Atspausdintas ant ekologiško popieriaus aplinkai nekenksmingais dažais. Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

E K O L O G I Š K O S K U L T Ū R O S G I D A S • 2 0 0 7 / 3 • W W W . E K O L O G I J A . L T • W W W . O Z O N A S . L T

Akistata

Koks Kuršių Nerijos likimas?>>4p.

Tema

Baltijos jūra pavojuje. Bet kitoms ne geriau>>3,5p.

Alternatyvi energetika

Saulės energijos panaudojimas gerės>>7p.

ozonometrasKLAIPĖDOS miesto apylinkės prokuratūra pranešė, jog pareiškė įtarimus Valstybinės saugo-

mų teritorijų tarnybos direktorei Rūtai Baškytei. Ji įtariama sudariusi sąlygas neteisėtoms staty-

boms Kuršių Nerijoje. Prokuratūra praneša, kad aukšta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos

pareigūnė įtariama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja, dėl neatsargumo netinkamai atliko

savo pareigas. OZONAS prisijungia prie zuokas.lt, giriančio prokuratūrą už veiksmą ir formuluo-

tę „dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas“, kuria lyg ir rodo, jog jei tikrai nori, proku-

rorai gali surasti būdų, kaip bausti valdininkus, netinkamai atliekančius savo pareigas, pvz., vei-

kimu ar neveikimu padedančius nelegalioms statyboms. Kartu liūdime, kad tai bene pirmas toks

atvejis, gal net vienintelis ir dar nežinia ar sėkmingas.

VYRIAUSYBĖS Strateginio planavimo komitetas patvirtino Klimato kaitos įstatymo koncepciją,

kuri pagrindžia tokio įstatymo būtinybę ir nusako pagrindines jo nuostatas. Šią koncepciją rengu-

si Aplinkos ministerija rėmėsi Danijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Latvijos ir kai kurių kitų

Europos Sąjungos šalių patirtimi reguliuojant su pastangomis priešintis klimato kaitai susijusius

santykius. Tokios veiklos sferą dabar Lietuvoje – labai fragmentiškai – reguliuoja tik atskiri teisės

aktai. Tikimasi, kad įstatymas padės Lietuvai sėkmingai vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus

mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir prisidėti prie visuotinių pastangų apsaugo-

ti klimato sistemą nuo žmogaus veiklos padarinių. Tokius įsipareigojimus Lietuva prisiėmė ratifi -

kavusi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją ir šios Konvencijos Kioto protokolą.

2008-2012 metais, per pirmąjį Protokolo reikalavimų įgyvendinimo laikotarpį, į atmosferą išme-

tamą šiltnamio dujų kiekį mūsų šalis turi sumažinti 8 proc., palyginti su 1990 metais.

LIETUVOS paštas atšaukė popierinį klientų aptarnavimą, įdiegęs centralizuotą paštų veiklos val-

dymo sistemą (CVVS). Savo ruožtu TEO nuo kito mėnesio klientams atsisako siųsti popierines

sąskaitas, tai motyvuodamas ekologiniu sąmoningumu: „Elektroninis informacijos klientams

pateikimo būdas mums yra svarbus ekologiniu požiūriu. Turėdama milžinišką klientų bazę TEO

vien sąskaitoms ir vokams pagaminti kasmet sunaudoja apie 200 tonų popieriaus. Šiuo veiks-

mu siekiame prisidėti prie gamtos išteklių taupymo“, teigia gen. direktoriaus pavaduotojas Da-

rius Gudačiauskas.

TAČIAU apskritai „žaliųjų pirkimų” rodikliai Lietuvoje apgailėtini, pasak „Baltijos aplinkos foru-

mo” ir „Europos namų”, atlikusių tyrimą, tiek šios programos žinomumo, tiek, tuo labiau, jos tai-

kymo prasme.

Klimato kaita nelėtėja.

Ozono sluoksnis nestorėja.

Dujotiekio Baltijos, atsiprašome, Iprito jūros dugnu tiesyba tęsiasi be trukdžių.

Rusija planuoja Prano Juozapo Žemėje ir Viktorijos saloje Arkties vandenyne įsteigti 8,36 mln.

hektarų gamtos draustinį. Nesusiprantame, gera tai naujiena ar bloga, nes ši valstybė, pasižy-

minti cinišku elgesiu su gamtos, ypač enegetiniais ištekliais, pastaruoju metu deklaruoja savo tei-

sę juos išgauti būtent šioje ir susijusiose teritorijose, kur gali glūdėti dar nenaudotų Žemės, pvz.,

naftos atsargų, siekiančių ketvirtadalį pasaulio išteklių.

ARKTYJE šią vasarą plūduriuojančių ledynų apimtys sumažėjo daugiau nei bet kurią kitą vasarą

nuo 1979 m., kai tokie stebėjimai buvo pradėti iš palydovų, – praneša „New York Times“, cituo-

damas stebėtoją William L. Chapmaną iš Ilinojaus universiteto. Be to, pasiektas rekordinis anks-

čiausias mėnesio laikas, kai prasideda tirpsmas.

„PLANUOJAMA skelbti naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo pradžią. Verti-

nimo procese dalyvaus ne tik valstybės institucijos, atsakingos už visuomenės sveikatą, prieš-

gaisrinę saugą, kultūros paveldą, savivaldybės, apskritys, bet ir visuomenės atstovai, gyvento-

jai, bus vykdomos valstybinės ir tarpvalstybinės konsultacijos. Galutinis sprendimas dėl naujos

atominės elektrinės statybų bus priimtas ne tik atsižvelgus į atsakingų (kompetetingų) instituci-

jų išvadas, bet ir į mūsų šalies visuomenės nuomonę, o taip pat tarpvalstybinių konsultacijų re-

zultatus su Latvija, Baltarusija ir kitomis šalimis, kurioms būsimoji elektrinė galėtų turėti poveikį.

Koordinuoti šį darbą pavesta Aplinkos ministerijai. Taip kalba pastarosios ministerijos PR (vie-

šieji ryšiai). O jūs ar tikite, kad galite sustabdyti atominės elektrinės statybą, ar ji išvis dar gali

būti kvestionuojama?

NYKSTA Kuršių Marios – dienraštyje „Klaipėda“ praneša gamtos mokslų daktaras Kazys Gaiga-

las. Ekologinė situacija visoje Kuršių Marių priekrantėje yra neigiamai pakitusi. Dėl upinių neš-

menų kasmet prarandama vis daugiau žuvininkystei naudingų plotų.

„ŽURNALISTINIS tyrimas“ praneša, kad teršiama upė, kuri ligšiol laikyta švariausia Lietuvo-

je – Žeimena. Aplinkos ministerija nesnaudžia ir padidino teršėjams taršos apyvartos leidimų

apimtis trigubai.

BANKRUTUOJA vienintelė Lietuvoje ir pirmoji Baltijos šalyse geoterminė elektrinė, išgaunanti ši-

lumos energiją iš žemės gelmių šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos esančiame Lypkių

kaime. Galva rūpestingai linguoja LR Prezidentas, pastaruoju metu reiškiantis rūpestingą rūpes-

tingumą dėl dėmesio atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos šaltiniams.

Gamtos laikrodis tiksi nenumaldomai. Skaičiuojamas ne tik žmonių ar gyvūnų laikas.

Skaičiuojamas ir gamtinių išteklių, kuriuos godžiai naudoja žmonija, laikas.

Ar toli ta diena, kai išseks neatsinaujinančių resursų atsargos, palaikančios gali-

mybę greitai judėti, gyventi šiltai ir patogiai? Likusį laiką mokslininkai skaičiuoja

dešimtmečiais.

Alternatyvios energijos panaudojimo būdai ne tik išbandomi, bet jau senokai pritaiko-

mi ir praktiškai. Pasaulyje egzistuoja ir atskiras terminas eco-village, kuriuo vadina-

mos ekologinės gyvenvietės. Jos išsiskiria tuo, kad gyvenvietės infrastruktūrai palaikyti

naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, siekiama tiek buitiškai, tiek morališ-

kai kuo taikiau sugyventi su gamta. Galima paminėti „BedZED“ gyvenvietę Anglijo-

je, „Findhorn“ Škotijoje, „Aldinga Arts Ecovillage“ Australijoje... Tokių ir panašių gy-

venviečių yra daugelyje šalių.

Generalinis numerio rėmėjas

Rėmėjai Partneriai:

„Saulėtasis sodžius“ pažabos gamtos jėgas

nuotr. Eugenijaus Barzdžiaus

2 / redakcija ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt redakcija 3

Nelikus vasaros, lieka bemaž bana-liausia patarlė paguodai: žiema Lietu-voje tęsiasi šešis mėnesius, o likusius du būna šalta. Ar panašiai.

Vis dėlto saulėtų orų pasitaiko. Kaip tik tokie tvyro virš namų rašant šį vilties tekstą. Ką tokiais atvejais darome mes, lietuviai? Sulendame į biurus, kambarė-lius bei kabinetus ir užsitraukiame ža-liuzes, kad bent šiek tiek mažiau plieks-tų ta prakeikta saulė, per kurią nieko nesimato monitoriuose. O kad nebū-tų taip nejauku prieblandoje, įsijungia-me puikiąsias elektros lempeles palu-bėj. Pirmą valandą dienos.. vasarą.

Jau nekalbant apie augančias išlaidas ventiliatoriams, kondicionieriams ir ki-tiems nelietuviškiems žodžiams. O kol pasiekiame savo darbinę priebėgą, ten-ka paskutiniais žodžiais išplūsti pra-kaito liaukas, paūksmės trūkumą be-toninėje urbanistikoje – tarsi ne patys ją būtume sukūrę – ir pagaliau (dabar tau jau ne tik madinga, bet ir pažangu) patį klimato atšilimą.

Man atrodo, kad tai metafora eko-nominės santvarkos, kurioje gyvena-me ir entuziastingai žadame gyventi toliau: viską ir visur daryti atbulai; tiks-liau – iš kažkokios nepalaužiamos, be-

viltiškos inercijos, nuožmiausių stereo-tipų („darbo valandos“, „atostoginiai“, „tokia mūsų įmonės tvarka. Geros die-nos!“, „čia atliekas pilti bus pigiau“); iš-pūsti „rinkos ekonomikos“, konkuren-cijos ir vartojimo auginimo burbulus iki begalybės, o kai ji jau smaugia per vi-sas įmanomas žinias ir laidas, padažy-ti šiuos burbulus „hibridinių variklių“, „eko-produktų linijos išrankesniems vartotojams“ ir panašiais skoniais. Argi ne rinkos ekonomika sukūrė po-reikį išauginti „vištą“ per tris dienas? (30 iš kvadratinio metro! Juntate sko-nį? Paragauk kokybės...)

Aš, žinoma, netikrinau wikipedijos – galbūt šiuolaikinės technologijos jau lei-džia tai padaryti ir per šešias valandas... Pavyzdžiui, eliminavus „normalaus au-gimo tempo“ geną.

Įdomu tik, kad tas pats porei-kis gyvavo ir socializmą stačiusiose santvarkose.

Tad kas atsirado pirmiau – kiauši-nis ar vištos, kurių protas suabsoliutino rinkos ekonomikos gydomąsias galias, o paskui jas ir pritaikė? Kurto Vonnegu-to „Čempionų pusryčiuose“ per Ameri-ką tranzuojančiam herojui vairuotojas rodo neaprėpiamus miškus, kurių vie-

toje dabar plyti nuostabūs gamyklų ir sandėlių angarų peizažai. Visos jos ele-gantiškai KONKURUOJA: kas pasiū-lys rinkos labiau pageidaujamą valiklį, indų ploviklį, dantų baliklį ar smegenų minkštiklį. Dabar nesunku įsivaizduo-ti, kaip kokį nors Amerikos Labanorą ar Čepkelių draustinį gali panaikinti vie-nas improvizuotas rinkos tyrimas apie galimą milijono tonų tualetinio dezo-doranto poreikį.

Pušų kvapo. Su kelių retų gyvūnų rūšių pėdsakais.Akivaizdu, kad šie angarai – tai vir-

tualios (arba globalios, bet nerealios,

OZONAS3/Jūra

Projekto koordinatorius:

Artūras Nečejauskas 8 699 37833

info@ekologija.lt

Redaktorius: Linas Kranauskas

8 682 52400 editor@ekologija.lt

Projekto vadovas Mindaugas Diglys

8 651 66623 info@ozonas.lt

Reklama, kalbos kultūra Irma Narbutaitė

8 619 64048 vilnius@ekologija.lt

Kita reklama, rėmimas, partnerystės

Mindaugas Galiauskas 8 614 68145

ozonas@ekologija.lt Akvilė Rėklaitytė

8 610 08285 redakcija@ekologija.lt

Leidėjas: Vš.į. „Kultūros idėjų institutas“

Laikinoji būstinė: Konstitucijos pr. 23C-618

Vilnius, tel./faksas (8 5) 2735919

ISSN 1822-6191

Nadeždos Romanovos nuotr.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedi-

delę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui

OZONAS, kurio misija - užmegzti, vystyti ir palaikyti

dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant

ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo stra-

teginėje visuomenės gyvavimo eigoje.Jei Jūs esate

ekologinio, t.y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo są-

moningumo šalininkas/-ė, perveskite Jūsų pageidau-

jamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką

sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir tuo būdu prisidėki-

te prie kiekvieno naujo numerio išleidimo.

Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti,

kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedi-

me be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridė-

kite kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spaus-

dinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir mano-

te, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudin-

gos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re-

klama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės

įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes pasiūlysime

Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik išgalėsime!

Kasmet, iki gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2% pa-

jamų mokesčio sumos naudojantis savo banko elek-

troninės bankininkystės paslauga arba užpildydami

2% standartinę VMI prašymo formą.

Mūsų duomenys paramai gauti: Paramos gavėjo identifi kacinis numeris (įmonės kodas): 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ “Kultūros idėjų institutas”

Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

netikros – rinkos tyrimų ir kitų rin-kodaros manipuliacijų) tikrovės kolo-nijos realiame pasaulyje. Absurdiška, kad šios manipuliacijos tirpdo ledynus ir bioįvairovę (toliau vardinkite patys). Bet dar absurdiškiau, kad poreikis šva-resniems produktams, pvz., automobi-liams, kurių kurui naudojamas bioeta-nolis, suvokiamas kaip rinkos užgaida, kuri priverčia iškirsti dar trečdalį Ama-zonės džiunglių, kad būtų kur auginti šiam kurui reikalingą biomasę.

Tad kova (kokia? Ar kas nors matėte tai, ką būtų galima pavadinti kova?) jau pralaimėta, reziumuoja Vonnegutas. Pa-mirškit. Ir jei net kažkoks bankininkas per klimato kaitos mokslininkų suvažia-vimą pastebi, kad realiems pokyčiams reikia keisti pačius šiandienės ekonomi-kos principus, tai net aršiausi žaliųjų ti-kėjimo fundamentalistai (nekalbant apie vyriausybes) apsiriboja išsėtiniais išpuo-liais ir nenuosekliu protestų sruvenimu; kiti – tiesiog kosmetiniais gestais, „so-cialine reklama“ ar nerealiausiomis idė-jomis, siūlančiomis, daugmaž, statytis namus iš varnalėšų.

Vienas iš tokių gestų – tai ir morali-zavimas bei auklėjimas. Viena iš auklė-jimo doktrinų – „ir tu gali kažką pakeis-ti“, kaip kad daro Al Gore kampanija (ne per seniausiai paaršėjusi pasauli-niais „Live Earth“ koncertais): įtikink „paprastą žmogų“, kad pokyčius lemia ar gali lemti jo kasdieniai sprendimai (įpročiai, poreikiai ar užgaidos). Visa, kas parašyta aukščiau, irgi galėjo atro-dyti kaip moralizavimas ar apokalipti-niai pagraudenimai, nors nuo pat pra-džių taip brėžėmės „problemą spręsti per pozityvą“. Aš tai linkęs vadinti ti-krovės konstatavimu.

O kadangi konstatavimu gyvas ne-būsi, leiskite ir OZONUI pabandyti paformuluoti tam tikras pozicijas ar prielaidas, kaip pagaliau viskas galėtų papozityvėti. Pirmiausia – atsiprašau už pasikartojimą:

Joks ekologas nėra ekologas, jei ne-sivienija su kitais ekologais.

Miela/s drauge. Liaukis kovoti už ekologiją savo „viduje“. Tai tau ne budiz-mas. Kaip kokie nors tikslai šioje srityje gali būti pasiekti pavieniui, iš savo kam-bario ar išvis tik pritaikius tam savo „fi -losofi ją“ (ar net ir gyvenimo būdą)? Dar daugiau – pasitelkime šiek tiek Che Gu-evaros: individualizmas eko-kovoje – tai greičiau jau pasityčiojimas.

Tad skleisk žinią, rask panašius į save, bei būdus, kaip įtraukti į ekologizacijos organizuotumą, kad eko-balsas būtų vientisas ir nuoseklus; toks, kad nebū-tų galima ignoruoti. (Apie viską nepro-šal išgirsti ir mums.)

EkoliucijaToks žodis kaip ekologizacija iš pir-mo karto gali skambėti juokingai, bet kiek galima klausytis žinių apie „vie-no Britanijos kaimo“ kovą su plastiki-niais maišeliais? (Pirmiausia, kas bus? Popieriniai? Argi jie nemažina miškų? Gal geriau pagerinti plastikinių surin-kimą? Juk Vakaruose šiukšlių rūšiavi-mas nėra tokia komedija kaip Lietu-voje?) Metas išgirsti, kokių priemonių nuspręsta imtis, kokia jų visuma ir efektyvumas, ir kur, pagaliau, pats ė-mi-ma-sis? TV vis rodo įdomų para-dą, vadinamą G-8. Net jeigu ir G-208 ar bet koks kitas G-taškas – kur veiks-mai? Juk paskutiniųjų susitikimų vie-nas esminių tikslų buvo sukurti planą prieš klimato kaitą.

Tad nepaisant ko prireiks – revoliu-cijos, evoliucijos ar ekoliucijos, viskas galų gale turi įgauti kryptį. Jei meni-ninkai, nusižiūrėję iš komikų, klausia, kodėl lėktuvai (pvz. nukritę) gamina-mi ne iš tos pačios medžiagos, kaip jų juodoji dėžė, tai OZONAS klausia, ko-dėl visi produktai negalėtų būti ekolo-giški? Ir nesakykite, kad tai brangiau – nes nerimta. Ekoliucija parodys. Ta-čiau kaip minėjome, ji neįvyks, jei an-tiglobalistai tik rodys plakatus, plaka-tai kovos prieš verslą, o verslas kovos prieš protestuotojus. Teismais ir aša-rinėmis dujomis. Taigi grįžtame prie solidarumo idėjos. Pradžioje užtektų palaikyti švarias įmones, nešvarią-sias baudžiant nepirkimu. Vakaruo-se taip buvo išgyvendinti sportbačiai, pagaminti iš vaikų darbo, tuo tarpu lietuviai dešrų kompaniją, atleidusią darbuotoją už paskelbimą apie atlygi-nimus vokeliuose, pamalonino abejin-gu: pirko toliau.

Ekologija = ekonomika. Ar neApskritai, žinoma, čia ypatinga šalis. Visoje Europoje ekologiškų produktų pardavimui nenumaldomai augant, čia tai kažkaip... neapsimoka. Lietuviai ge-riausiai žino, kas apsimoka ir kas ne, nors jų verslumo rodikliai irgi vieni ma-žiausių Europoje. Ekologiškas gyveni-mo būdas – tai kažkas ne mums, ne apie mus, ne iš mūsų pasaulio...

Tad gal gana malti, švelniai tariant, mėšlą? Pūsti arabus į akis? Kabinti vė-darus ant ausų? Saulės ar vėjo energi-ja, žinoma, irgi „neapsimoka“, nors sau-lė ir vėjas nemokami, ir ši pozicija ją kontempliuojančiųjų galvose visai nesi-kerta su nesibaigiančiais verkšlenimais apie brangstantį benziną. Genialu. Ne-paprasta. Kaip ir SMS, gauta iš nepa-žįstamo numerio į mobilų:

Perskaicius ozonas. Nesustabdysit

oro tarsos. Tam reiketu sustabdyti naftos gamykla mazeikiuose. O su kuo tada vazinesit ? Jei bus nutrauk-ta naftos ga mykla masinos nebeva-zines be kuro. Teks tada jums kulni uoti y darba pesciom. Vat taip. O ki-tus fabrikus gamyklas neimanoma imti, ir isjungti. Grestu katastrofa. Toks atsakymas.

Ačiū tau, gerasis žmogau. Tiesą sakant, nebuvau susimąstęs,

kad jei pasisakysime prieš malkų in-dustriją, nebebus kuo kūrenti kros-nį, kad būtų kur vaikams virti košes ir cepelinus; o jei dar pakeltume ranką prieš titnago fabrikus – kuo tada išvis tą ugnį reiktų įplieksti? Ir t.t.

Tačiau ekologija ne tik moko taupy-ti energiją (vadinasi – ir pinigus). Eko-nomiška ji ir tuo, jog yra viena pastebi-miausių pastarųjų metų madų, reiškia – ir papildomų verslo nišų ar „rinkų“, pokalbių ir susirūpinimo temų, idė-jų, trendų ar kaip bepavadinsi. Pama-žu nelieka laidos, labiau prakutusios įmonės, tinklapio ar leidinio, kuris ne-sistengtų to paliesti, panaudoti, pa-skelbti „numerio tema“ ar pan. Kitas klausimas – kiek iš tikrųjų tų leidinių, pavyzdžiui, perėjo prie ekologiško po-pieriaus. Pasitikrinkite savo prenume-ratas. Bet kad ir kiek realaus švarumo tai bereikštų, nepaneigsi, jog dėmesys ekologijai auga nenumaldomai.

EkologikaEkologiniai judėjimai nepasieks jokio persilaužimo ne tik kol neras tam tikros nuoseklumo ašies, jungiančios juos tar-pusavyje bei su politinių jėgų supratimu ir veiksmų planais, bet ir kol – kasdie-niame lygmeny – visuomenės ar įvai-raus plauko „intelektualų“ bus laikomi arba mada, arba dar viena „anastasija“. Tačiau užvis labiausiai, kaskart nori-si grįžti prie logikos ligos pavadinimu „neapsimoka ta jūsų ekologija“. Siun-čiu atvirą laišką-palinkėjimą ir viduri-niosios klasės viduriniesiems, ir nau-jiesiems lietuviams, ir seno kirpimo, soviet- ar postsovietiniams direkto-riams ir kt.: paklauskite savęs ar savo nekilnojamo turto konsultantų – kas labiau apsimoka – kavinė prie dvokian-čios Neries ar kavinė (laivyba, turizmas, „rojaus apartamentai“ ar kas tai bebū-tų) prie švarios Neries; butas su langais į automobilių spūstį ar su langais į par-ką su paukščiais; naftoje išmirkęs del-fi nas ar.. tęskite patys. Ir su atsakymu „kodėl“. O mes palaipsniui, bet uoliai kelsime klausimus, veikėjus ir darbus, kurie labiausiai priartėja prie darnaus ir apgalvoto santykio su aplinka.

Mūsų skaitytojai:

Visuomenė.

Verslo segmentas.

Mokslo, specializuotos ekologijos, gamtosau-gos, biotechnologijų srities specialistai, kt.

Leidinio platinimas:

Didžiosios „IKI“ prekybos tinklo parduotuvės visoje Lietuvoje.

Atliekų perdirbimo įmonės.

Universitetai.

Parodos, ekologiniai renginiai.

Kuriamas unikalus skaitymo skatinimo „O.zonų“ tinklas kavinėse ir kitose netradicinėse vietose.

Populiarinama galimybė parsisiųsti leidinį PDF formatu iš kuriamo tinklapiowww.ekologija.lt

Įsisenėjusios Baltijos jūros ligos ar-tėja prie paskutinių savo stadijų. Apie tai primena į jūros krantus ir paplūdi-mius bangų vis išmetami teršalai. Da-bar Baltijos dugnas yra nusėtas senais žvejų tinklais, nuo II pasaulinio karo likusiomis laivų nuolaužomis, mino-mis, yrančiomis pavojingo cheminio ginklo iprito pakuotėmis ir t. t. Įvai-rias žemės ūkio, buities ir pramoni-nes šiukšles bei nuotekas į jūrą plukdo maždaug 200 upių. Jūros ekosistemo-je per metus susikaupia iki 556 tūkst. tonų azoto, apie 55 tūkst. tonų fosfo-ro, apie 20 tūkst. tonų sunkiųjų me-talų: vario, švino ir cinko – atliekų. Šių medžiagų perteklius daro milži-nišką žalą jautriai Baltijos jūros eko-sistemai ir kelia grėsmę biologinei jos įvairovei.

Vanduo Baltijos jūroje sėslus: su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu ją jungia keli seklūs kanalai, todėl jūros

vanduo keičiasi tik kas 25–30 metų. Į telkinį patekę teršalai „dusina“ vande-nį ir pamažu jūrą verčia pelke.

Šių jūros „ligų“ metastazės ypač akivaizdžios žvejams, kurie kasmet pagauna vis mažiau menkių ir laši-šų, o savo tinkluose vis dažniau randa mutavusių žuvų. Patyrę žvejai vieto-mis negali jūroje apsieiti be respira-torių, nes iš vandens garuojančios du-jos yra nuodingos jau ne tik žuvims, bet ir žmogui. Jūreivių jau nebestebi-na dumblėjantis vanduo (vyksta eu-trofi kacijos procesai) ir atvirame van-denyje aptinkami šiukšlynai.

Europos Sąjungos tarpregioninės programos remiamas ilgalaikis pro-jektas ,,Baltijos jūros brizas” rūpi-nasi Baltijos jūros švara ir išlikimu. Pagrindiniai projekto tikslai yra at-kreipti visuomenės dėmesį į jūros tar-šos problemą ir taip stabdyti, mažinti vis didėjančią ekologinės katastrofos grėsmę. Anot projekto iniciatorių, ži-nių ir įsipareigojimų nebuvimas pa-darė Baltijos ekosistemai milžiniškos žalos, kuri turėtų rūpėti kiekvienai Baltijos šaliai ir kiekvienam žmogui. Todėl projekte didelis dėmesys skiria-mas ekologiniam švietimui, darniems Baltijos jūros regiono plėtros proce-sams bei inovacijų diegimui.

Baltijos jūra – ateities kartoms

Baltijos jūra po truputį miršta. Pagrindinės šios ekolo-

ginės katastrofos priežastys yra jūros užterštumas. Kaip

išsaugoti Baltijos jūrą ateities kartoms?

Nuotr. Mindaugo Krivicko

Nuo

tr. A

ušrin

ės S

tonk

utės

tema 54 / akistata ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

Britų Aplinkos, žūklės ir van-dens kultūros mokslinio centro (angl. UK’s Centre for Environ-ment, Fisheries and Aquaculture Science, Cefas) mokslininkų gru-pė nustatė, kad per pastaruosius 50 metų Juodojoje jūroje mažiausiai perpus sumažėjo plėšriųjų žuvų iš-teklių, ir dėl to radikaliai pasikeitė šios jūros ekosistema.

Septintojo dešimtmečio pra-džioje sparčiai nyko delfinų (1950-1960 m. jie aktyviai medžioti), di-delių plėšriųjų žuvų – skumbrių ir tunų – ištekliai. Todėl padidėjo smulkių žuvų – kilkių ir ančiuvių – populiacijos. Žvejai su tuo su-sitaikė ir pradėjo žvejoti smulkią žuvį. Tačiau pastarąjį dešimtmetį jūroje neliko ir jos. Kartu pastebė-ta, kad Juodojoje jūroje atsirado la-bai daug medūzų, mokslininkams žinomų lotynišku „Mnemiopsis leidyi“ pavadinimu. Anksčiau Juo-dojoje jūroje šių medūzų apskri-tai nebuvo. Mokslininkai mano, kad jos galėjo į jūros vandenis pa-tekti iš žvejybinių laivų balasti-nių cisternų.

2005 m. Europos aplinkos apsau-gos agentūra savo ataskaitoje pa-žymėjo, kad kartais šios medūzos jau sudaro 90 proc. visų Juodosios jūros organizmų gyvosios masės. Kodėl taip yra? Anksčiau manyta, kad medūzos tiesiog išstūmė žuvį. Tačiau britų tyrinėtojai priėjo iš-vadą, jog dėl žuvies išnykimo kal-tę turi prisiimti žmogus, o medū-zos tiesiog užpildė atsilaisvinusią ekologinę nišą.

Jūrų vandenų mitybos grandinės pagrindą sudaro planktonas – įvai-rūs smulkučiai organizmai, plau-kiojantys netoli vandens paviršiaus. Mitybos grandinė tokia: plankto-

nu minta ir mažos žuveles, ir me-dūzos, o smulkesnes žuvis medžioja didesnės plėšriosios žuvys, skum-brės ar tunai, ir vandens žinduo-liai, pavyzdžiui, delfi nai.

„Jeigu dėl stambiųjų žuvų išgau-dymo išbalansuojama jautri eko-sistemos pusiausvyra, neišven-giami didžiuliai pokyčiai“, – sakė mokslininkų grupės vadovas Ge-orgi Daskalovas. Sutrikus pusiaus-vyrai, atsirado daugiau planktono ir medūzų. Jo nuomone, be pra-žūtingos žuvininkystės pramonės atstovų veiklos medūzos negalė-jo taip smarkiai išplisti, o tuo la-biau išstumti iš ekosistemos žuvies. „Žuvys prisitaikiusios gyventi to-kioje aplinkoje, kurioje nėra labai daug planktono, o medūzoms ak-tyviam dauginimuisi kaip tik rei-kia daugiau planktono“, – aiškina G. Daskalovas.

Pastaruoju metu, atsidūrus aki-vaizdžios grėsmės akivaizdoje, be-saikė žvejyba pristabdyta, tačiau, G. Daskalovo nuomone, norint atkurti darnią ekosistemą, to ne-pakanka. Tai, kas įvyko Juodojoje jūroje – iškalbingas pavyzdys, kur gali nuvesti plėšrūniškas ir besai-kis jūros išteklių naudojimas. G. Daskalovas sakė: „Būtina suvokti, kad pramoninė žvejyba ne tik ma-žina natūralius žuvų išteklius, bet ir keičia visą ekosistemą. Žinant, kad pasauliniu mastu žuvų ište-kliai sparčiai mažėja, dėl užterš-tumo traukiasi jų paplitimo teri-torijos, riekia stengtis atkurti jūrų ekosistemas, nes greitai gali būti per vėlu.“

Su tyrimo duomenimis išsamiau galima susipažinti žurnale „Proce-edings of the National Academy of Sciences“.

Mokslininkų teigimu, pastarieji de-šimtmečiai Europos jūroms – ne pats geriausias metas. Dėl sparčios pajū-rio regionų plėtros, intensyvios žve-jybos ir žemės ūkio taršos pesticidais joms iškilo didelė grėsmė. Ekonomi-nis Europos augimas ir Europos Są-jungos plėtra – taip pat svarbios di-dėjančio neigiamo poveikio jūroms priežastys.

Tokios išvados buvo pateiktos tre-jus metus trukusio Europos Sąjun-gos projekto „Europietiškas gyveni-mo būdas ir jūrų ekosistemos“ (angl. European Lifestyles and Marine Eco-systems, ELME) ataskaitoje. Šiame projekte dalyvavo daugiau kaip 100 specialistų iš 15 valstybių ir analiza-vo žmogaus veiklos bei Europos jūrų ryšį. Daugiausia dėmesio buvo ski-riama keturiems pasaulinių vande-nų regionams – Atlanto vandenyno šiaurrytinei daliai, Viduržemio, Bal-tijos ir Juodajai jūroms.

Nustatyta, kad Atlanto vandenyno šiaurrytinėje dalyje dėl pernelyg ak-tyvios pramoninės žvejybos nuken-čia vandens paukščių populiacijos, dėl aktyvėjančių jūrinio transporto kelių pakrantėse statoma daugiau uostų, dugnas rausiamas ir gilina-mas „tiesiant“ naujus vandens ke-lius. Baltijos jūroje didėja tarša dėl aktyvios žvejybos, Juodojoje jūroje apskritai sutrikdyta ekosistema, be to, ji kenčia nuo dumblių gausos, o Viduržemio jūrą, kurioje iki šiol buvo didžiausia biologinė įvairovė Euro-poje, vis labiau žaloja ekonomikos au-gimas, intensyvi žvejyba ir ekosiste-mai pavojingų rūšių plitimas.

Projekto vadovas Plimuto (Didžio-ji Britanija) universiteto Jūrų insti-tuto direktorius prof. Laurence Mee BBC sakė: „Visiems tyrinėtiems re-gionams padaryta didelė žala. Dabar

labai svarbu suvokti, kaip žmogaus veikla keičia jūrų gyvenimą, o tai tu-rės daug įtakos ir mūsų ateičiai.“

Mokslininkai tyrinėjo, kaip jūras veikia šie veiksniai: europiečių gy-venimo būdo pokyčiai, intensyvus žuvų auginimas gėluosiuose vande-nyse, cheminė tarša ir pramoninė žvejyba. Prof. L. Mee teigimu, visi šie veiksniai tarpusavyje glaudžiai susi-ję. Daug įtakos turi Europos Sąjungos plėtra ir planuojamas ekonominis šio regiono augimas. Mokslininkai per-spėja, kad didėjantis europiečių tur-tas kelia vis naujas ekologines proble-mas, kurias jau seniai reikia spręsti. Viena iš naujų problemų yra didėjan-tis pajūrio kurortų ir privačių vasar-namių ant Viduržemio jūros kranto skaičius, taip pat mėsos suvartoji-mo augimas, kuris lemia spartų že-mės ūkio intensyvėjimą, o pesticidais ir trąšomis užteršti kanalų bei upių vandenys visus teršalus atneša į jū-ras. O kur dar tanklaivių ir naftos ga-vybos platformų avarijos…

Tačiau Europoje esama vandenų, kuriuose ekologinė padėtis gerėja, pa-vyzdžiui, Šiaurės jūroje. Bet prof. L. Mee nėra optimistiškai nusiteikęs: „Deja, Šiaurės jūros ekosistemos ge-rėjimą lemia ne visai džiuginančios priežastys. Šiame regione iš tiesų ma-žėja pramonės įmonių, teršiančių jūrą, tačiau jos neišnyksta, o tik persikelia į Kiniją ar Indiją, kur tarša dar labiau didėja. Tai pasaulio vandenynams gali turėti labai neigiamų padarinių.

Projekto „Europietiškas gyveni-mo būdas ir jūros ekosistemos“ da-lyviai tikisi, kad jų darbo rezultatai bus naudingi politikams ir padės tin-kamai įvertinti Europos ekonomikos augimo ir žalos aplinkai santykį. Pa-žanga gerai, bet reikia mąstyti ir apie gamtą...

Kur saugomi paskutinie-ji gyvos gamtos gabalai, likę planetoje „Žemė“? Rezervatuose, drausti-niuose, biologijos pamo-kų kabinetuose ir naci-onaliniuose parkuose. Vienas iš tokių – Lietu-vos Respublikos terito-rijai priskiriama Kuršių Nerijos dalis, kur ypatin-gai globojami kormoranai ir garbaus amžiaus nos-talgiški vokiečiai. Kuršių Neriją kadaise iš skreito supylė už Eifelio bokš-tą aukštesnė Neringa, o dabar tai laikoma vienu charizmatiškiausių kraš-tovaizdžių pasaulyje. Ar bent jau Lietuvoje. O kad jis unikalus – išgirsi bet kuriame buklete. Tačiau svarbiausia, kad ir kiek ironizuotume, meilikau-tume, dievagotumės ar gėrėtumės, – akivaizdu, kad ši smėlio juosta yra ypač trapus ir subtilios priežiūros reikalaujantis nepakartojamas pamin-klas, kuriam bet koks pa-kitimas gali reikšti nebea-titaisomą žalą.

Žinodami, kokio princi-pingo valdymo reikalau-ja toks gamtos, paveldo, landšafto objektas, kar-tu mes sopulingai sugūž-čiojame pečiais, pagalvo-ję apie valdymo principus, įsigalėjusius čia po šios respublikos atkūrimo. Pa-vyzdžiui, kadaise buvo naivu kvestionuoti pas-tatus, dygstančius naci-onalinių parkų pašonė-

se ir viduriuose, saugomus spygliuotos vielos ir kam-puotos apsaugos. O net ir nesaugomus. Iš žinių esi kone priversta/s gėrėtis pareigūnais, drįstančiais rasti šiuos daigus, o kart-kartėmis ir nubausti jų sa-vininkus 90 Lt + PVM bauda arba įspėjimu. (Ir iš tikrųjų. Juk vėliau pa-tys pareigūnai gali būti nubausti – pažvelkite į N. Puteikio, mėginusio su-stabdyti griovybas Klaipė-dos senamiestyje, istoriją.) Vėliau stebime peripeti-jas, kaip rasti teismus, įpa-reigojančius nugriauti ne-legalius statinius; žinoma, tokių rasti nepavyksta, kol nėra Konstitucinio teismo nutarimo. Dabar neaišku, kaip – jei pagaliau statinių nelegalumas būtų pripa-žintas nelegaliu – juos nu-griauti iš tikrųjų, ne vien teismo bylų archyvo tikro-vėj. Bet absoliučiai aišku, kad Lietuva niekad nesu-galvos, kaip tokius pasta-tus panaudoti, pavyzdžiui, visuomenės reikmėms.

Tuo metu iš nevyriausy-binių organizacijų iški-lusi Alternatyvi paveldo komisija nutarė kvestio-nuoti pačią Kuršių Neri-jos tolesnio likimo/vys-tymo viziją. Rubrikoje „Akistata“, kuri tokius kritinius klausimus suve-da su kardinaliomis re-akcijomis, žvelgiame į šio judėjimo išplatintą pozi-ciją ir Neringos savivaldy-bės atsakymą.

Šis alternatyvios paveldo komisijos, kurią sudaro įvairios pilietinės asoci-acijos, judėjimai ir bendruomenės, ne-abejingos Lietuvos paveldui ir gamtai, protestas išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Minis-trui Pirmininkui, aplinkos ministrui, Sei-mo Aplinkos apsaugos komiteto pirmi-ninkui, UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos generalinei sekretorei, VSTT direktorei, KNNP direktorei.

Kreipiamės į Jus, reikalaudami im-tis veiksmingos atsakomybės už Kuršių Nerijos ateitį. Prieš kelerius metus kilęs skandalas dėl nelegalių statybų, darkan-čių unikalų kraštovaizdį, buvo vadina-mas lakmuso popierėliu – nes reakcija į barbarizmą išskirtiniame objekte pui-kiai parodo, ar valstybė dar geba ginti na-cionalines vertybes nuo privataus intere-so agresijos. Tačiau ši istorija vis dar lieka be logiškos pabaigos – nėra nugriautas nė vienas skandalingas statinys. Tuo metu agresyvios urbanizacijos tendenciją yra bandoma įtvirtinti. Todėl šiandien vėl esame pasirinkimo kryžkelėje: ar išsau-goti unikalų kraštovaizdį, dėl kurio Kur-šių Nerija yra įrašyta į Pasaulio paveldo objektų sąrašą – ar paversti ją vienu iš daugelio urbanizuotų kurortų.

Su nerimu stebime šiuo metu vykstan-čią kovą dėl Kuršių Nerijos ateities, ren-giant Neringos savivaldybės strateginį ir bendrąjį planus bei Kuršių Nerijos spe-cialųjį (tvarkymo) planą. Nuostabą ke-lia vieši Neringos savivaldybės vadovų pareiškimai, kad Neringa bus standar-tinis urbanizuotas kurortas su tarptauti-niu oro uostu, vandens pramogų centrais ir neribojamu žmonių srautu. Manome, kad tokios vizijos kuriamos nesuvokiant Kuršių Nerijos vertės.

Šioje kovoje tarp viešojo ir privataus intereso mus stebina atsakingų valsty-bės institucijų neryžtingumas ar šališ-kumas. Todėl primename, kad:

1. LR Prezidentas, kurį gerbiame už

svarbius gamtosaugos darbus, yra ne kartą ryžtingai pareiškęs, kad Kuršių Nerija turi būti kuriama kaip Naciona-linis parkas, o ne urbanizuotas kurortas. Būtent toks požiūris atitiktų šimtame-tę Vakarų valstybių saugomų teritorijų patirtį ir derėtų Lietuvai, kaip Europos valstybei. 1998 m. Prezidento V. Adam-kaus ir visuomenės pastangomis buvo sustabdyta tarptautinio Nidos oro uos-to statyba, kuri būtų pražūtinga Kuršių Nerijos kraštovaizdžiui.

2. Konstitucinis Teismas 2006 03 14 iš-aiškino, kad ypatingai saugomų teritori-jų saugojimas yra konstitucinė valstybės (Seimo ar Vyriausybės) priedermė, to-dėl ribojimai bei draudimai, kuriais sie-kiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą – gali ir TURI būti nustatomi ne tik valstybei ir savival-dybėms, bet ir kitiems tokių objektų sa-vininkams bei naudotojams.

3. Ypatingąjį Kuršių Nerijos statusą valstybė nustatė, paskelbdama visą Kur-šių Nerijos žemę išskirtine valstybės nuo-savybe ir įkurdama Nacionalinį parką, kurio generalinį vystymo planą rengė kompetentingų mokslininkų kolektyvas, o 1994 m. patvirtino LR Vyriausybė.

4. Kuršių Nerija į Pasaulio paveldo są-rašą yra įtraukta kaip ypatingai Lietuvos Respublikos saugoma teritorija. Rūpin-tis jos priežiūra Lietuva įsipareigojo Eu-ropos ir pasaulio bendruomenei, ratifi -kuodama Pasaulio Kultūros ir gamtos paveldo, Europos architektūros pavel-do apsaugos bei Europos kraštovaiz-džio konvencijas.

Pritardama 2007 04 06 vykusios tarp-tautinės ICOMOS konferencijos siūly-mui, Alternatyvi kultūros paveldo ko-misija reikalauja, kad ICOMOS, kaip ofi cialus UNESCO ekspertas, atliktų Ne-ringos savivaldybės rengiamų bendrojo bei strateginio planų, bei parengto Kur-šių Nerijos specialiojo plano ekspertizes – nes nuo šių strateginių dokumentų pri-

klausys nacionalinės ir pasaulinės reikš-mės objekto ateitis. Esame įsitikinę, kad ICOMOS turi įvertinti ir kitą Kuršių Ne-rijos ateičiai svarbų jau patvirtintą do-kumentą – Klaipėdos bendrojo plano Smiltynės dalį. Ekspertizės metu prašo-me palyginti šiuo metu paruoštą Kuršių nerijos specialųjį planą su 1994 m. Vy-riausybės patvirtinta Kuršių Nerijos pla-navimo schema (Generaliniu planu) bei anksčiau rengtais Kuršių Nerijos Gene-raliniais planais – manome, kad šis paly-ginimas padės tinkamai įvertinti naujo-jo projekto kokybę ir išsamumą.

Alternatyvi Kultūros paveldo komisi-ja perspėja: jei bus pakeista jau šimtme-tį plėtojama strateginė Kuršių Nerijos – kaip ypatingai saugomos teritorijos – vystymosi kryptis, jei Seimas ir Vy-riausybė neužtikrins šiai teritorijai ap-saugos, atitinkančios tarptautines tokių teritorijų priežiūros normas, būsime pri-versti kreiptis į LR teismus dėl valsty-bės institucijų nevykdomos Konstituci-nės priedermės, o taip pat į tarptautines organizacijas ir ES teismą dėl Lietuvos Respublikos nevykdomų tarptautinių įsipareigojimų.

Alternatyvią kultūros paveldo komi-siją sudaro: Kuršių Nerijos mylėtojų ben-druomenė, LR jūrinės istorijos ir kultū-ros klubas „Budys“, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Lietuvos Žaliųjų judėjimas, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo ap-saugos klubas „Aukuras“, Kauno istori-jos draugija, Kauno centro bendruome-nė, neformalus Panevėžio paveldosaugos sąjūdis, Žvėryno bendruomenė, Pilaitės bendruomenė, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Visuomeninė aplinkos apsaugos komisija prie Vilniaus savivaldybės, Visuomeninė miesto plė-tros komisija prie Vilniaus savivaldybės, VšĮ „Plėtros konsultacijos“, neformalus judėjimas „už Lietuvą be kabučių“.

Neringos savivaldybės taryba ir administracija Alternatyvios kultū-ros paveldo komisijos proteste išdės-tytas mintis laiko nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis realybėje egzis-tuojantiems faktams.

Pabrėžiame, kad Neringoje nėra „bandoma įvirtinti agresyvios urba-nizacijos tendencija“. Kuršių Nerija ur-banizuota tik 2 procentus, visą likusią teritorijos dalį užima miškai, kopos, paplūdimiai. Niekas nesiekia šių ribų plėsti daugiau.

Proteste piktinamasi, kad Kuršių Nerijoje nėra nugriautas nei vienas „skandalingųjų statinių“. Primename, kad šiuo metu vyksta teismai, kuriuose yra nagrinėjami „skandalingųjų“ pas-tatų detalieji planai. Be teismo spren-dimo šie statiniai negali būti nugriauti. Atkreipiame dėmesį, kad visos staty-bos, vykstančios ir vykusios Neringoje turi leidimus, kuriuos derino visos ins-titucijos, privalančios tai daryti. Sava-vališkos statybos Neringoje nevyksta. Daugeliu atveju pastatai yra renovuo-jami, o ne statomi nauji.

Proteste teigiama, kad egzistuoja du keliai: išsaugoti unikalų kraštovaizdį arba paversti Kuršių Neriją urbanizuo-tu kurortu. Savivaldybės taryba mato tik vieną kelią – vienas pagrindinių jos tikslų yra rūpintis Kuršių Nerija ir jos unikaliu gamtovaizdžiu.

Įgyvendindama šiuos siekius Ne-ringos savivaldybės taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad Kuršių Nerijos žemė gautų išskirtinos teritorijos statusą ir būtų išskirtinė valstybės nuosavybė. Būtent Nerin-gos žmonių išrinktos tarybos inicia-tyva buvo įkurtas Kuršių Nerijos na-cionalinis parkas. Daugelis pamiršta, kad taryba priėmė sprendimus ir krei-pėsi į vyriausybę, siekdama šią terito-riją įtraukti į pasaulio paveldo objek-tų sąrašą.

Neringos savivaldybės taryba bei administracija kaip ir Alternatyvios kultūros paveldo komisija yra neabe-jinga Lietuvos paveldui ir gamtai. Jos siekis rūpintis Kuršių Nerijos gamta išryškėja ir 2004 metų sprendime Nr. T – 293 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo pla-no rengimo tikslų“ taryba nusprendė „rengti Bendrąjį planą vadovaujantis darnaus vystymosi principais, deri-nant Savivaldybės ir Kuršių Nerijos na-cionalinio parko – UNESCO Pasaulio vietoves – raidos interesus“. Taip pat „saugoti, racionaliai naudoti ir atkur-ti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Išryškinti ir plačiau panaudoti kultūrinį ir gamtinį savitu-mą, ypatingą dėmesį skiriant tradici-niams šio krašto verslams“.

Alternatyvios kultūros paveldo ko-misijai nuostabą keliantys vieši Nerin-gos savivaldybės vadovų pareiškimai, kuriuose teigiama, kad Neringa bus standartinis urbanizuotas kurortas“ yra „iš piršto laužti“.

Nei savivaldybės taryba nei vado-vybė nėra pasakiusi, kad Neringa bus „standartinis kurortas“. Atvirkščiai, nuolat teigiame, kad Neringa yra iš-skirtinis kurortas, kurio statusą dik-tuoja unikali Kuršių nerijos gamta, bei jos siūlomi ištekliai.

Siekdami prailginti vasaros sezo-ną, planuojame įkurti vieną nedide-lį vandens pramogų centrą, kuriame būtų išnaudota tai, ką siūlo Neri-jos gamta: tyras oras, jūros vanduo, karšti mineraliniai vandenys. Šiam tikslui įgyvendinti ketiname užsaky-ti specialius planus, kurie bus rengia-mi konsultuojantis su atitinkamomis institucijomis.

Neringa yra orientuota į kultūrinį turizmą, dėl to mūsų tikslas nėra pri-traukti neribojamų žmonių srautų. Mes orientuoti ne i kiekybę, o į ko-

kybę. Vykstančių kultūros renginių išskirtinis bruožas – aukštas meni-nis lygis, išliekamoji vertė. Neringoje turizmas orientuotas į intelektuales-nį, didesnes pajamas turintį, natūra-lią gamtą mylintį žmogų.

Norime atkreipti dėmesį, kad Ne-ringoje nėra tarptautinio oro uos-to. Tai pakilimo nusileidimo takas, o ne oro uostas. Takas nutiestas 1967 metais, vėliau renovuotas. Šis pakili-mo ir nusileidimo takas yra vietinės reikšmės, skirtas mažiems lėktuvams, parasparniams, malūnsparniams nu-tūpti. Taip pat takas būtų naudojamas įvairiais nelaimės atvejais. Pavyz-džiui, kilus nelaimei Naftos platfor-moje D - 6.

Nors visa Neringos savivaldybės administruojama teritorija yra saugo-ma, neturime pamiršti ir čia gyvenan-čio žmogaus. Būtent prieš kelis šimtus metų Nerijoje įsikūrę žmonės sustab-dė smėlio slinkimą, suformavo apsau-ginius kopagūbrius ir taip išsaugojo Kuršių Neriją, surado tinkamas vietas gyvenvietėms. Kuršių Nerija yra tiks-lingos žmogaus veiklos pavyzdys, sau-gant šio krašto kraštovaizdį.

Suvokdami Kuršių Nerijos ver-tę nuolatos dedame visas įmanomas pastangas puoselėjant jos gamtą. Ne-prieštarautume, jei būtų atliktas Ne-ringos savivaldybės rengiamų bendro-jo bei strateginio planų ir parengto Kuršių Nerijos nacionalinio parko spe-cialiojo plano ekspertizės. Šiame pro-cese dalyvautume ir mes patys. Pabrė-žiame, kad šias ekspertizes turi atlikti užsienio specialistai.

Proteste Alternatyvios kultūros pa-veldo komisija pateikė netikrus faktus. Norėdami išvengti tokių nesusiprati-mų ateityje, kviečiame šios komisi-jos atstovus apsilankyti Kuršių Neri-joje ir patiems susipažinti su esama situacija.

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos protestas dėl planų paversti Kuršių neriją urbanizuotu kurortu

Neringos savivaldybės atsakymas

Niūri Europos jūrų ateitis

Juodojoje jūroje sutrikdyta ekosistema

Nuotr. Milda Kozyrovičiūtė

Koks Kuršių Nerijos likimas?

alternatyvi energetika 76 / interviu ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

KRISTINA KUČINSKAITE

KRISTUTE.K@GMAIL.COM

– Prieš kiek laiko atsirado „Saulėtasis sodžius“? Kas jo gyventojai?

– Apie tokį projektą svajojau visą gy-venimą. O realiai jį įgyvendinti pradė-jau gal prieš penkerius metus. Labai daug laiko reikia dokumentams su-tvarkyti. Gal net daugiau nei eksperi-mentams bei jų rezultatams realizuoti. Gyventojai suvažiuoja iš įvairių vieto-vių. Dauguma namų dar net nepradė-ti statyti. Įskaitant specialiuosius stati-nius jų turėtų būti apie 150. Dabar jau gyvenamų yra apie dešimt.– „Saulėtasis Sodžius“ – ekologinė gyvenvietė. Kiek tos ekologijos yra ar bus žmonių gyvenime?– Čia ir yra pagrindinis klausimas. Tos ekologijos gali būti daug. Būčiau lai-mingas, jei niekas jokios krosnies ne-kūrentų gyvenvietėje. Savo namuose krosnies net nemontuojame. Bet ne-gali žmogui įpiršti to, ko dar neparo-dei gyvai.

Jeigu mes naudotume saulės ener-giją tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu – tuomet nereikėtų nei malkų, nei dujų, nei skystojo kuro. Būtų sutau-pomas didžiulis energijos kiekis viso-je valstybėje.

Taigi tai turi būti valstybės vyrų tiks-las ir garbės reikalas, ir atspindys to, ką jie suvokia. Reikėtų padaryti kuo daugiau demonstracinių objektų, kad žmonės galėtų pamatyti ir įsitikinti jų efektyvumu.

Kitas etapas: turi būti natūralių pra-moninių pavyzdžių, kurie būtų sumon-tuoti butuose. Dabar tik kai kurie gy-ventojai sodžiuje naudoja alternatyviąją energiją. Kiekvienas sklypelis yra priva-ti valda ir „priversti“ naudoti naujoves galima tikai geru pavyzdžiu.

Taigi čia turi rimtai įsikišti pati vals-tybė. Yra tekę girdėti, kad daugelyje valstybių tokie darbai dotuojami apmo-kant pusę, trečdalį, ar net visą instalia-

vimo kainą. Lietuvoje, manau, reikėtų skirti penkerių ar dešimties metų dota-vimo laikotarpį. Bet nustatyti tam tikrą laikotarpį, o ne amžinai. Jei būtų dotuo-jami šilumos siurbliai, tuomet per ko-kius penkerius metus jų atsirastų tiek, kad visi aplinkui susižavėję tęstų tą dar-bą ir be dotacijų. Tuo turėtų rūpintis vyriausybė ar ūkio ministerija. – Savo namuose bandote kelis ši-lumos siurblių modelius, kokie jie yra?– Prieš keletą metų pradėjom eksperi-mentuoti su šilumos siurbliais, kurie apšildo namą nenaudojant jokio įpras-tinio kuro. Dabar mėginami keturi va-riantai – švediškasis, kurį naudojame jau 3 žiemas, ir prancūziškas, čekiškas bei amerikietiškas, kurie prijungti tik šį pavasarį. Laukiame šaltų dienų, tada galėsime nustatyti visų variantų efekty-vumą. Tai yra – kiek galima gauti šilu-minės energijos, sunaudojant minima-lų elektros energijos kiekį. Švediškasis variantas ima pirminę šilumą iš grunto. Yra padaryta trasa – iškasta 1,3 m gy-lio tranšėja, ten paklotas vamzdis, už-pildytas neužšąlančiuo skysčiu, ir siur-blys, varinėjantis tą skystį. Nepaisant to, kad lauke -5, -10 ar daugiau laips-nių, įrenginys vis tiek sugeba dar la-biau atšaldyti gruntą ir paimti šilumą, kurios pakanka visam namui apšildy-ti. Toks variantas sutrumpintai vadina-mas „žemė – vanduo“, nes jis ima šilu-mą iš žemės ir atiduoda ją vandeniui, o vanduo radiatoriuose arba po grin-dimis šildo namą.

Antrasis variantas – prancūziškasis. Jis pirminę šilumą ima iš paprasčiau-sio lauko oro. Pastatyti oro siurbliai si-urbia orą, kad ir kokios temperatūros jis būtų, jį atšaldo, ir iš to oro srauto paima šilumą. Šiluma teikiama įren-giniui, kuriame šyla vanduo, o tas van-duo šildo namą. Šita sistema vadinama „oras – vanduo“. Panašiu principu vei-kia ir čekiškasis variantas. Jis jau taip

pat prijungtas. Šis modelis šildo arba šaldo namą. Jei šalta – šiluma paima-ma, o jei karšta – šilumos perteklius iš-metamas laukan.

Yra dar ir amerikiečių variantas. Jau minėti modeliai ima šilumą iš grunto ar oro ir šildo vandenį, o šio modelio esmė ta, kad šiluma imama iš lauko bei atvė-susio šildomų patalpų oro, tas oras pa-šildomas ir pučiamas į patalpas. Kažkas panašaus, kaip parduotuvėse esančios oro užtvaros. Su tokiais keturiais vari-antais mes šiuo metu eksperimentuo-jame. Tačiau tie variantai nėra pasku-tiniai. Jų bus ir daugiau.

Tarkime, kad lauke yra +5 laipsniai. Tą orą ataušinus iki +2, +3 perteklinė šiluma atiduodama namui. O jei lauke -5, -10, tuomet tokių siurblių efektyvu-mas sumažėja. Kaip tada?

Tada mes tuos siurblius tobuliname... Statome saulės kolektorius, kurie pašil-do siurbiamą orą ir į siurblius patenka jau ne - 5 ar -10 laipsnių oras, o šiltes-nis. Oras pašildomas penkiais ar dešim-čia laipsnių, todėl taip didinamas efek-tyvumas. Dar nežinau, kiek tiksliai tas efektyvumas didėja. Žinau tik, kiek ši-lumos duoda mūsų kolektoriai iš vieno kvadratinio metro, ar kitokio ploto. O kiek tai duoda efektyvumo sistemai – dar reikia nustatyti. – Paminėjote ne vieną modelį. Bet ar kas nors gyvenvietėje, pastaty-tuose namuose jau yra pritaikyta ir naudojama?– Taip, yra. Nežinau tiksliai kiek, bet naudojama. Šitoje gyvenvietėje taip ir turėtų būti, kad visi gyventojai naudo-tų. Visas tas minėtas sklypas sudarytas iš keleto dalių. Dalis sodžiaus gyventojų savo sklypuose stato namus ir šildo tuo, kuo nori. Juos prikalbinti naudoti eko-logišką šilumą galima tik parodžius jau veikiantį pavyzdį arba suteikiant vals-tybės kompensaciją už tai, kad jie pir-mieji ryžtųsi tokį projektą įgyvendinti. Kiti laukia, kol bus statomi kultūriniai objektai: klojimo teatras, mokyklėlė ir darželis, senelių namai, sporto kom-pleksas... Tie objektai bus šildomi nau-dojant anksčiau minėtus šildytuvų mo-delius. Bus ir želdiniai, ir tvenkiniai.Taip pat tame plote bus ir keletas eks-perimentinių gyvenamųjų namų. Juo-se bus jau įrengta šildymo sistema. Ga-lima tikėtis, kad jau po keleto metų ši „Saulėtojo sodžiaus“ dalis bus visiš-kai ekologiška. Jei niekas nepamaišys – čia galėsime padaryti absoliučiai ne-priklausomą ekologišką variantą, ku-ris bus kaip pavyzdys aplinkiniams, ir galbūt valdžios nariams, kuriems ga-lėsime sakyti: „va, jeigu jūs padėtumė-te – Lietuva galėtų vystyti ekologišką dvasią“.– Kaip manote, per kiek laiko pavyks

įgyvendinti projektą?– Viskas priklauso nuo daugelio aplin-kybių. Girdime, kad iš Europos Sąjun-gos ateina didelės lėšos, bet nematome, kur jos dedamos. Kai aš bandau su pro-jektais kreiptis į specialistus ar į fi rmas, kurios užsiima fi nansavimo tvarkymu, man sakoma, kad to ir to negalima... Taip ir lieki žmogus nesuprastas.

Galiu pateikti pavyzdį. Įsivaizduoki-te, kad turime namą apie 150-200 kva-dratinių metrų. Tokie dabar yra madin-gi. Tad jam apšildyti, priklausomai nuo statybos kokybės, reikėtų 12-15 kw ga-lios šildytuvo – nesvarbu, kokiu kuru „kūrenamo“: elektra, dujomis, šiaudais, malkomis ar kitkuo. Jei įvertinsime tai, kad mediena baigiasi ir brangsta vos ne kasdien, durpes gamtosauga kažin ar beleis ilgai naudoti, dujas pikta ranka gali užsukti – tai suprasim, kad įpras-tiniai kuro šaltiniai nėra amžini. Nesu girdėjęs tolesnių prognozių nei 50-čiai metų, o tai – tik vieno žmogaus gyve-nimas. Todėl reikia galvoti, kuo galima pakeisti tradicinius metodus. Elektra? Tačiau jei pastatytume tokios galios šildytuvus kiekviename name – žmo-nės neišsimokėtų, nes tai labai bran-gu. Tad reikia statyti šilumos siurblį, varomą ta pačia elektra, nes jį naudo-jant kiekviena elektros kilovatvalandė atneša apie 4 kilovatvalandes šilumos. Pritaikykime savo pavyzdžiui: jei rei-kia 12 kw šildytuvo ir mes norime su-mažinti elektros sąnaudas, tada reikia dalinti iš keturių. Vadinasi vietoj 12 kw elektros mums reikėtų apie 3 kw, kad gautume 12 kw šilumos. Ir jokių dūmų, jokių teršalų. Tiesiog įjungi elektrinį si-urblį, kuris sukasi ir duoda šilumą. Yra dar vienas dalykas, kuris apverčia vis-ką aukštyn kojomis. Kiekvienas namas yra įprastinis energijos vartotojas. Nau-dojant šilumos siurblį 12 kw/h šilumos gaunama sunaudojus tik 3 kw/h elek-tros energijos. Tokiu atveju būstas tam-pa ne energijos naudotoju, o energijos tiekėju. Vienas namas laisvai gali duo-ti apie 10 kw galios perteklinės energi-jos. Tada 100 namų – jau 1000 kw. O tai jau – 1 Mw. Pavyzdžiui, Kauno hidro-elektrinė duoda apie 100 Mw. Vadina-si, įrengus šildymo sistemas su šilumos siurbliais dešimtyje tūkstančių namų būtų papildomai gaunama tiek energi-jos, kiek jos gali tiekti Kauno HES.– Jei perspektyva tokia, kaip atro-do – vien teigiama – kodėl tai dar nėra įdiegiama praktiškai? Tai la-bai brangu?– Ne. Tiesiog niekas neskuba tuo už-siimti. Pavyzdžiui, per 60 savo dar-bo metų šioje srityje dirbu jau 20 m. Ir kas mane palaikė? Viskas padaryta iš entuziazmo. Panaši ir kitų moksli-ninkų dalia.

Čia yra perspektyva. Tam aš ir pro-fesorius – atiduodu „suvirškintą“ me-džiagą. Paskambina mokytojai ar stu-dentai, klausia ar galima pažiūrėti, aš viską aprodau. Esu paruošęs 22 moks-lų daktarus. Buvo keletas magistrantų, kuriems specialiai buvo sukonstruoti stendai. Magistrantai tuos stendus nau-dojo tyrimo darbams, už kurių rezulta-tus jiems buvo suteiktos magistrų kva-lifi kacijos. Kuo galiu, tuo padedu.– Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad gyvenvietės ir miestai Lietuvo-je kuo labiau priartėtų prie ekologiš-ko modelio, patirdami kuo mažiau nuostolių?– Reikia judėti įvairiomis kryptimis. Reikia įvertinti gyventojų galimybes naudoti kitokią energiją. Jei žmogus kūrena malkomis ir neskaičiuoja savo darbo sąnaudų – tai yra gana pigus va-riantas. Tačiau naujoviški siurbliai kai-nuoja brangiai. Paprasti žmonės tiek pi-nigų neturi. Valstybė pasitarnautų sau jei dotuotų siurblių įsigijimą. Valstybė turi būti tuo suinteresuota.

Kitas dalykas, ekologiją apsprendžia ne tik tai, ką gamini, bet ir tai, ko nega-mini. Dabar sunku rasti namą be kami-no, jie gamina dūmus, o esant žemam slėgiui gali susiformuoti smogas. Todėl galbūt reikėtų imti taršos mokestį. Tai irgi būtų skatinimas, vengiant mokes-čio, ieškoti alternatyvų.

Visada žmogus žiūri į tai, kiek kas kainuoja ir ką kiekvienas iš jų gali sau leisti. Žiūri ir renkasi tai, kas pigiau.– Kada, Jūsų nuomone, senkant pa-saulio resursams pagaliau bus priei-ta prie alternatyvios energijos ište-klių naudojimo?– Manau, viskas vyks palaipsniui, bet palyginti greitai. Pasaulio masteliu daug dėmesio skiriama vandenilio panaudo-jimo galimybėms tirti. Atrandami nauji energijos gavimo būdai, kuriamos nau-jos medžiagos, leidžiančios pigiau ge-neruoti alternatyviąją energiją. Norint tuos procesus paspartinti, reikia labiau globoti mokslininkus, nepalyginamai efektyviau juos skatinanti. Lietuvoje irgi yra žmonių užsiimančių tokia, dau-giau švietėjiška veikla. Artėjant energi-jos krizei visi sukrus. Yra dokumentų, kuriuose nurodoma, kad Lietuva ir ki-tos valstybės artimiausiais metais apie 10 procentų visos savo sunaudojamos energijos turi išgauti alternatyviu būdu. Kitos išsivysčiusios šalys tą kartelę da-bar kelia iki 20 procentų.

Tokių demonstracinių parabolinių veidrodžių ir saulės kolektorių laikui bėgant atsiras kur kas daugiau. Jie ir kiti alternatyviai energijai panaudoti skir-ti prietaisai bus eksponuojami specia-lioje aikštelėje.

„Saulėtasis sodžius“ pažabos gamtos jėgas pastatams apšildyti

Habil. dr. prof. Vilius Ži-donis ne vienerius metus puoselėja idėją mūsų šalyje sukurti ekologišką gyven-vietę. Specialiame sklype Slengiuose, šalia Klaipėdos, jau keleri metai kyla gyve-namieji pastatai. Laukiama, kol bus patvirtintas detalu-sis planas, leisiantis pradėti gyvenvietės centro statybą. Ten visi visuomeniniai pas-tatai, gyvenamieji namai ir kiti objektai bus apšildo-mi naudojant alternatyvios energijos šaltinius.

Habil. dr. prof. Vilius Židonis šalia prancūziško šilumos siurblio elemento, apšildymui surenkančio paprasčiausią lauko orą.

„Saulėtojo sodžiaus“ plano centre – erdvė, kurioje statomi pastatai bus apšildomi nau-dojant vien tik ekologiškus metodus.

Mokslininkai pademonstra-vo nanometri-nio dydžio ge-nerator iaus prototipą, ga-lintį energi-ją, reikalingą elektrai gene-ruoti, „pasiim-ti“ iš aplinkos – ultragarso

bangų, mechaninių virpesių, net iš vir-pesių, kuriuos sukelia kraujo tekėjimas žmogaus kūne.

Jo pagrindinis elementas – verti-kaliai išdėstytų cinko oksido nanos-trypelių masyvas, o veikimo prin-cipas pagrįstas unikaliomis cinko oksido pjezoelektrinėmis ir puslai-dininkinėmis savybėmis. Cinko ok-sido nanovamzdeliai gali svyruoti ir retkarčiais prisiliesti prie specialaus elektrodo, esančio viršuje, nelygaus paviršiaus. Jame yra duobutės, kuriose nanovamzdelių galai gali svyruoti. Dėl savo pjezoelektrinių savybių cinko ok-

sido strypeliai, kai yra veikiami net ir labai menkų išorinių jėgų, palinksta ir įgyja elektros krūvį, kurį gali atiduoti, susilietę su viršutiniu elektrodu.

Šis veikimo principas gana papras-tas, bet didžiausia problema yra tin-kamai „sumontuoti“ tokį įrenginį. Vienas jo kūrėjų Džordžijos techno-logijos instituto profesorius Zhong Lin Wang mano, jog kurdami nano-prietaisus mokslininkai dar nemąs-to, kaip sukurti jiems maitinimo šal-tinius, o toks nanogeneratorius tam puikiai tiktų.

Nors kol kas jis gali sukurti tik na-noamperų stiprumo srovę, tačiau skai-čiavimai rodo, kad optimizavus jo pa-rametrus, jis gali generuoti apie 4 vatų galią vienam kubiniam centimetrui, o to pakaktų įvairiems sensoriams, me-dicininiams implantams, ryšių ir gyny-bos pramonėms, mikroprietaisams ar nanorobotams.

Straipsnis apie šį nanogeneratorių spausdinamas 2007 m. balandžio 6 d. žurnalo „Science“ numeryje. WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Džordžijos universitete kuriami saulės elementai su specialia erdvine pavir-šių geometrija teikia vilties, kad jie bus veiksmingesni, mažesni bei paprastesni pagaminti negu įprastiniai silicio sau-lės elementai.

Naujieji 3D saulės elementai sugeba „sugauti“ visus Saulės šviesos fotonus, pakliūnančius į juos, naudodami ypatin-gą savo paviršiaus struktūrą, kuri pri-mena tankiai išdėstytus dangoraižius miesto kvartale – čia pakliuvusi šviesa jau nebegali ištrūkti, todėl toks pavir-šius, kitaip negu silicio plokštelė, prak-

tiškai nebeatspindi šviesos. „Mūsų tikslas buvo pagauti visus fo-

tonus, pakliuvusius į saulės elementą, ir juos paversti elektra, – sakė vyresny-sis Džordžijos universiteto Elektroopti-nių sistemų laboratorijos inžinierius Ju-das Ready. – Sugaudami daugiau šviesos, galime sukurti veiksmingesnes sistemas, o tai reiškia ir mažesnį svorį, ir mažesnį jų užimamą plotą. Tai labai svarbu kos-moso tyrinėjimams. Be to, tokių saulės elementų nebereikia orientuoti į šviesos šaltinį, jie gali veikti ir pagaudami tik iš-sklaidytą šviesą“.

„Dangoraižiai“, esantys elementų paviršiuje ir pagaminti iš anglies nano-vamzdelių, yra vos 100 mikronų aukš-čio, atstumas tarp jų – 10 mikrometrų. Jie sulaiko ir absorbuoja šviesą, krentan-čią skirtingais kampais.

Įprastiniuose saulės elementuose jų fotoelektrinė danga turi būti pakanka-mai stora, kad pagautų fotonus, kurie iš-muša elektronus ir taip sukuria elektros srovę, tačiau ji turi būti ir ne per stora,

leidžianti elektronams greitai ją palik-ti, nes kitaip padidėja tikimybė elektro-nams rekombinuoti su teigiamo krūvio „skylutėmis“; tuomet srovė sumažėja.

3D saulės elementuose, kurie absor-buoja beveik visus fotonus, galima for-muoti plonesnes fotoelektrines dangas ir taip padidinti jų veiksmingumą. Moksli-ninkai, kurdami šiuos saulės elementus, panaudojo jau žinomas technologijas: fo-toelementų pagrindas buvo silicio plokš-teles, ant kurių fotolitografi jos būdu buvo formuojami metalo takeliai, o po to ant jų garų depozicijos technologija užaugina-mi anglies nanovamzdeliai, kurie buvo padengti kadmio teluridu (CdTe) ir ka-dmio sulfi du (CdS) – jie tapo p-tipo ir n-tipo fotoelektriniais sluoksniais.

Kol kas sukurti tik tokių elementų pro-totipai, tačiau jau mąstoma, kaip optimi-zuoti „dangoraižių“ masyvą, kad jis dar veiksmingiau pagautų šviesą, bei atpiginti technologinius procesus, kad tokie saulės elementai taptų konkurencingi rinkoje.WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Kuriami trijų dimensijų saulės elementai

Juokas – jei ko nors neturi, nusipiešk – gali virsti tikrove – Niudžersio tech-nologijos instituto mokslininkai (New Jersey Institute of Technology /NIJT/, JAV) sukūrė technologiją nebran-giems organiniams saulės elemen-tams gaminti.

Ši nauja technologija aprašoma 2007 m. liepos 21 d. žurnale „Journal of Ma-terials Chemistry“, straipsnis vadinasi „Fullerene single wall carbon nanotu-be complex for polymer bulk hetero-junction photovoltaic cells“ (Vienasie-nių anglies nanovamzelių su fulerenu panaudojimas polimeriniams sau-lės elementams su heterojungtimi).Mokslininkai pasinaudojo unikalio-mis anglies nanovamzdelių savybė-mis: dalis jų, susuktų į nedidelius ka-muoliukus, veikiant šviesai emituoja elektronus, kuriuos kiti nanovamzde-liai, veikiantys tarsi laidininkai, gali pagauti ir nukreipti viena kryptimi, taip sukurdami elektros srovę.

Somenath Mitra, NIJT profesoriaus žodžiais, šie elementai ateityje galės būti paprasčiausiai atspausdinami ant lankstaus plastikinio paviršiaus nau-dojant rašalinį spausdintuvą, uždeda-mi ant stogo ar kitos saulėtos plokštu-mos, sujungiami į elektros grandinę; ir bus galima didžiuotis nebrangia nuo-sava nedidele elektros jėgaine.

Prof. S. Mitra nuomone, tai labai daug žadanti technologija, nes kiti būdai gau-ti „žaliosios“ energijos reikalauja didelių investicijų ar specialių sąlygų (vėjuoto rajono, didelio žemės ploto, užtvan-kos), ir nėra tiesiogiai prieinami dau-geliui vartotojų, silicio saulės elemen-tų gamybos technologija vis dar brangi.O saulės elementų gaminimas orga-ninių polimerų pagrindu yra gana pa-prastas, ir galbūt ateis diena, kad no-rint apsirūpinti elektros energija, pakaks nusidažyti namo sieną specia-liais nanodažais.WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Nanogeneratorius gali kurti elektros energiją pasinaudodamas jį supančios aplinkos virpesiais

Saulės elementus bus galima atsispausdinti ir patiems

Sukurti 40 proc. efektyvumo saulės elementai

„Spectrolab, Inc.“, korporacijos „Boeing“ padalinys, paskelbė sukūręs 40,7 proc. efektyvumo saulės elementus. Šiuo metu tai geriausias rezultatas pasaulyje.

Šiems elementams sukurti buvo naudojama jau įsisavinta technologi-ja, naudojama ir kosminių stočių sau-lės elementams gaminti, todėl šios ben-drovės teigimu, naujieji elementai galės būti pradėti gaminti netrukus, jų gamy-bos kaina išliks panaši, o gamybos pajė-gumus bus galima gerokai padidinti.

„Gauti rezultatai nuteikia ypač opti-mistiškai, nes panaudojome naujas me-tamorfi nes puslaidininkines medžiagas, kurios gerai tinka skirtingoms Saulės spektro dalis paversti elektros energija“, – sakė dr. Richard R. King, naujųjų Sau-lės elementų kūrėjų grupės vadovas.

Naujuose saulės elementuose yra tri-jų skirtingų draustinių juostų puslaidi-ninkiai, todėl gaunamas šviesos srautas suskaidomas į tris dalis, kurias veiks-mingai absorbuoja kiekvieno tipo pus-laidininkiai. „Spectrolab“ skaičiavimais, teorinis saulės elementų, turinčių pus-laidininkius su daugiau negu trimis draustinėmis juostomis, veiksmingu-mas gali siekti net 58 proc.

Šiuo metu „Spectrolab“ sukurti ele-mentai išmėginami Australijos dykumo-je, kur įmonė yra įrengusi 33 kW jėgainę su saulės šviesos koncentratoriais. WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Benediktas XVI taps pirmuoju pon-tifi ku, kurio popiežiavimo metu bus naudojama saulės energija Vatikanui apšviesti. Jau kitais metais Šventojo Petro bazilikos Pauliaus VI audien-cijų salės stogas bus pakeistas nauju, kuris iš saulės energijos sugebės ge-

neruoti elektros energiją. 4 800 stogo dangos skydų bus pakeisti saulės ele-mentais. Šis projektas Vatikanui kai-nuos 2,5 mln. eurų.

Pagal vyriausiojo Vatikano inžinie-riaus Piero Carlo Cuscianna skaičia-vimus, naujasis stogas pagamins tiek elektros energijos, kad jos užteks ne tik salei apšviesti, bet ir šildyti, taip pat jos kondicionavimo sistemų darbui. Kai salė bus nenaudojama, sukuria-ma energija pateks į bendrą Vatikano aprūpinimo elektros energija sistemą ir bus naudojama kitoms reikmėms.

Pauliaus VI audiencijų salė, ku-rią suprojektavo Pieras Luigi Nervi, buvo atidaryta 1971 m. Šioje pagrin-dinėje Vatikano salėje, kurioje popie-

žius susitinka su maldininkais blogu oru, gali tilpti 10 tūkst. piligrimų.Tokia Vatikano iniciatyva turėtų pa-skatinti italus aktyviau naudoti atsi-naujinančiuosius energijos šaltinius, nes šioje šalyje jie kol kas nėra labai populiarūs.

Benediktas XVI kviečia krikščio-nis atsakingiau žvelgti į gamtinius energijos išteklius ir naudoti atsinau-jinančiųjų energijos šaltinių pagamin-tą elektrą. Jis jau kritikavo „nesuba-lansuotą energijos naudojimą“. Pernai Romos Popiežius buvo pareiškęs, kad planetos ekologijai daroma žala pir-miausia sunkina gyvenimą skurdžiau-siai gyvenantiems žmonėms. WWW.MOKSLASPLIUS.LT

Vatikanui apšviesti bus naudojama saulės energija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas gaudo saulės energiją Basanavičiaus gatvėje

ekotransportas 98 / ekotransportas ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

Oro užterštumas, automobiliai ir dviračiai

Žiniasklaidoje vos ne kas dieną prane-šama, o Aplinkos apsaugos agentūroje jau visą savaitę skelbiama apie padidė-jusį užterštumo lygį didžiuosiuose Lie-tuvos miestuose.

Geležinio Vilko, Žirmūnų ir Kalva-rijų gatvės, Savanorių prospektas, di-delė dalis Senamiesčio ir Naujamiestis – tai labiausiai užterštos vietos Vil-niuje. Didėja rizika susirgti kvėpavi-mo takų ligomis, alergija ir vėžiniais susirgimais. Geležinio Vilko gatvėje ir Savanorių prospekte, arti didžių-jų automagistralių, vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršija vidutinę metinę Europos ribi-

nę vertę – 40 mikrogramų teršalų ku-biniame metre. Vilniaus oras užterš-tas labiau nei Stogholmo, nors mažiau negu Londono, Helsinkio ar Prahos. Didžiausi Lietuvos teršėjai – energe-tika, transportas ir pramonė. Medikai pataria gyventojams piko metu mieste dėvėti kaukes – tą ir praktikuoju jau senokai, kai važiuoju dviračiu mieste. Kartais tikrai pamanau, kad reikėtų ir vaikščioti su respiratoriais mieste – tai būtų ne tik geriau sau, bet ir parodytu-me vairuotojams, kad jie smirda :).

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvai-rų komponentų – rūgščių, sulfatų, ni-tratų, organinių junginių, metalų, dir-vožemio dalelių, dulkių, suodžiių ir kt. Didžiausią žalą žmonių sveikatai gali padaryti smulkiausia kietųjų dalelių frakcija (KD10) – 10 mikronų ir mažes-nio aerodinaminio skersmens – kurios dėl smulkumo nesulaikomos viršuti-niuose kvėpavimo takuose ir prasi-skverbia į žmogaus organizmą.

Automobilių išmetami teršalai ab-sorbuojasi ant nevalytų gatvių dul-kių, o tai sudaro nuodingą industri-nį miesto kokteilį. Europos Sąjungoje planuojama iki 2020 m. penktadaliu

sumažinti automobilių išmetamo an-glies dvideginio kiekį. Nuo 2012 m. bus įvestos privalomos leistinos tar-šos normos visiems ES rinkoje pasi-rodysiantiems naujiems automobi-liams – ne daugiau kaip 120 g anglies dvideginio (CO2) šimtui kilometrų. Nuo 2005-ųjų naujiems automobi-liams galioja „Euro 4“ emisijos stan-dartų normos: kietųjų dalelių (PM) kiekis dyzelinių lengvųjų automobi-lių išmetamosiose dujose neturi vir-šyti 0,025 g/km; azoto oksidai (NOx) – 0,25 g/km, benzininių – 0,8 g/km; angliavandeniliai (HC) benzininiuose automobiliuose neturi viršyti 0,10 g/km. Dar griežtesni „Euro 5” standar-tai turėtų įsigalioti iki 2010 m.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų nau-jųjų ES šalių, tampa senų automobi-lių sąvartynu, o nuo jų keliamo triukš-mo ir smarvės kenčiame mes patys ir mūsų vaikai.

Man juokingas mėginamas seime prastūminėti PVM mokesčių naujiems automobiliams lengvatos įstatymą, ku-ris galios tik įmonėms, o ne atskiriems gyventojams, kurie kaip išprotėję šei-mai perkasi po 2 automobilius ar net daugiau. Abejoju, ar tai paskatins keis-ti senus automobilius – įmonių vado-vai dar jų įsigis daugiau „papigiai“. Taip galvodami niekur nenueisime.

Štai, pvz., JAV hibridiniams auto-mobiliams (benzinu + elektra varo-miems) valstybė suteikia įsigijimo lengvatas. Yra sukurta technologija, leidžianti nesunkiai pakeisti dyzelinį variklį taip, kad galimą būtų pilti pa-naudotą aliejų (pvz., likusį po fri bul-vyčių:)) – tai vadinamieji „Fraibridai“ (Frybrid).

Racionaliausias sprendimas mano galvą būtų minėtą PVM mokesčių len-gvatą taikyti įsigyjant dviračius (arba sugrąžinti iki 27 % kainos, kaip kad per-kant kompiuterį).

Tikiu, kad ateis laikas, kai benzini-nis/dyzelinis automobilis taps nesvei-ko gyvenimo įvaizdžiu, koks dabar yra rūkymas. Ir važinėtis tokiu morališkai pasenusiu įtaisu bus draudžiama, kaip kad dabar yra draudžiama rūkyti vie-šose patalpose.

Dviračių revoliucija

Paryžiuje prasidėjo dviračių revoliu-cija – už nedidelį mokestį galima išsi-nuomoti pilkšvą dviratį. Iš viso įrengta 750 automatizuotų nuomos punktų su daugiau nei 10 600 dviračių. Iki metų pabaigos jų kiekis turi išaugti iki 20 600. Pastaroji programa vadinasi „Vé-lib“ (t.y. „vélo“ – dviratis, ir „liberté“ – laisvė).„Tai yra tikra miesto kultū-ros revoliucija“ – sako Paryžiaus mies-to meras, praeitą sekmadienį atidaręs 15 dviračių „stotelių“. „Ilgą laiką auto-mobiliai buvo tapatinami su judėjimo laisve ir lankstumu. Mes norime pa-rodyti žmonėms, kad dviračiai dauge-liu atvejų patenkina šį poreikį labiau ir šiuolaikiškiau.“

Žmonės gali išsinuomoti dviračius internetu arba prie stotelės atsiskaitę kreditine kortele. Vienai dienai nuo-ma kainuoja 1 eurą, savaitei – 5 eu-rus, o metinis nuomos bilietas – 29 eurus. Viršijus 30 min. taikomas pa-pildomas mokestis.

Dviračius nupirko lauko reklamos įmonė „J. C. Decaux“, kuri taip pat prižiūri nuomos punktus. Savo ruož-tu dviračių stotelės bus panaudojamos kaip reklamos stendai. Miesto savival-dybė gauna dalį nuo nuomos mokesčių ir tikisi, kad turės milijoninį pelną.

Tai iš ties apgalvota ir paprasta prie-monė miesto užterštumui mažinti bei kamščių problemai spręsti. Patys esa-me liudininkai „oranžinių dviračių“ fi asko, nors galbūt tai turėjo ir teigia-mą psichologinį poveikį – dviračių Vilniuje tikrai daugėja.

Per pastaruosius šešis metus dvi-račių kiekis Paryžiuje išaugo 50 %. Kritinės masės principas pasiteisino – KUO DAUGIAU DVIRAČIŲ GA-TVĖSE, TUO YRA SAUGIAU VAŽI-NĖTI. Vairuotojai yra tiesiog privers-

ti įprasti prie dviratininkų.Planuojama panašias dviračių nuo-

mos programas įgyvendinti kituo-se miestuose: Berlyne, Stokholme ir kt. Barselonoje nuo kovo mėnesio jau taip pat veikia dviračių nuomos pro-grama „Bicing“.

Dyzelio tarša „užkemša“ kraujagysles

„Kiekvienas sergantis lėtine plaučių ar širdies liga turėtų vengti būti lauke, kaiužterštumo lygis aukštas”, įspėja Brita-nijos Širdies Fondas.

O žurnale „Genome Biology“ neseniai paskelbtas mokslinis straipsnis įrodo, kad dyzelinių variklių išmetamose dujo-se esančios dalelės (angl. diesel exhaust particles (DEP)) kartu su cholesterolio dalelėmis pasižymi didesniu kraujagys-les pažeidžiančiu poviekiu, nei veikda-mos atskirai.

Tyrėjai matavo žmogaus kraujagyslių viduje esančių ląstelių (endotelio) dauge-lio genų raiškos (ekspresijos) pokyčius, jas paveikus DEP ir mažo tankio lipopro-teinų (MTL) cholesteroliu – vadinamuo-ju „bloguoju“ cholesteroliu, kuris sukelia aterosklerozę (kraujagyslių užsikimši-mą). Abi medžiagos yra žalingų mole-kulių, vadinamų laisvųjų radikalų (LR) šaltinis, kurių perteklius sukelia krauja-gyslių endotelio pažeidimą, skatina už-degimą ir įtakoja aterosklerozę.

Tyrėjas dr. André Nel teigia, kad dy-zelio dūmų dalelių ir cholesterolio su-keltas pažeidimas kur kas pranoksta tą žalą, nei jie veiktų pavieniui.

Taigi per tradicinę Kritinę masę ne-pamirškite respiratorių ir venkite dyze-linių transporto priemonių.EKOBLOGAS.INFO

Šiandienos kryptis – „hibridai“MINDAUGAS GALIAUSIAS

OZONAS@EKOLOGIJA.LT

Bespėliojant, kada ir ar baigsis naf-ta, pamažu visi pradeda suvokti, kad jau dabar reikia vaduotis iš šios ža-lingos priklausomybės. Net jei nafta ir nesibaigs, globalinis atšilimas pri-vers permąstyti naudojimosi trans-portu įpročius. Kodėl gi nepradėjus dabar?

Iš šiuo metu vystomų technologijų, vieninteliai hibridiniai automobiliai kol kas sugebėjo masiškai prasibrau-

ti iki eilinių vartotojų. Jų pardavi-mai nuo pat pasirodymo Japonijoje 1997-aisiais metais skaičiuojami šim-tais tūkstančių ir nuolat auga. Jung-tinėse Amerikos valstijose „hibridai“ sudaro apie du procentus visų auto-mobilių pardavimų, o patys „hibri-dai“ buvo paversti stiliaus ikona, ypač dėka Holivudo žvaigždžių.

Žinoma, vien rinkodaros specialis-tų pastangų nepakaktų norint par-duoti tokį kiekį automobilių, tad kur slypi „hibridų“ patrauklumas? Visų pirma, žymiai mažesnėje aplinkos taršoje. Tai pasiekiama naudojant mišrią – elektros ir įprastinio (ben-zininio) variklio sukuriamą – ener-giją. Pats veikimo principas yra maž-daug toks: kai automobilis juda lėtai

(pavyzdžiui, transporto spūstyse), t.y. degina daugiausiai kuro, naudojamas elektrinis variklis, o pasiekus dides-nį greitį, kai kuro sunaudojama ma-žiau, įjungiamas įprastas benzininis motoras. Elektros variklis naudoja pa-ties automobilio sukuriamą energiją, saugomą baterijose, taip pat skleidžia mažiau triukšmo. Tiesa, šios papildo-mos technologijos kilsteli hibridinio automobilio kainą, tačiau yra apskai-čiuota, kad per maždaug penkerius metus pridėtinės išlaidos turėtų at-sipirkti, ypač jei nafta ir toliau nenu-stos brangti.

Didesnės kainos problemą sėkmin-gai sprendžia daugelio valstybių vy-riausybės, klasifikuodamos automo-bilius pagal taršą ir pritaikydamos

įvairias lengvatas perkantiems „hi-bridus“, bet šiuo klausimu Lietuvo-je nieko konkretaus nepasiekta, nors pasiūlymų ir buvo. Panašu, kad pati visuomenė ir vėl turi įkvėpti pokyčių, o ne atvirkščiai.

Hibridiniai automobiliai taip pat yra ir toliau tobulinami: jau kuriami ir „hibridai“, naudojantys elektros ir dyzelinį variklį. Naudojant biodyze-liną aplinkos taršą būtų galima dar labiau sumažinti. Vis dėlto tai esmės nekeičia – žmogus, naudodamasis au-tomobiliu, ir toliau teršia aplinką. Ta-čiau „hibridai“ būtent dabar ir neto-limojoje ateityje yra geriausia išeitis, leidžianti sumažinti visiems mums reikalingo oro teršimą ir pristabdyti bekaistančią aplinką.

Aliejus vietoj dyzelino?DONATAS KARANAUSKAS

Visai nesenai aliejaus panaudojimo vie-toj dyzelinio kuro idėją Lietuvoje ėmėsi įgyvendinti UAB ,,Biomotorai“. Firma spe-cializuojasi automobilių su dyzeliniu vari-kliu perdirbimu į varomus augaliniu alieju-mi. Pasak įmonės vadovo D. Karanausko, yra žinoma daug perdirbimo būdų, tačiau išanalizavusi juos įmonė atsirinko pačias geriausias įrangas ir sistemas. Šiuo metu Vokietija yra lyderė tarp dyzelinių variklių konvertavimo įrangų gamintojų. UAB ,,Bi-omotorai“ tapo ofi cialiu daugiausiai įrangų pasaulyje sumontavusios Vokietijos kom-panijos „ATG“ atstovu Lietuvoje.

Pastaraisiais metais nuolat kylant dy-zelinio kuro kainoms atsirado susido-mėjimas pigesnių degalų paieškomis. Pasirodo, kad viena iš alternatyvų tra-diciniam kurui gali būti paprasčiausias augalinis aliejus, kuris yra ne tik nebran-gus, bet ir ekologiškas dyzelinio kuro pa-kaitalas. Toks kuras neteršia aplinkos, jame nėra sieros komponentų, jis netu-ri toksinių medžiagų, o svarbiausia, kad variklio galia išlieka nepakitusi.

Labiausiai savo charakteristika į dy-zeliną panašus yra rapsų aliejus, tačiau kurui tinka beveik visos augalinio alie-jaus rūšys. Svarbu, kad aliejus neturė-tų jokių mechaninių priemaišų ir ne-būtų užterštas vandeniu. Aliejų galima pirkti įprastose parduotuvėse arba di-desnį kiekį užsakyti UAB „Biomotorai“. Netgi naudotas augalinis kepimo alie-jus gali sėkmingai tapti kuru, tačiau jį rekomenduojama fi ltruoti iki 1 mikro-no. Neišfi ltravus smulkios maisto da-lelės gali užkimšti purkštukus ar suga-dinti kuro siurblį. Taip pat naudotame aliejuje gali būti druskos, kuri paspar-tina variklio dėvėjimąsi. Tačiau tinka-mai naudojamas augalinis aliejus ne tik 50 proc. sumažina perdirbtų dyzelinių variklių eksploatacijos kašus, bet ir dėl daug geresnių sutepimo savybių prail-gina variklio tarnavimo laiką. Sutepi-mui pagerinti į dyzeliną dedami sieros elementai, o augalinis aliejus yra natū-ralios kilmės lubrikantas.

Įmonės vadovas patvirtina, kad „dy-zeliniai varikliai puikiai veikia naudo-jant augalinį aliejų, nes jo klampumas yra daug didesnis nei dyzelino“. Aliejų reikia pakaitinti iki 70-80 Co, kol suskys-tės ir klampumas susilygins su dyzelino klampumu. Pačiame variklyje nedaroma jokių pakeitimų, tačiau reikia sumontuo-ti specialią įrangą: papildomą kuro baką, aliejaus šilumokaitį, degalų perjungimo mechanizmą, elektroninį valdymo pultą. Įranga yra prijungiama prie kuro pada-vimo sistemos. Šaltas variklis pradžioje turi būti užkuriamas naudojant dyzeli-nį kurą, o jam užkaitus iki 70 Co per alie-jaus šilumokaitį tekantis karštas variklio aušinimo skystis sušildo aliejų iki reikia-mos temperatūros. Tuomet valdymo pul-to pagalba perjungiama degalų rūšis ir automobilis važiuoja naudodamas aliejų. Likus keletui kilometrų iki kelionės pa-baigos būtina perjungti į dyzelino rėžimą, kad atvėsusiame variklyje neliktų aliejus. Užgesinus variklį apie paliktą netinkamą rėžimą perspėja garsinis signalas.

Perdirbti galima praktiškai visus me-chanizmus, naudojančius dyzelinį kurą. Tokį kuro panaudojimo būdą galima pritaikyti ne tik lengvuosiuose automo-biliuose, bet ir sunkvežimiuose, laivuo-se, elektros generatoriuose ir t.t. Lietuvo-je didžiausią panaudojimo perspektyvą turi transporto įmonės, autobusų parkai, statybų ir kelių remonto darbams nau-dojančios techniką įmonės. Daugumai automobilių sumontuoti įrangą trun-ka vieną dieną, tai jau galima padary-ti specializuotuose UAB „Biomotorai“ autoservisuose.

Turint dviejų bakų sistemą vartotojai gali žymiai padidinti pravažiuojamą ats-tumą, o tai ypač aktualu komercinės pa-skirties ir kelioniniam transportui. Šiuo metu tiesiog savartynuose šalinamos to-nos panaudoto aliejaus, o juk tūkstančiai jų galėtų būti išfi ltruotos ir panaudotos antrą kartą. UAB „Biomotorai“

Tel.: (8 5) 2620092, 8 606 75w851

El. p. info@biomotorai.lt

www.biomotorai.lt

Nuotr. Gina Beinoravičiūtė

Nuotr. ekoblogas.info.ltKritinė Masė Budapešte, Vengrija.

ekoproduktai 1110 / ekoproduktai ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

VYTAUTAS VALINSKAS

VYTAUTAS@TECHNOLOGIJOS.LT

1: Nuo senovinės selekcijos iki genetinių „stebuklų“

GMO – dar neseniai tik kažkur va-karų pasaulyje skambėjęs trumpinys – jau pasiekė ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, jog iš karto sukėlė ginčų – rei-kia to Lietuvai ar nereikia. Vis dėlto kol kas laimi negatyvi reakcija, ir Lietuva atsiribojo nuo bandymų jos teritorijoje

priveisti įvairių genetiškai modifi kuotų augalų. Nors visuomenė aktyviai daly-vauja išsakydama savo nuomonę, tačiau retas iš besiginčijančių galėtų nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kas yra tie GMO produktai ir kuo jie geri ar blogi.

Ląstelės branduolyje yra sutelkta in-formacija apie organizmą genų pavida-lu. Genas – tai tam tikra deoksiribonu-kleino rūgšties (DNR) grandinės dalis. Iš spirale susukto DNR siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūri-

nis genetinės medžiagos vienetas. Ge-nuose užkoduota informacija apie įvai-rias organizmo savybes ir funkcijas, pavyzdžiui, plaukų spalvą, kūno sudė-jimą bei paveldimas ligas.

Stebėdami skirtingas tos pačios rū-šies augalų ir gyvūnų savybes žmonės sumąstė, kad, poruojant geriausias sa-vybes turinčius individus, jų palikuo-nys turėtų jas dar labiau išryškinti. Taip gimė selekcijos idėja – sukryžminant tos pačios rūšies, bet skirtingų savy-

bių augalus arba gyvūnus, išvedamos naujos veislės, turinčios pageidauja-mų savybių, išreikštų nepalyginamai stipriau.

Aišku, jog selekcijos atveju genotipas keičiamas tik tos rūšies viduje – iš esmės genai yra tie patys, tik pasiekiamos skir-tingos jų kombinacijos. Ir galimų nau-jų savybių kiekis yra ribotas – kokios savybės ta rūšis apskritai neturėjo, jo-kiais selekciniais metodais jos ir nega-lima suteikti.

Genų inžinerija – laisvė fantazijai ir žinių stygius

Genų inžinerija – tai vieno arba kele-to genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai orga-nizmai su svetimais genais. Dažniausiai tokie organizmai yra vadinami genetiš-kai modifi kuotais (GM). Taigi pagrin-dinis skirtumas nuo selekcijos yra tas, jog šiuo atveju iš principo performuoja-ma rūšies genetika – įterpiamos visiškai negiminingų rūšių savybės ir padaroma tai, kas neįmanoma jokiais selekcijos me-todais. Genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminin-gus ir evoliuciškai nutolusius organiz-mus. Į GM augalus gali būti įsodinami tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų ge-nai. Ne taip seniai, tik 1953 m., moksli-ninkams James Watson ir Francis Crick pasisekė nustatyti DNR sandarą. 1973 m. Syanley Cohen ir Herbert Boyer, pritaikę genų inžineriją, į augalų bei gyvūnų ge-nus sugebėjo įterpti žarnyno lazdelę E. Coli (Escherichia coli). Taigi 1973 metus galima laikyti biotechnologijos, o taip pat ir genų inžinerijos mokslo atsiradi-mo pradžia. Įvertinus tai, kad genotipas yra tokia sudėtinga sistema, kurią galima lyginti su mikrovisata, tie metai iki mūsų dienų tėra genų mokslo kūdikystė.

Mokslui reikia atlikti dar labai daug tyrimų, kol bus sukauptas pakankamas žinių ir įgūdžių kiekis tvarkyti šiai mil-žiniškai mikrovisatai. Įsivaizduokite, jog senovės graikai ar net astronomai po Galilėjaus atradimų praėjus 40 metų turėjo teisę perstumdyti žvaigždžių ir planetų judėjimo trajektorijas vien tam, kad pas juos būtų šiltesnė ar šaltesnė va-sara. Įdomu, ar būtų tokia visata išgyve-nus iki šių dienų.

Kaip vyksta genetinės modifi kacijos?

Tikroji genetinė inžinerija apima me-todikas, kuriomis iš organizmo paima-ma genetinė medžiaga, iškerpama ir naujai sujungiama norima genų atkar-pa, sudarant naujas jų kombinacijas, po to padidinamas rekombinuotos DNR kopijų skaičius ir galiausiai šios kopijos perkeliamos į kitus organizmus.

NUKELTA Į 12P.

Genetiškai modifi kuoti organizmai

Per praėjusius 20 metų apytikriai 1 milijonas rūšių išnyko iš pasau-lio tropinių miškų.

Nuo 1960-ųjų iki 1985-ųjų galo 40% centrinės Amerikos drėgnos atogrąžų girios buvo sunaikinta tam, kad būtų sukurtos ganyklos galvijams.

Viename akre ( apie 0.4 ha ) že- mės galima pagaminti 9091 kg bulvių. Viename akre žemės gali-ma pagaminti tik 75 kg jautienos.

Norint užauginti svarą (0,45 kg) pomidorų arba žaliųjų sal-toų, reikia sunaudoti 23 galo-nų vandens (87 l). Norint gauti svarą vištienos, reikia 815 galo-nų (3085 l) bandens, o svarą jau-tienos - net 5214 galonų (19737 l)! Pagal John’o Robbins’o tyrimo duomenis, nevalgydamas jautie-nos, išsaugosi daugiau vandens negu jei nesipraustum po dušu 6 mėnesius.

Pagaminti 1 kg duonos reikia 1 kg grūdų. Pagaminti 1 kg jautienos sunaudojama iki 20 kg grūdų.

75% grūdų siunčiamų į trečiasias pasaulio šalis yra sunaudojami galvijų produkcijai.

Šalys, kurios maitinasi daugiausia

gyvūlinės kilmės produktais, taip pat yra šalys,kuriose didžiausiais tempais plinta vėžys, širdies ligos, diabetas, osteoporozė (sisteminė kaulų liga) ir taip toliau.

80% Amerikos žemės ūkio depar- tamento vištienos inspektorių ne-bevalgo vištienos.

50% žmonių, kurie reguliariai valgo mėsa, miršta nuo širdies ligų. Tik 4 % žmonių, kurie ne-valgo jokių gyvulinės kilmės pro-duktų, miršta nuo širdies ligų.

Tik 1 iš 10 šimpanzių jauniklių iš- gyvena kelionę nuo džiunglių iki zoologijos sodo.

1 milijardas gyvūnų yra kie- kvienais metais nužudoma dėl eksperimentų.

Vienam spąstais sugautam gy- vūnui (kailinių gamybai) tenka 2 kiti gyvūnai (šunys, katės, elniai ir kt), kurie atsitiktinai patenka į spąstus bei miršta.

90% visų maisto auginimui skirtų pesticidų yra atrandama mėsos ir pieno produktuose.

Atliekant vėžio tyrimus JAV, pa- aiškėjo, kad 99% žindančių mote-rų, vartojančių mėsą, turėjo DDT

(t.y. pirmojo šiuolaikinio neorga-ninio pesticido pėdsakų, kuris ži-nomas kaip sukeliantis vėžį) savo krūtų piene. Tik 8% žindančių moterų, besimaitinančių vegeta-riškai, savo piene turėjo DDT.

Kad karvė duotų daugiau pieno yra naudojami įvairūs chemikalai bei naudojama genoterapija - teš-muo kartais tampa toks sunkus, kad karvės kartais nesugeba išlai-kyti savo svorio.

Vienos labiausiai atšilimą suke- liančios dujos yra metanas, jo pa-grindinis šaltinis - gyvulinin-kystė. Metano reikšmė klimato atšilimui yra didesnė už visų šil-tnamio efektą sukeliančių dujų reikšmę kartu paėmus, neįskai-tant CO2 emisijų. Palyginus su CO2, metanas 21 kartą stipriau sukelia šiltnamio efektą.

Anot straipsnio, publikuoto „Jungtinių Tautų Maisto ir Že-mės Ūkio organizacijos“ (“Food And Agriculture Organization Of Th e UNITED NATIONS”), na-minių gyvulių sektorius išski-ria daugiau dujų, sukeliančių šil-tnamio efektą, negu transportas, ir yra pagrindinė pasaulinio at-šilimo priežastis. Jis taip pat yra vienas didžiausių žemės irimo ir vandens taršos šaltinių.

Jau vien šiais metais 20 milijonų žmonių visame pasaulyje mirs iš bado. Daugiau kaip pusė jų – vai-kai. 18000 vaikų kasdien miršta dėl alkio ir blogos mitybos (vie-nas vaikas miršta kas 2,3 sekun-dės). 100 milijonų žmonių galėtų būti papildomai išmaitinti pa-naudojus atlaisvintą (nuo pašarų gyvuliams gaminimo) dirbamą dirvožemį, jei amerikiečiai su-mažintų savo mėsos suvartojimą vos 10 %. 80 % kukurūzų ir 95 % avižų, užaugintų JAV, yra su-šeriama naminiams gyvuliams. 56 % visos JAV dirbamos žemės skirta jautienos gaminimui, o tam, kad būtų gautas 1 kilogra-mas mėsos, reikia 16 kilogramų sojų pupelių ir grūdų, kurie ga-lėtų būti panaudoti pamaitinti alkstantiems.

Daug sunkių pasaulio aplin- kos problemų, įskaitant globali-nį atšilimą, dirbamosios žemės sluoksnio netekimą, drėgnų-jų atogrąžų miškų, rūšių nykimą, galėtų būti išspręstos sumažinus ar iš viso atsisakius mėsos varto-jimo. Medžiai, o ypač sengirės bei tropiniai miškai, yra būtini pla-netos išlikimui. Jų nykimas yra viena svarbiausių pasaulinio atši-limo ir dirbamojo dirvos sluoks-nio irimo priežasčių. Mėsos var-tojimas yra pagrindinis veiksnys, naikinantis šiuos miškus. Per pastaruosius dešimtmečius apie 100 milijonų hektarų JAV miš-kų buvo iškirsti tam, kad atsiras-tų žemės pasėliams, kad paten-kinti visuomenės, kur mėsa yra bazinis maistas, poreikius. 5 m² tropinių atogrąžų miškų sunau-dojama 0,5 kg jautienos pagamin-ti. Iki šiol JAV neteko jau keliantį nerimą skaičių - 75 % - dirbamojo žemės sluoksnio. 85 % šios netek-ties yra tiesiogiai susiję su nami-nių gyvulių auginimu.

Tam, kad vištos dėtų kuo dides- nį kiekį kiaušinių, dirbtinė švie-sa laikoma įjungta 17 valandų per parą. Kiekviena višta per metus vidutiniškai padeda po 300 kiau-šinių. Kai tik vištos „produkcija“ sumažėja, ji paskerdžiama. Dau-gelis vištų gyvena apie 5-6 metus.

Dauguma maistui skirtų gyvulių skerdžiami košeriniu būdu. Koše-

riniam skerdimui būdingas gyvu-lio, ypač karvės ar kiaulės, paka-binimas už kojų. Gyvulio kaklas perpjaunamas be jokio nuskaus-minimo, jis taip kaba, kol mirti-nai nukraujuoja.

Kasdien mėsą valgančios mote- rys 3,8 karto labiau rizikuoja su-sirgti krūties vėžiu negu tos, ku-rios ją vartoja mažiau nei kartą per savaitę.

Jei kiekvienas žmogus valgys maistą, kur mėsa užima centrinę vietą, visų žinomų pasaulio naf-tos atsargų užteks 13 metų. Jei žmonės nustotų valgę mėsą, jų užtektų 260 metų.

Kiekvieną dieną kas sekundę su- naikinamas vieno futbolo lauko didumo tropinių atogrąžų miš-kų plotas tam, kad būtų pagamin-ti 257 mėsainiai.

Nevalgydami jautienos ir kitų gy- vulių mėsos Jūs:

išsaugote po didžiulį kiekį van- dens: nuo 11500 L iki 19000 L kiekvienam 0,5 kg atsisakytos jautienos;

išvengiate mūsų upių ir upelių taršos veiksmingiau nei kokio-mis kitomis pastangomis rūšiuo-jant atliekas;

sumažinate dirbamojo dirvože- mio sluoksnio irimą;

neprisidedate prie tropinių ato- grąžų miškų nykimo;

išvengiate anglies dioksido susi- darymo. (Vidutinis automobilis per dieną išskiria 3 kg CO2. Ato-grąžų miško išvalymo, skirto pa-gaminti vienam mėsainiui jau-tienos, metu susidaro 75 kg CO2. Suvalgius 0,5 kg mėsainių pada-roma tokia pati žala, kaip tris sa-vaites važinėjant automobiliu);

sumažinate metano dujų susidarymą;

sumažinate laukinės gamtos are- alų nykimą;

padedate išsaugoti nykstančias rūšis.

Gyvulininkystė labiau kenkia aplinkai nei visas transportas kartu sudėjus

Didžiosios Britanijos mokyklose vaikams tiekiamas maistas iš ekologiškų produktų

Didžiosios Britanijos švietimo mi-nistras Alan Johnson paskelbė pro-gramą šalies mokyklų maisto koky-bei gerinti. Programoje, kurią parengė Žemės asociacija (Soil asociation), nu-matomi specialūs mokyklų virėjų ap-mokymai bei pateikiama vizija, kaip padėti mažiems vietiniams ekologi-niams ūkiams, kurie pagal programą mokykloms tiektų maisto žaliavas.Asociacijos parengtos programos „Food for life“ tikslas – pagerinti maisto kokybę mokyklose, neatsi-žvelgiant į vaiko kilmę bei socialinį sluoksnį, kuriam jis priklauso. Mo-kyklose tiekiami priešpiečiai turi ati-tikti maistingumo kriterijus, nusta-tytus Caroline Walker trust fondo ir School Meals Review ekspertų grupės. Pagal programą 75 % viso tiekiamo maisto turi būti gaminami iš neap-dorotų medžiagų, mažiausiai 50 %

maisto sudedamųjų dalių patiekia-ma iš vietinio regiono ir mažiausiai 30 % – iš sertifi kuotų organinių re-sursų. Į programą įtraukiamas kla-sės vaikų mokymas ir švietimas apie maistą iš organinių produktų, jo ga-minimą, maistingumą ir reikšmę sveikatai. Be to, numatoma, kad vai-kai per savo mokymosi metus bent kartą turėtų aplankyti ūkį, kuria-me auginami ekologiški produktai. Asociacija, vykdanti programą „Food for life“, jau dirba su daugiau nei 500 mokyklų ir 10 vietinių ūkių. Asociacijos padaryta apklausa parodė, kad per dieną vienam moksleiviui pra-dinėse mokyklose maistui yra skiria-ma 0,75 eurocentai. Nuo 2005 metų ši suma padidėjo tik 6 eurocentais. Ap-klausos duomenimis, mokyklose val-go nuo 44-49 % visų besimokančių vaikų, kai kuriose mokyklose skaičius dar mažesnis. Tyrimai rodo, kad tose mokyklose, kuriose pradėtas gaminti maistas iš ekologiškų produktų – vai-kų, valgančių mokyklose, skaičius pa-didėjo iki 63 %.

Europos Parlamentas balsuoja už ekologiškus produktus be genetiškai modifi kuotų organizmų

Nevyriausybinės aplinkosaugos or-ganizacijos (NGO – non-govern-mental organizations) pritaria Eu-ropos Parlamentui, kuris atmeta pasiūlymą į ekologišką maistą įtrauk-ti genetiškai modifi kuotus organizmus. Europos parlamento atstovai skelbia, kad žmogus turi teisę į genetiškai modi-fi kuotą maistą, tačiau į ekologiškų pro-duktų sudėtį draudžiama dėti net 0,1 % genetiškai modifi kuotų elementų.

Kaip Italijoje gyventojai „pratinami“ prie ekologiško maisto

Tyrimai rodo, kad vienas iš trijų Ita-lijos vaikų turi rimtų viršsvorio pro-blemų. Nepaslaptis, kad visuomeninis maitinimas vaidina svarbią reikš-mę vaikų gyvenime. Specialistai su-pranta, kad dažnai vykdomas proce-

sas pakeisti maisto žaliavas ir maisto ruošimą, neneša didelių rezultatų. Paskutiniu metu rimtai susirūpinta maisto, tiekiamo mokyklose, kokybe.Pakeisti mitybą siekiama reklamuojant ekologišką sezoninį maistą, daržoves, vaisius, ir mokant vaikus (ir, žinoma, jų tėvelius) išsaugoti regiono tradicijas, pri-statant Italijos ir užsienio kultūrų maistą. Pavyzdžiui, Lecco provincijoje kiekvie-ną dieną mokyklose patiekiama nema-žai organinių produktų, tokių kaip ry-žiai, makaronai, jogurtas, vaisiai, sultys, sezoninės daržovės. Dukart per mėne-sį mokyklų valgiaraštis yra sudarytas tik iš ekologiškų produktų. Bereguar-de provincijoje tiekiami dribsniai, ma-karonai, aliejus, sūris. Novi Ligure vyks-ta teminės dienos, pavyzdžiui, moliūgų arba organinių vaisių diena. Ladispoli regione gyventojus stengiamasi supa-žindinti su Italijos gastronomine kul-tūra. Lomagna miesto mokyklose orga-nizuojami tėvų pietūs, kuriais siekiama populiarinti ekologišką maistą ir paro-dyti jo reikšmę žmogaus sveikatai. Gros-seto tėveliai kviečiami pavalgyti kartu

su vaikais. Prober asociacija organizuo-ja ekologiško maisto muges. Italijos val-džia taip pat daro perversmus, susijusius su organinio maisto kiekio padidinimu mokyklose.

„Biobank“ organizacija, kaupianti sta-tistiką apie organinę rinką Italijoje, 1996 metais suskaičiavo 69 ekologiškas mo-kyklų kavines, 2006 metais tokių kavi-nių, tiekiančių ekologišką maistą, jau buvo 658.

Pasaulyje vis labiau plinta ekologinė ūkininkystė

Ekologiniai ūkiai įvairiose šalyse uži-ma 31 milijoną hektarų žemės. Pagal eko-loginių ūkių užimamą plotą, pirmauja Argentina (3,1 mln. h), Jungtinės Ame-rikos Valstijos (1,6 mln. h.), Kinija (2,4 mln. h), Australija (11,8 mln. h). Okea-nijoje yra apie 39 % viso pasaulio orga-ninių ūkių, Europoje 23 %, Lotynų Ame-tikoje apie 19 %.

Didžiausa perspektyva ir augimo ten-dencijos yra Jungtinėse Amerikos Vals-

tijose, Italijoje ir Lenkijoje.Pagal Tarptautinio prekybos centro

agentūros atliktus tyrimus, pasaulyje yra beveik 62 milijonai hektarų, kurie yra sertifi kuoti ir atitinka reikalavimus ekologiškai produkcijai auginti.

Daugiausiai produktų suvartojama Šiaurės Amerikoje ir Europoje. 2006 eko-loginės prekybos rinka išsiplėtė iki 30 mi-lijardų eurų. Nuo 1 iki 9 mėnesio šeimos padidino išlaidas ekologiškam maistui 17 %, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, vidutiniškai 2 iš 13 nupirktų pro-duktų buvo ekologiški. Per devynis 2006 metų mėnesius ekologiškas maistas su-darė 2,7 % visos maisto produktų rinkos. Ekologiškų produktų asortimentas smar-kiai išsiplėtė visose tirtose 29 produktų grupėse. Patys populiariausi yra švie-ži vaisiai, daržovės, bulvės, kiaušiniai. Pusryčių maisto asortimentas nuo-lat įvairėja medaus, džemo ir dribsnių pasirinkimu.

Nustatytos trys skirtingos ekologiš-kų produktų vartotojų grupės: „bando-mojo pirkimo“ pirkėjai, tokiems produk-tams išleidžiantys palyginus su įprastais

produktais nedidelę dalį pinigų. „Infor-muotoji grupė“, kurią sudaro pastovūs vartotojai, ir „pagrindinė grupė“, kurios atstovai neperka daug ekologiško mais-to, tačiau perka daug, palyginus su įpras-tu maistu.

Susidomėjimas ekologiško maisto produktais yra didelis, tačiau jam išlei-džiamos sumos yra vis dar žemo lygio. Mažmenininkai, siūlantys ekologiškus produktus, pastebėjo, kad šis verslas pel-ningas. Pagrindinis tikslas – užtikrin-ti maisto kokybę. Tam, kad ekologiško maisto rinka neprarastų populiaru-mo, ji turi likti absoliučiai „švari“. Turi būti išvengta net mažiausių nesklan-dumų. Ateityje vartotojai, pirkdami tokį produktą, turėtų net neabejoti jo ekologiškumu.

Čekijoje ekologiško maisto prekybos centrų 2011 m. bus net 4 kartus daugiau!

„Čekijos ekologiško maisto apy-

varta 2006 metais užaugo 49 %: nuo 250 milijonų iki 760 mln. čekijos kro-nų. Po tokių rezultatų Čekijos ekolo-giško maisto parduotuvės tapo grei-čiausiai augančiomis Europoje per praeitus metus“, – praneša 2007 metų statistiką Čekijos ekologiško maisto rinkos tyrimų organizacija.Šie skaičiai yra didžiausi Centrinėje ir Rytų Europoje. Rinkos akcijų dau-giausia turėjo didieji prekybos cen-trai ir vaistinės (67 %), sveiko ir eko-logiško maisto parduotuvės užima 28 %, apie 3 % sudaro nepriklauso-mos pagrindinės maisto prekių par-duotuvės ir apie 2 % ekologiškų pro-duktų buvo parduota tiesiogiai į fermų ir ūkininkų parduotuves. Če-kijos ekologiško maisto parduotuvių savininkai tikisi greitai plėstis ir per ateinančius 5 metus pakelti vidur-kį dar 35 % – iki 2011 metų apyvar-ta turėtų pasiekti 115 milijonų eurų.Čekijos ekologiško maisto rinkos ty-rimų organizacija atliko analizę, do-mėdamasi, kas perka ekologišką mais-tą. Rezultatai rodo, kad 2006 metais

tik 3-4 % gyventojų ekologišką maistą pirko reguliariai, 25 % žinojo, koks tai maistas, ir pirko nereguliariai. Tipiš-kas pirkėjas buvo moteris nuo 25 iki 44 metų, gyvenanti dideliame mieste, išsi-lavinusi, gaunanti vidutinį atlyginimą. Daugiau nei 40 % čekų priimtinesnis čekiškos kilmės ekologiškas maistas.Tyrimai rodo, kad po 3 metų šalyje ekologiškų ūkių stagnacijos skaičius išaugo net 16 %. Pagrindinė šio augimo priežastis – išaugęs mokestis už ekolo-gišką ūkininkystę sudarytoje progra-moje 2007-2013 metams bei didžiulę ekologiškų produktų paklausą šalies viduje ir užsienyje. Čekijoje ekologiš-kas pienas ir jautiena buvo paklausiau-si gyvulininkystės prekyboje.

Modbury – pirmasis Europoje miestas uždraudęs plastikinius maišelius parduotuvėse

Didžiosios Britanijos miestas Mod-bury – pirmasis Europoje, kuriame

atsisakyta naudoti plastikinius mai-šelius. Tokio reikalavimo laikosi visos 43 mieste esančios parduotuvės.

Iš pradžių projektą buvo numatyta tęsti 6 mėnesius, tačiau po sėkmingo įgyvendinimo prekybininkai pamatė, kad kelio atgal nėra.

Modbury parduotuvės pirkėjams vietoje įprastų plastikinių maiše-lių pasiūlė naudoti specialius, pa-gamintus iš perdirbtos medvilnės (pagaminta 2000 vnt.), kurie nau-dingi pasirodė ne tik gyventojams, bet ir sudomino kolekcionierius. Gyventojai įpročio naudoti plasti-kinius maišelius atsisakyti netru-ko, o laikui bėgant gatvėse žmonių, vaikščiojančių su plastikiniais mai-šeliais, elgesys pradėtas laikyti be-veik „asocialiu“.

Po tokio sėkmingo projekto įgyven-dinimo, pagalbos panašius projektus parengti paprašė dar 60 įvairių Euro-pos miestų.

PARENGĖ JOLITA VITKAUSKAITĖ

ekoproduktai

PARENGĖ WWW.ANIMALRIGHTS.LT

Nuotr. Ievos Štuikytės

Generalinė apžvalga

Nuotr. Gina Beinoravičiūtė

12 / ekoproduktai ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt ekoproduktai 13

ATKELTA IŠ 11P.

Genai gali būti keičiami tarp tokių rūšių, kurios niekada negalėtų to at-likti natūraliai gamtoje.

Kol kas tikrai aiški GMO gamybos problema – kontrolės procese organiz-mui suteikiamos visiškai nereikalingos savybės. Genų įterpimas yra atsitikti-nis procesas. Priklausomai nuo to, kur įterpiama svetima genetinė medžiaga, suformuotas GMO gali įgyti visai skir-tingų savybių. Intarpas šeimyniniame gene gali nutraukti jo funkcionavimą ar, pavyzdžiui, įsiterpę stiprūs promo-toriai gali sukelti nenormaliai didelę šeimininko genų ekspresiją. Rezulta-tas, švelniai tariant, yra visiškai nepro-gnozuojamas ir pamatomas tik naujam organizmui vystantis ir augant. Mani-puliacijos genais gali sukelti genų pa-žaidų mutacijas, t.y., tokius DNR nu-kleotidų sekos pakitimus, kurie gali sąlygoti pokyčius baltymo sudėtyje ir funkcijose. Dėl jų gali pakisti ląstelės metabolizmas bei sutrikti viso orga-nizmo veikla.

Štai todėl iš mokslinių genų inžine-rijos laboratorijų į eksperimentinius ūkius patenka tik nedidelė GMO dalis – kiti tiesiog neišgyvena arba virsta aki-vaizdžiais mutantais. Aiškus ir moksli-ninkų bei juos fi nansuojančių šaltinių džiaugsmas, kai iš tūkstančių bandy-mų užsimezga pakankamai gyvybingas ir atsparus individas, netgi pajėgiantis daugintis. Tačiau kokias sumines nau-jas savybes jis turi ir kokią įtaką aplin-kai gali daryti – joks genetikos specia-listas negalėtų nusakyti. Tam reikalingi tolesni GMO eksperimentiniai tyrimai. Deja, po tiek sudėtingų procesų ir dau-gybės laiko, pastangų ir, svarbiausia, fi -nansinių investicijų naivu tikėtis, jog GMO entuziastai būtų linkę atidžiai ir kruopščiai tirti naujo organizmo savy-bes, ieškodami ne tik teigiamų, bet ir neigiamų jų savybių. Kruopščių, objek-tyvių ir ilgalaikių tyrimų labai bijosi GMO remiančios korporacijos. Tiesa, jais užsiimančių entuziastų atsiranda, bet apie jų likimą – žemiau.

2: GMO ofi cialiai – pasaulio išsigelbėjimas. Ar tikrai?

Siekiant palankaus visuomenės po-žiūrio genų inžinerijai vystyti, reikėjo sugalvoti rimtų ir „visuomeninių“ prie-žasčių šios technologijos rėmimui. Tam pasirinktos trečio pasaulio neturtingos valstybės ir statistika, kuri iš tikro yra iškalbinga, nors ir nesigilinanti į skaičių priežastis ar pasekmes: kasdien visame pasaulyje apie 24 000 žmonių miršta iš bado. 3/4 jų sudaro vaikai. Dar 800 mln. žmonių kenčia nuo bado ir pras-tos mitybos. Tad didžiosios biotechno-loginės kompanijos skelbia, kad GMO kompensuos maisto stygių pasauly-je ir padės tašką badui. „Nuogąstavi-mai, kad ateities kartos badaus, jų ne-pamaitins. O maisto biotechnologija – pamaitins!“ – vienas iš „Monsanto“ kompanijos 1998 m. vykdytos akcijos šūkių. Tačiau maisto stygius ir badas kyla ne dėl to, kad pasaulyje yra paga-minama per mažai maisto. Problema glūdi įsigalėjusioje tarptautinės preky-bos ir ekonominių santykių politikoje. Apie tai vis bando pasakyti žalieji ir ki-tos visuomeninės organizacijos, tačiau jų balsas pranyksta rinkos ekonomikos vandenyno keliamų bangų aiduose. O GMO ir iš jų gaminamas maistas tik paaštrina maisto problemą, nes besi-vystančių šalių žemės ūkis tampa vis labiau priklausomas nuo didžiųjų bio-technologinių fi rmų. Be to, išsivysčiu-sių šalių gyventojams atsisakant GMO, trečiojo pasaulio šalys yra tiesiog už-verčiamos prasta, nekokybiška ir ne-saugia GM produkcija.

GMO. Kokie jie turėtų būti entuzias-tų svajonėse ir gamintojų tiksluose

MEDICINA – įvairių ligų gydymui jau pradėti taikyti genų terapijos meto-dai; atliekami organų ksenotransplan-taciniai eksperimentai.

MAISTO PRAMONĖ – siekiama pa-gerinti maisto kokybę. Pavyzdžiui, di-dinami vitamino A, E kiekiai maiste; mėginama pagerinti baltymų kokybę augaliniuose produktuose. „Išauginti“ mikroorganizmai, labiau tinkami sinte-tinamų fermentų gamybai. Ypač popu-liarus tarp genetikų maistinis augalas – pomidorai. Jais eksperimentuojama

nuo siekimo pavėlinti sunokimą iki šal-tų vandenų žuvų genų įskiepijimo, kad taptų atsparūs šalčiui ir būtų lengviau transportuojami (naujausi šios psicho-zės pavyzdžiai – sukurti citrinų ir ro-žių kvapo pomidorai).

ŽEMDIRBYSTĖ – čia genų inžine-rija taikoma plačiausiai. Išvestos įvai-rios augalų veislės, atliekami tyrimai, kurių tikslas padidinti augalinių kultū-rų derlių, atsparumą vabzdžiams, su-paprastinti priežiūrą.

FARMACIJA – GM mikroorganiz-mai gamina insuliną (gamina genetiš-kai modifi kuota bakterija, į kurios DNR grandinę įterptas žmogaus insulino ge-nas), įvairius hormonus.

APLINKOSAUGA – kuriami įvairūs mikroorganizmų štamai, galintys va-lyti nafta užterštas vietoves; bandoma kovoti prieš invazines rūšis.

Gražių pažadų rezultatas – GMO populiarėja

Žemės ūkyje ir maisto pramonė-je GMO įgauna vis didesnį pagreitį. Per 6 metus pasauliniai GMO pasė-lių plotai padidėjo 30 kartų. JAV, Ar-gentina, Kanada ir Kinija augina dau-giausiai GM augalų. Biotechnologinės kompanijos teigia, kad GM maistas yra pigesnis, lengviau pagaminamas ir ko-kybiškesnis. Be to, pasak jų, genetiškai modifi kuotos kultūros yra „substanciš-kai ekvivalenčios“. „Substancinio ekvi-valentiškumo” sąvoka pradėta vartoti 1990 m., kai biotechnologinės kompa-nijos pageidavo ofi cialaus patvirtinimo, kad GM maistas yra tiek pat saugus, kiek ir natūralus. Aišku, tai neatitin-ka tikrovės, pavyzdžiui, GM sojos, at-sparios herbicidui glifosatui, cheminė sudėtis, be abejo, skiriasi nuo įpras-tos sojos. Tačiau GM soja yra laikoma substanciškai ekvivalentiška įprastai sojai – neva esami genetiniai ir bio-cheminiai skirtumai yra toksikologiš-kai nereikšmingi.

Nepriklausomi GMO organizmų ty-rimai su neigiamais rezultatais

NAUJŲ TOKSINŲ ATSIRADIMAS. GMO gali padidinti natūralių toksinų kiekį maiste arba net sukurti naujus. Pvz., biotechnologinėmis priemonėmis galima pagaminti įvairių amino rūgš-čių, kurias žmonės plačiai vartoja kaip maisto papildus. Viena amino rūgštis – L-triptofanas – taip buvo gaminama daugelį metų. 1980 m. kompanija „Sho-wa Deuko“ nusprendė pasitelkti genų inžineriją gamybai suaktyvinti. Gene-tiškai modifi kuotas bakterijos bacillus štamas gamino didesnį kiekį L-tripto-fano nei įprasta. Teisiškai šiam naujam produktui nereikėjo naujo įvertinimo, nes pasikeitė tik gaminimo būdas, bet ne pats produktas. Per keletą mėnesių vartodami ši papildą 37 žmonės mirė ir 1 500 sunkiai susirgo. Ši medžiaga sukėlė EMS (eozinofi linės miaglijos) sindromą, kuris pasireiškia raumenų skausmais, širdies darbo sutrikimu, pa-ralyžiumi ir net mirtimi.

DR. A. PUSZTAI IR GM BULVĖS. Sumaištis dėl GM maisto saugumo kilo D. Britanijoje po to, kai dr. Arpad Pus-ztai atliko užsakomuosius tyrimus su genetiškai modifi kuotomis bulvėmis (į jas buvo įkeltas augalinės kilmės balty-mas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams). Jaunų žiurkių, kurios mai-tintos šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos, o visa imuninė siste-ma labai nusilpo. Mokslininkas trum-pu TV interviu pateikė visuomenei šių eksperimentų faktus. Jis buvo atleistas iš darbo, nebegalėjo naudotis savo eks-perimentų duomenų banku, jam buvo uždrausta teikti bet kokią su minėtais eksperimentais susijusią informaciją. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr. A. Pusztai buvo „reabilituotas”.

PAVELDIMUMO TYRIMAI. Neu-rofi ziologijos instituto mokslinė ben-dradarbė Irina Jermakova atliko eksperimentus su žiurkėmis, bet jų už-baigti nepavyko – nutraukė fi nansavi-mą. Mokslininkė, tyrimams išleidusi visas savo asmenines santaupas, tyrinė-jo žiurkių fi ziologinę būklę ir jauniklių mirtingumą, įprastą pašarą papildant paprastos arba genetiškai modifi kuo-tos (GM) sojos miltais. Grupėje „GM soja“ daugiau nei pusė žiurkiukų iš pir-mos kartos mirė per pirmąsias 3 savai-tes, likę gyvi buvo 1,5-2 kartus mažesni,

nei žiurkiukai iš kontrolinės grupės. Jie buvo nusilpę ir neišsivystę. Rimti pato-loginiai pakitimai aptikti GM soja šertų žiurkių kepenyse (jos buvo kaip rėtis) ir patinų sėklidėse (jos pamėlynavo). Šir-dies, smegenų, liaukų, kitų organų ne-spėta ištirti – eksperimentai sustabdyti institutui patyrus milžinišką spaudi-mą iš GM gamintojų. Kadangi žiurkių organizmo sandara ir biochemija labai panaši į žmogaus, šie tyrimų rezultatai pakankamai kraupūs.

ATSPARUMAS ANTIBIOTIKAMS. Šiuo metu pastebimas padidėjęs in-fekcinių ligų sukėlėjų atsparumas an-tibiotikams. Patogeninės bakterijos labai greitai kinta ir prisitaiko prie antibiotikų.

Tai primena genetinių organizmų ga-myboje naudojamus genus žymenis, at-sparius antibiotikams. Mat egzistuoja teorinė galimybė antibiotikams atspa-riems genams patekti į kitų gyvų orga-nizmų (pvz., bakterijų) genotipą.

ALERGIJOS. GM produktuose gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų. Tad tokių GM maisto produktų vartoji-mas gali sukelti alergijų protrūkį. Todėl GM maistas ir maisto priedai turi būti atitinkamai žymimi, kad galima būtų nustatyti alergijas sukeliančias medžia-gas. Kol kas jie nėra žymimi.

HERBICIDŲ POVEIKIS. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) paskel-bė, kad naudojant glifosatą prieš nui-mant derlių, chemikalo lieka produk-tuose, o pašaruose aptinkami likučiai patenka į kiaušinius, mėsą ir pieną. Tyrimai rodo, kad šis chemikalas su-kėlė tirtų laboratorinių gyvūnų DNR pažaidas, pakenkė reprodukcinėms sis-temoms, paskatino vėžinių ligų vysty-mąsi. Tačiau biotechnologinės kom-panijos reikalauja didesnių leistinų herbicidų koncentracijų GM maiste, o „Monsanto” jau gavo leidimą JAV ir Eu-ropos mastu didžiausią leistiną herbi-cidų koncentraciją GM sojos pupelėse viršyti net 3 kartus.

3: UŽ ir PRIEŠPOZICIJA „PRIEŠ“ Absoliuti dauguma GMO skeptikų

laikosi nuomonės, jog už visų GMO ša-lininkų nugarų stovi galingų chemijos ir maisto pramonės korporacijų pini-gai, su kuriais daug nepakovosi. Prisi-minkite, kokios reakcijos susilaukė dr.

Arpad Pusztai.Irinos Jermakovos atveju GM pro-

duktų lobistai kreipėsi į instituto pre-zidiumą, reikalaudami nutraukti ty-rimus. Kadangi... „dabar toks didelis transgeninių produktų srautas į rin-ką, nieko jau negalima padaryti ir ne-reikia gąsdinti žmonių“.

GMO kompanijos atsisako teikti GM medžiagą nepriklausomiems tyrimams arba reikalauja visiškos vykdomų eks-perimentų kontrolės. Kartais ūkinin-kai iš kompanijos pirkdami genetiškai modifi kuotas sėklas pasirašo sutartį, kurioje numatytas draudimas jas duo-ti moksliniams tyrimams.

POZICIJA „UŽ“ O ką šiuo klausimu sako GMO ša-

lininkai? Pasirodo, jie taip pat įsitiki-nę fi nansiniu ir kitokiu spaudimu, nu-kreiptu prieš GMO.

Rusijos maisto instituto direktoriaus, akademiko V. Tutieljano požiūriu, dau-giausia neigiamų diskusijų apie GMO kyla prieš rinkimus. Tai, anot jo, labai patogi priemonė pritraukti žmonių ma-ses – sveikatos problemos rūpi absoliu-čiai daugumai. Be to, „tai yra milžiniški pinigai. Pesticidus gaminančios fi rmos kovoja su genų inžinerija, nes pastaro-sios pasiekimai leistų sumažinti che-mikalų naudojimą“.

Verta pažymėti, jog didelė ofi cialaus mokslinio pasaulio dalis labai neigia-mai žiūri į įvairių gamtosauginių or-ganizacijų, žaliųjų judėjimų lozungus apie žalą nesiremiant jokiais aiškes-niais faktais. Galima paminėti Gene-tinio saugumo asociaciją („GSA“) ir jos „kovą“ prieš modifi kuotas bulves, at-sparias kolorado vabalams, kurie sunai-kina net iki 40 % viso bulvių derliaus. Į GSA kalbas apie grėsmę sveikatai su-reagavo Bioinžinerijos centras, pasiū-lęs 10 tūkstančių dolerių premiją tam, kas įrodys šiuos teiginius. Jos niekas ne-pasiėmė iki šiol. Tačiau su kokiu malo-numu šiuos asociacijos nuogąstavimus cituoja chemijos pramonės gigantai – juk atsisakius GM bulvių visi vėl ims pirkti cheminius preparatus prieš ko-lorado vabalus.

Ir netgi Bioinžinerijos mokslininkai nutylėjo vieną nedidelę smulkmeną – šios bulvės yra vienmetės ir sėklai jų panaudoti nepavyks. Vadinasi, žemdir-biai taps tiesiogiai priklausomi nuo GM bulvių gamintojų.

GMO poveikis laukinei gamtaiPOZICIJA „PRIEŠ“ Žalieji jau dešimtmetį kelia klausi-

mus, kaip GM augalai paveiks naudin-gus vabzdžius; kokią įtaką turės padidė-jęs naudojamų herbicidų kiekis; kas bus, jei GM augalas ar gyvūnas pateks į na-tūralią gamtą; kaip apsaugoti įprastus augalus nuo GM augalų, jei bitės per-neša žiedadulkes? Aplinkosaugininkai bei biologai ieško atsakymo, tačiau ne-abejojama, kad patekę į aplinką GMO sukels negrįžtamų pokyčių laukinė-je gamtoje.

Kaip GMO gali išplisti natūralioje gamtoje?

GMO, kuris pradėtas auginti komer-ciniam naudojimui, nesiėmus papildo-mų apsaugos priemonių, gali plisti ir į kitas teritorijas. Tam, pvz., pasitar-nauja bitės, pernešančios GM augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Gene-tinis užterštumas vis dažnesnis, nes ap-sauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o bi-tės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą. Be to, GM augalai, giminin-gi vietinėms rūšims, gali būti daug at-sparesni nepalankioms aplinkoms są-lygoms, todėl, atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti.

Dar vienas galimas GMO plitimo būdas – horizontalusis genų perneši-mas. Jis vyksta per virusus ir transpo-zonus, kurie naudojami genų inžine-rijoje. Patys būdami nepavojingi, jie gali kryžmintis su natūraliai gamtoje egzistuojančiais virusais ir jiems per-duoti turimą genetinę informaciją. To-kiu būdu gali susidaryti genų kombi-nacijos ir atsirasti nauji ypač pavojingi virusai.

Grėsmė bioįvairovei Itin daug diskutuojama apie GM gy-

vūnų ir augalų, neplanuotai patekusių į natūralią gamtą, keliamą žalą bioįvai-rovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyz-dys, kai introdukuotas augalas ar gy-vūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų.

Bt toksinai Maždaug 12-15 proc. GM augalų pa-

sėlių sudaro augalai (daugiausia kuku-rūzai ir medvilnė), gaminantys Bt tok-

siną. Bt toksinas naudojamas kovai su žemės ūkio kenkėjais vabzdžiais. Tai yra insekticidas, pagamintas iš Bacil-lus thurigiensis bakterijų ir naudoja-mas ekologinėje žemdirbystėje. Po-veikis aplinkai naudojant Bt toksiną laikytas nedideliu, nes vabzdžiai nesu-spėja įgyti atsparumo, medžiaga grei-tai suyra (maždaug per parą) veikiant saulei ir lietui.

1999 m. eksperimentai Kornelio universitete (JAV) parodė, kad Bt ku-kurūzų žiedadulkės yra kenksmingos monarcho drugelių lervoms. Tyrimai atskleidė, kad GM augalai yra žalin-gi daugeliui gerųjų vabzdžių, dirvo-žeminėms bakterijoms, bitėms ir net paukščiams.

Atsparumas herbicidams GM herbicidams atsparūs augalai ap-

ima ¾ visų pasaulyje kultivuojamų GM augalų.

Biotechnologinės fi rmos skelbia, kad pagrindinis herbicidams atsparių GM augalų privalumas – mažesnės herbici-dų sąnaudos, tačiau tyrimai rodo ką kita: sunaudojama 3 kartus daugiau herbicidų nei įprasta. Mat augindami GM kultūras ūkininkai nesibaimina, kad per didelis herbicidų kiekis gali šiems augalams pa-kenkti, ir chemikalais naikina piktžoles. Tad tikėtina, jog dalis chemijos gigantų nustos garsiai šaukti apie GM žalą.

Dėl padidėjusio chemikalų kiekio dir-voje žūsta mikroorganizmai, grybai, smulkūs gyvūnai, be kurių laukas tam-pa negyva „Sachara“, palaikoma dirbti-nių trąšų bei pesticidų pagalba.

Taip pat abejojama, ar ilgainiui pikt-žolės neįgys atsparumo herbicidams. Tada ūkininkai atsidurtų dar didesnė-je bėdoje (jau pastebėta, kad kai kurios piktžolės tapo neišnaikinamos nau-dojant net ir labai didelius „Roundup“ kiekius).

Šiuo metu pasaulyje plačiausiai nau-dojamas herbicidas „Monsanto Roun-dup“ (glifosatas) – universali priemonė kovoti su piktžolėmis. 1998 m. visame pasaulyje buvo sunaudota apie 112 000 tonų glifosato. 71 proc. visų GM au-galų, augintų 1998 m., buvo atsparūs glifosatui.

POZICIJA „UŽ“ GMO entuziastai nelinkę taip smul-

kiai gilintis į problemą. Laikomasi pa-prastos nuomonės – jeigu GM produk-

tus gamina kompetentingi institutai, kontroliuojami įvairių instancijų, o valstybė suteikia leidimus naudoti GM produktus, viskas gerai. Juk genetikai nedaro nieko tokio, kas natūraliai ne-vyksta gamtoje: visi gyvi organizmai – nuo bakterijos iki žmogaus – yra natū-ralios mutacijos arba kitaip – evoliucijos rezultatas.

Pro pirštus praleidžiamas tas faktas, kad natūraliomis sąlygomis keičiasi arba mutuoja tik tas pats genų rinkinys, o in-žinerija sugeba įterpti visiškai tai rūšiai nebūdingus genus. Tad šia prasme tai nėra adekvatūs procesai. Nesigilinama ir į tai, kad evoliucijoje vienodai arba bent jau panašiu tempu vystosi visos rū-šys, tuo metu genetikai modifi kuoja tik jiems parankius organizmus. Tad eko-sistema šiaip ar taip yra iškreipiama.

GMO poveikis žmoguiPOZICIJA „UŽ“ Pagrindinis GM produktų šalininkų

argumentas yra tas faktas, kad GMO jau seniai naudojami kai kuriose srityse ir neatnešė jokio neigiamo poveikio.

Pirma, tai farmacijos pramonė. Insu-linas ir daugelis vitaminų yra genetiškai modifi kuoti vaistai. Jie taip stipriai pa-plito po pasaulį, jog niekas net nesusi-mąsto apie galimą pavojų. Skirtingai nei sintetiniai vaistai, GM medikamentai veikia identiškai kaip ir natūralūs gam-tiniai bioreguliatoriai arba aktyviniai bi-ologiniai komponentai, natūraliai paga-minami mūsų pačių organizmo.

Kiek GM preparatų rūšių jau naudo-jama? Lietuvoje tikrai naudojamas in-sulinas, vakcina prieš hepatitą B, kai ku-rie vitaminai. Pasaulyje priskaičiuojama apie 120 skirtingų GM preparatų pava-dinimų ir dar bent 350 rūšių užregis-truoti klinikiniams bandymams. Tai-gi šia prasme dauguma mūsų jau seniai esame gavę tam tikrą dozę GMO.

Be to, teigiama, kad GMO reikalau-ja mažesnės priežiūros ir kartu mažes-nio chemikalų kiekio, tad jie neabejoti-nai yra sveikesni už paprastus (turima galvoje neekologiškus) produktus. Esą vienintelė išeitis išvengti nuodingų che-mikalų – auginti naujos kartos tobules-nius augalus.

Vietoje epilogo Sustabdyti GMO plitimą galima tik

įrodžius jo žalą, tad vienintelis logiš-kas sprendimas – reikalauti viešų, pla-čių ir ilgalaikių tyrimų. Tokios pozici-jos laikosi mokslininkai, neremiantys nei vienos pusės. Tačiau kartu jie pata-ria atsargiai žiūrėti ir į tokių produktų vartojimą. Su savimi galime daryti ką norime, bet jokiu būdu negalima taip elgtis su vaikais – tad mažyliams ir jau-noms mamoms jokiais atvejais nepatar-tina vartoti GM maisto. Ypač pas mus, Lietuvoje, to tikrai galima išvengti.

Atsiriboti nuo GMO uždarant sienas – gana neefektyvus ir laikinas sprendi-mas – šie produktai vienaip ar kitaip vis tiek pasieks mūsų rinkas. Tad vi-siems, už kieno nugarų nestovi dideli pinigai ir kuriems ne vis vien, ką val-gome mes ir mūsų vaikai, reiktų imti bendradarbiauti su geranoriškai nusi-teikusiais mokslininkais, ūkininkais. Rinkti informaciją, ją sisteminti, ska-tinti valstybinius ir tarpvalstybinius tyrimus, burtis į tarptautines organi-zacijas. Pirmas žingsnis jau padary-tas – įkurta lietuviška GMO svetai-nė. Deja, kol kas joje trūksta rimtos informacijos – apsiribojama tais pa-čiais lozungais, apie kuriuos mes jau rašėme. Efekto tai nedaro. Reputacijai tik kenkia. Nesijaučia bendrų pastan-gų su žaliųjų judėjimu ir, pagaliau, turi atsirasti dialogas su mokslininkais, re-miančiais GMO. Jiems taip pat svar-būs tokie tyrimai, nesvarbu, jog tikslas priešingas. Tačiau mokslininkas nėra aklas – jeigu neigiami rezultatai būtų akivaizdūs, visi dabartiniai entuzias-tai imtų į GMO žiūrėti kitaip. Tačiau tam reikia nuveikti milžiniškus dar-bus, o jei niekas nepradės to daryti, GMO paplis taip, jog nebus galimy-bių to sukontroliuoti. Tad vienintelė išeitis – jungtis į dideles visuomenines organizacijas ir imtis konkrečių veiks-mų, metus tuščius lozungus ir ginčus interneto komentaruose...

PLAČIAU ŽR. WWW.TECHNOLOGIJOS.LTNuotr. Gina Beinoravičiūtė

Nuotr. Gina Beinoravičiūtė

atliekos 1514 / darni raida ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

RASA LAMANAUSKAITĖ

RASA.LAMA@GMAIL.COM

Sparti ekonominė globalizacija, augan-tys socialiniai skirtumai ir ekologinės kataklizmos – šiandien jau nieko nebe-stebinantys visame pasaulyje vykstan-tys pokyčiai. Kinta mus supanti aplinka – nyksta gamtos turtai, teršiamas van-duo, žemė ir oras, milžinišku greičiu ei-kvojama energija. Deja, kol šie pokyčiai nepaliečia kiekvieno iš mūsų atskirai, tol šios problemos neatrodo labai ak-tualios. Pastaruoju metu vis didėjanti oro tarša miestuose, automobilių spūs-tys, daugeliui iš mūsų atrodo savaime suprantamas procesas, kuris yra neiš-vengiamas augant šalies ekonomikai. Juk augimo laikotarpiu su juo susidū-rė tokios išsivysčiusios valstybės kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Pran-cūzija. Paradoksalu, ekonomika lyg ir auga, gyvenimas gerėja, bet nuo to nie-kas laimingesnis ir sveikesnis netam-pa. Atvirkščiai, vis didėjantis neatsa-kingas ir besaikis vartojimas skatina naujų ligų atsiradimą, pasaulyje ma-žėja gėlo vandens atsargos, o tarša pra-deda viršyti visas nustatytas leistinas normas. Vakarų valstybėse įvairių sri-čių mokslininkai, visuomeninių orga-nizacijų atstovai jau skambina varpais

apie vykstantį globalinį atšilimą ir jį lydinčią grėsmę pasauliui bei žmoni-jai. O tuo metu politikai, užuot spren-dę iškilusią problemą, ieško atpirkimo ožių, kuriais dažniausiai tampa vers-lo atstovai.

Verslas yra didžiausias gamtos ir ener-getinių išteklių naudotojas bei pagrin-dinis darbdavys.

Ne paslaptis, jog dėl šių priežasčių jis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemian-čių ekonominių, socialinių bei ekologi-nių sričių procesų kaitą. Pamažu pats verslas pereina į naują evoliucijos etapą, kurio eigoje keičiasi nusistovėjusi tvar-ka bei įpročiai. Globalių rinkų pasiro-dymas, augantis įmonių skaičius, naujos technologijos, kurios palengvina įmo-nių įėjimą į naujas rinkas, skatina verslą ieškoti naujų konkuravimo priemonių. Tradicinei pelno siekiančiai organiza-cijai jau nebepakanka rūpintis tik savo tikslų įgyvendinimu. Norėdama išlik-ti konkurencinėje kovoje, ji turi ieško-ti naujų veiklos krypčių bei būdų, ku-rių pagalba galėtų reaguoti ir atsakyti į visuomenės poreikius. Tokiems įmo-nių veiklos pokyčiams didžiausią įtaką daro augantis akcininkų, analitikų, dar-bo sąjungų, darbuotojų, visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos spaudi-mas, kompanijoms būti kuo skaidres-nėms ir atsakingesnėms tiek gamtos,

tiek visuomenės atžvilgiu.Dažnai įmones ieškoti būdų ir prie-

monių tapti atsakingomis priverčia aplinkybės, kurios kelią realią grėsmę verslui.

Pavyzdys – baimė prarasti klientų, darbuotojų pasitikėjimą ir gerą vardą ar patirti fi nansinių nuostolių dėl išaugusių baudų už žmogaus teisių ir/arba gamto-saugos pažeidimus. Pastaroji tendenci-ja ypač ryškiai pastebima tarptautinėse kompanijose, kurios vykdydamos veiklą globalinėje aplinkoje yra priverstos at-sižvelgti į pasaulio visuomenės intere-sus. Bene ryškiausias pavyzdys – prieš dešimtmetį plačiai per pasaulį nuskam-bėjusi „Nike“ pamoka. Įmonei teko pa-jausti skaudžią visuomenės rykštę dėl iš-naudojamos darbo jėgos Azijos šalyse. Nurijusi karčią piliulę, „Nike“ suskubo taisyti savo klaidų ir tapo viena iš atsa-kingo verslo sekėjų. Tačiau iki šių die-nų įmonė yra stebima pro visuomenės padidinamąjį stiklą.

Įmonių socialinė ir ekologinė atsa-komybė nebūtinai turi tapti papildoma našta, siekiant apsidrausti ar išveng-ti grėsmės.

Tinkamai išnaudotos atsakingo verslo teikiamos galimybės ir praktinis jų įgy-vendinimas gali būti pagrindinis įmo-nės veiklos sėkmės garantas. Čia vertė-tų paminėti didžiausią pasaulyje kilimų

gamybos įmonę „Interface“. Pasak Dar-naus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narės Indrės Klei-naitės, „Interface“ trečdaliu sumažino neigiamą poveikį aplinkai ir iki 2020 m. siekia tapti visiškai aplinkai nekenks-minga kompanija, nes kitaip, pasak va-dovo, įmonė neturės ateities“. Savano-riškas ir sistemingas atsakingos veiklos vykdymas leido įmonei pasiekti puikių fi nansinių rezultatų bei gerokai prisidė-ti prie darnios plėtros vystymo.

Nepaisant geros praktikos pavyzdžių, ko gero, daugeliui įmonių bėgimas nuo grėsmės vis dar yra vienas iš pagrindinių socialiai atsakingo verslo variklių. Tas pats variklis pamažu pradeda veikti ir mūsų šalies įmonėse. Pastaruoju metu nuvilniję „Iki“ parduotuvių tinklo dar-buotojų streikai, paaštrėjęs žiniasklai-dos dėmesys gamtosaugos problemoms – tai vieni pirmųjų, tiesa, labai nedrąsūs, mūsų visuomenės žingsniai, siekiant at-kreipti verslo atstovų dėmesį į sociali-nes bei ekologines problemas.

Į Lietuvos verslo erdves socialiai atsa-kingas verslas dar tik skinasi kelią.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies įmonės pradeda keisti požiūrį į socialinę atsakomybę. Pasiro-dė pirmosios Lietuvos įmonės, Pasau-linio susitarimo narės, socialinės at-sakomybės ataskaitos. Tačiau net tos

įmonės, kurios prisijungdamos prie Pasaulinio susitarimo viešai deklara-vo atsakingo verslo principų laikymąsi, menkai suvokia šios veiklos esmę. Re-miantis Jungtinių Tautų (JT) vystymo programos atliktais tyrimais, dauguma Lietuvos įmonių, kurios nurodė siste-mingai įgyvendinančios ir integruojan-čios socialinę atsakomybę į savo verslą, yra gana glaudžiai susijusios su užsie-niu. Tai leidžia manyti, kad atsakingo verslo principus įmones verčia prisiim-ti jų motininės užsienio organizacijos bei užsienio partneriai. Be to, Lietu-vos įmonėms vis didesnį spaudimą daro fi nansų institucijos (Europos fi nansi-nių įmonių grupė SEB), kurios vertin-damos įmonių rizikos laipsnį, pradeda reikalauti nefi nansinių įmonės veiklos ataskaitų (apimančių ir socialiai atsa-kingą veiklą).

Vis dėlto verslo socialinė atsakomybė nėra vien tik mėginimas ištaisyti klaidas ar apsisaugoti nuo galimos grėsmės.

Novatoriškai mąstančioms ir nebi-jančioms iššūkių įmonėms atsakinga veikla atveria naujų galimybių ir dides-nį konkurencinį pranašumą. Įmonės, siekiančios užsitikrinti ilgalaikes pers-pektyvas veiklos plėtojimui, negali lik-ti abejingos jas supančiai aplinkai. Juk verslas tiek pat priklauso nuo gamtinių išteklių ir visuomenės, kiek pastarieji veiksniai priklauso nuo verslo proce-sų. Tam, kad įmonė galėtų sėkmingai ilgą laiką plėtoti savo veiklą, jai reika-lingi tiek materialūs, tiek ir žmogiškie-ji ištekliai. Mokslas, sveikatos apsauga, lygios galimybės – yra būtini užtikrin-ti produktyviai darbo jėgai. O tauso-jantis, racionalus gamtinių bei energe-tinių resursų naudojimas daro verslą produktyvesnį. Viešai pateikiama in-formacija apie įmonės veiklą formuoja didesnį visuomenės pasitikėjimą verslu, kuria patrauklaus ir patikimo darbda-vio įvaizdį, užmezga santykius su vieti-nėmis bendruomenėmis. Socialiai atsa-kinga įmonė gali tikėtis, kad joje norės dirbti geriausi darbuotojai, kad jai pa-vyks geriau sutarti su partneriais, ati-tikti aukštus užsienio pirkėjų keliamus standartus.

Atsakingo verslo vystymas tampa bū-tinybe ir nauju iššūkiu įmonėms.

SKIRMANTĖ GOUGH

ANDALŪZIJA (ISPANIJA)SKIRMANTE.GOUGH@GMAIL.COM

Lietuva keitėsi ilgai ir nuobodžiai, kol pagaliau tapo „beveik“ tokia kaip ir visos kitos Europos šalys. Lietuvos ekonomika vystėsi netgi greičiau, nei tikėjosi Europos Sąjunga. O kartu su tuo išsivystymu atsirado ir tai, ko vi-sai nereikėjo: dailūs produktų pakeliai, keisčiausių ir kartais net baisių formų plastikiniai buteliai, gražios etiketės ir visos kitos nesąmonės, kurios patogiai egzistuoja Vakarų pasaulyje.

Tose šalyse jau daugiau nei dvide-šimt metų kalbama apie buitinių atlie-kų perteklių ir gamtinių išteklių limi-tus. Tačiau visa tai pernelyg negąsdino mūsų beveik pusbrolių vakariečių, kol galiausiai jie pradėjo jausti aplinkos pasikeitimus.

2003 metais anglai, prancūzai ir is-panai prabudo iš gilaus „mums nesvar-bu“ miego. Pagaliau jie pradėjo kažką daryti ne tik popieriuje. Baigėsi kal-bos ir susitikimai, prasidėjo veiksmai. Vokiečiai juos kuo maloniausiai mokė, nes jie daugelį metų rūšiuoja butelius ne tik pagal medžiagą, iš kurios jie pa-gaminti, o ir pagal spalvą. Dabar ir mes savo gimtoje žemėje girdime pamokas apie teršiamą aplinką ir gamtinius iš-teklius, jų trūkumą. Kiekvienas turė-tume susimąstyti, ar mes tikrai tokie kvaili ir tikrai nieko nežinome. Galbūt Lietuvoje ant kiekvieno stogo dar ne-dygsta saulės baterijos, bet tai dar ne-sako, kad mes nieko neišmanome, juk jos taip greitai dar nedygsta ir kitose Europos šalyse. Tokios naujos techno-logijos kaip saulės baterijos ar vėjo ma-lūnai yra paprasčiausiai brangios.

Kas tik netingi, dabar pliurpia apie ekologiją ir jos svarbą, gerdami limo-nadą ar alų. Deja, niekas nesako, ar ta nauja „būkime draugiški aplinkai” banga yra nuoširdi ir daugelio pripa-žinta idėja, ar tiesiog naujausia mada. Mūsų mamos ir močiutės žinojo apie atliekų panaudojimą daugiau nei ma-dingiausi dabartiniai strategai. Tos moteriškės mokėjo sunaudoti vis-ką, ir jų šiukšliadėžės nebuvo pilnos „Maximos” ar kito prekybos centro pa-kuočių. Turbūt tos pačios šiukšliadė-žės buvo pustuštės, ir tai visiškai su-prantama – šiukšliavežės atvykdavo tik kartą per savaitę. Jos neišmesda-vo seno ir nesunaudojamo muilo ga-baliukų – šie buvo renkami gal pus-metį ir po to visi kartu suklijuojami. Tačiau ne aplinkos gerumui visa tai buvo atliekama, o kaip būtinybė – juk trūko visko.

Dabar Lietuva, kaip ir dauguma kitų

Europos šalių, kenčia nuo kitos ligos – pertekliaus. Mes turime tiek daug vis-ko, kad net nežinome, ką su tais visais naujais daiktais daryti. Kramtomos gu-mos popieriukai voliojasi ant šaligatvių, alaus skardinės ir buteliai puošia žalius tėvynės miškus. Kam dabar rūpės eko-logija, kai už grąžintą butelį jau ne visur pinigėlių gausi. Dar nėra tokio šiukšlių konteinerio, kuris įmetus stiklinį bute-lį pasakys: „Dėkui už aplinkos saugoji-mą, štai jūsų dvidešimt centų“.

Tuo pačiu metu politikai ir šiaip visų galų žinovai vėl kalba ir moko mus apie aplinkos apsaugą ir ekologiją, o mes tikime ir plaukiame pasroviui. Par-duotuvės ir vėl pilnos smėlio spalvos drabužių – nes tai natūrali spalva, o storapadžiai batai, ypač iš kamščio, ir vėl madingi nes jie juk tokie nepato-giai gražūs. Tuo pačiu metu prancū-zai kemša net brangaus vyno butelius plastikiniais kamščiais – dėl kamš-čio trūkumo. Net vadinamos pasau-linės žvaigždės, įskaitant Madonna ir Angelina Jolie, dabar gelbėja pasau-lį. Dalina savo sunkiai uždirbtus pi-nigus pasaulį saugančioms organiza-cijoms, netgi vaikus įsivaikina ir gerą pavyzdį rodo.

Kodėl gi ne?

Žinoma, gelbėti pasaulį yra labai ma-lonu ir vis dėlto madinga. Juk negali-me atsilikti, tik kažkodėl šiukšlių kon-teineriai Lietuvos kiemuose dainuoja visai kitą dainelę. Galbūt ir Lietuvos merijoms derėtu „ištėkšti“ 5 000 JAV dolerių, New York ir Montreal meri-jų pavyzdžiu, kad padailintų miestus maloniomis saulės baterijų pagrindu veikiančiomis šiukšliadėžėmis, ku-rios suspaudžia šiukšles. Tos nepigios šiukšliadėžės buvo giriamos už įvaiz-dį, estetiškai patrauklų aplinkiniams ir už „pigumą“, mat iš tokių šiukšlia-dėžių šiukšles reikia rinkti penkis kar-tus rečiau.

Man irgi patinka gelbėti pasaulį, aš irgi rūšiuoju butelius, popierius ir skardines. Galbūt aš tingi, bet, deja, aš neseku prancūzaičių mados ir tų pa-kartotinai vartojamų atliekų neplaunu ir nešvaistau svarbiausio gamtos ište-kliaus – vandens. Pamenu, praėjusiais metais, kai gyvenau Prancūzijoje, su vyru restauravome namą ir lupome se-nus sienų apmušalus. Prie mūsų namo buvo speciali popieriui skirta šiukšlia-dėžė, į kurią tuos visus senus apmuša-lus ir sudėjome. Po poros dienų į duris jau beldėsi vietinė aplinkos apsaugos atstovė, kuri labai gražia prancūzų kalba pareiškė, kad sienų apmušalai yra netinkamas popierius mesti į šias šiukšlių dėžes! Ji mūsų neapdovano-jo bauda, bet užtat aprūpino knyge-

le, aiškinančia, ką galima dėti į kokią šiukšlių dėžę.

Nereikia galvoti, kad Prancūzijoje jau viskas taip ir veikia.

Pakartotinio vartojimo sistema, nors ir nenauja, dar nelabai gerai įsi-savinta. Įstatymų apie pakartotinį var-tojimą ten, kaip Belgijoje ar Vokieti-joje, nėra. Nors prancūzai madingi ir nenori atsilikti, aš nemanau, kad tos elegantiškos damos, dėvinčios madin-gus purvo spalvos drabužius, Elizie-jaus laukuose galvoja apie gamtą, jos naudą ir svarbumą. Jos tikriausiai net nežino, kaip karvė ar ožka atrodo, ta-čiau atlieka savo vaidmenį ir lengvai vaikšto Paryžiaus gatvėmis pitono odos bateliais.

Šiukšlės Prancūzijoje, kaip ir dau-gumoje Europos šalių, renkamos tik kartą per savaitę. O tai tokiuose mies-tuose kaip Paryžius ar Lyonas nela-bai veiksminga. Specialių konteinerių popieriui, plastikui ir stiklui didmies-čiuose rasti irgi sunku...

Negi pastatysi didžiulį plastikinių butelių konteinerį Luvro soduose?

Prancūzų pakartotinio vartojimo standartai, palyginus su kitomis pa-saulio šalimis, gana aukšti. Ir nors jie „kabo“ toli už vokiečių nugaros, tai dar nereiškia, kad prancūzai nesistengia. Tarkim, pasižiūrėjus į statistiką, nors Prancūzija ir yra viena iš didžiųjų pa-saulio šiukšlių „gamintojų“ (33 974 000 tonų 2005 metais), stiklo perdirbimo duomenys vis dėlto malonūs (net 55 procentai nuo 1998 metų ir vis didėja!). Deja, prancūzai nėra labai organizuo-ti, tad duomenų rinkimo pavyzdžių ro-dyti negali. Anglai šiuo klausimu daug tvarkingesni, jie renka duomenis ne tik apie nacionalinį perdirbimo reitingą, bet taip pat skaičiuoja ir kiekvienos grafystės perdirbimo duomenis.

Anglijoje neegzistuoja gražiai apkal-bėtos prancūziškos „decheterie“ (per-dirbimo centrai), kurios švaresnės ir turbūt tvarkingesnės nei visa Prancū-zija kartu sudėjus, tačiau Anglijoje iš-rūšiuotos šiukšlės surenkamos šiukš-liavežių pagal šiukšlių maišų spalvą. Kiekviena grafystė dabar rungtyniau-ja, kuri yra švaresnė ir draugiškesnė aplinkai. Ekseterio grafystėje 2006 metais vyko net buitinių atliekų per-dirbimo varžybos „Perdirbk ir lai-mėk“. Geriausias perdirbėjas ir laimė-tojas gavo po naują aplinkai draugišką automobilį ir prižadėjo toliau rūšiuo-ti šiukšles. Deja, yra ir kitokių istori-jų. Visai neseniai Anglijoje, televizijos programoje vadinamoje „Big Brother” pasirodė kažkokia sena ir jau nebeži-noma žvaigždė Pete Burns. Jis trynėsi

po „Big Brother” apartamentus, dėvė-damas gorilos kailius. Tai sukėlė visuo-tinį pasibaisėjimą, juk anglai – gyvūnų mylėtojų tauta! Gorilų kailiai Anglijo-je yra nelegalūs, išskyrus asmenims su specialiais leidimais.

Būdami labdaringa liaudis, Jungti-nės Karalystės gyventojai žino daugiau nei įsivaizduoja apie perdirbimą. Jau be-veik šimtą metų britai neša senus ir nu-sibodusius drabužius ir kitą nereikalin-gą šlamštą į „Charity Shops” (labdaros parduotuves), kur dėvėti drabužiai ir kiti daiktai perparduodami už mažą kainą, siekiant paremti benamius, alkanus, ža-liuosius, gyvūnų teisių gynėjus, aklus, kurčius ir visus kitus, kuriems reikia pagalbos. Jie drąsiai komentuoja ir kri-tikuoja savo merijų veiksmus ir bando, stengiasi saugoti aplinką bei perdirbti geriau nei jų ilgaamžiai priešai prancū-zai, o statistika tai įrodo. 2005 metais Jungtinės Karalystės aliuminio perdir-bimo reitingai buvo net 28 procentai. Žinoma, iki perdirbimo ekspertės Vo-kietijos (100 procentų) Anglijai dar toli, tačiau tai daug geriau už prancūzų 19 procentų. Prancūzija „pirmauja“ atomi-nių atliekų generavimo srityje būdama net trečioje vietoje visame pasaulyje, už-tai anglai tik penkti. Ofi cialiai taip pat žinoma, kad Anglijoje yra daug daugiau įmonių parduodančių nežalingus aplin-kai produktus, o Prancūzijoje į visa tai dar žvelgiama atsargiai ir nenoriai.

O kur Ispanija? Ispanai su savo „laid-back“ tradicijo-

mis ir su „rytoj“ požiūriu gerais reitin-gais girtis negali. Pagyvenus tarp ispa-nų viskas pasidaro labai aišku. Jie myli vaikus, bet skuba juos prilupti, jie kata-likai, bet duomenys rodo, kad Ispani-jos viešnamiai uždirba daugiau nei visų kitų Europos šalių, tad jei jiems aplinka ir rūpi, jie to nerodo. Kaip ir prancūzai, ispanai nėra labai gerai organizuoti, pa-tys nelabai supranta savo biurokratiją ir, tiesą sakant, nenori suprasti. Jiems pa-prasčiau suorganizuoti fi estą nei švaros dieną. Apsidairius važiuojant Ispanijos greitkeliais viskas pasidaro labai aišku.

Vokietija, Belgija, Olandija ir Šveica-rija yra perdirbimo pirmūnės, ir atro-do, kad dar tokiomis ir liks ateinančius dešimt metų. Šveicarijos buitinių atlie-kų perdirbimo reitingas nuo 1998 metų yra net 52 procentai ir gerėja, Olandija jau viršija 60 procentų, Belgijoje Flan-drijos dalis viršija 71 procentą, o Vo-kietija jau senai pralenkė kitas šalis su perdirbimo reitingais – tokiais aukš-tais, kad turbūt tuoj pasieks 100 procen-tų buitinių atliekų perdirbimo srityje. 2005 metais Vokietija perdirbo daugiau nei 90 procentų stiklo, 100 procentų

aliuminio ir virš 90 procentų plieno.Ar verta minėti šalis „atsilikėles“

perdirbimo srityje? Manau, kad ne. Rodos, kol kas Graikijos reitingai Eu-ropoje vieni iš prasčiausių, ir jie tokie ir liks su tinginišku mentalitetu. Lie-tuva dar nepasirodė nei „juoduose“, nei „baltuose“ sarašuose, tačiau

tai dar nereiškia, kad mums derėtų sekti graikų pavyzdžiu.

Ir vis dėlto kur yra ta plonytė linija tarp mados ir tikro nuoširdaus aplin-kos saugojimo?

Juk būti draugišku aplinkai nėra taip sunku. Tik nereikia eiti iš proto, šiuo metu tai yra mados reikalas, ir, jei vis-kas bus gerai, ši mada gal nenusidėvės taip greitai ir nebus pavėluoto „come-back“ po 20 metų, kai jau bus per vėlu. Visas šitas aplinkos saugojimo reikalas yra paprastas ir nuo jo priklauso žmo-nijos ateitis. Kontroversija egzistuoja vi-sur, ir seniai visiems aišku, kad vėjo ma-lūnai pasaulio neišgelbės. Reikia galvoti ir veikti logiškai, o ne beprotiškai, kaip kad madingos anglės bandė pirkdamos aplinkai draugiškas rankines, kurios buvo importuotos iš Kinijos, turbūt siū-tos penkiamečių rankomis. Mes jau visi žinome, kad prieš metant stiklinį butelį į šiukšlių dėžę reikia susimąstyti – ar jau taip sunku pasivaikščioti iki specialaus buteliams skirto konteinerio.

Deja, mūsų savivaldybės dar neap-rūpino kiekvienos vietovės, rajono ar kiemo šiuo patogumu.

Nereikia jaudintis – taip yra ne tik Lietuvoje, Prancūzijoje iki tokių kon-teinerių paprastai reikia važiuoti apie 20 kilometrų, o Ispanijoje jie beveik ne-tuštinami po pusmetį. Keisti papras-tus įpročius nėra taip lengva, bet turbūt lengviau, nei balansuoti ant kamščio platformų. Vokiečiai ir belgai jau su-gebėjo pakeisti savo ekologinius įpro-čius, bet ne todėl, kad norėjo, o tiesiog neturėjo kitos išeities. Kai Belgijoje buvo įvesti gamtą ginantys įstatymai, policininkai tikrindavo visas buitines šiukšlių dėžes, ar jose nėra perdirba-mų medžiagų, ir dalino baudas į kai-rę ir į dešinę. Įpročiai pasikeitė greitai ne iš noro, bet iš baimės. Kitose šalyse, deja, nors perdirbamų medžiagų kon-teineriai ir pasirodė, visas reikalas liko ir kol kas tik liks mada.

Mada vieną dieną gali ir pasibaigti, o tada reikės nuoširdžiai susimąstyti, ar dar norisi gelbėti pasaulį mūsų pa-čių naudai. Per tą laiką saulės baterijos atpigs, vėjo malūnai puoš visus galimus laukus ir galbūt net maisto produktų pakuotės supaprastės. Deja, iki to lai-ko tiems, kurie nori saugoti aplinką ir perdirbti buitines atliekas, reikės dary-ti tai patiems.

Atsakingas verslas – būdas išvengti grėsmės ar pasinaudoti naujomis galimybėmis?

Net kasdieniai leidiniai

ir kanalai akivaizdžiai

rodo, kokį fi asko pati-

ria Aplinkos ministeri-

ja, jos socialinė reklama

ir savivaldybių veiksmai,

mėginant įvesti šiukš-

lių rūšiavimą Lietuvoje.

Mūsų rajone nėra jokių

diferencijuotų konteine-

rių, o jūsų? Ar jau apmo-

kestino jus papildomai?

O gavote instrukciją,

kaip ir ką išvis rūšiuoti?

Tačiau kol kas siūlome

blogą arba anti-vedamą-

jį, kas vyksta kituose Eu-

ropos kraštuose..

16 / atliekos / rūšiuok rūšiuok ozonas nr. 3 / 2007 08 08 / www.ekologija.lt

Pas mus – „pradedančiuosius” – kol kas dažniausiai stovi tik 3 tipų rūšiavi-mui skirti konteineriai: popieriui, plas-tikui ir stiklui, tačiau pasistengus, į juos galima išmesti didžiąją dalį antrinių ža-liavų. Jei kieme ir nestovi diferencijuoti konteineriai, atliekas vis tiek galime rū-šiuoti. Ir savaitgalį, važiuojant pas močiu-tę į kaimą, užsukti į kiemą kitam rajone,

kur tokie konteineriai yra. Padarius gerą darbą net diena bus malonesnė.

Į popieriui skirtą konteinerį meskite švarų popierių: laikraščius, žurnalus, pa-kavimo popierių, kartonines dėžes, kar-tonines gėrimų pakuotes (pieno, sulčių ir pan. „tetrapakus”).

Nemeskite: tapetų, servetėlių, popie-rinių nosinių, pakelių nuo traškučių, kal-

kinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz., dėžutės nuo picos).

Į stiklo konteinerius meskite: bute-lius, stiklainius, kitus stiklo indus, įvai-raus stiklo duženas, metalo atliekas (žiū-rėti žemiau).

Nemeskite: porceliano duženų, elek-tros lempučių, dažais ar tepalais užterštos taros, ampulių, stiklinių vaistų buteliukų,

keramikos šukių, veidrodžių, automobilių langų stiklų, lempų ir dujinių lempų, sti-klo lakštų, armuoto stiklo, kristalų.

Į plastikui skirtą konteinerį meskite: plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), in-delius nuo padažų, majonezo, indų plo-viklio, šampūno, polietileno plėvelę, ki-tas plastikines pakuotes, žaislus, indus, kitus plastikinius gaminius.

Prieš mesdami į konteinerį PET bu-telius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš kitos rūšies plastiko. Pasistenkite, kad pakuotės būtų kuo švaresnės. Tas pats galioja ir metalo

pakuotėms.Nemeskite: tepalo bakelių, taros nuo

dažų ar antifrizo, riebalais užterštų jogur-to, margarino, grietinės indelių.

Paskutiniu metu plastikai vis labiau keičia stiklą, metalą, medieną. Todėl, jei nepatingėsim ir skirsim daugiau dė-mesio, galima žymiai sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose, kuriuose plastiko pakuotės išsilaiko 200 metų, o irdamas išskiria daug nuodingų junginių. Terei-kia praplauti nešvarius maišelius (pvz., jogurto), kitas pakuotes ir išmesti į jiems skirtą konteinerį.

Metalo pakuočių nėra tiek daug, to-dėl specialių konteinerių joms dažniau-siai nėra. Metalo atliekas meskite į sti-klui skirtą konteinerį.

Meskite: konservų dėžutes, skardi-nes nuo gėrimų, aliuminio lėkšteles ir kepimo skardines, metalinius dangte-lius, dėžutes ir visas kitas metalinės pa-kuotės atliekas.

Nemeskite: aerozolinių fl akonų, ta-ros nuo pavojingų cheminių medžiagų, dažais užterštų dėžučių.

EKOBLOGAS.INFOPARENGTA PAGAL „ŽALIASIS TAŠKAS“ BROŠIŪRĄ

Rūšiavimas: kur mesti?

Rūšiuok ir atiduok perdirbtiSpalvotųjų ir juodųjų metalų ir jų lydinių laužo, pavojin-

gų atliekų (naudotų akumuliatorių, tepalo, kuro, oro fi l-

trų, naudotų tepalų ir kitų), antrinių žaliavų (metalinės,

plastikinės ir stiklinės pakuotės), galvaninių elementų,

EEĮ (elektros ir elektronikos įrangos) atliekų surinkimas-

supirkimas, rūšiavimas, perdirbimas ir eksportas.

Palemono g. 1, Kaunas, tel. (8 37) 490260, faksas (8 37)

373478, el.p. info@zalvaris.lt, svetainė: www.zalvaris.lt

Popieriaus, polietileno, plėvelės atliekų, makulatūros,

polietileno, plastiko atliekų supirkimas.

„Tikritus“, UAB, Metalo g. 19B, Vilnius, tel. (8 5) 2040257,

faksas (8 5) 2040258, el. p. info@tikritus.lt, svetainė:

www.tikritus.lt

Stiklinės, plastikinės, PET (polietileno tereftalato),

kombinuotos, metalinės, popierinės ir kartotinės bei

kitos pakuotės atliekų tvarkymas.

„Žaliasis taškas“, VšĮ, Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5)

2331152, faksas (8 5) 2336435, el. p. biuras@ztl.lt, sve-

tainė: www.zaliasistaskas.lt

Elektronikos laužo surinkimas ir perdirbimas, elek-

tronikos detalių, kabelių, laidų, automobilių, auto-

mobilių katalizatorių, panaudotų galvaninių elemen-

tų supirkimas.

„EMP recycling“, UAB, Galinės k., Vilniaus r., tel. (8 800)

10108, el. p. emp@emp.lt, svetainė: www.emp.lt

Filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijam-

polėje, Panevėžyje

Statybinio laužo, buitinių atliekų surinkimas, įvai-

rių gamybinių atliekų tvarkymas, maisto atliekų, su-

rinkimas, tvarkymas, pavojingų atliekų surinkimas,

tvarkymas.

„Švarus miestas“, UAB, Liepkalnio g. 172, Vilnius, tel./fak-

sas (8 5) 2700402, el. p. svarusmiestas@svarusmiestas.

lt, svetainė: www.svarusmiestas.lt

Komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimas bei rū-

šiavimas, pakuotės atliekų tvarkymas, statybos, mais-

to, pramoninių atliekų surinkimas ir perdirbimas.

„Ecoservice“, UAB, Gariūnų g. 71, Vilnius, tel. (8 5) 2649251,

faksas (8 5) 2649259, el. p. ecoservice@ecoservice.lt, sve-

tainė: www.ecoservice.lt, Filialai Klaipėdoje, Šilutėje

Išeikvotų akumuliatorių surinkimas, supirkimas,

perdirbimas.

„Bateris“, UAB, Kauno g. 32, Vilnius, tel. (8 5) 2163571, fak-

sas (8 5) 2339591, el. p. bateris@bateris.lt, svetainė: www.

bateris.lt

Plastiko, popieriaus, metalo, stiklo ir kt. surinkimas

ir perdirbimas.

„Ateities ekologija“, UAB, Pramonės pr. 23, Kaunas, tel.

(8 37) 407236, el. p. info@ateitiesekologija.lt, svetainė:

www.ateitiesekologija.lt

Atliekų tvarkymo ir perdirbimo paslaugos, perdirbimo

įrangos montavimas, automobilių, kompiuterių, kar-

tono, metalo, popieriaus, medžio, stiklo ir kitų atliekų

surinkimas, biurų aprūpinimas tinkamais atliekų kon-

teineriais, atliekų konteineriai statybos aikštelėms.

„Kuusakoski“, UAB, Minijos g. 162, Klaipėda, tel. (8 46)

397040, svetainė: www.kuusakoski.com, Filialai visoje

Lietuvoje.

Gyvūninės kilmės produktų (ŠGP), kuriuose yra mais-

to atliekų, surinkimas iš viešojo maitinimo įstaigų.

ŠGP apskaitos žurnalų pildymas, mėnesinių atas-

kaitų teikimas teritorinei Valstybinei maisto ir vete-

rinarijos tarnybai.

„Horeca sprendimai“, UAB, A. Goštauto g. 11-507, Vilnius,

tel. 8 671 99377, (8 5) 2620092, el. p. horecasprendi-

mai@gmail.com, svetainė: www.horecasprendimai.lt