PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus aplinkai nekenksmingais dažais.Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Partneriai:

Indrė Kleinaitė išaiškina ekologiš-kumo esensiją

Rinkodarininkas M.Tarvydas apie valstybinį prekės ženklą

ISSN 1822-6191 Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide www.ozonas.lt www.ekologija.lt 2008/10 (14)

Kuo Obama ekologiškiau už McCainą?

4-5psl. 6 psl.

Pagaliau įkalbėjo Lietuvos ūkio ministerija pagaliau sutiko sudaryti ko-misiją atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių būklei ir platesnės panaudojimo galimybėms išna-grinėti. Ši komisija turės išnagrinėti atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių būklę ir panaudojimo galimybes ir pateikti išvadas aplinkos ir ūkio minis-trams iki šių metų lapkričio 5 dienos. Jau suformuluoti dauguma pasiūlymų. Jais skati-nama: rinkti miško kirtimo atliekas ir jas panaudoti biokuro gamybai; pakeisti kaimo plėtros programą, kad ši skatintų biokuro gamybą; sukurti galimybes lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti ūkio paskirties žemę iš valstybės energetinės plantacijoms veisti, žemės ūkio atliekas panaudoti biokurui, supapras-tinti teritorijų planavimo procedūras atsinaujinančios energijos vystymui, numatyti kompensacinius me-chanizmus fiziniams asmenims, diegiantiems vėjo, saulės ir geoterminę energiją vartojančius įrenginius; skatinti hibridinių lengvųjų ir mažų komercinių au-tomobilių įsigijimą su mokesčių lengvatomis; taikyti didesnes elektros supirkimo kainas saulės ir geoter-minei energijai ir t. t. Jei visi šie pasiūlymai bus apsvarstyti rimtai ir panau-doti pagal paskirtį, tada galime tikėtis didelių ekolo-ginių pokyčių mūsų šalyje ir galbūt pagaliau pamaty-sime ekologiškos energetikos vystymosi plėtrą mūsų pačių kiemuose. Tačiau pasiūlymai jau dabar pasenę ir netikslūs, o kas išvis Lietuvoje gali garantuoti jų įgy-vendinimą?

Skirmantė Gough

PoPuliariausia socialinės atsakomybės forma – sodinti medžiusTarp spaudos pranešimų, plūstančių į mūsų redakci-jos el. paštadėžę (siųskite daugiau!), srauto retkarčiais pastebime stipresnių ar silpnesnių socialinės/ekologi-nės atsakomybės pavyzdžių ir Lietuvoje. Štai kompa-nija „Ollo grindys“ nusprendė atpirkti savo kaltę par-davinėjant medines grindis ir planuoja per 3–5 metus pasodinti keliasdešimt hektarų naujų medžių. Gaila tik, kad užuot prisidėję prie tikros gamtos atkūrimo, verslininkai – bent jau remiantis jų žodžiais – labiau orientuojasi į parko estetiką ir esmę. „Ozonas“ norėtų atkreipti dėmesį, kad ekologinį ba-lansą kuria ne parkai (nors kiekvienas medis vertin-gas), o saugojami nuo žmogaus intervencijų miškai ir kiti draustiniai. Savo ruožtu „Ozonomiksas“ nori atsiliepti į minėtos kompanijos iniciatyvą Ollomiskas.lt, kur yra net „sukauptų medelių skaitiklis“, ir pakviesti kurti rubriką „Ozonomiškas“, skirtą gamtos įvairovės ir miško bei kitų ekosistemų išsaugojimo receptams, kuriuos dažnai pamiršta net ir entuziastingiausi šiuo-laikiniai ekologai.

Linas Kranauskas

ar nePerlenkta lazda?„Rūšiuok! Rūšiuok!“ – pirštuku grūmojame mes. Kaip grybai po lietaus dygsta aplinkosauginį sąmoningu-mą skatinantys renginiai – akcijos, kartais atrakcijos. Bet kiekviename miške šungrybių atrasi. Šįkart net ne miške – o gana judrioje miesto vietoje. „Fyfiška“, nuobodžiai daili moterėlė iš stilizuotos šiukšliadėžės verčia savo turbūt pusės sezono senumo garderobą pamiškėje, o užrašas pataikūniškai teisina ją – juk „naujiems pirkiniams prireiks vietos“... Apie tokią reklamą man papasakojo viena „žaliomis“ idėjomis ne itin besidominti pažįstama. Anot jos, šitoks vaizdelis yra „per daug“ net ne entuziastui. Ne-galima nesutikti. Įžūli ir kvaila reklama erzina nors kiek sąmoningą individą. Joje nežinia, noromis ar nenoromis, bet visiškai akivaizdžiai dailiai proteguojamos bėdos – vartotojiškumas ir atliekos. Antra – pirmojo pasekmė. Reklama, atrodo, visai nejuokinga, kai skęstame šiukšlėse, verkiame dėl infliacijos ar patys nebežinome, ko norime iš gyvenimo, kai pilna spinta ir kelionė į statistinį Turki-jos kurortą nebeatneša pasitenkinimo. Be ilgų mąstymų – pačią reklamą į šiukšliadėžę, utili-zuotinų idėjų poskyrin.

Kristina Kučinskaitė

3 psl.

Lietuvos rinkimai pragirgždėjo taip pat neįdomiai, kaip ir prasidėjo, nors rezultatai šiek tiek švieseni, negu ga-lėjo grėsti. Žinoma, dar tikrai gali su-siklijuot tokių koalicijų, kurios privers kai kuriuos optimistus žagtelti, nors jie tokius gandus ir žinojo. Tikėkimės geriausio finalo iš blogiausiųjų – kad „etatinis krizių premjeras“, pasiskolinęs „kelio į žvaigždes“ intelektualus, vėl mokys ministerijas, departamentus, skyrius, poskyrius, tarybas ir tarnybas, kaip dešimčia procentų sumažinti savo biudžetus. Tačiau reali padėtis išlieka nesudrebė-jusi – naujų idėjų nėra, o jų turintieji nesugeba organizuotis.

Net ir prisivertusiajam balsuoti vietoj pasirinkimo buvo patiekta suvytu-sių rudens lapų puokštė, primenanti tarybinio pageidavimų koncerto-ka-lendoriaus puslapius, bumerangu atsivejančius mus iš blogo skonio, menko išprusimo, antikūrybingumo ir

blogiausio provincialumo karalijų. Be-veik džiaugiuosi, jei tarp šių galiojimo laiką nugalėjusių cepelinų radote ar ži-nojote savo favoritus. Laimės kūdikiai!

Dabar jau (kaip ir anksčiau) beprasmiš-ka juoktis iš partijų programų aplinko-saugos skyrelių ar vizijų „drąsiai šaliai“, skambančių kaip daina penkiasdešim-ties proanūkių močiutei, konstrukty-vumo. Vienu akies kraštu net gali pasi-rodyti kažkaip.. nepadoru iš kandidatų reikalauti atliekų tvarkymo, transporto ar namų ūkio sistemų, energetinės ne-priklausomybės receptų. Nei rūšiavimo konteineriai, nei daugiabučių ar ko nors kito renovacija lietuviams Nėra įmano-ma misija – jiems tai kitų planetų ir kitų šimtmečių iššūkiai. Net kai kiekvienas žemės milimetras priklausys imigran-tams iš Marso, kai klimato tvanas bus nušlavęs visas žinomas civilizacijas ir paskutinį zoosodo gyvūną, lietuviai tebebus daugiabučių renovacijos pla-navimo ir prognozavimo stadijoje.

Šiandien – nors ir neteisingai – ekolo-gines problemas užgožia finansinės ir susijusių krizių skėčio šešėlis. Nors visų šių problemų atskirti nevalia, kaip rašo ir Indrė Kleinaitė savo laukinių-vaka-rų-kapitalizmo-laidojimo manifeste. Telieka graudžiai juokinga, kad naujieji pastarųjų metų įvykiai Laisvosios rin-kos manifestuotojų Lietuvoje nė kiek nedemoralizuoja, nors „nematoma laisvosios rinkos ranka“, kuriai šitiek de-šimtmečių buvo patikėta spręsti visas ne+laimes, ne tik visą tą laiką tyčiojosi iš geometrinėm progresijom augusių socialinių katastrofų ir surijo gamtos iš-teklius ignoruodama bei be atvangos kurdama ekologines tragedijas (ketvir-tis gyvybės rūšių per ketvirtį amžiaus?), bet galiausiai nesugebėjo pasirūpinti net ir pati savimi. Žiopčiojanti laisvoji rinka su nežabotu kapitalizmu kėpso ant kranto be jokių paaiškinimų, kodėl iki šiol plūduriavo mūsų kasdieniam darbe, subsidijose ir mokesčių-išimty-se it inkstai šiltnamio dujose, ir nežada

jokio palengvinimo.

O mes drauge su kitais lietuviais po šaunaus atominio Ignalinos-Branduo-linės referendumo susikibę naujame Baltijos kely renovuojame savo žalią drąsiąją šalį, ieškome sprendimų jos nežinioje-pakibusiai ekonomikai ir ekologijai dar uoliau, talentingiau ir kūrybingiau, negu savo daugiabučių kolonijose.

Nuotr. Justino Krisiūno

During the Lithuanian elections there weren’t that many options to choose from. There were no ideas or suggestions on ecology, in party programs, and the state-ments on the environmental issues were simply ridiculous and incompetent.Now that the economic/financial crisis is in full swing, we just stand aside and watch the free market that is simply mothering the social troubles and creates ecological problems, and in the end it can’t even look after itself.

Nuotr. Miglės Anušauskaitės

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt

OZONAS 14 / POLITIKA IR žALIOJI RINKODARA

redaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, editor@ozonas.lt

rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, news@ozonas.lt

koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, info@ozonas.lt

Projektų vadovė Lauryna Tarvydienė,8 618 83324, projektai@ozonas.lt

Projektų vadovė Irena Urbonavičienė, 8 671 25235, reklama@ozonas.lt

žalioji rinkodaraMarius Tarvydas, 8 637 50000, marketing@ozonas.lt

„ekodaiktas”, Miglė Anušauskaitė, ekodaiktas@ozonas.lt

„ekostatyba”Raminta Vyzienė,publication@ozonas.lt

Vertimai ir tarptautiniai ryšiai , Skirmantė Gough, 8 654 22427network@ozonas.lt

kalbos kultūra ir stilius, „rūšiuok rūšiuok“, Akvilė Rėklaitytė, editing@ozonas.lt

maketas, Vilija Diglienė, 8 652 07523

leidėjas VšĮ Kultūros idėjų institutas

tiražas 10 000 egz.

korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

buveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ozonas.lt

internete www.ozonas.lt

ISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

2 / redakcija

taiP Pat kitose vietose:

Vilniuje• „The Body Shop“ „Akropolyje“,

Ozo g. 25• Vilniaus m. savivaldybė,

Konstitucijos pr. 3• VšĮ Kultūros idėjų institutas,

Konstitucijos pr. 23C-618• Šiaurės miestelio

technologijų parkasJ. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96

• IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32Sveiki produktai” , Lukšio g. 34, Vilnius“Sveiki produktai” Šeškinės g. 32, Vilnius

• „Vintage“ baldų salonas, Užupio g. 9-40, Angelo skveras

• „Vasaros terasa “, Vilniaus g. 39• „Sulčių baras“, Totorių g. 15

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskyrę nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo lei-diniui, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp vi-suomenės, valstybės ir verslo, sie-kiant visuomenės ekologinio są-

moningumo ir racionalios vartojimo strategijos. Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio, varto-jimo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti savo veiklą – perveskite Jums priim-tiną, kad ir nedidelę ar simbolišką, sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno nau-jo numerio išleidimo bei jo koky-bės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panau-

dotos. Pervesdami paramą prie pa-vedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui ji skirta (au-toriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ar kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t. y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslau-gos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o kartu ir Jūsų prekės žen-klas arba reklama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaiz-džiui, – susisiekite su mumis, ir mes

pasiūlysime Jums geriausią pasirin-kimą, kokį tik galėsime! Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio sumos naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslau-ga arba užpildydami 2 % standarti-nę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiesiems 2 % pa-jamų mokesčio sumos už praėjusius metus – už Jūsų skirtas lėšas apmo-kėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutasRegistracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

kaune• IKI parduotuvėse:

„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3

• „The Body Shop“ „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

klaipėdoje• IKI parduotuvėse:

„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g. 84

• „The Body Shop“ „Akropolyje“, Taikos pr. 61

• Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3

• Baras „Senamiestis“, Bažnyčių 4/Daržų 10.

• I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Herkaus Manto g. 25.

Šiauliuose• IKI parduotuvėje

„Dainai“, Gardino g. 2• „The Body Shop“ „Saulės

mieste“, Tilžės g. 109

Panevėžyje• IKI parduotuvėje

„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

bei ekologiniuose renginiuose, konfe-rencijose, įvykiuose, pasimatymuo-se, pas ekologiškus draugus ir kt.

KUO BARACK OBAMA YRA EKOLOGIŠKIAU Už JOHNĄ MCCAINĄ?

Linas Kranauskaseditor@ozonas.lt

Lietuvos „žiniasklaida“ žymiausios pa-saulio valstybės vadovo rinkimus at-spindėjo su lietuviškųjų rinkimų (infor-

tačiau masinės medijos šiuo metu apsėstos obsesijos, kuri kur kas labiau pagrįsta ir (nes) įkvepianti, nei ap-gailėtini ir nieko nekeičiantys „įvykiai“ lietuvoje. tai jungtinių amerikos Valstijų prezidento rinkimai.kad ir ką sakytų ignorantiški interneto forumų ar del-fi-komentarų vaiduokliai, į šiuos rinkimus neatsižvelgti neįmanoma. Paprastai ir galbūt (ne)čekuoliškai tariant, renkamas pasaulio prezidentas.

mavimo ir diskusijų) tikslumu: iš pradžių beveik jokių pranešimų, išskyrus negra-bius vertimus iš naujienų agentūrų san-traukų, paskui – rutininės, atbularankės ataskaitos, kas neva „laimėjo“ vienus ar kitus debatus, – ir visuomet – tas primi-

tyvus ir paviršutiniškas, tuščias, niveliuo-jantis „objektyvumas“, kai visi/abu kan-didatai vertinami it konvejerio atspausti tos pačios vertės banknotai. Tačiau čia kaltas ne „objektyvumas“, o neturėjimas kompetencijos įvertinti, kuris geresnis ar teisesnis. Galbūt pradėti galima nuo to, kad nejau-čiu pernelyg didelio noro, suinteresuo-tumo ar bet kurios rūšies paskatinimo slėpti šią kompetenciją.

Kova su kvailumuIš tikrųjų pradžia bus daug blogesnė: mano galva, tai, kas dabar (straipsnio rašymo sekundę s(l)enka paskutinės dienos iki rinkimų datos – lapkričio 4-osios) vyksta, kaip sakoma, anapus Atlanto, yra arši, bet dažnai apgalvota kova su kvailumu – kartais ir teisėtai pasitelkiant patį kvailumą (žmonės per dažnai neteisingai galvoja, kad ko-vai su kvailumu pakanka tiesiog būti

protingiems). Galbūt (o gal ir tikrai!) būtent kvailu-mas ir jo (ne)nugalėjimas yra kiekvie-nos ilgesnės demokratijos sudedamoji dalis, o gal ir esmingiausiasis funda-mentas. Būtent žmonių kvailumas mus nuvylė, per vienus prezidento rinkimus laimėjus ne V.Adamkui, – o ne kvailai (!) sureikšmintas pilietybės sutei-kimas ar kitos iškraipytos (norint laimėti prieš kvailumą) detalės.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt tema / 3

KUO BARACK OBAMA YRA EKOLOGIŠKIAU Už JOHNĄ MCCAINĄ?Neįsivaizduoju kitos priežasties palaikyti respublikonus ir jų išsirinktą kandidatą – išskyrus nebent visišką nesidomėjimą – bet kokia galėtų būti jo priežastis?

Natūralus dvasingumo amoralumasIš tikrųjų Amerikos istorijoje buvo lai-kas, kai respublikonai įtvirtino savo patrauklumą žmonėms reklamuodami mokesčių ir vyriausybės aparatų, išlaidų mažinimą, „verslumo dvasiai“ palikdami ekonomikos vystymą – kai asmeninei veiklai suteikiama maksimali laisvė, o valstybės kišimasis minimizuojamas. Tačiau konservatoriškosios tapatybės, „vertybių“ (vaidinimo) įkopimas į domi-nuojančias šios jėgos pozicijas sukom-promitavo „vyriausybės mažinimo“ idė-ją, kadangi „vertybių policija“ asmenines laisves ne plečia, o riboja; be to, ji veda ne tik į dorovinį persekiojimą, bet galiau-siai ir į ideologinius karus, kurie valstybės išlaidavimą pakelia į rekordines aukštu-mas. Žodį „vaidinimas“ paminėjau neatsitik-tinai – respublikonų partija, išlaikanti save „tradicijų“, „vertybių“, „tikėjimo“ lo-zungais, pasižymi unikaliu amoralumu (aišku, nieko paradoksalaus čia nėra, kadangi vardan tikėjimo, moralumo ar idėjų paprastai ir padaromi didžiausi nu-sikaltimai). Nixono ir kitų perkreiptavei-džių šventųjų iš numirusių neprikeldinė-sime (scenarijus visada tas pats: laimėti Bet Kokiomis priemonėmis, o laimėjus priimti sprendimus tik tada, kai jau ne-bėra kur dėtis, – ir tokius, kad dar labiau nesunervintum kažkurios savo rėmėjų grupės. Svarbiausia – nesidomėti žmo-nių problemomis ar apskritai mąstymu, kuris gali sukelti tik stresą) – užtenka pažvelgti į vis dar soste tebesimuistantį G.W.Bushą – „gudraus“ žvilgsnio riterį, savo intelekto koeficientu galinį galynė-tis ne su kiekvienu septintoku.

Tačiau IQ dar ne viskas – esu įsitikinęs, kad G.W. yra normalus, tikrų tikriausias karo nusikaltėlis, seniai nusipelnęs ap-kaltos, kaip ir tie, kurie tą apkaltą blo-kuoja.

Erozijos pakirstas Vietnamo veteranasRespublikonams niekad nerūpėjo aplin-kosauga. Jie dievina tai, kas džeržgia, ter-šia, kelia kuo daugiau triukšmo ir žalos, pvz., beribiai kariniai daliniai, naftos ir kiti magnatai, branduoliniai bandymai ir t. t. Kandidatas į prezidentus (atsiprašau, jei jums skaitant šį tekstą jis jau preziden-tas) Johnas McCainas buvo ne iš tų, bent jau brandžiuoju savo karjeros laikotar-piu. Jis pasisakė prieš Busho mokesčių nuolaidas korporacijoms, nesibodėjo kelti ir klimato kaitos klausimų, balsavo prieš naftos gavybą Amerikos pakrantė-se ir Aliaskos draustinyje, kartkartėmis net pasipriešindavo lobistų pastangoms ir tradicijoms, niekino politinių kampani-jų nešvarumus, laikėsi atokiau nuo deši-niųjų ir konservatorių radikalų, bendra-darbiavo su demokratais vardan svarbių įstatyminių sprendimų, kritikavo Irako karo eigą (bet tik pradiniu jo etapu). Tačiau šie laikai praeityje. Didžiausias McCaino moralės priešas – jo ambici-jos (laimėti, užimti, pakilti, padidėti); vardan jų jis pasiryžęs daryti bet kokias nuolaidas ir moralei, ir visiems savo prin-cipams, kad ir kokių turėtų (ar vaidintų turįs), tą pats deklaruoja ir savo knygose (kurias rašo kiti, bet). Baracko Obamos populiarumas (ar netgi kultas) pasirodė toks įtakingas, kad po-nas McCainas paleido savo rinkiminės kampanijos komandą ir pakeitė ją tais pačiais Busho rotveileriais, kurie 2000 m., jiedviem kovojant dėl respubliko-nų nominacijos į prezidentus, skleidė šmeižtą, esą McCainų įdukra yra Johno santykių su juodaode prostitute vaisius. Taigi 2008-aisiais šis įstabus stilius grįžo, tik šįkart jau ex-principingojo McCaino pusėje. Skrupulai ir pagarba pasibaigė; McCaino kampaniją perėmė dvigubi standartai, šmeižto ir iškraipymų ma-nipuliacijos, melagingos reklamos ir kalbos, politinių pozicijų kaitaliojimai (kartais kas 6 valandas) ir puldinėjimai. Tik prašau nesuprasti, kad pats kandida-tas čia niekuo dėtas. Vasarą jis patvirtino reklamą, kuri „kritikuoja“ Obamą už jo

populiarumą ir charizmą: „Obama yra žymiausia pasaulio popžvaigždė. Visai kaip Paris Hilton ar Britney Spears“ (čia, žinoma, parodomi ir vaizdai su garsio-siomis damomis). Tačiau jau vasaros pabaigoje McCainas išsirinko Britney Spears (tiesa, su akiniais) savo kandidate į viceprezidentus. Būtent kvailumas ir trumparegiškumas neleidžia matyti, jog tarp šių popžvaigž-džių yra esminis skirtumas – Obama turi filosofiją, intelektą, kūrybingumą ir viziją, o Britney (kaip ir Sarah Palin) – ne.

Naujas „laisvojo pasaulio lyderis“Vizijos ir adekvačios charizmos neturi ir McCainas – jo programa susideda iš įvai-rių pamėgdžiojimų, persigalvojimų, ne-pagrįstų pažadų ir pasenusių teorijų (to-kių kaip „Floridos pakrantes persmelkę nafta, pagerinsime sau gyvenimą“ arba „Atleidus korporacijas nuo mokesčių jos kaipmat pradės masiškai kurti darbo vie-tas“ – darkart atkreipkime dėmesį, jog iš pradžių šie kliedesiai McCaino „filosofijo-je“ vietos neturėjo), o Sarah Palin netiki klimato kaita, ir net ją pakišus panosėn, abejoja žmogaus veiklos įtaka jai; mano, kad naftą reikia spausti iš visko, kas gyva; nafta ir dujos bet kuriuo atveju svarbiau už alternatyvią energetiką; geriausias briedis jai – negyvas; poliarines meškas ekologams pabandžius įtraukti į raudo-nąsias knygas, ji padavė juos į teismą; na, o tam, kad Sarah domėjosi, kaip pašalin-ti iš bibliotekos „nedorovingas“ knygas arba siekia pakeisti JAV konstituciją, kad būtų uždraustos homoseksualių žmonių santuokos, mes jau neturime vietos.

Tačiau vizija ir atsakas JAV politiniame peizaže yra suformuotas – tai Barack Obama, pirmasis juodaodis, Valstijose nominuotas kandidatu į prezidentus. Tai jau savaime yra pažymėtinas istorinis įvykis, nes tam reikėjo įveikti daugybę ankstesnių balsavimų, kandidatų ir kitą istorinį įvykį – buvusio prezidento Billo Clintono žmoną Hillary (aktyviai, aršiai ir ne ką skrupulingiau už McCainą kovoję Clintonai jau daug metų kaip demokra-

tų partijos vadovai yra viena įtakingiau-sių JAV politikos „šeimų“ – dabar Oba-mos rėmėjai). Iš tikrųjų Obama nėra „visiškas afro-amerikietis“ – pirmiausiai dėl to, kad jo motina buvo baltaodė, o antra, jis nėra JAV vergų palikuonis – tėvas atvyko stu-dijuoti į Valstijas iš Kenijos. Iš pradžių kėlęs ne tik rasistinio pasiprie-šinimo, bet ir pačių juodaodžių dvejoji-mo (tiek ar jis „savas“, tiek ar apskritai turi šansų laimėti), Obama savo bi-rasine pri-gimtimi galėtų simbolizuoti ilgai lauktą Amerikos suvienijimą. Tačiau mano gal-va, ją dalija ne vien – ir ne svarbiausiai – rasės ir tautos, o išprusimas, trūkstamos pažiūros ir tolerancija, intelektinis dau-gelio grupių atsilikimas – žodžiu, kaip yra ir visame pasaulyje; o suvienyti turi gali-mybes ne vien Obamos kilmė, spalva, giminė ir tikra „amerikietiškos svajonės“ biografija, bet ir rūpestinga, nė-vieno-nediskriminuojanti retorika/mąstysena, bei svarbiausia – vizija, ką reikia keisti, ir nuolatinis jos permąstymas.

Ekologinė viltisČia galbūt nebereikia perpasakoti Oba-mos mokestinių, ekonominių, socia-linių, net karinių pasiūlymų, nors jie ir pakankamai esmingi. Pereikime palaimingai tiesiog į aplinkosaugos sferą: Obamos plane, sakyčiau, pirmą kartą sutelkiamas rimtas dėmesys al-ternatyviai energetikai. Svarbu, kad tai vertinama ne tik kaip ekologiška ir progresyvi industrija, ne tik kaip būdas pasiekti energetinės priklau-somybės – pirmiausia nuo arabiškos ar venesueliškos naftos – bet ir, ypač verta akcentuoti, kaip neatidėlioti-na investicija į ateitį ir netgi viena iš priemonių gelbstintis nuo finansinės/ekonominės krizės. Kaip JAV didžioji depresija buvo nustumta investuojant į viešuosius darbus statant infrastruk-tūrą, taip dabartinę krizę Obama siūlo perdirbti pabrėždamas ir tą pačią bei naują infrastruktūrą – nuo tiltų iki mo-kyklų – ir alternatyvios energetikos pro-jektus, kuriems žada sukurti 5 milijonus darbo vietų.

Galima pažymėti, kad McCainas taip pat skelbia paramą alternatyviai energetikai, tačiau tai nėra nei jo „vizijos“ pagrindas, nei šie pasiūlymai yra nuoseklūs ar ar-gumentuoti. Jis jau remia naftos gavybą kiekviename visatos kubiniame metre,

besąlygiškai skatina statyti atomines jėgaines (Obama pirmiausia pabrėžia jų – ir atliekų laidojimo – saugumą) ir blaškosi šiuos elementus derindamas su kitais savo spontaniškais besikeičiančiais planais (pvz., jis kritikuoja Obamą už iš-laidų planus, tačiau pats planuoja daug didesnes bei populistiškesnes išlaidas ir nepagrindžia jų jokiomis pajamomis, tęsdamas Irako karą bei mokestines iš-imtis korporacijoms). Vienas elementas, kurio atžvilgiu reikia pripažinti Obamos naivumą – tai biokuro (kurį McCainas kritikuoja už jo pražūtingą ekonominę ir ekologinę įtaką) rėmimas; tačiau tą absoliučiai atremia Obamos gebėjimas keistis, ieškoti permainų ir visuotinio bendradarbiavimo siekiant progreso. „Naivumas“ yra žodis, kurį McCainas mėgdavo vartoti Obamos atžvilgiu, ta-čiau tai vienas juokingiausių momentų.

Kai vidutiniško IQ, nemokantis naudo-tis kompiuteriu, net savo pripažinčiau-sioj – karinėj – karjeroj ne vieną ir ne du lėktuvus suknežinęs lakūnas, savo aka-demiją baigęs penktas nuo galo (iš 900 studentų; ir neišmestas tik dėl to, kad tu-rėjo tėvą admirolą), Britney-Spearsiškas pražūtingų, idiotiškų ir neteisėtų karų palaikytojas, Busho strategiją pavadinęs „irakiečiai mus pasveikins kaip išlaisvin-tojus“, pripažįstantis, kad apie ekonomi-ką neišmano beveik nieko, ir apskritai negebantis suregzti nė vieno pagrįstes-nio Permainų pasiūlymo, – Harwardo konstitucinės teisės profesorių vadina „naiviu“, tai aš ir vadinu kvailumo domi-navimu.

Taigi šiandien Obama ir milijoninė jo įkvėptų savanorių armija kovoja su įvai-riausių rūšių, neįtikėtinai ir ne visada nu-spėjamai įsišaknijusiu kvailumu – neap-einant nei rasizmo, nei religinių grupių moralinės veidmainystės, nei kovotojų-prieš-abortus nesupratimo, kaip prieš juos reikia kovoti, nei homofobų, nei socialistofobų, nei benzino-narkomanų, nei ginkluotų paranojikų – ir belikus ke-letui parų iki rinkimų dienos, nors ir yra išankstinių apklausų lyderis, neaišku, ar laimės (beje, aš su kolegomis sugalvo-jau programą „Žalias Obama“ Lietuvoje, ir norinčius prisidėti kviečiu rašyti į edi-tor@ozonas.l). O mums belieka melstis, drebėtis, stengtis kuo daugiau suprasti ir galbūt bandyti kurti savąsias strategijas, tokias ir taip, kad jos imtų veikti.

Obama palieka autografą ant vėjo jėgainės ašmens.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt4 / tema

Milda Urbonaitėmilda.urbonaite@gmail.com

Tačiau galima mažinti neigiamą poveikį, ir tai gali daryti tiek verslo įmonės, tiek kiekvienas žmogus. Aplinkai draugiš-kesnio gyvenimo būdo principus ga-lima pritaikyti kasdieniame gyvenime. Ekologiški maisto produktai, aplinkai draugiškesnė namų priežiūra, drabu-žiai ar kosmetika – tai keletas pagrin-dinių žingsnių, padėsiančių geriau su-prasti šiuos principus ir prisidėti prie aplinkos gerinimo. „Permainos yra būtinos – tai rodo ne tik statistika, bet ir tiesioginė mūsų patirtis“, – sako I. Kleinaitė.

MaistasLengviausia yra pradėti nuo pokyčių savo mityboje. Reikėtų atkreipti dė-mesį į ekologiškus ir natūralius maisto produktus, išaugintus tame regione, kur gyvename. Jei maisto produktai importuoti derėtų domėtis, kokiomis ekologinėmis ir socialinėmis sąlygo-mis jie buvo užauginti, pagaminti. Ekologiška produkcija yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama, etiketė „ekologiška“ gali būti tik ant sertifikuotos produkcijos. Lietuvoje šio ženklo kontrolę ir sertifikavimą at-lieka viešoji įstaiga „Ekoagros“. Tokių sertifikuotų produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų (daži-klių, saldiklių, konservantų), jie ne-užteršti cheminėmis medžiagomis (nitratais, hormonais, etc.), yra išau-ginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, tausojant neatsinaujinančius energi-

„Šiuolaikiniame pasaulyje gyventi 100 proc. ekologiškai – nedarant aplinkai neigiamo poveikio – kol kas neįmanoma,“ – sako nepriklau-soma atsakingo verslo ekspertė, tarptautinės darnaus vystymosi spe-cialistų asociacijos narė Indrė Kleinaitė. „Ekologinio pėdsako” (ang. ecological footprint) indeksas rodo, kad taip vadinamos išsivysčiusios šalys jau peržengė natūralių išteklių atsinaujinimo ribas: jei visi pasaulio žmonės gyventų kaip vidutinis amerikietis, reikėtų maždaug penkių tokių planetų kaip mūsiškė, jei kaip vidutinis europietis – trijų.

jos šaltinius, nealinant dirvos. Pasaulyje taip pat taikomas ir „sąžinin-gos prekybos“ („Fair trade“) ženklini-mas. Tokiu ženklu pažymėtas gaminys yra pagamintas atsižvelgiant į trečiojo pasaulio šalių socialines problemas.

Saugūs namaiNe tik maistas, bet ir mūsų namų bui-tis turi įtakos gamtai bei aplinkai. Tad pasiryžus valgyti sveiką maistą, rei-kėtų ryžtis ir tam tikriems pokyčiams buityje. Pirmiausiai atkreipkite dėmesį į elektros prietaisus. Kuo efektyvesnis prietaisas, tuo mažiau energijos jis suvartoja. Ekologinius standartus ati-tinkantys prietaisai sunaudoja mažiau vandens, skleidžia mažiau triukšmo, yra lengvai surenkami, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų me-džiagų. Jie žymimi specialiais ženklais „Energy saving“, „Energy star“, „Ener-gy“, „Der blaue engel“, „FSC“, „PEFC“ ir kt. Į ekologiją atsižvelgti galima ir rūpi-nantis namų interjeru. Ekologiškiausi baldai, grindų dangos yra pagaminti iš džiuto, vilnos, medvilnės, rotango – jie daug saugesni nei apdirbtieji me-džiagomis, mažinančiomis degumą ar apsaugančiomis nuo purvo. Baldai, pažymėti Miškų priežiūros tarnybos ženklu „FSC“ (ang. Forest Stewards-hip Council), yra ekologiškai teisingai pasirinkimas, nes mediena, iš kurios pagaminti tokie baldai, atkeliauja iš prižiūrimų miškų, kurie nėra beatodai-riškai kertami, jie yra prižiūrimi pagal griežtus standartus, užtikrinant, kad nebūtų iškirsta per daug medžių. Me-

džiai yra nuolat atsodinami. Taip pat labai protingas pasirinkimas – įsigyti senų restauruotų vintage baldų ar šiuolaikiškų, bet jau iš antrų rankų, nes tai neskatina naujų baldų gamybos. Namų valymo priemones reiktų rink-tis pagamintas iš aplinkai draugiškų medžiagų. Skaitykite etiketes ir ven-kite produktų, kurių gamybai naudo-jamos šios itin sveikatai kenksmingos medžiagos: terpentinas, eteriai ir este-riai; chloro junginiai; lakūs organiniai junginiai; nitrobenzenas; formalde-hidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas. Ekoženklais „Gėlė“, „Gulbė“, „Mėlyna-sis angelas“, „Vandens lelija“ žymimi namų valymo gaminiai yra saugūs ir nekenkia sveikatai.

Kosmetika ir madaŠiandien kosmetikos ir higienos pre-kių yra labai daug. Didelė jų dalis, deja, yra gaminama naudojant kenksmin-gas medžiagas. Dėl to perkant derėtų kelis kartus apsvarstyti – ar tai sveika-tai nekenksmingas produktas? Labai patariama vengti prekių, kuriose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų. Taip pat – iš-bandytų su gyvūnais ar naudojant gy-vūninės kilmės ingredientus. Kosmeti-ka, pagaminta iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų – daug naudingesnė, todėl patariama rinktis ją. Rūpinantis sveikata reikia rinktis pro-dukciją, kurioje nebūtų kenksmingų medžiagų. Prekių, kurių etiketėse yra šių sintetinių-cheminių medžiagų,

EKOLOGIŠKAS GYVENIMO BūDAS: MALONESNIS, SVEIKESNIS IR įDOMESNIS

pirkti nepatariama: „Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben“; „Diethanola-mine (DEA), Triethanolamine (TEA)“; „Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea“; „Sodium Lauryl / Laureth Sulfa-te“; „Petrolatum“; „Propylene Glycol“; „PVP/VA Copolymer“; „Steralkonium Chloride“; „Synthetic Colors“; „Synthe-tic Fragrances“. Mada ir drabužiai šiandien yra itin sureikšminami, o prekybos centrai ir parduotuvės užversti įvairia pigia šios grupės produkcija. Tačiau perkant pigius drabužius taupoma kokybės sąskaita: jau po kelių mėnesių rūbas tampa nebenešiojamas, ir reikia ieš-koti naujo. Tad viena iš išeičių – ieškoti kokybiškų prekių. Į tokius daiktus gali tekti investuoti kiek daugiau, tačiau jos tarnaus ilgiau. Pirkite drabužius, pagamintus iš natūralių medžiagų (lino, džinso, vilnos), tai pat atkreipkite dėmesį į ekoženklus „Gėlė“, „Oko – Tex 100, 100 +, 1000“, „Gulbė“, „Mėlyna-sis angelas“. Jais pažymėtų drabužių gamybai nenaudojamos pavojingos medžiagos, tokios kaip alergiją suke-liantys dažai, sunkieji metalai, chloro junginiai, tad turėsite ne tik patvarų, bet ir sveikatai nepavojingą daiktą. Ryžtis ar ne?Daugelis mano, kad pradėjus gyventi

ekologiškai gali tekti tam skirti nema-žai laiko ir pastangų. Su tuo galima nesutikti: juk, jei randame laiko pre-kybos centre ieškoti norimų prekių, atsiras laiko ir paskaityti jų etiketes. Arba kodėl užuot važiavę į parduo-tuvę automobiliu savaitgalį dviračiu nenumynus iki ekologiškų produktų ar paprasto turgaus? „Ekologiškesnis gyvenimo būdas yra malonesnis, „skanesnis“, sveikesnis, įdomesnis, kūrybiškesnis, raciona-lesnis, prasmingesnis ir labiau arti-mas žmogiškai prigimčiai“, – kalba I. Kleinaitė. Besibaiminančiuosius, kad neužteks valios, ji ramina: „Tiesiog rei-kia domėtis, ir su žiniomis ateis noras keistis. Tik nereikia žengus pirmuosius mažus žingsnelius bei pradėjus varto-ti ekologišką ir vietinių ūkininkų Lie-tuvoje užaugintą maistą ar pradėjus rūšiuoti atliekas manyti, kad jau išgel-bėjote pasaulį. Permainų reikia visose gyvenimo srityse, ir gana radikalių. Todėl svarbu burtis į formalias ar ne-formalias organizacijas, būti pilietiškai aktyviems ir visiems kartu ieškoti eko-logiškesnių gyvenimo būdo formų“.

Norintieji sužinoti, kokį ekologinį pėd-saką palieka žemėje, gali apsilankyti in-ternetinėje svetainėje Myfootprint.org.

Nuotr. Vlado Kukulskio

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt tema / 5

„EKOLOGIŠKAS“ MUILO BURBULAS ARBA VADINKIME DAIKTUS TIKRAISIAIS VARDAIS

Indrė KleinaitėNepriklausoma atsakingo verslo eksper-tė, tarptautinės darnaus vystymosi spe-cialistų asociacijos narė

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio sulaukia aplinkosaugos pro-blemos ir populiarėja aplinkai draugiš-kesnis gyvenimo būdas. Apie tai yra daugiau rašoma ir diskutuojama, dau-gėja įvairių sveikintinų iniciatyvų. Man atrodo, jau pasiekėme tiek, kad „žalias“ idėjas palaikantis pilietis nėra tapatina-mas su komunistu, kas dar prieš porą metų buvo gan dažnas reiškinys. Atro-do, pagaliau kaip visuomenė suvokėme, kad aplinkosaugos problemos yra opios ir akis užmerkus jos pačios neišsispręs. Reikia veiksmų. Konkrečių veiksmų. Ta-čiau manęs neramina tendencija – tuš-čių „ekologiškų“ oro burbulų pūtimas, kai etiketė „ekologiška“ yra lipdoma neteisingai. Lietuviai greitai „įsimylėjo“ ekologišku-mą, ir dabar mes galime didžiuotis savo šalyje turėdami: ekologiškus automobilius, ekologiškus motorolerius, ekologišką popierių, ekologiškus maišelius, ekologišką turgų, ekologišką kiną, ekologiškas mamas, ekologiškas degalines, ir... ekologiškai remiame Gruziją. Šias žinutes pastebėjau „Delfi“ portale, žurnale „Žmonės“ ir ekologiškos kultū-ros gide „Ozonas“. Apie „ekologiškas de-galines“ išgirdau Ignalinoje. Kodėl ter-minas „ekologiškas“ šiais atvejais buvo pavartotas neteisingai? Termino „ekologiškas“ vartojimas yra reglamentuotas įstatymų. Produktas turi būti sertifikuotas pagal nustatytus aplinkosauginius standartus, tik tuomet ant jo gali būti priklijuota etiketė „ekolo-giškas“. Tai yra sertifikuojama nepriklau-somų tarnybų, bet kas ir bet kada šios etiketės ant produkto negali prilipdyti, tai jau būtų nusikaltimas. Ekologiški gali būti maisto produktai, išauginti ir pagaminti pagal tam tikrus nustatytus aplinkosauginius standartus. Beje, reikia pabrėžti, kad tai galioja tik pačiam maistui, o ne tam, kaip tas pro-duktas yra supakuotas ir transportuoja-mas. Taigi, ekologiški maisto produktai gali būti supakuoti plastikinėje pakuo-tėje ir transportuojami kenkiant aplin-kai. Tobulėti yra kur. Drabužiai gali būti pagaminti iš ekologiškos žaliavos laikan-tis aplinkosauginių gamybos standartų. Dabar jau kai kuriose parduotuvėse

galima pastebėti marškinėlių su ekolo-giškumo sertifikatais. Taip pat galima rasti drabužių, pagamintų laikantis tam tikrų aplinkosaugos standartų gamybos metu, tačiau žaliava nėra išauginta eko-logiškai, – tai nėra tas pats. Egzistuoja skirtingi aplinkosauginiai standartai, ati-tinkamai skiriasi ir ženklinimas. Nėra tokio dalyko kaip ekologiškas mo-toroleris ar ekologiškas „Toyota Prius“. Minėtasis motoroleris – varomas elektra, o „Toyota Prius“ yra hibridinis automo-bilis. Norint kalbėti apie elektra varomo motorolerio „ekologiškumą“, reikia pa-klausti: o iš kur gaunama elektra? Tikra tiesa, kad elektra varomas motoroleris, net jei ta elektra yra gaunama įprastiniu anglies dvideginio emisijas skatinančiu būdu, pagal tam tikrus aplinkosauginius kriterijus yra geresnė susisiekimo prie-monė. Tačiau net jei elektra butų gau-nama iš atsinaujinančių energijos šalti-nių, toks motoroleris būtų vadinamas „aplinkai draugišku“, o ne „ekologišku“, nebent tas motoroleris (ar automobilis) būtų pagamintas iš antrinių žaliavų, arba iš tokių medžiagų, kurios natūraliai suy-ra gamtoje. Galbūt tuomet būtų sukurti ir patvirtinti ekologiškų (be kabučių!) automobilių standartai. Bet kol kas taip nėra, tad daiktus reiktų vadinti tikrais jų vardais. Šiuo metu pagaminti naują hibridinę „To-yotą Prius“ yra sunaudojama labai daug išteklių ir energijos. Tad perkant automo-bilį labiau „ekologiškesnis“ sprendimas būtų įsigyti gerą jau naudotą mašiną, o ne skatinti naujų mašinų gamybą per-kant naujai pagamintus automobilius. Būtų labai gerai, jei automobilių gamin-tojai rastų būdą, kaip reformuoti senus automobilius iš vidaus, įdiegiant mecha-nizmus, leidžiančius naudoti aplinkai draugiškesnį kurą. Popieriaus gamyba yra viena iš proble-matiškiausių pramonės šakų, nes skati-na masinį miškų kirtimą. Tausodami iš-teklius, mes stengiamės taupiai naudoti popierių, spausdiname ant abiejų pusių, atiduodame perdirbti, tad popierius gali būti pagamintas iš perdirbto popie-riaus. Kai kurie gamintojai taiko aplinkai draugiškesnius gamybos būdus, kurie yra deklaruoti ir sertifikuojami. Papras-tai ant tokio popieriaus būna parašyta: „pagamintas iš antrinių žaliavų“ arba „pagaminta iš perdirbto popieriaus“, nu-rodoma, kokio aplinkosauginio gamy-bos standarto laikytasi. Tačiau nereikia pamiršti fakto, kad gaminant tokį po-pierių yra sunaudojama daugiau ener-gijos. Taigi, kol nesame išsprendę alter-natyvios energijos trūkumo problemos,

negalime sau leisti užsiliūliuoti, kad esą viskas gerai. Taip pat nėra tokio dalyko kaip ekologiš-kas maišelis. Maišelis gali buti popierinis (gaminamas kertant medžius, geriau-siu atveju mediena atkeliaus iš pagal Miškų priežiūros tarnybos (ang. Forest Stewardship Council – FSC) atsakingos miškininkystės standartus prižiūrimo miško), medvilninis (ir ta medvilnė gali buti išauginta su krūva pesticidų), pa-gamintas iš perdirbto plastiko, maišelis gali buti pasiūtas iš sertifikuotos ekolo-giškos medvilnės, gali būti pagamintas iš kukurūzų krakmolo (lengvai gamtoje suyra ir nėra toksiška medžiaga), bet to-kio dalyko kaip ekologinis ar ekologiškas maišelis nėra. Vėlgi, daiktus reiktų vadin-ti tikraisiais vardais. Tikra tiesa, kad Lietuvoje veikia ekologiš-kais produktais prekiaujančių ūkininkų Tatulos programos turgeliai, veikia ir Tymo turgelis, žiniasklaidos pavadintas „ekologiniu“. Toks terminas kaip „ekolo-ginis turgus” neegzistuoja. Reikėtų saky-ti „ekologiškų produktų turgus“, nes pats turgus negali buti ekologiškas. Vardan teisybės reiktų patikslinti, kad Tymo tur-gelis nėra vien tik ekologiškų produktų turgelis, tai yra labiau bendruomeninis turgelis, kuriame yra ir ekologiškų pro-duktų, ir kaimiškų, ir iš užsienio atvežtų ekologiškų produktų, ir įvairių amati-

ninkų prekių. Tymo turgų galima vadinti ekologiškų ir natūralių produktų turgumi. Nors man asmeniškai tai daugiau nei tur-gus, tai – kultūrinis reiškinys. Jau ne vieną kartą „Skalvijos“ kino teatras „Delfi“ portale skelbdamas labai sveikin-tiną atliekų rūšiavimo akciją pasivadino (ar žurnalistų buvo pavadintas) „ekologiš-ku kinu“. Man atrodo, kad čia išsamesnių komentarų kaip ir nereikia, nes nesunku suvokti, kad kinas negali būti ekologiškas. Net jei kino teatras siektų būti draugiškas aplinkai, turėtų padaryti daug daugiau nei pastatyti konteinerius perdirbamoms atliekoms. Mamų, kurioms rūpi aplinkos kokybė, nie-kas nesertifikuoja ir nesertifikuos, todėl „ekologiškos“ jos tikrai negali būti. Tad geriau sakyti „atsakingos“, „sąmoningos“, „neabejingos planetos likimui“ ir visaip panašiai. Arba bent jau į kabutes reiktų pa-imti žodį „ekologiška“. Ignalinoje esančioje „Lukoil“ degalinė-je ant durų buvo užklijuotas lipdukas „aplinkai draugiška degalinė“. Paklausus darbuotojos, ką tai reiškia, buvo atsakyta: „ekologiška degalinė“. Iš koto verčiantis pareiškimas! Labiau pasigilinus, paaiškė-jo, kad tokius lipdukus gauna degalinės, kurios, laikydamosis direktyvos 94/63/EB, įsidiegia taršą mažinančius įrenginius. Nepaisant teigiamos iniciatyvos, aš labai abejoju, ar net tokiu atveju degalinė gali

būti verta vadintis „draugiška aplinkai degaline“. Kaip galima pardavinėjant benziną, kuris teršia aplinką ir sukelia vieną opiausių klimato kaitos proble-mą, vadintis „draugiška aplinkai dega-line“? Kodėl tai svarbu ir kodėl aš teikiausi rašyti šį komentarą? Kai kam gali atro-dyti per daug smulkmeniška jaudintis dėl terminų. Sutinku, darbai svarbiau nei žodžiai. Tačiau man atrodo, pavo-jinga pūsti miglą sau patiems į akis. Prikabinę „eko“ etikečių ant teigiamų, bet fragmentiškų ir nepakankamai radikalių iniciatyvų, mes užliūliuosime patys save, kad esą gyvename „labai ekologiškai“ ir kad jau esminiai darbai nuveikti, kuomet sunkiausi ir nepato-giausi darbai dar tik priešakyje. Vis tik šių pavyzdžių nepriskirčiau prie „greenwashing‘o“ reiškinio. Tai geros iniciatyvos, tačiau padarytos komunikacijos klaidos. Galbūt „drau-giška aplinkai degalinė“ yra šiek tiek „greenwashing‘as“, tik nežinau, są-moningas ar ne, tad nesinori užsiimti vertinimais. Įdomu tai, kad „draugiš-kos aplinkai degalinės“ projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Būtų įdomu sužinoti, ar ši etiketė yra sugalvota lietuvių viešųjų ryšių speci-alistų, ar nuleista iš ES ir galioja kitose ES šalyse.

KOKIA LIETUVOS žINIA PASAULIUI?Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Lietuvoje prekinio ženklo pradėta ieškoti palyginus vėlai. Ir kol kas dar nepraėjo pakankamai laiko, kad būtų galima pasakyti, sėkmingas jis ar ne. Vis tik, remiantis 2006 m. statistiniais tyrimais, galima teigti, jog vertybės, kurias skelbia dabartinis Lietuvos prekinis ženklas, radikaliai nesutam-pa su šalies vaizdu, kurį yra susikūrę užsieniečiai bei patys lietuviai. Drą-

sios šalies idėja artimiausia vyrams ir jaunimui (turbūt dėl krepšinio aistrų), o didžiajai daugumai kitų Lietuva sie-jasi su natūralia nepaliesta gamta, tra-diciškumu, jaukumu. Tikrinant šio tyrimo rezultatus visai neseniai „TNS Gallup“ atlikto omnibu-sinį tyrimą. Jo metu lietuvių klausta, su kuo jie sieja savo šalį – su drąsia, su žalia ar kokia kita. Atsakymai parodė, kad Lietuvą su drąsia šalimi sieja 16, su žalia 73, o su kita 8 procentai respon-dentų. Pačių lietuvių nuomone, iš trijų

Baltijos valstybių išsiskiriame savo ke-liamomis natūralumo ir jaukumo aso-ciacijomis. Latvija daugumai siejasi su modernumu, aktyviomis atrakcijo-mis, Estija – šaltumu, intelektualumu. Turime tikrai palankią, turistams pa-trauklią aurą. Ji sutampa ir su pagrin-dinėmis kryptimis pasaulio gyvenime – populiarėjanti „žalioji“ mintis ir gy-venimo būdas, „slow down“ kultūra, tobulėjantis socialiai atsakingo verslo sektorius, plintantys darnios raidos principai, augančios sąmoningų var-

totojų gretos... Šalies prekinis ženklas – svarbus komu-nikacinis instrumentas tarptautinėje erdvėje. Jame slypintis vertybinis užtai-sas kalba apie gyvenimo būdą, politiką, žmones. Apie tai, kodėl svarbu jį turėti ir plačiau apie tai, kaip mūsų šalis atpažįs-tama užsienyje, – interviu su rinkodaros specialistu Mariumi Tarvydu.

kaip tiksliai įvardyti, kas yra valsty-bės prekinis ženklas?Tai yra pažadas savo tautai ir pasauliui.

Juo išsakome tai, ką norime dekla-ruoti, kaip save pozicionuojame. Dėl to būtina atrasti tas vertybes, kurios mums tinkamiausios.

kada valstybių prekiniai ženklai atsirado ir su kuo galima sieti jų atsiradimą?Valstybės prekinių ženklų kūrimas prasidėjo maždaug 80-ųjų pradžio-je. Tai buvo susieta su tuo, kad kai kuriose valstybėse egzistavo stiprūs

Nukelta į 6 psl.

Gal, jei ne “ekologiški”, daiktai gali būti tiesiog “žali”? Kompiuteriai tai tikrai gali.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt6 / interviu

komerciniai prekiniai ženklai, tokie kaip škotiškas viskis, šveicariškas šo-koladas, „McDonald‘s“ Amerikoje. Šie komerciniai ženklai pradėjo popu-liarinti ir pačias jų kilmės šalis. Tačiau ne visos valstybės turėjo tokių ženklų. Todėl pradėta mąstyti apie valstybių prekinius ženklus, ypač tose šalyse, kurios siekė ir siekia pritraukti turistų srautus. Todėl ir tokių šalių asociacijos šioje srityje stipriausios – pavyzdžiui, Tailando, Malaizijos ir kitų turistams patrauklių kraštų prekiniai ženklai, kuriuose dažniausiai dominuoja van-duo, saulė, ryškios spalvos, gamtiniai motyvai... Taigi šiuo metu jau suvokiama, jog valstybinis prekinis ženklas yra būti-nas kuriant valstybės įvaizdį, orien-tuotą ne tik į turistus, bet ir į investi-torius, viešosios politikos, kultūros, sporto bei kitų sektorių atstovus. Juk priimdami sprendimus bet kurioje iš šių sferų mes norėtumėm, kad tie sprendimai būtų palankūs mums. O tai sunku pasiekti, kai apie mus nie-kas nieko nežino ar, dar blogiau, žino kokią nesąmonę (pvz., kad Lietuvoje gyveno žmogėdros) ar neigiamų faktų (pvz., kad pas mus gan aukštas korup-cijos lygis). Šiuo metu visos valstybės supranta, kad siekiant turizmo ar investicijų srautų padidėjimo šalyje, didesnio žinomumo apie save, reikia skleisti tam tikrą informaciją. Susiduriama su problema, nes sunku nuspręsti, kokią informaciją skleisti („rinkodaristai“ tai vadina – „žinia apie save“). Jau prikur-ta nemažai prekinių ženklų, o mes iš ES šalių – labiausiai atsiliekantys šio-je srityje. Yra sunku išrinkti tinkamą ir konkurenciškai pranašią vertybę, apie kurią rutuliotųsi įvaizdžio kūrimo kampanija, nes dauguma vertybių jau yra pritaikytos kitų šalių prekiniuose ženkluose. Dubliuotis nėra gerai, nes būsime pasikartojantys. Pirmuosius šalies mėginimus kurti savo prekinį ženklą galima suprasti kaip paieškas, bandymus.

kokios tendencijos šiandien būdin-gos kuriant prekinius ženklus – taip pat ir valstybinius? Kalbant apie tendencijas, šiandien populiarėja emocinis „brandingas“ (ženklodara). Beveik prieš dešimtme-tį įvyko reikšminga permaina pirkėjų elgesyje – kaina, kokybė ir aptarnavi-mas jiems tapo savaime suprantamu dalyku, konkuruojančios kompanijos pradėjo vienodėti. Sutiksite, jog kas-dien kiekvieną iš mūsų pasiekia apie 3000 įvairių reklaminių žinučių. Ši pranešimų gausa verčia juos tiesiog ignoruoti. Todėl pradėta ieškoti naujų būdų išsiskirti. Kartu su prekėmis ar paslaugomis vartotojui įmonės pra-dėjo pardavinėti pojūčius, išgyveni-mus, kurie ilgainiui tapo pranašumu. Žmonės vis labiau perka ne prekes ar paslaugas, bet tai, ką gauna jas įsigiję, – teikiamas emocijas (ar pastebėjote, kiek vietos reklamoje (ypač TV) yra skiriama emocijoms sužadinti, o kiek pačiai informacijai apie prekę?), pilie-tinės pozicijos deklaraciją, vertybinės orientacijos išraišką (pvz., prekės pasi-rinkimo kriterijumi Vakarų šalyse tam-pa žinia apie tai, kad prekė ekologiš-ka, pagaminta iš perdirbtų žaliavų ar naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius). Šiandien sėkmingus preki-nius ženklus valdančios kompanijos artimai pažįsta savo klientus. Jų sė-kmės priežastis – su tiksline auditorija užmegztas emocinis ryšys.O kalbant apie valstybinės ženkloda-ros tendencijas, galima būtų paminėti tai, kad šiuo metu šalys pradėjo sti-priai konkuruoti dėl „įvykių/renginių“ turizmo („Eurovizija“, futbolo varžy-bos), per įvykius/renginius plačiai iš-girstama apie tą šalį, kurioje jie vyksta.

Atkelta iš 5 psl. Tad kovojama dėl teisės rengti/orga-nizuoti tarptautinius renginius. Vis tik yra tokių šalių, kaip ir mūsiškė, kur tam arba nepakanka infrastruktūros bei iš-teklių, arba pritrūksta sėkmės.

tad kokias galimybes šiame kon-tekste turi lietuva?Emocinio prekinių ženklų valdymo strategija tinka visoms sritims, taip pat ir valstybės. Šalis, turinti strategiją, kuri remiasi emocinio prekinių ženklų valdymo rekomendacijomis, gali už-kariauti savo piliečių širdis bei emociš-kai juos pririšti. Tai turi būti apgalvoti, kompleksiniai veiksmai, vykdomi kar-tu su politiniais ir ekonominiais spren-dimais. Į tokios strategijos kūrimą turi būti įtraukti patys įtakingiausi šalies asmenys. Kuriant Lietuvos prekinį ženklą tai tikrai turi būti išnaudojama užmezgant artimą ryšį su gyventojais

bei išeivijos atstovais.Taip pat norėčiau pabrėžti, jog sukur-tas valstybės prekinis ženklas, teisin-gai bei nuosekliai jį naudojant, gali daryti įtaką valstybės ateičiai. Todėl čia itin svarbus turėtų būti pozityvu-mo, gėrio, pridėtinės vertės ateities kartoms užtaisas. Tarkim, jei valstybė kartu su piliečiais nusprendžia, jog nori save pristatyti kaip natūralų, ža-lią kraštą – taip užduodamas atitinka-mas tonas bendrajai šalies politikai, t. y. stengiamasi prioritetus skirstyti taip, kad būtų išsaugota gamta, na-tūralumas, remiamos visokios eko-loginės, aplinkosauginės iniciatyvos, projektai, renginiai. Taigi valstybės

prekės ženklo vertybės tampa valsty-bės politikos orientyru – prisistatyda-mi kitiems patys įsipareigojame būti nuoseklūs bei atitikti deklaruojamą įvaizdį. O tai ypač svarbu, nes ženklas „sugros“ tik tada, kai tarpusavyje de-rės trys dalykai: tai, kaip norime, kad mus matytų, tai, kaip yra iš tiesų, ir tai, kaip matome save patys. Lūkes-čių atitikimas tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus – vienas pagrindinių prekinio ženklo sėkmės garantų. Dabar turime drąsios šalies įvaizdį. Tai, viena vertus, gerai (bent kažką turime). Kai kuriems žmonėms patin-ka didžiuotis sportininkų pasiekimais (bandant sieti tuos pasiekimu su drą-sos kompetencija). Akivaizdžiausiai šiuo metu drąsūs esame užsienio politikoje – ypač pasisakydami Gru-zijos karo atžvilgiu. Tačiau daugiau nelabai yra kur tą savo drąsą akcen-

tuoti. Aišku, dar galime drąsiai kovoti ir su korupcija, kitomis negandomis, bet kol kas, manau, kad ir patys tuo netikime (dėl to apgailestauju, kad kuriant drąsios šalies įvaizdį nebuvo viešai išdiskutuotos alternatyvos). Kaip specialistas taip pat nelabai įžvelgiu žinios, kurią norime pranešti, siekdami „sudominti savimi“. Sakome užsieniečiui, kad mes – drąsūs. Na ir ?..., – paklaus užsienietis. O jei sakytu-mėm, kad mes, pavyzdžiui, svetingi, draugiški, linksmi – užsienietis grei-čiausiai užsimanytų tuo įsitikinti.

Pranešime forume pateikėte vy-kusių ir nevykusių prekinių ženklų

pavyzdžių. kas laukia nevykusių-jų?Prekės ženklas turi dvi tendencijas. Jei prekės ženklas yra vykęs, jo ver-tybės nesikeičia, laikui bėgant sten-giamasi jį transformuoti tik vizualiai. Vidutiniai ir nevykę prekiniai ženklai nunyksta savaime.

su kokiomis vertybėmis lietuva buvo stipriausiai tapatinama se-niau?Mūsų vėliava ir vytis, galima sakyti, taip pat yra prekiniai ženklai, jie yra simboliai, susieti su drąsa, narsumu. Turint omenyje istorinį kontekstą, ga-lime teigti, kad tiek trispalvė, tiek vy-tis siejasi su karo simbolika. Tai buvo labai priimtina tautai ankstesniais amžiais, nes mes tikrai daug kovojo-me. Šie simboliai taip pat siejami su laisve. Bet dabar, net jei tebėra tam ti-

krų grėsmių, jos nebėra taip aktualiai juntamos. Žmonės puoselėja kitas vertybes – socialines, laisvės, šeimą, kokybišką bei sveiką aplinką, stabilu-mą... Iš principo, pasikeitus santvar-kai, pasikeitė ir socialinė struktūra, socialiniai poreikiai. Kai nebėra grės-mių, nuolatinės įtampos, senosios vertybės nueina į antrą planą. Jos ne-išnyksta ir nėra nuvertinamos, tiesiog užleidžia vietą aktualiosioms.

2006 m. atlikus lietuvos trim repu-tacijos tyrimą paaiškėjo, kad mūsų šalis siejama su natūralia gamta, kelia laisvės ir šilumos jausmą. gal galite šiek tiek plačiau papasakoti

apie šį tyrimą. kokia jo apimtis ir patikimumas?Tyrimas buvo labai platus, apėmė visų ES šalių gyventojus, keletą ne ES ša-lių ir visas tikslines grupes Lietuvoje. Buvo apklausiami užsieniečiai, nie-kada nebuvę Lietuvoje, užsieniečiai, buvę keletą kartų, užsieniečiai, čia nuolat atvykstantys su verslo misijo-mis. Atlikti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. Padaryta visa įmanoma dia-gnostika. Tas tyrimas atskleidė visus reikalingus suvokimus ir davė statis-tines išvadas įvairiausiais pjūviais nu-rodytose tikslinėse rinkose bei grupė-se. Paaiškėjo, kas ir kaip mato mus iš išorės, su kuo asocijuoja, kaip vertina. Kalbant apie išvadas, džiugina tai, jog kol kas turime tam tikrą švarumo au-reolę, kyla aiškios paralelės su aplin-kosauga, natūralumu... Tad, manau, kad šios vertybės ir turėjo atsispindė-ti prekiniame ženkle. Gal ne vien jos – susijusių vertybių samplaika (pvz., jei kalbėtumėm apie žmogų, lietuvį, – jis būtų pristatomas kaip paprastas, švarus, tiesus, atviras pasauliui). Taigi manyčiau, jog erdvės, kur dirbti, puo-selėti vertybes, dar yra.

ar patys lietuviai šalį taip pat tapa-tina su „žaliomis“ savybėmis?Ruošiantis forumui tyrimų agentūros „TNS Gallup“ atlikto tyrimo išvados (aut. pristatytos straipsnio anonse) mus, tiesą pasakius, gerokai nustebino. Nesitikėjom, kad lietuviai taip gausiai parems Lietuvos kaip natūralaus, žalio krašto įvaizdžio idėją (daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų), o ne „Lietuvos – drąsios šalies“ ar bet kokios kitokios alternatyvos idėją. Mus, kaip ekologiš-kos kultūros puoselėtojus Lietuvoje, tokie rezultatai džiugina.

ar jau tirta, kiek prigijęs ir kiek efektyvus yra dabartinis mūsų ša-lies prekinis ženklas?Dar ne. Bent jau tai nebuvo niekur skelbta. Jis buvo aktyviai eksploa-tuotas olimpinių žaidinių metu, di-džiuotasi sportininkais, laimėjusiais medalius. Bet iš ankstesnių minėtų TRIM reputacijos tyrimų paaiškėjo, kad sportas neypatingai mus garsina. Mūsų garsiuosius sportininkus, iš tie-sų, žino tik labai nedaugelis. Apklausti ES gyventojai negalėjo įvardinti ir kitų sričių mūsų žinomiausių žmonių. Daž-niausiai minėti politikai – V. Adamkus ir D. Grybauskaitė. Išvada – pasaulis keičiasi ir turime keistis mes. Kažka-da pasaulį žavėjome savo karžygiais, drąsiais tautos sąjūdžiais, pilietinės vienybės akcijomis, politiniais pareiš-kimais bei veiksmais, o šiandien turi-me nuspręsti, kokius norėtume save matyti ateityje, kokią Lietuvą po savęs norėtumėm palikti vaikams. Tada su-prasime, kaip reikėtų save pristatyti kitiems. Gal vis gi dar turime kuo di-džiuotis ir kartu girtis. Užsieniečiai, ypač vakariečiai, seniai urbanizavę visą savo aplinką, Lietuvoje žavisi natūraliais dirvonuojančiais laukais, pavienėmis besiganančiomis karvė-mis, gandrų gausa pakelėse. Mes visi esame iš kaimo (bent jau mūsų tėvai, seneliai), turime giminių kaimuose, pas kuriuos rudenį važiuojame kasti bulvių ir atsivežti kitų gamtos gė-rybių. Mes vis dar nebijome valgyti prisigrybautų grybų bei prisiuogautų miškuose uogų. Tai ar labai meluotu-mėm teigdami, jog esame nenutolę nuo gamtos, o mūsų šalis – natūralus, žalias kraštas? O jei mūsų politikai patikėtų šia vizija, gal mes palaips-niui taptume valstybe, gyvenančia išskirtinai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, verslas ir valstybė vystytųsi pagal darnos ir socialinio atsakingu-mo principus, o pramonė persiorien-tuotų į mažiau aplinkai kenksmingus gamybos būdus?.. Ar linkėtumėm mūsų vaikams tokios ateities?

Nuotr. Evelinos Daugėlaitės

„Žalio medžio” kaip Lietuvos prekės ženklo idėja buvo sukompromituota ir išstumta.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt ekotransportas / 7

NE-ROžINĖ VANDENILIU VAROMų AUTOMOBILIų ATEITIS

Rimas Grigonis

Tolimos svajonėsVandenilis kaip cheminis elementas tikrai ne naujiena. Anglijos chemi-kas ir fizikas Henris Cavendishas 1766 metais atrado, kad vandenilis yra atskiras cheminis elementas. Ki-tas Jungtinės Karalystės gyventojas Williamas Grove‘as pirmasis 1839 m. sugebėjo pagaminti vandenilio kuro celę. Rašytojas Žiulis Vernas dar 1874 metais spėjo, kad žmonės kaip kurą vietoj anglių naudos van-denį. Bet aktyviausiai domėtis vandenilio panaudojimu vietoj benzino ar dy-zelino pradėta domėtis tik pastarąjį tūkstantmetį. Domėtis pradėta ne todėl, kad vandeniliu varomi auto-mobiliai beveik neteršia aplinkos. Ir ne todėl, kad vandeniliu varomi automobiliai yra gerokai tylesni. Interesas atsirado neregėtai paki-lus naftos kainoms. Atsinaujinančiu vandeniliu skatina domėtis ir kova su energetine priklausomybe. Viena iš tokių šalių yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Daugiausiai naftos suvartojanti šalis itin susido-mėjo benzino ir dyzelino pakaitalu vandeniliu kaip atsvara naftą eks-portuojančių šalių šantažui. Ne ma-žiau tokio kuro panaudojimo gali-mybės domina ir Europos Sąjungą, Kiniją, Japoniją. Mat šios pasaulio ekonomikos gigantės taip pat yra labai priklausomos nuo naftos im-porto. Jau tapo norma, kad didžiausi pa-saulio automobilių gamintojai vienas po kito pristato ne tik kon-cepcinius, bet ir realybėje egzistuo-jančius ir važiuojančius vandeniliu varomus automobilius. Negailima pinigų net brangiems testams spor-tinių automobilių trasose: pavyz-džiui, Vokietijos – Niurburgringe ir eksperimentinės ilgos kelionės skersai JAV. Vienas didžiausių dega-linių tinklų pasaulyje, tarptautinė

brangstant naftos degalams pradedama galvoti ir apie alternatyvas. Viena iš jų yra vandeniliu varomi auto-mobiliai. jų devizas – jokių teršalų, neišsenkantis de-galų šaltinis bei galimybė atsikratyti priklausomybės nuo naftos produktų. skamba puikiai, bet realybėje vandeniliu varomi automobiliai kol kas sunkiai skinasi kelią dėl senos kaip pasaulis bėdos – brangu.

kompanija „Shell“ taip pat skelbiasi esanti „visais keturiais“ už vandeni-liu varomus automobilius. Kaip viename interviu teigė Lietu-vos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas, vande-nilio energetika tampa madinga ir patraukli tema deklaruojant savo bendrovės šiuolaikišką požiūrį į ateities tvarią energetiką. Bet netgi didžiausi optimistai supranta, kad rožinės svajonės apie gatvėse rie-dančius tylius ir bekvapius automo-bilius yra dar labai tolimos.

Keturi sunkūs žingsniaiBūtini keturi svarbiausi uždaviniai norint įvesti į rinką vandeniliu varo-mus automobilius. Pirmas žingsnis – Pasaulio mokslas dirba keliomis kryptimis. Šiuo metu aktualiausios yra dvi. Pirmoji kryptis – kurti naujas talpas, galinčias išlaikyti labai didelį slėgį. Joms pagaminti reikia specia-lių, taip pat ir nanomedžiagų. Bakas turėtų ne tik atlaikyti neįtikėtiną slė-gį, vandenilis jo viduje turėtų būti atšalęs iki daugiau kaip 400 laipsnių šalčio. Be to, vandenilis garuoja. Dvi savaites oro uoste paliktas automo-bilis bake teturės pusę anksčiau bu-vusio vandenilio kiekio. Antroji kryptis – padidinti vandeni-lio gamybą ir ekonomiškumą. Nors vandenilis yra labiausiai paplitęs cheminis elementą žemėje, jis labai retai randamas grynas. Vandenilis gali būti išskiriamas iš naftos arba vandens. Bėda ta, kad vandenilui pagaminti taip pat reikalinga ener-gija. Kuro elementų ekspertas Ulfas Bos-selis teigia, jog bent jau transporto priemonėse, kuriose yra kuro ele-mentų, vandenilio panaudojimas tikrai nėra ekonomiškas. Didelis energijos kiekis reikalingas atskirti vandenilį iš kitų natūralių kompo-nentų, kaip vanduo, atmosfera ar biomasė. Jo suskystinimas ar su-spaudimas, transportavimas ir ener-

gijos nuostoliai energiją paverčiant elektra kol kas reikalauja per daug, kad būtų galima kalbėti apie prakti-nį vandenilio panaudojimą. U. Bos-selio nuomone, teiginiai, kad van-denilio energetika būtų ekologiškai švari, neatitinka tikrovės, nes paties vandenilio gamybai reikalinga ener-gija ir vanduo, o šių dviejų esminių komponentų nėra užtektinai. Bet pasaulio mokslininkai, tarp jų ir lietuvis Alfredas Lankauskas, bando atrasti būdus, kaip kuo pigiau ir pa-prasčiau pasigaminti vandenilio. Antras žingsnis – pradėti masinę automobilių gamybą. Kol kas van-deniliu varomi automobiliai gami-nami tik nedidelėmis serijomis. JAV, Kalifornijoje, įsikūrusi vadinamoji švaraus oro agentūra „California Air Resources Board“ norėtų, kad 2012–2014 metais didžiausi automobilių gamintojai pagamintų 7500 vande-niliu varomų automobilių. Žinant, kad vien Lietuvoje yra daugiau nei milijonas automobilių, tai yra neįti-kėtinai maži skaičiai. Trečias žingsnis – turėtų būti su-kurtas degalinių, kuriose įmanoma įsipilti vandenilio, tinklas. Nė vienas vairuotojas nenorės turėti automo-bilio, kuriam negalės įpilti degalų patogioje vietoje ir reikiamu laiku. Šiuo metu visose JAV skaičiuojama tik apie 70 degalinių, kuriose įma-noma pasipildyti išsekusias vande-nilio atsargas. Ketvirtas žingsnis – reklaminė kam-panija, skatinanti domėtis vandeni-line energetika ne tik gyventojus, bet ir verslininkus. Reikia aiškiai įrodyti vandenilinės energetikos naudą kiekvienam, net ir nevairuo-jančiam automobilio žmogui.

Skyrė milijonus eurųNet ir įgyvendinus keturis esminius žingsnius, vandeniliu varomi auto-mobiliai kasdieniu reiškiniu taps dar negreitai. Ekspertai tikina, kad gali praeiti apie 40 metų, kol vandenilis

turės įtakos naftos produktų varto-jimui ar globaliniam atšilimui. Kyla klausimas, ar tai ne per ilgas laikas? Gal reikėtų ieškoti ir kitokių spren-dimų? Tokios nuomonės yra Josephas Rommas, parašęs dokumentinę knygą apie vandenilinį akių dūmimą („The Hype About Hydrogen: Fact and Fiction in the Race to Save the Climate“). Jis mano, kad vandeniliu varomi automobiliai kaip globalinio atšilimo problemos sprendimo bū-das nelabai tinka, nes mes neturime tiek daug laiko. Norint pasiekti staigių permainų, kurių reikia čia ir dabar, verta gal-voti apie mažiau teršiančius vidaus degimo variklius, hibridinius auto-mobilius. Panašios nuomonės apie vandeniliu varomus automobilius yra ir Euro-pos Komisija. Jos vicepirmininkas Guenteris Ferheugenas teigė, kad nėra jokių garantijų, jog vandeniliu varomi automobiliai yra sėkmingas sprendimas. „Aš nesu tikras, kad vandenilinis automobilis yra ateities automobilis, tačiau tai daug žadanti technologija, ir svarbu, kad ji būtų išplėtota“, – mano G. Ferheugenas. O Europos Parlamento narys, Ža-

liųjų frakcijos atstovas Claudes`as Turmes`as pareiškė, jog Europos Komisija švaisto laiką bandydama skatinti vandenilinių automobilių kūrimą. Anot jo, net gamintojai at-metė mintis apie šios technologijos įgyvendinimą artimiausiu metu.Nepaisant tokių pesimistinių kalb, Europos Komisija 2007 metais van-deniliu varomų automobilių kūrimo skatinimui skyrė beveik pusę mili-jardo eurų. Tikimasi, kad 2009–2010 metais vandenilio vystymo tech-nologijos ateis ir į komercinę sritį. Manoma, kad vandeniliu varomi automobiliai yra geras sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje.Nepaisant visų sunkumų ir laukian-čių darbų, „Shell Hydrogen“ vicepre-zidentas Duncanas Macleodas tikisi, kad masinė vandeniliu varomų au-tomobilių gamyba prasidės 2020 metais. Jo nuomone, 2100 metais transporto sistema gerokai skirsis nuo šiandieninės: svarbų vaidme-nį turės atsinaujinantys energijos šaltiniai. Panašios nuomonės yra ir akademikas J.Vilemas. Anot jo, anks-čiau ar vėliau teks pereiti prie vande-nilio technologijų, nes alternatyvų yra labai nedaug. Mes neišvengiamai ten būsime.

HydroGEM – Olandijos Energijos tyrimų centro (ECN) vandeniliomobilis, skirtas lokaliam transportavimui

Hydrogen Powered cars and tHeir future is not as Pretty as we may want to tHink

As the conventional oil related fuels are reaching sky high prices, we more and more often are turning our thoughts to other alternatives. One of these alterna-tives - hydrogen powered cars. They are everything an environmentalist would want, no harmful prod-ucts are produced while driving a hydrogen vehicle (unlike the nowadays old swear word CO2 totally tied to the traditional forms of transport). A bound-

less source of energy and an opportunity to rid us of the dependency of oil for ever! Still the only problem in the way for the hydrogen vehicle is as old as the world itself, too expensive. Unfortunately this catch, doesn’t allow us to develop the hydrogen vehicles quick enough and that makes us face another problem: will it be too little too late?

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt8 / energija

Nukelta į 12 psl.

BENDRUOMENINĖ INICIATYVA GAUDANT VĖJĄ

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Nepriklausomi nuo tinkloKol mūsuose vis dar niekaip ne-sugebama užtikrinti normalaus įstatyminio pagrindo alternatyvios energetikos projektų plėtrai, kai ku-riuose valstybėse nieko nelaukiant vykdomi drąsūs, ištisas bendruome-nes įjungiantys užmojai. Kalbu ne tik apie vėjo elektrinių parkus, pri-klausančius bendruomenėms, kalbu apie tokius projektus, kai pačiuose miesteliuose įdiegiama struktūra, pagal kurią visi miestelio energijos poreikiai aprūpinami iš atsinaujinan-čių šaltinių. Turbūt pradžią tokioms akcijoms davė pavieniai projektai, tokie kaip kokios nors mokyklos ar vaikų darželio aplipdymas saulės ba-terijų paneliais ar gyvenvietės gatvių apšvietimui įdarbinta vėjo energija. Šiuo metu nei Europoje, nei už Atlan-to netrūksta projektų, kuriais sie-kiama įtvirtinti nepriklausomų nuo bendro energijos tinko, bet visiškai aprūpintų miestelių idėjas. Lėšos, ku-rios paprastai skiriamos apšvietimui, šildymui ir t. t. atsijungus nuo tinklo gali būti panaudojamos kitoms ben-druomenės reikmės tenkinti, kurti geresnį gyvenimo lygį. Nekalbant apie internete klaidžiojančius atei-ties miestų projektus, būna ir mažes-nio masto projektų, kuriais žingsnis po žingsnio siekiama priartėti prie absoliučios nepriklausomybės. Kaip pavyzdys gali būti 2003 metais Eu-ropos Komisijos energetikos ir trans-porto tinklapyje teigiamų pavyzdžių studijų sąraše minimas Dyfi slėnis

Pamenu, važiuojame su kostiumuotu vokiečiu, dir-bančiu kažkokioje ener-getikos projektus vystan-čioje kompanijoje. „ne, ne – ne alternatyvios energe-tikos“, – juokiasi, o pro šalį slenkantis peizažas visas pritupdytas vėjo jėgainių. sakau jam, kad lietuvoje tokių vaizdų tikrai nepa-matysi, o jis, kad ir kaip vargiai kalbėtų angliškai, stengiasi papasakoti, kad Vokietijoje labai palaiko-ma vėjo energetika, kad žmonės „už“, kad reikia būti sąmoningiems, kad galų gale tai – visai neblo-gas pelnas. o labiausiai nustembu sužinojusi, kad vėjo elektrinių parkai ne visada priklauso kokioms nors kompanijoms, kar-tais jų savininkai tiesiog paprastų miestelių ben-druomenės. Štai to tai tikrai pas mus nėra. Vis dar stringama karštose diskusijose net dėl vienos vidutinio galingumo vėjo jėgainės statybos – čia paukščiams pavojus, čia triukšmas, čia kaimynams trukdo, etc.

vidurio Velse, Didžiojoje Britanijoje. Įgyvendinant nedidelės apimties al-ternatyvios energetikos projektus iš kelių bendruomenių susikūrė orga-nizacija, kuri įgyvendinusi savo už-mojus nesustojo veikti, bet užsibrėžė slėnį visiškai aprūpinti iš atsinauji-nančių šaltinių. Tai, aišku, drąsus pavyzdys, beveik toks pat, kaip ir tų ateities miestų idėjos, kurios pareikalaus didžiulių investicijų. Lietuvoje tai pat turime panašų nepriklausomą bendruo-menę siekiantį sukurti pavyzdį – tai „Saulėtasis sodžius“ Slengiuose, ne-toli Klaipėdos. Pokalbį su jo iniciato-riumi prof. Viliumi Židoniu jau esame publikavę.

Gatves apšvies vėjasNors ir akivaizdu, kad mūsų šalyje al-ternatyvios energetikos problemos nesulaukia didelio valdžios instituci-jų palaikymo, progresas vis tik vyksta. Pajūrio vėjininkai bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ir kalba apie galimybę kurti jūrinį vėjo jėgainių parką. Be to, atsirado ir pirmoji bei kol kas vienintelė šalyje bendruomeninė

iniciatyva pasinaudoti vėjo energija. Lietuvos vėjininkų asociacijos direk-torius Aleksandras Paulauskas yra minėjęs, kad vėjo elektrinės „dygtų“ greičiau, jei gyventojai, užuot ginči-jęsi dėl jų statybos, susivienytų, nes ginčų priežastis dažnai, anot vėjinin-ko, – tiesiog paprasčiausias pavydas. Bendrą tikslą išskėlusios ir iki šių metų pabaigos savo projektą įgyvendin-siančios bendruomenės pavyzdys – Smalininkai. Tai – nedidelis miestelis, įsikūręs Tauragės apskrityje. Lapkri-čio – gruodžio mėnesį miestelio pa-šonėje iškils 250 kW vokiečių kompa-nijos „Wind Technik Nord“ nauja vėjo jėgainė. Šiuo metu rengiami pamato, techninis, statybos ir prijungimo prie el. tinklų projektai, ruošiama statybos vieta. Planuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 671074 kWh. Tai reiškia – iki 200 tūkstančių litų pa-jamų bendruomenei. Apie tai, kaip pasiryžta tokiai idėjai ir kokios naudos tikimasi iš jos sulaukti, kalbame su Smalininkų bendruome-nės centro tarybos nare, atsakinga už projektinę veiklą, Jolanta Bertašiene.

kokiam tikslui bus panaudojama

gauta energija?Gautą elektros energiją parduosime Vakarų skirstomiesiems tinklams. Tu-rime sutikimą dėl elektros energijos supirkimo. Gauti pinigai bus kaupia-mi reinvesticijų fonde, pagal kurio nuostatus juos bus galima naudoti banko paskolai padengti (5 metus), jėgainės techninei priežiūrai (visą tarnavimo laikotarpį), Smalininkų miestelio gatvių apšvietimo sistemai įrengti, ekologinių iniciastyvų klubo „Žalioji viltis“ aplinkosauginių pro-jektų finansavimui, bendruomenės centro projektų finansavimui.

lietuvoje esate vienintelis ben-druomenines iniciatyvos atvejis. kaip kilo tokia idėja?Projekto mintis kilo iš privačios ne-įgyvendintos idėjos. Vėjo jėgainės statyba buvo pasirinkta kaip priemo-nė, kuri padėtų išspręsti kitas mieste-lio problemas, susijusias su socialinės aplinkos gerinimu ir bendruomeniš-kumo skatinimu. Pirminė idėja buvo maža naudota jėgainė, tačiau, susipažinus su fondų (PAF MPP, LAAIF) reikalavimais, buvo pasirinkta maksimalaus leistino ga-

lingumo (250 kW) nauja vėjo jėgai-nė, kuri būtų ne tik demonstracinis modelis, bet ir turėtų apčiuopiamos naudos miesteliui.

ar bendruomenė greitai sutiko su idėja? juk dažnai, kai kalbama apie vėjo energetiką, susiduriama su itin neigiamai nusistačiusiais gyventojais.Dauguma reagavo teigiamai. Gal dėl to, kad niekas netikėjo, kad fon-dai finansuos tokią beprotišką idėją. Ir aš pati nelabai tikėjau... Bet kai su-laukėm fondų susidomėjimo ir pa-laikymo, nebebuvo kur trauktis. O iš tiesų, dvejus metus brandintą idėją malonu paversti kūnu... Konsultan-tai tvirtina, kad apie keturis procen-tus gyventojų visada žiūri neigiamai į pasikeitimus gyvenamoje aplinko-je. Panašiai tiek jų yra ir pas mus – jų neveikia jokie logiški paaiškinimai, tačiau mums tai yra variklis, kad ne-nusižengtume jokiems aplinkosaugi-niams ar statybos reikalavimams, kad visi dokumentai būtų sutvarkyti taip, kaip privaloma.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt ekodaiktas / 9

EKODAIKTASSodų planuotojai

Amerikoje žmonės planuoja viską: vestuves (ketverias), laidotuves (vie-nerias) ir sodus (kaip patys sako – ekologiškus). Sodų planuotoja – puikus žmogus: ji neišardys jūsų vestuvių (tikėtina), bet suplanuos sodą. Ten – rožės, čia – bugieniai. Ir viskas sudarys darnią mažytę ekosistemą. Su mikroklima-tu, su išpuoselėtais takeliais, jaukia atmosfera ir tvarkinga išvaizda (bul-vės tikrai neužstos kardelių). „Planuotojai“ siūlo „savimi pasirūpi-nančius“ sodus, kurių lyg ir nereikės prižiūrėti. Tiesa, neaišku, ar tai įma-noma mūsų klimato juostoje. Sodas bus „ekologiškas“, tačiau nelengva įsivaizduoti, kaip to bus pasiekta. Gal augalus mėginant tręšti nenatūralio-mis trąšomis įsijungs signalizacija? Į bičių avilį bus infiltruoti agentai, nurodantys medų rinkti tik iš ekolo-giškų pievų? Neoninių spalvų lelijos bus paliktos už tvoros, o morkoms bus uždrausta poruotis su bijūnais, kad nepažeistų ekologinės pusiaus-vyros? Daugelis sode besikapstančių tetų

nė už ką nesutiktų mokėti pinigų sve-timam žmogui, aiškinančiam, kur ką sodinti. Kita vertus, geras patarimas dar niekam nepakenkė. O užsieninės mados mūsuose plinta greitai. Kaip bebuvę palikime tetas ginčytis su sodų planuotojais ir pradėkime nuo pradžių: įsigykite sodą.

Sodų planuotojų patarimai (mokami), www.ecologicalgardens.com

Natūrali kempinė

Kūnas mėgta natūralumą. Skrandis gal irgi nedūgztų iš džiaugsmo virš-kindamas neapdirbtą ir neiškultą grūdą (yra manančiųjų, kad pasikeitę mitybos įpročiai – maisto apdirbimas – sąlygojo kultūros raidą, nes tada kūnas gali skirti daugiau energijos smegenų veiklai nei virškinimui). Bet mūsų oda kažkodėl nemėgsta švino. Todėl „Bodyshop‘as“ siūlo ne tik kremus, bet ir visokius brūžuoklius, šveitiklius ir kitas kūno „poliravimo priemones“. Buityje dažniausiai susi-duriame su viena iš jų – kempine. Natūrali kempinė saugo odą ir ne-erzina jos (kaip kokia metalinė indų

šveityklė). Su natūralia dušo želė kempinė sudarys puikią kombinaciją, o jei dar išlipę iš vonios susivyniosite į natūralų rankšluostį!.. Kalbant apie natūralumą, radikalūs natūralistai turi alternatyvą ir natūra-liai kempinei. Jie rekomenduoja lininį maišelį, prikimštą vaistažo-lių. Skamba šiurkščiai? Na, tai nekimškite maišelin žolių su visais stiebais ir šaknimis. Atsirinkite švelniausias vais-tažoles (pagal mėgstamą spalvą, kvapą ar horosko-pą) ir sukimškite krepšelin (lininių dirbinių tikrai rasite Pilies gatvėje ar kituose po-puliariuose turguose). Ir bū-

kite kvapnūs, sveiki, natūralūs...

Natūrali kempinė, www.thebodyshop.lt Itin natūrali kempinė: Gamta, Pilies gatvė, linų laukas.

Sukąsti ir atidengti dantys, primerk-tos akys – vieno urvinio žmogaus ženklas kitam, kad atėjo laikas baigti beprasmiškas grumtynes dėl mais-to (ar moters). Taip, pasak kai kurių mokslininkų, atsirado šypsena. O dabar, XXI amžiuje, šypseną nau-dojame itin dažnai. „Metas baigti beprasmiškas grumtynes“, – sako mūsų veidas parduotuvės kasininkei, viršininkui ir sutūpusiai ant suoliuko pensininkų „kiemo tarybai“. Mes tie-siname dantis ir baliname juos, kad šis ženklas – šypsena – taptų įtikina-

Ekologiškos dantų priežiūros priemonės

mesnis. Dantų priežiūrai yra daugybė prie-monių, natūralių ir nelabai. Štai viena užsienio kompanija skelbiasi pardavi-nėjanti „pirmarūšius natūralius dantų ir burnos priežiūros produktus“. „Na-tūralius“ reiškia, kad priemonėse yra tiek natūralių medžiagų, kiek įmano-ma, norint vis dar pasiekti rezultatą. Pavyzdžiui, jie teigia, kad trokšdami apsaugoti jautrius dantis neapsiei-sime be tam tikrų nitratų (oho!!! ). Lietuvoje irgi yra kur nusipirkti eko-logiškos dantų pastos, net ne vienoje

parduotuvėje. Na ir gerai – gal didė-jant konkurencijai mažės (?) kainos. Rinka dantų priežiūros priemonėms mūsų šalyje jau yra: ilgus metus te-graužę šakneles (ir lašinius) lietuviai negali pasigirti tokiais baltais ir tie-siais dantimis kaip mūsuosna žmonų ieškoti atvažiuojantys pietiečiai. Ir pyksta lietuviai, ir dantimis griežia, šie nuo griežimo skilinėja. Paskui lie-tuviai neša dantų skeveldras odonto-logams, šie prilipdo jas atgal ir paima šimtą litų. Taip ir sukasi, tas, hm, gy-venimo ratas.Tiems, kurie abejoja, ar nevisiškai na-tūrali dantų pasta geriau negu nieko, alternatyvą siūlo „Radioshow“:„Prisimenu buvusį nuteistąjį. (...) Ži-nokit, jo dantys buvo iš špižiaus. Juo-di, bet jis juos padažydavo su alieji-niais dažais. Aliejinis dažas labai ilgai džiūsta, tai jis savaitę vaikščiodavo su degtukais pražiojęs lūpas. (...) Tai, žinokit, iš špižiaus dantys buvo patys stipriausi pasaulyje, ir šito svetimkū-nio organizmas visiškai neatmesda-vo.“

Ekologiški dantų priežiūros produk-tai – nuo 10,5 Ltwww.bioboutique.lt, www.ekologis-kiproduktai.lt, www.imunitetas.lt ir kitur.

Iš butelių pagamintos stiklinės

„Po kelių užsitęsusių akimirkų, per kurias maldavau angelų, kad atsiųs-tų man žmogų su degtukais, angelai pasakė, kad jie būtinai atsiųs žmogų su degtukais, ir išties vienoje namų properšoje pasirodė Butelių Žmogus, greičiau Tuščių Butelių Žmogus, kuris klaidžiojo po mikrorajoną ieškodamas lobių.“ – Gintaras Beresnevičius, „Sute-mose“. Butelių Žmonės renka butelius, kad priduotų. Kai kurie renka butelius, kad perpjovę (perkirtę? Perrėžę dei-mantu?) juos pusiau padarytų ką nors gražaus.„Saugok orą“, „Saugok vandenį“, „Sau-gok žemę“ – dailiai išrašytos stiklinės.

Šie užrašai – anglų, prancūzų, ispanų ir Pietų Afrikos kalbomis, taigi rankose tingiai vartinėdami gėrimo taurę turė-site galimybę susipažinti su svetima kalba. Ir, jei kada nuvyksite į Pietų Af-riką, pirmieji jūsų žodžiai bus: „Bewaar Ons A Arde” (saugokime savo žemę)! Žodžiu, idėja paprasta ir įdomi. Len-gva kaip saulės atspindžiai ant bu-telio ir sunki kaip stiklą pjaustantis aparatas (todėl verčiau negaminkite tokių stiklinių namų priemonėmis – nudauždami butelio kaklelį). Tiesiog šiaip – įdomu, ką šie „butelių žmo-nės“ gamina iš nupjaustytų butelių kaklelių. Piltuvėlius?

Keturių stiklinių rinkinys – 45.00 $www.uncommongoods.com

Gerai, vergija Lietuvoje uždrausta. Bet, tarkim, kažkas jums skolingas labai labai nepadoriai didelę sumą pinigų. Iš skolininko jūs galite parei-kalauti bet kokios paslaugos. Arba pats norite – hm... – pradžiuginti tetą iš Amerikos pavežiodamas ją gimtojo miesto gatvėmis. O gal tie-siog trokštate atidaryti alternatyvią „velomobilių“ firmą? Šis vežimėlis kažkuo primena feo-dalizmo laikus (tik dviratis jau išras-tas). Jis gali Laisvės alėją padaryti panašią į kurią nors Bombėjaus ga-tvę (o jei dar kas nors ten atves porą šventesnių karvių...). Be abejo, vežimėlis ekologiškas. Juk važiuojate ne tik pats, bet vežate dar bent porą žmonių. Taigi, galima sakyti, atstojate vieną automobilį, kuris dujų išmeta tikriai daugiau negu jūs.

Šis vežimėlis tvirtas ir... tikrai labai brangus. Jais prekiaujanti kompani-ja netgi siūlosi pritaisyti stogą karš-tai vasaros (arba lietingai rudens) dienai ir įkomponuoti DVD grotuvą, kad tik sumokėtumėte... beveik du tūkstančius dolerių. Bet čia į sceną įžengia „Pasidaryk pats“ entuziastai, kurie jums siūlo tokio vežimėlio „receptą“. Žinoma, paplušėti reikės. Bet pinigų išleisite

kur kas mažiau. Be to, sumodeliuo-site vežimėlį pagal savo skonį (ir galimybes). Tikrai pasistengę sumo-deliuoti vežimėlį ir nepatingėję kas-dien juo važinėti, ko gero, galėsite savo vardą įrašyti į „miesto simbo-lių“ garbės lentą.

Dviračiu traukiamas vežimėlis – 1995 $, www.pedaltek.com

(„Pasidaryk pats” alternatyva – vi-sos medžiagos kainuoja apie 300 $, www.instructables.com)

Dviračiu traukiamas „rikšos“ vežimėlis

Aromaterapiniai lūpų pieštukai

Su kuo jums siejasi žodis „aromate-rapija“? Tūlam skeptiškam lietuviui – su feng shui. Su tais, kurie švitriniu popieriumi brūžina stalų kampus (nes namie negali būti aštrių kam-pų), kabina ant lubų varpelius kal-bėdami mantras, o palanges puošia apelsinais, neva pritrauksiančiais dorą sutuoktinį. „Kaukus, aitvarus ir bildukus mes-kit!“, – šūktelite prietaringiesiems ir įsitaisote su darbo popierių krūva prie rašomojo stalo. Tik staiga – o, nelaime! – jūsų jau-trią uoslę sutrikdo kaimyno virtuvės kvapai. Ką jis ten kepa? Kotletus? O gal vištieną su traškia apskrudu-sia plutele? Apsidairote aplinkui ieškodamas, kuo numaldyti staiga sujudusį alkio kirminą, bet šaldytu-ve – tik majonezo dangtelis ir sužie-dėjęs agurkas. Bėgate į parduotuvę

keikdamas kaimyną, vištienos kvapą ir neatliktus darbus. Štai tokia ir yra ta tikroji aromaterapija. Tiesa, mes ne tokie jautrūs kvapams, kaip ry-tiečiai. Todėl, norėdami būti paveik-ti kvapo, aromatinę žvakę turime praktiškai susikišti sau į nosį. Panašią išeitį siūlo ir kompanija, par-davinėjanti aromaterapinius lūpų pieštukus. Juos jūs, aišku, ne susiki-šate į nosį, o išsitepliojate jais lūpas. Vienas pieštukas jus pabudina, kitas – mažina peršalimo simptomus, tre-čias – gelbsti nuo PMS... Šiais paža-dais galima tikėti, galima ir netikėti. Bet autobuse šalia jūsų įsitaisius natūraliai kvepiančiam benamiui, jo aromatą užgoš tiesiai ant jūsų lūpų augantys Edeno sodai.

Aromaterapiniai lūpų pieštukai – 4.99 $.

www.balmswithbenefits.com

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt10 / ekoproduktai. Rubriką remia „Meniu.lt“

GENETIŠKAI MODIfIKUOTI ORGANIZMAI PO TRUPUTį ARTĖJA IR LIETUVOS LINKmanėme, kad genetiškai modifikuoti organizmai (gmo) lietuvoje gali atsidurti tik maisto produktų pavidalu. Švelniai tikėjomės, kad mūsiškiai ūkininkai apie genų inžinerijos būdu patobulintas sėklas pernelyg negalvoja. konservatyvieji europie-čiai į savo laukus „pagerintų“ augalų neįsileidžia tiek, kiek amerikiečiai. bet pagal kapitalistinius scenarijus visi trokšta daugiau. iš genetiškai modifikuotų augalų be visokių atsparumų ir papildomų savybių tikimasi ir gausesnių derlių. Visai neseniai Vilniaus universitete plačiais derlių horizontais susidomėjusios lietuvos rapsų au-gintojų asociacijos prašymu pranešimą skaitė molekulinės genetikos specialistas iš jaV dr. alan mcHughen („Pandora’s Picnic basket: the Potentials and Hazards of genetically modified foods“ bestselerio autorius). tiesiog negalėjome nepasi-naudoti proga pakalbėti, kodėl genetiškai modifikuotų augalų auginimas gali būti gerai. metame populiariam mokslininkui kaltinimus...

Rimas Grigonis

kalbama, kad už visų tų, kurie palaiko gmo, nugarų stovi galingos chemijos ir maisto korporacijos, todėl daug nepakovosi. Pavyzdžiui, mokslinin-kas arpadas Pusztai atliko tyrimus su gmo ir gavo neigiamus rezultatus. jis viešai pareiškė, kad niekuomet neims į burną tokių produktų. Po kelių die-nų jis buvo atleistas iš darbo. ką jūs manote apie šias kalbas?Dr. Pusztai tyrimai buvo peržiūrėti „Royal Society“ (Didžiosios Britanijos naciona-linė mokslų akademija) bei kitų moksli-ninkų. Pripažinta, kad dr. Pusztai išvados buvo neteisingos. Jis šėrė žiurkes GM bulvėmis ir pranešė, kad tos žiurkės susirgo. Bet GM bulvės nebuvo skirtos valgyti žmonėms. Tai buvo eksperimen-tinės bulvės, sukurtos universiteto labo-ratorijoje siekiant išsiaiškinti, ar modifi-kacija pavyko. Tiriant buvo panaudoti bet kokie po ranka pasitaikę toksinai. Todėl nenuostabu, kad žiurkės susirgo, nes buvo verčiamos ėsti bulves, pilnas nuodingų toksinų. Kiti mokslininkai visa-me pasaulyje bandė pakartoti dr. Pusztai tyrimus šerdami žiurkes įprastomis GM bulvėmis be toksinų. Bet jie neužfiksuoti jokių panašių susirgimų.

gmo gamina didelės kompanijos. Ūkininkai privalo įsigyti licenzijas norėdami pirkti genetiškai modifi-kuotas sėklas. Pasitaikė skandalų, kai ūkininkai rytuose paėmė dideles pa-skolas tokioms sėkloms įsigyti. nors derliai nebuvo tokie dideli, kad pa-dengtų išlaidas, ūkininkai vis tiek tu-

rėjo mokėti mokesčius kompanijoms. ar ne geriau remti natūralų, organinį žemės ūkį, auginti vietines tradicines žemės ūkio kultūras, kurios yra pri-sitaikiusios prie klimato sąlygų? jei galime rinktis, kodėl nesirinkti to, kas yra natūralu?Ne visoms modifikuotoms sėkloms reikalingos licenzijos ir ne visos yra pa-gamintos didelių kompanijų (tiesa, šiuo metu dauguma gamintojų yra didelės kompanijos). Keletas rūšių sėklų, kurias sukūrė nepriklausomi mokslininkai, kaip tik laukia leidimo komerciniam naudo-jimui. Natūralus, ekologinis žemės ūkis nėra tiek efektyvus, kad galėtų išmaitinti dabartinę žmonių populiaciją. Ekolo-ginis žemės ūkis pagamina tik pusę iš dviejų trečdalių to, ką pagamina moder-nus ūkininkavimas. Daug žmonių palai-ko natūralius žemės ūkio produktus, bet tai priverstų mus sumažinti žmonių po-puliaciją iki dviejų ar trijų milijardų. Taip pat 40 procentų iš jų turėtų grįžti dirbti žemės. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimo kokybė turėtų nusileisti iki „ikimoder-nios“ epochos lygio.

Vienas iš pagrindinių gmo šalininkų argumentų yra tai, kad gmo gali iš-gelbėti pasaulį nuo maisto trūkumo bei badavimo. bet argi šiuo metu pa-saulyje nepagaminama pakankamai maisto išmaitinti visiems žmonėms, įskaitant ir badaujančiuosius? ar ba-davimas nėra ekonominė problema, nieko bendra neturinti su gmo? kaip vienas iš sprendimo būdų gal galėtų būti efektyvus šeimos planavimas (panašiai, kaip buvo padaryta kini-

joje)? jeigu yra kitų sprendimo būdų, gal geriau naudoti juos, o ne gmo? Aš nepažįstu tokio GMO šalininko, kuris mano, kad GMO gali išgelbėti žmoniją nuo badavimo. Mes visi pripažįstame, kad badas yra kompleksinė problema. Nėra vieno tokio būdo, kuris galėtų išgel-bėti nuo bado. Tačiau GMO yra vienas iš galingų būdų, kuris jau padėjo daugeliui žmonių atitolinti bado šmėklą. Tai tokios neturtingos šalys kaip Filipinai ar Pietų Afrikos Respublika. Šių šalių ūkininkai augindami GMO gavo 30 proc. didesnį derlių. Tai leido jiems pirmą kartą išsiųs-ti vaikus į mokyklą ar kreiptis į gydytoją susirgus. Matydamas šią GMO sėkmę neturtingose šalyse, kiekvienas etiškas žmogus pirmiausiai turėtų įrodyti GMO žalą, o tik po to siekti uždrausti galimybę neturtingiems alkstantiems žmonėms prasimaitinti.

Vabzdžiai nepuola genetiškai modi-fikuotų kukurūzų, todėl ūkininkams nereikia naudoti insekticidų. kodėl vabzdžiai neėda gm kukurūzų? ar mes nesame tokie pat gyvi organiz-mai, kuriems taip pat netinka gm ku-kurūzai? GM kukurūzai gamina cheminę medžia-gą Bt, kuri toksiška vabzdžiams, bet ne-kenkia kitiems gyviems organizmams. Įprasti ūkininkai ją naudoja jau daugelį metų. Skirtumas tas, kad kai ūkininkas purškia pasėlius Bt insekticidais, žūva visi toje vietoje gyvenę vabzdžiai. Auginant GM kukurūzus, žūva tik tie vabzdžiai, ku-rie bando juos ėsti. Kitiems vabzdžiams, tol kol jie nebando ėsti GM kukurūzų, niekaip nepakenkiama.

bitės yra vabzdžiai. jei vabzdžiai ne-ėda gmo, tai ir bitės jų vengia. euro-poje manoma, kad bitės jaV sparčiai nyksta dėl didžiulių gmo plantacijų. ką apie tai manote? Bitės neėda kukurūzų, todėl jos nesusi-duria su juose esančiais insekticidais. Bet įprastuose ūkiuose pasėliai yra purškia-mi insekticidais. Tai ir gali joms pakenkti. Bitėms GMO pasėliai yra saugesni nei įprastieji. Bičių nykimas nėra susijęs su GM kukurūzais, nes jos nyksta ir ten, kur GM kukurūzų pasėlių iš viso nėra. Be to, valdžios institucijos mano, kad bičių ny-kimas susijęs su pasėlių purškimui nau-dojamais chemikalais.

Pranešime Vilniaus universitete mi-nėjote, kad gmo yra nežalingas, kai procesas yra kontroliuojamas. bet kas gali užtikrinti, kad mokslas gebės tai kontroliuoti visą laiką? ar negali atsi-tikti taip, kad bus auginami nelegalūs gmo? mes iki šiol negalime sukon-troliuoti narkotikų plantacijų. be to, teko girdėti, kad gmo gali plisti labai greitai. tai nėra ateities spėjimas, tai jau vyksta. tradicinio ūkininkavimo laukuose galima rasti gm augalų. Be abejo, teisinga mintis, kad GMO gali būti sukurtas nelegaliai, ir tai gali būti pavojinga. Bet GMO neplinta greičiau nei natūralūs augalai. GMO plitimas gali būti kontroliuojamas naudojant bet kurį herbicidą, kuris naudojamas visų kitų ne GM augalų rūšių augimui kontroliuoti. Tai reiškia, kad GM augalai lieka neat-sparūs visiems herbicidams, kurie nau-dojami nepageidaujamiems augalams naikinti iš javų pasėlių.

Viena iš didžiausių baimių, susijusių su gmo, yra tai, kad gmo genai per-eis į natūralius augalus. modifikuo-tos, todėl stipresnės rūšys kovoje dėl išlikimo gali įveikti natūraliai augan-čius augalus. ką jūs manote apie tai, kad gmo gali pakeisti natūralių au-galų rūšis? Esama užregistruotų atvejų, kai GMO susikryžmino su natūraliai augančiais augalais. Tačiau tokių pačių atvejų už-fiksuojama ir su ūkininkų auginamais augalais. Tokie susiformavę hibridai mišršta po trejų metų. GMO netam-pa stipresni. GM genas juos padaro silpnesnius. Mes auginame GMO nuo 1988 metų, 20 metų patirtis rodo, kad minėtos baimės neturi jokio pagrindo. Kai GMO išplinta už planatacijos ribos, jų plitimas sustabdomas naudojant herbicidus.

Kad ir kokia ilga būtų genų inžine-rijos tradicija, nesibaigianti stipri konfrontacija su natūralių augalinių kultūrų šalininkais neleidžia lengvai patikėti, kad viskas taip paprasta ir gražu, kaip tvirtina a. mcHughen. genetiškai modifikuotų sėklų rinką, kaip bebuvę, valdo ant vienos ran-kos pirštų suskaičiuojamos gigan-tiškos korporacijos. jų veiklos meto-dika, santykis su ūkininkais ne kartą šokiravo pasaulio žiniasklaidą. taip pat nedera pamiršti, kad ekologinio ūkio šalininkai neturi tokio stipraus finansinio ir technologinio palaiky-mo kaip gmo entuziastai – tai aki-vaizdu. Šįkart, leidome savo idėjas išsakyti gmo šalininkams. diskusijos apie

gmo sklaidą lietuvoje dar tik inten-syvės. seksime jas. o kol kas patei-kiame nedidelę ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus at-liekančios viešosios įstaigos „ekoa-gros” informaciją apie gmo. Kas yra GMO? Tai organizmas, išsky-rus žmogų, kurio genetinė medžiaga, genų inžinerijos būdu yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natū-raliu būdu. Genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su laukinėmis rūšimis. Lau-kuose vėjas ir vabzdžiai perneša gene-tiškai modifikuotų augalų žiedadulkes ir juos užteršia. Kenkėjai ir ligos gali išsiugdyti atsparumą. Be to, genetiškai modifikuoti augalai gali neigiamai pa-veikti dirvožemio organizmus. Bt toksi-nas dirvoje išsilaiko mėnesius ir sukelia pavojų dirvožemio organizmų mitybos grandinei. Genetiškai modifikuoti augalai yra žalingi daugeliui vabzdžių, bitėms ir paukščiams. Dar didesnis pavojus iškil-tų, jeigu genetiškai modifikuoti virusai ir bakterijos „pabėgtų“ arba būtų ne-apgalvotai išleisti į aplinką. Genetiškai modifikuoti organizmai, kurie „pabė-go“ į gamtą, yra pranašesni ir gali len-gvai nukonkuruoti natūralius organiz-mus, taip gali išnykti natūralios rūšys. Genetiškai modifikuotų augalų augi-nimui reikia daug cheminių medžiagų, kurios kenkia tiek aplinkai, tiek žmo-gaus sveikatai. Šie augalai dažniausiai turi pertvarkytų baltymų, kurių iki šiol nebuvo maiste, jie gali sukelti alergines ligas. Nauji genai gali pakeisti gimtųjų genų sąveiką ir taip sukelti nenuspėja-mų padarinių. Dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti organizmai ir iš jo ga-minamas maistas yra visiškai nepa-vojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Mes nežinome, kokių pa-sekmių GMO turės ateityje.

Foto Alan McHughenAlan McHughen tikina, kad baimės dėl GMO nepagrįstos.

Nuotr. www.epsoweb.org

genetically modified organisms are nearing litHuania

We thought that genetically modified organisms (GMO) can only come to Lithuania in the form of food. We were in a way naive at expecting our farmers not to care too much about the geneti-cally modified seeds. We the conservative Europe-ans do not use as much of the genetically modified crops as our distant cousins Americans, but sadly they are more and more sought after every day. Quite recently in Vilnius university a report was read by a molecule genetics specialist from USA dr. Alan McHughen (the best selling author of the “Pandora;s Picnic Basket: The Potentials and Haz-ards of Genetically Modified Foods”). We could not resist to the opportunity of having a conversation with an expert on how genetically modified crops farming can be good for us?

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt tema / 11

„žALIAS“ VERSLAS: DUOKLĖ MADAI AR BūTINYBĖ?Veta Armonaitėveta@primepartner.lt

„Apple Inc.“ neseniai paskelbė akciją „Greener Apple“, kuria nori pranešti, kad gamindama naujus kompiuterius ar kitus įrenginius kompanija nenaudoja žmogui kenksmingų chemikalų. Niujor-ko meras M. Bloomberg skelbia siekiąs, jog miesto taksi ir limuzinai atitiktų vi-sus ekologijos reikalavimus. Lietuvoje kino mėgėjams, į „Skalvijos“ kino teatrą atnešusiems baterijų ar kitos nurodytos rūšies perdirbimui skirtų atliekų, filmus siūloma žiūrėti nemokamai. Bendrovė „Teo“ nusprendė atsisakyti klientams siųsti popierines sąskaitas, nes per me-tus vokams ir sąskaitoms ji sunaudoja daugiau nei 20 t popieriaus. Prekybos centrų lentynos lūžta nuo ekologiškų produktų, o prie kasų pirkėjams siūlo-ma įsigyti perdirbamus maišelius. Šie pasaulio ir Lietuvos pavyzdžiai pa-tvirtina, kad šiandien būti ekologiškiems tiesiog privaloma. Tiek sąmoningi pilie-čiai, tiek verslininkai supranta ekologiš-ko verslo teikiamą naudą – tai naudinga ne tik aplinkai, bet ir įvaizdžiui. Pastebi-ma, kad Lietuvoje dalis verslo atstovų į ekologiškumą žiūri ne kaip į būtinybę, o kaip į mados tendenciją, kurios sekimas yra prestižo ir įvaizdžio dalis. Akivaizdu, kad daugelis verslininkų pasiduoda vy-raujančiai madai „būti ekologiškiems“ atidžiau nesusimąstydami, ką iš tikrųjų tai reiškia. Daugėja ir tokių, kurių veiklą galima apibūdinti „žaliuoju smegenų plovimu“ (ang. greenwashing). Tai dar 1990 m. pradėtas naudoti terminas, reiškiantis klaidinančios informacijos pateikimą, norint sukurti teigiamą vi-suomeninį ar ekologinį požiūrį į veiklą ar prekę. Viena ekologiškos medvilnės marškinėlius gaminanti kompanija buvo diskredituota, paaiškėjus, kad drabužyje ekologiškos medvilnės yra vos 5 procentai. Atpažinti, ar deklaruojamas įmonės ekologiškumas yra tikras, pakankamai sudėtinga, tačiau yra keletas kriterijų, padedančių tai nustatyti. Jeigu įmonės reklamoje gausiai naudojamos frazės „natūralus“, „nekenksmingas aplinkai“ ir pan., tačiau realiais faktais tai neįro-doma, nereikėtų į tai žiūrėti itin pati-kliai. Produktai, kurių nėra patvirtinę pasauliniai standartai ar sertifikatai, taip pat negali būti vadinami ekologiš-kais, o įmonės skelbiami teiginiai, kurių nepagrindžia nepriklausomos, trečio-sios šalys, taip pat negali būti pripa-žinti teisingais. Be to, jeigu kompanijos „žaliosios“ prekės ar paslaugos sudaro tik nedidelę visos veiklos dalį, tai nėra tikroji „žalia“ kompanija. Esant tokiai situacijai, kada sunku su-prasti, kas iš tikrųjų yra tas ekologiškas verslas ir kiek verta juo užsiimti, stra-teginės plėtros ir projektų vadybos konsultantai, įmonė „Advanced Advi-ce“, organizuodama „Projektų rengi-mo akademiją“, kartu su studentais ir projekto partneriais siekia įrodyti, kad šiuo metu taip populiarėjanti ekolo-giško verslo koncepcija nėra tik duoklė madai, tačiau taip pat gali atnešti ap-čiuopiamos finansinės naudos. Savo įmonės viduje jie suformavo pirminį „žaliojo“ verslo koncepcijos modelį, kuriame išskyrė tris svarbiausias eko-logiško verslo vystymo sritis: išteklių taupymą, ekologišką vartojimą bei procesų racionalizavimą. Anot verslo konsultantų, išteklių tau-pymas remiasi mažesniu tam tikrų ište-klių vartojimu, pvz., mažinamas sunau-dojamas popierius, vanduo ar elektra. Ekologišku vartojimu jie vadina tokį vartojimą, kai iš esmės vartojimo ap-imtys nesikeičia, tačiau yra naudojami ekologiški ir aplinkai draugiški ištekliai,

pvz., atsinaujinantys energijos šaltiniai, biopakuotė, hibridiniai automobiliai. Ir galiausiai – procesų racionalizavimas, pasireiškiantis senų procesų ir metodų atsisakymu pakeičiant juos naujais ir ekologiškesniais. Tai galėtų būti elek-troninių sąskaitų išrašymas, korespon-dencijos siuntimas, naudojant laišką-voką ir kt. „Šiame modelyje svarbiausia yra veiklų integracija, nes tik sujungus visas veiklas galima pasiekti optimalų rezultatą. Kartu su studentais disku-

tuodami, kaip organizuoti verslą, da-rant kuo mažesnę žalą aplinkai ir kartu gaunant finansinio pelno, sieksime ištobulinti šį pirminį modelį,“ – teigia „Advanced Advice“ direktorius Ilja Mal-kin. Besibaigiant mokymams studentai rengs investicinius projektus, kuriais remdamiesi, bandys įrodyti „žaliojo“ verslo finansinę naudą. „Projektų rengimo akademijos“ partne-rio, ekologiškos kultūros gido „Ozonas“ direktorius Artūras Nečejauskas teigia,

kad plačiąja prasme ekologiškas vers-las yra skaidrus bei atsakingas verslas, maksimaliai tausojantis aplinką, resur-sus bei sveikatą. „Kalbant konkrečiau, kiekviena verslo sritis, skaidriai ir iš tie-sų atsakingai diegianti konkrečias (kad ir dalines) ekologiško verslo inovacijas, juda ekologiško verslo keliu,“ – komen-tuoja A. Nečejauskas, „Projektų ren-gimo akademijos“ metu su rinkoda-rininku Mariumi Tarvydu pristatantis ekologiško verslo koncepciją. Anot jo,

norint įmonės veiklą daryti „žalesnę“ pirmiausia yra būtinas gilus šios srities supratimas: užsienio praktikų analizė, domėjimasis, kas yra daroma, o kas – ne, kokios sritys, veiklos bei iniciatyvos atspindi „žaliąjį“ verslą ir t. t. „Toliau tu-rėtų sekti studija, nurodanti, ką reikėtų pakeisti, įdiegti, sukurti, kad įmonės veikla atitiktų ekologiško verslo reika-lavimus. Galiausiai – įgyvendinimas, vadovaujantis nustatytais principais,“ – sako A. Nečejauskas.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt12 / veikla

KAPITALIZMAS GAMINA MAISTĄ NEMOKAMAI, RODO freeganaiBlogas „Gyventi sąmoningai“(Linas Didvalis ir Romuald Bokėj)Veganas.wordpress.com

Pasaulyje kasdien išmetama tonos gero, vis dar tinkamo vartoti maisto. Nors sunku pasakyti, kokia yra pa-saulinė statistika (kai kurie šaltiniai teigia, kad išmetamo maisto kiekis išsivysčiusiuose šalyse gali siekti 40% viso pagaminto maisto), yra apskai-čiuota, kad JAV per metus sąvarty-nuose atsiduria 29 mln. tonų maisto produktų, o Didžiojoje Britanijoje – 3,6 mln. Ir tai vyksta nepaisant fakto, kad 850 milijonų žmonių šiuo metu badauja arba kenčia nuo nepakanka-mo maitinimosi. Maistą išmeta visi, pradedant pa-prastais žmonėmis, baigiant parduo-tuvėmis, restoranais ar didmeninės prekybos vietomis. Žinoma, paprasti gyventojai dažniausiai išmeta tai, kas jau tinkama tik į kompostą, ma-žos parduotuvės taip pat stengiasi taupyti ir neužsakyti tiek prekių, kad vėliau jas reikėtų išmesti. Bet didžiųjų prekybos centrų šiukšlių konteineriai neretai prisipildo dar gerų ir tinkamų vartoti produktų. Toks švaistymas sunkiai suvokiamas arba tuo net sun-ku patikėti, kol nepradedi gilintis, ko-dėl tai vyksta.Geri maisto produktai gali būti išme-tami dėl daugelio priežasčių. Pirmiau-sia, išmetama dėl to, kad pasibaigė „galiojimo laikas“ arba ta data bus po kelių dienų. Kai kurie prekybos centrai pasirenka tokius produktus išparduo-ti, bet kiti – meta į konteinerį. Taip maistas, kuris yra dar galiojantis arba ant jo išspausta data po žodžių „ge-riausias iki“ buvo tik vakar ar užvakar, keliauja į sąvartyną. Reikia turėti ome-nyje ir tai, kad daugelyje Vakarų šalių higienos reikalavimai yra tokie aukšti, kad daugeliu atvejų prekės galiojimo laikas nėra rodiklis, kad produktas su-gedęs arba netinkamas vartoti. Antras atvejis – sugadinta pakuotė arba prekinės išvaizdos reikalavimų neatitikimas. Paprastai niekas neper-ka dribsnių sulamdytoje dėžutėje, jei-gu šalia yra tokios pačios gražios. Arba niekas nepirks juodą taškelį turinčio obuolio, jeigu šalia matys daugybę be taškelių. Ir t. t. Parduotuvių iškelti pre-kinės išvaizdos reikalavimai neretai esti tokie aukšti, kad net geri produk-tai vien dėl savo išvaizdos „defektų“

gali atsidurti šiukšlių dėžėje. Kartu ir vartotojai skirdami tiek daug dėmesio prekės išvaizdai, o ne jos kokybei (pvz., pavytusi ekologiška kriaušė gali būti maistingesnė ir sveikesnė nei kriaušė iš chemines medžiagas naudojančio sodo), palaiko tokias normas. Trečias atvejis – prekių rotacija. Tai dažniausiai galioja didiesiems preky-bos centrams, kurie keisdami prekių asortimentą neretai senąsias tiesiog išmeta. Pavyzdžiui, yra lentyna su vienos rūšies prastai perkamu arba bandomajam laikotarpiui atvežtu pomidorų padažu. Jeigu parduotu-vė gaus kokią nors populiaresnę rūšį arba norės esamą pakeisti pelninges-ne preke – padažas keliaus į šiukšly-ną. Ketvirtas – ilgalaikiai populiarių pre-kių užsakymai. Vėlgi – tai galioja stambesniems prekybininkams, ku-rie dažnai perkamas prekes užsako iš anksto, kad jas vežtų periodiškai tam tikrais kiekiais. Tarkime, duona. Kepykla gali būti sudariusi sutartį kasdien atvežti n kepalų duonos, ir jeigu parduotuvė nespėjo parduo-ti vakarykštės – toji duona keliaus į konteinerius. Panašiai ir su kepyklo-mis, kurios parduoda tik šviežiai tą dieną keptą produkciją, o tai, kas lieka vakare – išmeta. Pagaliau ir restoranų lankytojai daž-nai nesuvalgo visko, ką užsisako, ir tai taip pat išmetama, įskaitant ir visiškai nepaliestą duoną ar kitus maistui tin-kamus gaminius. Ateityje toks atsainumas, tikėkimės, bus griežčiau reguliuojamas. Idealiu atveju turėtų būti aktyviau skatinami ir remiami veiksmai, išsaugojantys kuo daugiau maisto. Sprendimas ga-lėtų būti kad ir paprasčiausias tokių produktų paskirstymas alkstantie-siems (tarkime, panaudojant labda-ringose valgyklose). Tačiau šiuo metu oficialiai į šią problemą daug dėme-sio nekreipiama – eilinį kartą mato-mas politikų trumparegiškumas arba aklas neigimas to, kas vyksta realybė-je (tai suprantama, nes politikai yra gerokai labiau apsaugoti nuo maisto trūkumo ar kainų šuolių). Tačiau tokia situacija pagimdė naują judėjimą, kuris stengiasi praktiškai spręsti problemą, ir kartu atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą. Judėjimo nariai save vadina „freegan“ (angl. free (nemokamas) ir vegan (ve-

ganas), arba free ir gain (gauti)) ir siekia savo kasdieniame gyvenime sumažinti vartojimą ir daryti mažes-nę neigiamą įtaką aplinkai. Kol prekybos centrai ar kitos vietos išmeta maistą, šie žmonės jį surenka tiesiog iš šiukšlių konteinerių. Inter-nete galima rasti nemažai straipsnių, nuotraukų, videomedžiagos, kaip pa-sinaudojant esama švaistūniška situ-acija ir neišleidžiant nė cento galima į namus parsinešti tokių prekių, kokias rastum ir parduotuvių lentynose. Taip „freegan“ gyvenimo būdą praktikuo-jantys žmonės ne tik sutaupo pinigų, bet ir prisideda (dažnai ir nesąmonin-gai) prie Žemės resursų tausojimo. Toks tyčinis ar netyčinis ekologinis sąmoningumas gali būti tik sveikin-tinas – juk, kaip žinoma, panaudoti (dar kartą) daiktą yra geriau negu jį tiesiog išmesti. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad šie žmonės – eiliniai valkataujantys piliečiai, tačiau iš tikrųjų dauguma jų yra išsilavinę žmonės, kurie paprasčiausiai taip kovoja su besaikiu vartotojiškumu ir švaistymu arba išnaudoja susidariu-sią situaciją ir nemokamai prisirenka

maisto, kuris dar prieš 20 min. gulėjo parduotuvių lentynose. Beje, visa tai galioja ne tik maistui, bet ir kitiems daiktams: baldams, dra-bužiams, avalynei ir pan. Tad jeigu jūs eidami gatve suradote ką nors gero arba pasiėmėte prie daugiabučių namų išmestą baldą, galima sakyti, kad jūs taip pat, nors ir trumpam, ta-pote freganu. Lietuva nėra išimtis – čia kasdien iš-metamas maistas galėtų sočiai pa-maitinti šimtus (ir daugiau) žmonių. Vienos freganės žodžiai: [Lietuvoje] įmanoma lengvai rasti turguje ant žemės nukritusio maisto, taip pat išmestų daržovių prie nedidelių dar-žovių kioskelių… Be maisto lengvai galima rasti puodų, virtuvės rakandų, žaislų ir pan., taip pat iš statybinių konteinerių teko prisirankiot daug gerų statybinių medžiagų.Vietinės maisto prekių parduotu-vės, tiesa, kartais gudrauja lietuvių freganų nenaudai: teko girdėti, kad pasibaigus kai kurių produktų galio-jimo laikui, jų kartais neišmeta, bet išpakuoja (jei įmanoma) ir parduoda kaip šviežius (tokiu atveju papras-

čiausiai nėra matoma pasibaigusi produkto galiojimo laiko data). Kol parduotuvės šitaip gudrauja, kai ku-rie freganai irgi nesnaudžia ir, esant maisto trūkumui parduotuvių atliekų konteineriuose, dienos metu eina į pačią parduotuvę ir… slaptai gadina kai kurių maisto produktų pakuotes. Parduotuvės tokius produktus išme-ta pasibaigus darbo dienai – o vėlai vakare, žinoma, viską surenka frega-nai. Tokie veiksmai nelieka nepaste-bėti. Tarp parduotuvių ir nemokamą maistą medžiojančių žmonių vyksta karas: parduotuvių vadovybės to-kiais atvejais negaili užpilti išmetamą maistą kokiu nors cheminiu plovikliu („Fairy“ ir pan.), arba supresuoti viską taip, kad iš atliekų jau nebūtų jokios naudos niekam… Tiesa, toli gražu ne visi prekybininkai kovoja su freganais – kai kurių parduotuvių darbuotojai gražiai surūšiuoja išmetamą maistą ir palieka parduotuvės kieme ant grin-dų ar dėžių. Tad – nemokamas maistas yra rea-lybė. Keista tik, kad tuo pačiu metu visai šalia yra ir kita, alkanai besišyp-santi tikrovė – pasaulinis badas…

(cc) Freeganas “in his grace” demonstruoja savo grobį, kurio net neversime – vertinkite kaip paslaptingos etiketės sudėtį: assorted turnovers, apple fritters, cinnamon rolls, bagels & loaves of bread; 2 heads of lettuce; 2 zucchini; hummus; 6 bags of salad; 3 cans of fair trade coffee; 2 potatoes; 2 bananas; 2 apples; pfeffernusse (those white german spice cookies); 13 tomatoes; chocolate truffles a plenty; 1 lime; 2 bags of green seedless grapes; organic creamy tomato soup; chicken pot pie; frozen orange chicken; brie cheese; veggie and flaxseed chips; baby dill; dark chocolate almond barcole slaw; a bag of tangerines; 6 country italian salads; and lastly, 9 bottles of charles shaw (those are bottles of wine for those uninformed btw)

• Pagrindinis projekto tikslas: vėjo energijos panaudojimas socialinės atskirties mažinimui ir bendruome-niškumo stiprinimui Smalininkuose.

• Papildomas tikslas: kuriant stiprius partnerystės tinklus tarp vietos valdžios, mokslo institucijų ir NVO, pritraukti ES struktūrinius fondus atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui ir regionų bei bendruo-menių geresnių ekonominių sąlygų sudarymui.

• Projekto poveikis: naudojant vėjo jėgainę bus pagaminta elektros energija, bet ir sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką.

• Planuojami projekto rezultatai: CO2 išmetimas per 10 metų sumažės 1500 t, Nox – iki 90 t. Per metus pagaminama iki 670 tūkst. kW elektros energijos panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Bendra projekto vertė – 1 232 885 Lt;Finansavimo šaltiniai – Jurbarko rajono savivaldybė – 12 000 Lt;Pagėgių ir Jurbarko rajono VVG „Nemunas“ – 26 500 Lt;PAF MPP – 214 000 Lt;

Jurbarko kredito unijos paskola – 943 965 Lt; pateikta paraiška LAAIF‘ui dėl paskolos subsidijavimo (600 tūkst. Lt).

Likusios išlaidos bus padengtos paleidus vėjo jėgainę ir gavus pajamas. Gyventojams tai nekainuoja nieko, norintieji prisideda savo darbu.

kalbant apie alternatyvią energe-tiką baiminamasi ir biurokratinių kliūčių. kas buvo sunkiausia jums ir apskritai – ar buvo, ar yra sunku įgyvendinti projektą?Pirmoji biurokratinė kliūtis – vėjo jėgainės galingumo apribojimas iki 250 kW. Ilgos ir sudėtingos žemės paskirties keitimo ir sklypo sufor-mavimo procedūros – jos užtruko 12 mėnesių. Ten tokie sunkiai suvo-kiami reikalavimai ir tvarkos! Iš tiesų, tuo metu, kai darai, negalvoji, sunku tai ar ne – tiesiog reikia. Bet turbūt daugiau to nenorėčiau – nepamirš-kite, kad pareigos bendruomenės centre yra visuomeninė veikla, atlie-kama po darbo. Labai padėjo fondų supratingumas

Atkelta iš 8 psl. ir palaikymas – Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos (PAF MPP) nacionalinė koordinato-rė Neda Leonavičiūtė ir asistentė Inga Ringailaitė, LAAIF fondo dar-buotojai. Padėjo konsultantai, ku-rie konsultuoja veltui, – UAB „Vėjų spektras“ ir UAB „Energopliusas“, su informacijos sklaida padeda UAB „Eksponentė“.

Neprisvilęs blynasNet jei J. Bertašienė prisimindama pereitas biurokratines „procedūras“ sako, kad nenorėtų to patirti dar kartą, – viso vargo rezultatas bus ti-krai džiuginantis. Džiugu, kad mūsų šalyje nesiliaujant ginčams, vis dėlto vyksta ir teigiamų poslinkių. O geri pavyzdžiai, kaip žinome, netrunka sulaukti pasekėjų.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt ekožmogus / 13

let’s get acquainted to tHe ecological way to bringing your kids uP...

As all the new eco-trends are coming to Lithuania, another tendency is making it’s way through to our little heads. Ecological parenting.We did an inter-view with a couple who decided to bring up their daughter in the eco way, and were willing to share all the pros and cons of such parenting. Currently they are trying to strike the happy medium, but does such a thing exist in eco parenting at all?

SUSIPAžINKITE – EKOLOGIŠKAS VAIKų AUGINIMAS

Jūs su žmona savo neseniai gimusią dukrelę auginate remdamiesi ekolo-giškos gyvensenos principais. Kaip susidomėjote tokiu vaikų auginimu?Ekologiškas vaikų auginimas tampa savotiška mada ir tendencija Lietuvo-je. Pats jau keli metai gyvenu sveikai, praktikuoju Sachadža jogą. Sachadža jogoje itin svarbus žmogaus ir gam-tos ryšys, žmogaus energetika. Tad mūsų šeimoje gimus dukrelei, natū-ralu, kad ėmėme ir ją auginti pagal savo gyvensenos principus. Jau po dukros gimimo man į rankas pakliu-vo Michailo Trunovo ir Leonido Kita-jevo knyga „Kūdikystės ekologija“. Ją paskaitęs susipažinau su alternatyviu požiūriu į nėštumą, vaikų auginimą. Gaila, kad šią knygą atradau pavė-luotai – joje pateikiamos mintys būtų padėję argumentuotai diskutuoti su gydytojais, siūlančiais vien me-dicinines išeitis. Aišku, ne su viskuo sutinku, kas toje knygoje parašyta, ir nemanykite, kad mes su žmona auginame dukrelę fanatiškai-ekolo-giškai. Knygoje „Kūdikystės ekologi-ja“ stipriai kritikuojami modernios medicinos metodai nėštumo, gim-dymo metu ir vėliau auginant vaike-lį. Aš manau, kad kiekvienai šeimai reikia atrasti savo principus – mes bandome atrasti aukso vidurį tarp alternatyvios ir modernios medici-nos teigiamų principų.Kokias didžiausias problemas kūdi-kystės ekologija įžvelgia įprastame šiuolaikinių žmonių propaguojama-me vaikų auginime ir kaip siūlo jas spręsti?Kūdikystės ekologija tiesiog siekia gimdymo procesą ir vaikų augini-mą grąžinti atgal prie natūralumo. Žmonės šiuolaikiniame pasaulyje jau pradeda pamiršti, kad jie yra gamtos dalis. Idėjos apie žmogaus auginimą mėgintuvėlyje tai tik pa-tvirtina. Tačiau žmogui protas duo-tas ne tam, kad paneigtų gamtą, bet tam, kad suvoktų save kaip jos dalį ir mokėtų su ja sugyventi. Modernioji medicina suvokia nėštu-mą kaip ligą, gimdymą kaip galimų komplikacijų rinkinį, operaciją. Tai sąlygoja susvetimėjusį vaiko atė-jimo į pasaulį procesą. Kiekviena moteris yra individuali, tad ir kie-kvienos moters pasirinktas kelias, kaip reikia gimdyti ir auginti vaiką, bus skirtingas, o medicina turi stan-dartus, kurie kartais visai netinka pavieniam žmogui. Pavyzdžiui, Lie-tuvoje medicina teigia, kad moteris turi pagimdyti per maždaug šešias valandas. Tačiau mano žmona yra lėto charakterio, tad kaip ji gali pa-gimdyti greitai? Jai nepagimdžius per šešias valandas, gydytojai puolė siūlyti skatinamuosius vaistus, keis-tai žiūrėjo, kai atsisakėme nuskaus-minamųjų... Kitose Europos valsty-bėse „standartinis“ gimdymo laikas yra ilgesnis – moteriai duodama 12

be visų kitų aplinkosauginių tendencijų mūsų šalį pasiekė ir ekologiškos motinystės bei tėvystės banga. kas tai? mada, ar būtinybė, siekis išauginti sveiką vaiką vadovaujantis kiek įmanoma mažesnio vartojimo principais? apie ekologišką tėvystę kalbamės su aktoriumi ir šiuolaikinio šokio šokėju Petru lisausku, kuriam šią vasarą gimė dukra. jos auginti Petras su žmona išsikėlė į sodybą klaipėdos rajone. Šviesdamas laimingo tėvo šypsena Petras teigia ieškantis „aukso vidurio“ tarp to, ką modernioji medicina teigia esant privaloma visiems, ir ką al-ternatyvioji medicina siūlo individualiems atvejams. dukrą auginti sveikai bei darnoje su gamta Petrui padeda ekologiškas gyvenimo būdas ir sachadža jogos (sahaja yoga) išmintis.

valandų gimdyti pačiai. Ir tik užtru-kus ilgiau kišamasi į procesą. Lietu-voje apie 28 procentai vaikų gimsta po Cezario pjūvio. Tai – itin didelis skaičius, beveik kas ketvirtas vaikas. Gimdamas vaikas įrašo sau į pasą-monę, kaip reikia gimti. Po cezario pjūvio gimusios mergaitės biologiš-kai neturės informacijos, kaip reikia gimdyti natūraliai. Žmonėms tvirtai kalama į galvą, kad moteris be ligo-ninės nepagimdys. Keista, kaip tada gimdymai vykdavo milijonus metų

be ligoninių... Aišku, seniau kūdikių mirštamumas gimdymo metu buvo žymiai didesnis, dabar medicina iš-gelbėja vaikus, kurie anksčiau būtų buvę per silpni išgyventi. Vis tik moderni medicina retai pa-mąsto apie psichologinę nenatūra-laus gimimo traumą, kurią patiria vaikas.Bet medicina suteikia stiprų saugu-mo jausmą...Žinoma... Daugelis merginų, moterų svajoja apie gimdymą kaip malonų

procesą šiltoje ligoninės palatoje, tačiau realybė dažnai būna kitokia. Svarbu prisiimti atsakomybę už vaiko gimimą, o ne duodant kyšį ar gimdant privačioje klinikoje pini-gais perduoti atsakomybę gydyto-jui. Manau, kad vaiko gimimo metu reikia pasitikėti savo jėgomis.Kaip ekologiškas vaikų auginimo būdas pasireiškia kasdienybėje, praktiškai? Ekologiškai auginant vaikus nega-lima aklai pasikliauti moderniąja medicina. Jau atlikti įvairūs tyrimai, patvirtinantys, kad egzistuoja ryšys tarp vaikystėje gaunamų skiepų ir vėliau atsirandančio diabeto. Eko-logijos principas yra kuo mažiau vartoti. Yra daug dalykų, kuri, kaip teigiama, yra „būtini“ vaikui, tačiau iš tikro taip nėra. Tik pagalvok – vienam vaikui per jo vystymosi lai-kotarpį prireikia apie 5000 vienetų sauskelnių. Koks kalnas sauskelnių susidaro vien vystant 100 vaikų! O žinant, kad plastikas yra itin ilgai, tikrai verta pagalvoti apie grįžimą prie paprastesnių priemonių. Aiš-ku, yra natūralių sauskelnių, kurios suyra žymiai greičiau, tačiau jos la-bai brangios. Mes augindami savo dukrą, nenaudojame sauskelnių, iki šiol gal esame vos vieną pakelį su-naudoję kelionių metu. Šiaip namie naudojame vystyklus ir skalbiame juos keletą kartų per savaitę ekolo-giškais skalbimo milteliais skalbimo mašinoje. Vystyklus užtenka praska-lauti aukštesnės temperatūros van-denyje, nebūtina jų skalbi skalbyklė-je kiekvieną dieną. Daugelis žmonių dabar turi skalbykles, tad kodėl ne-naudojus paprastų vystyklų? Kitas dalykas, dėl kurio sauskelnės gali būti aštriai kritikuojamos – jų kaltė, kad vystymo laikas Vakaruose ilgėja... Londone gatvėje teko matyti šešiamečius vaikus su sauskelnėm... Koks vaidmuo tenka tėčiui, augi-nančiam vaiką pagal ekologijos principus? Juk ekologinei tėvystei ir motinystei reikia laiko, pasiruošimo, o dirbantys tėvai laiko paprastai turi nedaug...Tėčio vaidmuo, žinoma, labai svar-bus. Štai, mano rankos pūslėtos nuo vystyklų skalbimo... Džiaugiuosi, kad būdamas menininkas, turiu laisvą darbo grafiką ir galiu prisidėti prie vaiko auginimo. Nors labai gerbiu emancipuotas moteris, vis tik ne-suprantu tų moterų, kurios praėjus vos trims mėnesiams po gimdymo, skuba atgal į darbą. Pirmaisiais me-tais besivystantis vaiko ir tėvų ryšys itin svarbus. Aišku, vaiko auginimą galima suvokti kaip „užsidarymą na-muose“, tačiau ir darbą, karjerą taip pat galima suvokti kaip „užsidary-mą ofise“. Dabar moterys aria, kad uždirbtų pinigų auklėms. Ar tai ne paradoksas? 40 dienų po gimimo vaikui iš viso

reiktų būti vien su tėvais, nematyti kitų žmonių. Kūdikystės laikotarpiu vyksta itin svarbūs energetiniai mai-nai tarp vaikų ir tėvų. Kaip ir gyvūnų pasaulyje – žinduolių patelės itin il-gai neprileidžia svetimųjų prie savo vaikų, kad vaikai įsimintų jų kvapą. Pirmuosius mėnesius po dukros gi-mimo mes taip ir praleidome – trise, sodyboje, be svetimų žmonių, gali-ma sakyti, visi trys gimėme ir pradė-jome augti kartu. Manau, kad tendencija samdyti au-kles nėra gera. Ateina laikas, kai vai-kas, formuojantis jo ego, turi pradė-ti lankyti darželį. Auklių, samdomų žmonių, namuose auginami vaikai yra traumuojami. Taip augindami vaikus visuomenėje prarandame kolektyviškumą, mokėjimą dalintis. Vien auklės užaugintas vaikas, gau-nantis viską, ko tik užsigeidžia, užau-ga didelis egoistas. Mano manymu, vaikas su tėvais turėtų augti dau-giausiai du metus, o vėliau – lankyti darželį, būti su kitais vaikais, dalintis žaislais ir mokytis bendrauti.Pats praktikuoji jogą, sveiką gy-venseną, tad ekologiško gyvenimo būdo idėjos tau tikrai nesvetimos. Tačiau aplink pilna tėvų, kurie ne tik patys gyvena nesveikai, bet ir taip gyvendami daro didelę žalą savo vaikams. Kaip manai, kas gali pa-keisti tų šeimų mąstyseną? Tokie pokyčiai per dieną neįvyksta. Žmogus ilgai griovė savo santy-kį su gamta ir naikino ją. Kad būtų sukurta nauja sąmonė, naujas, tai-kus gyvenimo su gamta būdas, turi praeiti nemažai laiko. Dabar ekolo-ginės motinystės ir tėvystės mada populiarėja, nors tikriausiai po kiek laiko nuslūgs. Iš Lietuvos dabartinė-se vartotojiškos sąmonės šeimose užaugintų vaikų tik 15 procentų jų nuolat nevartoja alkoholio. Manau, kad nemažai jaunosios kartos atsto-vų pajutę nesveiko gyvenimo būdo padarinius organizmui ir dvasiniam gyvenimui, savo vaikus jau ims au-ginti kitaip. Kai dabartinio jaunimo klaidos atsispindės jų vaikų sveikato-je, pokyčiai tikrai privalės įvykti.Sakoma, nori pakeisti pasaulį – keisk save. Gatvėje atsistojęs savo principų neskelbiu... Kalbuosi su žmonėmis, kuriems tai įdomu. Stengiuosi povei-kį daryti savo kasdieninio gyvenimo pavyzdžiu.

Nuotr. www.sxc.hu

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt14 / atliekų tvarkymas

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Ne tik smarvėLietuvoje atliekų tvarkymo sektorius taip pat dar turi nemažai pasitempti. Vien gyventojai, kad ir kaip jų akys badomos spalvotais konteineriais, vis dar nelabai tiki, kad egzistuoja efek-tyvi rūšiavimo sistema. O ir ką pozity-vaus galima atsakyti, kai kas nors tam-po už skverno ir klausia, „kam rūšiuoti, jei į vieną priekabą viskas?..“Kad ir dvejojama sistema, reikia ma-nyti, jog jos veikla greitu metu abe-jonių nekels. Lietuvoje planuojami 11 modernių, visus aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių regioninių sąvartynų, kuriuose bus kaupiamos šalies atliekos (šiuo metu atidaryti jau septyni – Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus, Telšių, Utenos ir Marijampo-lės regioniniai sąvartynai). Vykdomi senų sąvartynų uždarymo darbai, keli šimtai jų jau uždaryti. Tvarkant atliekas būtina ieškoti efek-tyvių sprendimų. Žinoma, kad yrant biologiškai skaidžioms atliekoms į atmosferą patenka dideli metano kiekiai. Metanas yra šiltnamio dujos, kurios beveik 70 kartų geriau sulaiko šilumą nei anglies dioksidas (CO2). Tinkamai neprižiūrimi sąvartynai gali tapti grėsme ir žmogaus sveikatai. Yrant atliekoms į gruntinius vandenis

YRANčIOS ATLIEKOS LAUKIA TEISINGų SPRENDIMųneapolis yra miestas pietų italijoje. jam apie 2500 metų. senamiestis įtrauktas į unesco sąrašus kaip kul-tūrinė/istorinė vertybė. nuo pavasario iš šio garsaus miesto į Hamburgą kasdien važinėjo traukinys su 700 tonų kroviniu. neapolis užsitraukė ir europos sąjungos pyktį – jam iškeltas ieškinys. kas nutiko? ogi „pasišiukš-linta“ tikrąja šio žodžio prasme. Visas miestas buvo už-verstas dvokiančiomis atliekomis. atšilus orams protes-tuojantys ir ligų besibaiminantys gyventojai gatvėse ir kiemuose padegdavo krūvas šiukšlių. Politikai skėsčiojo rankomis ir žadėjo pasitaisyti, mafija (taip, taip, šiukšlės juk jos biznis) nieko nedarė. Visi miesto sąvartynai per-pildyti, o Hamburgas juk nebus jo atliekų surinkėjas. tai – siaubingas pavyzdys, prie ko priveda nesprendžiamos problemos. europa – ne japonija, bet erdvė čia taip pat nemaža problema. būtent dėl to atliekų tvarkymas yra vienas iš pagrindinių europos sąjungos prioritetų.

gali patekti salva (bet kokie sąvartyne susidarantys skysčiai), senuose sąvar-tynuose galima aptikti sveikatai itin kenksmingą kancerogeną dioksiną, azoto, sieros junginius. Taip pat ten, kur didelės, atviros atliekų sankau-pos, šliejasi ligų pernešėjai, tokie kaip žiurkės, varnos ir panašūs parazitai. Mūsų šalyje kol kas yra šešios atliekų kompostavimo aikštelės (planuojama įrengti dar septynias). Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo pla-ne teigiama, kad nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas turėsime šalin-ti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose, o iki 2013 m. turi būti pasiekta, kad ne mažiau kaip 50 pro-centų komunalinių atliekų būtų per-dirbama ar kitaip panaudojama.

Nauda iš atliekųSvarbu ne tik modernizuoti sąvarty-nus. Nemažiau svarbu stengtis suma-žinti atliekų srautus, atliekas perdirb-ti, kitaip panaudoti, o ne tiesiog jų atsikratyti. Sąvartynas niekada nėra geriausias sprendimas. Siekiamybė – atliekas panaudoti taip, kad neliktų jokių nenaudingų šalutinių produktų. Didžiuliai komunalinių atliekų srautai (didžiąją jų dalį sudaro biologiškai skaidžios atliekos) taip pat gali būti taip panaudojami. Su Ezno Favoino, Biologinio atliekų apdirbimo darbo grupės pirmininku iš ISWA (International solid waste as-sociation), kurį sutikome Druskinin-kuose vykusiame diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“, kalbėjomės apie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būtinumą ir perspektyvas.

kokie pirmieji žingsniai, kuriuos privalo padaryti valstybė, siekda-ma efektyvaus biologiškai skai-džių atliekų tvarkymo?ES Tarybos direktyva dėl atliekų są-vartynų (1999/31/EB) ateinančiais metais paskatins tinkamą biologiškai skaidžių, taip pat ir kompostuoja-mųjų, atliekų tvarkymą. Direktyvos tikslai gali būti pasiekiami dviem būdais: arba tinkamai rūšiuoti bio-atliekas ir vėliau jas siųsti tolesniam

apdorojimui (kompostavimui ir/ar anaerobiniam pūdymui), arba atlie-kas prieš išmetant jas į sąvartyną reikės tvarkyti, kad būtų sumažintas biologiškai skaidžių atliekų skaičius jame. Dėl griežtėjančių aplinkosau-ginių standartų bei Europos Parla-mento ir Tarybos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvos (2008/1/EB) bendras atliekų tvarky-mas tampa kur kas brangesnis nei rūšiavimas, kompostavimas ar ana-erobinis pūdymas. Žinoma, gera inf-rastruktūra būtina bet kokiam atliekų tvarkymo būdui. Bet vietoj to, kad būtų teikiamas prioritetas toms pro-gramoms, kurios finansuoja bendrų atliekų tvarkymą, pirmenybę derėtų skirti atliekų rūšiavimui, komposta-vimui, anaerobiniam pūdymui. Žvel-giant toliau, rūšiavimas, anaerobinis pūdymas ir kompostavimas gali būti įgyvendinami per kur kas trumpesnį laiką nei atliekų deginimo gamyklos pastatymas. Dėl to neprireiktų daug metų, kad sumažėtų biologiškai skai-džių atliekų kiekiai sąvartynuose – tai nenuginčijamas privalumas.

biologiškai skaidžių atliekų tvar-kymas – mūsų valstybėje didelė problema. kokia situacija kitose europos sąjungos šalyse?Kalbant apibendrintai, tai visų naujų šalių-narių problema, nes jose propa-guojamas atliekų šalinimas sąvarty-nuose. Jos turi kuo toliau atsitraukti nuo šios praktikos. Taip pat Vakarų Europoje yra kelios šalys, kurios vis dar ištikimos sąvartynų politikai. Jau minėta direktyva dėl atliekų sąvarty-nų skatina didžiulius atliekų tvarky-mo pokyčius tose šalyse. Tad poreikis integruoti naujas atliekų tvarkymo programas, siekiant atitikti direktyvo-je keliamus reikalavimus, yra bendras reiškinys visoje Europoje, išskyrus kelias centrines šalis, kuriose inte-gruotos atliekų tvarkymo sistemos buvo vystomos jau devyniasdešim-taisiais ar aštuoniasdešimtaisiais ir direktyvos reikalavimai jau išpildyti. To pavyzdžiai – Vokietija, kurioje itin stipri popieriaus ir maisto rūšiavimo praktika, Austrija – kompostavimas,

rūšiavimas, mechaninis-biologinis atliekų tvarkymas, Nyderlandai su pasirinkimų gausa, t. y. kompostavi-mas, anaerobinis pūdymas bei atlie-kų deginimas. Visose kitose šalyse dar reikia labai daug dirbti, kad situa-cija pagerėtų.

kiek laiko gali užtrukti efektyvios atliekų tvarkymo sistemos įdiegi-mas iki kol ji pradės veikti? Nuo 2001-ųjų turime 15 metų direk-tyvoje nurodomiems duomenims pasiekti. Naujoms narėms vykdant reikalavimus leidžiama vėluoti ketve-rius metus. Pagrindinis tikslas – re-miantis 1995 metų statistiniais duo-menimis, 65 procentais sumažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekį, pa-kliūvantį į sąvartynus. Kai kurios šalys jau pasiekė šį skaičių, ar net jį viršijo. Bet kalbėdami apie visą Europą – kal-bame apie dešimtmetį, per kurį reikia įgyvendinti keliamą tikslą. Tai daug jėgų reikalaujantis išbandymas: juk reikia tinamai sumodeliuoti ir inte-gruoti atliekų tvarkymo sistemas, pir-menybę skiriant kompostuojamųjų ir popierinių atliekų rūšiavimui.

Prie kokių pasekmių gali privesti tinkamai netvarkomos biologiškai skaidžios atliekos sąvartynuose?Visų pirma, gali būti gausios salvos nuotėkos iš sąvartyno. Bet didžiausia tokių sąvartynų grėsmė siejasi su me-tano gamyba. Būtent dėl jo atliekų są-vartynų direktyva kelia tokius griežtus reikalavimus mažinti biologiškai skai-džių atliekų kiekį sąvartynuose.

kuris biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas yra geriausias pasirinkimas? ar, kalbėdami apie idealų atliekų tvarkymo sistemos modelį, jame turėtume integruoti visus metodus. Pavyzdžiui, lietu-vos gyventojai neigiamai nusista-tę prieš atliekų deginimo gamy-klas...Šiluminis atliekų tvarkymas tikrai nėra geriausia biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo alternatyva. To-kiose atliekose yra nemažai van-dens, tai sumažina jų kaloringumą ir

Nuotr. Enzo FavionoEnzo Favoino pataria biologiškai skaidžias atliekas tvarkyti anaerobinio pūdymo ir kompostavimo metodais.

energetinį sistemos efektyvumą. Jei norime įsisavinti energiją, esančią biologiškai skaidžiose atliekose, ge-riausias pasirinkimas yra anaerobinis pūdymas. Tai yra tobulai sumode-liuotas būdas didžiausiam metano kiekiui išgauti atliekoms yrant beo-rėmis sąlygomis. Susidaręs šalutinis proceso produktas gali būti paver-čiamas dirvą gerinančiu kompostu. Tai itin siejasi su reikalavimais, kurie išskleisti kituose aplinkosauginiuose ES įstatymuose, tokiuose kaip Dirvos strategija (ji skatina neleisti sumažėti organinių elementų kiekiui dirvoje) ir ES Klimato kaitos programoje, kuri akcentuoja anglies „uždarymo“ orga-ninėse trąšose svarbą. Tiesioginis kompostavimas atrodo pigesnė alternatyva nei kombinuo-tas metodas – anaerobinis pūdymas plius kompostavimas, – bet pastaroji alternatyva yra pati geriausia žvel-giant iš aplinkosauginės perspekty-vos. Bet kuriuo atveju, bet kuris biologi-nio atliekų tvarkymo metodas (kom-postavimas ir/arba anaerobinsi pū-dymas) yra tinkami, nes išgaunama energija ir kaip šalutinis produktas atstatoma organinė medžiaga, ko negali padaryti joks industrinis pro-cesas.

decomPosing waste is waiting for solutions

Naples in Italy had an extreme problem this spring, even though the old town of this marvellous city is in the list of UNESCO protected historical/cultural sites, there was some enormous problems... with rubbish! The EU was furious, and the city council could not come up with a solution quickly enough, so the citizens of the city out of fear of diseases burned the rubbish that was piling up higher and higher in the streets. Rubbish doesn’t only stink. It is a big problem for everyone, the environmentalists and the government alike. Lithuanian waste man-agement system is not exactly something new, but unlike in other EU states it does not seem to work. No matter how many containers there are dedicat-ed for glass, plastic or metal, it seems that if there is one bin where you can dump it all in, then why bother sorting it out? This is the attitude that seems to have been taken up by the average citizen. How-ever, the old waste sites are being shut down and the new more ecological ones opened. By 2013 it is planned that at least 50% of all the household waste in Lithuania will be recycled. Ozonas has spoken to Ezno Favoino about the issues and possibilities re-lated to the necessity and perspectives of the all the waste that decomposes naturally.

Ignas Kubilius raportuoja, kaip įgyvendinamos ES remiamo projekto metu rekomenduotos priemonės.

Ozonas 2008/9 (13) www.ekologija.lt Rubriką remia UAB „žalvaris“. perdirbimas / 15

ATLIEKų TVARKYMAS – PASIEKIMAI IR ARTIMIAUSI IŠŠūKIAI Janina Melnikovienė

Atliekų tvarkymo sektorius Lietuvoje šiandien išgyvena ženklius kokybinius ir kiekybinius pokyčius, kurie turi tiesio-ginį poveikį gyventojams ir įmonėms. Plečiasi atliekų surinkimo vietų ge-ografija ir paslaugų spektras, atliekų surinkimas tampa lengviau supran-tamas ir pasiekiamas, steigiasi naujos ir plečiasi esamos atliekų perdirbimo įmonės, kurios investuoja į modernias technologijas. Rinkoje veikiančios atliekų surinkimo ir perdirbimo įmo-nės ne tik konkuruoja, bet ir vienijasi vardan bendrų strateginių aplinko-sauginių ir ekonominių iššūkių. Daugelis automobilinių atliekų: aku-muliatoriai, amortizatoriai, tepalo, kuro, oro filtrai, perdirbtos alyvos – tvarkomos tik turint Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas. Įmonės, gavusios Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas atitinka aukščiausius aplinkosaugi-nius reikalavimus ir savo ruožtu akty-viai veikia siekdamos, jog Lietuvoje pamažu pradėtų nusistovėti teisiniai aktai, reglamentuojantys atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo sektorių. Rinkoje veikiančios pavojingų atliekų tvarkymo įmonės nuolat investuoja į modernias surinkimo ir perdirbimo sistemas bei darbuotojų kvalifikaciją, nes tai padeda dirbti efektyviau, ilgai-niui mažinti kaštus. Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijai vadovaujantis Marius Kalėda pripažįsta, jog per pa-skutinius kelerius metus visi rinkos dalyviai – tiek privačios įmonės, tiek valstybės kapitalo bendrovės, tiek valstybinės institucijos – stipriai pasi-stūmėjo į priekį įgyvendindamos ben-drus uždavinius, tačiau būtina ir toliau

dirbti išvien, ypač artėjant sunkiems ekonomikai laikams.

kaip vertinate esamą antrinių ža-liavų ir pavojingų atliekų tvarkymo situaciją?Marius Kalėda: Įvertinus šios rinkos sek-toriaus situaciją, galiu tvirtinti, kad paskutinius kelerius metus antrinių žaliavų ir pavojingų atliekų tvarkymo rinkų padėtis tolygiai, nors lėtai, ge-rėjo. Aktyviai dirbant Antrinių žaliavų ir surinkėjų, perdirbėjų asociacijoje, džiaugiuosi, daugiau bendradarbiau-jama su valstybinėmis institucijomis. Aplinkos ministerija, regionų aplinkos apsaugos departamentai bei kitos kontroliuojančios valstybinės institu-cijos pradeda imtis aktyvaus partne-rio vaidmens. Pavyzdžiui, Aplinkos mi-nisterija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai suprato, kad pavojin-goms atliekoms masiškai dingstant atliekų apskaitoje, tokia padėtis toliau tęstis nebegali. Buvo pradėta teisiškai griežčiau reguliuoti autoservisuose ir kitose įmonėse, šaltiniuose susidariu-sias pavojingas atliekas, siekiant, kad kuo didesnis kiekis atliekų būtų su-rinktas ir sutvarkytas aplinkai ir žmo-nių sveikatai saugiu būdu. Asociacija ir toliau kviečia kontroliuojančias ins-titucijas užtikrinti pavojingų atliekų susidarymo pirminiuose šaltiniuose kontrolę, įskaitant pramonės ir pas-laugų sektorius. Ypač būtina atkreipti dėmesį į įmones ir organizacijas, ku-rios nėra kontroliuojamos per taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Jose susidaro maži pavo-jingų atliekų kiekiai, tačiau įvertinus bendrą šių įmonių kiekį, susidariusių pavojingų atliekų ženkliai išauga. Antrinių žaliavų srityje pagrindinės

problemos vis dar susijusios su an-trinių žaliavų atskyrimu iš bendro komunalinių atliekų srauto bei su ne-pakankamais kai kurių atliekų srautų pajėgumais, perdirbimo kokybe bei būtinomis naujų rinkų paieškomis. Nepaisant teigiamų pokyčių, reikia pripažinti, jog šiame sektoriuje tikrai dar ne viskas veikia taip, kaip turėtų. Esa-me nusivylę Aplinkos ministerijos išleis-tu naujausiu teisės aktu, kuriuo valstybė siekia kištis ir reguliuoti rinkos dalyvių tarpusavio santykius, prašant rinkos da-lyvių nurodyti konfidencialią informaciją – pažymos už atliekų sutvarkymą kainą. Tai, mes manome, prieštarauja valstybės strateginiam tikslui – taikant gamintojo atsakomybės principą atliekų tvarky-me stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijas, skatinant jas tiesiogiai dirbti su atliekų tvarkytojais, ieškant optimalių aplinkosaugos ir finansiniu požiūriu pagrįstų sprendimų.Nepaisant kai kurių nesutarimų, ti-kimės, jog pradėti darbai nesustos, ir toliau bus siekiama visų šalių – verslo, valstybės, nevyriausybinių organiza-cijų ir gyventojų – partnerystės. Šioje srityje itin svarbūs tampa edukaciniai ir informaciniai bendradarbiavimo projektai, kuriems atliekų perdirbimo įmonės skiria nemažai dėmesio.

ekopolitikai didelės įtakos turi ben-dra valstybės situacija, ypač pasku-tiniuoju metu iškilę iššūkiai, susiję su makroekonomikos padėtimi. kokią ateitį prognozuoja atliekų tvarkytojai?Marius Kalėda: Situacija atliekų tvarkymo rinkoje tikrai nėra paprasta. Kiekvieną iš mūsų Asociacijos narių veikia tie pa-tys rinkos faktoriai, ir daugelis įmonių turi nemažai papildomų sąnaudų dėl

Asociacijos prezidentas M.Kalėda tikisi, jog nepaisant kai kurių nesutarimų, pradėti svarūs pavojingų atliekų sektoriaus tvarkymo darbai nesustos ir toliau bus siekiama visų šalių – verslo, valstybės, nevyriausybinių organizacijų ir gyventojų partnerystės.

išaugusių transporto, logistikos kaštų, žmogiškųjų išteklių brangimo, nes ši rinka reikalauja rankų darbo, didėjan-čių energijos išlaidų. Kol kas atliekų tvarkymo sektoriaus įmonės dirba vis dar pagal prieš kele-rius metus nustatytus įkainius. Keičiantis situacijai visi rinkos dalyviai pripažįsta, kad atliekų tvarkymo kaštai šiandien yra neadekvatūs patiriamoms sąnaudoms. Jau vis garsiau pasigirsta nuomonių, jog atliekų tvarkytojai taip pat bus priversti realiai įvertinti padėtį ir perskaičiuoti taikomus minimalius įkainius. Ko gero, pramonės įmonės, importuotojai, au-tomobilių servisai, ir bendrovės, ku-

rioms ne tik privalu, bet ir rūpi tvarkyti dėl jų veiklos atsirandančias atliekas, į savo kitų metų biudžetus jau turė-tų įtraukti papildomas eilutes, skirtas atliekų tvarkymo kaštams.Blogiausia, kas gali nutikti šiuo sun-kiu ekonominio nuosmukio metu, tai – sumažėję įmonių ir gyventojų priduodami pavojingų atliekų kiekiai, pavojingos atliekos atiduriančios miš-kuose, užkastos karjeruose ar užleisto-se teritorijose. Tokių reiškinių padari-niai būtų sunkūs ir ilgalaikiai. Tikimės, kad nepaisant sunkaus laiko, nebus sustabdyti pradėti gamtos taršą maži-nantys darbai.

16 / Rūšiuok Rūšiuok Ozonas 2008/10 (14) www.ekologija.lt