PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

3-7 psl.

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus, aplinkai nekenksmingais dažais.

Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Partneriai:

„Debesų fabrikas” (Kanarų salose - Fuerteventuroje). Dažnai regime kitokius fabrikus pučiant visai kitokius debesis ir kitokiomis apimtimis. Energijos iš atsinaujinančių šaltinių - šio numerio tema - propagavimas Lietuvoje - tai vis dar kova su vėjo malūnais (nors kitur - priešingai: prieš juos nebepapūsi). O juk prieš kelis šimtus metų tokie „amžinieji varikliai” nuveikdavo didžiausius darbus. Ar tikrai dar nėra praktiškų techno-logijų, kurias pasitelkus galima panaudoti saulę, vėją, tekantį vandenį? Žr. Ozono viduje.

Būkime atviri, žemė jau niekada neat-sikratys randų, linksmų nuotykių, kuriuos joje išskaptavo nesiliau-janti žmonijos techninė ir vartojimo pažanga, įvairiausi ekonominiai ir urbanistiniai pasiekimai, apdovano-jimus skinantys išradimai, branduo-liniai bandymai ir įgyvendinimai, juodojo aukso ir anglies deginimo dangoraižiai.

Turbūt dauguma – vieni graudžiau, kiti euforiškiau, su ugnele aky – jau

suprato, kad nepavyks išsaugoti šios nelabai reikalingos planetos ir tokios, kokia ji yra dabar: smogo dūmelis, Amazonės miškų uodegikaulis, ir ati-dundantys ledynmečių atitirpsmo cunamiai..

Tačiau gal vis dėlto dar įmanoma išsaugoti ją apskritai?

Viena iš priemonių – tai alternatyvios, atsinaujinančios, ekologiškos energi-jos gavybos technologijos ir produk-

Virtuali paroda AltEnergija 2008

Nuo automobilių reikia gydytis

Pasak naujienų portalo zuokas.lt, sa-vaitraštis „Newsweek“ skelbia studiją, kuri numeravo valstybes pagal žalu-mą/ekologiškumą. Šiame Top200 – pasididžiuokite – 4-toje vietoje randa-

me vieną.. drąsią šalį: Lietuvą. T.y., valstybę, kuri neturi jokios ekologiškų produktų ar technologijų rinkos, ir kurioje vietoj dviračių takų stovi juodi „BMW“ (atsipra-šau už reklamą). Lietuva už savęs paliko net Latviją, o jas abi pralen-kė tik Švedija, Šveicarija ir Norvegija. Estija atsidū-rė 31-oje vietoje. Jeilio ir Kolumbijos universitetų specialistai, rėmęsi tokiais rodikliais, kaip šiltnamio dujų efektas, vandens kokybė ir natūralios gamtos apsauga, akivaizdžiai nebuvo girdėję, kiek Lietuvos šulinių užteršti nitratais, kaip čia žaibiškai plečiamos alternatyvios energetikos plantacijos, kovojama su atliekomis ir ypač plastikiniais maišeliais, sparčiai eko-logizuojamas transportas ir taip audringai varžomasi, kas daugiau surūšiuos, kad gyventojai priversti nusi-plėšti nuo savęs paskutinius rūbus (beje, gal žinote, kur juos priduoti?)

Tuo tarpu jau šiek tiek naujesnė, bet šiuo metu suimta Vilniaus savivaldybė netikėtai susiruošė iš panagių peržiū-rėti į minėtos sostinės senamiestį įva-žiuojančio transporto ekologiškumą:

rodos, vieni automobiliai bus įleidžiami, o kitiems tai-komas mokestis, kažkuriuos iš jų atleidžiant nuo sto-vėjimo mokesčio.. Neapsisprendžiama, kuo matuoti benzininių ir dyzelinių technikos stebuklų ekologiš-kumą: ar pagal transporto priemonės aukštį, ar ilgį, ar svorį, o gal kvapą? Tvarka ir teisingumas nesiruošia nei patys domėtis ekologiniais standartais (ar CO2 emisijų rodikliais, kuriuos dabar pateikia visi gamin-tojai), nei kviesti aplinkosaugos specialistų, ekspertų ar entuziastų, - tiesiog ragina Visuomenę diskutuoti su nežinomais pareigūnais nežinomoje vietoje neži-nomu laiku. Laukiam nesulaukiam.

Britų Taryba skelbia visaeuropinę ini-ciatyvą, ieškančią „klimato advokatų“ – jaunų aktyvistų, kurie savo akty-viais, aktyviais protais padės surasti papildomai-naujus lozungus klimato

kaitos raktažodžiams spręsti. Aišku, išgirsti apie tokį skelbimą ypač sunku, kadangi šiai iniciatyvai/progra-mai ekoleidiniai yra visiškai neįdomūs, ji remiasi vie-nos Lietuvoje veikiančios banko investicinės grupės laikraščių puokštele. Žinoma, iniciatyva ir pijaras gerai idėjai – visad nuos-tabu. Tačiau dar nuostabiau bus žiūrėti, kaip masinių medijų jūroj su užmaršties, nepastebimumo ir abejingu-mo ciklonais kovos šie naujieji klimato Advokatai, aplin-kosaugos hariai poteriai, mokantys ir norintys pildyti ilgąsias „nelik nuošaly, pareikšk savo nuomonę!“ anke-tas, - o realios ekologinės problemos toliau nuotaikin-gai dulkės ministrų pirmininkų žiovulio stalčiuose.

Pasaulį krečiant maisto ir visų kitų kainų krizei, o žymiausioms maisto žaliavų, kaip antai ryžiai, šalims-ga-mintojoms tampant importuotojo-mis, girdėti vis daugiau raginimų pro-

blemą spręsti toliau genetiškai-modifikuojant žemės ūkio augalus ir didinant jų tręšimo intensyvumą. Jei turite žinių apie genus, kurie kažkodėl verčia au-galus gaminti Ribotą derlių, praneškite mums į edi-tor@ekologija.lt. Reikia juos su šaknimis išrauti, su laboratoriniais kauptukais išakėti. Kodėl tie prakeikti ryžiai negalėtų užaugti sulig baobabais? Per mėnesį? Apsileidimas kažkoks. Nors užvis geriausia tai būtų tie-siog išvesti Buratino medį-ant-kurio-auga-pinigai.Ir nors, pavyzdžiui, Olandijoje daržovės jau užauga be vitaminų – dėl trąšų išsekinto dirvožemio – panašu, kad achemoms ateina dar geresnės dienos, negu ligi šiol.

Neįtikėtina, bet kyla ir naftos kainos, o paskui jas ir benzino bei dyzelino – kvapniausių dievo kūrinių. Kur tai matyta? Visų šalių proletarai (išskyrus Baltarusiją ir Saudo Arabiją) vairuo-

tojai per visas televizijas nuo Amerikos iki Lietuvos susiėmę galvas: juk dar neišrastas kitas kuras, prilygs-tantis naftos injekcijai iš ryto; išmirė tokios transporto rūšys kaip traukiniai, autobusai, kojos, pedalai, alieju-mi, elektra ar alkoholiu varomi monstrai.Tiesa, CNN rodė reporterę, prisijungiančią prie gaivališ-kai besiorganizuojančių JAV didmiesčių dviratininkų. O viena Lietuvos šeima dalyvauja kvapą gniaužiančiame eksperimente: nuo šiol VIENĄ SAVAITĘ ji iš namų Užupyje iki darbo Gedimino prospekte važiuos nebe automo-biliu, o dviračiu. Nepakeliamas išbandymas.

OK let’s be honest, the Earth will never get rid of the scars, that have been carved out in it’s face by the endless advantages of the humanity’s attempted improvements; various economic and urban devel-opments, nuclear tests, black gold and coal burning towers.

Probably most, some sadly and some happily, un-derstand, that it is not possible to save this useless planet as it is now: a foggy cloud; the tail bone of Amazon forests, and the hoarse sounding of melting ice tsunamis.

But is it possible to save it at all?

One of the ways - is the alternative, renewable, eco-logical - energy producing technologies - the subject of this Ozonas’ issue. We will try to present the most complete report of this complicated market. While in Lithuania this is taken as some exotic, unbelievable - almost magic like thing, in other countries for a long time, it has been a growing innovative business mar-ket, involving both luck and trade. And before start-ing, one more rhetoric question: what kind of myth is it, that the alternative energy is expensive, if the more expensive ENVIRONMENTALLY UNFRIENDLY and dis-gusting power stations in all times were constructed by the government?

tai – šio Ozono tema. Bandysime pateikti kuo išsamesnį šių stringančių rinkos „naujovių“ peizažą. Kol Lietu-voje tai suvokiama kaip egzotiška neaišku-ar-tikėti magija, - svetur jau senokai – nesiliaujanti augti inovacijų, investicijų, verslo ir laimės rinka. O prieš atsiverčiant, dar vienas retorinis klausimas: kas čia per mitas, kad al-ternatyvi energetika brangi, jei dar brangesnes NEEKOLOGIŠKAS ir bjau-rias jėgaines visais laikais pastatydavo valstybė?

ISSN 1822-6191 Ekologiškos kultūros gidas / Ecological Initiatives Guide www.ozonas.lt www.ekologija.lt 2008/5 (9)

Saulė, vėjas, vanduo –tai energija

8-9 psl. 12 psl.

Nuotr. Darius Stanevičius

Kiekvieną dieną į kiekvienus namus...

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt2 / redakcija

O TAIP PAT:

kitose vietose VilniujeThe Body Shop „Akropolyje“,Ozo g. 25„Cozy“, Dominikonų g. 10 „Balti drambliai“, Vilniaus g. 41Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3VšĮ „Kultūros idėjų institutas“,Konstitucijos pr. 23C-618

IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“,Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32

KauneIKI parduotuvėse:„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3The Body Shop „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

KlaipėdojeIKI parduotuvėse:„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g. 84The Body Shop „Akropolyje“, Taikos pr. 61Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3

ŠiauliuoseIKI parduotuvėje „Dainai“, Gardino g. 2The Body Shop „Saulės mieste“,Tilžės g. 109

PanevėžyjeIKI parduotuvėje„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

BEIekologiniuose renginiuose, konfe-rencijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo

OZONAS 9 / ALTERNATyVI ENERGETIKARedaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, editor@ekologija.lt

Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, info@ekologija.lt

Projekto vadovasMindaugas Galiauskas, 8 614 68 145, ozonas@ekologija.lt

Rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, news@ozonas.lt

“EkoDaiktas” Miglė Anušauskaitė

Virtuali paroda “AltEnergija 2008”Dalia Gončiauskaitė8 673 56631, info@ozonas.lt

Vertimai Skirmantė Gough, Kristina Bugelskytė

Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“ Akvilė Rėklaitytė, 8 610 08 285, redakcija@ekologija.lt

Maketas Vilija Diglienė, 8 652 07523

Leidėjas VšĮ „Kultūros idėjų institutas“

Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

BuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ekologija.lt

Internete www.ekologija.lt

ISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

Nuotr. Thomas Andrijauskas

ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje.

Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningu-mo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą – perveskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar sim-bolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės geri-nimo. Pervesdami lėšas, jei pageidauja-

te, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmo-nė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re-klama leidinyje OZONAS būtų naudin-gi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite

su mumis ir mes pasiūlysime Jums ge-riausią pasirinkimą, kokį tik galėsime!

Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio su-mos naudojantis savo banko elektro-ninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI pra-šymo formą.Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2 % pajamų mokesčio sumos už 2006 metus – už jūsų skirtas lėšas apmokė-jome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt saulė / 3

AR SAULĖ IšGELbĖS ŽMONIJą (?)Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą? Jei taip, tai kuo greičiau kelkitės ir pasiruoškite ją panaudoti geriems tikslams – kol tas svietas nesugriuvo. Nes nuo devynio-liktojo amžiaus visokie slunkiai, savo reikmėms naudo-dami organinį kurą, palaipsniui taip priteršė mūsų mažą planetą, kad trauktis nebėra kur. Nuodingojo CO2 atmos-feroje priviso 25 proc. daugiau nei prieš šimtą metų, pra-našystėms apie klimato atšilimą, ekologinę katastrofą ir svieto pabaigą šiandien nėra jokių ribų. Visi tik panikuo-ja ir nieko nedaro? Ne visai taip. Dienos šviesą išvysta vis daugiau prietelių, kurie siūlo išeitį – kuo plačiau naudoti saulės elektrą. Na ir kas, kad Žemė priima tik tris ketvir-tadalius saulės šviesos: užteks ir tiek, ir dar atsargai liks. Bet apie viską nuo pradžių.

Simonas Bendžiussimonas.bendzius@gmail.com

Nepaklusni jėga

Pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis Žemėje yra saulės spindulinė energija. Mokslininkai apskaičiavo, kad teorinis metinis pa-saulio saulės energijos potencialas sudaro 900 000 000 TWh ir yra apie 60 kartų didesnis už teorinį metinį pasaulio vėjo energijos potencialą, apie 2 200 kartų didesnis už teorinį metinį geoterminės energijos poten-cialą, apie 4 500 kartų – už biomasės ir apie... 36 000 kartų – už hidroener-gijos teorinius metinius pasaulio po-tencialus. Skaičiai atrodo įspūdingi, tačiau saulės energijos potencialas

elektrai ir šilumai gaminti pasauly-je kol kas naudojamas mažiausiai. Kodėl? Taip yra dėl kelių priežasčių: pati saulės energija ir jos spinduliai nešviečia lyg lazeris – ji plačiai išsi-sklaidžiusi, silpnai koncentruota, o jos parametrai kinta plačiose ribose priklausomai nuo paros ir metų lai-ko, atitinkamų klimato sąlygų. Tad anksčiau nesusidarė galimybių saulės energiją efektyviai naudoti netgi šilu-mos gaminimui. Tačiau laikai keitėsi ir vis dar keičiasi.

Saulė = elektra

Dabar du pagrindiniai saulės ener-gijos panaudojimo būdai – elektros ir šilumos gavyba. Kad būtų galima saulės spindulinę energiją pradėti

efektyviai naudoti elektrai gaminti tiesiogiai (naudojant tik vieną ener-gijos konversijos pakopą), mokslas ir technologijos metams bėgant turėjo kaip reikiant paplušėti, kol buvo pa-siektas pakankamai aukštas lygis. To rezultatas – atrastas fotoelektros reiš-kinys. Fotoelektra – elektros energija, gaunama tiesiogiai iš šviesos (saulės) energijos naudojant fotoelektrinius keitiklius. Fotoelektrai išgauti sukur-tos pakankamai efektyvios technolo-gijos, užtikrinančios stabilų elektros tiekimą bet kuriuo paros metu. Su-dėtingi fotoelektriniai keitikliai, išrasti 1954 m., savo pajėgumu iš pradžių atrodė labai blankiai prieš paprastes-nes, bet tūkstantmečiais naudotas technologijas – biomasės kuro degi-nimą, vėjo ir vandens energijos pa-naudojimą. Tačiau per tuos 50 metų fotoelektros šalininkai nesnaudė, ir fotoelektriniai keitikliai buvo smarkiai patobulinti, padidėjo jų naudingumo koeficientai. Augančiam vartotojų būriui svarbu ir tai, kad daug kartų atpigo kurtos technologijos. Būtent savikaina vi-sada būdavo pats didžiausias saulės energijos tiekėjų galvos skausmas. Saulės elementams reikalingas silicis, kurio dabar trūksta dėl pramoninio stygiaus. Elementai talpinami ant stiklinio paviršiaus, dėl ko jie visais atžvilgiais tampa Dievo rykšte – yra labai sunkūs, pavojingi montuoto-jams, brangiai transportuojami ir sudėtingai instaliuojami. Maža to, jų gamybos metu prarandama apie 70 proc. viso sunaudoto silicio. Viską su-sumavus, saulės energija mažiausiai tris kartus brangesnė už įprastą ener-giją, gaunamą naudojant anglį kaip kurą elektrinėse. Ir vis dėlto, saulės energijos gamybos procesas sparčiai, nesvyruodamas auga, ir mokslininkai neabejoja, kad energijos savikainos srityje saulės elektrinės greit konku-

ruos su mažosiomis hidroelektrinė-mis. Naujausi mokslo pasiekimai rodo, kad Fotoelektrinio modulio naudin-gumo koeficientas nanotechnologijų dėka jau netolimoje ateityje gali būti dar didesnis ir siekti bent jau 50 proc. Saulės elementų efektyvumas pri-klauso nuo daugelio priežasčių, iš ku-rių viena svarbiausių yra kuo didesnis saulės šviesos spektro panaudojimas.

Saulė Lietuvoje

Fotoelektra Lietuvoje išgyvena pa-auglystės laikotarpį – ji pradėta nau-doti tik nuo 1996 metų. Jos poreikis augantis. Fotoelektros šaltinius net ir mūsų šalyje galima panaudoti įvai-riose srityse. Keletas jų: įvairių radijo ryšio priemonių (taip pat mobiliųjų telefonų) akumuliatorių įkrovimas; vi-deokamerų maitinimas ekspedicijose, medicininiuose tyrimuose; nuo elek-tros tinklo nutolusių objektų apsaugos sistemos maitinimas; jachtos, autotrei-leriai, sklandytuvai; elektros pieme-nų maitinimas žemės ūkyje ir t. t. Jau naudojamos saulės mikroelektrinės minimaliems privačių namų, sodybų gyventojų poreikiams tenkinti. Galia – nuo 50 iki 500 Wp. Fotoelektros šaltiniai Lietuvoje sudo-mina vis daugiau piliečių, nors kol kas tėra tik viena įmonė besispecializuo-janti fotoelektros šaltinių įrengimo srityje. Tai UAB „Saulės energija”, įsikū-rusi Kaune. Ją, kaip galimybę realiai įgyvendinti daugiamečius tyrimus, 1991 m. įsteigė Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijos kolektyvas. Pa-grindinis įmonės gamybos objektas – saulės elementai, kurių vidutinis efek-tyvumas – 13 proc. Galingiausia šalyje saulės mikroelektrinė įrengta Vilniaus Gedimino technikos universitete 2001 m. Jos nominalioji fotoelektrinių mo-dulių galia sudaro 0,6 kWp. Alantos

technologijos ir verslo mokykloje 2003 m. įrengta 0,2 kWp saulės mikroelektri-nė. Panašios galios saulės mikroelek-trinė tais pačiais metais įrengta Kauno technologijos universiteto Atsinauji-nančiųjų šaltinių energijos technolo-gijų centre, kur jos galia 2004 m. padi-dinta iki 0,32 kWp. Šiaulių universitete 2004 m. buvo įrengta 0,15 kWp saulės mikroelektrinė. KTU Elektrotechni-kos ir automatikos fakulteto Elektros sistemų katedra ir Atsinaujinančiųjų šaltinių energijos technologijų centras turi nemenkų užmojų artimiausiai ateičiai: planuojama visus fakulteto elektros energijos poreikius tenkinti iš hibridinės atsinaujinančiųjų energi-jos šaltinių elektrinės, kurioje veiktų ir 100 kWp galios saulės elektrinė.

Saulė = šiluma

Dr. Eugenijus Perednis (Atsinaujinan-čių energijos šaltinių laboratorija) savo straipsnyje „Ar pasitelksime saulės energiją” pasakoja, kaip saulės ener-giją paversti į šiluminę: „Pagrindinis šiam reikalui skirtas įrenginys yra sau-lės kolektorius. Visi saulės kolektoriai turi bendrą elementą – šilumą suge-riančią plokštę – absorberį arba tūrinį šilumos kaupiklį. Šilumos nešėjas gali būti skystis ar oras. Pagal pasiekiamą temperatūrą saulės kolektoriai skirsto-mi į žemos, vidutinės ir aukštos tem-peratūros”. Anot daktaro, „pagrindinė Europoje gaminamų saulės kolektorių (apie 90 proc.) paskirtis yra šildyti van-denį. Kolektorių sistemos gali paversti šiluma nuo 35 proc. iki 45 proc. visos gaunamos per metus saulės energijos. Sistemos efektyvumas labai priklauso nuo kolektoriaus tipo, temperatūros skirtumo tarp kolektoriaus ir aplinkos, saulės spinduliuotės, sistemos vamzdy-nų, izoliacijos ir šilumos akumuliavimo galimybių. Įvairiose Europos šalyse

Nukelta į 4 psl.

Saulės baterijų panelius įmontavus į privačių namų stogus arba fasadus galima apsirūpinti bent jau šiltu vandeniu. Tai įmanoma tiek privačiuose, tiek daugiabučiuose namuose. Nuotr. www.sxc.hu

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt4 / vėjas

yra kelios dešimtys didelių ir mažų fir-mų, pvz., Stiebel Eltron International GmgH (Vokietija), Thermosolar Ener-gietechnik GmgH (Vokietija), Solsam Sunergy AB (Švedija), Calpak-Cicero Hellas Industries LTD (Graikija), Fyro-sol AG (Šveicarija), kurios gamina įvai-rių rūšių, paskirties, galios saulės ko-lektorius su skaidria danga ir be jos”.

Pirmieji žingsniai sostinėje

Kokios saulės energetikos perspek-tyvos Vilniuje? Edita Milutienė (VšĮ „Atsinaujinančios energijos informa-cijos konsultacinis centras”) teigia, kad „saulės energijos ištekliai Vilniuje yra pakankami, kad būtų galima sau-lės šilumą naudoti patalpų šildymui, karšto vandens gamybai, o šviesą versti elektra”. Per metus Lietuvos pa-

jūryje saulė šviečia 1840 – 1900 val., Rytuose – 1700 val. Sostinėje viduti-niškai saule džiaugiamasi 1690 val. Toks skaičius nenusileidžia daugeliui Europos sostinių. Skirtumas tik tas, kad užsienio šalyse saulės energijos naudojimas yra skatinamas ir propa-guojamas įvairiais lygmenimis. E. Milutienė pastebi, kad Vilniuje kai kur jau galima užtikti gyvų pavyzdžių, kaip saulės energiją sėkmingai galima panaudoti buityje. Štai lazdynietis V. Buika įrengė 12 W galingumo saulės fotoelementus, kurie apšviečia sanita-rinį mazgą, teikia energiją laikrodžiams bei radijo aparatui. Jau šis tas. Kitu savotišku fenomenu galėtume vadinti SOS vaikų kaimelį su ant stogų įrengtais saulės kolektoriais. Iš pradžių gali atrodyti juokinga, bet, pagalvojus, kad kaimelyje šie įrenginiai daugiau nei šešis mėnesius per metus gamina karštą vandenį... Ir taip jau dešimtį metų. Vienas įdomiausių alternatyviųjų iš-teklių panaudojimo būdų (savotiš-kas „mados klyksmas” Lietuvoje) yra saulės energijos pritaikymas alter-natyvios statybos būstams aprūpinti energija. E. Milutienė rašo apie šį keis-tą, bet itin veiksmingą išradimą: „Jau daugiau nei 100 m. JAV yra statomi namai iš šiaudų ryšulių. Žaliava namui užauga per metus, jos paruošimui ne-reikia energijai imlių procesų, statyba yra paprasta, o nugriovimo atve-ju gauname biodegraduojančias atliekas. Pastarąjį dešimtmetį sta-tybos iš šiaudų technologija išplito Europoje ir yra labai vertinama dėl gamtos, finansinių išteklių taupymo bei ekologiškumo”. Kokios gerosios tokių pastatų savybės? „Šiaudų na-mai pasižymi labai didele šilumine varža, gera garso izoliacija (pritai-

WILL sOLAR ENERgy sAVE MANKIND (?)

There is plenty of solar energy around the world. The sunlight can provide us with more energy than windmills, hydroelectric plants, geothermal plants etc., but for some unknown reason it is the least used renewable energy in the world. Why? The price could be one of the reasons, putting the con-sumer off. It is a big investment that will take years and years, to pay for itself, also Lithuanians seem to think they are so far up North it may be a waste of time, but we have about the same amount of solar energy covering Lithuania as any other European country, however nobody seems to be going out of their way to use it. Yes there are a few exemp-tions, a man who installed solar panels for his home in Lazdijai he has enough energy to provide the household with lighting, energy for the clocks and a radio, the SOS children’s village that has been us-ing solar energy to heat up their water for the last 10 years (at least six months a year), and the enthu-siasts in the Universities that plan to construct solar power stations enough to provide for the whole of the Kaunas Technology University needs. It is possi-ble, as the sun will shine for another 6 million years, but how long will your house stand?

Atkelta iš 3 psl.

Viena iš fotoenergetiką stabdančių kliūčių – didžiulės technologijų kainos.Nuotr. SXC

LIETUVOJE VĖJO yRA O KODĖL NĖRA VĖJO ENERGETIKOS?Netolimoje Danijoje daugumos vėjo elektrinių ar jų parkų savininkai yra paprasti gyventojai. Tad nieko keisto, kad vėjo energetika ten klesti, ir sutinkama teigiamai. O mūsų šalyje vis dar sklando tamsūs mitai apie tai, kad vėjo elektrinės skleidžia radiaciją ar kad nuo jų mirgėjimo galima išprotėti... Valdininkai savo ruož-tu nerimastingai laukia energetikos krizės, kuri ša-liai smogs jau 2010 metais. Pagal juodžiausius sce-narijus elektros energijos kaina gali šoktelėti iki 59 centų už kilovatvalandę. Alternatyvios energetikos plėtra besidomintys mokslininkai teigia, kad ilgai-niui galima sukurti tokį modelį, kuriame visos šalies energijos poreikiai būtų aprūpinami iš atsinaujinan-čių šaltinių. Europoje šiuo metu ieškoma galimybių įgyvendinti Airių bendrovės „Airtricity“ projektą „supergrid“. Pagal platų jo užmojį, į vieną bendrą tinklą, vadina-mą „supergrid“, turėtų susijungti visi Šiaurės jūros, Baltijos jūros ir Viduržemio jūros vėjo elektrinių par-kai. susikūrus tokiam tinklui nebereikėtų tiek jau-dintis dėl aplinką teršiančių senų energetikos mode-lių. Nebeliktų reikalo jaudintis ir dėl to, kad nesant vėjo, vėjo elektrinės negamins energijos.Lietuvos vėjo energetikos asociacijai ir Baltijos pajū-rio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslinin-kams atlikus monitoringą Lietuvos turimame jūros plote, išskirti penki sklypai, kuriuose galima vystyti vėjo energetiką. Apie kliūtis su kuriomis susiduria vėjo energetikos plėtojimasis mūsų šalyje kalbėjo-mės su Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direkto-riumi Aleksandru Paulausku.

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Stabdanti skatinimo programa

Kodėl taip vangiai plėtojama vėjo energetika? gal pas mus šalyje iš tiesų mažoka vėjų?Paskutiniai duomenys rodo, kad

kymas prie miesto sąlygų) bei sveiku mikroklimatu pastato viduje. 2006 m. gruodį pradėtas vykdyti projek-tas „Ekologiškos statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką kli-mato kaitai”, kurį remia PAF MPP, LR Aplinkos ministerija bei Didžiosios Britanijos ambasada”, – pasakoja E. Milutienė. Saulės energijos bateri-jos montuojamos tokių namų sto-guose, taip siekiama priartėti prie kuo ekologiškesnio būsto vizijos. Saulės energija šiuo metu plačiau gali būti taikoma daugiausia šilu-miniams tikslams – įrengti saulės kolektorius vandeniui, patalpoms šildyti arba... žemės ūkio produkci-jai džiovinti. Tokia idėja turėtų būti itin patraukli ekologinių ūkių entu-ziastams. Darbai nestovi vietoje. O ir mokslinin-kai be jokių pykčių sutaria, kad saulės energijos gamybą galima vystyti vi-soje Europos teritorijoje, taip pat ir Lietuvoje. Be abejo, besivystanti sau-lės energetika būtų našesnė pajūryje, dėl ten patenkančio didesnio spin-duliuotės kiekio. Vis dėlto tinkamai įmontavus saulės elementus, būtų galima pasiekti neblogų elektros ir šilumos rezultatų.

Laikrodis tiksi

Atrodo, ateityje galime laukti vis spartesnės saulės energijos gamybos plėtros – tiek Lietuvoje, tiek pasauly-je. Įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė platesnės galimybės projektams, tyri-mams, masiniam piliečių švietimui al-ternatyviųjų išteklių tema. Tik kol kas dėl dar pakankamai menko tikslios informacijos kiekio ir visuotinio žmo-nių abejingumo, anglies deginimo ar

atominių kasečių naudojimo pabaiga dar tik tolimuose ateities planuose. Vis dėlto, motinai Žemei krečiant vis daugiau nemalonių pokštų, reiktų ne tik svajingai mąstyti, bet ir gerokai pasiraitoti rankoves. Saulė švies dar šešis milijonus metų. O kiek laiko sto-vės mūsų Namai?

šaltiniai:www.aet.eaf.ktu.lt www.technologijos.lt www.siaudunamai.lt Milutienė, Edita. Saulės energijos nau-dojimas Vilniaus pastatuose: galimybės ir perspektyvos.Perednis, Eugenijus. Ar pasitelksime saulės energiją? („Mokslas ir gyvenimas“, 2000/4 )Adomavičius V., Žilinskas E. Fotoelek-tros naudojimas ir plėtros galimybės Lietuvoje.

Aleksandro Paulausko nuomone, į vėjo energetiką mūsų šalyje žiūrima perdėm skeptiškai.

Nuotr. Miglė Anušauskaitė

100 metrų aukštyje visoje Lietu-voje vėjo yra. Suprantama, norint „įdarbinti“ tą vėją reikia pasitelkti naujausias technologijas: staty-ti elektrines, kurių aukštis – 100 metrų, o galingumas nuo trijų me-gavatų. Tokios elektrinės galėtų veikti tikrai efektyviai. Taigi vėjo pas mus tikrai yra. Tik ta informa-

cija nėra labai naudinga valdžios įstaigoms. Kad ir tai pačiai ūkio ministerijai, kuriai patrauklesnė naftos, dujų, atominė energetika. Štai, ir dabar visa Lietuva stato naują atominę elektrinę...

Vis dėlto vėjo elektrinių turime ir mes. Kokia bendra jų techni-nė bazė šiuo metu?„Renerga“ turi šešias 100 m. aukš-čio elektrines. „Vėjų spektras“ turi 15 elektrinių, kurių aukštis apie 80 m. O visos mūsų nedidelio galin-gumo vėjo elektrinės dažniausiai tesiekia 30 – 45 m. Į tokių statybą dabar ir orientuojasi Lietuva. Pa-gal skatinimo programą be kon-kursų ir apribojimų galima statyti tik 250 kW vėjo elektrines. Euro-poje šiuo metu yra tik vienas ga-mintojas, kuris siūlo įsigyti tokio mažo galingumo elektrines, o ir tos pačios vežamos iš Indijos. Tad iš tiesų vėjo energetikos skatini-mo programa pas mus apsiverčia į stabdymo programą. Galima arba pirkti elektrines, ku-rių niekas negamina, arba pirkti padėvėtas, kurios irgi nėra pats geriausias variantas. Kam reikia šalyje plėtoti 80-ųjų technolo-gijas... Juk jų raida labai sparti ir nauji modeliai kur kas efektyves-ni. Naujausias vėjo elektrines ga-lima valdyti per nuotolį, nuolat tobulinamas sparno profilis, visa mechanika apskaičiuota taip, kad dirbtų efektyviau, skiriasi ir aukš-tis, senosios – žemesnės.Pagal Europos Sąjungos direkty-vas, įsipareigota iki 2009 m. septy-

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt vėjas / 5

ThERE Is PLENTy Of WIND IN LIThuANIA...

In a not so distant Denmark most of the electric windmills parks are owned by simple, ordinary, every day people. So it is not surprising that wind energy is welcomed with open arms. However in our country, there are still some old miserable myths traveling about, from mouth to mouth, that electric windmills produce radiation and that people can go crazy from their movement...In the meantime the government officials are waiting for the energy crisis, that is expected in 2010. According to the worst scenario the price of electricity will double. While there are plenty of people interested in alternative energy and its development, explaining that it is possible to establish such a model or alternative energy, in which all of the country’s energy needs will be met with renewable energy. That is exactly what is happening in the Irish company “Airtricity” es-tablishing the project “SuperGrid”.The project will unite the whole of Europe’s re-newable energy networks, reducing the price of electricity, and the cost to our environment. This interview discusses this project with Lithuanian Wind Energy Association Director Aleksandras Paulauskas.

nis procentus energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Bet tai nėra vien vėjo energetika – įskai-čiuojamos ir hidroelektrinės. Taip vėjui lieka labai mažai – tik 200 MW.

Jei paskaičiuota, kad vėjo mūsų šalyje tiek pat, kiek ir kitur, ko-dėl toks mažas jo potencialas išnaudojamas dabar?Tas potencialas paskaičiuotas ir įvertintas – ir jis tikrai labai didelis. Bėda ta, kad kai vėjo nėra – ener-gija negaminama. Tada kažkas ki-tas turėtų ją gaminti. Pavyzdžiui, atominė elektrinė nuolat dirba 80 procentų naudingumu. Jei ji netikėtai sugestų – iškart pradėtų veikti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kuri ir pastatyta tokiam atvejui. Ji energiją šaliai tiektų 12 valandų, per tą laiką įsijungtų šilu-minės elektrinės... Su vėjo elektrinėmis sudėtingiau – jos dirba tada, kai vėjo yra. O vėjo gali nebūti ir visą savaitę... Dėl to manoma, kad vėjo energetika ne-gali sudaryti didelės dalies ben-drojoje šalies energetikos siste-moje. Daugiausiai – 20 procentų.Reikia ieškoti efektyvių kompensa-cinių mechanizmų, kurie aprūpin-tų šalį energija tuomet, kai nėra vėjo. Taigi vėjo energetika negali būti plėtojama be alternatyvaus rezervo. Juo, manyta, galėtų būti kažkas, kas atstovauja tradicinei energetikai. Svarstyta apie dujinę elektrinę, bet paskaičiuota, kad iki 2020 m. visoje Europoje 3000 km. atstumu bus likęs vienintelis dujų tiekėjas Rusija.Vienas iš sprendimo būdų yra visų Europos vėjo elektrinių sujun-gimas į bendrą tinklą. Šuo metu intensyviausiai plėtojama jūrinė vėjo energetika, tad svarstoma apie jūrinių parkų sujungimą ga-lingu kabeliu. Tai sumažintų ti-kimybę, kad vienu metu nebus vėjo tiek Šiaurės, tiek Baltijos, tiek Viduržemio jūroje. Taip įmanoma užtikrinti tą rezervavimą iš kitų vėjo elektrinių. Aišku, kad net įsi-jungus į tinklą dabar egzistuojanti energetikos sistema neišnyktų iš karto.

Reali supertinklo utopija

Jei būtų įsijungta į „supergrid“, būtų galima patenkinti visos ša-lies energijos poreikius vien iš al-ternatyvių šaltinių?Ir šalies, ir Europos... Jei tik būtų iš-eita į jūras – pranyktų „šalies“ klau-simas. Energiją būtų galima par-duoti toms rinkoms, kur labiausiai apsimoka. Jei nėra vėjo – energiją galima pirkti, pavyzdžiui, iš Šiaurės jūros elektrinių. Arba kitas variantas – švedai turi daug hidroelektrinių kalnuose, nesant vėjo būtų galima energijos pirkti iš jų, arba iš Rusi-jos. Galimi įvairūs variantai. Esant tokiam lanksčiam modeliui būtų li-beralizuota energijos rinka, susinor-malizuotų kainos...Aišku, nereikia kalbėti apie vienin-telį energijos šaltinį. Visi turi teisę egzistuoti. Rinkos santykiai turė-tų sureguliuoti naujų atsiradimą ir senų išnykimą. Bet tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus pradėta taikyti ne vien ekonominį kainos skaičiavimą, bet subalansuotą, aplinkosauginį. Šiuo metu atominėje elektrinėje pagaminta energija kainuoja 6,5 centus, bet tai nereiškia, kad į šią kainą įskaičiuota viskas. Į ją įeina tik darbuotojų atlyginimai, branduoli-nis kuras, elektrinės prižiūrėjimas. Kaštai, susieti su ekologinėmis pro-

blemomis, su elektrinės uždarymu, saugumo užtikrinimu, branduolinio kuro saugojimu, yra įkalkuliuoti į atskiras biudžeto eilutes. Bet yra pa-skaičiuota, kad tikroji šios „pigios“ energijos savikaina – 60 centų. Įsi-vaizduojate – dešimt kartų daugiau nei nurodoma. Tuo tarpu vėjo elek-trinių gaminama energija šiuo metu kainuoja 22 centus.

„supergrid“ atrodo kažkokia energetikos utopija. Ar realu, kad mūsų šalis taip pat įsijungs tin-klą?Projektas dabar egzistuoja tik po-pieriuje. Įmonė sukūrusi šį projektą dirba Šiaurės jūroje su jūriniais vėjo elektrinių parkais. Ten jų suplanuo-ta pakankamai daug. Tinklo idėja iškilo nes jau dabar matomas realus jo poreikis.Mes esame perėmę Baltijos jūros atšaką, bandome pritraukti ir aplink Baltijos jūrą esančių valstybių minis-terijas, ir investuotojus... Net rusai susidomėjo, kad kabelis būtų tiesia-mas per jų teritoriją, nors jie prieigą prie jūros turi per Kaliningradą ir 90 procentų jos ploto uždaryta kari-niams tikslams.

Kaip į Europinio supertinklo gali-mybę reagavo Lietuvos valdžios įstaigos?Krašto apsaugos ir Užsienio reika-lų ministerijos įvertino teigiamai, kadangi įžvelgė realų būdą, kaip užtikrinti nacionalinį saugumą. Ūkio ministerija taip pat teigiamai įvertino šią iniciatyvą ir netgi išreiš-kė nuomonę, kad jūros vėjo ener-getika būtų skatinama palankiau, nei sausumos. Tačiau dėl gamtinio jautrumo jūros energetika gali būti sėkmingai plėtojama tik glaudžiai bendradarbiaujant mokslininkams, verslininkams ir politikams. Tik su-derintos pastangos galėtų sukurti sinergiją ir įgalintų atsakingai pa-naudoti jūros ekosistemą siekiant aprūpinti Baltijos jūros regiono šalis ekologiškai švaria atsinau-jinančių šaltinių energija. Tačiau toks bendradarbiavimas mums vis dar tebėra naujovė. Nors ją ir re-mia Europos Sąjunga, nacionaliniai valdininkai kol kas nėra pasirengę darniai ir atsakingai plėtrai. Euro-pos Komisija jau artimoje ateityje (5 metai) planuoja išplėtoti jūros energetiką ir įgyvendinti Transeu-ropinį supertinklą.Iš kitų šalių dėl bendradarbiavimo gavome teigiamus atsakymus. Ma-nau, kad realia įsijungimo į tinklą data galėtų būti kokie 2020 m. Bet jei projektas būtų vystomas spar-čiau, jei tai būtų aktualu ir įdomu valstybių valdančiosioms partijoms – galėtume kalbėti ir apie kur kas artimesnius metus. Net ir 2015 m., kurie minimi dėl jungties tarp Lie-tuvos ir Švedijos būtų realūs. Tarp kitko, ta jungtis taip pat galėtų būti tinklo dalimi...

Jei kalbama apie tokius didelius energijos resursus, kuriuos būtų realiai įmanoma išgauti iš alter-natyvios energetikos, kas stabdo planų įgyvendinimą? Kad ir da-bar, kai kalbama apie energeti-kos krizę, mūsų šalyje svarstomi visi tradiciniai variantai (užsime-nant ir apie tai, kad, jei prireiks, bus pažeidžiami ir Es taršos rei-kalavimai), bet rimtai nesidomi-ma alternatyviais energetikos šaltiniais.Kartais atrodo, kad mūsų valdi-ninkai nelabai įsivaizduoja, kas ta energetika. Jie turi priimti svarbius sprendimus ten, kur nesigaudo.

Tam konsultuojamasi su mokslinin-kais, valdiškomis institucijomis, ku-rios atsakingos už tam tikrą sritį. Seimo Ekonomikos komitetas ener-getikos klausimais dažniausiai konsultuojamas Ūkio ministerijos. Pastaroji – Seimo priimtus spren-dimus įgyvendinanti vykdomosios valdžios institucija. Tad išeina už-burtas ratas. Kol kas patariami tie sprendimai, kuriuos galima įvykdyti lengviausiai. Toks atsakymas. Ener-getikai pakiša kokią nors strategi-ją – atrodo, direktyvos įvykdomos, tad politikai ir pasirašo. Dabartinis principas tikrai neprisideda prie energetikos gerovės...

Sunkiai apeinamos problemos

Tikro vėjo energijos potencialo neišmanymas – viena iš proble-mų stabdanti vėjo energetikos plėtrą. Kokios kitos problemos, su kuriomis susiduria vėjininkai?Pirmiausia teisinės bėdos. Dar nėra parengtas atsinaujinančios ener-getikos įstatymas. Atlikus vieną žingsnį ir žengiant kitą dažnai su-siduriama su tuo, kad nėra jokio jį reglamentuojančio įstatymo. Pavyzdžiui, niekur nėra apibrėžta sanitarinės apsaugos zonos dydis. Vienas ją pasiskaičiuos vienaip, ki-tas – kitaip... Šitaip atsiranda įvai-rios galimybės sukčiauti. Kitas dalykas – norit įrengti vėjo elektrinę, reikia parengti detalų-jį planą. Tik tada galima pradėti technines procedūras. Bet šiemet visuose rajonuose jau patvirtinti bendrieji planai. Kaip žinoma, šie planavimo dokumentai sudaromi dešimčiai metų į priekį, ir jų nega-lima keisti trejus metus. Jei dabar žmogus sumanys statyti vėjo elek-trinę šalia savo namų, kaimo – jam bus pasakyta, kad jis nieko negali daryti, nes jo sklypas yra žemės ūkio paskirties. Įvertinant tai, kad elektrinės fundamentui tereikia penkių metrų ilgio ir penkių metrų pločio... Taigi tai dar viena aplin-kybė dėl, kurios visi, kas sumanys per šiuos trejus metus statyti vėjo elektrinę, susidurs su didžiulėmis problemomis.Mūsų šalyje į vėjo energetiką nėra žiūrima strategiškai. Jei buvo nu-matyta iki 2010 metų pastatyti 200 MW vėjo elektrinių, tai iki 2025 m. numatyta pastatyti dar tiek pat. O kur strategija? Energetikos strategi-joje vėjo energetika visai nėra mini-ma. Nėra aiški jos padėtis po 2010 m. Dabartinis įstatymas, kuriame numatyta skatinimo tvarka, galioja tik iki tų metų. O jei vėliau bus skel-biami kažkokie konkursai – jie turi būti skelbiami jau šiemet, nes pro-jektą reikia rengti trejus metus. Dar vienas dalykas – smulkioji vėjo energetika yra apribota iki 250 kW galingumo elektrinių. Bandėme tai vertinti pagal mikroįmonės modelį. Mikroįmonė – maždaug septynių milijonų litų metinės pajamos ir iki penkių milijonų litų turto. Pa-vertus viską į vėjo elektrinės ga-lingumą, išeina 1,6 MW, bet jokiu būdu ne 250 kW. Tokia silpna vėjo elektrinė per metus pagamina apie 150 tūkstančių litų, iš jų dar reikia atmesti sąnaudas. Ar tai – verslas? Tad reikėtų dabartinį juo-kingą skaičių didinti iki 1,5 arba 2 megavatų. Kalbėjomės su Lietuvos energijos tinklo plėtros skyriaus atstovais – jie sakė, kad įmanoma beveik kiekvienoje Lietuvos vieto-je pajungti du megavatus. Jeigu tai yra įmanoma – tai būtų būdas pri-traukti energijos gamintoją arčiau prie vartotojo.

Plečiant vėjo elektrinių tinklą šaly-je būtų prieinama prie energetikos sistemos decentralizacijos. Taip. Kodėl prie kokio nors kaimo ne-gali atsirasti keletas elektrinių, kurios patenkintų to kaimo energijos porei-kius? Tokiu būdu nereikėtų energijos varyti kelis šimtus kilometrų iš Igna-linos. Bet mūsų stambiam ir centra-lizuotam tinklui tokios permainos neapsimoka. Kai energijos savikaina 6,5 ct, tai brangiausiu tarifu dienos metu mokame 38 centus už kilova-tvalandę. Didžiąją dalį tos kainos sudaro tinklų paslaugos – energijos transportavimas ir rezervavimas. O į Klaipėdą, pavyzdžiui, energija trans-portuojama net per Kaliningrado sri-tį... Klausimas – ar mums to reikia.

Ar jau dabar yra tokių kolektyvinių iniciatyvų, kai elektrinę nori statyti kokios nors gyvenvietės bendruo-menė?Yra kreipusis Smalininkų bendruome-nė (šalia Jurbarko). Jie sumanė, kad reikia apšviesti kaimo gatves, o tam reikia lėšų. Nuspręsta, kad jiems reikia pasistatyti vėjo elektrinę. Jos statybą

Penki potencialūs plotai vystyti jūrinei vėjo ener-getikai Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teri-torijoje.www.eksponente.lt skaidre

finansuos įvairūs fondai, ji per ke-letą metų atsipirks, o uždirbamų pinigų pakaks reikalingam gatvių apšvietimui. Šis projektas, tarp kitko, labai noriai finansuojamas iš daugelio fondų. Taigi tai labai geras, nors kol kas vienintelis, pa-vyzdys Lietuvoje.

Nuotr. Vigilija Petrauskaitė

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt6 / vanduo

HIDROENERGIJOS PANAUDOJIMAS LIETUVOJE

„Ozonas“ jau yra rašęs apie saulės ir vėjo atsinaujinančią energiją. Šį kartą dėmesį skiriame atsinaujinančiai vandens energijai – hidroenergijai, kuri jau senovėje buvo naudota įvairiose žmogaus veiklos srityse – medienai apdirbti, grūdams malti, sunkiems darbams statybose ir žemės ūkyje mech-anizuoti… Šiandien Lietuvoje hidroenergija naudojama praktiškai tik elektros energijos gamybai.

Jolita Vitkauskaitėjolita@meniu.lt Jau senovės Egipte, Kinijoje, Indijo-je buvo naudojami vandens ratai. Vandens malūnai statyti antiki-nėje Graikijoje ir Romoje. Ypatje-vo metraštyje minima, kad prie Būgo upės XIII a. būta daug van-dens malūnų. Kadangi tuo metu lietuviai palaikė gerus santykius su Rytų kaimynais, tikėtina, kad ir jie apie vandens malūnus žinojo ir galėjo juos statyti jau XII-XIII a. Upių vandens energija Lietuvo-je plačiau pradėta naudoti XVI a. paplitus vandens malūnams. Jų ratus sukdavo tekantis arba krin-tantis vanduo. Būta ne tik grūdų malimo, bet ir popieriaus, parako, audeklų vėlimo, liejimo bei kito-kių malūnų. XVI a. Rudnioje buvo pastatyta metalo liejykla, XVI—XVII a. didelė patrankų liejykla veikė prie Valki-ninkų, ant Spenglos upės kranto. Jos mechanizmus varė Spenglos užtvenktas vanduo.

Dėl įvairių priežasčių vėliau van-dens energija Lietuvoje buvo naudojama retai. Tik XIX a. pab. ir XX a. pradž. pradėtos įrenginėti pirmosios hidroturbinos. 1926 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje tuo metu veikė 616 hidrojėgainių: malūnų, lentpjūvių, vilnų karšy-klų, milo vėlyklų ir hidroelektrinių, visų jų bendra galia nesiekė 8000 AG (arklio galios), 1939 m. – 640 hidrojėgainių, jų bendra galia – 11860 AG. Karas, okupacija ir so-vietmetis mažoms hidrojėgainėms padarė didžiulių nuostolių: dauge-lis jų buvo visiškai sugriauta, daug sunyko neremontuojamos...

Hidroenergiją sėkmingai naudoja pasaulis

Hidroelektrinės pasaulio energe-tikoje užima svarbią vietą – jos yra ekologiškai švarios ir mažai pavojingos aplinkai. Pirmosios pa-saulyje kelių šimtų kilovatų galios hidroelektrinės buvo pastatytos 1879-1881 m. Lanflune (Vokieti-

ja), Greisaide (Anglija). XIX a. pab. buvo pastatytos hidroelektrinės ant krioklių – Biūlacho (Šveicarija) hidroelektrinė 1892 m. ir Niagaro (JAV). Per Pirmą pasaulinį karą pa-didėjo elektros energijos reikmės ir visame pasaulyje buvo pastaty-ta daug galingų hidroelektrinių; bendra jų galia 1920 m. siekė 1700 MW. Šiuo metu panaudojama tik 17 proc. visų pasaulio hidroenergijos išteklių. Didžiausią hidroenergi-jos potencialą turi Rusija, Kanada, JAV. Yra valstybių, kurios vandens jėgainėse pagamina visą reikiamą elektros energiją arba didžiąją jos dalį: Švedija (60 proc.), Austrija (72 proc.), Naujoji Zelandija (90 proc.), Brazilija (93 proc.), Norve-gija (99 proc.), o Paragvajuje be-veik 100 proc. Plačiausiai pasaulyje šiuo metu naudojama hidroenergijos forma – upių vandens tėkmės energija. Didelius tokios energijos išteklius turi Azijos upės Jangdzė, Mekon-gas, Jenisėjus; Afrikos Kongas ir

Zambezė. Pietų Amerikos Parana, Šiaurės Amerikos upės Kolambija ir Jukonas. Ant jų pastatyta nema-žai jėgainių. Kai kurios iš šių upių naudojamos neefektyviai, nes yra toli nuo elektros energijos varto-tojų. Vandens jėgainėse pagaminama apie 20 proc. pasaulio elektros energijos. Panaudojus visus že-mėje esančius vandens išteklius, galima būtų pagaminti net apie 40 proc. visos elektros energijos. Akivaizdu, kad pasaulyje hidroe-nergija yra itin svarbus elektros energijos šaltinis.

O kaip Lietuvoje?

Pagal Europos Sąjungos Parlamen-to ir Tarybos direktyvą šalys narės turi siekti, kad 2010 m. atsinauji-nančios energijos dalis bendrame energetiniame balanse sudarytų per 12 proc., o šalies elektros ba-lanse 22,1 proc. (kartu su didelė-mis hidroelektrinėmis). Pasak Lietuvos ūkio ministerijos,

Lietuvai pavyko išsiderėti, jog 2010 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai gamintų 7 proc. elektros energijos. Kadangi prognozuoja-ma, jog 2010 m. bus gaminama apie 13 TWh elektros energijos, žaliosios elektros dalis šalyje turės sudaryti apie 0,9 TWh visos elek-tros balanso. Šiuo metu, įskaitant Kauno HE ir mažąją hidroenerge-tiką, ji sudaro 3,7 proc. Lietuvoje elektros energijos ga-mybai perspektyviausios atsinau-jinančios energijos rūšys yra van-dens ir vėjo energija. Kaip žinoma, kiti atsinaujinančios energijos šal-tiniai (medienos kuras, biodegalai, geoterminė energija ir kt.) netinka elektros srovei gaminti. Tad kokios mūsų nagrinėjamos hidroenergi-jos perspektyvos Lietuvoje? Pagal elektros energijos lygina-mąjį suvartojimą vienam gyven-tojui, Lietuva šiuo metu gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių šalių. Elektros suvartojimas iki 2020 m. gali išaugti net iki 2,4 kartų. Turi-mų elektros gamybos galingumų

Nuotr. Thomas Andrijauskas

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt vanduo / 7

šalies poreikiams visais atvejais užteks iki 2010-2015 m. Uždarius Ignalinos AE, vienu iš patraukliau-sių elektros energijos gamybos šaltinių būtų Nemuno ir Neries hi-droelektrinės. Lietuvoje veikia 61 maža bendros 16 MW galios HE, kurios per metus pagamina apie 40 mln. kWh elektros, vadinasi, mažųjų HE potencialas prie apleistų HE ir esamų tvenkinių jau praktiškai panaudotas. Naujai stato-mų HE potencialas dėl aplinkosaugos ribojimų sudaro tik apie 6 proc. viso mažų upių techninio hidroenergijos potencialo (523 mln. kWh per metus) arba apie 31 mln. kWh per metus. Mažosios hidroenergetikos galimy-bės Lietuvoje praktiškai yra ne-reikšmingos. Reali galimybė yra panaudoti Ne-muno upės, esančios aukščiau už Kauno HE, energiją. Racionalus variantas – 3 HE kaskada Nemu-no vidurupyje bendros 250 MW įrengtos galios ir beveik 1 TWh elektros energijos gamybos. Pir-miausia statytina Alytaus HE (pir-miniai rodikliai: 14,5 m patvanka, 75 MW įrengta galia, 250 mln. kWh elektros energijos gamyba). Hidro-elektrinė jau pradėta projektuoti.

Ką kalba politikai?

Vyriausybė, Ūkio ministerija, pa-laiko Nemuno energetinį panau-dojimą ir Alytaus HE statybą. Tačiau panaudoti visų Nemuno hidroenergijos išteklių iki 1 TWh elektros gamybos per metus iki 2010 m. (tai sudarytų apie 7 proc. direktyvoje reikalaujamos elek-tros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių) tikrai nepavyks. Tam reikia didelių investicijų, sta-tyba trunka apie 10 metų, reikia spręsti socialines, aplinkosaugos ribojimo problemas ir t. t. Specialistai teigia, kad Nemuno HE galėtų būti statomos tik pagal „statyti–eksploatuoti–perduoti“ modelį: privati kompanija ima paskolą iš bankų, pastato HE, ją eksploatuoja 10–12 metų, atsii-ma savo išlaidas, pelną ir perduo-da HE valstybei. Nors Vyriausybė neinvestuoja į HE statybą, būtina jos palanki techninė-ekonominė politika, pavyzdžiui, garantuojant bankų paskolas ir t. t.

Hidroelektrinių privalumai Lietuvoje

Hidroelektrinės, pakeisdamos ši-lumines elektrines, mažina ne tik atmosferos taršą kenksmingomis medžiagomis – sieros dioksidu, azoto junginiais, kietomis dalelė-mis – bet ir mažiau išmeta šiltna-mio dujų. Lietuvoje šių dujų susi-daro apie 20 mln. t per metus – jos kasmet padaro aplinkai žalos už 400 mln. Lt. Energetika pagamina apie 2/3 šių teršalų, taigi padaro-ma žalos už 267 mln. Lt. Teigiama, kad atsinaujinančių energijos šal-tinių naudojimas 31 kartą mažiau kenkia aplinkai negu tradiciniai energijos šaltiniai. Pagrindinė šiuo metu veikiančių hidroelektrinių funkcija šiuolai-kinėse energetinėse sistemose – paros apkrovimų grafiko neto-lygumų reguliavimas. Šią funkciją šalies energetinėje sistemoje at-lieka Kruonio HAE ir Kauno HE. Re-guliuoti šiluminėmis elektrinėmis (ŠE) netikslinga. Todėl Nemuno HE statyba yra aktuali ir reikšminga, nors ir veikia Kruonio HAE. Puikus hidroenergetikos efektyvu-mo įrodymas šalies sąlygomis yra Kauno HE (100,8 MW galios), visa galia pradėta eksploatuoti 1960

m. Ji jau beveik 4 kartus atpirko savo išlaidas ir toliau tarnauja įvai-riems tikslams: pirmiausia energe-tikai, Kauno miesto apsaugai nuo potvynių, žuvų ūkiui, rekreacijai, vandens tiekimui. Rekomenduo-jamos dvi Birštono ir Alytaus HE Nemuno vidurupyje savo parame-trais būtų analogiškos Kauno HE.

Hidroenergijos ištekliai

Lietuvoje yra tik dvi upės (Nemu-nas ir Neris), kurių kiekvienos vi-dutinė metinė galia didesnė kaip 100 MW (didelės upės), 40 upių, ku-rių galia tarp 100 ir 1 MW (vidutinės upės) ir 430 upių bei upelių, kurių ga-lia mažesnė kaip 1 MW (mažos upės). Sąlyginai galima teigti, kad Nemunas ir Neris yra didžiosios, o visos kitos upės – mažosios hidroenergetikos šaltiniai. Pagal naujausių skaičiavimų duomenis, visas Nemunas nuo vers-mių iki žiočių (Atmatos žiočių) turi 340,2 MW potencinės galios, iš kurios Lietuvai tenka 239,8 MW galios arba 70,5 proc. viso Nemuno galios ir 41 proc. visų šalies upių galios. Neries potencinė galia yra 127,2 MW, iš jos Lietuvai tenka 106,4 MW. Abi upės kartu sudaro 346,2 MW arba 59,2 proc. visų šalies upių potencinės galios. 40 vidutinio dydžio upių potencinė galia suda-ro 28,2 proc., o 430 mažų upių – tik 12,6 proc. bendros hidrogalios. Taigi upių, kurių teorinė hidroga-lia gali būti panaudota mažosios hidroenergetikos plėtrai, yra 238,9 MW arba 40,8 proc. viso šalies hi-droenergijos potencialo. Visiškai panaudojus techninius hi-droenergijos išteklius būtų galima tenkinti apie 19 proc. šalies elektros poreikių, iš jų 3,7 proc. mažosiomis HE. Ekonomiškai tikslingi hidroener-gijos ištekliai sudarytų gal tik pusę techninių hidroenergijos išteklių, t. y. apie 1,5 mlrd. kWh per metus. Pirmiausia tai – Nemuno, taip pat Neries upių hidroenergija. Taigi visiškai panaudojus ekonomiškai tikslingą hidroenergiją šalyje būtų galima tenkinti apie 13 proc. ša-lies šiuolaikinių elektros energijos poreikių.

Dabartinis hidroenergijos panaudojimas

Šiuo metu šalyje yra 2 didelės ir 26 mažos HE. Kruonio HAE specialios paskirties HE apkrovimui išlyginti suvartoja trečdaliu elektros dau-giau negu pagamina. Todėl tikrais elektros gamintojais šiuo metu yra Kauno HE ir 26 mažos HE. Jų skaičius greitai keičiasi. Kauno HE (100,8 MW) vidutiniškai kasmet pagamina apie 350 mln. kWh. Vi-sos 26 mažos HE pagamina apie 26 mln. kWh elektros energijos per metus. Artimiausiu metu turi būti paleistos dar 4 mažos HE. Be to, išduota apie 40 leidimų įreng-ti mažas HE prie esamų tvenkinių. Palyginę pagaminamą HE elektros energiją su visa šalyje gaminama (apie 15 mln. kWh per metus) gau-tume, kad visos HE (su Kruonio HAE) pagamino 5,40 proc., iš jų Kauno HE – 2,57 proc., o mažosios HE – 0,18 proc. elektros. Taigi šiuo metu panaudojama apie 14 proc. techninių ir apie 25 proc. ekonominių hidroenergijos išteklių. Šiuo požiūriu hidroenergetikai plėto-ti išties yra didelės galimybės.

Hidroenergetikos plėtros galimybės

Šalyje nėra oficialiai patvirtintos hidroenergetikos strategijos ir plėtros programos. Esant šalyje

daugiau nei dvigubai didesniam elektros galių pertekliui, gal tai ir nebuvo svarbiausias uždavinys. Tačiau dabar, nusprendus užda-ryti Ignalinos AE, iškils ir elektros galių, ypač pikinių, įrengimo ir elektros gamybos klausimai. Ma-tyt, geriausias perspektyvas turi kombinuoto ciklo ir dujų turbinų elektrinės bei ekonomiškos HE, ypač didelės. Hidroenergetikos plėtros proble-ma šalyje galėtų būti suskirstyta santykinai į dvi dalis: dideles ir mažas HE. Terminas maža hidro-elektrinė – MHE (<10 MW galios) – sąlyginis, kad būtų išskirtas ne-priklausomas gamintojas, libera-lizuojant elektroenergetiką. MHE priskiriamos išimtinai privačiam sektoriui. Tikriausiai ir didelės HE (>10 MW) yra tik privačių inves-tuotojų sritis. HE statyba, kaip ir daugelis infras-truktūros projektų, reikalauja di-delio pradinio kapitalo, tačiau dėl savo pigios elektros gamybos sa-vikainos atperka investicijas maž-daug per 10 metų. Tai priklauso nuo daugelio konkrečių veiksnių. Valstybės vykdoma techninė poli-tika turi garantuoti ilgalaikius sta-bilius teisinius, administracinius, finansinius bei aplinkosaugos re-guliavimo dokumentus, jog įdėtas kapitalas atsipirks. Tenka pasaky-ti, kad daugiau ar mažiau norma-lūs reglamentuojantys aktai šiuo

metu yra priimti tik dėl mažų HE atstatymo ir įrengimo prie esamų vandens tvenkinių. O MHE statyba naujose vietose ar buvusių hidro-jėgainių vietose dar nereglamen-tuota gamtosaugos reikalavimų. Dar labiau neaiškus didelių HE re-glamentavimas. Pirmiausiai sąlyginai išskirti du etapai: didžiosios ir mažosios hi-droenergetikos. Didžiąją hidroe-nergetiką sudaro šalies hidroener-gijos ištekliai – Nemuno ir Neries upių hidroenergijos panaudoji-mas. Jose sukaupta 80 proc. viso techninio potencialo. O vietinių hidroenergijos išteklių – visų kitų 475 upių – hidropotencialas ver-tinamas apie 0,5 mlrd. kWh per metus. Jo būsimas panaudojimas Lietuvoje kaip tik ir prasidėjo. Jis vyksta pirmiausia atstatant senas ir įrengiant naujas MHE prie esa-mų vandens tvenkinių.Valstybės požiūriu nepalyginamai reikšmingesnės ir ekonomiškai efektyvesnės būtų HE ant Nemu-no ir Neries upių. Preliminarūs rodikliai rodo, kad jų ekonominis-ekologinis efektyvumas išryškėja įvertinant apie 10-12 kartų mažes-nę elektros savikainą (pagal fakti-nius duomenis) negu šiluminėse elektrinėse bei išvengtą atmosfe-ros teršimo žalą, kuri dar neverti-nama. Turimais duomenimis, šalyje pers-pektyviausios yra dvi didelės HE

Nemuno vidurupyje: Birštono ir Alytaus HE. Kiekvienos jų įrengta galia būtų apie 75 MW, o elektros energijos gamyba apie 300 mln. kWh per metus. Taigi iš viso turė-tume apie 150 MW maksimalios galios ir 630 mln. kWh elektros gamybos. Tai būtų dar 2 panašių rodiklių HE, kaip Kauno HE. Žinant Kauno HE elektros gamybos savi-kainą (1 ct/kWh) ir jos tarnavimo amžių ( jau 40 metų), neturėtų kilti abejonių ir dėl Birštono bei Aly-taus HE ekonominio efektyvumo.

Ozonas has already written about solar and wind energy, but the subject of hydro energy has been left untouched. In this article we are breaking the mould and writing about probably one of the oldest ways to produce energy - water. It has been used since the dawn of times for vari-ous purposes; in timber yards, in water mills, for heavy works in construction and to mechanize the farming. Now hydro energy in Lithuania is only used to produce electricity.In ancient Egypt, China and India, there is re-corded usage of water wheels, while in antiq-uity Rome and Greece; there are records of water mills. River water energy usage in Lithuania be-gan in the 16th century.Hydro energy is still widely used around the world to produce electricity; the widest spread way is using the river stream energy. Hydroelec-tric plants produce over 20% of the whole world’s energy, if all of the available water recourses were used to produce electricity this number could double.This article discusses not only the history of the hydro energy, and every day use in the modern world, but also the endless possibilities. Provid-ing a very detailed analysis of not only Lithua-nian, but also global hydro energy network, as well as plenty of suggestions of how the usage of hydro energy could be increased and beneficial to the environment.

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

VĖJO, SAULĖS IR VANDENS JĖGAINĖS, GEOTERMINIS šILDyMAS

8 / AltEnergija 2008

APIE PROJEKTąVilniuje turėjusi įvykti pirmoji alterna-tyviosios energetikos paroda įgavo kiek kitokį pavidalą, ir yra pristatoma virtualiai. Šio projekto tikslas yra pri-statyti Lietuvos įmones, kurios vysto projektus atsinaujinančios energeti-kos srityse arba prekiauja vėjo ir saulės jėgainėmis bei geoterminio šildymo sistemomis. Užsienyje populiari praktika, kai vals-tybė padengia dalį išlaidų, skirtų ge-oterminio šildymo sistemoms įsigyti, tačiau Lietuvoje kol kas tokios pers-pektyvos nėra. Brangstant šildymui bei elektros energijai, vartotojai patys turėtų rūpintis pinigų taupymu. Be to, naudojant atsinaujinančius energe-tikos šaltinius yra tausojama aplinka, mažinamas išmetamų teršalų kiekis. Kadangi ši sritis Lietuvoje yra palygin-ti nauja, siūlome susipažinti ne tik su įmonėmis, bet ir su priežastimis, kodėl tai turėtų rūpėti kiekvienam.

KAS TURĖTŲ RŪPĖTI JUMS?

Vartotojui

• Geoterminio šildymo sistemosleidžia sutaupyti iki 60 proc. išlaidų, skirtų šildymui.• „Buitinės“vėjo jėgainėsbei sau-

lės baterijų derinys leidžia savaran-kiškai apsirūpinti elektros energija ištisus metus, o investicijos atsiperka per 5-10 metų.• Priešingai nei yra manoma, nei

vėjo, nei saulės jėgainės neskleidžia radiacijos ir neturi jokio žalingo po-veikio aplinkai, gyvūnams ar žmo-gui.• Naudojantis „švaria“ elektros

energija yra mažinamas išmetamų šiltnamio dujų kiekis.

Įmonei

„Go green“ – arba žaliasis marketin-gas tampa vis populiaresnis. Pirmą kartą šis terminas buvo panaudotas 80-aisiais JAV. Pagrindiniai „Žaliojo marketingo“ principai: • Naudojami bendrieji aplinko-

sauginiai teiginiai (šie teiginiai daž-niausiai yra per daug abstraktūs bei dviprasmiškai interpretuojami, todėl juos derėtų kuo labiau sukonkretinti, vengti aptakių frazių);• Savaime saulės šviesoje su-

yrantys mikroorganizmai – norint naudoti šį terminą savo produkcijai pristatyti, reikia turėti laboratorijose atliktų bandymų rezultatus, kurie pagrįstų šiuos teiginius, kad nebūtų klaidinami vartotojai bei kompromi-tuojamas įmonės įvaizdis. • Kompostuojamas, perdirba-

mas, mažiau teršia aplinką, neteršia aplinkos, generuoja mažiau atliekų – šie teiginiai taip pat turėtų būti var-tojami tik tuo atveju, jei tai yra įrody-ta.• Pagamintas iš perdirbtų me-

džiagų – šį teiginį galima vartoti tuo atveju, jei visas produktas yra pagamintas iš antrinių žaliavų. Jei iš antrinių žaliavų yra pagaminta tik dalis produkto ar jo sudėtinių dalių, tą derėtų nurodyti ant pakuotės.

• „Draugiškas“ozonosluoksniui– šio teiginio negalima vartoti, jei produkte yra ozono sluoksnį ardan-čių medžiagų.

Pagal Federal Trade Commission rekomendacijas

Tyrimais yra įrodyta, jog „žaliojo“ marketingo elementai ne tik for-muoja palankų kompanijos įvaizdį, bet ir padidina aplinkai draugiškų produktų paklausą. Šią strategiją rekomenduoja ir tokie marketingo guru, kaip Phillip Kotler. Tačiau de-rėtų nepamiršti, jog nepagrįstas šių teiginių vartojimas gali ne tik suma-žinti vartotojų pasitikėjimą, bet ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę dėl konkurencijos įstatymo pažei-dimo.

Investuotojui

Elektros energijos, gaminamos iš at-sinaujinančių ir atliekinių energijos šaltinių, supirkimo skatinimas • Elektros energija, kuriai ga-

minti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, super-kama Valstybinės kainų ir energeti-kos kontrolės komisijos nustatytais ilgalaikiais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių ar atliekinių energijos išteklių rūšį. • Tinklų operatorius turi užti-

krinti, kad elektros energija, paga-minta naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, būtų transportuojama elektros perdavi-mo tinklais pirmiausia (kai pralaidu-mas ribotas).• Mažoms(iki10MWinstaliuo-

tos suminės visų generatorių elek-trinės galios) elektros jėgainėms, naudojančioms atsinaujinančius ir atliekinius energijos šaltinius, netai-komas mokėjimas už rezervinę galią Valstybinės kainų ir energetikos kon-trolės komisijos nustatytomis kaino-mis. • Gamintojams, ketinantiems

statyti vėjo elektrinę, kurios galia ne didesnė kaip 250 kW, hidroelektrinę, bi-omasės, saulės, geoterminę elektrinę ir elektrinę, naudojančią atliekinius ener-gijos išteklius, leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išduo-dami teisės aktų nustatyta tvarka. • Gamintojams, ketinantiems

statyti šias elektrines, kurių galia di-desnė kaip 250 kW, leidimai išduoda-mi konkurso būdu.

Visas tekstas: http://www.rst.lt

įDOMU• Pirmosiosvėjojėgainėsbuvo

pradėtos naudoti Amerikoje 1920-aisiais.

• JAVnaftoskrizė1970metaisprivertė prisiminti alternatyvios energijos šaltinius.

• Metinėstiklintųsaulėskolek-torių apyvarta nuo 1970 m. pabai-gos iki 1993 m. Europoje siekė 0,3

PARODA mln. kv. m, o 2003 metais išaugo iki 1,4 mln. kv. m.

• Lietuva turi daug didesniusgeoterminės energijos išteklius nei Skandinavijos šalys, kuriose tokios šildymo sistemos yra labai populia-rios.

• Baltijos jūroje pastačius vėjojėgainių „fermą“ Lietuva galėtų apsi-rūpinti elektros energija be pašalinių jėgainių ir įgytų energetinę nepri-klausomybę nuo kaimyninių šalių.

• Energija, gaunama iš atsinau-jinančių energijos šaltinių, yra „žalia“, tai yra, jos gavimas neteršia aplin-kos, tačiau ekonomiškai ji nėra nau-dinga, kadangi Europos Sąjunga yra įpareigojusi „žalią“ energiją supirkti brangiau, todėl valstybė turi pati padengti supirkimo išlaidas. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl valstybė neinvestuoja į Alternatyvios energe-tikos sektorių, tačiau ši sritis yra pa-lanki verslininkams.

IEšKO INVESTIcIJŲŠioje skiltyje pristatomos užsienio įmonės, kurios domisi galimybe vysty-ti alternatyvios energetikos projektus Baltijos šalyse. Populiariausios sritys išlieka vėjo bei hidrojėgainių staty-ba, tačiau pastaruoju metu didelio dėmesio sulaukia ir „buitinės“ saulės jėgainės. • ASilvaMatosEnergia,SA,(www.

asilvamatos.pt) • Relight(www.relight.it)

A Silva Matos Energia, SAZona Industrial dos Padrões3740 - 295 Sever do Vouga Portugal( : +351 234 5903007 : +351 234 590301E-mail: info-energia@asilvamatos.pt http://www.asilvamatos.pt

Company description :ASM Energia is a manufacturer of equipments for renewable energy - mainly wind and wave - that be-longs to group A. Silva Matos, one of the most well known and presti-geous metalworking company in Portugal. With 28 years of presence in the market, our commitment is to deliver high performance equip-ments with the best cost/benefit relation in the sector. With head-quartes in Portugal, A. Silva Matos operates in different continents, exporting around 60% of it’s pro-duction for 40 different countries, mainly in Europe, Africa and Middle East.

Portugalų bendrovė ieškanti partnerių vėjo bei vandens jėgainių projektų vystymui.

RelightMarina SalernoMarketing-Communication ManagerRelightVia Vincenzo Monti,820123 MilanoTel. + 390287399651Fax.+ 390287399652marina.salerno@relight.itwww.relight.it

Relight is a leading Italian group in renewable energy: it develops, builds and manages portfolios of energy projects. Relight aims to promote a sustainable economi-cal growth of the energy industry, focusing mainly on RES. Thanks to its financial resources, to its techni-

cal skills and to the support of expe-rienced developers, Relight invests in wind, photovoltaic, biomass/biofuel, mini-hydro projects and infrastructures at every development stage.• TheRelightstrategywhenentering

new markets foresees the support of local partners, because the coopera-tion on the territory is the key of Relight success.• Relight, in particular, would like

to investigate both the possibility of investing in existing projects and of developing wind power plants from scratch in the Baltic Regions.• Depending on the investment

opportunity, these partners could be for advanced and for green field products.

UAb „Green group“Rygos g. 1, LT-05263 Vilnius, LietuvaTel. +370 5 2390540Faks. +370 5 2390502 info@greengroup.lt

Ekologiškų šaldymo sistemų, šilumos siurblių ir saulės kolektorių pramonei projektavimas, įgyvendinimas ir tech-ninis aptarnavimas.

„Kompresina“V.Pudžiuvio paslaugų įmonė Dariaus ir Girėno 14A, LT-72256 TauragėTel. +370 630 92697; +370 699 76007info@kompresina.lt http://www.kompresina.lt/

Geoterminis šildymas, šilumos siurbliai

Rimanto Navardausko PįNotės g 21, Notėnai, Skuodo raj.+37069936304saulesenergija@zebra.lt http://vejoenergija.w3.lt/

„Aton“ saulės kolektorinės siste-mos„Fortis“ mažos vėjo jėgainės„Hydrolink“ hidroelektrinių įranga

UAb „Terma“ Europos pr. 110, LT-46351 Kaunas, tel.: (8 37) 392311, info@terma.ltwww.terma.lt

Saulės kolektorių sistemos karšto vandens gamybai, baseinų vande-niui šildyti ir daliniam pastatų šildy-mui.

The first ever alternative energy exhibition, that was meant to happen in Vilnius, changed its ap-pearance and is presented virtually in Ozonas. The purpose of this project is to introduce Lithuanian companies that are developing projects in the re-newable energy area or are selling wind mills/solar panels as well as geothermal heating systems.It is a common practice in other countries when the government covers part of the expenses dedicated to geothermal heating systems installation, yet in Lithuania this is not happening, and there seems to be no other perspective for the consumer, but to invest in these products themselves as the prices are constantly rising. This article introduces the consumer to the companies that are providing the previously mentioned services as well as reasons why it should concern all of us.

UAb „Saulės kolektoriai”Žeimuvėnų g. 26, LT-88226 Žeimuvėnai, Telšių raj.veselga@gmail.com

Prekyba saulės kolektoriais.

„Saulės energija jums“sunn@visiems.ltTel. +370 687 52203http://www.sunn.visiems.lt/

Informacija apie saulės kolektorius, pardavimas, montavimas, priežiūra.

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt AltEnergija 2008 / 9

UAb „Energitechas“Adresas: Bajorų g. 10, Bajorų km, Avi-žienių seniūnija, Vilniaus rajonas.Kontaktinis telefonas: 8-603-18700.energitech@gmail.comwww.energitechas.lt

Parduodame saulės kolektorius, boile-rius, akumuliacines talpyklas; oro kom-presorius, sausintuvus, slėginius indus ir filtrus, naudojamus biodujų suspaudi-mui. Visai įrangai suteikiame garantijas, atliekame montavimo darbus.

„Sanresta“E.Gedminčiaus firmaDubysos g. 62, LT-94107, KlaipėdaTel.: +370 46 397880info@sanresta.com Smolensko g. 10, LT-0320, VilniusTel.: +370 5 2105105vilnius@sanresta.com www.sanresta.lt

E.Gedminčiaus firma „Sanresta” yra oficiali švedų įmonės „NIBE Hea-ting” atstovė Lietuvoje. „NIBE Hea-ting” yra viena pirmaujančių buitinių šildymo prietaisų gamybos kompani-jų Europoje. „Sanresta” siūlo įsigyti per 15 skirtingų šio gamintojo grunto/vandens šilumos siurblių.

UAb „Energijos parkas”Savanorių pr.159A, LT-03150 VilniusTel./Faks.: +370 5 236 1938/7Mob.: +370 686 11089http://www.energijosparkas.ltinfo@energijosparkas.lt

Granulinių ir kieto kuro katilų prekyba, montavimas, servisas. Šildymoefektyvumą didinantys priedai:dūmų-vandens ekonomaizeriai.

UAb „Sollumens“Adresas: Parko g. 52/8 Vilniuswww.sollumens.ltsollumens@mail.ltTel./Faks. (5) 2 678708Tel. 8 618 15 288

Saulės kolektoriai.Paskirtis:Plokščiasis saulės kolektorius naudoja-mas saulės energijai transformuoti į ši-lumą, kuri naudojama buitinio karšto vandens, baseino vandens ir daliniam pastatų šildymui.Pritaikymo sritys: Individualūs namai, sodų nameliai, poilsio namai, sanatorijos, vilos.

JSc „WTN bALTIc”+370 65911707litekotrading@gmail.comwww.vejotechnologijos.lthttp://www.windtechniknord.de/

Vėjo jėgainių prekyba, montavimas, projektavimas, prijungimas prie tin-klų, garantinis ir pogarantinis aptar-navimas, konsultacijos, vėjo parkų projektavimas.

UAb „Naujoji šiluma”Savanorių pr. 159A, 03150 VilniusTel.: 852311472nh@newheat.lt http://www.newheat.lt

Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas, energijos gamybos, panaudojant atsinaujinančius ener-gijos išteklius, srityje.

UAb „Renerga”Jonalaukio km., Ruklos sen., Jonavos r.Tel.: 8 349 56627info@renerga.lt http://www.achemosgrupe.lt/

Elektros energijos gamyba hidroe-lektrinėse ir vėjo elektrinėse.

UAb „Softerma”Miglos g. 31, LT-08101 VilniusTel.: 8 686 45165ovelas@takas.ltwww.sofath.com

Žemės, vandens, oro šilumos pa-naudojimasVisų technologijų šilumos siurbliai

UAb „Ritvida”J.Basanavičiaus g. 1, LT-98116 SkuodasTel. 8 687 38595Fax. 8 440 73458ritvida@gmail.comhttp://www.ritvida.weebly.com

Vėjo ir vandens elektros energe-tikos projektai, naujų ir naudotų vėjo elektrinių (iki 250 kW) tech-ninės konsultacijos, paleidimo-derinimo, remonto darbai.

UAb „Sanda“Laisvės pr. 88, LT-06125 VilniusTel. 8-41-540279office@sanda.lthttp://www.sanda.lt/

Vėjo jėgainių montavimas bei prie-žiūra.

UAb „Terma“J.Bakanausko 20, LT-3018, Kaunasinfo@terma.lthttp://www.terma.lt/

Viena iš svarbiausių UAB „Terma“ vei-klos sričių – alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas, daugiausiai dėmesio skiriant saulės energetikai, plokščiųjų ir vakuuminių saulės ko-lektorių panaudojimui karšto van-dens gamybai ir daliniam pastatų šildymui.

UAb „Kauno hidrogeologija”Rinkūnų k. Garliavos apyl. sen.Kauno r. LT53280kaunas@hidrogeol.lthttp://www.hidrogeol.lt/

Vandens gręžiniai, geotechniniai gręžiniai, šilumos gręžiniai, vandens tiekimo sistemos, gręžinių remontas ir likvidavimas, vandens valymas, di-dmeninė ir mažmeninė prekyba van-dens siurbliais, valymo filtrais, vamz-džiais ir kt. komplektuojančia įranga.

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt10 / (eko)menas

Aš TAU šUKOMIS PAGROSIU...JAPONIšKA UŽUOMINA į DAIKTŲ TRIUKšMą„Meeenas meeenas tai – dvasinis peeenas“ – vienoje senoje savo dainoje bliauna „sportas“. Ir ką gi – negali nesutikti. Dvasios barščiais tikrai nepamaitinsi. Maitiname ją menininkų fantazijomis, kurios neišvengiamai būna paveiktos gyvenamojo laikotarpio realijų. Šiuolaikinis menas labai dažnai vienaip ar kitaip siejasi su ekologine problema-tika. Kaip žinia, fanatiškumo ar kitų nerealių jėgų paveiktas gimė net ekologiško meno terminas. Jis gana pretenzingas, be to, labai dažnai nupiginamas ir suprimityvinamas iki paviršutiniškų beprasmių konstrukcijų iš atliekų. Štai suknelė iš plastikinių maišelių – argi ne menas?.. O štai konceptualus objektas iš tuno skardinių...

Kristina Kučinskaitėnews@ozonas.lt

Ekologinis menas dažnai siekia išsiteikti natūralios gamtos apsuptyje, moralizuoti ir kaip raiškos priemones naudoti iškalbin-gus vizualinius objektus. Tad ir pagrindinės temos dažniausiai atspindi plika akimi regi-mas ekologines problemas. Tai – aplinkos tarša, globalinis atšilimas... Fotografija, įvai-rūs objektai, tarpdisciplininiai menai – vis-kas pajungiama vaizduoti gamtą užgožusį civilizacijos kuriamą šiukšlyną. Tokio tipo menų herbu galima vadinti iš „American beauty“ filmo atklydusį ir visose pasaulio gatvėse vėjo srovių nešiojamą plastikinį maišelį. Viskas taip trapu... Nors tas maišelis savo formą išsaugos ir visą tūkstantmetį. Nereikia susikoncentruoti vien vizualinėje plotmėje. Ne vien supresuoti makulatū-ros kubai parke ar parkas iš senų dulkių siurblių gali nurodyti į ekologinę temati-ką. Masiškai didėjant leidybos apimtims ir taip pat masiškai nykstant turiniui – li-teratūra vis dar tebėra viena iškalbingiau-sių meno formų (aišku, jei tekstui pavyksta prisikapstyti prie aptingusio skaitytojo). Ne-reikia toli ieškoti įtaigių pavyzdžių, pakanka pačiupti iš lentynos mūsų laikų klasiko Kurto Vonneguto „Katės lopšį“ arba Mar-garet Atwood „Oriksę ir Griežlį“. Daug au-torių savo tekstuose atkreipia skaitytojų dėmesį į neteisingą dabartinės visuome-nės sandarą. Kiti, kaip ir minėtieji, nepa-sikuklina nupiešti išsirpusią apokaliptinę ateities viziją, kuri turbūt vieną dieną gali ir išsipildyti – jei nebus keičiami gyvenimo įpročiai. Į kalbančiųjų ekologijos kalba legioną dar-

niai įsilieja ir muzika. Ją į ekomeno gre-tas galima priimti ne vien dėl socialiai orientuotų dainų tekstų. Jų mūsų laikais turbūt nėra labai daug. Tiesą sakant, net garsiausias tokio tipo dainų kūrėjas Bob Dylan naujajame tūkstantmetyje yra apleidęs savo, kaip socialinio pranašo, postą... Diskusija apie tai, ką gali pasa-kyti melodija – neišvengiamai atsiduria subjektyvumo akligatviuose. Bet net ne-sigilinant į garsinius vingius, neieškant naftos tekėjimo ruonių šonais atgarsių, pats principas, kaip ir kuo atliekama mu-zika, gali būti suprantamas kaip atskira kalba. Žaviausia būna tada, kai dar kar-tą permąstyti savo pasaulį skatinantys garsai net nėra pasipuošę ekologiško produkto etikete. Vienas iš tokių unikalių progų pasitaikė balandžio mėnesį Vilniuje. Čia vyko keistas koncertas. Toks keistas, kad jam įsibėgė-jant auditoriją palikti vienas po kito nepa-sikuklino keletas apsirikusių klausytojų... Naujosios japonų muzikos festivalis kai kuriuos suviliojo vien egzotišku pavadini-mu. Ne kasdien sceną okupuoja tekančios saulės šalies atstovai. Tiesa, tie, kas tikėjosi išvysti subtilių geišų tipenimą ar kimono pasipuošusius solidžius dėdes, šamidzeno skambesiu pasakojančius apie kalnų grožį ar didingus mūšius, labai apsiriko. Vietoj to buvo galima pasidžiaugti gaivališkai ant žemės besiraitančiu ir savo instrumentą koja klykinančiu gauruotu kūrėju. Vilniaus valstybinio mažojo teatro sceną tą vakarą buvo okupavęs psichodelikos genijus iš „Acid mothers temple“ Kawaba-ta Makoto ir būgnų aštuonkojis iš „Ruins“ Yoshida Tatsuya. Sostinėje planuota trijų

pogrindžio scenos atstovų viešnagė, bet trečiam nariui pasigavus kažkokį amerikie-tišką virusą – triukšmavo tik dviese. Darbštuoliai japonai prisistatė keliais sąsta-tais. Pirmasis, „Akaten“, kuriame grojo abu menininkai buvo keistokas net ir prie vi-sokių skambesių pratusiai ausiai. Užtrauk-tukai, plastikiniai buteliai, taurės, dantų šepetukai, fotoaparatai – įprasti pasaulio daiktai kūrėjų rankose virto įspūdingais instrumentais. Tokį grojimo būdą atlaidžiai galima pavadinti papokštavimu, ar madin-giau – absurdo teatru. Bet net ir įvilkta į pa-jaco kelnes „Akaten“ drąsiai teškia po kojo-mis manifestą apie perteklinį vartotojiškos kultūros suvešėjimą. Žmogus su žiurkėniška aistra apsupa save daugybe daiktų ir įrankių, kurie turi tik vie-ną paskirtį (pavyzdžiui, apelsinų nulupėjas). Panaudojus jį pagal tą paskirtį, čiumpamas kitas specializuotas įrankis. Taip prisideda-ma ne tik prie vartotojiškumo augimo, bet ir prie brutalaus fantazijos žudymo. Šian-dieninis individas nebemąsto apie savo aplinką kūrybiškai – to jam nebereikia, nes visa erdvė užgriozdinama įvairiais pagelbė-ti turinčiais įrankiais. Visiškai pasitikint įran-kiais, vaizduotė tampa tokia pat saugotina vertybe kaip pandos. O juk kiekviena gyve-nimo akimirka turi būti išnaudojama kūry-biškai – kalbant, gaminant maistą, tvarkant savo namus. Taip įmanoma išvengti nuo-bodulio ir tuštumos pojūčio, kuris kamuoja ne vieną ir kurį mėginama užkimšti dar in-tensyviau vartojant muziką, filmus, drabu-žius, alkoholį, antidepresantus ir taip toliau, ir panašiai. O šalutinis to „nuobodulio“ pro-duktas – tikras galvos skausmas žaliesiems: gamyklos, šiukšlynai, „American beauty“ maišeliai... Aišku, siekiant minčių pragiedrėjimo ne-būtina pulti desperatiškai kurti psicho-delinių dažnių virtuvės kombainais. Visai pakaktų išmokti kūrybiškai naudoti jau turimus įrankius ir susilaikyti nuo nerei-kalingų pirkinių. Neįsivaizduojama, kad įmanoma akimirksniu imtis propaguoti visišką kapitalizmo siūlomo komforto atsižadėjimą. Stabtelėjus, susikaupus ir į savo rankas „suėmus“ visus aplinką uzur-pavusius daiktus, ne prošal paskaičiuoti, kas iš tiesų reikalinga, o kas tiesiog pa-razitiškai įsitvirtino iš seilėtų reklamos lankstinukų. Dar viena muzikinė praktika – a capella išvis atsisako bet kokių muzikos instru-mentų naudojimo. Tiesiog skambantys kūnai. Tai – geriausias pavyzdys, kad net visai nuo daiktų išvalytoje erdvėje žmo-gus gali būti kuriantis subjektas. O kalbant apie kasdienių daiktų naudo-jimą kuriant muziką arba apsiribojimą vien savo balso galimybėmis, nereikia manyti, kad taip galima išreikšti tik la-bai siaurą emocijų diapazoną. Y. Tatsu-ya ir K. Makoto auditorijai įrodė, kad šie raiškos būdai tinka ne tik konceptualioms ramioms kompozicijoms, a capellai, klasi-kinių šlagerių perdirbiniams ar džiazinėms improvizacijoms. Gerai padirbėjus net užtrauktukas gali sukelti ausų būgnelius sprogdinančius derinius. Brrrrrriurrrrrr-rrkšt – apsiginkluokim muzika ir eikim atsikariauti prarastų vaizduotės plotų!

EKODAIKTASParenge Miglė Anušauskaitė

batai gyvūnų mylėtojams

Nenatūralūs batai – blogai. Oda nekvė-puoja, kojos šunta, skleidžia nemalonų kvapą, atgraso draugus ir verslo partne-rius. Odiniai batai – vėl blogai: karvės verkia sūnų pražuvėlių, dar taip neseniai linksmomis akutėmis žvelgusių į pasaulį; vegetarai ir veganai taip pat verkia, bet ką darysi – avalynės iš popieriaus juk nesusiklijuosi. Panašu, kad kiekviename žingsnyje kam nors kenki – ar sau, ar my-limiems keturkojams – ir nėra išeities iš šitos sansaros.

Tačiau kartą dvi seserys vega-nės nusišluostė ašaras ir įkūrė

kompaniją „MooShoes“. S u p r a s k : tas „mū“ – tai kar-

vės, sužinojusios, kad jai nebus nudirta oda, džiaugsmo šūkis. Batai gaminami iš natūralių arba perdirbtų medžiagų, yra lengvi ir patogūs. O jau įvairovė: nuo kasdienių iki išeiginių (beveik lakierkų), nuo sandalų iki ilgaaulių... Be avalynės, čia dar galima įsigyti pinigi-nių, diržų, rankinių, batų aksesuarų (kas tai? Raišteliai?)... Žodžiu, visko, kas turėtų būti iš odos, bet yra – iš medvilnės, lino, bambuko (taip taip, bambuko) ir kitokių įdomybių. Pirkdami „veganiškus“ batus gelbstite ne tik karves. „MooShoes“ remia kelias or-ganizacijas, besirūpinančias beglobiais gyvūnais. Užuot paprasčiausiai „užmig-džiusios“ niekam nereikalingus šunis ir kates, organizacijos juos garbingai nukaršina. Neretai „MooShoes“ padeda surasti naujus šeimininkus gyvūnams. Tačiau išsigąsti neverta: pirkdami batus, kaip priedo negausite mielo amsiaus. Tiesiog „MooShoes“ kartkartėmis orga-nizuoja šventes, kur kiekvienas panorė-jęs gali ateiti ir išsirinkti keturkojį draugą. Gyvūnų, kurie ieško šeimininkų, ne-trūksta ir Lietuvoje, o štai „veganiškų“ batų – mažoka. Todėl užsisakykite juos internetu. Priglobkite šunį. Pasodinkite medį. Įsivaizduokite, kaip dėkingų kar-vių legionai jums niūniuoja „Something in the way“. Tada – ramiai užmikite ant grikių lukštų pagalvės.

Batai gyvūnų (ir natūralumo) mylė-tojams – 30 $

www.moosho-es.com

Eko mygtukas

– Tavo kompiuteris ūžia. Kaip tu gali miegoti?– Na, aš nakčiai jį išjungiu.– Ką, rimtai?Kuo toliau, tuo daugiau žmonių kom-piuteris tampa nebe darbo įrankiu, o užkeikta pilimi. Dieną ja naudojasi žmogus, o nuo saulėlydžio iki saulėte-kio joje viešpatauja piktosios dvasios, dažniausiai – Torrentai arba Emule. Žmogus nedrįsta joms trukdyti, todėl kompiuterį palieka įjungtą. Ar gaila tų papildomų kelių litų už elektrą. Bet litas po lito ir akmenį pratašo. Štai Didžiojoje Britanijoje nuolatos yra įjungti, bet nenaudojami 1,8 milijono kompiuterių. Visi drauge jie pareikalau-ja 115 milijonų svarų už elektrą. Įjungti kompiuteriai pratašo ne tik mūsų pini-gines, bet ir sveikatą: toje pačioje Brita-nijoje kompiuteriai išskiria septynis šimtus tūkstančių tonų anglies dvideginio. Faktai baisūs, ir „Standby“ čia nepadės. Žodžiu, yra toks ekomyg-tukas, pagamintas iš per-dirbto plastiko, su USB jungtimi. Kai kur nors eini (pavyzdžiui – mie-goti), paspaudi myg-tuką ir energija saugo-ma. Torrentai siautėja. Plaučiai džiaugiasi an-glimi nemaitinami. Ir, aišku, pinigai taupomi. Kuo šis mygtukas skiria-si nuo paprasto „Standby“? Nešiojamuose kompiuteriuose

– niekuo. Dauguma jų taip pat sėkmin-gai taupo energiją. Tačiau jeigu jūsiškis kompiuteris – personalinis, ramybės būsenoje jis suvartoja tik 50 proc. ma-žiau energijos, kai galėtų – dar mažiau. Kompiuteris su ekomygtuku suvartoja beveik tiek pat energijos, kaip išjung-tas kompiuteris. Žodžiu, Ignalinos elektrinė uždaroma, energija brangs, taigi skubėkime apsi-rūpinti ekomygtukais. Jie kainuoja 15 svarų, bet šiuos įtaisus naudojančių britų išlaidos kasmet sumažėja pen-kiasdešimčia svarų. Vis tiek per brangu? Ką gi, jūsų kompiu-teryje taip pat yra energiją taupantis mygtukas. Atidžiai paieškokite. Vadina-si – „Shut down“.

Eko mygtukas – 14.99 £.www.nigelsecostore.com

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt ekodaiktas / 11

Grikių lukštų pagalvės

Kruopos pagalvėse – niekam ne nau-jiena. Jau prieš gerą dešimtmetį dau-giabučius ėmė lankyti prekeiviai, siū-lantys įsigyti gerą poilsį kartu su grikių lukštų priegalviais. Atsargūs tautiečiai nepatikliai purtė galvas, užtrenkdavo prekeiviams prieš nosį duris ir krisdavo atgal į minkštas pūkines duknas. Tačiau minkštosios pagalvės nėra am-žinos ir neilgai trukus mes buvome išvaryti iš pūkų rojaus: pagalvės nu-sidėvėjo, sukrito gumuliukais, ir visi išėjome ieškoti joms pakaitalų. Deja, parduotuvėse tebuvo likę gagų pūkai ir tie patys – kaip apatinio trikotažo dekoracija. Močiutės žąsų nebeaugi-na, o jei ir augintų – šiuolaikiniai anū-kai ilgais žiemos vakarais lindi „skaipe“, užuot plėšę plunksnas ir klausęsi pasa-kojimų apie karą. Tai ką – pūkų nebe-liko? Ortopedai dėl to nesielvartauja: pasirodo, pernelyg minkštos pagalvės gali būti blogos laikysenos priežastis.

Tai ir vaikštome visi galvas žemyn nu-narinę, gero poilsio ilgėdamiesi. Kaip sugrįžti į tą prarastą gero miego rojų? Vieni pardavė sielas sintetikai, kiti „ant akmens dėjo galvas“ ir „po žvaigždėm gulėsi“. O treti pamėgino suderinti patogumą su natūralumu ir prikrėtė grikių lukštų į pagalvių užval-

Saulės šviesos stiklainis

Jau ne vieną tūkstantį metų žmogus domėjosi „tuo dideliu šviečiančiu daiktu“ danguje. Iš pradžių jį garbi-no, atnašavo aukas, o vėliau, kai buvo šio to pasiekta mokslo srityje ir išau-go žmogaus arogancija, jis užsimanė saulę pasiekti ir laikyti ją savam del-ne (bent jau taip dainavo kažkokios merginos mūsų krašte). Deja, tech-nika atsilieka nuo ambicijų – dar ne-pagaminome medžiagos, galinčios atlaikyti šios žvaigždės karštį. Bet sva-jonės apie saulės laikymą delne mes neatsisakome: vienas stveria lemputę (karšta, o ir nenatūralu), kitas – jon-vabalį (tas greit pasprunka), o trečias džiaugiasi gavęs dovanų stiklainį, pil-ną saulės šviesos. Šis stiklainis neturi jokios aiškios pa-skirties – yra įvardytas kaip „dovana“. Ir ne bet kokia: 2007-ųjų geriausia ekologiška dovana. Taip taip, žmonės internete už tai balsavo ir, matyt, do-vanojo draugams. Keistoka dovana? Na, bet pripažinkite – įdomiau gauti švytintį stiklainį, negu molinę žiurkę (nes Žiurkės metai) arba knygą su tu-ristinėmis nuotraukomis. Gavęs tokią dovaną bent jau nesijau-si vienišas vasaros naktimis: ant pa-langės rymos stiklainis, ir, per dieną prikaupęs saulės šviesos, pamažu ją išspinduliuos. Jeigu jo švytėjimas pri-vilios naktinių plaštakių arba – dar ge-riau! – jonvabalių, prie lango prasidės tikras šviesos festivalis. Liuks! Kas dar? Balta marška apdengęs sti-klainį gali išgąsdinti draugą, nufil-

muoti jo reakciją ir įdėti į „YouTube“. Jei daug kam patiks, gal ir į televizijos laidą pateksi. Saulės šviesos stiklainis gali būti puiki išsiskyrimo dovana, pasibaigus va-saros romanui, vacance romane, „čia tau, išsaugojau vasaros saulės šviesą, lai mūsų meilės prisiminimas tave šil-do rudens vakarais“. Ir taip toliau, ir panašiai. Svarbiausia – jis ekologiškas. Jokių jungiklių (sutemus įsijungia automa-tiškai), jokių energijos sąnaudų, už kurias reikėtų mokėti (saulės energija nekainuoja). Žodžiu, šis stiklainis kaž-kuo panašus į merginas HipHop‘o vi-deoklipuose: jis tik „sėdi šalia ir atrodo gražiai“.

Saulės šviesos stiklainis – 19.99 £www.nigelsecostore.com

Ekologiškos bambukinės sauskelnės kūdikiams

Dėmesio mamos ir kiti kūdikių artimie-ji! Jūsų giminės padangėje neseniai sužibusi žvaigždė jau pasmerkta skęsti savo sysiuko balose. Vargšas mielas jo/s užpakaliukas… Vienkartiniai drėgmę sugeriantys vystyklai patogūs tik prie palų skalbimo nepratusioms mamoms. Tačiau visai ką kitą apie tai galvoja vaikas ir tik viena žmogui duota, brangesnė už pinigus sveikata. Ekologija alternatyvas siūlo ir čia. Nau-jos daugkartinės bambuko ir medvilnės sauskelnės, kurias siūlo „Baby behinds“ gamintojai, sugeria daug skysčio ir neišpampsta. Sauskelnės pagamintos iš aukštos kokybės ekologiško bambu-kinio pluošto, maišyto su ekologiška medvilne ir šiek tiek poliesterio. Tiek bambukas, tiek medvilnė užauginti ne-naudojant herbicidų, pesticidų, fungici-dų ar kitokių chemikalų. Apdorojant au-dinį taip pat nenaudoti chemikalai (pvz., balinimas chloru), todėl kūdikio užpaka-liukas nepatirs kenksmingo jų poveikio. Be to, bambuko sugeriamumas yra itin didelis. Bambukinė medžiaga turi anti-bakterinių ir antigrybelinių savybių, to-dėl neleidžia pelyti bei apsaugo kūdikio odelę nuo bėrimo. Nereikia pamiršti ir

to, kad bambukinis audinys yra 10 kar-tų tvirtesnis nei medvilninis, o tai ypač aktualu, kai audinys nuolat skalbiamas, gręžiamas, džiovinamas ir nešiojamas. Bambukines sauskelnes galima naudoti ilgai (net iki 10 metų), todėl jų užteks ke-liems broliukams ir sesutėms.Šios orui laidžios, o skysčiui ne kelnaitės sukurtos su dviem įsegamais įklotais. At-ėjus laikui keisti sauskelnes tiesiog nuim-kite suterštas ir užsekite naujas. Senąsias įmeskite į tam skirtą kibirėlį (geriausia su dangčiu), kuriame galima laikyti iki trijų

parų. Susikaupus pakankamam kiekiui, išskalbkite iki 60 laipsnių temperatūros vandenyje skalbimo mašinoje.Ant kelnaičių prisiūtais spaustukais ga-lėsite reguliuoti sauskelnių dydį nuo pirmųjų kūdikio dienų iki metukų ir dar ilgiau. Sutaupysite daug pinigų, neterši-te gamtos ir – svarbiausia – užauginsite sveiką mažylį!

Ekologiškos bambukinės „BabyBeehinds“ sauskelnės, 60 Ltwww.ekovaikai.lt

USb cELL baterijos – žaliasis elektrinis draugas

Tai ne plastikiniai maišeliai, kurie yra kenksmingi aplinkai. Tai – daugiau kaip 15 milijardų baterijų, pagaminamų ir išmetamų kasmet, kurios atitiktų baterijų koloną iki Mėnulio ir atgal. Visa tai sukelia didžiulį CO2 išmetimą ir išteklių eikvojimą gamybos procese, be to, tai ypač toksiš-

ka aplinkai. Kaip žinoma, Lietuvo-je baterijų tvarkymo sistema yra neveiksni ir neefektyvi. Nors 88 proc. Ekoblogo skaity-tojų ir pageidautų ba-terijų surinkimo taškų, o tik 6 procentams jie yra nebūtini. Žinoma, geriausia yra naudoti pakraunamas baterijas, tačiau kartais jas įkrau-ti yra nepatogu – esi „pririštas” prie rozetės ir kroviklio… Štai, inovatyvi britų atsinaujinančios ener-getikos kompanija „Moixa Energy“ siūlo radikaliai naują sprendi-mą – daugkartines ba-

terijas, pakraunamas iš paprasčiausio USB lizdo. Naujosios USB CELL AA baterijos yra ypač taupios ir universalios – tai jums ne šarminis šlamštas! USB CELL galima pakrauti iš bet kurio prietaiso, kuriame yra USB jungtis – nešiojamo kompiuterio, monitoriaus, televizoriaus ir kt. – per 5 val. baterijos pakraunamos iki 90 proc., o integruotas LED indikatorius parodo, kada baterija yra

visiškai pakrauta. Jokio galvos skausmo dėl pamiršto kroviklio! (Beje, krauti baterijas galima ir su standartiniu Ni-MH krovikliu). Naudoti USB CELL AA baterijas galima visuose standartiniuose prietaisuose, o pakrauti galima šimtus kartų. Kiekviena USB CELL baterija 7 kg su-mažina CO2 išmetimą ir 3 kg sumažina nuodingų atliekų kiekį. Taip pat akivaiz-džiai sutaupo pinigų. Turbūt esate įpratę skaityti tokius prane-šimus, apie „ten, kažkur anapus” esamas naujoves bei stebuklingus produktus ir tik nuryjate seilę… TAČIAU! Šį ekodaiktą jau galima įsigyti žaliųjų idėjų galerijoje-parduotuvėje GreenShop.LTPasibaigus baterijų naudojimo laikui (talpa pradeda mažėti tik po 500 pakro-vimo ciklų), jų jokiu būdu neišmeskite – gamintojas jas surenka nemokamai. Taip pat neišmeskite pakuotės – gamin-tojas surenka ir ją. USB CELL baterijos skinte skina laurus įvariose nominacijose – tai ir energijos taupumo medalis 2007, geriausio dizai-no apdovanojimas 2007 ir 2008 ir kt.; tai tikras žaliasis techno-cyber fetišas (beje, šis simpatiškas Eco-Man buvo ką tik iš-rinktas Alternatyviuoju Londono Meru).

Ekoblogas.info, www.greenshop.lt, 60 Lt

ir mėgaukitės atgaiva. Eikite, o pakelių gėlės lai lenkiasi jūsų pėdutėms. Sudė-tyje nėra konservantų.

Valomoji kojų kaukė su pipirmėčių alieju-mi - 52 LtGaivinamoji kojų želė su pipirmėčių alie-jumi - 28.50 Lt

kalus, susidėvėjusius pūkus paleidę pavėjui. Atrodo, taip pasielgę jie nesigaili: penkiasdešimt procentų įsigijusiųjų grikių lukštų pagalves teigia nustoję knarkti, kiti sako nebeprakaituojantys (tikėkimės, jie neprarado gebėjimo at-sikratyti organizmui kenksmingų me-

The body Shop Valomoji pėdų kaukė ir kojų želė su pipirmėčių aliejumi

Vasara jau lipa ant kulnų, o karštoji ava-lynė duoda per padus. The Body Shop žino, kad sveikos kojos nešioja sveiką kūną, todėl ir vėl pasitelkė Bendruome-nių verslo programas, kurių pagamintą kakavos sviestą iš Ganos bei sezamų aliejų iš Nikaragvos panaudojo šiurkš-tiems ir kietiems kulnams minkštinti bei sausai pėdų odai drėkinti. Pėdų kaukės sudėtyje esantis baltasis mo-lis puikiai išvalo visus nešvarumus, o gaivus pipirmėčių aliejus iš Norfolko Anglijoje pašalina kojų sunkumą ir at-palaiduoja. O kojų želės sudėtyje yra kaštonų ekstrakto, kuris stimuliuoja kraujotaką, leidžia nurimti kojų skaus-mui, sunkumui ir tinimui. Daugiau nieko ir nereikia, tik patogiai įsitaisius, užtepti kaukę ant švarių pėdų ir leisti jai nudžiūti, atsipalaiduoti. Nu-plaukite kaukę, įmasažuokite želė į kojas

džiagų per prakaito liaukas, o tiesiog nebeprabunda prakaito baloje net po baisiausio košmaro), dar kitiems – gal-vos nebeskauda (tai dėl taisyklingos galvos padėties miego metu), alergija prapuolė... Žodžiu, visi laimingi, visi patenkinti. Išskyrus patalynės erkutes, kurioms

tarp grikių gyventi nepatogu. Na ir gerai, lai kraustosi pas kaimynus. Gal aniems natūralumas nerūpi, gal mie-ga jie sintetinėje skaistykloje, užuot įžengę į ekologijos rojų.

Grikių lukštų pagalvės – nuo 18 Lt iki 36 Ltwww.ekologiskiproduktai.lt

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt12 / ekotransportas

Frank Wurft

frankas@bicycle.lt

Automobilis – šių laikų svajonė

Tokia daugybės Vilniečių viltis arba jau gyvenimas. Natūralu. Tačiau pažvelkime į šią svajonę atidžiau. Kodėl kasdien didėja kamščių Vilniuje? Todėl, kad vis daugiau žmonių įsitikinę, jog tik nuosavam automobilyje gali būti saugus. Au-tomobilis yra mūsų laikų vilties simbolis: jis reiškia laisvę, gerovę, komfortą. Atrodo, automobilių skaičiaus augimo nebeįmanoma sustabdyti: dėl jų stovėjimo aikš-telėse iškertami medžiai, naikina-mi žalieji miesto plotai.

Automobilis – šių laikų kenkėjasStatistinė šeima nepagalvoja, jog kie-kvienas automobilis vis labiau gresia mūsų gerovei: mes patys sudarome kamščius, mes patys sukuriame sąly-gas, kurios vaikams nebeleidžia žaisti kiemuose. Automobilių avarijos yra didžiausia nenatūralios mirties prie-žastis, daugiau kaip 75 proc. avarijų kaltininkai – patys vairuotojai. Beje, automobilizmas taip pat daug prisideda prie mūsų vaikų ligų. Kaip? 2003 m. Vilniaus visuomenės sveika-tos centro atlikta Aplinkos oro užterš-tumo kietosiomis dalelėmis rizikos gyventojų sveikatai vertinimo ataskai-ta rodo, kad 26 proc. vilniečių gyvena „labai užterštose teritorijose“. Oro tarša 2003 metais vaikams iki 14 metų am-žiaus sukėlė: 12 bronchinės astmos paūmėjimų, 4615 ūmius bronchitus ir 2128 papildomus apsilankymus poli-klinikose dėl įvairių kvėpavimo siste-mos susirgimų. Dar Jums trūksta vie-nos svarbios informacijos: sumažinus pramonės gamybos apimtis ir įdiegus švarias technologijas įmonėse, dau-giau kaip tris ketvirtadalius oro taršos lemia transporto eismas – tai ir Jūsų, ir mano automobiliai.

Kas yra oro tarša?

„Oro tarša“ yra aibė skirtingų kenkė-jų, sklindančių iš duslintuvų. Žino-miausi nuodai yra CO2 ir jo sukelia-mas šiltnamio efektas bei smulkiosios kietosios dalelės. Būtent apie šias kietąsias dalelės ypač kalbama pa-vasariais. Paprastai kalbant, tai labai smulkios dulkės. Jos lengvai patenka į plaučius, sukelia kvėpavimo ligas (as-tma, bronchitas), širdies ir kraujotakos sistemos susirgimus, padidina plaučių vėžio tikimybę. Jų neigiamas poveikis dažnai prilyginamas rūkymui, tačiau, kitaip nei cigaretės dūmas, kietosios dalėlės dažniausiai yra nematomos ir nejaučiamos. Norint jas pamatyti, galima palaikyti baltą nosinę prie dyzelinio variklio duslintuvo. Lietuvos Dviratininkai dalyvauja Eu-ropos Sąjungos tyrimų projekte, kuris

NUO AUTOMObILIŲ REIKIA GyDyTISKiekvieną dieną Jonas Juozaitis visą valandą va-žiuoja į darbą. Tiesa, jis ne visą laiką važiuoja. Pusę valandos tenka stovėti kamštyje vienoje iš centri-nių gatvių. Tai didžiausia jo bėda. Bet džiaugiasi jis tuo, kad žmona Edita da-bar taip pat turi nuosavą automobilį ir gali dukrelę Aušrą (16 metų) bei sūnų Daumantą (8 metų) nuvež-ti į mokyklą bei parvež-ti. Žmona įsitikinusi, kad vaikams nesaugu patiems važiuoti visuomeniniu transportu arba dviračiais. Tiesa, gal netrukus – kai sutaupys pinigų – Aušrai nupirks motorolerį. Dau-mantas dažnai serga – mat oras Lietuvoje permainin-gas. Tada tėvelis jį nuveža ir į polikliniką.

Jūs suprantate, ką Jūs veikiate kie-kvieną dieną degindami kurą kelyje į darbą arba stovint kamščiuose, jeigu sugebate įvertinti automobilio išme-tamųjų dujų daromą žalą – tai jau pirmas žingsnis. Dabar galite pradėti skaičiuoti, kiek Jums kainuoja auto-mobilis arba automobilio išlaikymas kasdien ar kas mėnesį. O per metus? Neignoruokite ir savo sąžinės: kar-tais protingiau rinktis visuomeninį transportą, eiti pėsčiomis arba va-žiuoti dviračiais. Be to, pagalvokite, gal patogiau ir greičiau yra važiuoti automobiliu iki autobuso stotelės ar traukinių stoties, ir savo automobilį iki vakaro palikti aikštelėje? Arba pa-mėginkite susitarti su kaimynu, dar-bo kolega ir į darbą važiuokite kartu: vieną savaitę Jūsų automobiliu, kitą – bendrakeleivio. Toks jūsų sprendimas sumažintų automobilių srautą.

Vieno atsakymo nėra

Žinodami, kad dauguma kelionių Eu-ropos Sąjungos šalyse yra trumpes-nės nei 6 kilometrai, galima galvoti apie dviratį. Ne visada, ne į darbą, bet gal iki parduotuvės? Kas svarbiau: vi-suomeninio transporto plėtra ar nau-jai tiesiami automobilių keliai? Tokia dviprasmybė niekam nepadeda. Jei norime gero gyvenimo visiems gry-name ir sveikame ore – mes patys tu-rime ryžtis permainoms. Niekas neiš-spręs mūsų pačių keliamų problemų, jeigu ne mes patys.

Šaltiniai:Lietuvos Automobilinių Kelių Direk-cija: www.lra.ltProjektas „Vector“: „Eismo efektų poveikių dviratininkams pavaizda-vimas gatvėse” www.vector-project.eu

siekia pavaizduoti šios oro taršos rūšies mąstą. Gegužės mėnesio vieną savai-tę per Vilnių prariedės eilinis dviratis su krepšiais ant bagažinės. Jis jau bus važia-vęs Olandijos Utrechto mieste, Hambur-ge (Vokietijoje) bei Vengrijos sostinėje Budapešte. To dviračio bagažinėje yra mobilioji oro taršos matavimo įranga ir kompiuteris. Taip pat prie dviračio pritvirtinta vaizdo kamera, o pateikia-muose vaizduose matomas kiekvienas smulkiausios oro taršos šaltinis: auto-

mobilis, statybvietė, taip pat – šalia ke-lio stovintis rūkalius. Pirmąkart pama-tysime, ką mes iš tikrųjų kvėpuojame, koks yra skirtumas tarp automobilių variklių rūšių ir automobilių tipų.

Kas mus saugo?

Visų pirma, ar Jūs norite būti apsaugo-ti nuo automobilių poveikio? Visame pasaulyje plinta besąlygiška „meilė automobiliui“. Kai kam jis – tik prie-monė nuo taško A patekti iki taško B. Tačiau labai dažnai automobilis žmo-gui reiškią kur kas daugiau... Lietuvos valstybė ir Vilniaus miesto valdžia šioje srityje lig šiol nesugeba įvesti tvarkos. Tiesiami nauji keliai ne-žada sumažinti automobilių srauto, o kartu – ir taršos. Tokie planai tik skati-na automobilių daugėjimą. Nereikia pamiršti, kad Lietuva – Euro-pos Sąjungos narė. Ir tolimame Briu-selyje 1996 metais buvo priimta direk-tyva ES 96/62 dėl Oro taršos. Lietuva su įstojimu į ES įsipareigojo ją įgyven-dinti iki 2010 metų. Ši direktyva jau sukėlė neramumų senose ES narėse: oro taršos normas galima viršyti tik 35 dienas per metus. Bet kokiam miestui viršijus normą, skiriama bauda nuo 200.000 eurų per parą. Daugiau kaip dešimt Italijos miestų atsižvelgdami į tai skelbia dienas, kuriomis draudžia-mas susisiekimas automobiliu. Kai ku-riuose miestuose yra ribojamas eismas kuriant „Aplinkos zonas“ (pvz., Vokieti-joje) ir į centrą leidžiant įvažiuoti tik mažiau teršiantiems automobiliams. Dar kitur – įvažiavimas į miestą yra brangiai apmokestintas (Londonas, Stokholmas).

Ar gali vairuotojai pakeisti pa-saulį?

Viskas prasideda nuo mąstymo: jeigu

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt socialinė atsakomybė / 13

TVARKyTI SU IKI – SMAGIAUAr dažnai susimąstome apie tonas šiukšlių šalia mūsų namų, aplink mokyklas, kuriose mokosi mūsų vaikai, ir parkuose, į kuriuos sekma-dienio popietę einame su visa šei-ma? Galbūt ir susimąstome, bet ar dažnai darome ką nors, kad būtų ki-taip? Vargu. Vis dėlto ne visi tik žiūri į aplink juos besikaupiančias šiukšles ir ne visi rūpinasi tik savo atliekomis. Yra žmonių, kurie nori ir tvarko tai, ką po savęs palieka kiti. Kas juos skatina tai daryti? Vienus – noras gyventi gražiau, kitus – supratimas,

kad yra atsakingi už Žemę, kurioje gyvena. Abu šiuos tikslus suvieni-jo prieš aštuonerius metus pradė-ta prekybos tinklo IKI akcija „Mes kviečiame gyventi gražiau”. Akcija siekiama paskatinti mūsų visuome-nės mažiausiuosius rūpintis aplinka, kurioje jie gyvena. Todėl švariausią metų mėnesį – balandį – tūkstančiai visos Lietuvos moksleivių tvarko savo miesto parkus, skverus ir kitas vietas, kuriose noriai lankosi patys. Atsilygindama už jų darbštumą ir neabejingumą, IKI kasmet dovanoja

Balandžio mėnesį tūkstančiai moksleivių pasklinda po Lietuvos miestų parkus

Prie akcijos Kaune prisidėjo ir Žaliakalnio seniūnas

Kasmet akcijos metu moksleiviai randa neįprasčiausių šiukšlių

Moksleiviams už dalyvavimą talkoje IKI dovanoja kvietimus į koncertą.

Į koncertą Vilniuje susirinko tūkstantinė moksleivių minia.

jiems ryškiausių muzikos žvaigždžių koncertinį turą.

Užteks kalbų, daugiau darbų

Pasitelkę į pagalbą savivaldybes, seniūnijas, miesto aplinkos tvarky-mo bei švietimo skyrius, IKI kartu su moksleiviais tvarko miestų aplinką. Akcijos organizatoriai neabejoja, kad kartu tvarkyti daug smagiau. O ką jau kalbėti apie gamtą – švarioje gamtoje ir šašlykai skanesni! Ragindama moksleivius būti atsakin-gais už tai, ką palieka po savęs, IKI šiemet į pagalbą pasitelkė jaunimo mėgstamas „ZIP“ ir „Power HIT Radio“ radijo stotis. Dvi savaites smagiais žai-dimais ir vertingais prizais jie skatino ne tik jungtis prie akcijos, bet ir tau-soti Žemę, rūšiuoti atliekas, atsakingai linksmintis gamtoje. Šiemet didelį dėmesį akcijos metu IKI skyrė šiukšlių rūšiavimui. Todėl daly-viams buvo atiduota net 11 tūkstančių pirštinių ir 30 000 maišų, į kuriuos jie atskirai dėjo popieriaus, plastiko ir ki-tokias šiukšles. Tvarkymai vyko net 35 Lietuvos miestuose ir miesteliuose!

Nebūk abejingas, nelik nepastebėtas

Didžiausia IKI ekologinė akcija gyvuoja jau nebe pirmus metus. Vos startavusi ji sulaukė didžiulio susidomėjimo. Gal-būt vienus patraukė idėja, kitus parei-ga. Moksleivius, be abejo, sudomino ir kasmet specialiai akcijos dalyviams rengiami padėkos koncertai. Siekda-ma sudominti moksleivius ir paska-tinti juos aktyviau dalyvauti akcijoje, šiemet IKI suvežė moksleivius iš visos Lietuvos į penkis didžiausius miestus ir dovanojo „Kelio į žvaigždes“ dalyvių pasirodymus ir DJ Pasha diskotekas. Akcijoje šiemet dalyvavo dar daugiau visos Lietuvos moksleivių. Dešimties tūkstančių pagalbininkų dėka buvo surinkta šeši šimtai tonų šiukšlių! Nors rengiant kasmetinę ekologinę akciją per aštuonerius metus jau yra susiformavusi ne viena tradicija, IKI prekybos tinklo akcija „Kviečiame gy-venti gražiau“ kaskart atgimsta vis iš naujo. Šiemet IKI su šūkiu „Rūpinkis žeme dabar! Kitos nenusipirksi!“ kvie-čia tūkstančius moksleivių tapti atsa-kingais Žemės gyventojais. IKI už švarią gamtą ir atsakingą moks-leivį!

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt14 / ekoproduktai.

O KUR DĖTI PANAUDOTą ALIEJŲ?TINKAMAS SPRENDIMAS GyVŪNINĖS KILMĖS ATLIEKOMS

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Balandžio mėnesį Klaipėdoje pagrįs-tai susirūpinta dėl ekologinės katas-trofos grėsmės. Naujajame Dumpių sąvartyne nebus surenkamas panau-dotas aliejus. Miesto kavinės paliktos pačios tvarkytis su šia iškilusia proble-ma. O su ja tvarkytis reikia skubiai, nes artėjanti vasara tik paaštrins proble-mą – talpyklose laikomi riebalai gali pradėti dvokti arba išsilieti į aplinką. Susikaupusį aliejų draudžiama pilti į kanalizacijos sistemą, nes riebalai užkemša („užaugina“) vamzdžius. Pa-nikuoti dėl dar vienos piniginę patuš-tinsiančios problemos nereikia, nes seną aliejų galima ne tik legaliai, bet ir prasmingai panaudoti. Nepasitenki-nimą galima reikšti tik miesto valdžiai. Nėra gerai, kai stereotipišku savival-dybės ir miesto verslininkų santykių modeliu tampa toks, kuriame tiek vieni, tiek kiti iškilus bėdai užima pa-syvias pozicijas. Teigiamų rezultatų galima sulaukti tik abiem sektoriams bendradarbiaujant.

Surenkama nemokamai

Jaudintis dėl susikaupusio aliejaus iš tiesų nereikia nei uostamiesčio, nei visos Lietuvos verslininkams. Pakan-ka tik sudaryti sutartį su specialistais, kurie tvarkingai ir, svarbiausia, nemo-kamai išveža aliejų pagal suderintą grafiką. Verslininkui tereikia rasti 50 kvadratinių centimetrų erdvės plotą savo virtuvėje standartizuotai surinki-mo talpai ir apmokyti personalą pilti panaudotą aliejų į ją. Atsiradus vietai, kur panaudotą aliejų galima pilti, atsi-ras ir poreikis dažniau jį keisti. Tai dar vienas teigiamas poslinkis rūpinantis savo klientų gerove. Aliejus nėra svei-katai naudingas produktas, o kelis kartus panaudotas kepimui jis tampa

grėsmingu kancerogeniniu „užtaisu“. „Šiuo metu iš uostamiesčio sulau-kėme pagyvėjusio dėmesio mūsų teikiamoms paslaugoms, bet tai – daugiausia smulkūs verslininkai“, – pasakojo valymo paslaugų ir šalu-tinių gyvūninių produktų surinkimo įmonės „Antagutė“ direktorius Anta-nas Mikalainis. – „Didesni gamintojai turi didesnes talpyklas, tad laukia ti-kėdamiesi kažkokios palankios savi-valdybės strategijos“. Bet net ir turint tinkamas laikymo sąlygas, nėra re-komenduojama kaupti atliekas savo teritorijoje. Aliejus gali pradėti gesti, skleisti nemalonų kvapą ir, bet kuriuo atveju, jį vis tiek reikės utilizuoti. Pasak A.Mikalainio, įmonė surenka ša-lutinius gyvūninius produktus visoje Lietuvoje. Panaudotas aliejus sudaro tik menką tokių atliekų dalį – visa kita: įvairios mėsos ir žuvies pramonės ga-mybinės atliekos, produkcija, kurios galiojimo laikas pasibaigęs. „Mūsų pozicija – surinkti kuo daugiau ir kuo efektyviau. Tvarkingas atliekų surin-kimas kai kurioms įmonėms yra kaip pulsas. Jam sutrikus būtų neišvengta problemų gamyboje ir kitoje įmonės veikloje. Taip kaip žaliavų tiekimas, taip ir atliekų išvežimas yra svarbūs logistiniai veiksniai“, – akcentavo A. Mikalainis.

Trūksta sąmoningumo

Kaip A. Mikalainis teigė, nors šalutinių gyvūninių produktų surinkimu įmo-nė užsiima jau trejetą metų, vis dar tebejaučiamas informacijos sklaidos trūkumas. Dar viena aktuali proble-ma – nepakankamas suvokimas, kad švaria ir sveika aplinka reikia rūpintis patiems teršėjams. Pavydėtinas socia-linės savimonės pavyzdys kaimyninės Skandinavijos šalys: ten šalia daugia-bučių stovi keliolika rūšiavimo kontei-nerių, o miesto atliekos perdirbamos

energijai gaminti... Kalbant apie šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP), dirbant su mėsa jų atliekų susidarymas neišvengiamas. Svarbu žinoti, kad, priešingai vis dar kai kur galiojančiam senamadiškam suvokimui, – nei mėsos produktų ga-mybos įmonės, nei viešojo maitinimo įstaigos negali ŠGP atsikratyti savava-liškai. Įstojus į Europos Sąjungą tenka laikytis griežtų aplinkosauginių reika-lavimų. Pagal 2002 metų Europos par-lamento ir tarybos reglamentą, api-brėžiantį šalutinių gyvūninių atliekų surinkimo ir išvežimo taisykles, tokios atliekos turi būti surenkamos specialių įmonių ir utilizuojamos arba panaudo-jamos tolimesniam perdirbimui. 2005 m. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paren-gė įsakymą dėl šalutinių gyvūninių produktų surinkimo, kuriame nurodo-ma, kad „nuo 2006 m. sausio 1 d. visi mažmeninės ir didmeninės prekybos bei viešojo maitinimo įmonėse esan-tys šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti surenkami šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonių“. ŠGP turi būti renkami į talpas, kurio-mis klientus aprūpina surinkimo įmo-nė. Mėsos atliekos, pagal reglamentą, turi būti užšaldomos, nešaldytas jas galima laikyti tik vieną parą. Užšaldy-tas – iki 30 dienų. Tokio laikotarpio turi pakakti joms išvežti. Ar verslinin-kai tikrai laikosi europinių ŠGP tvarky-mo sąlygų, griežtai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.Pagal šį pagrindinį Europos Sąjungos ŠGP tvarkymo dokumentą, nauja mai-tinimo įstaiga turi generuoti atliekų iš-vežimo planą, nes be jo neduodamas leidimas pradėti dirbti. Esant stabiliai įstatyminei bazei, inspektavimui ir ati-tinkamoms nuobaudoms – verslinin-kams, net jei nesvarstoma apie sociali-nę atsakomybę, vis tik nebekyla ranka nelegaliai atsikratyti atliekomis.

Taigi situacija komerciniame sektoriu-je gerėja. Nesprendžiama problema, kol kas lieka privatus sektorius. Pavyz-džiui, švedas savo virtuvės atliekas pa-naudos kompostavimui ir vėliau galės džiaugtis daugiabučio kooperatyvinia-me sode užaugintomis daržovėmis, o lietuvaitis viską suvers į bendrą rūgs-tantį buitinių atliekų konteinerį...

biodegalai iš keptuvės

Vis dėlto šiuolaikinis požiūris į atliekas ir mūsų šalyje sparčiai keičiasi. Seniau pagrindinis tikslas buvo kuo toliau jas paslėpti, kad nesipainiotų po akimis. Nesimato – problemos nėra. Dabar vis labiau įsitvirtina tendencija po savęs palikti kuo mažiau atliekų, mėginti jas transformuoti tolimesniam naudoji-mui. Žmogus galų gale suvokia, kad pamiškėje suvertęs atliekas, po kelių metų ras jas toje pačioje vietoje ir, kas baisiausia, jų bus tik dar daugiau... Kalbant apie panaudotą aliejų, turbūt pats populiariausias jo transforma-vimo būdas – biodegalai. Internete daugybė iliustratyvių blogų, kuriuose tiek profesionalai, tiek savamoksliai žinovai demonstruoja, kaip padėti au-tomobiliui riedėti įdarbinus skrudin-tuvės turinį (juk paprasta kaip du kart du – atskiedi aliejų spiritu ir, prašom, kuras). Vis tik geriau biokuro gamybą patikėti tuo užsiimančioms įstaigoms, nes savadarbis produktas gali „nepa-tikti“ varikliui. Mūsų šalyje taip pat jau plėtojasi sek-torius, orientuotas į biokuro gamybą. Aišku, didžioji degalų dalis gaminama iš tam skirtų rapsų pasėlių, alksnių, kurių auginimui, paradoksalu, sunau-dojama daug tradicinio kuro ir trąšų. Panaudotas aliejus sudaro tik menką biokuro gamybinės žaliavos procen-

tą. „Reikia stengtis alternatyvaus kuro gamybai išnaudoti atliekas, o ne spe-cialiai jam auginti pasėlius“, – įsitikinęs A.Mikalainis.

Surinkti būtina

Apskaičiuota, kad žmogus visiškai su-vartoja 68 procentus vištienos masės, 62 procentus – kiaulienos, 54 procen-tus – galvijų, 52 procentus – avienos. Dėl to kiekvienais metais Europos Są-jungos teritorijoje pagaminama apie dešimt milijonų tonų mėsos atliekų, kurios jau netinkamos vartoti žmo-nėms. Visa maistui nevartotina masė gali būti naudojama kaip gamybinė medžiaga daugelyje pramonės sričių, pradedant kosmetika, baigiant tech-nika. Prieš aštuonerius metus gyvūninės kilmės atliekas susidarančias viešojo maitinimo įstaigose dar buvo galima naudoti gyvulių maitinimui. Bet 2000 metais Europos Sąjungoje tokia prak-tika uždrausta kaip kanibalistinė. Be to, nustatyta, kad gyvulinės kilmės atliekų naudojimas pašarui prisidėjo prie gyvulių epidemijų kilimo (tarp jų – ir snukio bei kanopų ligos proveržis Didžiojoje Britanijoje 2001 m). Šiuo metu gyvūninės kilmės atliekos pagal savo sandarą skirstomos į tris kategorijas, visos, pagal griežtus Eu-ropos Sąjungos reglamento įsakymus, turi būti surenkamos specializuotų su-rinkimo įmonių. Į buitinių atliekų konteinerius mėsos atliekas meta tik privatūs asmenys. Valdžia dar nesugalvojo plano, kaip sutvarkyti šią problemą. Galima tikėtis, kad įsigalėjus elementariausio rūšiavi-mo kultūrai, bus imamasi ir tolimes-nių žingsnių siekiant sukurti švaresnę ir sveikesnę gyvenamąją aplinką.

Antanas Mikalainis, įmonės „Antagutė“ direktorius, pastebi, kad įmonėms vis dar nepakanka informacijos apie tai, kaip jos turėtų tvarkytis su ŠGP.Nuotr. Miglės Anušauskaitės

Sudarius sutartį su ŠGP surinkimo įmone, atliekos išvežamos tvarkingai ir laiku.

Nuotr. Miglės Anušauskaitės

Rubriką remia UAb „Antagutė“

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt Rubriką remia UAb „Žalvaris“. perdirbimas / 15

Mažvydas Matukas

Specialūs konteineriai dažnai išgrobstomi

Šiemet Aplinkos ministerijos (AM) planuose numatoma surinkti net 25 proc. nebenaudojamos elektroninės įrangos nuo visos parduodamosios ir importuojamosios kiekio. Tokiems rezultatams pasiekti pasitelkiami vis efektyvesni surinkimo būdai, skati-namas visuomenės informavimas bei rengiama tobulesnė įstatyminė bazė, tačiau kol kas dar ženkliai atsiliekame nuo Vakarų Europos. Atliekų tvarkymo bendrovės „Žalva-ris“ marketingo direktorius Edmundas Truncė teigia, kad specialių konteinerių senai buitinei technikai ar galvaniniams elementams (baterijoms) galima rasti prie didžiųjų prekybos tinklų „Senukai“, „Iki“ ar „Statoil“ degalinėse. Nepaisant aplinkosauginės tokių surin-kimo metodų naudos, kol kas atliekų tvarkymo bendrovėms išlaikyti ir ap-tarnauti specialius konteinerius prie di-džiųjų prekybos tinklų yra nuostolinga. Pagrindinė priežastis – vagystės. „Kon-teineriai atsipirktų, jeigu gyventojai iš jų nevogtų, kadangi vertingos detalės iš senos buitinės technikos yra daž-niausiai išlupamos, o paliekamos nedi-delės vertės detalės, kurių perdirbimas tampa nuostolingas“, – pasakoja UAB „Žalvaris“ marketingo direktorius. Jo teigimu, specialių konteinerių ap-sauga turi pasirūpinti ir tie didieji pre-kybos tinklai, prie kurių jie pastatyti. Konteineriai turi būti uždari ir apsau-goti, kad jų turinio negalėtų išgrobstyti vagys. Specialistui antrina ir Aplinkos minis-terijos užterštų teritorijų ir atliekų sky-riaus vyr. specialistė Ingrida Rimaitytė. „Surinkėjai skundžiasi, kad specializuo-ti konteineriai labai dažnai yra išgrobs-tomi, išrenkamos vertingos medžia-gos, paliekamas tik korpusas. Pasitaiko,

Prie didžiųjų prekybos centrų atsirandančius specialius pavojingų atliekų konteinerius perdirbėjai vadina sa-votiškomis mokomosiomis priemonėmis. Tokiu būdu siekiama vartotojams priminti apie aplinkosaugą, o ne-betinkamos naudoti buitinės technikos ar smulkių elek-troninių įrengimų atsikratyti ne sąvartyne, o išmesti į specialius konteinerius.

GyVENTOJAMS VIS DAR TRŪKSTA EKOKULTŪROS

kai sulaužomas ir pats konteineris, to-dėl toks surinkimas praranda dalį savo efektyvumo“, – problemą atskleidžia ji.

Būtinas visuomenės informavimas

Pasak E. Truncės, specialūs konteineriai senai buitinei technikai ar galvaniniams elementams turi išsiskirti. Gyventojai turėtų suprasti, kad į juos galima iš-mesti elektroniką ar baterijas. Tačiau į specialius konteinerius vartotojai daž-nai išmeta ne tik senas baterijas, bet ir įvairiausias šiukšles: kasos čekius, ledų popierėlius. „Keista, ant konteinerių galvaniniams elementams yra aiškiai užrašyta, ką į jį reikėtų mesti. Tačiau visuomenei dar trūksta sąmoningumo, todėl būtina rengti daugiau šviečiamų-jų akcijų“, – tvirtina UAB „Žalvaris“ mar-ketingo direktorius. Anot jo, informaciją būtina skleisti vai-kams jau darželiuose, mokyklose iraip ugdyti jų ekologijos kultūrą. Mokymo įstaigose jau yra surenkamos senos ba-terijos, o neseniai pradėta rinkti ir smul-ki butinė technika. Tačiau E. Truncė tei-gia, kad tikslingiausia būtų darželiuose ar mokyklose smulkią buitinę techniką rinkti tik specialių akcijų metu.

Populiariausios specialios akcijos

Šiuo metu elektroninę įrangą galima priduoti stambiagabaričių atliekų aikš-telėse, užsakyti išvežimą iš namų ar iš-mesti į specialius konteinerius, įrengtus kai kuriuose prekybos centruose. „Taip pat svarbu žinoti, kad įsigyjant naują elektroninį prietaisą galima pardavėjui atiduoti ir savo seną įrangą. Pardavėjai ir importuotojai yra įpareigoti tokią įrangą surinkti ir pasirūpinti jos tvar-kymu“, – surinkimo galimybes dėstė I. Rimaitytė. Pasak jos, populiariausios išlieka spe-cialios savivaldybių akcijos, per kurias

iš anksto informavus apvažiuojami gy-venamieji rajonai, surenkama naudoti nebetinkama buitinė technika ir elek-troniniai įrenginiai. Atliekų perdirbėjai taip pat teigia, kad kol kas labiausiai pasiteisinusios bui-tinės technikos rinkimo akcijos, kai daiktai iš miestų gyventojų surenkami daugiabučių kiemuose. „Taip pat kele-tą kartų per metus bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis to-kios akcijos rengiamos ir mažesniuose miestuose. Norėdami atiduoti pavo-jingas atliekas arba gauti išsamesnės informacijos gyventojai ir įmonės taip pat gali skambinti nemokama linija 8-800-00653“, – aiškino E. Truncė.

baterijų rinkimui užsienio patirtis

Nors šiuo metu panaudotų galvani-nių elementų surinkimas ir tvarkymas nėra labai efektyvus, tačiau rūpinimąsi tokiomis pavojingomis medžiagomis turėtų pagerinti jau paruoštas Atliekų tvarkymo įstatymo projektas. Pagal jį pavojingų atliekų tvarkymą turės orga-nizuoti technikos gamintojai ir impor-tuotojai. „Pagal naują užsienio šalyse plačiai išplitusią tvarką gamintojai ir impor-tuotojai privalės užtikrinti pavojingų atliekų surinkimą. Aplinkos ministerija nuolat tikrins jų darbą, vertins atas-kaitas, stebės, kiek buvo parduota, importuota, surinkta, o už reikalavimų nevykdymą bus baudžiama įstatymų numatyta tvarka“, – sako AM užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specia-listė Gintarė Gulbinienė. Pasak specialistės, užsienio šalyse ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių jau naudojamas būtent toks baterijų ir akumuliatorių tvarkymo metodas. Iki 2012 m. taip pat bus įgyvendinta ir panaudotų smulkiųjų baterijų surinki-mo ir tvarkymo sistema, kuria bus sie-kiama užtikrinti efektyvų šių pavojingų masinio vartojimo produktų surinkimą ir tvarkymą.

„Buvo aplankytos efektyviausiai – net iki 60 proc. – panaudotas baterijas surenkančios šalys, stebėti jų darbo metodai, pasitelkta naudinga patirtis. Neieškome kažkokių naujovių, o sten-giamės panaudoti geriausius ir efek-tyviausius sprendimus, jau veikiančius kitose valstybėse“, – darbo kryptis nu-rodo AM vyr. specialistė. Aplinkosaugininkų teigimu, pavojingų atliekų konteineriai turi būti lengvai žmonėms pasiekiamose vietose. Itin

svarbu, kad vartotojas galėtų išmes-ti sukauptas baterijas tose vietose, kur įsigyja naujus tokius gaminius. „Atliekos nenaudojamų akumuliatorių konteineriuose efektyviausiai būtų su-renkamos šalia garažų, autoservisų ar degalinių. Panaudotų baterijų žmonės užsienyje dažniausiai atsikrato parduo-tuvėse, mokyklose, įvairiausiose insti-tucijose ir kitose populiariose, žmonių lankomose vietose“, – rekomenduoja G. Gulbinienė.

Atliekų tvarkymo bendrovėms išlaikyti ir aptarnauti specialius konteinerius prie didžiųjų prekybos tinklų kol kas yra nuostolinga.

Svarbu žinoti

Pavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios ir kitos kenksmin-gos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus sveikatai ir aplinkai.Dažniausiai pasitaikančios pavojingos atliekos:

• Transportoaptarnavimoatliekos– (panaudotialyvos, tepalų,kuro irorofiltrai, automobilinių akumuliatoriai, hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai ir kt.);

• Nebenaudojamaelektrosirelektroninėįranga–šaldytuvai,televizoriai,kompiuteriai;

• Gyvsidabrioturinčiosatliekos–liuminescencinėslempos,termometrai;• Senigalvaniniaielementai(baterijos)irakumuliatoriaiišmobiliųjųtele-

fonų, radijo imtuvų;• Pakuotės,kurioseyrapavojingųcheminiųmedžiagųlikučiųarbakurios

yra jomis užterštos.

Didžiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai sukelia netinkamai surenkamos, saugomos ar sąvartynuose šalinamos pavojingos atliekos. Beveik visų šių atliekų sudėtyje yra elementų, kenksmingų aplinkai ir žmonių sveika-tai. Pavojingas atliekas šalinant buitinių atliekų sąvartynuose, į aplinką (vande-nis, gruntą, atmosferą) patenka kenksmingų medžiagų, ir jų poveikis gali būti nepataisomas. Be to, netenkama energijos ir vertingų antrinių žaliavų, kurios gaunamos perdirbant pavojingas atliekas. Pavyzdžiui, perdirbant elektros ir elektroninę įrangą yra gaunami juodieji, spalvotieji metalai, plastikas, stiklas ir kitos vertingos antrinės žaliavos. Atliekų perdirbimas mažina gamtos ir ener-getinių išteklių naudojimą, aplinkos taršą. Pavojingų atliekų reikėtų atsikratyti atiduodant jas tokias atliekas tvarkan-čioms įmonėms. Šias atliekas UAB „Žalvaris“ surenka penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiuose skyriuose. Elektros ir elektroninės įrangos atlie-kas galima išmesti į specialius konteinerius pastatytus prie didžiųjų prekybos centrų, didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Mažesnių miestų gyventojai pavojingų atliekų nemokamai gali atsikratyti pa-vojingų atliekų surinkimo akcijų metu. Jos keletą kartų per metus rengiamos bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis. Norėdami atiduoti pavojingas atliekas arba gauti išsamesnės informacijos gy-ventojai ir įmonės kviečiami skambinti nemokamu telefonu 8-800-00653.

16 / Rūšiuok Rūšiuok Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt