ozonas nr. 3/2009 m. (19) - statyba

ISSN 1822-6191

www.ozonas.lt usisakyk naujienas el. p. dut!

2009/3 (19)

Ekologikos kultros gidas / Eco-culture Guide

KURKIME ATEIT ATSAKINGAI!

SVARBUDiskusija apie GMO gauna pagreit. Kovo pabaigoje Lietuvos biotechnolog asociacija kartu su LR aplinkos ministerija, biotechnologijos institutas bei Pasaulio aplinkos fondo ir Jungtini Taut aplinkos apsaugos programos vykdomas projektas Biosaugos sistemos gyvendinimas Lietuvoje sureng mokslin-praktin konferencij Biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje. Svarstyta galima biotechnologij taikymo rizika, pltros galimybs, kontrol. Kitas svarbus renginys velgiant ateit konferencija Briuselyje Darbas ir gyvenimas su nanotechnologijomis: profesini sjung ir nevyriausybini organizacij pozicija (balandio 2 d). Jos tikslas pristatyti Europos profesini sjung ir aplinkosaugini NVO pozicij dl nanotechnologij tolimesnio pltojimo ir jas aptarti su Europos Parlamento nariais, Europos Komisija, pramone, mokslininkais ir kt. Nanotechnologijos yra spariai besivystanti mokslini tyrim ir pramons sritis. Rinkoje galima rasti imtus produkt, pagamint naudojant nanotechnologijas, taiau nanodaleli keliamas pavojus joms patekus aplink, darbo vietose yra praktikai neinomas. Projekto partneris Lietuvoje Baltijos aplinkos forumas (www.bef.lt). Baigtuves venia pirmasis alyje bendruomeninis projektas, kuriuo paabota vjo energija. gyvendinant Smalinink bendruomens centro projekt Vjo energijos panaudojimas Smalinink bendruomens reikmms buvo statoma vjo elektrin. Gautas pelnas u parduot energij skiriamas miestelio gatvi apvietimui, kitoms bendruomens reikmms. Plaiau apie projekt rayta 2008 spalio mnesio Ozono numeryje. Kiekvienas gali varinti aplink. Kas dalyvaudamas akcijose, kas kasdienikai nepasididiuodamas susitvarkyti aplink save, kas pranedamas apie tar gali rpintis ekologija. Baltijos aplinkos forumo (BAF) ir interneto emlapi svetains Maps.lt inicijuotas projektas Pranek apie skriaudiam gamt jau leidia vertinti apiuopiamus rezultatus. Nuo praeit met rudens sulaukta daugiau nei 230 praneim apie vairiausias aplinkosaugos problemas: paliktus neeksploatuojamus automobilius, buitines ir statybines atliekas, kanalizacijos nuotekomis teriamas upes, brakonieriavim vandens telkiniuose bei mikuose ir t. t. Bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis jau pavyko isprsti arba iuo metu sprendiama apie 90 % uregistruot ir pasitvirtinusi ekologini paeidim.

Statykime taip, kaip dar neStatytaateiiai reikia nauj tradicij, kuriam sutariant su gamta, o ne konfrontuojant su ja.

Nuotr. Kristina Kuinskait

Atspausdintas ant ekologiko popieriaus Cyclus Offset aplinkai nekenksmingais daais. Neskubk imesti, geriau pasilyk draugams arba atiduok perdirbti.

Genaralinis leidinio rmjas

Genaralinis leidinio partneris

Respublikinis eko-projektas

2 / redakcijaKristina KuINSKAIT Pilis i oro statyti, sako mons. ...Smlio pilis, sniego pilis, graiausias pilis ar tiesiog savas. Kas yra ms namai, jei ne ms tvirtovs. Susivyniojame juos kaip paklodes. Giliau nei kauluose auga trokimas turti savo kamp. Gal tuo galima pateisinti begalin moni drs kone vis gyvenim mokti bankams u t galimyb. Tai kartais gana smarkiai apkartina kasdienyb. O juk Dabartins lietuvi kalbos odynas teigia, jog namai yra ir drauge gyvenantys mons, eimyna. mons yra svarbiausi apibriant namus. Mes sutinkame su tuo ir sakome, kad mogaus gerovei svarbu bsto kokyb, santykis su aplinka. Metai i met dabartiniai namai nelabai kokie. Gyvenviets, nesvarbu aukt ar plot vis tokios pat. Tos paios mediagos, tie patys sprendimai, metodai. Taiau nesinori badyti pirtais to, kas yra blogai. Tai gana akivaizdu pradedant ribota erdve, kurios pakanka mogui, baigiant taupiomis mediagomis. Vietoj to norisi pasidiaugti dalykais, kurie leidia tikti, kad gali bti ne tik iaip sau, bet ir visai gerai. Statybos msuose daniausiai konvejerinio tipo. Bet tikrai ne dl to, jog neinoma, kaip daryti geriau. Tikrai inoma, kokios mediagos yra sveikos gyventojams, kokie statybos principai utikrina didesn bsto energetin efektyvum ir t. t. Klausimas, kodl tos inios neinaudojamos. Turbt dl to, kad lengviau pasiduoti vartotojikam ekspansyvumui ir orientuotis vien peln. Dar kitas klausimas, kodl statybas irima taip numogintai? Yra projektas, usakinjamos mediagos o tai, kas dsis nusimus almus ir kitur perstmus kranus, niekam nedomu. Bet namai gyvenim pradeda tik juos pastaius. Aiku, kad bstas turi bti ilgaamis, saugus, jaukus, taupus. Toks poiris turbt nemanomas statyb bendrovms, gaminanioms daugiabui kvartalus. Namus, kaip savo turi matyti mons, kurie stato sau. Bet ir ia danai statybos yra tik statybos snaudos, katai, skaiiai. iek tiek atsitraukus nuo esam statybos aikteli pravartu pagalvoti apie tas, kurios dar tik popieriuje. statymai utikrina stabil judjim jau pramintomis pdomis. Taiau saviudikos civilizacijos glbyje aikja, kad tas kelias tra kreivas unkelis. Statoma

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

dabar, bet statyti reikia ateiiai. O kalbant apie ateit turimas galvoje ne pasaulio ukariavimas, o ilikimas jame. Metas nuolankiai suprasti, kad mogus yra gamtos dalis, konfrontacija nemanoma. Tad ir moni gyvenviets privalo radikaliai pakisti turi tapti darniomis, efektyviai integruotomis aplink. Tai reikia radikal nuokryp nuo esamos tradicijos. Kalba eina ne apie mediag variacijas, bet apie kitokias mediagas, ne apie projekto variacijas, bet apie kitok projekt. Tai, kas nepatikliam atrodo neverta dmesio futuristo svajone, i ties gali bti geriausias sprendimas. Ir tiems, kam patiks tas odis, pelningiausia ieitis. Nordami tai iliustruoti mnes su velniu pavydu velgiame drsius ir ambicingus projektus, idjas, kurios veda tolyn i aklagatvio.

remkite Ozon kursite varesn ateit!Ozonas tai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje spalvotas, periodinis, mnesinis visuomens ekologinio vietimo leidinys, leidiamas idjini entuziast, spausdinamas ant ekologiko popieriaus, naudojant aplinkai nekenksmingus daus, skirtas ekologini sprendim, darnios raidos, ekologikos kultros pltrai. Pagrindinis leidinio tikslas - umegzti, pltoti ir palaikyti dialog tarp visuomens, valstybs ir verslo, siekiant ekologinio smoningumo ir vartojimo racionalumo. Misija didinti ekokultros vartotoj gretas, taip prisidedant prie racionalaus vartojimo, perdirbimo ir tausojimo skatinimo, didinant visuomens ekologin smoningum. Vizija Ozonas, tai prekinis enklas, kurio buvimas erdvje simolizuoja asmens, mons ar organizacijos savanorik siek bei pastangas kurti varesn aplink, prisidti prie ekokultros vieinimo bei patiems bti atsakingiems u ekologinius procesus pasaulyje. Ambicija tapti objektyviausiu, teisingiausiu, supaindinaniu su naujausiomis ekotendecijomis informacijos neju Lietuvoje. iandien Ozonas jau yra taps socialiniu reikiniu. Besidomintys ekologijos problematika nuolat j skaito, lankosi specialiose vietose, kuriose galima leidin gauti arba vietoje paskaityti (tokios vietos vadinamos O zonos). Per unikal tinkl bei interneto svetain kiekvien mnes pasiekiame apie 30 000 skaitytoj. Esame dkingi remiantiems Ozon. Js taip pat galite tapti rmju. Susisiekite, ir mes pasilysime Jums geriausias bendradarbiavimo slygas. Kontaktai: [email protected] Deklaruojate pajamas - paremkite Ozon. Jei js deklaruojate metines pajamas, iki kiekvien met gegus mn. 1 d. galite paskirti 2 % pajam mokesio sumos. Tai galite atlikti naudodamiesi savo banko elektronins bankininkysts paslauga arba upildydami 2 % standartin VMI praymo form. Nuoirdiai dkojame parmusiems mus 2008 m. I Js skirt l apmokjome didij autorini straipsni dal.

ms duomenys paramai gauti:Paramos gavjo identifikacinis numeris (mons kodas) 300125569 Paramos gavjo pavadinimas V Kultros idj institutas Registracijos adresas Pailaii g. 12A-10, Vilnius Atsiskaitomosios sskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

OZOnaS 19 / StatyBaVyr. Redaktor Kristina Kuinskait [email protected] Mob.tel: +37067135049 Numerio bendradarbiai: Rimas Grigonis Migl Anuauskait Skirmant Gough Simona Vaitkut Vilius Kurauskas Malgoata Koevska Vaida Skorupskien Kazimieras-Simas Adomnas Kalbos kultra: Dainora Mozerien

rask Ozon O.Zonose. Ozonas siekia O.Zon plitimo.Dmesio - Ozonas pleia O.Zon tinkl ir kvieia jungtis. O.Zonos buvimas erdvje simbolizuoja savanorik mons ar organizacijos siek bei pastangas kurti varesn bei darnesn aplink, prisidti prie ekologikos kultros vieinimo bei patiems tapti atsakingais u ekologinius procesus pasaulyje. O.Zonos atsiradimas tam tikroje erdvja reikia, kad mon ar organizacija: - gyvendina savanorik siek kurti varesn bei darnesn aplink, taip pat prisiima atsakomyb u ekologinius procesus pasaulyje; - yra parengusi bei gyvendina mons/ organizacijos socialins atsakomybs politik (savo biuro/veiklos aplinkoje vykdo aktyv socialiai ataskingo bei draugiko aplinkai elgesio skatinim, orientuodama i veikl tiek vid (darbuotoj mokymai, motyvavimo sistemos ir pan.), tiek ir ior (klient/lankytoj informavimas apie j smoningo sprendimo indl aplinkosaugos problem sprendime ir pan.), - aktyviai bendradarbiauja bei remia ekologikas iniciatyvas, veiklas, projektus, bendruomenes. O.Zona tai nepagydomo aliojo viruso plitimo idinys. aliasis virusas suteikia gyvenimui naujo skonio, spalvos, kokybs... Pozityvus poveikis garantuotas!

alioji rinkodara

[email protected]

Eko karta projekto koordinatorIeva Malaikait [email protected], Mob.tel. +37067068342

IKI: Vilniuje: Minskas, irmn g. 2, Jasinskio, J.Jasinskio g. 16; vryno iedas, Sli g. 54/alioji g. 2 ekin, ekins g. 32 Kaune: Kalnieiai, P.Lukio g. 60 Lituanica, Jonavos g. 3 Klaipdoje: Bigas, Taikos pr. 139 universitetas, Herkaus Manto g. 84 iauliuose: Dainai, Gardino g. 2 Panevyje: Basanaviiaus, ukmergs g. 18

OLLO grindys: Vilniuje: Lukio g. 32 (p.c. Domus galerija) Kazlausko g. 1 Verki g.44 Kaune: Savanori pr. 290 Klaipdoje: iluts pl. 105a Baltijos pr. 6a,( p.c. SBA Idjos namams) iauliuose: Dubijos g.27 Panevyje: Klaipdos g. 143a (p.c. Babilonas II) Alytuje: Naujoji g. 50 Utenoje: Pramons g. 7

VILNIUjE: Kavinse Mano guru, Vilniaus g. 22/1 Cafe de Paris, Didioji g. 1 Balti drambliai, Vilniaus g. 41 Cozy, Dominikon g. 10 Suli baras, Totori g. 15 Coffee INN: Vilniaus g. 17, Trak g. 7, Pilies g. 10, Gedimino pr. 9 Gedimino pr. 44 Didioji g. 40 Saltoniki g. 9 (p.c. Panorama) Ekologik preki parduotuvse: Baroca uupio 9 Rasakila, Vito Gerulaiio g. 1 alia alia, v. Stepono g. 6 Weleda, uupio g. 4 Ekologiki produktai, Antakalnio g. 78

Organizacijose iaurs miestelio technologij parkas J. Galvydio g. 5/ ygio g. 96 Vilniaus m. savivaldyb, Konstitucijos pr. 3 Klaipdos m. savivaldyb, Liep g. 11

Direktorius Artras Neejauskas [email protected] Mob.tel: +37069937833 Leidjas: V Kultros idj institutas Korespondencijai Pailaii g. 12A-10, Vilnius Buvein Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel./faks. (8 5) 273 5919, Internete: www.ozonas.lt Tiraas 10 000 egz. ISSN 1822-6191 Leidiamas nuo 2006 met. Leidinyje naudotos www.sxc.hu nuotraukos Popierius MAP/Antalis

KLAIPDOjE Ekologinis klubas vejon, Taikos pr. 42-3 I. Simonaityts vieoji biblioteka, Herkaus Manto g. 25. BEI ekologiniuose renginiuose, konferencijose, vykiuose, pas ekologikus draugus ir kt.Kvieiame prisijungti prie Ozonosferos teirautis [email protected]

KITO NUMERIO TEMA:

TRANSPORTAS


tema / 3

namaS Be namO. naujaS pOiriS StatyBymaus japon architekto Kenzo Tange gyvenimo siekis sukurti tok architektros model, kuris leist mogui gyventi j supanioje aplinkoje jos beveik nekeiiant. O tai bt panau gamtoje gyvenani gyvn bstus. vairi gyvn namai, susukti i ak, lap, sausos ols, isikasti emje ir pan., yra taip susiliej su aplinka, taip joje pasislepia, kad beveik nepastebimi. Tarkime, mike surasti koki ol, gt ar lizd yra ities sunku. Deja, mes, mons, namus statome ir j funkcij suprantame ne kaip buveins, kurioje saugu ir jauku pasislpti, bet kaip turtingumo iraik (kuo daugiau turiu l, tuo auktesnis, platesnis mano namas ar bent jau tvora), nor pasirodyti prie kitus ir sivaizduojam visik (sukurt dirbtinomis priemonmis) komfort. pamirtos tradicijos

Dr. Riardas SKORuPSKAS Vilniaus universitetas Geografijos ir Kratotvarkos katedra [email protected] Vaida OLAuSKYT-SKORuPSKIEN [email protected] Su tokiu supratimu statant nam, statybos, o vliau ir namo kiemo aplinkoje visam laikui inaikinama begal vairi form gyvybs: pradedant oliniais piev augalais (kada viskas ikasama ir pasjama vienar, neydinti veja), vabzdiais, paukiais ir baigiant smulkiaisiais induoliais. odiu, mogus daro visk, kad jam jokia mus, pel ar ydinti kiaulpien netrukdyt gyventi. Kyla klausimas, ar manoma susikurti namus, kurie bt patogs, taiau dl to nenukentt gamta. velgiant dar toliau kad ne tik nebt kenkiama, bet ir darniai siliejama aplink.

didiausios taros altinis

Bstas turbt svarbiausia mogaus gyvenimo ir veiklos erdv, kurioje, priklausomai nuo gyvenimo bdo, praleidiama nemaa paros, met, viso egzistavimo dalis. Savo nam statymui, prieirai bei remontui skiriame tikrai daug finansini resurs, laiko bei energijos, deja, apie gamtini resurs naudojim nieko neinome arba nenorime inoti. Statyb pramon yra pagrindin gamtini itekli naudotoja (50 % vis igaunam resurs) ir labiausiai mediag prasme imli antropogenins veiklos ris, dl kurios, pradjus reiktis lokalaus ar regioninio masto ekologinms problemos ar net ekologins krizs uuomazgoms, vis daniau tiek mokslinje, tiek populiariojoje literatroje figruoja ekologikos statybos ar ekologiko bsto tema. Pagal iandienin situacij, kai mogus taip konfrontuoja, kovoja su aplinka, ekologins statybos tema yra ne tik kad neivengiama, bet ir btina. Deja, didiausia bda yra ta, kad pagal iandien vieai egzistuojant supratim, ekologiku bstu arba ekonamu vadinami tokie statiniai, kurie architektriniu, mediaginiu, statybiniu ir eksploataciniu poiriais apima labai plat interval ir kai kuriais atvejais yra labai nutol nuo pagrindins minties. Kartais ekologiku vardijamas pastatas, kuris nieko arba beveik nieko bendro su ekologija neturi. Pavyzdiui, tradicins i dien architektros statinys i netoksik (bet nebtinai natrali) statybini mediag arba su diegta geoterminio ildymo sistema vadinamas ekologiku lygiai taip pat, kaip ir darnios architektros pastatas i natrali statybini mediag, pasyviai naudojantis atsinaujinanius energijos altinius ir funkcionuodamas darantisminimal neigiam poveik gamtinei aplinkai.

Nusikl netolim praeit pamatytume, kad kadaise mons namus statydavo (o ir dabar kai kuriose alyse tik tokius ir stato) vien i natrali, alia esani, o ne vet i u jr mari mediag. Lietuviai bei visi, gyvenantys iauriau, namus rent i rst (kas, beje, daroma ir dabar, tik rstai per gana trump laik susiaurjo 2 kartus ir atkeliauja i tolimosios Rusijos), pieiau gyvenantys i akmen, molio bei molio ir vairios organikos miinio. Kad ir kaip keista, kuo turtingesni esame, tuo ms namai maiau natrals. tai, pvz., daugumos Afrikos ir Ryt Azijos ali gyventojai iki iolei namus drebia i molio, tiesa, galime teigti, kad jie labai neturtingi, todl blokeli nepirkt. Bet juk btent ie neturtingiausieji ir yra ariausiai gamtos. Paradoksalu, bet kuo esame turtingesni, tuo turime didesn nor savo santaupas ileisti. Negi namo statybai naudosi mol, iaudus, kurie beveik nieko nekainuoja, kai turi tiek daug pinig ir gali nusipirkti pai geriausi blokeli.

Nuotr. Jan Tik

bestcementin, bitumin, skardin, polikarbonatin danga ir t. t. Labai retai ant toki dang gali atsirasti primityvi olin augalija pvz., kai kurios samanos, dar reiau medjanti augalija (koks save gerbiantis namo eiminkas ant stogo leis augti kokiam varganam bereliui?). Bet galvojantiems kitaip turime alternatyv ali stog. alias stogas niekuo nesiskiria nuo prasto ems paviriaus, ant jo auga vairi olin bei sumedjusi augmenija. Jis atrodo ne tik estetikai, bet yra ir labai geras ilumos izoliatorius. aliuosius stogus, kaip populiari tendencij, galima pastebti prigyjant ne viename ateit velgianio architekto projekte (pvz., dabar populiariose cradle to cradle krjo vizijose). Futuristai svajoja apie darus ant stog, praktikai apie lietaus vandens taupym ir kt. Deja, tokios namo be namo idjos gyvendinimui trukdo ne neprast technini sprendim iekojimas ar finansiniai sunkumai, o mogaus poirio, supratimo ir elgesio renatralizacijos (mini, odi ir darb perorientavimas link biopozityvios gyvensenos, kuomet vadovaujamasi koadaptacijos principais) nebuvimas bei kai kurie psichologiniai aspektai: mogaus ir visuomens abejingumas, nelankstumas ar net baims. Pastrj aspekt pagrstai galima bt vadinti pagrindiniu, ribojaniu daugumos visuomens nari ryt persiorientuoti ekologikai harmoning elgsenos ir gyvenimo form. Tad ko labiausiai bijoma ir dl ko nesirytama pereiti prie tikros ekologikos statybos: Hidrofobija tai drgms baim, pasireikianti tuomet, kai kalbama apie apeldintus stogus. Daugumai moni jie atrodo nepatikimi, nes, prieingai nuo prastini stog, jie yra savotiki ilgalaiks drgms rezervuarai. Tok stog paeidus ar jam prakiurus, gali pratekti vanduo, o sutvarkyti bt sunku ir sudtinga. i baim greiiausiai susijusi su patyrimu gyvenant plokiastogiuose daugiabuiuose namuose, kur upylimai dl prakiurusio stogo bdavo gana danas reikinys. Sien, pastatyt i natrali mediag, hidrofobija pasireikia nepagrstai manant, kad vanduo gali iplauti ar kitokiu bdu paeisti degimo procesu nesukietint mediag sienas (molio, molioiaud ir pan.). i baim gyva nepaisant to, kad net ir drgno klimato slygomis pastatai i nedegt mediag ir be apsauginio sluoksnio jau turi imtamet gyvavimo istorij. Zoofobija gyvnijos baim, kai bijoma, kad tam tikrose bsto dalyse gali apsigyventi gyvn ir, daugumos nuomo-

Fobij kaitai

ne, padaryti nepataisomos alos pastato konstrukcijoms: pabloginti j savybes, trikdyti ram mogaus gyvenim. Zoofobijos apraikos daugiausiai susijusios su tomis statinio dalimis, kuri statybai naudojamos vairaus pobdio organins mediagos (mediena, pjuvenos, iaudai ir pan.) ir baiminamasi, kad vairs gyviai (vabzdiai, smulks grauikai) jas sunaikins, ir dl to nukents kontruktyvas. Pastaroji baim randasi dl neinojimo, kad dauguma gyvybs form savo gyvenamosios erdvs nenaikina. Botanofobija pasireikia baime, kad augalai ar j aknys gali paeisti namo konstrukcijas: prasiskverbti per apeldinto stogo hidroizoliacij, ikilnoti pastato pamatus, paeisti sienas. Baim gyva dl neinojimo, kad augalai neprasiskverbia per nepralaidias mediagas ir nesiskverbia ten, kur nra drgms. Kaip didiausi baim ar neryt vardyiau ms visuomens dvasin ribotum, kai vis dar bijoma galvoti bei veikti kitaip, sikibus laikomasi priimt standart ir bijoma nors kiek nuo j nukrypti, kai vis dar ventai tikima reklama ir tariamom stebuklingom mediagom, kurios ildo ir saugo ms namus; kai paisoma kaimyn, draug nuomons ir bijoma atrodyti keistai. Taip pat noriau pabrti, kad dabartins kartos mons yra labai apting, priprat visk nusipirkti gatav (nuo pamat iki rakt) ar pasisamdyti krvas darbinink ir nieko patys nedaryti. Pastrj niuans vardyiau kaip darbo baim.

g. Pas mus ios idjos atkeliauja daug vliau ir joms prigyti dar reiks nemaa laiko ir ne vien visuomens pripainimo, bet ir valstybini institucij poirio bei teiss akt pakeitimo. iaud briketai Statyb statyme nra reglamentuoti kaip statybin mediaga, o statyba i toki briket traktuojama kaip eksperimentin. Teiss akt, teisinani iaud briketus kaip statybin mediag, nra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje (neatlikti laboratoriniai bandymai spaudimo, tempimo, gniudymo, mirkymo vandenyje, degimo ir t. t.). Plauo betonas arba sunkusis plaumolis (molio-smlio-iaud miinys) yra reglamentuotas kaip statybin mediaga, tad pagal ios dienos teiss aktus namas, pastatytas i ios mediagos, bt legalus.

pabaigai

alternatyvi koncepcija

Kas tai yra namas be namo? Tai idja, koncepcija ir poiris, i esms besiskiriantis nuo prastos namo svokos. Tai bstas, kuris yra artimas aplinkai, kuris jai nedaro jokios takos arba jo taka yra minimali. Toks bstas savo funkcijas atlieka kuo puikiausiai yra prieglobstis, iluma bei jaukumas. Tokio bsto sienos vien i natrali, tikr, paprast statybini mediag, kurios kelis kartus pranaesns u dirbtinai gaminamas (pvz., cement). Tokioms mediagoms galtume priskirti vairius molio ir organikos (iaudai, pjuvenos) miinius, supresuot iaud briketus. I i mediag pastatytos sienos kuo puikiausiai atlieka savo funkcij, toki sien techniniai parametrai ne tik kad nenusileidia, bet kai kuriais atvejais yra praneesni u prast mediag techninius parametrus. I mums prast statybini mediag pastatyt sien poveikis gali bti (danai ir yra) toksikas, o natralios mediagos natraliai reguliuoja patalp vidaus mikroklimat, taip formuodamos gydant poveik vidaus aplinkai, taip pat ir gyventojams. Stogo taka gamtinei aplinkai taip pat yra didel, nes ustatome tam tikr ems plot, kuriame prie tai vejo ol, augo mediai. Tik neinodami galime manyti, kad po pastatais prarasti paviriai neturi didels takos bendrai bioprodukcijos gamybai bei atmosferos duj apykaitos procesui. Deja, kuo ustatymo plotas didesnis ir kuo daugiau ems paviriaus sisavinama, tuo stipresnis poveikis vietos klimatui, slygojantis netgi kai kuriuos meteorologini parametr ekstremumus. Msuose priimtiniausios yra dirbtins stog dangos: molini, betonini erpi danga, as-

ekologiki namai praktikoje

Skaitant straipsn turbt kyla klausimas ar jau yra pastatyt toki nam? Atsakymas taip, yra. Ir juose gyvena mons, auga vaikai, ydi gls. Daug toki nam visoje Europoje yra suprojektavs ir pastats architektas i veicarijos Peter Vetch. Jo nam ypatyb ta, jog jie beveik visi yra po eme atrodo tarsi laps olos, aplusiais stogais bei didiuliais langais i piet puss ir darniai silieja aplink,. O jeigu jums visikai nepriimtinas toks namo modelis ir js norite iuolaikiko, griet linij namo, tokie statomi i iaud briket. Reikt pabrti, kad i natrali mediag galima pastatyti paios vairiausios formos, modelio, keli aukt ar kitoki mantrybi turint nam. Mums prastos statybins mediagos i nukrypim jokiu bdu neleist. Lietuvoje taip pat yra pastatyta ir apgyvendinta nam i iaud briket , molioiaud miinio (sunkiojo plaumolio). Apibendrinant norisi pasakyti, kad Vakar pasaulyje ekologikos statybos yra populiarios, ten nieko nenustebinsite pasistat nam i ekologik media-

Ekologikas bstas tai ne tik valgios architektros, racionalios konstrukcijos, natrali statybini mediag ar nauj energij taupani ir atsinaujinanius energijos iteklius produkuojani technologij darinys, bet vis pirma tai esminis mogaus ir visuomens moralini nuostat permstymas ir elgesio norm perorientavimas natralizavimo linkme. Ekologikas bstas, lygiai taip kaip ir optimalus harmoningas kratovaizdis, tai ne beslygikas mogaus diktatas gamtinei aplinkai, bet jautrus dialoginio pobdio tarpusavio santykis. Pltojant koncepcij namas be namo, tikslinga atkreipti dmes ne tik namo egzistavimo period, bet ir jo atsiradim slygojanius procesus i mogikosios puss: projektavim ir statyb. Projektuojantis darn nam architektas turi bti rankomis ir kojomis susijs su aplinka, kuri turs silieti, todl pagrindin jo asmenin savyb turi bti ne siekimas save tvirtinti, igarsinti, bet prieingai susitaikyti, susilaikyti. Galbt skamba paradoksaliai, bet geru architektu iandien reikt laikyti t, kurio darbo rezultat nesimato arba jie sunkiai pastebimi, nerksmingi, susiliej su aplinka, tap jos dalimi. Pagyrimas architektui, jei jo kriniui bdingos gyvo organizmo ar biocenozs savybs. Tokia pozicija siejasi su ekologija ir aplinkos apsaugos udaviniais. Kalbant apie ekologik bst, termin statyba ir su ja susijusius brutualius veiksmus reikt keisti auginim. Statyti tai judinti, griauti, prievartauti, ukariauti, lauyti; statyba veikia prie gyvenim, ji egoistin, despotika, karinga, agresyvi. Auginti tai saugoti, rpintis, pasitikti gamta ir kit asmen gera valia, ne trukdyti, o leisti gyventi visiems, kas turi tam galios. Svarbiausia netrukdyti.

4 / temavertybes, kuriomis paramstomi gyvenimai. Kartai atrodo, kad planeta springsta: 2004 metais rytuose siautjo naikinantis cunamis, 2005-aisiais Amerik paiurpino uraganas Katrina. Gamtai akimirka, o mogui gyvenimas. Andaman ir Nikobaro salos po cunamio papra Michael Reynolds ir jo komandos pagalbos. mons neturjo vandens ir nam, buvo btini skubs, bet kartu ilgalaikiai sprendimai. Architektas su komanda atsiliep pagalbos auksm jo uduotis buvo pastatyti pig, paprast bst, kurio statybos princip lengvai perprast vietos gyventojai. Earthship viename projekte sil tai, ko negali pasilyti dauguma tarptautini pagalbos organizacij ilgalaik pastog bei btinus vandens iteklius, sanitarinius patogumus.Tuo paiu tikslu Earthship modelis nuplauk ir Matamoros Meksikoje po Katrinos eibi. 2006 metais, kai JAV architekt taryba suinojo apie M. Reynolds veikl Andamano salose, jam buvo grinta licenzija, o 2007 metais valdia sutiko, kad bandomoji statyba yra svarbi ir dav jai leidim. Tad iuo metu architekt galima sulyginti su feniksu. Beje, taip vadinasi ir vienas naujausi jo bsto variant.


Standartinis (jei t od galima vartoti iuo atveju) earthship modelis daniausiai yra u raids formos. Vidin pastato siena, integruota em, paprastai statoma i grim skardini plyt bei cemento, didel iorins sienos dalis tai plats langai, nukreipti Saul. Pagrindin statybin mediag sudaro automobili padangos, prigrstos ems, . Pastato viduje vei sodas, kuriame auga vaisiai ir darovs, augal aknys tarnauja kaip viena biologinio vandens valymo proceso atkarpa. Elektra Elektros energija gaunama i sauls ir vjo. Name integruojami sauls paneliai ir vjo elektrins. Surenkama energija kaupiama vairi tip baterijose. Gyventojai, jei bijomasi energijos bado, gali prisijungti prie vietini tinkl arba naudoti vairius energijos generatorius. Paymtina, kad namo ildymui ar vdinimui energija nereikalinga. ildymas ir vdinimas Paprasti bstai retai inaudoja stabil ilumin ems plutos potencial. Earthship integracija ems sluoksn naudoja pastovi ems ilum. Padangos, prikimtos emi, ne tik formuoja ir palaiko bsto karkas, jos akumuliuoja ilum, o atvsus orui, j ispinduliuoja patalpas. Tiek iem, tiek vasar saul taip pat ildo nam. Jei darosi pernelyg karta, naudojamos priedangos nuo sauls. Pastate, ypa altesnse klimatinse zonose, btina naudoti izoliacines perdangas, kurios neleist nutekti sukauptai ilumai. Bstas turi specifin natrali vdinimo sistem. Oras pastat paklina per special lang, kuris komponuojamas alia prast lang, o ieina per stoglang. Norint ilaikyti ilumos gavimo efektyvum skirtingos klimatins savybs reikalauja skirting dizaino idj,. Vanduo ir nuotekos Vienas spdingiausi earthship privalum yra galimyb kaupti vanden, esant aplinkoje. Tai nepaprastai aktualu, kai vis aikiau suvokiama, kad geriamojo vandens itekliai yra riboti. ia vanduo kaupiamas i krituli. Nuo stogo jis nuteka specialias cisternas, ivalomas filtrais ir pateikiamas vartojimui. Earthship tas pats vanduo naudojamas keturis kartus. Panaudotas vanduo valomas biologiniu bdu, proces integruojami pastato viduje ir iorje augantys augalai. O po panaudojimo tualete vanduo, ivalytas, tinka

Nuotr. Sproston Green

radikaluS architektaS kuria ilikimO prOjektuS

earthship principas

Gavs architekto licenzij pradjau mstyti, kad architektra, kokia ji buvo buvo bevert. ji neturjo nieko bendro su planeta, neturjo nieko bendro su monmis, su tuo, ko jiems reikjo, savo pasirinkim nulmusi prieast prisimena vienas kontroversikiausi architekt Michael Reynolds. Prie 35 metus Naujosios Meksikos dykvietje jis pradjo vykdyti eksperiment, kurio tikslas namai, ne tik visikai nepriklausomi nuo tinklo, bet ir aprpinantys gyventojus maistu ir vandeniu. Tai radikali architektra, nes nepalieka po savs atliek, o jas naudoja kaip statybin mediag. Su visais pliusais ir minusais pristatome earthship model. Ar, savaip sakant, ems laiv, kuris jau dabar plaukia daugelyje pasaulio ali.tekto visai nesuavjo, nes ji spjo apie vandens trkum, apie energijos bad, apie kintant klimat. Judame link to, kad ioje planetoje bus ivis vargiai manoma gyventi tad reikia iekoti metod, kurie leist monms pasirpinti patiems savimi, dokumentiniame apie j sukurtame filme M. Reynolds, kalbdamas apie ateities architektr, kalba ne apie gyvenim, bet apie igyvenim. is iradjas mano, kad btina eksperimentuoti su statyba. Visos naujovs ir ieitys, jo nuomone, slypi plaioje erdvje, kuri atsiveria perengus galiojanius statybos ir dizaino statymus. Earthship modelis yra eksperimentas, kuris tsiasi jau ilgus metus ir turi bti nuolat tobulinamas, iekant efektyviausio varianto. T btina suprasti visiems, kurie susiavi io netiktino bsto idja. Eksperimentas reikia galimus nesklandumus, klaidas. Pro didiulius langus paklius per daug sauls viesos ir itirps kompiuteris, paliktas ant stalo. Bus per karta, ar per alta, o dar jei stogas ims praleisti vanden... Tiek visos klaidos, kurios yra iekojim dalis, tiek paties eksperimento radikalumas M. Reynolds kakada kainavo architekto licenzij. I jo buvo pareikalauta ipltoti infrastruktr, atitikti standartus. Tuomet architektas susirm su paia valstija, praydamas skirti leidim darnios, ekologikos statybos eksperimentams pltoti. Sunks laikai ne tik prispaudia mones, bet kartu leidia kitaip vertinti

Kristina KuINSKAIT [email protected]

Vaikiojantis paribiais

is architektas iki iol tebra tikras galvos skausm daugeliui konservatyvi koleg. M. Reynolds atvirai tyiojasi i iuolaikins architektros, tvirtindamas, kad ji menkai evoliucionavo nuo Pirmojo pasaulinio karo laik; aiposi i koleg bailumo ir nepaslankumo iekoti ko nors kitokio i esms. Pats Michael Reynolds vos baigs mokslus pasirinko ne judjim mokyklos suformuota tradicine trajektorija, o paband vilgterti ateities pasaul. T, kuriame gyvens robotai, ateiviai ir gal ms vaikai. Ateitis archi-

Pirmasis namo modelis buvo specialiai statomas atiaurioje Naujosios Meksikos aplinkoje. Norta ibandyti, ar laivas atlaikys kardinalius temperatros svyravimus, ar sugebs aprpinti gyventojus energija ir vandeniu. inoma, pats M. Reynolds jau daugiau nei 20 met gyvena savo ems laive. Jo komandos nariai, su kuriais buvo pasidalintas nemaas ems plotas, taip pat statsi earthship modelius. Laikui einant gyvenviet, kurioje kurdinti tik ems laivai, pradta vadinti Geresnio pasaulio bendruomene (Greater world community), joje tvirtintos bendruomens nuostatos ir visa, kas btina vien viet susibgus bendraminiams. Earthship yra tobulo pasyvaus namo projektas. Energijai gauti naudojama saul ir vjas. Saul bei ems mass energija apildo bst. Idealus earthship modelis jo gyventojams leidia bti nepriklausomiems nuo energijos bei vandens tiekj. Taip pat tai reikia nepriklausomyb nuo politini, ekonomini krizi padarini,toki kaip svyruojanios kainos ar tiekimo nutraukimas. Earthship ypatingas tuo, kad, uuot eikvojs iteklius, naudojasi civilizacijos atliekomis, dal itekli (vanden, maist) generuoja pats, o energijos poreikius tenkina prisitaikydamas prie aplinkos ritm.

Nuotr. The Entire Mikey

Nuotr. The Entire Mikey


tema / 5Tavo paties rankas, tvirtina Michael Reynolds. Jau gera laiko atkarpa prajo nuo juod dien, kai architektas bei jo bendraminiai laikyti keistais isigimliais. Apdovanojimai aplinkosaugos ir alternatyviosios statybos srityse abiejose Atlanto pusse gana ikalbingai patvirtina, kad pripainimo sulaukta. Vis tik netrksta abejojani earthship modeli skmingumu. Moderni, futuristini technologij gerbjai bjaurisi primityviomis mediagomis, statybos procesais, reikalaujaniais daug fizini pastang, paprastais sprendimais. Dar kiti abejoja dl statybai naudojam mediag. Baiminamasi, kad padangose esanios nuodingos mediagos gali isklisti aplink, nepaisant to, kad statant jos yra stipriai izoliuojamos. Nerimaujama ir dl to, kad namus gali prasiskverbti teralai, esantys paioje dirvoje. Nesiimame palaikyti nei vienos, nei kitos puss. Svarbi atrodo pastanga iekoti ieii, kuri manoma visikai nusigriant nuo tradicini statybos metod. Kaip viename interviu CNN pasakojo M. Reynolds, geras architektas nra tik architektas. Geras architektas turi bti bio-tektas. Nemanau, kad architektra turi kok nors ans pasitikti ateit vien dl savo narcisizmo. Du pagrindiniai faktoriai yra vizija ir rizika. Taip, privalai turti vizij, bet darant tokius dalykus kaip nuotek linijos nutiesimas gyvenamajame kambaryje ar statyba i atliek Kartu tai didiul rizika. Padaryti atr nuokryp nuo norm, pasukti ateit neivengiamai reikia tiek vizijos turjim, tiek rizikos prisimim. O tai padaryti iuolaikinje architektroje yra nemanoma.

lauko augmenijai. Vanden ildo saul arba natralios dujos. Vienas i tiksl, kuriuos kelia earthship krjai kuo daugiau kart panaudoti turim vanden ir galiausiai grinti j aplink. Grinti kuo varesn. Kai kuriose klimatinse vietovse visus vandens poreikius galima patenkinti vien i surenkam krituli. Maistas Tvirtinama, kad paiame name galima usiauginti nema dal norim darovi ar vaisi. Naujuosiuose earthship projektuose Michael Reynolds planuoja didiulius tropinius iltnamius. Kol kas lieka pasitenkinti namo centre kurtu sodu. Arba sodu, kuris lyg niekur nieko tsiasi visuose kambariuose. Aiku, derliaus gausa priklauso nuo klimato sault dien danumo. Statybins mediagos Nuo earthship modelio neatsiejami du iradimai grim skardini plytos bei padangos. Abi mediagos yra alutiniai civilizacijos produktai, kuriems dar nra sumanyti jokie konstruktyvs antrinio panaudojimo bdai. Kai kuriose alyse u sen automobili padang pamim galima gauti ir atlyg. Grim skardini plytos naudojamos vidinms pertvaroms, emi prigrstos automobili padangos iorinms sienoms. Sien formavimui taip pat naudojami plastiko ir stiklo buteliai. Dl neprast statybini mediag pastatai pasiymi intriguojaniomis formomis, kurios primena Antonio Gaudi fantazijas.

Nuotr. Manuel W

kritik abejons

is namas apglbia kiekvien gyvenimo aspekt ir visk perduoda

Nuotr. Mrs Hilksom

Nuotr. Zach Klein

urBaniStiniS SVajOni parkaSParkai ir aliosios vietos nra madingi. Jie tuoj sudrumsia miest rimt ir savo pavsius sukvieia i pamok pabgusius moksleivius ar simyljlius, kuriuos gsdina ryki dienos viesa. Gal todl ms parkai tokie apleisti arba nuobods. Pasak parkas Vilniuje, skulptr parkas Klaipdoje, uolynas Kaune Danas parkas Lietuvoje priiuklintas, sunyks, paskutin kart rimtai tvarkytas tada, kai dar buvo madingi penkmeio planai... Kita vertus, parkai reikalingi, kad bt rami viet, kur galima nusivesti vaikus, nemaiusius tikro miko, usimirti, pailsti, itiesti kojas, papietauti ir sivaizduoti, kad pasaulis, kuriame tokia grai gamta, tiesiog negali bti blogas. Taiau, koks turi bti iuolaikikas parkas, kaip j sprausti miesto erdv? io klausimo rimtai imtasi Japonijos didmiestyje Osakoje. Buvusio stadiono (3.7 ha plote) vietoje prie kelet met ikilo komercinis centras-parkas. Ten viet rado 30 aukt boktas, daugyb parduotuvi, biur, kavini, pasilinksminimo viet, alj ir daugyb alumos. Kaskadomis net atuonis auktus kylantys sodai ant stog, kriokliai, maos jaukios vietels ir plaios erdvs vietos yra ir pasivaikiojimams, ir koncertams... odiu, kiekvieno skoniui. Parko pagrindas komercinis kompleksas buvo kurtas stengiantis atkartoti formas ir linijas, per daugel met nugludintas gamtos: statinius kerta kanjonas, kurio laitus sukabina stikliniai tiltai, nakt virstantys vytiniomis arkomis; pastatai ulinksta kaip upi vingiai ar vjo gsiai, jie atrodo turintys krypt. Gamt atkartojanti architektra yra raminanti. Tad Nambos parkuose pavargti galima tik zyliojant po nesibaigianias parduotuves. Vaiduoklik stadion turime daugiau nei garbtrokos. Gal geriau kuriam park? Nuotr. Amanda Peterson, Jerde design

Nuotr. Amanda Peterson

6 / tema


tai, k Btina inOti Statant ar renOVuOjant namuS

ma kOmunalini mOkeSi paiekOSSauls energijos kolektoriai Brangia, bet labai gera investicija laikomi sauls energijos kolektoriai. Jie gali ildyti geriam vanden ir palaikyti centrinio ildymo sistem, ymiai sumaindami tradicini ilumos altini sunaudojamo kuro kiek. ilumos siurblys Energij taupantiems namams vietoje katil rekomenduojama instaliuoti ilumos siurblius. ie gana brangs renginiai naudoja kelis kartus maiau elektros energijos u geriausius iuolaikikus katilus. Siurbliai ilum surenka i grunto, vandens arba oro. Jei norisi turti didelius langus, bet baiminamasi ilumos praradimo, montuojami specials langai, kuri ilumos pralaidumo koeficientas yra emesnis u standartin. Didiausi pastato langai turt irti piet kryptimi ir gaudyti kuo daugiau sauls spinduli. iem langai neturt bti tamsinami. Taip pat reikia atkreipti dmes duris, kurios, jei neapiltintos, gali bti didelio energijos kiekio praradimo prieastimi. Dviej sluoksni sienoje langai ir durys montuojamos kuo ariau iorinio sienos krato, o trij sluoksni sienoje apiltinimo ploktumoje. Patariama, kad pietinje pastato pusje atsirast erdvs, kuriose temperatra turt bti aukiausia, o iaurinje ildymo nereikalaujanios erdvs. GERO PROjEKTO SAVyBS: Racionalios formos namas: kompaktikas blokas, kurio iorini sien pavirius yra maas pastato kubatros atvilgiu. Skaiiavimais pagrsti duomenys, leidiantys patikrinti, ar pastatas atitinka reikalavimus ir kokios yra ilumos pralaidumo koeficiento verts. Projekte pateikiama isami lang charakteristika: koks yra j koeficientas u ir t. t. Parodomi ventiliacijos sprendimai: jos ris ir ilumos atgavimo bdai. Gerai veikianti ventiliacija yra svarbi pastato ilgaamikumui ir gyventoj sveikatai. Dokumentuose vienprasmikai apibriamos termoizoliacins mediagos, j rys ir galiojanios technins normos. Projekte nurodyta ildymo instaliacijos ris ir, priklausomai nuo oro, galimas reguliavimas.

Visi svajojame gyventi patogiai ir kartu mokti maus komunalinius mokesius. Kaip realizuoti toki svajon? Geriausias bdas turti pigiai apildom bst, nepamirtant pasirpinti aplinka, yra ilum taupanio namo pasirinkimas. Brangstant energijai, vis daugiau dmesio skiriama tam, kad ji bt naudojama taupiai. jei negalite diaugtis maais komunaliniais mokesiais, inokite, kad statant arba renovuojant nam nebuvo pagalvota apie ekonomik ildym. jei danai tenka jungti maksimal ildym, tikriausiai jau pirm alt sezon ileidote tai, k kakas sutaup nenaudodamas apiltinimo mediag js namams. Racionalumas gali pasireikti dviem bdais: statoma pigiausiomis snaudomis arba investuojama taupanio namo statyb, pasirenkant kokybikas mediagas.Kratovaizdio architekt Malgoata KOEVSKA [email protected] www.landservice.lt rini sien vietas: balkono bloko ir lub sujungimus, sramas, vietas aplink duris ir langus. Visur ia reikia apiltinimo. Jei nra gero projekto, patikimas ir efektyvus apiltinimas yra sunkiai gyvendinimas. Patirtis rodo, kad pasitikjimas vien statybinink iniomis ne visada atnea gerus rezultatus. Neverta gailti pinig konkreios srities specialistams, kurie utikrint kokybik darb atlikim. Termini tilteli poveik prastai izoliuotame pastate galima prilyginti skylms jei jos nebus paalintos, apiltinim dtos pastangos neduos jokio rezultato, nes iluma ieis termini tilteli vietose. Tada ne tik reiks mokti didesnius komunalinius mokesius, bet prisids papildomi vargai kovojant su pelsiais ir grybeliais, kurie atsiranda dl sien rasojimo termini tilteli vietose. Izoliacija Sienos, langai, durys, grindys (prie grunto) ir stogas pagrindiniai keliai, kuriais i nam ieina iluma. Todl daugiausiai sutaupoma apiltinant iorines namo sienas. Labai svarbu, kad langai ir durys but gerai izoliuoti. Tokio pastato statyba yra brangesn, taiau eksploatacijos ilaidos bus maesns. 40 met namo ildymo ilaidos gali prilygti sumai, kuri buvo skirta namo statybai. Investuojant papildomai 1 % nuo statyb sumos apiltinimui per dvi tris iemas ildymo ilaidas galima sumainti iki 30 %. Namo apiltinimas leidia sumainti ilumos poreik daugiau nei perpus, rekuperatoriaus panaudojimas iki 30 %. Pastato pozicija sklype, teisingas lang idstymas, namo sien pritaikymas ilumos akumuliacijai taip pat gali bti finansikai naudinga. Visk apdairiai gyvendinus, per metus u dujas ar vanden sumoksite net keliais tkstaniais lit maiau. standarto. Instaliavus rekuperatori (rengimas, skirtas ilumos ir ipuiamo oro atgavimui), utikrinama efektyvi ventiliacija ir kartu mainamas ilumins energijos poreikis. Rekuperatoriaus naudojimas leidia perpus sumainti vieio oro ildymui sunaudojamos energijos kiek. To slyga yra namo sandarumas. Vienintel anga, per kuri patenka rekuperatoriaus ventiliatoriaus traukiamas oras, yra ventiliacijos kanalo pradia. Taiau udara ventiliacijos sistema taip pat vertinama dvejopai. Natralus vdinimas visada yra ekologikiausias.

langai ir durys

taupantys namai

Energijos naudojimas bste yra susijs su gyventoj veikla ir j gyvybini poreiki tenkinimu. Energija namus patenka vairiais pavidalais (dujos, ilumin ir elektrin energija) ir yra reikalinga: patalp ildymui, ventiliacijai ir apvietimui; ilto vandens tiekimui, vandens ir kanalizacijos instaliacij veikimui; vidins infrastruktros ir naudojam rengini funkcionavimui. vykdiusi numatyt darb, energija isisklaido aplinkoje. ilumin energija, suildiusi vidin pastato erdv, negrtamai ikeliauja ior. Energij taupantis, su gera izoliacija namas ne tik skleidia maai energijos per iorines sienas, bet ir naudoja vairi namini rengini ilum, natral apvietim, leidia taupyti vanden arba atgauti ilum i kanalizacijos nuotek. Jame rengta ventiliacijos sistema, pritaikanti oro cirkuliavim gyventoj poreikiams ir pakartotinai naudojanti ieinanio oro ilum. Dar tok nam projektuojant galima apskaiiuoti specifin indikatori E, kuris nurodo, kokie bus metiniai jo ilumos poreikiai. Palyginimui: energij taupantys namai sunaudoja pus to energijos kiekio, kokio reikia standartikai apiltintiems iuolaikiniams namams. Statomi ir vadinamieji pasyvs namai, kuri E yra eis kartus maesnis u standartini nam, bet tai didiulis ikis tiek architektui, tiek rangovui, tiek ir investuotojui. Besidominij ekologika statyba rate pasyvs namai danai tebra vertinami kontroversikai dl itin didelio izoliacijos laipsnio.

Net per paius moderniausius langus ieina daugiau ilumos nei per prastai izoliuotas sienas. Taiau langas taip pat yra kelias, kuriuo kambarius patenka sauls spinduliai. Viena i energijos taupymo paslapi yra apgalvotas atitinkam parametr lang idstymas. DANIAUSIOS KLAIDOS PROjEKTUOSE Svok, kuriomis apibriamos ilumins pastato savybs, trkumas (arba nepilna informacija, nepagrsta skaiiavimais). Taip pat neatsivelgimas terminius tiltelius; tokiu atveju nemanoma patikrinti pastato termins izoliacijos efektyvumo. vykdyt sprendim apraym trkumas, pvz., bendro mediagos pavadinimo pateikimas neapibriant jo ries ir technini parametr. Nepateikiami sluoksni storiai. Pavirutiniki apraymai, neminimos statybins detals, per kurias gali ieiti iluma. Pieini trkumas ar neiifruojami pieiniai. Nebegaliojani norm ir taisykli paisymas.

ekonomikas ildymas

ildymo zonos Maesn energijos poreik utikrina apgalvotas patalp projektavimas. Siekiant kuo maesnio ilumins energijos sunaudojimo namuose verta apsvarstyti galimyb kai kuriose patalpose atsisakyti ildymo arba temperatr apriboti. Sandliavimui skirto rsio ildyti nereikia (taiau btina apildyti tokio rsio lubas), o garderobo ar technini patalp ildymo renginius galima sureguliuoti taip, kad temperatra neviryt 16C. Ekonomikas katilas Maesn kuro sunaudojim lemia ir kondensacinio katilo rengimas, nes jo efektyvumas keliolika procent virija prast katil veikimo efektyvum.

Ventiliacijos svarba

kas lemia namo energijos poreikius?

Forma Suteikus pastatui tam tikr form ir atitinkamai idsius stiklo elementus, jam apildyti reikalinga energija bus maesn nei neapgalvotos formos pastato. Tada galima diaugtis maesniais komunaliniais mokesiais net neinvestuojant dideli pinig pastato apiltinim. Siekiant io tikslo, reikt projektuoti kompaktiko bloko formos nam, kad jo sienos ir stogas turt kuo maiau li. Geriausias rezultatas pasiekiamas projektuojant plokio stogo pastat ant staiakampio formos pagrindo. Terminiai tilteliai Svarbu atkreipti dmes terminius tiltelius, t. y. blogai apiltintas io-

Kai pastatas yra sumaniai apiltintas, patalp ildymas reikalingas tik pastoviai temperatrai palaikyti. Suildytas oras ieina laukan, o altas, vieias oras uima jo viet. Paprastai tokiu atveju prarandama iki 50 % visos ilumos. Taiau negalima atsisakyti oro cirkuliavimo patalpose. Nepakankama ventiliacija sukelia diskomfort ir grsm sveikatai, nes iuolaikikuose namuose tiek interjere, tiek buityje danai naudojami kenksming substancij turintys elementai. prasti veiksmai, tokie kaip skalbimas ar maisto ruoimas, didina oro drgnum. Drgnas i patalp nepaalinamas oras sulapina namo sienas, dl to gali atsirasti sunkiai inaikinam grybeli. Namas, kuriame veikia paprasta gravitacin ventiliacijos sistema, nepasieks energij taupanio namo

Nuotr. Evelina Gospodinova


energija / 7

kriZ nepakerta alternatyViOS energetikOS

Nuotr. Francesco

ie metai, kai ruoiamasi klimato kaitos deryboms Kopenhagoje, bus kritiniai alternatyviosios energetikos pltrai. Dabartin ekonomin kriz ir emos naftos kainos stipriai pristabd dideliais tempais besipltus sektori, taiau tuo pat metu pasaulyje vyksta ir daugyb teigiam proces: alternatyvios energetikos technologijos ir j gaminama energija pinga, inovacijos spariai engia priek, jAV valdi atjo progresyvus prezidentas. Nepaisant laikin trukdi, pasaulyje valstybiniu lygiu rykja realus poslinkis link aliosios energetikos.Simona VAITKuT [email protected] agentros vertinimu, is staigus pasaulinis investicij atitraukimas nuo atsinaujinani itekli energetikos galbt ir nepadidins CO2 imetimo trumpuoju laikotarpiu (ekonomini krizi metu i iltnamio efekt sukeliani duj kiekis natraliai sumaja, majant pramonins gamybos apimtims), taiau ateityje, atsigavus ekonomikai ir iaugus energijos poreikiui, investicij stoka alternatyviosios energetikos sektoriuje turs ryki neigiam pasekmi. fotogalvanini element gamintojai yra priversti ltinti produkcijos tempus, atleisti darbuotojus ir mainti gamini kainas. Masinami dosniomis mokesi lengvatomis stambius alternatyviosios energetikos projektus finansavo didieji Amerikos bankai ir finansins institucijos. Nenuostabu, kad kriz pakoregavo j planus, nukreipdama dmes ir kapital kitur, ir i 18 stambi donor, investavusi sauls ir vjo energetikos projektus, liko tik keturi. Sultjimas jauiamas ir biomass bei geotermins energetikos sektoriuose, tik ia jis ne toks rykus, nes ir augimas pastaraisiais metais nebuvo toks ymus kaip sauls ir vjo energetikoje. Panai situacija ir Europoje, tik kiek maesniu mastu; ir ia bankai tampa vis irankesni, remdami projektus. Sumajo ir investicij intensyvumas.

Pavyzdiui, Vokietijos bankai anksiau prisiimdavo iki 95 % sauls energetikos projekt instaliavimo kat, o dabar jie sutinka finansuoti tik 75 %.

neblstantis optimizmas

ekonomins krizs pasekms

Pasaulin kriz skaudiai smog beveik visiems ekonomikos sektoriams, tad staigus atsinaujinanios energijos pltros sultjimas nra iskirtinis ar stebinantis reikinys. Papildomas neigiamas veiksnys, pakis koj aliajai energetikai, yra net 70 % per pusmet nukritusios naftos kainos, dl to i alternatyvij altini gaunama energija tampa nekonkurencinga. takos turi ir emisij kainos kritimas Europos iltnamio duj imetimo leidim prekybos sistemoje. Esant tokiai padiai i sektoriaus traukiasi investuotojai, dar prie metus noriai finansav nauj technologij pltojim, dl sudtingos kredit situacijos stoja jau suplanuoti projektai. Tarptautins energetikos

majanios investicijos

Pavyzdiui, Jungtinse Amerikos Valstijose iais metais ymiai sumajo tiek sauls, tiek vjo jgaini diegimas ir manoma, kad gali nukristi net 3050 %, lyginant su pastaraisiais metais, kai buvo stebimas rykus i sektori augimas. Turbin ir

Taiau panau, kad lidinanios trumpalaiks perspektyvos nenumaldo pasaulinio optimizmo dl atsinaujinanios energetikos ateities. Gal kiek paradoksalu, bet itikimiausi pasiryim pltoti sektori rodo nuo naftos eksporto priklausanios Persijos lankos regiono valstybs. Net stipriai nukentjusios nuo krentani naftos kain jos iri priek ir nort ilikti pagrindinmis energijos eksportuotojomis ateityje, sumajus naftos gavybai. Todl ios valstybs nemaina investicij alternatyviosios energetikos technologijas ir konkreius projektus, kaip, pavyzdiui, nulini emisij Masdar miesto gyvendinim, utikrindamos ilgalaikes investicijas tiek alies viduje, tiek usienyje. Sausio mnes iame regione, Abu Dabyje, vyko jau antrasis Pasaulinis ateities energijos virni susitikimas, pritrauks daugiau kaip 1500 dalyvi, tarp kuri buvo ir ES energetikos komisaras Andris Piebalgs bei buvs Didiosios Britanijos

premjeras Tony Blair. ia garsiai ir daug kalbta apie treij industrin revoliucij alternatyviosios energetikos virsm vienu didiausi sektori rinkoje; pabriama, kad jau dabar pasiekta daug daugiau nei buvo tiktasi. Sauls energetikai atstovaujanios kompanijos konferencijos metu utikrino, kad j naujausi produktai kainos ir efektyvumo poiriu jau gali drsiai konkuruoti su centralizuotu bdu tiekiama energija ir tikino, jog ios technologijos pigs ir toliau. tai oland kompanijos Econcern direktorius Kees van der Leun netgi prognozuoja, kad sauls element kainos per ateinanius 56 metus turt sumati bent per pus. Jis taip pat kritikuoja atsargias politik ir Tarptautins energetikos agentros prognozes, numatanias, kad suinstaliuotos sauls energijos pajgumai iki 2020 met pasieks 10 gigavat. Anot Leun, tokie pajgumai bus pasiekti jau iemet.

nauja agentra

Sausio mnes Vokietijos vyriausybs iniciatyva vyko Tarptautins atsinaujinani energijos itekli agentros (IRENA) konferencija nukelta 8 psl.

Nuotr. Brandon Christopher Warren Nuotr. Eric Hart

Nuotr. Wolfgang Staudt

8 / energijaatkelta i 7 psl. Bonoje, kurios metu 75 alys, tarp j ir Lietuva, pasira steigiamj sutart. ios naujos tarptautins vyriausybins organizacijos tikslas yra pasiekti, kad atsinaujinanios energijos altini potencialas bt maksimaliai inaudojamas pasauliniu mastu. Tai yra pirmoji tokio lygio organizacija, kurios veikla susijusi iimtinai su atsinaujinaniais itekliais. Pagrindin IRENA funkcija bus padti valstybms narms pasirinkti teising atsinaujinani itekli energetikos struktr, optimizuoti statybos pajgumus ir gerinti finansavim bei technologij perdavim. Na, o JAV prisaikdinus nauj prezident, visas pasaulis lauk signalo i B. Obamos administracijos: ar laikysis jis rinkimini paad imtis energetikos sektoriaus reform, o gal krizs akivaizdoje nusprs atidti iuos darbus geresniems laikams? Taiau prezidentas nusprend nebgti nuo problem ir krizs alinamai aliai bei visam pasauliui pasiunt rimt signal, kad jo valdymo metu alternatyvioji energetika bus vienas i valstybs prioritet. Bene pirmasis Obamos administracijos laimjimas, liaudyje inomas kaip ekonominio stimulo paketas, paties prezidento odiais, transformuosiantis energijos naudojimo bd, i bendros 787 mlrd. doleri sumos per 70 mlrd. doleri skiria atsinaujinaniai energetikai ir energijos efektyvumo didinimui. Per savo pirmj pasisakym JAV Kongrese vasario pabaigoje prezidentas iskyr energetik, kaip vien pagrindini veiksni (alia vietimo ir sveikatos apsaugos), nulemsiani JAV ekonomikos ateit. Jis vl pabr savo pasiryim siekti per trejus metus padvigubinti atsinaujinanios energijos gavyb alyje, kasmet investuoti po 15 mlrd. doleri alij energetik ir sukurti toki prekybos CO2 taros leidimais sistem, kuri skatint atsinaujinanios energijos pltr. ios inios yra tarsi gyvybs eleksyras krizs kamuojamam alternatyviosios energetikos sektoriui. Taigi panau, kad ilgai vengusi sprsti klimato kaitos problemas, JAV vl siekia pasaulins lyderysts kovoje prie globalin atilim. Belieka tiktis, kad is optimizmas neibls ir netrukus prads teikti apiuopiam rezultat. yra palanki centralizuotos energijos tiekjams, todl paprastiems vartotojams statytis jgaines ir taip diegti atsinaujinani energetik daugeliu atvej finansikai neapsimoka. Nebent vietov yra labai nutolusi nuo centralizuot tinkl, dl ko brangt prisijungimas prie centralizuotos sistemos. E. ilinsko teigimu, kitose ES alyse bei JAV statymai sureguliuoti taip, kad nedidels privaios jgains atsiperka per 35 metus, tad ir Lietuvoje reikt ne subsidijuoti ikastin centralizuot energetik, bet skatinti nauj privai alternatyvios energijos jgaini diegim arba bent suteikti reali galimyb vartotojams parduoti savo gaminam energij skirstomiems tinklams. Fakt, kad daugelis statym ir postatymini akt varo panaudojim tradicins energetikos naudai savo ivadose pabr ir pernai Aplinkos ir kio ministerij pastangomis sudaryta komisija atsinaujinani ir alternatyvi energijos itekli bklei ir platesnms panaudojimo galimybms inagrinti. Komisijos darbe dalyvavo abiej ministerij atsakingi darbuotojai, mokslininkai bei atsinaujinanios energetikos sektoriaus atstovai. Taigi, jau niekam nekyla abejoni, kad Lietuvoje io sektoriaus pltrai gyvybikai reikalingos investicijos ir esminiai struktriniai pokyiai bei pokyiai i srit kuruojaniose institucijose. K apie tai galvoja ir ar apskritai galvoja naujoji alies Vyriausyb? Akivaizdu, kad alternatyvioji energetika iuo metu nra plaiausiai diskutuojamas klausimas ms valdios dienotvarkje. Taiau bent jau odiais premjeras A. Kubilius deklaruoja Vyriausybs siek plsti atsinaujinani altini naudojim, ypa ilumos energijos gavyboje, taip mainant ms alies priklausomyb nuo importuojamo ikastinio kuro. Daugiausiai kalbama apie komunalini atliek panaudojimo galimybes bei kit neinaudojam biokuro potencial. Tokie paadai nuskambjo po premjero susitikimo su Lietuvos ilumos tiekj asociacijos prezidentu Vytautu Stasinu, Lietuvos biomass energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentu Remigijumi Lapinsku, Lietuvos vjo elektrini asociacijos prezidentu Alvydu Naujienu ir visuomenins aplinkosaugos organizacijos Atgaja pirmininku Sauliumi Pikriu. Atsinaujinanti energetika bus tikrai svarbus dmuo artimiausiuose ms planuose. Svarbiausia, kad greta teorini strategij kuo greiiau bt pradti reals darbai, teig A. Kubilius. K gi, stebsime ar po i odi seks adtieji darbai.


ariau nam

Kokia situacija pas mus? Apverktina, jei ne blogiau, sako vasario pabaigoje sikrusios Sauls energetik asociacijos prezidentas dr. Edmundas ilinskas, nuo 1978 met dirbantis atsinaujinanios energetikos srityje. Jo nuomone, Lietuvos teisin baz

Savo kalboje, pasakytoje steigiamojoje Tarptautins atsinaujinani energijos itekli agentros konferencijoje Bonoje, kio ministras Dainius Kreivys teig, kad platesnis itekli panaudojimas yra vienas i naujosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs prioritet. Todl jau iais metais bus siekiama atnaujinti Nacionalin energetikos strategij. Anot ministro, Lietuva stengsis pusiau sumainti sunaudojam gamtini

duj kiek ilumos energijos gavyboje ir sieks, kad iki 2020 met bendrame visos sunaudojamos energijos balanse atsinaujinani itekli dalis sudaryt bent 23 %. Ministras taip pat paadjo, kad Vyriausyb imsis priemoni naikinant klitis, stabdanias atinaujinanios energetikos pltr ms alyje. Kandidat prezidento post Dalia Grybauskait savo ruotu pabr, kad Lietuva turt siekti energetins

nepriklausomybs, paremtos atsinaujinaniais itekliais, kurie galint mus bti nepriklausomais tiek nuo Rusijos, tiek nuo sav oligarch. Taigi, odiais po truput judama priek. Nortsi tikti, kad neatsiliksime nuo pasaulio, ir ms vyriausyb bei statym leidjai imsis konkrei, efektyvi priemoni atsinaujinanios energetikos pltrai skatinti.

tOBulaS muZiejuS kaliFOrnijOjePlatininio lygio LEED sertifikatas panaus Oskar film industrijoje. J gavus galima laukti gerbj antpldi, pasekj, spaudos dmesio ir taip toliau, ir panaiai. Kalifornijos moksl akademija (California Academy of Sciences) LEED vaigde tapo pernai spal. Architekto Renzo Piano sukurtas stebuklas viskuo atkartoja Akademijos k: Tirti, aikinti, saugoti (explore, explain, protect). spdingas dizainas, alias stogas, pastato viduje augantis atogr mikas, mantrs akvariumai siekta, kad net visko persisotin ir visk inantys pilieiai trumpam pamest apatin andikaul. Kas mums labiausiai patinka iame komplekse? Asmenines simpatijas pingvinams ir naktims su didjais, kuomet muziejus tampa linksmybi arena, kart beveik nutylime. Nykius vir keliame statybai bei rezultatui. po sprogdinim buvo perdirbta 90 % atliek. 32 000 tonos smlio, ikasto rengiant pamat viet, buvo panaudotos kop gaivinimui San Franciske. 95 % viso sunaudoto plieno perdirbtas. 68 % izoliacins mediagos sudaro perdirbti dinsai (!). 90 % staig apvieiamos natralia viesa ir natraliai vdinamos. 30 % maesnis energijos suvartojimas, nei to reikalauja federalin teis. Ant aliuojanio kalvoto Akademijos stogo (2,5 akrai) buvo susodinti 1,7 milijonai vietini augal. Stogas ne tik graus ir viliojantis pagulinti skaiiuojant debesis, taiau ir naudingas per metus absorbuojami 3,6 galonai lietaus vandens. Kaip Akademijos direktorius daktaras Gregory C. Farrington sako, pastato inia yra alioji inia. Ji yra apie gyvenim: apie tai, kaip ia atsidrme, apie spding jo vairov, jo brangum, ir pasirinkimus, kuriuos sutinkame, mokydamiesi ilikti.

Nuotr. Luis Muoz (california academy of science)


ekOdaiktaSMigl ANuAuSKAIT [email protected] usiviriname maiausiai po litr vandens, kurio neigeriame. neikalbing fakt galima pailiustruoti pavyzdiu: jei visi europieiai kaskart uvirint tik tok vandens kiek, kok suvartos, sutaupytos energijos utekt apviesti tredaliui Europos gatvi. K jau kalbti: tas papildomas litras laas po lao pratao nor gyventi taupiau. Na, jei nepasitikite savo gebjimais vandens sipilti maiau, sigykite energij taupant virdul. Jis turi tam tikr vidini ind sistem, kurioje uvirs btent tiek vandens, kiek reikia. O jei manote, kad su ita uduotimi (sipilti maiau vandens) kaip nors susidorosite, galite sigyti kit virdul, kuris leis jums pasirinkti, kokio kartumo vandens norite. Juk kavai ar oleli arbatai 85C temperatros vanduo puikiausiai tinka. Skms taupant. O man metas taupant energij ijungti kompiuter. Virdulys, padedantis usivirinti tik tiek vandens, kiek reikia viso labo 29.99 . Virdulys, isijungiantis, kai suyla iki 85C 39.99 . www.nigelsecostore.com

ekodaiktas / 9Vegetare, paink save!Galbt js esate vegetaras? Jei taip, sunku bt patikti, kad js draugai praleidia prog pasivaistyti humoro perliukais. Ar danas pastamas jums panosn nebruko kepsnelio ir krizendamas nesil paragauti? O js galiausiai gniaut pykt sutalpinote vien (dar gerai, jei cenzrin) fraz ir irkte j veid kyruoliui? Taip, a nevalgau msos. LABAI JuOKINGA! O gal js msos mgjas? Jei draug rate turite bent vien vegetar, jums, ko gero, kyrjo kalbos apie lavonien kiekviensyk, kai usisakote nors irni su spirguiais. Po keli mginim ignoruoti ias pastabas, pratrkstate: Taip, a valgau ms. NA IR KAS? i tema jaudina ne tik jus: diskusijos apie gyvnus, j valgym ir moral vyksta ir internetinje erdvje. ia niekas nerkia, niekas nebado pirtais kotletus, o kotletais js veidus. ia rimtai ir argumentuotai (neretai remiamasi ymiais mstytojais) ginama nuomon, abejojama pamatinmis tiesomis ir mginama surasti nauj. Ar gyvnai, kurie nejauia skausmo, gali bti valgomi? Ar mikroorganizmai taip pat saugotina gyvyb? Kuo gyvnas skiriasi nuo mogaus? Ar etika bt valgyti savanorikai tam pasiryus mog? Tokiais ir panaiais klausimais papildyta diskusija prie piet stalo nepaliks abejing. Tezi ir argument galima rasti ne tik paiame tinklaratyje: ia yra nuorod vairius rimtus veikalus. Ko vertas vien sraas knyg, nagrinjani gyvn etik! Jei angl kalba ne js draugas, paskaityti apie moralinius mogaus ir gyvn skirtumus galite ir lietuvikai. Anglikai apie mones ir gyvnus animalethics.blogspot.com Lietuvikos skaidrs i praneimo apie mones ir gyvnus www.filosofija.vu.lt

elektros energij taupantis virdulysinote, kas yra labai baisu? Kriz. Varge vargeli, kaip tai baisu! O inote, kas yra dar baisiau? Kai nra pinig. Vargo vakarien, ajajai, kaip baisu! Ar gali bti kas nors baisiau u pinig trkum? Ogi sskaita u elektr. O siaube, o sunki ms, vargdieni, dalia, o iurpulingasis likime! KAIP baisu gauti sskait u elektr! Bet uteks skstis, metas veikti. Ijunkime kompiuterius. Gesinkime viesas. usidekime vaki (t romantik, ne pagrabini). Susskime visi drauge ir plykime plunksnas (tik atsargiai su vakmis!). Net jeigu vykdme visa tai, sskaita vis dar bus nemenka. Kas to kaltininkas? Ogi slapnas elektrinis virdulys, tykiai tnantis virtuvje (aiku, ne vien jis, dar mikrobang krosnel, aldytuvas ir pan). Bet neskubkime elektrinio virdulio sviesti pro lang: jis, kaip ir mikrobang krosnel, energij naudoja efektyviau, nes juose iluma yra naudojama tik maistui, o ne orkaitei ar patalpos orui ildyti. Paprasiausiai pilkime maiau vandens. Pasirodo, kasdien

proektorius be baterijA sugalvojau keturis marinanius dalyklius: erti kat raugintais kopstais vsti gimtadien usimerkus iekoti daikt bandyti suprasti lageri tekst D. A. Prigov Kai esi palapinje su dar trimis monmis (bei j daiktais) ir vidurnakt staiga prisimeni, jog umirai igerti savo vaistus, supranti, kad usimerkus (ar visikoje tamsoje) iekoti daikt tikrai marinantis dalyklis. Mane visikai be ironijos! suavjo baterij nenaudojantis proektorius. Nra baterij nra iukli. Ir ne tik iukli: tau nebereikia tampytis atsargini baterij kuprinje inant, kad jos isikvps paiu netinkamiausiu momentu. Kalbant apie iukles, stiklo uki atruma iam proektoriui taip pat svetima: jame nra lempui. Tik nesakykit, kad jis maitinamas sauls baterijomis, paniekinamai purktelite js. Aha, jei turite jg be reikalo purkioti, tai tursite jg ir pakratyti proektori, kol jis sikraus. Taigi: jis sikrauna purtomas. Viena minut kratymo ir atuonios minuts

papuoalai i plaukSutinku, tai skamba iurpokai. Atrodo, kad papuoalas i svetim plauk kakas panaaus paveiksl, suklijuot i nag nuokarp. Anksiau vieoji nuomon buvo kiek kitokia. Viduramiais riteriai neiodavosi mylimosios plauk sruog. inoma, juk tuomet nebuvo mobilij te-

lefon, o parayti atminim mokjo toli grau ne kiekviena madmuazel. Viktorijos laikais plauk juvelyrika gijo makabrik atspalv: buvo madinga turti papuoal, nunert i mirusio artimojo plauk. Po tokios statistikos reklamuoti plauk juvelyrik nei is, nei tas. Nebent esate tokie ekscentriki, kad neiotumte kolj i svetim kasJei atsiversime mokslo urnalus, paaiks, kad Jonas ne toks jau kvailas. iem pasidangsts purvo sluoksniu, pavasar jis isimaudys eere ir taip bent jau ivengs chloruoto vandens. Chloruot vanden peikia visi kas netingi. Jis ir odai kenkia, ir plauk spalv blukina... Tarsi to bt maa, chloruotas vanduo didina rizik susirgti onkologinmis ligomis! Kodl valdia nieko nedaro? Mat kiti bdai dezinfekuoti vanden ultravioletinis spinduliavimas, sidabro junginiai atsieina nepigiai. O leisti vandentiekyje veistis bakterijoms irgi nesinori. Todl vanduo chloruojamas, o mums belieka susigalvoti bd, kaip ito blogio ivengti. Net jeigu pavyko iguiti chlor i geriamojo vandens (tam skirti vairiausi

(nebtinai mirusio artimojo). Arba tokie nagingi, kad sumeistrautumte papuoal i sav (plauk, ne artimj). Kita vertus, profesionaliai padaryta plauk juvelyrika tikrai grai (galt tik nerayti, i ko gaminama). Yra keletas interneto tinklalapi, kur keistuoliai mgina parduoti pai pagamintus papuoalus (skms!) arba pamokyti io meno kitus. Pradti galima nuo autini apyranki, vliau imokti megzti sudtingas seges i sav kirpiuk. O k? Mokjimas elgtis su plaukais dar niekam nepakenk. Netroktate iupinti savo nukirpt plauk? Parduokite juos peruk gamintojams. Arba dar geriau paaukokite organizacijai Locks of love. Jie gamina perukus vaikams, kurie neteko plauk dl vaist poveikio. Pabaigoje iek tiek prietar. Plaukus (nukirptus ar iukuotus), uuot imetus, reikia sudeginti. Anot senelio, tai dl to, kad niekas jums negalt pakenkti. Anot moiuts kad plauk kaltnai nesimtyt ant kilimo. Plauk papuoalai (pirkti ir pasigaminti) www.hairworksociety.org Paaukoti savo plaukus galima ia: www.locksoflove.org

viesos (atitinkamai su valandomis, savaitmis, metais...). Dar viena stovyklautojams svarbi io proektoriaus savyb jis atsparus vandeniui. Toks atsparus, kad gamintojai pasiry jam suteikti penkeri met garantij. Tiesa, tenka pripainti, kad viesa ne itin ryki. Nakt palapinje knygos nepaskaitysi, bet loti kortomis pats tas (gal net geriau, nei prie akinanios viesos). Proektorius be baterij 17 $. www.notanumberinc.com

nevienkartinis puodukas kavaiis trendas tiesiog lauk, kol bus sugalvotas ir ipopuliarintas. Dabar kava isinetinai tikriausiai patekt geriausi pasaulio iradim imtuk kartu su krumpliaraiais, alumi ir kienmis. A kavos gurknojim skubant gatvmis pavadiniau maloniausia ankstaus ryto akimirka (jei ankstus rytas apskritai gali turti maloni akimirk). odiu, kava isinetinai trendas, bet kakoks genialus. Deja, deja: kava pilama puodelius, o ie metami iuklin. Kit dien kitas puodelis (o kur dar plastikinis dangtelis, servetl, medinis auktukas, popieriniai cukraus maieliai...). Puodelis po puodelio, ir konteineris jau pilnas. K daryti? Vienas mogus, susirpins savo paliekamomis iuklmis (tiksliau susirpins, kaip j palikti kuo maiau), tikriausiai prisimin vien sen posak ir pritaik naujai: tas pats puodelis, tik kita kava. O tada sugalvojo keramin puodel su silikoniniu dangteliu. Toks puodelis pritaikytas kavai isineti: jis ilaiko grim kart, o dangtelis apsaugo nuo isilaistymo. Puodelio ivaizda n kiek nesiskiria nuo

duo filtrai Jonai, einam pirt! Kad nemgstu... O kur prausies? Eere. O iem? A, kiek ten tos iemos...

filtrai bei jonizatoriai), neskubkite digauti: du tredaliai chloro ms organizm patenka maudantis due ir kvpuojant garais. Isigelbjimas specials duo filtrai. Reklama skelbia, es jie paalina daugiau kaip 99 proc. chloro, sunkiuosius metalus, gele ir mechanines priemaias (kakodl sivaizduoju sovietins gamyklos interjer). Turbt nereikia n sakyti, kad duo filtrai vanden minktina (dabar sivaizduoju voni, piln minkt dukn). Nors kita vertus, visada galite palaukti vasaros. Kiek ia t ali... Duo filtrai nuo 44.95 $ www.allergybuyersclub.com Lietuvoje jais prekiauja mon Ekovandenys. www.ekovandenys.lt

jo vienkartini giminaii, taigi pernelyg neisiskirsite i minios (jei norite bti ekscentrikas, neiokits moiuts serviz). Kas dar? Tiktina, jog kavini darbuotojos trkios peiais, igirdusios praym pripildyti atsinet puodel. Nepykite, paaikinkite joms, kad taip jos sutaupys puodeli, kuriuos vliau gals pasiimti namo ir pasidaryti vazonus daigeliams. Jei norite paprastesns ir lietuvio irdiai artimesns alternatyvos neiokits termos. Daugkartinis puodelis 12.99 . www.nigelsecostore.com

10 / ekoproduktaiVakar pasaulis yra tiesiog apsstas teisingos mitybos idjos. Vieni stengiasi teisingai maitintis, kad bt sveiki, kiti tai daro, nordami atsikratyti nereikaling kilogram, treti siekdami dvasinio apsivalymo, dar kiti tikdamiesi isinaikinti spuogus ar pagerinti plauk bei nag struktr. Teisingo maitinimosi bd yra be galo daug. tai neseniai teko girdti apie itin sveik Kremliaus diet, kurios laikantis neva galima per savait numesti kokius penkis kilogramus: reikia valgyti jautienos kepsnius ugeriant vynu, ir jokio garnyro! Kitame spektro gale, Kalifornijoje, ms tautietis Viktoras Kulvinskas vadovauja alio maisto judjimui, teigianiam, kad vienintelis teisingas maistas yra termikai neapdorotos darovs. O kur dar greipfrut, griki ar kefyro dietos, bei dieta pagal kraujo grup


Nuotr. Tetsulaw Kimura

diet karai. gal tieSiOg Valgyti?Simona VAITKuT [email protected]

teisingos dietosKalorij skaiiavimas ir maisto skaidymas vitaminus, riebalus, angliavandenius ir kitas sudtines dalis ms visuomenje jau tapo norma. Taiau ar tai naudinga, ir jei taip tai kam? N vienoje pasaulio alyje taip nesirpinama valgi maistingumu kaip JAV, ir n vienoje alyje antsvoris ir tokie su dieta susij sveikatos sutrikimai kaip irdies ir kraujagysli ligos, diabetas bei kai kurie viniai susirgimai nra taip paplit kaip ia. Amerikiei susirpinimo teisingu maistu pasekm nauja liga ortoreksija, kai mogus yra tiek apsstas sveiko maitinimosi idjos, kad sveiko maisto paiekos ir gaminimas uima vis jo laik ir gali pasiekti fizin iraik, panai bulimij ir anoreksij. inant, kad amerikietiki maitinimosi kratutinumai turi tendencij virsti pasauliniais, reikt susirpinti ir mums.

maistas prie maistines mediagasie pastebjimai toli grau nereikia, kad mons turt nustoti domtis tuo, k valgo. Anaiptol. Taiau reikt bti kritikesniems ir gerai pasvarstyti prie sdant ant naujausios dietos. vairiausi (tariami) moksliniai atradimai ir naujovs, taip pat riebalus ribojanios, angliavandenius ribojanios ar praturtintos omega 3 dietos yra laikini ir naudingiausi maisto pramonei, maisto papild gamintojams bei urnalistams, o ne valgytojams. tai pranczai, garsjantys mgavimusi maistu ir suvalgantys nemaai riebal ir kit tariamai nesveik maistini mediag, kakodl daug reiau nei amerikieiai serga irdies ligomis, tam tikrais viniais susirgimais ir nepasiymi antsvoriu. Vis daugiau virj, mokslinink ir valgytoj Vakar pasaulyje ima suvokti, kad teising maistini mediag vartojimas nei sveikatos, nei svorio, nei malonumo poiriu neprilygsta saikingam mgavimuisi geru maistu. Btent: mgavimuisi MAISTu. Pagrindin modernaus valgymo problema yra ne suvartojam mais-

tini mediag kiekis ar proporcijos, bet maisto industrializacija. Kitaip tariant, problema yra ta, kad mes valgome vis maiau tikro maisto. Perfrazuojant vien amerikiei maisto industrijos kritik: beta karotino papildai neatstoja morkos. Beta karotinas nra maistas. Maisto industrija spariai prisitaiko prie vyraujani diet ir maitinimosi tendencij, tiekdama mums vis naujus, suformuluotus sveikesnius produktus. Produktai ir patiekalai, kuriuos mes vartojame, pradedant duona bei deromis ir baigiant bandelmis bei saldainiais, yra pilni ingredient, kuri ms seneliai niekada nebt sugalvoj pavadinti maistu. Vietoj braki danai valgome braki skon, vietoje sviesto ar aliejaus hidrintus riebalus, o vietoj toki tradicini prieskoni kaip pipirai, druska ir prieskoniniai augalai, maist skaniname gliutomatais. Daugelis maisto gamini i gamykl ant ms stalo atkeliauja praturtinti igrynintais vitaminais. Negana to, tradicinis maistas, kur perkame prekybos centruose ir turguose, tokie pagrindiniai produktai kaip msa, uvis ir darovs danai taip pat bt neatpastami mogui, gyvenusiam vos prie 2030 met. Gyvuliai, paukiai ir uvys, neretai mus pasiekiantys i u tkstani kilometr fil ir kotlet pavidalu, uauga siaubingomis slygomis, maitinami pigiu, jiems netinkamu maistu ir prifariruojami antibiotik bei hormon. Taip greiiau ir pigiau, bet ar geriau? Pales pesticidais pagerint industrini salot dvesia kanarls, o i olandik pomidor skonis industrializacijos metu, atrodo, buvo visikai eliminuotas, paliekant tik spalv ir tekstr.

ir mgavimasis maistu drauge su eima sudaro piramids pagrind, o valgyti siloma nedideles porcijas vairaus, daugiausia augalinio maisto, pagaminto naudojant alyv aliej. Vieno i ymiausi JAV raytoj apie maist ir maitinimsi Michael Pollan patarimas yra dar paprastesnis ir glaustesnis: valgyk maisto ne per daug, daugiausia augalus. Ir nustok valgyti gaminius, kuri sudtyje yra neatpastam/neitariam sudtini dali. Atrodyt, savaime suprantama tiesa, kam ia j kartoti. Bet kiek i ms ja seka? Turbt n vienas perskaits pata-

rim nepuls sukasinti savo pievels ir sodinti darovi (nors galbt tai ir nebloga idja) ar atsisakyti kepsni. Juolab, kad ms platumose augal valgymas yra iokia tokia bda, turint omenyje, kad darovi auginimo sezonas yra palyginti trumpas, o didij met dal esame priklausomi nuo importuojamos produkcijos. Taiau turdami noro ir pasitelk vaizduot galime gerokai pagerinti savo valgomo maisto kokyb, ypa jei tai padarytume kiekybs sskaita. Juk vietoje kilogramo pigios deros su sojos baltymais, pagardintos mononatrio gliutomatu, galima nu-

sipirkti pus kilogramo ekologikos deros, pagamintos su tikrais prieskoniais. Suvalgysite maiau, bet bus skaniau ir sveikiau, o jei pasidalysite su draugais, dar ir maloniau. Nusipirkite darovi ar kitoki vietini produkt tiesiai i kinink j organizuojamose mugse ir turgeliuose. Imokite gaminti, ibandykite naujus receptus, mgaukits kokybiku maistu su artimaisiais. Juk valgio ruoimas ir valgymas neturi bti kania, tai yra vienas i gyvenimo malonum, kurio mes taip greitai atsisakome dl tariamo patogumo ar taupumo.

Valgymo malonumasDejuoti galima be galo, bet valgyti juk vis tiek reikia (nors ir patartina valgyti maiau, nei dabar prasta). Tad k daryti? Toje paioje Amerikoje ymiausi ekspertai silo nustoti skaiiuoti riebal kiekius, vitaminus, kalorijas ir pavelgti valgym kaip malonumo altin. Net iuo metu Vakaruose itin populiarios Viduremio dietos piramidje fizinis aktyvumas

Nuotr. H is for home


ekotransportas / 11kitos alternatyvosParodoje buvo pademonstruota ir tikrai netradicini sprendim. unikaliausiai skamba Volvo C30 Multifuel apibdinimas, mat is automobilis vienodai puikiai gali veikti su penki ri kuru. io Volvo bakus galima pilti hitan (90 proc. gamtini duj ir 10 proc. vandenilio miinys), biometan, gamtines dujas, bioetanol E85 ir benzin. Volvo skelbia k, kad yra ne vienas, o daug keli ateit. N viena alternatyvaus kuro ris negali visikai pakeisti benzino ir dyzelino. vairios vietovs ir vairios alys naudoja skirtingas alternatyvaus kuro ris. Vartotojai pageidauja varikli, kurie veikt naudodami vairias kuro ris. Volvo C30 Multi-fuel turi du bakus: vien, 98 litr talpos, skirt dujiniam kurui (titanas, biometanas, gamtins dujos) ir kit, 29 litr talpos, skirt skystam kurui (bioetanolis E85 ir benzinas). Dar viena alternatyva yra suspaustu

enevoje rodytas augantis dmesys ekologijai

autOmOBiliai alternatyVa diktuOja madaSoru varomas automobilis AirPod. Tai kompanijos MDI, kuri pastaruosius 20 met tobulino suspaustu oru veikianius variklius, krinys. Trivietis automobiliukas gali ivystyti nuo 40 iki 70 km/val. greit. Vienu ypu juo galima veikti madaug 220 kilometr. Suspausto oro balionai specialioje degalinje pripildomi vos per kelet minui.

Elektriniai, hibridiniai, varomi suspaustu oru ar gamtinmis dujomis ilg laik tokie automobiliai tebuvo didiosios automobili pramons pastumdliai, aisliukai. Taiau 79-ojoje tarptautinje automobili parodoje enevoje alternatyviu kuru varomi automobiliai igyveno tikr revoliucij: i met naujov atskiroje salje eksponuojami automobiliai su elektriniais ir kitokiais aplink tausojaniais varikliais. Interneto populiarjimo pradia laikomi 1994-ieji, kai garsus urnalas Wired paskelb nauj mad susikurti interneto svetain. Akstinu domtis alternatyviu kuru varomais automobiliais galt bti iemet enevos automobili parodoje skirtas dmesys ekologijai.Rimas GRIGONIS benzino, tereiks kasdien krauti baterij. Tesla Roadster. Tai vien elektra varomas sportinis automobilis. Gamintojai teigia, kad automobilis iki 100 km per valand gali sibgti per 3,9 sekunds. Maksimalus greitis siekia 210 km/val. Automobilis gals nuvaiuoti 400 km vien kart krovus liio jon baterij. Tiesa, enevos automobili parodoje buvo pristatytas kiek kitoks Tesla Roadster. Brabus automobili tobulinimo kompanija, garsjanti didels galios Mercedes-Benz modifikacijomis, msi ir Tesla Roadster elektromobilio tobulinimo. Jie nekeit variklio, bet pasirpino estetiniais pakeitimais. domiausias yra garso imitacijos diegimas. Paprastai elektromobiliai skleidia vos girdim gaudes. Brabus manymu, greitas sportinis automobilis turi riaumoti atitinkamu garsu. Taigi vairuotojas gals pasirinkti, ar Tesla Roadster skleis V8 variklio gars, ar kaip tikras lenktyninis bolidas. Protoscar Lampo tai visais ratais varomas kabrioletas, turintis du elektrinius variklius. Liio jon baterij komplektas, pakrautas i standartins 230 volt rozets, leidia automobiliui nuvaiuoti iki 200 kilometr net esant maksimaliam greiiui 280 km/val. Iskirtin Lampo savyb diegta intelektuali sistema: automobilio borto kompiuteris, sujungtas su GPS navigatoriumi, seka baterij isikrovimo lyg, atstum iki artimiausio krovimo tako, net elektros kainas konkreiame regione, taip nustatydamas, kur ir kada automobilio krovimas bus pigiausias. hibridini automobili gamintojai taip pat nesnaudia ir silo vis ekonomikesnius modelius. Paangiausias ir inomiausias hibridinis automobilis yra Toyota Prius. Taiau atsiranda ir nauj gamintoj. enevoje buvo galima ivysti Toyota Prius 3 (benzinas ir elektra), Honda Insight (benzinas ir elektra), LexusPremium Crossover (dyzelinas ir elektra). Honda Insight vienas rykesni nauj hibridini modeli. Japonai teigia, kad j kurdami specialiai pasirinko hebeko kbul. Prieastis labai paprasta pasirodo, tarp C klass automobili hebekai yra populiariausi Europoje. Be to, tokio dizaino automobiliai pasiymi geriausiomis aerodinaminmis savybmis. Honda Insight 100 kilometr per valand greit pasiekia per 12,6 sekunds ir gali vaiuoti maksimaliu 186 km/val. greiiu. Automobilis mieste sunaudoja 4,6, umiestyje 4,2, o vidutinikai 4,4 l benzino imtui kilometr. Hibridinis elektrinis automobilis turi prast benzinin ir papildom elektrin varikl. Elektros varikliui energija tiekiama i baterijos, kuri kraunama dirbant benzininiam varikliui ir stabdant. Elektrinis variklis sijungia judant ltai arba sustojus sankryoje. Judant vidutiniu arba dideliu greiiu gali dirbti abu varikliai, taip ilaikomas ekonominis reimas.

degal kampanija

aplink tausojantys eksponatai

enevos automobili parodoje alternatyviu kuru varomiems automobiliams buvo skirta 3-oji sal, dar vadinama aliuoju paviljonu. Ji uima 2000 kv. m plot madaug kaip penkios krepinio aiktels. Ne taip jau maai, turint omenyje, kad iki iol automobiliai, varomi alternatyviu kuru, bdavo eksponuojami vairiose parodos vietose, daniausiai maiau lankomose. Savo idjas ir gaminius, skirtus tausoti aplinkai, pristat 23 mons. iame straipsnyje plaiau aptarsime daugiausiai dmesio parodoje sulaukusius alternatyviu kuru varomus automobilius.

Varomi gamtinmis dujomis

elektra varomi automobiliai

Parodoje buvo pristatyti tokie elektra varomi automobiliai kaip Tesla Roadster, Pininfarina Bollore B, Opel Ampera, Dodge 200C EV, Protoscar Lampo, Mitsubishi MiEV, E`MO. Opel Ampera. Penki dur keturvietis automobilis veikia kitaip, nei panas iuolaikiniai elektromobiliai. Atstumus iki 60 kilometr Opel Ampera nuvaiuoja naudodama tik elektrin varikl, maitinam liio jon baterija, kuri kraunama i standartins 230 volt rozets. Baterijai baigiant isikrauti, automatikai jungiamas benzininis variklis-generatorius, kuris aprpina j energija isikrovusi baterij. Gamintojai teigia, kad sijungus varikliui-generatoriui su papildomai krauta liio jon baterija automobilis gali nuvaiuoti 500 kilometr. Pabriama, kad madaug 80 proc. vokiei per dien nuvaiuoja ne daugiau kaip 50 kilometr, todl i esms Opel Ampera vairuotojui neprireiks

Gamtins dujos yra ikastinis, atsinaujinantis kuras. Jomis varomi automobiliai aplink teria maiau nei analogiki benzininiai ar dyzeliniai. Lyginant su dyzelinu, imetama apie 90 proc. maiau sieros dvideginio, beveik perpus maiau anglies monoksido, o anglies dvideginio, iltnamio efekt didinani duj, tara maja etadaliu. enevos automobili parodoje buvo pristatyti du domesni automobiliai, varomi gamtinmis dujomis Peugeot 207 CC ir Volkswagen Passat TSI EcoFuel.

enevos parodoje buvo paskelbta kuro ekonomijos programa 50by50. ia programa skatinamos alternatyvi kuro ri paiekos ir tyrimai, vairuotoj aplinkosaugins atsakomybs ir smoningumo formavimas. Kampanijos tikslas uifruotas jos pavadinime iki 2050 met 50 proc. sumainti prastinio kuro sunaudojimo rodiklius. Kampanij rengia keturios tarptautins organizacijos Jungtini Taut aplinkosaugos programa (uNEP), Tarptautin Energijos Agentra (IEA), Tarpautinis Transporto Forumas (ITF) ir FIA (Didiosios Britanijos organizacija, rengianti ir palaikanti tarptautinius transporto saugumo projektus). Straipsnis parengtas pagal www.salonauto.ch/en/, www.opel.com, www. teslamotors.com, http://automobiles. honda.com, www.mdi.lu ir Ozonas inf. Nuotraukos i enevos automobili parodos archyvo.

hibridiniai automobiliai

Jausdami didjani vien tik elektra varom automobili konkurencij,

12 / ekostatyba trumpai


atgal gamt (ir Vl)!Be galo bt domu pasivaikioti ateities miestuose, pasijuokti i tenyki mad, sutikti ateities save ar pavarvinti seil architektros, infrastruktros ir kitus stebuklus. Jau dabar nujauiame, kad dl utertos aplinkos, energijos itekli trkumo, senkanio vandens kada nors bus tiesiog nebemanoma gyventi taip, kaip gyventa iki iol. Reiks toki struktr, kurios bt atsinaujinanios, sauganios, save ilaikanios. odiu, gyvenamieji namai turs bti gigantikos gyvos btybs, kuri dka eilinis mogus gals ir toliau mgautis duu. Ar dabar manoma tokias sivaizduoti? Pasirodo, kad taip. Futuristai iganymo silo iekoti gamtoje, kuri tikrai ino, kas yra pusiausvyra (kalbame, aiku, ne apie aniasnap). tai medis, tai gl tobulai funkcionuojantys edevrai. Telieka pasitelkti hi-tech smegenis ir... vogti idjas! Philips tiriamojo dizaino laboratorija, bandomja jr kiaulyte pasirinkusi Kinij, sukr save ilaikanio, varaus miesto koncepcij. Svajoni mieste, pavadintame Habibat 2020, augt ali pastatai, visikai sunaudojantys susidaranias buitines ir mogiksias atliekas (taip, taip bioduj gamybai). Ypatinga naujov yra t pastat oda aktyvi membrana, nusiirta nuo gamtos paviri (lap, kn). Ta membrana savo puikumu prilygsta gal nebent skraidaniam kilimui ji reaguoja aplink, sugeria sauls vies, pastato vid praleidia (ir filtruoja)

or, o lyjant isiskleidia piltuvliais ir surenka vanden. Gyvenant tokiame bste ikart bt isprstos energetikos, vandens ir taros problemos. Kakas nerealaus. Habitat 2020 iek tiek primena moderni elf gyvenviet tobula darna su gamta, gyvas ir jautrus bstas. Mstote, kodl iki iol nestatome toki, o vis tsiame kvail, nesveik, neefektyvi narv statybas? Nereikia perti savs labai smarkiai. Kaip kart Cradle to Cradle judjimo lyderis William McDonough sak, monijai prireik net penki tkstani met tam, kad pritvirtint ratukus prie lagamino... Taigi. Nuotr.: Philips probe design

www.darom09.lt

Ar atliekos paios susirinks?Ne - todl

REGISTRUOKIS!kartu su visa Lietuva ir Baltijos alimis balandio 18 d. dalyvauk visuomeninjeir

Lietuvos varinimo akcijoje - Darom 2009!Registracija ir informacija:

laS VegaSaS lOia aliaii met pabaigoje miestas vilioklis dykumoje kvies lojus didiulio ekologins statybos projekto atidarymo ikilmes. Beveik atuonis milijardus doleri kainuojantis daugiafunkcins paskirties septyni pastat kompleksas iuo metu, manoma, yra didiausias tokio masto iaurs Amerikoje. Miesto centr kuriani specialist komanda tikisi, kad j projektas gaus ypa vertinam LEED (dizaino lyderis ekologijoje ir energetikoje) sertifikat. Toks sertifikatas ne tik reikia, kad naudojamos praktikos paplis kaip dogmatins, bet ir tam tikras mokesi lengvatas. Taigi, kokie ali aidimai ia aidiami? Vis pirma, Las Vegasas labai reklamuoja siek vengti bet koki statybini atliek. Susprogdinus senus pastatus, iki 80 procent nuolau buvo panaudotos statybose, tai, kas liko, buvo iveta ir sunaudota kitose vietovse: dalis atliek sugrstos ir panaudotos asfalto bei betono gamybai, sena voni ranga perveta eksploatacijai kitas alis, draperijos ir kilimai naudoti kaip pakavimo mediaga. Dauguma statybose susidarani atliek yra perdirbamos ir naudojamos i naujo. Projektui reikaling energij gamina vietoje esanti gamykla. Vanduo centre bus ildomas surenkant ilum i visos sistemos. Ekologikais vadinami ir interjero sprendimai daug kur naudojamos perdirbtos mediagos (mediena i sen ferm, akmuo i

www.darom09.ltnugriaut pastat)... Aiku, lazda turi du galus. iek tiek abejoni kelia visi tie mediag veiojimai ir perveiojimai. Pavyzdiui, panaudotas akmuo atplukdomas i Didiosios Britanijos. Tai kvepia iokiu tokiu demonstratyvumu. Kitas aspektas, dl kurio loimo karaliui nesinori rayti deimtuko, darb sauga. Nuo statyb pradios siaubingai nejauki miri sulauk ei mons. Nepritardami prastoms saugos slygoms pernai darbininkai buvo sureng protest. Negalima pamirti, kad aplinkosauga yra ir mons, ne tik rodikliai diagramose. Loti aliai galima tik akmis (tebeturite msikes?). Nuotr.: Daniel Ramirez


mokslas / 13

Nuotr. Allen

VarjantyS reikalai: mikrOBiniai kurO elementaiTurbt ne vienas maas berniukas, o gal ir viena kita mergait, yra band Luigi Galvani eksperiment: paveikus negyv varl elektros srove, jos kojos ima trkioti. Ir tikrai kiekvienas esame susidr su tokiais odiais kaip elektroencefalograma ar elektrokardiograma. Visi ie gyvenimiki pastebjimai sufleruoja, jog gyvuose organizmuose vyksta elektriniai procesai, taiau ar danas, turintis didesn ar maesn isilavinim, susimstme, kad ie gyvuose organizmuose veikiantys reikiniai galt bti panaudoti energijai gauti? O apie tai buvo pagalvota jau seniai. Dar 1911 metais buvo sukonstruotas pirmasis kuro elementas, elektrai gauti naudojantis gyvyb mogaus arnyne gyvenanias bakterijas.Vilius KuRAuSKAS [email protected] Deja, didelio susidomjimo is elementas nesulauk. Turbt todl, kad savo pagaminamos energijos kiekiu negaljo lygintis su tuo metu populiarjaniomis neorganinmis element baterijomis. Be to, t laik mokslininkams gyvi organizmai buvo per daug nesuprantama, mistika sritis. Koncepcija vl prisiminta tik apie 1980 metus, kai buvo susimstyta apie ekologines problemas. Nuo tada pltojamos mikrobini kuro element (MKE) idjos kdiklis auga, kad ir skurdioje aplinkoje. iuo metu jis tvirtesnis nei bet kada anksiau. Turbt visi, kas yra apie tai girdj, laukia, kada is kdikis engs pirmuosius ingsnius i mokslini laboratorij paprast mirtingj gyvenimus. O ada jis tikrai nemaai. Kitaip negu klasikinse baterijose arba prastuose elementuose, iuo atveju elektronus elektros grandinei tiekia ne neorganins mediagos (cinkas ar vandenilis), o bakterijos, oksiduodamos (skaidydamos) organines mediagas. Kadangi yra didel i mediag vairov cukrs, baltymai, riebalai ir t. t. joms skaidyti gyvuose organizmuose egzistuoja vairios, persipinanios biochemini reakcij grandins ir ciklai. Didioji elektron dalis, gauta i reakcij metu, keliauja elektron pernaos grandin baltym kompleks, kuris labai svarbus ATP pagrindins gyv organizm energetins molekuls sintezei. Btent i io komplekso MKE elektronai tiesiogiai arba dalyvaujant neikliams, kurie perkelt juos per bakterijos membran, keliauja neigiam elektrod anod. Prie teigiamo elektrodo MKE, kaip ir prastuose kuro elementuose, vyksta deguonies redukcija virtimas vandeniu. Reikt paminti, jog katod ir anod reikia atskirti jonams atrankia membrana. Skaidant organines molekules iskiriamas anglies dioksidas, taiau MKE jo atvilgiu yra neutrals, nes iskirtasis anglies dioksidas organinse molekulse prie tai buvo sukauptas i atmosferos. Be to, ie kuro elementai gali bti naudojami ne tik energijai, bet ir variam vandeniui gauti bei atliekoms skaidyti. mentas galt panaudoti ias atliekas energijai ir grynam vandeniui gauti. Tolstant nuo Sauls, energijos, gaunamos i sauls baterij, kiekis mat, todl papildoma energija i MKE bt naudinga. MKE galt tarnauti ir kaip energijos altinis robotams. Turbt efektyvesnis energijos altinis iuo metu yra sauls baterijos, taiau joms reikia sauls, o MKE toki apribojim neturi. Todl MKE maitinami robotai galt funkcionuoti kur kas atiauresnse aplinkose. iuo metu kuriami du MKE maitinami robot prototipai: EcoBot ir SlugBot. Pirmasis, naudodamas MKE, gali judti, registruoti temperatr ir sisti duomenis centrinei stotelei. SlugBot tai robotas, kuris medios liuus ir naudos juos kaip energijos altin. prastiems elektros prietaisams ar net automobiliams maitinti. Panaudojus 1 litr koncentruoto vairi cukr miinio bt galima nuvaiuoti apie 2530 kilometr. Akivaizdu, kad MKE neabejotinai pakeis moni gyvensen ir poir elektros energijos gavyb. Didiausia MKE problema menkas iskiriamos energijos kiekis. prastos armins element baterijos tampa yra 1,5

afrika, naSa, alus...

Veikimo principas

Prie pradedant kalbti apie potencialias MKE panaudojimo sritis, nortsi usiminti apie i pairos nesudting i kuro element veikimo princip.

Viena i potenciali MKE panaudojimo srii elektros energijos tiekimas Afrikos gyventojams. Kembride susikrusi organizacija Lebone Solutions siekia ipltoti MKE kaip pig elektros energijos altin, pigesn u sauls baterijas ar vjo turbinas alternatyvius bdus, pasilytus Afrikai. ios organizacijos sukurtam MKE utenka grafitinio audinio anodo, supintos vielos katodo, kibiro, smlio sluoksnio (kaip jonams atrankios membranos), druskos jon difuzijai palengvinti ir organini jungini, kuriuos galt skaidyti bakterijos: karvi mlo, dumblo ar atliek nuo kavos derliaus. Brangiausia kompanijos sugalvoto prietaiso detal yra energijos valdymo pultas, kur vietiniams gyventojams tekt importuoti. MKE generuojama elektros energija bt panaudojama krauti kondensatoriui ar element baterijai, o jos energijos utekt apviesti namus efektyviais viesos diodais LEDais ar PLEDais. Austral alaus gamintojas Forsters Group kartu su Kvinslendo universitetu pasiryo sidiegti 660 galon MKE. Bakterijos, atsidkodamos u maist (krakmol, cukr ir alkohol), kompanijai tiekt elektros energij ir var vanden. Manoma, kad i sistema turt pagaminti apie 2 kW energijos. Tai nra spdingas energijos kiekis, taiau pagrindin io MKE paskirtis ne gaminti energij, o suskaidyti atliekas. Energija iuo atveju tra malonus alutinis produktas. MKE susidomjo ir NASA. ei moni gula por met trunkanioje kelionje Mars sukaupt apie eias tonas imat. Mikrobinis kuro ele-

varinanti energija

ozonas nr. 3/2009 m. (19) - statyba

Documents