scania pasaulis nr1

of 24/24
2011 PASAULIS PREKYBOS IR APTARNAVIMO CENTRO STATYBOS TAIGI EURO 6 VARIKLIUS JAU TURIME, O KAS TOLIAU? VALDEMARAS RAŠČIAUSKAS: „DŽIAUGIUOSI PASIRINKĘS“ CHAOSĄ VALDO INFORMACINĖS SISTEMOS 1000 TAŠKŲ DALYBOS AUTOBUSAI: 100 METŲ LINK TOBULYBĖS

Post on 22-Mar-2016

239 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Scania leidinys

TRANSCRIPT

  • 2011

    P A S A U L I SPREKYBOS

    IR APTARNAVIMOCENTRO

    STATYBOS

    TAIGIEURO 6

    VARIKLIUSJAU TURIME,

    O KASTOLIAU?

    VALDEMARASRAIAUSKAS:DIAUGIUOSI PASIRINKS

    CHAOSVALDO

    INFORMACINS SISTEMOS

    1000 TAKDALYBOS

    AUTOBUSAI:100 MET LINK TOBULYBS

  • 2

  • 3vadinis odisSVEIKI, MIELIEJI SCANIA PASAULIO SKAITYTOJAI, Beveik prie dvi deimtis met, 1992-j pavasar, Lietuv

    atvyko pirmasis Scania sunkveimi karavanas. Jo tikslas buvo pristatyti tada ms alyje maai inom gamintoj, su-paindinti dar tik besikurianias pirmsias privaias transporto bendroves su Scania sunkveimi modeliais, j pritaikymo galimybmis. Buvo umegzti pirmieji kontaktai, sutarta dl nau-dot ios marks sunkveimi sigijimo. Ms vejams ve-d transporto priemons paliko ger spd, tad nieko nuos-tabaus, jog pirmieji nauji ios marks sunkveimiai Lietuvoje pasirod jau netrukus, 1994-aisiais. Tais paiais metais Kaune buvo atidarytas ir pirmasis Scania servisas. Per tuos du deimtmeius Scania Lietuvoje um tvirtas

    pozicijas. U patikimum bei ekonomikum ioje bendrovje pagamintus sunkveimius pamgo tiek vairuotojai, tiek mo-ni vadovai. Ir vlei nieko nuostabaus, jog daugiau kaip 5000 ios marks sunkveimi su lietuvikais numeriais iuo metu vainja po vis Europ ir net tolimj Sibir. Puiks sunkve-imi gamintoj bei ms alies vej santykiai nulm tai, kad koncernas Scania Lietuvai m skirti vis didesn dmes: pastoviai investuojama pardavimo ir aptarnavimo centr tinklo pltr, atkakliai siekiama, kad suteikiamos paslaugos atitikt auktus ios bendrovs standartus. Nuo 1998 met Scania m plsti nuosav prekybos bei techninio aptarnavimo centr tinkl. Didiausios permainos vyko per pastaruosius deimt met: buvo sigytas ir rekonstruotas Kauno servisas, Klaip-doje pastatytas naujas modernus centras, suremontuoti bei vairiausius technins prieiros darbus galima atlikti iauli servise, o naujausius Scania standartus atitinkantis prekybos ir aptarnavimo centras iuo metu statomas Vilniuje. iuose servisuose bei centruose, sudaraniuose mon

    Scania Lietuva, dirba beveik 100 patyrusi darbuotoj. Nema-a j dalis turi daugiau kaip deimties met patirt. Darbuotojai

    nuolat atnaujina inias specialiuose Scania mokymo centruose Lietuvoje ir usienyje. Mes visada pasiruo suteikti kvalifikuot pagalb ms klientams, pasidalinti turimomis iniomis, kon-sultuoti visais su Scania sunkveimiais ir autobusais bei j eksploatacija susijusiais klausimais. Bendraudami su vejais pajutome, kad jie nort daugiau suinoti ir apie vedijos, ir bendrovs Scania istorij, ia gamintus ir jau muziejine rete-nybe tapusius, ir paius naujausius sunkveimius bei autobu-sus, j eksploatavimo ypatybes. Deja, iki iol galjome pasilyti tik leidinius angl ar kitomis kalbomis. Taiau dabar nuoirdiai tikims, kad sprag upildys is naujas leidinys lietuvi kalba. Labai nortume, kad Scania pasaulis tapt ir Js pasauliu, Js mgstamu urnalu, leisianiu susipainti su imtamete Scania patirtimi ir jos prioritetais. urnale ketiname pristatyti naujausius Scania gaminius ir paslaugas, pasidalinti Js ir Js koleg transportinink patirtimi eksploatuojant ios mar-ks sunkveimius.Galime pasidiaugti, jog ie metai buvo neblogi Lietuvos ve-

    jams. Vl pradjo augti veam krovini kiekiai, tad vl prasi-djo sunkveimi parko atnaujinimas ir pltra. Deja, paskutiniu metu dl neaikios situacijos pasaulio ekonomikoje is proce-sas iek tiek sultjo. Tikkims neilgam ir pro tirtus negand debesis vl prasimu saul. Artja naujieji 2012 metai. Nor-iau palinkti Jums visiems skmingo verslo, pasveikinti Jus ir Js artimuosius ir palinkti linksm vent Kald ir laiming 2012 met.

    Beveik prie dvi deimtis met, 1992-j pavasar,

    Lietuv atvyko pirmasis Scania sunkveimi

    karavanas.

  • 4PREKYBOS IR APTARNAVIMO CENTRAS

    Tarptautinei vedijos sunkveimi ir autobus gaminto-jai Scania priklausanti mon puoselja planus iki 2012 m. birelio mn. 30 d. gyvendinti ilgai brandint projekt kurti nauj prekybos ir aptarnavimo centr. Jis turt atitikti visus ios bendrovs reikalavimus, leist iplsti teikiam paslaug spektr ir utikrinti geresn vykdomos veiklos kokyb.io centro atidarymas suteiks galimyb realizuoti pagrin-

    dinius mons tikslus bei padti pamatus ambicingesniems ateities planams, - teigia Scania Lietuva regiono vadov Asta Petrainien. Gamtos prieglobstyje, miko apsuptyje sikursiantis naujas

    centras bus pritaikytas teikti kur kas daugiau ir nauj paslaug ms vejams. Projektas bus gyvendinamas dviem etapais. Pirmuoju bus pastatyta administracin dalis bei dvi aptarna-vimo linijos. Antruoju - planuojama nugriauti sen pastat, jo vietoje pratsti remonto dirbtuves dar keturiomis aptarnavimo linijomis ir krovinini automobili plovykla. Vienos aptarnavimo linijos ilgis - 30 metr. Tai leis remontuo-

    ti ir aptarnauti neatkabintus autoveius ir ilgesnius autotrauki-nius. Naujajame centre planuojama rengti modernias prekybos ir ekspozicijos sales, administracines, sandliavimo patalpas, technikos serviso sal, patogius ir jaukius laukiamuosius. Ser-vise enkliai pagers darbuotoj darbo ir buitins slygos. Dirbtuvi grindinio ildymo sistema pads palaikyti optimali temperatr darbo aplinkoje ir, tikims, leis sutaupyti l. Au-tomatikai valdomi pakeliami vartai su plastikiniais Duratec stiklais taipogi leis taupyti energij ir gerins darbo slygas.

    Tursime naujos rangos, tad galsime teikti ir nauj paslau-g: bus sumontuotas stabdi ir pakabos patikrinimo stendas, centralizuota alyv ipilstymo ranga, leidianti automatizuoti ir optimizuoti apskait. Nauja agregat plovimo maina leis plauti iki 2 t. svorio sunkveimi mechanizmus. Ms klientams taip pat bus enkliai pagerintos slygos, tei-

    kiama daugiau paslaug. Jiems bus rengta atskira lengvj automobili parkavimo aiktel.Vairuotojai gals kur kas patogiau laukti suremontuoto au-

    tomobilio. 50 % ipltus naujojo centro teritorij, bus kur kas patogiau ir saugiau statyti autotraukinius.Visas pastato plotas - 2745 kv. m. iuolaikiko architektriniais

    sprendimais pasiyminio projekto autor architekt Jrat Augaityt, technin ir darbo projekt atliko UAB Sweco Lietuva. Ilgametes statybos tradicijas puoseljanti AB YIT Kausta atliks paruoiamuosius bei naujo pastato statybos darbus, rengs ininerinius tinklus, sutvarkys ir apeldins teritorij.

  • 5 2011m.liepos 12 d. AB YIT Kausta ir UAB Scania Lietuva pasira sutart dl naujos gamybins bazs Vilniuje

    statybos darb.

  • 6

  • 7KOL KAS DU, UTAT REALSPasaulio ekologinio neratingumo laikais, kai niekam per

    daug nerpjo nei kiek automobilis ryja kuro, nei k jis pas-kui save palieka, gim Euro 1...6 ekologini standart idja. Sunkveimi gamintojai gana lengvai veik Euro 1 ir Euro 2 barjerus, taiau ilgokai trypiojo ties Euro 3 riba. Utat iki 2010-j met krybikai ir rezultatyviai gyveno Euro 4-5-6 ekologini norm idjomis, kurios turjo tapti panacja nuo ekologini emyno negand. Euro 6 iki iolei vieniems ga-mintojams yra teorini svarstym objektas, kitiems - prakti-ni sprendim paiekos metas, o tai iandien......iandien Scania pranea, jog yra sukrusi, gamina ir

    vejams sigyti silo naujutlaii 440 ir 480 AG vilkik su Euro 6 ekologinio standarto varikliais. Taigi dabar kalbti apie io standarto diegimo pasekmes bus galima remian-tis ne prielaidomis ar splionmis, o realiais masins j eks-ploatacijos teikiamais faktais. Taiau to dar teks iek tiek palaukti. Vakar Europos transporto kompanijos jau sigijo ir eksploatuoja pirmuosius Euro 6 variklius. O mes, kol kas su naujaisiais serijins gamybos varikliais galime susipainti teorikai: paintis su naujais objektais kur kas rezultatyves-n, kai inai, k iri. Pirmuosius sunkveimius su Euro 6 varikliais planuojame pristatyti Lietuv jau kit pavasar.

    VISA, KAS GERIAUSIAEuro 5 Scania variklius pastantys specialistai, ko gero,

    bus nusteb, ivyd savo sen ger pastam DC13 varikl. I pirmo vilgsnio viskas ia taip pat, kaip ir ankstesniuose ios bendrovs varikliuose: ta pati Common rail purkimo sistema, taip vadinama XPI, ta pati VGT kintamos geome-trijos turbina , tie patys EGR bei SCR sistem agregatai. I 2010 metais pristatyto tuo metu pasaulyje galingiausio 730 AG 16,4 l variklio bus pastama ir jo valdymo siste-ma. Paradoksas nieko naujo? Taiau is variklis atitinka Euro 6 lyg, o dar visai neseniai, prie dvi deimtis met ve-dant ekologin automobili hierarchij, kiek bta nuogsta-vim, kad normos pernelyg grietos! Kad j nemanoma bus pasiekti arba rezultatas kainuos tiek brangiai, kad vejai nepirks ekologik transporto priemoni! O tai dabar jau Euro 6 variklis.Js, be abejo, inote, kad Euro 6 normatyvas ES sigalios

    tik 2013 metais, o kitose alyse tik nuo 2014 met ar dar vliau. Tad sigijus tok vilkik dabar, jis bt registruojamas kaip Euro 5 klass automobilis ir jam galiot lengvatos bei nuolaidos taikomos iai vilkik grupei. Tai, be abejo, neteisin-ga, taiau kol kas yra tokios biurokratinio aidimo taisykls, o Scania aplenk laik.

    Variklis ateiiai SCANIA ininieriai iandien pada-

    r tai, kas vakar atrod nemanoma: naujasis 12,7 l variklis radikaliai keiia ms poir ekologij ir ekonomik.

    Taigi Euro 6 variklius jau turime, o kas toliau?

  • 8 Scania vadovai puikiai supranta: Euro 6 variklis ne-bus priimtas lengvai ir beslygikai. Nes bus brangesnis u analogikus emesns ekologins klass agregatus. Nes jo prieira, deja, bus sudtingesn, taigi ir branges-n. Nes jam reiks brangesns ekologikiems varikliams skirtos alyvos Scania LDF 3 ir j teks keisti daniau, negu ankstesns kartos varikliuose. Taiau kito kelio ne-bra, monija negr prie neracionalaus ir pasaulio gamtai kenksmingo naftos produkt vaistymo bei gamtos nio-kojimo. Scania ininieriai pirmieji Europoje veik techni-n problem, kuri dar visai neseniai atrod neveikiama. Ir svarbiausia, kad pasiek tai vadovaudamiesi jau daugyb met ioje bendrovje veikianiu modulins konstrukcijos principu. Nepripaindami revoliucij jie nuosekliai tobu-lino tai, kas buvo knyta ankstesni kart varikliuose, todl nieko nuostabaus, kad naujam varikliui neprireik kurti naujo vilkiko. Jis be didesni problem tilpo seno-jo vietoje ir yra tiek panaus j, kad tik dviej ekologij utikrinani sistem EGR bei SCR detals bei nepras-tai didelis integruoto duslintuvo korpusas (jame yra ne tik pats duslintuvas, bet ir kietj daleli filtras DPF bei nauja AdBlue tirpalo dozavimo bei jo likui neutraliza-vimo sistema) iduoda, jog DC13-ajame vyko esmins permainos. Pasiirkime jas i ariau.

    EGR+SCR IR DAR DAUGYB PLIUSPrie kelet met Scania ininieriai, sukr EGR siste-

    mos Euro 4 ir Euro 5 lygio variklius, turjo vilties, kad ir Euro 6 normas pasiekti nereiks atidirbusi duj neutralizatoriaus AdBlue. Deja, norint penkis (!) kartus sumainti azoto ok-sid ir eis (!) kartus kietj daleli skaii, nei EGR siste-mos, nei filtro galios nepakako. Jau prie kelet met tapo aiku: udavin manoma isprsti tik mobilizavus vis i element pastangas. Taigi naujajame variklyje naudojama ir EGR, ir SCR sistemos bei kietj daleli filtras. Taiau kaip suderinti j darb: kiekviena i i sistem turi savo udavin ir patikimai dirba tik esant tam tikroms slygoms atitinkamai temperatrai, atitinkamam slgiui, grietiems reikalavimams kuro kokybei ir pan. is suderinimas ir tapo didiausiu naujo-jo variklio krj galvos skausmu. tai senj varikl gerai pastantys mons ras kelet ne-

    tikt sprendim. Vienas i j sklend (droselis) oro tie-kimo magistralje. Iki iol visi inojo toki esant atidirbusi duj ileidimo sistemoje, kur ji reikalui esant tampa vari-kliniu stabdiu. Ji priveriama ir uvedant alt varikl taip jis greiiau yla iki darbins temperatros. O sklends oro leidimo trakte paskirtis neleisti varikliui atvsti daugiau negu reikia, nes recirkuliacijos sistema cilindrus turi gr-inti tam tikros temperatros ir tam tikr kiek (jis ia, beje, sumaintas nuo 30 iki 25 proc.) atidirbusi duj, kitaip ken-ia ekologija. Vardan jos sukurta dar viena sistema ASC. Jos paskirtis neutralizuoti AdBlue likuius, likusius ati-dirbusi duj neutralizavimo reakcijoje. Logika neiven-giamai kelia klausim kam to reikia, juk galima purkti maiau to skysio, tad ir jo paties reiks maiau, ir nauj sistem nereiks!

    Jeigu viskas bt taip paprasta, Euro 6 lygio sunkveimiai jau seniai bt gaminami. Tokio paprasto sprendimo buvo nemanoma gyvendinti dl elementari pasekmi: kadangi kietj daleli filtras tampa nemaa klitimi atidirbusi duj imetimo kelyje, jai veikti tenka sunaudoti daugiau kuro. O juk buvo usibrtas tikslas kuro snaudas ilaikyti tame pa-iame lygyje, kaip ir ankstesnis variklis, nors patirtis rod, kad visi auktesns ekologins kartos varikliai jo naudoja 3-5 proc. daugiau. Todl ir buvo pasirinktas kompromisinis variantas: i variklio ileisti didesn NOx daleli kiek, kur ga-lima valyti imetimo sistemoje. Tokiu bdu ir kuro snaudas galima ilaikyti ankstesniame lygyje, ir ekologija nenukenia.

    EURO 7 NEBUS?Ekologija pasauliui kainuoja brangiai. Dar labiau grietinti

    reikalavimus i naftos gaunamu kuru dirbantiems varikliams jau, ko gero, nemanoma arba dl technini prieasi, arba dl ekonomini. Ininieriai kr naujas sistemas, sunkvei-miai darsi vis varesni, taiau ir vis sudtingesni, branges-ni ir reikalaujantys vis kvalifikuotesnio aptarnavimo. Sterili varikli sukrimas, gamyba ir eksploatacija kainuot tiek, kad veimo paslaug kain sunku bt ir sivaizduoti. Todl nenuostabu, kad apie naujus Euro 7-8-9 ir t. t. transporto politikai jau nekalba, viltys dedamos naujas technologijas. Europos Komisija dabar persvarsto vykdyt politik ir pa-skelb vari transport sistem iniciatyv. Taiau iki tos iniciatyvos ateis ms kasdien gyvenim tursime dirbti tuo, k turime. O kol kas, iki Europos transporto strategai dar nespjo sumstyti, kaip vejus sugundyti ir priversti va-inti Euro 6 sunkveimiais, renkims juos pasitikti. Kito kelio paprasiausiai nra.

  • 9Versle yra gelein taisykl: kuo mon didesn, tuo sudtingesnis, komplikuotesnis ir brangesnis jos valdymas. Vej verslas ne iimtis. inodami tai, vieni vejai ieko bd, kaip valdym racionalizuoti ir, jei manoma, atpiginti. Kiti smoningai stabdo parko augim iki tam tikros ribos. Taiau pagunda augti kartais bna didesn u galimybes, tad klestjusios mons parkas ima veistis ir daugintis stichikai. Kuo spariau parkas didja, tuo didesnis chaosas darosi apie j. inoma, spariau auga ir eksploatacins ilaidos, kol pagaliau paaikja, jog didjanios ilaidos didelio parko neracionaliam aptarnavimui baigia suryti peln. Tai pasaulyje gana plaiai paplits reikinys, todl kai kurie didieji sunkveimi gamintojai, bandydami padti ve-

    jams sukr savas automobili parko valdymo sistemas. Scania buvo vienas i pradinink ir sukr savo parko valdymo sistem Interactor. Ji buvo pradta montuoti 4 serijos Scania vilkikuose, o po modernizacijos ir R serijoje. Ties sakant, realiai ios sistemos neprigijo, o panaudojama buvo tik j teikiama informacija.

    Chaos valdo INFORMACINS SISTEMOS

    Teisingam sprendimui priimti reikalinga operatyvi ir objektyvi informacija. J gali suteikti tik prietaisai, kuri veiklos negali ta-koti jokia paalin jga. Scania atnaujintuose R serijos vilkikuo-se pradjo montuoti nauj Scania Fleet Management infor-macin sistem- Comunicator C200, kaip jos krjai vadina paslaug komplekt, jungiant vejo automobilius su jo biuru. is renginys - ne tik fiksuojantis: vairiomis ryio priemonmis jis gali informuoti mons vadovus arba tuoj pat jiems to papraius, arba nurodytu laiku automatikai. Geriausiai apie tokio komu-nikatoriaus galimybes pasakoja jo krjai. Scania transporto valdymo skyriaus vadovas Johanas Berglundas: Operatyvi informacija leidia mons vadovui laiku priimti tinkamus spren-dimus. Jam pateikiama i informacija: vairuotojo ID, vaiuokls numeris, GPS duomenys (transporto priemons buvimo vieta, judjimo greitis, kryptis), odometro duomenys, kuro snaudos (vaiavimas, tuioji eiga, galios nukreipimo renginys), darbo laikas (vaiavimas, tuioji eiga, galios nukreipimo renginio dar-bas), greiio virijimas, variklio ski virijimas, greitjimo infor-macija, stabdymo informacija, stabdi naudojimas ir pan. Taip pat registruojami svarbs, transporto priemonei tak darantys vykiai: apie juos praneama iniatinklio portale kartu su infor-macija apie duomenis, laik ir viet. Sistema taip pat fiksuoja, kai transporto priemon vaiuoja arba ivaiuoja i nustaty-tos geografins srities. Informacija apie transporto priemons

    buvimo viet atsiuniama reguliariais laiko intervalais, kartu su informacija apie tai, ar degimas jungtas, ar ijungtas, apie vai-ruotoj keitimsi. Informacijos apie transporto priemons buvi-mo viet galima prayti bet kuriuo metu. Praneimas rodomas automobili parko valdymo narykls lange, j taip pat galima isisti nurodytu el. pato adresu. Tai leidia, jei btina, nedel-siant imtis veiksm arba vliau atlikti analiz.

  • 10

    Tokia informacija btina mons vadovui. O tai technikos direktorius ar vyr. mechanikas gauna kiek kitokio pobdio inias: sistema pranea, kad virytas atstumas arba laikotarpis, kai turjo bti atlikta technin apira, emas padang oro slgis, rimtas va-riklio gedimas, aukta variklio auinimo skysio temperatra arba emas jo lygis, sankabos perkrova, emas variklio alyvos slgis ir pan. Isami transporto priemons technins bkls informacija leidia ne tik kontroliuoti technins prieiros periodikum, bet ir susikurti sav prieiros kalendori ir priminimus, atsivelgiant rid, technins apiros datas, atstum arba laik, likus iki trans-porto priemons kitos planins apiros.Kadangi mons ir j poreikiai bna labai skirtingi, Comunicator

    C200 susideda i trij skirting paslaug paket: Monitoring (stebjimo), Analysis (analizs) ir Control (kontrols). Kiekvie-no i j skirtinga paskirtis, galimybs, taigi lygis ir kaina. Beje, technins galimybs leidia gana lengvai i vieno lygio pereiti kit ir gauti daugiau jums reikaling duomen. Pirmasis, stebjimo, paketas leis vejui gauti isami infor-

    macij apie svarbiausius dienos vykius elektroniniu patu ir ly-ginti parke turim automobili rodiklius. Ypa tinka nedidelms (iki 15 automobili) monms.

    Analizs paketas ypa efektyvus norint analizuoti mons vairuotoj darb. iame pakete pateikiami svarbiausieji kiekvieno vairuotojo darbo parametrai, analizuojamas j vairavimo stilius ir jo taka kuro s-naudoms bei automobilio bklei. Tokia informacija

    pateikiama ne kaip akimirkos fiksavimas, o procese ir gana vaiz-diai: parametr kitimo dinamika irykinama viesoforo spalvo-mis. Gerjantys darbo rodikliai ymimi alia spalva, prastjantys raudona, stabils geltona. Paprasta ir efektyvu. Kontrols paketas turi papildom galimyb kontroliuoti vis

    transporto park: sekti ir parodyti emlapyje mons automobi-lius realiuoju laiku ir konkreioje vietoje. Specialus signalas spja mons darbuotojus, kai transporto priemon atvyksta paskirties viet arba nukrypsta nuo nustatyto marruto. Scania ininieriai tikisi, jog ios priemons leis vejams gerokai sumainti parko eksploatacijos ilaidas. Taip, pasakys transporto mons vadovas, visa tai puiku,

    taiau tokios sistemos gana brangios, ilgai reikia vaiuoti iki jos atsiperka... Ir neperka! Verkia dl vagiamo kuro. Riejasi su vairuo-tojais dl pernelyg dideli jo snaud, pernelyg daug nuvaiuot kilometr, pernelyg daug neinia kur sugaito laiko. Tuo tarpu ne-siningi vairuotojai tuo negailestingai naudojasi. Jei gausiai aa-ras liejantys vejai kada nors paskaiiuot, kiek jiems kainuoja tos pasakls, informacins transporto sistemos jau seniai bt kiekviename sunkveimyje. Bet gal verkti lengviau?

  • 11

    DIAUGIUOSI PASIRINKS Valdemaras Raiauskas:

    Kai kuriems vejams nra principinio skirtumo, koki marki vilkikai ganosi j parke. Svarbu, kad jie nebt smarkiai brangesni, negu silo konkurentai, optimalus kainos ir kokybs santykis, aukta likutin vert ir gero lygio servisas Lietuvoje bei visoje Europoje. O vairuotojai vaiuos

    tuo, k pasilysi, tam jie ir yra profesionalai. Logikos tame lyg ir yra. Taiau yra ir kitokia logika: vienos marks vil-kik parkas kelia maiau rpesi, mons darbuotojai geriau pasta

    technik, ino jos galimybes ir eksploatavimo subtilybes, kiekvieno mo-delio privalumus ir trkumus, kuri, kaip besistengt j krjai, visada

    yra. UAB Magnum Iter vadovas Valdemaras RAIAUSKAS - grietas antrojo poirio alininkas: jo parke jau daugiau kaip deimt met vien

    tik Scania vilkikai. Kas nulm toki nuostat?

  • 12

    - Gal pabandykim pirmiausia isiaikinti, kas lemia itikimyb vienai transporto priemons mar-kei psichologins nuostatos ar vis dlto techniniai ir ekonominiai automobili parametrai?

    - Ko gero, ir viena , ir kita, tik skirtingu mastu. Prie 15 met, ms mons veiklos pradioje, turjome vienintel MAZ-, kuriuo, kaip tvirtino kai kurie vairuotojai, nemanoma buvo vaiuoti. Ta-iau mes juo vaiavome ir pagal t laik galimybes jis mums buvo geras. Pamale sivaiavome ir tada prireik kitoki main daugiau veani ir patikimesni. Nupirkom vien, kit trei ir tar-si savaime irykjo mintis, kad ms slygoms bene geriausiai tinka vedikos mainos. Tvirtai surstos, patikimos, ilgaams, nesunkiai remontuojamos. Ir kas mums tada, o k ia beslpsi, ir dabar labai svarbu ved ga-mintojai sykiu su vilkikais teik ir finansines paslaugas. sigijome kelet Volvo, taiau taip susi-klost aplinkybs, kad netrukus vienu metu turjome j atsisakyti. tai nuo tada ms parke vien tik Scania.

    - Aplinkybs, priverianios mus daryti vienokius ar kito-kius sprendimus, daniausiai bna atsitiktins, o pasirinki-mas daugiau ar maiau smoningas veiksmas. Kas nulm, kad rinkots btent Scania?

    - Ilgi vakarai prie knyg, vadovli, paiekos internete, pokalbiai su kolegomis, dileriais, visko ir neivardinsi. Ga-liu pasakyti tik tiek, kad bsimojo parko vilkik mark, mo-delius ir modifikacijas rinkausi ilgai ir labai kruopiai. Tai buvo gana sunkus darbas, nes patirties tada turjome dar nedaug, o pasiklausti, pasitarti nelabai buvo su kuo. Juk dauguma ms vej i pradi tenkindavosi standarti-niais sprendimais, kuriuos sil transporto priemoni par-davjai, o vliau, ikikriziniais metais, grieb k tik galjo. Man visai nesinorjo rakyti vaigdes nuo dangaus ir semti kuo didesniu auktu. Protingai gyvenant visikai pakanka ir mao auktelio, utat turi rami galv ir lig maiau ivargint kn. Tad ir apsistojau prie Scania.

    - O motyvai? Juk ne prastesnius vilkikus gamina ir kiti di-diojo septyneto gamintojai: Europos Met sunkveimio rinkimus po kelet kart yra laimj visi ios sunkveimi ga-mintoj brolijos nariai.

    - Motyvai? Juokais galiau pasakyti, jog apsisprends pirkti vedik technik, kito pasirinkimo nebeturjau: grti prie Vol-vo nesinorjo, beliko Scania. O jei rimtai, Scania impona-vo keliais dalykais. Pirmiausia ekonomikumu ir patikimumu.

    Vyresns kartos vairuotojai ir dabar geru odiu mena 113 mo-delio fantastikus 11 l variklius. Rpestingai priirti jie patiki-mai dirba dar ir iandien. O puikus R serijos modeli dizainas ir itin stabili j vaiuokl priria vairuotojus visam gyvenimui. Ties sakant, pririo ir mane.

    - Daugelis vej padejuoja, kad kuro snaudos danai neatitinka to, k deklaruoja gamintojai. Kaip iuo poiriu atrodo Scania?- Nesakysiu. Nepatiksit. Bet parodyti galiu. tai ant mano

    stalo kuro snaud suvestin. Du i vilkik sunaudojo 31 l dyzelino 100 km, kiti 27-28 litrus. Esu tikras, daugelis ve-j, o ypa vairuotoj, puls tikinti, jog tai nemanoma, nes j nuomone realios toki vilkik kuro snaudos 33-35 l. Galiu ramiai pasakyti: kuo puikiausiai manoma, jei tik to siekia visi kartu - ir mons vadovai, ir darbuotojai.

    - O gal galtumt paaikinti, k reikia kartu?

    - Tai labai paprasta: mons vadovyb turi sudaryti visas s-lygas vairuotojams ramiai ir tvarkingai dirbti, o vairuotojams siningai atlikti pareigas. Konfliktins situacijos paprastai susidaro tada, kai kuri nors pus nepadaro to, kas priklauso. Toli grau ne visada dl to kalti vairuotojai - ne visk padaro ir moni savininkai. Tada problemos prasideda ne su vienu mogumi, o su visa vairuotoj bendrija ir tiktis ger darbo rezultat jau negali.

  • - Tokios nedidels kuro snaudos sufleruoja mint, kad js vilkikai turi bti apynaujai, laksto Vakar Europos lygu-momis, galiniame tilte turi perdavimo santyk 2,59 ir pusiau automatines pavar des Opticruise?

    - Ne visai taip. Kadangi mes turime nuolatinius usakovus Danijoje, kurie dirba su partneriais Ispanijoje, tad didioji dalis ms marrut ir driekiasi i vienos alies kit. Negaliau pasakyti, kad ias alis jungiantys keliai eina vien tik lygumo-mis: yra nemaai ir kalvot viet, o tarp Pranczijos ir Ispanijos bei paioje Ispanijoje ir gana aukt kaln, kuri perjose kuro snaudos gerokai pakyla. Kaip tik todl galiniame tilte rinko-ms universalesn perdavimo skaii 3,08. Ir, inoma, pusiau automatines pavar des Opticruise, nors su jomis, net pats nesitikjau, yra problem. Ne technini, o psichologini. Kai kurie vairuotojai j smarkiai nemgsta ir sda toki main tik i didelio reikalo. Taiau, kaip rodo ms statistika, vilkikai su automatais vis dlto ekonomikesni.

    - O kuo paaikintumt kai kuri vairuotoj nemeil auto-matams?

    - Ko gero, proio jga. Patyrs vairuotojas mato keli ir prognozuoja situacij, todl mgsta turti atsargoje vien kit imt niutonmetr. Esant reikalui jis greiiau gali atlikti reikiam manevr, negu automatas, uprogramuotas kiekvienoje situa-cijoje laikyti minimalias galimas apsukas. Jam btina perjungti emesn pavar ir tik tada vairuotojas gals imtis rytingesni veiksm. Taiau tokia vaiavimo strategija reikalauja palaikyti auktesnius variklio skius, o tai neivengiamai atsiliepia kuro snaudoms. O tai jaunesni bei darb tik pradedantys vairuo-tojai prie automat pripranta greit ir jais bna labai patenkinti. Ypa miestuose.

    - O pai vairuotoj netrksta?

    - Atvirai pasakysiu, apie vairuotoj trkum inau tik i spaudos. Jeigu vai-ruotojas laiku gauna ger atlyginim, jei jam sudaromos visos slygos ir dirbti, ir pailsti, jei jis vertinamas ir kaip mo-gus, ir kaip darbuotojas, jis nelakstys i vieno darbo kit. Ir, beje, dar vie-na aplinkyb: kadangi ms vairuotojai dirba daugiausia usienyje, tad btinas usienio kalb mokjimas, taigi ir atitin-kamas isilavinimo lygis. Pagaliau pas mus vairuotojai dirba naujomis ar apy-naujomis gana geros komplektacijos mainomis, Rusij nevaiuojame, prie sien itisomis paromis nevargstame, main patys neremontuojame...

    - Neturite nei savo serviso, nei dirb-tuvi, nei sandli..?

    - Nei serviso, nei dirbtuvi, nei gara-o ir netgi jokios prikabinamosios tech-nikos neturime. Tik septynios deimtys vilkik, kurie nuolatos kelyje ir deimt sunkveimi, veiojani birius krovi-nius Kdaini rajone.

    - O jeigu kas nors...? O technin prieira?

    - Tam yra servisai. inot, a pasitikiu specialistais. mogus, inantis i ko jis valgo duon, savo darb padarys ir greiiau, ir geriau. Taip, sako man kai kas, gal ir geriau, taiau kiek tai kainuos! A daug galvojau apie tai, kol vien kart pasimiau kalkuliatori ir pradjau skaiiuoti, kiek kainuoja darbuotoj i-laikymas, j paieka ir mokymas, kiek patalp nuoma, servi-so ranga ir rankiai, atsargini detali sandlis ir kiek jame guli aldyt pinig... O visai netoli ms firminis Scania ser-visas su puikiais darbuotojais ir begaliniu detali sandliu: nra kokios nors detals ia, vadybininkai ras tau j kad ir kitame Europos gale.

    - Toki atvej pasitaik?

    - Kol kas ne: beveik visi ms remontai ir technins prie-iros darbai tik planiniai, tad apie servis atvyksiant vil-kik meistrai ino iki smulkmen, detals usakytos, ranga parengta. Vairuotojas vaiuoja tiesiai prie keltuvo ir po keli valand jau rieda Lenkijos link. Jei technin prieira atliekama tvarkingai ir laiku, Scania dirba itin patikimai. Tik labai jau anktas tapo senasis Vilniaus servisas. Prie penkiolika met buvo ir erdvus, ir modernus, taiau tada vedai tik kl koj Lietuv, tos marks sunkveimius ant rank pirt galjai skai-iuoti. Dabar laukiam nesulaukiam naujojo centro statyb pa-baigos. Kaip beirtum, sunkveimi pardavimo verslas yra tarsi moneta su dviem pusm: vienoje sunkveimis, kitoje jo servisas. Ir abi puss vienodai svarbios.

    - Dkojame u pokalb.

    Kstutis Bruzgeleviius

  • 14

    Kovo 14 d. Scania ir Vokswagen pasira sutart, kuria numatoma tiekti finansines paslaugas Kinijos rinkai.

    Balandio1 d. pasauliui internetinje konferencijoje buvo pristatyta nauja Euro 6 lygio varikli serija.

    Balandio 6 d. Parodoje Transport 2011, Herning, Danija, Scania pristat nauj 2 klass tarpmiestinio susisiekimo autobus Omni Express.

    Gegus 5 d. Scania pasira sutart dl 4000 sunkveimi tiekimo Irakui.

    Gegus 26 d. vyko tolimj reis vairuotoj i vedijos bei Vokietijos dvikova ekonomikiausiai vaiuojaniam vairuotojui iaikinti.

    Birelio 16 d. pasirayta Scania sutartis su Danijos keleivinio transporto bendrove Arrivadl 100 autobus, dirbani biodyzelinu, tiekimo Kopenhagos miestui.

    Birelio 24 d. Scania pradeda savarankik veikl Japonijoje. Iki tol veikla buvo vykdoma per koncern Hino.

    Liepos 11 d. pasirayta sutartis su vedijos darbinink profsjunga Swedish Metal Workers Union dl lankstesni darbo grafik leido lanksiau koreguoti darbo grafikus esant neprognozuojamam usakym kiekiui.

    Rugpjio 31 d. Scania tampa oficialiu krovininio transporto tiekju Soio iemos olimpiados statybos darb projekte SochiDrive.

    Spalio 6 d. Scania tampa oficialiu autobus tiekju Soio iemos olimpiadai Soi 2014.

    Spalio 14-16 d. Sodertalje mieste vyko atuntosios serviso darbuotoj varyb Top Team, kuriose dalyvavo daugiau kaip 6000 transporto technikos specialist i 46 ali, finalas. konkurso final pateko ir ms kolegos i Latvijos. Nugaljo Scania Australija komanda.

    Spalio 20 d. Kortrike, Belgija, autobus parodoje Bussworld 2011 Scania pristat nauj miesto ir priemiestini autobus eimyn Citywide.

    PATIKIMA FINANSIN PARAMA Nusprendus plsti ar atnaujinti turim automobili park, kreipkits patikim partner - Scania Finans Scania grupei priklau-

    sani mon, finansuojani ir draudiani Scania sunkveimius, vairi marki priekabas ir puspriekabes bei susijusi rang (antstatus ir pan.). Mes stengiams suprasti Js versl ir kiekvienam klientui teikiame individualiai paruotus bei lanksius finansavimo bei

    draudimo pasilymus. Kaip ir kiti Scania paslaug tiekjai, mes pasiymime atsidavimu savo klientams, teikdami jiems paslaugas ir bendradarbiau-

    dami tiek gerais, tiek blogais laikais. Stengiams utikrinti greit sprendim primim bei tinkam aptarnavim, nes ms skm priklauso nuo ms klient skms!

    Susisiekite su mumis!

    Finans -

    2011 MET KRONIKA

  • 15

    DALYBOS1000 tak

    IDEALAUS SUNKVEIMIO PAIEKOSiais laikais Europoje organizuojami du tarptautiniai komer-

    cinio transporto testai, kuri paskirtis - praktikai ibandyti ir vertinti naujausius automobili pramons gaminius. Abu tes-tus kalbame apie Met sunkveimis, met autobusas, bei 1000 tak testas rengia reikmingiausi Europos transporto leidini urnalistai. Plaiajai visuomenei labiau inomas pirmasis testas, kartais

    dar vadinamas konkursu. O tai specialistai labiau vertina an-trj, nes ia visi testuojami automobiliai bandomi toje paioje 180 km trasoje kalvotoje pietvakari Vokietijoje, leidianioje at-skleisti transporto priemons savybes vairiose kelio slygose. I io testo rezultat tiek gamintojai, tiek j produkcijos vartotojai akivaizdiai mato, kuo konkretus modelis yra stiprus ir kur yra jo silpnosios vietos.

    SCANIA sunkveimiai ir autobusai igar-sino vedijos paios pieiausios maulyts (vos 3 proc. alies

    teritorijos) provincijos Skone vard visame pasaulyje. Lotynikoji jos vardo forma Terra Scania Skanijos em jau senokai tapo vienu i sunkveimi kokybs simboli. Tai dar kart, galima sa-kyti, eilin kart patvirtino vienas i solidiausi Europoje organi-

    zuojam sunkveimi test 1000 tak testas.

    Tai, kad 1000 tak test organizuoja Vakar Europos leidini (Vokietijos Lastauto Omnibus, Fernfahrer, Anglijos Com-mercial Motor, Olandijos TruckStar ir Ispanijos Transporte Mundial) urnalistai, neturt kelti transporto specialist ypse-nos ir skatinti abejones test rezultatais. i leidini darbuotojai, skaitant netgi vyriausiuosius j redaktorius, yra buv transporto moni, servis darbuotojai, vadovai ar netgi tolimj reis vairuo-tojai, tad technikos imanymo jiems galima tik pavydti. Ko gero, tai ir nulemia, jog Met sunkveimio ar Met autobuso rinkim rezultatai danokai susilaukia nelabai palanki komentar, o tai 1000 tak testo vertinimu abejojani beveik nebna.

  • 16

    Taigi - 1000 tak, tiek teorikai galt surinkti idealus ban-domas sunkveimis. Taiau kaip nebna ideali moni, taip ne-bna, o, ko gero, ir nebus ideali sunkveimi. Pagaliau tai, kas vienam mogui atrodo tobula, kitam normalu ar tik pakenia-ma. Gal todl ir gaminama tiek skirting transporto priemoni, kiekviena turini itikim alinink. Vis dlto ir jiems verta inoti savo automobilio silpnsias vietas. 1000 tak jas atskleidia.2010 metais io testo starto linij stojo keturi 400 +/- 20 AG

    darbiniai arkliai, vilkik hierarchijoje esantys viena pako-pa emiau u tolimj perveim flagmanus: Scania (G klas, LA, Highline, 420 AG ), Volvo FM (Globetrotter, 410 AG), MAN TGS 18.400 (LX, 394 AG) ir Mercedes-Benz Axor 1840 (LS, 396 AG).Tkstant tak komisijos nariai turjo sudlioti eias skirtin-

    gos verts nuo 120 iki 200 tak - lentynles: u kabin, val-dymo patogum, dinamikos galimybes, kuro snaudas, eksplo-atacijos efektyvum, saugum. Susumavus rezultatus paaikjo (r. lentel), kad daugiausia tak surinko G klass Scania, 9 takais aplenkusi antroje vietoje likus Volvo FM, treioje MAN TGS ir paskutinis liko Mercedes-Benz Axor.

    UKREIANTIS R SERIJOS PAVYZDYSRezultat lentel akivaizdiai rodo, kad Scania 420 AG vilkikas

    prie visus varovus laimjo paioje svarbiausioje kuro snau-d rungtyje: surinko 133 balus i 135 galim. Taigi iki idealo teorini prielaid kiek tokios mass vilkikas turt sunaudoti kuro - vos du takai! Varov rezultatai kiek kuklesni nuo 126 iki 128 tak. Scania pirmavo ir kitose rungtyse: kabinos verti-nimo, sykiu su Volvo - dinamikos rungtyje. Beveik vienodas su trim varovais pelnytas tak skaiius u valdymo patogum.

    Atskirai buvo vertinta G serijos sunkveimio galimyb kreiseriniu greiiu vaiuoti maiausiais (nuo 1000 aps./min.) variklio skiais. Tai leidia daryti gana didelis variklio sukimo momento ir galios santykis, kuris Scania modeliuose daniausiai bna apie 5,2, o kit gamintoj danai nesiekia n 5. Maos apsukos vaiuojant kreiseriniu greiiu bei gana didelis perdavim skaiius galiniame tilte, tai Scania transmisijos ypatyb: esant pakankamai varikio galios atsargai, reikia reiau junginti pavaras, o tai leidia len-gviau palaikyti aukt vidutin greit.Ne maiau u takus gamintojams buvo svarbios ir komisijos

    nari emocijos. altas fakto konstatavimas toli grau ne visada atskleidia automobilio privalumus bei trkumus. Maos i pirmo vilgsnio nereikmingos smulkmenos kartais griauna ininieri bei dizaineri pastangas sukurti nepriekaiting salono interje-r. Kokia nors nevykusiai suprojektuota rankenl ar lentynl, pigi barkanti plastmas ar nepraktika sdyni mediaga gali akimirksniu sugadinti i principo geros mainos vaizd. Todl nra abejons, kad gamintojai ir vejai labai atidiai studijuos ne tik galutin rezultat lentel, bet ir visas komisijos nari i-sakytas pastabas. Juk vilkiko pasirinkimas viena i veiklos s-kms garantij. Kuo patikimesn technika, kuo reiau ir maiau ji stoviniuoja servisuose, tuo skambiau byra eurai mons kas. Scania jau ne kart rod, jog jos gaminami sunkveimiai tarp geriausi. Pakanka prisiminti, jog 1000 tak test 2009 me-tais laimjo ios bendrovs flagmanas - R serijos vilkikas, kur vairuotojai ir vejai labiausiai vertino u patikimum, o technikos specialistai u paangiausi technologij. Atnaujintoji R serija labai padidino ios marks gerbj gretas, dabar tokio paties vertinimo susilauk ir G serija.

    Didiausias ver-

    tinimas, balais

    MAN TGS

    18.400 LX

    Mercedes Axor

    1840 LS

    Scania G 420

    LA Highline

    Volvo FM410

    Grobetrotter

    Kabina 185 161 157 169 165

    Valdymo patogumas 200 190 180 189 189

    Dinamika 200 185 183 188 188

    Degal ieikvojimas 135 126 129 133 128

    Eksploatacinis efektyvumas 160 154 144 151 147

    Saugumas 120 111 113 111 115

    Bendra bal suma 1000 927 906 941 932

    Rezultatai

  • 17

    NAUJA SERIJAKeturi Scania autobusai, sikr etojoje Kortrijko parod

    salje, i kit transporto priemoni isiskyr originaliu, stilingu di-zainu. Jam pradi dav pernai pasirods Scania Touring. Tam-sintas priekinis autobuso stiklas, kbulo apaioje susijungiantis su juodomis priekinmis grotelmis originalus, iki iol nei viename autobuso modelyje nematytas dizaino elementas, iskiriantis ve-d gaminamas transporto priemones i kit autobus brio.io gamintojo transporto priemons isiskiria ne tik dizainu bei

    techninmis naujovmis - vedai ypa rpinasi j ekologija bei saugumu. kart Scania pristat nauj koncepcij Ecolution Scania, skirt mainti aplink imetam kenksming daleli kiek. Itin daug dmesio skirta transporto priemoni efektyvumui didinti, atsinaujinantiems energijos altiniams biodyzelinui, bioe-tanoliui ar biodujoms diegti. Ecolution Scania pagalvota ir apie vairuotoj mokym vaiuoti ekonomikai, optimaliai inaudoti au-tobuso galimybes. Naujosiose io gamintojo transporto priemo-nse diegtos kompiuterins sistemos suteikia galimyb autobus park vadovams ar savininkams tiesiogiai gauti visus transporto priemons eksploatavimo duomenis. Scania prisiima vis atsakomyb u savo autobus eksploa-

    tavim kelyje: pasaulyje veikia apie 1600 i autobus prieiros centr, vien tik Europoje apie tkstantis.

    IMTMEIO KELIAS Pirmj autobus pristat 1911-aisiais, ved gamintojai nu-

    jo ilg keli, paymt nuolatiniu savo gamini tobulinimu, nauj, modernesni ir patikimesni technologij diegimu, dizaino poky-iais. Nuolat atsinaujinti, engti ingsneliu priekyje kit gamintoj, atsivelgti kliento poreikius toks nuo XX a pradios iki ms dien gaminam Scania autobus gamintoj credo. Scania autobus gimtadienis 1911-ieji, kuomet dvi mons,

    k tik susijungusios kompanij Scania-Vabis, pradjo gamin-ti pirmuosius vedikus omnibusus su vidaus degimo varikliais Nordmark bus. Vaiuokl iai keleivinio transporto priemonei Malmje gamino bendrov Scania, o Sodertelje varikl bei k-bul Vabis. 1922-aisiais kartu su vedijos patu sukurtas pato autobusas

    galintis pasiekti atokiausius alies rajonus bet kokiu met laiku. Autobusas iemos metu buvo komplektuojamas slidmis ant priekins aies ir vikrais ant galins. Tai tapo Scania autobus serijins gamybos pradia.1932-aisiais, kuomet Scania autobus pardav daugiau nei

    sunkveimi, jau brendo talpesni keleivinio transporto priemoni poreikis. Scania-Vabis pateik rinkai kompaktik, taiau itin tal-p autobuso model Bulldog. 1948-aisiais Scania-Vabis pirmsyk eksportavo autobusus

    Brazilij, o 1951 metais sudar sutart su brazil automobili kompanija Vemag dl Scania sunkveimi tiekimo. Nuo 1957 prasidjo vaiuokli surinkimas, o 1961 San Paulo buvo atidaryta pirmoji Scania-Vabis gamykla Brazilijoje1953 m. pirm syk vedijos rinkoje pasirod priemiesio ve-

    imams skirtas autobusas Scania-Vabis Metropol, sukurtas drauge su JAV kompanija Mack Manufacturing Corporation. Atuoni cilindr dyzelinis variklis sumontuotas galinje autobuso dalyje iilgai. Metropol tapo pirmuoju bermiu autobusu, kuris buvo pagamintas vedijoje. 1957-aisiais, klusi koj Brazilij, Scania-Vabis ioje

    alyje pradjo gaminti variklius. 1959-aisiais Brazilijos rinkai pateiktas ir pirmasis vaiuokls, kurioje variklis rengtas kbu-lo priekyje, modelis B75. Ant jos galjo bti montuojami tiek turistiniai, tiek ir miesto autobusai.

    autobusai:MET LINK TOBULYBS

  • 18

    1996-aisiais ved gamintojai pristat pirmj autobus aliu-minio kbulu Scania OmniCity. Autobusas emagrindis, pri-taikytas negaliesiems, tinkamas vainti mieste. Ant tos paios vaiuokls buvo montuojami ir Scania OmniLink bei dviaukiai Scania OmniCity.2007-aisiais Scania sukr pirmj hibridin autobus - pristat

    model su keturiais valdomais ratais, idstytais kbulo onuose. 2009-aisiais drauge su Stokholmo regiono vieojo transporto

    kompanija pradti bandyti ei triaiai hibridiniai Scania Omni-Link autobusai, varomi etanoliu. 2009-aisiais Scania pristat pirmj turistinio autobuso model

    Scania Touring. Sukonstruotas Scania ininieri ir gaminamas drauge su Kinijos autobus gamintoju Higer, jis skirtas ne tik Europos, bet ir Azijos rinkoms.

    ATEITIS EKOLOGIJAIScania autobus gamybos imtmet veniani gamintoj

    tikslas kuo spariau pereiti prie perspektyvesni, ekologikesni miesto autobus modeli. Nuo transporto imetam teral ds-tani didmiesi valdia vis daniau ieko efektyvesni, maiau aplink teriani vieojo transporto ri. Alternatyviems dega-lams diegti daug dmesio skiria ir Europos Sjungos institucijos. Scania jau pristat apie du tkstanius transporto priemoni greitojo autobus transporto (BRT) sistemoms Australijai, Meksi-kai, Piet Amerikai, Piet Afrikos respublikai ir kitoms alims. ve-d manymu, analogikos sistemos turt bti spariau diegiamos ir Europoje. Deja Europ iuo poiriu lenkia netgi Lotyn Ame-rika: neseniai Scania sulauk usakymo i Brazilijos pagaminti 50 autobus, naudojani etanol. ved gamintojai neabejoja: investicijos aplinkos neterianius modelius anksiau ar vliau atsipirks su kaupu.

    Lina Jakubauskien

    Iskirtin i transporto priemoni savyb patikimas va-riklis, sumontuotas ant tvirtos vaiuokls bei gerai apgalvota ir supaprastinta kbulo rmo konstrukcija. 1966 m. Scania-Vabis pradjo gaminti patogesnius ir ge-

    riau pritaikytus keleiviams veti miesto autobusus CR76. J pri-valumai maas svoris ir emos grindys. Ekologikas variklis buvo sureguliuotas taip, kad imest atmosfer kuo maiau juod dm. CR76 tapo baziniu modeliu kurti CR111, kuris pasiymjo itin tylia eiga: 1971 m. i autobus triukmo lygis sudar vos 77 decibelus. Nuo to laiko ved kompanija vis daugiau dmesio m skirti

    ekologijai. 1986-aisiais, bendradarbiaudama su Stokholmo vie-ojo transporto kompanija, Scania iband miesto autobu-s CR113, varom etanoliu. Scania etanolu varomi autobusai vedijos sostinje vainja iki i dien.

    Spalio pabaigoje Belgijos Kor-trijko miestelyje vykusioje didiau-sioje pasaulyje Busworld Europe

    2011 parodoje Scania ne tik pristat nauj miesto bei prie-

    miesio autobus eimyn Ci-tywide, bet ir atvent garbing

    imto met veiklos jubiliej.

  • 19

    SERVISO PASLAUG SPEKTRASPlatus

    UAB Scania Lietuva servis tinklas Vilniuje, Kaune, Klaipdoje ir iauliuose savo klientams silo plat serviso paslaug spektr.

    Prieira ir remontas Pardavimas

    Sunkveimi, autobus, priekab technin prieira Scania dali pardavimas

    Ne Scaniamarks sunkveimi, kbul ir anstat prieira. Papildom sunkveimi dali pardavimas

    Sunkveimi, autobus ir priekab remontas. Priekab dali pardavimas

    Priekab kbul remontas. Tachograf dali pardavimas

    Kondicionavimo sistem remontas. Naudot dali pardavimas

    Rat suvedimas. Truck Gear rb kolekcija.

    Remontai po avarij. Adblue pardavimas.

    Kuro sistemos remontas/bandymas Aksesuar pardavimas.

    Tachograf patikra ir remontas Padang pardavimas.

    Greiio ribotuv instaliavimas.

    Skaitmenini tachograf duomen nuskaitymas.

    Padang remontas.

    Evakuatoriaus paslaugos.

    Plovyklos paslaugos.

    Kabinos stikl keitimas.

    Autonomini ildytuv ir kondicionieri remontas.

    Stabdi testavimas.

    Sunkveimi duomen analiz.

    Sertifikat iraymas.

    Scania technins prieiros sutartis yra puikus bdas utikrinti minima-lias prastovas, maiausius prieiros katus ir Js ramyb. Galite bti tikri, kad sunkveimis ar vilkikas bus tinkamai priirimas ir Js netursite netikt ilaid.

    Pasira aptarnavimo sutart su UAB Scania Lietuva servisais, Js gaunate rekomenduojam profilaktins technins prieiros plan savo sunkveimiui, pagrst jo specifikacija ir planuojamomis vaiavimo slygo-mis. Sunkveimio prieirai naudojamos tik aukiausios kokybs Scania detals ir gamintojo rekomenduojami eksploataciniai skysiai, o darbus atlieka patyr, profesionals technikai. sutart galima traukti net vaiuo-klei nepriklausanios rangos ar anstato prieir.

    Js paprasiausiai mokate vienodo dydio mnesin mokest, o tai rei-kia, kad i anksto inote prieiros katus sutarties galiojimo metu, kas enkliai supaprastina ilaid, verslo planavim ir biudeto sudarym.

    Kadangi sunkveimio prieira vyksta viename servis tinkle, Scania komanda puikiai ino Js transporto priemons ser-viso istorij, kas dar labiau palengvina diagnostik ir galim technini problem sprendim. Sunkveimiai, turintys technins prieiros sutart, taipogi pasiymi auktesne liekamja verte.

    Vietiniam, nam, transportui (pienoveiams, mikoveiams, distribuciniams sunkveimiams) galime pasilyti ir piln remonto ir technins prieiros sutart, kuri leidia efektyviausiai remontuoti ir priirti sunkveim, i anksto inant visas ilaidas, Jums koncentruojantis tik tiesiogin perveim versl.

    Visos pamintos paslaugos atliekamos Scania Kauno servise, kituose tinklo servisuose jos gali skirtis. Servis adresus ir telefonus visada gali-ma rasti www.scania.lt

    Serviso sutartys

  • 20

    Staliukas

    Papildomi staliukai dar didesniam patogumui.

    Det. nr. 2030236

    nuo 299

    Kavos aparatas

    5 puodeliai (680 ml), standartiniai popieriniai filtrai, apsauga nuo perkaitimo, skaidrus, sugraduo-tas indas. Kaitinimo pagrindas su termostatu.

    Det. nr. 583408 129

    aldytuvas

    21 litro talpos, aldymo reimas nuo +1 C iki +15 C, paildymo reimas nuo +50 C iki +65 C.

    Det. nr. 2051846 769

    kraunamas LED ibintas

    Darbui skirtas daugiafunkcinis LED ibintas. vieia baltai arba raudonai. Lengvai kraunamas i elektros tinklo arba 12 V jungties. Kroviklis yra komplekte.

    Det. nr. 2009564 159

    SUNKVEIMIO AKSESUARAI

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 ltVisos kainos yra nurodytos be PVM.

  • 21

    Sirena (orin)

    Nerdijanio plieno sirena, 85 cm.

    Det. nr. 2034801 299

    Suspausto oro pistoletas

    Maas, chromuotas suspausto oro pistoletas.

    Det. nr. 1899962 98

    Kilimlis

    Originalus Scania klilimelis. R kabinai, pilkas.

    Det. nr. 1798883 961798885

    Virdulys

    750 ml trio, automatikai isijungia uvirus vandeniui ar esant tuiam.

    Det. nr. 2051845 125

    SUNKVEIMIO AKSESUARAI

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 ltVisos kainos yra nurodytos be PVM.

  • 22

    Diras V8

    Juodos odos diras su V8 sagtimi.

    Det. nr. 1848662 120

    Kuprin

    Kuprin su keliomis kienmis viduje ir atskiru skyriumi kompiute-riui. Iorje viena kien su u-trauktuku, kelios tinklelins kiens ir diskretikas Scania enkliukas.

    Det. nr. 2078942 139

    Vaikikas sunkveimiukas

    Tvirtas, plastikinis sunkveimiukas, skirtas vaintis pasispiriant viduje arba lauke. Ratukai gumuoti. Tinka 1-4m. amiaus vaikams. Dydis: 59x30x42 cm.

    Det. nr. 2090960 179

    Puodelis

    Juodas, porcelianinis puodelis.

    Det. nr. 2080617 29

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 lt

    SCANIA SELECTION

    Visos kainos yra nurodytos be PVM.

  • 23

    Liemen

    Auktos kokybs liemen su kie-nmis ir Scania logotipu.

    179

    Striuk

    Striuk su kontrastinga oranine juos-tele per peius ir rankoves, su Speci-al Scania Truck Gear logotipais.

    Demperis su gobtuvu

    Kontrasting spalv demperis su isiuvintu Griffinu.

    iemin striuk

    Striuk apsauganti nuo sniego, lietaus ir vjo, su keliomis utraukiamomis kienmis ir vies atspindiniomis juostelmis Js saugumui.

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 lt

    ,00 lt399

    SCANIA TRUCK GEAR

    139

    179

    Det. nr. S ML

    XL XXL

    XXXL

    Det. nr. S ML

    XL XXL

    XXXL

    Det. nr. S ML

    XL XXL

    XXXL

    208625920862602086261208626220862632086264

    208718220871832087184208718520871862087187

    208558620855872085588208558920855902085591

    Det. nr. S ML

    XL XXL

    XXXL

    202795720279582027959202796020279612027962

    Visos kainos yra nurodytos be PVM.

  • 24

    SCANIA ASSISTANCE 24H:Vilniuje +370 610 22 855Kaune +370 698 88 748Klaipdoje +370 615 49 179 www.scania.lt

    +370 615 22 54424 VAL.

    TECHNIN PAGALBA KELYJEVIS MARKI SUNKVEIMIAMS IR AUTOBUSAMS