2014/1

Kai

na 8

,60

Lt

http://www.rockwool.lt

http://www.mida.lt

STATYBA

ARCHITEKTŪRA

TEMA 4

Žurnalas „Statyba ir architektūra“

Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Redakcijos adresasUkmergės g. 222LT-07129 VilniusTel. +370 5 249 6302Faks. +370 5 278 4551El. p. info@sa.lt

Redakcinė kolegija:Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas;prof. dr. Donatas Čygas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas;dr. doc. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; Rimvydas Pranaitis, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius; doc. dr. Žymantas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas;

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Dalius Gedvilas,Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas;Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė; Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

2 Turinys

44

Ar išmoksime dirbti išvien?

8Projektavimo sąlygos – ne formalumas

Susikalbėti trukdo ne visada sutampantys interesai

12

situacija

statybų aikštelė

Kur gimsta brokas?16žvilgsnis

Laukia ilgas keliasinovacijos 18

BIM: įrankis, vertas išlaidųiš arčiau 20

Kas apsaugos nuo projektavimo klaidų?

iš arčiau 26

Šiuolaikinis biurų pastatas: orientacija – funkcionalumas

projektas

Istorinės vilos renesansas48projektas

iš arčiau 52Nesutarimų priežastis – keliai

Bendrovės direktorėJūratė Babickienė

Redaktoriai:Darius BabickasRusnė Marčėnaitė

KorespondentėLina Bieliauskaitė

Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė

Dizainerė Jurgita Volungevičiūtė

Reklamos skyriusTel. 370 5 246 1518Darius BaužysDaiva KarnylienėLina KrasauskienėLiudmila Michalkevičienė

Prenumeratos skyriusTel. +370 5 210 1656Laima Lašaitė

Vyr. finansininkė Violeta Darulytė

© „Statyba ir architektūra“, 2014 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino AB „Spauda“

Tiražas 4300 egz.

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

ISSN 0131-9183

3

Viskas prasideda nuo idėjos. Šiai įgyvendinti jau reikalingas projektas. Nuo to, kaip jis parengiamas, didele dalimi priklauso viso projekto sėkmė.

Ar mūsų projektuotojai moka dirbti? Klausimas gali skambėti įžeidžiai, nes specialistai galėtų įvardyti be-galę Lietuvos projektuotojų sėkmingai parengtų ir įgyvendintų projektų ne tik mūsų šalyje, bet ir reiklumu pasižyminčiose užsienio rinkose. Viešojoje erdvėje ima ir išlenda pranešimas, kad Lietuvoje 90 proc. projek-tų parengiama su defektais. Skaičius, jeigu jis būtų tikslus, atrodytų grėsmingai, nesvarbu, kad šiuo atveju kalbama ne apie naują statybą, o apie daugiabučių modernizaciją. Faktas ir tai, kad Aplinkos ministerijai džiaugiantis įsibėgėjančiu modernizacijos procesu, žiniasklaidoje, ypač rajonų, pasirodo vis daugiau kri-tiškų straipsnių. Juose nuogąstaujama net ne dėl atskirų projektuotojų daromų ar padarytų klaidų, o dėl ydingų modernizavimo strategų nuostatų – susitvarkyti tam kartui, nes modernizuoti būstą taip, kaip turi būti, neva nėra iš ko...

Kaip būtų galima išvengti projektavimo klaidų, o vėliau – broko statybose ir galbūt skaudžių avarijų? Projektų vadovai juokauja: policininko prie kiekvieno statybininko nepastatysi, o ir pastačius vargu ar tai būtų efektyvu. Pirmiausia broko turėtų nenorėti užsakovai. Nuo jų požiūrio į projektavimą daugiausia ir priklauso projekto kokybė. Bet kaip ne kartą tvirtinta – lietuviai yra gana konservatyvūs, ypač kalbant apie statybų sektorių. Technologinės naujovės priimamos nepatikliai, mėginama verstis tuo, kas jau senokai išbandyta.

Statinio informacinis modeliavimas (ang. Building information modeling, BIM) yra viena tų priemonių, kuri gali padėti kokybiškai parengti projektą, sumodeliuoti galimas situacijas, sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, kurie išleidžiami koreguojant įprastai parengtus projektus.

Bėda ta, kad į BIM netgi patyrę specialistai žvelgia kaip į „bim bam“ pokštą. Dar visai neseniai panašus požiūris buvo ir į projektavimą trimačiu formatu. Projektuotojai tiesiog nesuprato, kam tai reikalinga. Tie, kurie išmoko dirbti naujoviškai, pamatė, kad toks projektavimas garantuoja kur kas didesnį tikslumą ir aiškumą: projekto įgyvendintojams bus akivaizdu, kur ir kaip kirsis sienos, kaip reikės kloti inžinerinius tin-klus, kur turi būti padarytos jiems reikalingos ertmės.

„Anksčiau tiek avarijų nebuvo, dabar nebėra tokių gerų specialistų – tai matote, kas vyksta“, – filosofa-vimų šia tema turbūt yra girdėję daugelis. Dalis tiesos čia yra. Ne dėl to, kad dabar prasčiau paruošiami specialistai, bet dėl to, kad patys geriausi iš tiesų kažkur dingsta. Kur – lieka spėlioti. Atsakymą pasufleruoti gali faktas, kad bakalauro studijas bebaigiantys pažangūs būsimi statybos inžinieriai apipilami siūlymais tęsti studijas užsienio technikos universitetuose.

Žodžiu, problemų projektavimo sferoje yra. Jeigu į jas bus atkreiptas kad ir mažiausias dėmesys, jausimės pakylėtai ir mes, šiame numeryje gvildenantys projektuotojams aktualius klausimus.

Redakcijos skiltis

6 tema 2014 Nr. 1

AR IŠMOKSIME DIRBTI IŠVIEN?Inga LUKŠYTĖ

Ekspertai, prabilę apie prekybos centro „Maxima“ Rygoje griūties aplinkybes, įvardijo keletą galimų priežasčių, tarp kurių yra neko-kybiškos statybinės medžiagos, netinkami inžineriniai sprendimai, prasta statybos darbų techninė priežiūra, pastato eksploatacija sta-tybos darbų metu. Analizuojant tragedijos priežastis, ne vieną kar-čią piliulę teko nuryti architektams, projektuotojams, techniniams prižiūrėtojams, ypač statybininkams. Ar šioje situacijoje – vienas kalti-ninkas?

Sugriuvęs prekybos centras: klaida ar skaudus statybos proceso dalyvių susiskaldymo pavyzdys?

Nepakankamas statybos proceso dalyvių dėmesys statinio kokybei ir bendradarbiavimo stoka, nesuderin-ti statybos veiklą reglamentuojantys įstatymai – būtent įstatymų spragos ir ydinga viešųjų pirkimų sistema, suta-ria „Statybos ir architektūros“ kalbinti

specialistai, ir išmokė taupyti kokybės sąskaita.

Glaudesnio bendradarbiavimo trūksta Inžinerijos ir konsultacijų bendro-vės „Sweco Lietuva“ vadovo Artūro Abromavičiaus įsitikinimu, neforma-

lus statybos proceso dalyvių reitinga-vimas – per kelis dešimtmečius susi-formavusi praktika.

„Dažnai galima išgirsti komentarą, kad projektuotojai reikalingi tik po-pieriams sutvarkyti, o svarbiausius darbus esą atlieka statybininkai. Ge-ras pastatas iškyla tuomet, kai viena komanda – profesionalūs ir kūrybingi architektai, inžinieriai, konstruktoriai, statytojai – dirba užsakovui. Kai kiekvie-nas komandos narys atlieka savo darbą ir prisiima atsakomybę. Statytojas turi aiškiai žinoti, ko jis nori, būti atsakin-gas už profesionalios komandos sufor-mavimą ir finansus“, – sakė A. Abro-mavičius.

Projektuotojų tikslas, anot pašne-kovo – rasti optimalius, efektyvius, estetiškus ir su aplinka derančius sprendimus, kuriuos vėliau kokybiškai

TEMA

7

Artūras ABROMAVIČIUSInžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas

„Nesėkmių ar net tragedijų paprastai įvyksta tada, kai kuris nors iš komandos narių ig-noruojamas, nuvertinamas ar neprofesionaliai atlieka savo darbą.“

įgyvendintų rangovas. „Nesėkmių ar net tragedijų paprastai įvyksta tada, kai kuris nors iš šios komandos na-rių ignoruojamas, nuvertinamas ar neprofesionaliai atlieka savo darbą. Krepšinio komanda, kurioje gynėjai nesutaria tarpusavyje ar ginčijasi su puolėjais, niekada nelaimi. Tai ge-riausia statybos proceso analogija. Diskusijos apie išskirtinį vieno ar kito specialisto, statybos proceso dalyvio vaidmenį keistos ir nesuprantamos. Įvairios paskirties pastatai patys savai-me be inžinerinių sistemų yra nieko verti. Prasmę jie įgauna tik tuomet, kai randami optimalūs architektūriniai ir inžineriniai sprendimai. Niekam ne-reikalingas estetiškas, tačiau nefunk-cionalus ir neekonomiškas pastatas, kaip ir niekam nepriimtinas bjaurus, su aplinka nederantis, tačiau gerą ven-tiliacinę ar kitą inžinerinę sistemą tu-rintis pastatas. Galiausiai nieko vertas geras sprendimas, kurio neįmanoma realizuoti, pavyzdžiui, dėl pernelyg di-delės kainos. Taip pat nepriimtinas ir gerai sumąstytas, tačiau nekokybiškai pastatytas pastatas. Lietuvoje akivaiz-džiai trūksta visų statybos proceso dalyvių pagarbos vienas kitam, vienas kito žinioms ir kompetencijai“, – si-tuaciją komentavo „Sweco Lietuva“ vadovas. Vis dėlto statybų aikštelėje, pripažino A. Abromavičius, architek-tai ir inžinieriai neretai atsiduria sta-tytojų šešėlyje, nors be parengto stati-nio projekto statybininkai neturėtų ką veikti statybų aikštelėje.

„Statinio atidarymo ceremonijoje labai retais atvejais paminimi projek-tuotojai ir architektai – skelbiami tik užsakovai ir rangovai. Galbūt archi-tektai ir inžinieriai per daug ginčijasi tarpusavyje, ne viską padaro, kad ben-drai apgintų savo statusą gerąja pras-me“, – svarstė įmonės vadovas.

Vis dėlto, A. Abromavičiaus įsitiki-nimu, yra ir tokių užsakovų bei staty-tojų, kurie supranta inžinerinio, archi-tektūrinio darbo prasmę ir jį vertina. Jokia paslaptis – kokybiškas inžinie-riaus darbas gali sutaupyti lėšų staty-tojui ir rangovui statybos bei vėlesnės eksploatacijos metu ir taip garantuoti gerą rezultatą visiems statybos proce-so dalyviams.

Problemų pradžia – viešieji pirkimai A. Abromavičius pripažino, kad vie-šuosiuose pirkimuose dominuojantis mažiausios kainos kriterijus tik dar labiau apsunkina ir taip trapius staty-bos proceso dalyvių santykius. „Ma-žiausios kainos kriterijus ir panaikinta

8 tema 2014 Nr. 1

metų. Versdamas projektuotojus ir sta-tybininkus beatodairiškai taupyti savo darbo verte, inžinerinių sprendinių kokybe, jis, anot A. Abromavičiaus, vis tiek taps savo sprendimų įkaitu: per 20 metų už pastato išlaikymą galima per-mokėti keliolika kartų.

Skuboti sprendimai kokybės neužtikrins Lietuvos architektų sąjungos vadovo Gintauto Blažiūno įsitikinimu, sta-tybos proceso dalyvių bendradarbia-vimas – pagrindinė projekto sėkmės sąlyga. „Kiekvienas statybų procese atsako už savo sritį. Jeigu aš atsakingas už architektūrą, o konstruktorius – už konstrukcijas, vadinasi, aš negaliu jam aiškinti, kaip skaičiuoti konstrukcijas. Statybų procese dalyvaujantys specialis-tai tariasi, kaip būtų galima realizuoti tam tikrus sprendinius, kitaip projek-tas nepavyktų“, – komentavo G. Bla-žiūnas.

Architekto teigimu, turint omenyje bet kurį realizuojamą objektą, galima kalbėti tik apie aukščiausią atliekamų darbų kokybę. Ar pakankamos sąlygos pasiekti tokią kokybę? „Niekas apie tai nekalba. Dar sovietmečiu buvo nusta-tytas normatyvas, per kiek laiko turi būti suprojektuotas tam tikras statinys. Ir dabar mes turime dirbti greičiau, kokybiškiau, efektyviau. Visą laiką jaučiame užsakovų spaudimą – laiko sąskaita turime aukoti kokybę. Tada kas nors pamirštama, bet taip neturi būti“, – pabrėžė Architektų sąjungos vadovas.

Kada pradėsime veikti? Lietuvos projektavimo įmonių aso-ciacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius pabrėžė, kad nors apie lygiavertį statybos proceso dalyvių bendradarbiavimą kalbama jau se-niai, apčiuopiamo rezultato iki šiol nėra. Viena priežasčių – pati valsty-bė nėra suinteresuota tokiu bendra-darbiavimu. Situacija, J. Mulevičiaus teigimu, nepasikeis tol, kol statybos proceso dalyvius vienys asmeniniai interesai, o ne užsakovo, kuris inves-tuoja lėšas, siekiamas tikslas.

Projektuotojai pasigenda pačių už-sakovų dėmesio statomiems objek-tams, taip pat nešabloniško architektų požiūrio. Architektai, prieš pradėdami rengti statinio projektą ir priimdami konkrečius architektūrinius spren-dinius, pašnekovo nuomone, turėtų atsižvelgti į visų būsimų projekto da-lyvių nuomonę ir siektinus įgyvendinti rezultatus. Tačiau kol kas, pastebi aso-

ciacijos atstovas, to nėra – specialybės tik tolinamos viena nuo kitos, o ne skatinama bendradarbiauti.

Sprendimai efektyvesniam darbui – ne naujiena Vienas pagrindinių įrankių statybos proceso dalyvių bendradarbiavimo procese ir pačių statybų efektyvu-mui – informacinis statinio mode-liavimas (BIM). Jis parankus visiems statybos proceso dalyviams: jie gali ne tik dirbti kartu, bet ir keistis, de-rinti konkrečią statinio informaciją. Užsakovai, siekiantys geriausių re-zultatų ir aukšto „Breeam“ įvertini-mo, vis aktyviau imasi vadovautis ir integruoto projektavimo metodu, t. y. jau į pastato koncepcijos kūrimo procesą įtraukia „Breeam“ vertinto-ją, o projektuodami naudoja objekto simuliavimo metodiką, prijungdami skirtingų sričių specialistus: kons-truktorius, apšvietimo, vėdinimo ir šildymo sistemų projektuotojus, są-matininkus. „Darnus skirtingų sričių specialistų darbas racionaliausiomis priemonėmis leidžia pasiekti užsi-brėžtus kokybinius ir kiekybinius rodiklius, sumažinti galimas projek-tavimo bei statybos klaidas, sutrum-pinti projektavimo ir statybų procesą. Praktika rodo, kad į kompleksinį pasta-to projektavimą investuotas vienas litas sutaupo dešimt litų pastato eksploata-cinių ir priežiūros išlaidų“, – „Statybai ir architektūrai“ yra sakęs vienas „Bre-eam“ tarptautinių vertintojų Evaldas Savickis.

Vieno kaltininko nėra? Ar lapkričio pabaigoje Rygoje sugriu-vęs prekybos centras gali tapti chres-tomatiniu statybų proceso dalyvių susiskaldymo pavyzdžiu? Savo ver-sijas, kas galėjo lemti prekybos cen-tro „Maxima“ griūtį, spėjo pateikti ir mokslininkai, ir statybų ekspertai. Projektavimo įmonių asociacijos val-dybos pirmininkas J. Mulevičius iš-kėlė versiją, kad pradiniame statinio projekte žaliosios erdvės įrengimas ant stogo ir papildomos apkrovos nebuvo numatyti. Todėl nusprendus įgyvendinti šią idėją buvo privalu patikrinti, ar tai apskritai įmanoma. J. Mulevičius pasakojo bendravęs su ekspertais, kurie tik patvirtino radę neatitikimų įgyvendinant projektą.

Dar viena iš karto po nelaimės pradėta aptarinėti pastato griūties versija – ant pastato stogo sukrau-tos statybinės medžiagos. Nors nėra visiškai aiški jų laikymo vieta, kiekis ir svoris, tačiau, neatmetė pašneko-

projektavimo įmonių atestacija neretai lemia situaciją, kai konkursuose laimi vienadienės ar mažai patirties turin-čios kompanijos. Todėl bendrovės, keliolika metų kaupusios patirtį, in-vestavusios į darbuotojus ir legalią programinę įrangą, galima sakyti, lieka prie suskilusios geldos. Tų pačių dar-bų kainos gali skirtis net keletą kartų, nes ne visi projektuotojai suvokia, ką ruošiasi projektuoti, arba naudojasi nelegalia programine įranga – tokia praktika ypač dažna nedidelėse įmo-nėse“, – sektoriaus problemas vardijo pašnekovas. Tad bendrovėms, kurios investuoja į specialistus, šiuolaikinę programinę įrangą, dažnu atveju te-lieka griebtis šiaudo – siūlyti kainas, kurios vos padengtų atliekamo darbo sąnaudas, arba visai nedalyvauti kon-kursuose.

Kur link veda dabartinė situacija? Atsakymas, anot A. Abromavičiaus, vienareikšmis: jeigu situacija nesikeis, tapsime amatininkais. Šiandien įmo-nių planai dažnai siekia mėnesį ar kele-tą į priekį, kol bus laimėtas konkursas, todėl, pašnekovo teigimu, dingsta pa-grindas strateginiam veiklos ir investi-cijų planavimui. Taip šalis ima prarasti inžinerinę kompetenciją. „Mums, ta-pus amatininkais, ateityje tikrai pagel-bės projektuotojai iš kitų šalių, tik už kur kas didesnę kainą, negu šiandien yra mokama“, – prognozavo pašne-kovas.

Už klaidas, nekokybiškus sprendi-mus daugiausia mokėti bet kokiu atveju teks statytojui (žinoma, jei objektas sta-tomas ne parduoti, o savo reikmėms), kuris statinį eksploatuos keliasdešimt

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas MULEVIČIUS.

9

čiau komentuoti „Maximos“ griūties atvejo. Tačiau, jo nuomone, galėjo būti padaryta ir projektavimo bei statybos klaidų. Ir nors pats statinys nėra labai sudėtingas, skaičiuojant konstrukcijas galėjo būti suklysta. „Be to, dėl didelio tarpatramio tarp kolonų gamykloje pagamintos san-tvaros buvo dalijamos į dvi dalis, kad šias būtų lengviau transportuo-ti į statybvietę. Čia jos vėl buvo su-jungtos varžtais, ir šie neatlaikė. Ma-žiausia kaina ar suspausti terminai irgi galėjo turėti įtakos“, – svarstė A. Abromavičius.

Dešimtis žmonių palaidojęs pre-kybos centro pastatas buvo gavęs net keletą apdovanojimų, tarp ku-rių – Latvijos metų architektūros premija, Geriausio naujo Latvijos metų statinio apdovanojimai, taip pat Latvijos statybininkų asociacijos skirta „Sidabrinė premija“. „Skiriant architektūros premiją vertinama, kaip statinys įsipina į miesto audinį, jo svarba miestui ir visuomenei. Jo pastatymo būdas nekontroliuojamas ir nevertinamas. Visi darbai privalo būti atlikti kokybiškai ir profesiona-liai. Tiesiog įvyko klaida“, – reziu-mavo Architektų sąjungos vadovas G. Blažiūnas.

Projektavimo ir statybos klaidos, netinkamas statybinių medžiagų laikymas – tokias galimas prekybos centro pastato griūties priežastis įvardijo statybų specialistai.

mąjį draudimą“, – įsitikinęs J. Mule-vičius.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ vado-vas A. Abromavičius nesiryžo pla-

vas, tai irgi galėjo tapti perkrovos priežastimi. „Kad panašios nelaimės nepasikartotų, būtina sugriežtinti ekspertų atsakomybę, įvesti privalo-

10 situacija 2014 Nr. 1

Bitė RIMKUTĖ

Užsakovo pasirengimas statybos projektui, pirmiausia – statinio pro-jektavimo (techninės) užduoties suformulavimo profesionalumas, yra tiesiogiai susijęs su galutiniu projekto rezultatu. Tuo neabejoja net tie, kurie privačiuose pokalbiuose juokauja, kad užsakovui užtenka paruošti didelį kapšą pinigų, o visa kita projektuotojas padarys pats.

„Jų pasirengimas projektui dažnai būna tiesiog mėgėjiškas, – pastebėjo R. Pranaitis. – O čia galioja taisyklė: gerą prekę gausi tik tada, kai žinosi, ką nori nusipirkti. Todėl būtina apdairiai apibrėžti būsimą santykį su projektuo-toju.“

Didžiausių problemų kyla, kai pro-jektavimo užduotį rengia nekvalifikuo-ti, tiksliau – ne tos kvalifikacijos, savi-valdybių specialistai. Išeitis galėtų būti samdyti profesionalus, bet ir toks spren-

Statinio projektavimo užduoties rengimas

dar daugeliui užsakovų Lietuvoje

atrodo laiko gaišimas

Trūksta atidos formuluojant užduotį Lietuvos projektavimo įmonių aso-ciacijos (LPĮA) valdybos pirminin-kas Juozas Mulevičius ir vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis šiais klausimais nejuokauja – juodu kas-dien mato, kiek kainuoja ir užsakovų, ir projektuotojų neatlikti namų darbai, detalios projekto vizijos nebuvimas. Tą kainą ypač dažnai moka už viešą-sias lėšas objektus užsakančios rajonų savivaldybės.

dimas nėra dažnas, apgailestavo LPĮA vykdomasis direktorius: „O juk toks specialistas galėtų būti naudingas ne tik pradiniame etape, bet ir vėliau – prižiū-rint visą projekto eigą, ginant užsakovo interesus.“

Privačius projektus plėtojantys užsa-kovai irgi ne visada gali būti pavyzdys. Pavyzdys daugeliui Lietuvos užsakovų, teigė J. Mulevičius, galėtų būti čia dir-

PROJEKTAVIMO SĄLYGOS – NE FORMALUMAS

STATYBA

11

bančios tarptautinės kompanijos, kurių pateikiamos projektavimo užduotys kartais sudaro ištisus foliantus. „Ir to-kius padėję ant stalo jie dar sako: pažiū-rėkime, ką papildyti ar ko atsisakyti. O mūsų užsakovai suformuluoja užduotis 3 ar 5 lapuose ir galvoja viską pasakę. O vėliau prasideda pildymai“, – lygino LPĮA valdybos pirmininkas.

Yra ir kita šios problemos pusė: pro-jektuotojai taip pat dažnai nėra pakan-kamai profesionalūs, nemoka dirbti su užsakovais, nežino, kokį klausimyną jiems privalo pateikti, kokius atsaky-mus gauti. „Didžioji dalis pasitenkina tuo, ką pasako užsakovas, – pripažino J. Mulevičius. – Net džiaugiasi, kad tu-rėdami mažiau nuorodų galės laisviau priimti sprendimus ir taip praslysti.“

Dažniausiai toks požiūris lemia dėl begalinių pildymų ir korekcijų išsitę-susį statybos procesą, išaugusias jo sąnaudas ir nė vienos pusės netenki-nantį rezultatą.

Metodinė priemonė projektavimo užduočiai rengti Siekiant pakeisti šią situaciją Lietu-vos projektavimo įmonių asociacijoje 2013 metų pabaigoje buvo pareng-ta pavyzdinė statinio projektavimo (techninė) užduotis techniniam pro-

jektui rengti. Rengėjai orientavosi į tai, kad ją būtų galima taikyti įvairių – ne tik gyvenamųjų, bet ir negyvenamųjų: susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir pan., statinių techniniams projektams rengti. Taigi projektavimo užduoties sudėtis konkretaus statinio atveju, kai jau įvertinta statinio paskir-tis, statybos rūšis, projekto sudėtingu-mas, specifika, gali būti tikslinama, kai kurie reikalavimai gali būti pripažinti

nereikalingi, bet gali atsirasti ir papil-domų, specialių reikalavimų, ypač jei užsakovas turi savą statinio viziją.

R. Pranaitis atkreipė dėmesį, kad sta-tinio projektavimo užduotyje turi būti nepamiršti ir reikalavimai, išvardyti 2011 metais Europos Sąjungos patvir-tintame reglamente „Esminiai statinių reikalavimai“. Čia akcentuojami sep-tyni elementai, kuriuos turi užtikrinti projektas: mechaninis pastato atspa-

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis neabejoja – užsakovas gerą projektą gaus tik tada, jei tiksliai žinos, ką nori pastatyti. G. Bartuškos nuotr.

12 situacija 2014 Nr. 1

rumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikata ir aplinka; sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu; apsauga nuo triukšmo; energi-jos taupymas ir šilumos išsaugojimas; tvarus gamtos išteklių naudojimas.

Pavyzdinę statinio projektavimo užduotį techniniam projektui rengti LPĮA tikisi matyti įtrauktą į statybos techninį reglamentą „Statinio projek-tavimas“, kuris ir numato techninės užduoties sudėtį bei apimtį.

Ar bus atsisakyta darbo projekto? Specialiai suformuotai Aplinkos minis-terijos darbo grupei po tragiškų Latvijos

įvykių užsiėmus teisinių aktų peržiūra, gimė LPĮA atstovų susirūpinimą sukė-lusi idėja: atsisakyti vienos projektavimo stadijos – darbo projekto. Tai yra tech-ninis projektas būtų naudojamas ir kaip techninis darbo projektas.

„Mūsų asociacijos nariai tokiais pla-nais labai nepatenkinti, – komentavo R. Pranaitis. – Nors vienos projektavi-mo stadijos galėtų užtekti paprastų pro-jektų – tarkime, gyvenamojo namo re-novacijos – atveju, kitaip įsivaizduojame situaciją, kai projektuojami ypatingieji pastatai, pavyzdžiui, ligoninės – dėl bū-tinos įrangos bei technologijų sudėtin-gi projektai. Yra daugybė variantų, kai tik įgyvendinant projektą išryškėja tam

tikrų elementų būtinybė, ne viską gali iš anksto numatyti užsakovas, ne viską gali įsivaizduoti ir nurodyti užsakovui projektuotojas. Kartais bandymas iš-vengti darbo projekto stadijos gali būti tiesiog pavojingas.“

Per diskusijas specialiosios darbo grupės posėdyje, pasak R. Pranaičio, paaiškėjo, kad nėra lengva sutarti, kas yra paprasti ir kas – sudėtingi projektai: „Dar bandysime atskirti šias dvi statinių grupes. Bet jokiu būdu nenorime sutikti, kad būtų atsisakyta dviejų projekto sta-dijų – tai trūktelėtų labai ilgą grandinę, nes turbūt reikėtų keisti ir Viešųjų pirki-mų įstatymą, peržiūrėti kitus su abiem projektais susijusius dokumentus.“

Nuo 2010 metų į Marijampolės centrinės dalies tvarkymą (nuotraukose – Gedimino g.) investuota beveik 80 mln. litų. Savivaldybė siekė atkurti istorinių gatvių ribas, pakeisti susidėvėjusias gatvių dangas, sutvarkyti apšvietimą taip, kad jis ir garantuotų saugumą, ir būtų patrauklus, šiltas, akcentuotas į išskirtinius pastatus.A. Burbos ir A. Marcinkevičiaus nuotr.

rumas ir pastovumas; gaisrinė sau-ga; higiena, sveikata ir aplinka; sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas; tva-rus gamtos išteklių naudojimas.

Pavyzdinę statinio projektavimo užduotį techniniam projektui rengti LPĮA tikisi matyti įtrauktą į statybos techninį reglamentą „Statinio projek-tavimas“, kuris ir numato techninės užduoties sudėtį bei apimtį.

Ar bus atsisakyta darbo projekto? Specialiai suformuotai Aplinkos minis-terijos darbo grupei po tragiškų Latvijos

tam tikrų elementų būtinybė, ne viską gali iš anksto numatyti užsakovas, ne viską gali įsivaizduoti ir nurodyti už-sakovui projektuotojas. Kartais bandy-mas išvengti darbo projekto stadijos gali būti tiesiog pavojingas.“

Per diskusijas specialiosios darbo grupės posėdyje, pasak R. Pranaičio, paaiškėjo, kad nėra lengva sutarti, kas yra paprasti ir kas – sudėtingi projektai: „Dar bandysime atskirti šias dvi statinių grupes. Bet jokiu būdu nenorime sutikti, kad būtų atsisakyta dviejų projekto sta-dijų – tai trūktelėtų labai ilgą grandinę, nes turbūt reikėtų keisti ir Viešųjų pirki-mų įstatymą, peržiūrėti kitus su abiem projektais susijusius dokumentus.“

įvykių užsiėmus teisinių aktų peržiūra, gimė LPĮA atstovų susirūpinimą sukė-lusi idėja: atsisakyti vienos projektavimo stadijos – darbo projekto. Tai yra tech-ninis projektas būtų naudojamas ir kaip techninis darbo projektas.

„Mūsų asociacijos nariai tokiais pla-nais labai nepatenkinti, – komentavo R. Pranaitis. – Nors vienos projekta-vimo stadijos galėtų užtekti paprastų projektų – tarkime, gyvenamojo namo renovacijos – atveju, kitaip įsivaizduoja-me situaciją, kai projektuojami ypatin-gieji pastatai, pavyzdžiui, ligoninės – dėl būtinos įrangos bei technologijų sudė-tingi projektai. Yra daugybė variantų, kai tik įgyvendinant projektą išryškėja

Nuo 2010 metų į Marijampolės centrinės dalies tvarkymą (nuotraukose – Gedimino g.) investuota beveik 80 mln. litų. Savivaldybė siekė atkurti istorinių gatvių ribas, pakeisti susidėvėjusias gatvių dangas, sutvarkyti apšvietimą taip, kad jis ir garantuotų saugumą, ir būtų patrauklus, šiltas, akcentuotas į išskirtinius pastatus.A. Burbos ir A. Marcinkevičiaus nuotr.

13

Būrys Marijampolės architektų praėjusių metų pa-baigoje savo kūrybines biografijas papildė apdova-nojimais, Aplinkos ministerijos skirtais už geriausią architektūros ar urbanistikos kūrinį, realizuotą per pastaruosius dvejus metus. Tarp 13 ministerijos apdo-vanojimui nominuotų darbų buvo net du Marijampo-lės centrinės dalies viešųjų erdvių projektai. Nuo 2010 metų Suvalkijos sostinėje su Europos Sąjungos parama įgyvendinti net penki iš viso beveik 80 mln. litų vertės projektai: didžiuliai darbai atlikti tvarkant J. Basanavičiaus aikštę, senamiestį, Poezijos parką, Vytauto gatvę ir Vytauto parką, dabar baigiami tvarkyti Rygiškių Jono parkas, Kauno gatvės atkarpa ir teritorija prie Rygiškių Jono gimnazijos. Ir tai, kaip tų projektų užsakovė Marijampolės savivaldybė koor-dinavo visus procesus, pasak projektų bendraautorės architektės Redos Marcinkevičienės, gali būti geras už-sakovo ir projektuotojo bendradarbiavimo pavyzdys. Marijampolės valdžia, anot Architektūros ir urba-nistikos departamento direktoriaus, miesto vyriausiojo architekto Arūno Lukoševičiaus, prieš pradėdama dar-bus aiškiai žinojo pagrindinius tikslus. Norėta atkurti istorinių gatvių ribas, aktualus buvo ir gatvių dangos keitimas, tuo pačiu siekta paakinti prie miesto tvarky-mosi vajaus prisidėti tvarkomose gatvėse esančių sta-tinių savininkus – atnaujinti objektų fasadus ar bent jau cokolinę jų dalį. Kita svarbi užduotis buvo sutvarkyti centrinės Marijampolės dalies apšvietimą taip, kad jis ir garantuotų saugumą, ir būtų patrauklus, šiltas, akcen-tuotas į išskirtinius pastatus – kad kiltų noras užeiti ar bent jau apžiūrėti iš arčiau. Rengdamasi senamiesčio tvarkybos projektui Ma-rijampolės savivaldybė pirmiausia kreipėsi į miesto ar-chitektus, kad šie parengtų priešprojektinius siūlymus. „Pateikėme, galima sakyti, vizijas, po to vyko ir viešų, ir uždarų diskusijų, tada savivaldybė suformulavo, kokia ta vizija galėtų būti, tada rengė konkurso sąlygas, ir vyko

viešas konkursas“, – prisiminė projektavimo įmonei va-dovaujanti architektė R. Marcinkevičienė. Laimėjus R. Marcinkevičienės įmonei, ji kooperavosi darbams su kitais savo miesto kolegomis. Pasiruošimas kompleksiniam Poezijos parko tvarkymui vyko kiek kitaip jau vien dėl to, kad tąkart savivaldybė skelbė konkursą rangai su projektavimu. Rangovų pateiktas projektas netenkino Nacionalinės mokėjimo agentūros, jai paprašius daugiau projek-tinių variantų, pateikti alternatyvių architektūrinių sprendimų variantų buvo pakviesti ankstesniuose projektuose dalyvavę architektai. Taip R. Marcinkevi-čienės projektavimo įmonė gavo galimybę atnaujinti ir Poezijos parko veidą. Architektė teigė, kad ir tada vyko daug viešų diskusijų dėl projekto, savivaldybė iki pradedant projektavimo darbus pasirūpino, kad idė-jos būtų maksimaliai išgrynintos. Marijampolės vyriausiojo architekto A. Lukoše-vičiaus nuomone, minėtų projektų sėkmę pirmiau-sia lėmė tiesioginio užsakovų bendradarbiavimo su projektuotojais galimybė. „Viena yra bendravimas su projektuotoju elektroninėje erdvėje, o kita – kai gali kasdien pasitikrinti, ar projektas vykdomas tei-singai, – sakė A. Lukoševičius. – Priėmęs sprendinius architektas gali bet kada užeiti pas mane, ir susėdę prie stalo galime juos iškart išsinagrinėti. Žinoma, vietos architektas geriau išmanys miesto problema-tiką, kitokia – prieš savus – ir jo atsakomybė.“ Lygindamas Architektūros ir urbanistikos depar-tamento vadovas minėjo naujausią patirtį – darbą su centralizuotai parinktais kelių Marijampolės daugia-bučių modernizavimo konkurso laimėtojais – keliomis Kauno įmonėmis. „Kad ir kaip išsamiai suformuluosi projektavimo sąlygas, negali būti tikras, kad tave su-pras teisingai. Kai projektuotojas kitame mieste, dar-bas vyksta lėčiau ir sugedusio telefono procesuose daugiau“, – apgailestavo A. Lukoševičius.

KAS NESUDEDAMA Į PROJEKTAVIMO SĄLYGAS

Už kompleksinius Marijampolės centrinės dalies viešųjų erdvių projektus architektai Reda Marcinkevičienė ir Algirdas Marcinkevičius (pora dešinėje) pelnė Aplinkos ministerijos apdovanojimus.G. Bartuškos nuotr.

14 statybų aikštelė 2014 Nr. 1

Inga LUKŠYTĖ

Projektuotojai nuogąstauja – statybų procesuose pastebimas vis ryš-kesnis statybininkų dominavimas. To nebūtų, jeigu ne atitinkamas už-sakovų suinteresuotumas – noras maksimaliai sutaupyti. O ši užduotis gerokai palengvėja vadovavimo projektui vadžias statybininkams per-davus jau techninio darbo projekto rengimo stadijoje.

SUSIKALBĖTI TRUKDO NE VISADA SUTAMPANTYS INTERESAI Kokybiški architektūriniai sprendimai

ir mažiausia kaina statybų

aikštelėje – nesuderinami

Trūksta gerosios praktikos Lietuvoje populiarėja vakarietiška tra-dicija, kai užsakovas iškart perka ir ge-neralinės rangos, ir projektavimo pa-slaugą. „Valstybėse, turinčiose aukštą santykių ir darbo kultūrą, tai norma-lu, – pastebėjo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direk-

torius Rimvydas Pranaitis. – Bet ir užsienyje pasitikima ne visomis, o tik didelėmis, savo reputaciją vertinančio-mis įmonėmis. Pas mus su tuo susijusi schema sulaužyta, iškraipyta, ir dažnai išeina šnipštas – tiesiog statybininkai ima be kompromiso vadovauti projek-tuotojams.“

Lietuvos patirtis ne pati geriausia: rangovai laisviau atlieka projekto ko-rekcijas, mažiau dvejoja paprašius naudoti pigesnes medžiagas arba net daro tai savo iniciatyva, mat kitaip ne-išsitektų biudžeto rėmuose, ne visada rūpinasi, ar pakeitimai bus naudingi idėjai, projektui, pagaliau – pačiam užsakovui. Su projektuotojais dažnai nė nesudaromos sutartys projekto au-toriaus priežiūrai.

Parankesni standartiniai sprendimai Diplomatiškas tarpininkas tarp užsa-kovo, rangovo ir architektūrinio spren-dinio – taip projektuotojo vaidmenį statybos procese apibūdino įmonės R. Paleko ARCH studijos architektas Bartas Puzonas. „Siekdami užsibrėžtų tikslų, užsakovai būna reiklūs ir pro-

15

jektuotojams, ir statybininkams. Pro-jektuotojai pristato objekto viziją, o statybininkų užduotis – tą viziją reali-zuoti. Ne visada architekto, užsakovo ir rangovo požiūris į tam tikrus pro-jekto įgyvendinimo aspektus sutam-pa. Tuomet būtina ieškoti racionalių, visiems proceso dalyviams priimtinų kompromisų. Šiandien nesutarimai dažniausiai susiję su statybos darbų ar gaminių sąnaudomis, kurios visada yra kiek didesnės, jeigu siekiama aukščiau-sios pastato kokybės architektūriniu ir kitais aspektais“, – projektavimo dar-bų užkulisius komentavo architektas B. Puzonas.

Įtikinti užsakovus ir rangovus nesi-rinkti standartinių, tai yra – pigiausių, sprendimų yra viena sunkiausių archi-tektų užduočių. „Kiekvienas pastatas yra

unikalus, o pasiekti savitą architektūri-nę išraišką standartiniais sprendimais neretai yra tiesiog neįmanoma“, – ko-mentavo B. Puzonas. Kainos kriterijus ypač aktualus viešuosiuose pirkimuose, tuomet koreguoti projektą – itin skaus-minga, juolab jeigu jis įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Būdų taupyti – ne vienas Šiuo metu vis dažnesni atvejai, kai parengus techninį statinio projektą darbo projektą jau rengia ne projek-tuotojai, o rangovai. Darbo projektas privalomas ypatingųjų statinių kate-gorijos sąraše esantiems objektams, tiesa, įstatymuose numatyta rango-vams patogi lengvata – darbo pro-jektas gali būti rengiamas etapais, jau

Dalius GEDVILAS Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Projektuotojų ir statybininkų bendradarbiavimo pagrindu galima lai-kyti atsakomybės pasidalijimą. Paprastai tariant, projektuotojai turi būti atsakingi už kokybišką projektą, o statybininkai – už tai, kad būtų pastatyta remiantis projektu.Kuo sudėtingesnis statinys, tuo svarbesnė tampa jo autoriaus priežiū-ra. Nesudėtingiems projektams ji galbūt nėra būtina. Tik kartais gali būti sunku nustatyti tą ribą. Aktualumą autoriaus priežiūra įgauna ir tuomet, kai statybininkai turi detalizuoti darbo projektą. Statyba yra ilgas procesas, čia daug dalyvių, todėl vienoje ar kitoje stadijoje gali at-sirasti nukrypimų. Efektyvi priežiūra gali optimizuoti proceso valdymą, sutaupyti laiko, sumažinti konfliktų skaičių.

Ypatingųjų statinių statybos užbaigimo deklaracijoje pasirašo ir projekto vadovas, ir techninis prižiūrėtojas. Mano nuomo-ne, kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šių parašų pakanka atsakomybei patvirtinti.Neypatingųjų statinių kategorijoje šie parašai neprivalomi. Neprivalomas yra ir informacijos teikimas apie projekto vadovą bei techninį prižiūrėtoją. Šiuo atveju garantijų, kad visi darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus, yra mažiau. Dėl to atskirais atvejais gali būti ir piktnaudžiavimo atvejų. Blogiausias variantas, jei nekilnojamojo turto pirkėjas, įsigijęs turto iš nekilnojamojo turto plėtotojo, pastebi problemų, o šis jau būna bankrutavęs ir nebegali už jas atsakyti.Pagrindinių statybininkų ir projektuotojų bendradarbiavimo sunkumų kyla dėl projekto detalumo ir su tuo susijusių koky-bės problemų. Atsitinka taip, kad reikia tikslinti projektą, o užsakovai nebūna tam numatę lėšų, projektuotojai – šių darbų neįsitraukę į sąmatas. Kai nėra projekto detalių, patys statybininkai priversti tapti projektuotojais ir dirbti ne savo darbą ne pagal savo kompetenciją. Projekto tikslinimas stabdo visą statybos procesą.Projektuotojai taip pat nėra patenkinti, jei statybininkai savavališkai keičia projekto sprendimus. Kai prie šios problemos prisideda pirkimai, vykdomi už mažiausią kainą, galiausiai nukenčia užsakovas.Problemos sprendimas neišvengiamai yra lankstus pakeitimų valdymo procesas, kuriam numatytos tam tikros lėšos. Būti-nas ir integruotų statybos proceso dalyvių komandų, kurios kompleksiškai išnagrinėtų visas projekto dalis, formavimas. Tik atlikus šį procesą, gali būti pradėti statybos darbai.Statybininkų ir projektuotojų bendradarbiavimą į naują kokybės lygį turi pakelti ir Lietuvos statybininkų asociacijos siūlo-mas skaitmeninės statybos modelis. Tyrimai rodo, kad projektuojant dvimatėje erdvėje netikslumų procentas siekia apie 25 proc., o naudojant skaitmeninės statybos BIM metodologiją – vos apie 5 proc.

SKLANDESNIS PROJEKTUOTOJŲ IR STATYBININKŲ BENDRADARBIAVIMAS – NETOLIMOJE ATEITYJE?

16 statybų aikštelė 2014 Nr. 1

vykdant darbus. Statytojas ar rangovas turi teisę pats nuspręsti, kokios detalės būtinos projektui įgyvendinti. Ir, at-kreipė dėmesį architektas B. Puzonas, gali savo nuožiūra pasirinkti architek-tus darbo projektui parengti, galbūt ti-kėdamasis, kad jie jam bus parankesni nei projekto autoriai: statinio darbo projekte pateiks standartinius spren-dinius, nepaisydami ar tiesiog nesu-prasdami pirminės projekto idėjos.

Būtent darbo projekte pateikiami iš-samūs sprendiniai. Jie, anot pašneko-vo, didele dalimi lemia architektūrinę pastato kokybę. „Detalės sprendžia-mos ir koreguojamos visos statybos metu. Jei statybos procese dalyvauja-me nuo projektavimo pradžios iki sta-tybos pabaigos, stengiamės jas sužiū-rėti iki smulkmenų. Mat statybininkas, nesuprasdamas architektūrinės idėjos, detalių svarbos gali tinkamai neįver-tinti“, – įspėjo architektas.

R. Paleko ARCH studijos architektai savo darbe vadovaujasi taisykle: dar techniniame projekte, ypač dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, pateik-ti kuo daugiau išsamios informacijos, kad rangovai galėtų kuo konkrečiau apskaičiuoti statybų kainą. Kol kas, teigė architektas, nebuvo atvejo, kad R. Paleko ARCH studijos architektai

Balandžio 10–13 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks paroda „Individuali statyba 2014“. Išskirtinis ir ilgas gyvavimo tradicijas turintis renginys, kasmet tampantis įvykiu visos Vaka-rų Lietuvos statybų versle, šiemet vyks drauge su paroda „Inter Deco 2014“ bei muge „Mano sodas 2014“.

Paroda „Individuali statyba“ vyks jau 22-ą kartą. Vieninteliai parodų ir mugių organizatoriai Vakarų Lietuvoje „Expo Vakarai“ užaugino ilgiausiai Lietuvoje rengiamą parodą ir patikimu bendradarbiavimu įgijo lojalių klientų – dalyvių. Kuo toliau, tuo labiau įmonės įvertina parodos teikia-mą naudą, kaip puikią progą vienoje vietoje parodyti ir supažindinti su statybų verslo naujienomis bei aktualijomis. Šis renginys – tarsi baro-metras, parodantis statybų sektoriaus būklę ir naujas interesų kryptis. Parodoje didžiausias dėmesys bus skiriamas atsakingai energetikai, būsto renovacijai ir naujovėms statybų sektoriuje. Parodos temos: alternatyvi energetika; statybinės medžiagos ir įrenginiai; langai, durys, vartai; šildymas, vėdinimas, santechnika; rąstiniai ir kitokių konstrukcijų pastatai; statybinė technika.

Šiais metais parodą „Individuali statyba 2014“ lydės trečius metus vyksianti paroda „Inter Deco 2014“. Pagrindinė parodos tema – namų aplinkos atnaujinimas. Renginio metu bus skatinama suprasti interjero vaidmenį namuose – kokių reikia pokyčių norint namų terpėje užtikrin-ti gerą savijautą. Numatomos parodos temos: būsto interjeras; interje-ro ir dekoro detalės; grindų ir sienų danga; apšvietimas, įgarsinimas.

Individualusis namas neįsivaizduojamas be sodo, daržo ar gėly-no, todėl kartu su statybų paroda jau penktus metus iš eilės organi-zuojama sodo idėjų mugė „Mano sodas 2014“. Mugė skirta turintie-siems sodą, daržą ar norintiesiems sutvarkyti aplinką. Tai puiki vieta pristatyti sodo, daržo ir aplinkos tvarkymo tendencijas. Čia didelis dėmesys skiriamas namų ir aplinkos ekologinei darnai. Renginio temos: sodo technika, inventorius; apželdinimas; gerovė; sodo ar-chitektūra; lauko baldai, šiltnamiai; sėklos, sodinukai, augalai.

Planuojama, kad iš viso parodose „Individuali statyba 2014“, „Inter Deco 2014“ ir mugėje „Mano sodas 2014“ dalyvaus apie 270 įmonių iš Lietuvos bei užsienio. Bendras renginių ekspozicijų plotas – 4100 m². Atsižvelgiant į lankytojų augimo tendencijas, renginius turėtų aplan-kyti daugiau kaip 20 tūkst. susidomėjusiųjų.

Renginių darbo laikas: balandžio 10–12 d. nuo 10 iki 19 val., balandžio 13 d. nuo 10 iki 17 val.

Informacija ir registracija:Tel. +370 686 56 446El. p. statyba@expo-vakarai.ltwww.expo-vakarai.lt

Informacija ir registracija:Tel. +370 655 36 556El. p. interdeco@expo-vakarai.ltwww.expo-vakarai.lt

Informacija ir registracija: Tel. +370 686 56 450El. p. manosodas@expo-vakarai.lt www.expo-vakarai.lt

KLAIPĖDOJE NET TRYS RENGINIAI VIENU METU

Juozas VAŠKEVIČIUS Lietuvos architektų rūmų pirmininkas

„Institucijoms, įgaliotoms for-muoti ir įgyvendinti architektūros politiką, autorių teisės ir jų laikymasis mažai rūpi.“

17

J. Vaškevičius įžvelgia ir dar vieną problemą: nekokybiškai parengtose projektavimo darbų sutartyse apie pro-jekto vykdymo priežiūrą dažnai apskri-tai neužsimenama. Galbūt iš statybi-ninkų per mažai reikalaujama kokybės ir atsakomybės?

„Anksčiau statytojai girdavosi galin-tys bet kokį pastatą pastatyti geriausios kokybės, šiandien jie irgi gali pastatyti bet kokį objektą, tik visai nepaisydami kokybės, nes už mažiausią kainą“, – iro-nizavo Architektų rūmų pirmininkas. Sovietmečiu statybininkų darbas buvo akylai stebimas ir vertinamas kitaip. Tuomet, pabrėžė J. Vaškevičius, kildavo mažiau nesutarimų tarp jų ir architektų. Vis dėlto kai vienų tikslas – kokybiškai realizuoti kūrybą, o kitų – kepti kva-dratinius metrus siekiant išlikti statybų versle, konfliktas užprogramuotas. „Sta-tybų sektoriuje kalbama, kad architektai turėtų būti vertinami pagal tai, ar koky-biškai užpildo specifikacijų lentelę. O tai daug ką parodo“, – sakė architektas.

Komisija – be svarbiausių atstovų? Paskutinį parašą prieš pradedant eks-ploatuoti statinį padeda statinio staty-bos užbaigimo komisija. Jau nuo 2010 metų joje neprivalo būti techninis pri-žiūrėtojas, nuo šių metų sausio 1-osios komisijoje neprivalomas tapo ir pro-jektuotojo dalyvavimas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos mi-nisterijos atstovės ryšiams su visuome-ne Vidos Aliukonienės aiškinimu, šiuo metu nustatyta, kad komisijoje privalo dalyvauti subjektų, tikrinusių statinio projektą prieš išduodant statybą lei-džiantį dokumentą, atstovai. Kurių kitų subjektų atstovai irgi turi dalyvauti sta-tybos užbaigimo komisijoje – kiekvieno konkretaus statinio atveju nusprendžia komisijos pirmininkas.

„Nors projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veikla statybos procese tikrai labai svarbi, juos įtraukti į sta-tybos užbaigimo komisijos darbą ne-logiška, nes jie tikrintų, ar patys ne-priekaištingai vykdė jiems priskirtas funkcijas“, – paaiškino V. Aliukonienė. Vis dėlto Statybos techniniame regla-mente (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) išliko nuostatas, kad pri-reikus statybos užbaigimo komisijai reikalingus paaiškinimus privalo teikti statytojo pakviesti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kiti statybos dalyviai ir susiję asmenys.

nedalyvautų visame projekte. „Papras-tai statytojas kitą architektą renkasi ne-pavykus susitarti dėl antros projektavi-mo stadijos arba norėdamas daugiau sutaupyti“, – neabejoja pašnekovas.

Vienas naujausių R. Paleko ARCH studijos įgyvendintų projektų – Vil-niaus universiteto Mokslinės ko-munikacijos ir informacijos centras (MKIC). Šiame projekte Rolando Pa-leko vadovaujama architektų koman-da dalyvavo nuo pirminės idėjos iki pat darbų pabaigos. MKIC projektas finansuotas iš ES lėšų, projektavimo darbai pradėti dar 2006–2007 metais, statybos – 2011-aisiais. MKIC tech-niniame projekte, B. Puzono teigimu, buvo pateikta daug informacijos, ku-ria remdamiesi statytojai gana tiksliai apskaičiavo rangos darbų kainą.

Projekto keitimai, kurie vis dėlto buvo atlikti, architekto teigimu, buvo raciona-lūs, turėję įtakos geresnei pastato koky-bei. „Gyvenimas parodo, kad tam tikri sprendimai bėgant laikui pasensta, tad suprantama, jog į techninį projektą ne-žiūrima aklai, statoma taip, kaip reikia šiandien“, – apibendrino architektas.

Autoriaus priežiūra – tik popieriuje? Lietuvos architektų rūmų pirminin-kas Juozas Vaškevičius atkreipė dė-mesį, kad Statybų įstatymo reglamen-tuojama projekto vykdymo priežiūra maža kuo susijusi su autorių teisėmis. „Institucijoms, įgaliotoms formuoti ir įgyvendinti architektūros politiką, autorių teisės ir jų laikymasis mažai rūpi. Statybą reglamentuojančiuose įstatymų aktuose kalbama apie pro-jekto įgyvendinimą, o ne kūrėjo teisių apsaugą“, – sakė J. Vaškevičius.

Autoriaus priežiūra gali būti vykdo-ma šiam pageidaujant, jeigu autorius nori geresnės darbų kokybės arba jeigu numatomą statybų veiklą nereglamen-tuoja Statybos įstatymas ar jo poįsta-tyminiai aktai, pavyzdžiui, įrengiant interjerą. Kartais, kai autorius nėra objekto projekto vadovas, į projekto priežiūrą būna įtraukiamas sutartimi.

Parengti statinio darbo projektą įsi-pareigojantys rangovai, anot pašneko-vo, ne tik pažeidžia autoriaus teises. „Kyla pagrįstas klausimas, kas tokiu atveju turi būti laikomas projekto au-toriumi. Ar projektuotoją, parengusį statinio darbo projektą, galima laikyti bendraautoriumi? Kas tada privalo at-likti projekto vykdymo priežiūrą? Ar autorius, kuris kūrė pirminį techninį projektą, ar parengusieji techninį dar-bo projektą?“ – replikavo Architektų rūmų pirmininkas.

Light up Life.

Šviesa atveria naujų galimybių, suteikia komforto ir saugumo jausmą. Svarbiausioje pasaulyje apšvietimo parodoje pristatomas didžiausias šviestuvų dizaino ir technologijų pasirinkimas. Tik čia būsite pirmieji, pamatę naujausias apšvietimo tendencijas. Atraskite dizaino naujoves su energiją taupančiais šviesos šaltiniais.

Frankfurtas prie Maino 2014 03 30 – 2014 04 04www.light-building.cominfo@lithuania.messefrankfurt.comTel. +370 5 213 55 34

5826

7-00

4_LB

_dek

oLic

ht_S

taty

ba_7

0x29

7_Li

tlit

• C

D-R

om •

ISO

39

• CMYK •

ar:

20.0

1.20

14

D

U: 1

3.11

.201

3 Li

taue

n lit

Tarptautinė architektūros ir pastatų technologijų paroda

18 žvilgsnis 2014 Nr. 1

Pastatų defektologas, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius tikino girdėjęs nuomonę, kad Lietuvoje net 90 proc. parengiamų projektų yra defektuoti. Todėl yra rimtas pagrindas įvertinti, ar iš tiesų taip yra ir kokių priemonių būtina imtis norint to išvengti.

KUR GIMSTA BROKAS?

Analizuojant broko atsiradimą staty-bose užsienio šalyse, projektavimo sta-dijoje padarytos klaidos lemia apie 18 proc. defektų, 55 proc. defektų atsiranda statybos metu, apie 11 proc. – eksploa-tuojant pastatą. Brokui dar įtakos turi medžiagų parinkimas, kiti kompleksi-niai sprendimai.

„Nemanau, kad mes labai daug kuo skiriamės nuo lenkų, slovakų, rusų, čekų, kurių klaidos projektuojant lemia tikrai ne didžiausią dalį broko. Neno-rėčiau tikėti, kad mūsų projektuotojai viską dirba atžagariai, kad bemaž visi projektai būna su defektais“, – stebėjosi Č. Ignatavičius.

Jo nuomone, reikia pirmiausia išsi-aiškinti tipinius projektų defektus ir nuspręsti, kaip juos reikia taisyti ir atei-tyje nebekartoti. Negalima atmesti, kad broko statybose iš viso neliks. Tačiau taisyklės, normatyvai, dokumentai ir kiti reikalingi teisės aktai kuriami tam, kad visi darbai būtų atliekami tinkamai ir nebūtų broko.

„Pasitaiko ir brokuotų projektų, tačiau tikrai ne tiek daug. Tiesa, dažniausiai ne

Blogai atlikti darbai gali diskredituoti daugiabučių renovacijos pro-cesą – tokią nuomonę yra pareiškęs ne vienas procese dalyvaujantis ar dalyvavęs žmogus. Aplinkos ministerijos vadovai teigia, kad daug pa-stangų telkta techninei priežiūrai užtikrinti, o tai turėtų bemaž eliminuoti broką. Kitas argumentas, dėl ko atsiranda galimas brokas – netinkamai parengti projektai.

19

projektavimo klaidos lemia defektus. Daugiau įtakos turi netinkamas darbų atlikimas, visiškas jų neišmanymas, sku-botumas, užsakovų netinkamų pageida-vimų vykdymas, nekokybiškų medžiagų parinkimas. Darbų kultūros mums dar labai trūksta“, – apgailestavo Polistireni-nio putplasčio asociacijos prezidentas.

Č. Ignatavičius ne sykį yra kartojęs frazę, kad neturint vairuotojo pažy-mėjimo vairuoti automobilį draudžia-ma. Tas pats turėtų būti taikoma ir statybose: jeigu žmogus nėra mokęsis amato, neturi atestato, jam neturė-tų būti leidžiama atlikti darbus. Juk atsakomybė statybose didelė, atsilu-pusi nuo sienos šiltinimo medžiaga su visu tinku gali nukristi žmonėms ant galvų. Kas tokiu atveju prisiimtų atsakomybę?

Diskusijų, kad reikia spręsti defek-tų atsiradimo priežasčių klausimą,

DEFEKTAI PASTATUOSE PASISKIRSTO MAŽDAUG TAIP:

• išorinėse sienose – 25–35 proc.;• stoguose, terasose, balkonuose – 11–33 proc.;• žemėje įgilintose konstrukcijose – 15–17 proc. Daugiau kaip 90 proc. defektų pasitaiko atitvarų konstrukcijose, laikomosiose kons-trukcijose – mažiau kaip 10 proc. Daugiau nei 50 proc. defektų atsiradimo priežastis lemia drėgmė.

jau vyksta. Tačiau ne taip efektyviai, kaip galėtų. Č. Ignatavičius norėtų inicijuoti įvairių atsakingų grandžių pasitarimus ir aiškintis, ko trūksta, kad defektų nepasitaikytų.

„Reikia aktyvinti komunikaciją, jos trūksta. Aplinkos ministerijos, Lie-tuvos statybininkų asociacijos atsto-vams, už renovacijos procesą atsakin-giems žmonėms reikia priimti bendrus sprendimus, ką ir kaip daryti. Reikia sutarti, kaip turi būti atliekamas pro-jektavimas, statybos darbai, kad broko liktų kuo mažiau“, – kalbėjo Č. Igna-tavičius.

Jis pabrėžė, kad būtina stiprinti ne techninę darbų priežiūrą, bet specialis-tų rengimą. Mat žmonės dažnai broko padaro vien dėl to, kad nemoka teisin-gai dirbti. Jeigu mokėtų – tikėtina, kad broko nedarytų ir šis klausimas nebe-rūpėtų.

Č. Ignatavičiaus įsitikinimu, norint, kad broko būtų mažiau, reikia stiprinti ne techninę darbų priežiūrą, bet specialistų rengimą.

20 inovacijos 2014 Nr. 1

Darius BABICKAS

Lietuvos statybų sektorius pratinasi prie naujo termino – statinio infor-macinio modeliavimo (ang. Building information modeling, BIM). Tiesa, dar labai pamažu – BIM pavadinimas nors ir girdėtas, tačiau mažai su-prantančiųjų, kas tai yra.

kiekvienos projekte dalyvaujančios grandies veiklą“, – sakė A. Abroma-vičius.

Kalbant apie statinio informacinį modeliavimą, tarptautiniame lygme-nyje esame gana atsilikę – daugiau kaip 5 metus. Jeigu ir toliau bus delsia-ma žengti pažangius žingsnius, atotrū-kis tik didės. Atėjus laikui įgyvendinti didelius tarptautinius projektus, gali kilti labai daug nesklandumų.

„Užsieniečiams BIM yra tas pats, kas mums dabar projektavimo programa „Autocad“. Prarandame konkurencinį pranašumą nedirbdami pažangiau-siai“, – kalbėjo A. Abromavičius.

Pasigendama visumos Blogiausia, anot specialistų, yra tai, kad projektą įgyvendinančios kompanijos dirba kiekviena sau, nėra visumos. Ir dažnai susiduriama su visišku chaosu, kai mėginama procesus sujungti.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Mindaugas Ivanavičius pri-siminė, kai projektuotojams vietoj 2D formato buvo pasiūlytas 3D. Ir tuomet nedaugelis suprato, kam visa to reikia. Tie, kurie išmoko dirbti nauju formatu, pamatė, kad galima viską numatyti kuo tiksliau: kur ir kaip kirsis sienos, kaip bus klojami inžineriniai tinklai, kur bus daromos jiems reikalingos ertmės.

2D formato brėžinyje to negalima numatyti ir kartais paliekama situaci-jų spėliojimams. Kai vykdant statybos darbus paaiškėja, kad ne viskas pro-jekte tiksliai numatyta ir atlikti darbus pagal pateiktus brėžinius praktiškai neįmanoma, projekto įgyvendinimas stabdomas, kol viskas išsiaiškinama, randami tinkami sprendimai.

„Naudojantis BIM modeliu bemaž visus klausimus galima išspręsti pro-jektavimo metu. Neaiškumų nelie-ka nei užsakovui, nei projektuotojui, nei rangovui“, – privalumus vardijo M. Ivanavičius.

LAUKIA ILGAS KELIAS Statinio informacinis modeliavimas Vakaruose – norma, pas mus – mažai girdėta naujiena

Sąvoka – tarsi pokštas Inžinerijos ir projektavimo bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius įsitikinęs, kad praeis dar daug laiko, kol mūsų šalyje projek-tų rengimas pasitelkus statinio infor-macinį modeliavimą taps įprasta prak-tika. „Kalbančiųjų apie BIM yra labai nedaug, suprantančiųjų, kas tai yra – dar mažiau. Tad pas mus pati pradžių pradžia. Užsienyje statinio informacinį modeliavimą pirmiausia pasitelkia ne-kilnojamąjį turtą valdančios valstybės institucijos, tarsi parodydamos kelią privačiam sektoriui. Mūsų valdžios įstaigos irgi turi rodyti daugiau inicia-tyvos. Projektavimo ir statybos klau-simus kuruojanti Aplinkos ministerija supranta būsimas kryptis, Lietuvos statybininkų asociacija apie tai kalba, tačiau aišku, kad kelias tikslo link bus ilgas“, – mano A. Abromavičius.

Anot jo, inžinieriai apie BIM taikymą tarpusavyje diskutuoja vis dažniau, nes jie yra bemaž pirmieji statybų proceso grandinėje. Tarp statybininkų supran-tančiųjų, kas yra statinio informacinis modeliavimas – vienetai. O politikams ir valdininkams BIM paminėjimas dar skamba kaip „bim bam“. Supratimas apie galimybę naudoti BIM, A. Abroma-vičiaus vertinimu, Lietuvoje yra bemaž embriono stadijoje. Todėl būtina rengti strategiją, numatyti konkrečius veiks-mus, kad statinių informacinis mode-liavimas būtų visiems suprantamas. Valdžios politika turėtų būti nukreipta į pažangą, tad rengiant projektus, ku-riuos numatoma įgyvendinti naudojant biudžeto lėšas, projektavimas privalo būti atliekamas naudojant BIM.

„Modeliu naudojasi visi, kurie dalyvauja ne tik rengiant projektą, statant, bet ir eksploatuojant turtą. Visa dokumentacija, susijusi su pro-jektavimu, projekto koregavimu ar statinio tobulinimu, būna aiškiai su-dėliota. BIM aktyvina ir optimizuoja

Kalbant apie realias BIM taikymo galimybes, reikia atsakingai įvertin-ti formalius projektavimo standartų, principų užsienyje ir Lietuvoje skir-tumus. Užsienio kompanijos dažnai skatina vienos stadijos projektavimą ir visa tai vadina „inžineringu“ (ang. Engineering). O Lietuvoje teisės aktais įtvirtintas projekto skaidymas į tech-ninį ir darbo projektus, todėl neretai įgyvendinus pirmąją dalį medžiaga išdalijama skirtingiems projektuoto-jams ir kartais nebelieka ryšio tarp skirtingų projekto sprendinių – tenka vėl tikrinti, atlikti naujus skaičiavimus, įsitikinti, ar viskas parengta gerai, arba taisyti trūkumus. Vis dėlto toks skai-dymas turi logikos ir prasmės, todėl reikalingos idėjos, kaip efektyviai har-monizuoti gerąją BIM praktiką ir nor-matyvinius vietos reikalavimus.

Užsienyje pirmoje stadijoje, turint galimybių studijas ir projektinius siūly-mus, tvirtinama koncepcija. Projektuo-tojams pateikiant medžiagą šiems jau nekyla klausimų, koks turi būti projek-tas, kokius kriterijus jis turi atitikti.

„Mūsų rinkoje darbas vyksta visai ki-taip. Užsakovas pateikia pageidavimų, kokios paskirties ir kokio ploto nori pastato. Tuomet prasideda kūryba. Ja remiantis gaunamas statybos leidi-mas, o tada užsakovo norai pasikeičia ir vėl pradedama kurti iš naujo. Nėra

21

planavimo, nėra sisteminio mąstymo apie galutinį variantą“, – apgailestavo „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Val-das Babaliauskas.

Eliminuojama daug klaidų Projektuotojai, gavę užduotį, dažnai susitaiko su tuo, kad projektą reikės koreguoti kelis kartus. Todėl numa-to laiko rezervą. Rangovai irgi įverti-

pomas laikas ir pinigai. Skandinavai yra pateikę pavyzdį: projektuojant 2D formatu numatoma mažiausiai tūks-tantis įvairių mazgų ir susikirtimų, dėl kurių sprendimus tenka priimti statybos aikštelėje. Projektuojant 3D formatu arba pasitelkus BIM mode-lį, tokių kritinių taškų sumažėja ma-žiausiai dešimt kartų. O tai – galimų klaidų eliminavimas.

na tam tikras papildomas sąnaudas, iš anksto galvodami, kad vienus ar kitus darbus teks perdaryti projekto metu keičiant projektinius sprendi-mus.

V. Babaliausko manymu, statybos procese vargu ar kada pavyks viską numatyti iš anksto ir vėliau nieko nekoreguoti, netaisyti. Tačiau gavęs kuo išsamesnius brėžinius rangovas galėtų tiksliau įvertinti kainą, ir ji būtų mažesnė. Taigi tiesiogiai tau-

Specialistų nuomone, reikia pakeis-ti tvarką, kai reikalingas ir techninis, ir darbo projektas. Tam tikrais atve-jais techniniam projektui pateikiami dideli reikalavimai, tačiau rengiant darbo projektą daug kas būna daro-ma iš naujo. Būtina mažinti techni-nio projekto apimtis ir viską išsamiau numatyti darbo projekte. Bet norint žengti šiuos žingsnius reikia kore-guoti teisės aktus.

„Vienas trukdžių įtvirtinti BIM modelį – teisės aktų sistema. Užsie-nio kompanijos, atvykusios į Lietuvą įgyvendinti projektus, tiesiog nesu-pranta, kaip turi būti rengiami ži-niaraščiai, kas yra skaičiuojamosios

statybos kainos. Parengus projektą naudojantis BIM modeliu, suformuo-ti žiniaraščius praktiškai neįmanoma, nors jų reikalaujama. Manyčiau, mūsų teisės aktai turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į naujas technologijas, į labiau patyrusių Vakarų Europos ša-lių praktiką“, – teigė „Sweco Lietuva“ projektų direktorius M. Ivanavičius.

Piratai kenkia rinkai Kalbant apie konkurencinį pranašu-mą, Lietuvoje, kitaip nei pažangesnėse valstybėse, didelės įmonės, dirbančios legaliai pirktomis programomis, at-siduria žemesnėje pozicijoje nei tos, kurios naudojasi piratine programine įranga.

„Sweco Lietuva“ prezidentas A. Abro-mavičius tvirtino, kad inžineriniame versle paplitęs piratinės programi-nės įrangos naudojimas, mat perkant oficialią tenka investuoti dešimtis tūkstančių litų į vieną darbo vietą. Piratavimo auglys smarkiai išplitęs, jis iškreipia konkurencijos sąlygas: oficialiai dirbančios kompanijos ne-gali sau leisti naudotis piratine įran-ga ir skaičiuodamos projektų vertes privalo įtraukti į sąmatas investicijas. O dirbantieji nelegaliomis programo-mis nepatiria sąnaudų ir tą patį pro-jektą siūlo parengti kur kas pigiau.

„Jeigu projektas yra atitinkamos vertės, jis turi būti rengiamas pro-fesionaliai, naudojant pažangiausius modelius. Jeigu įmonės tvirtina ne-galinčios legaliai įsigyti informacinio modeliavimo priemonių, gal joms neverta patikėti tokių projektų? Pro-jektavimo įmonių asociacija jau kelia klausimą, kad rengdamos projektus bendrovės turėtų deklaruoti, kokią programinę įrangą naudojo, nuro-dyti jos įsigijimo licencijas. Progra-minės įrangos platintojai tuomet galėtų matyti, ar tikrai viskas pirkta legaliai“, – sakė A. Abromavičius.

22 iš arčiau 2014 Nr. 1

Rusnė MARČĖNAITĖ

Rezoliucija, skatinančia spartinti procesus, susijusius su skaitmenine viso statybų sektoriaus reforma, baigėsi prieš du mėnesius Vilniuje vykęs Skaitmeninės statybos forumas. Pasaulinė patirtis rodo, kad technologi-nės naujovės, susijusios su statinio informaciniu modeliavimu, leidžia pasiekti aukštesnį statybos procesų efektyvumo ir kokybės lygį. Forumo dalyviai sutarė, kad norint turėti konkurencingą statybos pramonę skaitme-ninės statybos diegimas neišvengiamas ir Lietuvoje.

– Esate sakęs, kad kol kas statybų proceso dalyviai dar nesutaria net dėl to, kas vadintina statinio infor-maciniu modeliu.

– Daugelis įsivaizduoja, kad BIM – tai „Revit“, „Bentley“ ar dar kita programi-nė įranga arba tos įrangos tiekėjas. Išties BIM yra viso statybų proceso informa-cijos modeliavimas, instrumentas, pa-dedantis lengviau ir efektyviau valdyti informaciją. Programinių įrangų čia gali būti kaip ir statyboje subrangovų – nors ir 100.

– Kokias problemas padeda spręs-ti BIM?

– Problemas sprendžia žmonės, o programinė įranga tėra įrankis. Gali-ma sakyti, kad BIM veikė ir antikos lai-kais – juk tai tiesiog modelis, kaip tvar-kyti ir naudoti turimą informaciją. Tik

dabar turime kompiuterius, leidžian-čius tai daryti efektyviau, neprarasti in-formacijos ir sklandžiai perduoti. Fik-suoti šiuo būdu galima viską: pastato idėją, priešprojektinius siūlymus, tech-ninį projektą, darbo projektą, detaliąją dokumentaciją, statybos ir eksploataci-jos duomenis. Visa ši informacija buvo kaupiama ir iki šiol. Bet nebuvo susita-rimo ir priemonių, kaip padaryti, kad ji būtų sudėta į tam tikras lentynėles ir sklandžiai keliautų iš rankų į rankas, kad net nieko apie objektą nežinantis žmogus maksimaliai greitai gautų rūpi-mą tikslią informaciją. Pavyzdžiui, kad nereikėtų perskaityti 3000 puslapių, norint rasti vieno susitikimo protokolą. Informacinės technologijos leidžia tai padaryti – parengti ir grafinį, trimatį, projektą, ir kitokius dokumentus.

Projektuotojai jau suvokia, kad skait-meniniuose modeliuose korekcijas atlikti patogiau. Nes, nors paišyti dvi-mačius modelius yra greičiau, sugaišus trimačio modelio braižymui visapu-siškai išlošiama tolesniuose etapuose (procesuose), nes nebereikia kartoti to, kas padaryta, nereikia rūpintis, kad kitai grandžiai bus perduota ne visa in-formacija ir kita grandis turės iš naujo susirinkti trūkstamą, o tai jau reiškia ir papildomą laiką, ir sąnaudas. Labai svarbu tai, kad čia ne tik nieko nereikia perduoti, bet ir visos projekto grandys gali dirbti vienu metu, visų procesų metu bendradarbiauti. Kurios nors

BIM: ĮRANKIS, VERTAS IŠLAIDŲ

Reformos bus pradėtos nuo naciona-linio statybos klasifikatoriaus kūrimo. Visiems statybos projekto dalyviams bendraujant standartizuota skaitme-ninės statybos kalba smarkiai padidėja galimybės statybos projekto metu iš-vengti nesusipratimų, defektų ir vėla-vimų.

Toli gražu ne visiems potencialiai suinteresuotiems statybų proceso da-lyviams žinomas statinio informaci-nio modeliavimo teikiamas galimybes (ang. Building information modeling, BIM) Skaitmeninės statybos forume atskleidęs Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros lektorius, Civilinės inžine-rijos mokslo centro direktorius dr. Virgaudas JUOCEVIČIUS pasidalijo žiniomis ir su „Statyba ir architektūra“.

Daugiausia BIM naudojasistambios kompanijos, korporacijos,kurios turi visas grandis: plėtros, nekilnojamojo turto departamentus, statybos, inžinerines kompanijas ir turto valdytojus. Joms lengviausia įvertinti gaunamą naudą, nes gali matyti visą bendrą vaizdą – kur kuri grandis patiria išlaidų, kas be reikalo prarandama.

23

grandies pakoreguotą informaciją iš karto mato visi projekto dalyviai. Tad šis įrankis keičia visą proceso tvarką.

Statinio informacinis modeliavimas suteikia daugybę papildomų pozity-vių įrankių, kuriuos galima panaudoti prieš pradedant realius statybos dar-bus. Tarkime, virtualiame modelyje galima pasitikrinti, ar teisingai su-jungtos konstrukcijos, simuliuoti kra-nų pasirinkimą, palyginti medžiagas ir jų kainas, patikrinti kiekius, mode-liuoti apkrovas bei jų poveikį, ištaisyti žmonių klaidas – išspręsti konfliktus, jei vienas nupiešė siją, o kitas ją ker-tantį vamzdį.

Žodžiu, skaitmeniniame modelyje kaupiama visa informacija – ir grafinė, ir tekstinė (taip pat pasitarimai) vieno-je aplinkoje. O kiek tuo pasinaudosime, priklauso nuo poreikio. Gal vienam objektui tereikės trimačio projekto, kitam – trimačio vaizdo su visomis si-muliacijomis: garso, triukšmo ir kt.

Simuliacijos, pavyzdžiui, gali padėti išvengti bėdos, jei užsakovas garan-tuoja, kad bus pasiekta tam tikra garso izoliacijos klasė, o kur nors garso izo-liacijos plane paliekama klaida, ir visos pastangos nueina veltui. Naudinga tai ir priimant energinius sprendimus ar planuojant, kiek šviežio oro turi pa-tekti į pastatą. Simuliacijos gali padėti išsiaiškinti, ar reikia investuoti į me-chaninę sistemą, ar poreikius galima patenkinti natūralia ventiliacija, kuri, beje, šiandien tampa vis populiaresnė, konkuruoja su priverstine ventiliaci-ja – rekuperacija. Bet natūralią reikia sugebėti įrengti – sumodeliuoti oro srautus, šilumokaitą. Čia neapsieisi be trimačio modelio.

Taip pat ir projektuojant pasta-to konstrukcijas simuliacijos padeda

išvengti neracionalaus, perteklinio medžiagų naudojimo, projektavimo klaidų. Jos suteikia galimybę pamatyti, kaip pastatas funkcionuoja konkrečioje erdvėje. Nes net turint patikrintą – įgy-vendintą – statinio projektą reikia su-vokti, kad statant objektą kitoje vietoje, kitokiame grunte, šalia kitokio eismo, gali tekti keisti daugelį sprendimų.

Statinio informacinį modelį sudaro visas modelių kompleksas: architektū-ros, konstrukcijų, elektros etc. Ir visi jie sukomponuoti taip, kad būtų ga-lima vieną su kitu lyginti ar padaryti vieną bendrą. Toliau jau reikia atsakyti į klausimą, kurioje statybų fazėje kokio projekto detalumo reikia. Nes pastato idėjos pristatymo metu gal nereikia braižyti rankenos, tad verta susitarti, kad nebūtų gaištamas laikas.

Svarbu ir tai, kad pasitelkiant BIM galima valdyti medžiagų tiekimą. Juk didžiausi nuostoliai projektuose pati-riami dėl to, kad kas nors ko nors laiku nepateikė, todėl kuris nors darbininkas padarė mažiau darbo. O nepadarė ne todėl, kad blogai dirbo – jis tiesiog netu-rėjo kokio nors varžtelio – nepagaminto ar neatvežto. Tada ilgėja projekto tru-kmė ir atitinkamai auga sąnaudos. BIM naudinga planuojant net medžiagų pa-krovimo ar iškrovimo tvarką. Visos šios

technologijos yra mūsų galimybė padi-dinti statybų sektoriaus našumą.

– Bet jei viename projekte tenka naudotis, sakykime vaizdžiai, šimtu programų, ar tai tikrai palengvina BIM naudotojų dalią?

– Išties nėra paprasta, kai įrankių daug, o programų kūrėjai dirba su skir-tingais formatais ir standartais. Jeigu statybininkui ar statytojui teks dirbti su paslaugų teikėjais, kurių kiekvienas naudojasi skirtingais produktais, jis tu-rės sumodeliuoti, kaip su ta informaci-ja tvarkytis. Ir tai yra iššūkis. Taigi BIM tikrai reikia papildomo dėmesio, netgi specialios pareigybės – informacinio modelio koordinatoriaus ar net dviejų, kurie surinktų visą informaciją ir ją su-vestų į vieną sistemą. Ši pareigybė tokia pat reikalinga, kaip ir projekto vadovo, ji tikrai atsipirks – be tokios pagalbos neįmanoma išsiversti, kol nėra galu-tinai parengto tarptautinio standarto formato.

Noriu pabrėžti, kad įmonėms reikia atlikti daug veiksmų iki pradedant nau-dotis BIM įrankiais. Reikia turėti savo klasifikatorių, apsispręsti, kas kokiais vardais vadinama, kur laikoma tam tikra informacija, kad dirbti atėjusio žmogaus nereikėtų sudėtingai mokyti.

Dr. Virgaudas JUOCEVIČIUSCivilinės inžinerijos mokslo centro direktorius

„Lietuvoje kiek nestandartiškai suprantame,kas yra sėkmingas projekto įgyvendinimas. Juk statant svarbu ne sutaupyti, o tilpti į numatytą biudžetą. Sėkmė – suprojektuoti tiksliai, kaip reikėjo, pastatyti tai, ko norėjo užsakovas,nepadidinus kainos ir laiku. O naudojant BIM įrankius tai įmanoma.“

24 iš arčiau 2014 Nr. 1

– Patyrę vairuotojai pradedan-čiuosius ragina pirmiausia išmokti vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže, o tik tada pereiti prie automatinio valdymo. Ar planuoda-mi mokytis dirbti su BIM įrankiais galime tikėtis išvengti braižymo pieštuku etapo?

– Čia tinka tas pats mokymosi ei-liškumas. Statybos arba konstrukcijų mokslas paremtas patirtimi, taip pat inžinerine intuicija. Visa kita yra įran-kiai. Ir jeigu įrankis pateiks informaciją, o projektuotojas nežinos, kodėl ji vie-nokia ar kitokia, galima pridaryti baisių klaidų. Mistifikuoti nevalia jokių įran-kių, reikia suvokti, ką modeliuoji. Pro-jektavimas nėra fundamentinis griežtų taisyklių mokslas, kur žinotum, kad teisingai išpildęs sąlygas gausi teisingą atsakymą. Čia mokslas, paremtas em-pirika, ir modeliuoti turi pats.

BIM siūlo labai daug prielaidų, daug pasirinkimų, privalai žinoti visą abėcėlę, išmanyti, kaip sumodeliuoti, kad gautum tokį atsakymą, pagal kurį suprastum, ar gerai, ar blogai veikia konstrukcija. Be žmogaus patirties neapsieisime. Nerei-kėtų galvoti, kad nusipirkus programą užteks turėti technikos specialistą, kuris

spaudys mygtukus. Čia ne tas produk-tas, čia ne konvejeris. Čia kaip automati-zuotos staklės, kurios leidžia efektyviau atlikti tam tikrus procesus, bet ruošinį ar prototipą vis vien tenka pasidaryti.

– Programinė įranga, reikalinga statinio informaciniam modeliavi-mui, yra brangus įrankis. Gal užsa-kovui pasirodys, kad BIM naudojan-tis projektuotojas ar rangovas jam per brangus?

– Išties didžiausią naudą BIM ir tei-kia statytojui. Jis turi laiku ar ne laiku pastatytą objektą, jam dėl to gali grėsti teismai. Tik ne visada suvokiama, ko-kios tų problemų priežastys, ne visada pasistengiama jas išanalizuoti. Bet nuo pradžios iki pabaigos peržiūrėjus BIM įrankiais valdyto projekto istoriją, paly-ginus ją su projektu, kuris įgyvendintas be tokio įrankio, bus akivaizdu, kad šis viršijo biudžetą, nes jame buvo kur kas daugiau klaidų, kurių taisymas kainavo.

Bet dažniausiai, jei turime reikalą su pirmą projektą pradedančiu statytoju, jam bus sunku patikėti, kad daugiau sumokėjęs už projektavimą sutaupys statydamas, nes nereikės taisyti klai-dų. Juk galbūt statytojas ir nesumokės

už tą taupymą – gal nukentės ne jis, o subrangovas, jei, pavyzdžiui, kas nors blogai apskaičiavo medžiagų kiekius.

Lietuvoje kiek nestandartiškai su-prantame, kas yra sėkmingas projekto įgyvendinimas. Juk statant svarbu ne sutaupyti, o tilpti į numatytą biudže-tą. Sėkmė – suprojektuoti tiksliai, kaip reikėjo, pastatyti tai, ko norėjo užsa-kovas, nepadidinus kainos ir laiku. O naudojant BIM įrankius tai įmanoma. Šiandien, kai planuojama objektą pa-statyti už 100 vienetų, galiausiai tai kainuoja 130–150 vienetų. Lietuvoje gal ir daugiau, nes tikslinė kaina suma-žinama dėl viešųjų konkursų.

– BIM propaguotojai pabrėžia, kad šis įrankis naudingas nuo pat pradi-nės idėjos fiksavimo iki statinio utili-zavimo. Kaip šie įrankiai veikia pas-tato eksploatacijos periodu?

– Lietuvoje jau yra įgyvendintų pro-jektų, kur naudotojai gavo trimačiu modeliu pateiktą pastato priežiūros instrukciją, bet ja nesinaudoja, nes ne-turi reikiamos kompetencijos... O šiaip statinio informacinis modeliavimas naudingas ir eksploatuojant, ir keičiant, rekonstruojant pastatą. Juk gali užpro-gramuoti sistemą taip, kad, pavyzdžiui, gautum informaciją, jog kokias nors detales turėsi pakeisti po mėnesio ar pan. Kalbant apie išmaniuosius pasta-tus (o išmanusis yra tas, kuris yra pato-gus, komfortiškas ir saugus namas), kur įdiegiami tam tikri stebėjimo jutikliai, tai sistema čia gali net įspėti apie gali-mus pavojus – užliejimą ar pan.

– Ar verta BIM įrankiais naudotis įgyvendinant nedidelio masto pro-jektus?

– Darbo tiek pat yra ir darant didelį, ir mažą projektą.

– Bet kokią projekto kainos dalį tada sudarys projektavimas?

– Jei bus paslaugų teikėjas dideliems objektams, atsiras ir paslaugų teikėjas mažiems objektams. Net jei statysi ne-didelį namą neišanalizavęs, iš ko ir kaip reikia statyti, pridarysi klaidų. Klausi-mas tik dėl detalumo modeliuojant sta-tinio informaciją.

– Kokia pasaulio patirtis naudojan-tis BIM teikiamomis galimybėmis?

– Tos pačios problemos visame pa-saulyje. Daugiausia BIM naudojasi stambios kompanijos, korporacijos, kurios turi visas grandis: plėtros, ne-kilnojamojo turto departamentus, sta-tybos, inžinerines kompanijas ir turto valdytojus. Joms lengviausia įvertinti gaunamą naudą, nes gali matyti visą bendrą vaizdą – kur kuri grandis patiria išlaidų, kas be reikalo prarandama.

medienos plaušo šiltinimo plokštės idealiai tinka ir jau esamiems, ir naujiems pastatams. Ši šiltinimo sistema ne tik puikiai apšiltina, bet ir at-lieka kitas svarbias funkcijas: didina apsaugą nuo karščio, šalčio, pasižymi didele garso izoliacija, mažu šilumos laidumu, puikia šilumine varža, kontroliuo-ja oro drėgmę patalpose. „Gutex“ plokštės atitinka priešgaisrinius reikalavimus. Platus „Gutex“ produktų asortimentas leis išsirinkti geriausią šiltinimo sprendimą:• Stogui• Sienoms• Grindims

25

„ADA instruments“ – tai aukščiau-sios kokybės šiuolaikiniai lazeriniai, optiniai nivelyrai, lazeriniai atstumo matuokliai, teodolitai, pirometrai, kampų matuokliai, įvairūs detektoriai ir daugelis kitų matavimo bei diagnos-tikos įrankių.

„ADA instruments“ siūlo pačius įvairiausius lazerinius nivelyrus, skir-tus darbui ir patalpoje, ir lauko sąly-gomis. Vidutinis ADA lazerinių nive-lyrų veikimo atstumas yra 50 metrų lauko sąlygomis ir 30 metrų patal-poje. Visi siūlomi lazeriniai nivelyrai veikia naudojant lazerinį imtuvą. La-zeriniai nivelyrai ADA pasižymi tiks-lumu – daugelio modelių tikslumas yra 0,3 milimetro vienam metrui, o kai kurių – net 0,1 milimetro.

Unikalus lazerinis nivelyras ADA 6D SERVOLINER turi servokontrolės sis-temą, kuri leidžia dirbti labai tiksliai (paklaida – tik ±1 milimetras 10 metrų atstumu). Servopavara veikia ir kaip kompensatoriaus užraktas transpor-tavimo metu: kai nivelyras išjungtas, kompensatorius būna tvirtai užfiksuo-tas korpuso viduje.

ARMO ir ROBOT serijos lazeriniai ni-velyrai bei atstumo matuokliai turi ap-saugą nuo dulkių ir drėgmės IP54. Dvi-

„ADA instruments“ – naujiena LietuvojeNorime Jums pristatyti naują matavimo prietaisų ir nivelyrų pre-kės ženklą „ADA instruments“. ADA – „Additional Accuracy“ – iš-vertus iš anglų kalbos reiškia „papildomas tikslumas“. Būtent šiuo šūkiu vadovaujamasi visų prietaisų, siūlomų „ADA instruments“, gamyboje. „ADA instruments“ – tai matavimo, diagnostikos ir ki-tos įrangos prekės ženklas, skirtas statybai, geodezijai bei pože-minių komunikacijų paieškai. „ADA instruments“ tiekia profesio-nalią įrangą, kuriamą Europoje ir Azijoje. Kompanija didžiuojasi, kad jos prekės ženklas yra tarptautinis, o tai leidžia naudoti visų pasaulio kampelių patirtį, pranašumus ir resursus. Tokiu būdu vartotojams pateikiama geriausia šiuolaikinė įranga.

gubas plastikinis korpusas padengtas guma išorėje ir viduje, o tai leidžia prie-taisui nesulūžti net užvažiavus lengva-jam automobiliui.

Lazeriniai atstumo matuokliai ADA matuoja atstumą iki 80 metrų, pasižy-mi ±1,5 milimetro tikslumu, atminties efektu, veikia ir patalpoje, ir lauko są-lygomis. Atstumo matuokliai atlieka sudėtį, atimtį, skaičiuoja plotą ir tūrį.

2014 metais „ADA instruments“ pa-siūlys Lietuvos rinkai ADA SHOOTER 400 lazerinį atstumo matuoklį, kuris galės išmatuoti atstumą iki 400 metrų, taip pat apskaičiuoti judančio objekto greitį.

„ADA instruments“ siūlomi aukštos kokybės pirometrai turi kintamą šilu-minio spinduliavimo koeficientą, USB jungtį duomenims perduoti į kompiu-terį ir lentelėms sudaryti. „ADA instru-ments“ siūlo pirometrus, skirtus ma-tuoti iki +2200°C. Pirometrai pasižymi tikslumu, patogiu naudojimu, greitu reagavimu, turi atminties efektą.

„ADA instruments“ taip pat siūlo pla-tų optinių nivelyrų, teodolitų, įvairių detektorių, kampų matuoklių, lazeri-nių gulsčiukų, geodezinių ir teleskopi-nių stovų bei lazerinės įrangos priedų asortimentą.

26

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Architektūrinio BIM projektavimo sunkiasvoris

27

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

„ArchiCAD“ virtualaus pastato modelis panaudojamas visai reikiamai dokumentacijai rengti.

28 iš arčiau 2014 Nr. 1

Specialistai tvirtina, kad projekto ekspertizė ir projektuotojo civilinis

draudimas – veiksmingos prevencinės priemonės

KAS APSAUGOS NUO PROJEKTAVIMO KLAIDŲ?

pačius projektuotojus atsakingiau žiū-rėti į savo darbą. Jeigu projektuotojas, kaip ir bet kuris statybų dalyvis, dirba nekokybiškai, jo projektuotuose objek-tuose kilo problemų, veikiausiai turėtų ūgtelėti ir draudimo įmokos“, – svarstė D. Žukauskas.

Aplinkos ministerijos atstovo teigi-mu, ir projektuotojų, ir rangovų civi-linės atsakomybės privalomąjį drau-dimą Statybos įstatymas numato jau nuo 2002-ųjų, tačiau daugelį metų į šią prievolę buvo žiūrima atsainiai.

„Stambiosios įmonės, be abejo, paisė šio reikalavimo, tačiau, kaip paaiškėjo prieš porą metų, daugeliui projektuo-tojų, rangovų tai buvo naujiena. Tiesiog tuo metu, atsiradus statybos techni-nio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimui, buvo sugriežtinta ir kontro-lė. Draudimo polisų buvo pradėta rei-kalauti ir išduodant statybos leidimus, ir atliekant statinių užbaigimo proce-dūras. Situacija pagerėjo“, – konstatavo D. Žukauskas.

Netenkina dabartinės sąlygos Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavi-mo skyriaus vedėjas pripažino, kad ci-vilinės atsakomybės privalomojo drau-dimo taisyklėse yra taisytinų dalykų.

Į reikalavimą žiūrėjo atsainiai Statybos įstatyme šiandien įteisintas statinio projektuotojo, statinio staty-bos techninio prižiūrėtojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir

proceso normavimo skyriaus vedė-jas Dangyras Žukauskas teigė, kad ši prievolė turėtų būti ir prevencinė, ir drausminamoji priemonė.

„Ji turėtų pasitarnauti užsakovui at-sitikus draudiminiam įvykiui, bet tuo pačiu draudimo įmokomis skatinti ir

Lina BIELIAUSKAITĖ

Projektavimo reikšme statybų procese neabejojama – sakoma, kad prastai suprojektuoto statinio neišgelbės joks statybininkas, o projektuotojų klai-dos gali kainuoti ne tik milžiniškus pinigus, bet ir žmonių gyvybes. Sau-gumo, kokybės garantijas turėtų teikti projektų ekspertizė ir privalomasis projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau ar visada šios prie-monės veiksmingos?

28 žvilgsnis 2014 Nr. 1

Jūrinio slėnio geotechninės įrangos naudojimas uosto teritorijos tyrimuoseKlaipėdos uosto teritorija pasižymi sudėtingomis ir specifinėmis geologinėmis sąlygomis, todėl inžineriniai geologiniai bei geotechniniai (IGG) tyrimai čia turi būti atliekami ypač kruopščiai ir naudojant modernią įrangą. „Pajūrio geotechnikos firmos savo jėgomis stengiasi atlikti vis sudėtingesnius darbus. Inžinieriams geologams labai svarbu išmanyti ir mokėti dirbti su naujos technologijos įranga, naudoti šiuolaikinius geotechninio zondavimo meto-dus, kurie daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių gerai žinomi ir plačiai taikomi. Deja, Lietuvoje jie nenaudojami arba pradėti taikyti neseniai“, – sakė UAB „InGeo“ direktorius Saulius Anilionis. Jūrinio slėnio įranga (statinio ir ypač sunkaus dinaminio zondavimo sistemos) yra sertifikuota Europos Sąjungoje – tai mūsų šalyje yra didelis išskirtinumas. Ši įranga naudojama atliekant IGG tyrimus naujai statomų ir rekonstruojamų kranto bei akvatorijos hidrotechnikos statinių, kitų infrastruktūros objektų, statomų uosto teritorijoje, projektams rengti, akvatorijai gilinti, statybos žemės darbams projek-

tuoti, taip pat kitoms hidrotechnikos statinių statybos reikmėms. Geotechninis zondavimas atliekamas uosto teritorijoje gruntų storymių sandarai, gruntų tankumui ir kitoms geotechninėms ypatybėms įvertinti. Be to, naudojamas bandant laikomąsias polių ypatybes rengiant konstrukcinę statinio techninio projekto dalį – siekiant įvertinti nuosėdžių mastą.

Dėl uosto teritorijos inžinerinės geologinės sandaros ir grunto ypatumų statinio zondavimo bandymai (CPT) atliekami tik tokio zondavimo galimybių gylyje – iki kietos konsistencijos moreninių arba labai tankių tarpmoreninių gruntų sluoksnio kraigo. Geotechninį giliau slūgsančių moreninių gruntų zondavimą įmanoma atlikti tik ypač sunkaus dinaminio zondavimo būdu (DPSH). Šis zondavimo būdas labai aktualus lakštinių polių įlaidų ar polių pamatų įrengimo technologijos reikmėms, gruntų storymių prakalumui įvertinti.

29

Sertifikuota kompanijos „Geomil“ kabelinė statinio zondavimo sistema (spaudimo jėga – 200 kN), atitinkanti EN ISO 22476-1 reikalavimus.

Sertifikuota kompanijos „Geotool“ ypač sunkaus dinaminio zondavimo sistema (plakto masė – 63,5 kg, kritimo aukštis – 750 mm), atitinkanti EN ISO 22476-2 reikalavimus.

Jūrinio slėnio geotechninės įrangos naudojimas uosto teritorijos tyrimuoseKlaipėdos uosto teritorija pasižymi sudėtingomis ir specifinėmis geologinėmis sąlygomis, todėl inžineriniai geologiniai bei geotechniniai (IGG) tyrimai čia turi būti atliekami ypač kruopščiai ir naudojant modernią įrangą. „Pajūrio geotechnikos firmos savo jėgomis stengiasi atlikti vis sudėtingesnius darbus. Inžinieriams geologams labai svarbu išmanyti ir mokėti dirbti su naujos technologijos įranga, naudoti šiuolaikinius geotechninio zondavimo meto-dus, kurie daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių gerai žinomi ir plačiai taikomi. Deja, Lietuvoje jie nenaudojami arba pradėti taikyti neseniai“, – sakė UAB „InGeo“ direktorius Saulius Anilionis. Jūrinio slėnio įranga (statinio ir ypač sunkaus dinaminio zondavimo sistemos) yra sertifikuota Europos Sąjungoje – tai mūsų šalyje yra didelis išskirtinumas. Ši įranga naudojama atliekant IGG tyrimus naujai statomų ir rekonstruojamų kranto bei akvatorijos hidrotechnikos statinių, kitų infrastruktūros objektų, statomų uosto teritorijoje, projektams rengti, akvatorijai gilinti, statybos žemės darbams projek-

tuoti, taip pat kitoms hidrotechnikos statinių statybos reikmėms. Geotechninis zondavimas atliekamas uosto teritorijoje gruntų storymių sandarai, gruntų tankumui ir kitoms geotechninėms ypatybėms įvertinti. Be to, naudojamas bandant laikomąsias polių ypatybes rengiant konstrukcinę statinio techninio projekto dalį – siekiant įvertinti nuosėdžių mastą.

Dėl uosto teritorijos inžinerinės geologinės sandaros ir grunto ypatumų statinio zondavimo bandymai (CPT) atliekami tik tokio zondavimo galimybių gylyje – iki kietos konsistencijos moreninių arba labai tankių tarpmoreninių gruntų sluoksnio kraigo. Geotechninį giliau slūgsančių moreninių gruntų zondavimą įmanoma atlikti tik ypač sunkaus dinaminio zondavimo būdu (DPSH). Šis zondavimo būdas labai aktualus lakštinių polių įlaidų ar polių pamatų įrengimo technologijos reikmėms, gruntų storymių prakalumui įvertinti.

Šios įrangos (CPT, DPSH) naudojimas užtikrina IGG tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę uosto statinių projektams rengti ir statybos žemės darbams bei akvatorijai gilinti. „InGeo“ atliko įrangos testavimą ir įvykdė keletą didesnių projektų rekonstruo-jamoms krantinėms Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – projektinius IGG tyrimus krantinėms Nr. 43–45, papildomus kontro-linius IGG tyrimus krantinėms Nr. 101–104, projektinius IGG tyrimus dokų duobei kasti, naujai dokų inkaravimo sistemai įrengti ties krantinėmis Nr. 137–139. Įrangos naudojimo metu gautos tyrimų medžiagos pagrindu rengiamos mokslinės publikacijos. Inžinierių geologų kvalifikacija nuolat keliama ugdant mokslininkus ir tyrėjus jūrinės aplinkos bei kranto zonos srityse, atliekant mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus.

Bendrovės direktorius S. Anilionis moksliniams tyrimams neabejingas dar nuo studijų Vilniaus universitete laikų ir nuolat stengiasi juose dalyvauti.

„Draudimas neapima visko, ko norėtu-me. Šiuo metu diskutuojama su Lietu-vos draudikų asociacija, kokias draudi-mo formas dar galėtume pasiūlyti, kad statybų srityje būtų daugiau garantijų užsakovui. Bet tai nėra taip paprasta. Draudimo sferoje egzistuoja perdrau-dimas, Lietuvoje draudimo paslaugas teikiančios įmonės atitinkamą polisą perdraudžia kur nors užsienyje“, – kal-bėjo D. Žukauskas.

Advokatė Vita Kilišauskaitė Statybos įstatyme išskiria keistas išlygas. „Įsta-tyme įteisintas statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrė-tojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Įdomu, kad statybos darbus atliekant ūkio būdu – statant pačiam statytojui ir nesamdant rangovo – draustis rangovo civilinės atsakomybės draudimu neprivaloma. Tačiau jeigu projektuojama ūkio būdu, projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas privalomas“, – komentavo teisininkė.

Anot V. Kilišauskaitės, praktika rodo, kad dažnai žmonės nesupranta statinio projektuotojo ar kitų statybos dalyvių civilinės atsakomybės draudimo paskir-ties, manydami, kad esant privalomajam civilinės atsakomybės draudimui drau-dikas privalo atlyginti ir galimą žalą dėl

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

30 iš arčiau 2014 Nr. 1

DRAUDIMAS – NE PRABANGA, O BŪTINYBĖ

Eugenijus BULAVAS„BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje

draudimo rizikos ekspertas

Statinio projektuotojo privalomojo draudimo esmė yra projektuotojo civilinė at-sakomybė dėl žalos, padarytos tretiesiems asmenims. Žala gali atsirasti ir galio-jant draudimo sutarčiai, ir ne trumpesniu nei penkerių metų laikotarpiu baigus jai galioti. Taisyklės apibrėžia, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado galiojant draudimo sutarčiai ar kitu šalių nustatytu laikotarpiu. Laikotarpis negali būti trumpesnis už Civiliniame kodekse nustatytą garantinį terminą. Civilinė atsakomybė prisiimama už žalą dėl draudimo sutarties galio-jimo metu netinkamai suprojektuoto statinio, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamai suprojektuoto statinio, ku-rio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galioji-mo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutar-ties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projekta-vimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus. Manyčiau, Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės yra gana geros ir užtikrina trečiųjų šalių interesus. Palyginti su kitomis draudimo rūšimis, projektavimo priežiūros civilinės atsa-komybės draudimo žalų užfiksuojama mažiau. BTA draudimo kompanija dau-giausia fiksavo atvejų, kai projektuojant buvo neapgalvota ar tiesiog praleista kokia nors smulkmena. Projektavimo klaidų pasitaiko gana retai, tačiau net dėl menkiausios gali būti patiriami šimtatūkstantiniai ar net milijoniniai nuostoliai. Užsakovo ir trečiųjų asmenų interesams apginti projektuotojo civilinės at-sakomybės draudimas, be abejo, yra būtinas. Be to, kiekvienas draudikas, gavęs užklausą dėl siūlymo pateikimo ir išsiaiškinęs, kad projektuotojas turėjo žalų, tikrai susilaikys. Tad toks požiūris prevenciškai formuoja draudėjo atidumą ir rūpestingumą, o tai sudaro prielaidas ir projektuotojų paslaugų kokybei augti.

projektavimo įmonės netinkamo sutar-ties sąlygų vykdymo – praleistų terminų ir panašiai. O projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas apima tik žalą turtui ir sveikatai dėl netinkamai su-projektuoto statinio.

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje bylų, kuriose būtų konstatuota statinio pro-jektuotojo kaltė dėl žalos, patirtos jam netinkamai suprojektavus statinį, fak-tiškai nėra. Įprastai nustatoma dalinė kaltė – tai yra kartu su kitais statybos dalyviais.

Susizgrimba iškilus ginčams Veiksmingiausia prevencinė priemonė ir vienintelė galimybė išvengti šiurkš-čių klaidų projekte – ekspertizė, teigė bendrovės Gaisro inžinierių grupės direktorius, buvęs Projektų eksperti-zės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Almantas Indriliūnas.

Pagal įstatymo raidę ekspertizė pri-valoma ypatingųjų statinių ir iš valsty-bės investicijų programų finansuoja-mų objektų projektams. A. Indriliūnas neneigė, kad savanoriška ekspertizė

nepopuliari, nes susijusi su papildomo-mis išlaidomis. „Kitais atvejais projekto ekspertizė dažniausiai atliekama kilus ginčams tarp projektuotojo, rangovo ar užsakovo. Rangovas, nenorėdamas statyti pagal nekokybiškai parengtą projektą, prašo užsakovo ekspertų ver-tinimo, juk rangovas statybos kainą pa-siskaičiuoja pagal techninį projektą, o jei jame daug klaidų, tai lemia statybos sąnaudų didėjimą – čia geriausias atve-jis. Kitais atvejais išvengiama statinio griūties“, – kalbėjo ekspertas.

Tačiau ir privalomąsias statybų pro-jektų ekspertizes atliekantys specialis-tai skelbia nelinksmą žinią – pastaruoju metu projektų kokybė gerokai sušlu-bavo. Pašnekovo teigimu, neretai klai-das projektuose lemia blogai parinkta konstrukcijų apskaičiuojamoji schema, neįvertinamos visos apkrovos. „Priei-nama iki absurdo. Vienoje savivaldy-bėje projektuotojas gavo užsakymą suprojektuoti socialinių būstų pastatą. Projektavo taip, kad nebeišsiteko sava-me sklype ir užgriebė gretimą“, – pri-siminė buvęs Projektų ekspertizės ir

gaisro saugos įmonių asociacijos prezi-dentas A. Indriliūnas.

Stebina sušlubavusi kokybė Specialistas neabejoja, kad naują pro-jektuotojų atsakomybės mažėjimo tendenciją užprogramavo 2012-ai-siais pasikeitę teisės aktai, kai buvo panaikintas projektavimo įmonių atestavimas.

„Nuo 2012 metų ekspertų įvertintų projektų klaidų skaičius padidėjo, be to, ėmė rastis visiškai elementarių pro-jektavimo klaidų, kokių kelerius metus iki tol beveik nebūdavo. Tad nuo to laiko kiekviena proga konstatuojame, kad projektavimo įmonių atestavimo panaikinimas labai pablogino projek-tų kokybę, nes projektuotojai ieško ir randa, jų supratimu, lengvų kelių. Pa-vyzdžiui, ekspertams pareiškus rimtų pastabų dėl projektų, jų autoriai pasi-renka kitus specialistus, kurių reiklu-mas arba kvalifikacija mažesni“, – kal-bėjo A. Indriliūnas.

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso norma-vimo skyriaus vedėjas D. Žukauskas teigė, kad šiuo metu kaip tik nemažai diskutuojama apie ekspertizės atsa-komybę. „Kiek žinau, formuojasi to-kia teismų praktika, kad dažniausiai atsakomybę dalijasi ir projektuotojas, ir ekspertas. Ekspertizę atliekančių įmonių nėra labai daug, dažniausiai jos turi savanoriškąjį draudimą ir stengiasi dirbti gerai, bet pasitaiko visko. Šiuo metu pasisakoma už tai, kad reikėtų labiau detalizuoti eksper-tų atsakomybę ir ją griežtinti“, – aiški-no D. Žukauskas.

Buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos preziden-tas A. Indriliūnas teigė, kad rimtai į savo veiklą žiūrinčios ekspertizės įmonės pritaria, kad reiklumas ir at-sakomybė ekspertizių specialistams būtų didinami.

„Viena vertus, solidus ir patikimas ekspertų darbas turi būti atsvara su-prastėjusiai projektų kokybei, kita ver-tus, tam tikri protingi reikalavimai pa-dėtų ir ekspertizės sektoriui apsivalyti nuo ekspertų, kurie neva spėja rimtai ir atsakingai dirbti keliose įmonėse iš karto. Be to, siekiame, kad Statybos įstatymo pataisose būtų įvestas priva-lomasis civilinės atsakomybės draudi-mas ekspertizės rangovui. Kiekviena save gerbianti įmonė įprastai yra ap-sidraudusi savanoriškuoju draudimu, bet jei, neduokdie, kas nors atsitiktų, ar jis galiotų ir ar draudikas negalėtų išsisukti – kitas klausimas“, – pripaži-no A. Indriliūnas.

31

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Darnus komandinis darbas, paprasta projekto daly-vių – užsakovų, projektuotojų ir rangovų – komu-nikacija, galimybė greitai ir be papildomų sąnaudų parengti tiek projekto variantų, kiek jų reikia siekiant rasti optimalų sprendimą, taip pat – efektyvus sta-tybų procesas ir racionalus pastato eksploatavimas. Visa tai – neginčytini statinio informacinio mode-liavimo (ang. Building information modeling, BIM) privalumai.Pasaulyje BIM technologijos pradėtos taikyti jau prieš gerą dešimtmetį, bet Lietuvoje projektavimo ir rangos įmonių, kurios išnaudoja visas BIM proceso galimybes, kol kas tėra vienetai. Nedaug ir BIM technologijomis su-kurtų ir įgyvendintų projektų. Kad rinkoje įvyktų lūžis, turi būti aiškus BIM proceso naudos supratimas ir tai-kymo poreikis, kurį įprastai pademonstruoja užsakovai. Tačiau Lietuvoje kol kas vis dar trūksta suvokimo apie BIM teikiamą naudą. Informacinę spragą siekia užpildyti įmonė AGA CAD, kuri jau ne vienus metus diegia pažan-giausias BIM technologijas ir rūpinasi informacijos apie BIM procesą sklaida. AGA CAD projektų vadovai Dainius Gudavičius ir Jokūbas Vaišvila yra įsitikinę, kad būtent projektuotojas yra tas asmuo, kuris visame BIM procese labiausiai pajunta BIM technologijų teikiamą naudą ir ją gali geriausiai perteikti užsakovui. Juk naudojimasis moderniausia programine įranga leidžia parengti koky-biškesnį projektą, kontroliuoti ir sutrumpinti jo įgyven-dinimo laiką, sumažinti statybos savikainą ir kt.

„Projektavimo įmonėms pirmiausia padedame susi-tvarkyti darbo procesus taip, kad būtų galima sukurti kuo didesnę naudą užsakovams. Tuo pačiu jos gauna naudos dėl didesnio darbo efektyvumo. Vis dėlto suvo-kimas, kad dėl BIM proceso diegimo verta keisti įprastas projektavimo technologijas ir darbo metodus, neateina labai lengvai, – pripažino projektų vadovas, BIM eksper-tas D. Gudavičius. – Reikia kitokio – holistinio – požiūrio į projektą.“

BIM technologijų naudojimas leidžia išvengti rū-pesčių dėl projekto pakeitimų – projekto korekcijas ir perskaičiavimus atlieka kompiuterinės programos, o pakitusi informacija iš karto pasiekia visus projekto dalyvius.

Kitas neabejotinas BIM technologijų privalumas – galimybė atlikti energinę projekto analizę jau ankstyvose projektavimo stadijose. Tai ypač svarbu mūsų klimato zonoje, kur itin didelę statinio eksploatavimo sąnaudų dalį suda-ro išlaidos energijai. Skirtingų energinių sprendimų taikymo simuliavimą leidžian-

čios BIM technologijos suteikia galimybę išvengti di-desnių nei būtina išlaidų statiniui šildyti, vėdinti ar ap-šviesti. Pasak AGA CAD energinių sprendimų specialisto J. Vaišvilos, galimybė rasti energiškai optimalų archi-tektūrinį sprendimą ypač patraukli tiems užsakovams, kurie ketina ne parduoti, o patys eksploatuoti pastatą. Be to, nekilnojamojo turto projektų plėtotojus saisto Europos Sąjungos įpareigojimai iki 2020-ųjų gerokai sumažinti energijos naudojimą pastatuose.

Energiškai efektyviausius sprendimus pavyksta rasti tuomet, kai komandoje dirba energijos planavimo spe-cialistas ir architektas, kuriems BIM technologijos leidžia kartu planuoti pastato orientavimą, geometriją, tūrius, plotus, vėliau – atitvarų ir langų išdėstymą. Kiekvieną sprendimo variantą paprasta papildyti sąnaudų skaičia-vimais, tad iškilus dilemai dėl architektūrinių ir inžine-rinių sprendimų užsakovas turi aiškius apsisprendimo kriterijus. Informacinis statinio modeliavimas gali būti pritaikytas ir vėlesniame projektavimo etape, atliekant jau baigto statinio projekto simuliacijas. „Kartais užtenka minimalių korekcijų – tarkime, pasukti pastato modulį 6 laipsniais, kad būtų galima sutaupyti 10–20 proc. ener-gijos dėl tinkamesnio šviesos kampo kritimo“, – komen-tavo J. Vaišvila.

AGA CAD specialistai padeda įdiegti BIM procesus, moko ir pataria, kaip patobulinti projektavimo eigą ir kokiomis priemonėmis tai padaryti. Nors visas statinio gyvavimo fazes (nuo planavimo iki utilizavimo) efekty-viai planuoti ir valdyti padedanti BIM programinė įranga nėra pigi, ji atsiperka įgyvendinus du ar tris projektus.

Žalgirio g. 112A, LT-09300 VilniusTel. +370 5 239 8111

BIM technologijos išlaisvina kūrybiškumąGalutinis projektas

32 žvilgsnis 2014 Nr. 1

Kodėl projekto rezultatai neatitinka pirminių užsakovo lūkesčių? „To priežastys – pirmiausia projektavimo procese: Lietuvoje jis neužtikrina kokybės ir projekto efektyvumo. Viešuosiuose pirkimuose projektavimo ir statybos procesas iš esmės iškreiptas“, – įsitikinęs bendrovės „Intel-ligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis. Įmonės klientų sąraše – projektuotojai ir rangovai, kuriems rūpi projektavimo ir statybų proceso efektyvumas, taikant naujus metodus bei BIM (ang. Building information modeling) technologijas.

niai sprendimai, orientuojantis į ma-žiausias eksploatacijos sąnaudas bei komfortą.

„Paprastai užsakovas, įvertinęs techniniame projekte pateiktą biudže-tą, reikalauja supaprastinti dalį sprendi-nių, tuomet techninis projektas nutols-ta nuo pirminės koncepcijos. Dažnas užsakovas pirmiausia vertina statybos, o ne eksploatacijos sąnaudas. Taigi eks-ploatacijos ir patogumo kokybė auko-jama dėl pigesnių statybų“, – replikavo pašnekovas. O projektuotojai, įsitikinęs E. Beržanskis, tokią situaciją toleruo-ja. Visapusiška ir išbaigta koncepcija, įmonės vadovo teigimu, turi būti nepa-judinamas pagrindas tolesniems tech-niniams projektavimo darbams.

Kita E. Beržanskio įžvelgiama koky-bės problema – projekto dalių darna, kurią turi užtikrinti projekto vadovas. Įprastai Lietuvoje projekto vadovais skiriami architektai, nors projektams būtina iš esmės kitokia projekto valdy-mo kompetencija. Be to, įprastai nau-dojamos projektavimo ir komunikavi-mo priemonės neužtikrina skirtingų

ŠIUOLAIKIŠKOS PROJEKTŲ METODIKOS IR BIM TECHNOLOGIJOS SUKURIA NAUJĄ KOKYBĘ BEI VERTĘ

Projekto kokybės problematika E. Beržanskio įsitikinimu, labai svarbu parengti išbaigtą projekto koncepciją, kuri iš esmės turi atsakyti, kas ir ko-dėl turi būti padaryta. Konceptualūs sprendimai yra tolesnės projekto ei-gos ir efektyvumo pagrindas. Įprastai Lietuvoje priešprojektinius siūlymus, skirtus architektūriniam statinio vaiz-dui ir funkcionalumui, teikia archi-tektai. Paprastai šis darbas atliekamas

nemokamai. O energetika, inžinerija dažnai atsiduria antrame plane ir į koncepciją rimtai neįtraukiamos. Dėl to, E. Beržanskio teigimu, techniniame projekte architektūriniai sprendimai dažniausiai keičiami dėl inžinerinių.

Ar nevertėtų pasitelkti Vakaruose taikomą praktiką ir parengti išsamią koncepciją, įtraukiant inžinierius? Ku-riant koncepciją taip pat turėtų būti įvertinti esminiai inžineriniai energi-

33

ŠIUOLAIKIŠKOS PROJEKTŲ METODIKOS IR BIM TECHNOLOGIJOS SUKURIA NAUJĄ KOKYBĘ BEI VERTĘ

tas. E. Beržanskio teigimu, rangovai viena pagrindinių problemų statybose įvardija dažniausiai neišbaigtus, neko-kybiškus projektus, dėl kurių statybos metu prireikia projektuoti iš naujo, o tai, be abejo, turi įtakos statybos dar-bų atlikimo terminams ir biudžetui.

Rangovai ne visada turi galimybių panaudoti projekto metu sukurtą skaitmeninę informaciją ir doku-mentaciją statybos reikmėms. Mat įstatymai neįpareigoja projektuotojus pateikti skaitmeninę, modeliuojamą informaciją, o dvimačiai, plokštumi-niai brėžiniai nėra parankūs naudoti kaip statybos instrukcija. Tinkamai interpretuoti sprendinius, pateiktus brėžinyje, gali tik aukštesnės kvalifi-kacijos specialistai.

Vakarų šalyse sėkmingai naudoja-mi išbaigti ir sukoordinuoti trimačiai skirtingų projekto dalių modeliai, kurie pasitelkiami kaip montavimo instrukcija. Jie taupo laiką ir užtikrina paprastą kontrolę.

Kokybiška detalioji informacija ir jos tęstinumas Lietuvoje detaliųjų brėžinių, doku-mentacijos rengimas, anot pašnekovo, dažnai – tik formalus procesas. Kai kuriais atvejais kontroliniai brėžiniai ir dokumentacija neatitinka realybės, o tai kelia nemažai problemų eksploa-tuojant statinį ir prižiūrint sistemas. Dėl popierine forma pateiktų doku-mentų gausos sudėtinga greitai rasti reikiamą informaciją, o tai labai svar-

bu eksploatacijos, sistemų priežiūros metu, pavyzdžiui, nutikus gedimui.

Vėluojančios statybos, keičiami sprendimai, išaugęs biudžetas, taupy-mas kokybės sąskaita – šios proble-mos, įmonės „Intelligent BIM Solu-tions“ vadovo E. Beržanskio teigimu, nebus išspręstos tol, kol bus taikomi seni darbo metodai. Mat noras pro-jektus įgyvendinti mažiausiomis staty-bos sąnaudomis gresia nekokybiškais sprendimais ir neoptimaliomis stati-nio eksploatacijos išlaidomis. „Turime keisti procesą, o užsakovai – kelti nau-jus reikalavimus projekto procesams. Deja, daugelis projektavimo ir rangos įmonių nesiima iniciatyvos užsakovui to nepareikalavus“, – apgailestavo pa-šnekovas.

Esminė problema, E. Beržanskio tei-gimu, yra tai, kad visi dirba sau, trūks-ta bendrų pastangų, komandinio dar-bo siekiant galutinio tikslo. Vakaruose taikoma integruotos projekto koman-dos metodika (ang. Integrated project delivery) naudojant BIM technologi-jas. Tokios metodikos esmė – sufor-muota vieninga projekto komanda: projektuotojai, rangovai, priežiūros ar eksploatacijos įmonės. „Būtent pro-jektuotojas turėtų būti suinteresuotas, kad statybininkas savo darbą atliktų gerai ir laiku, o statybininkas – gautų kokybišką projektą. Statybos procese turėtų dirbti viena komanda, kurios atsakomybė – bendra“, – neabejoja įmonės „Intelligent BIM Solutions“ vadovas.

projekto dalių sprendimų koordina-vimo. Pavyzdžiui, inžinerinių sistemų projektavimas dvimatėje aplinkoje neatspindi realių statinio matmenų ir altitudžių, ir tai vėliau, statybos metu, lemia daug problemų: gaišatį, pakeiti-mus ir papildomas medžiagų sąnau-das. BIM modelyje integruojamos visos projekto dalys užtikrina spren-dimų darną – tuomet prireikia mažiau pakeitimų.

Ne mažiau svarbi problema, pašne-kovo teigimu – atotrūkis tarp projek-tavimo stadijų: projekto koncepcijos, statinio techninio ir darbo projektų. Dažnai statinio darbo projektą vykdo konkurso būdu parinkti rangovai, ku-rie yra atsakingi ne tik už patį statinio darbo projekto rengimą, bet ir detalią-ją informaciją. Įprastai rangos darbų sutartyse nurodomos fiksuotos darbų kainos, nors rangovai, prieš įvertinda-mi galimą rangos darbų kainą, negau-na pakankamai projektinių duomenų. Ta informacija, kuri juos pasiekia, daž-nai būna neišbaigta, sprendimai tarpu-savyje nesuderinti. Dėl šios priežasties jiems sudėtinga pateikti pagrįstą kainą. Daugelis sprendimų priimami jau pra-dėjus statybos darbus, tai turi įtakos projekto įgyvendinimo efektyvumui, trukmei ir laikui. Rangovai, bandyda-mi išsiversti su sutartu biudžetu, ban-do koreguoti projektinius sprendinius.

Problemos statyboje Didžiausias iššūkis statytojams – staty-bos darbų atlikimo terminai ir biudže-

naujiena 2014 Nr. 134

Architektus ir miestų planavimo praktikus, akademinę bendruomenę, valdžios ins-titucijų atstovus bei miestų plėtros problematika besidominčią plačiąją visuomenę 2013 metų pabaigoje pasiekė architekto, urbanisto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Dizaino katedros vedėjo, Miestų statybos katedros docento dr. Jono Jakaičio monografija „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaiki-nės demokratijos sąlygomis“ (VGTU leidykla „Technika“, 220 p.).

Kauno technologijos universiteto emerito prof. habil. dr. Jurgio Bučo vertinimu, šis daugiakryptis tarpdalykinis mokslinis darbas išskirtinis ne tik kaip vienintelis tokios krypties veikalas, sprendžiantis miestų architektūros politikos ir visuomenės sąveikos problemas mūsų šalyje, bet ir dėl tyrimų išsamumo bei praktinio taikymo galimybių.

Leidinio autorius dr. J. Jakaitis pabrėžė, kad monografijos tikslas – suteikti išsa-mesnių žinių apie miesto architektūrinės aplinkos ir visuomenės kaip miesto erdvi-nio formavimo dalyvio sąveikos raidą, skleisti tarpdalykinę mokslo patirtį kuriant ir įgyvendinant darnios erdvinės miestų plėtros ideologiją teritorinėje, ekonominėje bei socialinėje sanglaudoje.

Prof. dr. Rimantas BUIVYDASHarmoningos miestų plėtros, jų gyvenimo sąlygų humanizavimo, visų lygių miestų bendruomenių dalyvavimo urbanistinio formavimo klausimai Lietuvoje, kitaip nei iš-sivysčiusiose užsienio šalyse, visaverčių mokslinių tyrimų sulaukia retai. Todėl VGTU docento dr. Jono Jakaičio parengta mokslinė monografija „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“ yra ne tik aktualus, bet ir labai prasmingas leidinys.

Knygoje autorius nuosekliai nagrinėja bendruomenių dalyvavimo miestų erdvinio formavimo metu ypatumus, šiuolaikines urbanistinio planavimo procesų adminis-travimo sąlygas. Monografijoje įtaigiai atskleisti miestų ir jų bendruomenių sąveikos padariniai išryškinant ekonominių, sociokultūrinių, ekologinių, technologinių bei es-tetinių aspektų integralumo svarbą.

Plačiai problemą aprėpiančiame tyrime autorius apžvelgia istorinę visuomenės da-lyvavimo formuojant miestus raidą, analizuoja miestiečių vaidmenį optimizuojant šiuolaikinės urbanizacijos tendencijų eigą ir padarinius, nusako teisingumo bei de-mokratijos įtaką modernaus miesto plėtros metu. Tarp monografijoje pateiktų įžvalgų ypač aktualūs praktinių visuomenės įtraukimo į miestų formavimą būdai ir prielaidos, viešosios bei privačiosios partnerystės tarp miesto valdžios ir visuomenės atskleidi-mas, miestų formavimo partnerių veiklos stebėsenos metodinių principų nustatymas.

Knygoje pateikta atliktų tyrimų medžiaga pasižymi temos nagrinėjimo kompleksiš-kumu ir šiuolaikišku jos suvokimu. Tai iš esmės kitoks požiūris į miestų formavimą nei pastaruoju metu pasigirstantys „sektantiški“ svaičiojimai, neva urbanistinis planavi-mas nėra urbanistikos sritis, o gamtosauginiai ir paveldosauginiai reikalavimai kenkia miestų plėtrai. Todėl neabejotina, kad knyga sulauks rimto, plataus ir įvairių sričių specialistų, ir atsakingai į mūsų miestų būtį žiūrinčios visuomenės atstovų dėmesio.

Svarbūs šio leidinio ypatumai yra aiškus minčių dėstymas, išsamus konkrečių duomenų spektras, panaudotų šaltinių gau-sa, vaizdinės medžiagos įtaigumas ir geras knygos dizaino lygis (čia privalu tarti komplimentą VGTU leidyklos „Technika“ kolektyvui). Beje, monografijos viršelio fotografijos ir metaforiškos kompozicijos idėjos autorius yra J. Jakaitis.

DEMOKRATIJOS APRAIŠKOS PLANUOJANT MIESTŲ ATEITĮ

VGTU doc. dr. Jonas JAKAITIS.

SIEKIANT SĄVEIKOS TARP VISUOMENĖS IR MIESTŲ FORMUOTOJŲ

35

VGTU doc. dr. Jonas JAKAITIS.

09.00–09.30 Registracija.

09.30–09.45 LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimo žodis (derinama).

09.45–10.10 „Euras Lietuvoje: galimybės ir lūkesčiai“. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko vadovas.

10.10–11.30

„NT rinka Baltijos šalyse: dabartis ir perspektyvos“. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo departamento ir rinkotyros skyriaus vadovas.

10.30–10.50 KAVOS PERTRAUKA.

10.50–11.10„Lietuvos NT rinka: pokyčiai, tendencijos, perspektyvos“. Arnoldas Antanavičius, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas.

11.10–11.30 „2012 metų naujos statybos butų rinkos apžvalga ir tendencijos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda“. Tomas Žiaugra, NT plėtros bendrovės „Eika“ projektų vadovas.

11.30–11.50 Pirmą kartą pristatomas Lietuvos NT lūkesčių indeksas. LNTPA ir BNS, diskusija.

11.50–12.20„Naujos galimybės NT sektoriui“. Dalyvauja visi sekcijos dalyviai. Moderuoja Andrius Tapinas.

12.20–13.30 PIETŪS.

13.30–14.00„Teritorijų planavimo įstatymas: kas laimėjo ir kas pralošė šioje reformoje?“ Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė.

14.00–14.30

Diskusija „Įstatymų bazės NT rinkai naujienos ir perspektyvos“. Kaip naujas TPĮ keičia eilinio žemės savininko ar norinčiųjų plėtoti NT priemiestinėse, urbanizuotose vietovėse padėtį? Kaip keisis visuomenės įtaka? Rangovų draudimo aktualijos, žemės mokestis ir kitos naujienos – kas laukia NT rinkos šiais metais? Dalyvauja: Valentinas Mazuronis, aplinkos ministras, Aušra Mudėnaitė. Kiti dalyviai derinami. Moderuoja Andrius Tapinas.

Tai kasmetė LNTPA ir partnerių konferencija, kurioje savo srities lyderiai apžvelgs pasibaigusių metų rinką, rekordinę sandorių skaičiumi. Kokių reikia tikėtis 2014-ųjų? Investicinių fondų ir bankų vadovai papasakos, koks bus finansuotojų apetitas artimiausiais metais. Lietuvos bankas pristatys rinkai aktualias naujienas apie euro įvedimą. Kas laimėjo ir pralošė įvedus naują Teritorijų planavimo įstatymą? Tą pačią dieną vyks seminaras privatiems investuotojams „Investicijos į NT privatiems 2014: naujos galimybės“.

NT rinka 2014: naujos galimybės

organizatorius pagrindinis partneris

II kasmetė LNTPA konferencija

NT rinka 2014:naujos galimybės

Vasario

6 d.

pagrindinis partneris

14.30–14.40 KAVOS PERTRAUKA.

14.40–15.10„NT rinka investuotojo akimis: finansuotojo apetitas“. Antanas Danys, „DDS kapitalas“ vadovas ir vienas įkūrėjų, „Lietuvos energijos“ tarybos narys.

15.10–15.25„Informacinis pastatų modeliavimas (BIM – Building information modeling). BIM reikšmė NT plėtotojams“. Donatas Aksomitas, UAB „AGA CAD“ direktorius, partneris, CAD/BIM ekspertas.

15.25–16.55„Tuščiaviduris miestas. Kokios galimybės nepastebėtos ir kokios – apleistos?“ Audrys Karalius, architektas, architektūros kritikas, Mindaugas Pakalnis, „Sweco Lietuva“ vyr. architektas, urbanistas.

16.55–17.25Diskusija apie investicijų galimybes. Dalyvauja: Audrys Karalius, Mindaugas Pakalnis, Egidijus Damulis, norvegų investicijų UAB „Selvaag“ vadovas, LNTPA valdybos narys, Antanas Danys. Moderuoja Andrius Tapinas.

17.25 Pokalbiai prie vyno taurės.

13.00–13.30 Registracija.

13.30–14.101. „NT rinkos apžvalga. Nuomos investicijų grąža“. Marius Čiulada, „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas, Sigita Jokšienė, „Inreal valdymas“ pardavimų vadovė.

14.10–14.30

2. „Investavimo į bendrai vykdomus NT projektus teisinės formos“. Giedrė Frolenkienė, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė.• Projektinė jungtinė veikla.• Korporatyvinės bendros veiklos formos.• Reguliuojami NT fondai.

14.30–14.50 KAVOS PERTRAUKA.

14.50–15.15 3. „Kaip veikia NT fondas? Kas gali ir kada verta dalyvauti?“ Pranešėjas derinamas.

15.15–15.35

4. „Bendrai plėtojamų NT projektų mokestiniai aspektai“. Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė.• Projektinė jungtinė veikla.• Korporatyvinės bendros veiklos formos.• Reguliuojami NT fondai.

15.35–16.005. „Investuotojų apsauga“. Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

16.00–16.30 Diskusija su pranešėjais ir dalyviais.

Investicijos į NT privatiems 2014: naujos galimybės

partneriai

38

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Modernaus pastato užsakovas, „Inerrent Oy – Europcar“ valdybos pirmininkas Matti Holopainenas, pasakojo, kad architektams buvo suformuluota užduotis ne tik siekti pas-tato energinio efektyvumo, racionalaus planavimo, bet ir atspindėti „Europcar“ kompanijai būdingą estetiką. „Norė-jome planavimo proceso metu įtraukti savo ilgametę pa-tirtį automobilių nuomos srityje ir tipiškus poreikius. Mūsų tikslas – sukurti vizualiai įdomų pastatą, kuris būtų lengvai atpažįstamas. Manau, mums pasisekė, nes iš klientų išgirdo-me nemažai palankių atsiliepimų“, – sakė M. Holopainenas.

„Europcar“ pastatą Helsinkyje statė kompanija „YIT Ra-kennus Ltd“. Šios bendrovės darbuotojai su PAROC kom-pozicinėmis plokštėmis yra susidūrę ne vienoje statybvie-tėje, iš tokių plokščių yra statę visuomeninės, prekybinės ir pramoninės paskirties pastatus. Vienas pagrindinių pri-valumų dirbant su kompozicinėmis PAROC plokštėmis yra statybų sparta ir trumpas statybos laikas. „YIT Rakennus Ltd“ statybos darbų vadovas Veikko Kokko pastebi, kad statyba naudojant surenkamas, kruopščiai pagamintas ir idealių matmenų kompozicines plokštes vyksta greitai bei preciziškai. „Atsižvelgiant į greitą montavimą, oro sąlygos neturėjo jokios įtakos statybos procesams. Nors grafikas buvo įtemptas, nebuvo jokių vėlavimų – statybos darbus sugebėjome baigti laiku“, – sakė jis.

Kompozicinės PAROC plokštės yra itin tvirtos. Jos gali iš-laikyti iki 45 kilogramų svorį vienam kvadratiniam metrui, kai apdaila montuojama fiksuojant tiesiogiai prie kompo-zicinės plokštės paviršiaus. Šios plokštės yra nedegios, tad užtikrina ne tik pastato atitvarų tvirtumą, ilgaamžiškumą, bet ir priešgaisrinį saugumą.

Atlikus tam tikrus skaičiavimus, „PAROC Built-on™“ siste-mą galima pritaikyti ir senų pastatų renovacijai. Ši unikali sistema gali būti naudojama ir mažaaukštėje statyboje, statant individualiuosius gyvenamuosius namus ar visuo-meninės paskirties pastatus. Naudojant PAROC kompozi-cines plokštes suprojektuoti karkasiniai statiniai statomi itin greitai ir racionaliai.

Vienas pirmųjų objektų, kur buvo pritaikyta „PAROC Built-on™“ sistema – automobilių nuomos kompanijos „Eu-ropcar“ pastatas netoli Suomijos sostinės Helsinkio. „Pro-jektuodami šį pastatą siekėme išskirti jį iš šioje teritorijoje dominuojančių tradicinių statinių. PAROC kompozicinės plokštės leido mums kokybiškai įrengti ilgą ir gana aukštą fasadą. Plokščių sujungimai beveik nematomi“, – sakė „Eu-ropcar“ pastatą projektavęs architektas Pave Mikkonenas iš architektų biuro „Archeus LTD“.

Anot architekto, PAROC kompozicinių plokščių sistema tinka dideliems paviršiams, o didesnis jų tvirtumas leidžia prie plokščių montuoti papildomus apdailos elementus. Išvaizdą ar spalvų paletę, kad ir vėliau, atsiradus poreikiui, galima lengvai pakeisti.

„PAROC BUILT-ON™“ – NAUJAS SPRENDIMAS FASADAMS

PAROC kompanija pateikė naujų sprendimų fasadams iš daugiasluoksnių, vadina-mųjų kompozicinių „sandwich“ tipo plokščių. „PAROC Built-on™“ – tai toks fasadų įrengimo būdas, kai ant kompozicinių plokščių montuojama pasirinkta apdailos danga. „PAROC Built-on™“ sistemoje galima naudoti įvairiausias apdailos medžia-gas: nuo keraminių plytelių, stiklo, medienos iki plieno lakštų ar plytų.

39

„PAROC BUILT-ON™“ – NAUJAS SPRENDIMAS FASADAMS

UNIVERSALUS DIZAINAS – VARTOTOJO GALIMYBĖSVisame pasaulyje universalaus dizaino idėja sparčiai plinta. Didelę įtaką tam daro besikeičianti demografinė, socialinė ir ekonominė situacija: pasaulyje daugėja žmonių, turinčių specialiųjų poreikių arba įvairių lėtinių sveikatos sutrikimų, il-gėja gyvenimo trukmė – žmonės senėja. Vis dėlto jie siekia aktyviai dalyvauti vi-suomenės gyvenime.

Viešoji įstaiga „Ypatingi žmonės“ sujungia įvairias negalias turinčius asmenis su specialistais, kurie žino, kokia turi būti visiems prieinama aplinka. Siekiant, kad ji būtų prieinama visiems, VšĮ „Ypatingi žmonės“ komanda specializuojasi pritaiky-dama aplinką asmenims, turintiems regos sutrikimų, kitų su sensorinėmis funk-cijomis susijusių problemų. UAB „Biomedika“ – vienas pagrindinių VšĮ „Ypatingi žmonės“ partnerių ir rėmėjų. Bendrovė Lietuvoje padeda plėtoti universalaus di-zaino strategiją. Šios partnerystės tikslas – sumažinti įvairių rizikos grupių žmo-nių skirtybes ne tik kuriant specialiuosius poreikius tenkinančius produktus, bet ir suteikiant priemonėms estetinę išvaizdą, užtikrinant paprastą naudojimąsi. Kitaip tariant, teikiant priemones ir paslaugas, atitinkančias universalaus dizaino prin-cipus. Bendradarbiaudama su užsienio partneriais, VšĮ „Ypatingi žmonės“ siekia perimti gerąją patirtį ir suteikti visiems prieinamas paslaugas. Tuo tikslu „Ypatingi žmonės“ teikia konsultacijas ir organizuoja seminarus universalaus dizaino tema.

UNIVERSALAUS DIZAINO AKTUALUMASUniversalus dizainas – tai strategija, kurią įgyvendinant sie-kiama, kad projektuojant aplinką ir produktus būtų atsižvel-giama į platesnį pritaikomumą. Be to, rūpinamasi, kad pa-prastesni ir visiems prieinami sprendimai kuriant interjerą, eksterjerą ar kitus produktus nebūtų specialaus pritaikymo ar specializuoto dizaino sprendimas. Universaliu dizainu siekia-ma supaprastinti aplinką, t. y. palengvinti gyvenimą visiems.

Ar mūsų aplinka pasiruošusi priimti negalią turinčius žmo-nes? Nesutvarkyti takeliai, liftų nebuvimas įstaigose, įvairūs laipteliai ir kita daro neįgalių žmonių integraciją bei socializaciją beveik neįmanomas. Lietuvoje visuomeninių paslaugų teikimas visiškai nepritaikytas regos ir klausos negalią turinčių asmenų poreikiams tenkinti. Mobilumo sąlygas, ne-įgaliųjų savarankiškumą skatina gerinti ir LR Seimo 2010 metais ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

Aplinka, pritaikyta visiems, turi būti saugi ir prieinama ne tik žmonėms su negalia, bet ir asmenims su vaikais, vaikams, vyres-nio amžiaus asmenims, žmonėms su kelioniniais krepšiais, mo-terims su aukštakulniais, dviratininkams, turistams, alergiškiems žmonėms, turintiesiems netipines fizines savybes, t. y. labai aukš-to ar žemo ūgio asmenims, turintiesiems antsvorį ir pan.

Prieinamumas neįgaliesiems gali būti užtikrintas specialiais sprendimais. Universaliu dizainu siekiama, kad pritaikyta aplinka patenkintų visus vartotojo poreikius. Dizainas čia suprantamas kaip bendras visų darbo procesų, įeinančių į aplinkos kūrimą, pa-vadinimas. Jis apima visuomenės plėtros planavimą, disponavimą žeme, architektūrą, konstravimą, gaminių kūrimą ir kita.

40 situacija 2014 Nr. 1

Skambina pavojaus varpais Aplinkos ministro, tuomet – Seimo nario Valentino Mazuronio prieš kele-tą metų inicijuoti pakeitimai buvo itin palankiai sutikti architektų bendruo-menės, nes atrišo rankas ir fiziniams asmenims būti ypatingųjų statinių projektuotojais.

Iki tol galiojusi įmonių atestavimo procedūra buvo vertinama kaip per-teklinė ir nedaranti jokios įtakos pro-jektų kokybei. Esą ypatingos svarbos projektus šiaip ar taip galėdavo rengti tik atestuoti specialistai, kurie ir at-sako už projekto kokybę, tad tai tik įtvirtino dvigubą atestavimo mecha-nizmą.

Tačiau Lietuvos projektavimo įmo-nių, statybininkų asociacijos, taip pat Lietuvos statybos inžinierių sąjunga vieningai pasisako už tai, kad projekta-vimo įmonių atestavimas būtų grąžin-tas. Statybų sektoriaus atstovai tvirti-na negalį sutikti, kad būtų sudaromos sąlygos nevaldomai blogėti ypatingųjų statinių projektų kokybei.

„Esame įsitikinę, kad tai lemia vis didėjantis projektų konkursuose da-lyvaujančių ir, kad juos laimėtų, pas-laugų kainas dempinguojančių, tačiau menkai kvalifikuotų projektavimo įmonių skaičius. Jos siekia tik uždirb-

ti, bet neužtikrina projektų sprendinių kokybės“, – bendrą poziciją išdėstė Lietuvos projektavimo įmonių asocia-cijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis.

Anot pašnekovo, pasaulyje vienin-gai pripažįstama, kad nuo ypatingojo statinio projekto kokybės didele dali-mi priklauso statinio kokybė, įskaitant ir jo eksploatavimo išlaidas. Tai yra ne mažesnės svarbos etapas nei pats statybų procesas, o, anot R. Pranaičio, statinio statybos rangovų įmonės ates-tavimo atsisakyti vis dėlto nesiūloma.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad neseniai Tarptautinė konsultuojančių inžinierių federacija (FIDIC) išleido Metodinių rekomendacijų projektuo-tojui parinkti konkursų taisykles, nu-matančias tikrinti nuolatinę kiekvieno siūlymą teikiančio kolektyvo sudėtį, interesų konfliktus, atsakomybės ribas, prisiimamas pridedamųjų bei suminių sąnaudų paklaidas ir panašiai.

„Vadinasi, vietoj periodiško, kas pen-kerius metus atliekamo bendrovės atestavimo tenka kiekvienam statinio konkursui atlikti panašų, išsamų pro-jektuoti pretenduojančios įmonės, kaip juridinio asmens ir jos specialistų visumos, vertinimą“, – aiškino LPĮA vadovas R. Pranaitis.

Atestavimas – it kokybės garantas Projektavimo įmonių atestavimą sie-kiantys grąžinti statybų sektoriaus atstovai įvardija dešimtis argumentų. Tarp jų – ne laikinai surinktų projek-tuotojų darbas skirtinguose objektuose ir kolektyvuose, o atestavimu objekty-viai įvertinama visos stabilios projek-tavimo įmonės komandos kvalifikaci-ja, daugiametė patirtis, suprojektuotų statinių kompleksinė – architektūrinė ir inžinerinė – kokybė.

Taip pat pabrėžiama, kad tik nuo-lat veikianti projektavimo įmonė gali apsidrausti ženklia suma patirtai žalai atlyginti, o atskiro, kad ir atestuoto, fizinio asmens draudimas yra proble-miškas, ypač priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Be to, esą tik sta-bili projektavimo įmonė gali investuo-ti į brangiai kainuojančias naujoves, palaikyti, taikyti Europos standartų, normatyvų sistemą ir skiria ypatingą dėmesį projektų kokybei, nes siekia iš-saugoti savo reputaciją, o tai nebūdin-ga laikinai surinktai ir baigus projektą išsiskirstančiai projektuotojų grupei.

LPĮA vykdomasis direktorius R. Pra-naitis pripažino, kad atestavimo pro-cese esama perteklinių procedūrų, kurių būtina atsisakyti. „Siūlymus šiuo klausimu galėtų parengti specia-

Lina BIELIAUSKAITĖLietuvoje vis garsiau diskutuojant pastatų saugumo tema, nuošalyje neliko ir sprendimas, įnešęs naujų vėjų į vienos svarbiausių statybų grandžių atstovų veiklą: Statybos įstatymo pakeitimu prieš dvejus metus įteisintas nuostatas atsi-sakyti projektavimo įmonių ates-tavimo iškart sulaukė nemenkos kritikos, prieštaringai dalies specia-listų jis vertinamas ir šiandien.

PROJEKTAVIMO ĮMONIŲ ATESTAVIMAS: ŽINGSNIS ATGAL AR NEIŠVENGIAMYBĖ?

41

PROJEKTAVIMO ĮMONIŲ ATESTAVIMAS: ŽINGSNIS ATGAL AR NEIŠVENGIAMYBĖ?

li asociacijų darbo grupė. Kartu ne-prieštaraujame, kad architektūrinės idėjos konkursuose galėtų dalyvauti ir neatestuoti kolektyvai bei fiziniai as-menys – tai spręstų užsakovai“, – teigė pašnekovas.

Siūloma, kad projektuotojų bendro-ves (juridinius asmenis) ir projektų va-dovus (fizinius asmenis) pagal vieningą programą atestuotų Vyriausybės įgalio-tos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos numatytus reikalavimus patvirtinta komisija, o specialistų – Architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga arba kitų inžinerinių profesijų sąjungos, asociacijos.

Kolektyvinės atsakomybės nėra Projektų kokybė ir projektavimo įmo-nių atestavimas neturi nieko bendra, įsitikinusi architektė, uostamiesčio projektavimo firmos „Pilis“ vadovė, buvusi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševi-

čiūtė. Pašnekovės teigimu, bet kuriuo atveju projektuoti gali tik atestuoti specialistai, juolab kai kalbama apie ypatinguosius statinius, o projekta-vime galioja ne kolektyvinė, o fizinio asmens atsakomybė.

„Jeigu ir projektuotojui, ir projekto dalies vadovui reikalingas atestatas ir už visą projektą pagal mūsų įstaty-mų bazę atsako ne įmonė, o projekto vadovas, kokia prasmė turėti įmonės atestatą? Ypatingieji objektai apskritai turi būti tikrinami ekspertų, nėra taip, kad padarei ir paleidai. Be to, ši veikla turi būti drausta“, – argumentus dėstė R. Staševičiūtė.

Architektės teigimu, sprendimas atsi-sakyti projektavimo įmonių atestavimo ne tik išvadavo nuo beprasmių forma-lumų, bet ir liberalizavo rinką, suteikė užsakovams didesnių pasirinkimo gali-mybių. Juolab kad ir anksčiau būdavo griebiamasi įvairių fiktyvių būdų apeiti formalumus – įmonėse daliai etato bū-davo įdarbinami reikiami specialistai, šie netrukus būdavo atleidžiami, arba su atestuotomis įmonėmis būdavo su-daroma jungtinės veiklos sutartis, ir šalis gaudavo tam tikrą procentą nė ne-dalyvaudama procese.

„Projektavimo įmonių atestavimas buvo formalus dalykas, ir kažkam, kas užsiima atestavimo veikla – geras pa-sipinigavimas. Jo atsisakius, išsiplėtė projektuotojų ratas, krito kainos, iš projektavimo didelio verslo nėra, ir tokiomis rinkos sąlygomis kažkam la-bai nepatogu dirbti“, – interesų įžvelgė R. Staševičiūtė.

Projektavimo įmonės vadovė linku-si manyti, kad apskritai atestatai yra sovietmečio palikimas. „Niekur taip pasaulyje nėra – specialybės mokslus baigusiam architektui nereikia jokių atestatų. Tam ir baigi aukštąją moky-klą, kad taptum specialistu. Ar gydy-tojai kas penkerius metus eina laikyti egzamino?“ – retoriškai klausė archi-tektė.

Senoji tvarka – ydinga Buvęs vienos projektavimo įmonės vadovas Leonas Rimantas Butkus, be-maž 15 metų dirbęs ir projektavimo įmonių atestavimo komisijoje, teigia, kad iš esmės toks procesas būtų rei-kalingas, tačiau bent jau ankstesnio reglamentavimo tvarkos grąžinti ne-reikėtų.

„Įmonių atestavimo reglamentas buvo sukurtas bene 1994 metais, dar žiūrint pro sovietinės planinės ekono-mikos prizmę. Tuo laiku ir projektavi-mo įmonių nebuvo daug – didžiosios likusios nuo sovietmečio, o mažo-sios tik steigėsi. O visi tie reikala-vimai buvo labiau pritaikyti stam-bioms organizacijoms. Pavyzdžiui, kad projektavimo įmonė kiekvienai projekto daliai privalo turėti bent po vieną atestuotą specialistą. Gerai, jei vienos projekto dalies apimtis ir kaina sudaro maždaug 20–30 pro-centų, bet yra bent penkios gerokai smulkesnės dalys, kurių apimtys siekia po 5 procentus. Kaip išlaikyti specialistus, kuriems nėra darbo? Sie-kiant atestato buvo ir apgaudinėjama, kad įmonė turi visų projekto da-lių projektuotojus“, – prisiminė L. R. Butkus.

Pašnekovo nuomone, kraštutinumų buvo galima išvengti, jei atestavimo reikalavimai būtų buvę pritaikyti rin-kos ekonomikos sąlygoms.

„Prieš kelerius metus, prieš atsisa-kant projektavimo įmonių atestavi-mo, siūliau pakeisti reglamento rei-kalavimus, parengiau lentelę, kurioje pagal statinius, jų paskirtį kiekvienai klasei buvo numatytas privalomas atestuotų specialistų skaičius. Tačiau sertifikavimo centras su šiais siūly-mais kažkodėl nesutiko“, – apgailes-tavo L. R. Butkus.

„Kompromiso tikrai buvo gali-ma ieškoti, – paantrino L. R. Butkui R. Pranaitis. – Vis dėlto sprendimas priimtas buldozerio principu.“

Architektė, projektavimo įmonės vadovėRamunė STAŠEVIČIŪTĖ.D. Grikšaitės nuotr.

42 iš arčiau 2014 Nr. 1

„Vamzdžių jungimo suvirinant siūlės turi būti lengvai išgaubtos. Katilas turi būti aprobuotas pagal Lietuvos val-džios institucijų nustatytus reikalavi-mus. Vamzdynai turi būti sumontuoti taip, kad būtų kompensuojamas jų šiluminis plėtimasis, o jei tokios gali-mybės nėra, tada turi būti montuojami specialūs kompensatoriai.“ Tai citatos iš viešosios įstaigos Technikos priežiū-ros tarnybos specialistų vertintų tech-ninių projektų.

Daugelį metų vykdydami potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) techninės būklės tikrinimą, dalyvaudami Staty-bos produkcijos sertifikavimo centro organizuojamose įmonių atestavimo komisijose (2013 metais Technikos priežiūros tarnybos specialistai iš jų buvo eliminuoti ir dėl to, kaip patys juokauja, turbūt turėtų kaltinti savo reiklumą) ir vertindami statinių tech-ninius projektus, Technikos priežiūros tarnybos specialistai nuolat fiksuoja problemas, aktualias projektuojant ir statant statinius su PPĮ.

Dauguma problemų, klaidų ir ne-tikslumų projektuose susiję su tuo, kad projektavimo ir ekspertizės įstaigų atstovai iki šiol nėra susipažinę su Eu-ropos Sąjungos (ES) direktyvomis bei standartais (Lietuvoje ES direktyvos yra perimtos techniniais reglamentais).

Didelėje dalyje techninių projektų nepateikiamos nuorodos į techninius reglamentus, standartus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius projektavi-mo gamybos, įrengimo bei priežiūros reikalavimus. Techniniuose projek-tuose dažnai vis dar minimos buvusios nebegaliojančios sovietinės statybos normos ir taisyklės (SN ir T), standar-tai (GOST) bei kiti teisės aktai. Daugu-ma projektuotojų nepakankamai susi-pažinę su suvirinimo technologijos, suvirintojų kvalifikacijos, suvirinimo

ŽAIBOSAUGOS NEVALIA PROJEKTUOTI APČIUOPOMIS

Jonas PRANSKAITIS Bendrovės „Energosfera“ technikos direktorius

Labai svarbu, kad projektuotojas domėtųsi ir sektų vis besikeičiančias žaibo-saugos normas. Lietuvoje didesnė problema yra ne projektuotojų kompeten-cija, o tai, kad nėra į lietuvių kalbą išverstų europinių standartų (LST EN 62305). Statybos techninis reglamentas labiau primena nuorodų į Tarptautinės elektro-technikos komisijos (ang. International Electrotechnical Commission – IEC) patvirtintų standartų rinkinį. Todėl projektuotojams tenka savo jėgomis ir už-sienio kalbomis aiškintis, ką tam tikru klausimu nurodo europinės normos. Ne-nuostabu, kad ginčytinus sprendimus kiekvienas supranta savaip. O žaibosau-gos srityje kaip reta kur apstu subtilybių, kurias nelengva išspręsti ir sava kalba, turint aukštą kvalifikaciją. Rūpestį kelia ir tai, kad lietuvių kalba nėra net programos, kuria galima ap-skaičiuoti esminį žaibosaugos elementą – rizikos valdymą. Į tai įeina tokie rodi-kliai kaip gaisro rizika, žmonių gyvybių praradimo rizika, paslaugų netekimo rizika ir t. t. Gal kaip tik dėl šių problemų projektuotojai kartais padaro esminių klaidų spręsdami žaibosaugos klausimus. Projektuojama ir atgyvenusiais metodais, ir su ne tos paskirties medžiagomis. Bendrovė „Energosfera“ projektuotojams gali pasiūlyti Vokietijos įmonės „Dehn“ rizikos valdymo skaičiavimo programą ir didelį šiuolaikinių universalių medžiagų pasirinkimą. Pasisemti daugiau šios srities žinių projektuotojams ga-lėtų padėti „Energosferos“ išleista knyga lietuvių kalba „Apsauga nuo žaibo ir viršįtampių“, parengta pagal Tarptautinės elektrotechnikos komisijos patvirtin-tas normas. Pagaliau bendrovės specialistai gali projektuotojams tiesiog padėti suprojek-tuoti žaibosaugą sudėtinguose objektuose.

TECHNINIUOSE PROJEKTUOSE – NEBEGALIOJANTYS STANDARTAI

medžiagų, suvirinimo kokybės, kon-trolės ir vertinimo reikalavimais. Dėl visų šių priežasčių techniniuose pro-jektuose ir randamos bevertės įžango-je cituotos pastabos.

Nors aplinkos ministro 2008 metų gegužės 30 dienos įsakymu „Dėl sta-tybos inžinierių, siekiančių teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas ar vadovauti te-ritorijų planavimo dokumentų rengimo profesinių žinių tikrinimo įvertinimui“

teisė tikrinti ir vertinti profesines ži-nias suteikta dešimčiai organizacijų, tačiau į organizacijų komisijas, net jei statiniuose projektuojami ir montuo-jami PPĮ, nekviečiami įgaliotų įstaigų techninės būklės vertinimo specialistai. Komisijų nariai labai menkai supranta apie reikalavimus, keliamus PPĮ.

Projektavimo, ekspertizės, statybos įmonės ir bendrovės, vykdančios spe-cialiųjų statybos darbų techninę prie-žiūrą statiniuose, kuriuose montuoja-mi PPĮ ir atliekami suvirinimo darbai, turėtų turėti kvalifikuotus atestuotus suvirinimo specialistus – suvirinimo darbų koordinatorius (tarptautinius suvirinimo inžinierius, Europos suviri-nimo inžinierius ar kt.), taip pat tokių specialistų turėtų būti ir Aplinkos mi-nisterijos paskirtų įmonių komisijose, atkreipia dėmesį Technikos priežiūros tarnybos atstovai.

Technikos priežiūros tarnybos nuo-mone, įmonės, atliekančios ekspertizės ir techninės priežiūros funkcijas, turėtų būti nepriklausomos ir akredituotos pa-gal standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ – tai padėtų užtikrinti tinkamą atliekamų paslaugų kokybę.

TECHNINIUOSE PROJEKTUOSE – NEBEGALIOJANTYS STANDARTAI

Daugelis klaidų projektuose susijusios su tuo, kad projektuotojai iki šiol nesusipažinę su standartais, taikytinais projektuojant potencialiai pavojingus įrenginius.G. Bartuškos nuotr.

0,7 W/m2K

A++

48–52 mm storio tristikliai paketai su dviem selektyviniais stiklais

Termoizoliaciniai TGI įstiklinimo rėmeliai

Papildoma paketo sandarinimo tarpinė

Trigubas sandarinimas

Rėmų storis – 82 mm

Įstiklinimo įgilinimas – 22 mm

IDEALUS LANGAS – PASYVUS KOMFORTAS

SUSISIEKIME! Nemokamu telefonu 8 800 222 25 ar el. paštu info@aveplast.lt. Daugiau informacijos www.tikslangai.lt

Pagrindinis langų ener-ginioefektyvumoklasėsnustatymokriterijus– šilumosperdavimoko-eficientasUw.Langųenerginioefek-tyvumoklasifikavimoskalėjereitin-guojamivisilangai–paprasčiausiųypatybių langai, kurių Uw yra 1,5W/m2K ir didesnis, yra priskiriamiG klasei, o energiškai efektyviausilangai,kuriųUwyraiki0,7W/m2K,yra priskiriami aukščiausiai A++klasei.IdealiaišiltaisgalimavadintiA++ ir A+ energinio efektyvumolangus, kurie statybų pramonėjedažnaivadinamipasyviaisiais. „Nevisilangai,pasižymintysaukštu energiniu efektyvumu, galibūti vadinami idealiais, – atkreipėdėmesįUAB„Aveplast“,valdančiosprekėsženklą„TIKSlangai“,direk-toriusViliusEidukevičius.–Idealiųlangųenerginioefektyvumonegali-ma siekti nepateisinamai brangio-mispriemonėmis.“ „TIKS langai“ prista-to novatorišką 2014 m. IDEALŲLANGĄ – modelį „FutureART+“,kuris pasižymi geriausiomistermoizoliacinėmis charakteris-tikomis, ypač dideliu sandarumubei šiuolaikišku rėmų dizainu.Naujoviški techniniai sprendimaiužtikrina geriausias įmanomaslangų savybes nenaudojant ypačbrangių medžiagų, o tai leidžiapasiekti idealų energinio efektyvu-mobeilangųkainossantykį. „FutureART+“ langųmodelįpagrįstai galima vadinti 2014 m.IDEALIU LANGU, nes toks lan-gas klasifikuojamas aukščiausiojeA++energinioefektyvumoklasėje,norssavokainayraartimasdviemklasėmisžemesnioefektyvumolan-gams. „FutureART+“langųšilumosperdavimo koeficientas Uw yra 0,7W/m2K,ojųšviesoslaidumokoefi-cientas–net71%.Geriausiaslangųšviesos laidumo ir termoizoliacinesypatybes užtikrina 48 mm storiostikliniaipaketai,kuriųšilumosper-

IDEALUS LANGAS

nauja karta

2014

„FutureART+“ langai yraypač rekomenduojami naudo-ti aukštuminiuose pastatuose irpajūryje, kur dažni stiprūs vėjai,liūtys ar audros, nes staktoscentre įrengta papildoma 3-iojitarpinė ne tik pagerina langų ter-moizoliacines ir triukšmo slo-pinimo savybes, bet ir padidinalangų nelaidumą lietui bei vėjui. Neretai langai pasirenkamine vien pagal technines charak-teristikas, bet ir pagal estetinęišvaizdą.„FutureART+“langųrėmaiišsiskiria skaisčiai balta spalva, ly-giu ir lengvai valomu paviršiumi. Visos„TIKSlangų“ypatybėsyra patvirtintos Europos Sąjungosnotifikuotų laboratorijų atlik-tais tyrimais, visa produkcija yražymima visuotinai pripažintu CEženklu. Gaminių kokybę užtikrinaUAB „Aveplast“ įdiegta kokybėsvadybos sistema ISO 9001, kuriapima visą klientų aptarnavimoprocesą: langų projektavimą,pardavimą, gamybą, tiekimą,montavimą ir garantinę priežiūrą. Išsamesnę informaciją apie 2014 m. IDEALŲ LANGĄ rasite www.tikslangai.lt arba pasiteiravę apie tai artimiausiame „TIKS langai“ prekybos salone.

davimo koeficientas Ug – tik 0,5W/m2K. „FutureART+“ langų mo-delyje gali būti įrengti ir 52 mmstoriostiklopaketai,dėlkuriųvie-nu metu įvykdomi ir ypač griežtipatalpų akustinio komforto, ir jųenerginioefektyvumoreikalavimai.Termoizoliacinių „TGI/Swisspacer“rėmelių panaudojimas stiklo pake-tuose tik dar labiau pagerina šiųlangųeksploatacinesypatybes. Išskirtinis „FutureART+“langų techninis sprendimas – net22mmįrėmusįgilintasįstiklinimasir papildomas stiklo paketoužsandarinimas visu jo perimet-ru. Dėl šios įstiklinimo įrengimonaujovės „FutureART+“ languoseišvengiamakondensatosusidarymoįstiklinimopakraščiuosenetiresantlabaižemailaukotemperatūrai.

Langai–tainevienkartinėprekė,kuriąpanaudojęišmetame,oilgalaikėinvesticija,kurigalipagerintikiekvienoišmūsųgyvenimokokybę,sumažintišildymoišlaidasiružtikrintikomfortąnamuose.Pastaruojumetudėlnuolatbrangstančiosenergijos ieškomavis racionalesnių taupymosprendimų, todėl daugelis butųgyventojų,namųstatytojųirrenovuotojųinvestuojaįidealiaišiltuslangus,norėdamisutaupytinelangųpirkimo,ojųeksploata-vimometu.

0,7 W/m2K

A++

48–52 mm storio tristikliai paketai su dviem selektyviniais stiklais

Termoizoliaciniai TGI įstiklinimo rėmeliai

Papildoma paketo sandarinimo tarpinė

Trigubas sandarinimas

Rėmų storis – 82 mm

Įstiklinimo įgilinimas – 22 mm

IDEALUS LANGAS – PASYVUS KOMFORTAS

SUSISIEKIME! Nemokamu telefonu 8 800 222 25 ar el. paštu info@aveplast.lt. Daugiau informacijos www.tikslangai.lt

Pagrindinis langų ener-ginioefektyvumoklasėsnustatymokriterijus– šilumosperdavimoko-eficientasUw.Langųenerginioefek-tyvumoklasifikavimoskalėjereitin-guojamivisilangai–paprasčiausiųypatybių langai, kurių Uw yra 1,5W/m2K ir didesnis, yra priskiriamiG klasei, o energiškai efektyviausilangai,kuriųUwyraiki0,7W/m2K,yra priskiriami aukščiausiai A++klasei.IdealiaišiltaisgalimavadintiA++ ir A+ energinio efektyvumolangus, kurie statybų pramonėjedažnaivadinamipasyviaisiais. „Nevisilangai,pasižymintysaukštu energiniu efektyvumu, galibūti vadinami idealiais, – atkreipėdėmesįUAB„Aveplast“,valdančiosprekėsženklą„TIKSlangai“,direk-toriusViliusEidukevičius.–Idealiųlangųenerginioefektyvumonegali-ma siekti nepateisinamai brangio-mispriemonėmis.“ „TIKS langai“ prista-to novatorišką 2014 m. IDEALŲLANGĄ – modelį „FutureART+“,kuris pasižymi geriausiomistermoizoliacinėmis charakteris-tikomis, ypač dideliu sandarumubei šiuolaikišku rėmų dizainu.Naujoviški techniniai sprendimaiužtikrina geriausias įmanomaslangų savybes nenaudojant ypačbrangių medžiagų, o tai leidžiapasiekti idealų energinio efektyvu-mobeilangųkainossantykį. „FutureART+“ langųmodelįpagrįstai galima vadinti 2014 m.IDEALIU LANGU, nes toks lan-gas klasifikuojamas aukščiausiojeA++energinioefektyvumoklasėje,norssavokainayraartimasdviemklasėmisžemesnioefektyvumolan-gams. „FutureART+“langųšilumosperdavimo koeficientas Uw yra 0,7W/m2K,ojųšviesoslaidumokoefi-cientas–net71%.Geriausiaslangųšviesos laidumo ir termoizoliacinesypatybes užtikrina 48 mm storiostikliniaipaketai,kuriųšilumosper-

IDEALUS LANGAS

nauja karta

2014

„FutureART+“ langai yraypač rekomenduojami naudo-ti aukštuminiuose pastatuose irpajūryje, kur dažni stiprūs vėjai,liūtys ar audros, nes staktoscentre įrengta papildoma 3-iojitarpinė ne tik pagerina langų ter-moizoliacines ir triukšmo slo-pinimo savybes, bet ir padidinalangų nelaidumą lietui bei vėjui. Neretai langai pasirenkamine vien pagal technines charak-teristikas, bet ir pagal estetinęišvaizdą.„FutureART+“langųrėmaiišsiskiria skaisčiai balta spalva, ly-giu ir lengvai valomu paviršiumi. Visos„TIKSlangų“ypatybėsyra patvirtintos Europos Sąjungosnotifikuotų laboratorijų atlik-tais tyrimais, visa produkcija yražymima visuotinai pripažintu CEženklu. Gaminių kokybę užtikrinaUAB „Aveplast“ įdiegta kokybėsvadybos sistema ISO 9001, kuriapima visą klientų aptarnavimoprocesą: langų projektavimą,pardavimą, gamybą, tiekimą,montavimą ir garantinę priežiūrą. Išsamesnę informaciją apie 2014 m. IDEALŲ LANGĄ rasite www.tikslangai.lt arba pasiteiravę apie tai artimiausiame „TIKS langai“ prekybos salone.

davimo koeficientas Ug – tik 0,5W/m2K. „FutureART+“ langų mo-delyje gali būti įrengti ir 52 mmstoriostiklopaketai,dėlkuriųvie-nu metu įvykdomi ir ypač griežtipatalpų akustinio komforto, ir jųenerginioefektyvumoreikalavimai.Termoizoliacinių „TGI/Swisspacer“rėmelių panaudojimas stiklo pake-tuose tik dar labiau pagerina šiųlangųeksploatacinesypatybes. Išskirtinis „FutureART+“langų techninis sprendimas – net22mmįrėmusįgilintasįstiklinimasir papildomas stiklo paketoužsandarinimas visu jo perimet-ru. Dėl šios įstiklinimo įrengimonaujovės „FutureART+“ languoseišvengiamakondensatosusidarymoįstiklinimopakraščiuosenetiresantlabaižemailaukotemperatūrai.

Langai–tainevienkartinėprekė,kuriąpanaudojęišmetame,oilgalaikėinvesticija,kurigalipagerintikiekvienoišmūsųgyvenimokokybę,sumažintišildymoišlaidasiružtikrintikomfortąnamuose.Pastaruojumetudėlnuolatbrangstančiosenergijos ieškomavis racionalesnių taupymosprendimų, todėl daugelis butųgyventojų,namųstatytojųirrenovuotojųinvestuojaįidealiaišiltuslangus,norėdamisutaupytinelangųpirkimo,ojųeksploata-vimometu.

44

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Ar tikrai efektyviai eksploatuojame šildymo ir vėsinimo sistemas? Sprendimai šildymo ir

vėsinimo sistemų energijos sąnaudoms mažinti

parengti eksploatuoti taip, kad vartotojams nebekiltų minčių tvarkytis savarankiškai: „Žmonėms galima aiš-kinti, kaip reikia eksploatuoti sistemą, bet jeigu ji neužtikrina komforto sąlygų, jie mėgina ją reguliuo-ti savaip.“ Ir tai dažnai sukelia neįsivaizduojamų tempe-ratūros svyravimų – patalpų perkaitinimą ar per didelį atvėsinimą, o tai reiškia nereikalingą energijos švaisty-mą. Tik teisingai suprojektavus, sumontavus ir sude-rinus šildymo bei vėsinimo sistemas, nereikės paša-linio žmonių įsikišimo, ir tik taip įmanoma smarkiai pagerinti pastato energijos naudojimo lygį.

FAKTAI: Jei šildymo sistemose patalpų temperatū-ra būna bent 1°C didesnė už nustatytąją ar priimtą projekte, tai energijos sąnaudos išauga nuo 6 iki 11 proc., palyginti su metiniu pastato sunaudojamos energijos kiekiu. O jeigu šildomose patalpose tempe-ratūra būna jau 2°C didesnė, negu numatyta projekte ar norima palaikyti, tai šildymo sistemos energijos sąnaudos gali padidėti ir iki 22 proc., palyginti su me-tiniu pastato sunaudojamos energijos kiekiu (beveik PVM dydis!).

Nedaugelis žmonių jaučia ±1°C temperatūros poky-čius, taigi...

Kokybiškas sistemų balansavimas itin aktualus ne tik gyvenamuosiuose pastatuose, bet ir gamyklose ar ko-merciniuose objektuose, kuriuose įrengtos šaldymo (vė-sinimo) sistemos:

• Kuo žemesnės temperatūros vanduo grįžta į šalčio gamybos įrenginį, tuo didesnę įtaką tai turi šaldymo agregato darbo efektyvumo koeficientui (COP) – jis gali sumažėti vidutiniškai iki 15 proc.

• Teisingai subalansavus sistemas, siurblių išeikvojamą elektros energijos kiekį galima sumažinti iki 40 proc.

• Kiekviena papildoma valanda, šildymo ar vėsinimo sistemą paleidžiant anksčiau nei būtina, visos ŠVOK sis-temos sunaudojamos energijos kiekį padidina 1,5 proc.

„Galima teigti, kad siurblių sunaudojamos energijos kaina proporcinga siurblio galingumui, įvertinus sistemos srautą ir siurblio sukuriamą slėgį. Nesubalansuotose sis-temose bendras srautas paprastai būna per didelis – taip siekiama išspręsti dėl ydingų projektų ar nekokybiškų montavimo ir paleidimo derinimo darbų blogai šylančių (ar vėsinamų) patalpų problemą“, – aiškino pašnekovas.

Už neteisingą eksploataciją, deja, dažnai būna atsa-kingi inžinerines sistemas prižiūrintys nepakankamai kvalifikuoti, tačiau gerai save vertinantys specialistai.

Energijos naudojimo efektyvumo klau-simai jau daugelį metų – pasaulinė problema. „Visi supranta, kad turime ką nors daryti, norėdami mažinti energijos naudojimą ir taip stabdyti klimato kai-tą. Kompanija „TA Hydronics“ – viena tų, kurios gali didžiuotis siūlančios ir įgy-vendinančios konkrečius sprendimus, padedančius taupyti energiją“, – sakė bendrovės „TA Hydronics“ technikos di-rektorius Liutauras Rimkūnas.

Jis įsitikinęs – labai nedaugelis žino, kad 40 proc. pasaulio energijos su-naudojama pastatuose. Ir tai dar ne viskas – bent 50 proc. čia išeikvoja-mos energijos praryja inžinerinės šildymo, vėdinimo ir oro kondici-onavimo (ŠVOK) sistemos. „Taigi ŠVOK sistemos išeikvoja iki 20 proc. visos pasaulio mastu sunaudojamos energijos. Tai pakankama priežastis įvertinti, ar tikrai efektyviai eksploa-tuojame inžinerines pastatų sistemas, net jei nekreiptume dėmesio į kylan-čias energijos kainas“, – komentavo L. Rimkūnas.

Lietuvoje šiandien daugiausia kal-bama apie tai, kad pastatų energijos sąnaudas galima smarkiai sumažinti gerinant pastato infrastruktūrą – ap-šiltinant konstrukcijas. Tačiau tam rei-kia labai didelių investicijų, ir laukia ilgas atsipirkimo laikas. Teisingai per-tvarkius vandens ŠVOK sistemas, pa-siekiamas labai artimas namo „su kai-liniais“ energijos taupymo rezultatas ir gaunama greita investicijų grąža.

„Poveikis yra tiesioginis ir esminis. Optimizuojant sistemas, energijos są-naudas vidutiniškai galima sumažinti iki 30 proc.“, – užtikrino L. Rimkūnas. Bendrovė „TA Hydronics“ siūlo pertvar-kyti esamas vandens ŠVOK sistemas, naujais pakeisti neteisingai veikiančius elementus ar tiesiog deramai suregu-liuoti sistemas. Be to, atsižvelgiant į au-gančius patalpų mikroklimato reikala-vimus, pagerinti reguliavimo kokybės ir komforto (temperatūros, drėgmės, triukšmo slopinimo ir t. t.) lygį.

Svarbiausia, atkreipė dėmesį „TA Hy-dronics“ specialistas, sistemą reikia

45

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Slėgio palaikymas ir vandens kokybė, balansavimas ir reguliavimas, termostatinis reguliavimas ENGINEERING ADVANTAGE

„Atrodo keista, tačiau Lietuvos statistika rodo, kad gana įprasta, jog srautas sistemose yra apie 50 proc. didesnis, negu to reikėtų įvertinus sistemų duomenis ar projekti-nius skaičiavimus“, – sakė L. Rimkūnas. Teisingai subalan-savus šildymo ar vėsinimo sistemas visada yra galimybė nustatyti teisingą, tai yra minimalų reikalingą, elektroni-nio siurblio darbo greitį arba seno tipo siurblius perjungti dirbti mažesniu greičiu – dėl to sumažėtų siurblių sunau-dojamos energijos kiekis.

Statistika liudija, kad siurbliai dažniausiai parenkami mažiausiai su 10 proc. rezervu. „Pagalvokite, kiek energijos išeikvojama, jei projektuotojas dėl „ramaus miego“ fakto-riaus skaičiuodamas siurblio galingumą prideda 20 proc., montuotojas, prisiminęs, kad kadaise dirbant su tuo pro-jektuotoju pritrūko siurblio galingumo, rezervui prideda dar tiek pat... O juk siurblio galingumo „montuotojui“ pri-trūko dėl to, kad eksploatuojamos tinkamai nesubalansuo-tos sistemos, – pabrėžė bendrovės „TA Hydronics“ techni-kos direktorius. – Kai tai padaroma, paaiškėja, kad siurblio galingumas gerokai didesnis, negu sistemai reikia.“

Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje sistemų bendras srau-tas yra apie 30 proc. didesnis, negu reikalinga pagal skai-čiavimus, o siurbliai bent 10 proc. galingesni negu būtina, teisingai subalansavus sistemas (pagal metodikas, stan-dartas LST EN 14336) siurblių elektros energijos naudoji-mą galima sumažinti iki 40 proc. (tyrimas atliktas Prancūzi-jos ŠVOK mokslinių tyrimų ir mokymo centre „Costic“).

Užtikrinti komfortą patalpose – palaikyti pastovią kambario temperatūrą nepriklausomai nuo kintančių aplinkos sąlygų – ir tuo pačiu sumažinti energijos nau-dojimą dažnai atrodo neįmanoma užduotis. Ypač jei pa-talpas šildo ar vėsina pastovaus srauto sistemos, kurios yra seno tipo, neekonomiškos – netaupančios energi-jos. Juk pastovaus srauto sistemose siurbliai VISĄ LAIKĄ dirba MAKSIMALIU GALINGUMU.

„Pastovaus srauto sistemos nepakeičiamos atrodo tik tiems projektuotojams ir montuotojams, kurie skelbia dirbantys pagal „patikrintus“ modelius, o išties tiesiog bijo imtis naujovių ir modernių sprendimų, – ironizavo L. Rimkūnas. – Blogai, kad taip klaidinami užsakovai, ku-rie pasikliauna jais kaip atestuotais specialistais.“

Šiuolaikinėmis tendencijomis besidomintys specialis-tai žino, kad patenkinti augančius komforto reikalavimus ir sumažinti energijos naudojimą gali padėti KINTAMO SRAUTO sistemos. Nors jų projektavimas, montavimas ir paleidimas yra sudėtingesnis, jos tikrai TAUPO ENERGIJĄ:

• Įrodyta, kad sistemą pertvarkius iš pastovaus srau-to į kintamo ir teisingai subalansavus siurblio sunau-dojamos energijos taupymas gali siekti 43 proc.

Bendrovės „TA Hydronics“ specialistų optimizuotos ŠVOK sistemos:„Hammarplast • Consumer“ gamykla, Švedija – siurblio galingumas sumažintas 61 proc.

• Minas Gerais miesto savivaldybės pastatas, Brazilija – siurblio galingumas sumažintas 21 proc.

• „Pfizer“ gamykla, Prancūzija – siurblio galingumas sumažintas 31 proc.

www.tahydronics.comIškilus klausimams

prašom kreiptis tel. +370 37 39 22 48,el. paštu info.lt@tahydronics.com.

• Tampa įmanoma teisingai suderinti srautus tarp sis-temos gamybos ir vartotojo dalių.

• Galima suprojektuoti sistemas įvertinant nevienalai-kiškumo faktorių (ang. diversity factor).

• Pasiekiama, kad temperatūra grįžtamosiose šildymo sistemų linijose būtų kuo mažesnė, o šaldymo (vėsini-mo) – kuo aukštesnė. Nuo to ir priklauso šilumos bei šalčio gamybos agregatų efektyvumas ir energijos sąnaudos.

„Kintamo srauto sistemų efektyvumas toks didelis, kad senos pastovaus srauto sistemos visame pasaulyje jau pertvarkomos į kintamo debito. Solidūs gamintojai net šilumos ir šalčio gamybos įrenginius kuria tokius, kad šie būtų pritaikyti dirbti kintamo srauto sistemose“, – pasa-kojo L. Rimkūnas.

Nenuostabu – teisinės normos Europoje atspindi ypatingą dėmesį globaliniam atšilimui ir klimato kaitai. Jau šiandien projektuojamų statinių sistemos turi optimaliai taupyti ener-giją ir šiuos ypatumus išlaikyti visą eksploatavimo laiką.

Daugiau kaip 70 proc. esamų gyvenamųjų pastatų Lie-tuvoje buvo pastatyti iki 1979 metų, 80 proc. jų bus eks-ploatuojami iki 2050 metų. 90 proc. visų šildymo sistemų nėra optimaliai suderintos, taigi išlieka didelis potencialas taupyti energiją rekonstruojant ar pertvarkant ir teisingai sureguliuojant vandens ŠVOK sistemas. „TA Hydronics“ šiam tikslui įgyvendinti sukūrė novatoriškus specialios konstruk-cijos vožtuvus su analogų neturinčia automatinio srauto reguliavimo (ASR) funkcija. Sausio 27–31 dienomis Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose vyks nemokami įmonės „TA Hydronics“ rengiami seminarai apie hidraulinių inžineri-nių sistemų balansavimą ir reguliavimą naudojant novato-riškus analogų neturinčius vožtuvus.

Informacija apie šį ir būsimus seminarus:

Slėgio palaikymas ir vandens kokybė, balansavimas ir reguliavimas, termostatinis reguliavimas ENGINEERING ADVANTAGE

Nauja „TA Hydronics“ produktų serija – dar didesnis energijos taupymas

projektas 2014 Nr. 146

ŠIUOLAIKINIS BIURŲ PASTATAS: ORIENTACIJA – FUNKCIONALUMAS

Prašė racionalių sprendimų Centro, kuriame galėtų susitelkti IT srities įmonės, poreikį VšĮ Visorių informacinių technologijų parko kū-rėjams patvirtino dar 2007 metais at-liktas tyrimas. Šios srities įmonėms patraukli ir verslo bei akademinę ben-druomenes jungiančio klasterio idėja. Kaip tik todėl, pasak VšĮ Visorių in-formacinių technologijų parko plėtros direktoriaus Sauliaus Arelio, įmonėms parke plėtojant savo gamybines, tiria-mąsias linijas, VITP apsisprendė kurti inkubatorių ir infrastruktūrą informa-cinių technologijų verslui.

Formuluodami statinio projektavi-mo užduotį biurų pastatui užsakovai pagrindinį reikalavimą kėlė infrastruktū-rai – kad ji tiktų veikti IT įmonėms, turė-tų reikiamus tinklus, patogų darbo vietų išdėstymą. Parko plėtotojai siekė ir to, kad statinio architektūra pritaptų ir prie viso rajono stilistikos, tiesa, nepuoselėjo planų pastatydinti architektūros kon-kursų premijų vertą objektą. „Projektas turėjo būti be įmantrybių, logiškas, as-ketiškas, orientuotas į funkcionalumą, maksimaliai išnaudojantis erdvę biurų patalpoms“, – aiškino S. Arelis.

„Maksimaliai gerai už mažiausią kainą, – taip užduotį apibūdino viešąjį konkursą laimėjusios Vilniaus archi-tektūros studij os architektas, projekto vadovas Vytautas Lukoševičius. – Tai nėra paprasta šiais laikais, kai visi užsakovai žino, kas yra gerai, kai visi nori kokybiškų ir pačių moderniausių sprendinių, o biudžetas ribotas. Pro-jektas buvo pradėtas ne pačiu palan-kiausiu laikotarpiu – 2010 metais.“

Komandinio darbo pamokos VITP administracinio centro užsako-vai, pasak V. Lukoševičiaus, gerai pasi-ruošė projektui – konkrečiai suformu-luotos projektavimo užduotys padėjo racionaliai panaudoti turimas lėšas ir rasti galimybių ne tik šabloniniams ar-chitektūriniams sprendimams.

Parengti technines sąlygas VITP padė-jo bendrovės „Sweco Lietuva“ specialis-tai, atstovauti užsakovo interesams viso statybos proceso metu VITP vadovai pasisamdė konsultantą. „Konsultantas Rimgaudas Žaliauskas ir šiandien dir-ba, sprendžia vis dar iškylančius pasta-to rangos klausimus“, – pasakojo VITP

plėtros direktorius S. Arelis. Pasitelkti konsultantą buvo nuspręsta dar tada, kai nebuvo įvykęs konkursas techninei priežiūrai parinkti.

„Konkursą vėliau laimėjo atsakin-ga įmonė – „Sweco Lietuva“, bet mes, iki tol neturėję darbo su ja patirties ir išvis nepatyrę statybų versle, neįsi-vaizdavome, kiek pagalbos vykdant projektą gausime iš techninio prižiū-rėtojo. Mums administracinio centro statyba yra vienkartinis verslas – nesa-me profesionalūs nekilnojamojo turto plėtotojai, esame konsultantai, dirban-tys su IT įmonėmis. Prireikė, tai ir pa-sistatėme, reikės, ir dar pasistatysime (šiuo metu svarstomi planai dėl naujos infrastruktūros, skirtos technologi-niam verslui, plėtros – red.), bet tai nėra mūsų nuolatinė veikla, – aiškino S. Arelis. – Reikėjo rengti paraišką dėl finansavimo, planuoti statybas, spręsti reikalus su profesionaliais projektuo-tojais, rangovais, techniniais prižiū-rėtojais. Suprantama, su jais esame priešingose sutarties pusėse, todėl ir norėjome turėti kompetencijos sau-giklį – šias temas išmanantį savo dar-buotoją.“

Rusnė MARČĖNAITĖ

Prieš du mėnesius atidarytame Visorių informacinių technologijų par-ko (VITP) administraciniame pastate dar galima išsinuomoti vieną 42 kvadratinių metrų ploto biuro patalpą. Likusios penkių aukštų, dviejų korpusų, 7300 kvadratinių metrų ploto biurų patalpos užpildytos – čia jau įsikūrė 22 informacinių technologijų (IT) verslo įmonės, kuriose dirba beveik 500 darbuotojų.

projektas 2014 Nr. 146

ARCHITEKTŪRA

S

Atsakymas į klausimą, koks užsa-kovas architektui parankesnis – rei-klus ar nė nežinantis, ko nori, matyt, nėra paprastas. Iš pirmo žvilgsnio idealios aplinkybės – laisvos rankos kūrybai – neretai radikaliai pakinta, kai užsakovas įgyvendinant projektą susivokia, kiek gali kainuoti atsainus požiūris į projektavimą.

Anot architekto V. Lukoševičiaus, vykdant VITP projektą dar viena išties kompetentingo specialisto nuomonė sprendžiant projektavimo klausimus buvo naudinga: „Galėčiau sakyti, kad šiuo atveju rankos buvo surištos, bet jeigu užsakovo atstovą vertinsi kaip kolegą, su kuriuo gali pasitarti, kurio klausimai priverčia dar kartą pergalvo-ti sprendimus ir pasitikrinti, ar buvai teisus gindamas savo nuomonę, ben-dro darbo rezultatas bus teigiamas. Tada ir projektuotojai galės tik ramiau

miegoti. Galiu pasakyti, kad dėl VITP administracinio pastato aš ramus.“

Apšiltinimo sprendimai – su dviguba apsauga Viena pagrindinių užsakovų užduočių projekto autoriams (projekto vadovas V. Lukoševičius, architektas Emilis Petkevičius, idėjos autoriai architek-tai Vidmantas Kančiauskas, Juozas Vaškevičius, konstruktorius Audrius Rinkevičius) buvo užtikrinti mažas energijos sąnaudas eksploatacijos metu, taigi pirmiausia – pastato san-darumą. Į architektų siūlymą fasadui naudoti daugiasluoksnes cinkuotos skardos plokštes su termoizoliaciniu sluoksniu užsakovai iš pradžių surea-gavo šiek tiek skeptiškai.

„Standartiškai kompozicinės plokštės dažniau naudojamos prekybos, gamy-

bos patalpų, sandėlių fasadams, – pri-pažino V. Lukoševičius. – Bet mes tu-rėjome idėją, kaip padaryti, kad fasadas būtų ne tik nebrangus, bet ir efektyvus bei maksimaliai estetiškas. Visoriai nėra miesto centras, aplinka čia lyg ir nekelia ypatingų reikalavimų, bet vis vien no-rėjosi, kad statinys nebūtų visai eilinis, turėtų savo veidą.“

Dėl fasado medžiagos pasirinki-mo efektyvumo problemų neturėjo kilti – pagal daugiasluoksnių, va-dinamųjų kompozicinių, plokščių „Kingspan“ gamintojų skaičiavimus, tam, kad būtų pasiekta norima sienų varža – užsakovai norėjo, kad pasta-tas pasiektų energinio naudingumo B klasę – objektui turėjo užtekti viso labo 80 mm storio plokštės. Bet tai neįtikimai atrodė net patiems archi-tektams, tad apsidrausdami jie nu-sprendė dėti 100 mm storio plokštes KS1000 AWP – iš išorės cinkuota ir poliesteriu dengta skarda (0,4–0,6 mm storio), viduryje – ne akmens va-tos, o uždarų putų poliuretano (IPN) termoizoliacinis užpildas. Šios plokš-tės šilumos perdavimo koeficientas U = 0,223 W/m2K.

„Gamintojai atsako už pačios plokš-tės šiluminę varžą, bet jei pastačius paaiškės, kad šilumos maža, jie gali mums pasakyti, tarkime, kad tai dėl to, jog pastate kokios nors durys tinkamai neuždaromos. Ir galbūt tai ir bus prie-žastis. Taigi mums svarbi visuma – viso pastato sandarumas ir šiluma, todėl tu-rime turėti rezervą“, – aiškino architek-tas V. Lukoševičius.

Patalpos papildomai apšiltintos ir iš vidaus. Tiesa, ne tiek siekiant dar pa-didinti šilumos varžą, kiek norint ap-sisaugoti nuo kondensato kaupimosi ant metalinių vidaus sienų grėsmės. Taigi „Kingspan“ plokštės apdailintos gipso kartonu, o tarpas dar ir užpildy-tas akmens vatos sluoksniu – iš viso tai sudaro 50 mm storio sluoksnį. Apeliuodamas į tai, kad daugiausia šilumos pastatai praranda dėl vėjo, VITP atstovas pageidavo ir dvigu-bo sandarinimo „Kingspan“ plokščių jungčių vietose.

Rinkoje populiarėja putų poliuretanas Galimybę naudoti nedidelio, todėl ir abejonių užsakovams neretai kelian-čio storio kompozicines plokštes su-kuria IPN užpildas, kitaip vadinamas priešgaisriniu poliuretanu.

47

G. Bartuškos nuotr.

projektas 2014 Nr. 148

Pasak bendrovės „Kingspan“ at-stovų, norint pasiekti tokią pat varžą naudojant akmens vatos užpildą, tektų montuoti beveik dukart storesnes – 150 mm storio – plokštes. „Kingspan“ gamina plokštes ir su šia termoizoliaci-ne medžiaga. Šiuo metu priešgaisrinio poliuretano naudojama vis daugiau.

Augantį priešgaisrinio poliuretano populiarumą, „Kingspan“ atstovų nuo-mone, lemia šios medžiagos praktišku-mas. Jos naudojimas leidžia sumažinti ir plokščių storį, ir svorį, medžiaga turi puikias mechanines ypatybes, neįgeria vandens, pagaliau – ji pigesnė: norint gauti tokią pat šilumos varžą naudo-jant akmens vatą teks mokėti daugiau. Tiesa, akmens vata atsparesnė ugniai, tad objektuose, kur itin svarbus prieš-

gaisrinis saugumas, naudojama turi būti tik akmens vata.

V. Lukoševičius pažymėjo, kad nors užsakovai siekė tik B energinio nau-dingumo klasės, bendras visų jų pagei-dautų sprendinių rezultatas lėmė, kad pastatas sertifikuotas A klase. „Būtų buvę galima gauti ir A+ klasę, bet tam būtų reikėję atlikti sandarumo testus. Užsakovams to nereikėjo“, – komenta-vo architektas.

Pastangos dėl nestandartinio montavimo Siekdami neįprasto vizualinio efekto Vilniaus architektų studijos architek-tai „Kingspan“ plokštes nusprendė montuoti vertikaliai. Gamintojų duo-menimis, Lietuvoje šios plokštės taip montuojamos rečiau, užsienyje – maž-daug 30 proc. statinių. „Projektuodami langų įstatymo mazgus kūrėme lanks-tinius, papildomus įdėjimus, tarpines. Generalinio rangovo – bendrovės „Veikmės statyba“ – atstovai, sužinoję, kad teks įgyvendinti nestandartinius sprendimus, primygtinai siūlė paversti

plokštes taip, kaip daro visi, – nusi-juokė V. Lukoševičius. – Sprendimo nekeitėme, užtat turime nesudurstytą iš gabaliukų plokštę, tai kuria solidesnį pastato įvaizdį.“

Bendrovės „Kingspan“ atstovai džiaugiasi, kad architektai nusprendė projekte panaudoti gamykloje sulenk-tas kampines fasado plokštes. Įprastai kampuose plokščių jungčių vietos už-dengiamos skardos kampuočiu. Čia pasirinkta 90 laipsnių kampu sulenkta plokštė ir gautas išskirtinis estetinis vaizdas. „Kingspan“ gamina ne tik kampu, bet ir pageidaujamu spinduliu išlenktas plokštes – tokios panaudo-tos greta esančiame bendrovės „BOD group“ pastate.

Svarbiausia – patogi eksploatacija Ir Vilniaus architektūros studijos ar-chitektai, ir užsakovai patenkinti vers-lo inkubatoriaus pastatų planu.

„Tai skandinaviškas planas: išilgai korpuso – du koridoriai, centre – pa-galbinės patalpos (virtuvėlės, pasita-rimų patalpos), o kraštuose – biurų patalpos“, – aiškino V. Lukoševičius. Kai vyko projektavimo darbai, nuomi-ninkų dar nebuvo, užsakovas tebuvo pateikęs planą, kiek procentų įmonių verslo inkubatoriuje galėtų turėti vieną kabinetą, kiek – po du ar tris kabine-tus. Ta informacija buvo svarbi ir in-žinieriams – jie turėjo parengti planą, kaip bus atliekama energijos naudoji-mo apskaita, pasirūpinti galimybe kie-kvienai įmonei atskirai įjungti signali-zaciją ir panašiai.

V. Lukoševičius patvirtino – specialių interjero pageidavimų užsakovas ne-turėjo, interjeras tiesiog turėjo atitikti šiuolaikinių biurų standartus, tad pa-sirinktas neutralus patalpų koloritas. Interjero bandymams, ir tai kukliems, vietos atsirado tik hole, kuris jungia pastato korpusus. „Taip, šiame pastate yra rekuperacija, automatinis valdy-mas, viskas programuojama, bet šiais laikais tai nebėra stebuklas, kuriuo ga-

VITP tipinio aukšto patalpų planas.

S

generalinis direktorius Giedrius Ei-dimtas patvirtino, kad 7 kategorijos kompiuterinis tinklas, kuris įdiegtas VITP administraciniame pastate, Lie-tuvoje šiandien nėra standartas: „Ši kategorija suteikia iki 10 gigabitų per sekundę laidumo galimybę. Tai rezer-vas, kuris leis išvengti infrastruktūros pertvarkymo ateityje – duomenų per-davimo poreikis kasmet didėja.“

Kviečiame visus skaitančius ir mąstančius, besidominčius statybų pramonės sektoriumi prisijungti prie mūsų prenumeratorių gretų:

91 metus skaičiuojantis ir lietuviškas kokybės bei sunkaus darbo tradicijas palaikantis žurnalas

„Statyba ir architektūra“ dėkoja nuolatiniams skaitytojams.

Norime Jums priminti, kad prenumeruoti yra PIGIAU ir PATOGIAU.

12 mėn. – 96 Lt; 6 mėn. – 48 Lt; 3 mėn. – 24 Lt; El. versija (PDF formatu) 12 mėn. – 50 Lt.

www.dorvila.lt DURYS, VARTAI, SPYNOS

lima girtis, – sakė architektas. – Kaip IT įmonių verslo inkubatorius jis turi vieną esminį išskirtinumą – ypatingo galingumo internetą. Kito tokio Vil-niuje nėra.“

Kompiuterinę tinklo sistemą ir sil-pnų srovių (apsaugos, priešgaisrinės signalizacijos, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, garso, multimedijos) sis-temas įrengusios bendrovės „Pristis“

GENERALINIS RANGOVAS

FASADO SPRENDIMAI

ELEKTROS TINKLAI

MEDINĖS DURYS

SILPNOS SROVĖS

VIDAUS ATITVAROS

Siekdami ekonominėmis priemonėmis sukurti išskirtinį fasado vaizdą projektuotojai ieškojo nestandartinių sprendimų.Vilniaus architektūros studijos archyvo nuotr.

projektas 2014 Nr. 150

Lina BIELIAUSKAITĖ

Didžiausiame šalies kurorte naujam gyvenimui pamažu atgimsta istori-niai pastatai. Per porą metų tiesiogine prasme iš pelenų prikeltas Palan-gos kurhauzas dabar estafetę perduoda vienai gražiausių ir garsiausių medinių pajūrio vilų – grafų Tiškevičių laikus menančiam „Anapiliui“. Tikimasi, kad pastato restauracijos startas neužtruks.

Legendinis Palangos „Anapilis“ susigrąžins autentišką vaizdą

Prireiks kelių milijonų Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas teigė, kad darbus būtų galima pradėti kad ir rytoj – ne tik parengtas „Anapilio“ restauravimo bei pritaikymo kultūros poreikiams projek-tas, bet ir gautas statybos leidimas.

ISTORINĖS VILOS RENESANSAS

Kurorto savivaldybės administraci-jos direktoriaus pavaduotojo Broniaus Martinkaus žodžiais, konkrečiau kal-bėti apie kokius nors veiksmus ar rangovus bus galima tik paaiškėjus fi-nansavimo galimybėms. Įvertinus pa-našių objektų restauravimo praktiką, kiek anksčiau preliminariai skaičiuota,

kad projektui įgyvendinti prireiks apie 5,5 mln. litų. Tačiau parengus techni-nį projektą paaiškėjo, kad „Anapilio“ restauracija ir pritaikymas naujoms reikmėms turėtų kainuoti maždaug 3 mln. litų.

Šiuo metu kaip tik laukiama žinių, kokio dydžio Europos ekonominės er-dvės ir Norvegijos finansinių mecha-nizmų paramos šis projektas galėtų tikėtis.

Pasitelkė retronuotraukas „Anapilis“ – viena pirmųjų grafų Tiš-kevičių šeimos vilų – pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Kokiais konkrečiai metais jis iškilo, nežinoma, tačiau pas-tato nuotrauka jau puikuojasi 1898-ai-siais išleistame pirmajame Palangos at-

S

interjero detalės yra auten-tiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, ir net nustatyta buvusioji vi-los sienų spalva. Remiantis pateiktomis specialistų iš-vadomis ir bus atkuriamas pirmykštis „Anapilio“ vaiz-das.

Analogų – vienetai „Pastatas fiziškai susidė-vėjęs, tad norint jį toliau eksploatuoti būtina kapita-liškai remontuoti – naudo-jant autentiškas medžiagas ir technologijas bus stipri-namos vilos konstrukcijos, o susidėvėjusios keičiamos naujomis“, – nekilnojamo-sios kultūros vertybės lau-kiančius procesus vardijo vyriausiasis Palangos archi-tektas S. Bradūnas.

Valdininko žodžiais, nors „Anapilis“ po restauracijos ir remonto taps tokiu, koks gimė, veikiausiai šiuos po-kyčius plika akimi pastebės ne visi, nes jie nebus itin

radikalūs. „Bus atkuriamos kai kurios autentiškos de-talės, elementai, kurie neiš-liko: balkonai, keičiami ka-minai, kurie buvo ilgainiui pristatyti ir yra nebūdingi šiam statiniui, perstatomi laiptai, verandos ir kita. Štai kadaise stoge buvo įrengtas švieslangis, tad jis irgi bus demontuotas“, – pasakojo S. Bradūnas.

Pašnekovo teigimu, per pastaruosius maždaug 10 metų tai bus antras iš es-mės restauruotas Palangos senosios medinės architek-tūros objektas po vilos „Jū-ros akis“.

„Nėra tikslo atstatyti „Anapilį“ tiesiog kaip kul-tūros paminklą, svarbu, kad jis būtų gyvas, naudojamas, nes tai irgi yra vertybės at-kūrimas. Tad atgimęs pasta-tas bus įdomus ir edukacine, ir pažintine funkcija“, – kal-bėjo vyriausiasis Palangos architektas.

Įsileis muziejų ir renginius Daugeliui Palangos „Ana-pilis“ iki šiol asocijuojasi su

muzikos klubu, kuriame mėgo koncertuoti garsūs Lie-tuvos atlikėjai, čia vykdavo kameriniai koncertai – visa tai kūrė šios vietos išskirtinu-mą, ypatingą jos aurą. Pasta-ruoju metu pastate vykdavo kurorto meno ansamblių re-peticijos, nedideli koncertai, čia taip pat įrengtos Palangos kultūros centro administra-cinės patalpos.

Numatyta, kad po res-tauracijos ir remonto darbų „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus. Savival-dybės Architektūros ir te-ritorijų planavimo skyriaus vedėjas S. Bradūnas teigė, kad įstaigos veikla neturėtų apsiriboti vien stacionaria, nekintama ekspozicija – čia planuojama organizuoti ir įvairius kultūros, pramogi-nius renginius.

„Savivaldybei šioje vie-toje, be „Anapilio“, taip pat priklauso vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Manyčiau, visa ši teritorija su trimis pastatais ir galėtų tapti Palangos mu-ziejaus kompleksu“, – teigė S. Bradūnas.

Taip garsioji kurorto vila atrodė 1903-iaisiais užfiksuotoje nuotraukoje. Palangos savivaldybės archyvo nuotr.

virukų albume. Specialistų teigimu, tuo metu kurorte statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicari-joje paplitusių užmiesčio statinių bruožų, kaip antai įvairios formos bokšteliai, erkeriai ar aukšti stogai ant kronšteino.

Sovietmečiu „Anapilis“ buvo gerokai pakeistas, tad specialistams teko nelen-gva užduotis atkurti au-tentišką jo veidą. Kadangi senieji pastato brėžiniai neišlikę (spėjama, kad ka-daise jie sudegė), nežino-ma, ir kas buvo statybos projektų autorius, teko pa-sitelkti senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas.

Po kruopščių tyrimų pa-aiškėjo, kurios „Anapilio“

52

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Gyvenamųjų daugiabučių pusrūsiuose veikiančios kavinės – standartinė situacija tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje ar kitose šalyse. Ir problemos, kylančios dėl triukšmo iš šių patalpų, čia būna bemaž vieno-dos. Kartais skiriasi tik patalpų savininkų požiūris į šį klausimą. Pas mus gana dažnai kariaujama su triukš-mu besiskundžiančiais kaimynais ir raštais mėgina-ma įrodyti, kad pašalinių garsų į aplinką nesklinda. O Vakaruose pasistengiama patalpas izoliuoti, kad triukšmas iš tiesų netrikdytų kaimynų ramybės.

Įrengė patalpą patalpoje Vieną pavyzdžių, kaip izoliuoti patalpoje sklindantį triukšmą, kad šis nesklistų į kitas patalpas, galima pa-matyti viename Vokietijos Miuncheno miesto daugia-bučio namo pusrūsyje. 28 metrų ilgio, 4 metrų pločio ir apie 4 metrų aukščio patalpa tapo muzikinio klubo „Charluie“ namais, kur muzika netyla iki pat paryčių. Ba-ras aplinkiniams gyventojams dabar nekelia jokio gal-vos skausmo, policija nesulaukia kaimynų skundų dėl ramybės trikdymo.

Penkiaaukščio pusrūsyje įrengiant barą iš karto buvo nuspręsta, kad patalpoje skambanti muzika ar lankytojų balsai neturi išplisti į aplinką, name gyvenantys žmonės neturi girdėti pašalinių garsų. Paprastai tokiais atvejais naudojama sistema su esamų sienų apkala netiko dėl su-sidarančių vadinamųjų garso tiltų. Todėl buvo pasirinkta patalpos patalpoje sistema „Knauf Cubo“. Vienintelis likęs kelias garsui sklisti – 30 cm pločio oro tarpas tarp sienos ir sistemos – buvo izoliuotas mineraline vata.

Apkala sudaryta iš trijų gipso plokščių sluoksnių: vie-nas sluoksnis – 18 mm storio „Knauf Blue“ plokščių, du

sluoksniai – 12,5 mm storio „Knauf Silentboard“ plokščių. Visų trijų sluoksnių svoris sudarė 53 kilogramus kvadra-tiniam metrui. Kitaip nei įprastos „Knauf Cubo“ sistemos, ši buvo apkalta tik iš vidaus. Sistemos karkasas sumon-tuotas iš „Knauf Cubo“ sistemos atramų, kurių viršutiniai galai sujungti UA tipo profiliais. Karkasas sumontuotas iš CW100 tipo profilių prie sienų ir UA125 tipo profilių prie lubų. Tarp profilių konstrukcija prie lubų užpildyta dviem mineralinės vatos sluoksniais, kurių kiekvieno storis yra 100 mm. Prie sienų karkaso užpildui naudotas 100 mm storio mineralinės vatos sluoksnis.

Pradėjus eksploatuoti klubą, akustiniai matavimai pa-rodė, kad garso izoliacija tarp klubo patalpos ir esančio buto siekia 88 dB.

Patalpa patalpoje – taip galima pavadinti vieną efek-tyviausių sprendimų norint izoliuoti triukšmo sklidimą iš vienos patalpos į kitą. Šis Vokietijoje įgyvendintas projektas yra tik vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kaip tinkamai suvaldyti triukšmą.

Kartais pasirenkamas sprendimas garsą slopinančią konstrukciją montuoti tik prie sienų, paliekant lubas ne-izoliuotas. Tokio varianto minėtame pavyzdyje atsisaky-ta, nes garsas per lubas persiduotų į viršutinius pastato aukštus.

Kokybės klausimai – vis aktualesni Įrengiant barus, kavines ar naktinius klubus bemaž vi-suomet susiduriama su garso izoliavimo klausimu. Sta-tant naujus pastatus garso izoliavimo problemos spren-dimai dažniausiai jau būna numatyti. Šis klausimas kur kas aktualesnis senos statybos pastatuose, ypač daugia-bučiuose gyvenamuosiuose namuose. Pirkdami būstą naujakuriai ne visuomet turi galimybę tinkamai įvertinti triukšmo izoliavimo ypatybes. Problemų gali išryškėti tik po kurio laiko.

„Vartotojai dabar yra tikrai išprusę. Pirkdami būstą žmonės domisi informacija, kokius reikalavimus jis turi atitikti, ar pastatytas kokybiškai. Todėl nebebijoma kel-

Garsą slopinanti konstrukcija –

sprendimas bet kokios paskirties patalpoms Pažabotas triukšmas

Šio daugiabučio pusrūsyje veikiantis muzikos klubas gyventojams ramybės netrikdo dėl gerai įrengtos garso izoliacijos.

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

53

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Garsą slopinanti konstrukcija –

sprendimas bet kokios paskirties patalpoms ti su kokybe susijusių klausimų, kurių anksčiau žmonės neužduodavo tik per nežinojimą. O jeigu nusipirkus būstą išryškėja problemų dėl garso izoliavimo, ieškoma sprendimų, vis rečiau paliekama taip, kaip yra“, – paste-bėjo kompanijos „Knauf“ projektų koordinatorė Vilda Kiršytė.

Probleminiai seni daugiabučiai Pasiūlytu sprendimu izoliuoti patalpas, kad iš jų ne-sklistų triukšmas, labai patenkinti architektai. Anksčiau spręsti šį klausimą buvo mėginama taikant pačių su-galvotus būdus, dabar lieka pasinaudoti kompanijos „Knauf“ patirtimi.

„Kasdien sulaukiame daug skambučių iš gyventojų, besikreipiančių į mus patarimų. Prašoma sprendimų būtent triukšmui izoliuoti. Ši problema labai dažna se-nos statybos daugiabučiuose, tačiau pasitaiko ir naujai pastatytuose namuose. Daugiausia nusiskundimų – dėl tarpbutinių pertvarų garso izoliacijos. Klausiama, kaip pa-daryti, kad patalpos plotas sumažėtų kuo mažiau“, – sakė V. Kiršytė.

Esamų atitvarų garso izoliacijai idealiai tinka nepri-klausomai nuo esamos sienos stovinčios gipso kartono konstrukcijos. Esamos sienos garso virpesiai susilpnėję ertmės ore, perduodami plokščių apkalai. Rezultatas yra tuo geresnis, kuo yra didesnis oro tarpas ir kuo didesne mase gipso plokščių sluoksnis priešinasi sklindančiai garso energijai.

Pagrindinė taisyklė yra ta, kad esant dukart dides-niam gipso kartono sluoksnio tankiui ertmės gylį ga-lima sumažinti per pusę, išlaikant tokią pat garso izo-liaciją. Todėl „Knauf Silentboard“ plokštės, kurių tankis yra dukart didesnis palyginti su standartine gipso kar-tono plokšte, tinka geriausiai siekiant sumažinti apka-los storį ir įrengti ypač didelio efektyvumo sistemą.

Triukšmo izoliavimo problemos sprendimas – patal-pa patalpoje – šiek tiek sumažina erdvės plotą. Tačiau savininkai turi tinkamai sudėlioti prioritetus: spręsti problemą ir patirti nežymius patalpos ploto nuostolius ar palikti viską kaip yra ir toliau bandyti susitarti su kai-mynais.

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ informacijos centrą tel. (8 5) 213 2222.

54 iš arčiau 2014 Nr. 1

Kalbos apie solidarumą prižiūrint miško kelius vėl su-priešino privačių miškų savininkus ir urėdijas. Šios iki šiol savo lėšomis rūpinosi miško keliais, kuriais nau-dojasi ne tik pačios, bet ir privačių miškų savininkai, medienos vežėjai bei gyventojai. Sunkiasvore techni-ka sugadinus miško kelius paprastai pradedama ieš-koti kaltųjų. Ar bendras mokestis, skirtas miško kelių priežiūrai, iš tiesų pagerintų situaciją?

Skiriamų lėšų nepakanka Nors pagrindinis miškų urėdijų darbuotojų rūpestis – miš-kų atkūrimas ir priežiūra, nemažai lėšų bei dėmesio miš-kininkams tenka skirti ne miškams, bet kelių remontui ir priežiūrai. Kauno miškų urėdija miško kelių priežiūrai ir remontui kasmet atseikėja maždaug 350 tūkst. litų. Jos teritorijoje – 278 kilometrai vietos reikšmės vidaus miško kelių. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) urėdijos teritorijoje esantiems miško keliams tiesti kasmet papildo-mai skiriama tik apie 100 tūkst. litų. 2014 metais, prognoza-vo Kauno miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Saulius La-zauskas, miško kelių remontui gali prireikti iki pusės milijono litų. Mat šiųmetė žiema miško keliams – ypač nepalanki.

KPPP teikiamas lėšas Kauno miškų urėdija jau kele-rius metus skiria naujam 3,8 kilometro miško keliui tiesti Vytėnų girininkijoje. Šiais metais, jei bus užtikrintas rei-kiamas finansavimas, šį kelią planuojama baigti. „Ke-liams tiesti ir prižiūrėti skiriamų lėšų toli gražu nepakan-ka, juolab miško keliais naudojasi ne tik urėdija, bet ir gyventojai, ūkininkai, privačių miškų savininkai. Mes vie-ni privalome juos prižiūrėti, remontuoti, saugoti“, – sakė S. Lazauskas.

Pavasario polaidžio metu, esant nepalankioms sąly-goms, kai kuriuose urėdijos prižiūrimuose miško keliuo-se apribojamas sunkiasvorių krovininių automobilių eis-mas, tačiau, anot vyr. inžinieriaus, toks draudimas daliai privačių miškų vežėjų – nė motais.

Patys ieško kaltininkų Ar urėdijoje pasitaiko atvejų, kai miško kelias sugadina-mas, o kaltininko rasti nepavyksta? „Mes keliais rūpinamės, juos saugome ir neleidžiame, kad Kauno miškų urėdijos prižiūrimi miško keliai būtų gadinami. Potencialų gadin-toją stengiamės nustatyti tik pradėjus vykdyti miško ruo-šos darbus“, – komentavo S. Lazauskas. Mat kai kuriems medienos supirkėjams atrodo, kad medieną vežti galima tada, kai norisi, ir kad kelių saugoti jiems nereikia.

Pagrindinis tokių vežėjų motyvas, esą miško keliai – vals-tybės nuosavybė, todėl jais gali naudotis visi norintieji.

Urėdijos darbuotojai vadovaujasi principu: „Padarei žalą – atlygink“, todėl privačiuose miškuose prasidėjus

miško kirtimo darbams miškininkai visų pirma skuba išsiaiškinti, kas tuos darbus atlieka, susisiekia su at-sakingais asmenimis ir jiems pateikia garantinį raštą, kuriame numatyta atsakomybė už sugadintus miško kelius.

„Kuo anksčiau surasi, kas dirba privačiame miške, tuo didesnė tikimybė, kad sugadinus kelią pavyks išvengti kaltininkų ieškojimo. Mat dažnai miško savininkas vie-nas, medieną kerta nusamdytas rangovas, ją išveža dar kita įmonė. Mes paprašome patvirtinti raštu, kas vykdo miško ruošos darbus, o miško ruošėjas, pasirašydamas garantinį raštą, įsipareigoja sugadinęs kelią jį suremon-tuoti arba apmokėti urėdijos pateiktą sąskaitą už at-liktus kelio remonto darbus“, – paaiškino S. Lazauskas. Apie būsimus privataus miško kirtimo darbus urėdiją informuoja ir Valstybinė miškų tarnyba, išduodanti urė-dijos teritorijoje leidimus kirsti mišką.

NESUTARIMŲ PRIEŽASTIS – KELIAI Miško keliams prižiūrėti trūksta ne tik lėšų, bet ir sąmoningumo

Miško keliais rūpintis įpareigotos urėdijos, nors privačių miškų savininkams, medienos vežėjams ir gyventojams jie ne mažiau reikalingi.G. Bartuškos nuotr.

55

Keliai – gyvybiškai svarbūs „Mums keliai labai svarbūs, nes apie 70 proc. urėdijos te-ritorijos – perteklinio drėgnumo, laikinai užmirkusiose, užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse esantys miškai. Šiuo metu aktyviai vykdoma ir biokuro ruoša, todėl ir bet kuriuo metu pravažiuojami keliai, ir kirtimo atliekų, skirtų biokurui ruošti, sandėliavimo aikštelė – būtinybė“, – ko-mentavo miškininkas.

Dalį miško kelių priežiūros ir remonto darbų urėdijos atlieka pačios. Tačiau naujiems keliams tiesti ar rekons-truoti rengiami viešieji pirkimai ir samdomos speciali-zuotos įmonės. Apsisprendus tiesti naują miško kelią, pirmiausia atliekami projektavimo darbai, mat urėdijos teritorijoje keliai paprastai tiesiami per pelkes, užmir-kusius miškus, todėl dedamos pralaidos, įrengiamos sankasos, grioviai, būtinai atliekama projekto eksperti-zė, vykdoma jo kontrolė, techninė priežiūra, atliekamas KPPP lėšų panaudojimo auditas.

Planuose – naujas karjeras Kauno miškų urėdijoje aktuali kokybiško žvyro trūkumo problema. Miško keliams tiesti privaloma naudoti žvyrą,

kuris atitiktų statybos reikalavimus, būtų atitinkamos frakcijos. Taigi rangovams pradėjus darbus, pirmiausia atliekami bandymai, ar žvyras atitinka reikalavimus. Tik tuomet jis pilamas ant tiesiamo kelio.

Kauno miškų urėdija tokį žvyrą turi pirkti. Urėdijos teritorijoje veikia mažasis karjeras, tačiau jis, anot S. La-zausko, baigia išsekti, be to, šiame karjere esantis smul-kus žvyras su priesmėliu nėra labai tinkamas keliams. Jau dabar miškininkai suka galvą, iš kur apskritai ateity-je reikės gauti žvyro.

„Jei žvyrą reikės nuolat pirkti, išlaidos kelių priežiūrai ir remontui dar padidės. Mums svarbu atidaryti didįjį karjerą, kuris užtikrintų reikiamą žvyro kiekį, tačiau jau spėjome sulaukti priekaištų, esą neracionaliai naudotu-me žvyrą. Galbūt tokios pozicijos laikomasi dėl konku-rencijos su statybininkais?“ – svarstė miškininkas.

Mokesčio nauda neabejoja Miško kelių priežiūros problemą, tikimasi, bent iš dalies išspręstų planuojamas įvesti naujas 5 proc. pajamų mo-kestis privačių miškų savininkams už parduotą medieną ir nukirstą mišką. S. Lazauskas sakė pritariantis nuomo-

56 iš arčiau 2014 Nr. 1 iš arčiau 2014 Nr. 1

nei, kad ir miškų urėdijos, ir privačios įmonės, užsiiman-čios ūkine miškų veikla, dirbtų vienodomis sąlygomis. Nustatytas mokestis, jo nuomone, galėtų padėti bent iš dalies spręsti miškų urėdijas diskriminuojančio apmokes-tinimo problemą, taip pat miško kelių tvarkymo sunku-mus. „Mes dirbame daug sudėtingesnėmis sąlygomis nei privačių miškų savininkai – nuo gautų pajamų į valstybės biudžetą sumokame 44 proc. mokesčių. Dėl ant pečių vis didesniu svoriu užgulančių mokesčių negalime pakanka-mai lėšų skirti miško keliams tvarkyti, prižiūrėti, ir situaci-ja tik blogėja“, – komentavo miškininkas.

Urėdijos nuo šių metų aktyviai įsitraukė į biokuro gamybos rinką – organizuoja skiedrų gamybą iš miš-ko kirtimo atliekų. Tuomet pagamintas skiedras tieks energijos išteklių biržai BALTPOOL. Kauno urėdija, kaip ir kitos, irgi privalo sukaupti tam tikrą medienos rezer-vą skiedros gamybai. Kelias, norint pasiekti medienos skiedras, bet kuriuo metu turi būti pravažiuojamas, taigi labai tvirtas. „O mūsų keliai tokie nėra. Jiems reikalinga daugiau priežiūros“, – argumentavo miškininkas.

Nepalankią miškininkams žiemą uždaryti visus miško kelius ir taip apsaugoti nuo sugadinimo irgi neįmanoma – urėdija privalo vykdyti įsipareigojimus medienos pirkėjams. Kartais šią tenka paimti iš kirtaviečių, kur apskritai nėra jokio privažiavimo, o tai, S. Lazausko teigimu, dar labiau apsun-kina ir taip nelengvą miškininkų darbą. „Kai žiemą nepašą-la, keliai tampa sunkiai pravažiuojami, todėl laiku įvykdyti sutartis labai sunku. Jose išimčių dėl nepalankių gamtinių sąlygų nenumatyta“, – apgailestavo S. Lazauskas.

Būtina suvienodinti sąlygas Medieną privačių miškų savininkai ir urėdijos parduoda nelygiavertėmis sąlygomis. Jas, miškininko teigimu, bū-tina suvienodinti. „Jei vienas sumoka 15 proc. mokesčių daugiau nei kitas, kaip galima lygiomis sąlygomis kon-kuruoti rinkoje, medieną parduodant vienodomis kaino-mis?“ – svarstė pašnekovas.

Kauno miškų urėdijos urėdas Edmundas Kovalčikas urėdijos teritorijoje esančių kelių būklę apibūdino trum-pai: keliai, kuriems tiesti naudotas geros kokybės žvyras, yra normalios būklės, ir tokie ypač saugomi. Tokių kelių yra Vilkijos, Padauguvos, Vytėnų girininkijose.

„Miško keliams, tiesiamiems per klampynes, pelkėtas vietas, reikia kur kas daugiau statybinių medžiagų nei įprastai. Kad turėtum gerus kelius, juos reikia nuolat at-naujinti, naudoti gerą žvyrą“, – aiškino E. Kovalčikas.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, miškų urė-dijų valstybiniuose miškuose yra apie 24 tūkst. kilome-trų vietos reikšmės vidaus miško kelių, kurie naudojami miško sodinimo, priežiūros, sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos ir rekreacinių objektų įrengimo bei tvarkymo darbams atlikti, taip pat miškų ūkio gamy-binei veiklai organizuoti, vietos gyventojų susisiekimui ir kitoms reikmėms.

2012 metais miškų urėdijos savo lėšomis nutiesė ir rekonstravo 18,4 kilometro, suremontavo daugiau kaip 347 tūkst. kilometrų, atliko priežiūros darbus 13,5 tūkst. kilometrų miško kelių, suremontavo 4 tiltus. Miško ke-liams tiesti, taisyti ir tiltų remontui iš viso panaudota 21,8 mln. litų miškų urėdijų lėšų. 2012 metais KPPP lė-šomis – 5 mln. litų – miškų urėdijose nutiesta 14,9 kilo-metro, rekonstruota 13,9, suremontuota 125 kilometrai miško kelių.

Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamų lėšų urėdijai užtenka nutiesti mažiau nei kilometrą naujo kelio.

G. Bartuškos nuotr.

57

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Novatoriškas aplinkosaugos projektas įvertintas auksu

aplinkosauginis objektas, kuriame sugebėta suderinti ir sudėtingus technologinius, ir patrauklius vizualinius sprendimus. „Nors po viešojo pirkimo mums, kaip už-sakovams, buvo abejonių, ar rangovai sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus, projektą pavyko įgyvendinti netgi už mažesnę nei sąmatos vertė kainą“, – pridūrė pašne-kovas.

Anot R. Žako, džiugu ir tai, kad įgyvendinant projek-tą dalis jam skirtų Europos ir valstybės lėšų atiteko pa-tiems alytiškiams.

Ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių šalies miestų statybos kompanijos pajėgios sėkmingai realizuoti technologiškai sudėtingus, atsakingus projektus. Vie-na jų – alytiškių bendrovė „Kortas“, kurios įgyvendin-tą Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių komplekso rekonstrukciją vainikavo konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ pelnytas aukso medalis. Įmonės darbas buvo įvertintas už sudėtingus kompleksinius, konstruktyvinius sprendimus, kokybę, operatyvumą, svarbą ekologijai ir visam Alytaus regionui.

2010–2013 metais bendrovės „Kortas“ įgyvendintas projektas apėmė ir senų pastatų rekonstrukciją, ir naujų objektų statybas. Dumblo apdorojimo įrenginiai, pasta-tyti šiaurės rytinėje Alytaus dalyje, šalia Nemuno, efek-tyviai apsaugo upės pakrantes nuo taršos.

Įmonės įdiegtas technologinis įrenginys suprojek-tuotas kaip nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo utilizavimo sistema. Dumblą galima apdoroti anaerobiniu būdu, perdirbtą išdžiovinti ir naudoti kaip trąšą arba deginti kietojo kuro katiluose. Anaerobinio dumblo apdorojimo metu susidariusios biodujos pa-naudojamos elektrai ir šilumos energijai gaminti koge-neratoriuje. Pūdytuvuose iš dumblo išgaunamų biodujų pakanka pagaminti iki 400 kWh elektros energijos per valandą. Trūkstamas šilumos energijos kiekis gaunamas deginant gamtines dujas. Pagaminta elektros energi-ja bus naudojama Alytaus valymo įrenginių reikmėms tenkinti. Sudegintas dumblas taip pat gali būti naudo-jamas kaip šlakas keliams tiesti.

Bendrovės „Kortas“ įdiegtos technologijos užtikrina sklandžią sudėtingų procesų eigą: dumblas tankinamas, apdorojamas maišymo ir homogenizavimo įrenginiais, pūdomas, sausinamas. Visuose rezervuaruose dumblą galima kaupti net iki 5 dienų, o faktiškai visų procesų elementai suprojektuoti taip, kad įrenginiai galėtų ne-pertraukiamai dirbti ir nutikus gedimui.

Modernūs Alytaus dumblo apdorojimo įrenginiai nuo šiol leis ne tik mažinti dumblo tūrį, šiltnamio dujų, ne-malonių kvapų išsiskyrimą, bet ir apdorotą dumblą pa-naudoti kaip vertingą medžiagą.

„Korto“ jungtinės veiklos partneriams teko ne mažiau atsakinga užduotis – bendrovės „Manfula“ specialis-tai sukūrė ir sukomplektavo visą įrenginių komplekso technologiją. „Projektas – sudėtingas, tad iššūkių netrū-ko kiekvienoje grandyje, tačiau pavyko išspręsti visas problemas ir pasiekti numatytus rodiklius“, – kalbėjo „Manfulos“ vadovas Virginijus Štiormeris.

Kompanija turi nemažai patirties tokio pobūdžio dar-buose – panašų projektą „Manfula“ yra įgyvendinusi Mažeikiuose ir Kėdainiuose.

Bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolan-das Žakas teigė, kad naujieji dumblo apdorojimo įren-giniai – ilgai lauktas ir visam Alytaus regionui svarbus

naujiena 2014 Nr. 158

Užupio g. 30LT-01203 Vilnius

Tel. +370 5 272 5308Faks. +370 5 272 1062

Kilus gaisrui, labai svarbus veiksnys žmonėms gelbėjantis iš pastato, taip pat gelbėjant patį pastatą ir jame esantį turtą – maksimalus ugnies plitimo apribojimas ir sulėtinimas. Todėl pastatai turi būti pro-jektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui būtų galima išvengti žmonių aukų ir sumažinti nuostolius. Normos reglamentuoja, kaip ugnies plitimas iš gaisro židinio turi būti ribojamas specialiomis priešgais-rinėmis atitvaromis, užtikrinančiomis (priklausomai nuo pastato paskirties ir patalpų specifikos) vienos, dviejų, trijų, o atskirais atvejais – net keturių valandų atsparumą ugniai.

Priešgaisrinėms pertvaroms įrengti projektuotojai ir statybininkai turi nemažą skirtingų sprendimų bei medžiagų pasirinkimą, o konstrukcijų siūlės tebėra vienos šiuo atžvilgiu jautriausių pastato vietų. Konstrukcinės, ypač deformacinės, pastatų siūlės yra didesnio pavojaus vietos, pro jas liepsna iš vienos patalpos gali greitai persimesti į kitą.

Įmonė „Delta Nova“ siūlo ekonomiškai efektyvų lengvai montuojamą ugnies barjerą ESOFLAM (gamin-tojas – „Esope Continental“, Prancūzija), užtikrinantį net 4-ių valandų atsparumą ugniai (EI240). Iš bazalto mineralų pluošto gaminama ESOFLAM tarpinė yra atspari ir vandeniui. Ji gali būti naudojama visų tipų konstrukcinėms ir deformacinėms pastato siūlėms bei ertmėms (pavyzdžiui, tarp sienos ir vamzdžio) izo-liuoti, taip pat surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų atraminių guolių, atskirų gelžbetonio elementų jun-gimo ar kitų įdėtinių detalių apsaugai nuo ugnies.

KAIP UŽTIKRINTI KONSTRUKCINIŲ PASTATO SIŪLIŲ ATSPARUMĄ UGNIAI

KAIP UŽTIKRINTI KONSTRUKCINIŲ PASTATO SIŪLIŲ ATSPARUMĄ UGNIAI

59

Privačių miškų savininkų, kurių šalyje priskaičiuo-jama daugiau kaip 247 tūkst., ir valstybinių miškų urėdijų tikslas bendras – kokybiški ateities miškai. Todėl miškų savininkai, planuodami įveisti naują ar atkurti iškirstą mišką, beldžiasi į urėdijų duris – jose gali įgyti ne tik kokybiškų miškui atkurti reikalingų sodmenų, bet ir specifinių žinių organizuojamuose miškininkystės srities kursuose. Būtent jų, įsitikinęs Jonavos miškų urėdijos urėdas Rolandas Skuja, pri-vačių miškų savininkams labiausiai trūksta.

Siūlo kokybiškus sodmenis Jonavos miškų urėdija privačių miškų savininkams siūlo sodmenis, atitinkančius kokybės reikalavimus ir turinčius kilmės dokumentus. Miškininko teigimu, medžių kilmė geriausiai užtikrina sodinamo miško kokybę. Be to, medžių kilmės dokumentai privalomi privačių miškų savininkams, miškus įveisiantiems už Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Jonavos miškų urėdijoje įveistos pušies ir juodalksnio sėklinės plantacijos. Urėdijoje iš sėklinių plantacijų šiuo metu surenkama maždaug 90 proc. spygliuočių medžių sėklų, lapuočių medžių sėklos renkamos selekciniuose

Valstybė susirūpino privačių miškų

savininkų ir urėdijų bendradarbiavimu

prižiūrint miškų infrastruktūrą

arba sėkliniuose medynuose. Urėdija yra įveisusi miški-nės obels, mažalapės liepos, juodalksnio plantacijas, ku-rios yra dar jaunos ir nedera. Tad aukštesnės kategorijos sėklas urėdija perka iš kitų urėdijų.

Visi Jonavos miškų urėdijos miškai – 20,9 tūkst. hekta-rų – yra sertifikuoti FSC sertifikatu, kuris patvirtina, kad miškai tvarkomi ir naudojami griežtai laikantis darnios plėtros principų.

Į užsienio rinkas nesižvalgo Prieš 6–7 metus dalis Jonavos miškų urėdijoje išaugin-tų sodinukų dar iškeliaudavo į Švediją, šiuo metu, anot miškų urėdo, jie auginami savo reikmėms, dalį įsigyja privačių miškų savininkai, susiruošę atkurti nukirstą mišką arba įveisti naują, taip pat privačius miškus val-dančios įmonės, kai kurios miškų urėdijos.

Prireikus urėdijos specialistai turima technika kirta-vietėse arba žemės plotuose gali paruošti dirvą miškui atkurti. Tam urėdija turi įsigijusi traktorių, frezas, miško plūgus. Šių paslaugų paklausa, patikino R. Skuja, nėra didelė, mat tenka konkuruoti su privačiomis įmonėmis, kurios, neretai irgi ES lėšomis, turi įsigijusios visą tokiems miško darbams reikiamą techniką. „Mes dažniau teikiame paslaugas miškų savininkams mėgėjams, kurie, turėdami nedidelį plotą miško, ieško, kas tinkamai paruoštų dirvą miškui apželdinti, rūpinasi kokybiškų sodmenų įsigijimu, konsultuojasi, kaip ir kada juos tinkamai pasodinti“, – pa-aiškino Jonavos miškų urėdijos vadovas.

Naujas mokestis atvėrė senas žaizdas

iš arčiau 2014 Nr. 1

60 iš arčiau 2014 Nr. 1 iš arčiau 2014 Nr. 160

Moko rūpintis miškais Urėdijoje privačių miškų savininkams organizuojami miškininkystės srities mokslo kursai. Kai kurie, ypač rū-pestingi miškų savininkai, juose, urėdo teigimu, daly-vauja po keletą kartų. Kursų metu savininkai supažin-dinami su miško ir medienos rinkos, miško atkūrimo ir įveisimo, miško priešgaisrinės saugos, medynų forma-vimo ir kirtimo, biržių atrėžimo pagrindais. Išklausęs kursus ir išlaikęs egzaminą miško savininkas įgyja teisę savo miške ženklinti kirstinus medžius.

Urėdijos, atkurdamos ar įveisdamos naujus miškus, vykdydamos ugdomuosius kirtimus, prižiūrėdamos įveistus ar atsodintus miškų plotus, laikosi griežtų rei-kalavimų. Miško kirtimo taisyklėse privačių miškų savi-ninkams numatyta keletas palengvinimų, tačiau esmi-niai reikalavimai – kirtimo amžius, laiko apribojimai ir paukščių lizdaviečių apsauga – galioja visiems.

2013 metais Generalinė miškų urėdija įvertino miškų urėdijas, geriausiai teikusias paslaugas privačių miškų savininkams – tas, kurios suteikė daugiausia paslaugų ir pardavė sodmenų.

Nesutarimų priežastis – keliai Jonavos miškų urėdijos miškų urėdo teigimu, nesutari-mų su privačių miškų savininkais ar įmonėmis kyla tik dėl miško kelių, kuriais įprastai naudojasi ir privačių miškų savininkai bei kiti gyventojai. Būtent šie dažniau-siai skundžiasi sugadintais keliais. Pasitaiko atvejų, kad neišsiaiškinę, kas iškirtę mišką nesutvarkė sugadinto kelio, gyventojai, ieškodami kaltininkų, mina urėdijos slenkstį.

Problema dėl privačių miško vežėjų, gadinančių ne tik miško, bet ir seniūnijų prižiūrimus kelius, opi dažno-je urėdijoje. Tačiau miškininkai randa įvairių būdų su-drausminti keliais tinkamai nepasirūpinančius vežėjus.

Jonavos miškų urėdijoje galioja tam tikra taisyklė – su privačiais miško kirtėjais ir vežėjais, valstybinio miško pakraštyje sandėliuojančiais medieną, sudaromos su-tartys, kuriomis vežėjai įpareigojami medienos nevežti pavasarinio polaidžio metu ar lyjant, rudenį. Prieš pra-dedant darbus įvertinama kelio būklė, sutariama, kad baigus darbus ji bus ne prastesnė. Urėdo teigimu, vyk-domais kirtimais domisi seniūnijos, mat ir jos ne mažiau suinteresuotos savo prižiūrimų kelių kokybe.

Daugiau nesutarimų, anot R. Skujos, kyla su privačių miškų savininkų teises turinčia ginti Lietuvos miško sa-vininkų asociacija, o ne su tais, kurie dirba ir tinkamai rūpinasi mišku.

Situacijai švelninti – naujas mokestis Aplinkos ministerijos Miškų departamento pateiktais duomenimis, privačių miškų savininkai 2012 metais su-mokėjo 13,9 mln. litų mokesčių. Miškų urėdijos kasmet į valstybės biudžetą sumoka tiek mokesčių, kiek nesu-moka nė viena valstybės ar privati įmonė – daugiau kaip 220 mln. litų. Seimas privačių miškų savininkams parengė naują daug diskusijų sukėlusį 5 proc. paja-mų mokestį už parduotą žaliavinę medieną ir nukirstą mišką. Surinktus pinigus žadama skirti miško keliams tvarkyti, priešgaisriniams įrenginiams, sausinimo siste-moms prižiūrėti. Jonavos miškų urėdijos urėdas linkęs tokiai iniciatyvai pritarti. Juolab tokį mokestį į Bendrų-

Jonavos miškų urėdija privačių miškų savininkams siūlo sodmenis, atitinkančius kokybės reikalavimus.

Urėdija savo lėšomis tobulina kelių, privažiavimų ir pažintinių takų tinklą, kad gyventojai galėtų aplankyti Jonavos miškų urėdijos teritorijose esančius miškus.

6161

jų miškų ūkio reikmių finansavimo programą jau seniai moka ir pačios miškų urėdijos – dalis sumokėtų pinigų kasmet grįžta tvarkant ir prižiūrint miško kelius.

„Savų pinigų visada gaila. Tačiau prie miško infras-truktūros turi prisidėti visi jos naudotojai. Miško keliai reikalingi ne tik mums vieniems, bet ir privačių miškų savininkams, miškų lankytojams. Kelių priežiūrą užkrau-ti ant vienų pečių, kai jais naudojasi visi, tačiau moka vieni – neteisinga“, – komentavo R. Skuja.

Įgyvendinant žemės reformą valstybiniai ir privatūs miš-kai suskaldyti, išmėtyti. „Jau dabar tie keliai margi kaip gy-vatė: per valstybinį mišką einančius kelius prižiūrime, per privatų mišką – minimaliai taisome, per valstybinį – vėl pri-žiūrime. O kaip kitaip – su malūnsparniu juk neperskrisime nepravažiuojamo ruožo“, – ironizavo miškininkas.

Prisidėdami prie miško kelių priežiūros, neabejoja R. Skuja, privačių miškų savininkai jais atsakingiau nau-dotųsi. Kol kas urėdija savo lėšomis tobulindama kelių, privažiavimų ir pažintinių takų tinklą miškuose gyven-tojams sudaro geresnes sąlygas aplankyti Jonavos miš-kų urėdijos teritorijose esančius miškus.

Keliams skirs daugiau dėmesio 2012 metais Jonavos miškų urėdija miško kelių prie-žiūrai išleido 306 tūkst. litų, 2013-aisiais – 294 tūkst. litų įmonės lėšų. Nuo 2012 metų urėdija įgyvendina ES projektą – rekonstruoja 6,7 kilometro miško kelio atkarpą. Tam skirta 600 tūkst. litų ES paramos. Lietuvos automobilių kelių direkcija kelių rekonstrukcijai 2013 metais suteikė 95 tūkst. litų.

Urėdijos kasdienių darbų sąraše ne tik visi miško ap-saugos priežiūros darbai, bet ir melioracijos įrenginių, gaisrų stebėjimo sistemos, priešgaisrinių įrenginių prie-žiūra. Nors priešgaisrinės mineralizuotos juostos, prieš-gaisriniai barjerai, vandens paėmimo vietos įrengiami tik valstybiniuose miškuose, priešgaisrine apsauga, stebėjimu ir gaisrų gesinimu miškų urėdijos rūpinasi ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose. Už miškų ste-bėjimą ar gaisrų gesinimą, R. Skujos teigimu, sąskaitų privačių miškų savininkai nesulaukia.

Sistemai priekaištų neturi Miškų gaisringumui, anot R. Skujos, daugiausia įtakos turi sausringi metai, taip pat gėrybių miške gausa: jei yra gėrybių, vadinasi, miškuose netrūks lankytojų, tai-gi ir gaisrų. Jonavos miškų urėdijos prižiūrimuose miš-kuose įdiegta moderni gaisrų stebėjimo sistema. Panaši įranga veikia daugelyje urėdijų, kurių miškai pasižymi didesniu gamtiniu degumu. Ši sistema, R. Skujos teigi-mu, veikia nepriekaištingai, o tokios įrangos būtinybę geriausiai supranta tie, kurie vasaras leisdavo budėdami priešgaisriniuose bokštuose.

Miškų stebėjimo sistema ne tik efektyviai veikia, bet ir taupo lėšas, nes įdiegus ją atsisakoma senųjų bokštų, ne-bereikia jų atnaujinti, taupomas darbuotojų, kurie įtempto sezono metu gali atlikti būtinus miško priežiūros darbus, laikas.

Miškininkų darbą atkuriant ir tausojant Lietuvos miš-kus įvertino visas pasaulis. Jeilio (JAV) universiteto moks-lininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą paaiškėjo, kad Lietuva – geriausiai miškus sauganti vals-tybė pasaulyje.

SA 20

14 N

r. 1 /

reklam

a

Mokomasis takas „Kopa“ veda per buvusiame kariniame poligone įveistą pušyną.

Urėdijoje privačių miškų savininkai ne tik įsigyja kokybiškų sodmenų, bet ir mokosi, kaip tinkamai juos sodinti, prižiūrėti.

jaukus namas / 2014 Nr. 162

63

jaukus namas / 2014 Nr. 164