PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus, aplinkai nekenksmingais dažais.

Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Partneriai:

Dr.Michiel Haas: pasyvus namas - tik iš sveikų medžiagų

Tamsioji žuvies pramonės pusė

Where Will We live?

During the next heating season we will all be facing higher bills. Especially in Vilnius the price of heating is guaranteed to rise by at least 53%. In the meantime the citizens have turned the blind eye to it all, they simply can’t be bothered and intend to do absolutely nothing to prevent this in the future, phase one - de-nial. Their best strategy is to do absolutely NOTHING; or so it seems.The municipality in the meantime is investing vast amounts of money on printing X number of posters advertising the pathetic mayor, but nothing seems to save the guy from his helplessness and impotence, not even his fancy tie.

ISSN 1822-6191 Ekologiškos kultūros gidas / Ecological Initiatives Guide www.ozonas.lt www.ekologija.lt 2008/7 (11)

Ekostatyba ir sveikas kambario mikro-klimatas 4

psl. 13 psl.

Nuotr. Dariaus Jurevičiaus

VĖL ĮVYKO VADINAMASIS G-8 SUSITIKIMAS – 8 vyrai, mėgstantys kostiumus, foto-grafuotis ir skėsčioti rankomis, susi-rinko į vieną vietą, nepaisydami jokių protestų, ir tarėsi, kaip išspręsti pasau-

lio problemas kuo mažiau jas sprendžiant. Globalinės klimato, maisto ir kuro krizės fone vienas ryš-kiausių grupės nutarimų – uždrausti „stand-by“ mygtuką įvairiuose elektriniuose prietaisuose. Tai bent!

ĮDOMIAI REAGUOJAMA IR Į MAISTO KRIZĘ, kurią, rodos, kelia augantis besivys-tančių šalių pragyvenimo lygis (ir išsi-vysčiusių šalių biokuro programos) ir kuri labiausiai kerta mažiausių pajamų

šeimoms. Nežinia, ar taip būtų, jei šios šeimos mažiau pa-sikliautų savo mėgstamais prekybos tinklais, o daugiau pirktų tiesiai iš ūkininkų ar pačios augintų maistą. Tiesioginiai ūkininkų turgūs būtų pirmasis vaistas mūsų ydingai ekonominei sistemai, – sakė kolegė Indrė Klei-naitė dar prieš kelis mėnesius. Įdomu, kur deda savo pro-dukciją Lietuvos ekologiškieji žemdirbiai; pieną matėme dalinant prie prekybos centrų, bet kodėl jo tiesiog nepar-davus – ne perdirbėjams, o vartotojams?

UŽTAT NESILIAUJANČIOS AUGTI KURO KAINOS NEPATINKA NIEKAM: nei gamintojams, nei pirkėjams, nei ūkininkams, nei valgytojams, nei ame-rikiečiams. Informuokite mus, jei žino-te, kaip apklausti naftos pardavėjus.

„Ozono” Spėjimų departamentas įspėja: kelionės asme-niniu automobiliu visur ir visada buvo pakeistos nors keliais-per-savaitę važiavimais dviračiu – 0 proc; keleivių traukiniuose pabrangus benzinui/dyzelinui padaugėjo – 0 proc.; kroviniai iš mega-sunkvežimių (angl. trucks) perkeliami geležinkelio transportui – 0 proc.; didmiesčių gatvėse spūsčių ir įprasto automobilių srauto sumažėjo – 0 proc.; ir t.t., papildykite patys. Apie elektromobilius ir kitus šiuolaikinių technologijų sprendimus Lietuvoje net nekomentuojame.

PRIEŠINGAI NEI „G-8“, JAV PREZIDEN-TO RINKIMŲ KAMPANIJA klimato kaitos ir ekologinius sprendi-mus akcentuoja daug ambicingiau ir progresyviau, o abu pagrindinių parti-jų kandidatai tai darė ir ligi šių rinkimų.

Galime tik palinguoti, kad demokratas Barackas Obama mažiau linksta į megalomaniškas branduolines vizijas, nei respublikonas Johnas McCainas, nors šis ir ragino at-sižvelgti į klimato krizės problemą dar tada, kai George‘as „blogio ašis“ Bushas net nežinojo, apie ką kalbama (o paskui neigė, kad klimato kaitos grėsmė įrodyta, o po to murmėjo, kad tegu pirma indai ir kinai susiima, o vėliau vis tiek neišsikapanoja iš „ekologija kenkia ekonomikai“ pasakėlių, na, ir apskritai, naftoje paskrudinti Teksaso šon-kauliukai visada bus daug įdomiau). Taigi McCainas siūlo, rodos, mažiausiai 20 naujų atominių elektrinių ir teleloto prizą už išrastą naujos kartos elektromobilio bateriją, ta-čiau siekia ir padidinti naftos gavybą iš vandenyno, nors tam nepritaria nei aplinkosaugininkai, nei ekonomistai. Todėl mes sukamės į Obamą, kuris akcentuoja tik nau-jausias ekotechnologijas į nesigręžioja į fosilijas, kurios tik brangsta ir senka.

SAULĖS ENERGIJA – TIESIAI IŠ PASTA-TO LANGŲMasačūsetso technologijų instituto mokslininkai sugebėjo integruoti organinės kilmės Saulės energijos kolektorius į permatomą stiklą, kurį

galima sumontuoti tiesiog įprastiniuose pastatų languo-se. Energija koncentruojama stiklo lakšto briaunose, to-dėl galima naudoti mažesnius (ir atitinkamai pigesnius) fotogalvaninius elementus. Naujasis metodas saulės energijos panaudojimą galėtų pagerinti dešimtgubai, praneša BBC.Kadangi fotogalvaniniai elementai montuojami tik stiklo pakraščiuose, jie neuždengia matomo vaizdo ir puikiai paslepiami lango rėme. Be to, šviesai jautrius organinius elementus galima suderinti skirtingiems šviesos bangų ilgiams. Taip sugeriama platesnio spektro šviesos ener-gija, kadangi skirtingus stiklo lakštus galima montuoti vieną po kitu, taip gaunant „tradicinius” daugiasluoksnius langų stiklo paketus. Naująją technologiją galima pritaikyti ir senesnio mode-lio Saulės energijos kolektoriams modifikuoti. Uždėjus tokį stiklą ant jų viršaus, efektyvumas padidėtų 50%, o papildomi kaštai būtų minimalūs.

Technologijos.lt

2psl.

Ateinantį šildymo sezoną maudysi-mės sąskaitose.Bent jau Vilniuje šildymo išlaidos gyventojams žada didėti 53% ar panašiai. Miestiečiai surėmę kaktas griebia problemą už ragų: gūžčio-ja pečiais, kilnoja antakius, dejuoja, perka batoną su kefyru – žodžiu, buria naująjį energetinių sprendimų „baltijos kelią“ ir daugiaaukštes stra-tegijas, kaip NIEKO nesiimti, o mies-to valdžia, sušaukusi neeilinį posėdį, užsako atspausdinti N plakatų su liūdnojo-vaizdo kostiumuotu meru, kurio įvaizdžio negali išgelbėti joks kaklaraištis nei dizaineris. Tai tiek lie-tuviškų pastangų.

Sunku sukti galvą apie neramios žiemos atvirutes, kai pagaliau į an-

trą vasaros pusę globalinis atšilimas ima tempti temperatūrą link 30-ties laipsnių. Tačiau mes pasuksime, kad ir supdami kojas virš nerūpestingos atostogų prarajos :)Šio numerio tema – ekologiška sta-tyba. Tai pastovi mūsų rubrika, kuri šįkart užima didžiąją dalį leidinio. Pir-miausia, pasitelkę specialistus, ban-

dome kvestionuoti „pasyvaus namo“ koncepciją, kuri taupo pastatų sury-jamą energiją, tačiau kartais gali juos paversti gryno oro neįsileidžiančio-mis kriptomis. Specialiai „Ozonui“ interviu apie namų ekologiškumą teikia Olandijos pastatų biologijos ir ekologijos insti-tuto direktorius dr. Michiel Haas. Su-

It is hard to try and make yourself think about the cold-season problems, while we are just passing the midsummer. Albeit Ozonas team does not mind a bit of suffering for the sake of ourselves and our future, even though we are hanging over a cliff and the sum-mer holidays are approaching the end. We wonder, how many of us will be jet-setting around the world map this year?

The subject of this issue is eco-architecture. This is one of the subjects we discuss in every number, but this time we have gone a little further than usual, to pro-vide our readers with the most updated information

possible. Firstly we discuss the ‘passive house’ concept and the dangers of it becoming more like a coffin.

Exclusive to Ozonas - this month there is this amazing interview with the director of the Dutch institute of buildings’ biology and ecology Dr. Michiel Haas.

Also, in the future we intend to study Issues of build-ing renovation further, but for now Jolita Vitkauskaitė will provide a thorough a review of the amazing Eastern Germany Heritage of old Russian apartment blocks and what they have done with them.

žinosite apie aplinkosauginį indeksą 20.Susirūpinusi didėjančiomis išlaidomis šildymui ir kitiems energijos porei-kiams, visuomenė turėtų stačia galva pulti į renovacijos verpetus. Ateityje juos analizuosime plačiau, o kol kas Jolita Vitkauskaitė apžvelgia Vokietijos patirtį su VDR daugiabučių paveldu.

KUR GyvENSIME: RUOšK ROGES vASARą

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt

OZONAS 9 / EKOSTATyBAredaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, editor@ekologija.lt

Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, info@ekologija.lt

Projektų vadovė Lauryna Tarvydienė,8 618 83324

Projekto vadovas Mindaugas Galiauskas, 8 614 68 145, ozonas@ekologija.lt

rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, news@ozonas.lt

“ekoDaiktas” Miglė Anušauskaitė

“Alternatyvi energija”Dalia Gončiauskaitė8 673 56631, info@ozonas.lt

vertimai Skirmantė Gough, Kristina Bugelskytė

Kalbos kultūra ir stilius, „rūšiuok rūšiuok“ Akvilė Rėklaitytė, 8 610 08 285, redakcija@ekologija.lt

Maketas Vilija Diglienė, 8 652 07523

leidėjas VšĮ „Kultūros idėjų institutas“

Tiražas 10 000 egz.

Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

BuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ekologija.lt

internete www.ekologija.lt

ISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

2 / redakcija

O TAiP PAT kitose vietose:

vilniuje• The Body Shop „Akropolyje“,

Ozo g. 25• Vilniaus m. savivaldybė,

Konstitucijos pr. 3• VšĮ „Kultūros idėjų institutas“,

Konstitucijos pr. 23C-618• Šiaurės miestelio

technologijų parkasJ. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96

• IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32

• „Vintage“ baldų salonas, Užupio g. 9-40, Angelo skveras

• „Weleda“, Užupio g. 4

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo

ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje.

Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningu-mo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą – perveskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar sim-bolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės geri-nimo. Pervesdami lėšas, jei pageidauja-

te, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmo-nė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o kartu ir Jūsų prekės ženklas arba rekla-ma leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su

mumis, ir mes pasiūlysime Jums ge-riausią pasirinkimą, kokį tik galėsime!

Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio su-mos naudojantis savo banko elektro-ninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI pra-šymo formą.Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2 % pajamų mokesčio sumos už praėjusius metus – už jūsų skirtas lėšas apmokėjo-me didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ Kultūros idėjų institutasRegistracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

EKOSTATyBA IR SvEIKAS KAMBARIO MIKROKLIMATAS

Kaune• IKI parduotuvėse:

„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3

• The Body Shop „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

Klaipėdoje• IKI parduotuvėse:

„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g. 84

• The Body Shop „Akropolyje“, Taikos pr. 61

• Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3

• Baras „Senamiestis“, Bažnyčių 4/Daržų 10.

• I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Herkaus Manto g. 25.

Šiauliuose• IKI parduotuvėje

„Dainai“, Gardino g. 2• The Body Shop „Saulės

mieste“, Tilžės g. 109

Panevėžyje• IKI parduotuvėje

„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

Bei ekologiniuose renginiuose, konferen-

cijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

Paulius JARUŠEVIČIUS, Ekologiškos statybos asociacijos direktorius Kalbant apie ekologišką statybą, reikia aiškiai atskirti du dalykus: statybos pra-monės įtaką gamtai ir patalpų mikrokli-mato poveikį žmogaus sveikatai. Daug diskutuojama apie globalų at-šilimą, apie tai, kad pastatų šildymui sunaudojama iki 30 proc. visų energe-

tinių resursų, kad statybos pramonė yra vienas iš didžiausių gamtos teršėjų bei energijos vartotojų. Deja, kalbant apie ekologišką statybą, retai teužsimenama apie patalpų mikroklimato įtaką žmo-gaus sveikatai. Tyrimai įvairiose šalyse rodo, jog projek-tuojant ir statant namus daugeliui ar-chitektų žmogaus sveikatai draugiškos patalpos nėra prioritetinis uždavinys. Garsus britų architektas Chris Moran

mano, jog tai lemia trys pagrindinės priežastys. Pirmiausia tai – suvokimo trū-kumas. Vyrauja nuomonė, jog aplinkos tarša yra globalinė problema, kad gam-tą teršia „kažkas ir kažkur“, tai esą „mažai susiję su manimi, ir aš negaliu to pakeis-ti“. Todėl geriausiu atveju projektuodami namus architektai atkreipia dėmesį į namo energetinį efektyvumą. Antroji priežastis – palyginti ribotas svei-kos gyvensenos suvokimas, dažniausiai

reiškiantis sporto klubų lankymą, vita-minų vartojimą, ekologišką maistą ar netradicinę mediciną. Kol kas mažai kal-bama apie būsto, darbo bei kitų patalpų kokybę bei poveikį žmogaus sveikatai, nors ten mes praleidžiame daugiausiai laiko. Pasigendama pastatų kritinės ana-lizės, mokslinių tyrimų bei visuomenės dėmesio šiai problematikai. Trečioji priežastis, anot Ch. Moran, yra ta, jog dažniausiai kalbama tik apie atskirus statybų pramonės elementus. Garsiai būkštaujama, kad asbestas, elektroma-gnetiniai laukai, cheminės medienos apsaugos priemonės kenkia sveikatai. Tai traktuojama kaip izoliuotos proble-mos. Nors kai kurių šalių mokslininkai jau pradeda kalbėti apie „sergančio namo sindromą“, vis dar pasigendama kompleksinio požiūrio į šią problemati-ką, bendro suvokimo apie statybų ir pa-

talpų įtaką žmogaus sveikatai. Be to, vis dar juntamas pasipriešinimas pastatų moksliniams tyrimams: mat gamintojai sunerimę dėl jų produktų galimos žalos žmogui. Taip pat sunku įrodyti ryšį tarp ligos ir galimo jos sukėlėjo. Nepaisant visko, naujausi moksliniai ty-rimai šiandien jau gali atskirti, kas daro įtaką teigiamai ar neigiamai žmogaus savijautai. Šiandien jau įmanoma supro-jektuoti ir statyti namus, biurus bei kitus pastatus be teršalų ir kenksmingų chemi-nių medžiagų ir taip prisidėti prie gyven-tojų geresnės sveikatos bei komforto.

Rizikos faktoriaiDaugelis teršalų nesusiję su pastatais: rūkymas patalpose, pro langus paten-kantis užterštas oras, dulkės ar purškiami žemės ūkyje naudojami pesticidai, aukš-tos įtampos elektros laidai ir mobiliojo

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt tema / 3

Nuotr. Marijos Kablytės

ryšio antenos bei galima pačios žemės radiacija. Dažniausiai ne daug ką galime pakeisti. Tačiau tam tikrais atvejais gali-me pasirinkti tinkamesnį sklypą statybai, parinkti tinkamesnę vietą pastatui skly-pe, sodindami augalus, formuodami sklypų landšaftą, fontanus bei vandens telkinius galime padaryti natūralius ter-šalų barjerus ir filtrus.

Sveiko namo statyba„Kvėpuojančios“ sienos, padarytos iš drėgmei ir orui laidžių statybinių me-džiagų, dažytos natūraliais dažais, masyvo baldai, grindys ir kiti mediniai paviršiai, padengti natūraliais aliejais, o ne laku, padės sukurti sveiką klima-tą jūsų namuose ir darbo vietoje, žen-kliai sumažins priverstinės ventiliacijos būtinybę, padės palaikyti pastovią temperatūrą ir drėgmę patalpose. Šių faktorių statybos normatyviniai aktai nepripažįsta, tačiau Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad tokiuose pasta-tuose be žalos sveikatai galima ženkliai sumažinti ventiliaciją bei saugoti šilumą. Moksliškai įrodyta, jog biure, kurio geras patalpų klimatas, iki 10 proc. didėja dar-bingumas. Taigi pabandykime apsibrėžti esminius faktorius, nulemiančius sveiką pastato klimatą.

Statybinės medžiagosNuo to, iš ko pastatytas pastatas, kuria-me gyvename, būname ar dirbame, pri-klauso kambario mikroklimatas, patalpų oro cheminė sudėtis, gyventojų ar dar-buotojų sveikata, savijauta ir darbingu-mas. Statybinių medžiagų sertifikavimu ir ženklinimu jau daugiau kaip 30 metų užsiima daugybė mokslinių institucijų Europoje. Siekiant padėti vartotojui susi-orientuoti statybinių medžiagų gausoje, daugelis statybinių medžiagų, atitinkan-čių šiuolaikinius darnos ir ekologiškumo standartus, pažymėtos įvairiais ženklais, tokiais kaip NATUREPLUS, EKOTEST, IBO FSC ir kt. „Natureplus“ (www.natureplus.org) – tai tarptautinė organizacija, kurios tiks-las – skatinti sveikų, draugiškų aplinkai statybinių medžiagų gamybą, paremtą darnos ir ekologijos principais, šias me-džiagas sertifikuoti ir ženklinti „Nature-plus“ ženklu. 2008 gegužę vykusios „Natureplus“ metinės konferencijos Vokietijoje metu, skaitydamas pranešimą apie ekostaty-bos padėtį Baltijos šalyse, galėjau pa-sidžiaugti tuo, jog šiuo metu Lietuvoje išaugo visuomenės dėmesys ekologiš-

kai statybai, aktyviai veikia Šiaudų namų statybos asociacija, kuriasi Ekologiškos statybos asociacija (www.ekostatyba.lt) bei kitos visuomeninės organizacijos. Lietuvos įmonės žengia pirmuosius žingsnius darnios statybos ir ekologiškų statybinių medžiagų importo bei ga-mybos srityje. Mūsų šalyje kai kuriuose pastatuose jau įrengti medžio granulių šildymo katilai, populiarėja šilumos si-urbliai, vis plačiau naudojama saulės ir vėjo energija. Kol kas ekspertai ekologiškų statybi-nių medžiagų grupei nepriskiria plačiai naudojamo gipso kartono, mineralinių termoizoliacinių medžiagų, gelžbetonio konstrukcijų, ruloninės stogų dangos. Tačiau šiandien jau yra žinoma, jog dėl formaldehidų bei kitų lakiųjų organinių junginių emisijos žmogaus sveikatai yra žalingi dispersiniai emulsiniai vandens pagrindo dažai, lakas medienai bei me-džio klijai, baldų gamyboje ir statyboje naudojamos medžio drožlių plokštės, sintetiniai kilimai bei dangos. Pasaulio vėžio asociacija pareiškė, jog formalde-hidai sukelia vėžį, gali būti sunkių alergi-jos formų priežastis.

Šildymo sistemaLabiausiai žmogaus sveikatai priimtinas šildymas yra šilumą spinduliuojantys radiatoriai. Žmogaus terminis komfortas yra + 20 C laipsnių temperatūra. Geriau-sia terminė aplinka žmogui bus sukurta tada, kai dalies kambario grindų tempe-ratūra bus kiek aukštesnė nei oro, nebus skersvėjų ir namo sienos bus pakanka-mai masyvios, kad sukauptų reikiamą šilumos ir drėgmės kiekį natūraliems temperatūros ir drėgmės svyravimams sušvelninti. Išvardintų sąlygų beveik neįmanoma pasiekti šildant konvekciniu (šilto oro pa-davimo) būdu, kuris, be to, turi daug kitų trūkumų, tokių kaip dulkių svilimas, su-keliantis neigiamų pasekmių sveikatai. Teigiamą poveikį kambario mikrokli-matui sudaro saikingai naudojamas grindų šildymas. Jei ketinate statyti mažai energijos naudojantį namą, šiuo metu racionaliausia, ekologiškiausia ir pažangiausia patalpų šildymui naudoti medžio granulių katilus, o vandens šil-dymui – saulės akumuliacines sistemas. Kokybiškai įrengtas geoterminis šildy-mas racionaliai tinka daugiau energijos naudojantiems pastatams. Beje, atsi-naujinančių energetinių šaltinių panau-dojimas patalpoms šildyti daugelyje Eu-ropos valstybių yra subsidijuojamas.

VėdinimasPrieš kelis metus Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad didžiausias oro teršėjas biu-ruose yra ne rūkymas, ne cheminių dažų išskiriami toksinai, o pati ventiliacijos sistema ir jos įrenginiai. Taigi įrenginiai, kurių paskirtis valyti orą ir vėdinti patal-pas, yra vienas iš grėsmingiausių galimų oro teršėjų. Šviežias oras yra būtinas norint papildyti deguonies kiekį patalpose. Oro apykaita leidžia pašalinti iš patalpų dulkes, mikro-organizmus, drėgmę ir toksinus, kuriuos išskiria žmogaus organizmas, medžia-gos ir buitiniai prietaisai. Tačiau „išei-nantis“ iš patalpos oras „išsineša“ ir šilu-mą. Atsižvelgiant į tai, dažnai siūlomas sprendimas – rekuperacinės vėdinimo sistemos. Tačiau ir šių sistemų galimas poveikis sveikatai vis dar kelia nemažai ginčų. Mokslininkai nerekomenduoja gyvenamose patalpose instaliuoti pri-verstinių oro padavimo sistemų. Svei-kam kambario mikroklimatui palaikyti optimalu būtų priverstinė oro ištrauki-mo sistema, kombinuota su natūralaus oro cirkuliacija. „Kvėpuojančios“ sienos, natūraliai ap-dirbti mediniai paviršiai ženkliai suma-žintų priverstinės ventiliacijos būtinybę, o kartu – ir iš lauko patenkantį dulkių ir kitų teršalų kiekį, padėtų palaikyti svei-ką, pastovų klimatą patalpose bei tau-pytų šilumą.

DrėgmėBūtinybė palaikyti drėgmę patalpose taip pat yra tiesiogiai su žmogaus svei-kata susijęs dalykas. Žmogui reikalinga pastovi patalpų santykinė drėgmė (re-komenduojama – nuo 40 proc. iki 65 proc.). Tačiau drėgmė sudaro palankias sąlygas sienų pelėsiui atsirasti, bakteri-joms ir virusams daugintis. Sausas oras didina bronchito, astmos ir alergijų rizi-ką. Oro kondicionavimas padeda suregu-liuoti drėgmę, tačiau apskritai neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Rekomen-duojama drėgmę reguliuoti natūraliai, statyboje naudojant „hidroskopines“ medžiagas, lengvai sugeriančias ir išga-ruojančias drėgmę. Šiuo požiūriu molis yra pati efektyviau-sia statybinė medžiaga, tačiau galima nau-doti ir kitas, tokias kaip mediena ar kalkinis tinkas. Reikia atkreipti dėmesį, kad medie-nos „hidroskopinės” savybės išlaikomos tik ją aliejuojant. Lakuotos grindys ir baldai bei sintetiniais dažais nudažytos sienos šias savybes visiškai praranda.

ApšvietimasNatūrali šviesa per dieną kinta daugybę kartų. Žmonės vis daugiau laiko pra-leidžia patalpose, todėl natūralus ap-švietimas tampa būtina sąlyga, siekiant palaikyti natūralų organizmo bioritmą. Projektuojant namus, reikia gerai apgal-voti langų kiekį ir orientaciją. Šviesios sienų spalvos, taškinis, tikslinis bei atmosferinis apšvietimas padės jaustis komfortabiliai ir sumažins energijos poreikį.

TriukšmasTriukšmas didina nervinę įtampą ir stresą. Kadangi daugeliu atvejų triukšmo blokavi-mas nesuderinamas su žmogaus poreikiu vėdinti patalpas atveriant langus, projek-tuojant pastato funkcijas, reikėtų atkreipti dėmesį į racionalų patalpų išdėstymą.

Elektromagnetiniai laukaiVisuomet, kur yra elektra, susidaro elek-tromagnetiniai laukai. Laukai yra dviejų rūšių: elektriniai laukai, atsirandantys esant elektros įtampos skirtumui, ir ma-gnetiniai – susidarantys tekant elektros srovei. Elektrinius laukus sugeria sienos. Magnetiniai laukai prasiskverbia per sie-nas. Magnetinius laukus namo išorėje ir viduje sukuria:

• Aukštos įtampos linijos. Jos, eksper-tų teigimu, sukuria elektromagnetinį lauką ir kelia pavojų žmogaus sveikatai 200 metrų spinduliu.

• Elektros pastotės ir transformatorinės tiek lauke, tiek pastatų viduje. Jos turėtų būti izoliuojamos storomis mūro sieno-mis, kad sudarytų pakankamą ekraną elektromagnetinėms bangoms.

• Mobiliojo ryšio antenos. Daugely-je pasaulio šalių jau šiandien antenos nestatomos prie mokyklų. Penkiolikos metrų ir aukštesnės antenos kelia ma-žiau grėsmės. Žemos 6,5 metrų aukščio bei ant gyvenamųjų namų pastatytos antenos gali spinduliuoti tiesiai į namus ir kelti pavojų žmogaus sveikatai.

• Netvarkinga žiedinė elektros instalia-cija. Nesudarykite elektros „žiedų“ arba naudokite šarvuotus elektros laidus. Nakčiai atjunkite elektros instaliaciją.Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad na-muose reikėtų vengti belaidžių telefonų ir bevielio interneto sistemų.

Naminiai augalaiAugalai namuose ne tik papuošia kam-barius, bet ir atlieka didelį vaidmenį kuriant sveiką kambario klimatą. Jie mažina anglies dvideginio kiekį ir didina deguonies koncentraciją. Tiek augalai, tiek žemė padeda sulaikyti drėgmę. Nu-statyta, kad kai kurie augalai absorbuoja ore esančias toksines medžiagas.

Trys dalykai, nuo kurių galima pra-dėtiMiegamasis. Mes beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Miego metu organizmas atsistato. Jei negalite pa-keisti visko, visų pirma sveiką kambario klimatą kurkite miegamajame kamba-ryje. Vaikų kambarys. Vaikų ląstelės sparčiai vystosi, ir jie yra ypač jautrūs toksinams. Vaikai daugiau laiko praleidžia arčiau grindų, todėl atkreipkite ypatingą dė-mesį į vaikų kambario grindis ir lovą. Kilimai. Jei rūpinatės savo ir artimųjų sveikata, atsisakykite kilimų. Nesvarbu, iš kokios medžiagos kilimas pagamin-tas, jis kaupia dulkes ir dulkių erkes, su-keliančias alerginius susirgimus. Išgydykime savo būstą ir būkime sveiki!

Eco-architecture, an often neglected subject of the environmentally friendly lifestyle. It seems that eco-lifestyle ends with healthy organic food, healthy way of life, less consumption of not so environmentally friendly products or reduction of activities that are know as environmentally unfriendly, still, no one seems to care about the actual living space that we spend most of our lives in - our homes and our workplaces.However eco-architecture is a growing industry and it may come as a surprise, but Lithuanians seem to like it. Materials that the houses are built from are most important, but even if you don’t have an op-portunity to build your own house don’t worry, because you can update your home in the most environmentally friendly way!This article provides the most updated informa-tion on eco-architecture there is and all in one place, from building to decorating. Every little helps.

šIUO METU LIETUvOJE vySTOMI šIE DIDžIAUSI EKOLOGIšKOS STATyBOS PROJEKTAI:

• Pirmasis Lietuvoje pagal „Green Building“ koncepciją suprojektuo-tas elipsės formos biurų pastatas Vilniuje – „Green Hall“. Planuojama, jog pastatas maksimaliai išnaudos natūralius gamtos išteklius – pastatą dengs dvigubi stiklo su soliariniu efektu fasadai, leisiantys ypač efektyviai nau-doti Saulės energiją patalpoms šildyti ir apšviesti. Šiltuoju metų periodu atveriami didžiuliai vidinio fasado langai ir automatinės žaliuzės veiks kaip natūrali patalpų vėdinimo, vėsinimo ir šviesos reguliavimo sistema. (Projekto užsakovas: SBA grupė).

• Šiuo metu UAB „MG Valda“ baigė įgyvendinti konkursą naujo sostinės „žaliojo“ komplekso urbanistinei-architektūrinei vizijai išrinkti. Ketina-ma įgyvendinti ekologiškos architektūros ir darnios plėtros principais paremtą projektą, kur pirmenybė bus teikiama ekologiškoms statybinėms medžiagoms ir inovacijoms, mažinančioms neigiamą poveikį aplinkai. Pasitelkiant šiuolaikiškas inžinerines sistemas ir modernią specializuotą įrenginius valdysiančią kompleksinę sistemą, taip pat galbūt panaudojant alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius, bus siekiama mažinanti pastatų eksploatacijos kaštus ir aplinkos taršą. Darbuotojų sveikatą tausos atveriami langai, natūralus patalpų apšviestumas bei itin aukšto lygio garso izoliacija.

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt4 / ekostatyba

PAssive hOuse? Only frOM heAlThy MATeriAls!

Our homes are filled with useless items, that we seem to attach ourselves to, even if the only name they deserve is junk. We seem to be so fond of it we can’t move on, yet getting rid of the junk is the first step towards the passive house concept.After all an energy saving house that uses only 15 kWh of energy to heat one square meter per year, sounds like a great idea in this nasty world of rising prices. However, these perfectly sealed homes, that do not waste even a drop of energy, often can be renamed as coffins. Why?

A discussion with Dr. Michiel Haas from the The Dutch Institute of Building Biology and Ecology re-veals, that you have to be very cautious when creat-ing such a home. He explains to our correspondent exactly what The Dutch Institute of Building Biol-ogy and Ecology does by providing plenty of infor-mation and examples. A fascinating subject of this eco-architecture idea that has been about for quite some time, we just have to wait now for the first passive house to appear in Lithuania, but remem-ber, the health of the house and of it’s inhabitants is the most important thing, even in these projects, the protection of nature and it’s resources is the major priority.

PASyvUS NAMAS? – TIK Iš SvEIKų MEDžIAGų! DR. MIcHIEL HAAS POžIūRISstambiausio kalibro materialus trankvilizatorius yra namas. net mano didžiausi laisvamaniai bičiuliai (taip, tie, kurie nemėgsta kapitalizmo) puse lūpų prasitaria apie planuojamus įsigyti arba jau kažkur įsigytus sklypus. Tarsi galimybė vakare užpakalį pati-esti savo verandoje, savo name, būtų tai, kas akimirk-sniu sustabdo visą gyvenimo baisumą ir visą pasaulio nesuvokiamumą išdėlioja aplink kaip tvarkingus keraminius vazonėlius su prieskoniais. Kaip bebuvę, namus nori turėti visi. Tegul turi. Klausimas – kokius namus? Pagrindinis dalykas, kuris turėtų rūpėti juos statant šiandien – ne spalva ar dekoratyvinių cherubinų lipdymo vieta, bet energijos išteklių taupymas. Miglė ANUŠAUSKAITĖ ekodaiktas@ozonas.lt Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

„Pasyvus namas“Įsivaizduojate namą, kuris energiją kauptų pats? 1990 metais Vokietijo-je buvo pastatytas pirmasis „passive house“ modelis. Nuo to laiko energiją taupančių namų koncepcija išplito ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Passive house“ – izoliuotas pasta-tas, kuris intensyviai naudoja saulės energiją, žmonių kūnų skleidžiamą šilumą ir kuris yra taip gerai izoliuotas, kad oras, kuriuo kvėpuojama, juda tik ventiliacijos sistemos dėka. Projekto tikslas – sumažinti energijos sąnau-das. 1 kvadratinio metro šildymui per metus turi būti sunaudojama ne dau-giau nei 15 kWh energijos. Šildymui naudojamos energijos kiekis „pasyvia-me name“ gali būti net 90 procentų mažesnis nei įprastiniuose namuose. Statant tokius namus nepaprastai rū-pinamasi jų sandarumu, gerai izoliuo-jamos sienos ir stogai. Langai dideli ir orientuojami į saulėtąją pusę, taip siekiama „pasyviai“ gauti kuo daugiau saulės šilumos. Tam pasitarnauja ir kompaktiška namo forma. Vengiant bet kokio oro judėjimo per namo sie-nas, langus – jo gyventojai priklauso nuo ventiliacijos sistemos. Dėl to įspė-jama itin atidžiai rinktis vidaus apdai-los ir interjero medžiagas, kad būtų iš-vengta apsinuodijimų formaldehidais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios izoliuotoje terpėje nespėja taip greitai išsivaikščioti kaip paprastame name. „Pasyvaus namo“ projektas pasaulyje dabar taikomas ne tik privatiems vie-nos šeimos namams, bet ir daugiabu-čiams, viešosios paskirties pastatams. Tuo tarpu mes vis dar gerai nežinome, kas tai yra, nes, nepaisydami entuzi-astingų liaupsių, šioje srityje patirties turintys ekspertai įžvelgia ir ne itin pa-lankią žmogaus sveikatai pusę. Kartais „passive house“ gana drąsiai pavadi-namas ir „namu-karstu“... Vis dėlto energijos taupymas turi būti svarbiausias žmonijos prioritetas. Ar įmanoma suderinti tą taupymą su asmenine sveikata ir ekologija? Mūsų svečias dr. Michiel Haas, Olandijos pastatų biologijos ir ekologijos insti-tuto direktorius (The Dutch Institu-te of Building Biology and Ecology), pataria gerai apsvarstyti „pasyvaus namo“ idėją prieš puolant ją aklai įgy-vendinti. „Passive house“ koncepcija gali būti ateities statybos ženklas, bet tik atidžiai pasirinkus medžiagas.

Kokia pagrindinė Jūsų instituto

veikla, kokius vykdomus projektus galėtumėt paminėti?Institutas – mūsų pastanga daryti pasaulį geresnį gyventi. Geresnį ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, auga-lams. Suprantu, kad tai platus užmo-jis. Bet visi turi stengtis dėl to. O ką mes veikiame konkrečiai? Visų pirma tai – konsultavimas vykdant statybas. Pavyzdžiui, turime parengę specialią skaitmeninę programą, kuri leidžia palyginti pastatų būklę pagal jų po-veikį aplinkai. Ši programa leidžia apskaičiuoti, kokių savybių pastatui trūksta iki tikrai geidžiamo rezultato – jokių aplinkos nuostolių. Kol kas esa-me situacijoje, kai tokia siekiamybė dar labai tolima, bet vis dėlto dabar bent jau galima pamatyti, ko reikia jos siekiant. Ši programa talpina didžiulius in-formacijos kiekius. Ja galime tirti privačius namus, biurus, tiriame net viešuosius pastatus, tokius kaip ligo-ninės. Programa apskaičiuoja aplinkos nuostolius dėl statybinių medžiagų, apskaičiuojamas vandens ir energijos sunaudojimas.

Šildymas, elektra?..Taip, teisingai. Taip pat galime apskai-čiuoti, kiek energijos sunaudos naujai statomas namas. Olandijoje ruošiantis statyti namą valdžia reikalauja, kad tas pastatas pasiektų aplinkosauginį indeksą 20. Tai jums nieko nesako. Bet tai yra labai svarbu Olandijos žmo-nėms. Kitas svarbus dalykas, kurį mes daro-me – tai veikla su statiniais, priklau-sančiais kultūros paveldui. Sunku sieti darnios raidos koncepciją su kultūros paveldu. Manoma, kad seni pastatai aplinkai draugiški vien dėl to, kad jie stovi labai ilgai. Bet juk vien dėl to jie nėra draugiški aplinkai... Galbūt su-naudojami didžiuliai energijos resur-sai jiems išlaikyti. Taigi institutas ren-gia informaciją, kaip galima susidoroti su šia problema.

Minėjote, kad kol kas neįmanoma pastatyti tikrai aplinkai draugiško namo. Ar tikrai taip yra?Aš sakau, kad tai yra įmanoma, bet mes kol kas negalime to padaryti. Kol kas tai mums per brangu.

Ką reiškia tas „per brangu“? Mums reikia suvokti, kad tikrai aplinkai draugiško pastato negalima pastatyti vien dėl to, kad statybinės medžiagos taip pat yra „atimamos“ iš aplinkos (iš-kertamos, iškasamos)... Taigi viskas, ką galima daryti statant, tai rūpintis, kad tiesiog priartėtume prie kiek įmano-ma draugiškesnio aplinkai varianto. Bet štai kalbant apie energijos naudo-

jimą, manau, jau tikrai galima kalbėti apie aplinkai draugišką būdą. Šiuo-laikinis namas pasitelkus inžinerinius sprendimus, technologijas, sumanu-mą gali pats prigaminti tiek energijos, kiek jos sunaudoja. Tai nėra utopija. Aišku, tokio namo statyba kainuoja šiek tiek daugiau nei įprastinio, bet jau per dešimt metų tai pradeda atsi-pirkti. Štai, ir mūsų dabartiniuose projektuo-se jau rengiami namai, kuriuose nėra kanalizacijos sistemos. Įsivaizduojate? Vanduo gali būti išvalomas nepapras-tai švariai, net tas, kuris teka iš tualeto.

Kam turėtų būti skiriamas pagrindi-nis dėmesys statant aplinkai drau-gišką pastatą: individo sveikatai ar globalių problemų, tokių kaip kli-mato kaitos, energijos išteklių seki-mo, sprendimui. Juk kartais sunku suderinti šiuos dalykus?Džiugu, kad tai paminėjai. Manau, mūsų pagrindinis tikslas – stengtis kuo daugiau prisidėti prie gamtinės aplinkos. Nuo jos padėties priklauso ir tai, kokia bus mūsų sveikata. Bet, sa-vaime aišku, kiekvieno žmogaus svei-kata taip pat labai svarbi, tad statant namus turi būti galvojama apie ją. Tik, matai, sveikata labai slidus terminas, ją sunku apskaičiuoti, pavaizduoti, iš-reikšti skaičiais. Nepaprastai svarbus dalykas yra tai, ką žmogus atsineša į savo namus pats. Pavyzdžiui, stacionarų telefoną išstu-mia belaidis, o jis juk visą parą, ieško-damas ryšio, skleidžia bangas, kurios neigiamai veikia mūsų organizmą. Aišku, yra ir geroji skaitmeninių telefo-nų karta, jie signalus skleidžia tik tada, kai skambinama, ieškoma ryšio. Kitas dalykas – internetas. Itin populiarėja bevielis, kuomet kompiuterį galima nešiotis visur su savimi. Bet, žmonės, tai yra blogai, juk nuolat siunčiamos

bangos. Naudokite laidinį internetą ir išjunkite bevielio ryšio funkciją kuo greičiau!

lietuvoje planuojama statyti pir-mąjį „Pasyvųjį namą“. Jūsų šalyje, taip pat Austrijoje, vokietijoje, Di-džiojoje Britanijoje tai jau seniai ne naujiena. vieni tvirtina, kad tai pui-kus sprendimas sprendžiant ener-gijos taupymo problemą, kiti prie-šinasi teigdami, kad toks izoliuotas pastatas tikrai nėra palankiausia alternatyva gyventojų sveikatai.Nėra nieko blogo su „pasyvaus namo“ koncepcija, BET... Jis privalo būti statomas naudojant sveikas me-džiagas. Tik tokią jo statybą galima leisti. Nes, kaip jau žinote, tai yra izoliuotas pastatas – viskas lieka jame. Taigi nepaprastai svarbus da-lykas tokiame name yra ventiliacija. Tai – pagrindinė „pasyvaus namo“ problema. Ventiliacija privalo būti įrengta tobulai, ji turi pašalinti visas nesveikas medžiagas, bet neįleisti vidun šalto oro.

Kokia Jūsų nuomonė apie rekupe-racines sistemas?Olandijoje neseniai atliktas tyrimas, kurio rezultatai rodo, kad žmonės, kurių namuose įrengta rekupera-cinė sistema, serga dažniau... Šią sistemą galima padaryti tobulesnę, bet reikėtų konstruoti visai kitokiu principu, nei tai yra daroma dabar. Savo name taip pat norėčiau dau-giau šviežio oro...

Minėjote, kad „Pasyvus namas“ turi būt statomas iš sveikų me-džiagų. Gal galite paminėti, ko-kios turėtų būti naudojamos, o kokių derėtų vengti?Svarbiausia yra medžiagos pavir-šius. Bent pusė centimetro to pa-

viršiaus turi būti iš „kvėpuojančių“ medžiagų. Tai nepaprastai svarbu oro kokybei pastato viduje. Svarbūs ir dažai. Jei gyvenama „pasyviame name“, nerekomenduotina medinių paviršių dažyti akriliniais dažais. Pavyzdžiui, „pasyviame name“ netin-ka vilnoniai kilimai, nes jų gamyboje naudojami klijai. Iš tiesų žmonės, ku-rie neturi pasirinkimo ir jau gyvena nesveikai pastatytuose namuose, gali situaciją pagerinti apdairiai pasirink-dami, kas bus jų namų viduje.

Ar statydamas „pasyvų namą“ kli-entas gali pasirinkti to namo formą, medžiagas, kurios bus naudoja-mos?„Pasyviame name“ turi būti tik vienas fiksuotas skaičius. Tai – sunaudotos energijos kiekis. Visa kita – kaip tik norima. Aišku, kompaktiška namo forma yra patogiausia siekiant tikslo (mažesnių energijos sąnaudų).

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt ekostatyba / 5

EKONAMAS – įPRASTAS PASIRINKIMAS AR DAR TIK ATEITIS?

Jolita VITKAUSKAITĖjolita@meniu.ltPaulius KISIELISkisielis@gmail.com

Ketvirtis pasaulio medienos išteklių naudojama pastatams statyti, tam pa-čiam reikalui atitenka du penktadaliai energijos išteklių ir šeštadalis geriamojo vandens. Būstas esti šalia kitų didžiausių teršėjų, tokių kaip transportas ir pramo-nė. Suskaičiuota, kad trečdalyje naujai pastatytų ar atnaujintų namų gyven-tojai kenčia nuo besikaupiančių dulkių, pelėsio ar kenksmingų chemikalų, kurių yra statybinių medžiagų sudėtyje. Šie ir dar daugelis kitų aspektų paskatino žmones susidomėti ekologinėmis al-ternatyvomis statybų sektoriuje. Aplinkos ministerijos patvirtintame statybos techniniame reglamente „Pas-tatų atitvarų šiluminė technika” (STR 2.05.01: 2005) reikalaujama, kad naujai statomuose ir renovuojamuose pas-tatuose būtų naudojamos efektyvios atitvarinės konstrukcijos, kurios suma-žintų energijos sąnaudas pastatų šildy-mui. Tam reikalingos efektyvios izoliaci-nės medžiagos, langai su stiklo paketais, šiuolaikinės reguliuojamos šildymo-vė-dinimo inžinerinės sistemos. Įvairiose pasaulio šalyse jau kuris laikas ieškoma naujų statybos sprendimų, lei-džiančių tausoti energetinius resursus ir mažinti aplinkos taršą. Atliekami tyrimai, kuriamos saulės energiją kaupiančių namų koncepcijos. Pasitelkus įvairias sti-klinimo sistemas, naujas izoliacines me-džiagas, šiuolaikinius saulės kolektorius, vis daugiau saulės energijos panaudoja-ma patalpoms šildyti ir vėdinti.

Užsienio valstybių ekonamo politikaVidurio Europos šalyse ir Skandinavi-joje jau seniai vykdomos valstybinės atsinaujinančių energijos šaltinių pa-naudojimo pastatuose programos. Nuo pavienių saulės energiją akumu-liuojančių pastatų statybos pereita prie eksperimentinių gyvenviečių, tokių kaip Nerkalsrum Vokietijoje, netoli Štutgarto, kur statomas 1300 butų blokuotų indivi-dualių namų kvartalas su mažais energi-jos poreikiais ir požeminėmis sukaup-tos saulės energijos saugyklomis. 1999 m. Anglijos vyriausybės pa-skelbta „Būsimųjų miestų renesanso” programa, skatinanti kurti naujo tipo gyvenvietes, pradėta realizuoti 2002 metais Londono Sutton priemiestyje. Įgyvendinamas autonomiškos Beding-tono „Nulinės energijos“ gyvenvietės projektas, kuriame statomas 82 blo-kuotų gyvenamųjų namų kvartalas su integruotu 1600 kv. m plotu, skirtu darbo patalpoms. Gyvenvietė auto-nomiškai apsirūpina energija (biokuro katilinė su elektros generatoriumi, sau-lės kolektoriai), sukurta visa reikalinga infrastruktūra (parduotuvė, sveikatos centras, vaikų darželis, sporto klubas, futbolo aikštė ir kt.).

Ko reikia ekonomui? Šiuolaikinio ekonamo architektai ir projektuotojai išskiria pagrindinius ekostatinio siekius: pirmiausia, sten-giamasi kuo mažiau užstatyti sklypą, taip pat – kad pastatas kuo mažiau naudotų energijos, o ši būtų gauna-ma iš atsinaujinančių šaltinių (geo-terminė, saulės, vėjo). Toks namas turi kuo mažiau teršti aplinką eksploataci-jos metu ir po jos, t. y. turi būti naudo-jamos ekologiškos medžiagos: medis, molis, šiaudai, akmenys, organinio pagrindo natūralūs dažai. Keraminės plytos Mūsų klimato sąlygomis plytos – ide-aliausia statybinė medžiaga, vienodai gerai atlaikanti žiemos ir vasaros orus. Plytos nedega ir nepūva, plytų fasa-dui nereikia jokios ypatingos priežiū-ros, tai patikima apsauga nuo drėgnų

ir vėjuotų orų. Plytos gaminamos tik iš natūralios medžiagos – molio, jos iš pradžių džiovinamos, paskui išdega-mos. Naudojant plytas, nelieka jokių kenksmingų atliekų, neišskiriami aler-genai. Be to, plytoms nekenkia para-zitai, jų neardo grybelis. Plytų fasadas ilgaamžis, todėl jį supančiai aplinkai daroma labai nedidelė įtaka: jei kada nors ir tektų ardyti plytų sieną, plytas galima panaudoti iš naujo arba sunai-kinti. Perdirbtų plytų skalda gali būti naudojama kelių rekonstrukcijai, sienų garso izoliacijai, teniso kortų dangai ir kt.

Keraminės čerpėsKeraminės čerpės – tai natūralus, ekologiškai švarus, radiacijos poveikį mažinantis produktas. Keraminė sto-go danga yra pati tyliausia, ji apsau-go žmogaus ausis nuo stipraus vėjo, lietaus ar krušos sukelto triukšmo. Keraminės čerpės atsparios nepalan-kioms oro sąlygoms, jos nedegios, leidžia medinėms stogo konstrukci-joms kvėpuoti. Klaidinga manyti, kad čerpių dangai reikia itin masyvios stogo konstrukcijos, lyginant su kito-mis stogo dangomis.

Saulės energijos panaudojimas pastatuoseSaulės energijos panaudojimo būdus pastatuose galime skirstyti į pasyviuo-sius ir aktyviuosius. Pasyvusis būdas pagrįstas saulės energijos perdavimu per įstiklintas pastato plokštumas į vi-dines patalpas. Įstiklintos plokštumos yra laidžios saulės radiacijai ir mažiau laidžios šilumos spinduliavimui iš patalpos – susidaro šiltnamio efek-tas. Paprasčiausias pasyviojo saulės energijos panaudojimo komponen-tas pastate yra langai – tiesioginis saulės spinduliavimo panaudojimas. Jo efektyvumas priklauso nuo supan-čios aplinkos ir geografinės padėties, lemiančios saulės spindulių kritimo kampą. Atstumai tarp pastatų turi būti tokie, kad gretimi pastatai iš sau-lėtos pusės nemestų šešėlio į įstiklintą fasadą. Daugiabučiuose gyvenamuose namuo-se gelbsti įstiklintos lodžijos. Įstiklintose lodžijose oro temperatūra apie 5 C laips-niais aukštesnė už išorės temperatūrą. Įstiklinimas sumažina šilumos nuosto-lius ir vėjo infiltraciją. Individualiuose gyvenamuose namuose saulės energija gali būti efektyviai kau-piama ir panaudojama įrengus įstiklin-tas verandas, žiemos sodus, orientuotus į pietinę pusę. Pietinėje pusėje išdėsto-mos gyvenamosios patalpos. Toks patal-pų išdėstymas kartu su įstiklinta erdve reikalauja netradicinio pastato patalpų planavimo. Apželdinta pastatą supanti erdvė sudaro buferinę zoną tarp aukš-čiausios ir žemiausios temperatūros skir-tumų, vėjo, apsaugo pastatą nuo perkai-timo pavasario vasaros laikotarpiu. Kitas siūlomas variantas, trombe siena, kuri taip pat padeda efektyviai kaupti saulės energijos šilumą. Už stiklo pa-statoma specialios masės siena, kuri at-lieka šilumos akumuliatoriaus funkciją. Trombe siena gali būti iš betono, plytų ar blokelių mūro. Tokia siena absorbuoja saulės energiją, pamažu įšyla ir pradeda spinduliuoti šilumą į pastato vidų. Aktyvusis saulės energijos panaudo-jimas – kai saulės energija kaupiama specialiuose saulės kolektoriuose, ji generuoja šilumos arba elektros ener-giją ir yra transportuojama vamzdžiais, laidais. Po pirmosios energetinės krizės Europos Sąjungos šalyse suintensyvėjo saulės energijos naudojimas. 1980 m. saulės kolektorių plotas jau siekė 300 000 kv. m. Šiuo metu jis viršija 3,3 mln. kv. m. Pagrindinė Europoje gaminamų saulės kolektorių (apie 90 proc.) paskirtis yra šildyti vandenį. Kolektorių sistemos šiluma gali paversti nuo 35 proc. iki 45 proc. visos per metus gaunamos saulės

energijos. Sistemos efektyvumas labai priklauso nuo kolektoriaus tipo, kolekto-riaus ir aplinkos temperatūrų skirtumo, saulės spinduliuotės, sistemos vamzdy-nų, izoliacijos ir šilumos akumuliavimo galimybių. Saulės kolektoriai gali būti įrengiami ant pastato stogo ar kitoje vietoje. Svarbi yra jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu (geriausia – pietūs), kolektoriaus plokš-tumos pasvirimo kampas (apytiksliai ly-gus platumai – pvz., 54 laipsniai Vilniuje, jei naudojama ištisus metus) ir kolekto-riaus plotas (priklauso nuo gyventojų skaičiaus). Lietuvos klimato sąlygomis, vanduo kolektoriuose vasarą sušyla iki 70-100 C laipsnių, žiemą iki 30-50 C laipsnių. Nežiūrint to, kad žiemą reikia vandenį papildomai šildyti, sutaupoma nemažai išteklių, nes pakelti vandens temperatūrą nuo +5 C laipsnių (tempe-ratūra vandentiekyje) iki +30 C laipsnių irgi reikia papildomos energijos bei lėšų. Toks Lietuvoje pagamintas kolektorius su selektyvine danga kainuoja apie 500–700 Lt/kv. m.

Šilumos siurbliai – atsiperkanti investicija Šilumos siurblio naudojamas šilumos šaltinis yra žemėje, vandenyje ar ore sukaupta saulės energija. Galimi įvairūs šilumos paėmimo būdai su įvairiomis šilumos siurblio prijungimo schemomis priklausomai nuo vartotojo turimo že-mės ploto ar netoliese esančio vandens telkinio parametrų. Vanduo. Jeigu po namu yra gruntinio vandens, jį galima panaudoti kaip šilu-mos šaltinį. Šiuo atveju gaunamas di-džiausias transformacijos koeficientas, nes gruntinis vanduo, kurio temperatū-ra yra 8 – 12 C laipsnių, leidžia pasiekti

optimaliausią šilumos siurblio darbo reži-mą. Vanduo yra pumpuojamas iš gręžinio į šilumos siurblį ir, atidavęs šilumą, grįžta atgal į netoli įrengtą kitą gręžinį. Žemė. Žemės grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energi-jos. Net ir šalčiausiu žiemos metu grunte yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namui šildyti. Šildymo sistemos gali būti tiesioginio garinimo ir – su tarpiniu šilumos nešėju. Taigi po žeme paklojami sukti arba plokšti kolektoriai, kuriuose cirkuliuoja šilumos nešėjas. Ne-šėjas šilumą perduoda iš žemės į šilumos siurblį. Oras. Gruntinį vandenį ar žemės gruntą ne visada įmanoma panaudoti kaip šilumos šaltinį. Tada naudojamas trečias šilumos šaltinis – oras, kurį galima naudoti bet kur ir bet kada. Šio tipo šilumos siurbliai dažniausiai naudojami karštam vande-niui ruošti arba kaip papildoma šildymo sistema. Orinis šilumos siurblys dirba, kai aplinkos temperatūra yra didesnė nei -18 C laipsnių. Šilumos siurblys, naudojantis orą kaip šilumos šaltinį, susideda iš dviejų

įrenginių: įrenginio, kuris stovi namo katili-nėje, bei garinimo įrenginio, kuris įrengia-mas lauke, po atviru dangumi.

Kasdienis apšvietimas Ekologiškame name patariama naudoti tik kompaktiškas fluorescencines elektros lemputes (CFL), kurios naudoja vidutiniškai nuo 75 iki 80 proc. mažiau elektros ener-gijos, tarnauja 10 kartų ilgiau nei įprastos kaitrinės lemputės. Tokios lemputės švies vidutiniškai apie 10 000 valandų ( t. y. jas reikės keisti kas tris su puse metų).

BiokanalizacijaŪkinių buitinių nutekamųjų vandenų valy-mas taip pat gali būti ekologiškas. Prelimi-

narusis valymas vyksta tik specia-liame septike – tam tikroje talpoje po namu. Nutekamuosiuose van-denyse esančios dalelės nusėda dugne, ir taip kaupiasi nuosėdos. Jos lėtai fermentuojasi. Tuo metu dalis nešvarumų ištirpsta vande-nyje, o likusieji susikaupia septiko dugne kaip neištirpusios minerali-nės medžiagos. Septikas skirtas atskirti skystį su ištirpusiomis dalelytėmis nuo ne-tirpių dalelių ir, padedant anae-robinėms bakterijoms, sunaikinti visada nuotekose esančius orga-ninius nešvarumus. Iš septiko ište-kančios nuotekos būna išvalytos maždaug 65 proc. ir yra paruoštos tolesniam valymui. Preliminariai išvalytos nuotekos tolygiai nedi-deliais kiekiais paskirstomos ant filtruojamojo paviršiaus, kur jas pradeda veikti anaerobinės bakte-rijos. Vėl pamažu vyksta mechani-nis biologinis valymas, tik be de-guonies trūkumo. Ištekėdamos iš sistemos nuotekos būna išvalytos 95 proc., o tai atitinka sanitarines normas ir tokias nuotekas galima išmesti į aplinką. Mechanizmas naudoja ir apdirba tik organines medžiagas, todėl gyventojas pri-valo rūšiuoti atliekas.

ecO-hOusinG: is iT A usuAl chOice, Or sTill JusT The fuTure?

Eco-architecture, an often neglected subject of the environmentally friendly lifestyle. It seems that eco-lifestyle ends with healthy or-ganic food, healthy way of life, less consump-tion of not so environmentally friendly prod-ucts or reduction of activities that are know as environmentally unfriendly, still, no one seems to care about the actual living space that we spend most of our lives in - our homes and our workplaces.However eco-architecture is a growing indus-try and it may come as a surprise, but Lithua-nians seem to like it. Materials that the houses are built from are most important, but even if you don’t have an opportunity to build your own house don’t worry, because you can update your home in the most environmentally friendly way!This article provides the most updated infor-mation on eco-architecture there is and all in one place, from building to decorating. Every little helps.

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt6 / ekostatyba

AR BLOKINIAI MONSTRAI GALI PRISIKELTI ANTRAM GyvENIMUI?Jolita VITKAUSKAITĖjolita@meniu.lt

Paulius KISIELISkisielis@gmail.com

Blokiniai daugiabučiai namai – nuo-bodus ir niūrus socializmo architek-tūros palikimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytų Europos valstybėse, buvu-sioje Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. Šaltojo karo metu statyti blokinius namus buvo pigus, efektyvus ir itin veiksmingas sprendimas. Pavyzdys yra ir buvusi Rytų Vokieti-jos valstybė, kuri ypač stipriai kentėjo nuo nehumaniškos ir nedemokratiš-kos sovietinės architektūros. Susijun-gus Vokietijoms, prasidėjo valstybės reabilitacijos laikotarpis. Blokinius daugiabučius buvo siūloma nugriauti, tačiau juose dar gyveno trečdalis Rytų Vokietijos gyventojų. Skirtingai nei nugriauta siena, jie nebuvo vien tik ne-malonus diktatūros prisiminimas, kurį būtų galima greitai ir neskausmingai išrauti su visomis šaknimis. Laikui bėgant, nemažai buvusios Rytų Vokietijos gyventojų pasitraukė į Vokietijos vakarus. Didieji Rytų Vokie-tijos miestai vis dar išlaikė gyventojų skaičių, tačiau žmonės nebenorėjo gyventi sovietinių daugiabučių bu-tuose, juos keitė į nuosavus namus priemiesčiuose. 2002 m. tokių tuščių butų Rytų Vokietijoje buvo daugiau kaip 1 milijonas. Vokietijos valdžia, bendradarbiau-dama su architektais bei inžinieriais, vietoj masinio daugiabučių griovimo pasirinko kitą, ekologišką, darniai su gamta ir žmogumi sugyvenantį kelią – pertvarkyti sovietinius monstrus tai-kant kuo ekologiškesnius principus. Iš-montuojant daugiabučius, iš perdangų plokščių buvo atskiriami metalo sutvirti-nimai, perlydomi, betonas trupinamas, susmulkinamas, vėliau naudojamas greitkeliams tiesti. Naujos technologijos leido išsaugoti ir dar kartą statyboms panaudoti visą plokštę, bloką. Prieš keturis metus architektas Hervé Biele dalyvavo tyrimų programoje, ku-rią rėmė Pastatų išsaugojimo ir atnau-jinimo institutas (IEMB) Berlyno techni-kos universitete. Bendradarbiaudamas su inžinieriumi Claus Asam, H. Biele pa-naudojo senų daugiabučių elementus ir pastatė prototipinį paviljoną. Praėjusiais metais Mehrow mieste (šalia Berlyno, šiaurės rytų Vokietija) pastaty-tas pirmasis namas, architekto supro-jektuotas iš daugiabučių namų kom-ponentų. Politikai ir žiniasklaida tokiam pasiūlytam architekto sprendimui skyrė daug dėmesio. Praėjus keleriems me-tams, Mehrow mieste pastatyti namai patvirtina, kad pastatai iš daugiabučių komponentų yra saugūs, ekonomiški, ekologiškai naudingi ir patrauklūs es-tetiškai. Pagrindinis uždavinys – senų daugiabučių plokštes panaudoti naujų namų statybai. Kitose pasaulio valstybėse tokia idėja nėra nauja, tačiau Vokietijoje tai daroma pirmą kartą. Demontuojamos perdan-gos plokštės, sienų ir fasadinės plokštės, kurios vėliau yra pjaustomos, perdažo-mos ir pan., o tinkamai paruoštos yra naudojamos kaip tvirta ir patikima me-džiaga naujų namų statybai. Naujų namų fasadai neprimena senų daugiabučių, kiekviena sena plokštė pritaikoma naujai. Didelis privalumas tai, kad seni komponentai – plokštės

– gali būti pjaustomi įvairiais dydžiais ir formomis – tai leidžia laisvai varijuoti pastatų fasadais. Išorės sienos izoliuoja-mos ir dailinamos plastiku, medžiu arba apdailos plytomis. Namų viduje palieka-mas autentiškas nušlifuotas betonas, kuris gali tapti originalia interjero detale. Architektas H. Biele tvirtina, kad naudo-jant perdirbtus daugiabučių komponen-tus naujo namo statybai, pastatas tampa 30-40 proc. pigesnis nei naudojant nau-jas konstrukcijas. Senų daugiabučių

Will huGe BlOcK Of flATs Of eAsT GerMAny reBOrn fOr A neW life?

Germany as many other former Eastern Block states has a lot of huge blocks of flats built in Soviet era. The problem is that German people don‘t want to live in these flats and there are hundreds of thousands of such empty flats in former East Germany cities. Government is try-ing to reconstruct these houses in an ecological way: deconstructing houses and reusing materi-als in new buildings.

komponentų naudojimas taip pat su-taupo nemažai energijos, kuri būtų su-naudojama smulkinant plokštes į žvyrą ir gaminant naują betoną. Gelžbetonio plokštės iš sovietinių daugiabučių laikui bėgant nepraranda savo konstrukcinių savybių ir gali tarnauti daugybę metų. Pagrindinis vykdomos Rytų Vokietijos miestų atnaujinimo programos tikslas – pertvarkyti daugiabučių rajonus taip, kad jie taptų patrauklūs bei patogūs gyventi. Šiam tikslui pasiekti dalis rajonuose esančių

daugiabučių yra pertvarkomi pritaikant juos kitai veiklai, kiti – demontuojami. Iki 2009 m. planuojama demontuoti 350 000 negyvenamų butų. Šiuo metu yra likęs 1 mln. negyvenamų butų, daugiau kaip 100 000 jau demontuota. Minėtoje programoje dalyvauja 295 Rytų Vokie-tijos miestai. Didžioji dalis šių miestų turi 10-15 proc. negyvenamų butų, o 37 miestai – daugiau kaip 20 proc. Šiuose miestuose gyvena daugiau nei pusė Rytų Vokietijos gyventojų.

Nuotr. Asta Plechavičiūtė | Dreamstime.com

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt ekostatyba / 7

NEMATOMAS PAvOJUS šALIA MūSų – fORMALDEHIDAI

Jolanta BAGURSKIENĖ

Kas tas formaldehidas?Kalbant moksliškai, formaldehidas yra cheminis junginys, kitaip dar vadinamas metanoliu, – tai bespal-vės degios aštrios dujos, išskirian-čios labai nemalonų kvapą. Prieš kurį laiką, 1995 metais, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra IARC atliko tyrimus ir padarė maždaug tokią iš-vadą – „tikėtina, jog formaldehidas yra kancerogeninė medžiaga“. Kaip žinome, kancerogenas yra nuodas, skatinantis navikų (auglių) susida-rymą. Tačiau vėliau ta pati agentūra žodį „tikėtina“ iš formaldehidų tyri-mo apibendrinimų išbraukė. Pasak jų, įrodymai, jog medžiaga iš tikrųjų yra kancerogeninė, dar labiau pa-sitvirtino atlikus naujus tyrimus su žmonėmis, kurių darbas tiesiogiai susijęs su formaldehidu. Nors šiuo-laikinės technologijos žengia pir-myn ir pasižymi mažesne nuodingų medžiagų emisija į gaminius, tačiau, kaip sako Čarlis Frazjė, Virdžinijos ( JAV ) Politechnikos instituto Medie-nos ir Miškų fakulteto profesorius, – „formaldehidas yra formaldehidas“. Dar 1987 metais JAV Aplinkosaugos agentūra EPA formaldehidą priskyrė prie kancerogenų, galinčių sukelti nosiaryklės vėžį ar netgi leukemiją. 2004 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra IARC iš naujo paskelbė formaldehidą kaip žmogaus kance-rogeną.

Jo yra visurAtmosferoje formaldehidas for-muojasi saulės šviesai ir deguoniui sąveikaujant su metanu bei kitais anglies junginiais – t. y., kai ne visiš-kai sudega anglies atomų turinčios medžiagos, todėl jo gali būti ran-dama miškų gaisrų dūmuose, auto-mobilių išmetamose dujose, degi-namų dujinių viryklių išmetamuose teršaluose, malkomis kūrenamose krosnyse ar net tabako dūmuose. Formaldehidas taip pat laikomas itin svarbiu pramoniniu chemika-lu, todėl yra naudojamas gaminant įvairias statybines medžiagas, to-kias kaip fanera, dailylentės, pre-suota mediena, medienos plaušų plokštės, įvairūs klijai, lakai, įvairios izoliacinės medžiagos, plastikiniai langai, gumos gaminiai. Jo taip pat aptinkama daugelyje dekoratyvinių buitinių medžiagų, kilimuose, tape-tuose ar dažuose. Formaldehidas gali išsiskirti ir iš specialiai apdorotų tekstilės gaminių – užuolaidų, užtie-salų, ypač jeigu jie yra „ilgaamžiai“, tačiau didžiausi jo kiekiai išsiskiria iš baldų, laminuotų ar poliuretani-nių grindų, beje, pastarosios irgi „il-gaamžės“. Šis apibūdinimas visada traukia pirkėją. Daug formaldehido naudojama įvai-

Kiek įvairiausių chemikalų per visą savo gyvenimą prisiragauja, prikvėpuoja ar kitaip į savo organizmą įsileidžia žmogus. Atrodo, ką bepaimsi, kur bepasisu-ksi, ką bepaliesi visur chemija. Štai, nusipirkai nau-jus miegamojo baldus ir besimėgaudamas naujuoju pirkiniu nė neįtari, jog keletą metų savo organizmą „turtinsi“ kancerogenais. nereikia nė įmantraus baldų komplekto – ir paprasta fanera atseikės dozę to pa-ties. Pokštauti galima į valias, tačiau juokai menki, kai pradedi gilintis į tai, kas supa žmogų. ne ne, čia ne apie įkyrius kaimynus ar po langais koncertuojančias kates, o apie daiktus. Pavyzdžiui, ar teko kada turėti naują gėlytėmis ar kitais nostalgiškais paveikslėliais išmargintą plastikinę staltiesę? Turbūt klodami ją ant stalo užuodėte ne itin malonų „naujumo“ kvapą? Tai štai, šis „aromatas“ turi visai grėsmingą vardą – for-maldehidas. nieko nesako?..

rių chemikalų, polimerų gamyboje. Jis dažniausiai naudojamas kaip pramoninis fungicidas, kuriuo purš-kiami augalai, beicuojamos sėklos, dezinfekuojama dirva, taip pat nau-dojamas kaip apsauginė priemonė lavoninėse bei medicinos laboratori-jose. Nedideliais kiekiais šios medžia-gos randama kosmetikos priemonė-se, dezodorantuose. Formaldehidas taip pat yra daugelio organizmų, tarp jų ir žmogaus, metabolinių pro-cesų šalutinis produktas.

Be formaldehido – neįmanomaFormaldehidas bene labiausiai „išpo-puliarėjęs“ baldų pramonėje. Jo gali būti net žavingiausioje naujoje sofo-je, įmantrioje lovoje ar labai praktiš-kuose virtuvės, svetainės balduose. Tiksliau, šios medžiagos yra ne pa-

čiuose balduose, o jiems pagamin-ti reikalingų medžiagų – plokščių, klijų, lakų – sudėtyje. Formaldehido dervų yra klijuose, kurie naudojami gaminant baldus, klijuojant medžio drožles ar faneruojant baldus. Spe-cialistai tikina, jog masyvių baldų ga-myboje naudojami kitokie klijai, tad jų sudėtyje šios medžiagos nėra, tačiau žvelgiant atidžiau – balduose, paga-mintuose iš spygliuočių medienos, šiek tiek formaldehidų vis teik yra, nes sakinga mediena turi dervos. Ar tai tiesa, neaišku, tačiau kol kas baldų ga-mintojai tvirtina, jog be klijų, kuriuose yra formaldehido dervų, baldų gamy-bos pramonė išsiversti negali. Nauji baldai gali skleisti formaldehido garus bei specifinį nemalonų kvapą gana ilgą laiką, bent jau taip teigia specialistai. Anot jų, minėti gaminiai ypač kenksmingi tose gyvenamosio-se patalpose, kuriose vyrauja tokios pagrindinės aplinkos sąlygos: nepa-kankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra bei drėgnas oras. Kuo aukštesnė patalpų oro temperatūra ir kuo mažiau vėdinama, tuo didesnė rizika susidaryti šių dujų koncentra-cijai. Specialistai yra nustatę, jog di-džiausia formaldehido koncentracija susidaro žiemos mėnesiais, o mažiau-sia – vasaros, nes tuo metu patalpos

yra vėdinamos žymiai intensyviau.

Kenčia sveikataFormaldehido pilna mūsų buitis. To nežinodami žmonės nuolat yra vei-kiami neigiamo jo spinduliavimo ir kenksmingų garų. Trumpalaikiai formaldehido padariniai sveikatai yra žinomi pakankamai gerai, tačiau kur kas mažiau žinoma apie ilgalai-kius padarinius sveikatai. 1980 metais formaldehido medžia-gos tyrinėjimai ir studijos parodė, kad ši medžiaga galėjo sukelti no-siaryklės vėžį žiurkėms. Iškilo klau-simas, ar formaldehido dujos gali sukelti vėžį ir žmonėms. Formal-dehidas gali pateikti į organizmą per odą, įkvėpus jo arba prarijus. Ši medžiaga dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, gali sukelti įvairių odos ligų, pavyzdžiui, dermatitą. Ilgą lai-ką formaldehidui veikiant žmogaus organizmą sukeliamos nagų ligos ar inkstų susirgimai. Ypač didelės for-maldehido dozės dirginančiai, netgi ardančiai, veikia virškinimo sistemą, sukelia vėmimą, galvos svaigimą, o labai didelės jo koncentracijos gali būti ir mirties priežastimi. Todėl Pa-saulinė sveikatos organizacija išreiš-kė susirūpinimą dėl pavojaus sveika-tai, kurį kelia ši medžiaga.

Kaip apsisaugoti?Pavyzdžiui, formaldehido garai, susi-kaupę virš naujai pagaminto medinio baldo, išsisklaido per keletą mėnesių. Nors mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog ši žmogaus organizmui kenksmin-ga medžiaga gali išsilaikyti ir keletą metų, specialistai rekomenduoja mė-ginti kiek įmanoma labiau sumažinti galimą žalą sveikatai. Padarinių, kuriuos sukelia formal-dehido dujos, galima išvengti pa-prastuoju būdu: pavyzdžiui, naujai įsigytą medžio gaminį bent mėnesį palaikyti negyvenamoje patalpoje, kol išsisklaidys garai. Geriausia būtų, jei pirktumėte iš medžio pagamintus baldus arba plokštes, kurių klijavimui naudojamos fenolio dervos. Ieškokite medinių baldų apdirbtų natūraliomis alyvomis, bičių vašku, o ne tirpiklių turinčiais dažais ir lakais. Pirkdami baldus reikalaukite, kad gamintojas ar pardavėjas parody-tų medžiagų kokybę patvirtinan-čius sertifikatus, prašykite pateikti ir duomenų saugos lapą, kuriame nurodoma, kokios medžiagos buvo naudojamos gamyboje. Jei namuose jaučiamas nemalonus kvapas, chemi-kai pataria ištirti patalpų mikroklimatą ir nustatyti ore esančio formaldehido kiekį.

Nuotr. Tpchemical.com

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt8 / energija

švEDIJOS APLINKOSAUGOS PROGRESą LEMIA „žALIAS GENAS“

Raminta VYZIENĖramintai@one.lt

Man rodos, nesąžininga, pažinus ke-letą vienos kurios nors tautybės žmo-nių, o dar blogiau, nepažinus nė vieno, apibendrinti – „visi estai lėtapėdžiai“, „žydai apsukrūs“, o „lietuviai pavydūs“ ir pan. Žodis „visi“ šiuo atveju niekaip neatspindi absoliučios tiesos. Vis tik sunku paneigti, jog tautiniai skirtumai egzistuoja: tai, kas vienoms šalims at-rodo tolima siekiamybė, kitoms – reali dabartis. Štai Kinija, besiruošdama artėjančiai olimpiadai, mažina gamybos apim-tis ir visokiomis priemonėmis bando riboti automobilių skaičių gatvėse tam, kad nors šiek tiek sumažintų aplinkos taršą. Lietuvoje jau kalbama apie darnią plėtrą, tačiau diskusijų rezultatą galima apibūdinti taip: visi apie „tai“ girdėjo, bet niekas nematė. O tuo tarpu Švedijoje darnos su aplin-

ka siekis yra toks įprastas, kad apie tai niekas nė nediskutuoja, tai – savaime suprantama norma. „Mes turime žalią geną“, – sukeldamas auditorijoje juo-ko bangą atsakė Švedijos energetikos agentūros mokslinių tyrimų ir plėtros strategijos direktorius Larsas Guld-brandas, paklaustas, kaip švedams pavyko pasiekti tokį aukštą aplinko-saugos lygį. Vėliau surimtėjęs ir šiek tiek pagalvojęs p. Guldbrandas pri-dūrė, kad, nors Švedijoje buvo vykdo-ma keletas aplinkosauginio švietimo programų, jo nuomone, pagrindinė varomoji progreso jėga – labai aktyvi visuomenė. Apie šiuos ir kitus dalykus buvo disku-tuojama birželio pradžioje vykusioje konferencijoje „Atsinaujinantys ener-gijos šaltiniai: jų plėtra, perspektyvos“. Švedijos specialistai dalijosi Švedijos patirtimi atsinaujinančios energetikos plėtros srityje, įvairių Lietuvos orga-nizacijų atstovai nagrinėjo Lietuvos

problemas siekiant užsibrėžtų aplin-kosaugos ir energetikos tikslų, svarstė galimus problemų sprendimo būdus ir galimybes pritaikyti kaimynų patirtį. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo identifikuoti ir nustatyti priemones, kurios skatintų atsinaujinančios ener-gijos panaudojimą Lietuvoje. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 m. 12 proc. visos pagaminamos energi-jos išgauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, 2025 m. šis skaičius turėtų siekti 20 proc. Kalbėdama apie prie-mones šiems tikslams įgyvendinti Lie-tuvos energetikos agentūros atstovė L. Užšilaitytė minėjo katilinių rekons-trukcijos ir jų pritaikymo biokuro nau-dojimui būtinybę, vėjo jėgainių parko plėtrą iki 200 MW bendro galingumo, biomasės, geoterminės jėgainės ir atliekų deginimo įrenginio statybas, galimybę panaudoti Neries baseino hidroenergijos potencialą. Po pristatymo kilo klausimų, kodėl

Lietuvoje taip menkai išnaudojamas saulės energijos potencialas ir ar vals-tybės dėmesys atsinaujinančiai ener-getikai išties pakankamas. LR ūkio mi-nisterijos sekretorius A. Ignotas bandė aiškinti situaciją remdamasis ekono-miniais mechanizmais. Jis teigė, kad atsinaujinančios energijos savikaina yra du kartus didesnė nei tradicinės, o saulės – keturis kartus, todėl atsinauji-nanti energetika kol kas esanti ekono-miškai nepagrįsta. Švedijos atstovų nuomonė šiuo klau-simu išsiskyrė. Jų požiūriu, netikslinga techniškai apskaičiuoti energijos sa-vikainą, būtina atsižvelgti į socialinę, visuomeninę tokios energijos naudą, kuri yra sunkiai išreiškiama skaičiais, tačiau tokia akivaizdi. Švedijos atsto-vai taip pat patarė atkreipti dėmesį ir į kitus savikainos apskaičiavimo as-pektus. Lyginant branduolinės ir bio-kuro energijos savikainą, pirmoji būtų pigesnė, tačiau, jei atsižvelgtume į tai, kad branduolinė jėgainė statoma de-šimt metų, o biomasės – trejus, svars-tyklės pakryptų pastarosios naudai. Švedai sako – švedai žino. Akivaizdu, turime, iš ko pasimokyti. Ekologija Švedijoje yra prioritetinė sritis, an-trinių žaliavų perdirbimas yra viena stipriausių pramonės šakų, ant eilinio švedo namo stogo būtinai rasi saulės kolektorių, o prie namo – nedidelę hidroelektrinę, skirtą elektrai gaminti. Ir panašu, kad švedai sustoti nežada. Jų tikslas 2020 metais iš atsinaujinan-čios energijos šaltinių pagaminti 49 proc. visos reikalingos energijos. Ir „žalias genas“ čia niekuo dėtas. Būtų naivu manyti, kad švedai nesusiduria su problemomis įgyvendinant įvairius atsinaujinančios energijos projektus. Kalbėdamas apie vėjo energetikos problemas Švedijos vėjo asociaci-jos pirmininkas M. Rappas paminėjo ilgą leidimų išdavimo ir lėtą politinių sprendimų priėmimo procesą, tačiau čia pat pridūrė, jog politika atsinauji-nančios energetikos atžvilgiu yra labai stabili. Aktyvios ir stiprios savivaldos daro įtaką valdžios sprendimams, ir pastaroji nedrįsta neatsižvelgti į visuo-menės nuomonę. Išties Švedijoje labai daug ir įvairių visuomeninių organiza-cijų, pradedant kinologų draugijomis, baigiant sodininkų asociacijoms. Pa-vyzdžiui, Soderhamos miestelyje, tu-rinčiame 20 tūkst. gyventojų, yra 2000 visuomeninių organizacijų. Panašu, kad sėkmės garantas yra būtent tai. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos

šaltinių kol kas plačiausiai naudoja-mas biokuras – daugiausiai įvairios medienos atliekos. Biokuro klausimu švedai labai atsargūs ir akcentuoja, jog dėmesys turėtų būti skiriamas ne-kontraversiškam biokurui (įvairioms augalininkystės atliekoms), o ne ener-getinių augalų auginimui, kuriems reikalingi žemės plotai dažnai konku-ruoja su maisto auginimui skirtais že-mės plotais. Švedijos bio-energetikos asociacijos atstovas K. Anderssonas akcentavo, kad svarbu yra perdirbti pelenus ir naudoti juos kaip trąšą ar priemonę pH lygiui pakelti. Įdomi diskusija užsimezgė apie vėjo energetikos perspektyvas. Lietuvos atstovai kalbėjo apie tai, kad, statant vėjo jėgaines, susiduriama su nema-žai problemų: pirmiausiai tai – didelė žemės kaina, beveik nebepaliekanti galimybių statyti jėgaines sausumoje, ilgas dokumentacijos ruošimo proce-sas, pačių jėgainių gamybos procesas (pagaminti vėjo jėgainę trunka 3-4 metus), visuomenės pasipriešinimas (žmonės bijo dėl poveikio sveika-tai, aplinkai, turto vertės praradimo, triukšmo ir kitų dalykų). Paklaustas, ar Švedijoje visuomenė priešinasi vėjo jėgainių statyboms, M. Rappas nu-sijuokė: „Apskritai Švedijoje 90 proc. žmonių pritaria vėjo elektrinių plėtrai, žinoma, tas skaičius nukrinta iki 50 proc., kai paaiškėja, jog jėgainė bus kur nors netoliese nuosavo kiemo“. „Tačiau tai vis tiek labai didelis procen-tas“, – pridūrė. Diskusijos pabaigoje buvo apiben-drinta, kad ateities perspektyvos priklauso vėjo parkams jūrose. Jau pradėtas poveikio aplinkai vertinimas dėl vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybos, greta Nemersetos. Kol kas klausimų daugiau nei atsakymų: nėra jūrinės teritorijos panaudojimo planų, kertasi žvejų ir energetikų interesai – akivaizdu, kad procesas užtruks, o kuo tai baigsis sužinosime ateityje. Na, ir pabaigai – optimisto žodis. Ener-gijos iš atsinaujinančios energijos šal-tinių panaudojimas Lietuvoje kasmet pakyla dviem procentais. Problemų, pasak Lundo universiteto atstovo A. Plepio, nėra daug: „Politiniai ekonomi-niai instrumentai yra nustatyti ir taiko-mi, aplink – kaimynai, turintys patirtį, iš kurios galime pasimokyti. Reikėtų tik darnesnio dialogo tarp valstybės institucijų ir geresnės projektų koor-dinacijos“. Tad belieka pasilinkėti sau gero vėjo ir dosnios saulės!

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt ekoDaiktas / 9

EKODAIKTASEkologiškos medvilnės diskeliai

Kuo kas vakarą valote veidą? Sinteti-nės vatos atplaišomis, rankšluosčio kampu ar tiesiog trinate akis delnais ir vandeniu? Ar tai patinka jums ir Jūsų veidui? O Jūsų kūdikiui? Kaip ten bebūtų, galvodami apie save, nepamirškime ir gamtos. Štai tokios mintys įkvėpė „The Body Shop“ sukur-ti angeliškai švelnius, minkštutėlius, kvėpuojančius ekologiškos medvilnės diskelius. Apvalūs arba didesni kvadratiniai me-dvilnės diskeliai skirti valyti veidui su pieneliu ar kitu valikliu, kūnui ir kūdi-kiams. Jie puikiai sugeria skysčius. Dis-keliai nesisluoksniuoja, abi jų pusės skirtingos, todėl vieną diskelį galima panaudoti antrą kartą, krašteliai tvirti, patogu ištraukti po vieną diskelį iš pa-kelio – net apie tai galvoja ekologiškas alternatyvas siūlantys kūrėjai. Beje, medvilnės pasėliai yra vieni la-biausiai chemiškai patręštų ir užterštų pasėlių visoje planetoje. O „The Body Shop“ gamybai naudoja tik 100 proc. ekologiškai užaugintą medvilnę. Todėl veido ir kūno priežiūros diskeliai Jus ir didžiuosius pasaulio dirvožemius gelbsti nuo negailestingų pesticidų!Diskelių pakuotės yra pagamintos iš savaime suyrančio, mikroorganizmų suskaidomo plastiko. Kam gyventi ne-atsakingai, jeigu turime, iš ko rinktis, ir galime gyventi kitaip?

„The Body Shop“Ekologiškos medvilnės diskeliai (100/50 vienetų pakuotėje), 11 Lt arba 15.50 Lt

Ekologiški „Durisol“ blokai

Štai daiktas, be kurio tikrai negalėsi-te gyventi. Nes be jo nepasistatysite ekologiško svajonių namo. Šiaip ne itin ekologiški olandai prieš 60 metų pagamino ir užpatentavo statybinę medžiagą „Durisol“, kuri dabar gami-nama net 16 šalių. Mąstote, kas jums tas „Durisol“, jei ga-lite namą suritinti iš dailių rąstų, juk bus sveika tokiame gyventi. Bet medį teks lakuoti ir visaip impregnuoti svei-katai kenksmingomis medžiagomis. Be to, kiek kartų jau kartojome, kad mišką reikia saugoti, kitaip teks būstą nuomoti voverėms. O jei ir briedžiai su barsukai ateis neturėdami, kur pri-glausti savo dailiųjų kailių?.. Taigi palikit rąstus stovėti medžiais. O patys ieškokite kitos sveikos ir, svar-biausia, motušės gamtos neskriau-džiančios alternatyvos. „Durisol“ blokai – būtent toks dalykas. Jie ga-minami iš medžių skiedrų betono. Jau

juos gaminant neišsiskiriamos jokios medžiagos, apsieinama beveik be jo-kių atliekų, nes tos, kurios susidaro, – vėl grįžta į gamybos grandinę. Namas, suręstas iš tokių blokų, pasižymi kur kas geresnėmis savybėmis, nei pa-statytas iš tradicinių medžiagų. Mąs-tantiems globaliai patiks faktas, jog „Durisol“ blokai neleidžia į aplinką pa-kliūti medžio drožlėse susikaupusiam CO2 – taip prisidedama prie šiltnamio efekto mažinimo.Mokslininkai iš džiaugsmo galvas krai-pė pranešdami, kad „Durisol“ blokai puikiai sulaiko ir akumuliuoja šilumą, gerai izoliuoja garsą (ne tik izoliuoja, bet ir garso bangas transformuoja į šilumą). Sienos dėl vandens garų difuzijos kvėpuoja, tad patalpoje pa-laikomas sveikas klimatas. Medžiaga atspari ugniai, potvyniams ir žemės drebėjimams. Tad tai – tinkamas pa-sirinkimas statyti namui, kurį ketinate palikti vaikams ir vaikaičiams. Žodžiu, sukurti istorinę giminės rezidenciją.

Pati statyba „Durisol“ blokais, anot gamintojų, tikras malonumas. Blokus galima tiesiog dėti sausuoju būdu kaip „lego“ kaladėles. Sunku patikė-ti? Blokus, esant reikalui, galima dai-liai pjaustyti į kelias dalis ir jas visas panaudoti. Statybos darbus galima vykdyti ir žiemą, o įvairūs graužikai ir kenkėjai nesiartina prie blokų, nes ne jų dantims ši medžiaga... Ką daugiau ir bepridurti – kvieskitės architektą ir nesnauskite. Miškas ir voverės vėl dėkingi mąstančiam žmo-gui.

„Durisol“ blokai Lietuvojewww.durisolis.lt

Ekologiška pastatų šiltinimo vata

Norite gyventi ekologiškame sveika-me name? Tačiau toks namas bus tik tada, kai jis „kvėpuos“, o kvėpuodamas dar ir taupys energiją, saugos gyventojų sveikatą. Deja, ne visos namų izoliacinės medžiagos pasižymi tokiomis savybė-mis. Tačiau visada yra alternatyvų...„Steico“ šiltinimo vatos yra gamina-mos iš medienos plaušų bei kanapių. Šios žaliavos yra smulkinamos, vėliau jų pluoštas, veikiant aukštai tempe-ratūrai, sujungiamas su natūraliais priedais, tada formuojamos reikiamo dydžio izoliacinės medžiagos. „Steico“ šiltinimo vatos gali kur kas daugiau nei tik šildyti: dėl puikių izo-liacinių savybių jos padeda gerokai

sutaupyti pinigų žiemą! O dėl jų difu-zinių savybių patalpose nuolat išlaiko-mas sveikatai palankus mikroklimatas ir nuolatinė oro drėgmė. Ekologiška vata nebijo nei drėgmės, nei graužikų. Be to, „Steico“ izoliacinių medžiagų šilumos kaupimo geba yra dvigubai didesnė nei mineralinio pluošto ga-minių. Dėl šio dydžių skirtumo net

didžiausių vasaros karščių metu patal-pose išlaikoma žmogui tinkama tem-peratūra. „Steico“ izoliacija gali sulai-kyti šilumą patalpose net 12 valandų – o tai yra dvigubai ilgiau nei su įpras-tomis izoliacinėmis medžiagomis. Gaminant „Steico“ produktus sunaudo-jama žymiai mažiau energijos nei ga-minant įprastas izoliacines medžiagas. Visos „Steico“ izoliacinės medžiagos turi FSC bei „Natureplus“ – ypač aukš-tų standartų Europos kokybės ženklas, liudijantis, kad medžiaga nekenkia aplinkai ir sveikatai – sertifikatus. Statykime sveikus namus ir nedaryki-me žalos nei sau, nei aplinkai!

1 kubinis metras – 350 Ltwww.ekosofija.com

Liemenėlė-pirkinių maišelis

O čia tai tikrai keistas daiktas. Pusiau erotinė, pusiau ekologiška kompani-jos „Triumph“ iniciatyva. Kažkas tarp „Do it yourself“ ir transformerių. Daili nėriniuota liemenėlė, kurią prireikus galima slapčiomis (?) nusiimti, iš kau-šelių vidaus ištraukti maišelį, petne-šėles surišti kaspinėliu ir susikrauti į ją

prekes. Spėkit, kurioje šalyje ši akcija vykdo-ma?.. Teisingai, Japonijoje. Nes ten įmanoma viskas. „Triumph internalio-nal Japan“ nesibodi ekologinėmis te-momis: jie jau yra sukūrę perdirbamą liemenėlę ir „eco-globe“ („eko-gau-blio“) liemenėlę. Paskutinis jų kūrinys – „No! Shopping Bag Bra” („Ne! Pirkinių maišelio liemenėlė“) pagaminta iš per-dirbtų medžiagų. Tiksliau – iš perdirb-tų plastikinių butelių (juk sakiau, kad Japonijoje įmanoma viskas). Neįtikė-tina alternatyva, be to, nekenksminga gamtai ir jauki kūnui. Liemenėlės tikslas – sumažinti plas-tikinių maišelių naudojimą. Vien Ja-ponijoje per metus įsigyjama apie 30 milijardų maišelių, kuriems pagaminti reikia dviejų tanklaivių naftos. O naf-tą reikia taupyti. Todėl įsigytas prekes prašom kimšti, atsiprašau, atsargiai dėti į liemenėlę.

„No! Shopping Bag Bra” kol kas – tik Japonijojewww.triumphjapan.com

Maišelis-kamuoliukas

Visi kartais elgiasi spontaniškai. Na, tarkim – einate sau ramiai iš darbo gavęs atlyginimą, ir tik šast galvon mintis: „reikia nusipirkti dešimt kilo-gramų obuolių!“. Bėgate parduotuvėn ir nusiperkate, net nepagalvojate apie ekologišką medžiaginį maišelį. Plas-tikiniai maišeliai – gamtai žala, o ir obuoliai juose greičiau supus (vis tiek dešimties kilogramų nesuvalgysite). Žodžiu, pamiršti maišelį blogai, o atsi-

minti – nepaprastai sunku. Arba dar: einate iš prekybos centro, nešatės maišą kačių kraiko ir sumanote užsukti į stilingą restoraną (paragauti skanaus plovo). Užeinate, kačių kraiką prie kėdės pasidedate ir laukiate pada-vėjo. Tik staiga kad pribėgs koks suirzęs dizaineris, kad pradės piktintis! Sumos-taguojate rankomis, ir dizaineris nu-bėga, bet nuotaika jau sugadinta, net plovo nebesinori. Pradedate galvoti apie netoleranciją ir mados diktatūrą: neturi, žmogau, stilingos rankinės ir

jauskis it stalui penkta koja. Bet yra toks maišelis ekologiškiems ir spontaniškiems žmonėms. Paprastas, stilingas. Kai maišelio nenaudojate, sukišate jį į beveik stebuklingą kišenė-lę ir turite spalvingą kamuoliuką. Gali-ma ir gatvėje su draugais paspardyti. Galima prie raktų prisikabinti ar šiaip kišenėn įsimesti. Yra įvairių spalvų, be to, gamintojai sako, esą maišelio stilius tinka tiek ap-sipirkinėti, tiek lankyti prabangius res-toranus. Kiek šiame teiginyje tiesos, nuspręskite patys, pažiūrėję nuotrau-kas arba... tiesiog nusipirkę maišelį. Jei nepatiks – gamintojai pažada grąžin-ti pinigus. Dar jie pasižada perdirbti maišelį, jei jis suplyš ar šiaip nebebus tinkamas naudoti. Jei gaila pinigų – prisisiūkite savąjį medžiaginį maišelį prie rankovės, kaip vaikai pirštines. Bent jau niekada ne-pamiršite jo namuose.

Maišelis-kamuoliukas – $12www.flipandtumble.com

Perdirbti gatvės ženklai

„Tais laikais žmonės žinojo, kas yra stilius“, – pasakė kažkas, ir prasidėjo retro. Ar tai būtų praeities ilgesys, ar paprasčiausias nesugebėjimas su-prasti dabarties, retro užėmė tvirtas pozicijas jau 1990 m. ir vis populia-rėja. Tiek Holivudo žvaigždės, tiek mada besidominčios gimnazistės stengiasi kiek įmanoma geriau imi-tuoti savo mamų (ir močiučių) jau-nystės madas. Bet kam imituoti, jei galima turėti tikrai retro dalykų? Seni Niujorko gatvės ženklai (kai kurie – iki šiol

užsižiebiantys ir signalizuojantys, kada eiti, o kada sustoti), taksi iš-kabos, Las Vegaso žiburiai pernelyg nekeičiant jų išvaizdos yra perdirba-mi į krėslus, laikrodžius, rankines ir paveikslus. Tai tarsi daiktų reinkar-nacija: iškabos palieka pakeles ir ateina į mūsų namus. Ne tik buitinių funkcijų atlikti, bet ir signalizuoti praeiviams bei ateiviams: „šis žmo-gus žino, kas yra stilius“. Besidomintieji mada primena: va-dinamasis retro – tai 1975–1985 m. mada, o dar senesni, 1920–1975 m. gaminti, objektai jau yra užsitarna-vę garbingą vintažo vardą. Perdirbti

kelio ženklai patenka į vintažo kate-goriją. Tačiau paprastas tautietis tokį namų puošybos elementą gali gauti ne-bent kaip vestuvinę dovaną (vietoje patalynės komplekto). Nes šie dirbi-niai – autoriniai ir unikalūs, su dizai-nerių parašais. Todėl, pavyzdžiui, už Las Vegaso ženklą teks suploti 1800 $, už rankinę – 160 $, už laikrodį – 135 $. O kur dar atgabenimas iš už-jūrio. Deja, Lietuvoje panašių objektų ras-ti sunkiau – blizgučiais dekoruotą kelio ženklą iš 1960-ųjų, vargu, ar rasite. Tačiau tikėtina, jog aptiksi-

te įdomių objektų iš nelabai senos praeities. Kaip sakoma – geriau re-tro rankoj, negu vintažas girioj. Rūpintis aplinka irgi stilinga, jei nesa-kysime – būtina. Įsigydami perdirbtų kelio ženklų atliekų kiekio tikrai ne-pagausisite. Tas šviečiantis krėslas ga-lėjo būti pagamintas iš plastiko, bet dizaineriai nusprendė papuošti jūsų namus, išgelbėti nebenaudojamus ženklus ir gamtą. Išgelbėti praeitį ir perkelti ją į ateitį. Žodžiu, retro.

Krėslai, laikrodžiai, rankinės, lagami-nai, paveikslai iš perdirbtų kelio žen-klų – www.uncommongoods.com

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt10 / ekotransportas

į DARBą DvIRAčIU... AR DvIRAčIU?Raminta VYZIENĖramintai@one.lt

Toli iki darbo? Kamščiai „užkniso“ ne-gyvai? Nesiskųskite! Neseniai teko skaityti straipsnį apie žmones, kurie į darbą keliauja arba neįtikėtinus ats-tumus, arba labai daug valandų. Pa-vyzdžiui, vieno laikraščio redaktorė į darbą Londone skraido iš Paryžiaus, o Bankoke žmonės kamščiuose pralei-džia po 8 valandas per dieną. Kita ver-tus, keistoka, kai žmogus skundžiasi, jog keturių kilometrų atstumą į darbą keliauja 2 valandas. Tokiu atveju, išei-tis tikrai yra – tuos keturis kilometrus galima įveikti dviračiu per 15 min! Pa-bandykime.Maršrutas: Pašilaičiai – Laisvės pr. 3 (prie „Litexpo“ parodų rūmų).Atstumas: 9 kilometrai. laikas: Dviračiu 30-40 min. Su trolei-busu užtruksite 25 minutes, su mašina – 15 min. Kamščių metu laikas gerokai „ištįsta“: tuomet valandos jogos prak-tika, monotoniškai žvelgiant pro lan-gą i nesibaigiančią automobilių virti-nę – garantuota. Jus tai guodžia? Trasa: Iki Spaudos rūmų maršrutas driekiasi šalia Laisvės prospekto, šali-gatviais. Nors galima – pagal taisykles ir reikėtų – važiuoti gatve (dviratinin-kai yra pilnateisiai eismo dalyviai), tai nėra saugu. Nedrąsu, nes dviračių kultūra pas mus dar neįprasta, vairuo-tojai neatidūs, todėl grėsmė sveika-tai reali. Dviračių takų nėra, išskyrus trumpą ruožą prie Spaudos rūmų ir „Karolinos“ viešbučio. O ir ant jų ra-miai stovi mašinos, melancholiškai linguoja mamos su vežimėliais, kaž-kur skuba susirūpinę praeiviai, piešia vaikai. Pravažiavus „Karolinos“ viešbu-tį, kelias pasuka Lazdynų miškeliu. Per šakas ir medžių šaknis, besibraunant pro brūzgynus, siauručiu stačiu take-liu, gergždžiant stabdžiams, galima nusileisti prie Parodų rūmų, ir kelionės tikslas pasiektas.Pamatyti objektai: Prie „Litexpo“ rūmų esančiame parkelyje devynios galybės paukščių. Keista, bet išvysti čia genį ar šarką – anokia naujiena. Pušų šakomis zuja voverės, du kartus teko laimė išvysti keliu bėgantį „ryžą šunį“. Įsižiūrėjus, paaiškėjo, kad tai ne šuo, o lapė. Stebina. Žinia, kad Vilniaus

parkuose galima rasti retų, į Raudo-nąją knygą įrašytų gyvūnų rūšių, bet, kad miesto fauna tokia įvairiaspalvė, neįtikima. Pliusai

• Rytinė mankšta puikiai tonizuo-ja ir užtikrina didesnį serotonino kiekį kraujyje, o tai garantuoja rausvesnius skruostus, geresnę kraujotaką ir pui-kią nuotaiką visą dieną.

• Nereikia stumdytis kamščiuose, galima sutaupyti galybę laiko ir nervų: kur kas maloniau, važiuojant parku, grožėtis gyva žaluma, užuot „roman-tiškai“ stebėti išmetamųjų dujų rūke skendinčius piktus vairuotojų veidus.

• Kasdienis pasivažinėjimas dvi-račiu labai „apsunkina“ piniginę, nes, esant tokioms kuro kainoms, drastiš-kas sutaupymas tiesiog neišvengia-mas: jei nežinote, kur dėti papildomus 300-500 Lt kiekvieną mėnesį, geriau nepradėkite važinėti dviračiu.

• Iš karto pajunti pasitenkinimo jausmą, kad neprisidedi prie smogo ir keiti pasaulį, pradėdamas nuo savęs. Problemos: Jų yra... nemažai. Pirma ir pagrindinė – dviračių takų trūku-mas. Esančios dviračių trasos neturi logiškos tąsos ir vieningo tinklo, jun-giančio atskiras miesto dalis, dažnai jos netikėtai prasideda ir netikėtai baigiasi – kelias į niekur. Dviračio trasų daugiau parkuose, rekreacijos zonose – savaitgaliais jomis zuja daug žmo-nių, tačiau visavertis funkcinis dvira-čių takų susisiekimo tinklas neišvysty-tas. Dar viena problema – gyventojų supratimas, greičiau dviračių takų pa-skirties nesupratimas. Sunku išvystyti didelį greitį, kai nuolat reikia šūkčioti ir manevruoti tarp takais mindžiukuo-jančių pėsčiųjų, mamų su vaikučiais ir stovinčių automobilių. Iš patirties ga-liu pasakyti, kad tokie susidūrimai kar-tais baigiasi labai skausmingai – gerai, jei atsiperkama tik mėlynėmis, tačiau būna – kaip nutiko vienam mano šeimos nariui, – susidūrimai baigiasi lūžusiomis galūnėmis. Be jau minėtų, yra ir kitų, smulkesnių problemų – vai-ruotojų netolerancija, nenuspėjami ir

besimainantys Lietuvos orai, dušo ka-binų darbovietėse nebuvimas.

į darbą – dviračiuNepaisant trūkumų, žmonių, į darbą važinėjančių dviračiais, vis daugėja. Lietuvos aplinkos apsaugos investici-jų fondo darbuotojas Šarūnas Sinke-vičius didžiausia problema įvardino dviračių takų trūkumą, tačiau jo tai ne-stabdo. Nepaisant visų nepatogumų, sportuoti mėgstantis vaikinas į darbą važinėja dviračiu, nes tai puikiai veikia fizinę ir psichinę sveikatą: „Pirmiau-sia tai yra sportas. Važiuodamas ryte dviračiu pasikraunu jėgų, atsigaunu emociškai ir psichologiškai. Žinoma, aplinkos taršos mažinimas taip pat motyvuoja“. Kalbintas „Santa Monica Networks“ IT specialistas Giedrius Trapkauskas aplinkos taršos mažinimo aspektu ne-buvo toks optimistiškas: „Motyvuotų, jei tai nors kiek jaustųsi. Jei gatvėje vienu automobiliu mažiau iš 100 000, tai įtaka labai maža“, – kalbėjo vaiki-nas. Kur kas didesnį motyvą važiuoti į darbą dviračiu Giedrius įvardino ga-limybę išvengti kamščių: „Pirmiausia man patinka važiuoti dviračiu. Antra – negaliu pakęsti kamščių. Jeigu dėl ko-kios nors priežasties tenka vykti į dar-bą automobiliu ir kiurksoti kamštyje, tada pirmą pusdienį būnu suirzęs“. Paprašytas išvardinti kelionės dviračiu trūkumus, Giedrius prakalbo apie nor-malių takų nebuvimą ir sezoniškumo problemą: „Dviračiu negali važiuoti ištisus metus. Kokie 4-5 mėnesiai nėra tinkami. Taip pat tenka tenkintis tokiu maršrutu, koks yra: idealaus tako per miškelį be sankryžų ir mašinų ūžimo, aišku, nėra. Nors stengiuosi važiuoti toliau nuo didesnių gatvių, bet maši-nų dūmų prisikvėpuoju vis tiek“.O kaip į tokį kelionės būdą reaguoja aplinkiniai? Š. Sinkevičius pasidžiaugė, kad aplinkinių jo pasirinkimas nešoki-ruoja, greičiau atvirkščiai: „Aplinkiniai mane palaiko ir motyvuoja“, – šypso-josi vaikinas. Giedrius taip pat sutiko,

kad aplinkinių tokia kelionės prie-monė nestebina: „Bendradarbiai jau pripratę prie manęs ir mano dviračio, tik kartais, kai būna visai blogas oras, nusistebėję paklausia, ar aš ir šiandien su dviračiu?“, – juokėsi IT specialistas. Giedrius prisipažino, kad stengiasi va-žiuoti dviračiu kiek įmanoma ilgiau, nepaisydamas besikeičiančių metų laikų. Dėl to teko ir kristi. Todėl dabar, kai pašąla, dviratininkas važiuoja labai atsargiai. Keliaujant dviračiu, gali jausti detales, kurių, važiuodamas mašina nepaste-

bėtum: gali matyti besimainančias spalvas, užuosti kvapus, pačiupinėti pirštais gamtos kūrinius, ryškiau maty-ti metų laikų kaitą: „Kartą net tris metų laikus pervažiavau – išvažiavus pra-dėjo snigti tiesiai į akis, kol užkopiau į kalną jau ratai sniege skendo, na, o prie namų jau buvo beveik nutirpę“, – pasakojo Giedrius. Žavu? Kažkam taip, kažkam ne. Tačiau, kad tai EKONOMIŠ-KA, EKOLOGIŠKA ir EMOCINGA, nu-ginčyti sunku. Verta pažvelgti į pasaulį nuo dviračio ratų.

EKOLOGIšKA HIGIENAIrina Ovčarenko irinaovcarenko@yahoo.com

Visai neseniai eilinėje Lietuvos šei-moje buvo įprasta, kad tėtis šnypščia nosį į didelę languotą nosinę, vaikai bėgioja dėvėdami medvilnines saus-kelnes, o mamos moko dukras įklotų siuvimo subtilybių. Ar jie galėjo įsi-vaizduoti, kad visa ši rutina šiandien

bus madingai vadinama ekologiška higiena! Taip, kaip pagaliau įsigali įprotis naudoti daugkartinius me-džiaginius prekių krepšelius, taip į kasdienį šeimos gyvenimą iš praei-ties veržiasi ir kiti aplinkai draugiški sprendimai. Nosinės, sauskelnės, įklotai ar tampo-nai – visi šie higieniniai vienkartiniai reikmenys (angl. „san pro“ products)

yra neatskiriama buities dalis. Vien tik ES moterys išleidžia 5 milijardus JAV dolerių per metus įsigydamos 45 milijardus minėtų prekių. Vidutinė moteris per savo gyvenimą sunaudo-ja apie 16800 įklotų ar tamponų, o vidutinis kūdikis per savo „sauskelnių laikotarpį“ jų sunaudoja apie 5000. Tik įsivaizduokite, kokio dydžio yra šie „kvapnieji“ kalnai...

„Ozone“ jau buvo siūlomos vienkar-tinių sauskelnių alternatyvos – bam-bukinės ir vilnos kelnaitės. Šįkart griausime kitus švaros mitus. Supa-žindinsime mamas ir visas moteris su daugkartinių higienos produktų kon-cepcija bei jų pranašumu.

Kodėl išvis turėčiau vargintis ir keisti savo įpročius?Be to, kad daugkartinių produktų naudojimas mažina ekologinę atlie-kų mažinimo problemą, tai yra žymiai palankiau jūsų ir jūsų vaikų sveikatai. Ištirta, jog vienkartinėse sauskelnėse kūdikių genitalijos yra aukštesnėje nei normali temperatūroje, o tai gali lemti vėlesnį nevaisingumą. Vienkartinių sauskelnių pasirinkimas ne vieniems tėvams sukelia problemų pirmiausia dėl jų kūdikio alerginių odos reakcijų. Ir ne be reikalo: mat itin sausos sąly-gos – puiki terpė bakterijoms veistis. Jų sukeliamų susirgimų pavyzdys – gerai moterims žinomas Toksinio šoko sindromas, o sauskelnių atveju – gau-sūs išbėrimai. Be to, įprastose vien-kartinėse sauskelnėse naudojama iki 200 cheminių komponentų ir iki šiol nežinoma, kiek iš jų patenka į organiz-mą. Itin gerai drėgmę sugeriančio ge-lio, kuris užpildo tiek sauskelnių, tiek įklotų vidų, poveikis žmogaus geni-

talijoms mokslo vis dar neištirtas. Juk labai dažnai laboratorijoms pasivijus rinkoje esančius produktus, paaiškėja, jog kai kurios juose esančios medžia-gos nevartotinos. Tuo tarpu daugkar-tinės sauskelnės ir įklotai vilioja natū-ralių medžiagų įvairove – medvilnės, šilko, vilnos ar bambuko pluoštais.

O ką siūlote?Vietoj vienkartinių sauskelnių galima rinktis kurią nors daugkartinę priemo-nę. Pavyzdžiui, galima naudoti trijų sluoksnių sistemą – vystyklą, įdėklą į vystyklą ir prilaikančias kelnaites, arba tiesiog naudoti daugiasluoksnes sauskelnes. Kelionėje galima naudoti labiausiai panašias į įprastas, vienkar-tines, bet ekologiškesnes sauskelnes. Tačiau patartina pastarąsias naudoti tik išskirtiniais atvejais. Nors jos pa-gamintos naudojant mažesnį kenks-mingų cheminių medžiagų kiekį ir teoriškai suyra greičiau, praktiškai vis tiek prisideda prie šiukšlių problemos ir išmestos sudaro tokius pat kalnus atliekų kaip ir įprastos sauskelnės. Moterys gali įsigyti daugkartinių įklo-tų arba pasisiūti juos pačios pagal iš-karpas, rastas Internete. Siuvimo me-džiagų ir formų įvairovė neišsenkanti, metodai nesudėtingi, o gaminiai pa-kankamai patogūs, ir moterys ne tik

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt ekotransportas / 11

mielai dalinasi patarimais, bet kai kurios ir užsidirba savo rankdarbius parduodamos vietinėms ekologiškų produktų krautuvėlėms. Galbūt, kada nors ši mada ateis ir į Lietuvą?.. Neįsivaizduojančios gyvenimo be tamponų vis drąsiau juos išmaino į daugkartinį menstruacinį puodelį, ga-lintį išlaikyti skystį net iki 12 valandų. Jis gaminamas iš natūralios gumos arba silikono. Nustebsite, bet jis pa-gamintas dar 1930 m., tačiau neįsi-tvirtino rinkoje dėl aktyvaus tuo metu sparčiai lobusių vienkartinių prekių gamintojų pasipriešinimo. Priešingai nei vienkartinės priemonės, menstru-acinis puodelis gali būti naudojamas iki 10 metų ir turi 3 mėn. garantiją.

Keletas pagrindinių mitų, kuriuos taip sunku įveikti ir kuriuos moterų sąmo-nėje tiesiog įcementavo vienkartinių produktų gamintojai:Mitas nr 1. sudėtinga ir nepatogu naudotiNeatsakingas elgesys – visada lengves-nis kelias, o ekologiškąjį palengvina žinojimas, jog ne šiaip egzistuoji, o kasdien prisidedi prie savo ir ateities kartų aplinkos išsaugojimo. Išmokti naudotis nauja priemone tereikia vie-ną sykį. Juk naujos buitinės technikos nemetame į atliekų konteinerį vien dėl to, kad mygtukų perteklius varo iš proto. O dar ta instrukcija... Nors ir išversta, bet vis tiek skamba taip, lyg tebebūtų prietaiso kilmės kalba. Daugkartinėmis higienos priemonė-mis išmokti naudotis žymiai lengviau, o ir mokytis nelabai daug reikia. Kai kuriais atvejais dar nėra pamiršta pa-tirtis iš laikų, kai kitokių alternatyvų net nebuvo. Nereikia manyti, jog tai tos pačios priemonės, kaip ir sovie-tmečiu. Šiuolaikiniai gaminiai gerokai patobulinti. Kūdikiai gali rinktis iš įvairių daugkar-tinių užsegamų sauskelnių ar vysty-klų, turinčių keletą sluoksnių: tarp jų ir gydomųjų savybių turintis šilkas, ir sugerianti drėgmę bei temperatūros pusiausvyrą palaikanti vilna – tad jie pranašesni už vienkartines. Daugkartiniai įklotai moterims turi prisegamus sparnelius ir drėgmę nepraleidžiantį sluoksnį. Moterys, pradėjusios naudoti šiuos produk-tus, retai kada jų atsisako. Štai kodėl minėtas menstruacinis puodelis gali būti grąžintas gamintojui per 3 mėn. – paprasčiausiai jų nė viena negrąži-na. Perpratus nesudėtingą moterų menstruacinio puodelio įsidėjimo ir kūdikių vystymo sistemą, vėliau tai tampa kasdienybe.

Mitas nr 2. Tai nehigieniška, be to, neturiu laiko skalbtiKaip minėta, visi produktai yra pa-tobulinti ir turi natūralių medžiagų sluoksnius, sugeriančius ir nepralei-džiančius drėgmės. Tiek daugkarti-nės sauskelnės, tiek įklotai – lengvai išskalbiami, o puodelis tiesiog išplau-namas prieš įsidėjimą. Turint pakan-kamai įklotų, vystyklų ar sauskelnių, jie išskalbiami vienu sykiu, o prieš tai saugomi uždaroje skalbinių dėžėje, kuri nepraleidžia nemalonių kvapų. Daugkartinės sauskelnės nė iš tolo neprimena mūsų močiučių naudotų drobinių vystyklų, jų skalbimo, džiovi-nimo ir lyginimo rutinos. Juk šiandien kiekvieni namai turi modernias skal-bykles. Be to, šios prekės kur kas to-bulesnės nei drobinis vystyklas. Štai, pavyzdžiui, kūdikių kelnaitės iš vilnos yra tiesiog išvėdinamos ir prakaito ar kitoks kvapas išnyksta, o skalbimą ga-lima atidėti iki kelių savaičių.

Mitas nr 3. Juos dažniau reikia keisti Nesvarbu, kokias sauskelnes ar įklo-tus naudojate – laikantis higienos juos reikia dažnai keisti. Vienkartinius ar daugkartinius įklotus reikia keisti

kas 3-4 val., kad būtų išvengta blogo kvapo ir bakterijų veisimosi. Gausiai kraujuojant jie keičiami dar dažniau. Tad ir menstruacinio puodelio, talpi-nančio iki 30 ml, keitimas priklauso nuo individualaus poreikio. Vienas iš siūlomų sprendimų – jį keisti kas 12 valandų. Kadangi kūdikio oda jautri ilgesniam šlapimo ar kremų poveikiui, nauja-gimių sauskelnes rekomenduojama keisti 10-12 kartų per dieną, o vyres-nių vaikų 6 kartus per dieną. Geros ko-kybės medvilninį vystyklą reikėtų keis-ti tik kas 4 val. dieną ir kas 10-12 val.

naktį, jei kūdikis tiek ramiai išmiega.

Mitas nr 4. Šios prekės brangesnės nei vienkartinėsNepamirškite, naudojant daugkarti-nius produktus sutaupoma laiko, vadi-nasi, ir pinigų. Be to, vaikai, visai nejau-čiantys drėgmės įprastose sauskelnėse, ilgiau užtrunka išmokdami naudotis puoduku. Taigi daugkartinių sauskel-nių naudojimas ne tik taupo pinigus, bet ir skatina vaiko vystymąsi. Iš pirmo žvilgsnio vienkartinės prekės atrodo žymiai pigesnis pasirinkimas, tačiau daugkartinės prekės reikalauja

tik vienkartinės investicijos. Taigi, paly-ginus, kiek išleidžiama pinigų šių pre-kių naudojimosi laikotarpiu, daugkarti-niai produktai tikrai kur kas pigesni.

Mitas nr 5. lietuvoje šių prekių dar nėra prekybojeEkologiškų prekių parduotuvių vis daugėja ir Lietuvoje. Tiek sauskelnių, tiek daugkartinių įklotų jau galima rasti „Rasakilos“ parduotuvėje Vilniu-je ir Internete – Rasakila.lt. Pasisiūti įklotus galima pačioms arba naudo-jantis interneto patarimais – Crafts.sleepingbaby.net/PADS.html.

Deja, menstruacinį puodelį kol kas galima įsigyti tik užsienyje arba inter-netu: Mooncup.co.uk, Keeper.com, Divacup.com. Ar Lietuvoje po kelerių metų šios ekologiškos higienos naujovės įsi-galės ir taps kasdienybe? Šių prekių atsiradimas didžiųjų prekybos centrų lentynose ir, kaip visada, Lietuvos gy-ventojų švietimas – lemiami progreso varikliai mūsų sustabarėjusioje (daž-nai vis dar) agrarinėje visuomenėje.

Paruošta pagal: Theecologist.org Rasakila.lt , Sanga.lt

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt12 / ekoproduktai. Rubriką remia „Meniu.lt“

vIENINTELĖ įMANOMA ūKININKySTĖ – EKOLOGINĖ (II) TAUPyK ENERGIJą!Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Ekologiška mintis ir realiai vyraujan-čios tendencijos dažnai susiduria sunkiai įveikiamoje opozicijoje. Ūki-ninkavimas – ne išimtis. Globaliame pasaulyje ūkis taip pat yra globalus, orientuojamasi į didžiules fermas, gigantiškus pasėlius. Fabrikinės gamybos principai neišvengiami, kuomet produkcija keliauja ne pas vietinius gamintojus ir vartotojus, bet įsilieja į tarptautinę rinką. Tad nedideli, įvairią produkciją ruošian-tys ūkiai atsiduria tokio pasaulio šešėlyje. Žinoma, kad ūkinė veikla išskiria apie 15 proc. šiltnamio dujų, su-naudoja didžiulius kiekius vandens, energijos... Tad pasaulio mokslinin-kų taikinyje esantis ūkinės veiklos perorientavimas pagal aplinkai draugiškus principus – svarbus žingsnis siekiant švelninti ir mažin-ti klimato atšilimą bei prisidėti prie resursų tausojimo. Ekologiški, darniai į gamtą inte-gruoti ūkiai turėtų tapti naujo, są-moningo pasaulio ženklu. Juose atsisakoma sintetinių trąšų, atsigrę-žiama į vietines rūšis, užsiimama kompleksine ūkininkyste... Žvel-giant dar toliau, ieškant būdų, kaip pasiekti nulinių emisijų ir nulinių energijos sąnaudų, jau prieš keletą metų sukurtas efektyvus tai daryti leidžiantis modelis – „svajonių ūkis“. Tam, kad visos jo grandys veiktų efektyviai, reikia nemažai skaičiavi-mų. Bet pirminis pasirengimas gali duoti tik džiugių rezultatų. Ar įsivaizduojate ūkį, kuriame ne-reikia pirkti kuro, o iš alternatyvių šaltinių gaunama energija ne tik patenkina reikmes, bet gali būti tie-kiama ir į tinklą? Bet pradžiai – apie ekologinio ūkio pelno perspektyvas kol kas retai svarstomoje erdvėje.

Ūkininkas ir taršos rinkaNet žalieji entuziastai vis dar skep-tiškai vertina ekologinės ūkinin-kystės skatinimą. Faktas yra tai, jog ekologinis (organinis) ūkis priside-da prie klimato atšilimo mažinimo. Ar gali taip būti? Kokios naudos gali turėti žemės sklypas, lyginant jį su gigantiškais fabrikais Azijo-je, kur žalieji dažnai nė nosies kišti nedrįsta... Atrodytų – kova su vėjo malūnais. Tiesa, industriniai teršė-jai – stambios žuvys. Jų daromą žalą sunku atsverti tvarkingais pasėliais. Vis dėlto organinis ūkis kursis toje vietoje, kur galėtų egzistuoti įpras-tinis, o pastarasis turbūt būtų dar viena taršos priežastis. Į ūkininkavimo įtaką klimato atši-limui reikia žvelgti kompleksiškai. Ekologinis ūkis mažina energijos sąnaudas, o dirvoje sulaikomi dideli anglies kiekiai. Jau minėto Rodeilo instituto mokslininkai tvirtina, kad, jei visi JAV sojos ir javų pasėliai būtų auginami remiantis ekologi-nės ūkininkystės principais, dirvoje sulaikomos anglies kiekis atitiktų 73 proc. viso to, ko pagal anglies di-oksido, išmetamo į atmosferą, ma-žinimo programą reikalauja Kioto protokolas. Vieno iš kelių bioinžinerijos produk-tus propaguojančių gigantų „Mon-

santo“ (tai didžiausias sėklų tiekėjas pasaulyje; 2003 m. ji genetiškai mo-difikuotomis sėklomis aprūpino net 90 proc. pasaulio rinkos) tinklapyje taip pat nemažai kalbama apie ūki-ninkavimo įtaką mažinant klimato atšilimą. Esą herbicidams atsparių javų, kurie nebijo chemikalų, nereikia taip daž-nai ravėti mechaniškai. Nejudinant žemės paviršiaus anglis ir nitratai lieka joje. Vis dėlto po ilgalaikio eks-perimento JAV žemės ūkio tyrimų tarnyba įrodė, kad ekologinė žem-dirbystė, net ir dažniau judinant dir-vą, sulaiko joje daugiau anglies. Organinis žemės ūkis pranašesnis švelninant klimato atšilimą tuo, kad, nenaudojant azotinių trąšų, iki mini-mumo sumažinamas šiltnamio dujų išsiskyrimas. Palaikomas turtingas dirvos sluoksnis, tad anglis geriau sulaikoma dirvos paviršiuje. 30-70 proc. sumažinamos energijos są-naudos, nes ekologiniam ūkiui ne-reikia gaminti sintetinių trąšų, vie-toj jų naudojamos pačioje fermoje susikaupiančios organinės trąšas, kartu nyksta ir transportavimui rei-kalingos sąnaudos.

Svajonių ūkisVienas įdomesnių ekologinio ūkio modelių – profesoriaus George Chan „svajonių ūkis“ (dream farm), kuria-me žemdirbystė derinama su gy-vulininkyste bei žuvininkyste. Ilgus metus kauptos mokslinės žinios ir praktinis bendradarbiavimas su ūki-ninkais padėjo išvystyti tokį modelį, kuris garantuoja gausų derlių, nerei-kia jokių iš šalies gaunamų sąnau-dų ir kuris neišskiria į aplinką jokių atliekų. Tai pasiekiama naudojantis integruota maisto ir atliekų valdy-mo sistema (IFWMS). Šis modelis išsprendžia kuro, trąšų ir energijos panaudojimo klausimą. Pavyzdžiui, susidarančios organinės atliekos (iš gyvulių ir žuvų) naudojamos kaip natūralios trąšos, išsiskiriantis meta-nas panaudojamas biodujų gamybai. Tiesa, profesorius neigiamai vertina lengvabūdišką suvokimą, jog mėšlą pakanka išdrėbti ant laukų ir tikėtis, kad tai – palankiausias sprendimas. Preciziškai apsvarstytame modely-je viskas apdirbama, kol gaunamas efektyviausias rezultatas. Autorius tokį ūkininkavimo modelį skatina neturtingose šalyse kaip pati-kimą būdą išspęsti skurdo problemą. „Svajonių ūkio“ patobulintame vari-ante daug dėmesio skiriama saulės energijos panaudojimui. Be to, jame apskaičiuotos dalyvavimo prekybos apyvartiniais taršos kreditais rinkoje galimybės. Abu šio modelio variantai išsamiai pristatomi Mokslo instituto bendruomenei (Institute of science in society) tinklapyje www.i-sis.org.uk (DreamFarm2.php). Ekologinis ūkis geriau nei tradici-nis prisitaiko ir prie klimato atšilimo padarinių. Propaguojamos vietinės, prie specifinės gamtinės zonos pri-sitaikiusios augalinės kultūros reika-lauja kur kas mažiau vandens, kuris šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis didesne vertybe. Prie vandens tau-pymo prisideda ir turtingas žolėmis padengtas dirvos sluoksnis. Rodeilo instituto mokslininkų duomenimis, būtent dėl to sausringais metais eko-

loginiai ūkiai susilaukdavo didesnių derlių, nei įprastiniai. Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, kad per pastaruosius šimtą metų pasau-lyje prarasta apie 75 proc. žemės ūkyje naudojamų grūdų genetinės įvairovės. Ekologinis ūkis siekia at-statyti bioįvairovę, kuri galėtų būti viena iš natūralių priemonių kovo-jant su kenkėjais ar, žvelgiant toliau į ateitį, būtų lengviau rasti rūšis, kurios geriausiai prisitaikiusios prie klimato kaitos.

Trečiojo pasaulio šalių išsigelbėji-masIndijoje jau nuo Neolito amžiaus (7500 – 6500 m. pr. Kr) plėtojami išmintingi tradicinės žemdirbystės metodai. Induizmo filosofija į žemę žiūri kaip į gyvą būtybę, tad siekta su ja sugyventi harmoningai. Moks-linių organinio ūkio traktatų galima rasti vėlyvojo vedų periodo kūri-niuose (1000 – 600 m. pr. Kr): „Vrks-hayurveda“ (augalų mokslas), „Krs-hisastra“ (žemdirbystės mokslas) ir „Mrgayurveda“ (gyvulių mokslas). Žemės ūkis čia suprastas ne tik kaip produkcijos gavybos būdas, bet kaip ypatinga kultūra. Ūkininko žinios apie įvairias augalų ir gyvulių rūšis bei tai, kaip su jomis elgtis toje visuo-menėje, buvo itin vertinamos. Gene-tinė įvairovė tarnavo kaip pagrindinis

ginklas kovoje su kenkėjais ir ligomis. Indijoje žinota apie 30 000 ryžių rū-šių. Senosios tradicijos ir šiandien ga-jos daugelyje gentinių ir sausringose šalies vietose gyvenančių klajoklinių bendruomenių. Ekologinis ūkis šiame kontekste yra ne kažkokia utopinė naujovė, o tie-siog senos tradicijos atgaivinimas. Žinoma, kad didžiausia bioįvairovė koncentruojasi tropinėse klimato zonose, tos zonos labiausiai veikia-mos ir klimato atšilimo (mažėja tro-pinių liūčių, sausėja dirva, kyla tem-peratūra). Genų bankuose jau dabar saugoma nemažai nykstančių ar iš-nykusių rūšių. Ekologinis ūkininkavi-mas pasirodo esąs pigus ir efektyvus būdas joms grįžti į gamtos ciklą. Pripažįstama, kad organinį žemės ūkį geriau vystyti mažiau industri-alizacijos paliestose šalyse. Jei ūki-ninkas, ilgus metus vystęs įprastinę, gausiu tręšimu paremtą žemdirbystę, nuspręs imtis ekologiškų produk-tų auginimo, jam teks kiek nusivilti. Derlius tuo metu nebus tręšiamas sintetinėmis medžiagomis, bet visa tai, kas buvo sukišta į dirvą per anks-tesnius metus, taip lengvai iš jos ne-pasišalins. Indijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje gamtos sąlygos yra palankiausios ekologinio žemės ūkio vystymuisi ne tik dėl artumo tradicijoms, bet ir dėl sąlyginai švarių žemės naudmenų.

Nepaprastai svarbu ir tai, kad ekolo-ginis ūkis yra reali priemonė kovo-jant su maisto nepritekliumi. Dažnai ekologiniame ūkyje vienas laukas užsėjamas keliomis augalų rūšimis, kurios palaiko viena kitą, todėl gau-namas įvairesnis ir gausesnis der-lius. Vystant organinį ūkį išvengiama priklausomybės nuo agrochemijos ar bioinžinerijos korporacijų, tad mažėja pinigų sąnaudos. Dar vie-na maloni naujiena – produkcija iš ekologinių ūkių rinkose superkama vis aukštesnėmis kainomis. Telieka stengtis įveikti biurokratines kliūtis, skepticizmą ir gerai pasukti galvą, koks ūkininkavimo modelis būtų efektyviausias siekiant gausiausio, sveikiausio derliaus bei nepažeistų gamtinės pusiausvyros.

Kito mėnesio numeryje pateiksime problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, mėginantys plėtoti eko-loginę ūkininkystę Lietuvoje.

Šaltiniai:www.ifoam.org www.i-sis.org.uk www.i-sis.org.ukwww.rodaleinstitute.org10 reasons why GM won’t feed the world ir 10 reasons why organic can feed the world, www.ecologist.com Monsanto’s Harvest of Fear, www.de-mocracynow.org

Nuotr. Audriaus Šepiko

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt Rubriką remia „Meniu.lt“.ekoproduktai / 13

žUvIS PūvA NUO GALvOSTAMSIOJI žUvIES PRAMONĖS PUSĖ

Žuvis – vertingas baltymų ir vitaminų B, A, D, jodo ir fluoro šaltinis. Žuvyje randamos omega-3 riebalų rūgštys norma-lizuoja žmogaus kraujospūdį ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. nuo senų laikų žuvis propaguojama kaip svei-ka alternatyva mėsai. Deja, keičiantis laikams keičiasi ir pasaulis. Apžvelgus žuvies kelionę ant mūsų stalo galima ne tik suabejoti jos sveikatingumu, bet kai kuriais atvejais net uždrausti ją vartoti kaip nuodingą produktą.

Irina OvčarenkoJaunesnioji mokslo darbuotojaBaltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir pla-navimo institutas irina@corpi.ku.lt

Ant išnykimo ribosPasaulyje jau pilna miestelių-vaiduo-klių, kur trupančios žuvies fabrikų sienos ir tušti namai byloja apie ka-daise klestėjusią žvejybos pramonę ir vėlesnį jos bankrotą. Tačiau žmonės, t. y. verslininkai, nenori klausyti tokių graudžių istorijų ir toliau lobsta vog-dami iš ateities kartų kišenės. Taip, Žemėje liko tik 10 proc. stambiųjų žuvų, tokių kaip tunas, kardžuvė, menkė ar plekšnė. Per pastaruosius 20 metų vien tik Šiaurės Atlanto tuno populiacija sumažėjo 90 proc. Deja tai paskatino tik tolimesnes tuno at-sargų paieškas. Sušio mėgėjai sutin-ka pakloti vis didesnes sumas, todėl tuno kainos kasmet nuolat auga. Kaip nemedžioti tokios žuvies? Šiaurės vakarų Atlanto menkės popu-liacija nuo 1960 m. sumažėjo 99 proc., ir prireiks mažiausiai 20 m., kol jos gausumas atsistatys. Tad mokslinin-kai jau keletą metų ragina boikotuoti menkių žvejybą Airijos priekrantėje, Šiaurės ir Baltijos jūrose. Tačiau kuli-narinis paveldas ir vėl kiša koją – Brita-nijos salų gyventojams ne taip lengva atsisakyti nacionalinio patiekalo – žu-vies ir traškučių (eng. Fish and Chips). Kaip bebūtų, pardavėjai jau dabar iki tol šiam patiekalui dažniausiai nau-dotą menkę keičia kitomis žuvimis. Tiesa, įdomu, kad šis patiekalas taip išpopuliarėjo 19 amžiuje besivystant tralavimo žvejybos pramonei Šiaurės jūroje.

Naujausios naikinimo technologijosNykstant žuvies ištekliams, tralavimas buvo vienas iš sprendimų gelbstint žvejybos pramonę. Taip kaip ieškoma vis naujų naftos išteklių, taip „tobu-lėja“ ir žvejybos technologijos. Tralas – tai vieno ar kelių laivų traukiamas tinklas (vandens plotmėje arba pačiu dugnu). Tralavimas dugnu žinomas kaip vienas destruktyviausių žvejybos metodų. Naujausi tinklai aprūpinti plieniniais svarmenimis ir sunkiais volais, tad sverdami kelias tonas ir rie-dėdami dugnu jie ne tik palieka pro-vėžas, bet ir naikina viską savo kelyje. Nušluodamas retas rūšis ir naikinda-mas ištisas populiacijas tinklas kelia dumblo debesis didindamas vandens drumstumą ir skatindamas vandens žydėjimą. Taip vienas vos 15 minučių trunkantis tralavimas gelmių buveinę gali paversti dykviete. Tokiu būdu jau sunaikinta 40 proc. Airijos giliavandenių koralų, kuriems susiformuoti prireikė tūkstantmečių. Nustatyta, kad jų amžius siekia 4500 m. O juk daugelis šių rūšių dar net ne-ištirta, nes buvo atrastos tik devynio-liktame amžiuje. Kitas tralavimo minusas – neišranku-mas. 95 proc. to, kas sugaunama, pa-prastai išmetama atgal į jūrą. Tačiau sugauti organizmai tralavimo metu dažniausiai žūva. Kiekvieną dieną žūva apie 1000 vandens žinduolių – delfinų, jūros kiaulių ir banginių.

Lamanšo sąsiauryje taip kasmet nu-žudoma 2000 delfinų. Jų dar šiltus kūnus, išskrostais pilvais plūduriuo-jančius netoli žvejojančių Anglijos ir Prancūzijos tralų, randa patruliuojan-tys Greenpeace aktyvistai. Tobulėjančios žvejybos technologijos sukūrė ištisus plaukiojančius žuvies perdirbimo fabrikus. Per porą dienų šie gigantai pagauna tiek žuvies, kiek vietiniai salų žvejai sugauna tik per metus. O pastarųjų laimikis dažniau-siai yra ir pagrindinis pajamų šaltinis. Be jo – badaujama. Žuvininkystėje, kaip ir daugelyje sferų, mokslininkų rekomendacijų dažnai nepaisoma. Nustatomos per didelės žvejybos kvotos, visas laimikis nede-klaruojamas, žvejojama ant neršta-viečių, gaudomi jaunikliai. Europos Sąjungos subsidijų sistema mokesčių mokėtojų pinigais remia žuvų išteklių iššvaistymą ir nepagrįstą žvejybos laivyno dydį. Patarlė „žuvis pūva nuo galvos“ šiuo atveju tinka kalbant apie situaciją, kur pokyčiai būtini sociali-nėms, dėl netvarkingos veiklos kylan-čioms problemoms šalinti ir dėl sveiko tolesnio egzistavimo.

„Nekalta“ alternatyva Žuvies industrija – lengvabūdiška. Iš-gaudžius natūralias žuvų populiacijas, jas siūloma keisti dirbtinai veisiamo-mis. Retas ir ilgai besivystančias žuvų rūšis skatinama auginti akvakultūrose. Deja, šiuo atveju lazda turi du galus, ir abu neigiamai smogia tiek pačioms augintinėms, tiek aplinkai. Kaip gy-vulininkystės ūkiuose, taip ir žuvies fermose užauginti sveiką ir kokybišką produktą ne visada pavyksta. Anot Lietuvos valstybinio žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro vadovo vet. gyd. ichtiopatologo V. Kemėžos (www.zuvivaisa.lt), neretai lašišų, au-ginamų žuvų veislynuose, vystymosi sutrikimai ir atskirų organų funkciniai pažeidimai pastebimi jau jauniklių stadijoje. Augdamos nenatūraliomis sąlygomis žuvys dažnai serga, todėl gausiai naudojami antibiotikai. Ma-sinis jų pumpavimas, kad išsilaikytų produkcijos atsparumas, vartotojui at-sirūgsta vaistų neveiksmingumu, nes virusams po tokių „antibiotikų vonių“ nebaisūs įprasti vaistai. Kaip bebūtų, galiausiai žuvies produk-tas keliauja ant mūsų stalo. Tik kyla klausimas, kokia tokios žuvies kokybė, nes išvaizda dažnai būna apgaulinga. Ne visi žino, kad pirkėjus viliojanti pra-bangi rusva lašišos spalva yra tik pa-skutinės žuvies vakarienės – krevečių miltų pašaro – rezultatas.Fermų poveikis vandens ekosiste-moms taip pat toli gražu netausoja laukinės gamtos. Natūralu, kad plėš-rioms žuvims reikalingas atitinkamas maistas. Kad ir ką sakytų gamintojai, sojos pakaitalais šeriamos žuvies sko-nis primena vištieną. Taigi tam, kad fermoje būtų užaugintas 1 kg lašišos, prireikia 2-4 kg laukinės žuvies. Vėl grįžtame prie natūralių resursų eikvo-jimo. Mirusios ir antibiotikų prisotintos žuvys užteršia fermų teritorijas ir arti esančias pakrantes. Fermose veisiasi daugybė parazitų, kurie vienokiais ar kitokiais būdais patenka į atvirus vandenis –

taip pražudomos laukinės žuvys. Nor-vegijos valdžios duomenimis, šalies upėtakių ir lašišų fermos pagamina be-veik tiek pat srutų, kiek Niujorkas.

žuvys – aplinkos indikatoriaiBe pačios žuvies pramonės, vandens telkiniai ir taip pastoviai teršiami ga-myklų bei kanalizacijos nuotekomis ir trąšų nuoplovomis iš žemės ūkio. Todėl nieko stebėtino, kad žuvis kaip niekas kitas labiausiai atspindi jų būklę, ir net nekyla klausimų, kodėl miesto ribose nepatariama žvejoti. Plėšrios žuvys kaip niekas kitas paro-do aplinkos būklę ir savo organizme sukaupia daugiausiai kenksmingų medžiagų. Taip tokiose stambiose ir plėšriose žuvyse kaip tunas ar kar-džuvė aptinkama daugiausiai toksinių metalų, pavyzdžiui, metilgyvsidabrio. Nors teigiama, kad Lietuvoje yra su-vartojamas labai menkas šių žuvų kiekis, ir vartotojų sveikatai pavojus negresia, būtų įdomu sužinoti, kiek konservuoto tuno suvalgo menkas pajamas gaunantys studentai?

Tikroji konservuoto tuno kainaKonservuotas tunas pirmą kartą buvo pagamintas 1903 m. ir greitai išpopu-liarėjo. Šiandien tai – viena pigiausių konservų rūšių, bet, kaip visada, rea-lios kainos vartotojas nežino. Situacija primena atominės energijos kainos skaičiavimus Lietuvoje, kai apie užda-rymo išlaidas prabylama tik artėjant uždarymui. Taip, už tuno skardinę sumokame momentinę kainą, neat-sižvelgdami į ateities perspektyvas. Perkama nepaisant to, ar žuvis buvo legaliai pagauta, ar buvo tinkamo dydžio, o gal įrašytą į raudonąjį IUCN

sąrašą (eng. International Union for Conservation of Nature and Natural Resources). Kadangi dažniausiai kon-servuojami smulkesni, nesubrendę individai, kurių sugaunama daugiau nei pasiekusių brandą, tad ir jų kaina mažesnė. Per pastaruosius porą metų apie 40 proc. viso Rytų Atlanto tunų laimikio sudarė žuvys iš nelegalių žve-jybos plotų rytų Viduržemyje, kurie skirti tuno nerštui.

Pasikaustęs vartotojas žinoRūpindamiesi ne tik savo sveikata, bet ir darydami įtaką rinkai kaip vartoto-jai, turėtume atsargiau rinktis žuvies produktus. Kadangi, kaip ir visi kiti gyvi organizmai, esame linkę kaupti sunkiuosius metalus, patariama ri-boti šių medžiagų gausesnių maisto objektų suvartojimą. Rekomenduoja-ma tuno suvartojimo norma kinta pri-klausomai nuo minėtų žuvų suvartoji-mo kiekių skirtingose šalyse. Europos Sąjungoje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojama per sa-vaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g didelių plėšriųjų žuvų – ryklių, kardžu-vių, marlinų ir lydekų produktų. Išvis nerekomenduojama valgyti tuno daž-niau nei du kartus per savaitę. Ekologas Vitalijus Gediminas (www.laikas.net) pataria nusipirkus žuvį porą valandų palaikyti ją filtruotame vandenyje, paskui, prieš ruošiant pa-tiekalą, vandenį nupilti. Taip išsiplaus nemažai teršalų. Ekologas pataria dažniau valgyti apdorotą žuvį – virtą ar keptą, o ne rūkytą, nes pastarojoje daugiau teršalų. Be to, Kauno techno-logijos universiteto Maisto instituto vadovo dr. Raimondo Narkevičiaus tyrimų duomenimis, nesilaikant tam

tikrų sanitarinių operacijų, šaltai rū-kytoje žuvyje gali veistis patogeniniai mikroorganizmai. Listeria monocy-togenes yra vienas iš pavojingiausių šaltai rūkytoje žuvyje aptinkamų pa-togeninių mikroorganizmų, jo sukel-ta listeriozė yra potencialiai mirtinas susirgimas. Ištyrus Lietuvoje gamina-mą šaltai rūkytą žuvį, 12 proc. tirtų mėginių aptikta minėto patogeno. Taigi Lietuvos gamintojams tikrai yra kur tobulėti. „Defektų“ randama ir ki-tose žuvies produktuose. Spaudoje periodiškai pasirodo pranešimai apie prekybos centre įsigytą žuvį (šaldytą jūros lydeką ar gyvus karpius), užkrės-tą plika akimi matomais parazitais. Kaip teigia Vilniaus universiteto Eko-logijos instituto mokslininkas dr. Vytautas Kesminas (www.lsveikata.lt), teršalų paveiktą žuvį nesunku at-skirti pagal išorinius požymius. „Ant kūno formuojasi vėžinius susirgimus parodantys gumbai, augliukai. Kai kurioms vietomis iškrenta žvynai ir atsiveria žaizdos. Kai žuvis užpuola grybelis, susidaro pelėsiai. Serganti žuvis netenka savo rūšiai būdingų spalvų, papilkėja. Apsitraukia akys, jos tampa nebe tokios ryškios ir skaidrios. Nesveiką žuvį galima atpažinti ir pa-gal žiaunas, kurios apsineša, išnyksta raudona spalva”. Svarbu žinoti, kad teršalai kaupiasi daugiausia riebali-niame audinyje, ypač papilvėje, taip pat galvoje (atrodo, patarlė neklysta), žiaunose ir kepenyse. Žvejybos tendencijos ir žuvies kokybė nedžiugina. Nesiūloma atsisakyti šio vertingo maisto produkto, bet pata-riama būti išrankesniems ir tam tikrais atvejais riboti apetitą. Svarbiausia, jei didesnę galią turinčių asmenų galvos pūva, nepūdyti ir savųjų...

Nuotr. Lino Šinkūno

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt14 / veikla

TARPTAUTINIS JAUNIMAS SĖJO EKOLOGIJOS vIRUSąMykolas VADIŠIS

Liepos pradžioje sostinėje užsilikusius vilniečius į Vingio parką viliojo Eko-loginės akcijos dalyviai iš įvairių Europos šalių. Akcijos „Tavo plane-ta – tavo pasirinkimas“ metu lan-kytojai turėjo progos sužinoti kie-kvienai dienai tinkančių patarimų, kaip sumažinti vis didėjantį varto-jimą bei retsykiais pamąstyti apie ekologiją. Akcijos dalyviai iš kelių Europos šalių besiruošdami ren-giniui taip pat įgijo naujos patir-ties, sutvarkė apleistą Paširvinčio parką ir iki pažaliavimo išsikalbėjo apie visiems bendras aplinkosaugos problemas.

Ekologija per lietųNors ir lietingą, tačiau nuotaikingą liepos 5 dieną šalia didžiosios Vin-gio parko estrados šurmuliavo ža-liai apsirengę vengrai, latviai, lenkai, graikai ir projekto iniciatoriai lietu-viai. Šūkiu „Tavo planeta – tavo pa-sirinkimas“ renginio organizatoriai ragino aplinka pirmiausiai rūpintis patiems, o tik po to žvalgytis į kitus. „Dar dažnai nepagalvojame, kad vietoje plastikinio maišelio eidami į parduotuvę galėtume nuolat neštis medžiaginį, taip pat galėtume su-silaikyti ir nepirkti kai kurių daiktų, kurių po to vis tiek nenaudojame“, – patarimus dalino akcijos koordi-natorė Justina Šapolaitė.Smalsiausi akcijos lankytojai da-lyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Renginio metu vyko mainų mugė, kurioje žmonės tarpusavyje mainė nebereikalingus daiktus, ir tai jiems kainavo tik truputį laiko. Norintieji galėjo pasigaminti spalvingų pi-niginių iš „Tetra pak“ pakuočių, iš-bandyti nechemines namų valymo priemones bei natūralią kosmetiką. Jauniausieji lankytojai žaidė šiukšlių rūšiavimo ir kitus su ekologija susi-jusius žaidimus.

Apie ekologines problemas – tiesiai šviesiaiBesiruošdami akcijai Vilniuje, pro-jekto dalyviai Čiobiškyje po atviru dangumi išklausė vertingų paskaitų apie vis didėjančio vartojimo žalą ir būdus mažinti daiktų troškimą. Domas Mačiūnas iš Klaipėdos eko-loginio klubo „Žvejonė” dvi dienas provokavo jaunus žmones aštriau diskutuoti apie paprastų, kasdienių sprendimų reikšmę mus supančiai aplinkai. Pavyzdžiui, daugelis iš mūsų taip įpratome valgyti mėsą, kad vienokiu ar kitokiu pavidalu ją vartojame 2-3 kartus per dieną. Anot specialistų, normaliai žmo-

gaus mitybai mėsos užtenka 3-4 kartus per savaitę, todėl dabartiniai kiaulienos bei jautinos suvartojimo mąstai išsivysčiusiose šalyse gero-kai per dideli. „Užauginti vienam kilogramui jautienos reikia 15 tonų gėlo vandens. Mėsai auginami gyvu-liai taip pat išskiria šiltnamio efektą sukuriančias dujas, taigi gyvulinin-kystė pasaulyje yra antra ekologinė problema po automobilių išskiria-mų dujų, o mėsos suvartojama vis daugiau“, – pavyzdžiais problemą iliustravo Domas.

Darbas parke – iššūkis netvarkaiPo paskaitų projekto „Tavo planeta – tavo pasirinkimas“ dalyviai tvarkė apleistą parką Širvintų rajone. Per dvi dienas gražioje, tačiau neprižiū-rėtoje ir užmirštoje medžių tankmė-je išryškėjo du mediniai tiltai į par-ko tvenkinio salas, medinis stalas ir suoliukai, lenta su užrašu „Paširvin-čio parkas“.

Šventė vietinei bendruomeneiPaskutinę projekto dieną Čiobišky-je, kur visą savaitę gyveno projekto dalyviai, buvo surengtas projekto pristatymas miestelio bendruome-nei. Dalis projektą organizuojan-čių lietuvių yra užaugę čia arba aplinkinėse vietovėse, todėl jiems svarbu skleisti savo idėjas tarp ar-timiausių žmonų ir savo pavydžiu skatinti iniciatyvią veiklą. Rengi-nyje dalyvavo ir Čiobiškio vaikų socializacijos centro vaikai, tapę bene pačiais aktyviausiais ekolo-ginių žaidimų dalyviais. „Čiobiškio gyventojai jau įpratę prie mūsų organizuojamų tarptau-tinių projektų, bet kaskart stengia-mės juos nustebinti naujomis idėjo-mis ir atrakcijomis: šiandien jie gali paragauti kiekvienos šalies nacio-nalinės virtuvės gardumynų, žaisti kartu su projekto dalyviais, gauti naudingos ekologinės informacijos. Jiems įdomu tai, ką mes darome ir tai mus be galo džiugina“, – sakė viena iš projekto vadovių Aurelija Dzedzevičiūtė.Daugiau apie projekto organizato-rių veiklą galite sužinoti apsilankę puslapyje www.worldstree.eu. Jei ieškote partnerių panašiems projek-tams ar renginiams – rašykite! Projektas „Tavo planeta – tavo pa-sirinkimas“ yra finansuojamas iš Europos komisijos programos „Vei-klus jaunimas“ lėšų. Šia programa siekiama skatinti jaunimo aktyvų bendradarbiavimą Europos šalyse ir paremti bendras jaunų žmonių ini-ciatyvas.

POILSIAUJANTyS PALANGOJE BUS RAGINAMI ILSĖTIS „žALIAI”

Rugpjūčio 8-23 dienomis vyksiančio projekto „Europiečių žaliosios atosto-gos“ metu pačioje Palangos širdyje, Vytauto ir Jūratės gatvių sankirtoje, įkurtoje vasaros erdvėje visiems ak-tualūs aplinkosauginiai ir tarpkultū-rinio bendradarbiavo klausimai bus

vienas populiariausių šalies kurortų Palanga rugpjūčio mėnesį taps aplinkosauginių idėjų centru. europos Komisijos atstovybės lietuvoje inicijuojamo ir Palangos miesto savivaldybės remiamo projekto „europiečių žaliosios atostogos“ metu čia laikinai bus įkurta atvira vasaros erdvė, kviesianti poilsiautojus pažinti europos šalis ir perimti jų patirtį aplinkosaugos srityje.

pristatomi kiek netradiciškai – per Europos Sąjungos šalis ir jų pasieki-mus įvairiose aplinkosaugos srityse. Kurorto gyventojams ir poilsiauto-jams kasdien bus siūloma trumpam nusikelti vis į kitą Europos valstybę ir pasidomėti, ko iš jos, siekdami pri-

sidėti prie klimato kaitos ir kitų eko-loginių problemų sprendimo, galėtų pasimokyti ir lietuviai.

„Poilsiautojų laukia teminiai vaikams ir suaugusiems skirti renginiai, filmų peržiūros, ekologinės varžybos ir ki-

tos smagios veiklos“, teigia viena iš projekto organizatorių, „Aplinkosau-gos informacijos centro“ direktorė Jurgita Mačiūnaitė.

Pasak jos, „Europiečių žaliųjų atosto-gų“ metu įvairiose miesto vietose mi-gruos projekto simbolis - žaismingas žaliojo ruonio muliažas. Draugiškai nusiteikęs ruonis kvies poilsiautojus kartu įsiamžinti ir dalyvauti eko-pa-žado fotokonkurse. Vasaros erdvių palapinėje visą laiką veiks knygų mugė, kurioje kiekvienas atsinešęs jau perskaitytą knygą galės pakeis-

ti ją kita. Taip pat bus galima išvysti neseniai Lietuvoje pristatytą ameri-kiečių režisieriaus D.Guggenheimo dokumentinį filmą „Nepatogi tiesa“ su Nobelio premijos laureato Al Gore komentarais, sudalyvauti „Forumo te-atro“ interaktyviuose spektakliuose. Norintys galės išmėginti savo jėgas graikiškų riešutų gliaudymo ir val-gymo varžybose, dviračio estafetėje, palapinės statymo varžybose ir kitose atrakcijose. Daugiau informacijos apie renginio programą, konkursus interneto pusla-pyje http://ec.europa.eu/lietuva.

Nuotr. Marijos Kablytės

UžUPIO TURGUS KvIEčIAUžupio Sheriff‘as kviečia į sveikų, eko-logiškų, tausojančių aplinką ir žmogų produktų bei idėjų Užupio turgų, ku-ris jau peraugo įprasto turgaus ribas ir tapo smagia bendraminčių ir draugų (skilandžių ir žvaigždžių :) ) susitikimo vieta, muzikavimo, šokio erdve, kur galima atitrūkti nuo kasdieniškos bui-ties ir net keistis unikalia vaikų ugdy-mo patirtimi. Liepos 24 d. turguje savo meniu pa-siūlys restoranas „Tores” ir salotų baras

„Mano guru” – tai pirmieji senamiesčio restoranai, sukūrę patiekalus iš Užupio turgelyje pirktų produktų. Nuo rugpjūčio 7 d. turguje startuos vi-siškai unikalūs dalykai: švarios kalbos tribūna (liaudiškai – bačka) ir pirmą kartą žmonijos istorijoje pradėta pre-kyba Užupio kūrybinėmis idėjomis, informaciniu lauku, įkvėpimu ir iškvė-pimu. Kviečiame į Užupio turgų ekologišku, tausojančiu, biodinamišku ir sąžiningu

būdu produktus auginančius ūkinin-kus ir gamintojus, pozityvius kūrėjus (dailininkus, muzikantus, poetus ir vi-sus kitus), norinčius įkvėpti ir iškvėpti Užupio turgaus erdvės. Taip pat kvie-čiame kavinių, restoranų savininkus, renginių organizatorius – visus tiesiog gerus žmones jungtis ir darniai augin-ti Užupio turgaus mikrokosmosą.Užupio turgus vyksta kas antrą ketvir-tadienį Užupyje. Daugiau informacijos www.uzupiozinios.lt.

Ozonas 2008/7 (11) www.ekologija.lt Rubriką remia UAB „žalvaris“. perdirbimas / 15

UAB „Žalvaris“ plėtros direktorius Mantas Marcinkevičius teigia, kad automatizuota pavojingų atliekų surinkimo logistikos sistema padės efektyviau tvarkyti atliekas bei skatins skaidresnę ekologinę veiklą.

EfEKTyvUS IR SKAIDRUS PAvOJINGų ATLIEKų TvARKyMAS – EKOLOGIšKOS vISUOMENĖS ATEITISMažvydas MATUKAS

Surenkant ir tvarkant atliekas, o ypa-tingai – pavojingas medžiagas, labai svarbu ne tik skaidriai vykdyti veiklą, bet kartu ir maksimaliai prisidėti prie aplinkosaugos. Sudėtingoje atliekų tvarkymo grandinėje bene įtakin-giausia yra pačių vartotojų kultūra ir įpročiai – tik juos išugdžius galima žengti vis platesniu ekologijos keliu. Besiformuojant visuomenės rūšiavi-mo kultūrai, atliekų tvarkymo ben-drovės taip pat nemiega. Siekiama optimizuoti visus procesus ne tik dėl lėšų taupymo, bet, svarbiausia, dėl taršos mažinimo, planuojant atliekų surinkimo maršrutus, ir skaidrumo, deklaruojant tvarkomus atliekų kie-kius.

Automatizuota logistikos sistemaDidžiausia pavojingų atliekų surin-kimo ir perdirbimo bendrovė „Žalva-ris“ reorganizuoja atliekų surinkimo sistemą ir diegia pirmąją Lietuvoje visiškai automatizuotą pavojingų atliekų surinkimo logistikos sistemą. Kaip teigia UAB „Žalvaris“ plėtros direktorius Mantas Marcinkevičius, pavojingų atliekų surinkimo ir kon-trolės automatizuotos valdymo siste-mos panaudojimas atliekų tvarkymo srityje yra naujovė. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo taikoma visiškai automati-zuota pavojingų atliekų surinkimo apskaita. Dabar ši naujovė padės mums ne tik žymiai pagerinti teikia-mų paslaugų kokybę, bet ir užtikrins pavojingų medžiagų surinkimą lai-ku. Taip pat svarbu, kad automati-zuotas atliekų surinkimo valdymas leis susieti logistikos, apskaitos pro-

cesus bei aplinkosauginę dokumen-taciją vienoje sistemoje. Tai padės mums operatyviau apdoroti klientų duomenis bei vykdyti nuolatinę pir-minę atliekų apskaitą“, – sistemos naudą vertina M. Marcinkevičius. UAB „Žalvaris“ su įdiegta pavojingų atliekų surinkimo logistikos sistema kontroliuos ne tik penkis bendrovės skyrius didžiausiuose šalies mies-tuose, bet ir nutolusių aikštelių, ren-kančių pavojingas atliekas, tinklą visoje Lietuvoje. Anot M. Marcinkevičiaus, automati-zuota logistikos sistema yra unika-lus techninis produktas – Europoje nežinomos panašios programos, todėl pasitelkti analogiškų modelių nepavyko – galutinį produktą teko kurti patiems. „Versle labai populia-rios buhalterinės apskaitos sistemos ir logistinės ar transporto apskaitos sistemos. Mums reikėjo daugiau nei standartinių funkcijų, todėl buvo sukurti papildomi programiniai blo-kai, kuriuos sujungus su įprastomis programomis išėjo puiki novato-riška sistema, skirta būtent atliekų tvarkymui. Džiaugiamės rezultatu ir tikimės per artimiausius trejus me-tus ją dar labiau ištobulinti, įdiegti daugiau funkcijų, didinti bei plėsti kontrolės ribas“, – planus atskleidžia UAB „Žalvaris“ plėtros direktorius.

Didės atliekų tvarkymo efektyvumasAntrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų bei perdirbėjų asociacijos vicepre-zidentas Žilvinas Žukauskas teigia, kad tvarkant tokį platų spektrą pavojingų atliekų bei bendradar-biaujant su tiek daug fizinių ir juri-dinių asmenų, tiekiančių pavojingas

atliekas, tokia automatizuota siste-ma yra tiesiog būtina. „Transporto priemonės chaotiškai važiuodavo iš autoservisų ir aikštelių pasiimti atliekų. Kursuodavo neracionaliai ir nereguliariai. Įdiegus šią sistemą efektyvumas turėtų būti padidintas apie 20 proc., tačiau taip bus sutau-pytas tik kuras. Žmonių darbo laiko efektyvumas taip pat augs apie 20 proc. Automatinė logistikos sistema padės sekti visus maršrutus, kontro-liuoti darbo valandas bei optimi-zuoti visus darbo procesus“, – teigia Ž. Žukauskas. Anot jo, kiekvienai atliekų tvarkymo bendrovei būtina kuo efektyviau iš-naudoti transportą, gerinti teikiamų paslaugų kiekį ir kokybę mažesnė-mis sąnaudomis, mažinti aplinkos taršos tikimybę, susieti logistikos ir apskaitos procesus su aplinkosau-gine dokumentacija vienoje siste-moje. Pasak M. Marcinkevičiaus, sistema jau pradėta diegti, o visas procesas bus baigtas per šių metų rugpjūčio mėnesį. Automatizuota logistikos sistema pradžioje jungs tik UAB „Žalvaris“ ir jo filialus, tačiau per at-einančius keletą metų bus įdiegta ir į kitas „Consus“ koncerno įmones.

Daugiafunkcė pagalba klientui ir tvarkytojuiViena svarbiausių automatizuotos logistikos sistemos dalių – maršrutų planavimas ir analizė. „Žemėlapyje

AUTOMATIZUOTOS PAvOJINGų ATLIEKų SURINKIMO LOGISTIKOS SISTEMOS SRITyS

1. e-logistikaMaršrutų planavimas ir analizė- objektai- aplankymo intervalas- krovinių (atliekų) tipas- adresai/koordinatės- mašinų tipas- maršrutai

2. Klientų administravimas- kontaktiniai duomenys- mokesčiai, sąskaitos, skolos- ataskaitos

3. sujungimas su buhalterinės apskaitos programomis

4. Atliekų srautai- atliekų surinkimas- atliekų susidarymas centrinėje aikštelėje- atliekų apdorojimas, šalinimas, perdavimas, eksportas, importas- informacija apie kiekius, likučius, bet kuriuo metu detali informacija

apie atliekų judėjimą

5. statistinės ataskaitų formosAAMA (Atliekų apskaitos metinė ataskaita)PAAŽ (Pirminis atliekų apskaitos žurnalas)PANSĮDŽ (Pavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo įmonės darbo žurnalas)EEĮATA (Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo ataskaita)IPAGPAPIA (Išduotų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ataskaita)PAGPAPI (Pažyma apie apmokestinamų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą)PAL (pavojingų atliekų lydraštis)

automatiškai bus nurodomas pats optimaliausias maršrutas ir suren-kamų atliekų tipai, grupės ir datos, kada ką reikia aplankyti. Elektro-niniu būdu bus siūlomi patys opti-maliausi maršrutai visoje Lietuvoje“, – aiškina M. Marcinkevičius. Pasak specialisto, klientų adminis-travimo funkciją palengvins darbą su klientais. Jiems beliks kompiute-riuose suvesti visą informaciją, kiek, kokių atliekų susikaupė, kada jas rei-kia išvežti. Taip pat UAB „Žalvaris“ sis-temoje bus saugoma visa aktualioji informacija apie klientus – mokes-čiai, sąskaitos, skolos, atsiskaitymai, ataskaitos ir pan. Tokia informacija turėtų itin palengvinti darbą visiems apskaitininkams ir buhalteriams. Taip pat atliekų tvarkytojo naudojama buhalterinė sistema bus sujungta su šia automatizuota logistikos sistema, o keičiant duomenis iš karto atsinau-jins abi sistemos. Automatizuotos sistemos teikiamos statistinės ataskaitų formos pa-lengvins kasdienį pirminių atliekų apskaitos žurnalų pildymą, pažymų išrašymą, ataskaitų suvedimą. Visas reikalingas ir reikalaujamas ataskai-tas bus galima automatizuotai gauti elektroniniu būdu.

Skaidrus atliekų tvarkymo deklaravimas„Visus atliekų srautus galėsime sekti iš centrinės būstinės Kaune, stebė-sime atliekų judėjimą visoje Lietu-

voje. Matysime, kiek bus paimama iš aikštelių, kiek liko sandelyje, kiek ateina naujų tipų atliekų. Taip pat ši sistema kontroliuos leidimuose nu-statytų kiekių viršijimus ar normas. Šiuo metu tokia kontrolė vyksta tik žodžiu, o sistema padės fiksuoti srautus, likučius ir gauti visą detalią informaciją“, – naudą pastebi M. Mar-cinkevičius. „Pirmą kartą bus oficialiai deklaruo-jami atliekų srautai. Įmonės pagaliau galės realiai, o ne teoriškai įrodyti, kad vykdo skaidrią atliekų tvarky-mo politiką. Ši sistema yra didelis sąžiningumo įsipareigojimas atliekų tvarkymo įmonei – jeigu įvedei į sis-temą, duomenų pašalinti jau neišeis“, – skaidrumui pritaria ir Ž. Žukauskas.Pasak M. Marcinkevičiaus, Lietuvos Vyriausybė jau prieš ketverius me-tus deklaravo, kad siekiama įvesti kompiuterizuotą elektroninę atliekų tvarkymo sistemą mūsų šalyje. Pasi-renkant bendrovės modernizacijos būdą stengiamasi vykdyti valstybės ir Aplinkos ministerijos politiką. Automatizuotą pavojingų atliekų su-rinkimo logistikos sistemą bendrovė „Žalvaris“ kūrė bendradarbiaudamas su UAB „Algoritmų sistemos“. Ši ben-drovė sukūrė tokias informacines sistemas, kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinė sistema IMIS, Savivaldybių žemės nuomos mokes-čio skaičiavimo informacinė sistema MASIS, Valstybės skolos portfelio imi-tavimo modelio sistema, Ligonių mai-tinimo informacinė sistema LIMIS.

16 / Rūšiuok Rūšiuok Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt