PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJASVanduo plastikiniuose buteliuose – blogis 4 psl.

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus, aplinkai nekenksmingais dažais.

Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Partneriai:

Kodėl Lietuvoje viskas vyksta taip sunkiai? Atsiprašau už poetiškumą, bet nejau kalti tokie SLUN-KIAI, kaip mano kvartirantas, kurio pagrindinis lozun-gas, kredo ir moto – „Po manęs nors ir tvanas“? (koks vis dėlto pranašiškas klimato-kaitos anonsas!)Tokiam mentalitetui nesvetimi būtų ir šūkiai „tegu nors ir tvanas ten, kur manęs nėra“ bei tiesiog „o koks skir-tumas? vis tiek visi mirsime“.

Pasak neseno tyrimo, kurio „be raštiško leidimo cituoti negalima“ (ar pan.), šiukšles rūšiuoja „tik“ 30 proc. lietuvių. Negaliu patikėti. Šitiek daug? Kur jūs tai matėte? Ar prie rūšiuotų šiukšlių konteinerių jau raitosi kaimynų eilės?

Juk net ponas mūsų partneris, pagrindinė Lietuvos institucija šiukšlių rūšiavimui skatinti, su kuria oficialiajai Žemės di-enai organizavome konkursą-parodą-atidarymą „Rūšiuok Rūšiuok vis tiek“, po renginio savo atliekas suvertė į vieną

„ANTI nitrat“ – lietuviškas filtras geriamam vandeniui 6 psl.

Ekologiška mityba vardan sveikų palikuonių

10 psl.

Ispanijos vėjo jėgainių asociacija pranešė, jog dėl blogo oro ir nedidelio energijos suvartojimo savaitgalio dienomis pasisekė užfiksuoti naują vėjo energijos rekordą – trumpą laiko tarpą vėjo jėgainių gaminama energija sudarė 40,8% visos Ispanijos suvartojamos elektros energijos galios. Su-minis Ispanijos vėjo jėgainių generuojamas galingumas sudarė 9,862 GW (40,8 % visos valstybės tuo metu sunau-dojamos elektros galios). 2020 metais Ispanija planuoja patrigubinti energijos kie-kius, išgaunamus iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

JAV kompanija Southern California Edison pradėjo įgyven-dinti vieną stambiausių pasaulyje Saulės energijos projektų. Saulės elementai bus statomi ant tuščių Kalifornijos gamy-klų ir kitų didžiausių komercinių pastatų stogų – bendras užimamas plotas turėtų sudaryti daugiau nei 6 km2.Planuojamas suminis naujosios jėgainės galingumas – 250 MW. Tiek energijos galėtų užtekti 162 000 gyvenamųjų namų. Idėjos autoriai pažymi, jog milžiniško projekto metu pa-vyko beveik dvigubai sumažinti Saulės elementų kainą.

Įrengti visus fotoelementus planuojama per ateinančius penkerius metus. Gi pir-moji elektra iš tokių elementų planuojama gauti jau šių metų rudenį.

Technologijos.lt

„The Economist“ padalinys „Economist Intelligence Unit“ tvirtina, kad Lietuvos nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimas nėra pagrįstas nei finansiškai, nei naciona-linių interesų gynimo prasme, skelbia Lie-tuvos radijas. Kaip tvirtinama parengtoje

ataskaitoje, šis projektas palankesnis privačiai bendrovei „NDX energija“ nei Lietuvos mokesčių mokėtojams.Tuo metu valdančiųjų partijų veiksmai, siekiant įgyvendinti šį projektą ir nutildyti jo kritikus, kaltinant juos nacionalinių interesų nepaisymu, primena sovietinės eros taktiką, teigia įtakingo britų verslo leidinio tyrimų ir konsultacijų padali-nys.

Delfi.lt

Kovo pabaigoje didžiausi pasaulio miestai vieną valandą skendėjo tamsoje. Namuose ir įstaigose išjungę šviesą žmonės prisidėjo prie elektros energijos taupymo akcijos „Žemės valanda". Lietuvoje tokia valanda neateina. Pirmą kartą tokia akcija surengta pernai Sidnėjuje. Į ragini-mą apsiliepė per 2 mln. žmonių ir 2100 miesto įstaigų. Žva-kių šviesoje vyko vestuvės ir kiti renginiai. Vietoj planuotų 5% šiltnamio dujų emisijos sumažintos apie 10%.Šiemet daugelis miestų – Atlanta, Bankokas, Kanbera, Či-kaga, Kopenhaga, Dublinas, Melburnas, Monrealis, Otava, San Franciskas, Tel Avivas, Torontas, Vankuveris ir kiti – pri-sideda prie „Žemės valandos” akcijos paversdami ją masiniu judėjimu. Nei Vilniaus, nei kitų Lietuvos miestų šiame sąraše nėra. Sostinės savivaldybės administracijos Aplinkos ap-saugos skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Kovienė tikino apie „Žemės valandą" nesanti informuota ir siūlė kreiptis į Viešųjų ryšių tarnybą. „Jokio pranešimo negavome. Mus užmiršo", – nusijuokė šios tarnybos vedėja Silvestra Miškinienė. Ji prisipažino apie pasaulinę akciją girdėjusi per radiją. Aplinkos ministerijoje apie „Žemės valandos" iniciatyvą ži-noma, tačiau jokių priemonių ši žinyba imtis neketino.

„Lietuvos žinios“

Jau keturiose savivaldybėse – Kelmės, Ignalinos, Pakruojo, Pasvalio – išaugo danų kiaulių kompleksai. Mažeikių savi-valdybės Ruzgų, Bugenių, Pikelių gyvenvietėse bendruo-menės apimtos nerimo dėl UAB „Bugenių Agro“ pageidavi-mo kiaulių komplekse auginti ne vieną dešimtį tūkstančių kiaulių. Žmones jaudina oro, vandens užterštumas, poveikis svei-katai, pingantis nekilnojamasis turtas ir kita. Bendruomenių nerimas išaugo pasiekus žiniai, kad Mažeikių savivaldybės tarybos palankų žmonėms sprendimą teismas pripažino naikintinu.

Apie milijoną Lietuvos gyventojų tebesinaudoja šachtiniais šuliniais ir netvarko nuotekų. Geriamasis vanduo tiekiamas apie 73 proc. gyventojų. Nuotekų tvarkymo tinklas dar re-tesnis – apima 62 proc. gyventojų. Europos kontekste rezul-tatai apgailėtini, atsilieka Lietuva ir nuo latvių bei estų. Provincijoje ne tik sunkiau pasiekiamos vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugos. Reikalavimų dažnai neati-tinka ir vandens kokybė. Pernai būta 7 atvejų, kai maisto ir veterinarijos tarnyba vandenį pripažino nesaugiu, laikinai uždraudė jį tiekti. Neseniai dėl tos pačios priežasties nu-skambėjo Vilniaus rajono Glitiškių kaimas: vienas iš artezi-nių gręžinių buvo užterštas nitratais.

„Valstiečių laikraštis”

Itin sunkios būklės dviejų mėnesių kūdikis atsidūrė Panevė-žio apskrities ligoninės vaikų reanimacijos skyriuje. Medikų įtarimai, kad kūdikis gali būti apsinuodijęs užterštu šulinio vandeniu, pasitvirtino Visuomenės sveikatos centre atlikus jaunos krekenaviečių šeimos kieme esančio šulinio van-dens tyrimus. Pasak saugos skyriaus vedėjo Viktoro Grince-vičiaus, nitratų kiekis šiame vandenyje leistiną normą viršija net 6 kartus. „Kas kelerius metus, apsinuodijęs nitratais užterštu vande-niu, miršta kūdikis“, – apgailestauja vedėjas.

„Panevėžio balsas“

The 8th issue of Ozonas is dedicated to water and water related topics. In the fourth page you will find an article about the dangers of plastic water bot-tles to you and your environment. Page six contains an interview with a chemist and inventor, who de-signed a special filter to clean the well water from nitrates, called ANTI Nitrat. A baby dies every few years because of water poisoned with nitrates in Lithuania.This issue also includes some reviews on wind en-ergy achievements in the world as well as the report on a recent record reached in Spain, when the wind-mills working at the same time produced enough electricity to meet 40 per cent of the country’s en-ergy needs.Finally, we give some tips on how to feed your baby the healthy way (remember to check your well wa-ter!), a review on Mark Edwards’ Hard Rain Project (presented by The British Embassy in Lithuania), and the Top10 largest oil spills in the world.

plastikinį maišą be jokio rūšiavimo! Gal jie paskui tuos maišus atriša ir kaip kalėdų seneliai (atliekų įmonės, jų pačių žodžiais) prieš sąvartyną vėl viską atren-ka, persijoja ir paskirsto skaidriausiomis perdirbimo kryptimis.. kitaip sakant, į visas keturias puses.

Bet kuriuo atveju, mes labai džiaugiamės ir dėkojame su mu-mis dalyvavusiems menininkams ir ypač norėtume pasveikinti ponus prizininkus: Pauliną Nešukaitytę, Gytį Gudavičių, Gitą Balzekaitę, Viktoriją Vaišvilaitę ir Ievą Žilytę. Lenkiame gal-vas! Bet apie tai – tolėliau.

SURŪŠIAVOME… Nuotr. Mariaus Stanevičiaus

ISSN 1822-6191 Ekologiškos kultūros gidas / Ecological Initiatives Guide www.ozonas.lt www.ekologija.lt 2008/4 (8)

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt

Mano GURU Vilniaus g. 22/1 IKI„Minskas“ Žirmūnų g. 2

Cafe de Paris Did ioji g. 1ž

Coffee INN Vilniaus . 17, Trakų g. 7Pilies g. 10, Gedimino pr. 9

The Body Shop Gedimino pr. 9

Rasakila Šv. Stepono g. 4

„ “Žalia Žalia Šv. Stepono g. 6

Baroca Šv. Stepono g. 10

2 / redakcija

O TAIP PAT:

kitose vietose VilniujeThe Body Shop „Akropolyje“,Ozo g. 25

IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“,Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32

KauneIKI parduotuvėse:„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3The Body Shop „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

KlaipėdojeIKI parduotuvėse:„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g. 84The Body Shop „Akropolyje“, Taikos pr. 61

ŠiauliuoseIKI parduotuvėje „Dainai“, Gardino g. 2The Body Shop „Saulės mieste“,Tilžės g. 109

PanevėžyjeIKI parduotuvėje„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

UAB „Žalvaris“ Atliekų utilizavimo centre bei Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio filialuose. Aplinkos ministerijos regionų aplin-kos apsaugos departamentuose.Regioniniuose atliekų tvarkymo centruose.

BEIekologiniuose renginiuose, konfe-rencijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo

OZONAS 8 / VANDUORedaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, editor@ekologija.lt

Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, info@ekologija.lt

Projekto vadovasMindaugas Galiauskas, 8 614 68 145, ozonas@ekologija.lt

Rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, news@ozonas.lt

“EkoDaiktas” Miglė Anušauskaitė,

Vertimai Skirmantė Gough, Kristina Bugelskytė

Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“ Akvilė Rėklaitytė, 8 610 08 285, redakcija@ekologija.lt

Maketas Vilija Diglienė, 8 652 07523

Leidėjas VšĮ „Kultūros idėjų institutas“

Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

BuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ekologija.lt

Internete www.ekologija.lt

ISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

Nuotr. M. Stanevičiaus

ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje.

Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningu-mo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą – perveskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar sim-bolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės geri-nimo. Pervesdami lėšas, jei pageidauja-

te, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmo-nė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re-klama leidinyje OZONAS būtų naudin-gi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite

su mumis ir mes pasiūlysime Jums ge-riausią pasirinkimą, kokį tik galėsime!

Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio su-mos naudojantis savo banko elektro-ninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI pra-šymo formą.Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2 % pajamų mokesčio sumos už 2006 metus – už jūsų skirtas lėšas apmokė-jome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt rūšiuok / 3

Balandžio 26-27 dienomis

Vilniaus Sereikiškių parke su „Vilniaus – Kultūros sostinės“ skėčiu improvizuosime tokią oazę, kurią kol kas vadiname

„Svetaine greename ore“. Ekologiškos sultys, šiaudų sėdmaišiai, laikraščiai su

mintimi, jauna muzika ir, tikėkimės, geras oras primygtinai zys

miestelėnams ir miesto svečiams sustoti, įkvėpti, prisėsti, klausyti, skaityti ir pamąstyti apie ekologišką kultūrą.

Tačiau ją kurti kviečiame ištisus metus.

Ozono konkursas praėjo (dėkojame dalyvavusiems!), o problemos liko :)

Konkrečiai tariant, mes apžavėti dailiąja menine kūryba, tačiau galiausiai lyg ir neatlieptos mūsų naivios fantazijos, sakykime,

kad ir apie Buitinę Rūšiavimui Pritaikytą Šiukšliadėžę. Ačiū bandžiusiems šia tema paimprovizuoti – nuostabu, tačiau ar nebūtų dar puikiau, jei tai būtų tikras daiktas, kurį išties būtų įmanoma paleisti per konveje-

rį ar bent jau darbščiųjų rankų būrelius? Ar patiems rūšiuojantiems dar neatsibodo griozdinti savo virtuves ir prieškambarius galybe skirtingų

ir tinkamai nepritaikytų maišų, dėžių, talpų, tarų, nelaimių? Juk už jų gali užkliūti mama, įsipainioti tėtės akis, ypač jei tai griežtas interje-ro dizaineris, – o galiausiai ir patys neduokdie nusisuksite sprandą.

Verčiau pasukime galvas ir padėkite mums šią šiukšlių tvirto-vę sukurti. Kažkodėl mes tikri, jog atsiradus tokiam reikme-

niui, lietuviški rūšiavimo tempai išaugtų keleriopai.Neturime ligšiol ir „šiukšlę rūšiuok“ simbolio...

Vizijos apie O zoną – skaitymo, kultūros ir ekologijos oazę kontempliatyviau-siose miesto vietose – taip pat apsistojo mirties taške. Galiausiai atrodo, kad

kol kas geriausiai tiktų „Ozonui“ subalansuota ekologiška leidinių lentyna, šviečianti ir kviečianti skaityti prie ekologiškos kavos ar sulčių ąsočio. Kas

galėtų tokią lentyną nubraižyti? Kad ji tiktų prie minkšto kavinės kampo, švie-žios muzikos gurkšnio ir keisto „Ozono“ kvapo :) Ar kito prasmingo skaitinio.

Nuotr. Tomo Urbelionio (BFL) ir Mindaugo Galiausko

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt4 / tema. Rubriką remia portalas „Meniu.lt“

MUILO BURBULAS PO kAMŠTELIUPasaulyje gamyklos naudoja daugiau nei 18 mln. barelių naftos ir iki 130 mlj. galonų gėlo vandens per metus, kad pagamintų tai, ko daugeliui žmonių iš esmės net ne-reikia. Bet produktas toks populiarus, kad prekyba kasmet didėja 10 proc. Kas tai? Atsakymas – FASUOTAS VANDUO.

Irina Ovčarenkoirinaovcarenko@yahoo.com

Nesena „būtinybė“

Fasuotu vandeniu paprastai vadina-mas bet koks žmonėms vartoti skir-tas vanduo, kuris pramoniniu būdu išpilstomas į prekinę tarą. Aukščiau paminėti resursai yra sunaudojami tik plastikinės taros gamybai. Kiti 41 mlj. galonų vandens (dažnai tiesiog vandentiekio) sunaudojami jiems už-pildyti. Neminėkime jau ir taip aiškios kasdienės aplinkos taršos įvairiausia tara bei pasaulinės prekybos kainų paradoksų (taip, Naujojoje Zelandijo-je prancūzų gamybos vanduo kartais yra pigesnis nei vietinis). Nors pasaulyje visad yra vietų, kur fasuotas vanduo gyvybiškai svarbus, daugelyje šalių ši niša pradėjo pildy-tis tik 1970 m., kai kompanija „Perrier“ išleido milijonus reklamai. Per 1978-2006 m. vandens buteliuose suvar-tojimas Amerikoje padidėjo 20 kartų, t. y. 2000 proc. ir pagimdė apie 700 fasuoto vandens prekybos ženklų, kovojančių už vietą lentynose. Lietuvoje šiuo metu parduodama apie 100 pavadinimų įvairių rūšių vandens, išpilstyto į butelius. Skir-tingai nei kitos žaliavos – mediena, nafta ar dujos, kurios perdirbamos į naujus produktus, – vanduo bute-liuose yra tiesiog vanduo, paverstas vandeniu. Daugumoje šalių fasuoto vandens kaina artima degalų kainai. Tačiau kartais leiskime sau „pasilepin-ti“ mineraliniu vandeniu, ne visada atsižvelgdami į etiketės informaciją ir dažnai mokėdami už tarą, o ne už turinį.

Vandentiekio vanduo išteisinamas

Dažniausiai fasuoto vandens įsigyja-me dėl vandentiekio vandens este-

tinių trūkumų. Tačiau svarbu žinoti, kad rudas ar supuvusiais kiaušiniais atsiduodantis vanduo iš čiaupo nėra kenksmingas, o kartais ir sveikesnis už skaidrų šulinio ar šaltinio vandenį, nes priešingai nei pastarieji yra pati-krintas specialistų. Taip pat vandenį buteliuose perkame norėdami papildyti mineralinių me-džiagų kiekį organizme. Logiška, kad tokiu atveju reikėtų rinktis didesnės mineralizacijos negu vandentiekio vandenį, bet ar visad į tai atsižvelgia-me? Vandentiekio vandens minerali-zacija yra 350 – 1000 mg/l druskų. Ge-riamasis ir gręžinio vanduo iš esmės yra tas pats vandentiekio vanduo, tik iš jo pašalinta geležis, suteikianti rusvą atspalvį. Dar jis gali būti „paska-nintas“ biocidais mikrobiologiniams rodikliams išlaikyti. Nors vandentie-kio vanduo ir taip yra geros kokybės mikrobiologinės taršos atžvilgiu. Šal-tinio vandeniui nekeliami tokie aukšti reikalavimai kaip natūraliam, o popu-liariausias ir pigiausias mineralizuotas gali būti maišomas su vandentiekio vandeniu. Tik natūralus mineralinis vanduo ofi-cialiai pripažįstamas kaip turintis gy-domųjų savybių. Tačiau net ir išsirinkę aukštesnės mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį ne visada iš jo pa-sisemsime sveikatos. Sergantys įvai-riomis širdies, kraujotakos sistemos ligomis turėtų pasitarti su gydytoju dėl tinkamos mineralinio vandens cheminės sudėties. O kenčiantys nuo ūmių skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies, pūslės susirgimų mineralinio vandens išvis negali gerti. Taigi nese-kime paskui prekybos tinklų pavergtą bandą, o išsirinkime konkrečiai mums tinkamą mineralinį vandenį.

Nepagrįsti mitai

JAV populiarios radijo laidos „Labas rytas, Amerika“ metu atliktas degus-

tavimo tyrimas parodė, kad Niujorko vandentiekio vanduo skonio savy-bėmis du kartus lenkia populiariųjų prekės ženklų vandenį buteliuose (kai degustatorius nežino, ką jis geria). O restoranuose labiausiai buvo perka-mas vanduo poetišku pavadinimu arba su „egzotiška“ receptūra – pvz., krištolinis ledynų ar filtruotas Brazili-jos miškuose... JAV Gamtos išteklių apsaugos taryba nustatė, jog:• vanduo buteliuose 240–10,000 kartų brangesnis nei vandentiekio vanduo;• iš 103 skirtingų fasuoto vandens

prekės ženklų kas ketvirtas slepia patį paprasčiausią niekaip papildomai ne-apdorotą vandenį iš čiaupo; • kai kuriuose buteliuose vandens bakterijų koncentracijos viršija higie-nos normas.Tik neseniai JAV vartotojai pastebėjo „Coca-Cola“ ir „Pepsi“ kompanijų pro-duktų – „Dasani“ ir „Aquafina“ – eti-ketėse smulkias raides P.W.S. (angl. Public Water Source), reiškiančias, jog gamybai naudotas tiesiog čiau-po vanduo. Kai 2004 m. „Coca-Cola“ pradėjo „Dasani“ vandens prekybą Didžiojoje Britanijoje, apie pusė mln. butelių buvo išimta iš prekybos dėl užterštumo kancerogeniniais bromo junginiais. Tačiau tai nebuvo pirmas ar paskutinis įvykis: 1989 m. „Perrier“ vandenyje buvo aptikta benzolo, o 2005 m. „Volvic“ vandenyje rasta naf-talino. Lietuvoje kol kas kokybę užtikrina aukštesnė kaina, nes ji parodo, kurie gamintojai investuoja į brangesnius ir geresnius vandens apdorojimo įren-ginius. Tik pigiausiame mineraliniame vandenyje „Richy“ rastas viršytas ben-dras mikroorganizmų, koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekis. Populiariausio Lietuvos mineralinio vandens gamintojo interneto puslapis mus baugina virškinimo sutrikimais nevartojant mineralinio vandens. Ta-čiau kažkodėl neperspėja, kad, nuo-lat vartojant didėlės mineralizacijos fasuotą vandenį, gali sutrikti inkstų veikla. Mineralinių medžiagų kiekis gali būti papildomas ir iš kitų šaltinių – pavyzdžiui, vartojant vitaminus (na-tūralia vaisių ar koncentruota table-čių forma).

kada ką gerti?Nuolat gerti mineralinį vandenį nepa-tariama, nes tuomet organizme susi-kaupia per daug mineralinių druskų. O vartojant kavą ar arbatą, net reko-menduotina papildomai išgerti stikli-nę vandens „iš čiaupo“. Gydytoja Vio-leta Kiguolienė (http://www.sam.lt) savo racioną papildyti didesnės mine-

ralizacijos vandeniu pataria aktyviai sportuojant, karštą vasaros dieną ir kitais gausaus prakaitavimo atvejais. Tada greta įprasto vandentiekio van-dens reikėtų vartoti bent 0,5 l mine-ralinio. Mat su vandentiekio vandeniu gauname tik pusę reikiamos minerali-nių medžiagų paros normos. Bet šis faktas įrodo ir tai, jog „kietas“ vanduo, kurio dėka kalkėja mūsų ar-batinukai, anaiptol nekenkia mūsų or-ganizmui. Priešingai – vartojančių kie-tą vandenį žmonių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 25 proc. mažesnis. Inkstų ir tulžies akmenligės priežastis – taip pat ne kietas vanduo, o rimti medžiagų apykaitos sutriki-mai, kai kuriais atvejais – netinkamas maisto papildų vartojimas. Nuolat gerti virintą vandenį taip pat nepatariama, nes verdant ant arba-tinuko sienelių nusėda žmogui nau-dingų mineralinių druskų ir mikroele-mentų. Pasak žurnalo „The Ecologist“, nuolat vartojant fasuotą vandenį ga-lima prieiti tokią psichologinę būklę, kai, pasibaigus vandeniui butelyje, manai, kad baigėsi tavo vandens iš-tekliai apskritai. Tačiau daugumos miestiečių namuose trykšta pigaus, neišsenkančio ir visad prieinamo van-dens šaltinis – vandentiekio vanduo. Remiantis Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tei-kiama informacija, daugelis Europos šalių gali pavydėti Lietuvos gyven-tojams tiekiamo vandens kokybės. Skirtingai nuo kitų Europos valstybių, kur viešajam vandens tiekimui nau-dojamas ir paviršinis – upių ar ežerų – vanduo, Lietuvoje gėrimui daugiausia vartojamas požeminis vanduo. Kaip bebūtų, jis turi keletą trūkumų. Visų pirma, tai netolygus kai kurių mikroelementų (pvz., jodo, fluoridų) pasiskirstymas šalies teritorijoje. Dėl tokių gamtinių sąlygų 170 000 gyven-tojų (pvz., Palangoje, Kretingoje, Sa-lantuose ir kt.) rizikuoja susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga – fluoroze. Todėl gyventojai turėtų ži-noti, kokių mikroelementų jiems rei-kėtų vengti (šiuo atveju reikėtų nau-

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt Rubriką remia portalas „Meniu.lt“. tema / 5

ThE TRAP UNDER ThE BOTTLE TOP

Why do we buy bottled water when we have good water running from our taps for a fraction of the price? The fact is after “Perrier” spent millions on advertising, their sales from 1978 to 2006 increased 2000% this investment also created a market of more than 700 brands selling the same product with a different label - Water. For some reason it comes as no surprise that tap water, that doesn’t always look as innocent and clear as bottled water is often much healthier than the water with the pretty label on the bottle. Often the same tap water is used in the production of bottled water and the consumer simply pays for the bottle. Solution? Don’t be afraid of drinking tap water, and if you desperately need bottled water, keep a bottle to take with you that you fill with ordinary tap water, that way it will be better for you and for the environment.

„Virtualaus vandens“ koncepcija pa-aiškina, kodėl taip sparčiai nyksta planetos vandens ištekliai. Moksli-ninkų atlikti skaičiavimai tikrai ver-čia susimąstyti apie mūsų vartojimo lygį. Didžiosios Britanijos mokslininkui Johnui Anthony Allanui už jo tyrinė-jimus vandens išteklių apsaugos sri-tyje ir sukurtą „virtualaus vandens“ koncepciją paskirta Stokholmo Van-dens premija, – rašo Vokietijos dien-raštis „Die Welt“. Stokholmo vandens fondo komisija skelbia, jog Londono Karališko ko-ledžo mokslininkas J. Allanas atliko itin svarbų novatorišką darbą. „Virtu-alaus vandens“ modelis atskleidžia, kaip vis mažėjantys vandens resursai iš tiesų cirkuliuoja maisto bei vartoji-mo prekių gamyboje.

kIEk VANDENS REIkIA VIENAM kAVOS PUODELIUI?

doti dantų pastą be fluoro), o kokių – jų vandenyje trūksta, ir jais papildyti kasdienį racioną. Kitas rūpestis – dėl pasenusių vandentiekio tinklų iš čiau-po tekantis rudas vanduo, gadinantis santechnikos įrangą bei skalbinius. Ta-čiau stebėtina, kad šis vanduo žymiai sveikesnis už iš pažiūros švarų ir skai-drų kai kurių šulinių vandenį – viršytos pesticidų koncentracijos nejaučiamos ir gali būti nustatytos tik specialistų. Reikia nepamiršti, kad iš esmės Lie-tuvos vandentiekio vanduo yra labai geros arba geros kokybės mikrobinės taršos požiūriu ir sveikas vartoti dėl jame ištirpusių mineralinių medžiagų. Vandentiekio vamzdynais vartotojams tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę bent iki įvado į vartotojų pas-tatus garantuoja geriamo vandens tie-kėjai ir kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jei visgi jums tiekiamas vanduo atbai-do savo skoninėmis savybėmis, galite jį paskaninti tirpstančiais vitaminais, maisto papildais ar tiesiog močiutės uogiene. Aišku taip pat galite naudo-ti ilgaamžiškesnius (lyginant su pirktu

fasuotu vandeniu) buitinius vandens filtrus. Tačiau verta žinoti, jog dėl pa-didintos natrio jonų koncentracijos (100 mg/l ir daugiau ) filtrais minkš-tintas vanduo netinkamas kūdikiams, esant padidintam kraujo spaudimui ir sergant inkstų ligomis. Be to, nepakibkite ant reklamos ka-bliuko, kai „specialistai“ piršis patikrin-ti jūsų vandentiekio vandenį ir dės jį į šuns dienas siūlydami pirkti brangius jų kompanijos gaminamus filtrus – tai gali būti tik eilinis reklamos triukas. Paimkite su savimi daugkartinio nau-dojimo butelį su atvėsinta žolelių ar-bata ir tai tikrai bus skaniau, pigiau ir ekologiškiau nei kasdien, troškuliui malšinti įsigyjamas fasuotas vanduo, kuris gali būti iš to paties čiaupo. Jei visgi perkate fasuotą vandenį, atkreip-kite dėmesį į etiketės informaciją apie jo kilmę: sveikesnis natūralus ir nega-zuotas, o ne mineralizuotas vanduo. Gretimame žemyne jau prekiaujama vandeniu, fasuotu lengvai irstančio kukurūzų krakmolo plastikiniuose buteliuose (pvz. Biota Spring). O pa-laikydamas kovą su klimato atšilimu

ir taupydamas mokesčių mokėtojų pinigus San Francisko meras Gavin Newsom uždraudė miesto padali-niams pirkti fasuotą vandenį (net vandens aušinimo įrenginiams). Lietuvoje fasuoto vandens suvartoji-mas sumažėtų, o vandentiekio van-dens kokybė pagerėtų atnaujinant vandentiekio vamzdynus. Gaila, vis dar retoriniu laikomas klausimas, kada ekologinius sprendimus priims Lietuvos politikai...

Remdamasis savo sukurtu modeliu mokslininkas apskaičiavo, jog paga-minti vienam puodeliui kavos iš tiesų reikia net 140 litrų „virtualaus van-dens“: šis vandens kiekis sunaudoja-mas kavos auginimui, jos gamybai, pakavimui ir transportavimui. Mokslininkas taip pat apskaičiavo, jog mėsainiui pagaminti reikia 2400 litrų, o vienas JAV pilietis per parą sunau-doja 6000 litrų „virtualaus vandens“. Komisija mano, jog J. Allano moksli-nis darbas padės iš naujo apgalvoti, kaip kuo efektyviau ir racionaliau naudoti vandenį – vieną svarbiausių planetos resursų. Stokholmo Vandens premija skiria-ma Pasaulinės vandens dienos proga nuo 1991 metų. Šią premiją J. Allanui rugpjūčio 21 d. įteiks Švedijos kara-lius Carlas Gustavas XVI.

Pabandykite greitai atsakyti, kas yra mažiau kenksminga gamtai: vienkartin-iai puodeliai, pagaminti iš popieriaus, ar iš polistirolo? Jei pasirinkote pop-ierinius, tikriausiai būsite nustebinti atsakymo. Kodėl gi ekologiškesnis yra polistirolo variantas? Pirmiausia, popierius suyra ne taip lengvai kaip manoma – sąvartynuose jis išlieka 20 ir daugiau metų. Antra, popieriniams puodeliams pagaminti suvartojama daugiau žaliavų ir energijos. Kanados mokslininkas Martinas Hock-ingas nustatė, jog pagaminti popierin-

kOkIE VIENkARTINIAI PUODELIAI EkOLOGIŠkESNI – PAGAMINTI IŠ POPIERIAUS, AR IŠ POLISTIROLO?

iam puodeliui reikia lygiai tiek pat naf-tos arba dujų, kiek ir polistiroliniam. Be to, popieriniams puodeliams naudoja-ma mediena. Taip pat tokiam gaminiui reikia 10 kartų daugiau vandens garų, 14-20 kartų daugiau elektros ir dvigu-bai daugiau aušinimui skirto vandens. Kadangi popieriniam puodeliui pag-aminti reikia daugiau žaliavų ir energi-jos, jis kainuoja 2,5 karto daugiau nei plastmasinis (polistirolinis) analogas. Tikrasis medžiagos kiekis polistirolo puodeliuose yra gan mažas – didžiąją dalį jo tūrio sudaro paprasčiausias

oras. Be to, jį lengvai galima suslėgti (kad atliekos užimtų mažiau vietos) ir perdirbti.

Argumentai UŽ popierių: savaime yrantis; pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių. Argumentai PRIEŠ popierių:dauguma atliekų užkasamos sąvartynuose, kur medžiagos irimas gerokai sulėtėja; popieriaus gamyba nėra „draugiška” aplinkai. Be to, jam gaminti būtina me-diena.

Argumentai UŽ polistirolą:nesudėtingai perdirbamas (nors per-dirbimo ir rūšiavimo pramonė nėra išplėtota); pigesnis; gamyba daugeliu atvejų mažiau žalinga aplinkai; suirimo sparta nėra esminė sąvartynų problema (tai nebūtų aktualu išplėtojus perdirbimą). Argumentai PRIEŠ polistirolą:pagamintas iš neatsinaujinančių resursų – naftos produktų; išlieka nesuiręs labai ilgą laiką.

Mokslininko J. Elliot teigimu, filos-ofiniu požiūriu šis klausimas yra analogiškas klausimui „kas geriau – vienkartinės ar plaunamos kūdikių kelnaitės?”. Tikroji polistirolo proble-ma yra ta, kad jo atliekos nesurenka-mos į atliekas rūšiuojančius sąvartynus, o vietoj to didžiuliais kiekiais vartotojų išmetamos į aplinką. Gamtoje popierius suyra greičiau, tačiau greitesnis suirimas padeda šalinti tik žmogaus elgesio pasekmes.

Technologijos.lt

Nuotr. Mark Edwards „Heard one person starve, I heard many people laughin’“

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt6 / interviu

NEŠVARUS kARAS DĖL ŠVARAUS VANDENS

Kalbą galima pradėti šabloniškai primenant, kad van-duo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. O tęsti galima konstatuojant, kad apie pusę milijono mūsų šalies gyventojų geria sveikatai pavojingą vandenį, užterštą jokiais fiziniais požymiais nepasižyminčiais ni-tratais. Žmogiška filosofija paprasta – nesimato, reiškia viskas gerai. Vėliau stebimasi, kaip tas vėžys gali kibtis į kaimo gyventojus, juk jie taip sveikai gyvena...

Kristina Kučinskaitėnews@ozonas.lt

Iš kur tie nitratai?

Pagrindinė padidėjusio nitratų kiekio vandenyje ar maiste priežastis yra organinės ir mineralinės (azotinės) trąšos, naudojamos žemės ūkyje. Dėl vykstančių oksidacijos-redukcijos reakcijų nitritai gali virsti nitratais ir atvirkščiai. Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl jų redukcijos organizme į nitritus. Nitritai oksiduoja hemoglo-biną į methemoglobiną ir jo koncen-tracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methe-moglobinemijos simptomai. Užterš-tam vandeniui labai neatsparūs seni ar sergantys kraujotakos bei kvėpavi-mo sistemos ligomis, anemijomis. Nitratais užterštas vanduo ypatingai pavojingas kūdikiams, apsinuodiji-mas gali baigtis mirtimi. Taip, tiesa, jau yra buvę 2003 metais, kai Vilniuje mirė mėnesio amžiaus vaikutis. Atve-jų, kai pamėlę kūdikiai vežami į ligoni-nes – ne vienas. Vandens virinimas ir šulinio zonos su-tvarkymas neturėtų leisti ramiai mie-goti. Nitratai natūraliai išsivalo per 20-30 metų. O virinimas tik padidina jų kiekį, nes vanduo išgaruoja, o nitra-tai ne.Tad ten, kur vystoma intensyvi žem-dirbystė, koncentruota gyvulininkystė žmonėms reikia būti itin atidiems. Net paprasto buitinio darželio savininkai turėtų rūpintis dėl padidėjusio nitratų kiekio – daržovės senu, nežinia iš kur atklydusiu papročiu, salietra tręšia-mos savamoksliška dosnia saujele. Ir dažniausiai daugiau nei reikia...

Sveikos alternatyvos

Vandenį nuo nitratų galima valyti osmosiniais filtrais. Bet jie yra labai brangūs, ir reikalingas spaudimas – vanduo turi tekėti vamzdžiais. Tad ši perspektyva netenkina žmonių, kurie buityje naudoja šulinių vandenį. Dar viena išeitis – vanduo plastiki-niuose buteliuose. Tiesa, sunku pa-sitikėti, kad ir jis bus švarus. Kartais firmos, pritrūkusios vandens, tarą užpildo paprasčiausiu vandentiekio vandeniu. Be to, gyvenant vandenų turtingoje šalyje keista elgtis taip, lyg priklausytumėm dykumų bendruo-menei. Perkant vandenį didinamas plastiko atliekų kiekis. O jei perkami didelės talpos buteliai ir iš praktinių sumeti-mų stengiamasi „geriamą“ vandenį taupyti, susiduriama su dar viena

problema. Pastovėjusiame vandeny-je dauginasi bakterijos. Vandenį reko-menduojama keisti kasdien. Tai reiškia – kasdien pirkti naują tarą. Kaimuose, atlikus šulinių tyrimus ir aptikus bent vieną, kurio vanduo būtų švarus (pa-sirodo, būna ir taip), gyventojai turėtų organizuotis vandens naudojimą bū-tent iš to šulinio. Prieš kasant naują šulinį reikia ati-džiais išstudijuoti vietovę, susižinoti, ar šalia nebuvo fermų kompleksų, daržų. Būtina, kad šulinys būtų kiek įmanoma atokiau nuo tualetų, tvartų, daržų. Kaimo gyvenvietėse tai – rimta problema, nes šuliniai dažniausiai arti gyvenamojo namo, arti ir visi kiti ūki-niai pastatai... Jei vanduo užterštas, o laukti 2015 m., kol, anot valdžios pažado, visi gers švarų vandenį, nesinori – jį galima filtruoti. Visuomenės sveikatos centrų pranešimuose perspėjama, kad šva-riausias – vandentiekių arba fasuotas vanduo. Vis tik jau pora metų Lietuvo-je kiekvienam prieinama pigi ir efek-tyvi vandenį valanti priemonė – „ANTI nitrat“ filtras.

Jį išrado ir prekybai pateikė vilnietis chemikas Vytautas Pelakauskas. Fil-tras iš geriamojo vandens pašalina net 95-99 proc. nitratų ir didžiąją dalį nitritų. Kaip teigė išradėjas, tikėtasi neišvengiamo populiarumo, o susi-durta su gana pasyvia reakcija, ar net su kai kurių visuomenės sveikatos centrų konfrontacija. Apie gyvento-jų ir valdininkų nekovojamą karą už švarų vandenį ir kalbėjomės su „ANTI nitrat“ išradėju.

– Ar Jūsų sukurtas filtras – vienin-telė alternatyva?– Didžiausia alternatyva yra keistis žmogui. Jis turėtų neteršti gamtos.

Tada nereikėtų ieškoti ir vandens valy-mo būdų. Šiuo metu Lietuvoje grunti-niai vandenys yra užteršti globaliai. Deja, kai kuriose vietose užteršti ir požeminiai vandenys. Taip nitratai jau yra numigravę iki tų vandens klodų, iš kurių jis pumpuojamas į vandentiekį. Važinėdami po Lietuvą jau radome keliolika vandentiekių, kurių vanduo taip užterštas. Dažniausiai tai gręžiniai šalia sąvar-tynų, buvusių gyvulininkystės kom-pleksų. Kol bus koncentruota gyvu-lininkystė – tol bus ir problema. Tad vienintelė išeitis – valyti vandenį. Jei mažiausiai pusė milijono žmonių Lie-tuvoje geria užteršta vandenį, manau, tai – valstybinio masto problema. Sukūrę filtrą manėme, kad būsime graibstyte graibstomi. Deja, taip ne-atsitiko, nitratai nėra matomi plika akimi... Tad, kol paprastas žmogus su-voks, kad tai tikrai kenksmingas van-dens teršalas... Iš kelių šulinių kaime gali būti tų, kuriuose vanduo švarus, tai – išeitis tiems, kas nenori pirkti filtro. Bet žmo-nės mažai rūpinasi.

– Jūsų filtras sukėlė tikrą „nitratų karą“. Jei jis tikrai švariai valo van-denį, kodėl buvo taip prieštaringai pasitiktas visuomenės sveikatos centrų?– Sakyčiau, kad tikrai yra visuomenės sveikatos centrų, kurie mus palaiko.

Vilniaus visuomenės sveikatos cen-tras labai gerai sureagavo, Rokiškio...

– Bet šiauliečiai Jūsų išradimą pa-sitiko labai neigiamais komenta-rais... – Taip, šiauliečiai reagavo neigiamai. Tarp kitko, Šiaulių apskrityje didžiau-sias užterštumas nitratais, daugiausia nelaimingų atsitikimų su kūdikiais... Iš pradžių ir jie pripažino, kad gerai valo. Vėliau kažkas nutiko. Manau, „suveikė“ kažkokios įtakos. Gal tų, kas pardavinėja vandenį buteliais... Buvo mestas argumentas dėl instrukcijos tikslumo. Jei žmogus jos nesilaikys – gers nešvarų vandenį. Bet tai juokin-

gas, absurdiškas argumentas. Kokio kvailumo turi būti žmogus, kad ne-mokėtų stiklinaitės paprastos druskos ištirpinti trijų litrų talpos stiklainyje ir supilti jo į filtrą?Kartą buvo prikibta net prie mūsų pa-vadinimo. „Geriamo vandens filtras“. Klausta, kodėl pavadinome geriamo vandens filtru. Mums buvo sakoma, kad pagal įstatymus geriamas van-duo turi atitikti visus reikalavimus, tad šulinių vanduo pagal įstatymus nėra geriamas. Bet palaukit, ar šulinių van-duo lakamas, o ne geriamas?..

– Dar vienas argumentas buvo dėl nitritų. Teigta, kad „ANTI nitrat“ jų neišvalo.– Išvalo. Prieš tai teigdami, nebuvo išsiaiškinę. Bet man atrodo, kad val-dininkai tiesiog kažkieno veikiami buvo. Šiaip santykis su valdžia nėra toks įtemptas. Iš Ūkio ministerijos bu-vome gavę paramos.Susiduriame su paradoksais, kad institucijose, kurios turi būti atsa-kingos už žmonių sveikatą, trūksta kompetencijos. Kartais gyventojams siūloma tiesiog užvirinti vandenį... Bet tai juk ne tik nepagerina, bet, kal-bant apie nitratus, dar ir pablogina situaciją. Arba kita variantas – nuo-lat raginama palaikyti šulinį švarų, žmogus tą ir daro, bet nuo nitratų taip vandens neišvalysi. Sistema kol kas dirba žmogaus nenaudai. Kiek nuvažiuodavome ir nustatydavome didesnę nitratų koncentraciją nei ga-lima, dažnai valdininkai nenorėdavo to fakto pripažinti, „tokios problemos pas mus nėra“...

– Jūsų filtro kasetės regeneruoja-mos, tai kažkas naujo mums įpras-tų filtrų rinkoje.– Stengiausi, kad gaminys būtų ne tik pigus, bet ir ekologiškas. Analogų ka-setės yra vienkartinės (nors rašoma, kad jos surenkamos, perdirbamos. Kažin, kas tai daro iš tiesų, ir ar iš viso daro). Mūsų „ANTI nitrat“ kasetę gali-ma regeneruoti 25 kartus. Kito filtro „Gerva“ kasetė, valanti geležį ir kalkes, – 4 kartus. Ir viskas buitinėmis sąlygo-mis. Vienu atveju naudojama druska, kitu – citrinos rūgštis... Elementaresnį variantą sunku ir sugalvoti. Pateikia-ma ir tiksli instrukcija, kiek galima fil-truoti esant konkrečiam užterštumui. Kai žmogus pasirenka šią alternatyvą, o ne vandens pirkimą buteliais – išei-na tikrai pigiau.

– Važinėjate po visą šalį tirdami vandenį. Kokia bendra situacija?– Kiekvieną mėnesį kur nors važiuo-jame. Pastebime, kad valdininkams sunkiai suprantama, kokia bloga si-tuacija. Jie sako, kad Europoje tokių problemų nėra. Bet palaukite, Euro-poje ir šulinių beveik nėra... Šiaip Rytų Europoje blogiau, bet blo-gai ir kitur. Visur, kur koncentruota gyvulininkystė ir žemdirbystė – pro-blemos neišvengiamos.

– Nitratai yra beskoniai ir bekvapiai, bet gal yra kokių nors būdų supras-ti, kad vanduo jais užterštas?– Jie visai nepastebimi. Aptinkami tik specialiai tiriant vandenį. Būna tokių atvejų, kai sodyba yra neūkininkau-jama keliolika metų, bet vanduo už-terštas nitratais... Štai Tarandėje 80 m gylio gręžinyje rasta 45 mg nitratų litre. Iš kur? Kažkada buvo intensyviai eksploatuojamas braškių laukas, ūki-ninkai negailėdami pylė salietrą...Geriausia vandenį tikrinti pavasa-rį, tuomet didžiausias užterštumas. Mūsų šalyje vandenys labiausiai už-teršti ten, kur intensyviausias ūkis ir geriausios žemės – vidurio Lietuvoje.

– Pagal dabartines normas, di-džiausia leistina nitratų koncentra-cija vandenyje – 50 mg/l. Šis kiekis bendras tiek suaugusiems, tiek kū-dikiams. Ar tai – logiška?– Seniau buvo dvi normos. 2003 m. vandentiekių norma suaugusiam žmogui – 50 mg litre. Apie vaikus jo-kių pastabų. Laikytasi nuomonės, kad vandentiekio vanduo jau turi būti švarus. 2001 metų normoje dėl šu-linių ir gręžinių vandens patvirtinta, kad didžiausias kiekis suaugusiesiems yra 50 mg litre, o vaikams ir kūdikiams – 10 mg litre. Kai Lietuvoje atrasdavome užterštą vandentiekių vandenį ir klausdavome valdininkų, ar įspėjamos nėščios mo-terys, mums buvo sakoma, kad nėra tokių reikalavimų. Ir jie teisūs, nes toje 2003 metų normoje nieko nera-šoma apie vaikus ir kūdikius. Bendras rodiklis – 50 mg litre. Klausimas, kuo skiriasi nitratai vandentiekio ir šulinio vandenyje? Trijų kilogramų kūdikiui nepavojinga yra 10 mg litre nitratų koncentracija. O dabar rašoma – 50 mg. Tai – nesuvokiami dalykai... Juk kūdikio organizme nitratai iškart virs-ta nitritais...Atrodo, tam, kad nereikėtų spręsti problemos, pernai lapkričio 29 die-nos įsakymu išvis buvo panaikinta nitratų norma vaikams. Tai reiškia, kad ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir ką tik gimusiems kūdikiams normos yra vienodos. Žmonės nieko nežino, ir problemos nėra. Ištyrus vandenį laboratorijoje ir pastebėjus, kad 50 mg litre riba neviršijama, bus sako-ma, kad vanduo yra geras. Bet žmo-nės nežino, kad nitratų papildomai gaunama iš vaisių ir daržovių, įvairios mėsos. Visa tai kaupiasi organizme, virsta nitritais, ir – jau nuo žmogaus priklauso – vienam anksčiau, kitam vėliau vystosi tokios pavojingos ligos kaip vėžys. Čia turėtų įsikišti valstybė, ką nors daryti. Vokietijoje yra šulinių pasai, žmogus turi būti išsityręs vandenį. Lietuvos įstatymuose įrašyta, kad privaloma išsitirti vandenį kartą per metus. Bet ar privatūs asmenys tai daro, ar kas nors prižiūri, kaip viskas vykdoma? Kam tada rašyti tokius įstatymus...

Vytauto Pelakausko išradimas paprastas ir efektyvus. Tad išradėjui nesuprantamas jį pasitikęs nepritarimas.

Nuotraukos Miglės Anušauskaitės

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt alternatyvi energetika / 7

VĖJO ENERGIJOS STATISTIkA žALIEMSJolita Vitkauskaitėjolita@meniu.lt

Didėjantis energijos poreikis

Šiais laikais, kai visame pasaulyje ele-ktros energijos poreikis vis didėja, labai svarbūs tampa atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, Žemės geoterminės, vandens, vėjo energijos – panaudojimas. Šiuo metu pasaulyje suvartojama apie 14x1012 kWh, o 2020 m. planuojama, kad bus suvar-tota 17x1012 kWh elektros energijos. Kasmet elektros energijos suvartoji-mas padidėja apie 1,6 proc. Lietuva šiuo metu suvartoja apie 1010 kWh, t. y. 0,7 proc. visos pasaulio elektros energijos. Esant tokiam dideliam elektros energijos poreikiui, vis aktu-alesni tampa nauji energijos gavybos būdai. Vienas iš jų yra vėjo jėgainių panaudojimas.

Vėjo energija ir vėjo turbinos

Manoma, kad pirmosios vėjo jėgainės pasirodė XVIII a. pr. Kr. Persijoje ir Ki-nijoje. Jos buvo vertikalios ašies, labai paprastos konstrukcijos, dažniausiai skirtos tiekti vandenį laukams drėkinti. Pirmoji didesnė elektrą gaminanti vėjo jėgainė buvo pastatyta JAV 1888 metais, ji buvo 12 kW galingumo, dirbo 20 metų ir buvo naudojama ba-terijoms krauti. Europoje pirmosios jėgainės atsirado 1891 m. Jos tiekė nuolatinę elektros srovę. Danijoje 1918 m. 120 jėgainių jau gamino 3 proc. šalies elektros energijos. Sparčiausiai augančia atsinaujinančių šaltinių pramonės šaka vėjo energe-tika tapo maždaug 1990-aisiais. Šiuo metu vėjo jėgainės naudojamos 60 pasaulio šalių, beveik 67 proc. jėgainių yra Europoje. Lietuvoje iki 2010 metų numatyta pastatyti tiek vėjo jėgainių, kurių bendra galia siektų 200 MW ir kurios gamintų apie 2,5-3 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Vėjas yra nuolat besikeičiantis en-ergijos šaltinis, kuris priklauso nuo geografinės padėties ir žemės dan-gos reljefo (medžių bei pastatų). Vėjo greičiai didėja kylant aukštyn virš žemės paviršiaus. Gaunama galia yra proporcinga vėjo greičio kubui, taigi greičiui padvigubėjus, galia padidėja aštuonis kartus. Pavyzdžiui, vėjas, ku-rio vidutinis greitis 5 m/s. yra dvigu-bai galingesnis už vėją, kurio viduti-nis greitis 4 m/s. Serijiniu būdu gaminamų vėjo jėgainių galia išaugo iki 1000 kW. Šiuo metu jau išbandomos vėjo turbinos, kurių galia siekia 3000 kW. Vėjo turbinos yra ypatingai ekologiškos. Turbinose elektros gamybos metu neišsiskiria anglies dioksidas, si-eros dioksidas, gyvsidabris, smul-kios dalelės, lyginant su šiluminėmis elektrinėmis. Tokiai turbinai pag-aminti sunaudojama nemažai plieno, betono, aliuminio ir kitų medžiagų, kurios apdorojamos didelės energi-jos reikalaujančiais apdirbimo proc-esais. Tačiau per 9 veikimo mėnesius, turbina ekologiniu požiūriu atsiperka –sutaupoma tiek anglies dvideginio, kuris buvo išskirtas gaminant šią turbiną. Nors vėjo turbinos ekologiškos, gamina pakankamai daug švarios, ekologiškos elektros, tačiau turi ir nemažai trūkumų: ne visur vienodas yra vėjo intensyvumas, jas sunku įrengti, rekia nuolatinės didelių sąnaudų reikalaujančios priežiūros,

dėl judančių dalių jų tarnavimo laikas trumpesnis nei saulės elementų. Didžiausia pasaulyje vėjo jėgainė Horse Hollow Wind Energy Center Teksase turi 421 vėjo turbiną, ku-rios generuoja pakankamai elektros aprūpinti 230 000 namų ūkių Tek-sase.

Europos šalys ir pasaulis Europos Sąjungos valstybėse vėjo energetikos panaudojimas vienas didžiausių prioritetų energetikos politikoje. Pasaulyje yra tūkstančiai veikiančių vėjo turbinų, kurių bendra galia viršija 73 904 MW, iš jų – net 65 proc. pastatyti Europoje. Nuo 2000 iki 2007 m. vėjo generuojama energija šiose jėgainėse padidėjo daugiau nei keturis kartus. Iki 2010 m. pasaulinė vėjo energetikos asociacija (WWEA) tikisi, kad pasaulyje bus įdiegta tiek vėjo jėgainių, kurių bendra galia viršys 160 GW. 2007 m. pabaigoje vėjo turbinų generuojamos elektros energija siekė 94,1 GW. Vėjo generuojama elektros energija sudaro 19 proc. visos Danijo-je pagaminamos elektros energijos, 9 proc. – Ispanijos ir Portugalijos, 6 proc. – Vokietijos ir Airijos Respublikos. Vokietija – pirmaujanti šalis vėjo en-ergijos panaudojimo srityje. Šalyje įdiegtos vėjo jėgainės sudaro 28 proc. viso pasaulio jėgainių, o 2007 m. suku-rtas galingumas sudarė net 38,5 TWh ir net 6,3 proc. visos Vokietijos pag-amintos elektros energijos. Oficialiai skelbtas Vokietijos tikslas – iki 2010 m. pasiekti, kad tokių šaltinių generuo-jama galia sudarytų 12,5 proc. visos Vokietijos elektros poreikio. Šis tikslas greičiausiai bus pasiektas anksčiau numatytojo laiko. Vokietijoje įdiegta daugiau nei 18 600 vėjo turbinų, dau-guma jų yra šiaurinėje šalies dalyje, įskaičiuojant ir 3 didžiausias pasaulyje (viena 6 MW ir dvi po 5 MW). Vokieti-

jos Schleswig-Holstein regione vėjas generuoja daugiau nei 36 proc. visos regionui reikalingos elektros energi-jos. Danija vėjo turbinomis generuoja apie penktadalį šaliai reikalingos elektros energijos. Pagal šį santykį šalis tvirtai pirmauja pasaulyje ir yra penkta pagal vėjų turbinomis pagaminamą elektros energijos kiekį. Danija jau nuo 1970 m. kelia sau tikslą vėjo generuojama energija aprūpinti pusę šalies elektros energi-jos poreikių. Ispanijos vyriausybė 2005 m. priėmė nutarimą iki 2010 m. vėjo generuoja-mos elektros energijos kiekį padaryti ne mažesnį nei 20 GW. 2007 m. pabai-goje jau buvo įdiegta 15,1 GW, todėl panašu, kad tikslas bus pasiektas kur kas anksčiau.

Situacija LietuvojeLietuvoje pirmieji vėjo malūnai buvo pastatyti XIV a. Baltijos pajūryje. XIX a. pradžioje vėjo malūnai plačiai pa-plito po visą Lietuvą. Daugiausia vėjo malūnų buvo pastatyta Vidurio Lietu-voje – Panevėžio, Šiaulių, Naumiesčio, Vilkaviškio apskrityse. XIX a. II pusėje Lietuvoje veikė apie 200 vėjo malūnų, o 1921 m. – jau apie 1000. Po An-trojo pasaulinio karo dauguma vėjo malūnų ir jėgainių nustojo veikti, o jų vietoje pradėta naudoti pigi elektros energija. Bendrovės „TNS Gallup” atliktos ap-klausos duomenimis, lietuviai pirmą vietą – net 73 proc. – skiria vėjo ener-getikai, branduolinei – pritaria tik 37 proc. mūsų šalies gyventojų. Pastaraisiais metais mūsų šalyje at-sakingos institucijos vėl pradėjo intensyviai domėtis vėjo energija. Lietuvos žemės ūkio inžinerijos insti-tute tiriamos vėjo jėgainių konstruk-cijos, jų naudojimo galimybės žemės ūkyje. Lietuvos energetikos insti-

tuto mokslininkų grupė tyrinėja vėjo energijos panaudojimo Lietuvoje technines-ekonomines sąlygas. Nus-tatytos geriausios vietos vėjo jėgainių statybai, sudarytos metodikos vėjo jėgainėms parinkti pagal vietovės gamtines sąlygas. Lietuvos energetikos instituto ir meteorologinių stočių vėjo greičio matavimo rezultatai rodo, kad tinka-miausias didelės galios (keleto šimtų kW) šiuolaikinių vėjo jėgainių statybai yra 5-10 km pločio Lietuvos pajūrio ruožas, kuriame vidutinis vėjo grei-tis jau dešimties metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus yra 5-6 m/s. Deja, kitoje Lietuvos teritorijoje vidutinis vėjo greitis daug mažesnis – 3–4,5 m/s, todėl čia tikslinga statyti tik nedidelės galios (keleto dešimčių kW) vėjo jėgaines, kurių indėlis į elektros energijos gamybą Lietuvoje būtų ne-didelis. Įvairiose šalyse vis daugiau vėjo jėgainių statoma jūros pakrantėje arba jūroje. Neužimami brangūs pajūrio žemės plotai, o vėjo greitis

virš vandens yra didesnis ir mažiau besikeičiantis negu sausumoje. Vėjo elektrinės statybos užtruktų apie 2 – 3 metus. Pirmiausia, specialistai apie metus atlieka vėjo tyrimus ir nus-tato vidutinį vėjo greitį vietovėje, kuri-oje norima statyti elektrinę. Po to apie metus derinami projektai, statybos leidimai ir statoma elektrinė. Pastatyti vėjo elektrinę, kurios galia vienas megavatas, kainuotų apie 3,5 milijono litų. Prie šios sumos reikėtų pridėti elektrinės draudimo ir eksploatavimo išlaidas. Šiuo metu Europos Sąjungos fondai remia vėjo elektrinių statybas ir negrąžinamai kompensuoja iki 50 proc. investuotų pinigų. Tokia elektrinė yra brangi, tačiau jos statybos, ek-sploatacijos ir kitos išlaidos atsiperka per 6-10 metų. Specialistai teigia, kad tai priklauso nuo šiuo metu perkamos elektros energijos kainų, energijos ele-ktros suvartojimo grafiko bei gautų lėšų iš fondų. Lietuva iki 2010 metų yra įsipareigojusi elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tarp jų – ir vėjo, padidinti iki 7 proc. Tuo tarpu ES šalyse šis skaičius siekia net iki keliasdešimties procentų. Mūsų valstybė remia 200 MW vėjo jėgainių parko įrengimą garantuodama ele-ktros energijos supirkimo kainą 22 ct/kWh iki 2020 m. Nepaisant visų norų ir galimybių, pa-grindinis trūkumas yra tas, kad ele-ktros energijos gamyba vėjo jėgainėse yra nepastovi dėl kintamo vėjo, o norint užtikrinti pastovią ir patikimą elektros energijos gamybą, vėjo jėgainės turi būti jungiamos į sistemą su papildomais (rezerviniais) energi-jos šaltiniais. Kita problema – jėgainės Lietuvoje gali būti statomos tik tam tikrose iš anksto parinktose vietovėse, kur vėjo greitis pakankamai didelis, o dažniausiai tinkamiausi plotai yra toli nuo vartotojų. Be to, sudėtinga jas prijungti prie elektros sistemos bei ba-lansuoti pačią sistemą.

At this time, when energy consumption around the world is rapidly increasing and traditional fuel is becoming more and more expensive, renewable sources are becoming more important. During the past ten years the most noticeable expansion of the use of renewable sources was wind energy generating systems (wind turbines). In the wind en-ergy generating sector around the world - Europe is the leader. It has 65% of wind generating systems installed compared to only 35% in all the other continents. From 2000 to 2007 wind generated en-ergy usage increased more than 4 times. Absolute leaders in this sector are Germany, Denmark, Spain and Portugal. During the last decade Lithuanian in-stitutions responsible for the use of the renewable sources also began to work in this direction. Various studies have been made in Lithuania regarding al-ternative energy, and recently a complete study of wind turbines generated systems was presented to Lithuanian government.

Nuotr. Algirdo Šaumano

NAUJA NEDIDELĖS GALIOS hIDROELEkTRINIų kONcEPcIJANors atsinaujinantys energijos šaltiniai vis labiau populiarėja, tačiau daugeliu atveju jie sukelia nemažai pritaikymo problemų, o kartais – ir abejonių dėl jų ekologijos. Ypač daug diskusijų kyla dėl hidroelektrinių – kaip ir kiek tokios užtvankos ir vandens lygio svyravimai paveikia upių ekosistemas. Kol žalieji pešasi su dabartinių hidroelektrinių entuziastais, kiti ieško kaip suderinti abiejų pusių poreikius. Viena iš tokių įmonių yra Kalifornijos kompanija „Bourne Energy“, sukūrusi naujo tipo vandens generatorius, kurie leis nesunkiai realizuoti mažo galingu-

mo hidroelektrinę. Sukurti aparatai „RiverStar“, „TidalStar“ ir „OceanStar“ skirti konstruoti nedide-lėms ir lengvai perkeliamoms upių, ka-nalų ir jūrų elektrinėms. Iš esmės pati technologija nėra ypač nauja, tačiau konstrukcijoje numatyta nemažai pa-togių patobulinimų. „RiverStar“ yra kapsulės formos įtaisas, suprojektuotas taip, kad išsilaikytų van-dens paviršiuje. Po juo įstatytas roto-rius, kurio gylis reguliuojamas priklau-somai nuo vandens telkinio. Vandens

Nukelta į 8 psl.

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt8 / ekotransportas

MASINIAM VARTOJIMUI SkIRTI ELEkTROMOBILIAI DIDžIOJOJE BRITANIJOJE PASIRODyS JAU ŠIAIS METAISJau kurį laiką netylant kalboms apie elektromobilius, kol kas dar nei vienas nepasiekė masinio vartojimo rinkos. Šiuo metu planuojama, jog pirmasis tokio tipo automobilis Didžiąją Britani-ją pasieks jau šių metų paskutinįjį ke-tvirtį. Tai bus norvegų gamybos „TH!NK city”, kuris pirmą kartą auditorijai buvo pristatytas „2008 Geneva Motor Show” parodoje. „TH!NK city” yra dvivietė

transporto priemonė, pasiekianti mak-simalų 104 km/h greitį. Iki 50 km/h įsi-bėgėja per 6,5 sekundės, iki 80 km/h per 16 s – visa tai yra pagirtinos cha-rakteristikos miesto sąlygomis. „Mažy-lis” galės nuvažiuoti 200 km atstumą su vienu 10 valandų trunkančiu aku-muliatoriaus įkrovimu – įkrauti jį bus galima iš bet kokios buitinės elektros rozetės. Eksploatacijos išlaidos žada

būti tikrai neįprastos – preliminariais duomenimis elektros išlaidos 1000 km sudarys apie 40 Lt. „TH!NK city” gamyba prasidėjo lapkri-čio mėnesį Norvegijos gamykloje Oslo priemiesčiuose. Šiais metais gamykla turėtų pasiekti visą pajėgumą – 3500 automobilių per vieną pamainą (ga-mykloje per parą dirba dvi pamainos). 95 procentai „TH!NK city” konstruk-

cijos yra sudaryta iš perdirbamų me-džiagų. Pati transporto priemonė tenkina griežtus Europos ir JAV sau-gumo reikalavimus tiek miesto, tiek greitkelio sąlygoms. Joje sumontuota ABS stabdžių sistema, oro pagalvės, trijų tvirtinimo taškų saugos diržai su įtempėjais. „Priešingai nei kiti ekonominės klasės keturračiai elektromobiliai, kurie ne-

turėjo didelio pasisekimo Didžiojoje Britanijoje, „TH!NK city” yra tikras au-tomobilis – reali alternatyva vairuoto-jams, norintiems važinėti nulinėmis emisijomis pasižyminčiu automobi-liu”, – sako Richard Blundell, „Think UK” padalinio vadovas. Jis akcentuoja, jog „kuriant automobilį esminis aspektas buvo rūpinimasis aplinka. Jis ne tik draugiškas aplinkai – jis taip pat pa-sižymi puikiomis perdirbimo galimy-bėmis”. Kompanijos inžinierių, projektuotojų ir vadovų tikslas – naudoti švarias per-dirbamas medžiagas ir ekologiškus gamybos procesus. Prietaisų skydą galima perdirbti šimtu procentų. Au-diniai, kėbulas, važiuoklė, ventiliacijos vamzdžiai, klijai ir tvirtinimo elemen-tai pagaminti iš perdirbamų medžia-gų. Kėbulas pagamintas iš ABS (akrilo-nitrilo butadieno stireno) plastmasės. Ji ne tik ideali norintiems išvengti smulkių įbrėžimų ar įlenkimų, bet ir nereikalauja papildomo dažymo. Pa-sibaigus automobilio baterijų tarnavi-mo laikui, jas superka tiekėjas. Standartinę kiekvieno „TH!NK city” įrangą sudaro vairo stiprintuvas, cen-trinis užraktas, 4kW galingumo elek-trinis šildytuvas, elektra valdomi lan-gai ir veidrodėliai.Papildoma įranga – oro kondicionie-rius, kaitintuvo laikmatis, elektra šildo-mas priekinis stiklas, stoglangis, garso įranga su CD grotuvu ir MP3 atkūrimo galimybe, USB, Bluetootht sąsajomis, navigacijos ir multimedia sistemos, lengvo lydinio ratai, stogo laikikliai, vaikiškos kėdutės. Preliminari „TH!NK City” kaina bus apie 62 tūkstančiai litų (14 tūkstančių sva-rų). Tolesniuose kompanijos planuose yra „TH!NK Ox” koncepcija (iliustracijos taip pat pateikiamos nuotraukų gale-rijoje), kuria remsis antrasis gamybos etapas. Šis automobilis bus gamina-mas didesnės elektromobilio platfor-mos pagrindu ir leis ant jos montuoti didesnės įvairovės kėbulus. Tikėtina, jog pirmosios automobilio versijos bus „crossover” stiliaus penkiaviečiai. Kė-bulų stiliai, tikėtina, bus kuriami atski-rai Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos rinkoms.

tėkmė suka lėtaeigį rotorių (specialiai parinktas mažas sukimosi greitis, sie-kiant apsaugoti nuo sužeidimų žuvis), kuris sujungtas su elektros generato-riumi. Generatoriaus kuriama įtampa perduodama į suderinantį keitiklį, o iš jo jau keliauja pas vartotoją. Pagrindinis naujųjų generatorių bruo-žas – įrengimo paprastumas. Jie ne-reikalauja jokių parengiamųjų darbų – nei upės užtvenkimo, nei pakrančių modifikavimo. Vienintelis darbas, kurį reiktų padaryti – skersai upės ištempti trosą, ant kurio ir tvirtinami tokie ge-neratoriai. Trosą reiktų įtvirtinti upės krantuose. Kartu su juo ištempiamas ir elektros kabelis. Vienintelė problema – nors trosas ir eina po vandeniu, tačiau jis gali užkliūti tiek plaukikams, tiek ir baidarių mėgėjams. Vienos tokios kapsulės-generatoriaus galingumas siekia 50 kW (jei vandens tėkmės greitis yra 7,4 km/h). Taigi, ga-mintojų nuomone, sustačius į upę bent 20 tokių kapsulių, elektros energija ap-sirūpintų bent 1000 artimiausių namų.

Atkelta iš 7 psl.

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt ekodaiktas/ekoproduktai / 9

EkODAIkTAS Ekologiškas safaris

Kalbasi du Afrikos liūtai. Vienas sako, kad jį labai erzina „naujieji rusai“, at-važiuojantys su džipais, triukšmau-jantys, šaudantys... „Tiesa,“ – pritaria kitas liūtas, – „blogiausia, kad paskui visą dieną pilve mobilieji telefonai skamba“. Žodžiu, nemėgsta laukiniai žvėrys nesenstančios mados: įvairiau-sių šaudymų važinėjant džipais ir sa-farių. Verčiau jau tegul žmonės vyksta pasideginti į Egiptą ar apsipirkti į Lon-doną. Skrydžiai juk pigūs, o ir gyvū-nai liks sveiki, mobiliųjų skambėjimo skrandyje nešiurpinami. Jei vis tiek norite susidurti su lauki-ne gamta akis į akį, o gimtinės raistų angys jau visos ištyrinėtos, siūlome ekologišką safarį Kenijoje. Tikra tiesa – galima stebėti laukinius gyvūnus jų negąsdinant. Ne tik stebėti – pažin-ti ir susipažinti. Rytų Afrikoje gimę ir užaugę gidai supažindins jus ne vien su šios teritorijos gyvūnais, augalais ir paukščiais, bet papasakos ir vietos, kuria keliaujate, istoriją, vaizdingai pristatys papročius, geografiją, geo-logiją, suteiks kultūrinį foną. Kadangi tai – ekologiškas safaris, paklausysite ir apie tai, kaip gyvūnai yra ir turėtų būti saugomi. Gal grįžę gimtinėn šito nepritaikysite (ekosistemos juk skir-tingos), bet daug žinoti – sveika. Sme-genys treniruojasi. O gal jūs jau lankėtės Kenijoje ir manote, jog safaris bus neįdomus?

Anaiptol – organizatoriai pasiryžę pa-rodyti jums viską, ko dar nematėte. Tik pasakykite, kur norėtumėte nuvyk-ti, ką pamatyti ir – „lydekai paliepus, jums panorėjus“ – safaris bus sureng-tas jums įdomioje vietoje. Nėra laiko? Rinkitės savaitgalio ekskur-siją. Šeimos atostogos? Pasilikite savai-tę. Organizatoriai išties pasiryžę įtikti klientams ir siūlo įvairiausias paslau-gas: nuo verslo kelionių iki gido vienai dienai. Lankyti treniruoklių salės prieš vykstant į safarį irgi neprireiks. Važinė-site civilizuotomis transporto priemo-

Natūralus muilas

Be muilo – kaip be rankų, t.y. kaip su ne-švariomis rankomis. O muilas, kaip ir visa kita, turi būti ekologiškas ir natūralus. Kvepiantis, be ne per stipriai. Valantis, bet ne išgremžiantis. Patraukliai atro-dantis, bet ne išvaizda svarbiausia.Svarbiausia – kaip ir iš ko jis pagamin-tas. Dar II mūsų eros amžiuje pirmieji kosmetologai Plinijus ir Galenas sukūrė natūralaus muilo gamybos technologi-ją. Įlašino augalinių aliejų, įbėrė natrio druskų, įdrėbė jūros dumblių ir atgny-bo bičių vaško. Štai jums ir muilas, mieli romėnai. Natūralaus muilo receptūra nepasikeitė iki šiol. Tik vaikiškoms prau-simosi priemonėms gaminti naudojami ramunėlių, medetkų, šalavijo, ąžuolo žievės, čiobrelių ekstraktai – natūralūs gamtiniai antiseptikai. Natūralumas – geras prekinis ženklas, todėl muilus gamina ir giria kas tik ne-tingi. Muilų sudėtyje esantys aliejai ne tik suteikia puikių savybių pačiam mui-lui (Bičių vaškas ir palmių aliejus suteikia muilui kietumo, kokosų aliejus sukelia putojimą, saulėgrąžų riebalai suteikia muilui slidumo), bet veikia ir mūsų pa-čių sveikatą: minkština odą, padidina gyvybingumą ir apsaugo epidermį. Be to, į gilesnius odos sluoksnius prasi-

skverbę mikroelementai aktyvina me-džiagų apykaitos procesus audiniuose ir pagerina kraujo mikrocirkuliaciją. Kai kurie aliejai gamintojų pristatomi kaip kone stebuklingi: štai pavyzdžiui virgini-nių kadagių eterinis aliejus esą turi anti-septinių savybių, naudojamas peršalus, veikia raminamai, drauge su kitomis priemonėmis padeda nuo celiulito ir atbaido vabzdžius. Tiesiog muiluokis ir švytėk sveikata. Nereikėtų tikėtis, kad išsimuilavus dings visos jūsų problemos – paprasčiausiai būsite švaresnis bei sveikesnis, o ir kve-pėsite kurį laiką maloniai (tiesa, netgi aromatinių natūralių muilų kvapas išlie-ka daugiausiai pusvalandį po prausimo-si. Jei muilu kvepiate visą dieną – arba užmiršote jį nusiplauti, arba sumaišėte su dezodorantu). Taigi prauskitės, nau-dodami natūralų muilą – tai patiks ir jums, ir aplinkai.

www.naujojibarmune.lt

Natūralus žiurkėnų pašaras ir šienasGyvūnai geba prisitaikyti. Jūsų spin-toje gyvenančiai peliukei nesvarbu, ar ekologiškus produktus tenai laikote: ji puikiausiai gali graužti plastmasę ir vi-sai linksmai krebždėti visą naktį (kaip jausis rytą – kita kalba). Ką jau kalbėti apie žiurkes, kurios, sakoma, išliks ir po pasaulio pabaigos.

Žiurkėnai – lepesni jų giminaičiai – kas kita. Mylimam pūkų kamuolėliui į nar-velį nesinori įberti nieko kenksmingo. Priešingai – stengiamės sukurti jam kuo natūralesnę aplinką, kad gyvū-nėlis nedžiūtų iš ilgesio, svajodamas apie stepes ir pievas, skersai išilgai jo protėvių ištipentas. Pradėkime nuo narvelio grindų: natū-ralus šienas maloniai kvepia, gražiai atrodo, o ir žiurkėnas jaučiasi kaip na-mie. Kartais ir pats to šieno pakrams-noja, reguliuodamas savo virškinimo sistemą – taip jie gamtoje papratę. Pasivoliojęs šiene, žiurkėnas norės įsirausti į jaukų patalėlį, geriausia – iš natūralaus pluošto vatos. Narvelio kampe gulintis vatos gumulėlis su-teikia žiurkėnui ne tik šilumos, bet ir saugumo jausmą, – teigia gamintojai. Nors žiurkėno jausmai ir nėra visiškai ištirti, šiltas ir natūralus guolis, ko gero, reikalingas visiems, kaip ir skanus bei

Ekologiškas parazitų naikinimas

Keisti tie žmonės: sako, kad nenori būti vieniši, bet kažkodėl nesidžiaugia drau-giškomis iš po spintelės spoksančiomis tarakonų akutėmis. Ne tik nesidžiaugia: perka šlykštaus kvapo chemikalus ir, išvi-ję katę laukan, purškia jais namų sienas. Paskui patiems akys ašaroja, o ir tarako-nai pasirodo besą kaip tikrosios žmogiš-kos vertybės – neišnaikinami. Ir ne tai blogiausia: cheminės valymo bei parazitų naikinimo priemonės gali būti kenksmingos ir jums, ir aplinkai. Ant kai kurių pakuočių yra įdomus ženklas: nu-džiūvęs medis ir negyva žuvis. Nesunku suprasti, jog jis reiškia: „pavojinga gam-tai“. Naudinga žinoti ir kitus žymėjimus ant pakuočių: pavyzdžiui, raidė R signa-lizuoja apie rizikos faktorius: „R43 – gali sukelti ypatingą jautrumą kontaktuojant su oda“, „R46 – gali sukelti palikuoninę genetinę reakciją“. Nieko nebus – reikia ieškoti ekologiškų parazitų naikinimo priemonių. Liaudyje dažniausiai vartojama ir reko-menduojama priemonė – boro milteliai. Gelbėjantis nuo tarakonų ar faraoninių

Raminamieji alavijų kremai dienai ir nakčiai

Centrinėje Amerikoje, Gvatemaloje, El Progreso ūkyje 25 žemdirbiai augina ekologiškus alavijus specialiai The Body Shop kompanijai. Augindami alavijus žemdirbiai nenaudoja trąšų, nuima der-lių rankomis, skindami alavijų stiebus prie pat žemės tam, kad būtų išsaugota alavijų želės kokybė. Alavijai apdirbami per 12 valandų nuo nuskynimo, tam, kad nežūtų svarbiausios maistinės me-džiagos, kurių suskaičiuojama apie 70, ir vitaminai. Taip apdorotų alavijų želė yra pačios aukščiausios

kokybės, kokia tik gali būti. Alavijai svei-ka odai, ją ramina ir drėkina, švelnina. Iš naujo derliaus ekologiškų alavijų The Body Shop sukūrė kremus be dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir konservantų. Kre-mai drėkina ir ramina jautrią, sausą veido odą. Kiekvienas kremo potėpis gaivina taip lyg ką tik išskobto augalo syvai. Kva-pas taip pat nekelia jokių kitų asociacijų – tik gyvybe alsuojantį, ką tik amazonių lietaus suvilgytą natūralumą.

The Body Shop raminamasis dieninis alavijų kremas

The Body Shop

raminamasis naktinis

alavijų kremas

nėmis, išskyrus kelis pasivaikščiojimus pėstute. Nakvosite viešbutukuose arba stovyklose, o fizinio pasirengimo reikalaujantys užsiėmimai (pavyzdžiui – žaidimai) nebus privalomi. Žodžiu, ilsėsitės, pramogausite, daug pama-tysite ir dar daugiau išmoksite. O mo-biliuosius galite drąsiai imti į kelionę: safaris – ekologinis ir gyvūnus saugos nuo viduriuose skambančių aparatų.

www.bensecologicalsafaris.com

skruzdžių reikia dalį boro miltelių sumai-šyti su cukraus pudra (kiti dar sako: du kiaušinių trynius virti keturias valandas, tuomet sumaišyti gautą substanciją su 50 g boro rūgšties miltelių ir pora šaukš-tų alaus) ir padėti „strateginėse vietose“. Taip pat dažnai minima soda, kurios neva reikia pribarstyti kur tik pasiekiate. Jei norite visai be chemijos: faraoninių skruzdžių lizdą užpilkite verdančiu van-deniu, lauko skruzdes uždusinkite kavos tirščiais arba pelenais, o nuo tarakonų, sako, geriausiai padeda šaltis. Aišku, gal ir nejauku atiduoti savo namų švarą ir sveikatą į interneto forumų iš-minčių rankas. Norėtųsi profesionalios – bet ne cheminės – pagalbos. Lietuvoje tokių dar nematyti, bet Jungtinėse Valsti-jose yra kompanija, kuri myli gamtą, bet nemėgsta parazitų. Vežti savo skruzdėlių ir tarakonų į Ameriką neprireiks: „Alpha Ecological“ siūlo patarimus telefonu arba elektroniniu paštu „už prieinamą kainą“. Geras patarimas iš profesionalų dar niekam nepakenkė.

Ekologiškas parazitų naikinimas: www.alphaecological.com

Troleibusas

Troleibusas – gana didelis, todėl net neaišku, ar tinka jį vadint daiktu. Bet jei neturite vandeniu varomo auto-mobilio ir jei kiekvienąryt neminate dviračio pedalų į darbovietę, paliki-te automobilį ilgesnėms kelionėms. Stotelėje jūsų laukia ekotroleibusas! Jūsų nenustebino ši transporto prie-monė? Sakote, važinėjote juo, kai dar studijavote, ir dabar nė už ką ten ko-jos nekelsite? Ką gi, jei iš tikrųjų rūpi-natės ekologija – teks. Troleibusas vietoj degalų naudoja elektros energiją, taigi neišskiria jo-kių išmetamųjų dujų. Žinoma, elektra

sveikas maistas. Natūralus pašaras gyvūnui yra bū-tinas: jo sudėtyje turi būti ir javų, ir daržovių, ir riešutų kartu su visokiais aliejais ir netgi ramunėlių žiedų (žiups-nelis romantikos). Žodžiu, beveik vis-kas, ką žiurkėnas radęs ir taip suėstų. Yra ir pašaro papildų: pavyzdžiui, „žir-nių čipsai“, pagaminti, aišku, iš žirnių dribsnių. Gal ir neskamba apetitiškai, bet žiurkėnams, sako, patinka. Suteikite mažiesiems draugams na-tūralumo pojūtį: tegu graužia žirnių dribsnius, laksto ant šieno ir miega va-tos lovelėje, užmiršę narvelio virbus, keldami pavydą laisvai lakstančioms ir nesveiką gyvenimo būdą propaguo-jančioms namų pelėms.

„Vitakraft“ pašarai, „Žirnių čip-sai“, graužikų guolių vata, na-

tūralus graužikų šienas www.kika.lt

gaminama elektrinėse, kurios šalina į aplinką tam tikrą teršalų kiekį. Bet šie teršalai daro gamtai kur kas mažes-nę žalą, nei visų miesto automobilių išmetamosios dujos, kurios teršia mūsų pačių kvėpuojamą orą. Be to, troleibusas skleidžia kur kas mažiau triukšmo negu automobilis. Jei visgi jums atrodo, kad troleibusas lyg kaukia, lyg cypia, nebijokite – tai pagalbinės sistemos. Galite tai igno-ruoti užsidėję ausines. Įlipę į naujes-nio modelio troleibusą ir jų neprireiks – galėsite mėgautis Vivaldžio, Bacho ar kito klasiko muzika.Automobilis jums teikia galios jaus-mą, o troleibusas – ne? Tai tiesiog nesusipratimas: elektrinio variklio naudingumo koeficientas bent kelis kartus didesnis nei dyzelinio, ir į kal-nus troleibusai įvekia kur kas geriau, nei analogiškos benzinu varomos transporto priemonės. Be to, važiuo-damas nuo kalno ir stabdydamas troleibusas geba pagaminti ir atgal į tinklą grąžinti dalį prieš tai suvar-totos elektros. Tai jam leidžia daryti regeneracinio stabdymo sistemos. Ekologiška!

Be abejo, troleibusas negali privežti jūsų tiesiai prie namų ar darbovietės durų. O jei važiuojant nuolat krinta jo „ūsai“, kelionė iš tiesų gali prailgti. Ta-čiau nepraraskime vilties: kai kuriuo-se Europos miestuose jau važinėja troleibusai su atsarginėmis akumu-liatoriaus baterijomis arba dyzeliniu varikliu, ištikus bėdai galinčiu pakeis-ti elektrinį. Įsivaizduokite: nutrūksta laidas, o troleibusas toliau važiuoja į plačius laukus... Kaip ten bebūtų, viešasis transportas piko metu tikrai sutaupys jums laiko: troleibusų linija įprastai yra kur kas laisvesnė, be to, trūkus kantrybei ga-lima išlipti ir stotelę kitą paėjėti pės-čiomis. Ir paskutinis patarimas. Nepatinka kompanija troleibusuose? Įkalbėkite savo draugus važinėti kartu!

Kaina: priklauso nuo daugybės fakto-rių. Žodžiu, pasiteiraukite kioske.

Daugiau informacijos www.vilniustransport.lt,

www.transportas.kaunas.lt

Nuotr. Giedriaus Jakulevičiaus

Parenge Miglė Anušauskaitė

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt10 / ekoproduktai. Rubriką remia portalas „Meniu.lt“

SVEIkAS MAISTAS – SVEIkAS kŪDIkISPatys mažiausieji iš mūsų yra ir labiausiai nuskriausti. Dar net negimęs kūdikis nuodijamas per į motinos organizmą patekusį maistą, higienos priemones, ore sklandančias toksines medžiagas. „Ozone“ jau minėtas Niujorke skelbtas drastiškas teiginys, jog motinos pieną, jei jis būtų pilstomas ir pardavinėjamas, sveikatos priežiūros specialistai įsakytų pašalinti iš prekybos dėl per didelės nuodingųjų medžiagų koncentracijos. Atrodo, šiuolaikinis spindintis ir patogus pasaulis žmogui yra kur kas labiau priešiškas ir pavojingas, nei gyvenimas priešistorinėse bendrijose. Laukiniai žvėrys buvo bent jau regimas pavojus. Bet nereikia nukabinti nosies – kova už sveiką, ligų nekamuojamą ateitį nepaliaujamai vyksta. Tik, kaip visada, trūksta karių...

Kristina Kučinskaitėnews@ozonas.lt

Mokslininkų įrodymaiJei būtų tiksliai žinoma, kad orga-ninis maistas turi įtakos žmogaus sveikatai – būtų kur kas mažiau svarstoma jį renkantis. Kol kas jis vis dar suvokiamas kaip keista užgaida. Tokia pat užgaida kaip auksinis švies-tuvas svetainėje.Šiemet tarptautinėje „Biofach“ paro-doje Niurnberge „FQH“ (tarptautinė organinio maisto kokybės ir sveika-tos tyrimų asociacija) mokslininkai pateikė tęstinio tyrimo rezultatais pagrįstus įrodymus, kad organinio maisto vartojimas yra tikrai sveikes-nis pasirinkimas.KOALA – pirmoji tęstinė studija, ku-rioje tirta organinio maisto įtaka sveikatai. Nuo 2000 m. Olandijoje vykdytas projektas, kurio rezultatai patvirtino, kad organinio maisto ra-cionas teigiamai veikia sveikatą. Pastebėta, kad laikantis griežtai or-ganiniu maistu paremtos dietos 30 proc. vaikų sumažėja egzemos rizika. Taip pat mažesnė ir alerginių kvėpa-vimo takų ligų rizika.Anot tyrimo rezultatus pristačiusios mokslų daktarės Lucy Van De Vijver iš Olandijos Lois Bolk instituto, galų gale galima daryti realias išvadas, kad organinis maistas yra tikrai svei-kesnis ir mažiau alergizuojantis.

Tęstiniame projekte nuo 34 nėštumo savaitės stebėtos 2834 moterys. Tyri-mas tęstas iki tol, kol kūdikiai pasiekė dviejų metų amžių. Tiriamos moterys pagal mitybos įpro-čius buvo pasiskirstę į tris kategorijas: įprastinis maistas, maišyta dieta ir griežtai organinė dieta (daugiau nei 90 proc. organinių produktų). Alergi-zuojančio poveikio apraiškos stebė-tos pagal septynias produktų grupes: kiaušinius, mėsą, daržoves, vaisius, pieno produktus, duoną, sausus pro-duktus (tokius kaip ryžiai, pupelės, kviečiai). L. Van De Vijver pastebėjo, kad dar didesnė organinio raciono įtaka or-ganizmui turėtų išryškėti kūdikiui augant. Dėl to būtina toliau vystyti tyrimus ir neapsiriboti ankstyvos kū-dikystės stadija.

Pliusai organiniam maistui

Ta pati „FQH“ asociacija yra susistemi-nusi įvairią mokslinę medžiagą, ku-rioje nagrinėti organinio maisto pri-valumai. Atmetus į šalį anekdotinius tyrimus, tokius kaip „ūkininkų sper-mos kokybė geresnė, nei kitų vyrų“ ir analizuojant tik rimtus projektus, iš-skirti jau pastebėti organinių produk-tų pranašumai prieš įprastinius pagal maistingumą:

• Organiniai pieno produktai tur-tingesni riebiųjų rūgščių (omega – 3 ir

CLA konjuguota linoleino rūgštimi); • Organinės lapinės daržovės tur-

tingesnės vitamino C;• Organinių vaisių ir daržovių su-

dėtyje daugiau antioksidantų;• Organiniuose grūduose esantis

proteinų fondas yra turtingesnis;Maistingumas dar nėra galutinis ro-diklis, kuriuo triumfuoja organinis maistas. Asociacija ypatingai akcen-tuoja poveikio sveikatai svarbą. Į tai nukreipti ir tolimesni tyrimai.

Kūdikiai – didesnės rizikos grupė

Mokslininkai vis dar nesutaria ar orga-ninis kūdikių maistas yra maistingesnis už įprastinį. Vis tik dėl vieno dalyko su-tinkama be didelių ginčų. Besivystantis kūdikio organizmas yra kur kas trapes-nis ir pažeidžiamesnis nei suaugusiojo. Pesticidų liekanos maisto produktuose kūdikiams kur kas pavojingesnės nei suaugusiesiems. Toksiniai chemikalai gali lengvai pažeisti hormonų ar cen-trinę nervų sistemą. Taigi maistas gali būti vienas iš faktorių, prisidedančių prie susilpnėjusios protinės veiklos ar elgesio sutrikimų.Atliekant įvairius tyrimus su gyvūnais pastebėta, kad pesticidai prisideda prie vėžio, kvėpavimo takų ligų, repro-dukcijos sistemos sutrikimų, smegenų veiklos problemų.Nerimauti dėl maisto reikia ir dėl to,

kad toksinių medžiagų veikimui svarbi kūno masė: kuo ji didesnė, tuo silpnes-nis poveikis. Ką tuomet reiškia keli kūdikio kilogramai? Taip pat kūdikiai patenka į didesnės rizikos grupę dėl iki galo neišsivysčiusio virškinamojo trakto – mažesnis atsparumas nuodin-goms medžiagoms. Pesticidų liekanos maiste taip pat gali apsunkinti ir svarbių maistingųjų me-džiagų įsisavinimą.Organinį maistą turėtų vartoti ir be-silaukianti moteris. Nereikia pamiršti, kad vaikutis maitintis pradeda būda-mas gimdoje. Įrodyta, kad pesticidai geba pasiekti vaisių per placentą. Nerimą turėtų kelti ir mintis, kad kai kurie poveikiai išryškėja ne iš karto, fa-tališkos pasekmės gali pasireikšti ir po daugelio metų.

Švaraus maisto paieškosPirmasis žingsnis – organinio kūdikių maistelio pirkimas. Nereikia baidytis aukštesnės kainos. 2003 m. Vašingto-no universitete atlikto tyrimo duome-nimis, kūdikių, vartojusių tik organinį maistą, organizme pesticidų liekanų buvo rasta šešis kartus mažiau nei tų kūdikių, kurie valgė įprastinį maistą. Švieži vaisiai ir daržovės yra pavojin-gesnės pesticidų klaupyklos, nei kon-servuoti. Tad reikia itin atidžiai juos rinktis. Jei dėl kokių nors mistiškų prie-žasčių nepavyksta sužvejoti organinių produktų turguje ar parduotuvėje, tenka pasiraitoti rankoves, siekiant namų sąlygomis nors kiek apvalyti produktą. Tai, kad naudingiausios me-džiagos kaupiasi vaisiaus odelėje jau turbūt seniai pamiršta tiesa, bet jei dar kažkas ja tiki – patartina kuo greičiau keisti mąstymą. Odelėje susikaupia daugiausia pesticidų liekanų, dėl to ją būtina pašalinti. Jei odelė pernelyg graži, kad ją būtų galima nuimti, ar ko-kie kiti įsitikinimai neleidžia to daryti – vaisių ar daržovę reikia gerai nušveisti po tekančiu vandeniu. Jei tai lapinės daržovės – būtina pašalinti viršutinius lapus. Produktus, kurių negalima nu-šveisti ar nulupt (vynuoges, braškes ir pan.) patartina trumpam pamerkti ir vėliau nuskalauti. Ruošiantis gaminti mėsos produktus, taip pat patartina pašalinti riebalinį sluoksnį, nes nuodingosios medžia-gos dažniausiai akumuliuojasi būtent

healthy food = healthy baby

The smallest and the most sensitive of us get hurt the most. Before even being born babies are being poisoned in their mothers body, as all the food that is consumed by the mother during pregnancy ef-fects the baby.It is scientifically proven that mothers who eat or-ganic foods before, during and after pregnancy have much healthier babies. The babies’ allergy levels and skin problems are reduced when mother and later on the baby eat organic food, but these are only some of the obvious dangers, that we can see and touch, what about the internal problems that we can’t see? That only materalise later on in growth... The babies’ digesting system is not yet de-veloped, giving pesticides an easier access to enter their system and poison them. However luxurious, or expensive, or even ridiculous organic food may seem, it will be the food that you consume that will eventually decide your baby’s future.

jame.Siekiant sumažinti toksinių medžia-gų kiekį kasdieniame racione galima mėginti vengti „Purvinojo tuzino“ narių, kurie buvo paskelbti Jungti-nėse Amerikos Valstijose atlikus apie 43 000 testų. Tai pavojingiausi ir kar-tu, deja, vieni populiariausių vaisių ir daržovių: persikai, obuoliai, braškės, špinatai, nektarinai, salierai, kriaušės, vyšnios, bulvės, paprikos (raudonos ir žalios), salotos, vynuogės.Kartu su „nedraugiškų“ produktų sąra-šu paskelbtas ir „gerasis“, jame – svo-gūnai, avokadai, šaldyti kukurūzai, ananasai, mangai, šparagai, šaldyti žirneliai, kiviai, bananai, kopūstai, bro-koliai, papajos.Čia norėtųsi pridurti pastabą, kad tai, kas aktualu Amerikoje, nebūtinai tampa šventa taisykle Europoje. Tiek kosmetikos, tiek maisto pramonės sektoriuose Europos Sąjungos reika-lavimai produktams griežtumu lenkia amerikietiškuosius. Aišku geriausia alternatyva – orga-ninis maistas. Gaila, kad mūsų šalyje niekaip nesusiformuoja tvirta tiesio-ginio pardavimo tradicija, kuomet pir-kėjas pažįsta pardavėją, gali nuvykti pas jį į ūkį, visiškai pasitikėti perkama produkcija. Ši praktika jau kurį laiką propaguojama užsienio šalyse, o keis-tojoje Amerikoje kai kur tampa net savotiška turizmo rūšimi.

Šaltiniai:

Foodnews.org/release.phpConsumerreports.orgBabycenter.com

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt Rubriką remia portalas „Meniu.lt“. ekoproduktai / 11

TIkROJI PIGIOS MĖSOS kAINAMėsa yra tapusi neatskiria-ma mūsų raciono dalis. Per paskutiniuosius 30 metų mėsos gamyba globalioje rinkoje beveik padvigubė-jo ir ateityje numatomas tik tolimesnis drastiškas augimas. Vakaruose įpras-tai žmonės mėsą valgo tris kartus per dieną. Kiekvie-nam per metus tenka apie 90 kilogramų mėsos. Daug kas mano, kad mėsa yra pagrindinis proteinų šalti-nis, tad ją būtina įtraukti į kasdieninį meniu. Tačiau gydytojai perspėja, kad dabar suvartojami kiekiai nera sveiki. Mėsos perte-klius siejamas su padidė-jusia gastro-vėžinių susir-gimų rizika, dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligo-mis, padidėjusiu choleste-rolio kiekiu.

Asta Audzijonytė asta.audzijonyte@yahoo.com

Žmonės, kurių racione daugiau gyvu-linės kilmės riebalų, nei augalinės, turi devynis kartus didesnę riziką susirgti alzhaimerio liga. Iš tiesų, peržvelgiant visą žmonijos istoriją – mūsų dietoje dažniausiai vyravo iš javų ir daržovių pasisavinami proteinai, mėsa buvo vartojama kur kas rečiau. Nors tiesioginė mėsos grėsmė sveika-tai gąsdinanti, tačiau žmonės dėl to prie mėsos produktų yra prisirišę nė kiek ne mažiau. Štai keletas paprastų faktų:

1. Apie 70 procentų visos dirba-mos žemės pasaulyje kokiu nors būdu yra skirta gyvulių auginimui. Tai – ir ganyklos, ir pasėliai jiems maitinti. 80 procentų pasaulyje išauginamų sojos pupelių, kurios galėtų būti naudingos kaip vertingas proteino šaltinis žmo-nėms, skiriama gyvulių pašarui. Tiesa, visa ta soja yra iš genetiškai modifi-kuotųjų šeimynos.

2. Gyvulių auginimas šiandien lemia 18 procentų šiltnamio dujų iš-siskyrimo. Palyginimui: visa pasaulio transporto sistema (įskaitant ir laivus, ir lėktuvus, ir automobilius) išskiria apie 13,5 procento šių dujų.

3. Gyvulių auginimas yra viena iš pagrindinių miškų nykimo priežasčių. Apie 70 procentų drėgnųjų Amazo-nės miškų buvo iškirsta ruošiant plo-tus ganykloms ir pašaro pasėliams. Vis tik mėsa pagaminta tose žemėse tik maža dalimi įsilieja į brazilų racio-ną. Dauguma ten „užauginamos“ mė-sos atsiduria ant stalų JAV ir Europoje. Miškų nykimas „atsakingas“ už dar 20 procentų šiltnamio dujų išsiskyrimą. Ją sudėjus su emisija gaunama iš gy-vulių auginimo, paaiškėja, kad mėsos vartojimas yra pagrindinis faktorius, sukeliantis klimato atšilimą.

4. Gyvulių auginimas reikalauja di-džiulių ir nepaprastai brangių resursų ir vandens. Priklausomai nuo rūšies ir auginimo pobūdžio, kilogramui mė-sos „pagaminti“ prireikia apie 13 000 – 100 000 litrų vandens. Palyginimui:

Who pays the true price of cheap meat?

In the last thirty years global meat production has nearly doubled and is projected to further increase drastically. People in western societies often eat meat three times a day, with the average yearly consumption of 90 kg of meat per person. Many believe meat is an essential source of protein and its daily intake is important in a well balanced diet. But high meat consumption is related to higher gastric-cancer risks, higher rates of cardiovascular diseases, and increased cholesterol levels. While the direct health risks are worrying, there are broader implications of the ever-growing addiction to meat. Here are a few simple facts:1) About 70% of the entire world‘s agricultural land is in some way used for farming animals, either as grazing land or as crops for fodder. 2) Today, animal farming produces 18% of green-house gas emissions. 3) Animal farming is one of the main forces driving deforestation. About 70% of Amazon rainforest has been cleared to produce land for new pastures or land for livestock fodder crops. Given that deforesta-tion is responsible for a further 20% of greenhouse gas emissions and combined with emissions from animal farming, meat consumption clearly is a major contributor to global warming.4) Animal farming requires vast amounts of water, an increasingly precious resource. Depending on species and farming type, a kilogram of beef re-quires between 13 000 and 100 000 litres of water to produce. 5) Most of the animal farming in Europe and North America is conducted in factory farms, and rising demand for meat will increase this practise. Factory farming, in turn, brings with it a long list of environ-mental, public health and ethical issues associated with growing animals as quickly and cheaply as possible.6) Large quantities of antibiotics are used in factory farms as a “prophylactic” measure to prevent dis-eases. This provides ample opportunity for bacteria to develop antibiotic resistance. Such antibiotic re-sistant bacteria (also called “superbugs”) have now been found in 20% of Dutch pigs, 21% of chicken and 3% of cows. The bacteria are transmitted to hu-mans and potential harmful impacts of their spread are hard to overstate. 7) Despite antibiotics densely packed animal farms provide a perfect place for creating new strains of viruses and bacteria.

Full article: Hackwriters.com/meatpriceof.htm

kilogramui kviečių prireikia tik 1000-2000 litrų vandens.

5. Daugeliu atveju Europoje ir Šiau-rės Amerikoje gyvuliai yra auginami fabriko tipo fermose. Numatoma, jog augant mėsos poreikiui, tokia praktika tik stiprės. Fabrikinis auginimas neat-siejamas nuo viso sąrašo aplinkosau-ginių, visuomenės sveikatos ir etikos problemų, kurios kyla iš poreikio kuo greičiau ir pigiau užauginti gyvulius. Tokiose fermose gyvuliai laikomi su-sigrūdę, kenčiantys be saulės šviesos, galimybės laisvai judėti.

6. Kaip „profilaktinė“ priemonė sie-kiant išvengti daugelio ligų, fabrikinė-se fermose naudojami didžiuliai kiekiai antibiotikų. Nuo 2003 m. iki 2005 m. Nyderlanduose jų vartojimas išaugo net 30 procentų. Tai sukuria palankias sąlygas bakterijoms, kurios ugdo at-sparumą prieš antibiotikus. Mutavu-sios bakterijos su tokiu atsparumu antibiotikams dabar randamos 20-tyje procentų vokiškų kiaulių, 21 pro-cente viščiukų, 3 procentuose karvių. Situacija panaši ir kitose šalyse. Tokios bakterijos lengvai pakliūva į žmogaus organizmą. Jų potencialų neigiamą poveikį bei sklaidą sunku paneigti. Vokietijoje ūkininkai jau dabar gydo-mi izoliuotose palatose. O mėsa, kurią jie gamina, juk eksportuojama į visą Europą ir už jos ribų.

7. Nepaisant gausaus antibiotikų pumpavimo, gyvulių fermos taip pat išlieka puikia vieta, kurioje gali kurtis ir daugintis nauji virusai ir bakterijos. Dar labiau plėtojama tendencija tra-dicines gyvulių veisles keisti greitai augančiaisiais variantais. Taip naiki-nama visa gyvulių genetinė įvairovė, aprėpianti tūkstančių metų veisimo

Nuotr. Gintauto Baksio

patirtį. Kadangi gyvuliai šiuolaikinia-me pasaulyje yra labai panašūs – tai sudaro sąlygas bakterijoms sklisti ne-paprastai lengvai ir greitai. Paukščių gripo ir pasiutligės sklaida, manoma, buvo kur kas palengvinta dėl fabri-kinių fermų. Per paskutinę snukio ir ragų ligos epidemiją Jungtinėje Ka-ralystėje buvo išskersta ir sudeginta apie 600 000 galvijų bei daugiau nei trys milijonai avių. Tai – milijardai eurų nuostolių ne tik mėsos industrijai, bet ir paprastiems mokesčių mokėtojams.

Tai – tik keli iliustruojantys faktai. Išsa-mus sąrašas būtų kur kas ilgesnis: mili-jardais tonų mėšlo teršiamas vanduo ir atmosfera, rūgščius lietus sukeliančio azoto suboksido emisija, intensyvus pesticidų ir trąšų naudojimas, besaikė žvejyba pašarų gamybai, vietinių gy-ventojų iškeldinimas iš ganykloms ir pasėliams reikalingų žemių... Mėsos industrijos globalizacija lėmė mažesnį domėjimąsi tikrąja mėsos, kurią perkame, kaina ir kokybe. Len-gvabūdiškai manoma, kad mėsa į par-duotuves atkeliauja iš vietinių ūkinin-kų fermų, bet didžiuliai jos kiekiai yra importuojami iš kitų šalių, kartais net tokių tolimų kaip Brazilija ar Naujoji Zelandija. Ar yra kokių nors mažiau aplinkai ir vartotojui pavojingų pasirinkimų? Žu-vis, dažnai propaguojama kaip sveika alternatyva mėsai, taip pat, deja, ne visada yra geras pasirinkimas. Pir-miausia, žuvis dažnai būna užteršta organiniais teršalais ir toksiniais meta-lais, tokiais kaip gyvsidabris. Antra, di-džioji dalis industrinės žvejybos ir au-ginimo sukelia pragaištingas gamtines problemas – šiandien jau išeikvoti apie

80 procentų pasaulio žuvų išteklių, su-naikintos jūrinės ekosistemos. Albertas Einšteinas kažkada spėjo, kad didžiausias žingsnis žmonijos evoliucijoje bus perėjimas į vegeta-rizmą. Ir tai vyksta. Taip pat yra ir kita alternatyva – etiškas gyvulių augini-mas nedideliuose vietiniuose ūkiuo-se, leidžiant jiems laisvai ganytis. Toks turėtų būti kasdienių mėsos produktų šaltinis. Visų pirma, mėsa ir pienas iš normaliomis sąlygomis auginamų galvijų yra sveikesni ir skanesni. Antra, laisvas galvijų ganymas lauke gali net prisidėti prie gamtos apsaugos. Kon-troliuojamas ganymas padeda kurti turtingą bioįvairovę pievose, kurios kitu atveju užaugtų krūmokšniais. Maži mėšlo kiekiai pasitarnauja kaip natūralios dirvos trąšos. Žinoma, tokiomis sąlygomis augina-mų gyvulių mėsa kainuoja brangiau. Bet nereikia pamiršti, kad su mėsa už apgaulingai mažą kainą perkama ir visa kolekcija su ja susijusių sveikatos problemų, taip pat į tą kainą įskaičiuo-ta ir klimato kaitos, miškų nykimo, vandens taršos, ir mutavusių bakterijų priedas. Kaina už šias „gėrybes“ dabar nėra matoma etiketėje, bet ją mes visi tikrai sumokėsime vėliau.

Iš anglų k. vertė Kristina Kučinskaitė

Šaltiniai:

Wordwatch paper 171, 2005. Happier meals (www.worldwatch.org)Wordlwatch report 174, 2007. Oceans in peril (www.worldwatch.org)Food and Agriculture Organisation of the United Nations. 2006. Livestock’s Long Shadow – Environmental Issues

and Options. RomeThe Ecologist journalThe Vegetarian Society (www.vegsoc.org)

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt12 / ekomenas

Kristina Kučinskaitėnews@ozonas.lt

Planetai ir ją apsėdusiai žmonių civi-lizacijai pražūtis jau senokai išprana-šauta įvairių žynių ir šventųjų. Seniau keiktas pasileidimas, bedieviškumas. Dabar visiems, pavyzdingai moder-niems, už beatodairišką gamtos iš-teklių švaistymą gresia išsvajotojo komforto pragaištis. Revoliucija ėda savo vaikus!Nė viena pranašystė dar neužtvindė mūsų miestų apokalipsės liepsnomis. Bet griuvimo ženklai jau senokai įsi-tvirtinę mūsų gyvenimo audiniuose. Skubėdami dažnai jų net nepaste-bime. Arba – net jei jie primygtinai mums rodomi – retai teatkreipiame dėmesį. Žiniasklaida žaisdama skau-džiomis temomis, brutaliais vaizdais ilgainiui atbukino auditoriją: kažkur karas, kažkur mirtis, kažkur badas – tai taip įprasta, kad faktai praranda tikrumą, skamba lyg tuščiaviduriai, mums neaktualūs pranešimai. Ar garsaus britų fotografo Marko Edwardso projektas „Smarki liūtis“ (Hard Rain), demonstruotas Vilniaus botanikos sode bei Vilniaus univer-siteto Centrinių rūmų kiemelyje, gali palikti kokį nors pėdsaką žiūrovo sieloje? Ar meno kalba išvis pajėgi

paskatinti pokyčius konformistiškai snūduriuojančiame pasaulyje, kuria-me revoliucijos vyksta ne realiame gyvenime, o ekranuose?

1969 metais liepą vienas fotografas paklydo Sacharos dykumoje. Ten jį išgelbėjo Tuerego klajoklis. Parsive-dęs fotografą į savo stovyklavietę pavaišino jį puodeliu kavos ir įjungė grotuvą su Bob Dylan kasete. Daina, ar (galima ir taip pavadinti) apokalip-tinė vizija, „A Hard Rain A-Gonna Fall“ sukrėtė fotografą ir pakišo idėją mu-zikinį kūrinį iliustruoti fotografijomis. Praėjo 40 metų, kol gimė ypatingas fotoprojektas. Šiandien nuotraukos, iliustruojančios pasaulio žmonijos sukurtas dykvietes, industrializacijos nulemtas socialines, ekonomines ir ekologines katastrofas, jau apkeliavo 30 pasaulio šalių. O fotografas Mar-kas Edwardsas jau du kartus viešėjo Lietuvoje. Ciklo nuotraukos iliustruoja kiekvie-ną efektingos Bob Dylan dainos ei-lutę. Su reporterio tikslumu fiksuo-jamas gyvenimas pasaulyje, kuris įamžintuose kadruose atsiskleidžia baisiomis žaizdomis. M. Edwardsas pagrįstai kratosi menininko vardo – cikle atsiskleidžia realybė, o ne artis-tiškos manipuliacijos. Fotografas, ekologas – planeta ir jo gyventojais, jų dabartimi ir ateitimi besirūpinantis žmogus. Neišvengia-mai kyla klausimas, ar net ir labiausiai šokiruojanti paroda, net jeigu ją ir lydi profesionalios paskaitos, knygos leidimas, reklaminės kampanijos, gali paskatinti permainas. M. Edwardsas sutinka, kad sunku sukelti greitą ir tiesioginę reakciją. Bet būtina mėgin-ti pažadinti į patį vartotojiškumo liū-no dugną nuburbuliavusį vakarietį. Daugybė išteklių skiriama vis naujų ir naujų komforto atributų gamybai. Milžiniški pinigų srautai plaukia į ma-

FOTOGRAFO žVILGSNIU į PASAULINę

kATASTROFą

Nuotr. M. Edwards

šineriją, kuri funkcionuoja tik tam, kad įtikintų individus, jog jiems Reikia daugiau automobilių, drabužių, sul-čiaspaudžių ir kitų niekalų. Apsista-čius daiktais, technologijomis, blun-ka ryšiai su kitais žmonėmis, gimsta vienatvė ir izoliacija, kurią švelniai „gydo“ (paradoksalu) dar viena pora batų arba kelionė į Klasikinę Italiją. M. Edwardsas akcentuoja, kad mūsų pasaulyje, pamišėliškai dūstant daik-tų pertekliuje, pamirštami paprasti malonumai, kurie nieko nekainuoja, niekam nekenkia ir, svarbiausia, tikrai teikia džiaugsmo – draugystė, me-nas, fantazija... Visa ši tirada gali skambėti kaip atvira simpatija luditams, anarchistiškiems primityvistams. Tačiau ne. Iš tikrųjų, sunku tikėtis, kad rausvažandis va-karietis atsisakys patogaus automo-bilio. Bet norisi viltis, kad bus bent suvokta tikroji kiekvieno komfortiško gyvenimo elemento kaina.

Štai šioje vietoje meno kalba gali pasirodyti kaip turinti žymiai dau-giau galios nei bet kokia prievarta. M. Edwardsas kritikuoja šiuolaikinius menininkus dažnai užsimirštant ir savo kūryba visai nereflektuojančius pasaulio problemų. Anot autoriaus, mene negali išnykti socialinės at-sakomybės funkcija. 7–8 dešim-tmečiais tai buvo plačiai eksploa-tuojama. Šiuolaikinis menas dažnai nardo tuštumoje, iš kurios išstumta bet kokia gyvybė, atsiribojama nuo kasdieninio gyvenimo realijų. „Hard Rain“ projekto autorius ragina šiuo-laikinį menininką išnaudoti savo kūrybos kalbą kaip efektyvų ginklą siekiant permainų pasaulyje, budi-nant bendruomenes.

P.S. Beje, Bob Dylan koncertuos Vil-niuje birželio 5 dieną. Gal kaip tik važiuosite pro šalį.

Nuotr. Mark Edwards „I’ve stepped in the middle of seven sad forests“

Nuotr. Mark Edwards „I’ve been ten thousand miles in the mouth of a graveyard“

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt pasaulis / 13

Aliaskoje įvykęs naftos išsiliejimas iš tanklaivio „Exxon Valdez” buvo di-džiausia tokio tipo gamtinė katastrofa Amerikos istorijoje. Neseniai ši trage-dija vėl atgijo – kompanija „Exxon” po 19 metų vilkinimo atsisakė sumokėti maždaug 2,5 milijardo dolerių baudą motyvuodama 1818 metų „preceden-tu”. Tačiau ar žinojote, jog nors „Exxon Valdez” užplaukus ant seklumos, į jūrą išsiliejo 42000 kubinių metrų (42 milijonai litrų) neapdirbtos naftos, tai buvo tik 34-as pagal dydį naftos išsilie-jimas žmonijos istorijoje?

Naftos išsiliejimų „dešimtukas” atrodo štai taip:

1. Kuveitas: 1991 metai – 2 milijo-

10 DIDžIAUSIų NAFTOS IŠSILIEJIMų žMONIJOS ISTORIJOJEnai kubinių metrų.

Irako karinės pajėgos, siekdamos sustabdyti JAV karių invaziją, atsuko kelių naftos tanklaivių sklendes. Naftos sluoksnis buvo 10 cm storio ir dengė 4000 kvadratinių mylių jūros plotą.

2. Meksika: 1980 metai – 380 tūks-tančių kubinių metrų.

Naftos šulinyje įvyko sprogimas, ta-čiau po to jis liko atviras: kiaurus metus kasdien iš jo į vandenyną išsiliedavo po daugiau nei milijoną litrų naftos.

3. Trinidadas ir Tobago: 1979 metai – 340 tūkstančių kubinių metrų.

Tropinės audros metu prie Trinidado ir Tobago krantų graikų naftos tanklai-vis susidūrė su kitu laivu ir prarado be-veik visą savo krovinį.

4. Rusija: 1994 metai – 320 tūkstan-čių kubinių metrų.

Nafta bėgo iš trūkusio naftotiekio aštuonis mėnesius, kol gedimas buvo pastebėtas ir pašalintas.

5. Persijos įlanka: 1983 metai – 302 tūkstančiai kubinių metrų.

Tanklaivis susidūrė su naftos ga-vybos platforma, kuri po šio įvykio nuskendo. Nafta liejosi į vandenyną septynis mėnesius, kol tai buvo sustab-dyta.

6. Pietų Afrika: 1983 metai – 299 tūkstančiai kubinių metrų.

Tanklaivyje kilo gaisras – ekipažas jį paliko, o pats tanklaivis nuskendo maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Saldanha įlankos.

7. Prancūzija: 1978 metai – 261 tūks-tantis kubinių metrų.

Stiprioje audroje buvo sugadintas tanklaivio vairavimo mechanizmas, ir nors keletas kitų laivų atsiliepė į nelai-mės šauksmą, tanklaivis užplaukė ant seklumos ir perlūžo pusiau. Visas krovi-nys išsiliejo į jūrą.

8. Angola: 1991 metai – daugiau kaip 193 tūkstančių kubinių metrų.

Tanklaivis sprogo, tikslus išsiliejusios naftos kiekis nežinomas.

9. Italija: 1991 metai – 170 tūkstan-čių kubinių metrų.

Tanklaivis sprogo ir nuskendo prie Italijos krantų; nafta liejosi į vandenyną dar 12 metų.

10. „Odyssey” naftos išsiliejimas:

1988 metai – 151 tūkstantis kubinių metrų.Nafta išsiliejo 700 jūros mylių atstumu nuo Naujosios Škotijos krantų. „Exxon Valdez” naftos išsiliejimas buvo gamti-nė katastrofa, lygiai kaip ir visi kiti naf-tos išsiliejimai. Tokių katastrofų pasta-ruoju dešimtmečiu sumažėjo pritaikius pažangius logistikos principus ir pra-dėjus gaminti naujos kartos tanklaivių korpusus. Tačiau pasaulio laivynuose vis dar pilna senosios kartos laivų, kurie dar laukia savo eilės „išeiti į pensiją”. Tačiau, kol mes būsime priklausomi nuo naftos, tokie incidentai tęsis ir to-liau.

Technologijos.lt

Kruopščiai ant kūno tepamas ir nuo Saulės spindulių saugantis kremas yra viena iš priežasčių, dėl ko visame pasaulyje žūva koralai. Mokslininkų tyrimai rodo, jog keturi įprastiniai kremų komponentai gali pažadinti „snaudžiančius” virusus, gyvenan-čius dumblius zooksanteles (lot. zo-oxanthellae) rūšies dumbliuose. Šie dumbliai paprastai sudaro simbiozę su koralais, tačiau chemikalai gero-kai pagreitina virusų dauginimąsi ir virusai galiausiai patenka į aplinkinį vandenį. Čia jie užkrečia koralus sta-tančius organizmus. Zooksantelės koralams tiekia maisto – energiją dumbliai gauna fotosinte-zės metu. Dumbliai taip pat nudažo koralus ryškiomis ir gyvomis spalvo-mis – be jų koralai išbąla ir numiršta. Anot mokslininkų, kasmet į pasau-lio vandenynus patenka nuo 4000

kREMAI NUO SAULĖS žUDO kORALINIUS RIFUSiki 6000 tonų kremo nuo Saules. Ši medžiaga dabar kelia grėsmę jau maždaug 10 proc. visų koralų po-puliacijų. Tyrimų vadovas Roberto Danovaro (Italija) kartu su savo kole-gomis tyrė kremo poveikį koralams, surinktiems iš Ramiojo, Atlanto ir In-dijos vandenynų. Rezultatai rodo, jog netgi mažyčiai šio produkto kiekiai gali aktyvuoti dumblių virusus ir tada koralas žūva per maždaug keturias dienas. Kremu nuo Saulės paveiktą koralą supančiame vandenyje buvo rasta iki 15 kartų daugiau virusų nei paprastai. Tyrimuose naudoti kelių populiariausių rūšių kremai, visi jie turėjo keturis bendrus komponentus – parabeną, cinamatą, benzofenoną ir kamparo darinius.

Technologijos.lt

Nuotr. Mark Edwards „I’ve been out in front of a dozen dead oceans““

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt14 / pasaulis

PLASTIkINIO MAIŠELIO STATISTIkA

Plastikas šiandien kiekvienam iš mūsų toks pat artimas kaip mylimiausias brolis. Kiekviena diena, kiekvienas judesys susivynioja į plastikinį apvalkalą. Vanduo plas-tikiniuose buteliuose, maistas (reikia to ar nereikia)... Plastikas atstovauja visuotinį saugų sterilumą. Tiesa, be jo kuo puikiausiai gyventa ne vienerius metus. Ir turbūt, jei nenorime, kad vieną dieną plastiko atlie-kos užgožtų vandenis ir žemę, kuria vaikštome – reikė-tų stabtelėti ir susilaikyti nuo nepaaiškinamos pakavi-mo manijos.

Kristina Kučinskaitėnews@ozonas.lt

Pagrindinės plastiko atliekos buityje – plastikiniai maišeliai, maisto pakuo-tės ir gėrimų buteliai. Jei kiti plastiko gaminiai dar nėra taip paplitę – tai „populiariausias“ be jokios konku-rencijos yra plastikinis maišelis. Len-gva ranka paimamas parduotuvėse ir tokia pat lengva ranka išmetamas. Palyginus neseniai susiprotėta, kad plastikiniai maišeliai tampa vos ne dar viena floros rūšimi – jie plaikstosi vėjyje laukuose, voliojasi pamiškėse, mirksta vandenyje, apsigavę maiše-lius į skrandį kemša gyvūnai. Štai keletas faktų, kurie turėtų padėti suvokti bendrą vaizdą.

Pagrindiniai faktai: suvartojimas

• Kiekvienais metais pasaulyje apy-tikriai suvartojama nuo 500 bilijonų iki trilijono plastikinių maišelių. Tai reiškia, kad per minutę suvartojama apie milijoną.

• Per metus JAV suvartojama dau-giau nei 380 bilijonų plastikinių mai-šelių, maišų ir įpakavimų.

• Žurnalo „Modern Plastic“ duome-nimis Taivane per metus sunaudoja-ma apie 20 bilijonų maišelių.

• Australijos gamtos apsaugos de-partamento duomenimis, per metus australai sunaudoja apie 6,9 bilijonus maišelių kasmet.

• Anot BBC, Didžiojoje Britanijoje tik vienas iš 200 plastikinių maišelių yra perdirbamas.

• Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais apie 200 milijonų plastikinių maišelių užteršia parkus, gatves ir pa-jūrius.

• Šiandien pagaminama ir sunau-dojama 20 kartų daugiau plastiko nei prieš 50 metų.

Pagrindiniai faktai: įtaka gamtai

• Šimtai tūkstančių jūros vėžlių, banginių ir kitų jūros gyventojų kie-kvienais metai miršta prisiėdę išmes-tų plastikinių maišelių, kuriuos palai-ko maistu.

• Plastikiniai maišeliai nėra savaime suyrantys. Jie pasidalina į daugybę smulkių toksinių dalelių, kurios užter-šia dirvą ir vandenis, bei taip automa-tiškai patenka į mitybos grandinę.

• Kaip akcijos „Išvalyk Australija“ dalis per vieną dieną buvo surinkti beveik 500 000 maišelių.

• Vėjo nešiojami plastikiniai maiše-liai Afrikoje tapo tokiu įprastu dalyku, kad vietinės pramonės juos renka ir naudoja skrybėlių ir krepšių audimui. Anot BBC viena grupė per mėnesį pagamina apie 30 000 vienetų tokių daiktų per mėnesį.

• Plastikiniai maišeliai yra tarp 12 dažniausiai surenkamų šiukšlių atlie-kant pakrančių valymo darbus.

• Gali prireikti nuo 500 iki 1000 metų tam, kad plastikinis maišelis suirtų.

Pagrindiniai faktai: sprendimai

• 2001 metais Airijoje buvo suvar-tota 1,2 bilijonų plastikinių maišelių. Nepaprastai sėkmingas plastikinių maišelių naudojimo mokestis (arba „PlasTax“), kuris buvo pristatytas 2002 metais tą skaičių sumažino 90 procentų. Taip buvo sutaupyti ir apie 18 000 000 litrų naftos.

• 2006 metais sekant Airijos pavyz-džiu Melburne Australijoje išleistas įsakymas apmokestinti iki tol buvu-sius nemokamus plastikinius pirkinių maišelius.

• 2007 metais Modburio miestelis Didžiojoje Britanijoje tapo pirmuoju Europoje, kuris visiškai atsisakė plas-tikinių maišelių.

• 2007 m. plastikiniai pirkinių maišeliai išvis uždrausti San Francis-ke. Tokiu būdu plastikinių maišelių naudojimas sumažės net 100 milijo-nų vienetų per metus. Tai – pirmasis Šiaurės Amerikos miestas pasiryžęs tokiai akcijai.

• 2008 metais apmokestinant iki tol buvusius nemokamus maišelius siekiama prisidėti prie jų naudojimo mažėjimo visoje Kinijoje.

Individualios pastangosEsame įpratę laukti, kol kažkas viską padarys už mus. Vis tik per porą metų daugelyje Didžiosios Britanijos kaimų ir miestelių išsiplėtęs plastikinių mai-šelių atsisakymo ir jų keitimo aplinkai draugiškais variantais judėjimas įro-do, kad kartais pilietinės iniciatyvos

veikia kur kas greičiau ir patikimiau, nei lėtaeigiai valdžios mechanizmai. Svarbiausia, kad individas suvoktų, kas yra sveika ir naudinga jam bei jo artimiesiems. Taip pat ne prošal suprasti ir tai, kad pasaulį, kuriame gyvename turime kurti patys, o ne atiduoti į kitų rankas ir būti tik pasy-viais stebėtojais.Kalbant apie plastiką, jei nesinori im-tis didelių perversmų, galima pradėti nuo mažų asmeninių revoliucijų. Juk tikrai pasibaisėtina kiekvieną kartą parduotuvėje pirkti vis naują pirkinių maišelį, kai tą patį galima naudoti keletą kartų. Stilingieji gali pirkinius krautis į daugkartinio naudojimo medžiaginius ar plastikinius maiše-lius. Nebūtina jų ir parduotuvėse ieš-koti – paprastai namuose mėtosi visa krūva.Užsienio šalyse jau nemažai parduo-tuvių savo pirkėjams suteikia galimy-bę pasirinkti ekologiškus pakavimo sprendimus. Plėtojama maišelio vi-sam gyvenimui idėja. Tai daugkartinis maišelis, kurį įsigyti reikia vieną kartą, o vėliau jam susidėvėjus, pamaina nemokamai gaunama parduotuvėje. Tokį maišelį Lietuvoje galimą įsigyti

„IKI“ tinklo parduotuvėse. Apsipirkinėjant taip pat reikėtų mąs-tyti ir apie vienkartinių maišelių bū-tinumą. Ar reikia vaisiams atskiros pakuotės, jei jie įvilkti į „natūralią“ pavyzdžiui bananų kekė, melionai... Arba ką manote apie keistą naujovę į plastikinę rankovę įvilkti kiekvieną ilgavaisį agurką? Juk toks sterilumas tikrai nėra būtinas, priešingai – šitaip „pridusintos“ daržovės tikrai neatro-do itin šviežios.Paprastas pratimas – kiekvieną kar-tą grįžus iš parduotuvės neišmeskite visų parsineštų plastikinių maišelių, o duokite sau užduotį juos kaip nors panaudoti. Kelis kartus pavyks tai padaryti? Ką daryti su likusia krūva? Gal panaudoti dar kartą tam pačiam tikslui...

Šaltiniai

Wasteonline.org.uk/resources/Infor-mationSheets/Plastics.htmReusablebags.comRecycle-more.co.uk/nav/page687.aspx

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt perdirbimas. Rubriką remia UAB „žalvaris“ / 15

Baterijų tvarkymui skirs 1,45 mln. litų

Konkurso laimėtojo baterijų tvarky-mas bus finansuojamas Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo progra-mos lėšomis. Įmonės, gaminančios ar importuojančios galvaninius ele-mentus, 2006 metais sumokėjo tik 35 tūkst. litų, todėl šių atliekų tvarkymui būtų galima skirti tik tokią sumą. Tačiau Aplinkos ministerija, įvertinusi 2006 metais priimtos Europos Sąjun-gos direktyvos dėl baterijų ir akumu-liatorių atliekų tvarkymo reikalavimus bei įvertinusi galvaninių elementų surinkimo sistemos svarbą, šiais me-tais baterijų tvarkymui skyrė 1,45 mln. litų. Direktyvos nuostatas perkeliantys teisės aktai turėtų įsigalioti šių metų rugsėjį. Minėta direktyva nustato, kad bateri-jos turi būti tvarkomos vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu. Di-rektyva įpareigoja gamintojus ir im-portuotojus organizuoti baterijų su-rinkimo sistemą, kurioje vartotojams būtų sudaromos sąlygos patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsi-žvelgiant į gyventojų tankumą, nemo-kamai atiduoti baterijų atliekas. Orga-nizuojant baterijų surinkimo sistemą, privalės dalyvauti ir jų platintojai, kuriems nustatoma pareiga prekybos vietose nemokamai priimti vartotojų atiduodamas baterijų atliekas. Apie tokią galimybę platintojai turės infor-muoti vartotojus.

Sustabdžius finansavimą, pradėjo strigti baterijų tvarkymas

Gyventojai daugiau nei metus buvo skatinami senas baterijas mesti į spe-cialius prekybos vietose, švietimo ir savivaldybių įstaigose pastatytus konteinerius. Tačiau pradėjus strig-ti baterijų tvarkymo finansavimui iš valstybės lėšų, specialių konteinerių ėmė mažėti. Baterijų surinkimo tinklai Lietuvoje pradėti kurti 2006 metais, kuomet Aplinkos ministerijos paskelbtą vie-

šųjų pirkimų konkursą laimėjo „Žalva-ris“ ir „EMP recycling“. Abi įmonės per 2006–2007 metus surinko ir perdirbo 50 tonų baterijų, o daugiau nei pusė šio kiekio – daugiau kaip 28 tonų – su-rinko UAB „Žalvaris“. Pernai konkursas buvo paskelbtas tik rugpjūtį, o nugalėtojas paaiškėjo lap-kritį. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba radusi pažeidimų nutraukė konkursą, ir valstybės finansavimas baterijoms tvarkyti sustabdytas.

įmanoma surinkti iki 70 tonų baterijų

„Skiriant Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšas galvaninių elementų atliekų tvarkymui, siekiama sukurti papildomus baterijų atliekų tvarkymo pajėgumus, kurie turėtų būti palaikomi ir pasibaigus sutartims su Aplinkos ministerija, – sakė ministeri-jos sekretorius Aleksandras Spruogis. – Taip pat turi būti laikomasi principo „teršėjas moka“, todėl šių atliekų tvar-kymo sistemą turėtų kurti įmonės, ga-minančios ar importuojančios galvani-nius elementus.“Viena didžiausių atliekų tvarkymo ben-drovių Lietuvoje UAB „Žalvaris“ senas baterijas surenka prekybos centruose „Iki“, „Senukai“, „Statoil“ degalinėse, kai kuriose savivaldybėse, Aplinkos mi-nisterijoje ir kt. Bendrovė akcijų metu baterijas renka ir Lietuvos mokyklose, organizuodama specialius panaudotų baterijų rinkimo konkursus, kurių lai-mėtojai yra apdovanojami. UAB „Žalvaris“ plėtros direktorius Man-tas Marcinkevičius teigia, kad kol kas nėra aišku, koks kiekis senų baterijų numatytas surinkti, tačiau su esamais pajėgumais Lietuvoje yra realu surinkti iki 70 tonų. UAB „Žalvaris“ plėtros direktoriaus nuo-mone, Vyriausybės sprendimas bate-rijų surinkimą finansuoti iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų yra naudingas, kadangi toks finan-savimas padėtų išsiaiškinti galvaninių elementų surinkimo kaštus ir galimy-bes bei kiek lėšų reikia skirti visuome-nės švietimui, įrangai ir perdirbimui.

Nuostolius sumažintų valstybės lėšos

UAB „Žalvaris“ dalyvauja Aplinkos ministerijos konkurse senoms bateri-joms rinkti. Sėkmingai funkcionuoja bendrovės išvystytas baterijų surin-kimo tinklas, vykdoma visuomenės švietimo programa (ypač mokyklose). Be to, į specialius, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius, konteine-rius UAB „Žalvaris“ investavo apie 120 tūkst. litų. „Valstybės finansavimas senoms ba-terijoms rinkti leistų be nuostolių perdirbti surenkamas baterijas. Jeigu konkurso nelaimėsime, privalėsime maksimaliai sumažinti senų baterijų surinkimo kiekius, nes tai finansuoti

iš bendrovės lėšų labai nuostolinga“, – teigia M. Marcinkevičius. Senų baterijų surinkimo sistema tu-rėtų funkcionuoti kaip ir kitų atliekų surinkimo sistemos. Elementų gamin-tojai ir importuotojai turėtų mokėti tvarkymo kaštus atitinkantį mokestį.

Mokestis privalo būti didinamas

„Mokestis už įvežamas baterijas priva-lo būti didinamas. Pagal įstatymą už aplinkos taršą, įvežus 1 toną baterijų, mokestis yra 500 litų, tačiau galvani-nių elementų surinkimo ir perdirbimo kaštai svyruoja nuo 26 tūkst. litų iki 30 tūkst. litų už 1 toną, todėl finansuo-ti tvarkymo sistemas savo lėšomis nuostolinga“, – sako M. Marcinkevi-

Stringančią baterijų tvarkymo sistemą turėtų išjudinti Aplinkos ministerijos pakartotinai paskelbtas Baterijų surinkimo ir perdirbimo paslaugų viešųjų pirkimų kon-kursas.

BATERIJOMS TVARkyTI – žADAMI MILIJONAI

čius. Pasak jo, lėšos iš Gaminių ir pa-kuotės programos galėtų būti kaip papildomas finansavimas, ir naudoja-mas visuomenės švietimui arba speci-aliai įrangai įsigyti. „Padidėjęs mokestis tikrai palengvin-tų baterijų surinkimą. Manau, kad elementų gamintojai ir importuoto-jai sutiktų dalyvauti baterijų surinki-mo sistemos kūrime, tuo labiau, kad didžiausi importuotojai yra didieji prekybos tinklai. Jie galėtų sudaryti palankias sąlygas plėtojant elementų surinkimo tinklą“, – sako M. Marcinke-vičius.

Moksleiviai laukia konkursų

Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija Vyriausybės sprendimą baterijų surinkimą finan-suoti iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų vertina tei-giamai. Asociacijos narys UAB „Žalvaris“ įsigijo 568 ES reikalavimus atitinkančių kon-teinerių, atliko visuomenės švietimo akcijas mokyklose bei savivaldybėse. „Moksleiviai jau laukia, kada bus pra-tęsti galvaninių elementų surinkimo konkursai. Nors ir lėtai, tačiau gyven-tojai pratinasi senas baterijas mesti į specialius konteinerius“, – sako asoci-acijos viceprezidentas Ž. Žukauskas. Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidento nuomone, galvaninių elementų surin-kimo sistema turi veikti be papildomo finansavimo iš Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų. Pa-sak Ž. Žukausko, sistemos funkciona-lumą turi užtikrinti elementų gaminto-jų ir importuotojų mokamas taršos ar gaminio mokestis, o papildomos lėšos galėtų būti skiriamos atliekas tvar-kančioms įmonėms tik visuomenės švietimui vykdyti ar specialiai įrangai įsigyti.

• Baterijos yra pavojingos atliekos, ka-dangi jų sudėtyje yra aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingų cheminių me-džiagų, tarp jų – sunkiųjų metalų: švino, gyvsidabrio ir kadmio. Baterijos sudaro mažiau nei ketvirtadalį visų pavojingų atliekų, tačiau, remiantis tyrimų duo-menimis, joms tenka daugiau nei 50 procentų visų sunkiųjų metalų atliekų.

• Jeigu panaudotos baterijos išmeta-

AR žINOTE, kAD...mos į sąvartynus su buitinėmis atlieko-mis, irdamos jos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvū-nų odą. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplauti į vandens telkinius, o iš čia patekti į gyvūnų ir žmonių organizmus. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji

metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles. DNR pažeidimai gali padidinti tikimy-bę susirgti vėžiu.

• Gyventojai raginami naudoti daug kartų įkraunamas baterijas, o panau-dotas rinkti ir išmesti į specialius kon-teinerius.

• Informacija apie pavojingų atliekų su-rinkimą nemokama linija 8 800 00653.

M.Marcinkevičius teigia, kad mokestis už įvežamas baterijas privalo būti didinamas.