ManoMano mokyklamokykla

TurinysĮžanga..........................................................................................................3Mano mokyklos istorinė aplinka...............................................................4Mokyklos aplinka botaniko akimis...........................................................13 Mokyklos aplinkos medžiai..........................................................15 Krūmai ir puskrūmiai....................................................................21 Žoliniai augalai..............................................................................25Raseinių rajono Šaltinio vidurinės mokyklos teritorijos topografinis žemėlapis.....................................................................................................36Mokyklos fasado apšildymas......................................................................41Mokyklos aplinka ir chemija......................................................................56

2

Įžanga Būna akimirkų, kada sustoji ir į daug ką pažvelgi naujai. Staiga pastebi, kaip paaugo kaštonai į mokyklą vedančioj alėjoj nuo to laiko, kai prieš dvyliką metų pirmą kartą atėjai čia. Tačiau kiekvienais metais mokyklos koridoriuose skambėjo juokas, šimtai jaunų veidų šypsojosi draugams ir mokytojams. Visi Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos dvyliktokai mokyklos jubiliejaus proga į mokyklą nusprendė pažvelgti kitomis akimis, atlikdami projektą „Mano mokykla“. Grupelė istorija besidominčių dvyliktų klasių mokinių pabandė atkurti netolimą praeities vaizdinį. Kiti tyrė mokyklos aplinkos botaninę įvairovę, artimiau susipažino su mokyklos teritorijoje augančiais augalais, sudarė mokyklos aplinkos augalų herbarą. Dar viena grupė abiturientų naudojant kerpių (Lichenes) tyrimą, ištyrė orą mokyklos teritorijoje. Tyrimo metu sudarytas mokyklos teritorijos topografinis žemėlapis. Matematikai prijaučiantys dvyliktokai ieškojo racionaliausių mokyklos fasado apšiltinimo ir atnaujinimo būdų. Taip mokykloje paskutinius metus besimokantys jaunuoliai bandė patyrinėti mokyklą. Kitais žodžiais sakant, kitomis akimis pažvelgti į mokyklą... Bet tuo mokyklos istorija dar nesibaigė, todėl dvyliktokai tikisi, kad jų tiriamąjį darbą pratęs kiti mokiniai.

3

Mano mokyklos istorinė aplinka

4

Nuo Varlynės iki žinių ir šviesos šaltinio

2009-aisiais metais minimas ne tik Lietuvos vardo tūkstantmetis, bet ir mūsų, Raseinių Šaltinio vidurinės, mokyklos jubiliejus. Spalio mėnesio pradžioje jai sukanka dvidešimt metų. Kai kas galbūt pasakytų, jog tai neilgas laiko tarpas, ir kad vos poros dešimčių metų sulaukusi mokykla neturi kuo didžiuotis, nes mokyklą vis dar būtų galima pavadinti nauja, nes iš visų Raseinių mieste veikiančių mokyklų ji buvo įsteigta vėliausiai ir jei josios gyvavimo laikotarpį palygintume su žmogaus gyvenimu, ją būtų galima vadinti jauna, ką tik peržengusią paauglystės etapą. Tokios nuomonės šalininkai teigia, jog viskas dar tik priešaky. Tačiau keliaujant gyvenimo keliu nereikėtų pamiršti savo gimtojo krašto praeities, ją pažinti bei suprasti. Ar žinome, kaip atrodė ši vietovė iki mokyklos pastatymo? Ar žinome, koks gyvenimas virė Raseiniuose ir kaip jį veikė įvairios politinės, ekonominės, socialinės reformos? Artėjant mokyklos jubiliejui mes išsikėlėme tikslą pažinti mokyklos praeitį, surasti priežastis, įtakojusias jos atsiradimą bei sužinoti daugiau informacijos apie Raseinių miestą, bei jame esančius paminklinius objektus.

5

Visų pirma susipažinkime su praėjusio šimtmečio

Raseinių miesto vaizdu.

Raseiniai praėjusiame šimtmetyje

Raseiniai buvo nedidelis miestelis. Jį net buvo galima pavadinti kaimeliu, mat jame buvo nedaug gyventojų. Prieš karą nemažą Raseinių gyventojų dalį sudarė žydai. Jie buvo aktyvūs visuomenės veikėjai. Mieste veikė žydų gimnazija, limonado parduotuvė, žydui priklausęs malūnas (prie tvenkinio). Ten, kur dabar yra “Šatrija”, seniau buvo kareivinės, o dabartinėje duonos kepyklos vietoje buvo miesto stadionas. Parką tuo metu (kartais ir šiomis dienomis) vadindavo miesto sodu. Mieste buvo dvi turgaus aikštės. Miesto pakraštyje, kur dabartinis turgus, anksčiau buvo prekiaujama tik gyvuliais. O miesto centre, dabartinėje Žemaičio aikštėje, buvo prekiaujama maisto ir kitomis, pramoninėmis, prekėmis. Miesto pakraštyje buvo išsidėstę daržai, dirbami laukai ir pievos. Vienas žymiausių Raseinių objektų buvo Magdės

6

šulinys. Jis aprūpindavo miesto gyventojus vandeniu, mat vandentiekio tuo metu nebuvo. Žydės, kurios norėjo užsidirbti pinigų, pasiturintiesiems, išgalintiems susimokėti už šią paslaugą, vandenį į namus nešdavo naščiais.

Žmonių būrelis prie šaltinio versmės

Penktąjame dešimtmetyje Raseinius užklupo Antrojo pasaulinio karo negandos. Per antrąją Lietuvos okupaciją, atėjus vokiečiams, prasidėjo žydų persekiojimai, jų žudynės ir genocidas. Iki tol buvusi gausi Raseinių žydų bendruomenė buvo išardyta, žydai nužudyti. Miestas buvo sudegintas ir sulygintas su žemėmis. Trečioji (antroji sovietinė) okupacija Raseiniams taip pat pridarė didelės žalos. Primestai valdžiai priešinęsi partizanai buvo persekiojami, gaudomi, kankinami, o paskui ir nužudomi. Netoli Magdės šulinio buvo stribų-liaudies gynėjų- būstinė. Jos rūsyje buvo laikomi sulaikyti rezistentai. Vėliau jie būdavo nužudomi ir užkasami netoliese esančiame, vandens augalais apaugusiame, griovyje. Netoli malūno gyvenusi Juknų šeima turėjo gražias dukteris. Išgėrę stribai mėgdavo vakare pas jas užsukti į svečius. Jie eidavo pro Kvedaro sodą. Nakties tamsoje jie jausdavosi nejaukiai, todėl vis šaudė į orą, kad pasijustų saugesni. Vėliau Juknų dukterys už stribų ir ištekėjo. Kvedaro ūkis buvo garsus visuose Raseiniuose. Sode augantys vaisiai ir daržovės būdavo parduodami turguje.

7

Kvedarai buvo atviri naujovėms. Kvedarai gyveno kalno, kurio vietoje vėliau buvo pastatyta mūsų, Šaltinio vidurinė mokykla, papėdėje. Kalnas buvo didžiulis. Ant jo neaugo nei medžiai, nei krūmai – jis buvo plikas. Aplink šį kalną buvo aštuoni namai.

Žiemą šį kalną itin mėgdavo slidininkai

Mokyklos įsteigimas

Pasibaigus aktyviems karo veiksmams Raseiniai po truputį pradėjo atsigauti. Žmonės statėsi namus, kėlėsi gyventi į augantį miestą. Netrukus, padidėjus gyventojų skaičiui, atsirado poreikis statyti dar vieną mokyklą. Iki tol veikė dvi. Tiesa, vietoje, kuri buvo numatyta mokyklai ir kur dabar ji stovi, buvo sumanyta padaryti sąvartyną. Šiukšlės buvo vežamos iš visų pakampių, tačiau greitai nežinomas valdininkas susizgribo ir, ėmęsis veiksmų, tai sustabdė. Šiukšlės buvo surinktos ir daugiau jų čia nebevežė. Mokyklą nutarta statyti Varlynės (Varnynės) kalno (to paties, prie kurio buvo Kvedaro sodas) vietoje. Vieta išties buvo ne itin tinkama statyboms, mat čia buvo tikras durpynas, kuriame buvo gausu šaltinių bei paviršinio vandens

8

balų. Galbūt dėl to ši vieta gyventojų ir buvo praminta Varlyne. Dar kiti šią vietą vadino Varnyne. Šis pavadinimas taip pat tiko, mat aplink kalną augusiuose medžiuose buvo pilna varnų lizdų. Kelių čia nebuvo, nes negrįsta žemė dėl drėgmės tapdavo tikru liūnu. Kaip tik dėl šios priežasties prieš pradedant ststybas buvo atlikta melioracija. Kad būtų galima pradėti statyti mokyklą, reikėjo nukasti daugiau nei pusę kalno. Aplinkiniai gyventojai prisimena, jog sunkvežimiai su žemėmis vis važiavo ir važiavo - žemių buvo devynios galybės. Dalis žemių buvo skirta keliui tiesti. Beje, pagal statybų planus, Ateities gatvė turėjo būti prasitęsiama, o ne baigtis akligatviu kaip dabar. Ji turėjo susijungti su kita, netoli bažnyčios einančia gatve, tačiau vėliau dėl nežinomų priežasčių šio plano buvo atsisakyta. Galbūt dėl to, jog būtų reikėję iškeldinti dar daugiau žmonių, mat vien tik dėl mokyklos statybų turėjo būti iškeldinti ne vieno namo gyventojai, kurie, kaip kompensaciją už prarastą žemę, gavo nekilnojamojo turto kitoje miesto vietoje. Kaip jau minėjome, vieta statyboms buvo ne itin palanki. Mūsų kalbinta M. Kunigiškienė net paklausė, ar mokykloje nešalta, nes šaltiniai (ypač žiemą) mokyklos vamzdžius turėtų visiškai užšaldyti. “Ypač šalta turėtų būti prie Magdės šulinio”,- spėjo M. Kunigiškienė. Ji mena, kaip buvo tiesiami mokyklos vamzdžiai: iškasus griovius, jie kaipmat prisipildydavo vandens. Spręsdami šią problemą, statybininkai išbandė įvairiausius būdus, tačiau visoms jų pastangoms nuėjus šuniui ant uodegos, vamzdžius jie suguldė tiesiog į vandenį. Kita amžininkė, A. Bielskienė, paklausta apie aplinkinių gyventojų vagystes iš statybvietės, tik nusišypsojo ir tarė:” Nieko keista, tokie laikai buvo”. Iš mokyklos dingdavo įvairios statybinės medžiagos, dieną sudėtos šaligatvio plytelės (rytą į statybvietę atėję darbininkai rasdavo sunaikintą praėjusios dienos darbą.). Plyteles vėliau būdavo galima pamatyti aplinkinių namų gyventojų kiemuose. Kai vyko statybos, kasinėjimai, žmonės traukte traukė į šią vietą. Mat visi žiūrėjo, ar kartais nebus atkasti palaidotų partizanų kaulai. Deja, jie nebuvo atkasti, nes, kaip M. Kunigiškienė spėja, jie

9

pakasti daug giliau po žeme. Dabar Ateities gatvės kryžkelėje stovi paminklas, skirtas visų trijų Lietuvos okupacijų aukoms atminti. Tiesa, M. Kunigiškienė teigia, jog paminklas stovi ne visai toje vietoje, kur buvo užkasti nužudytųjų kūnai. Ta vieta esti dabar gyvenamųjų namų žemėse toliau nuo Ateities gatvės. Statant mokyklą buvo laikomasi plano, net medžiai buvo susodinti pagal jį, o dalis nukastojo kalno paversta mokyklos stadionu, kuris aukščiu lygus su mokyklos stogu.

Miesto

panorama

Netoli mūsų mokyklos esančio Magdės šulinio istorija taip pat yra verta gilesnio pažinimo.

Raseinių Magdės istorija

10

Kiekvienas raseiniškis yra girdėjęs apie Raseinių Magdę. Tačiau pasakojimai apie ją yra nevienodi, juos gaubia paslaptis, kurios tikriausiai niekam nepavyks įminti. Istorijų apie Magdę yra daug ir įvairių. Kiekvienas pasakotojas laikosi savo versijos ir teigia, jog ši yra tikroji. Vienoje jų skelbiama, kad Raseinių Magdė yra kilusi iš Maironio epinės poemos. Kiti teigia, jog Magdė iš tikrųjų gyveno Raseinių apylinkėse. Tai buvo bajoro dukra, kuri karštai įsimylėjo lenkų ponaitį ir kartu su juo pabėgo iš namų. Tėvas ilgėjosi dukros, gailiai verkė, o vėliau net pastatė Magdės statulą, iš kurios akių bėgo šaltinio vanduo. Beje, kai kas šias dvi versijas sieja viena su kita, mat Maironio poemoje taip pat pasakojama apie lietuvaitės pabėgimą su lenku. Kita legenda pasakoja apie merginą, vardu Magdė, kuri tarnavo pas turtingą lenkę, turėjusią tris dukras. Dukterys tarpusavyje kovojo dėl motinos turto ir spėliojo, kuriai jis atiteks. Kai motina gulėjo mirties patale, dukterys, norėdamos greičiau paveldėti turtą, įdavė motinai užnuodytų aguonų gėrimo, mat anuomet aguonos buvo raminamasis vaistas. Išgėrusi aguonų gėrimo motina pradėjo dusti ir šaukti: ,, Mak dusyk, mak dusyk” (lietuviškai – aguonos dusina). Tai buvo paskutiniai jos žodžiai. O prie ligonės lovos buvęs kunigas pagalvojo, jog motina visą turtą norinti užrašyti tarnaitei Magdei. Dar vienas keistas pasakojimas byloja, kad netoli dabartinio Magdės šulinio gyveno pana, kurios darže augdavo labai dideli svogūnai. Miesto vyrai, ketindami gerti degtinės, dažnai užsukdavo pas Magdę paprašyti užkandai tų didžiųjų josios svogūnų. Dabar Raseinių Magdė yra virtusi miesto simboliu, personažu, įkūnijamu per miesto šventes. Viena pirmųjų Magdės įvaizdžio nešiotojų buvo renginių vedėja E. Germanavičienė. Ji kūrė pašaipios, moderniai apsirengusios Magdės personažą. Vėliau ja tapo buvusi mūsų mokyklos mokytoja V. Našlėnienė, renginių vedėja. Po kurio laiko atsirado naujas personažas – jaunesnioji Raseinių Magdelė. Ja tapo Bernotaitė. Skirtingai negu vyresnioji Magdė, Magdelė vilkėjo ne naujoviškus, o tautinius rūbus. Štai taip atsirado renginius vedanti mergina, žinoma kaip Raseinių Magdė.

11

Taigi legendų, pasakojimų apie Magdę netrūko, o kai kas, perpasakodamas josios istoriją, dar ir savo minčių bei fantazijų pridėdavo, kurios visiškai pakeisdavo pasakojimą. Istorijos apie mitinę Magdę žmones įkvėpė Raseinių vietovėje esantį šaltinį pavadinti josios vardu. Taip atsirado Magdės šulinys. Seniau aplinkiniai gyventojai eidavo iš šio šulinio semtis vandens, kuris buvo labai geras.

Merginos prie Magdės šulinio

Ilgą laiką tai buvo rentinis šulinys, neišvaizdus, prastas, niekieno neprižiūrimas.2003m. pagal kultūros vertybių apsaugos programą buvo paskelbtas konkursas Magdės šuliniui sutvarkyti. Tai padaryti įtakojo mokyklos atsiradimas bei naujo kelio tiesimas. Iš pradžių šį šulinį siūlyta statyti pagal poeto Maironio ,,Magdę”, bet buvo sunku iškalti daug žodžių, be to, komisija norėjo, kad Magdės šulinys būtų paprastesnis, tad jie atrinko kitą pasiūlymą. Laimėjusio projekto organizatorė – G. Pečkaitienė, piešinių autorė – D. Giedraitienė, architektas – A. Daunora, projekto įgyvendintojas – R. Ramanauskas. Šulinio reljefų idėja kilo

12

dviem bendraminčiams – J. Grabauskui ir R. Ramanauskui. Didžiąją darbo dalį turėjo atlikti J. Grabauskas, tačiau po jo mirties visko ėmėsi Ramanauskas. Prie šulinio buvo pastatyta pompa, kuri ten ilgai neišbuvo, nes, pasak Ramanausko, stiprus jaunimas išbandė jėgas ir ją sulaužė. Kaip tik todėl idėja nėra iki galo įgyvendinta. Projekto darbai truko trejus metus. Magdės šulinio atstatymo išlaidas finansavo savivaldybė.

Magdės šulinys iki restauracijos

Mūsų mokyklos bei aplinkinės teritorijos praeitis yra spalvinga, gausi įvykių ir verta gilesnio pažinimo. Šio projekto tikslas ir buvo su ja susipažinti, geriau ją suprasti,nes, tik žinodami istoriją, galime labiau mylėti ir gerbti savo mokyklą. Šiais laikais yra skatinama pažanga, modernumas, tačiau nereikėtų pamiršti praeities. Atsigręžkime į ją, geriau pažinkime, kas sukaupta per ilgus šimtmečius, nes jos bei amžinųjų vertybių teigimas leis mums didžiuotis, jog esame Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos nariai.

13

Kasparavičiūtė JolitaPociūtė LauraBrukmanaitė AušraMažutytė AušraLupeikytė JulijaSavickaitė JustinaGoleckytė Ieva

Vaičiulytė AurelijaKromerova EnrikaJuškaitė GintarėŽagužauskas KarolisStaponavičiūtė RasitaMokytoja Liuda Janušienė

14

Mokyklos aplinka botaniko akimis

15

Kiek daug tylėjimo gamtojir koks kantrus augimas vyksta.Just. Marcinkevičius

Visos energijos šaltinis Žemėje yra Saulė. Žalieji augalai – tai vienintelė gyvybės forma, gebanti Saulės energiją paversti chemine maisto energija.

Mūsų mokyklos grupelė vienuoliktokų nusprendė artimiau pažinti mokyklos teritorijoje augančius augalus ir sudaryti mokyklos aplinkos augalų herbarą, skaitmeninėje pateiktyje. Jų darbas suteiks galimybę pažinti kai kuriuos augalus iš jų nuotraukų ir aprašymų, augalų neraunant, nekasant.

Tikslas ir uždaviniai 1. Sudaryti mokyklos aplinkos augalų herbarą, skaitmeninėje

pateiktyje.1.1. Nufotografuoti mokyklos teritorijoje augančius augalus: medžius,

krūmus, žolinius augalus.1.2. Rasti informacijos šaltinuose mokslinius augalų pavadinimus ir augalų

rūšių sistematinius aprašymus, augalų taikomąsias ir praktines savybes. 1.3. Parengti skaidres darbų pristatymui.

Projekto darbo grupėRimkutė Marija 12aŽiobakaitė Viktorija 12aKarnauskas Vygantas 12ªŽemaitis Giedrius 12aReimerytė Agnė 12cLauraitytė Enrika 12bLazurkevičiūtė Ilona 12bBakšytė Neringa 12bPetkevičius Justas 12b

Bartkevičiūtė Daina 12bPetrauskaitė Sigita 12aNorkutė Andželika 12aJociūtė Dalia 12bKašinskas Mantas 12bZinkevičius Gediminas 12aVieta Ramūnas 12bBiologijos mokytoja Laima Babenskienė

Darbo rezultatai – grupių parengti demonstraciniai pristatymai:

1. Mokyklos teritorijoje augantys medžiai.2. Mokyklos teritorijoje augantys krūmai.3. Laukiniai žoliniai augalai4. Dekoratyviniai žoliniai augalai

16

Mokyklos aplinkos medžiai

17

Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum)

Karalystė :Augalai(Plantae) Skyrius :Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis :Erškėčiažiedžiai(Rosidae) Šeima :Kaštoniniai(Hippocastanaceae) Gentis :Kaštonas(Aesculus) Rūšis :Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum)

Vaisiai (kaštonai) naudojami maistui.

Didžialapė liepa (Tilia platyphyllos)

Karalystė :Augalai(Plantae) Skyrius :Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis :Dilenijažiedžiai(Dilleniidae) Šeima :Dedešviniai(Malvaceae) Gentis :Liepa( Tilia) Rūšis :Didžialapė liepa ( Tilia platyphyllos)

Žiedai tinka vaistinėm s

arbatoms.

Paprastasis klevas (Acer platanoides)

18

Skyrius :Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis :Erškėčiažiedžiai(Rosidae) Šeima :Kleviniai( Aceraceae) Gentis :Klevas( Acer) Rūšis :Paprastasis klevas( Acer platanoides)

Mediena naudojama baldų, instrumentų gamyboje. Išgaunama geriama sula. Tinka gatvių bei kelių apželdinimui.

Karpotasis beržas (Betula pendula)

Karalystė :Augalai(Pla ntae ) Skyrius :Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis :Hamameliažiedžiai(Hamamelididae) Šeima :Beržiniai( Betulaceae) Gentis :Beržas( Betula) Rūšis :Karpotasis beržas (Betula pendula)

Dažnai minimas lietuvių liaudies dainose, sakmėse.

Išgaunama sula. Iš jo šakelių daromos vantos.

Eglė (Picea)

Karalystė :Augalai( Plantae) Skyrius :Pušūnai( Pinophyta) Klasė :Pušainiai( Pinopsida)

19

Šeima :Pušiniai( Pinaceae) Gentis :Eglė( Picea)

Tai- Kalėdų medis. Tinka baldų, instrumentų gamyboje.

Paprastasis ąžuolas ( Quercus robur )

Karalystė :Augalai(Plantae) Skyrius :Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis :Hamameliažiedžiai(Hamamelididae) Šeima :Bukiniai( Fagaceae) Gentis :Ąžuolas( Quercus) Rūšis :Paprastasis ąžuolas( Quercus robur)

Ąžuolas- stipriausias Lietuvos medis, patvariausia mediena. Dažnai vartojamas lietuvių liaudies tautosakoje, iš jo šakų pinami vainikai nugalėtojams

Drebulė ( Populus tremula)

Karalystė : Augalai(Plantae) Skyrius : Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis : Dilenijažiedžiai(Dilleniidae) Šeima : Gluosniniai(Salicaceae) Gentis : Tuopa( Populus)

20

Rūšis : Drebulė( Populus tremula)

Mediena lengva, minkšta, naudojama degtukų ir celiuliozės pramonei, stogų skiedroms.

Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)

Karalystė :Augalai(Plantae) Skyrius :Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis :Erškėčiažiedžiai(Rosidae) Šeima :Erškėtiniai(Rosaceae) Gentis :Šermukšnis(Sorbus) Rūšis :Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)

Tai vertingas dekoratyvinis, maistinis ir vaistinis augalas.

Europinis maumedis ( Larix decidua)

Karalystė : Augalai( Plantae) Skyrius : Pušūnai( Pinophyta) Klasė : Pušainiai( Pinopsida) Šeima : Pušiniai( Pinaceae) Gentis : Maumedis( Larix) Rūšis : Europinis maumedis( Larix decidua )

Auginamas parkuose, soduose kaip dekoratyvinis augalas.

21

Paprastoji pušis ( Pinus sylvestris )

Karalystė : Augalai( Plantae) Skyrius : Pušūnai( Pinophyta) Klasė : Pušainiai( Pinopsida) Šeima : Pušiniai( Pinaceae) Gentis : Pušis( Pinus) Rūšis : Paprastoji pušis( Pinus sylvestris)

Pasivaikščiojimas pušyne- tikras sveikatos šaltinis. Pušies mediena turi didelę reikšmę medžio apdirbimo ir statybos pramonei, ji lengvai apdirbama.

Krūmai ir puskrūmiai

22

Darželinis jazminas ( Philadelphus coronarius )

Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Hortenzijiniai ( Hydrangeaceae) Gentis: Jazminas ( Philadelphus) Rūšis: Darželinis jazminas

Darželinis jazminas (lot. Philadelphus coronarius, angl. Sweet Mock-orange, vok. blasser Pfeifenstrauch) – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos dekoratyvinis augalas. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio phileo – myliu, ir adelphos – brolis; ūgliai po 2 glaudžiai vienas priešais kitą auga. Krūmas iki 3 m. aukščio, šakos gausios, stačios, jų žievė rausvai ruda, lupasi plonais lakšteliais. Lapai kiaušininški, viršutinė pusė plika, apatinė – su plaukelių kuokštais gyslų kampuose. Žiedai po 5-9 kekėse, labai kvapūs. Žydi birželio mėn.

Agrastas ( Ribes uva-crispa)

Karalystė: Augalai( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai( Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai( Rosidae) Šeima: Agrastiniai( Grossulariaceae) Gentis: Serbentas ( Ribes) Rūšis: Agrastas

Agrastas (lot. Ribes uva-crispa, angl. Gooseberry, vok. Stachelbeere) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis uogakrūmis. Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės. Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. Lapai 3–5 skiaučių. Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui,

23

valgomos žalios. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi.

Forsitija

Karalystė: Augalai( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai (Lamiidae) Šeima: Alyvmediniai ( Oleaceae) Gentis: Forsitija (Forsythia)

Forsitija (lot. Forsythia) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso nedideli vasaržaliai krūmai. Aukštis 3-6 m. Lapai paparasti ar trilapiai, priešiniai. Žiedai geltoni, išsidėstę po 1-3. Žydi pavasarį.

Paprastoji alyva

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžia i(Lamiidae) Šeima: Alyvmedinia i(Oleaceae) Gentis: Alyva (Syringa)

24

Tuja

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius: Pušynai (Pinophyta) Klasė: Pušiniai (Pinopsida) Šeima: Kiparisiniai (Cupressaceae) Gentis: Tuja (Thuja)

Šaltalankis

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai

(Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai

(Rosidae) Šeima: Žilakrūminiai

(Elaeagnaoceae) Gentis: Šaltalankis

(Hippophae)

25

Žoliniai augalai

26

Daugiametis šemenis (Phalacroloma annuum)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai) Poklasis – Astražiedžiai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

Daugiametė saulutė (Bellis perennis)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Vienskilčiai) Poklasis – Erškėčiažiedžiai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

27

Rudasis eraičinas (Festuca rubra)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Lelijainiai (Vienaskilčiai) Poklasis - Lelijažiedžiai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

Plačialapė drėgmenė (Sium latifolium)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Vienskilčiai) Poklasis - Erškėčiažiedžiai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

28

Baltasis dobilas (Trifolium repens)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Vienskilčiai) Poklasis – Erškėčiažiedžiai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

Melynžiede liucerna (Medicago sativa L.)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai) Poklasis - Erskeciaziedziai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

29

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai) Poklasis – Astražiedžiai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

Kilnioji blezdindugnė (Chamaemelum nobile)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai) Poklasis – Astražiedžiai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

30

Mėlynžiedis vikis (Vicia cracca)

Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Klasė – Magnolijainiai (Vienaskilčiai) Poklasis - Erskeciaziedziai

Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

Alpinis astras (Aster alpinus)

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Astražiedžiai ( Asteridae) Šeima: Astriniai ( Asteraceae) Gentis: Astras (Aster)

5-20 cm. Graižai ant stiebo Susiformuoja po vieną, jie sudaro 25-40 violetinių arrausvų liežuviškų ir aukso atspalvio geltonų vamzdiškų žiedų.Žydi birželį – rugpjūtį. Stiebai plaukuoti,statūs su pūkeliu apaugusiais lapais ištisiniais kraštais,viršutiniai lapai lancetiški, prisitvirtinę tiesiai prie stiebo,pamatiniai lapai pailgi kastuviški, trumpais lapkočiais. Auganederlingose kalnų ganyklose, tarp uolų1400-2800m virš jūros lygio.

31

Verbena  (Verbena)

Karalystė:Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai (Lamiidae) Šeima: Verbeniniai (Verbenaceae) Gentis: Verbena (Verbena)

Verbeninių (Verbenaceae) šeimos augalų gentis. Sudaro ~250 vienmečių ir daugiamečių augalų rūšių,paplitusių daugiausia Lapai paprastai priešiniai, plaukuoti. Žiedai smulkūs, su penkiais žiedlapiais. Dažniausiai mėlyni, bet nereti ir balti, rausvi, purpuriniai. Yra daug veislių didžiųjų serenčių, kurios skiriasi aukščiu, žiedų spalva ir atspalviu. Pagal vamzdiškų ir liežuviškų žiedų skaičių graiže ir formą skirstomi į gvazdikinius (liežuviškų žiedų daug, jie stambūs, vamzdiškų – mažai, jie smulkūs) ir chrizanteminius (liežuviškų žiedų viena eilė arba jų visai nėra, vamzdiški žiedai stambūs,ju daug).

Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides)

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta) Klasė::Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai ( Lamiidae) Šeima: Notreliniai ( Lamiaceae) Gentis: Čiobrelis ( Thymus)

Auga nederlingose pievose, dykvietėse ir saulėtose pamiškės. Mėgsta puveningą, lengvą dirvą ir atviras vietas. Augalas ištvermingas sausrai. Žydi 62-65 dienas, nuo birželio vidurio iki rugsėjo. Dauginama sėklomis, daigais ir vegetatyviškai.

32

Storalapė bergenija (Bergenia crassifolia)

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius:Magnolijūnai

(Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai

(Magnoliopsida) Poklasis:Erškėčiažiedžiai

(Rosidae) Šeima:Uolaskėliniai

(Saxifragaceae) Gentis:Bergenija (Bergenia) Rūšis:Storalapė bergenija

(Bergenia crassifolia)

Augalai dideliais mėsingais lapais, dažniausiai naudojami didesnių plotų apželdinimui.

Pavasarinė raktažolė (Primula veris )

Karalystė: Augalai(Plantae) Skyrius: Magnolijūnai

(Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai

(Magnoliopsida) Poklasis: Dilenijažiedžiai

(Dilleniidae) Šeima: Raktažoliniai

( Primulaceae) Gentis:Raktažolė ( Primula) Rūšis:Pavasarinė

33

Kiti pavadinimai: batutis, dangaus raktai, Jurgio raktai, avasargė, pirmažiedis, šv.Petro raktai, žmogučiai.

34

Didysis Serentis (Tagetes patula.)

Karalystė:Augalai (Plantae) Skyrius:Magnolijūnai

(Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai

(Magnoliopsida) Poklasis:Astraziedziai

( Asteridea) Šeima: Astriniai (asteraceae) Gentis: Serentis Rūšis: Didysis

Dėl eterinio aliejaus serenčiai turi stiprų specifinį kvapą,kuris ne visiems patinka.Jie ypač populiarūs Lotynų Amerikos ir kai kurių Europos šalių virtuvėse.

Avižuolė(Variegatum) (Arrhenatherum Bulbosum)

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijūnai

(Magnoliophyta) Klasė:Lelijainiai ( Liliopsida) Poklasis: Lelijažiedžiai ( Liliidae) Šeima: Viksvuoliniai

( Cyperaceae Gentis: Avižuolė() Rūšis: Variegatum

Paprastai ją augina dėl gražiai išlenktų lapų, kurie būna ne tik žali, bet ir auksiniai, bronziniai arba margi.

35

Banguotoji melsvė arba Banguotalapė melsvė (Hosta undulata)

Karalystė: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta) Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida) Šeima: Agaviniai ( Agavaceae) Gentis: Melsvė ( Hosta) Rūšis: Banguotoji

Agavinių (Agavaceae) šeimos, melsvių (Hosta) genties dekoratyvinis augalas. Auginamas kaip ornamentis augalas darželiuose, kapinėse, gėlynuose.

36

Išvados

1. Sudarytas mokyklos aplinkos augalų herbaras, skaitmeninėje pateiktyje. Viso aprašyta – 33 augalų rūšys.

2. Sunkiausia buvo nustatyti mokslinius augalų pavadinimus.

3. Įdomiausia pažinti augalus ir juos fotografuoti.4. Mokyklos augalų herbaru bus galima naudotis biologijos

pamokose.5. Tolimesnė darbo plėtotė – integruoti turimo darbo

rezultatus su chemijos, geografijos ir kt. dalykais.6. Tęsti darbą – toliau pažinti mokyklos teritorijos žaliąją

aplinką.

Santrauka

Šio projekto metu buvo tirta mokyklos aplinka – jaunųjų botanikų akimis. Sudarytas mokyklos aplinkos augalų herbaras, skaitmeninėje pateiktyje. Buvo nufotografuota 33 augalų rūšys, nustatyti jų moksliniai pavadinimai, aprašytos sistematinės, taikomosios ir praktinės savybės. Šis herbaras suteikia teorinių ir praktinių žinių mokiniams ir visai mūsų bendruomenei. Skatina pažinti, mylėti ir grąžinti mokyklos aplinką.

Literatūra

J. Jaskonis. Aromatiniai augalai. V.: Mokslas,1989; K.K. Vilkonis. Lietuvos žaliasis rūbas. Atlasas. K.: Lututė,

2001; Ute E. Zimmer. Išsamus augalų žinynas. Naujoji rosma,

2004. J. Courtier. Mažasis sodas. Vilnius, 2000. T. Noordhuis. Sodo augalų enciklofedija. V.: Alma littera,

2005. D. G. Hessayon. Visžaliai ir kiti dekoratyviniai augalai. Artėja, 2003.

37

http://www.rojaussodai.lt http://www.wikipedija.lt

Raseinių rajono Šaltinio vidurinės mokyklos

38

teritorijos topografinis žemėlapis

39

Tikslas:

Sudaryti Raseinių rajono savivaldybės Šaltinio vidurinės

mokyklos topografinį žemėlapį.

Uždaviniai:

1. Mokyklos teritorijos topografinį žemėlapį papildyti

topografiniais ženklais.

2. Atnaujinti žemėlapį papildomais duomenimis,

atsiradusius po stadiono rekonstrukcijos.

40

Moky

klos

teri

tori

jos

žem

ėla

pis

41

Moky

klos

top

og

rafinis

žem

ėla

pis

42

Išvados:

Palyginus naująjį topografinį žemėlapį su senuoju išvysime

šiuos pokyčius:

1. Sutartinių ženklų lentelė (legenda),

2. Pažymėti naujosios dirbtinės dangos aikštės matmenys,

3. Teritorijoje priskaičiuota 262 medžių (lapuočių 159,

spygliuočių 103), jie sutartiniais ženklais pažymėti

žemėlapyje.

4. Taip pat žemėlapyje žymimi tokie objektai kaip

šviestuvai, skardis bei vizualinės taršos šaltiniai.

Projekto darbo grupė:

Aurimas JazdauskasViktorija ValaitytėŽivilė KaušytėRūta BakutytėAgnė GreičiūtėAivaras GriciusAistė PetkutėGeografijos mokytojas Albinas Enčerys

43

Mokyklos fasado apšildymas

44

45

46

47

48

49

50

51

52

53

54

55

56

57

Matematikos projekto darbo grupė:

Marius Žyvarkauskas 12cAudrius Petrokas 12cEmilis Radavičius 12aEdvinas Petraitis 12cTomas Ivoškevičius 12cKristina Vasiljevaitė 12aLaura Pauliūtė 12cGreta Aukštakytė 12aIeva Pužaitytė 12cGerda Gedminaitė 12cNedas Klajimas 12aJustina Kliknaitė 12b

Matematikos mokytoja Edita Šauklytė

58

Mokyklos aplinka ir chemija

59

Kerpių (Lichenes) testas oro užterštumui

nustatyti

Tyrimo tikslas: ištirti oro užterštumą mokyklos teritorijoje.

Eiga: mokyklos teritorijoje buvo apžiūrimi augalai ir ant jų

esančios kerpės, pagal tai nustatant oro užterštumą tam

tikrose vietose.

Kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus. Ypač stipriai kerpės,

išskyrus atsparias užterštumui, reaguoja į oro užterštumą

SO2. Kerpes veikia kompleksas veiksnių, iš kurių yra

pavojingiausi SO2 ir NO2, svarbesnis SO2, kuris ištirpęs

vandenyje, ilgainiui virsta sieros rūgštimi ir patekęs į kerpėse

esančio dumblio komponento ląsteles, chlorofilą paverčia

feofitinu. Kai oras užterštas dujomis, kerpių gniužule

atsiranda pasipriešinimo reakcija, kurios intensyvumas

skirtingas įvairiose rūšyse.

60

61

Atlikus kerpių (Lichenes) testą, nustatyta:

● Ant tirtų medžių radome tris kerpių rūšis: sodinė briedragė, vagotasis kežas ir sieninė geltonkerpė.

● Kerpių rūšys (sieninė geltonkerpė, vagotasis kežas) – atsparios sieros dioksidui, praktiškai aptiktos ant visų tirtų medžių.

● Didesnis kerpių rūšių skaičius buvo aptiktas ant medžių, augančių toliau nuo gatvės arba palei mažiau judrias transporto zonas.

● Vidutinis tirtų medžių kerpių padengimas – apie 30% ir priklauso vidinės kovos (pasipriešinimo) zonai.

Projekto darbo grupė:

Maciulevičiūtė GodaVasiljevaitė KristinaVaičekauskas LukasKarnauskas VygantasChemijos mokytoja Jarmalavičienė Reda

62

Projekto redaguotojai ir apipavidalintojai:

Erildas Budraitis 12aGoda Maciulevičiūtė 12ªViktorija Stankaitytė 12aMokytoja Daiva Bitvinskienė

Nuoširdžiai dėkojame direktorės pavaduotojai ugdymui Jolantai Stankaitienei už projekto įdėją bei pagalbą rengiant projektą.

63