redakcijos þodis kelias tarp balto ir þalio

Rambynas Nr. 3 2008 m. balandis 1

3

Ðiame numeryje:

Redakcijos þodis

2008 m. balandis

E.S

kip

ièio

nu

otr

.

3 psl.

4 psl. 7 psl.

Nuskardëjus vyturio giesmei vël at-

veriame pavasario langà. Rankose lai-

kydami naujà laikraðèio „Rambynas“

numerá akimirkai dar stabtelime kelyje

tarp balto ir þalio, kad leistume sau pa-

matyti þiemos ilgumà, pastebëti pava-

sario greitá. Apie praëjusià þiemà ne-

daug kà galëtume pasakyti. Snieglau-

þomis nuvilnijusi jos pradþia dar kartà

parodë mûsø bûties trapumà. Nei prog-

nozëmis, nei moderniomis technologi-

jomis, mokslo pasiekimais, savo, ne vi-

suomet apdairiø norø pastangomis, fi-

losofinëmis, moralinëmis ar politinëmis

nuostatomis negalime pakeisti gamtos

valios. Pasàmonës saugikliai vis

daþniau praneða apie bûtinybæ gyven-

ti su gamta darnoje. Bet ar klausome?

Vaizduojamës, kad prie eþero uþsitvë-

ræ þemës lopà tà padarysime. Ach, koks

trumparegiðkas, eurais pritvinkusio pi-

niguoèio noras, nuo gamtos atsitverti

tvoromis, dangoraiþiais, vandens par-

kais, ið saugomø teritorijø planø iðbrau-

kiant statybø industrijai nepalankias

gyvenvietes, paskui vandens telkinius,

paskui medþius ir dangø. Veidmai-

niðkai kalbant apie pagonybæ, galima

jà paversti dogmatiðku barbarizmu ir

taip nusijakavoninti iki begalybës. Ku-

ris ðalies ministras pasakys, ið kur to-

kia mûsø nemeilë savo vaikams ir pro-

vaikaièiams? Ar, sëdëdami po plastma-

sinëmis palmëmis ir kramtydami gene-

tiðkai modifikuotas figas, netrukus ne-

tapsime dvasiniø atliekø maiðeliais te-

levizoriaus dëþëje?

Atrodo nebesvaièiojame apie upiø te-

këjimo krypties pakeitimus, nebedai-

nuojame apie Marse þydinèias obelis.

Gal supratome, kad þmogaus veiklos

sukelti gamtos pokyèiai, atvedæ prie vi-

suotinio klimato atðilimo, vyksta èia

pat, greta mûsø, kartu su mumis. Ar ne-

nutiks, kad savo vaikaièiams þiemos

nuotraukas rodysime tik blunkanèiose

fotografijose? Akys atpras nuo baltos

spalvos gaivumo , gal ir ðirdis pasida-

rys nebe tokia ðvari. Apie ðirdies ðvarà

dera kalbëti visais metø laikais. Taèiau

dvasinës, vidinio gyvenimo virpesiu pa-

þenklintos ðventës prasideda rudená,

slenka per þiemos kalendoriø, ateina iki

pavasario, sustoja darbymeèio galulau-

këj, palaukia vasaros lygiadienio ir uþ-

gæsta krintanèiø lapø ðnaresyje. Bet iki

krintanèio lapø ðnaresio ilgas kelias.

Klyktelëjus pempei norëtum pradëti gy-

venti kitaip. Pasveikini kà tik sugráþusá

gandrà ir, staiga, uþsimerki nuo akis

grauþianèiø dûmø. Ið anapus Nemuno

tave dusina padegtos þolës gaisras, tar-

si tarp Ragainës ir Tilþës Rusija bûtø ati-

dariusi napalmo bandymø poligonà.

Matai kaip danguje skraido liepsnojan-

tys paukðèiai, kaip á vandená ropoja

apanglëjæ stirnos. Ekologinës apokalip-

sës peizaþas èia pat, per þvilgsnio nuo-

tolá. Argi tam mums ir kaimynams Die-

vas duoda pavasará, kad já padegtume?

Vis tiek dar norisi sugráþti atgal. Þie-

ma kaip baltas popieriaus lapas, kuria-

me norëtum kaþkà graþaus paraðyti.

Mintimis praleki per ávykiø labirintà ir,

be abejo, jame randi ðirdþiai mielo at-

garsio trupiná. Gomurio gale tirpsta Uþ-

gavëniø ðiupinio skonis, mintyse kala-

si pozityvûs bendruomenës mokymø

daigai, gal kada nors duosiantys vaisiø,

optimistiðkai nuteikia Bardinø uþkar-

dos pasienieèiø kultûrinis entuziazmas,

prasmingai nuskamba Vilkyðkiø vidu-

rinës mokyklos ekologinio klubo „La-

ðelis“ darbai, sumirga kaimo moterið-

kës rankdarbio klostë Pasidairai ir pa-

sidaro gera, kad niekas niekur per þie-

mà neiðëjo, kad dar visi gyvename sa-

vo kaimo arba miestelio kumðtyje. Ne-

juèiomis prisimeni pasakà apie pirðti-

næ, kurioje telpa ir pelë, ir meðka, ir vil-

kas. Pasidaro smagu, lyg valgytum am-

þinos santarvës vakarienæ. Ir dþiaugie-

si, kad mûsø kelias tarp balto ir þalio

paþenklintas viltimi. Jeigu vilties nebû-

tø - argi sugráþtø ið svetimø kraðtø gan-

drai á Opstainius ar Bitënus, argi prasi-

skleistø soduose obelø bei vyðniø þie-

dai, argi ið avilio iðskristø bitës? Jeigu

nebûtø vilties - Rambyno kalnas atsi-

gultø ant þemës ir taptø ðaukðtalapiais

apaugusiu slëniu.

Kelias tarp balto ir þalio

Pavasaris

Ar ávykusi diskusija

pakeis iðankstiná poþiûrá?

80 þibuèiø

Bitënø ðviesai

Atgimstantis Bardënø

mokyklos gyvenimas

Rambynas Nr. 3 2008 m. balandis2

Ið kraðto praeities

Vokieèiø tyrinëtojas Horstas Kenke-

lis dar 1972 m. paskelbë archyvuose su-

rastus „Lietuvos provincijos“ paprastø

valstybiniø valstieèiø (Amtsbauern) ir

privilegijuotøjø ûkininkø, vadinamøjø

kulmiðkiø (Kölmer), sàraðus*. Nors jie

neapima visø kraðto gyventojø sociali-

niø sluoksniø, tai ypaè vertingas isto-

rijos ðaltinis. S¹raðuose valstieèiai dali-

nami pagal tautybes (Litthauer, Deut-

sche, Salzburger, Schweizer...), tad èia

gerai matosi tautinë Maþosios Lietuvos

gyventojø sudëtis, susidariusi po di-

dþiojo maro ir masinio vokieèiø kolo-

nistø atsikraustymo. Ðaltinyje nurody-

ti tik ðeimø „galvø“ vardai ir pavardës,

tad tiksliai galima pasakyti tik tai, kiek

kuriame kaime buvo ûkiø, taèiau apy-

tikriai ámanoma suskaièiuoti ir bendr¹

gyventojø skaièiø. S¹raðuose gausu ir

kitokios kraðto istorijos tyrëjams pra-

varèios informacijos

Ðaltinyje nurodyta, kad 1736 m. eg-

zistavo du formaliai atskiri kaimai: Bi-

tënai-Ðilënai (Bittehnen-Schillehnen) ir

Bitënai-Uþbièiai (Bittehnen-Uschbit-

tschen). Pirmuosiuose buvo 11, antruo-

siuose – 17 ûkiø. Jø bûta didesniø ir ma-

þesniø, taèiau visi bitëniðkiai buvo pa-

prasti valstieèiai, Kulmo teisës privile-

gijomis nesinaudojo nei vienas.

Vytenis ALMONAITIS

VDU docentas

Bitënø kaimo gyventojai 1736 metais

Abu kaimai priklausë Ðereiklaukio

(Ðereitlaukio) valsèiui. Po maro á ðá ad-

ministraciná vienetà jau buvo atsikraus-

tæ nemaþai vokieèiø ðeimø, gyvenusiø

Opstainiø, Vilkyðkiø, Vartuliðkiø ir ke-

liolikoje kitø kaimø. Galima numany-

ti, kad Bitënai nuo „juodosios mirties“

nukentëjo maþai, nes kolonistai èia ne-

minimi, visi gyventojai suraðyti skilty-

je „lietuviai“. Dauguma asmenvardþiø

uþfiksuoti gana tiksliai, kita vertus, jie

ið dalies germanizuoti, uþraðyti naudo-

jant vokiðkà raðybà. Dalies bitëniðkiø

vardus ir pavardes rekonstruoti nëra

lengva, kartais galimi keli variantai. To-

dël þemiau pateikiami ne tik atkurti

(galbût ir ne visiðkai tiksliai) asmenvar-

dþiai, bet ir autentiðkos ðaltinyje uþfik-

suotos jø formos.

Taigi Bitënuose-Ðilënuose 1736 m.

ûkius valdë: Adomas Ringys (Adams

Ringies), Ðelmys Ringys (Szelmies Rin-

gies), Abrys Lauèas (Abries Lautzas),

Adomas Lauèas (Adam Lautzas), En-

zys Staðulaitis (Ensies Staschulait), En-

zys Kerkojis (Ensies Kerkogies), Kris-

tupas Akstinas (Christoph Axtins), Ab-

rys Raudys (Abries Raudies), Balèius

(Baldþius ?) Mertinaitis (Baldßus Mer-

tinait), Mykolas Mertinaitis (Michael

Mertinait), Enzys Ðneideraitis (Ensies

Schneiderait).

Bitënuose-Uþbièiuose kartu su ðei-

momis gyveno: Jurgis Kairys (Jurge Ka-

yries), Kilius Baronas (Kyllus Barohns),

Petras Ðimkus (Peter Szimkus), Jonas

Kairys (Johns Kayries), Kazimieras Kal-

vaitis (Casimir Kalwait), Krizas Kairys

(Crißas Kayries), Aðmys Vidra (As-

chmis Widdra), Petras Vinkðnius (Pe-

ter Wingßnus), Enskys Luka (Enskies

Lucka), Nikelis •entelaitis (Nikel Szen-

telait), Jonas Jûraitis (Johns Juratis), Sel-

mis Pladukas (Selmis Pladuck), Ðelmis

Milkeraitis (Szelmis Milkerait), Liutkus

Balnius (Ludtkus Balnus), Aðmys En-

driuðaitis (Aschmis Endruschait), Ðel-

mis Urbantaitis (Szelmis Urbantait),

Krizas Balnius (Crißas Balnus).

Ilgainiui Bitënø gyventojø pavardës

keitësi. Atvyko naujø þmoniø, kitus as-

menvardþius atsineðë èia atsikëlæ „uþ-

kuriai“. Vis dëlto aiðku, kad aukðèiau

iðvardintø ûkininkø palikuonys gyve-

no Bitënuose iki pat XX a. Be kita ko,

tai patvirtina vëliau uþfiksuoti asmen-

vardþiai. Ðtai dar 2002 m. Bitënø-Ðilë-

nø kapinëse tebestovëjo vëliau pavog-

tas kryþius su uþraðu „Meta Kerkojis“.

Tikëtina, kad jis þymëjo 1736 m. mini-

mo Enzio Kerkojo palikuonës kapà.

*Rengiant ðá straipsná naudotasi antruoju knygos lei-

dimu: Amtsbauern und Kölmer im nördlichen Ost-

preußen um 1736 nach der „Repeulierung“ des Distrikts

Litauen. Bearb. von Horst Kenkel. 2. Auflage. Ham-

burg, 1995.

Atëjus pavasariui daugelio sodybø

ðeimininkai pradeda graþinti aplinkà,

planuoja pasiremontuoti namà ar kitus

sodybos statinius. Kai kas sugalvoja

persistatyti jau pasenusias, sukrypusias

malkines, pakeisti stogø dangas ar pa-

sistatyti pastoges þemës ûkio techni-

kai tvarkingiau susidëti. Nemaþai so-

dieèiø (ypaè ûkininkø) jau planuoja so-

dybose susidaranèiø atliekø – srutø,

mëðlø kaupyklø árengimà.

Labai svarbu þinoti, nuo ko pradëti,

norint sodyboje atlikti maþesnës ar di-

desnës apimties remonto, rekonstruk-

cijos ar statybos darbus. Jeigu planuo-

jate tik remonto darbus, nedidelës ap-

imties rekonstrukcijà ar statybà (iki 80

Diana MILAÐAUSKIENË

Rambyno regionio parko direktorë

Kad graþûs norai neapkarstø

Prieð keliant pastolius

m²), jums uþteks pasirengti sumaþin-

tos apimties, vadinamà supaprastintà,

projektà. Jeigu planuojate statybà tik

savo sodyboje ir turite aukðtesnájá arba

aukðtàjá inþineriná iðsilavinimà, toká

projektà galite pasirengti ir patys.

Jeigu gyvenate valstybës saugomoje

teritorijoje (pvz. regioniniame parke),

supaprastintam projektui reikës gauti

pritarimà ið regioninio parko direkci-

jos direktoriaus ar kito ágalioto atstovo

ir savivaldybës architekto. Kad nesu-

klystumëte projektuodami, atvykite á

parko direkcijos bûstinæ (Bitënø kai-

me), kur jus pakonsultuos bei

raðtiðkai pateiks reikalavimus projek-

tavimui vienoje ar kitoje parko vieto-

je. Parko viduje reikalavimai staty-

boms yra skirtingi, nes yra iðskirti

ávairûs draustiniai ir skirtingos tvar-

kymo zonos. Atvykstant konsultuotis,

turëtumëte turëti þemës ir pastatø

nuosavybës dokumentus.

Jeigu planuojate didesnës apimties

statybà, projektavimo sàlygø turëtumë-

te kreiptis á savivaldybës architektûros

skyriø. Jeigu abejojate, ar ið viso galësi-

te parke statytis vienoká ar kitoká stati-

ná, taip pat pirmiausia pasikonsultuo-

kite su parko direkcijos specialistais.

Bet kokia statyba saugomoje teritori-

joje pradëta be suderinto projekto laiko-

ma savavaliðka. Ðiuo metu uþ savava-

liðkas statybas taikomos itin grieþtos pi-

niginës baudos (vidutiniðkai 7,5 tûkst.

Lt). Linkint niekada nepatirti tokiø ne-

malonumø, kvieèiame visus, norinèius

graþinti savo sodybas, atvykti pas mus

pasitarti. Mûsø adresas – Bitënø kai-

mas, Pagëgiø sav. tel./faks.: 8 441 40640


Problemos ir sprendimai

E.S

kipièio n

uotr.

Giedrë SKIPITIENË

Rambyno regioninio parko vyr.

kultûrologë

Ar ávykusi diskusija pakeis iðankstiná poþiûrá?

Rambyno regioninio parko direkcija

organizavo diskusijà apie gamtos ir kul-

tûros paveldo bûklæ, tvarkymo ir sau-

gojimo problemas. Didelë dalis visø sa-

vivaldybës teritorijoje esanèiø vertybiø

yra Rambyno regioninio parko terito-

rijoje. Todël diskusijoje labiausiai lau-

kiami buvo Pagëgiø savivaldybës Ta-

rybos nariai ir administracijos specia-

listai. Taèiau jø atvyko tik keletas. Dis-

kusijoje dalyvavo Pilietinës visuomenës

instituto direktorius Darius Kuolys, vy-

riausybës atstovas Tauragës apskrityje

Viktoras Kovðovas, apskrities administ-

racijos, kultûros paveldo Tauragës te-

ritorinio padalinio specialistai, Pajûrio

ir Varniø regioniniø parkø darbuoto-

jai, Bitënø kaimo bendruomenës atsto-

vai, neabejingi Rambyno kalno tvarky-

mo, gandrø kolonijos iðsaugojimo klau-

simø aptarimui. Apie saugomø terito-

rijø paskirtá, problemas Lietuvoje, pa-

pasakojo saugomø teritorijø prie Aplin-

kos ministerijos direktorës pavaduoto-

jas Vidmantas Bezaras.

Po to pokalbis pakrypo apie Bitënø

gandrø kolonijos, esanèios puðynëlyje

ant Nemuno kranto, paskelbimà gam-

tos paminklu. Rambyno regioninio par-

ko direkcijos specialistai prieð kurá lai-

kà bandë inicijuoti gandrø kolonijos

átraukimo á gamtos paminklø sàraðà

procedûrà ir susidûrë su gyventojø, ku-

riø sodybos yra kolonijos teritorijoje,

nepritarimu. Ðie pabijojo, kad gyven-

ti gamtos paminklo teritorijoje bus la-

bai sudëtinga dël ávairiø naujø apri-

bojimø ir suvarþymø. Diskusijos me-

tu Pagëgiø savivaldybës Tarybos na-

rys Virginijus Komskis, Lumpënø se-

niûnijos seniûnë Danguolë Mikelie-

në, administracijos direktorius Vai-

das Bendaravièius nuogàstavo dël, jø

manymu, per grieþto Rambyno re-

gioninio parko apsaugos reglamen-

to, todël ir gandrø kolonijos likimà

jie siûlë palikti savieigai, nepritarda-

mi ðios kolonijos átraukimui á gam-

tos paminklø sàraðà. Pajûrio regioni-

nio parko ekologas Erlandas Pa-

plauskis pastebëjo, kad gandrø liz-

dai ir taip jau yra kraðtovaizdþio

draustinyje, todël tik nuo paèiø bi-

tëniðkiø elgesio ir veiklos priklausys

ar Bitënus ir toliau garsins gandrai.

Apie gandrø likimà buvo kalbama

daug, todël antram klausimui – Ram-

byno alkakalnio tvarkymo problemoms

aptarti liko maþai laiko ir, anot Dalitos

Martutaitienës, Tauragës apskrities

virðininko administracijos darbuotojos,

atsiradus Rambyno tvarkymui skir-

toms lëðoms, darbai turëtø bûti vykdo-

mi pagal Rambyno regioninio parko di-

rekcijos parengtà ir su detaliojo plano

sprendiniais suderintà, Rambyno kal-

no tvarkymo techniná projektà. Jame

numatyta toliau gerinti ðios sakralinës

vietos pritaikymà lankymui. Didëjant

lankytojø srautams, bûtina suremon-

tuoti privaþiavimo keliukus nuo Bardë-

nø ir Bitënø pusës, árengti didesnes au-

Rambyno regioninio parko direkcijoje vykusios diskusijos dalyviai V. Kovðovas, D. Kuolys, D. Milaðauskienë

tomobiliø stovëjimo aikðteles ant kal-

no ir prie Rambyno – Bitënø kapinai-

èiø, panaikinti buvusios koncertinës

estrados liekanas, árengti uþlipimà ant

kalno vakarinëje ðlaito pusëje, kur pa-

togus takelis buvo iki karo.

Dar ir iki 70 – øjø praëjusio ðimtme-

èio metø juo þmonës uþlipdavo ant kal-

no atsiremdami á iðlikusius turëklus.

Tokiu bûdu, dabar esantys laiptai bûtø

naudojami tik nulipimui, taip pasiskirs-

tytø lankytojø srautai. Ðiuo metu sta-

tusis ðlaitas yra labai intensyviai nau-

dojamas. Kadangi, jo struktûra yra la-

bai jautri ir paþeidþiama, tai lankytojø

apkrovos sumaþëjimas ðioje kalno vie-

toje bûtø labai pageidautinas.

Tarybiniais metais pastatytas auku-

ras yra tik tam tikra detalë, pabrëþianti

ir sustiprinanti áspûdá, kad Rambynas

tikrai yra buvusi baltø ðventvietë. Tad,

gal derëtø paskelbti valstybiná konkur-

sà, kad meninëmis priemonëmis bûtø

parengtas monumentinës kalno vietos

áprasminimo projektas, ákomponuojant

á bendrà erdvæ ir kultûros vertybæ - ak-

mená su Gedimino stulpais, menantá

Maþosios Lietuvos patriarcho Martyno

Jankaus pastangas iðsaugoti kalnà at-

eities kartoms.

Nors diskusijos metu buvo kalbama

daug, taèiau bendro sutarimo pasiekta

nebuvo. Viliamës, kad tokie pokalbiai

yra reikalingi ir vertingi. Diskusijø ávai-

riais, probleminiais klausimais reikëtø

daugiau, nes gamtos ir kultûros pavel-

do vertybiø tvarkymas jo iðsaugojimas

yra visø, èia gyvenanèiø uþdavinys.


Þmonës ir datos

Visuomet yra sunku kalbëti apie þmo-

nes. Kur kas lengviau, ðnekëti apie bi-

tes. Jos neturi laiko kalboms. Pro þmo-

gø, bet kaip nepraeisi. Jeigu tas þmogus

su ðaknimis, su savo vertybiø sistema,

gyvenimo patirtimi, pomëgiais, prisimi-

nimais, kalbos dovana- kaip, sakyk, pro

já praeisi nesustojæs, neiðklausæs, nestab-

telëjæs. Tà patá daro ir jis, ties tavimi sie-

los akimis paþiûrëdamas á tave, ðirdies

þodþiams atverdamas burnà, paguosda-

mas ar pasakydamas tiesà, kuri dabar

tokia reta, kaip Kauko akmenëlis.

Tuo metu man dar buvo toli iki

Maþosios Lietuvos þinojimo. Probëkð-

miais, jaunystës metais ið Martyno Pur-

vino buvau girdëjæs apie jo dievinamà

kraðtà. Taèiau mano jaunystës maksi-

malizmas paþinimo medþio ieðkojo ki-

toje erdvëje. Apie Bitënus pirmà kartà

iðgirdau Vilniuje, bendraudamas su ra-

ðytoju Jurgiu Kunèinu. Nelabai suvo-

kiau kokiame Lietuvos pakraðtyje pri-

gijæs medumi kvepiantis vietovardis.

Vaizdingame raðytojo pasakojime regë-

jau ant mokyklos slenksèio stovinèià mo-

terá, su kuria netikëjau kada nors susi-

paþinsiàs. Bet taip vingiavo likimo ke-

lias, kad toji ðventë ávyko. Pamenu, kaip

prieð pora deðimtmeèiø su fotografu Al-

girdu Jankûnu pirmà syká uþsukome á

þalumoje paskendusià Birutës ir Kazi-

80 þibuèiø Bitënø ðviesai

Eugenijus SKIPITIS mero Þemguliø sodybà, kad suprastu-

me, jog ne mûrø aukðtumu, o kalbos gra-

þumu, þmonëmis, jø kilnumu, teisingo-

mis mintimis nebijanèiomis atsitiesti,

turtingas kiekvienas kraðtas. Ar ne tas

pirmapradis, saugus gerumo pojûtis ma-

no gyvenimo ðaknims pureno þemæ.

Bûties paslaptis be þmoniø taip ir lik-

tø paslaptimi. Gal niekada, nesugebë-

tume þengti pirmojo ryþtingo þingsnio.

Mane, apsisprendusá atsidëti M. Jan-

kaus spaustuvës tvarkymo darbams, jei

ðalia nebûtø Birutës Þemgulienës, ko

gero, patirti sunkumai bûtø privertæ pa-

likti iki pastogës dilgelëse ir varnalëðo-

se paskendusá namelá. Bepigu dabar po-

stringauti apie nuopelnus kraðtui.

Prieð kultûrinius atradimus buvo þe-

mës „ knisimo“ istorija. Pirmieji krokai

M. Jankaus muziejaus kieme praþydo

ið Birutës ir Kazimiero darþelio. Pravë-

rë spalvotas þiedø akis suteikdami stip-

rybës , vilties ir uþsispyrimo. Atsime-

nu, kai nulipæs nuo antrame aukðte pa-

kloto èiuþinio karðèiavau neviltimi, mo-

tiniðkai pradëtas sakinys „Pakentëk,

vaikeli...“ suteikë daug kantrybës, o pa-

duotas kavos puodelis, duonos riekë su

medumi jëgø visam gyvenimui.

Paskui jau ëjome ðalia vienas kito,

ne visuomet vienu keliu, ne susikibæ

rankomis, bet drauge. Pasitardami, pa-

siðnekëdami, nepasiduodami apkal-

boms, intrigoms, kultûriniam ir gam-

tosauginiam þemaþiûriðkumui. Kaip su

savo mintimis graþiai mes derëjome

vienas prie kito vaþiuodami á Raðytojø

sàjungos klubà ginti Bitënø gandraliz-

dþiø. Ant slenksèio mus pasitikæs raðy-

tojas Romas Sadauskas, net nusistebë-

jo ið kur tokia tvirta mano mergaitë? Ir

tos tvirtybës uþteko apsiginti, nes ne-

buvome vieni. Jautëme bitëniðkiø petá,

vydûnieèiø pagalbà.

Kiekvienà pavasará virðum mûsø gal-

vø nuslenka iðeinanèios þiemos ðeðëlis.

Kartais jis panaðus á debesá, o kitàkart tik

á nuojautà. Ðiemet buvo viskas kiek ki-

taip. Bevaikðtinëdamas Bitës upelio pa-

krantëmis aptikau 80 þibuèiø kupstelá

prasiskleidusiø Bitënø ðviesai. Neþiûrë-

jau á kalendoriø, nevarèiau paranorma-

lius reiðkinius aiðkinanèio þodyno, nes þi-

nojau, jeigu þvaigþdës uþsidega, vadina-

si kaþkam jø reikia. Maèiau kaip plakda-

mos þiedlapiais þibutës lipo á kalnà, kai

virto laukinëmis naðlaitëmis, kaip smul-

kiais þiedeliais dygsniuota pieva bëgo

prie Birutës Þemgulienës kojø, kad galë-

tø prisiglausti, padovanoti þiogo atodû-

sá, lakðtingalos trelæ, numesti juodai bal-

tà gandro plunksnà, kad paskleistø sode

rytmeèio vësà, o vidurdienio kaitroje á

avilius neðtø medø. Ant pavasario stal-

tiesës guli gyvenimas, kad pajaustume

kaip skanu, kaip sotu ir kaip laiminga yra

já gyventi. Sëskime, Birute, prie pavasa-

rio stalo ilgo gyvenimo vaiðëms.

E.S

kipièio n

uotr.

Birutë Þemgulienë


Jaunøjø ekologø darbai

Kaimuose ðalia þmoniø ðuliniø yra ir tvartas, ir lauko tua-

letai, ir darþai ar ðiltnamiai. Organinës, mineralinës tràðos

(taigi nitratai ir nitritai) per gruntà smelkiasi á vandens gys-

las. Patekæ á þmogaus organizmà, jie sutrikdo deguonies per-

neðimà á audinius ir þmogus tarsi ið vidaus uþdûsta. Þmo-

nëms, pastoviai vartojantiems nitratais uþterðtà vandená, pa-

didëja onkologiniø susirgimø rizika. Jautriausi kûdikiai iki

4 mën. vëliau þmogaus organizmas tampa ne toks jautrus

nitratø ir nitritø poveikiui. Tai ir sukelia didþiausià pavojø:

suaugusieji geria uþterðtà vandená ir nieko bloga neatsitin-

ka, todël jie dràsiai miðinius naujagimiams skiedþia ðulinio

vandeniu.

Vilkyðkiø vid. mokyklos ekologø klubas “Laðelis” vykdë

akcijà “Gerkime vandená be nitratø”. Tikslas buvo istirti ðu-

liniø vandená ir nustatyti jo kokybæ pagal nitratø ir nitritø

kieká. Buvo iðtirta 100 ðuliniø 15-oje kaimø. Ðtai kiek ðuliniø

buvo iðtirta atskiruose kaimuose.

Èia matome vidutines tarðos nitratais koncentracijas at-

skiruose kaimuose. Labiausiai uþterðtas nitratais vanduo bu-

vo rastas Vëþininkø, Vilkyðkiø, Mociðkiø ir Þukø kaimuo-

se. Maþiausiai – Bitënuose, Sokaièiuose.

Iðtyræ gyventojø ðuliniø vandená, surengëme seminarà gy-

ventojams, kuriø ðuliniø vandená tyrëme. Deja atvyko vos

keleta suaugusiø þmoniø. Tai rodo, jog þmonës abejingai þiû-

ri á savo sveikatà ir saugià aplinkà. Seminare dalyvavo Tau-

ragës visuomenës sveikatos centro direktorius – jis papasa-

kojo apie nitratø poveiká þmogaus sveikatai, bei UAB “Ger-

va” direktorius V.Pelakauskas, kuris pristatë filtrà nitratams

ið vandens iðvalyti. Gyventojams buvo padalinti lankstinu-

kai su akcijos rezultatais.Lankstinukø leidybà ir seminaro

iðlaidas finansavo Pagëgiø savivaldybë. Testus ðuliniø van-

dens tyrimams nupirko mokyklos administracija.

Iðtyræ ðuliniø vandenis supratome, jog ne visada tyras van-

duo yra saugus vartoti. Pastebëjome, jog kai kuriø gyvento-

jø net ir giluminiø græþiniø vanduo yra uþterðtas nitratais.

Taigi, savo geriamu vandeniu turime pasirûpinti kiekvie-

nas. Norint suþinoti, ar vanduo uþterðtas nitratais, reikia van-

dens mëginá nuveþti iðtirti á laboratorijà. Nerizikuokime, ypa-

tingai tie, kuriø ðeimose auga maþi vaikai.

Tyrimus vykdë:

Giedrë Jurkðaitytë, 8 kl., Gundë Navickaitë, 9 kl., Sandra

Bendaravièiûtë, 9 kl., Danguolë Masionytë, 11 kl., vadovë –

Marytë Geèienë, biologijos mokytoja metodininkë.

Suaugusiam þmogui leistina nitratø koncentracijos nor-

ma yra iki 50 mg/l, vaikams iki 7 metø – 10 mg/l. Ið viso tik

9 ðuliniai buvo rasti visiðkai be nitratø. 24 ðuliniø vanduo

virðija leistinas nitratø koncentracijos normas ir yra pavo-

jingi þmoniø sveikatai.

Daþniausiai daug nitratø vandenyje radome tø sodybø ðei-

mininkø ðuliniuose, kur netvarkingai laikomi mëðlai, sru-

tos, nes nitratai nuteka kartu su lietaus vandeniu á poþemi-

nius upelius ir taip nukeliauja iki ðulinio vandens gyslos.

Keletas þmoniø pasakojo, jog ðalia jø namø sovietmeèiu bu-

vo tràðø sandëliai. Tokiu atveju vanduo gali bûti uþterðtas

labai ilgam – deðimèiai ir daugiau metø.

Akcija: „Gerkime vandená be nitratø“

Marytë GEÈIENË

Vikyðkiø vidurinës mokyklos ekologinio klubo „Laðelis“

vadovë


Saugomø teritorijø dokumentai

Pastaruoju metu daug diskutuojama

apie ávairiø saugomø teritorijø apsau-

gos reglamentus, uþsimenama apie rei-

kalingumà juos keisti.Kà turëtume þi-

noti apie ðá ir kitus dokumentus, reg-

lamentuojanèius veiklà valstybës sau-

gomose teritorijose?

Veiklà saugomose teritorijose, tame

tarpe ir Rambyno regioniniame parke

reglamentuoja Saugomø teritorijø, Ap-

linkos apsaugos, Nekilnojamojo kultû-

ros paveldo apsaugos, Miðkø, Vandens,

Teritorijø planavimo, Statybos, Turiz-

mo ir kiti ástatymai, Specialiosios þemës

ir miðko naudojimo sàlygos, Statybos

techniniai reglamentai (STR), Ramby-

no regioninio parko nuostatai, Ramby-

no regioninio parko tvarkymo planas,

atskirø parko daliø detalieji, specialie-

ji, gamtotvarkos, paveldotvarkos, ben-

drieji planai ir Rambyno regioninio par-

ko apsaugos reglamentas.

Parko apsaugos reglamentas – kas tai?



Rambyno regioninio parko apsaugos

reglamentas - tai teisës aktas, nustatan-

tis specialius Rambyno regioninio par-

ko apsaugos, projektavimo, ir statybø

jo teritorijoje reikalavimus bei tvarky-

mo ir naudojimo ypatumus. Jis papil-

do ir labiau detalizuoja ûkinës veiklos

apribojimus, kurie yra nustatyti parko

zonavimo ir tvarkymo planuose. Tai

vienas ið pagrindiniø dokumentø, ku-

ris naudojamas iðduodant sàlygas pro-

jektavimui saugomoje teritorijoje.

Ásikûrus Valstybinei saugomø terito-

rijø tarnybai prie Aplinkos ministerijos,

pirmiausia buvo parengti tipiniai ap-

saugos reglamentai visoms saugo-

moms teritorijoms. Vëliau jo pagrindu

buvo parengti ir Aplinkos ministro ása-

kymais patvirtinti individualûs apsau-

gos reglamentai atskiroms saugomoms

teritorijoms, atsiþvelgiant á tradiciniø

statybø atskiruose etnografiniuose Lie-

tuvos regionuose ypatumus. Individu-

aliuose parkø apsaugos reglamentuo-

se detalizuojami parke statytinø pasta-

tø dydþiai, statybinës medþiagos, spal-

viniai sprendiniai, sodybø dydþiai.

Pirmasis Rambyno regioninio parko

apsaugos reglamentas buvo parengtas

ir patvirtintas 2002 metais. Iki ðiol jis yra

galiojantis. Valstybinë saugomø terito-

rijø tarnyba, atsiþvelgdama á tai, jog per

laikotarpá nuo pirmøjø saugomø teri-

torijø reglamentø parvirtinimo yra gau-

ta nemaþai pastabø dël kai kuriø parko

apsaugos reglamentø nuostatø sudë-

tingo naudojimo praktikoje, pradëjo

nuosekliai tobulinti ir rengti parkams

naujus apsaugos reglamentus. Keletui

regioniniø parkø, kaip Dubysos RP, Pa-

jûrio RP, jie jau patvirtinti. Ðiuo metu

nauji, patobulinti parkø apsaugos reg-

lamentai rengiami dar keletui regioni-

niø parkø. Jø tarpe ir Rambyno RP.

Tikimës, kad ðis naujai parengtas teisës

aktas, supaprastins Rambyno regioninio

parko direkcijos specialistø darbà iðduo-

dant projektavimo sàlygas, áves daugiau

aiðkumo dël kitos ûkinës veiklos reglamen-

tavimo Rambyno regioniniame parke.

2003 metais gavusi finansavimà ið Ke-

liø prieþiûros ir plëtros programos,

Rambyno regioninio parko direkcija

parengë techniná projektà „Rambyno

regioninio parko vidaus keliø, pësèiø-

jø ir dviraèiø takø remonto techninis

projektas“. Jo sudëtyje numatyta sure-

montuoti pagrindinius Rambyno regio-

ninio parko viduje esanèius vietinius

kelius bei takus, kurie ðiuo metu inten-

syviausiai naudojami norint pasiekti

ádomiausius lankymui pritaikytus par-

ko paveldo objektus, taip pat privaþia-

vimus prie tø objektø, kuriuos numa-

tyta pritaikyti lankymui ateityje.

Labiausiai ðiuo metu lankomas par-

ko paveldo objektas yra mitologinis

Rambynas. 2007 metais, nutiesus asfal-

tà per Bardënus, privaþiavimas iki

Rambyno iðsisprendë tik ið dalies. No-

rint privaþiuoti prie pat Rambyno mo-

numentinës aikðtës, pasigërëti panora-

ma á Nemunà, dar apie 1 kilometrà ten-

ka vaþiuoti ypaè blogos kokybës, duo-

bëtu vietinës reikðmës keliu. Visai ne-

sutvarkyti ðio kelio kelkraðèiai, nëra

vandens nubëgimo grioveliø, maðinø

apsilenkimo aikðteliø. Ðis keliukas itin

siauras ir prasilenkti dviems automo-

biliams (jau nekalbant apie autobusus)

tiesiog neámanoma.

2003 metais techninis projektas ðio

kelio remontui taip pat buvo pareng-

tas. Ðiemet Rambyno regioninio par-

ko direkcija jau gavo dalá lëðø kelio

per Rambynà remontui. Visas kelias

yra apie 2,4 km. ilgio. Remontuoti bus

pradëta nuo Bardënø kaimo. Ðiemet

planuojama suremontuoti kelio atkar-

pà iki Rambyno kalno aikðtës. Liku-

sios kelio atkarpos remontui lëðø ti-

kimasi gauti kitais metais. Kelio re-

Bus remontuojamas kelias per Rambyno kalnà

Dþiugios naujienos

monto projekte numatyta sustatyti ke-

lio þenklus, nustatanèius vienpusá eis-

mà. Tai padës vaþiuojantiems jaustis

saugiau, patogiau, iðvengti prieðprie-

ðiniø susidûrimø siaurame, bet vaiz-

dingame, ir puikiai ásikomponuojan-

èiame á Rambyno kraðtovaizdá, kely-

je. Kadangi kelias vingiuoja per Ram-

byno kraðtovaizdþio draustiná, re-

montuojant bus iðsaugoti visi jo vin-

giai, jis nebus platinamas.



Þavesio kupinas keliukas per Rambyno kalnà

E.S

kipièio n

uotr.


Rambyno regioniniame parke yra ið-

likusiø 19 amþiaus pabaigos – 20 am-

þiaus pradþios pastatø. Áspûdingiausi-

raudonø plytø, tvirtai suræsti, specia-

liai mokykloms statyti namai. Dalis ðiø

pastatø iki mûsø dienø tarnavo ðvieti-

mo tikslams.

Mokyklø tinklas Klaipëdos kraðte

buvo labai tankus – beveik kiekvienas

kaimas turëjo savo mokyklà. Apie mo-

kyklos statybà buvo sprendþiama ne

pagal esamà ar bûsimà mokiniø skai-

èiø, bet pagal atstumà iki mokyklos.

Pirmieji þinomi mokyklø pastatai Prû-

sijoje beveik nesiskyrë nuo kaimo gy-

venamøjø namø. Daþniausiai jie buvo

plytiniai ar mediniai, su platesniu ir

aukðtesniu nei gyvenamojo namo, ka-

minu, dengti èerpëmis. Pradëjus ágy-

vendinti visuotiná pradiná mokymà

mokyklos statytos pagal tipinius pro-

jektus, kuriø buvo keletas.

Deja, dabar ðalyje vykstanti ðvietimo

reforma ir ryðkus mokiniø skaièiaus

maþëjimas, mûsø dienomis privertë

kaimø mokyklas uþsidaryti. Kai kurie

pastatai turi arba turës naujus savinin-

kus, taps kultûrinës ar bendruomeni-

nës veiklos þidiniais. Kai kuriø lemtis

liûdnesnë – jie pavirs plytomis. Jei ben-

druomenei uþteks kantrybës ir jëgø gal

Kultûros paveldas

Atgimstantis Bardënø mokyklos gyvenimas

Giedrë SKIPITIENË

Rambyno regioninio parko vyr.

kultûrologë

suspindës nauja gyvybe Vilkyðkiø pra-

dinë mokykla, atsigaus Kelneriðkiø

(Keleriðkiø), Ðereitlaukio (Ðereiklaukio)

mokyklos, nes dabartiniø jø ðeiminin-

kø ketinimai graþûs.

Neseniai pasikeitë Bardënø mokyk-

los ðeimininkai. Ði mokykla, net ir po

karo, neprarado savo paskirties. Joje

mokytojais yra dirbæ Onutë Pridotkai-

të, Jonas Eþerinskas, Aldoma Aleksie-

në, Janina Vaièiulienë, Aida Ðimkaitie-

në, Jadvyga Alijoðienë ir kiti.

Stilingas, tvirtas, raudonø plytø pa-

statas, statytas daugiau nei prieð ðimtà

metø, yra vienas ið tipiniø mokyklos pa-

statø. Pirmame aukðte - klasë ir moky-

tojo butas. Antrame aukðte nebuvo bu-

to antrajam mokytojui, reiðkia, kad mo-

kykla buvo vienkomplektë. Bardënø

mokykla, buvo ákurta kaip antroji Lum-

pënø pradþios mokykla. Tai ávyko po

baudþiavos panaikinimo Prûsijos vals-

tybëje, 19 amþiaus 1 – oje pusëje. Iðda-

linus Maþøjø Lumpënø dvaro þemes,

padaugëjo gyventojø, naujakuriø. Pri-

reikë naujos mokyklos.

1877 – 1884 m. vienoje ið Lumpënø

mokyklø (gali bûti, kad toje, kuri po ka-

ro vadinta Bardënø pradine), mokësi

„Lituanios“ spaustuvës savininkas, Til-

þës akto signataras, þymus Maþosios

Lietuvos visuomenës veikëjas Enzys Ja-

gomastas. Ádomu , kad apie 1936 me-

tus, baigæs Klaipëdos mokytojø semi-

narijà, mokytoju ðioje mokykloje dir-

bo Franzas Kiupelis. Jo palikuonys, gy-

venantys Vokietijoje, nepamirðta savo

gimtinës, prisidëdami prie kraðto isto-

rinës atminties atgaivinimo.

Prieð kelerius metus Bardënø pradi-

në mokykla buvo uþdaryta. Pastatas -

privatizuotas. Naujasis buvusios mo-

kyklos savininkas, verslininkas Ramû-

nas Èepas planuoja ðià sodybà prikelti

naujam gyvenimui. Nors jo giminës

ðaknys neturi ryðio su Maþaja Lietuva,

bet kaip ir daugelis kitø, besidominèiø

ðiuo kraðtu, jis jauèia didelæ pagarbà

kraðto istorijai, kultûros paveldui. Ra-

mûnas Èepas ásitikinæs, jog jam pavyks

iðsaugoti pastato eksterjerà, subtilias

jo proporcijas, santyká su aplinka. At-

rodo, kad naujasis ðeimininkas, mo-

kyklos sodyboje árengdamas sveèiø

namus, pasiryþæs kurti ir muziejinæ

ekspozicijà. Ar joje bus vietos buvu-

sioms ðio kraðto mokykloms, pama-

tysime po ákurtuviø,. Jautrus, supra-

tingas elgesys su ðios sodybos pasta-

tais suteikia puikià galimybæ tradici-

nës architektûros statiná prikelti nau-

jam gyvenimui. Tikëkimës, jog Ramû-

nui Èepui pavyks suderinti verslo ir

kultûrinio kraðtovaizdþio apsaugos

problemas. Linkime, kad ðis projek-

tas taptø pavyzdþiu visiems, norin-

tiems vystyti turizmo verslà Ramby-

no regioninio parko teritorijoje.

Naujam gyvenimui bundanti Bardënø mokykla

E.S

kipièio n

uotr.


Redakcinë kolegija: Diana Milaðauskienë – vyriausioji redaktorë, Giedrë Skipitienë – atsakingoji redaktorë, Eugenijus Skipitis – techninis redaktorius, Inga Bûdvytienë, Ieva

Jankutë, Marytë Geèienë, Birutë Þemgulienë, Juozas Vercinkevièius

Leidinys iðleistas vykdant projektà „Baltøjø gandrø apsauga Rambyno regioniniame parke, ugdant gyventojø aplinkosauginá sàmoningumà ir telkiant kaimo bendruomenes”, kurio

rëmëjai yra Pasaulio aplinkos fondo Maþøjø projektø programa, LR Aplinkos ministerija ir Rambyno regioninio parko direkcija. Projektà vykdo Pagëgiø kraðto draugija „Sandûra“.

Rambynas. Rengëjas (leidëjas) – Rambyno regioninio parko direkcija. Adresas: Bitënø kaimas LT-99265, Pagëgiø savivaldybë, el. paðtas [email protected],

tel./faks.: 8 441 40640. apimtis 1 sp. 1. tiraþas 1000 egz. leidþiamas vienà kartà per pusmetá. Vyr. redaktorë Diana Milaðauskienë. Spaudai rengë „Vorutos“

leidykla, el. paðtas [email protected] . Spausdino AB „Spauda“, adresas Laisvës pr. 60, Vilnius

©

Ðiø metø kovo mënesio pradþioje bu-

vo tvarkomi gandrø lizdai esantys

Rambyno regioninio parko teritorijoje.

Ðiam darbui buvo ruoðtasi ið anksto.

2006 metais paraðytas projektas ir gau-

tos lëðos ið „PAF Maþøjø projektø pro-

gramos“. 2007 metais Ekologijos insti-

tuto mokslinis bendradarbis dr. M.Da-

gys, parko direkcijos uþsakymu, paruo-

ðë „Rekomendacijas baltøjø gandrø ap-

saugai Rambyno regioniniame parke“.

Gandralizdþiø platformas pagamino vi-

siems gerai þinomas medþio meistras,

lumpëniðkis Romas Ðimkus. Vilkyðkiø

vidurinës mokyklos ekologø klubo“ La-

ðelis“ nariai suriðo berþo ðakø vainikus,

kurie vëliau buvo pritvirtinti prie plat-

formø. Tuo baigësi paruoðiamasis gan-

drø lizdø tvarkymo etapas.

Parko teritorijoje peri trisdeðimt vie-

na gandrø pora, ir dar aðtuoniolika -

gandrø kolonijoje Bitënuose. Santyki-

nai didþiausia gandrø bendrija yra Bi-

tënø kaime, kita - Opstainiø kaime , po

to Vilkyðkiø miestelyje ir, galiausiai,

Bardënø kaimo gandrai. Dar po keletà

lizdø yra Pempynës ir Ðereiklaukio kai-

muose. Kadangi ðiø metø þiema buvo

neðalta, nerimavome, kad gandrai gali

parskristi ankðèiau nei áprasta, todël

skubëjome tvarkyti lizdus.

Gandrø „namø“ renovacija

Pavasario darbai

Dràsutis BRAZAUSKAS

Rambyno regioninio parko direkcijos

vyr. ekologas

Per tris dienas vienaip ar kitaip su-

tvarkëme trylika gandralizdþiø. Dar ke-

turis lizdus, esanèius ant elektros linijø

atramø, sutvarkë VST darbuotojai.

Tvarkydami gandrø lizdus pastebëjo-

me, kad gandrai savo bûstø statybai

naudoja ne tik mums áprastus þabus,

sausà þolæ, bet ir ávairius þmogaus nau-

dojamus daiktus: polietileno plëvelës

gabalus, drabuþius. Vienas gandras bu-

vo pamëgæs batus, (lizde radome dve-

jus skirtingø porø batus). Taèiau labiau-

siai nustebino tai, kad beveik visuose

tvarkomuose lizduose radome moterið-

kø pëdkelniø. Keista, gal tai susijæ su

vaikais?

Gandrø „namø“ tvarkymo darbai

baigti. Dabar lieka stebëti kaip „nauja-

kuriai“ juose tvarkysis.

Ir dar. Sodybø, turinèiø gandraliz-

dþius, ðeimininkams Rambyno regioni-

nio parko direkcija dovanos vëjalentes

su þirgeliais, kuriomis pagal tradicijà

buvo puoðiamos sodybos.

D.B

razau

sko n

uotr

.Vyksta gandrø „namø“ renovacija

Kovo mënesá – tvarkomieji darbai pagal gamtosaugines rekomendacijas (gandraliz-

dþiø remontas ir kt.)

Balandþio mënesá – laikraðèio „Rambynas“ Nr. 3 iðleidimas; gandrø sutiktuvës, Bitënø

kaimo simbolio pristatymas

Geguþës mënesá. – paþintinë iðvyka á kità saugomà teritorijà

Birþelio – liepos mënesiais. – Almanacho „Rambynas“ kûrimas ir iðleidimas

Rugpjûèio mën. - laikraðèio „Rambynas“ Nr. 4 iðleidimas‘ teminës fotoparodos arengi-

mas; gandrø palydëjimo ðventë; projekto pabaiga.

PAF MPP projekto „Gandrø apsauga Rambyno regioniniame

parke ugdant gyventojø aplinkosauginá sàmoningumà ir

telkiant kaimo bendruomenes“ veiklø grafikas:

redakcijos þodis kelias tarp balto ir þalio

Documents