia, „o kas tokius nusikaltimus daro?“ – tai atsakymaspaprastas ir vienareikšmiškas – valstybė. Jeigu kas nors atšautų, kadnėra jokių įrodymų, iš to galima tik pasijuokti…


19 | Gyvenimo faktorių dia-grama

Kompiuterinio modeliavimo technologijos pakeitė kone visas gyvenimosritis, darbo įrankio ar poveikio priemonių prasme. Ne išimtis ir visuo-menės valdymas, kuriame naudojami ir visos populiacijos, ir kiekvienožmogaus kompiuteriniai modeliai. Dar daugiau, ne mažą dalį spren-dimų priima ne žmogus, bet tam specialiai užprogramuotas dirbtinisintelektas, kuris surenka informaciją, ją analizuoja ir vertina, kuriabendrą modelį ir galiausiai teikia savo pasiūlymus sprendimų priėmė-jams. Tad turime kažką panašaus į kompiuterių ir dirbtinio intelektodiktatūrą, kai mašina pastatoma aukščiau už žmogų, į kurį žiūrima tiktop-down principu, t. y., iš viršaus, ekrane tiesiogine to žodžio prasme.

Kaip tai atrodo galima pasižiūrėti nubraižytame paveikslėlyje. Tainėra tikra kopija, bet sumodeliuota pagal galimybes ir tikimybes. Taipatrodo žmogus, kurio elgesį kompiuteris bando sumodeliuoti ir numa-tyti tam, kad galėtų parinkti tinkamas poveikio priemones, jeigu nu-krypstama nuo kokių nors normų.

Daroma prielaida, kad žmogaus planus ir veiklą sąlygoja materialūsir informaciniai faktoriai. Materialių faktorių bazė yra turimas turtas,o informacinių – paveldėtas ir susiformuotas lavinimusi protas. Turtasgali būti užsidirtas ar gautas pagal socialinio statuso modelį, jeigu žmo-gus priklauso aukštesnei socialinei klasei. Todėl jis lemia vartotojišką

115

SKYRIUS 19. GYVENIMO FAKTORIŲ DIAGRAMA 116

19.1 pav.: Gyvenimo faktoriai


požiūrį į kitus materialius faktorius: formuojami socialiniai faktoriai,naudojamasi ekonomine sistema dar padidinti savo turtui. Informaci-niai faktoriai tokiu atveju nueina į antrą planą. Kitas variantas, kaiturto ir statuso nėra, bet turimas aukštesnis intelektas. Tada, nau-dojantis ekonomine santvarka, bandoma savo turtą ir socialinę klasępakelti į aukštesnį rangą. Tokie žmonės angliškai vadinami „sociallymobile“.

Šitą diagramą galima naudoti įvairiai, papildant arba pasirenkantkitus išeities taškus. Mano pavaizduotoje diagramoje baze pasirinktižmogaus planai. Dažniausiai gyvenimo planas būna sukaupti arba pa-didinti savo turtą, jeigu ateini iš vargingesnės aplinkos. Ir čia yra dukeliai: vienas paprastas, naudojantis kapitalizmo įrankiais ir kuriantsavo verslą; arba per proto lavinimą, kai pirmiausiai sukaupiamos rei-kalingos žinios kokioje nors srityje, ir tik tada jas bandoma realizuo-ti, padarant verslą bei pagerinant savo finansinę padėtį ir atitinkamaisavo socialinį statusą. Tačiau jeigu turtas turimas, galimas ir kitasgyvenimo kelias, kai turtas ne be galo didinamas, bet pritaikomas pro-jektams, kurių tikslas išplėsti žinias ir protą, tada kuriant planus, kaiptas naujas žinias, idėjas, teorijas pritaikyti, pertvarkant kokius norsmaterialinius arba informacinius faktorius – visuomenę, ekonomiką,mokslą, švietimą, technologijas, civilizaciją ir t.t.

Tad reikia suvokti du dalykus, kad kiekvienas žmogus, taip pat irjūs, esate šitaip modeliuojami ir vertinami valstybės organizacijos, kursuperkompiuteryje turimas visos valstybės modelis su kiekvienu konk-rečiu žmogumi. Kita vertus, tą patį principą galima taikyti ir pačiam,modeliuojant kitus žmones, ypač priklausančius valstybės organizaci-jai. Kokie pagrindiniai faktoriai, kurie lemia mąstymą ir elgesį, tai aržmogus yra vidutinis tipažas, nenukrypstantis nuo standarto, ar turiką nors originalaus. Pavyzdžiu, ar žmogus yra visiškai susiliejęs susocialiniu ir ekonominiu vaidmeniu, nebando įvesti nieko naujo ir nie-ko pakeisti. Tai yra, kokia nors darbininkiška funkcija, arba turto aratlyginimo darymo mašina, kurioje nieko daugiau nėra.


Beveik visus materialių ir informacinių faktorių segmentus įvertinaoficiali organizacijos sistema. Turtas turi būti deklaruotas, socialinisstatusas užfiksuotas vardais ir rangais, ekonominiai vaidmenys, nuo-savybe, funkcija, tokia kaip direktorius, vadybininkas ir t.t. Protasir žinios vertinami mokykloje ir universitete, belieka tik savarankiškasugdymasis ir planai, kuriuos išaiškina agentūrinė žvalgyba ir visus duo-menis suveda į modeliavimo kompiuterį ir laiko kiekvieną žmogų šitaip„suskaičiuotą“. Visi, kurie modelio įvertinami kaip neaiškūs, tiriami suspecialiais operatyviais ir žvalgybiniais tyrimais, šitaip siekiant išsiaiš-kinti tokio neaiškumo ir neapibrėžtumo priežastis.

Tačiau tai ne viskas, nes informacijos surinkimu ir jos sumodelia-vimu viskas neužsibaigia. Nes kiekvienas žmogus pagal tam tikruskriterijus ir metrikas „išmatuojamas“ ir jam dirbtinis intelektas paren-ka savo nustatytą gyvenimo planą, pagal kurį valstybė netiesioginiaisir tiesioginiais būdais bando kreipti žmogaus mąstymą ir veiklą. Jeigužmogus pradeda priešintis, su juo paprasčiausiai susidorojama. Kitaipsakant, valstybė mano, kad turi teisę nuspręsti už kiekvieną žmogų kojis vertas ir pagal tai parenka gyvenimą. Tam yra specialios formulės, įkurias įstačius reikšmes, apskaičiuojama kiekvieno žmogaus vieta orga-nizacijoje. Laisva valia, iniciatyva, gabumai yra tik vienas iš sveriamųfaktorių.

Yra specialus šio valdymo tipo pavadinimas, kuris yra „technokra-tija“. Laisvos valios lieka labai nedaug, nes stengiamasi užvaldyti kuodaugiau nepavaldžių sričių ir sutvarkyti jas pagal savo įsivaizdavimą.Tie kas valdo sistemą, aišku, pirmiausiai galvoja apie savo turtą ir sta-tusą, tada turi tam tikrų „idealistinių“ vizijų ir įsivaizdavimų, kaip turifunkcionuoti jų valdoma sistema. Tad po truputį mažinama „laisvosrinkos“ veikimo zona, demokratija, nes politikai ne laisvai išrenkami,bet parenkami „geriausi“ pagal sistemos įsivaizdavimą. Demokratiniairinkimai tėra vaidyba ir spektaklis.

Reikia neužmiršti, kad šie faktoriai realūs ir jie veikia iš tikro, tadjuos žinant galima įvertinti kiekvieno žmogaus galimybes. Tačiau ga-


lima, jeigu nori išvengti psicho-socialinės inžinerijos, bandyti gyventi„off the grid“ principu. Bent padaryti, kad tokia būtų gyvenimo vienadalis. Visas gyvenimas tokiu principu įmanomas tik kaip marginalinisgyvenimas, neturint nei viename segmente aukštų įvertinimo koefici-entų. Toliau galima bandyti daryti savo mąstymą ir planus nestandar-tinius, kad būtų kuo sunkiau numatyti elgesį su primityviu dirbtiniuintelektu. Nors veikia ribojantys faktoriai, galima bandyti laužyti nu-sistovėjusius stereotipus ir pasirinkti gyventi savo gyvenimą tokį, kokiogeidžia širdis. Pavyzdžiui, atsisakant būti tik kokia nors turto akumu-liavimo mašina, šiam tikslui paaukojant visą savo gyvenimą. Galimadaugiau dėmesio skirti informacinių faktorių vystymui, šitaip inves-tuojant į žinias ir protą ir pagal šias veiklas planuojant savo gyvenimą.Tarkime, jeigu nusprendžiama eiti dvasinio tobulėjimo keliu.

Valstybei aišku reikia tik kerpamų avių, nes turi galvoti apie savosistemos išlaikymą organizuojant mokesčių rinkimą. Todėl reikalingitik išnaudojami darbininkai arba pelno mokesčius generuojantys versli-ninkai. Tačiau joks įstatymas tokio gyvenimo būdo rinktis neverčia, irvalstybė šį tikslą pasiekia netiesioginės, arba minkštos, prievartos prie-monėmis. Pavyzdžiui, plaunant smegenis mokykloje ir universitete,per masinio informavimo priemones ir t.t. Nestandartinis mąstymasyra retas ir jis visada sistemos sudorojamas per informacinį ir socialinįspaudimą. Tačiau mūsų dienomis tokios poveikio priemonės iš tikrodarosi vis mažiau veiksmingos. Dar juokingiau tai, kad šitaip įma-noma sumodeliuoti ir pačią valstybės organizaciją, turint omenyje ne„viešus“ bet slaptus finansus. Valstybė, kuri vystosi tik tokios diagra-mos rėmuose yra vidutinybių valstybė.


IV Paranormalūs reiškiniai

120

20 | Mokslo stabmeldystėsribos

Mūsų gyvenamo pasaulio pažinimas laikomas vos ne aukščiausia šiuo-laikine vertybe, dėl ko mokslas užkeltas ant pjedestalo ir virtęs garbi-nimo objektu ir stabu. Tai, kas laikoma mokslu esą yra verta dėmesio,o visa kita – ne mokslas arba kliedesiai. Vieninteliai normalūs žmonėsyra mokslininkai, o visi likę yra kliedintys fantastai, kurie reikalingitik jeigu duoda kokią nors kitokią, ne pažinimo, naudą. Tokią naudą,pavyzdžiui, laikoma duoda religijos. Nors jos ir „kliedesiai“, bet tole-ruojami dėl kitų priežasčių, tokių kaip moralinės tvarkos visuomenėjeįtvirtinimo priemonė. Pagrindu laikomi gamtos mokslai, toliau eina so-cialiniai ir humanitariniai mokslai bei menai. Laikoma, kad mokslinėsteorijos paaiškina pasaulį ir jos vertos tos reputacijos, kuri joms teikia-ma. Didžiausia gėda šiais laikais būti pseudomokslininku ir šarlatanu,besipriešinančiu bet kokiai kritikai. Kadangi pažinimui rūpi tik tiesa,tai „teorijos“ turi būti tol kritikuojamos ir filtruojamos, kol lieka tiktos, kurios teisingos, nes yra logiškai neprieštaringos ir įrodytos eks-perimentiškai. Kadangi kritika yra mokslo svarbiausias komponentas,tai manau turiu teisę „teorijas“ pakritikuoti ir aš. Bet tik sąžiningai,be melo ir be propagandos.

Mano pagrindinė tezė, apsiribojant fizika kaip fundamentaliu moks-lu, tokia: nėra jokių fizikos teorijų, paaiškinančių realybę, naudojamas

121

SKYRIUS 20. MOKSLO STABMELDYSTĖS RIBOS 122

tik primityvus filosofinis šablonas, kuris užmaskuojamas sudėtingomisženklinimo sistemomis, kurios apie šį pirminį modelį nepasako niekonaujo, nieko nepaaiškina. Šis modelis sudarytas iš keturių blokų sche-mos, kuri apima visų fizikos disciplinų pagrindinį principą. Jis toks pa-prastas, kad jo būtų galima mokyti darželyje. Yra tik: erdvėje esantisubstancija, kuri juda įvairių rūšių judėjimu, kuris sukuria laiko feno-meną. Substancijos sąvoką galima išplėsti, pridedant dvi pagrindinesjos būsenas, kurios yra energija ir informacija. T. y., ji gali egzistuotikaip materija, kaip energija ir kaip informacinės struktūros. Visos šiosjos formos juda erdvėje ir šis judėjimas sukuria laiko struktūrą, vadina-ma praeitimi-dabartimi-ateitimi. Šis modelis yra atskleistas žmogaussąmonėje, kurioje įmanomas šios pasaulio tikrovės „mokslinis“ pažini-mas.

Pirmiausiai pažiūrėkime į šį modelį filosofiniu žvilgsniu. Ką mesjame randame? Tik tris pagrindinius komponentus substancija-erdvė-laikas, kurie yra baziniai fizikos parametrai. Toliau, sujungus visą šiąsistemą įvedamas tam tikras judrumas ir procesualumas – substancijajuda erdvėje ir kinta jos įvairios būsenos. Todėl filosofijoje teigiama,kad įvairių substancijos formų pagrindinis bruožas šiame pasaulyje yratapsmas ir kismas. Mokslas naudoja tikrovės kaip materijos hipotezęir teigia, kad yra materialus pasaulis ir šio pasaulio kitimas arba evo-liucija. Erdvės ir laiko sąvokos filosofijoje dažniausiai buvo vienalytės,be jokios sandaros ir vidinės struktūros. Toks pats vienalytis buvoįsivaizduojamas ir judėjimas. Vidinį sudėtingumą, buvo ir yra tikima,turi tik substancija, kaip materija, kaip dvasia, kaip valia, kaip ab-soliutas ar dar kas nors. Kadangi visi šie parametrai įsivaizduojamikaip diskretizuojami arba nediskretizuojami kontinuumai, tam tikrosištisinės terpės, tai laikyta, kad įmanomas tam tikras veiksmas, kurisvadinamas dalinimu į dalis, iš kurio išvestas matematikos pagrindiniselementas, vadinamas skaičiumi. Taip senovės Graikijoje buvo gautasubstancijos kaip visumos sąvoka, kuri padalinta į įvairias dalis, tokiaskaip elementai, stichijos arba atomai. Čia nieko nuostabaus nėra, nes


20.1 pav.: Sąmonė ir fizikos modelis


su substancijos vaizdiniu iš principo neįmanoma atlikti daugiau jokiųveiksmų, tik padalinti į elementus, paversti ją šių elementų aibe arbasankaupa ir nustatyti įvairius santykius tarp jų. Tai yra „geniali“ fizi-kų teorija. Šiais laikais substancijos vaizdinys papildytas lauko, kvantųarba stygų vaizdiniais, bet čia principinių proveržių nėra jokių – pa-keisti substancijos kamuoliuką, vadinamą atomu, kokiu nors virpančiusiūlu…

Dėl šio paprasto net primityvaus modelio, įmanomos tik labai pa-prastos fizikos „teorijos“ kurios vadinamos mechanikomis, nes pagrindi-nis jų aprašomas procesas yra judėjimas ir kitimas. Fizikai nuo filosofųskiriasi tik tuo, kad pirmieji savo sistemą matematizuoja, tai yra visuskontinuumus paverčia tam tikru skaičiumi ir kiekiu. Filosofinis vaizdi-nys, kuriame substancija judina pati save įvairiuose vidiniuose svyravi-muose, įvedama parametro ir skaičiaus sąvoka, matematinė struktūrair gaunamos lygtys, leidžiančios šiuos parametrus susieti su kokiu norskonkrečiu kiekiu. Į tokias dalis padalinami pagrindiniai parametrai,kurie yra erdvė, trukmė ir masė, naudojant sutartą standartą ir iššių pagrindinių paprastų parametrų, jungimo principu sudarinėjamisudėtiniai parametrai, kuriuos galima naudoti sujungtus ir apibend-rintus (susumuotus) arba vėl išskaidyti į sudėtinius skaičius. Tarkimepaimame tam tikrą erdvę užimančią liniuotę, tačiau nesužymėtą, pasi-renkame tam tikro ilgio atkarpą, padarome tokių atkarpų šimtą, vienąpavadiname centimetru ir turime eksperimento priemonę. Paimamekaladėlę, padedame liniuotę, kaladėlę pastumiame, užfiksavę pradžiostašką ir skaičiuojame per kiek padalų įvyko judėjimas. Tai yra „ap-skaičiuotas“ kelio ilgis. Be to, įprasta parametrus žymėti viena sutartaraide, susieti ją su kokiu nors skaičiumi, rodančiu jo kiekį ir matavi-mo vienetais. Pavyzdžiui, 2 metrai, 5 sekundės, 15 metrų per sekundę(greitis).

Teorijos „teisingos“ todėl, kad jos tautologinės, be to šiuos vaiz-dinius, vadinamus parametrais, galima atsieti nuo tikrovės, perkelti įsavo vaizduotę ir atlikti „teorinius“ manipuliavimus joje. Galima ieško-


ti tokių manipuliavimų šablonų, vadinamų formulėmis, galima ieškotinežinomųjų ir t.t. Pavyzdžiui, visada kai turime tris parametrus ir duiš jų yra žinomi – galima apskaičiuoti trečią. Kuo daugiau lygtyje arbaformulėje yra parametrų, tuo daugiau jų turi būti žinoma. Iš tikrųjų,įmanoma apskaičiuoti tik tuo atveju, jeigu yra tik vienas nežinomasparametras. Jeigu nežinomi daugiau negu vienas, tai galima sustaty-ti tik funkciją. Ar lygtys teisingos tikrinama eksperimentais, kurie išesmės yra matavimai. Tačiau matuoti galima tik su sukalibruotais iriš anksto paruoštais matavimo prietaisais. O kalibravimas yra ne kaskita, kaip pirmas matavimas, kurio metu uždedama sutartinė skalėarba sutartinis įvykio signalas. Taigi susitariama dėl padalų, jų pa-vadinimo, o tada vėlesniais matavimai visi procesai prilyginami šiampagrindiniam matavimui (kiek jo dalių). Toliau, pagrindinis „teorijos“kūrimo darbas yra algebrinės struktūros suradimas, kurios transforma-cijos atitiktų matavimo eksperimentų rezultatus.

Judėjimo rūšių skaičius labai ribotas, ir jis išsemia visas galima me-chanikas, skaičiuojamas Dekarto sistemoje. Tai yra tiesiaeigis, kreiva-eigis, sukamasis ir svyruojamasis judėjimas. Visi jie turi savo algeb-rines struktūras, kurios yra kokios nors konkrečios fizikinės sistemoskonfigūracija. Makro-skopinio dydžio substancijos gabalai turi savojudėjimus ir dinamiką, susijusią su jėgomis. Šis mokslas vadinamas„mechanika“. Tačiau pažiūrėjus į substancijos vidų, jame taip pat ran-dame tik vidines mikro-mechanikas, kurios lenda į gelmę iki pačių fun-damentalių kvantų, kuriuos aprašo „kvantinė mechanika“. Pagrindinispažinimo objektas yra substancija, jos sandara ir evoliucija. Substan-cija tai materijos debesys – žinoma ir tamsioji, šviesioji ir tamsiojienergija ir tamsioji informacija. Pagrindinė informacinės substancijosforma yra šviesa.

Pagrindinis mokslinis klausimas: kaip atsirado ši visata, kuri esąyra visa pagrindinė tikrovė? Atsakymas – „genialus“: buvo pradinėsubstancijos būsena ir iš jos išsivystė dabartinė visata; tai įvyko, kaisuspausta į kosminį kamuolį substancija susprogo išsiplėtė, perėjo fazi-


nes būsenas ir buvo prieita prie dabartinio visatos stovio. Kaip galimašį „mokslą“ plėsti? Ieškoti naujų substancijos formų, naujų būsenų,naujų tikrovių. Taip pat ieškoti naujų matematinių struktūrų, kuriasbūtų galima ant substancijos savybių uždėti. Belieka tik paklausti aršis „genialus“ mokslas ką nors iš tikro paaiškina, ar mechanikos tėrailiuzionistų kuriamos „teorijos“ ir „pažinimo“ iliuzijos. Kodėl, pavyz-džiui, vengiama į paveikslėlyje pavaizduotą schemą įtraukti sąmonės irsielos struktūras. Nes jeigu viskas yra substancija, t. y., visa visata,tai siela, kaip šios visatos dalis irgi yra tam tikra substancijos atmaina.Čia dvasios priešpastatymas materijai – nieko neduoda, juo labiau dva-sios vaizdavimas kaip iliuzijos, o materijos – kaip aukščiausios realy-bės. Šis fundamentalus mokslas, vadinamas fizika, man labiau panašusį labai didelę mokslo imitavimo pastangą. Juo labiau, kad pagrinduo-se praktiškai viską aprėpia ir išsemia filosofija, o mokslas užsiima tikženklų ekvilibristika, kuri neprideda nieko naujo.

Nubraižytame paveikslėlyje matome, kad pasaulio fizika juda vi-duje, kurio sąmonės apvalkalas nepaaiškinamas jokia įrodyta mokslineteorija. Vadinasi „paaiškinta“ mokslo realybė pastatyta ant niekaipnepaaiškinamo fundamento, kuriame yra visų „genialių“ mokslų pag-rindai.


21 | Fizika ir paranormaluspasaulis

Šiame skyrelyje bandysiu paaiškinti kuo skiriasi primityvus fizikos su-pratimas nuo neprimityvaus. Tai gali pasirodyti keista, bet su ezo-terika ir parapsichologija susijęs neprimityvus šio mokslo vaizdinys, odidžioji skeptikų dalis remiasi neteisingu fizikos įsivaizdavimu. Dėl šiospriežasties skeptikai dažnai būna ganėtinai nerimti fizikai, nes jų įsi-tikinimai prieštarauja aukštosios fizikos principams. Parapsichologijaprieštarauja ne fizikai, bet iškreiptam, supaprastintam jos įsivaizdavi-mui. Norint savo sąmonėje susikurti tikrą fizikos vaizdą reikia suvoktibent vieną svarbų principą.

Pagal šį principą fizinės sistemos skirstomos į uždaras ir atviras.Uždaros sistemos tarpusavyje sąveikauja labai ribotai, tik susidūrimaisir jų sąlygotais poslinkiais erdvėje. Be šios sąveikos ir proceso, daugiaunei šių sistemų viduje, nei tarp sistemų niekas nevyksta. Dauguma tur-būt jau suprato, kad tai klasikinės mechanikos fizinių sistemų apibū-dinimas. Šis mokslas teisingas – uždaros sistemos tik taip iš tikrųjų irsąveikauja. Tačiau klaidinga teigti, kad tai vienintelis fizinės sistemostipas, ir kad tik taip vyksta visi procesai.

Atviros sistemos yra tokios, kurių sąveika vyksta ne tik poslin-kiu erdvėje, bet ir reakcijomis, nurodančiomis į vidinę struktūrą ir jųpersitvarkymus. Atvirų sistemų reakcijose keičiasi sandaros konfigū-

127

SKYRIUS 21. FIZIKA IR PARANORMALUS PASAULIS 128

racijos, pakeičiant substancijos tipą, energijos lygį, radiacijos foną irt. t. Taip pat, atvirose sistemose atsiranda įvairūs neklasikiniai ryšiaiir šiais ryšiais pagrįstos sąveikos, kurių metu perduodama informacija.Geras atvirų sistemų pavyzdys iš klasikinio mokslo yra chemija, kuriatprašo, kokios būtinos sąlygos atsirasti atviroms sistemoms, kad tarpjų įvyktų reakcija. Pavyzdžiui, sujungiame dvi medžiagas, tarp kuriųakimirksniu įvyksta cheminė reakcija: pasikeičia medžiagos tipas, išsi-skiria šiluminė energija, šviesa ir šalutiniai produktai. Akivaizdu, kadtoks procesas įmanomas tik tarp atvirų sistemų (skirtingų reagentų).

Matome, kad ši skirtis atsiranda jau klasikinėje fizikoje, kurios įvai-rios šakos aprašinėja ir atviras, ir uždaras fizines sistemas. Pagal primi-tyvų įsivaizdavimą, ši situacija iškreipiama vaizduojant, kad įmanomostik uždaros klasikinės mechanikos sistemos, ir kad visuose eksperimen-tuose matuojami įvairūs poslinkiai erdvėje bei laike, o taip pat su šiaisposlinkiais susiję dydžiai. Visa kita, tvirtinama, neegzistuoja. Tačiautai melas. Yra atvirų sistemų sąveikos, vadinamos reakcijomis, ir šiassąveikas kiekybiškai daug sunkiau išmatuoti, nei uždaras sistemas. Okiek yra reakcijų rūšių, kurios iš viso niekaip nematuojamos, juo labiau– poslinkiais erdvėje…

Realybėje tokios sistemos yra tik redukcionistiniai modeliai, nestikrovė viena. Tai reiškia, kad atvirumas arba uždarumas yra tospačios, vienos sistemos aspektai. Dar daugiau, iš dabartinio moksloperspektyvos, atviros sistemos yra fundamentalesnės už uždaras, neskiekvienoje uždaroje sistemoje veikia atvira sistema, tik sprendžiantmodeliavimo klausimus, ji laikinai izoliuojama ir daroma prielaida, kadegzistuoja tik ribinis, uždaras atvejis. Galiu patarti kaip šį klausimąreikia interpretuoti. Jeigu sistema uždara, tai daroma prielaida, kad jineturi vidinės sąveikaujančios sandaros, tarp kurios elementų užsimez-ga ryšiai ir jų dėka įvyksta vidinės transformacijos.

Pavyzdys elementarus. Klasikinėje mechanikoje substancija yrageometrinių taškų suma, kurie turi tik masės savybę. Prielaidų, kadyra kažkokia kitokia sandara ir kitokios savybės – nedaroma. Tačiau


visi žinome, kad tai netiesa. Vadinasi, klasikinės mechanikos mode-lis – tik labai susiaurintas, ribinis atvejis, nes sandara labai turtinganet Bendrosios fizikos rėmuose. Imkime substancijos gabalą ir pamė-ginkime pažiūrėti, kas dar gali būti jo viduje. Tas gabalas gali būtilaidininkas, o gali ir nebūti. Yra šiluminiai procesai, kuriuos aprašotermodinamika: šilumos perdavimas, faziniai būviai yra tik keli iš jų.Yra elektromagnetiniai procesai, kuriuos aprašo elektrodinamika: sro-vės, elektriniai ir magnetiniai laukai, fotonų spinduliavimas. Kaip jausakiau, yra cheminiai procesai, kurių pagrindas – klasikinė atomo irbranduolio teorija. Kadangi tarp šių vidinių realybių atitinkamamelygmenyje vyksta sąveika, kuri neišmatuojama jokiu poslinkiu erdvėjearba laike, tai jos yra ne uždaros, bet atviros, negana to – galinčiosmaišytis.

Jeigu neturėtume šios turtingos vidinės sandaros teorijų ir many-tume, kad egzistuoja tik masės gabalas, tai tokios sąveikos iš tikroatrodytų kaip magija. Pamąstykime, ką šis žodis reiškia. Jis reiškia,kad vyksta kažkokia priežastinė sąveika, tik nežinomas jos mechaniz-mas, nes fizikai dar nesukūrė jokios teorijos. Tačiau, kad reakcija vyktųir veiktų, teorija nebūtina. Kodėl teorijos nesukuriamos kitas klausi-mas, susijęs su žmogaus pažinimo galimybių ribomis. Jeigu atsiremtaį pažinimo galimybių sieną, teorijos gali nebūti sukurtos iš viso, tačiautikrovė veikia nepriklausomai nuo to.

Yra dar vienas klausimas. Bendrai tarus, atvirų sistemų reakcijosgali būti matomos ir nematomos. „Matomos“ suprantant labai plačiai:tai gali būti akys, sąmonė arba net matavimo prietaisai. „Nematomos“– reiškia nefiksuojamos įprastiniais ar lengvai apibrėžiamais priežasti-niais ryšiais. Juk žinoma, kad veikia visa tikrovė su savo slapta gelmeir jos veikimas nuo to ar gebame matuoti arba sukurti sąveikos teo-riją – nepriklauso. Kad ši tikrovė veikia, parodo tik rezultatas arbatam tikra sunkiai apibrėžiama savijauta ar sąmonės bei kūno būsena.Kūnas su kokia nors aplinka gali turėti atviro reagavimo sistemą, kurinėra techniškai ir teoriškai apibrėžta, bet atsiranda sąveika, įvyksta


reakcija, kaip šilumos pernaša arba elektromagnetinė indukcija, ir kū-nas sureaguoja, sukeldamas kokią nors psichinę būseną. Šią būsenąpavyzdžiui galima pavadinti aplinkos „indukuota“ liga.

Moksliškai priežastinį ryšį įrodyti labai sunku, ypač jeigu mąsto-ma tik iš klasikinės mechanikos perspektyvos – „kūnas turi tik masę irjį galima tik pernešti į kitą vietą, pastumti arba sulaužyti“. Visi kitiprocesai – ezoterika. Tačiau mano pateikti pavyzdžiai rodo, kad tai ne-tiesa, kad kūnas ir aplinka yra atviros sistemos ir įvairiuose jos lygiuosevyksta atviros reakcijos, kurios pakeičia konfigūracijas ir apskritai sis-temos būsenas. Paranormalios sąveikos rodo, kad yra pasaulis, kurismokslo menkai ištyrinėtas, ir kad jame veikia daugybė atvirų sistemų –kūno lygmenyje ir, nei kiek nemažiau, sąmonės lygmenyje. Pagal kla-sikinę mechaniką veikia tik fizinis kūnas, suprastas kaip masė, iš kuriosgalima išvesti daugybę kitų dydžių. Tačiau informaciniai procesai jauyra transcendencija.

Kalbėjau daugiau apie fizinės branos realybę, kurioje veikia vie-nas pagrindinis procesas, vadinamas jėgų sąveika. Tačiau yra ir kitas,sąmonių pasaulis, kurį priskiriu gnostinei branai ir laikau, kad jos pag-rindinis procesas yra informacijos perdavimas. Čia taip pat turi būtišie ir, galbūt, kitokie sąveikos aspektai. Akivaizdu, kad sielos turi užda-ros sistemos savybių, nes jos nesimaišo nei su aplinka, nei su kitomissielomis arba kitaip – išlaiko pastovią tapatybę. Tačiau kadangi jospagrindinis procesas yra informacijos pernaša ir formavimas, tai rodo,kad būtinas atviro reagavimo komponentas. Sieloje yra dalis, kuri ge-ba užmegzti ryšį su aplinka ir tarp dviejų sistemų įvykus reakcijai – įvidų perduodama informacija, virstanti vidiniu pasaulio modeliu.

Siela neveikia kaip klasikinės mechanikos objektas. Procesai tik-rai nepagrįsti poslinkių erdvėje konfigūracijomis. Ir tie, kas mąsto išNiutono mechanikos perspektyvos, netgi pradeda įrodinėti, kad sielaiš viso neįmanoma… Tie, kuriems ji egzistuoja tvirtina, kad vyksta tiktie procesai, kuriuos galima suformuoti į atvaizdus. Už atvaizdų nėrajokios realybės. O jie – vienintelis visų priežastinių ryšių paaiškinimas.


Tačiau prieš tai pateikti argumentai rodo, kad toks įsivaizdavimas la-bai suprimityvintas ir neatitinka tikrovės. Parapsichologijos teorijoskaip tik ir remiasi tokiu išplėstu realybės vaizdu, kuriame sąmonėsyra atviros sistemos tarpusavyje bei su aplinka, ir tarp jų gali vyktiįvairios, net mums nesuvokiamos reakcijos, nes mūsų teorijos yra tikdalis įmanomos tikrovės. Tokios reakcijos yra telepatija, aiškiaregystė,psichokinezė ir pan. Dauguma žmonių to „nesugeba“ dėl tos pačiospriežasties, dėl kurios šios paslaptys nuo visuomenės yra slepiamos.


22 | Tarpdimensinės kelio-nės

Prie žemesnių dimensijų žmogų pririštą laiko traukos jėgos. Nors žmo-gų sudarančios energijos priklauso keliems pasauliams, jos į kietą ka-muolį surištos dėl tokios tarpdimensinės gravitacijos, kurios centrasyra fizinis pasaulis. Tačiau ši trauka nėra absoliuti, nes turi ribas irslenksčius, kuriuos peržengus ji jau nebegali išlaikyti mišrios būsenosvientisumo. Šis iširimas gali būti galutinis ir laikinas. Galutinis įvykstatada, kai baigiasi gyvenimas mišrioje būsenoje, o laikinas nepanaikinašios egzistencijos visiškai, bet leidžia išeiti į kelionę. Po tokios kelionėsvisada yra galimybė sugrįžti. Tokios yra ne „kosminės“, bet tarpdimen-sinės kelionės, kurias galima laikyti žmogaus lokaliniu tikslu. Sąmonė,viena vertus, gali būti lankoma, tada savo ekranuose nereikia dary-ti nieko, bet gali ir pati lankyti kitų dimensijų pasaulius, parsinešantvisus ten patirtus įspūdžius. Tam reikalingos treniruotės, vadinamosmeditacijomis ir yra dirbtiniai būdai, apie kuriuos nekalbėsiu.

Pasiekus tokį lygį, tampa aiškios žmogaus sąmonės paslaptys, nuoakių nukrenta šydas ir leidžia pasirinkti tokį savo gyvenimo kelią, kurislabiau atitinka žmogaus prigimtį. Šiuo keliu galima eiti individualiai.Nors tai ir neišvengiama, nes ant savo pečių kitas vis tiek nenuneš. Betgalima surinkta informacija dalintis. Dauguma žmonių stoviniuoja priedurų, kadangi jų nemato arba dėl kokių nors priežasčių negali įeiti į

132

SKYRIUS 22. TARPDIMENSINĖS KELIONĖS 133

22.1 pav.: Dualistinis modelis

tikrąjį pasaulį. Nors ieškojimai ir atradimai yra savarankiškas darbas,tačiau yra galimybė patirtimi dalintis. Tie, kas praėjo, šiuo procesudalinasi, kad tai lengviau būtų kitiems. Yra visokių žmonių ir visokiųkelių – tad kiekvienas renkasi savo. Galima tik palinkėti, kad kitimetai būtų proveržių metai, kurie atvers kiekvienam naujas galimybesrealizuoti ne falsimuliakrinę, bet tikrąją savo prigimtį.

Kelionė mišrioje būsenoje būna apribota; kuo labiau apribotas kū-niškumas, tuo labiau šitas ribotumas pasireiškia. Pirmiausiai dėl to,kad per substanciją keliauti neleidžia kūno arba dvasios silpnumas,kurio pagrindinė forma – galimybė išlikti toje aplinkoje arba prisitai-kymas. Kūnas gali egzistuoti ne bet kokioje terpėje, taip pat sąmonėturi savo natūralią aplinką, iš kurios išeiti negali. Natūrali aplinkapirmiausiai yra pati dimensija, kurios substancija yra esinys, tada tam


22.2 pav.: Monistinis modelis


tikra ribota terpė dimensijos viduje. Tad reikia proveržių keliose vieto-se, iš natūralios vidinės aplinkos ir iš prigimtinės savo dimensijos. Taipriklauso nuo to, kokio tipo „augalas“ yra žmogus ir keliuose sluoks-niuose įsišaknijusi žmogaus energetinė šaknis. Šaknis tarp dimensijųyra todėl, kad visos būtybės kyla iš Šaltinio, o šaltinis apima visasdimensijas. Todėl žmogus natūraliai turi galimybę būti visur, nors joenergetinis branduolys yra fizinis ir sąmonių pasaulis, ypač mišriojebūsenoje.

Lokali žmogaus struktūra gali būti pavaizduota įvairiai. Vienas išbūdų yra Feynmano diagrama, kurioje parodyta dvisluoksnė žmogaussandara. Šioje diagramoje tiesiomis linijomis matome pavaizduotas di-mensijas („branas“), laužytomis linijomis pasaulius arba kosmosus, to-liau kvantus ir sąveikos mechanizmus. Žmogų galima vaizduoti dviembūdais: pirmas yra vienadimensinis, kai sąmonė ir kūnas susidveji-na tame pačiame pasaulyje; ir antras, kai sąmonė ir kūnas priklausoskirtingiems pasauliams, tarp kurių gali užsimegzti sąveika.

Keliais žodžiais apibūdinant skirtumą, vienadimensinė sąmonė bū-tų tik organo kuriama būsena, o dvidimensinė sąmonė yra lokali arbanelokali substancija. Būsena atsiranda ir išnyksta, nes turi savo me-chanizmą, o substancija pastovesnė, nors taip pat savo sudėtingoseformose turi susiejimo ir iširimo mechanizmą.

Šiame tinklaraštyje kalbu ne tik apie sąmonės paslaptis, bet ir apiejuodojo transhumanizmo naudojamas technologijas. Šios technologijosyra žinių apie žmogaus prigimtį panaudojimas prieš jį patį, vietoj to,kad būtų siekiama padėti, sustiprinti arba išlaisvinti. Tai technologi-nė nelaisvė, kurią primeta žmonijai blogio keliu nuėjusios grupuotės.Tai nėra „natūralus“ civilizacijos kelias, nors industrinė ir technologi-nė civilizacija mums atrodo savaime suprantama. Nesigilinant į psi-chotronikos subtilųjį mechanizmą, jį galima palyginti su hidroelektri-ne, pastatyta ant upės. Laisva upė, tai natūralus, nevaržomas, laisvasneuronas ir mikrosrovės, kaip kaip vidinis procesas. Tačiau ant jo už-dedama dirbtinė struktūra, kuri vadinama užtvanka ir vandens srovė


22.3 pav.: Esybės sluoksniai


22.4 pav.: Ekraninė sąmonė

naudojama energijai gaminti. Technologija kontroliuoja srovės greitį,tūrį, vandens lygį ir t. t. Natūralus savireguliacinis procesas sunaiki-namas, upė pavergiama. Kažkas panašaus padaroma ir su žmogumi,naudojant jo valdymo psichotronines technologijas. Mano tikslas –ieškoti būdų kaip tokią technologinę vergovę pašalinti. Iš prigimtiesžmogus yra laisvas, o nelaisvę jam atneša kiti žmonės. Vienas iš ne-laisvės šaltinių yra protas, galintis sukurti mokslą ir technologijas. Betmokslas gali pavergti, o gali ir išlaisvinti.

Šiek tiek detaliau fotoninės psichotronikos mechanizmą galima pa-vaizduoti kaip parodyta pav.

Įeinančiais fotonais valdomi įvairūs sluoksniai, nuo paviršinių, giles-nių ir pačių giliausių, kurie vadinami sąmone, arba gnostiniais laukais.Pirmas procesas yra mikro-srovės LF sluoksnyje, antras procesas yramikro-srovės QGF sluoksnyje ir galų galia iš čia įvyksta indukcija į GNsluoksnį, kurį laikoma sąmoningais morfizmais, subendrina ir susumuo-ta informacija. Tai įmanoma todėl, kad yra natūrali sietis su elektronųir branduolių sluoksniais. Procesas dvikryptis: sąmonė atspindi mikro-sroves ir sąmonė pati gali jas generuoti, šitaip, galutiniame rezultate


skleisdama mėlynuosius arba žaliuosius fotonus, kuriuos galima sugau-dyti ir su dekoderiais dekoduoti.

Tarus, kad tokio valdymo nėra arba jis nuosaikus, galima užsiim-ti savo sąmonės tobulinimu ir paslapčių pažinimu. Kokia yra startopozicija? Ir kokios yra pradinės sąmonės struktūros, nuo kurių ana-lizės reikia pradėti savęs pažinimą? Paveiksliukas nelabai gražus, betkadangi jokių įmantrių braižymo priemonių nenaudoju, o svarbi tikpati idėja, tai manau tiks ir toks. Tik reikia žiūrėti ne į „grožį“, bet įnorimą perteikti principą.

Geriau įsižiūrėję, manau skaitytojai atpažįsta sąmonės energetiniobranduolio dalis, kurias jau daug kartų aprašinėjau. Pagrindas yraekrano principas, kuris naudojamas sensorinio paveiksliuko kūrimui(mėlynas) ir kognityvinių paveiksliukų surištos sistemos atvaizdavimui(žalias). Svarbiausias žmogaus atributas, aišku, yra kognityvinis ekra-nas, kur informacija teka iš trijų šaltinių: sensoriumo, kaupiamosiosdalies ir autonominės aktyvumo sistemos (arba asmenybės branduolio).Kognityvinius morfizmus suriša raudonai pažymėtas mazgas, kurį val-dyti labai svarbu, nes jis praleidžia viską, kas patenka į kognityvinįekraną. Šita vieta dažnai būna psichotroninio slopinimo vieta, dėl kosąmonė tampa „tuščia“, t. y., be sensoriumo joje nieko nėra. Ekranasyra ta „mišrumo“ vieta, kur gnostiniai laukai įauga į fizinį pasaulį irtampa prie jo prirakinti. Norint keliauti, nuo šios mišrios būsenos ir ek-ranų būtina atsikabinti. Bet neužtenka panirti vien į fantazijų pasaulį,nes čia yra kognityvinis ekranas, kuris taip pat vietinė mišri būsena,neleidžianti peršokti į kitadimensinius pasaulius. Šiuos ekranus galimanaudoti tik tada, kai sugrįžai ir reikia formų, kuriomis būtų galimaperteikti savo patirtis. Tada naudoji sensorinius ir kognityvinius sim-bolius, ženklus, kalbas ir panašias priemones.

Ekrano pikseliai yra tarsi mažyčiai kabliukai, kurie įšvirkščia į gnos-tinį lauką savo informacijos porciją, bet tuo pačiu ir pririša žmogų prieribotos vietinės būsenos. Jeigu ši būsena netenkina, galima ieškoti bū-dų, kaip tapti jos šeimininku.

V Nuo mentalizmo ikitelepatijos

140

23 | Ezoterinė telepatija

Yra daug telepatijos rūšių, nors kai kurie žmonės ne visas jas laikotikromis. Tos, kurios veikia yra netikros, o kurioms reikalingi specialūsgebėjimai ir juos turintys žmonės – retenybė, tikros. Tačiau, kadangijos neįrodytos, tai nėra apie ką šnekėti…

Kita vertus, yra įrankis, kuris vertinamas pagal efektyvumą ir tei-kiamą naudą, tad visai nesvarbu kaip jis vadinamas – sukompromituo-tu pavadinimu ar ne. Rinktis pavadinimą-taikinį gal ir rizikinga, nes iškarto tapsi puolimo objektu, tačiau kas vertins pagal naudą, pagal ga-limybę geriau pamatyti žmogų, į primityvų aplojimą tikiuosi nekreipsdėmesio.

Nežinau ar metodas naujas, ar ne, nes idėjos, nors ir nemoksliniubūdu, bet į galvą atėjo ne iš šaltinių ir autoritetų, o tiesiog gimė mintyse– iš nieko. Galbūt tą patį suprato ir daugybė kitų žmonių, bet vėlgi– čia ne kokios nors varžybos. Todėl aš šitų idėjų nesisavinu, bet irneatiduodu kitiems. Rašau taip, kaip yra mano galvoje.

Vienas iš principų labai paprastas: tarkime, kad žmogų sudaro tamtikras elementų rinkinys, už kurio ribų neįmanoma išeiti. Žinodamastą rinkinį, gali numatyti visas kiekvieno žmogaus galimybes. Tarki-me simboliškai šis rinkinys atvaizduojamas kaip sistema iš 5 kvadratų.Kiekvieną akimirką gali realizuotis tik kokia nors viena galimybė, betneišeinant už 5 galimybių ribos. Vadinasi „5“ yra visas žmogus. Taimatydamas – matai žmogų jo visumoje. Tačiau tam trūksta konkretu-mo, nes telepatija tai ne gebėjimas suvokti galimybes, bet tų galimy-

141

SKYRIUS 23. EZOTERINĖ TELEPATIJA 142

bių realizacijas, arba faktus. Jeigu kvadratus pavadinsime numeriaisir padarysime prielaidą, kad realizuojamas tik vienas kvadratas vienumetu, tai galimybės bus 1-2-3-4-5 visos kartu, o faktas, pavyzdžiui,3 arba viena aktualizacija. Nustatymas, kuri būsena yra kokiu norsduotu momentu, vadinamas telepatija. Tačiau žmogus gerai matomasir žinant kokios įmanomos visos galimybės.

Pavyzdyje galimybių duota nedaug; o realus žmogus apima dešim-tis tūkstančių. Tačiau visos jos sugrupuotos ir susietos, todėl išrinkimodarbas gerokai palengvintas. Galima pradėti nuo fizinio kūno anato-mijos. Šiuo klausimu visi žmonės vienodi ir savo organais negali būtiniekas daugiau. Taip pat vyksta vienodi procesai. Tad apie kiekvienąžmogų galima pasakyti daug dalykų, kurie yra universalūs. Energeti-niai kūnai taip pat ne išimtis – žmogus negali pagal savo pageidavimąpasirinkti bet kokios sandaros, ji duota visiems vienoda, kaip kvadra-tų rinkinys. Vadinasi norint pamatyti, kas konkrečiu momentu vyksta,reikia mokėti pajausti faktą, t. y., išrinkti „vieną iš penkių“.

Šį principą žinantys žmonės yra geri spėjikai; nenuostabu, kad at-rodo, jog jie gali matyti žmones kiaurai. Tai gali kiekvienas, norsbūdingas nevienodas meistriškumo lygis, nes kartais būna svarbu netai, kad spėji ir atspėji, bet kaip sugebi matyti. Gebėjimas savo sąmo-nėje matyti kitą žmogų skirtingas visiems mentalistams, tačiau jis yratobulinamas ir lavinamas.

Tad nuo kokių „kvadratų“ reikėtų pradėti? Mano naudojami ter-minai yra mano asmeniniai. Kitaip sakant, jie nėra „moksliniai“ irnenaudojami jokioje teorijoje. Tai galima laikyti trūkumu, tačiau jukne terminuose pažinimo esmė, bet principų supratime. Taigi kiekvienasžmogus turi rodomąją sąmonę, kurioje galima parodyti daug dalykų:kas yra, kas buvo, kas bus, kas turi būti, kas būtų buvę ir t. t. Toliaunemažiau svarbi yra kaupiamoji sąmonė, kur surinktos visos buvusiosbūsenos ir kurias galima vėl padaryti esančias dabar, arba kitaip sa-kant – atsiminti. Ir valdomoji sąmonė, kuri priima sprendimus, renkasiir vykdo tam tikrą susikurtą planą.


Nesunku suprasti, kad svarbiausia rodomoji sąmonė, nes ji surišavisus duotus suvokimus erdvėje ir laike. Taip gaunamos dvi žmogausdalys – sensoriumas bei kognityviumas, abu esantys rodomojoje sąmo-nėje.

Rodomoji sąmonė turi vidinę sandarą, kurią taip pat gerai žinoti,bet ji mentalizme nėra labai svarbi. Nebent būtų žmonių, gebančiųpajausti kitą per šią vietą. Viskas prasideda nuo informacijos, paten-kančios į šabloną, kuris atlieka filtravimo ir susiejimo darbą. Toliau,šis šablonas įgauna konkrečiam juslumui būdingas kokybes, kurios pri-klauso nuo to, per kokią vietą surenkama informacija. Kokybės galibūti garsų, vaizdų, minčių, vaizdinių ir pan. Bet rodomoji sąmonė pa-sirodo aukščiausioje pakopoje, vadinamoje suvokimu. Suvokti galimapasaulio daiktą, savo vaizdinį, mintį; vadinasi suvokimas yra galutinėinstancija, ta vieta, kuri tapatinama su šviesiuoju žmogiškumu.

Ši žmogaus vieta labai svarbi, tad nenuostabu, kad yra norinčiųją pamatyti. Šis pamatymas vadinamas neteisėta telepatija. Tačiau,kadangi iki tikro telepato daugumai toli, tai ir nusikaltimą padarytine taip paprasta. Daug lengviau yra padaryti kitą nusikaltimą, t.y., iškraipyti tiesą, apie ką nors pasakyti tai, ko jo tikrovėje niekadanebuvo.

Tai yra gera pradžia. Bet prieš pradedant pirminius skenavimusreikia žinoti vieną svarbų principą. Jeigu skenuoja tik mentalistas, taigeriausia pradėti nuo aplinkos, nes nuo to kokia yra artimiausia artolimesnė aplinka, priklauso sąmonės turinys. Jeigu žmogus yra rodo-mojoje sąmonėje, tai jis mato arba pasaulio, arba savo minties dabar.Mintis dažniausiai būna susijusi su šiuo pasauliu, vadinasi norint žino-ti kas mąstoma, reikia žinoti aplinką. Jeigu skenuojama ne rodomoji,bet kaupiamoji dalis, riekia žinoti buvusias aplinkas ir konkrečiai, sukuria iš rinkinio vieta susijusios mintys.

Su valdomąja sąmone – taip pat nėra daug problemų, bent jau ga-limybių lygmenyje. Žmogus turi būtinus ir nebūtinus poreikius, tadvisi pagrindiniai planai susiję su kokiu nors iš jų. Pasirinkus vieną


poreikių grupę, kiekviena jų išsišakoja į daugybę galimybių, priklau-sančių nuo žmogaus tipo. Pavyzdžiui, poreikiai susiję su bendravimuir pramogomis. Kiekvienas žmogus šiais klausimais turi įpročius ir ga-lima nesunkiai numanyti konkretų konkrečiam momentui planą. O šisįgyvendinamas valdomosios sąmonės, kuri naudojasi visomis kitomissąmonės rūšimis kaip resursais.

Noriu dar kartą pakartoti principą, kad žmogų lengviausia pažintipagal jo aplinką, nes kiekviena aplinka turi savo specifiką ir sėkmingasžmogus būna prie tos specifikos prisitaikęs. Prisitaikymas reiškia, kadsusiformavusios struktūros prote, kaupiamojoje dalyje, o planai būnaįdėti aplinkos, kurioje žmogus veikia. Jeigu ta aplinka yra organiza-cija, tai kiekvienas jos narys vykdo tos organizacijos strateginį planą.Vadinasi jį žinant galima žinoti jeigu ir ne visus kvadratus, tai bentdalį jų – tikrai.

Žmonių mintys būna įvairios: reprezentacinės, atsiminimų, planų.Kaip jos sąmonėje atsiranda suprasti nesunku. Per visą gyvenimą pa-saulis po truputį rekonstruojamas asociatyvinėje hologramoje, kur jisįgyja tinkle esančio modelio formą. Mintis iš šio tinklo surenka kokiąnors informaciją per reikalingus mazgus perleidžiant srovę ir tas maz-gas aktualizuojamas į mintį. Šitaip laike išsidėstę žybsniai yra ne kaskita kaip minčių seka, kuri rodo su sensoriumu arba kognityviumu ko-reliuotas informacijas sąmonei. Mintis gali atrodyti labiau semantinė,o gali turėti ir vaizdinių pavidalą.

Reikia neužmiršti, kad mintys yra suskaidytos ir jas galima skai-čiuoti. Tai reiškia, kad viena mintis turi stadijas – ji atsiranda, keliassekundes išsilaiko sąmonėje ir išnyksta. Tada kyla kita mintis, kuri galibūti ankstesnės minties tąsa, o gali ir nebūti. Praėjusi mintis pereinaį kaupiamąją sąmonę ir gali būti ištraukta čia tada, kai iš rodomosiossąmonės būna išnykusi. Tad kai su žmogumi dirbama telepatiškai, rie-kia atsikirti darbą su rodomąja ir kaupiamąja sąmone, nes jų specifika– skiriasi. Tačiau tai pajausti turi kiekvienas žmogus asmeniškai.

Ruošiantis užsiimti telepatija, nesvarbu kokia būtų jos rūšis, rei-


kia paruošti savo sąmonėje vietą, kurią vadinu telepatiniu sensoriumu,t-sensoriumu. Jis turi būti integruota su jusliniu sensoriumu ir sukognityviumu, per kurį reiškiasi iš kitos realybės paimta informacija.Sensoriumai integruojami vertikaliai, tai yra juslinis žmogaus kontū-ras papildomas išplėstais laukais, į kuriuos turi būti perkelta telepatinėinformacija. Taip pat būtina integruoti horizontaliai, nes į šiuos tele-patinius sluoksnius turi būti perkelta informacija iš minčių pasaulio.Šitaip sukuriamas sintetinis atvaizdas, kuriame sumodeliuota informa-cija, ateinanti iš žmogaus vidinės dalies.

Skenuojant žmogų, reikia turėti viso pasaulio modelį, nors tai galibūti prieštaravimas, nes telepatas turi gauti informaciją savais telepa-tiniais kanalais. Modelis gali būti orientuotas į erdvinį surišimą, tačiautai įprastas vaizdavimo būdas. Mažiau įprastas yra laikinis surišimas.Principas elementarus. Sąmonėje vienokiu ar kitokiu pavidalu aktu-aliai yra tik tai, kas yra dabar arba kas buvo anksčiau. Vadinasi visiprocesai atsiremia į dabartį, kurią galima vaizduoti horizontalia tiese.Šis principas galioja ir žmogui, ir visai visatai. Tai simbolinis tapsmo,kitimo atsiremiančio į dabartį pavaizdavimas.

Skirtingi reiškiniai turi skirtingą praeitį. Pažymėję ją skale, žy-minčia dešimtmečius, šimtmečius ir tūkstantmečius, gauname praei-ties atvaizdavimo priemonę. Pavyzdžiui, keturiasdešimt metų turinčiožmogaus skalė padalinta į keturias dalis, dvidešimt metų – į dvi ir t.t. Modeliuojant reiškinį, ypač kaupiamąją dalį, skenuojama aplink šiąskalę surinkta informacija. Galima matuoti nebūtinai žmogų. Vals-tybės skalė apima kelis tūkstančius metų, o šios skalės visas turinyssukuriamas baigtinių žmonių gyvenimų atkarpų. Tačiau visi reiškiniaiatsiremia į dabartį, kuri apriboja tai, kas vyksta ir po truputį slenkalaiku tolyn, vystantis procesams, tęsiantis ir gęstant žmonių gyveni-mams.

Į šitą dabarties tiesę atsiremiančios realybės sudaro hierarchiją. Yravisatos procesas, jos skalė į praeitį ilgiausia, visatoje tam tikroje vietojeatsiranda galaktika, galaktikoje susiformuoja planetų sistema ir konk-


rečiai mūsų planeta, atsiranda visa gyvybė arba biosfera, tada išsivystožmogus, atsiranda žmonija, ji sukuria istoriją, civilizacijas, valstybes,o šiose savo gyvenimus gyvena konkretūs žmonės. Kiekviena dabartisapribota tame pačiame taške visiems esiniams, ji tapati yra visatai iratskiram žmogui, nes visi prie šios tiesės stovi kaip prie starto linijos,kuri pamažu tolsta ir reikia šiek tiek pasislinkti į priekį nenorint liktipraeityje.

Šioje sistemoje naudojamos dvi logikos: laiko evoliucijos logika,kai situacijas determinuoja praeities konfigūracijos; ir erdvės logika,kai mažesnis reiškinys yra įkomponuotas į didesnį ir šis jį lemia. Pa-vyzdžiui, žmogus priklauso nuo visatos, galaktikos, planetos klimato,biosferos, žmonijos, valstybės, visuomenės, artimiausių aplinkinių žmo-nių ir tik paskutinėje vietoje nuo savo laisvės. Vadinasi, skenuojantkonkretų žmogų, reikia šią hierarchiją turėti omenyje, nes nuo jos pri-klauso ateities modelis, tai kas peržengia dabarties tiesę ir numato tuosprocesus, kurie vyks ateityje. Kai kurie dalykai yra deterministiniai,priklausantys nuo dėsnių. Tokia yra visata, galaktika, planeta. Ir nuopasirinkimų bei sprendimų. Tokie yra žmonės, jų grupės ir pavieniaiindividai.

Labai tolimoje perspektyvoje žmogus priklauso nuo to, kas vyks vi-satoje, tačiau pagal mokslinį modelį, šis procesas labai ilgas ir ateitiesskalė nusitęsia toli į ateitį. Tas pat yra su galaktika. Jau artimes-nė perspektyva yra planetos klimato raida, kuri įtakoja žmogų tiekbiologiškai, tiek socialiai. Tada – socialiniai procesai, kurie paklūstasocialiniams dėsniams, pirmiausiai nuo gamybos faktorių, ekonomikos,kurie lemia pragyvenimo galimybes. Vertinant žmogaus perspektyvą,į viską galima atsižvelgti ir nustatyti, kad jeigu dabar yra 2015 metaiir žmogui 40 metų, tai praeitis yra sudaryta iš keturių dešimtmečių, oateities perspektyva, jeigu numatoma, kad gyvens 75 metus, siekia iki2050 metų ir sudaro skalę iš trijų su puse dalių. Kokia ši ateitis bus,priklauso ir nuo žmogaus valios, ir nuo aplinkos, kurioje jis gyvena.

Tačiau tuo gyvenimas neapsiriboja, nes skenavimas gali būti ir ezo-


terinis, išeinantis už šio gyvenimo ribų. Vadinasi dabarties tiesė ir dvigyvenimo dalys, praeitis ir ateitis, savo kelionę suirus kūnui baigia šio-je realybėje, tačiau siela persikelia į kitą pasaulį ir čia toliau ją tęsia.Kitaip sakant, atkarpa į praeitį yra daug ilgesnė už kelis dešimtmečiusir mirtimi nesibaigia ateities perspektyva. Paprasčiausiai pasibaigia„mišri“ būsena ir žmogus sugrįžta į savo gryną arba švarų pavidalą.Kadangi žmogus turi ribotą atmintį, o skenuotojas galimybes pama-tyti abu pasaulius, nes tam reikia būti aukštesnio dvasinio lygmensbūtybe, tai tikra ezoterinė telepatija – labai retas dalykas. Tačiau išprincipo įmanomas ir toks skenavimas.

Ezoterinė telepatija – tai gebėjimas matyti žmogų kaip visumą, netik šiame pasaulyje, bet ir kituose, ne tik šiame gyvenime, bet ir visuosegyvenimuose. Norint savo dabartį pamatyti platesnėje perspektyvoje,reikia skales į praeitį ir ateitį pratęsti už fizinio gyvenimo ribų. Žmogusatėjo ne iš nieko ir nueina ne į nieką.


24 | Apie šviesą tamsoje

Šiame straipsnyje pamėginsiu paaiškinti kelias ezoterikoje ir religijosesutinkamas sąvokas, kurios yra susijusios su telepatijos teorija. Šio-je teorijoje kalbama apie žmonių telepatijos įmanomus modelius, kurienukopijuoti nuo pilnai telepatinės rūšies gebėjimų mechanizmo paaiški-nimo. Tos sąvokos yra „nušvitimas“, „trečios akies atidarymas“, „aiš-kiaregystės dovana“ ir t. t. Imant konkretų mechanizmą, tai yra nekas kita kaip telepatinis „apsukimas“, kurio dėka žmogaus sensoriu-mas panyra į kito sluoksnio pasaulį. Tai gali atrodyti keista, neįtikėti-na, neįprasta, bet tik todėl, kad pakitusi sąmonės būsena yra kitokianei įprastinė, ir jeigu žmogus neturi patirties arba informacijos, sunkutokiomis galimybėmis patikėti, ypač tada, kai jis būna įtikėjęs propa-ganda. Įprastinė sąmonės struktūra yra sąmonė-kūnas-kūnas-sąmonė,kuri aprašo būseną, kai žmonės sąveikauja tik per savo kūnus. Apsuktabūsena, kuri nušviečia sensoriumą, yra kūnas-sąmonė-sąmonė-kūnas.O jeigu kalbėtume apie kitokius nušvitimus, ne tik apsukant fizinę irgnostinę braną, tai įmanomas ir pakilimas, kuris pasiekiamas įvairiomisezoterinėmis praktikomis. Kadangi tie sluoksniai man nežinomi ir ne-pasiekiami, nes aš nesu „pakilęs“, juos žymėsiu tik skaičiais tam, kadparodyčiau principą. Formulė yra kūnas-sąmonė-3-3-sąmonė-kūnas.Šioje formulėje matome, kad kai žmogus įeina į transą, jo sąmonėjeįsijungia 3 sluoksnio režimas, kurį galima laikyti, kita dvasine dimensi-ja. Tačiau šis straipsnis ne apie tai, čia kalbėsiu tik apie pirmo ir antro

148

SKYRIUS 24. APIE ŠVIESĄ TAMSOJE 149

24.1 pav.: Redukcionistinis modelis

sluoksnių apsukimą, kuris reikalingas telepatijos gebėjimui. Nesakau,kad kiekvienas žmogus gali tą padaryti. Kai kurie gali tikrai ir, aišku,gali ne-žmonės.

Tokio principo pagrindas yra laukų teorija, kurioje daroma prielai-da, kad visi fundamentalūs laukai yra begaliniai ir turi savo kosmosą.Iš šių laukų sudaryti tikrovės sluoksniai yra pasauliai, kuriuose galimaturėti „regėjimo“ sugebėjimą. Reikia tik pasiekti, kad jie būtų per-kelti į žmogaus rodomąją sąmonę, kurioje būtų susieta šių sluoksniųaplinka. Kalbant apie telepatiją, tai yra minčių, jausmų, vaizdinių, at-minties sankaupos, kurios atsiranda ne uždaroje rodomosios sąmonėskapsulėje, bet tam tikroje išplėstinėje aplinkoje, kokioje, pavyzdžiui,yra ir kūnas. Čia žmogus gali matyti savo kūną, kitų žmonių kūnus,daiktus ir surinkti bet kokią jį dominančią informaciją. Tokie patyskūnai savo pasaulyje yra ir mintys, tik įprastinėje sąmonės struktūrojejie yra uždaryti. Kad jie atsivertų, arba sąmonėje įvyktų nušvitimas,


reikia įvykdyti veiksmą, kurį aš sąlygiškai vadinu apsukimu. Čia nėrajokios mistikos – apsukimas yra sluoksnių savo smegenyse apsukimas,gnostinio pasaulio perkėlimas į savo sensoriumą, po kurio jis nušvinta,atsidaro trečia akis. Savo sąmonės struktūrą pakeisti nėra taip papras-tą, todėl siūlau neįsivaizduoti, kad šį tikslą pasiekti labai lengva – jįpasiekia tik vienetai, kaip vienetai pasiekia nušvitimą. Ir tam reika-lingas ne įprastinis bet specialiomis treniruotėmis pagrįstas gyvenimobūdas, panašiai kaip tikro Indijos jogo. Ne tokio, kuris jogą praktikuo-ja šiaip, laisvalaikiu, kad sustiprintų savo kūną ar sąmonę.

U formos schemas jau esu braižęs, tad su šia idėja bent kai ku-rie žmonės yra susipažinę. Yra trys galimybės, apibūdinančios tryspasaulėžiūras:

a) redukcionistinis modelis, kuris įsitikinęs, kad kūno sluoksnis vie-nintelis, o sąmonė yra šio sluoksnio tam tikra informacinė būsena,

b) dualistinis modelis, kuris laiko, kad sąmonė yra atskiras nuo kūnopasaulis, kurį vadinu gnostine brana (gnosis gr. – pažinimas),

c) ezoterinis modelis, kuris tvirtina, kad galima keisti įprastinę sąmo-nės būseną, įeinant į pakitusias sąmonės formas, žmogaus branduo-lyje apsukant sluoksnius ir į aukštesnes dimensijas perkeliant „re-gėjimo“ gebėjimą. Paskutiniu atveju, tai yra mechanizmas, kuriuovyksta sąmonės nušvitimas, pakilimas ir t. t. Atsiranda gebėjimasmatyti kitų žmonių mintis, išeiti iš savo kūno, bendrauti mintimisir t. t.

Bet tai labai sudėtingas procesas, kuriam reikia laisvos, ne lobo-tomo, sąmonės ir ilgų treniruočių. Žemesnio rango žmonija dirbtinailaikoma psichologinių iliuzijų pasaulyje, kuriame propaguojamas re-dukcionistinis modelis, pozityvizmas ir žmogaus paslaptys saugomospo 9 užraktais, nes nenorima, kad jie įgytų aukštesnių gebėjimų. To


24.2 pav.: Dualistinis modelis

siekiama bet kokia kaina, net technologiškai užgrobiant smegenis ir slo-pinant visas išsivadavimo galimybes pačioje užuomazgoje. Dualistinismodelis yra dvasinis modelis įvairiomis prasmėmis – kultūrine prasme,etine prasme, kartais net ontologine prasme, nes žmogus turi galimybęvienas pats gyventi kitame, savo vidiniame pasaulyje, kuris vadina-mas Dvasia. Tačiau schema lieka ta pati, be sluoksnių apsukimo. Irpaskutinis variantas, kai žmogus žino visas apsukimo galimybes, o vie-netai savo gyvenime išsikelia tikslą tai įgyvendinti praktiškai – pasiektinušvitimą ir pakilimą. Reikia neužmiršti, kad tai yra viso gyvenimodarbas. Per mėnesius ar net metus to nepasieksi, gali prireikti dešimt-mečių, jeigu nenaudoji specialių priemonių.


Šias struktūras net galima išskirstyti rangais. 1 rangas turi są-monės schemą: sąmonė-kūnas-kūnas-sąmonė; 2 rangas turi schemą:kūnas-sąmonė-sąmonė-kūnas; ir 3 rangas: kūnas-sąmonė-3-3-sąmonė-kūnas. Sąveika visada vyksta U formos viduje, tad savo psichikojebūtina apsukti standartinę struktūrą, kuri yra tokia, kaip parodyta1-am rangui. Pirmas rangas yra įprastinė žmonija, antras rangas yraIliumintai, o trečias rangas yra Iliuminatų dievai, kurie yra iliuminatai,pasiekę Pakilimą. Pirmasis pasaulis yra fizinio ir protinio darbo pasau-lis, kuriame dominuoja juslinės pramogos; kiti žmonės gyvena Dvasiospasaulyje, laikosi askezės ir etinės disciplinos, įsivaizduodami, kad taipgalima pasiekti nušvitimą ir pakilimą. Tačiau šių žmonių trečia signa-linė sistema neatidaryta, ir net būdami „dvasiniais“ žmonėmis jie turisąmonės struktūrą sąmonė-kūnas-kūnas-sąmonė, kur vidinis sluoksnisyra kūniškas ir Dvasia realizuojama sąveikaujant kūnais. Tai yra žmo-nės, kurie siekia Dvasinio grožio, nors gyvena žemesniame pasaulyje.Nors pasiekti nušvitimą – sudėtinga ir nušvitusių žmonių yra nedaug,jie yra žmonijos lyderiai, kurių tikslas vesti visą žmoniją į Pakilimą.Bet yra jėgos, kurios šį procesą stabdo, todėl tai ne toks lengvas užda-vinys. Čia vyksta kova dėl sielų. Inkarnacijos ratas sukasi nesustoda-mas, ir dalis nuvedama šviesos, o dalis – tamsos keliu. Klausimo, kodėldidžioji 1-o rango žmonija slopinama technologiškai, kas ir kodėl pri-sideda prie šios sistemos, aš kol kas nematau, todėl pasakyti negaliu.Man tai yra mįslė. Nežinau net ar Iliuminatai siekia gero, ar pikto, ogal dalis gero, o kita dalis – blogo. Bet kad yra grupuotės, kurios siekiablogo yra faktas, kurį patvirtina technologinio slopinimo sistema.

Dabar apie tai, kaip siekiama Nušvitimo. Yra vienas natūralusmetodas, kuris vadinamas tamsos meditacija ir kitas cheminis, kurisnaudoja DMT substanciją, leidžiančią atverti DMT Visatą ir pamaty-ti, ką reiškia įleisti į sensoriumą kito sluoksnio struktūras, pašalinantjuslinę informaciją. Pirmas metodas – legalus, o antras metodas, kolkas žemesniam rangui uždraustas. Tai dar vienas įrodymas, kad egzis-tuoja sąmokslas prieš žmoniją. Tamsos meditacijos pagrindinis tikslas


iš rodomosios sąmonės pašalinti visą juslinę informaciją, paneriant ją įvisišką tamsą, tada tam tikrais metodais ir koncentracija siekiama šiojevietoje (Tamsoje) atverti kitą, Šviesųjį sluoksnį. Kai šio tikslo pavyks-ta pasiekti, sąmonėje įvyksta Nušvitimas ir pradedamas matyti kitas,gnostinis pasaulis, kuriame gyvena kitų žmonių vidiniai pasauliai, jųminčių, jausmų ir prisiminimų sankaupos. Taip atveriamas telepatijossugebėjimas, kurio mechanizmas yra sluoksnių apsukimas. Bet tamreikia sugebėti tamsoje matyti šviesą nenaudojant akių, o toje šviesojeturi būti kitų žmonių pasauliai. Kad visa tai tikra, turi būti įrodytasugrįžus į įprastinę būseną, kur gaunama kūniška patvirtinanti infor-macija – tikras žinojimas, numatymas, aiškiaregystė, kurie „išsipildo“.Galimos šios sistemos imitacijos ir pagrindinė iš imitacijų yra kogni-tyvinė telepatija. Arba būna visiškos klastotės, kurios nepasitvirtina.Reikia suvokti paprasta dalyką, kad nušvitimą pasiekti labai sunku,tai padaro tik vienetai ir būtina sąlyga yra laisva nuo slopinimo, arbalobotomijos, sąmonė.

Kodėl šioje „technikoje“ svarbi tamsa. Priežastis labai paprasta –tamsa kankorėžinėje liaukoje skatina DMT molekulių išsiskyrimą, ku-rios sugeba sensoriume sukurti reikalingas rezonansines būsenas, atve-riančias kitą sluoksnį, kurį „keliautojai“ vadina DMT Visata. Tai kitarealybė, kuri yra žmogaus psichinės tikrovės pagrindas. Tai yra pirmaprielaida, kuri leidžia žmogui pasiekti nušvitimą, nors šios priemonėstrūkumas tas, kad ji nėra visai natūrali. Pagal atliktus tyrimus, žmo-gui 300 valandų išbuvus visiškoje tamsoje, natūraliai pradeda gamintisDMT ir žmogaus rodomąją ir kaupiamąją sąmonę aplanko vizijos, ku-rios sujungia ją su kitu realybės sluoksniu. Šią substanciją galima gautiir cheminiu būdu, iš tam tikrų augalų arba nusipirkti susintetintą. Taitiems žmonėms, kurie skuba, neturi kantrybės ilgai dirbti ar nori išanksto gauti įmanomo rezultato pavyzdį, kad žinotų, jog tikslas realusir veltui laikas nešvaistomas. Tačiau tokiems eksperimentams reikiagauti leidimą. Be leidimo įjungiamas slopinimas ir net pavojinga var-toti DMT, nes gali užgrobti smegenis ir pridirbti problemų… Gali būti


24.3 pav.: Telepatijos principas

net kad Iliuminatai turi greito nušvitimo dirbtines priemones cheminiupavidalu, kurios pagreitina procesą, bet man tokių matyti neteko.

Yra daug priemonių siekiant aukštesnės sąmonės. Galima sakyti,kad gyvenime tai vienintelis vertas dėmesio tikslas – pasiekti nušviti-mą, o tada pakilimą. Vien dėl to, kad aukštesnė sąmonė gali apsau-goti žmogų nuo įvairių gyvenimo negandų. Čia reikia sujungti visastelepatijos galimybes, tokias kaip technologinė telepatija, kognityvinėtelepatija ir fenomenologinė, kuri pagrįsta aprašytų realybės sluoks-nių apsukimu, kuris atveria daug turtingesnį vidinį ir išorinį Kosmosą.Natūraliems telepatams apsukimas gaunasi lengvai, be jokių pastangų,tačiau kitiems žmonėms – tai yra trečios akies, arba trečios signalinėssistemos atvėrimas, reikalaujantis daug darbo. Bet kaip matome yrane vienas kelias. Tačiau būtina perspėti, kad kai kurie iš jų susiję sudidele rizika. Nuo rizikos apsaugo tai, kad žmonių, kurie „patiki“ ir


tokių, kuriems pakanka gebėjimų ir kantrybės yra nedaug, o tai tuopačiu apsaugo ir nuo pavojų. Reikia neužmiršti, kad tokių žmonių yrane vienas ir jie visi kontroliuojami arba kitaip – patys kaip regintysvienas kitą kontroliuoja; bent jau žino kas tai sugeba ir įtraukia į prie-žiūros sistemą, kuri susijusi su Iliuminatų organizacija.


25 | Kaip dekonstruoti slap-tą planą

Pats geriausias būdas pažinti kito žmogaus vidų yra kalba. Taip yratodėl, kad ji aprėpia beveik visas žmogaus galimybes. Žinant gramati-ką kaip visumą ir žodyną kaip visumą galima numatyti beveik bet kokįžmogaus sąmonės judesį, ypač kai šis abstraktus žinojimas papildytaskokio nors konkretaus žmogaus psichologinėmis savybėmis. Šis numa-tymas kartais vadinamas mentalizmu, apie kurį jau esu rašęs kitur.Paprasta lingvistika gali atrodyti nuobodi ir neįdomi, bet kai supran-ti, jog tai galingas mentalizmo įrankis – viskas pasikeičia. Nori pažintikito žmogaus galimybes – turi pažinti kalbą.

Tačiau šis pažinimas nėra padrikų faktų žinojimas; reikia turėti sis-temą ir tą sistemą sujungti į bendrą vaizdinį, kuris aprėpiamas vienuėjimu. Tam reikia visos gramatikos ir viso žodyno. Visa gramatikajau rodyta, o kas nežino, informaciją gali rasti mano knygų „Lingvis-tikos“ skyriuose. Ten pat esu rašęs ir apie žodyno aprėpimą. Beveikvisos Indo-Europiečių kalbų gramatikos sudarytos iš vyksmų, daiktųir apibūdinimų gramatinių struktūrų, kurie išdėstomi nuosekliai, lini-jiniu būdu. Visas galimybes galima sudėti į pagrindinį paveiksliuką, iranalizuojant išeinančias sekas, jame valdyti slankiojantį žymeklį, kuristuri sustoti toje vietoje, kokia nustatoma gramatinė struktūra. Jokiasąmonės gramatika negali išeiti už šio paveiksliuko ribų.

156

SKYRIUS 25. KAIP DEKONSTRUOTI SLAPTĄ PLANĄ 157

Kita schema yra žodynas. Jį irgi reikia padalinti į segmentus ir,analizuojant šnekos žodyną, žiūrėti kokio segmento žodžiai naudojamidažniausiai. Visą žodyną galima padalinti į tokias dalis:

1. Geosfera – kontinentai, kalnai, lygumos;

2. Hidrosfera – vandens telkiniai;

3. Atmosfera – vėjas, debesys, dangus;

4. Biosfera – augalai, gyvūnai;

5. Antroposfera – žmogus, socialiniai junginiai;

6. Technosfera – dirbtiniai dariniai, miestai, susisiekimas, technika;

7. Vietinis kosmosas – kalendorius, žvaigždynai;

8. Visata – žvaigždės, ūkai;

9. Metafizinis žodynas – Dievas, Šaltinis, transcendencija, materija.

Matome, kad žodynas dalinasi į dvi pagrindines dalis – gyvą pasaulįir negyvą. Toliau negyvas pasaulis dalinasi į natūralų ir dirbtinį. Gy-vybė turi kūnišką aspektą ir psichinį. Naudojant šitas rubrikas, galimasusiklasifikuoti visą žodyną, 100 000 žodžių, ir pavaizduoti jį vienamepaveikslėlyje. Tada, judant po šį paveikslėlį slankikliu, matyti visas ga-limybes ir nustatyti kokią nors konkrečia realizaciją, siekiant suprasti,kas už tos realizacijos stovi. Padalinus viską į 500 žodžių lenteles, gau-nama 80 lentelių daiktavardžiams ir 80 lentelių veiksmažodžiams, irtai praktiškai visų kalbų žodynų branduolys – 80 000 žodžių. Šį žody-ną padalinus į 20 segmentų, kiekvienam iš jų tenka po 4 000 žodžių,kuriuos galima sugrupuoti pagal tikrovės fragmentus.

Žmogaus vidinėje sąmonėje eiliškumas toks: mintis, gramatinė struk-tūra, žodynas ir išeinanti seka, kokia nors lingvistinė realizacija. Ši


25.1 pav.: Mentalizmo sistema

realizacija reikalinga psicho-žvalgybai, kuri leidžia pamatyti vidinesžmogaus mintis ir nuspėti bet kokią minčių eigą. Kuo daugiau infor-macijos apie žmogų turi, tuo tai lengviau. Kadangi pati kalba yravisa permatoma, nes joje nėra jokių paslapčių, tai permatomas tam-pa ir žmogus, nes lingvistinė sąmonės struktūra yra skylėtas tinklas,už kurio nėra nieko, ko nebūtų įmanoma suprasti. Todėl šio tinklosupratimas labai svarbus dviem tikslais: psicho-žvalgybai ir žmogausvaldymui. Juo labiau, kad kiekvienas žmogus privalo kalbėti ir rodytisavo sąmonės turinį, o tai yra turtingas šaltinis.

Labiausiai domina kiekvieno žmogaus aktyvumas, kuris gali būtisocialinis arba kalbinis. Tačiau joks aktyvumas neatsiranda be vie-šo arba slapto plano, kuriuo žmogus arba žmonių grupė siekia kokionors tikslo sau ir kitiems. Mentalizmas yra geras šio plano išsiaiškini-mo būdas. Viskas prasideda nuo minčių, idėjų ir motyvų. O motyvaišiame pasaulyje dažniausiai labai primityvūs – turtai, valdžia ir t.t.Ir kiekvieno aktyvumo planas – pasiekti šiuos ir panašius tikslus, pa-sinaudojant kitais žmonėmis. Todėl vertinat slaptą planą (Agenda),


visada reikia žiūrėti ar jis naudingas, ar ne, moralus, ar nemoralus.Visi konspirologai naudoja būtent šią sistemą. Stebi veiklą, išei-

nančias sekas (propagandiniai tekstai, filmai) ir rekonstruoja slaptosar viešos organizacijos slaptą planą, ir šį planą viešina rodydami jo ža-lą žmonijai. Pavyzdžiui, globalistų sąmokslą sumažinti žmonių skaičiųiki 1 milijardo. Juk tai akivaizdus suokalbis, pagrįstas slaptu planuir atvirai ar slaptai, per savo veiklą, globalistai šį planą viešina arbasprendimais realizuoja. Iš šios veiklos galima labai lengvai nustatytipagrindinę mintį, idėją ir motyvus. Visų pirma tai, kad jie šią planetąlaiko tik savo nuosavybe, nors ji priklauso visiems.

Dažniausiai slaptas planas būna tik toks kiauras, permatomas ling-vistinis tinklas, už kurio geriausiu atveju dar stovi kokia nors žmogauspsichologija arba psichopatologija. Su tuo joks protingas žmogus nesi-taiksto ir nenusileidžia jokiam suokalbiui, nesvarbu kaip gražiai būtųsuokiama. Gramatika – tik ant tikrovės uždedamas šablonas, o žo-dynas viso labo yra tikrovės dalių pavadinimai. Nei vienoje vietojejoks protingas žmogus nekuria garbinimo stabo, nei gramatikoje, neižodžiuose. Taip pat nieko nebijo ir niekam nepaklūsta. Bendrai veiktigalima tik bendru sutarimu, o tas sutarimas turi būti pagrįstas lygia-teisiškumu, nes vertės skalės neadekvatus valdymas visada susijęs sukokiomis nors psicho-patologijomis. (Kai kas nors pradeda įsivaizduoti,kad palyginus su kitais turi „stulbinamą vertę“.)

Visos „stulbinamos vertės“ realizuojamos žodyne, naudojant kokįnors kvailą žodį ir jokia sąmonės forma negali išeiti už šio žodyno ribų,nes pavadinimą iš ženklų ir garsų galima sukurti viskam ir iš tikrųjųšie pavadinimai nieko nereiškia. Jie yra tik komunikavimo priemonės.

Vadinasi naudojant veiklos analizę ir psicho-žvalgybinį mentalizmą,galima nustatyti koks socialdemokratų, „Delfi“, G. Landsbergio slaptasplanas ir pan. Visi slapti planai užkoduoti žmogaus psichologijoje irnubraižytuose paveiksliukuose. Iš esmės, žodynai juda antropo-sferos irtechno-sferos schemose, aiškinant, ką jie darys arba ką reikia daryti (taprasme, „kitiems“), bet tai tik fasadas, kuris slepia paprastą valdžios


troškimą, kurį įgyvendinti siekiama pasinaudojant naiviais žmonėmis.


26 | Proto demistifikavimas

Kartais gali kilti sunkumų, norint perprasti kitą žmogų – jo tam tik-ras mintis arba teorijas. Sunkiai perprantamas gali būti, pavyzdžiui,mokslininkas, filosofas, politikas, ezoterikas, magas, mistikas ar kitoksokultistas. Tačiau šią padėtį nesunku ištaisyti, tereikia įsisavinti ke-lis universalius proto veikimo principus. Kas yra galutinis produktas,turėtų būti aišku – tai kalba, arba tekstas. Šie dažniausiai būna su-prantami, tačiau klaustukas yra ta sistema, iš kurios tekstas ateina.Tai yra protas.

Pamėginkime apibrėžti kas yra protas? Protas – tai kopija, dub-liuotas empirinio pasaulio atspindys. Tačiau jis ne vientisas, bet pa-dalintas į elastiškus fragmentus, kurių kiekvienas turi pavadinimus irsavo vidinę semantinę struktūrą. Kaip visuma ši struktūra yra aso-ciacinė holograma, į kurią įtrauktas visas išorinis ir vidinis pasaulis.Po šį asociacijų tinklą laksto elektrinis signalas, ir kai koks nors maz-gas sužadinamas, ta struktūra projektuojama į mąstymą, kurį vadinusenso-kognityvine sinteze, ir šitaip atsiranda mintis. „Senso“ – reiškiasensorinis, arba juslinis, į tai nukreiptas sąmonės dėmesys išorėje; o„kognityvinė“ – reiškia, kylanti iš proto, t. y., sąmonės pažinimo galių.

Šitaip galima išskirti dvi vietas smegenyse, tarpusavyje susietastampriais ryšiais. Pažinimas yra hierarchinis: turintis savo objektąir pamatinę struktūrą, kuri šiam objektui primetama. Objektas yrapasaulis, santykiai, daiktai, o struktūra yra į vidų įtraukta ši išorinėsistema. Įtraukiant pasaulį į vidų, jis virsta asociacijų tarp elemen-

161

SKYRIUS 26. PROTO DEMISTIFIKAVIMAS 162

tų, santykių ir perspektyvų visuma. Ši koreliacija tampa pastovia irkiekvieną kartą, kai žmogus susiduria su tuo pačiu objektu, jis iš veid-rodinio atspindžio ištraukia asociacijų tinklą, kuris ir virsta mintimi,o ši – sakiniais.

Struktūros suformavimo procesas vadinamas „pirmu kognityviniušuoliu“, kuris pradeda savo darbą nuo žmogaus gimimo. Receptoriaipradeda priimti informaciją, šie signalą perduoda į sensorinę žievę, oiš čia projekcijos peršoka į kognityvines smegenis ir čia palieka savoatspaudą. Tai automatinis, nesąmoningas pažinimo procesas. Tam są-moningų pastangų nereikia. Tai, kas sąmoninga daugiau susiję ne suprotu, bet su atmintimi. Procesas vyksta taip: jeigu pasiekęs signalassuranda tuščią vietą, t. y., informacija yra nauja, tai ji šia informa-cija užpildoma. Jeigu informacija ne nauja, tai žmogui atgaminamasemantinė struktūra jau esanti prote, ir žmogus pamato šią struktūrąkaip mintį, o ją projektuoja į sensorinį objektą. Tai ir yra ne kas kitakaip senso-kognityvinė sintezė.

Senso-kognityvinės sintezės pagrindas yra „antras kognityvinis šuo-lis“. Šis šuolis yra pirmo kognityvinio šuolio struktūros sugrąžinimasį mąstymą ir galiausiai į pasaulį. Tokia yra pagrindinė pažinimo irsupratimo „kas yra kas nors“ sistema. Matome, kad procesas vykstaratu ir yra kaupiamasis – kuo daugiau ciklų, laiko tiesėje, tuo dides-nis patyrimas ir daugiau žinių. Bet kita vertus, kuo didesnis patirtiesbagažas, tuo žinios tampa nelankstesnės ir tuo sunkiau yra protą per-krauti. Todėl renkamasi pradėti iš pradžių, o ne proceso viduryje.

Mums svarbesnis yra antras kognityvinis šuolis, nes jis susijęs sumąstymų, kuris kalbos pagalba projektuojamas į išorę. Tad klausimaskonkretesnis – kaip vyksta senso-kognityvinė sintezė? Čia yra keliospagrindinės sąvokos: stimuliavimas, surinkimas ir koreliacija. Tai yrasenos sąvokos, apie kurias jau esu kalbėjęs prieš kelis metus. Tačiaukaip matome – jos nepasikeitusios. Stimuliavimas yra dėmesys, kuriuoišrenkama kokia nors tikrovės dalis, sutelkiamas žvilgsnis ir mintys.Jis pirmiausiai vysta sensorinėje žievėje, o tada persikelia į kognity-


vinę. Tada vyksta surinkimas kognityvinėje žievėje, kuris įvykdomaskaip elektrinis sužadinimas tam tikrame mazge, kur sutraukiama in-formacija iš aplinkinių asociacijų. Ir galiausiai yra koreliacija, kaipužbaigta, galutinė mintis senso-kognityvinėje sintezėje, kurioje susieta„senso“ ir „kogno“ dalys.

Tačiau šis procesas dar turi būti papildytas, nes mintys skiriasisavo forma ir reikia dar tiksliau aprašyti surinkimo sistemą. Surin-kimas pagrįstas abstraktų sujungimu. Abstraktai gali būti vaizdiniai,kalbiniai ir loginiai. Vaizdiniai abstraktai formuoja vaizdines mintis,kurios labai glaudžiai susietos su vaizduote. Kalbiniai abstraktai yrabet kokio kūrybinio kalbėjimo pagrindas. Tokio kalbėjimo kai ne atpa-sakojama, bet iš kognityvinių abstraktų kuriama. O loginiai abstraktaiyra logikos struktūrų pagrindas, kurį sudaro tam tikros sąvokos, ir jųsusiejimo dėsniai. Abstraktai yra svarbiausia kognityvinės telepatijosdalis, tada kai norima pamatyti kokio nors dalyko galimybių visumą.Vaizdiniai abstraktai pagrįsti geometrijos žinojimu, į kurią įeina taippat ir kontinuumo sąvoka. Logika, tai ryšių ir santykių dėsniai, pritai-kyti kontinuumo struktūroms, o kalbiniai abstraktai yra pakartojimoir atpasakojimo ženklų sistema.

Visas pažinimo procesas turi tris elementus:

1) pirmas kognityvinis šuolis,

2) antras kognityvinis šuolis,

3) senso-kognityvinė sintezė. Šio proceso metu atsiranda

4) asociacinė holograma, vadinama žmogaus protu.

Ši holograma yra laksatinės ir fiksatinės introjekcijos atspindys, sukuriuo galima atlikti įvairias manipuliacijas.

Pavyzdžiui, imkime slaptos amerikiečių mokslinės bazės abstraktą.Bendriausias vaizdinys aišku yra visa planeta ir šios bazės lokalizaci-ja (bazė iš principo gali būti šioje planetoje ir ne šioje). Tarus, kad


26.1 pav.: Asociacinė proto holograma


kalbama apie bazę ant planetos, ji turi turėti vietą, tada turi turėtigeometrinį pastatą, sudarytą iš patalpų ir patekimo į jas būdų. Patal-pos suskirstytos hierarchiškai pagal saugumo lygį. Turi būti tiekimasir išvežimas. Reikia mikroklimato, vandens, elektros, darbo ir buitiniųproduktų. Kompiuterizuotas valdymas, greičiausiai superkompiuteris,pagrindinis serveris ir terminalai. Aišku, bazės pagrindas yra žmonės irtai, ką jie daro. Turi būti buitinės ir darbinė patalpos, administracijosir pavaldinių. Eksperimentai su žmonėmis (bio-, psicho-), su techno-logijomis (techno-). Eksperimentai slapti, teisėti ir neteisėti. Taip patžmonių ratas, kuris disponuoja informacija ir pagal informuotumo lygį,kaip žino viską ir žino tik tam tikrą dalį. Tokiose mokslinėse bazėsevisada tikslas įgyti prieš konkurentus technologinį pranašumą.

Visą šią sistemą galima nusipiešti vaizduotėje iš kognityvinių abst-raktų apie kuriuos jau kalbėjau. Tam praktiškai užtenka erdvės, logi-kos ir kalbos.

Galima nupiešti ne tik visą bazės abstraktą, bet ir joje dirbančiomokslininko, kuris vadovauja kokiam nors projektui ir turi savo tyrimųgrupę. Jis žino savo užduotį, poreikius, turi darbo planą ir grafikąir organizuoja komandą, siekdamas uždavinių įgyvendinimo. Yra fik-satinė dalis – tai pasaulis slaptos mokslinės bazės viduje. Buitinėspatalpos, darbo patalpos, administracinės patalpos, kur reikia teiktiataskaitas. Toliau kompiuterizuotos ryšio priemonės, ir apribojimastam tikra slaptos bazės zona, kur turi leidimą patekti ir neturi. Toliauinformacija apie aukštesnio rango žmones, lygaus rango ir žemesnio.Laksatinė dalis, visa gyvenimo patirtis ir patirtis susijusi su konkrečiudarbu. Požiūris įsitikinimai, motyvacija. Psichologinės charakteristi-kos – psichopatinė asmenybė ar ne. Smegenų praplovimo lygis, lojalu-mas. Pasitenkinimas darbu, nepasitenkinimas. Ir aišku svarbu protogalimybės – genijus, vunderkindas ir t.t.

Visas šias struktūras galima ištraukti iš savo proto, kur jos tenpateko per pirmą kognityvinį šuolį. Tai nebūtinai turi būti tiesioginėslaptos bazės patirtis, nes į šį modelį struktūras galima perkelti iš ki-


tų abstraktų. Visi pastatai vienodi, visi žmonės vienodi, visi darbaivienodi, pagrįsti universaliais šablonais. Toks principas naudojamaskūryboje, pavyzdžiui, rašant romanus arba kuriant filmus. Kadangitai kūryba, natūraliai kyla ryšio su faktais klausimas. Abstraktai nėrafaktai, nors pirminė jų kilmė yra iš faktų. Bet abstraktas yra daugkartų pakartotas koks nors patyrimo faktas, dėl ko jis tampa patyri-mo universalija. Tad abstrakčios struktūros, nėra individualūs faktai.Bet įdomu tai, kad net jeigu žmogus iš tikro yra patyręs kokius norsfaktus ar ką nors tikro žino (ne iš logikos), tai jiems perkelti į išoręvis tiek naudojami kalbiniai abstraktai. Todėl faktiškumas ir univer-salumas visada būna susipynęs ir išpainioti šį kamuolį be papildomosinformacijos – labai sunku.

Bet matome taip pat, kad pažinimas nėra vien tik faktų pažini-mas. Mokslinis pažinimas pažįsta universalias struktūras ir dėsnius,tad tam labai gerai tinka universalūs kontinuumo ir logikos abstrak-tų struktūros, leidžiančios įsismelkti į universalią pasaulio gelmę. Betvėlgi, kadangi žmonių protas yra universalus, tai galima matyti ir kąbei kaip jie pažįsta moksliškai. Dar lengviau tai tampa, kai šios žiniosperkeliamos į kalbą. Nes norint viską numatyti, užtenka žinoti >150gramatikos elementų ir >100 000 pavadinimų elementų. Tada juos su-jungi su pasaulio abstraktu ir morfiniame vaizduotės lauke, gali kurtikokį nori modelį. Viso to pagrindas yra visų reiškinių universalizuoja-mumas.


27 | Minčių bendrapasaulis

Seniau buvo įprasta manyti, kad kitas žmogus bent kažkiek turi būtipaslaptis, turi turėti privačią kertelę, kur galėtų jaustis visiškai „sau-gus“. Viena iš tokių kertelių būdavo mąstymas ir mintys. Kita vertus,jos labai domindavo, todėl žmonės vieni kitus sekė ir šnipinėjo, siek-dami išsiaiškinti vienas kito paslaptis. Tačiau tai – seniai praeitis,nes tokios saugios zonos neliko ir atitinkamai neliko paslapčių. Šiaislaikas paslaptimis būti neįmanoma, paslaptis nėra nei vienas žmogus.To galima norėti, galima reikalauti, bet tai – neįmanoma. Galima tikgražiai ir patraukliai apsirengti, kaip kūnų bendrapasaulyje. Taip yratodėl, kad išslaptintos mąstymo paslaptys ir įmanoma vieno ar kitotipo telepatija.

Prieš pradėdamas aiškinti, pakartosiu savo telepatijos rūšių skirsty-mą, šį terminą suprantant labai plačiai, kaip vidinio pasaulio iškėlimąį viešumą vienu ar kitu būdu, turint omenyje atvejus, kai tam naudo-jamos specialios technikos. Telepatija yra

1. kognityvinė,

2. technologinė, ir

3. natūrali.

Kognityvinė telepatija naudoja minčių anatomijos panaudojimo me-todą, nes iš esmės mintys yra pasaulio arba kalbos struktūra. Pasaulio

167

SKYRIUS 27. MINČIŲ BENDRAPASAULIS 168

struktūra yra vaizdinė mintis, kurioje išskleidžiamos vaizdinės pasaulioschemos; kalbos struktūra yra semantinė mintis, kurioje aktualizuoja-mos lingvistinės schemos, tokios kaip pavadinimų sistemos ir grama-tika. Pasaulis ir kalba persikloja ir yra abipusiai atvaizdžiai vienasį kitą, naudojant aibių teorijos terminus. Bet kas gi yra pasaulis?Tai tik iš įvairių rakursų ir perspektyvų matomas žemės rutulys, koksnors jo paviršiaus fragmentas. Šis fragmentas sukalbinamas, priski-riant jam pavadinimus ir jam priskiriama tam tikra įvykių, veiksmųseka arba istorija. Kalbos struktūros yra visa žodynas, turint omenyjemano naudojamą schemą, kurioje pasaulis skirstomas į gyvą-negyvą,natūralų-dirbtinį ir t.t. Gramatika tai vyksmų ir veiksmų schemos, beidaiktų, jų struktūrinių dalių pavadinimai. Visa tai žinant, žinomos vi-sos minčių galimybės ir, atitinkamai, naudojant papildomus duomenisgalima išrinkti tikimybes, tendencijas, klasifikuoti žmonių tipus pagaljų reakcijas ir t.t.

Technologinė telepatija naudoja moduliuotą elektromagnetinę in-dukciją. Ši telepatija vyksta pagal žinomą technologinę schemą siųstuvas-nešėjas-imtuvas. Taip pavyzdžiui, natūraliai veikia kūnų bendrapasau-lio netikra „telepatija“, kuri atveria mūsų aplinkoje esančią daiktiškąir kūnišką situaciją. Šaltinis-siųstuvas yra saulė, dirbtinis šviestuvas;nešėjas yra elektromagnetinės bangos; toliau eina atspindintis objek-tas; imtuvas yra akies tinklainės ekranas, kuris gali priimti fotonus iriš indukuotų signalų, dešifruoti objekto savybes. Tokios yra dvi fizi-nės akys. Tačiau akies funkcija seniai technologiškai atkartota ir mesturime fotoaparatus ir filmavimo kameras, kurios surenka signalus iratgamina akims skirtus vaizdus. Su šiomis technologijomis reikalas tiktas, kad atgamintas signalas skirtas ne tiesiai sąmonei, kaip veikia patiakis, bet akims ir tik per jas vaizdai pasiekia sąmonę.

Technologinė telepatija gali pasiekti minčių bendrapasaulį. Tai reiš-kia, kad šaltinis yra pačios mintys, kurios turi elektromagnetinį kom-ponentą; imtuvas yra minčių fotonų gaudymo antena-ekranas; ir deko-deris, kurio programa, pagal sudarytus žodynus, išverčia elektromag-


netinius fotonus į informaciją ir tada perkelia jas į ekranus. Dar vienasvariantas, kai informacija ne tik paimama iš vidaus, bet ir siunčiamane į išorinius ekranus, skirtus akims, bet į vidinį sąmonės ekraną, apei-nant akių tinklainę. Tai vyksta panaudojant neurorecepciją. Kadangisąmonės ekraną formuoja neuronai, tai juos atitinkamai veikiant, gali-ma į sąmonę tiesiogiai perkelti informaciją. Šitaip, tarp dviejų sąmoniųįsiterpia telepatijos technologija, kuri imituoja telepatinės akies funkci-jas, per kurias susiejamos dvi sąmonės tiesioginiu ryšiu. Šitaip atsiran-da minčių bendrapasaulis, papildantis kūnų bendrapasaulį. Kaip taiveikia priklauso nuo technologinių telepatijos akių tinklo architektūros.

Paskutinė telepatijos rūšis yra natūrali telepatija. Pavadinimas ro-do, kad technologinė akis turi turėti organinį analogą arba kitaip sa-kant smegenyse, arba anapusinėje sieloje, turi būti telepatijos organas.Ezoterikoje pavyzdžiui, tvirtinama, kad natūralus telepatijos ir ryšiosu anapusiniu pasauliu organas yra kankorėžinė liauka, kuri atlieka tre-čios akies vaidmenį. Gali kilti klausimas, kodėl mes nesame telepatai,jeigu visi turime šį organą. Atsakymas paprastas, iš žmonių šitas gebė-jimas atimtas prievarta, sugadinant arba užslopinant trečiąją akį. Taiyra ne kas kita, kaip trečios akies smegenų žievės lobotomija, kuri pa-daroma tam, kad žmogus būtų susilpnintas ir jį būtų galima išnaudotikaip darbinį gyvulį. Tad natūralios telepatijos gebėjimo praradimassusijęs su sąmokslu prieš žmogų.

Schematiškai ši struktūra gali būti pavaizduota kaip paveikslėlyje.Šiame paveikslėlyje matome dvi, kūno akis ir trečią vidinę akį, kuri

yra telepatijos organas. Daugeliui, žmonių jis nėra aktyvuotas, tadjiems įmanoma tik kognityvinė arba technologinė telepatija. Tačiaujeigu trečia akis nėra fiziškai apakusi arba amputuota, tai yra įvai-rios technikos, kurios leidžia bent pabandyti ją atidaryti. Tik nereikiatrečios akies painioti su kognityvine telepatija arba vaizduote, nes šileidžia tik pasyvią telepatiją, be komunikacijos. Kitaip sakant, tik„skaityti“ kito žmogaus minčių galimybes. Aktyvi telepatija gali būtitik technologinė arba natūrali.


27.1 pav.: Trečia akis


Dabar apie tai, kaip ši sistema naudojama organizacijoje. Kalbėsiutik apie aktyvią telepatiją, kuri gali sujungti žmones į tinklą naudojantįvairias tinklo architektūras, tarkime pagal ryšio tipą, kryptį, tinkleesančių žmonių skaičių ir t.t. Šią architektūrą ypač lengva modifikuotiesant technologinei telepatijai.

Taigi valstybės organizacija naudoja aktyvią ir pasyvią telepati-ją, todėl ji visada veikia dviejuose lygmenyse: kūnų bendrapasaulyjeir minčių bendrapasaulyje. Kūnų bendrapasaulyje gyvena visi, betypač žemesnė klasė, o į minčių bendrapasaulį priimami tik rinktiniaižmonės, pirmiausiai valdžios agentūra. Čia įmanomos įvairios tinkloarchitektūros, kurios formuoja tam tikrą hierarchiją ir sistemą. Jos yradirbtinės, tai yra, keičiamos pagal poreikius. Tokia sistema valstybeinaudinga todėl, kad leidžia pajungti žmones prie šio tinklo ir kontro-liuoti jų mąstymą, o jie, tuo tarpu, nežino, kad yra šitaip stebimi. Taippavyzdžiui, apvaginėjami talentai ir genijai, vagiamos žinios, teorijos,gebėjimai, metodikos, planai, idėjos ir t.t. Be to, valdžia gali planuo-ti šiame minčių bendrapasaulyje nusikaltimus, kurių su dabartinėmiskriminalistikos technologijomis niekaip neįmanoma išaiškinti ir įrodyti.Taip yra todėl, kad visi valdžios organizatoriai dirba telepatijos princi-pais ir kūnų pasaulyje nebūna jokių įrodymų. Tad jie gali išsisukinėtinuo atsakomybės apeliuodami į „nekaltumo prezumpciją“. Atseit, kolneįrodyta – jie nekalti, ir žino, kad be jų valdomų technologijų, įro-dyti neįmanoma. Tokiu principu nusikaltimus daro visos valstybės. Irbūtent dėl tokių priežasčių joms beveik visada pavyksta išsisukti.

Matome, kad valstybėje šios technologijos beveik išimtinai naudo-jamos nusikaltimų organizavimui. Valdžia tuo nesidalina todėl, kadbijo prarasti pranašumą ir supranta, kad jeigu paslaptis paaiškėtų, bū-tų išaiškinti visi valstybės nusikaltimai. Todėl lig šiol technologinėtelepatija yra valstybinė paslaptis. Apsiginti nuo to būtų galima tiksu natūralia telepatija, bet kad taip neatsitiktų, visiems trečia akiskastruojama ir jie telepatijos gebėjimą praranda. Natūrali telepatijavaldžiai baisi todėl, kad ji nepripažįsta jokios architektūros, ir telepatų


tinkle visi žmonės turi lygias sąlygas matyti vienas kito vidų, ko nepa-sakysi apie technologinę telepatiją.


VI Propagandos technikos

173

28 | Apie "labai jau gerus"

Šiuo metu propagandą analizuoja visi, kas netingi – net patys propa-gandistai. Taip pat ir aš apie tai senesniuose įrašuose nekartą esu rašęs.Tačiau ši tema yra tokia plati, kad neišsisems niekada – vis bus gali-ma parašyti ką nors naujo, iškelti kokį nors netikėtą, bet labai svarbųaspektą, priemonę, gudrybę. Viena tokių retokai aiškinamų priemoniųyra grupavimas pritaikytas pasakotojo blokui, apie kurį esu nekartąrašęs „Lingvistinėse“ temose. Praktiškai, nuo jo prasideda visi tekstai,kurie rašomi kaip autorių pasakojami pasakojimai. Tokia sakytinių irrašytinių tekstų visuma vadinama diskursu.

Trumpai kas yra pasakojimo blokas. Kiekvieno teksto struktūrąsudaro elementai a) kas pasakoja, b) kam pasakoja, c) ką pasakoja.Tai yra autorius, adresatas, tema. Tema visada yra teksto viduje irji yra pagrindinis minties perteikimo kanalas. O autorius ir adresa-tas, gali būti sudvejintas. Kai autorius save paverčia tekste veikiančiupasakotoju ar veikėju ir kai adresatas įtraukiamas į tekstą ir konstruo-jamas jo tikras arba iškraipytas paveikslas. Veikėjai ir su jais susijęfaktai yra tema, o pasakotojas ir adresatas yra vidinis, iš teksto į išoręneiškeltas pasakojimo blokas. Tai galima įvardinti tokia seka: aš – apiesave, aš – apie tave, aš – apie jį/ją. Tai yra temos sluoksnis, aprašantisvisas įmanomas pasakojimo kryptis. Pasakotojo blokas nuo šio sluoks-nio atskirtas ir tekste gali veikti kaip pasakojantys arba besiklausantysveikėjai.

174

SKYRIUS 28. APIE "LABAI JAU GERUS" 175

Kryptys išreiškiamos asmeniniais įvardžiais, kurie turi vienaskaitosir daugiskaitos formas, leidžiančias perteikti individualią ir kolektyvi-nę perspektyvą. Pasakotojų gali būti daug, bendrai kalbančių per savoišrinktą atstovą. Adresatai taip pat suvokiami kaip grupė, kuriai skir-tas pasakojamas tekstas. Tema gali apimti vieną asmenį arba visą jųgrupę, kuri veikia bendrai, kartu su kitais, vienas prieš kitą arba kartuprieš kokį nors bendrą priešą, kuris gali būti ir autorius, ir adresatas.Nuo šių niuansų priklauso, kokiu tonu tekstas parašytas ir šie asmenysar grupės yra liaupsinami ar menkinami. Užbėgant į priekį, galima pa-teikti tokį propagandos triuką, kai koks nors asmuo per propagandospriemones apipilamas mėšlo kibiru ir laikomas paruoštas kaip būdassusidoroti su kitais neįtinkančiais asmenimis – konkurentais, priešaisir pan. Tereikia juos kaip nors susieti su šiuo paruoštu žmogumi irvisas negatyvas pasidalina į tiek dalių, kiek žmonių su „blogiu“ yrasujungta. Pasidalina, bet ne tik nesumažėja, o dar ir padidėja.

Kaip ši situacija interpretuojama priklauso nuo santykio su teks-tu. Vienaip pasakotojo blokas naudojamas teksto autorių, siekiančiųsavo tikslų, kuris dažniausiai būna paveikti skaitytojus, kitaip nau-dojamas skaitytojo, kuris skaito tik tam, kad gautų informacijos apietemą arba kartais apie patį autorių, atskleidžiantį savo mintis, pažiū-ras, vidinį pasaulį ir šiaip įvairią informaciją. Man svarbi kryptis yraskaitytojas, kuriam noriu padėti perprasti tekstus ir atpažinti tam tik-ras manipuliavimo ar smegenų plovimo priemones. Aišku, tiems, kamtai aktualu, kurie yra mažiau patyrę. Skaitytoją turėtų dominti tikinformacija, kurios šaltinis yra tekstas ir jo autorius. Tačiau tekstai,ypač žurnalistikoje retai būna tik informaciniai, nes juose daug pro-pagandos, liaupsinant sau naudingus klausimus ir menkinant tai, kasneatitinka organizacijos, kuriai jie dirba, interesų.

Trumpai autoriai liaupsinti mėgsta save arba tą grupuotę, kuriaitarnauja. Šį liaupsinimą galima sugraduoti paprastai: „aš labai jaugeras“ arba kukliau „aš šiaip normalus, stiprus vidutiniokas“. Reikiapriminti, kad informacija yra verslas ir šiaip už dyką „vardo nedaro“


niekam. Gali būti net „normalus vidutiniokas“ ir net tuo didžiuotis,bet jeigu nepriklausai grupuotei arba jeigu nesumokėjai imidžmeike-riams, gero žodžio nelauk, nebent priklausai pliusu paženklintai maseiarba išpažįsti pliusu paženklintą idėją. O apie tai, kad ką nors domintų„tiesa ir tik tiesa“ – šiais laikais galima užmiršti.

Taigi propagandos, kuri naudoja vien pasakojimo bloką, principasyra pliusų ir minusų sudėliojimas pagal savo tikslus ir pašalinių žmoniųgrupavimas „kas su kuo“. Mes „labai jau geri“ ir jie su mumis, tadageri ir jie, „stiprūs vidutiniokai“. Šį skirstymą galima perkelti į visustris bloko trikampio kampus aš/mes – tu/jūs – jis/ji/jie/jos. Aš/mesabsoliučiai geri, absoliučiai blogi (beje tuo ir didžiuojamės), arba dalisgeri, o kita dalis – blogi. Tą patį galima padaryti su visais trikampiokampais. Tada gali būti siekiama mobilizuoti visą auditoriją, bandantatgrasyti nuo susisaistymo su tais, kurie pagal šitą sistemą turi daugminusų. Arba jeigu kalbama apie juos, tai norima sukelti ir suorgani-zuoti simpatiją arba antipatiją.

Diskursas gali būti individualus arba kolektyvinis. Kolektyvinismakaronas yra organizuota propagandos sistema, kuri naudoja daugįvairių propagandinio makarono kanalų. Kai individualaus teksto au-torius atsiduria tokioje sistemoje, kur suorganizuoti ne tik „rašytojai“bet ir „skaitytojai“, kaip vertinamas jo darbas priklauso nuo to, ko-kiame informaciniame lauke atsidūrė jo tekstas. Kai idėjos įtvirtintos,ar bent pati sistema nuolatiniu jų kartojimu tai nori pavaizduoti, ta-da prieštaravimas joms asocijuoja autorių su minusine mase ir pastatogreta su priešu, neva tu dirbi prieš mus, vadinasi dirbi „jiems“. Šiuotikslu platus diskursas ir pradedamas valdyti, atitinkamai, sau naudin-gu būdu sugrupuojant ir įvertinant pasakotojo bloko elementus.

Šių elementų pagrindinė konfigūracija yra AŠ ir KITI, nepriklau-somai nuo to, ar kryptis yra autoriaus, ar skaitytojo. Galimi tokievertinimo variantai: a) visi geri – tada visi pasirinkimai priimtini, nestarp krypčių nėra jokių skirtumų, b) visi blogi – tada irgi nėra skir-tumo, nes visi tokie patys ir nėra jokio atskaitos taško iš kurio būtų


galima reikšti pretenzijas. Toliau c) aš geras – visi blogi. Šiuo atvejukovojama dėl savo orumo ir žmogus palūžta ir susilieja su mase arba– ne. d) aš blogas – kiti geri; kaip veikiama čia priklauso nuo galiosir logikos vidinio tvirtumo. Blogas gali būti kaip hiena arba kaip liū-tas. Be abejo, visus vienaskaitos asmeninius įvardžius galima pakeistidaugiskaita ir tada ši sistema taikoma grupėms, o ne individualiemsasmenims.

Grupavimas naudojamas tada, kai yra struktūrų, kuriose ženklaipriešingi. Tada galima išsirinktą objektą asocijuoti su pliusu arba mi-nusu. Kad būtų galima išaukštinti arba suorganizuoti neapykantą. Kaiženklai vienodi, pliusas arba minusas, tada pasirinkimo motyvai būnakitokie, ne moraliniai. Tada žiūrima pagal galimybes išlikti, o galbūtnet suklestėti nesvarbu ar sistema „gera“ ar „bloga“.

Taigi tokios propagandos esmė yra pliusų ir minusų naudingos kon-figūracijos suformavimas, vadinamas vertinimu, tada visų savo priešųir konkurentų sugrupavimas su minusais, juos įtraukiant į „blogio“masę. Po to belieka pakurstyti minios instinktus ir su taikiniu galima„teisėtai“ susidoroti. „Jeigu jis šitaip, mes nepakęsim…“ Su tokiu lo-zungu labai patogu susidoroti su visais konkurentais, apšaukiant par-sidavėliais ir prichvatizuojant visą valdžią (labai ilgam). Bet viskasprasideda nuo propagandos sistemos, kurios priemonė – rašytojų suor-ganizavimas, o šių tikslas – suorganizuoti ir skaitytojus, kad jie nebūtųpadrika minia. Tam rašytojai kurpia tekstus, kur pasaulis sugrupuotaspagal centrinės valdžios siekius. Pagrindinė propagandos priemonė yražmogaus ar grupės pavaizdavimas „labai jau blogais“, šitaip prieš juosnukreipiant negatyvius sentimentus. Tada bet koks prieštaravimas sie-jamas su „išdavyste“, kurią niekina visi šitaip suorganizuoti skaitytojaiir dominuojančio diskurso vartotojai.

Belieka aprašyti, kaip žmogui prie kaktos prikalamas minusas, ku-ris yra ženklas, kad propagandos mašina gali pradėti savo darbą. Tamnaudojami išgalvoti faktai, išgalvotos savybės, asocijavimas su „labaijau blogais žmonėmis“, sukurptos piktadarystės ir pan. Užtenka prisi-


minti, Kadafį NATO karo metu, kai buvo „įvedinėjama demokratija“,kaip šį žmogų vaizdavo žiniasklaida. Didžiojo jos dalis buvo šlykštusmelas. Bet toks „rašytojų darbas“… O kad jo sūnus su nukapotais pirš-tais nelaisvėje jau keli metai ir tai, kad jis išsigimėliškai kankinamas,neįdomu jokiai „žmogaus teisių organizacijai“… Tokia yra tikrovė.

Susidūrus su faktų fabrikavimu, reikia suvokti paprastą dalyką:faktai ir jų aprašymo priemonės ne tas pat. Apskritai faktai egzis-tuoja anapus kalbos, todėl vien jos neužtenka. Kalba yra faktų iš-raiškos priemonė, bet pats faktas turi būti pasaulyje ir jis turi būti netik papasakotas, bet ir įrodytas. Papasakojimas – ne įrodymas. Žmo-gus problemų turi tada, kai šis skirtumas supainiojamas ir žmogus betkokius kliedesius pradeda laikyti tikrove, neva užtenka to, kad „ge-rai papasakota“. Tačiau melagių papasakotuose pasakose jokių faktųnėra, nes pavadinimai ir gramatinės morfemos nėra tikrovė – tai tikjos aprašymo priemonė. Pagal ją smegenys geba rekonstruoti vaizdi-nius, tačiau šis gebėjimas dažnai tik įtraukia į melo kloaką, išimdamažmogaus sąmonę iš sąlyčio su tikru pasauliu.

Minusai, pliusai, grupavimas – visa tai tik galvoje esantys iliuzijųpasauliai… Vien susiejimas savo galvoje su „blogiu“, žmogaus blogunepadaro. Įsivaizdavimas – ne tikrovė.


29 | Licencija melui

Šiame įraše tęsiama paskutinė tema, kurioje buvo kalbama apie tai,kaip propagandoje naudojamas pasakojimo blokas ir teigiamų bei nei-giamų perspektyvų grupavimas. Rašiau, kad mane domina skaitytojoperspektyva ir tai, kaip jis gali naudoti tekstus informacijos rinkimui.Bėda ta, kad autoriai ne visada siekia pateikti objektyvią informaciją irskaitytojai gali būti suklaidinti, paveikti, dezorientuoti. Todėl naujojedalyje noriu šiek tiek pakalbėti apie tai, ką daryti, kad dezinformavimopavojus būtų maksimaliai nukenksmintas.

Galima pradėti nuo apibendrintos perspektyvos, kuri parodo kokiakalbos funkcija ir kam gali būti naudojama kalbinė informacija. Į šiąsituaciją galima žiūrėti iš dviejų perspektyvų: viena jų yra valdymas,o kita – žvalgyba. Valdymas informacija manipuliuoja, siekdamas pa-veikti emocijas arba suklaidinti, o žvalgyba ją renka, kad rekonstruotųžinias, išeinančias už žmogaus patyrimo ribų. Kitaip dar galima skirs-tyti į informacijos šaltinį ir jos gavėją. Šaltinis yra išeinanti seka ir jostikslas paveikti, gavėjas priima įeinančią seką ir analizuoja ją žvalgy-biniais tikslais. Kadangi žvalgyba ir valdymas nesutampa arba kitaipnesutampa šaltinio ir gavėjo tikslai, gaunama informacija gali būti ne-tinkama. Tada žvalgyboje naudojama provokacijos taktika, kuri siekiaper manipuliaciją priversti šaltinį parodyti savo išeinančioje sekoje irtai, ko jis nenorėtų parodyti.

Kadangi šių priešingų pusių tikslai skirtingi, tai svarbu žiūrėti, kas

179

SKYRIUS 29. LICENCIJA MELUI 180

sugeba primesti savo dominavimą. Jeigu dominuoja šaltinis, tai gavėjasyra manipuliavimo objektas. Jeigu dominuoja gavėjas, tai šaltinis yražvalgybinės informacijos tiekėjas. Gali būti ir taip, kad nedominuojaniekas. Tokiu atveju dažnai vyksta įvairūs taktiniai žaidimai, kuriuosenaudojamos įvairios maskuotės ir klaidinimas. Skaitytojui, kuris do-minuodamas vaidina „žvalgybos“ vaidmenį, tai reikia visuomet turėtigalvoje ir neleisti jokiam žurnalistui ar propagandos ruporui („Delfi“,„LRytas“, „15min“), primesti savo taktiką ir skaitytoją padaryti ma-nipuliacijų ir valdymo objektu.

Vienas iš būdų pasiekti šį tikslą yra pasakotojo bloko tinkamas su-pratimas ir panaudojimas gretinant informaciją. Kadangi skaitytojątekstai domina kaip žinios, kurios išeina už skaitytojo patyrimo ribų,tai kad autoriai ir šaltiniai neužvaldytų gavėjo reikia bandyti informa-ciją rinkti iš kuo didesnio šaltinių ir perspektyvų skaičiaus. Turėtųdominti tokie aspektai: ar faktai tikri, ar išgalvoti; ar vertinimai beiinterpretacijos pagrįstos, ar subjektyvios. Propagandoje naudojamosabi priemonės – dezinformacija, pramanytų istorijų ir įvykių pasako-jimas ir iškreipti vertinimai, pagal šabloną „geras-blogas“. Kad tokietriukai sąmonės nenuvestų klystkeliais, reikia gretinti visas įmanomasperspektyvas ir pažiūrėti, kaip skirtingos perspektyvos pateikia tą pa-čią informaciją, kokius naudoja faktus ir kaip juos interpretuoja.

Kokios galimos perspektyvos aiškinau pirmoje dalyje, kur buvo ap-rašytas pasakotojo blokas. Trikampis turi tris perspektyvas, kuriassimbolizuoja kampai. Taip pat perspektyvos gali būti vienaskaitinės irdaugiskaitinės. Paprastai domina daugiskaitinė perspektyva, nes pro-paganda užsiima didelės organizacijos, tokios kaip valstybės. Vadinasiišeinančių sekų kanalų yra labai daug ir reikia mokėti juos pamatyti irsusieti, taip pat palyginti kaip skirtingi propagandiniai kanalai pateikiainformaciją. Tai matosi iš to, kokia tekstuose naudojama perspektyva– kas vertina, kas teisia, kas sprendžia, kas interpretuoja, kas pareiš-kia, kas piktinasi ir kaip į tai žiūrima. Į save žiūrima teigiamai, o įkonkurentą – neigiamai.


Iš viso yra 18 atskaitos taškų. Paaiškinsiu kaip jie gaunami. Tri-kampis turi 3 kampus: Aš (autorius), Tu (skaitytojas) ir Jis/Ji (tradici-nė tema). Koks žmogus atlieka kokį vaidmenį – gali keistis, tai daromasukant trikampį apie centrą per vieną, dvi ir t.t. padalų. Taip „Aš“ ga-li virsti „tema“ arba „skaitytoju“. Atitinkamai simetriškai persislenkair kiti kampai. Tai viena. Kitas dalykas – pasakotojais gali tapti visisubjektai: pasakoja skaitytojai, temos objektai ir t.t. Ir visi naudojasavo perspektyvą, temai primeta savo vertinimus bei interpretacijas.Iš viso to seka, kad kiekvienas iš trijų taškų, gali turėti tris interpre-tacijas, kaip tą tašką vertina visos 3 perspektyvos. Vadinasi ta patiinformacija, gali turėti 9 versijas. Kadangi propaganda yra vienaskai-tinė ir daugiskaitinė, tai šias 9 perspektyvas dar galima padauginti išdviejų, taip gaunant 18 variantų. Šitaip gaunasi, kad galimi teisingiir neteisingi pasakotojai, teisingi ir neteisingi skaitytojai ir teisingosbei neteisingos temos. Ar teisingas, ar neteisingas priklauso nuo to arpasakoja konkurentas, ar „sąjungininkas“. Ir trečias variantas visadabūna „teisingiausias“, kaip kiekvienas pasakoja apie save (skaitytojas-apie-save, pasakotojas-apie-save, tema-apie-save). Taip galima matytiir be ironijos, nes pats apie save žmogus žino daugiausiai informacijos,o kiti naudojasi šaltiniais ir kognityvinėmis fantazijomis, prasimany-mai. Bet kita vertus, apie save galima žinoti ir „per daug“. Tadateisingai pasakoti vengiama.

Todėl tai, kad koks nors „Delfi“ kaip kolektyvinis propagandinisruporas, turintis tikslą manipuliuoti skaitytojais, apie save (Valstybę)pasakoja labai gerai, nereiškia, kad tokia yra tiesa. Nes čia tik vienaperspektyva iš 18 (mes-apie-save). Bet pasakotojais tampa ir skaity-tojai, ir temos, pavyzdžiui, komentaruose ir čia rodomas paveiksliukas– ne toks jau gražus pačiam „Delfi“. Aišku, propagandistai nenusilei-džia ir šie subjektai arba pasakotojai įgauna be savo įsivaizdavimo irpropagandistų sukonstruotą šaržuotą paveikslą: „vatnikai“, „troliai“,„išdavikai“, „agentai“ ir pan. Tačiau dažniausiai į save pažiūrėję skai-tytojai ir temos pamato visai kitokį savo portretą, nes propaganda –


meluoja.Kas dažniausiai domina skaitytoją? Manau tai objektyvumas, kai

kalbama apie kitus ir aukštinimas, kai kalbama apie jį patį. Objek-tyvumas – tai kuo daugiau perspektyvų. Aukštinimas – tai galimybėparodyti tikrą informaciją, griaunant visus melus ir dezinformaciją.Tačiau tai ne viskas, nes ankstesnėje dalyje rašiau, kad vien papasa-kojimo – neužtenka, nes kalba yra ne faktai, bet faktų išraiškos prie-monės. Todėl reikia dar vieno kriterijaus, kuris vadinamas įrodymai.Aišku, žurnalistai įrodinėti nesivargina. Nes tai darbas, o pagal jų logi-ką už darbą reikia mokėti. Tad propaganda rašo pagal tuos, kas geriausumoka.

Be abejo, kiekvienas skaitytojas tampa pasakotoju pats, taip ap-keisdamas vaidmenis, virsdamas informacijos šaltiniu. Ko reikėtų siektitokiu atveju. Jeigu siektų dominavimo bet kokia kaina, būtų manipu-liatorius. Savaime tai nėra nei gerai, nei blogai. Svarbu kokio siekiamatikslo ir kam. Jeigu tikslas geras, tai dominavimo ir manipuliavimosiekimas – pateisinamas. Kad galėtum siekti pozityvaus dominavimo,reikia būti susipažinus su tema iš savo patirties arba iš šaltinių, kurieyra įrodę savo informacijos tikroviškumą. Tada reikia siekti nukenks-minti propagandą ir dezinformaciją, pateikiant savo pagrįstą požiūrį irsvarbiausia siekti nepakenkti savo informacijos gavėjui. „Nepakenkti“reiškia nepakenkti klaidinimu, nes kartais pakenkti gali ir tiesa, jeiguji galios centrų nepageidaujama.

Galėčiau visus savo dergėjus pakrikštyti „vatnikais“ arba VSD agen-tais, nes nesutikimas su alfa-informatoriais prilygsta nusikaltimui, bettai jau būtų „Delfi“. Nes tie, kas iš tikro sugeba dominuoti, tai yradominuoja ne per melą ir šmeižtą, bet todėl, kad jų pusėje tiesa, tokiemetodai nereikalingi. Nes juk blogis yra ne prieštaravimas, o melasnepriklausomai nuo to, kas jį skleidžia. Licenzijos skleisti melą neturiniekas.

Kaišiadorys. 2015-09-27

VII Išplėsti gabumai

183

30 | Erdvinis skaitymas

Iš kitų žmonių savo protu išsiskirti galima žiniomis, įgytais įgūdžiaisarba įgimtais gebėjimais. Žinias ir įgytus įgūdžius galima bandyti iš-lyginti atkakliu lavinimusi, o nuo sąmonės ir proto sandaros priklau-santys gebėjimai – nepralenkiami. Pasauliui reikia abiejų pranašumorūšių, nes kiekvienas yra vertingas savo laiku ir savo vietoje. Todėl na-tūralu, kad yra dvi sistemos. Vienoje varžomasi įdėtu darbu siekiantžinių, kitoje ieškoma lyderių pagal savo genetinį pranašumą. Pastaro-joje sistemoje varžosi tikras elitas – talentai ir genijai, kurie priklauso 5proc. geriausių protų kokiu nors duotu momentu per visą planetą. Kitidirba mokydamiesi ir pritaikydami išmoktas žinias praktikoje. 5 proc.pasaulyje – reikalavimai labai aukšti ir įgimti gebėjimai taikomi labairimtiems darbams. Kadangi šios sistemos nesusiliečia, gali atrodyti,kad tokių žmonių iš viso nėra. Tačiau tai klaidingas įsivaizdavimas.Įmanoma net suprasti kokia yra kokybinio pranašumo esmė.

Labiausiai vertinamos galimybės matyti lingvistinių simbolių pa-saulį, pavyzdžiui, dirbant su tekstais; ir, be abejo, įdomūs yra ge-bėjimai susiję su tiksliuosiuose moksluose naudojamomis dirbtinėmiskalbomis, tokiomis kaip matematika, fizika ir pan. Su tekstais dirba-ma įvairiai: reikia mokėti juos skaityti ir suprasti. Tada, kai šis lygispasiekiamas – reikia gebėti tekstus rašyti pačiam. Didžiojoje dalyjeplanetos lingvistinius tekstus skaito 95 proc. gyventojų, šiek tiek ma-žiau geba juos kokybiškai rašyti. Bet tai nereiškia, kad šie 95 proc.yra vienodi, nes skirtingi protai skaito ir suvokia skirtingai. Norėdami

184

SKYRIUS 30. ERDVINIS SKAITYMAS 185

suprasti kuo skiriasi 5 proc. nuo 95 proc. reikia žinoti kaip tekstusskaito skaitymo genijai. Dauguma įsivaizduoja maždaug, kad „grei-tai įsisavina informaciją“, „turi gerą atmintį“, bet konkrečiai neturisupratimo, kokios tam reikia sąmonės ir kokių įgimtų gebėjimų.

Akivaizdu, kad įmanoma suprasti net neturint gebėjimo, panašiaikaip galima suprasti kaip skrenda paukštis pačiam neturint sparnų irnesugebant skristi. Skaitymo rūšys yra dvi: viena vadinama linijiniuskaitymu, kurį naudoja 95 proc. žmonių, iš kurių dauguma net nežino,kad galima skaityti kitaip; kita rūšis vadinama erdviniu skaitymu, kurįnaudoja kalbos genijai. Pirmuoju atveju, suvokimo apimtis apsiribojavienu ar keliais žodžiais, ir norint skaityti tekstą, reikia akimis vedžiotinuo vieno žodžio prie kito, šitaip slenkant kiekviena eilute. Nesunkusuprasti, kad toks skaitymas – labai lėtas ir pasaulyje, kur yra dideliinformacijos srautai, su tokiu skaitymu išgyventi neįmanoma. Todėlieškoma žmonių, kurie geba skaityti erdviniu skaitymu. Pagrindinė są-lyga – gebėjimas matyti kuo didesnį skaičių žodžių akimis nevedžiojantnuo vieno žodžio prie kito. Tai priklauso nuo gebėjimo matyti dideliaisplotais arba „gabalais“.

Genijų skaitymui minimalus reikalavimas matyti vieną eilutę, nestada galima skaityti akimis vedant per puslapį iš viršaus į apačią. To-liau eina kelios eilutės, visa pastraipa ir maksimali apimtis – visas pus-lapis. Turint tokį išplėstą erdvinį matymą, puslapį perskaityti galimaper 3-5 sekundes. Nesunku apskaičiuoti, kad 500 psl. knyga perskai-toma per 1 valandą (suapvalinus arba su pertraukėlėmis). Skaitantįprastiniu skaitymu ir „dirbant“ bent po 4-5 valandas per dieną, reikiaiki savaitės. Daug žino nebūtinai tas, kuris daug skaito ir turi „labaigerą atmintį“. Kitokia yra visa sąmonės sandara, kitaip suvokiamasaplinkinis pasaulis, o taip pat ir ženklų sistemos. Panašiai kaip talen-tingi dailininkai turi meninį pasaulio suvokimą ir supratimą. Vien tikgera atmintis leidžia būti lyderiu vertinant iš minėtų 95 proc. perspek-tyvos, tačiau 5 proc. pasauliui priklauso tik mokantys skaityti erdviš-kai. Dažnai šitoks skirtumas lieka tik vidiniame pasaulyje. Kadangi


daugumai jis nepasiekiamas, tai gali net atrodyti, kad žmogus niekuoneišsiskiria – tokios pačios rankos, kojos, galva ir pan. Bet neretai taimatosi iš to, kaip žmogus bendrauja, nes mato didelius kiekius infor-macijos ir gali „daug pasakyti“, nes „viską žino“. Viso to pagrindas –išplėsta sąmonės būsena.

Pačiam pasitikrinti kokios apimties suvokimas – labai paprasta.Reikia paimti tekstą su normaliu šrifto dydžiu, sutelkti žvilgsnį į pa-straipos vidurį ir žiūrėti, koks plotas aplink pagrindinį suvokiamą žodį.Daugumai matosi vienas žodis. Gali būti du, trys ar keturi. Tai reiš-kia, kad erdviniam skaitymui suvokimo apimties nepakanka, nes sa-kiau, kad minimalus reikalavimas yra viena eilutė, o eilutėje yra 12 –15 žodžių. Vadinasi tiek būtina matyti, norint priklausyti aukštesniampasauliui. Kita vertus, net tokiu atveju galima suprasti ir matyti, kaiptokia sąmonė veikia ir koks tokio pranašumo principas. Pagrindinisįspūdis – daug informacijos, bet jos daug todėl, kad padidintas suvo-kimo plotas arba aprėptis. Su tuo susijusi sąmokslo teorija, kad didelėsąmonė yra natūrali žmogaus būsena, bet kadangi žmogus valdomas,kad būtų mažiau problemų, šis gebėjimas dirbtinai susiaurinamas ikiminimalaus lygio, neleidžiant pasiekti net eilutės apimties. Šis susiau-rinimas vadinamas psichotronine sąmonės lobotomija.

Kaip veikia sąmonė erdvinio skaitymo metu? Tekstas yra vienapo kitos išdėstytos eilutės, kur kiekvienai jų priklauso vienas sakinys(iki taško). Erdvinis matymas reiškia, kad visos 11 pastraipos eilučiųmatomos vienu metu. Tai reiškia, kad galima skaityti lygiagrečiai 11sakinių iš karto. Protui didelį plotą patogiausia skaityti konstrukci-niu suvokimu arba kitaip – grupuojant vienarūšes sakinių dalis. Taiyra, pirmiausiai sujungiami visi subjektai (dažnai sakinių pradžios).„Sujungiami“ reiškia, vizualiai ir semantiškai sukonstruojamas mode-lis, kuris perkeliamas į mąstymą ir paskui į atmintį. Tada sujungiamivyksmai ir veiksmai, kurie kylą iš sukonstruoto veikėjų modelio, at-spindint bendrą vaizdą. Galiausiai kiekviename sakinyje yra Subjektoatliekamų veiksmų objektai, patiriantys poveikį. Ši dalis irgi sugru-


puojama ir gaunam didelio teksto gabalo vizualizuota struktūra. Ši-taip einant nuo vienos pastraipos prie kitos, sukuriamas viso puslapioapibendrintas modelis, kuris atspinti teksto informaciją arba turinį.

Norint skaityti erdviniu skaitymu, sąmonėje reikia mokėti išlaiky-ti iki 20 žodžių reikšmių, susietų su ženkliniu turiniu ir vaizduotėjeesančiu pasaulio modeliu. Šis procesas vyksta naudojant semantinę irvizualinę vaizduotę, kuri mato ir susieja didelius informacijos kiekiuserdviniu būdu. Pagrindinis klausimas iš kur atsiranda išplėsta suvoki-mas. Vienas iš atsakymų – jis užblokuotas, kad žemesnės klasės žmonėsnegalėtų konkuruoti. Bet oficiali versija – tai priklauso nuo tinklainėssandaros: atseit, tinklainės centre, tankiau išsidėstę akies receptoriai, opakraščiuose, jie retesni, todėl aiškinama, kad centre vaizdas ryškesnis,o periferijoje – susilieja. Tačiau galiu užtikrintai pasakyti, kad tai –melas. Aš esu „sąmokslo teorijos“ šalininkas. Yra dar vienas dalykas.Jeigu propaganda bent iš dalies teisi, tai galima ieškoti technologiniųsuvokimo išplėtimo būdų, pavyzdžiui, ant akių uždedant lęšiukus, kurieperfokusuoja vaizdą į tinklainę, kad periferijoje būtų didesnis signalointensyvumas.

Šitaip pasiekiama, kad informacijos įsisavinimas pasiektų aukštesnįgebėjimų lygį.

Norint skaityti erdviniu skaitymu (tam turint reikalingus gebėji-mus), reikia sutelkti dėmesį į visą pastraipą, sufokusuojant jį į visąplotą. Turi matytis tekstas kaip visuma ir kiekvienas žodis atskirai.Tada išskiriama 11 subjektų arba veiksmo atlikėjų; jiems priskiriamiveiksmai, kurie visi įvedami į modelį, vienu metu ir bendrai, ir kiekvie-nas atskirai. Sugrupuojami visi objektai su išplėstiniais aprašymais irpagrindinių, branduolinių veiksmų aplinkybės erdvėje ir laike. Šitaip,„pažiūrėjus“ į pastraipą 2 sekundes, suformuojamas visas jos modelis,įsisavinant tekste užkoduotą informaciją. Tai turi matytis kaip atski-ras pasaulis, kuris į sąmonę perkeliamas iš ženklų suvokimo sensoriumesugebėjimo.

Skaitymo esmė – informacijos perkėlimas iš sensoriumo į kognity-


30.1 pav.: Erdvinis skaitymas


viumą (iš sensorinės žievės, projekcijomis į kognityvinę žievę). Jeiguinformacija neperkeliama, reiškia, kad mokymosi kanalas užblokuotas.Tai galima pasitikrinti tokiu būdu: tam tikrą laiką žiūrėti į sakinį arbakelis sakinius; atitraukti dėmesį nuo teksto ir patikrinti, koks sakiniosuvokimas lieka atmintyje ir apskritai kognityviume. Kuo vaizdas ryš-kesnis, kuo daugiau aprėpiama elementų, tuo laisvesnės projekcijos irtuo daugiau šansų informaciją valdyti perkeliant iš rodomosios į kau-piamąją sąmonę. Šis gebėjimas priklauso nuo projekcijų į kognityvinęžievę pralaidumo. Visa gabumo „esmė“ yra anatomijos matymas irmąstymas. Kalba taip pat turi savo semantinę anatomiją, kurią gali-ma išmokti. Tekstas geriau suprantamas tada, kai sąmonė ne slystafenomenologiniu paviršiumi, bet įlenda į teksto vidų. Šis įlindimasvyksta žmogaus prote. Be šio sugebėjimo neįmanomas joks rimtasteksto supratimas. Tai gali atrodyti nepriimtina priemone, panašiaikaip bendraujant su žmonėmis matyti ne patį žmogų, bet jo anatomi-ją. Bet tokia yra išsilavinimo ir specialisto darbo esmė. Visi savo sritiesspecialistai yra „anatomai“, tai reiškia – visa vidurinė klasė; nors galisiekti šį principą užmaskuoti.

Apibendrinkime. Norint skaityti erdviniu mąstymu, žodžius reikiajungti ne tiek eilute, t. y., horizontaliai, bet pirmiausia vertikaliai.Tai daroma skaitant iš viršaus į apačią. Jeigu sakiniai surikiuojamiį sąrašą po vieną kiekvienoje eilutėje, skaityti geriausiai nuo kairiojokrašto. Jeigu eilutės nesurikiuotos sakiniais, tai jo pabaiga gali būtibet kurioje eilutės vietoje – pradžioje, viduryje arba gale. Tada ge-riausiai skaityti per vidurį, žvilgsnį vedant iš viršaus į apačią. Vedantžvilgsnį vertikaliai, tuo pačiu metu grupuojamos visos sakinio dalys irvienu metu skaitomi visi 11 sakinių (jų tiek pastraipoje). Grupavimasir jungimas reiškia, kad vaizduotėje kuriamas vizualinis modelis, kurisžodžius paverčia vaizdais arba semantinėmis struktūromis, kurios de-damos į atmintį. Informacija atgaminama tokiu pačiu principu ir jągalima panaudoti įtaigiam kalbėjimui.

Šitaip, 500 psl. knygą perskaitant per 1 valandą, per dieną galima


perskaityti 5 – 7 knygas. Tie, kas nori suprasti kas yra genijus, tegulpabando įsivaizduoti pagal savo vidinę sąmonę ką tai reiškia ir ar pa-vyktų šį skaičių pakartoti. Aišku, tekstų vivisekcija – neprivaloma, bettokių žmonių ieškoma ir jie gyvena 5 proc. žmonių pasaulyje. Dažnaibūna, kad akys neleidžia aprėpti tokio ploto, bet yra galimybė išplėstisavo vidinę sąmonę ir joje atlikti manipuliacijas su tekstais. Tiems,kas domisi saviugda, tai kelias, kuriuo einant būtų galima išplėsti savogebėjimus. Tiems, kas to nesiekia, užtenka žinojimo kas yra erdvinisskaitymas ir kaip veikia žmonių, kurie taip skaito sąmonė. Tai gali pa-sitarnauti analizėje, nes atmeta įsivaizdavimą, kad visi žmonės realybęsuvokia vienodai. Tai tikrai nėra tiesa.


31 | Erdvinis skaičiavimas

Pakilus į aukštesnį dvasinį lygį, atidarius „trečią akį“, gaunami įvai-rūs gebėjimai, kuriuos galima pritaikyti praktiškai. Pirmiausiai, aišku,žmogus turi siekti dvasinio ir moralinio tobulėjimo. Tačiau prie togalima pridurti ir intelektualinius gebėjimus. Vienas jų buvo erdvi-nis skaitymas, kuris leidžia savo suvokimo pločiu aprėpti visą eilutęžodžių ir knygos puslapius skaityti iš viršaus į apačią, eilutę po eilu-tės, pastraipą po pastraipos ir pan. Toks skaitymas naudingas tuo,kad labai pagreitina informacijos įsisavinimą, o tai labai naudinga tiekdarbe, tiek versle. Įgudus, pasiekus aukštesnį sąmonės (ne sąmoningu-mo) lygmenį, galima perskaityti po kelias knygas per dieną, išsaugantvisą joje esančią informaciją. Kuo ši sistema efektyvesnė, tuo žmogausgyvenimas ir karjera – sėkmingesnė, jeigu tik domina toks gyvenimokelias.

Tačiau tai ne viskas. Be erdvinio skaitymo yra ir erdvinis skaičiavi-mas, kuris yra kai kurių fenomenalių skaičiuotojų paslaptis. Trumpaiformuluojant esmę, tokio skaičiavimo paslaptis yra gebėjimas vaizduo-ti skaičius kaip erdvines struktūras. Kas tai sugeba gerai daryti – yragabus skaičiuotojas, o bendrai tariant – matematikas, nes šis gebėjimasgali aprėpti ir kitas matematikos formas, ne tik paprastą skaičiavimą.Esu rašęs, kad matematikos pagrindas prote yra psichinės būsenos, ku-rias protas tam tikrais veiksmais paverčia loginėmis būsenomis. Erd-viniam skaičiavimui įsisavinti, reikia išmokti psichines būsenas, tokiaskaip išplėsta sąmonė (iki kokio 1,5 – 2 m), susieti su reikalingomis

191

SKYRIUS 31. ERDVINIS SKAIČIAVIMAS 192

31.1 pav.: Skaičiavimas

struktūromis, kurios treniruotėmis lavinant, turi būti perkeltos į pasą-monę. Tada šios struktūros susiejamos su ideografiniai ženklais, kurielabai patogūs atvaizdavimui balsu arba raštu.

Šį sugebėjimą įsisavinti nėra lengva ir tai nėra pasiekiama kiekvie-nam vienodu laipsniu, tačiau treniruotėmis įmanoma žymiai pakeltisavo lygį. Jeigu erdvinio skaičiavimo sistemos nemokė nei mokykloje,nei agentūroje, pirmiausiai reikia išmokti atvaizduoti skaičius; tada rei-kia išmokti su šiais erdviniais atvaizdais atlikti įvairias manipuliacijas.Su ideografiniais skaičių ženklais problema ta, kad jie kaip figūrėlės –neinformatyvūs, tad juos būtina sukabinti su papildomomis struktū-romis, siekiant plėsti matematinius įgūdžius. Išplėstos sąmonės vienaiš savybių yra erdvinis mąstymas, kuris leidžia aprėpti daug daugiau


31.2 pav.: Skaičiaus modelis

žodžių arba skaičių nei įprastai. Tai irgi labai svarbu – tiek gyvenimeapskritai, tiek įvairiuose darbuose.

Dabar pamėginsiu aprašyti sistemos esmę:

a) Pirma treniruotė – išmokti skaičiuoti erdviškai nuo 0 iki 9. Tamsavo prote reikia sukurti tiesės vaizdinį ir iš eilės dalinti nuo vienosdalies iki devynių dalių. Tas dalis nebūtina išlaikyti vienoje lini-joje, galima įvairiai erdviškai grupuoti. Šitaip dalinimo ir jungimoveiksmą reikia mokėti atlikti su vertikalia, horizontalia ir įstrižatiese. Paskutinis štrichas yra šių vaizdinių asocijavimas su ideo-grafiniais ženklais (skaitmenimis).

b) Kita, sunkesnė treniruotė yra skaitmens padidinimas iki dviejų irtrijų vietų, t. y., nuo 1 iki 100 -tų, ir nuo 1 iki 1000 -čių. Pirmamatvejui reikia dviejų tiesių, o antram trijų. Skaičiai turi būti tokio-


se ribose: (11, 99) ir (111, 999). Akivaizdu, kad kiekvieną iš trijųvietų, galima dalinti nuo 1 iki 9 dalių, tačiau vienu metu reikiaaprėpti tris tieses. Šitaip treniruojantis aprėpiamų vietų skaičiustęsiamas tiek, kiek aprėpti leidžia sąmonė – iki trilijonų, kvadrili-jonų ar pan. Kartais gali užtekti ir skaičiaus, turinčio iki 7 vietų,t. y., milijono.

c) Daug sudėtingesnė treniruotė yra manipuliacijų su struktūromisatlikimas. Šios manipuliacijos yra ne kas kita kaip aritmetiniaiveiksmai – sudėtis (+), atimtis (-), daugyba (*), dalyba (/), laips-nis, šaknis ir t. t. Tačiau kad tai būtų įmanoma, pirmiausiai reikiaišmokti skaičiuoti pagal erdvinio skaičiavimo metodą, tada išmoktivienu metu aprėpti kuo daugiau skaičių struktūrų. Įprastiniu at-veju būtina iki 10, nes naudojama ta pati dešimtainė skaičiavimosistema.Pavyzdžiui, skaičius dauginant, galima naudoti vertikalias ir ho-

rizontalias tieses, kurias galima dalinti nuo 1 iki 9, jeigu šis skaičiusviršijamas, dalis perkeliama į kitą vietą, t. y., skaičius išplečiamas. Taipanašu į įprastą daugybą raštu, skirtumas tas, kad erdvinis skaičiavi-mas leidžia skaičiuoti mintinai ir labai išplečiamas skaičiaus vaizdinys,atkabinant jį nuo primityvaus ir neinformatyvaus ideografinio ženklo,koks naudojamas tekstuose.

Tokia yra fenomenalaus skaičiavimo paslaptis, kurios pagrindas –išplėsta sąmonė. Norint tokią būseną, pasiektą po intensyvių treni-ruočių, pritaikyti praktiškai, galima mokytis įvairių kalbų, taip pat irmatematikos. Šios metodikos etapai tokie: 1) išlaisvinama psichinėbūsena, 2) ši būsena apdorojama, suformuojant loginę būseną, arbastruktūrą. Taip mokyti ne tik galima, bet net ir reikia nuo vaikystės.Tačiau tai tenka daryti savarankiškai, nes mokykloje to nemoko, ne-bent specialiose klasėse ir individualiai. Mokykla tik ieško vaikų, superspektyvia psichine būsena, kad galėtų priimti juos į savo sistemą irišnaudoti.


31.3 pav.: Daugyba

Yra dar vienas svarbus klausimas: ką daryti, jeigu nesiseka netišmokti skaičiuoti su dviem, trimis tiesėmis? Priežastis yra viena –psichotroninis slopinimas, su kuriuo valstybė vykdo žemesnių sociali-nių sluoksnių „nukenksminimą“. Net tokiu atveju reikia nepasiduoti irnekreipti į tai dėmesio. Valia ir užsispyrimas gali padaryti stebuklus.Bet tam pirmiausiai reikia siekti aukštesnio sąmoningumo lygmens irieškoti sau veiksmingų būdų išplėsti sąmonę. Reikia neužmiršti, kadmatematika – kalba. Tad mokymosi procesas lėtas. Norint išmoktianglų ar vokiečių kalbų – mažiausiai reikia metų laiko. Nereikia įsivaiz-duoti, kad matematikos kalbos pagrindus įmanoma išmokti greičiau,nebent esi genijus. Gali tekti pasitreniruoti net kelis metus, susikūrussistemą ir ilgalaikio mokymosi strategiją. Atkaklumas ir darbas duodavaisių bet kokiu atveju, nebent valstybė vykdytų specialų persekioji-mą. Šiaip tai – nelogiška, nes kuo žmonės protingesni, tuo jai daugiaunaudos. Todėl savo pamatų griovimas gali būti nesuprantamas.


Ir paskutinis dalykas, kurį noriu pasakyti. Kiekvieno žmogaus są-monė – unikali. Todėl kiekvienas žmogus, prieš akį matydamas savospecifinius gebėjimus, gali šią sistemą modifikuoti, arba jeigu gebėji-mai labai išreikšti – susikurti iš viso naują, savo sistemą. Aprašytasmetodas sukurtas pagal mano sąmonės tipą, kurią galima išplėsti į di-delius plotus užimančius vaizdinius.


psichotronika (2015 - 2016) 2 tomaspsytechnologijos.lt/files1/upload/prezentacijos/darius... ·...

Documents