„mano pasaulis“ 2012-06-08

of 20/20
VIEŠUMOJE – STRĖLĖS, KABINETUOSE – BENDRAS DARBAS KAIMYNŲ RINKA – VILIOJANTI, BET NEPROGNOZUOJAMA RUSIJOS BRANDUOLINĖS GINKLUOTĖS TAIKIKLYJE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ MŪŠIS – PAMIRŠTA ALGIRDO PERGALĖ mano pasaulis LIETUVOS GINKLAS – ATVIRUMAS Dori, atviri, paremti abipuse gerove – tokių Lietuvos santykių su kaimynais nori užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Ginklu diplomatijoje tampa atvirumas, o ne slapti susitarimai ir saldainiai autoritarams. 2, 4 psl. Plačiau: 8–9 psl. 10–11 psl. 12–13 psl. 16 psl. Nr. 1/2012 m. birželis. Specialus „15min“ priedas. Parengta bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija. „Scanpix“ nuotr.

Post on 11-Feb-2016

238 views

Category:

Documents

0 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Specialus savaitraščio „15min“ priedas

TRANSCRIPT

  • VIEUMOJE STRLS, KABINETUOSE BENDRAS DARBAS

    KAIMYN RINKA VILIOJANTI, BET NEPROGNOZUOJAMA

    RUSIJOS BRANDUOLINS GINKLUOTS TAIKIKLYJE

    MLYNJ VANDEN MIS PAMIRTA ALGIRDO PERGAL

    mano pasaulis

    LIETUVOS GINKLAS ATVIRUMASDori, atviri, paremti abipuse gerove toki Lietuvos santyki su kaimynais nori usienio reikal ministras Audronius Aubalis. Ginklu diplomatijoje tampa atvirumas, o ne slapti susitarimai ir saldainiai autoritarams.

    2, 4 psl.Plaiau:

    89 psl. 1011 psl. 1213 psl. 16 psl.

    Nr. 1/2012 m. birelis.Specialus 15min priedas.

    Parengta bendradarbiaujant su Usienio reikal ministerija.

    Scanpix nuotr.

  • 15min 2012 m. birelio 8 d.2 | Mano pasaulis

    Dori, atviri, paremti abipuse gerove toki Lietuvos santyki su kaimynais nori usienio reikal ministras Audronius Aubalis. Ginklu diplomatijoje tampa atvirumas, o ne slapti susitarimai ir saldainiai autoritarams.

    Egl [email protected]

    Ministr stebina, kad dalis verslinink, r-pindamiesi savo investicijomis Rytuose, ra-gina Lietuv nusisukti nuo mogaus teisi ir europietiko solidarumo, nors visi mie-lai naudojasi milinika Europos Sjun-gos (ES) parama ir i Vakar tikisi saugu-mo garantij.

    Ministro pareigas einate jau beveik pus-trei met. Kuriuos savo darbus iskirtu-mte kaip svarbiausius?

    Pagrindins pastarj met diploma-tins pergals tai NATO gynybos planai Lietuvai, neribotam laikui pratsta Baltijos ali oro erdvs apsauga, be to, suartda-mi su iaurs alimis, pritrauk investici-jas ir atvr naujas rinkas eksportui, pad-jome greiiau atsigauti alies ekonomikai. Ypa svarbu, kad isikovojome JAV ir ES param Lietuvos energetikos sektoriaus ilaisvinimo projektams bei tranzito ko-ridori pltrai.

    Atskirai pabriau ES Vadov Tarybos sipareigojim, kad iki 2015 m. negali lik-ti izoliuot energetini sal. Sprendiant iuos klausimus sklandiai dirbame su Energetikos ministerija: jie daro praktinius darbus, mes politinius. Pristatome pro-jektus partneriams ir tarptautinei bendruo-menei. Siekiame adekvaios tarptautins reakcijos du ekonomin logik ir branduo-lins saugos standartus paeidiani nau-jadar projektus Karaliauiuje ir Gudijoje.

    Be saugumo ir ekonomins diplomatijos, diaugiuosi skmingu praeit met pir-mininkavimu Europos saugumo ir bend-radarbiavimo organizacijai (ESBO). Tai buvo unikalus tarptautins veiklos ir tar-pininkavimo periodas. Linkiau tokios pat patirties ir mano kd ateity ssian-tiems kolegoms: jos prireiks ne tik Lietuvos pirmininkavimui ES, kam iandien rimtai ruoiams, bet ir ateities ikiams, pavyz-diui, gavus viet Jungtini Taut Saugu-mo Taryboje 20142015 m., ko dabar vlgi nuosekliai siekiame.

    Didiuojuosi tyliai sau, kad pavyko iju-dinti ministerijos personalo reform. Da-bar diplomat vertinimas tapo kasmetinis, tiesiogiai susietas su darbo rezultatais. Be to, vertinami visi, skaitant ir virininkus, ir viceministrus.

    Dar priduriau, kad pastaraisiais metais iekome konsensuso ir atidiau koordinuo-jame istorins atminties politik. Atsakin-gas ir garbingas poiris savo istorij ne-atsiejama valstybs gyvybs ir vaizdio dalis. Tiesos falsifi kavimo ir propagandos grsms dabartinei Lietuvai yra ne maiau aktualios nei nepriklausomybs atgavimo metais. Kad nuo j atsilaikytume, privalo-me atminti, i kur mes kil, kas mes esa-me, ir nebijoti apie tai kalbti kaimynams ir pasauliui.

    Istorija gali bti ir jga, ir silpnyb. Pa-siirkime, kuris dokumentas Seime daniausiai keiiamas atmintin dien sraas. Tai yra pavojingas simptomas, rodantis, kad esame krykelje, ne visai suvokiame savo praeit. Taiau jei patys neaminsime garbingos savo praeities, galime bti tikri, kad j nugvelbs kiti, ir nebtinai valstybiniams tikslams. Mano kuklus darbas ioje vietoje yra siekti bend-ro, garbingo poirio Lietuvos istorij,

    statym projektais, knygomis, renginiais ir susitikimais j tvirtinant ES ir kit part-neri akyse.

    Ko i usibrt tiksl nespjote ir dar tikits nuveikti? Vieumoje girdime prieta-ring svarstym, ar Lietuva sugeba vykdyti geros kaimynysts politik: ar nemanote, kad tai turt krypti diplomat dmesys?

    klausim atsakysiu klausimu: o kaip matuojamas kaimynysts gerumas? Pagal tuius odius ir rpesi nutyljim? O gal pagal ryt atvirai kalbti ir sprsti bendrus reikalus, siekiant abipuss pagar-bos ir abipuss gerovs?

    Ms santykiai su kaimynais yra labai intensyvs, darbingi, kupini ne tik laim-jim, bet ir reikal, kuriuos turime sprs-ti. Pavelgus kaimynysts santykius tarp kit pasaulio ali, tampa akivaizdu, kad tai normali praktika.

    Lietuvos ekonominiai, turizmo, investi-cij rodikliai su kaimynais yra geriausi per vis atgautos nepriklausomybs laikotarp. Kartu su Latvija, Lenkija ir vedija kryp-tingai kalbams daugiaalse derybose bei gyvendindami strateginius energetikos ir tranzito projektus. Kiek daugiau neisprs-t klausim turime su Rusija ir Baltarusija. Bet jei pavelgtume t klausim turin, tai, ko mes siekiame santykiuose su io-mis alimis, pamatysime, kad kaltinimai dl negeros kaimynysts politikos yra apgaulingi.

    Apskritai priduriau, kad vadinamo-ji geros kaimynysts koncepcija istori-kai labiau susijusi su didij valstybi

    dominavimo politikos suvelninimu, spaudimo maesniems kaimynams at-sisakymu. ia prasme Lietuvai nereikia dirbtinio santyki gerinimo politikos vis pirma reikia siekti ilaikyti kaimy-nikuose santykiuose padorum. Lietuva neturi lktuvnei, milijonins armijos, branduolinio ginklo. Ir mes nenorime nie-ko pergudrauti, aisdami dvigubus aidi-mus. Ms politika turi bti dora, paremta etiniais principais.

    Jei kalbame su kaimynais, tai darome atvirai ir aikiai. Bet koks bandymas ap-gauti, sudaryti slapt sandr iame infor-macijos amiuje yra pasmerktas neskmei. Kad ir kaip bt paradoksalu, kuo toliau, tuo labiau sitikinu, kad diplomatijoje b-tent atvirumas tampa ginklu.

    Ar tokia nuostata veikia bendraujant su ms kaimyne Baltarusija?

    2008 m. Europa pradjo silyti jai sal-dainlius. Matome, kuo viskas baigsi. Rei-kia kalbtis atvirai, nedviprasmikai. Jo-kios vadinamosios pakios autoritarams neveikia.

    Kaip tarptautins aplinkos pokyiai, pavyzdiui, rinkimai Rusijoje, dalinis JAV atsitraukimas i Europos, keiia Lietuvos strategij ir galimybes?

    Europa ilieka svarbi JAV partner. Bet Amerika supranta, kad vien su Europa ia-me pasaulyje negali utikrinti stabilumo ir saugumo.

    A.Aubalis: Jei norime bti laisvi, turime pakentti ir iki galo ubaigti tai, kas pradta.

    L.Balandio nuotr.

    Audronius Aubalis: Valstyb yra daugiau nei prekybiniai santykiai

    Lietuvos ekonominiai, turizmo, investicij rodikliai su kaimynais yra geriausi per vis atgautos nepriklausomybs laikotarp.

    Nukelta 4 psl. >>>

  • 15min 2012 m. birelio 8 d.4 | Mano pasaulis

    tai kodl einama Azij, Australij, Jungtinius Arab Emyratus, Persijos lan-kos alis. Bet tai nereikia pamatini JAV sipareigojim Lietuvai atmetimo. Palan-ks sprendimai NATO virni susitikime ir nuolatiniai aukiausi JAV pareign vizitai Lietuv rodo k kita. Tad ms strategijai reikia ne kratutini pakeitim, o tstinumo. Reikia toliau prisidti kuriant viening iaurs ir Baltijos regiono valsty-bi ir transatlantini partneri saugumo bendruomen. tvirtin jos nedalomo sau-gumo samprat, bsime atsparesni skers-vjams i Ryt.

    O pagrindinis Europos ikis yra atsa-kinga fi skalin politika. tai kodl visi su-nerimo po Pranczijos prezidento rinki-m rezultat, igird Francois Hollandeo svarstymus pasukti sprendimus kita kryp-timi. Mano poiriu, negali bti kilimo be atsakingos, taupios fi skalins politikos, ir ia a visikai pritariu Vokietijos pozicijai.

    Jei kas ino, kaip kitais bdais skatinti augim, mes ne prie, bet kol kas j nema-tau. Paioje ES pinigai ne visada leidiami apdairiai ir pamatuotai. Yra nepanaudot ir neefektyviai naudojam fond, kuri l-as reikt skirti augimui. Dabar visi kalba apie imanij gynyb. Bet turi bti ir ima-nus pinig leidimas. Kai kuriose valstybse buvo panaudojama parama infrastruktrai tiesiant greitkel, o u kilometro antr. Ar tai yra imanioji sanglaudos politika? Ai-ku, kad ne. Bet jei mes su lenkais tiesiame Litpollink, kuris sujungs mus su Europos tinklais ir leis apsirpinti energija u ma-esn kain, tai yra imanus sanglaudos pinig panaudojimas.

    Rusijoje, manau, artimiausiu metu nie-kas nepasikeis, nes, nepaisant aktyvjan-io visuomens balso, lyderis iliko visada tas pats. Manau, kad kartu su visa Europa turime dmiai sekti, kas vyksta su vadina-mja Eurazijos idja. Rusija kuria pinig, prekybos, muit ir galios sjung, ir, skir-tingai nuo ES, tikisi suriti kaimynyst ne taikos, vertybi, o iimtinai ekonominiais ryiais. Tai gali tapti ibandymu ES.

    Derybos su Rusija dl naujos Partnerys-ts ir bendradarbiavimo sutarties iki iol nelabai juda priek, nes rytinis ms part-neris nori uogeli pasirankioti, o energeti-kos, prekybos skyriuose vengia atsakomy-bs ir permain. Negali bti joki uogeli rankiojimo ir dvigub standart reikia bendro sutarimo.

    Kakas man pasak: js, lietuviai, esate prie beviz reim Rusijai. Sakau: kokia nesmon, pirmkart girdiu, mes u tai, kad bevizis reimas bt suteikiamas visoms ES kaimynms, laikantis t pai taisykli. Pirmiausiai yra techniniai, sau-gumo reikalavimai pradkime kad ir nuo biometrini pas.

    Liko vos daugiau nei metai iki Lietuvos pirmininkavimo ES. Koki prioritet laiky-sis ms alis?

    Nemaa j dalis vardyta Seimo priim-toje rezoliucijoje jei apiosime du tris, bus labai gerai. Vis pirma tai yra Baltijos jros strategija, kuri pas mus vieojoje erdvje galbt nelabai sismoninta. Jos gyven-dinimas sustiprins Baltijos regiono ali

    bendradarbiavim labai praktiniais eko-nomikos, transporto, aplinkosaugos, lai-vybos klausimais.

    Iskirtinis dmuo kaimynysts politiko-je planuojamas ES virni susitikimas su Ryt partnerysts programoje dalyvau-jani valstybi (Armnija, Azerbaidanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) vadovais. Reikia, kad j ne tik suvaiuo-t visi lyderiai, bet kad bendromis jgo-mis pasiektume ir reali susitarim. Kad nebt kaip prajusiame susitikime, kai dokumentus nustelb poiri skirtumai tiek Ryt kaimyni eetuke, tiek i ES pu-ss. ita Ryt Europos erdv ir siekis, kad ji tapt tvirtu demokratijos diru, Lietuvai yra gyvybinis prioritetas. Negalime bti pu-siau saugs i vienos puss: vakar, piet ir iaurs, turime bti saugs ir i ryt. Tik demokratija gali tai atneti.

    vardijame ir sien saugumo klausim. Efektyviai saugome vien ilgiausi ES ryti-ni sien. Turime kalbti ne vien apie save: su ES sien apsauga yra dideli problem. Laim, mes susitvarkome, bet imkime Grai-kij, Turkij, kitas alis sien apsauga, muitins, nelegali imigrant srautai yra ikis visai Europai.

    O kalbant bendrai, pirmininkavimo ES prioritetas bus veiksmingas, Lietuvos inte-resus atitinkantis Europos valstybi bend-radarbiavimas tiek energetikoje ir preky-boje, tiek kultros ir istorins atminties baruose.

    Ms santykiai su Baltarusija atskleid sudting vertybi ir materialins naudos santyk usienio politikoje. Ar Lietuvai pa-vyko tai suderinti?

    Tai yra supratimo ir poirio klausi-mas. Jei pradsime visk matuoti pinigais, ir pati Lietuva gali bti greitai nupirkta.

    Valstyb yra kai kas daugiau nei prekybi-niai santykiai. Valstyb yra mons, o be vertybi jie tapt tik mediaga politinms manipuliacijoms.

    mogus yra gims tikti, mylti, skir-ti gr ir blog. tai kodl santykiuose su kaimynais mes pirmiausiai akcentuojame vertybes. Vienas kitas litas ar JAV doleris, jei mylime savo valstyb ir norime j i-saugoti, negali pakeisti ms poirio pa-matinius dalykus. Europietikas vertybes ir solidarum turime atminti ne tik tada, kai sisaviname milinikus ES pinigus ar praome palaikymo Lietuvos siekiams, bet ir tada, kai reikia rimto Europos poirio ir pajautos moni reikmms ir lkesiams Lietuvos kaimynystje.

    Kai ES prim sankcijas Iranui, k reikjo daryti Graikijai, Italijai, kuri energetikoje apie 25 proc. sudaro nafta i Irano? Davme pusmet. Joms tai kainavo, bet nelengvoje situacijoje rado naujus tiekjus, o ES pri-m sankcijas.

    ES laikosi dviej paralelini keli politi-kos Minsko atvilgiu spaudimo nedemokra-tiniam reimui ir aktyvaus bendradarbiavi-mo su pilietine visuomene. Mes stengiams stiprinti pastarj. Kas pasiekta ioje srityje?

    Sekasi nelengvai. is reimas guds manipuliuoti visuomens nuomone. Net imoko elgtis su opoziciniais demokratais, skaldyti juos, suprieinti. Tai yra ilgalaikis Baltarusijos ir viso Vakar pasaulio rpes-tis matyt, greit permain negals bti.

    Bet turime bti nuosekls ir atminti, kad remdami ir paddami atsitiesti baltaru-si demokratiniams judjimams, pad-sime ilgainiui atsitiesti ir valstybei. Imki-me Birmos pavyzd daugiau nei 20 met demokratinis pasaulis taik sankcijas, jau nekalbant, kiek met nam arete buvo opozicijos lyder Aung San Suu Kyi. Vis tiek atjo laikas jie neilaik visuotinio boikoto, spaudimo ir pradjo daryti rimtas nuolaidas. Kiek tos nuolaidos tsis, kitas klausimas, taiau turime drsinti.

    Susikalbti nepavyksta ir su Ukraina? Man strigo, k pasak ms preziden-

    tei Julija Tymoenko pristat reali si-tuacij, bet papra nestabdyti Ukrainos

    eurointegracijos proceso. Faktai, kad prie prezidento Viktoro Janukovyiaus sibg-jo derybos dl Asociacijos sutarties ir kad pati opozicijos lyder kalba apie tai, nutei-kia optimistikai. Dauguma politinio elito sutaria, kad Ukraina turi bti Europoje. Tai yra didiul paskata kalbantis su Ukraina ir tsiant reikaling sprendim paiekas.

    Kolegoms sakau: yra Asociacijos sutartis, visapusikas susitarimas dl laisvos pre-kybos. Juo suinteresuotas verslas, dideli ir mai aidjai. Ar jie suinteresuoti bevi-ziu reimu? Jie ir taip turi visk. Bevizio reimo reikia tautai. Kodl turime bausti taut? Silau: parafuojame ir pasiraome Asociacijos sutart, i kurios naudos turs ir ukrainiei, ir Europos verslas, o tuo pa-iu metu siuniame ini viz klausim pamirkite, kol nebus rimt demokratini reform, kovos su korupcija. Pasiirki-me, kokie bus artimiausi rinkimai, tada pa-judsime, jei viskas bus tvarkoje. 40 mln. moni laisvas judjimas labai svarbu. K darys tauta prie rinkimus? Reikalaus i vadov, kad rinkimai bt siningi, laisvi, demokratiki. Taip partnerikai, kolegikai galtume kalbtis su Ukraina.

    Kiek takos Lietuvos vieoji nuomon gali turti ms usienio politikai?

    Tai yra vienas sudtingiausi klausim. Labai lengva pasakyti, kad mes, politikai, siklausome ir taip darome. Nebtinai. Yra toki nuomoni: baikime su ta okupacija ir gyvenkime draugikai, kodl su Gaz-prom nedraugaujame, papraykime, gal nuleis kain.

    Suprantu tok moni poir, bet, kaip politikas, su juo nesutinku ir, kol esu savo kdje, tam prieinuosi. Turime bti ener-getikai nepriklausomi. Tik tada galsime usitikrinti geras kainas. Kodl dabar mo-kame daugiausiai ES? Nes veriams i ito energetinio geto. Tai yra bausm mums ir visai Lietuvai u ankstesni Vyriausybi klaidas ir pasyvum. Jei norime bti lais-vi, turime pakentti ir iki galo ubaigti tai, kas pradta.

    Lygiai taip pat su Baltarusija. Lietuvoje yra sakani: baikite visas savo laisves ir demokratijas pakenksite pardavimams. Bet j galima paklausti: js naudojats lais-ve ir demokratija, jums patinka, kad vaikai gali patys rinktis savo ateit, kad galite juos ileisti keliauti usien studijuoti, rinkti inias ir laisvai bendrauti su visu pasauliu? Tuomet kodl apie kitus mones kalbate taip, tarsi j vaikai neverti to paties? Kai ku-riose auditorijose tenka eiti prie srov. Bet tai normalu. 22 metai yra daug ir kartu labai maai. Ilgamet sovietin priespauda tau-tos smonje, deja, paliko gili spaud netikjim, abejingum ar net prisitaik-likum. Kad pajgtume visa tai perengti ir veikti, visuomenei, skaitant ir daugel politik, reikia laiko.

    Bet tai jokiu bdu neatleidia diploma-t nuo pareigos pristatyti pilieiams savo veikl. Kiekvienam mogui reikia sudaryti slygas suprasti, kokia yra usienio politi-kos sprendim logika, ko jais siekiama, ko-dl tai reikalinga jam ir visai Lietuvai. iam tikslui pernai parengme isami metin darb ataskait. Viliuosi, kad ms diplo-mat dialog su visuomene sustiprins ir is leidinys.

    H.Clinton ir kit aukt JAV pareign vizitai rodo, kad Lietuva ilieka svarbi galingiausiai pasaulio valstybei.

    BFL nuotr.

    Kodl dabar mokame daugiausia ES? Nes veriams i ito energetinio geto.

    Atkelta i 2 psl. >>>

  • 2012 m. birelio 8 d. 15min Mano pasaulis | 5

    Migl [email protected]

    Lietuvai tapus engeno erdvs nare ir pleiantis pigi skrydi bendrovi silom krypi i Vilniaus ir Kauno sraui, kelions lietuviams tampa vis kasdienikesniu dalyku. Taiau danai pamirtama pasirpinti paiu svarbiausiu kelions saugumu.

    inoma, daugelyje Europos ali ir kitose valstybse yra sikrusios Lietuvos diplo-matins atstovybs ir konsulins staigos, kurios pasirengusios padti apvogtiems, su-laikytiems, blogai pasijutusiems ar kitoki bd papuolusiems pilieiams. Visgi dalis turist bna nusteb, kad atstovybje nie-kas nakt nebudi, kad atstovyb negali duoti pinig kelions bilietui, apmokti gydymo ligoninje sskaitos ar vietoje pamesto paso iduoti dokument, su kuriuo, uuot grus namo, bt galima tsti kelion.

    Galbt kai kuriems psichologikai yra lengviau piktintis diplomatais, kurie neva nepadjo isikapstyti i bd, negu pasi-domti, kokie yra reals ambasad fi nan-siniai ir mogikieji pajgumai, ar pagalvo-ti apie tai, kuo pasirpinti yra tavo paties pareiga, sako Usienio reikal ministe-rijos Piliei reikal ir konsulins pagalbos skyriaus vedja Laura Tupe.

    Pasak jos, ms valstyb nra tokia tur-tinga, kad galt kiekvienoje atstovybje ilaikyti po kelis konsulus ir organizuoti j budjim po darbo. Nepateisinama bt, jeigu ambasados dalyt mokesi mok-toj pinigus besikreipiantiems dl kelions biliet ar viebui.

    Taiau tai nereikia, kad neverta kreiptis atstovyb pagalbos. Ji tikrai pads gauti grimui Lietuv reikaling dokument, susisiekti su artimaisiais, pads susiorien-tuoti alyje. Jau nekalbu apie tragikas ne-laimes tuomet konsulas neretai tampa pagrindiniu ramsiu, tvirtina L.Tupe.

    Siekdama apsaugoti nuo nemalonum usienyje, Usienio reikal ministerija skel-bia paprastus, bet praktikus patarimus vykstantiems kitas alis.

    Pirmiausia reikia pasidomti alimi, kuri vykstama, taip pat ir tuo, ar ji nra traukta URM sudaryt valstybi, ku-rias vykstant rekomenduojama atkreipti dmes kelions saugum, sra, taip pat pasidomti situacija konkreiame re-gione, kur vykstama, pataria URM darbuotoja. i ir kita kelionms ruoian-tis aktuali informacija skelbiama konsu-lins informacijos interneto svetainje http://keliauk.urm.lt.

    I anksto vertt usirayti ne tik bendr-j konsulins informacijos numer (+370 5 236 2444), bet ir Lietuvos atstovybs alyje, kuri vykstate, ambasados ar konsulato telefono numer. Beje, piliei patogumui ie kontaktai, kirtus valstybs sien, da-nai yra automatikai atsiuniami ir trum-pja inute.

    Daniausia bda prarasti dokumentaiURM skaiiavimu, daniausiai lietuvius, ke-liaujanius usienyje, bdos itinka pame-tus ar kitaip praradus asmens dokumentus.

    Tokiu atveju, pasak L.Tupe, keliautojui dideli nesklandum nekyla. Esant sku-biam reikalui, grimo dokumentus konsu-liniai pareignai iduoda nedelsiant.

    Praradus dokumentus valstybje, kurioje nra Lietuvos atstovybs, dl laikino kelio-ns dokumento idavimo reikt kreiptis bet kurios Europos Sjungos alies nars atstovyb. Taip pat problem kyla, jei do-kumentus prarads asmuo nori keliauti toliau, nes asmens grimo paymjimas galioja tik grimui Lietuv.

    Atsitikus nelaimei, tapus ilgapiri auka, paiam tapus tariamuoju ar susirgus

    taip pat siloma nedelsiant kreiptis Lie-tuvos Respublikos atstovybes usienyje.

    Ambasada neisprs vis problem, ta-iau prireikus imsis priemoni, kad, pavyz-diui, tariamajam bt skirtas vertjas ir gynjas bei sitikins, ar sulaikyto Lietuvos pilieio laikymo slygos nra prastesns u slygas, kuriomis laikomi kit valstybi pilieiai, tarpininkaus, kad bt suteikta draudime numatyta medicinin pagalba, pads susisiekti arba susisieks su artimai-siais. Kartais, atsitikus nelaimei, mogui tiesiog reikia psichologikai padti susio-rientuoti, k toliau daryti, vardija URM Konsulinio departamento Piliei reikal ir konsulins pagalbos skyriaus vedja.

    Masina nansin paramaIskirtiniais atvejais konsuliniai pareignai gali suteikti ir fi nansin pagalb bei nupirk-ti bd patekusiems Lietuvos pilieiams bilietus namo. Taiau fi nansin pagalba teikiama tik skolon ir tik tuomet, kai to-kios paramos niekas kitas negali suteikti.

    Jei mogus neturi artimj, kurie ga-lt padti fi nansikai, nupirkti bilietus,

    pervesti pinig, atstovybs vadovas gali nusprsti suteikti materialin pagalb, pa-vyzdiui, nupirkti pilieiui lktuvo ar au-tobuso biliet kelionei Lietuv. Tai kaip paskola, kuri asmuo sipareigoja per tris mnesius grinti, teigia L.Tupe.

    Tiesa, pinigai nra imokami paiam nukentjusiajam. Konsulin staiga pati nuperka biliet ar sumoka u tam tikras btinas paslaugas.

    Neseniai vienam konsuliniam pareig-nui skambino mergina, kuri ivyko usie-nio al dirbti bare. Jai tas darbas nepati-ko, ji j met ir atvyko ambasad prayti pinig grimui Lietuv. Konsulo pareiga yra pasidomti, ar l grimui manoma gauti i kit altini, taiau mergina atsi-sak nurodyti artimj kontaktus. Paju-tusi, kad nieko nepe, mergina sak, kad mama paadjo jai pervesti dal pinig, taiau, kai ji dav mamos telefon, kon-sulas isiaikino, kad mama buvo sutikusi apmokti ne dal, o visas kelions ilaidas. Tiesiog mergina norjo vykti kit valsty-b, pasakojo L.Tupe.

    Gydymo ilaid, kurios kartais usienyje gali siekti ir imtus tkstani lit, amba-sados apmokti negali, nes tokios ilaidos ambasad biudete nra numatytos. To-kiais atvejais gelbsti kelions draudimas.

    Nuo 2011 m. skubi konsulin pagalba telefonu +370 (5) 2362444 ir elektroni-niu patu [email protected] yra teikiama vis par. iais kontaktais Lietuvos pilie-iai gali kreiptis bdami bet kurioje pa-saulio vietoje. Atsilieps darbuotojas su-teiks reikiam informacij arba nukreips, kur reikia.

    Jums kakas atsitiko usienyje?

    Pads konsulas

    2011 metais Lietuvos konsulins staigos idav beveik 10 tkst. asmens grimo paymjim. 2012 m. jau apie 2 tkstanius.

    2011 m. bta beveik 3 tkst. konsulins pagalbos teikimo atvej usienyje sulaikytiems ar bausm atliekantiems as-menims, 2012 m. j skaiiuojama netoli tkstanio.

    2011 m. konsuliniai pareignai suteik konsulin pagalb beveik tkstaniui usienyje nukentjusi Lietuvos piliei, 2012 m. toki atvej jau bta per tris imtus.

    Pagalbos prireikia danai

    Ivykstantiems ilgesnes keliones arba nors ir keliems mnesiams studijuoti usien, URM silo registruotis konsu-linje staigoje nelaukiant, kol prireiks konsul pagalbos.

    Uregistravusi pareikj konsulin s-taiga ino, kad toje valstybje gyvena toks pilietis, jam bus siuniama aktua-li informacija apie atstovybs organi-zuojamus renginius, jam bus sudaro-ma galimyb balsuoti usienyje. Taip pat usiregistravusius pilieius greiiau pasieks inia, jei lankomame regione vyks, pavyzdiui, gamtin nelaim. Pa-iam asmeniui patekus bd, apie tai bus informuoti jo artimieji.

    Konsulin registracij elektroniniu bdu galima atlikti www.epaslaugos.lt. Tam tereikia turti asmens tapatybs kor-tel su kvali kuotu serti katu arba bti vienu i Lietuvoje esani bank elekt-ronins bankininkysts naudotoju.

    Geriausia registruotis

    Informacija apie konsulin pagalb telefonu +370 (5) 2362444 ir elektroniniu patu [email protected] yra teikiama vis par.

    L.Tupe sako, kad konsulai visuomet pasiruo padti, bet mons turt ir patys rpintis savo kelioni saugumu.

    J.Kalinsko nuotr.

  • 15min 2012 m. birelio 8 d.6 | Mano pasaulis

    Prabangios rezidencijos, vakarliai su ampano taure rankoje, takingos paintys taip sivaizduojamas diplomat gyvenimas ir darbas. K i ties veikia diplomatai, pasakoja asmenyb i didiosios raids Halina Kobeckait.

    Dalia [email protected]

    Viena labiausiai patyrusi Lietuvos diplo-mat buvo Lietuvos ambasador Estijoje (19941997), Turkijoje (19972004), Azer-baidanui (20012004), Uzbekijai (20012004) ir Suomijoje (20072011).

    Daug moni sivaizduoja, kad amba-sadorius gauna ger alg, gyvena dideliame name, vaikto primimus. Koks i tikrj yra ambasadoriaus gyvenimas?

    Tai rodo, kad mons mato tik paradi-n ambasadoriaus gyvenimo ir jo funkci-j pus. Tokie diplomatinio darbo vaizdi-niai yra ikreipti, danai prasilenkiantys su tiesa. I tikrj viskas yra daug sud-tingiau. Primimai, kuriuose labai danai tenka dalyvauti, yra nelengvo darbo tsa, ne pasilinksminimas.

    Kalbant apie namus, kuriuose gyvena Lietuvos ambasadoriai, reikia pasakyti, kad jie labai skiriasi nuo kit valstybi. Kai ku-ri valstybi rezidencijos ir ambasados i ties atrodo nepaprastai graiai ir itaigin-gai. Pavyzdiui, Turkijoje buvau visose am-basadose ir rezidencijose (j yra per 100).

    Pavyzdiui, Ankaroje Vokietijos amba-sada turi toki teritorij, kad ten galima jodinti irgais. Didioji Britanija irgi turi didiul rezidencij su sodais, baseinais, parkais. Taip pat ir kitos alys. N vienas Lietuvos ambasadorius neturi tokios rezi-dencijos. Ivis neturi patalp, kurias bt galima vadinti rezidencija. Daniausiai tai yra butas.

    Kai nuvaiavau Talin, ambasada buvo sikrusi centrinje Talino aiktje penkta-me namo aukte. Ten buvo inuomotas 3 kambari butas, kuriame primiau ir pre-zident Vald Adamk. O eil konsulin skyri stovjo per visus penkis auktus. Rezidencijai buvo isinuomotas 2 kamba-ri butas su virtuve.

    Panaiai buvo ir Turkijoje sujungme du butus vieno namo aukte ir rengme

    ambasad, kur ji yra iki iol. Rezidenci-ja irgi buvo butas. Suomijoje ambasadai nuomojamas trij kambari butas miesto centre. O ambasadoriaus namai dviej kambari butas.

    Kai atvaiuoji al ir prisistatai, tas am-basadorius, pas kur ateini, tave aplanko atsakomojo vizito arba kvieia vakarie-ns savo rezidencij namus. Kad bt palaikomas ryys, turi rengti primim ir pas save. Bute t padaryti sunku. Juk turi bti salonas, kur sueinama prie pietus ar vakarien, valgomasis, drabuin. Nors man teko rizikuoti ir priimti kai kuriuos ambasadorius ir kukliame bute.

    O kiek moni dirba Lietuvos amba-sadose?

    Man pasisek visose ambasadose dir-bo labai maai moni. Buvo labai glaudus brelis. Su kolegomis i Talino laik iki iol bendraujame. Be mans, skaiiuojant techninius darbuotojus, ten buvo tik trys mons. Usienio valstybi atstovybse beveik kiekvienas diplomatas turi po du techninius pagalbininkus.

    Asistentas, padjjas, sekretor, diplo-matai beveik visose ambasadose yra y-miai daugiau darbuotoj, o mes keliese atliekame visas ias funkcijas. Prie man ivaiuojant i Suomijos, buvome trys. Net nebuvo diplomato ekonomikos, politikos reikalams. Kai dl l stygiaus atauk ga-bi diplomat, likome dvi a ir konsul. Dviese lakstme posdius dl vis rei-kal ir dirbome visus kitus darbus.

    Po kiek valand tekdavo dirbti? Nra darbo valand. Nuo ryto iki v-

    laus vakaro. Jeigu vyksta susitikimai, kas nors turi ten eiti. Pas mus irgi ateina vairi moni ambasadoriai, lankytojai. Yra lie-tuvi bendruomen, su kuria bendrauja-ma. Yra galyb dalyk, kuriuos turi sprs-ti su Usienio reikal ministerija (URM) ir kitomis staigomis. Svarbiausia, kad diplomatas pirm viet kelt ne save,

    o valstyb, kurios interesams atstovauja. Jis yra Usienio reikal ministerijos dar-buotojas. Vadinasi, neskelbia savo asme-nins pozicijos, o tik t, kuri URM sude-rino su kitomis Lietuvos institucijomis: prezidentu, Seimu, Vyriausybe, kitomis ministerijomis.

    Tuomet koki savybi reikia geram diplomatui?

    Reikia mylti savo darb labiau nei save, nes meil tik sau praudo.

    Jeigu nemoki dirbti komandoje (o jei myli tik save, tai nemoki), jeigu negerbi jos, be galo sunku ir paiam mogui, ir su juo. Jei-gu vaiuoji kuri nors al, negali bti nei-giamai prie j nusiteiks.

    Ambasadorius turi bti universalus mo-gus, jis turi inoti absoliuiai visk. Dom-tis ir gilintis sritis, kuri jis galbt anks-iau gyvenime neiman.

    Viena svarbiausi ambasadoriaus pa-reig reprezentuoti savo al usienyje. Pagal jo aprang, elges kitos alys spren-dia apie Lietuv. Kaip turi atrodyti ir elg-tis ambasadorius?

    Esu sitikinusi, ambasadorius, kad ir kur jis bt, kad ir k daryt ar eit parduotuv agurk, ar primim, neturi umirti, kad yra tos valstybs atstovas.

    Neinai, kas ir kur tave mato, kas tave stebi, kas su tavimi kalba, o tie, kurie kal-ba ir suino, i kokios valstybs esi, tave iri kaip jos atstov ir kartais vienintel.

    Jeigu pasirodysi arogantikas, netvar-kingas, su iklypusiais kalioais ar nelygin-tom kelnm, kaip tai atrodys? Atstovauti valstybei ir j reprezentuoti neatskiria-mos svokos.

    Sudtinga ilaikyti ger vaizd? Man ne, todl, kad vis tiek visur turi

    elgtis mogikai. Jeigu tu t krat gerbi,

    vis laik stengiesi kalbti graiai. mo-ns it labai jauia. Tai nereikia, kad turi eiti grybauti rydamas kaklarait, bet, net jeigu sekmadien vyksti oro uost pasitikti delegacijos, negali apsiauti gel-ton sportbai. Diplomat riboja labai grieti rmai.

    Kiek laiko gali trukti aukiausi parei-gn vizito derinimas?

    Labai vairiai. Pavyzdiui, Suomij nuvaiavau 2007-j rugpjt, o 2008-j spal turjo vykti prezidento V.Adamkaus vizitas.

    Derinimas buvo prasidjs nuo gruodio mnesio. Man buvo labai skaudu, kai ab-soliuiai viskas buvo suderinta minui tikslumu (darbotvark, kada kas susitinka, kok miest vaiuoja, kokie klausimai bus aptariami, kas dar, be prezidents, priima, kada bus ofi ciali vakarien, j isiuntinti kvietimai 150 moni), ir staiga i Vilniaus skambina: nebus vizito.

    Faktikai taip daryti nedera, tam turi bti nepaprastai rimtos prieastys. Teko skubiai praneti suomiams. Jie pasirod supratingi ir dmesingi, atidjome t vizit jis vyko po pusmeio. O juk vizitas dar bna api-pintas daugybe vairiausi dalyk, kurie vyksta tuo paiu metu. Dl j juk reikia tartis atskirai. Ir diplomatinje praktikoje laikoma, kad jeigu per ambasadoriaus ka-dencij vyksta bent vienas jo alies auk-iausio pareigno vizitas, tai ambasadorius dirbo skmingai.

    Vadinasi, Suomijoje labai skmingai dirbote.

    Man dirbant Suomijoje vyko ei prezi-dent susitikimai. O dar kelis kartus buvo atvyk premjerai, usienio reikal minist-rai. Buvo labai aktyvs santykiai su Suo-mija. Kad visa tai sklandiai vykt, reikia ne vienos dienos darbo valand, o par.

    Tuomet ar lieka laisvalaikio? Mano laisvalaikis darbas. A net ne-

    inau, kas tai yra laisvalaikis ir kaip j rei-kia suvokti. A nuo seno pratusi, kad vis laik, kuris nra skirtas mano tiesioginiam darbui, o jo jau lieka maai, skiriu kitokiam usimimui, bet irgi daniausiai prie rao-mojo stalo.

    Svarbiausia, kad diplomatas pirm viet kelt ne save, o valstyb, kurios interesams atstovauja.

    15151515115111151515515151515155151515151515515515151551515151515115111511515151515151551551515151151551515515151515151551515155555151515115155155151515155515555555515115155551515155555515151515155151515155551515151551515555551111115155551515151111115555515515111111555555555511115555511155555555115515511555515511515115551515551555555111155155515551111111111555555555555511111115115555555555555111111551155511555mimmmmmimimimimimimimmimimimmimimimimmimmimmimiimmimimimimimimmmiimmimmmimmimmmimiiimimimimimmimimmmimimimimiimmimmmimimimmmimimmimmmimimimimimmmimmimmmimmmmiimiimmmmmmmimmmimmiimimmimmimimmimmimimimmmmiimmimmimmmmimmmmiimimimmmmimimimimmimimimmiimmmmmmmmimmmmmmmimmimmmimmmmmimmmmimimmmmimiimmmmmmmimmmimmmmmmmimmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmimmmmmmmmmimmmimmmmm nnnnnnnnnnnnnnn nnnnnn nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn nnnnnnnnnn 20202020202020202020202020202020222020202020202002020020000002020202202020202020202002020202002020002022020202020202002020020202020202020202020202020202020200202002000020220222020200002022020000020200002002020020202000000202002002000202002220200202000220202000202022202202220000000200222200202220000202020000202200022000200000220202022000020220200020002020200222220200002000000000000002000000000200000000000000001212121211121121121212221212121212122122121212121222222121212121211212121212121212212121212121212121222121212121212121212121212121212212121222221212121121221212121212121212222222221122222211121212112122221222121221222122212121122112212121112121211111221111111122121211112121212121221121221222222212222212222221112212 mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm...... .. ... ......... ... bibbbibibibibibibibibibibibibibibibibibibibbbibibibibibbibibibibbibibibibibbibbibibibbibibbbibibbbibibbibbibbibbbbibbibibbbbbibbibbbbbbbibibbibbbibbbibibibibibbibbibibibibibbbibbbbbbbbbbiibbbbbibbbbiiiibbibbibbibbbibiiibbbibbbbibbbbbbbbbbbibbbbbbbbbbbbbbb rrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrreeleeleleeleleellelellleleleleleeleleleleleleleleleleleleeleleleeleeeeeeleleleleleeleelllleeleelelleeeeleleelelleeellellleeelleeeeellleelllleelelleleeelllleeeeeelleellllleeeeellleeleellllellllllioioioiooioioooiooioioioiooooooioioioioioioioioioiooioioioioioioiooiooioioioiooioiooioioioioioioioioioioooooioioiooiooioioiooooioioooooioioiooooooooooioiooioioooioioioioiiiooiooooooooioooooioooiooiioioioooooooooooooioooooooo 8888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888888 dddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddddd...............| Mano ppasaulis

    Ne tik paradin ambasadori gyvenimo pus

    H.Kobeckaits priesakas: savo darb reikia mylti labiau nei save.

    BFL nuotr.

  • 15min 2012 m. birelio 8 d.8 | Mano pasaulis

    Tvyranti tampa. Nesusikalbjimas. Kaltinimai. Kitaip tariant, blogiausi dvialiai santykiai per istorij. Taip pastaruoju metu vis daniau apibdinami Lietuvos ir Lenkijos ryiai. Girdi, meil baigsi, jausmai atalo. Taiau ar tikrai tai tiesa?

    Dovil [email protected]

    Profesorius Alvydas Jokubaitis Lietuvos ir Lenkijos santykius yra pavadins siur-realizmu. Viena vertus, vieojoje erdvje nuolat kalbama apie kaimyn nesutarimus ir stiprjant prieikum, kita vertus, kas-dienis tarpvalstybinis bendradarbiavimas brandina gana sultingus vaisius.

    Didieji projektaiTiesa, politins batalijos neretai nustel-bia dvialius pasiekimus. Todl pastarie-ji lieka iniasklaidos paratse arba pa-sksta informaciniame triukme. Taiau objektyvs skaiiai rodo, kad dialogas ne tik vyksta sklandiai, bet ir duoda abipu-ss naudos.

    Pavyzdiui, dvial prekybos apyvarta prajusiais metais iaugo 50 proc. ir pa-siek neregtas auktumas 12 mlrd. Lt.

    Apie tai, kad lyjant draugikiems san-tykiams gali ikilti grsm energetiniams projektams, postringauja nebent tie, kurie nesuvokia realios padties.

    tai i met gegus 3031 dienomis tralzunde (Vokietijoje) vykusio Baltijos Jros valstybi tarybos valstybi vadov susitikime Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas akcentavo ypating regionini ener-getikos projekt svarb ir ger Baltijos vals-tybi pavyzd fi nans krizs akivaizdoje.

    Elektros tinkl projektas priek juda visu greiiu. I susitikimo Lenkijoje grs energetikos ministras Arvydas Sekmokas prasitar apie lenk entuziazm, velgiant ateit jau svarstoma apie LitPol Link elektros jungties antros linijos tiesim 2020 metais.

    Prie penkerius metus dujotiekio su-jungimo projektas skambjo kaip pasaka ar primin fantastin fi lm, o iuo metu jau parengta LenkijosLietuvos dujotieki jungties verslo aplinkos analiz, atliekama jo technini galimybi studija.

    Maa to, Lenkija didiausia investuoto-ja Lietuvoje. Lenk turist skaiius kasmet auga, kultrinis bendradarbiavimas tvir-tja kasmet abiejose alyse surengiama imtai rengini.

    Gal gale bendramogiki Lenkijos ir Lietuvos piliei santykiai labiau primena giminyst nei nepakantum vieni kitiems.

    Liovsi valgytis Rytusinoma, problem tarp Lenkijos ir Lietuvos ikyla. Po Lietuvos nepriklausomybs at-gavimo kasmet vis geriau klostsi dvialiai santykiai m keistis 2007 metais po rin-kim Lenkijoje pasikeitus valdiai. Auk-iausius alies postus umus Pilietins platformos atstovams, Lenkijos usienio politikos vizija pakeit kurs.

    Lenkija vis labiau m pozicionuoti save kaip didij Europos valstyb, sustipri-no dvialius santykius su Senojo emyno galingaisiais Vokietija, Pranczija. Len-kija, bdama ekonomikai pajgi valsty-b, nustojo valgytis Rytus ir nusprend isikovoti deram viet didij ES nari eetuke. Dl ios prieasties m silpnti Lenkijos dmesys jos tradicinms sjun-gininkms ir strateginms partnerms Vi-durio ir Ryt Europos regione.

    Taiau kol buvo gyvas prezidentas Le-chas Kaczynskis, buvo juntama atsvara naujajai Pilietins platformos politikos krypiai. L.Kaczynskio ties lktuvo ka-tastrofoje 2010 met baland pasekmes Lietuva pajuto greitai. Tame paiame lk-tuve su prezidentu skrido daugyb Lietu-vos draug ir bendraygi: parlamentar, politik, karinink, visuomens veikj. Kart kaita prie valstybs institucij vai-ro praretino Lietuvos biiuli Lenkijo-je gretas.

    Ties sakant, nereikia n katastrof visos netektys daro savotik tak: Czesawo Mioszo, Jerzy Giedroyco, Mareko Karpo ir kit ikili visuo-mens veikj.

    Taiau, nepaisant vieno kito ne-susikalbjimo atvejo dvialiuose santykiuose, Lietuvos atstovai ES institucijose sutartinai tvirtina, kad bendradarbiaujant su lenkais joki problem nekyla.

    Dar daugiau, sakoma, kad rasti geresnius partnerius, palaikanius Lietuvos pozicij Briuselyje, nemanoma. Gindami ali in-teresus lenkai ir lietuviai labai greitai ran-da bendr kalb ir bendr slyio tak bet kuriuo klausimu, ar tai bt bsimas ES biudetas, ar energetiniai projektai Balti-jos jros regione ir pan.

    Kon iktai politik duonaNepaisant to, kad, skirtingai nei 1991 me-tais, tautini maum klausimas nebra tampos dvialiuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose altinis, klausimai ir proble-mos, susijusios su tautinmis maumomis, vis daniau ikeliamos politiniu lygmeniu.

    Patyr politikos vilkai ino, kad ui-mant derybines pozicijas konfl iktas tie-siog btinas. Filosofi ja paprasta: jei ne-turi konfl ikto, vadinasi, rinkjui neturi kpasilyti.

    Pretekstu konfl iktui abiej valstybi politik rankose vis daniau tampa tauti-ni maum klausimas, neatsiejamas nuo

    keli pagrindini tem ems grinimo, vietimo, pavardi ir gatvi pavadinim raymo ir net XX a. istorijos, dl kurios nra galutinio sutarimo.

    Taiau visiems inoma, kad Lietuvo-je nuosavybs teisi atkrimas turt em vykdomas bendra tvarka visiems pretendentams.

    Nuo nepriklausomybs atkrimo pra-dios gauta apie 800 000 paraik emei atkurti visoje Lietuvoje. i met duo-menimis, Vilniaus krato rajonuose pi-lieiams sugrinta daugiau kaip 90 proc. norim atgauti ems plot, o alinink rajone daugiau nei 97 proc.. Koki nors diskriminacij iame procese velgti sun-ku, vyriausyb yra pritarusi Piliei nuo-savybs teisi em atkrimo Vilniaus rajone planui, pagal kur piliei nuosa-vybs teisi em atkrimo procesas Vilniaus rajono savivaldybs teritorijoje bt baigtas iki 2013 met pabaigos. Tai-gi, blaiviai vertinant, sunku velgti ne tik problem, bet ir pretekst tampai.

    Geresni slyg niekur nravietimo statymo pataisos, kurioms Lie-tuvos parlamentas pritar 2011 met kov, neabejotinai yra rykiausias Lietuvos ir Len-kijos dviali santyki darbotvarks poky-tis per pastaruosius metus. ios permainos sulauk tiek Vilniaus krato lenk, tiek Var-uvos kritikos.

    Lenkija nuogstauja, kad naujosiomis pataisomis bus ribojamos galimybs mo-kytis lenk kalba, o tai gali lemti eventuali prievartin lenk bendruomens Lietuvoje asimiliacij ir lietuvinim. Minti Lenkijos nuogstavimai grindiami neva kylania Lietuvoje veikiani lenkik mokykl tinklo iardymo grsme ir pablogsian-iomis Lietuvos lenk tautins maumos slygomis mokytis gimtja kalba.

    Atidiau panagrinjus esam situa-cij, rimtesn pagrind tokioms

    baimms surasti sunku. vietimo ir mokslo

    Toki sum 2011 metais pasiek dvial Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta.

    12 lit

    Lietuvi ir lenk kariai deimt met kovojo petys pet viename batalione kartuosiuose takuose. BFL nuotr.

    T.Venclova pateik recept, k reikia daryti, kad Lenkijos ir Lietuvos nesutarimai inykt. BFL nuotr.

    Vieumoje strls, kabinetuose

  • 2012 m. birelio 8 d. 15min Mano pasaulis | 9

    ministerijos duomenimis, pasaulyje eg-zistuoja 170 mokykl lenk kalba, i j apie 80 yra Lietuvoje. Europoje vie-nintelje Lietuvoje lenk kalba galima baigti nuo darelio iki auktojo mokslo. Vadovli lenk kalba yra nuo 1 iki 12 klass, neseniai primin prezident Dalia Grybauskait.

    Lietuvos vietimo reforma numato, kad mokyklose, kuriose mokomoji kal-ba yra ne lietuvi, lietuvi kalba bus mokomi tik keli dalykai: Lietuvos is-torija, Lietuvos geografi ja, lietuvi kal-ba ir pilietikumo pagrindai. Kai kuri Lenkijos politik ir apvalginink nuo-mone, tai lenkik mokykl lietuvi-nimo apraika.

    Taiau primus vietimo pataisas pro-porcijos tarp lenk ir lietuvi kalbos mo-kyklose gerokai pranoksta ES praktik. Vos 19 proc. dalyk mokoma lietuvi ir net 81 proc. lenk kalba. Europinis stan-dartas tautini maum ugdymo stai-gose apibria 60 proc. valstybins ir 40 proc. tautins maumos kalbos santyk. Be to, lenkikoms mokykloms numa-tytas 8 met pareinamasis laikotarpis valstybiniam lietuvi egzaminui: ver-tinimo normos ratingumo ir kalbins raikos aspektais pereinamuoju laiko-tarpiu bus skirtingos, o Valstybini bran-dos egzamin vertinimo komitete dirbs ir tautini maum atstovai.

    Kaip mgsta sakyti Briuselyje dir-bantys pareignai, tautini maum klausimas priklauso nuo interpreta-cijos: stiklin gali bti pusiau tuia arba pusiau pilna. Todl nesutarimai iuo klausimu neretai vadinami dm udanga, neturinia nieko bendra su realiu kasdieniu diplomat darbu, sie-kiant gyvendinti dvialius udavinius.

    Partners taikos misijoseSaugumo srityje Lietuvos ir Lenki-jos politinis bendradarbiavimas pl-tojamas dvialiu lygiu, per sukurtas

    bendras institucijas, bei inaudojant tarptautini ir regionini organizacij mechanizmus.

    1999 metais m veikti bendras Lie-tuvos ir Lenkijos batalionas Litpol-bat. is karinis vienetas dalyvavo NATO vadovaujamoje taikos operaci-joje Joint Guardian Kosove Lenkijos KFOR pajg bataliono sudtyje. Be to, Lietuva kartu su Lenkija dalyvavo tai-kos misijoje Irake.

    Lietuva ir Lenkija yra susitarusios kurti integruot oro erdvs kontrols sistem. NATO oro policijos lenk la-kn misija iuo metu saugo Baltijos ali dang.

    Receptas, kaip gyventi draugikaiProfesorius poetas Tomas Venclova, skaits paskait Varuvos universite-te, pateik isam recept, k reikia daryti, kad Lenkijos ir Lietuvos nesu-tarimai inykt.

    Jis paymjo, kad lenkai turi supras-ti, jog Vilniaus klausimas yra isprstas kart ir visiems laikams, ir tai yra ge-riau miestui ir aliai, taip pat visiems miesto ir alies gyventojams.

    Jie nra valdomi svetimos ir nepa-geidaujamos valdios, o yra namie kaip senalietuvi, kuriems Lietuva buvo svarbiausias dalykas, palikuonys. Tai-gi taip pat yra atsakingi u alies liki-m ir neturi telkti dmesio sisenju-sias antipatijas ir nuoskaudas. Lenkija juos turi laikyti ne savo emieiais, po

    istorins nelaims atskirtais nuo tvi-jos, bet teistais kitos alies pilieiais, taip pat tiltu t al. Tai irgi reikalau-ja labai rimtai permstyti ir atmesti daugel mitologij, senus bevaisius mstymo bdus, pirmiausia dau-gelyje sluoksni sisenjusi idj, kad nuo ami Vilnius lenkikas ir kad Vilniaus kratas lietuviams nepriklauso. Be jokios abejons, pri-klauso ir turi priklausyti, bet dl to lie-tuviams tenka didiul atsakomyb ir pareiga kuo grieiau laikytis demokra-tini norm bei procedr, kalbjo profesorius.

    Lietuviai, anot jo, turi suprasti, kad Vilniaus lenk asimiliacija nra priva-loma Lietuvos gyvavimo slyga. Jie turi priimti nauj tautos apibrim piliei bendruomen, kurioje kilm ir kalba neatlieka svarbiausio vaidmens, juolab vienintelio. Tai labai sunkus u-davinys, nes reikalauja i naujo per-mstyti vis Lietuvos istorij ir atmesti tautin mitologij, kuri formavo dau-gyb kart, taigi veikiani beveik au-tomatikai. Bet jeigu manysime, kad to nepavyks padaryti arba, dar blo-giau, kad i mitologija yra nelieiama ventenyb liksime anachroniku u-kampiu. Kaip tik tai tautai bt tikra katastrofa, neabejojo T.Venclova.

    Jo sitikinimu, abi puss privalo vengti ovinistini aidim, manipu-liacij maiau isilavinusi rinkj gru-pmis: Suprantu, kad politikams taip elgtis nelengva, bet reikia mstyti ne tik apie trumpalaik naud, bet ir apie valstybs interesus.

    Lietuvos diplomatai pabria esantys pasireng protingiems kompromisams, bet kategorikiems reikalavimams ne-pasiduos. Neformaliuose pokalbiuose tikinama, kad vieojoje erdvje eska-luojamos problemos tikrai neugoia bendr projekt ir nustatytos ali darbotvarks.

    Usienio reikal ministrai Nuo 1990 m. iki 2010 m. Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijai vadovavo 6 ministrai:

    Algirdas SAUDARGAS (1990 03 171992 12) (1996 122000 11)

    Povilas GYLYS (1992 121996 12)

    Antanas VALIONIS (2000 112006 07)

    Petras VAITIEKNAS (2006 072008 12)

    Vygaudas UACKAS (2008 122010 01)

    Audronius AUBALIS (nuo 2010 01)

    URM darbuotojaiAmiaus vidurkis Lietuvos diplomatinio korpuso darbuotoj amiaus vidurkis - madaug 40 met.

    Darbuotoj pasiskirstymas pagal lyt

    2010 m. pradioje Lietuvos Res-publikos diplomatinje tarnyboje vyrai sudar 54,2 proc., moterys 45,8 proc. vis darbuotoj (tarp

    atstovybi vadov 79,32 proc. vyrai ir 20,68 proc. moterys).

    Isilavinimas ir kvali kacija Lietuvos diplomatinje tarnyboje yra 21 moksl daktaras ir 1 profesorius.

    Kilm Lietuvos diplomatins tarnybos darbuotojai kil i madaug 50 Lietuvos miest, miesteli ir kit vie-tovi. Daugiausiai darbuotoj yra i Vilniaus, Kau-no, Klaipdos, iauli, Panevio, Marijampols, Alytaus, Ukmergs ir Trak.

    Jauniausias ambasadorius Renatas JUKA (gims 1972 m. kov), ambasadorius Vengrijos Respublikai, Serbijos Respublikai, Bosnijai ir Hercegovinai.

    Daugiausia pareigAmbasadorius Egipte Dainius Juneviius atstovauja Lietuvai Egipte, Jordanijos Haimit Karalystje, Si-rijos Arab Respublikoje, Libano Respublikoje, Ku-veito Valstybje, Jungtiniuose Arab Emyratuose, Saudo Arabijos Karalystje ir Katare.

    Departamentas, kuruojantis daugiausia valstybi Lotyn Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentas (dirba 15 moni) dirba su 142 valstybmis, kuriose gyvena 5,23 mlrd. gyventoj.

    Diplomatija skaiiais

    I.Gel

    no,

    BFL

    nuo

    tr.

    MOTERYS45,8 proc.

    VYRAI54,2 proc.

    Europoje vienintelje Lietuvoje lenk kalba galima baigti nuo darelio iki auktojo mokslo.

    Nesutarimai vieumoje kol kas nesugriov bendramogik lietuvi ir lenk santyki.

    Scanpix nuotr.

    bendras darbas Lietuvos ir Lenkijos santykiai

  • 15min 2012 m. birelio 8 d.10 | Mano pasaulis

    Keliasdeimt kilometr nuo Vilniaus ir keliasdeimt met praeit. Toks yra iuo metu Baltarusijos atstumas nuo Lietuvos. J veikti ir tarsi laiko maina pakeliauti po praeit Lietuvos pilieiams nra paprasta.

    Monika [email protected]

    Minskas nereaguoja pasilymus pradti derybas su ES dl viz reimo supapras-tinimo, todl norint aplankyti kaimynin al, tenka rpintis nepigia viza ir stovti ilgas eiles pasienyje.

    Dviej juost politikaKai Minskas po suklastot prezidento rinki-m 2010 m. gruodio 19 d. jga susidorojo su protestuotojais, kaljimus vl m ki-ti politinius kalinius, ts pilietins visuo-mens aktyvist persekiojimus, ES pradjo taikyti dviej juost politik.

    Viena vertus, siekiama kuo labiau atsi-verti paprastiems Baltarusijos pilieiams ir remti pilietin visuomen. Kita vertus,

    Baltarusijos pareignams, atsakingiems u rimtus mogaus teisi ir esmini demok-ratijos princip paeidimus, draudiama vaiuoti ES, ualdytas j turtas Europo-je. Kai kuriais atvejais taikomos ir tikslins sankcijos vienai ar kitai su reimu suaugu-siai Baltarusijos monei, kas sukelia perdt bgtavim daliai su jomis dirbani u-sienio (tarp j ir Lietuvos) verslo partneri.

    Apgaulingas mitasBaltarusijos valdia danai giriasi sugebjusi ivengti, vaizdiai tariant, alies ivogimo, drastiko pragyvenimo standart kritimo, nedarbo ir panai blogybi, kuriose neva iki iol murkdosi kitos posovietins alys.

    mit Baltarusija puoselja gana sk-mingai. Taiau tarptautins institucijos ir stebtojai mano kiek kitaip. Baltarusija taiko didelius importo apribojimus, auk-tus licencij reikalavimus, prieira gar-sja neskaidrumu. Valdia riboja usienio investicijas, tok nuosprend Baltarusijai skelbia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kiti specialistai, pabrdami, kad alies gyventojai ilot reimui liberalizavus fi -nans rink, usienio prekyb, pradjus gyventi teiss virenybs ir demokratijos slygomis.

    Taiau kain, ar paskutiniu Europos dik-tatoriumi vadinamas Baltarusijos preziden-tas Aliaksandras Lukaenka ryis pasukti konkurencingos rinkos krimo keliu. Juk verslo kontrol yra puikus instrumentas politins erdvs kontrolei. Todl ir Lietuvos verslininkai, kuriems patraukli Baltarusijos rinka, turi imokti dirbti su tokia kaimyne, kokia ji yra, vertindami ne tik jos atveria-mas galimybes, bet ir natrali rizik, lydin-i sandrius su nedemokratiniu reimu.

    Po diktatoriaus paduA.Lukaenka versl laiko po savo ir saujos bendraygi padu. Formals skaiiai, ino-ma, gras: 2010 met Baltarusijos nacio-nalinio statistikos komiteto duomenimis, valstybei priklaus per 14 proc. vis juridi-ni asmen, privaiose rankose buvo per 82 proc. moni. Usienio kapitalo moni tais paiais metais Baltarusijoje buvo beveik 4 proc. vis juridini asmen.

    Taiau, advokat kontoros Raidla Lejins & Norcous vadovaujanio teisininko Mak-simo Saveljevo teigimu, ie skaiiai nepa-rodo, kiek turto valdo valstyb. Privatiems asmenims priklauso daugiausia smulkios ir vidutins mons.

    Baltarusijos mokslins pramonins aso-ciacijos atstov teigimu, valstyb Baltaru-sijoje kontroliuoja 70 proc. alies ekono-mikos. Ir jokia statistika neatspindi, kiek ir ko reikia paadti valdiai, kad galtum netrukdomai usiimti verslu.

    Lietuvos usienio reikal ministro Audro-niaus Aubalio teigimu, strategins Balta-rusijos mons iparduodamos Rusijai, dl ko maja alies savarankikumas ir tutja Baltarusijos gyventoj pinigins. teigin patvirtina praneimai apie nuosekl didi-j moni privatizavimo kortos inaudoji-m valdiai derantis su Rusija dl pigesni energetini itekli. Kol kas Rusija dar ne-gauna skaniausi ksneli, taiau naivu bt manyti, kad ji dalijasi itekliais tik i slaviko solidarumo.

    2011 m. pabaigoje savo nesaugumu skan-dalingai pagarsjusiam Baltarusijos AE pro-jektui Rusija suteik 10 mlrd. JAV doleri kredit. O gruodio mnes Baltarusija rus monei Gazprom u 2,5 mlrd. JAV doleri pardav likusias duj transportavimo (du-jotieki) sistemos Beltransgaz akcijas. Pramons sektoriuje kalbama apie automo-bili gamybos mons MAZ sujungim su Rusijos KAMAZ. O fi nans sektoriaus ten-dencijas atspindi faktas, kad i deimties didiausi Baltarusijoje veikiani bank 6 priklauso Rusijai.

    Patraukli, bet ne visiems svetinga Vakar medienos grup Baltarusij keti-na investuoti per 70 mln. eur. mon Mo-giliovo laisvojoje ekonominje zonoje (LEZ) baigia statyti tris fabrikus medio droli ploki, bald ir faneros. Pastatai jau yra

    baigti, iuo metu fabrikuose montuojama ranga. Planuojama pirmj medio plok-t pagaminti vasaros pabaigoje.

    Medio droli plokts bus perdirba-mos baldus, dal ploki parduosime ms kaimynams SBA kompanijai, kuri sta-tosi alia gamykl. Ms pagrindinis partne-ris yra vedijos bald gamintoja IKEA, vis produkcij (baldus), kuri bus gaminama, nupirks IKEA, sak Baltarusijos projek-to vadovas Jonas Seveleviius.

    Bald gamyklos statyb Mogiliovo LEZ pradjo ir koncernas SBA. SBA verslo vys-tymo viceprezidentas Egidijus Valentinavi-ius sak, kad koncerno investicijos Balta-rusijoje sieks apie 44 mln. Lt. Tikimasi, kad baldai bus pradti gaminti jau ruden. Kaip ir VMG, SBA baldus pardavins IKEA, dau-giausia j turt keliauti Rusij.

    Baltarusijoje dar nearti dirvonai, apie medienos sektori kalbjo E.Valenti-naviius. Moderni gamykl beveik nra, matome, kad potencialas tikrai didelis. Tik-rai nemaai met dairms, k galime nu-veikti Baltarusijoje.

    Taiau dl kaimynins alies specifi kos toli grau ne visiems lietuvi verslo suma-nymams lemta isipildyti.

    Kaip rao Zautra.by, Hanner kompa-nijos savininko Arvydo Avulio projektai Baltarusijoje tyliai numir, ir informacijos apie juos jau nebegalima rasti n ofi cialiame bendrovs puslapyje. A.Avulis prie kele-rius metus ketino Baltarusijos kino studi-jos teritorijoje pastatyti gyvenamj nam kompleks vaigdynas. Projektas buvo tituluojamas kaip vienas didiausi projek-t Minske, taiau pernai Hanner savinin-kas vos grino vaigdyno statyboms skirt paskol.

    Teisininko M.Saveljevo teigimu, Baltaru-sija patraukli Lietuvos verslininkams kaip valstyb, kur yra nemaai erdvs inves-tuoti neivystytus paslaug ir prekybos

    Didiul Baltarusijos rinka vis dar nearti dirvonai.

    Scanpix nuotr.

    Kaimyn rinka viliojanti,

    L.Armanaviius:

    Sunku tiktis, kad toje alyje matysime konkurencing rink, laisv ekonomik, kol bus A.Lukaenka.

    Nuo 2004 m. veikia LietuvosBaltaru-sijos verslo asociacija, surengti atuoni Lietuvos-Baltarusijos ekonominiai fo-rumai. Taip pat veikia LietuvosBalta-rusijos dvial prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo komisija, LietuvosBaltarusijos verslo taryba.

    2011 m. Lietuvos ir Baltarusijos pre-kybos apyvarta buvo 5526,3 mln. lit. Lietuvos prekybos balansas su Balta-rusija buvo teigiamas ir sudar 1686,9 mln. lit. 2011 m. Lietuvos eksportas Baltarusij sudar 3606,6 mln. lit ir, palyginti su 2010 m., padidjo 26,96 proc.

    2011 m. Lietuvos importas i Baltaru-sijos siek 1919,7 mln. lit ir, palyginti su 2010 m., padidjo 85,13 proc.

    Tiesiogins Lietuvos investicijos Balta-rusijoje 2011 m. gruodio 31 d. sudar 185,64 mln. lit. Tai 9 vieta pagal tie-siogini investicij usienyje dyd.

    Tiesiogins Baltarusijos investicijos Lie-tuvoje 2011 m. gruodio 31 d. suda-r 132,36 mln. lit. Tai 26 vieta pagal tiesiogini usienio investicij Lietuvo-je dyd.

    altinis: Usienio reikal ministerija

    Ekonominiai ryiai

  • 2012 m. birelio 8 d. 15min Mano pasaulis | 11

    sektorius. Yra ir kit verslo ni Baltarusi-joje trksta biuro patalp, neipltota keli struktra. Be to, tai yra patogi geografi ne prasme vieta logistikos centrams steigti bei logistikos paslaugoms teikti.

    Baltarusijoje kvalifi kuota darbo jga yra pigesn, mokami maesni atlyginimai. Bal-tarusijos rinka yra aprpinama slyginai pigesniais energijos itekliais. Verslinin-kams i pirmo vilgsnio gali pasirodyti pa-trauklios ir adamos lengvatos laisvosiose ekonominse zonose, auktj technologi-j parke, mauose miestuose ir kaimo vie-tovse (apie 90 proc. vis gyvenviei), kaimyns privalumus vardijo M.Saveljevas.

    Baltarusija yra Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos muit sjungos nar steigus mon Baltarusijoje, paprasiau engti Rusijos ar Kazachstano rinkas.

    Baltarusija yra kelis kartus didesn u Lietuv rinka su dideliais ikiais ir dides-ne investavimo rizika, taiau galbt dides-ne investavimo premija ar pelno gra, sak teisininkas.

    Nusvyla nagusVerslininkams, maiusiems ne tik blizgan-t Baltarusijos fasad, teko gerokai nusi-vilti. M.Saveljevo teigimu, Baltarusijoje nuvilia didels perteklins biurokratins administracins procedros, sudtingas buhalterins apskaitos tvarkymas, paei-dimams neproporcingos sankcijos bei vers-lininkams nesuprantami veiklos reikalavi-mai ir ribojimai.

    Leidim ir sutikim gavimas uima ne-maai laiko. Teiss aktai Baltarusijoje nra stabils. Danai bna verslinink akimis nelogik reikalavim. Verslininkai da-nai susiduria su tuo, kad visi sprendimai priimami paiu aukiausiu lygmeniu, sprendim primimo procesas utrun-ka, o j gyvendinimo efektyvumas nra didelis, dst teisininkas.

    Lietuvos usienio reikal ministerija (URM) patvirtino, kad augant Lietuvos verslinink ir investuotoj Baltarusijoje skaiiui, daniau pasitaiko ir nepavykusi verslo iniciatyv atvej.

    Lietuvos diplomatams yra tek susidurti su atvejais, kai ms verslininkams Balta-rusijoje bdavo taikoma kalinimo bausm. Kartais dl to bna kalti patys verslininkai (pavyzdiui, nepakankamai gerai susipa-stama su galiojaniais teiss akt reika-lavimais), taiau daniausiai nukeniama dl neproporcingai dideli sankcij u vie-nus ar kitus teiss akt paeidimus (ypa administracinius). Su Baltarusijos teissau-gos institucijomis susiduriantiems verslo atstovams ambasada stengiasi utikrinti manom konsulin pagalb, raoma URM atsakyme.

    Reikia pasikaustytiM.Saveljevas pasakojo, kad Baltarusija pro-teguoja tam tikrus kio sektorius ems k, pieno perdirbimo pramon, gyvenam-j nam statybos, tabako ir alkoholio pra-mon, lin ir apyni perdirbim. Tai reikia, kad nacionaliniams subjektams yra suku-riamos lengvatins slygos, kurios dirbtinai maina ar panaikina konkurencij. Nurodyti ekonomikos sektoriai yra valstybs dotuo-jami. Be to, valstyb praktikuoja faktinius monopolius.

    Praktikuojama importo pakaitalo kon-cepcija t.y. importinms prekms taikomi importo muitai siekiant apsaugoti vietinius, reimo propaguojamus gamintojus, pavyz-diui, televizori, aldytuv gamintojus. Usienio tiekjams sudaromos dirbtins klitys patekti rink (muitai, sertifi kavi-mas, licencijavimas, kitos administracins procedros). Bna net atvej, kai valsty-bins institucijos nurodo pirkti aliavas ar komplektuojanias detales i tam tikr tiekj. Vietiniai gamintojai gauna prefe-rencines priemokas, kai atliekami valsty-bs institucij (vieieji) pirkimai, sak Raidla Lejins & Norcous vadovaujanty-sis teisininkas.

    Darbo kaimyninje alyje patirties tu-rini Lietuvos diplomat teigimu,

    Baltarusijos teisin sistema ir jos civilinius bei komercinius santykius reguliuojanios dalys neatitinka tarptautini standart. Pravartu pradedant versl Baltarusijoje su-sipainti su teisine alies aplinka ne tik statymo raide, bet ir realijomis. Jei Lietu-voje ar kitose ES alyse verslo noras legaliai mokti maiau mokesi yra vadinamas mokesi optimizavimu, Baltarusijoje tai danai vadinama nusikaltimu. Lietuvos verslininkai klaidingai mano, kad u paei-dimus, kuriuos padarius Lietuvoje taikomi spjimai ar nedidels baudos, ir Baltaru-sijos reimas taikys analogikas sankcijas.

    Provaisi nematytiPernai Baltarusijos alies ekonomikos ministras Nikolajus Snopkovas pripaino, kad Baltarusija ilg laik augo daugiausia dl Rusijos paskol ir galingo pramons sektoriaus, taiau es dabar galingiausiu ekonomikos augimo varikliu turt tapti privatus sektorius.

    Taiau kalbama daugiau nei daroma. M.Saveljevo teigimu, Baltarusijoje yra pa-skelbtas konkursas 8 moni pilotinio pri-vatizavimo patarjui parinkti. Nusprsta, kad privaias rankas galima atiduoti nedi-deles Baltarusijos statybos ir keli remon-to, maisto pramons ir medicinos prietais gamintoj mones.

    Taiau, nors ir planuota privatizavimo procedr pradti jau i met pradioje, privatizavimo patarjai, kuri turt bti trys, dar nra pasirinkti.

    Finans analitikas Liutauras Armanavi-ius, paklaustas, kaip Baltarusijai sekasi kapstytis i krizs, sak, kad iki galo su-prasti, kas vyksta Baltarusijos ekonomi-koje, yra sunku.

    Ten nra laisvos rinkos, tokios, kaip mes j suprantame, konkurencijos. Ten viskas vyksta gana keistomis slygomis. Ekono-mika nemaai priklausoma nuo Rusijos ekonomikos ir nuo energetikos subsidij. Geriausiai Baltarusijos ekonomikos padtis bus matoma tuomet, kai ji nebegaus ener-getikai subsidij i Rusijos ir prads veikti laisvos konkurencijos slygomis ir bandys atidaryti savo rink tiek Vakarus, tiek Rytus. Tada pamatytume tikrj vaizd, sak fi nans analitikas ir pripaino, kad i pokyi Baltarusijoje greiiausiai neivysi-me tol, kol aliai vadovaus A.Lukaenka.

    Jo teigimu, A.Lukaenka, spaudiamas eilini krizi, vis laik keiia savo poir ekonomik kartais padeda verslui, kar-tais j nuskriaudia: Tas ciklas vis kartoja-si ir kartojasi. Sunku tiktis, kad toje alyje matysime laisv rink, laisv ekonomik, kol bus A.Lukaenka.

    TVF specialistams nepatinka ir Baltaru-sijos selektyvi parama ekonomikai mo-kesi lengvatos, biudeto subsidijos, palkan mainimas. tokias nuolaidas pretenduoja tik su Baltarusijos valdia su-saistytos mons. Tokiu bdu reimo ly-deriai ir j rmjai dar labiau stiprina a-lies kontrol.

    TVF silo alies valdiai ir nacionaliniam bankui usibrti ambicingesni tiksl sukurti toki fi skalin politik, kuri leist kontroliuoti skol artimiausius kelerius me-tus. Nacionaliniam bankui siloma stengtis ilaikyti ma infl iacij, o valdiai pradti vykdyti tokias struktrines reformas, kurios augint produktyvum ir vis ekonomik. Raginama valstybini moni vadovams suteikti daugiau autonomijos, liberalizuoti darbo rink, atriti rankas privaiam verslui ir skatinti usienio investicijas Baltarusijoje.

    Lengva ateiti, sunku pasitrauktiNors ir su Baltarusija dirbanios Lietuvos institucijos, ir teisininkai pataria labai at-sargiai planuoti savo investicijas bei sukurti ne tik investavimo, bet ir ijimo strategi-j, neretas Lietuvos verslininkas, paakintas Baltarusijos fasad spindesio, kaimynin al neria staia galva.

    Kaip sak investuoti Baltarusijoje band verslininkai, gijus valdios stog, ten galima vykdyti tikrai skming versl, ta-iau lygiai taip pat galima susidurti ir su neveikiamomis klitimis, jei ger santy-ki su valdia umegzti nepavyks. Nemaai verslinink, nesukrusi kruopios verslo strategijos, patiria toki klii, kaip, pa-vyzdiui, reikalavim ilaikyti kelis kartus didesn darbuotoj skaii nei i tikrj reikt j darbui padaryti ir pan.

    Taiau su neprastais Baltarusijos reikala-vimais susidr verslininkai pabgti i ten negali taip pat greitai, kaip atjo pasitaiko atvej, kai valdia neleidia parduoti savo verslo bei pasiimti udirbt pinig. Tuo-met Lietuvos ambasados Baltarusijoje i pradi spti verslininkai sugrta j pra-ydami pagalbos.

    Verslo slygos Baltarusijoje danai priklauso nuo alies prezidento A.Lukaenkos nuotaikos.

    BFL nuotr.

    bet neprognozuojama

    mokesi lengvatas ir biudeto subsidijas pretenduoja tik su Baltarusijos valdia susaistytos mons.

    Verslas Baltarusijoje

  • 15min 2012 m. birelio 8 d.12 | Mano pasaulis

    Rusija ginkluojasi Lietuvos pasieniuose ruoiasi statyti dvi branduolines jgaines: Baltarusijos Astravo atomin jgain ir atomin elektrin Kaliningrade. Abu projektai prasilenkia tiek su tarptautiniais branduolins saugos bei aplinkosaugos standartais, tiek su ekonomine logika, todl galima manyti, kad prie Lietuvos sien numatomi branduoliniai reaktoriai yra Rusijos politikos dalis.

    Jurga [email protected]

    20112020 met energetikos strategijoje Baltarusija deklaruoja, kad nori sumainti savo energetin priklausomum nuo Rusi-jos. Planuojama pastatyti 1000 MW angli-mi varom jgain, 4 hidroelektrines, kuri bendra galia siekt 120 MW, 300 MW galios vjo jgaini. Didiausi indl energetin nepriklausomyb neva turt neti 2400 MW branduolin jgain. iuo metu Bal-tarusija 90 proc. alyje suvartojam duj (apie 22 mlrd. kubini metr per metus) importuoja i Rusijos. Skaiiuojama, kad Astravo aiktelje pastatyta atomin elekt- rin sumaint duj import ketvirtadaliu.

    Taiau dviej reaktori branduolins jgains statyb, kuri turt kainuoti apie 9 mlrd. JAV doleri, finansuos ne kas kitas, o Rusijos valstybin bendrov Rosatom. Todl galima manyti, kad tai yra ne Balta-rusijos energetikos sektoriaus pertvarka, o Kremliaus su Aliaksandro Lukaenkos palaiminimu vykdoma usienio politika.

    Branduolin sostin?Baltarusija branduolin jgain ketina statyti vos per 23 kilometrus nuo Lietuvos

    sienos, 50 kilometr nuo Vilniaus. Prie piet- vakarins Lietuvos sienos Rusija planuoja dviej reaktori Kaliningrado branduolin jgain, kuri nuo Baltarusijos AE bus nuto-lusi ne daugiau kaip 300 kilometr. Menkas atstumas i principo nra joks baubas, jei ne abejotina Rosatom kuruojam pro-jekt vadyba.

    Usienio reikal ministerijos Ekonomi-nio saugumo politikos departamento di-rektor Gitana Grigaityt teigia, kad abejo-ni abi Rosatom atomins jgains kelia daug, taiau klausimus projekt vystyto-jai atsakinti nra link.

    Kalbdama tiek apie Kaliningrado, tiek apie Baltarusijos projekt, G.Grigaityt i-skiria po 10 esmini trkum. Priekaitai abiem elektrinms yra panas vyksta statybos, nors nebaigtas poveikio aplin-kai vertinimas, neadekvats aikteli pa-rinkimo principai, neatlikti j seisminiai tyrimai, nra avarins parengties plan, neatsakyti klausimai dl reaktori auini-mo ir pan., spjaunant visus Tarptautins atomins energetikos agentros (TATENA) reikalavimus.

    Avarijos atominje jgainje atveju pa-vojingiausia radioaktyvij mediag

    sklaidos zona siekia 50 kilometr spindu-liu, taigi, jei Baltarusijos AE itikt bran-duolin avarija, Vilnius turt isikelti.

    Jeigu tas objektas bus nesaugus, avari-jos atveju reiks evakuoti vis Vilni. Tai mums reikt ir visik destabilizacij vals-tybje, nes Vilniuje yra valstybs institu-cijos, Vyriausyb, Seimas, G.Grigaityt pabr, kad tokios prielaidos nra i pirto lautos i projekt sauga Lietuvai i ties kelia milinik susirpinim ir gali tapti neperengiama ilgamete klitimi visaver-iams Lietuvos ir Baltarusijos santykiams.

    Rusija panioja BaltarusijApie Baltarusijos sprendim statyti atomin jgain Astravo aiktelje Lietuva suino-jo i spaudos, nors, kaip numato Jungtini Taut Espoo konvencija dl poveikio aplin-kai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, pirmiausia apie savo planus Baltarusija ra-tu turjo praneti kaimynms.

    Neatsakyt klausim apie Baltarusijos projekt lieka daug. Pagrindinis klausimas kodl pasirinkta btent Astravo aiktel, kodl nebuvo analizuojamos kit aikte-li alternatyvos. Taip pat neaiku, kaip bus auinama Astravo elektrin.

    Fukuimos AE avarija vyko dl komp- leksini problem: dl galingo ems drebjimo ir po jo kilu-sio cunamio nutrko elektros tiekimas, sutriko reaktori au-inimas, dl to temperatra pakilo iki tiek, kad reaktoriu-je vyko sprogimas. Ignalinos AE auindavo Drki eeras, j numatyta naudoti ir Visagi-no AE. Baltarusijos AE numa-tyta auinti vandeniu i Neries ups, kuri yra nutolusi 10 ki-lometr nuo objekto. Be to, yra didelis auki skirtumas. Aiktel yra 42 metrais auk-iau u up. Vadinasi, reikia

    paduoti vanden vir, o tam reikia pa-pildom pajgum, kad bt garantuotas nenutrkstamas elektros tiekimas, pa-sakojo G.Grigaityt.

    URM atstovs teigimu, is klausimas nuo-lat uduodamas Baltarusijai, taiau atsaky-mo nesulaukiama. Astravo aiktelje prie 100 met vyko ems drebjimas, todl btina atlikti seisminius tyrimus ir isiai-kinti, kokia yra ems drebjimo tikimyb. Taiau Baltarusija tuo nesirpina.

    G.Grigaityt teig, kad kitas didelis Astra-vo projekto trkumas yra tas, kad Baltaru-sija niekada nebuvo branduolin valstyb,

    taigi neturi ir jokios patirties nesukurta teisin baz, nra branduolinio objekto ne-priklausomo reguliatoriaus.

    Todl neatsakingas poiris tokio objekto vystym kelia mums nuostab. (...) Kiekviena alis, turinti branduolin objekt, turi nepriklausom reguliatori. Specialistai iugdomi ne per vien dien, jie rpinasi licencijos idavimu, priiri objekt. Labai svarbu, kad reguliatorius tu-rt nepriklausom status, nepriklausy-t nuo politini srovi. Baltarusijoje nra atomins energetikos vystymo patirties, teisins bazs, reguliatoriaus, tai apie kok atomins energetikos projekt mes galime kalbti, sak URM atstov.

    Nesulaukdama atsakym i Baltarusi-jos, Lietuva 2011 m. birel pateik skund Jungtini Taut Espoo konvencijos sekre-toriatui enevoje. i met kovo mn. vy-ko pirmasis io skundo svarstymas ir Bal-tarusija buvo paprayta iki rudens pateikti atsakymus Espoo konvencijos klausimus.

    Lietuva abejoja ir tuo, ar Baltarusija taps maiau energetikai priklausoma nuo Ru-sijos pasistaiusi savo atomin jgain, nes gali atsitikti prieingai nei deklaruojama.

    Gal ir yra argument u tai, kad Balta-rusijai reikt pastatyti atomin. Vis pir-ma dl varesns energetikos, o taip pat mainti priklausomyb nuo pagrindinio energetini itekli tiekjo Rusijos. Bet kyla dar daugiau klausim, kaip sumains Baltarusija t priklausomyb, kai pati Ru-sija stato Baltarusijos elektrin ir nurodo slygas, kaip turs bti panaudota elektra, pagaminta Baltarusijoje. itaip Baltarusija visikai praranda savarankikum, ds-t G.Grigaityt.

    Kaliningrado ambicijosKaip minta, priekaitai Kaliningrado ir Bal-tarusijos projektui yra panas. Kaliningra-de, kur turt ikilti 2400 MW galios Balti-jos elektrin, ems drebjimas vyko visai neseniai 2004 metais, taiau seisminiai tyrimai ir ia nra vykdomi, nesistengia-ma aikintis, kokia galt bti kitos avari-jos tikimyb.

    Kaliningrado elektrin numatoma au-inti Nemuno vandeniu, taiau iki Nemu-no nuo parinktos aiktels daugiau nei 10 kilometr, up yra 15 metr emiau nei aiktel, todl ir vl lieka neaiku, kaip bus utikrintas reaktori auinimas.

    Be to, reaktoriai, kurie idygs Lietuvos pasienyje, nebus apsaugoti nuo terorist.

    Londonas

    Kijevas

    Kiiniovas

    Ankara

    Viena

    Bernas

    Stokholmas

    Madridas

    Ljublijana

    Bratislava

    Belgradas

    Maskva

    Bukaretas

    Lisabona

    Varuva

    Oslas

    Vallelta

    Skopj

    Vilnius

    Ryga

    Pritina

    Roma

    Dublinas

    Reikjavikas

    Budapetas

    Atnai

    Berlynas

    Paryius

    Helsinkis

    Talinas

    Kopenhaga

    Praha

    Nikozija

    Zagrebas

    Briuselis

    Liuksemburgas

    Sofija

    Minskas

    Sarajevas

    PodgoricaAndora

    Tirana

    1000 km

    300 km

    100 km

    Rusijos branduolins ginkluots taikiklyje

    Pirmasis Kaliningrado atomins elektrins reaktorius turt pradti veikti 2017 metais, antrasis 2018 metais.

    2340 MW galios Kaliningrado AE bus statoma netoli Nemuno (atstumas nuo AE iki Nemuno apie 13 kilometr), nuo Lietuvos sostins ji bus nutolusi per 200 kilometr. Skaiiuojama, kad Kaliningrado AE statybos kainuos per 9 mlrd. JAV doleri. Branduolin jgain numatoma auinti Nemuno vandeniu.

    Kaliningrado AEArtimiausios sostins

    Vilnius ~200 km

    Ryga ~260 km

    Varuva ~310 km

    Minskas ~370 km

    Talinas ~520 km

    Stokholmas ~550 km

    Kopenhaga ~620 km

    Berlynas ~640 km

    Lietuva, vertindama Kaliningrado ir Baltarusijos atomini elektrini projektus, iskiria po 10 esmini trkum.

    Jeigu tas objektas bus nesaugus, avarijos atveju reiks evakuoti vis Vilni. Tai mums reikt ir visik destabilizacij valstybje.

  • 2012 m. birelio 8 d. 15min Mano pasaulis | 13

    ginkluots taikiklyje

    Taip pat vis praome, kad bt vertin-ta lktuvo kritimo galimyb. Reikalaujama, kad atomin elektrin atlaikyt stambaus lktuvo kritim, nes tai susij ir su teroriz-mo atvejais, kurie turi bti vertinti. Tai tie reaktoriai, kurie planuojami Kaliningrade ir Baltarusijoje, atlaikyt 56 ton lktuv-lio kritim, o iuolaikiniai lktuvai sveria 40100 ton, pabr URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktor.

    Be to, G.Grigaityts teigimu, Kaliningra-do projektas nra grstas ekonomine logi-ka. Tokiai maai teritorijai, net ir iaugus energijos poreikiui per artimiausius deimt-meius, tiek daug elektros nereiks. Rusija deklaruoja, kad elektra i Kaliningrado bus eksportuojama, taiau is Rusijos gabaliu-kas, kaip ir Baltijos regionas, yra energetin sala, nesujungta su Vakarais, todl bent jau kol kas elektra i Kaliningrado gali keliauti tik per Baltijos valstybes.

    Sunerimti privert ir Rusijos atomini elektrini prieira. Pernai po avarijos Fu-kuimos atominje elektrinje Europos S-jungos (ES) valstybs prim sprendim at-likti savo atomini elektrini patikrinim vadinamuosius atsparumo testus nepa-lankiausiomis slygomis. ES tokius testus pakviet atlikti ir savo kaimynes, taip pat ir Rusij bei Baltarusij. Rusija t daryti atsisak, nes neva buvo jau atlikusi savo branduolini jgaini testavim nepalan-kiausiomis slygomis.

    2011 met birelio mnes Rusija prane skmingai atlikusi savo nustatytus atspa-rumo testus, taiau neprajus n mnesiui statomoje antroje Leningrado atominje

    elektrinje sugriuvo bsimos AE apsaugi-nio gaubto konstrukcija. Tad kyla pagrs-t klausim dl Rusijos atlikt atsparumo test patikimumo. Beje, reikia paym-ti, kad atomins elektrins Kaliningrade ir Baltarusijoje yra statomos pagal t pat Leningrado2 AE projekt.

    Vis dar tikims, kad dia-logas su Baltarusija ir Rusija neisemtas, kad mes galime dvialiu keliu daug k isi-aikinti, kalbjo G.Grigai-tyt.

    Geras pasiekimas Lietuvai yra tai, kad birel Baltarusij atlikti tyrim vyksta TATENA specialistai, kurie vertins, kaip Baltarusija pasiruousi utikrinti branduolin saug, radiacin saug, ekstremali situacij valdym, koki turi teisin baz ir kt. Rusi-ja, deja, TATENA specialist Kaliningrad kol kas nesileidia.

    Lietuvos projektas saugusLietuva iliks atomins energetikos alimi ir po Ignalinos jgains udarymo, jei 2015 met gruod bus teigiamai apsisprsta dl Visagino atomins elektrins statyb. Ta-iau, G.Grigaityts teigimu, Lietuvos pro-jektas yra vystomas pagal visus tarptauti-nius reikalavimus, todl nerimauti nra ko.

    Dabar nuo Rusijos mes priklausomi 80 proc. iandienin Lietuvos energe-tikos sektoriaus padtis i tikrj la-bai paeidiama, labai priklausoma nuo

    vienos alies. Tai visa energetinio saugu-mo strategija ir yra konstruojama dl to-kios priklausomybs sumainimo. Didi-nant energetin saugum yra dar viena labai reikminga dalis elektros gamybos alyje didinimas, aikino G.Grigaityt.

    Jos teigimu, Lietuvai btinas naujas galin-gas elektros generacijos altinis ir dabar atomin jgain yra logikiausias spren-dimas tiek nacionaliniu, tiek viso Baltijos regiono poiriu. Tai pripasta ir projekte dalyvausiantys Latvijos ir Estijos atstovai bei galimybs prisidti vis dar neatmetan-ti Lenkija.

    Kovo mnes Piet Korjos sostinje Seule vykusiame Branduolinio saugumo virni susitikime, kur iemet buvo pirm kart pakviesta dalyvauti ir Lietuva, TATENA vadovas Yukiya Amano ireik visapus param Visagino AE projektui, vieai paskelbdamas, kad su Lietuva nra absoliuiai joki problem. Nepaisant to, VAE projektui tenka atremti rytini kaimyn kritik ir spaudim. Naujien agentra ITARTASS gegus pabaigo-je prane, kad Baltarusija reikalauja dar kart surengti konsultacijas dl Visagino AE projekto, nors Lietuvos ir Baltarusijos konsultacijos dl Visagino AE poveikio aplinkai vertinimo buvo ubaigtos dar 2009 metais.

    Minskui es kelia nerim tai, kad prie Baltarusijos sienos planuojamos VAE tech-nologijos tiekjas yra JAV ir Japonijos kon-cernas Hitachi, o VAE reaktorius yra labai panaus Fukuimos atomins elektrins reaktori, kur 2011 met kov vyko katastro-fa. Taiau reikia paymti, kad Fukuimos

    AE veik 2-os kartos reaktoriai, kurie dar nepasiymjo reikiamu saugos lygiu, o tech-nologija, numatyta VAE projektui, yra 3-ios kartos su visa reikalinga apsauga.

    Baltarusija teigia anksiau kvietusi Lietuv diskusijoms tiek apie VAE, tiek apie Baltarusijoje ketinam statyti nauj branduolin jgain, taiau i Lietuvos es jokio atsakymo negauta.

    G.Grigaityts teigimu, tai nra teisyb: Lietuva nuolat kvieia Baltarusij pateikti atsakymus ir surengti vieuosius klausymus, taiau geranorikumo nesulaukia, vietoj to Baltarusijos pareignai nuolat per spaud smoningai klaidina visuomen. Btent dl to ir kreipms Espoo konvencij pateikme skund, kad jei mums infor-macija nra pateikiama, gal ji bent jau gali bti pateikta tarptautinei organizacijai.

    Konsultacijos dl VAE projekto su Balta-rusija vyko 20082009 metais, visi klausi-mai buvo isiaikinti. Baltarusija reika-lauti nauj konsultacij pradjo po to, kai Lietuva pradjo prayti informacijos apie AE projekt Astravo aiktelje.

    Minskas kaltina Lietuv nesilaikant Es-poo konvencijos, kaimynams nerim ke-lia tai, kad VAE gali stovti ant tektoninio lio. Taiau naujausi geologiniai tyrimai rodo, kad tektoninis lis per Visagino AE aiktel neina, taigi ir ems drebjim bi-joti ioje vietovje nereikia.

    inoma, geriausia gynyba yra puolimas, taiau net ir Minskas turt pripainti fak-tus: naujausi seisminiai tyrimai bsimos Visagino AE vietoje nerodo jokio lio, jis yra toliau, taigi galimybs ems drebjimui nra, sak URM atstov.

    Kijevas

    KiiniovasViena

    rnas

    Stokholmas

    LjublijanaBelgradas

    Maskva

    Bukaretas

    Varuva

    Oslas

    Skopj

    Pritina

    Roma

    Berlynas

    Kopenhaga

    Zagrebas

    emburgas

    Soja

    Minskas

    Sarajevas

    Podgorica

    Kijevas

    ovasova

    asStokholmasas

    Maskva

    Varuvanas

    gagaga

    as

    yn

    gg

    300

    km

    Minskaa

    Pirmasis Baltarusijos atomins elektrins reaktorius turt pradti veikti jau 2017 metais, antrasis 2018 metais.

    2400 MW Branduolin jgain idygs Astravo aiktelje, kuri bus nutolusi nuo Lietuvos sienos vos per 23 kilometrus, nuo Vilniaus 50 kilometr. Skaiiuojama, kad Baltarusijos AE statyboms reiks per 9 mlrd. JAV doleri. Branduolin jgain ketinama auinti Neries vandeniu.

    Baltarusijos AE Artimiausios sostins

    Vilnius ~50 km

    Minskas ~140

    Ryga ~300

    Varuva ~430

    Talinas ~550 km

    Kijevas ~560 km

    Stokholmas ~710 km

    Kopenhaga ~860 km

    G.Grigaityt teigia, kad ir Baltarusijos, ir Kaliningrado projekt vykdytojai vengia atsakyti Lietuvos klausimus.

    J.Kalinsko nuotr.

  • 15min 2012 m. birelio 8 d.14 | Mano pasaulis

    K reikia visk sukti nuo nulio, neturint nei paini, nei pinig? Lietuvos kultros ata Norvegijoje, Danijoje ir Islandijoje Liana Ruokyt-Jonsson i savo patirties ino nra to, ko negaltum padaryti. Asta [email protected]

    Vienas inomas lietuvi klasikas kakada pavadino mane lietuvi torpeda, mesta Skandinavikos kultros vandenis. Pri-miau tai kaip kompliment, nusijuok kadencij baigianti 46 met L.Ruokyt-Jonsson. Man pasisek, kad atsiradau vie-tose, kur visk reikjo pradti kurti i nie-ko. Neslpsiu, patinka statyti nuo pamat ir man tai nesunku daryti.

    Lietuvos kultros ata Norvegijoje, Da-nijoje ir Islandijoje tapote prie ketverius metus. Kultros ata iki tol ten neturjo-me. Sunku buvo arti dirvonus?

    Visi mes (turiu mintyje savo kolegas kultros ata usienio alyse) savotikai pradedame nuo nulio. Kad ir kaip besi-stengtume tsti kit pradt draugyst ar suokalb su usienio partneriais, perimti visa tai nepasiseks.

    Pirmiausia dl to, kad visi esame indivi-dai, turime sav nuovok, sivaizdavim, vizij. Dar ir chemija atlieka nemenk vaid-men. Juk daug grai idj bna gyven-dinta tik tada, kai bendradarbiaujanios puss paprasiausiai mgsta viena kit.

    Net jei biau radusi pastatyt pil, b-iau j sugriovusi ir staiusi i naujo. Sa-vaip, toki, koki sivaizduoju. Toks jau mano bdas, nemgstu vaiuoti senomis, ivaintomis viomis.

    Kai gaunu rimtesn uduot, atsidaro kakoks papildomas krybinis ir energinis kanalas. Ir tada tik laikykis veriasi fon-tanais idjos, j gyvendinimo galimybs, kartu su jomis problemos ir j sprendi-mai. tai is draivas yra pats smagiausias, kai pradedi painioti dien su naktimi ir tau vis par bna viesu arba, kitaip tariant, baltosios naktys, nes vyksta krybinis procesas.

    Manau, kad daugelis supranta, apie k ia kalbu. Manau, jog visi mons yra ap-dovanoti vienokiu ar kitokiu talentu, turi pakankamai krybingumo. Tik visa tai gali irykti, kai jie atsiras teisingoje terpje reikiamu momentu. Todl nenoriau su-reikminti savo kultrins misijos iaurs alyse, nes ten atsiradau tiksliai tada, kai mans prireik, ir tiek.

    Ar galima nuversti kalnus be maio pinig?

    Taip, tai tiesa fi nans pertekliaus Lie-tuvos kultra savo istorijoje dar niekuo-met nepatyr, tad ir kultros ata savo

    misijas ivyksta su tikrai menkomis lo-mis veiklos vykdymui. J vos utekt vie-nam nedideliam Lietuvos kultros prista-tymui per metus.

    Kas tuomet belieka? Rasti bd, kaip pritraukti usienio partnerius bendrus dvialius ar daugiaalius projektus, sudo-minti privaius verslininkus parama kul-trinms iniciatyvoms.

    Turiu mintyje usienio verslininkus, nes Lietuvoje verslas dar nra tos auktos s-mons, kad nesavanaudikai galt prad-ti remti kultr. Teks dar palaukti, kol tai vyks. Bet pirmieji daigai gras. Pavyz-diui, verslininko Viktoro Butkaus fi nan-suotas Modernaus meno centras. Buvau jau beprarandanti bet koki vilt, jog tai gali bti manoma Lietuvoje. Ir tai jums graus pavyzdys.

    Kaip iekote fi nansavimo usienyje? Ei-nate ir beldiats visas duris?

    Belstis duris visai nereikia. Durys nra udarytos. Jos visuomet atviros tiems, ku-rie turi puiki idj ir moka jas deramai pa-teikti. Teko dirbti keturiose Skandinavijos alyse (19992008 m. L.Ruokyt-Jonsson buvo Lietuvos kultros ata vedijoje, red. past.). Galiu pasakyti, kad man nebuvo itin svarbu, koks biudetas bus skirtas kasme-tei veiklai. Jis vis tiek bna toks menkutis, kad tik simbolikai prisideda prie vieno ar kito projekto. Visa kita tavo imon, kaip ir i kur turi susivejoti, kad darbas vyk-t ir kad rezultatai bt geri.

    Niekas apie tai garsiai nekalba, bet ga-liu pasakyti, kad mano kolegos, atliekan-tys kultros ata misij usienio alyse,

    Lietuvos kultros pasiekim pristatymams kasmet pritraukia ne vien milijon. Tik bda, kad niekas to taip ir nesuino, nes kaip gi pamatuosi vis pridtin vert.

    Nelabai kam rpi, k apie mus galvoja ten u Lietuvos rib. Pagaliau ms visuome-nje nelabai kam ir domu, k kultros ir meno mons veikia, koki naud jie duo-da alies vystymuisi. inoma, prieastys, kodl yra taip, kaip yra gilios.

    Kokia paprastai bna js darbo diena? Kiekvienas, padirbs tok darb, v-

    liau galt skmingai atidaryti individuali mon (juokiasi). Telefono ragelio kilnoji-mas, rat registravimas, vizit rengimas, lakstymas per susitikimus, informacijos rinkimas ir jos analiz, idj krimas, pro-jekt gyvendinimas, fi nansavimo paieka, informacin sklaida, kontakt mezgimas, tarpininkavimas tarp meno krj ar or-ganizacij toks multifunkcinis individas tas kultros ata.

    Net ir labai nordamas, vargu ar sptum sulakstyti dar kok primim ar kit ali rengin. Net ir turint laiko, prioritetas bt

    daugiau stebti tos alies, kurioje reziduoji, kultrinius reikinius nei dalyvauti kokia-me diplomatiniame primime. Gerai, kad mums to daryti neprivalu.

    Man patiko, kaip viena mano artima bi-iul, meno istorik, kuri savo noru suda-lyvavo kartu su manimi viename dvi va-landas trukusiame dalykiniame susitikime su E.Muncho muziejaus vadovybe, iju-si patyljo ir iko: Na, inai, brangioji, a n u k nenoriau dirbti tavo darbo.

    Kaip sekasi bendrauti ir bendradarbiau-ti su vietinmis lietuvi bendruomenmis?

    Lietuvi diaspora Skandinavijoje labai domi ir vairi. Ir poreikiai skirtingi. Todl prisikr daugyb ieivijos organizacij. Pavyzdiui, Danijoje ofi cialiai uregistruo-tos net keturios. Viena j LYS ypa do-mi, nes jungia ambicing, grai sieki usibrus akademin jaunim.

    Bendradarbiauju su aktyviais, kultros ir meno itrokusiais ieivijos atstovais ar k-rjais nesvarbu, ar jie priklauso kokiai ben-druomenei, ar ne. Pavyzdiui, Algimanto Puipos fi lmo Miegani drugeli tvirtov pristatymus gegus 30 d. ir birelio 23 d.organizavome kartu su Islandijos, Berge-no, Rugalando lietuvi bendruomenmis ir kultrini rengini organizacija Savas Bergenas. O iem pristatme ir Dona-to Ulvydo fi lm Tadas Blinda. Pradia.

    Kovo mnes kartu su Danijos lietuvi bendruomene ir Danijos nacionaliniu kino institutu surengme Janinos Lapinskaits dokumentini fi lm retrospektyv. Cezario Grauinio teatro trups gastroles kartu su Danijos lietuvi bendruomene rengsime

    Lietuvi torpeda,

    Kultringos alys nedergia savs ir savo vidini intrig ar skandal virtuvs nevieina. Viskas lieka viduje. Tai venta taisykl.

    L.Ruokytei-Jonsson patinka visk statyti nuo pamat ir jai nesunku tai daryti.

    Z.Vaitonyts nuotr.

    Kultros ata darbo speci ka

  • 2012 m. birelio 8 d. 15min Mano pasaulis | 15

    paleista Skandinavij i met ruden. Kasmet su lietuvi ieivi-ja gyvendiname po 23 sumanymus kiek-vienoje alyje.

    Skandinavijos alyse gyvenate kone 20 met. Kas ia jus labiausiai avi, ko mums, lietuviams, patartumte pasimokyti?

    Man patinka, kad skandinavai moka didiuotis savo tautybe, savo alimi ir blo-gai apie j beveik niekada nekalba. Mo-kjimas save pateikti ir graiai apie savo al kalbti yra didelis dalykas. Kultrin-gos alys nedergia savs ir savo vidini intrig ar skandal virtuvs nevieina. Viskas lieka viduje. Tai venta taisy-kl. Jei nori, kad tave gerbt ir mylt, tai gerbk ir mylk pirmiausia pats save.

    Kitas dalykas, kas mane avi visose Skandinavijos alyse, tai, kad mons i esms pasitiki irinktais politikais ir savo valdia. Todl, kad ten beveik nra ko-rupcijos ir papirkinjimo. Todl kad po-litikai yra auktos morals ir isilavin, pasaulio mat mons. Viskas yra viea ir visa informacija prieinama bet kuriam alies gyventojui.

    Visose skandinav alyse ne tik puikiai sutvarkytos socialini garantij ir sveika-tos apsaugos sritys, bet svarbiausia yra veikianios teisins sistemos. mons ten netars, pasitiki vieni kitais, nebijo, kad bus apgauti.

    Skandinavijoje nra toki atgyven kaip homofobija. Antisemitizmas, rasizmas, diskriminacija irgi igyvendinti. Ten mo-nms su negalia yra sudarytos iltnamio slygos. O kodl gi nesudarius toki sly-g ir gyvenimo nuskriaustiems negalie-siems Lietuvoje? Juk j tikrai nra daug.

    O kaip skandinavai tvarkosi su kult-ros politika?

    Kryptingai. Kultra suvokiama kaip btinyb mogaus kasdieniame gyveni-me. Mes esame ne kart girdj, kad danai yra stiprs kino, dizaino ir architektros srityse, norvegai literatros, muzikos, architektros srityse, islandai popmu-zikos ir literatros srityse, vedai lite-ratros, popmuzikos, dizaino, okio ir di-djavimo srityse. Todl, kad egzistuoja nuolatin valstybs parama ir fi nansins

    garantijos keleriems metams priek. No-rint pasiekti reikmingesni rezultat k-rybiniuose procesuose, mums reikia to-bulinti edukacij ir stiprinti programas.

    I skandinav ali bt galima pasi-mokyti stabilumo ir ilgalaikio perspekty-vinio planavimo. Tai tikrai ne sprinteri tautos, tai ilg distancij bgikai alies valdyme ir kininkavime.

    Kitas sektinas dalykas skandinav verslinink investavimas kultr, nes valstyb jiems sudaro palankias slygas t daryti ir dar skatina. Kalbu ne tik apie vienkartin ar tstin param, bet ir apie muziej ir teatr statym, paremt priva-iomis lomis ir investicijomis. Pai-rkite, kaip Danijoje verslininkai veikia. Pavyzdiui, Operos ir baleto teatras Ko-penhagoje pastatytas u transporto kom-panijos Mrsk las, savininkui, kuris myljo oper, panorjus.

    Be to, Skandinavija tai regionas, ku-riame ypa didelis dmesys skiriamas

    vaikams ir jaunimui, nes skandinavai link investuoti nauj smoning ir viesi kart auginim. Todl ir mums reikia pradti nuo vaik ir jaunimo. Ug-dyti naujai mstanius individus, auginti smoning kart, o su kitokiu mentalite-tu ir alyje bus tvarkomasi kitaip. Ir tikiu, kad geriau nei dabar.

    Skandinavijos alyse auktj moksl studijuoja tkstaniai lietuvi jaunimo. Gal btent jie Lietuvos ateitis?

    Todl, kad auktasis mokslas yra ne-mokamas, Danijoje yra apie 1 tkst. lie-tuvi student, o gal dar daugiau. Vien Kopenhagos ir Orhuso universitetuose po 300 j studijuoja. O kiek dar kitose auktosiose mokyklose mokosi!

    Pavyzdiui, Herninge (Jutlandijos regio-nas) esanioje vienoje didiausi Skan-dinavijoje industrinio dizaino mokykl TEKO centre studijuoja daugiau nei 100 lietuvi.

    Ir tegul studijuoja, tegul vieiasi. Gal dalis j sugr Lietuv ir praskies savo kitoniku mstymu vietin jaunj kar-t. Tegul jaunimas tik keliauja po pasaul, kaupia inias ir patirt, mokosi i paen-gusi kultr. Nuo to nenukentjo dar n viena tauta.

    Pastu Danijoje labai daug viesaus jaunimo. Patikkite, didioji j dalis po studij nort grti atgal Lietuv. Bet tik tuomet, kai sitikins, jog Lietuvoje i-ties vyksta permainos ir jie yra laukiami. Tad nebandykime juos prisivilioti graby-lystmis ir paadais. Jie mus stebi, anali-zuoja ir darosi ivadas.

    Js kadencija eina pabaig. Kur pa-suksite? Gal grite prie aktorysts?

    iaurje atlikau savo misij. Pabuvau lygiai tiek, kiek buvau naudinga savo a-liai. Tad rudeniop kreipiu vilgsn Lie-tuv. O teatr myliu ir mylsiu, ypa lietuvik, bet nesiruoiu grti prie ak-torysts. Aktorius kaip sportininkas jei nesitreniruoji kasdien, prarandi form.

    Kit vertus neinau ar benoriu gyventi kit persona gyvenimus, man smagu gyventi ir savo, jis pakankamai domus ir spalvingas. Teatro jame tikrai pakanka.

    Met pradioje L.Ruokyts-Jonsson iniciatyva Norvegijoje buvo pristatytas ms lmas Tadas Blinda. Pradia. iomis dienomis Islandijoje ir Norve-gijoje kitas i dien Lietuvos kino pasididiavimas Miegani drugeli tvirtov.

    Pristatyti ger lietuvik lm tikrai nesunku, ypa kai yra stipri bendra-darbiavimo partneri tarp lietuvi iei-vijos, ranka numojo kultros ata. Veriau pakalbkime apie sudtingiau gyvendinam projekt. Pavyzdiui, 2011 m. ruden Danijoje vykus muziki-n-vizualin projekt Jra mike, kuris buvo skirtas M.K.iurlionio metams pa-ymti. Va ia ities buvo k veikti.

    Nesinorjo M.K.iurlionio danams pri-statyti tradicikai pasikvieiant ger lietuvi pianist ar kvartet, kuris ne-priekaitingai atlikt kompozitoriaus krinius. Norjosi kako naujo ir gai-vaus. Tad L.Ruokyt-Jonsson pati msi prodiuserio darbo. Pirmiausia pa-kviet pianist Petr Geniu, sakso-foninink Liud Mockn bei vaizdo ir garso meninink Artr Bumtein.

    Kalbjau su kiekvienu atskirai, sten-giausi suprasti, ar jie gali kartu dirbti, pasakojo kultros ata. Kai Petras su Liudu atsiunt pirmuosius raus i repeticij sals, i karto supratau: pro-jektas bus. Tada pradjome galvoti apie nansavim, o pinig iam nepi-giam p