Kelias A14 Vilnius–UtenaProjekto pristatymas pagal galimybių

studijos duomenis

Vilnius / 2016-03-22

Kelias A14 Vilnius – UtenaEsama situacija

Išnaša 1: Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis.

Išnaša 2: 2000-2013 m.

Išnaša 3: Magistralinio kelio Vilnius-Utena ruože nuo 21,5 km iki 93,65 km.

Pagrindinė eismo arterija tarp Vilniaus ir Šiaurės rytinių Lietuvos regionų

Prognozuojamas 25% didesnis paros eismo intensyvumas

15 metų laikotarpiu1

2013 m.: 4 469 – 5 742 aut.

Maksimalus paros eismo intensyvumas kelio 28,97 km užfiksuotas

2013 m. rugpjūčio 2 d. (penktadienį) – 10389 aut. (238 krov. aut.)

2028 m.: iki 7 000 aut.

Faktinis eismo intensyvumo padidėjimas magistraliniuose keliuose 2000-

2013 m.2 : 79 %

Vidutinis dangos nelygumas siekia 4,0 m/km, t.y. kelio būklė nepatenkinama

(kelio dangos būklė gera, kai dangos nelygumas neviršija 2,5 m/km)

Per pastaruosius 10 metų įvyko 147 įskaitiniai eismo įvykiai3

Žuvo 56 žmonės

Sužeisti 202 žmonės

Finansavimo trūkumas lemia šio kelio degradaciją

Kelio modernizavimas atitinka Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014 – 2022 m.

programoje numatytus tikslus

Kelio Vilnius-Utena geografinė padėtis

UTENA

KLAIPĖDA

2 iš 14

0

1

2

3

4

5

Kel

io d

ango

s n

elyg

um

o v

ien

etas

IR

I, m

/km

Metai

Asfalto danga

Cementbetoniodanga

Kelio dangos nelygumo pokytis 1997-2013 m.

Kelio Vilnius – Utena infrastruktūraEsama situacija

Šaltinis 1: miestai.net

3 iš 14

Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių sektoriaus finansavimas iš KPPP,

įvertinus statybos kainų indeksą

Esama situacija

4 iš 14

841 833 803 825 780

1.006

636 642663 716 685 707

565

135207

108193

128

625

736

850894 927

10451125

1589

898 867931

1045 1027 1060

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013* 2014*

mln. LT

Realus finansavimas įvertinus statybos kainų indeksą Papildomai paimta bendroms biudžeto reikmėms

Faktiškai skirta lėšų

2002 m. lygis

2009 – 2014 M. KPPP NETEKO 1,1 MLRD. EUR

(dėl degalų akcizo dalies (nuo 80 iki 55 proc.) atskaitymų į KPPP sumažinimo,

lėšų paėmimo bendroms biudžeto reikmėms)

Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių sektoriaus finansavimas

KPPP ir ES lėšomis, įvertinus statybos kainų indeksą

Esama situacija

5 iš 14

81 55 121 187 173 20999

467 393

185 155 189 258

736 841833

803 825 780 1006

636642

663 716 685706

817897 954

990 998 989

1106 11031035

848871 8…

964906

1024

1143

1264

1426

1746

1557

1398

11911272 1310

1446

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014*

mln. LT

Realus KPPP finansavimas, įvertinus statybos kainų indeksąES parama, įvertinus statybos kainų indeksąRealus KPPP finansavimas + ES parama, įvertinus statybos kainų indeksąFaktiškai skirta KPPP lėšų + ES parama

2004 m. lygis (įvertinus ES

planuojamą paramą )

Valstybinės reikšmės kelių dangos būklė 2014 m.Esama situacija

6 iš 14

Valstybinės reikšmės

automobilių kelių būklė

Magistralinės reikšmės

keliuose

53% kelių (925 km)

geros eismo sąlygos

Krašto reikšmės keliuose

32% kelių (1577 km)

geros eismo sąlygos

Rajoninės reikšmės

keliuose

38% kelių (2774 km)

geros eismo sąlygos

Rajoninės reikšmės

žvyrkeliai

89% kelių (6500 km)

Netenkina minimalių

reikalavimų

Magistraliniai Rajoniniai asfaltuoti Rajoniniai žvyrkeliaiKrašto

53%

20%

27%

32%

35%

33 %

89%

11%

38%

39%

23%

Magistralinių kelių dangos būklės dinamika nuo 2008 iki 2013 m.

59%53%

21%27%

0%

20%

40%

60%

80%

2008 2013

Gera Patenkinama Bloga

LAKD planuojami strateginiai tikslai iki 2020 m.Esama situacija

7 iš 14

• SAUGAUS EISMO GERINIMO PRIEMONĖS;

• VIA BALTICA PLĖTRA :

A) KAUNAS-LENKIJOS SIENA UŽBAIGIMAS (AM), ≈1,13 MLRD. LT (≈330 MLN. €);

B) KAUNAS-LIETUVA-LATVIJOS SIENA, (2+1) ≈0,4 MLRD. LT (≈170 MLN. €);

• VILNIUS – KAUNAS – KLAIPĖDA;

• KRAŠTO IR RAJONINIŲ KELIŲ IŠSAUGOJIMAS;

• ŽVYRKELIŲ ASFALTAVIMAS;

• APLINKKELIŲ TIESIMAS IR TEN-T KORIDORIŲ PLĖTRA;

• ITS DIEGIMAS EISMO VALDYMO, VISUOMENĖS INFORMAVIMO, VIRŠSVORIO IR KITŲ PAŽEIDIMŲ KONTROLEI;

• ŽVYRKELIŲ ATKŪRIMAS;

Iš viso nurodytiems strateginiams tikslams pasiekti reikalingos

investicijos – 6,815 MLRD. LT (≈2 MLRD. €).

Iš jų numatomos ES lėšos – 1,605 MLRD. LT (≈ 0,5 MLRD. €).

Trūkstamas poreikis iš KPPP sudaro 5,21 MLRD. LT (≈ 1,5 MLRD. €).

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra viena iš galimų svarbios

infrastruktūros finansavimo formų, gerinanti mūsų kelių būklę,

skatinanti šalies ekonomiką ir tarnaujanti Lietuvos visuomenei.

Projekto apimtis ir optimali įgyvendinimo alternatyva Problemų sprendimas

Rekonstruojamų kelio ruožų techninių projektų parengimas/ koregavimas

58,10 km kelio Vilnius – Utena ruožų rekonstrukcija

72,15 km (nuo 21,50 km iki 93,65 km) kelio nuolatinė bei periodinė (remonto) priežiūra

0 4 8 12 16 20 24 28 32 36 40 44 48 52 56 60 64 68 72 76 80 84 88 92 km

Tik nuolatinė ir periodinė priežiūra Rekonstrukcija ir nuolatinė bei periodinė priežiūra

Kelio Vilnius-Utena rekonstruojami ir prižiūrimi kelio ruožai

8 iš 14

Veikla

Metai1

1 2 3 4 ... 10 11 12 13

Projektavimas ir statyba X X X

Nuolatinė priežiūra X X X X ... X X X X

Periodinė priežiūra (remontas) X

Siūlomas kelio skersinis pjūvis.

Kelio techninė kategorija - II

Projekto didžiausi turtiniai įsipareigojimai per 13 metųVPSP projektas

IIšnaša 1: Laikantis prielaidos, kad statybos darbai bus atliekami 2016-2018 m., ir taikant

metinį statybos sąnaudų elementų kainų indekso tempą lygų 3,562%.

9 iš 14

•229,34 mln. Lt be PVM arba 277,5 mln. Lt su PVM (66,41 mln. € be PVM arba 80,36 mln. € su PVM)

Nominalios1 investicijų išlaidos

•55,3 mln. Lt be PVM arba 66,9 mln. Lt su PVM (16 mln. € be PVM arba 19,4 mln. € su PVM)

Nominalios nuolatinės priežiūros išlaidos

•43,8 mln. Lt be PVM arba 53,0 mln. Lt su PVM (12,69 mln.€ be PVM arba 15,35 mln. € su PVM)

Nominalios periodinės priežiūros (remonto) išlaidos

•171,24 mln. Lt be PVM arba 207,2 mln. Lt su PVM (49,6 mln.€ be PVM arba 60 mln. € su PVM)

Nominalios privataus investuotojo išlaidos, susijusios su finansavimo (paskolų)

palūkanomis, administravimo, bei kitomis rizikomis

•499,68 mln. Lt be PVM arba 604,6 mln. Lt su PVM (144,7 mln. € be PVM arba 175,1 mln. € su PVM) P.S. Pagal LR Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. XII-2227 – 169,3 mln. € su PVM.

Projekto didžiausi galimi prisiimti turtiniai įsipareigojimai per 13 metų

Kelio tiesimo -rekonstrukcijos darbų 2012-2014 m. laikotarpiu

palyginimas mln. Lt/km; mln. €/km

VPSP projektas

Projektas,

darbų rūšis

Kelio tipas Kelio kategorija 1 km kaina su

PVM, mln. Lt

1 km kaina su PVM,

mln. €

Vilniaus pietinis aplinkkelis A19 (ruožas 0,18-

7,55 km), rekonstravimas-tiesimas

magistralinis

kelias

I 29,9 8,67

Vilniaus m. vakarinis aplinkkelis III etapas (5,4

km), tiesimas

greito eismo

gatvė

I 47,1 13,64

Vilnius-Minskas A3 (ruožas 21,86-32,91 km),

rekonstravimas

magistralinis

kelias

II 4,01 1,16

Palangos aplinkkelis (ilgis – 8,25 km), tiesimas

(VPSP)

magistralinis II 4,89 1,416

Kelias A14 Vilnius‒Utena (nepatenkinamos

kokybės ruožai, kurių bendras ilgis 58,1 km),

rekonstravimas (VPSP)

magistralinis II 3,91 1,132

Nr. 115 Ukmergė-Molėtai (ruožas 2,43-19,40

km), rekonstravimas

krašto kelias III 3,11 0,90

Nr. 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys (ruožas

0,00-8,75 km), rekonstravimas

krašto kelias IV 3,88 1,12

Žvyrkelių asfaltavimas rajoninis kelias IV 1,3 0,376

Dvigubo paviršiaus apdaro įrengimas ant

žvyrkelio, kur krovininio transporto <15%

rajoninis kelias IV 0,85 0,246

Nr. 136 Vinčai-Pilviškiai-Vilkaviškis (ruožas

16,660-17,575 km ir 17,865-30,300 km),

rekonstravimas

krašto kelias V 3,11 0,90

10 iš 14

Projekto įgyvendinimo naudaVPSP projektas

Išnaša 1: Nominaliomis vertėmis.

Per projekto laikotarpį sukuriama socialinė – ekonominė nauda

446 mln. Lt; 129,2 mln. € nominalia verte

166 mln. Lt; 48 mln. € grynąja dabartine verte

Projekto ekonominė vidinė grąžos norma: 16%

Kelionės laiko trukmės

ekonomija

Autotransporto priemonių

sąnaudų ekonomija

Eismo įvykių nuostolių

ekonomija

Investicijų efektas

Nuolatinės priežiūros sąnaudų

sutaupymas

314,9 mln. Lt; 91,2 mln. €

68%

35,1 mln. Lt; 10,16 mln. €

8%

29,7 mln. Lt; 8,6 mln. €

6%

66,7 mln. Lt; 19,3 mln. €

14%

Projekto metu sukuriama socialinė-ekonominė nauda1

11

18,1 mln. Lt; 5,24 mln. €

4%

iš 14

Rizikų perdavimasVPSP projektas

Rizika priskiriama tai šaliai, kuri gali ją valdyti mažiausiomis sąnaudomis

VPSP mokėjimai tiesiogiai priklauso nuo privačiam sektoriui perduotos infrastruktūros būklės, todėl jis bus

suinteresuotas teikti reikalaujamos kokybės paslaugas

Sunkiojo autotransporto intensyvumo išaugimo rizika priskirta tinkamumo rizikų grupei, todėl su projekto

įgyvendinimu susiję finansiniai įsipareigojimai nedarys įtakos valstybės skolos įsipareigojimams

Rizikos grupė Viešasis sektorius Privatus sektorius Dalijasi

Statybos X

Tinkamumo X

Paklausos X

Politinė X

Teisinės aplinkos X

Makroekonominė X

Nenugalimos jėgos X

Ginčų sprendimo X

Aplinkos X

Turto perdavimo X

Rizikos paskirstymo matrica

12 iš 14

Metinio atlyginimo struktūraVPSP projektas

Išnaša 1: Tokia metinio atlyginimo struktūra ir mokėjimo grafikas numatyti esant galimybių

studijoje padarytoms prielaidoms. Keičiantis prielaidoms, metinio atlyginimo struktūra ir

mokėjimų grafikas keisis.

Metinio atlyginimo dalis Indeksuojama Priskiriamos sąnaudos

M1 NE Kelio sukūrimo sąnaudos ir kelio sukūrimo darbų finansavimo pinigų srautas

M2 TAIP Nuolatinės priežiūros, periodinės priežiūros ir kitos sąnaudos

PVM NE Pridėtinės vertės mokestis

Indeksuojama metinio atlyginimo dalis sudaro apie 21%

Neindeksuojama metinio atlyginimo dalis sudaro apie 79%

39 39 39 39 39 39 39 39 39 39

4 4 4

9 9 9 9 9 10 10 10 10 10

1 1 1

10 10 10 10 10 10 10 10 10 10

4,6 4,7 4,9

58,1 58,3 58,5 58,7 58,9 59,1 59,3 59,6 59,8 60,0

0

10

20

30

40

50

60

70

2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028

mln

. Lt

, n

om

ina

lia v

ert

e

Metinio atlyginimo struktūra ir mokėjimo grafikas1

13 iš 14

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

14 iš 14