STATYBA

KRATAS

TEMA 4

urnalas Statyba ir architektra

Leidjas UAB Statyba ir architektra

Redakcijos adresasUkmergs g. 222, LT-07129 VilniusTel. +370 5 249 6302Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt www.sa.lt

Redakcin kolegija:Gintautas Blainas, Lietuvos architekt sjungos pirmininkas;prof. dr. Donatas ygas, VGTU Aplinkos ininerijos fakulteto dekanas;dr. doc. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; Rimvydas Pranaitis, Lietuvos projektavimo moni asociacijos vykdomasis direktorius; doc. dr. ymantas Rudionis, KTU Statybos ir architektros fakulteto dekanas;

Mindaugas Statuleviius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Dalius Gedvilas,Lietuvos statybinink asociacijos prezidentas;Aidas Vaiiulis, Nacionalins pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnait, Kultros paveldo departamento direktor; Juozas Vakeviius, Lietuvos architekt rm pirmininkas.

59

10

14

18

26

28

32

72

90

Technologijos, pralenkusios laik

Gatvi apvietimo modernizavimas: natrio lempos prie viesos diodus

Naktinio miesto vizija

Modernios technologijos neaplenkia muziej

Sauls viesoje

Auktosios mokyklos griasi vies

K renkams: viestuv ar apvietim?

Vilniaus apskritis lyderiai akivaizds

Mikinink trisas ne tik kirtimai

2 Turinys

Elektrn tikslas pasinaudoti palankia vieta

Bendrovs direktorJrat Babickien

Redaktoriai:Darius BabickasRusn Marnait

Korespondents:Lina BieliauskaitKristina Buidovait

Kalbos redaktor Jurgita Janait

Dizainer Jurgita Volungeviit

Reklamos skyriusTel. 370 5 246 1518Darius BauysDaiva KarnylienLina KrasauskienLiudmila Michalkeviien

Prenumeratos skyriusTel. +370 5 210 1656Laima Laait

Vyr. finansinink Violeta Darulyt

FotografasGediminas Bartuka

Statyba ir architektra, 2014 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikim.

Redakcija u reklamos ir skelbim turin neatsako.

Spausdino AB Spauda

Tiraas 4300 egz.

Leidiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu nuo 1957 m.

ISSN 0131-9183

3Redakcijos skiltis

Artjanti vasaros saulgra leidia vis didesn paros dal naudotis mogaus organizmui priim-tiniausiu natraliu apvietimu. Bet viesos technologijos silo kur kas daugiau nei pailginti aktyvi paros dal leisdamos lengviau susiorien-tuoti ar jaustis saugiau aplinkoje.

Ms panekovai, pripainti alies mokslinin-kai ir apvietimo specialistai, pasakojo ne tik apie naujus energijos taupymo ar moni elgesio val-dymo metodus, bet ir apie apvietimo tak nak-tiniam gyvenimui, taip pat apie spalv pertei-kimo ininerij naudojant novatorikus viesos altinius puslaidininkius viesos diodus.

Vilniaus universiteto Taikomj moksl insti-tute upatentuota spalv atgavos maina, kuri leidia tolygiai reguliuoti spalv perteikim. i technologija suteikia galimyb ne tik parinkti tin-kamiausi spalvin meno krinio iraik, bet ir atlikti jo spalv rekonstrukcij. Muziejininkai ai-manuoja, kad technologija brangi, bet jau bran-dina jos panaudojimo planus.

O tai Lietuvos gatvi apvietimo tinklus vie-sos diodai keli skinasi ltai. diegti ios ries apvietim artimiausiais metais ada tik sostin, kiti alies miestai laukia patrauklesni ios tech-nologijos kain.

iame urnalo numeryje pradedame cikl, skirt gerajai nekilnojamojo kultros paveldo objekt tvarkybos patiriai pristatyti. Objektus renkams ne pagal restauravimo darbams skirt milijon skaii, o pagal idjos originalum.

Paveldo specialistai pripasta idj ian-dien trksta labiau nei pinig. Standartiniu taps sprendimas atgaivintame dvare teikti veni ar konferencij rengimo paslaugas reikia, kad paslaugos teikjams teks susidurti su nemaa konkurencija, taigi surinkti kultros vertybms i-laikyti reikaling l nebus paprasta. Tai vie-na prieasi dairytis originali idj. Toki, kaip

XVI amiuje kurto Ilzenbergo dvaro savinink, velgusi, kad romantikas kampelis tarp dviej eer Lietuvos ir Latvijos pasienyje tobulai tinka biodinaminio kio vizijai gyvendinti.

FL Technics orlaivi technins prieiros ir remonto centras sikr ne istoriniame, o nauja-me spdingo dydio angare, ikilusiame Kauno oro uoste. Reikia paymti, kad asociacija, kuri daugeliui kyla igirdus od angaras, iuo atve-ju yra visikai klaidinga. Tai tikrai ne primityvi skardin d. Gav uduot suprojektuoti stati-n, kuriame tilpt net didieji orlaiviai, architektai ir konstruktoriai usakovams pateik didiausi 96 metr denginio tarpatram turinio pastato Baltijos alyse projekt.

Naujas ir urnalo straipsni ciklas Kratas skirtas atskirose apskrityse esani savivaldybi ekonominei padiai, investicinei aplinkai, pers-pektyvoms apvelgti. Kartu tai proga pristaty-ti gyvendinamus ar tik planuojamus projektus, laukiamas investicijas.

6 2014 Nr. 2

TEMA

Sprendimas taupantiesiems energij ir pinigus Vienas pagrindini viesos diod tech-nologijos privalum, anot Vilniaus universiteto (VU) Taikomj moksl instituto prof. Artro ukausko, yra btent energijos taupymas. Skirting viesos altini efektyvum ir taupum tiksliausiai parodo j viesinis efekty-vumas, matuojamas liumenais vatui (lm/W), t. y. skaiiuojama, kok viesos sraut (lm) galima igauti i vieno vato elektros galios (W). prastins kaitina-mosios lemputs efektyvumas 1015 lm/W, fluorescencini lemp 7090 lm/W, metalo halogenid lemp 80 lm/W, o paangiausi viesos diod iuo metu siekia net 140 lm/W.

Kokybik viesos diod gamyba gana brangus technologinis procesas, todl ir j kaina bent kol kas yra kelis kartus didesn nei prast vadinamj taupij lempui. Vartotojui atro-do per brangu u lemput mokti 30 lit, nevertinama tai, kad ji veiks iki 100 tkst. valand ir naudos 10 kart maiau elektros energijos negu prasta kaitinamoji lemput. Dauguma mato tik tai, kad viesos diod lemput deimt kart brangesn, nevertina to, kad kokybiki viestukai nelink per-degti juos paprastai prireikia keisti kartu su viestuvu, kai is tiesiog nusi-dvi ar nusibosta, komentavo prof. A. ukauskas.

Inga LUKYT

Novatoriki viesos altiniai puslaidininkiai viesos diodai (vies-tukai) specialist iuo metu pripastami efektyviausia ir paan-giausia apvietimo technologija. Taiau eiliniam vartotojui, kuris apvietim daniausiai renkasi vertindamas tik pardavimo kain, o ne eksploatacijos ekonomikum, ji vis dar atrodo per brangi. Taiau paangi technologija ne visada garantuoja ger kokyb.

TECHNOLOGIJOS, PRALENKUSIOS LAIK

APVIETIMO RANKI (R)EVOLIUCIJA: AR IMOKSIME

VERTINTI NE TIK PAGAL KAIN?

Prie viesos diod ekonomikum ir efektyvum usimerkia net ir kai ku-rie specialistai, pasirinkdami pigesn, bet ne tok taup produkt.

Per maa dmesio kokybei Ne maiau nei kaina vartotojui, prof. A. ukausko teigimu, tur-t rpti ir viesos diod kokyb. prast kaitinamj lemp veikimo trukm gali skirtis du kartus jos veiks 1 ar 2 tkst. valand, o viesos diod technologija vis dar tobulinama, tad viestuv ilgaamikumas ypa priklauso nuo gamintojo. Abejotinos kokybs viesos diod veikimo trukm vietoj adt 50100 tkst. valand gali tesiekti 2 tkst. valand. Tad labai svar-bu pasirinkti patikim gamintoj, ko-mentavo panekovas.

Kartais atsitinka ir taip, kad viesos diodai veikia ilgiau nei juos valdanti elek-tronika. Gamintojas garantuoja diod veikim, bet nevertina to, kad prastos kokybs maitinimo altinis tarnaus ne daugiau kaip 10 tkst. valand. 100 tkst. valand veikianti buitin elektro-nika apskritai dar nesukurta, atkreip dmes VU mokslininkas.

gyvendinant svarbius projektus arba vykdant vieuosius pirkimus, A. ukaus-ko teigimu, pravartu pasitelkti nauj apvietimo technologij inovus, nes sigyjant viestukus ypa svarbu ino-ti, koki kokybs sertifikat reikalauti

ar kokiais kokybs standartais remtis. Galima pateikti ne vien pavyzd, kai nepagalvojama apie viestuv ilgaam-ikum arba parenkamos netikusios spalvos. Ypa skaudus neprofesiona-lumo padarinys netikusiai apviesti vertingi pastatai. Pavyzdiui, netinka-mai apvietus Briugs (Belgija) sena-miest, teko grti prie senosios na-trio lemp technologijos. Pasirinkta melsva dienos viesos spalva visikai netiko prie raudon plyt pastat, jie tapo tamss, neliko raudono atspal-vio, komentavo specialistas.

Akiratyje ekologins problemos Nors viesos diod technologija pripa-inim peln dl taupumo ir lankstu-mo, jos pritaikymo vairov pakoregavo gyventoj vartojimo proius. Kinijo-je elektros snaudos, pradjus plaiai naudoti viestukus, tik iaugo kinai masikai apviet nam sienas, tiltus, vairius pastatus. Augantis dirbtinio ap-vietimo naudojimas sukl kit vie-sos taros problem. Aplink apvies-tus miestus dl viesos taros m nykti itisos naktini gyvn rys.

Kai kuriose alyse, anot prof. A. u-kausko, buvo priimti viesos taros standartai pagrindinis j reikala-vimas, kad viesa nesklist aukiau horizonto. Tokie standartai galioja kai kuriose JAV valstijose, ekijoje. I esms viesos diod standartai dar tik kuriami, i nauja technologija vis galimybi neinaudoja, sak pane-kovas.

Vis populiarja naktiniam apvieti-mui naudojami auktos spalvins tem-peratros balti viestukai, kuri spek-tre yra stiprus mlynas komponentas. Pasirodo, tokia moderni viesa yra alinga. Nustatyta koreliacija su kr-ties ir prostatos viu, nes mlyna vie-sa sutrikdo mogaus cirkadin (miego ir budrumo) cikl, kurio reguliatorius yra hormonas melatoninas. Jis sti-priausias natralus onkostatinis agen-tas, paaikino prof. A. ukauskas.

7Svarbu ne tik tinkamai pasirinkti spalv, bet ir idstyti viestuvus. B-tina, kad vakare viesa nepatekt akis i viraus, kad vakarinis apvietimas bt blankus torerais, stalinmis lempomis.

Privalumai akivaizds viesos diodai, anot specialisto labai lanksiai pritaikomas viesos altinis. prast kaitinamj lempui viesos spektras fiksuotas, o iuo atveju pa-sirinkimas labai didelis nuo vaki viesos iki dienos viesos. Panaudojus skirtingomis spalvomis vieianius viesos diodus, pavyzdiui, raudon, mlyn ir ali, kombinuojant juos, galima igauti vairias spalvas ir ats-palvius.

Gaminami ir balti, ir spalvoti viesos diodai, todl galimi vairiausi apvie-timo sprendimai, tarp j dinamikai keiiam spalv apvietimas. viesos diodai lengvai valdomi, jiems nereikia laiko kaisti, jie atspars temperatros kaitai, juos galima jungti prie emos tampos maitinimo altini, techno-logijos privalumus vardijo VU profe-sorius. Dar vienas j iskirtinis ilga-

amikumas, dl kurio sutaupoma l apvietimo sistem prieirai.

Imokti naudotis prireiks laiko Akinimas, anot VU Taikomj moks-l instituto kurtos mons Ledigma Mokslini tyrim ir pltros skyriaus vadovo dr. Prancikaus Vittos pa-

grindin problema, kuri turi isprsti architektai. Standartins apvietimo projektavimo programos, kuriomis apskaiiuojama apvieta, ne visai tei-singai vertina akinimo rodikl, nes naudojant viesos diodus gali viesti ne itisinis viestuvas, bet atskiri vie-sos altiniai. iuo metu aktyviai dis-kutuojama, kaip toki takini viesos

Vilniaus universiteto (VU) Taikomj moksl instituto prof. Artras UKAUSKAS (kairje) ir VU Taikomj moksl instituto kurtos mons Ledigma Mokslini tyrim ir pltros skyriaus vadovas dr. Prancikus VITTA.

8 2014 Nr. 2

altini skaist traukti vadinamj akinimo rodikl, sak dr. P. Vitta.

Vartotojai susiduria su dar kita vie-sos diod standart nebuvimo pro-blema ir pernelyg greitai besikeiiania rinka. rengus viestukus, po met ar dvej, tarkime, suduus viestuvui, jo nebebus manoma pakeisti tokiu paiu. Kaitinamosios lemputs yra standar-tins, o viestukus gamintojai nuolat atnaujina, keiia trksta suderinamu-mo tarp pai gamintoj, paaikino panekovas.

Dar viena problema viestuk aui-nimas. Kitaip nei daugelis prast lem-p, ie viesos altiniai geriausiai veikia emoje temperatroje, dl perkaitimo j naudojimo laikas sutrumpja. Todl, projektuojant ir rengiant naujsias ap-vietimo sistemas, prof. A. ukausko teigimu, svarbu neudengti radiatori briaun, nesumainti oro srauto cirku-liacijos.

Vartotojai su naujja technologija irgi per menkai susipain. Tokioms tech-nologijoms pristatyti sukuriamos soci-alins intervencijos programos, kurios skatina vartotojus jas rinktis. Vakaruose populiaru pasiadti taupyti energij, tuomet iekoma bd, kaip pasiadjim gyvendinti. Svarbu rasti galimybi, kaip mones pripratinti prie naujos apvieti-mo technologijos. Asmuo nepasirengs, neimano, neapskaiiuoja, jam atrodo, kad viestukai per brangu. Taiau jis ne-vertina, kiek laimt juos sigijs, si-tikins prof. A. ukauskas.

Profesoriui antrino ir dr. P. Vitta. Specialisto teigimu, eiliniai mons retai kada susimsto apie apvieti-mo svarb. Kai kurios mons bene 20 met silo imanisias apvietimo sistemas, kurias galima valdyti, pa-vyzdiui, temdyti, bet didioji dalis gyventoj ar biur savinink n karto nesvarst tokios galimybs.

viesos diod technologija taip pat leidia paprastai realizuoti imanj apvietim: viestuv valdymo tech-nologija lengvai suderinama su infor-macinmis technologijomis. Esame demonstrav, kaip gatvje, judant psiajam, viesos lauko gaubtin juda kartu su juo. Atlikus tyrimus paaik-jo, kad mogus saugiausiai jauiasi, kai stipriausiai apviesta ta vieta, kur jis stovi. Tokia technologija praktikoje sutaupyt labai daug energijos, pa-aikino prof. A. ukauskas.

Pasitelkus imaniai valdom apvie-tim, anot dr. P. Vittos, galima netgi kurti moni elgesio valdymo metodus. Pavyzdiui, Anglijoje, udarius barus, vykdavo nemaai mutyni. Buvo pa-silytas sprendimas pasibaigus j darbo laikui jungti stipr apvietim. Konflik-tai i karto baigsi, pasakojo P. Vitta.

Didelis potencialas Lietuvoje susivienijus viesos diod technologij entuziastams, prajusiais metais kurta Paangi apvietimo technologij vystytoj asociacija. VU veikia Apvietimo tyrim mokslinink

grup, kuri aktyviai dalyvauja nacio-naliniuose ir Europos Sjungos pro-jektuose. Lietuvi mokslinink darbai plaiai inomi pasaulyje, j sukurtomis viesos diod technologijomis domisi Vakar Europos ir Amerikos mons.

Spalv perteikimo ininerija yra vie-na i VU mokslinink tyrim srii. Objektus apvietus vairiais viesos altiniais spalvos atrodo skirtingos. Vie-ni altiniai spalvas sodrina, kiti bly-kina. Ms kultroje vengiama viesos altini, kurie blykina raudon spalv, nes tuomet mons atrodo ligoti. Japo-n kultroje atvirkiai blykumas tapatinamas su taurumu, paaikino prof. A. ukauskas.

Spalv perteikimo aspektai, specialis-to teigimu, tapo svarbs pradjus nau-doti fluorescencines lempas. Buvo pastebta, kad naudojant skirtingas lempas veidai tampa alsvi, melsvi ar pilki. viesos altinio spektras gali bti parenkamas taip, kad spalvos bt perteikiamos natraliai arba specialiai blykinamos, sodrinamos, atkreip dmes VU mokslininkas.

VU Taikomj moksl institute u-patentuota spalv atgavos maina, kuri leidia tolygiai reguliuoti spalv pertei-kim, pavyzdiui, nuo sodrumo pereiti prie natralumo ir toliau prie bly-kumo. Tokiam efektui pasiekti prireik sudting skaiiavim, tam pasitelktas VU Matematikos ir informatikos fa-kultete veikiantis superkompiuteris. iuo metu VU mokslinink sukurta technologija yra testuojama meno k-rini apvietimo srityje. viesos diod technologija suteikia galimyb ne tik parinkti tinkamiausi spalvin meno krinio iraik, bet ir atlikti jo spalv rekonstrukcij. Mokslinink sukurta sistema leidia t pat paveiksl pa-matyti, tarsi jis bt apviestas dienos viesos, vakmis, ibalinmis arba halogeninmis lempomis, irykinti tam tikr spalvos ton.

Prof. A. ukausko teigimu, viesos diod technologija iuo metu tobu-liausia viesos altinio forma, geresni viesos generavimo princip kol kas nra sukurta. Mokslinink siekiamy-b 100 proc. ir didesnis (dl ilumos siurbimo efekto) viestuk naumas. iuo metu jie u kaitinamsias lempas naesni deimt kart. Apie 2020 me-tus, planuojama, viestuk naumas turt padidti dar du kartus.

VU Taikomj moksl instituto mokslininkai sukr kietaknio apvietimo technologij spalv atgavos main.

9

10

SA 20

14 N

r. 2 /

reklam

a

Darius BABICKAS

Prisiklaus daug diskusij apie galimy-b racionaliai panaudoti sauls energij, sostins Didlaukio gatvje 54 numeriu paymto daugiabuio gyventojai nutar patys visk ibandyti. iandien is daugi-abutis yra pirmasis Vilniuje, ant kurio stogo sumontuoti sauls kolektoriai, skirti buiti-niam vandeniui ildyti.

Nauda itisus metus iemos sezonas nra pats tinkamiausias norint vertin-ti sauls kolektori teikiam naud. Taiau prajusi met pabaigoje ant 18 but namo Didlaukio gatvje sumontuota 40 kvadratini metr ploto austr gamybos Idt-solar plokij sauls kolektori sistema saulto-mis dienomis jau funkcionuoja ir daugiabuiui pradeda tiekti nemokam energij.

Bendrovs Ideatherm, teikusios techninius spren-dimus projektui gyvendinti ir sauls kolektori ran-g, vadovas Aurimas Janaitis pasakojo, kad, nors oras sausio viduryje buvo atals, stebsenos rodmenys jau fiksavo kolektori veikl: saultomis dienomis juose ilumneis lengvai yla iki 5060 laipsni, o is tiekia ilum vandens ildymo sistem. Todl su kiekviena saulta diena namui reikia vis maiau ilumos i cen-tralizuot tinkl.

is projektas vienas novatorikiausi velgiant sen daugiabui modernizavimo pavyzdius. Vasar sauls kolektori sistema ildys ne tik vanden, bet ir vadina-mj gyvatuk sistem. Tokiu atveju centralizuotai tie-

VANDEN ILDO SAUL

kiamos ilumos energijos poreikiai gerokai sumas, sak A. Janaitis.

Jo teigimu, sauls energijos naudojimo galimybmis domisi vis daugiau ketinam modernizuoti sen dau-giabui gyventojai. Atlikta j apklausa parod, kad atnaujinti nam standartikai apiltinant iors sienas bei stog ir pakeiiant langus nepakanka. mons su-pranta ir paymi, kad pradedant namo renovacij ir sisavinant tam skiriamas las labai svarbu sudlioti prioritetus gaunant kuo daugiau naudos i moderni-zavimo. Vis didesnis dmesys skiriamas ildymo sis-temos rekonstrukcijai rengiant individualius ilumos apskaitos prietaisus, taip pat pasitelkiant alternatyvius energijos altinius.

Btent daugiabuiai yra tie objektai, kuriuose nemo-kam sauls energij naudoti yra racionaliausia ir efek-tyvu. Silomi techniniai sprendimai altam vandeniui ildyti leidia nemokamos sauls energijos dovanas priimti vidutinikai 89 mnesius per metus. Tai parod bendrovs Ideatherm gyvendinti kiti projektai dau-giabuiuose namuose Panevyje, Varnoje, Kaune. In-

SOSTINJE JAU YRA PIRMASIS DAUGIABUTIS,

ANT KURIO STOGO SUMONTUOTAS

ALTERNATYVIOS ENERGIJOS ALTINIS

SA 20

14 N

r. 2 /

reklam

a

11

SA 20

14 N

r. 2 /

reklam

a

VANDEN ILDO SAUL

vesticijos tokias sistemas tampa dar patrauklesns, nes didja pastato energinis efektyvumas ir paties objekto vert. Juo labiau kad gaunama gana didel parama.

Atitinkanti iandienos reikalavimus Sostins Didlaukio gatvs daugiabutyje nuo statyb pradios buvo sumontuota vienvamzd horizontalaus paskirstymo ildymo sistema butuose, tais laikais bu-vusi kaip eksperimentin. ildymo sistemos vadas kie-kvien but buvo vonios kambariuose, i ten, paslpti grindyse, vamzdiai buvo nutiesti ratu iki kiekvieno radiatoriaus kambariuose. Tokia sistema pasirod labai tinkama termostatiniams radiatori ventiliams rengti, nekeiiant vamzdyno ir nedarant kitoki dideli siste-mos korekcij ar remonto butuose.

Atnaujinant ildymo sistem, prie vis radiatori bu-tuose buvo sumontuoti trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatais, kurie leidia gyventojams reguliuoti ilu-m kiekvienoje patalpoje. Ties buto vadu vonios kamba-riuose rengti skaitikliai individualiai ilumos apskaitai.

mons Ideatherm vadovas A. Janaitis sitikins, kad gyventojams didiausia paskata taupyti bna tuo-met, kai kiekvienas turi savo sunaudotos ilumos aps-kait. inoma, skaitikliai fiksuoja tik butuose ieikvot ilumos energij, reikia nepamirti, kad privalu mokti ir u bendrojo naudojimo patalp ildym. is ildymo se-zonas yra tarsi ikis namo gyventojams, naujos pamo-kos mokantis eksploatuoti ildymo sistem ir patiems daryti tak naudojimo rodikliams.

Sunkiausia tikinti kaimynus I vis alia esani analogik daugiabui Didlaukio gatvs 54 namo gyventojai u sunaudot ilumos ener-gij sezon moka maiausiai. Skirtumas palyginti su kai kuriais namais yra daugiau nei du kartai.

Namo bendrijos pirminink Nijol Kutkien jau gali diaugtis pasiektu rezultatu ir gyvendintu projektu. Ta-iau dar visai neseniai visk ketino numoti ranka susi-

drusi su kai kuri kaimynu nenoru ar abejingumu pasi-naudoti valstybs parama ir rengti novatorik sistem, padedani enkliai taupyti.

Pirmuoju namo renovacijos etapu apiltinome pastato sienas, pakeitme langus. Taiau liko nesutvarkytas stogas. Vien iems darbams valstyb paramos neteik, todl nu-sprendme modernizuoti ir vidaus ildymo sistem. Po to pagalvojome, kad tvarkant stog galbt nepakenkt vie-nu metu rengti ir alternatyvius energijos altinius. Kadan-gi tokio projekto Vilniuje niekas nebuvo gyvendins, kai kurie mons pabijojo, prisimin N. Kutkien.

Balsuojant susirinkime tik vienas balsas lm, kad sprendimui rengti sauls kolektori sistem buvo pri-tarta. Be to, lemiam bals mogus tar telefonu, pats nedalyvaudamas susirinkime.

Pati nelabai daug inojau apie alternatyvius energijos altinius, todl susirinkimus kvietms specialist ie visk isamiai papasakojo. Taip pat teko susipainti su Pa-nevyje gyvendintu panaiu projektu. Ten namo bendri-jos pirminink irgi paskatino nebijoti naujovi, juo labiau kad jos pasiteisina, sak N. Kutkien ir usimin, kad sauls kolektori sistem investuota apie 80 tkst. lit.

Moteris yra girdjusi, kad vieno namo Antakalnio rajone gyventojai prie kur laik pirmi mgino sirengti sauls ko-lektori sistem, taiau projektas nebuvo gyvendintas. Ap-linkini susidomjim jauiame, studentai jau kelis kartus pra leisti pairti, kaip veikia sistema. Susitaikysime su tuo, kad kur laik dirbsime ekskursij vadovais, juokavo namo bendrijos pirminink N. Kutkien.

SAULS KOLEKTORIAI IR ILDYMO SISTEM MODERNIZAVIMO SPRENDIMAI

Namo bendrijos pirminink Nijol Kutkien teig jau pajutusi aplinkini susidomjim gyvendintu projektu.

12 2014 Nr. 2

GATVI APVIETIMO MODERNIZAVIMAS: NATRIO LEMPOS PRIE VIESOS DIODUS

Lina BIELIAUSKAIT

Lietuvos gatvi apvietimo tinkluose brsta esmins permainos. Deimtmeius tarnavusios gyvsidabrio ir natrio lempos pamau uleidia viet modernioms viesos diod technologijoms. Tiesa, i alies didmiesi kol kas paangiems pokyiams usimojo tik sostin Vilniaus savivaldyb novatorik viesos dio-d apvietim visame mieste ketina diegti per artimiausius ketverius metus.

12 2014 Nr. 2

13

GATVI APVIETIMO MODERNIZAVIMAS: NATRIO LEMPOS PRIE VIESOS DIODUS

Siekia taupyti energij Milijonins verts sostins gatvi apvietimo tinkl renovacijos ir eksploatavimo konkursui ali vies udeg ir Viej pirkim tarnyba (VPT). Gavusi vieno jos dalyvio skund, VPT i met sau-sio pradioje pareigojo savivaldyb sustabdyti konkurs. Taiau galiau-siai tarnyba konstatavo nenustaiu-si Viej pirkim statymo paei-dim, kurie turt takos konkurso rezultatams.

Vilniaus savivaldybs Ekono-mikos ir investicij departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Ci-bulskien viliasi, kad dalis miesto viestuv nauja kokybe suspinds jau ruden. Anot panekovs, na-trio lempos diodinmis (ang. light emitting diode, LED) mieste bus keiiamos 100 proc.

Galimybi studija atskleid, kad geriausia, paangiausia iuo metu yra LED technologija. Apskaiiuota, kad ji leidia gerokai sumainti elektros energijos naudojim. Ms konkur-so nuostatuose rayta, kad turi bti sutaupoma ne maiau kaip 50 proc. energijos, aikino valdinink.

Skaiiuojama, kad renovuoti tin-klus investuotojui atsieit apie 120

mln. lit, 50 proc. sumos turt bti padengta i Klimato kaitos programos. Vilniaus savivaldyb 19 met u tinkl prieiros paslaugas mokt vidutinikai po 16,5 mln. lit. iuo projektu bus prisidta ir prie naujo Europos Sjungos (ES) reglamentavimo, sigaliosianio po poros met. Kaip teig kio mi-nisterijos Pramons ir prekybos departamento Pramons politikos skyriaus vyriausioji specialist Ilo-na Golovaiova, nors nuo 2016-j Lietuvos gatvi apvietimui naudo-jamos aukto slgio natrio lempos nebus udraustos, taiau nuo ios datos lemp gamybai ir j tiekimui rink bus taikomi grietesni eko-loginio projektavimo reikalavimai. ie reikalavimai nustatyti Europos Komisijos reglamente, kuriuo gy-vendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatant liumi-nescencini lemp su montuotu balastiniu taisu, didelio intensyvu-mo ilydio lemp, balastini tai-s ir tas lempas naudoti pritaikyt viestuv ekologinio projektavimo reikalavimus, komentavo I. Go-lovaiova.

Dalyvi gretos iretjo Per numatyt 4 met laikotarp projektas bus gyvendintas etapais. Skirtingoms miesto teritorijoms bus pritaikytas ir atitinkamas ap-vietimas.

Vienoks tinka gyvenamiesiems rajonams, magistralinms gatvms, kitoks senamiesiui. Magistra-linse gatvse gali bti alta balta viesa, senamiestyje ji bus iltesn, be to, bus pritaikytas ir iai aplin-kai derantis viestuv dizainas. Tai bus derinama su miesto architek-tais, teig Vilniaus savivaldybs Ekonomikos ir investicij depar-tamento direktoriaus pavaduotoja R. Cibulskien.

Miestieiai jau galjo vertinti LED technologij galimybes diodiniai viestuvai sumontuoti ventaragio

gatvje, naujojo aplinkkelio Pilaits link ruoe, bandomasis projektas gy-vendintas A. Gotauto gatvje.

Vilniuje iuo metu yra 42 tkst. viestuv, 86 proc. gatvi apvieti-mo infrastruktros yra nusidvju-si, liks j tarnavimo laikas apie 3 metai.

I viso konkursui vieosios ir privaios partnerysts bdu si-lym buvo pateik 5 pretendentai. ekijos kompanij Eltodo ir Es-tijos mon KH Energia-Konsult Vilniaus savivaldyb paalino kaip neatitikusias kvalifikacijos reika-lavim. I konkurso pasitraukus Philips Lighting Poland, savival-dyb atmet konsorcium, kuriame i Lenkijos mon dalyvavo su Pran-czijos kompanija Citelum.

R. Cibulskien teig, kad Austri-jos statybos kompanijai Strabag su antrine mone Strabag Anlagen-technik nesugebjus laiku pateikti silym centrinje viej pirkim informacinje sistemoje, sostins gatvi apvietimo tinkl renovaci-jos ir eksploatavimo konkurse liko tik vienas dalyvis Italijos gele-inkelio, apvietimo ir kitos infras-truktros statybos bei prieiros bendrov Gemmo su dukterine mone VSLS.

Vilniaus savivaldybs atstov tiki-si, kad konkurso rezultatai paaiks jau kov.

Tebeperka natrio lempas Kit didij miest Kauno ir Klaipdos atstovai apie gatvi ap-vietimo modernizavim diegiant viesos diod technologijas kol kas kalba be didelio entuziazmo.

LED lempos laikinojoje sosti-nje ybsi Parodos kalne, po vien eksperimentin viestuv pastaty-ta Ringuvos gatvje ir netoli Karo muziejaus. Kauno savivaldybs Energetikos skyriaus vedjas An-drius Kavaliauskas pripaino, kad natrio lempas keisti viesos diod kitose miesto vietose kol kas nepla-nuojama ir tai pirmiausia susij su milinikomis pradinmis investi-cijomis.

Planas modernizuoti vis ap-vietimo sistem. Kaune dar yra gyvsidabrio lemp, kurias reikt pakeisti. Ar tai galt bti viesos diod technologijos kol kas nra

13

14 2014 Nr. 2

tikslaus atsakymo. Agentros Inves-tuok Lietuvoje atstovai bandys pateik-ti visos sistemos modernizavimo pla-n, jie yra pareng ne tik ekonomin, bet ir techninio lygio informacij, kas bt optimaliau, pigiau. Tai yra planai, o kol kas realiai naudojame, perkame ir montuojame natrio lempas, teig A. Kavaliauskas.

Eksperimento rezultatai nuvyl Uostamiesio savivaldybs Miesto kio departamento direktorius Liu-dvikas Dda tvirtino, kad kalbti apie viesos diod technologijas, kai dar nenusidvjusios natrio lempos, nera-cionalu.

Klaipdos gatvi apvietimo situ-acija gana gera, tinkl nusidvjimas siekia iki 20 proc. viesos diod lemp iuo metu mieste neturime ir kol kas

jomis keisti natrio lemp neplanuoja-me. LED technologijos spariai pro-gresuoja ir pinga, bet iandien rinktis vietoj nenusidvjusi lemp brangius ir, sakyiau, dar ne visikai tobulus gaminius bt neteisinga, kalbjo L. Dda.

2010-aisiais uostamiesio Galinio Pylimo gatvje buvo sumontuoti 9 LED viestuvai, taiau, panekovo teigimu, kur laik truks eksperimentas nepa-siteisino. Klaipdos gatvi apvietimo mon matavo j skleidiam viesos intensyvum, tikrino ilgaamikum ir kita. Paaikjo, kad parametrai, kuriuos deklaravo i produkcij siliusi fir-m atstovai, neatitiko realybs. Srovs buvo naudojama daugiau negu adta, be to, nors buvo tvirtinama, kad lempos tarnaus ne maiau nei 3 metus, kelios ugeso jau pirmaisiais metais. inoma, tai buvo prie kelerius metus, techno-

logijos tobulja, pripaino Klaipdos savivaldybs Miesto kio departamen-to direktorius L. Dda.

Naujas bandomasis projektas Elektros skirstymo bendrovs LESTO duomenimis, iuo metu alies mies-tuose rengta apie 160 tkst. viestuv. Skaiiuojama, kad vien 2012-aisiais savivaldybs gatvms apviesti su-naudojo per 63 mln. kilovatvalandi elektros energijos, kuri kainavo apie 25 mln. lit.

Siekdama didinti alies savivaldybi susidomjim elektros taupymo gali-mybmis, prajusi met lapkrit LES-TO inicijavo LED technologij efek-tyvumo bandomj projekt Birtone. Dalis prast gatvi viestuv buvo pa-keisti LED technologijos viestuvais, taip pat sumontuota apskaitos ranga.

Bandomuoju laikotarpiu bus sie-kiama vertinti sutaupomos elektros energijos kiek, investicij atsipirkim, apviestum, jaukum, kur suteikia

Uostamiesio savivaldybs Miesto kio departamento direktorius Liudvikas DDA.

ELEKTROS APVIETIMUI VILNIAUS GATVSE 111 MET

Elektros naudojim Vilniaus gatvi apvietimui paskatino besibaigianti 1863 met sutartis su Lalanso duji-nio apvietimo kompanija. 1897 met gruodio 5 dien Vilniaus miesto Dma sudar komisij, kuri turjo parengti projekt ir smat elektros apvietimui rengti. Nutarta, kad elektros apvietimas labiau atitinka nauj laik techninius ir higienos reikalavimus, elektrifikavimas paspartins miesto pramons augim. Pri-imtas sprendimas pastatyti centrin elektrin kio bdu miesto lomis. I pradi buvo numatyta elektrin statyti alia Bernardin sodo (Sereikiki parko), taiau vliau jos statybos vieta buvo perkelta deinj Neries krant. Paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo daug usienio moni. 1901 metais prasidjo elektrins statyba, kuriai vadovavo Vilniaus miesto ininierius Vladas Mali-nauskas. Gatvi apvietimui rengti buvo pasitelktas rangovas: firma Shukert and Co. Numatyta viestuvus idstyti kas 60100 metr, kabinant, lankines lempas ant aukt, grakiai ilenkt stulp. Elektros skirs-tomasis tinklas buvo poeminis. 1903 metais elektrins statyba baigta ir ant administracinio pastato boktelio pastatyta skulptoriaus Boleslovo Balzukeviiaus skulptra Elektra moteris su laur vainiku ant galvos, deinje rankoje laikanti ibint su elektros lempute. Ikelta kairioji jos ranka skelbia naujos viesos eros pradi. Prie jos koj parkri-ts elektros viesos apakintas vyras kairija ranka prisidengs akis, deinija numeta gstant fakel. 1957 metais skulptra buvo nugriauta ir 1994 metais vl atstatyta (autorius skulptorius Petras Mazras). Elektrin paleista dirbti 1903 met sausio 22 dien. Vasario 1 dien Vilniaus gatvse siieb 181 elek-trin lempa. Jos buvo idstytos senamiestyje ir geleinkelio stoties kryptimi. 1914 metais buvo 260 elek-tros ibint. Lankins lempos palaipsniui pradtos keisti kaitrinmis. ios pirmiausia rengtos ant vryno tilto. Taiau mieste ir priemiesiuose tebebuvo ir ibalini (apie 2000), ir dujini (111) ibint. 1938 metais jau apie pus miesto gatvi gavo elektros apvietim (Klimka, 2000).

Itrauka i Martyno Valeviiaus daktaro disertacijos Miest meninio apvietimo istorin raida ir iuolaikins tendencijos (2010 m.).

Avarinis apvietimas ir evakuacijos marrut ymjimas yra vienas pagrindini element pastato saugu-mui utikrinti. Todl projektuojant ir eksploatuojant pastatus iam techniniam elementui turi bti skiriamas ypatingas dmesys.

inia, viena sudedamj vis avarini viestuv dali yra baterija, kuri utikrina viestuvo darb dingus elektros tampai. Baterijos turi ribot eksploatacijos laik, kaip ir lempos, jos turi bti nuolat priirimos. Siekdama palengvinti prieir ir garantuoti maksimal pastato saugum utikrinant sugedusi moduli pakeitim, lenk kompanija TM Technologie sukr automatinio monitoringo sistemas DATA-S ir DATA-S EASY. Jos leidia tikrinti, rinkti ir saugoti informacij apie avarinius viestuvus utenka prisijungti prie centrinio valdymo bloko. Priklausomai nuo sistemos konfigracijos, tai galima padaryti rankiniu bdu arba nuotoli-niu per Ethernet/Internet ssaj.

Monitoringo sistema DATA-S taip pat gali dirbti su novatorikais avariniais viesos diod (LED) viestuvais iTECH arba VIP TML. ie viestuvai utikrina ilgalaik darb maomis montavimo ir eksploatavimo snaudo-mis. Vienas 3W viestuvas gali pakeisti du avarinius modulius 18W. Montuojant naujuosius LED modulius, elektrikui nereikia ardyti originalios viestuvo prijungimo schemos, utenka pritvirtinti modul ir prijungti elektros tamp nuo avarins maitinimo grups. Tai leidia sutaupyti daug darbo valand ir ivengti klaid jungiant sudtingas schemas.

TM TECHNOLOGIE ATSTOVAS LIETUVOJE UAB LITE IDEA

15

kad nuo diegimo ji turt atsipirkti per 35 metus.

Vilniaus dails akademijos dstyto-jas, bendrovs Luksofonas vadovas Tomas Petraitis sitikins, kad moder-nizuojant apvietimo tinklus beatodai-rikai pereiti prie LED technologijos nereikt. Specialisto teigimu, esant didels, pavyzdiui, 250 vat galios, poreikiui viesos diod lempos nebus ekonomikesns u natrio, o kainuos 34 kartus brangiau.

Taiau bene didiausia problema LED lemp viesos netolygumas, akini-mas. Tai galima stebti ir vaiuojant Vil-niaus aplinkkeliu viesa netolygi, matyti dmi, atkreip dmes T. Petraitis.

Hager gamina prietaisus, skirtus modernaus apvietimo valdymui, taip pat jie tinka LED ir taupiosioms lempoms. Galimas viestuv jungimas grupmis, apvietimo zon ir scenarij krimas, numatytas jungimas bendr valdymo sistem centralizuotam ir nuotoliniam valdymui. Valdymo prietaisuose integruotos komforto ir energijos taupymo funkcijos:

Vilniaus savivaldybs Ekonomikos ir investicij departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa CIBULSKIEN.

naujos technologijos lempos. Teigiama, kad modernizavus miest gatvi ap-vietim pasitelkus LED technologijas savivaldybs galt sutaupyti iki 5060 proc. sunaudojamos elektros energijos. Kito LESTO atlikto vertinimo rezulta-tai rodo, kad LED viestuvai daugiabu-i laiptinse leidia sumainti elektros energijos naudojim iki 70 proc.

Bandomasis projektas truks metus, taiau preliminars bendrovs vertini-mai optimistiki. Klausimo, ar inves-ticijos atsipirks, jau nebesprendiame, kalbame apie tai, kaip greitai atsipirks. Saus sutaupme apie 50 proc. elektros energijos, be to, reikt vertinti ir tai, kad buvo pagerinta apvietimo koky-b. Gyventoj apklausos nerengme, taiau jau sulaukme vertinim, kad apvietimas rykesnis, geresnis kon-trastas, teig LESTO Veiklos pltros skyriaus vadovas Mantas Vaskela.

Naujos apvietimo valdymo galimybs LED lempos vertinamos ne tik dl ilga-amikumo ir taupumo. Jos atsparios mechaniniam poveikiui, vibracijai, gali viesti esant aplinkos temperatrai nuo -40 iki +185 laipsni Celsijaus, nespinduliuoja aling regjimui spinduli, neiskiria ilumos, joms nekenkia danas jungimas ar ijun-gimas, taip pat i produkt sudtyje nra kenksming duj ar gyvsida-brio.

LED technologij alininkai pa-bria ir fakt, kad tai yra protingas apvietimas, o jo pritaikymo gali-mybs vis labiau pleiasi. Naudojant jutiklius galima pasiekti dar didesn ekonomikum. tai Olandijos moks-lininkai neseniai pristat imanij gatvi apvietimo sistem, kuri su-

daro viesos diod ibintai, judesio jutikliai ir ibintus vien tinkl jun-giantis bevielis ryys. Kai LED ibinto prieigose nra judani objekt, vie-sos ne ijungiamos, o prislopinamos 80 proc. Gatvje pasirodius praei-viui, ne tik prastiniu intensyvumu suimba artimiausias, bet ir sijungia kaimyniniai ibintai jie i koman-d bevieliu ryiu gauna i artimiausio mogui ibinto.

Sistema dar tobulinama mokslinin-kai ieko sprendim, kad ji nereaguot gyvnus ar stipresnio vjo sukelia-mus augal judesius. ios sistemos i-radjas, Olandijos Delfto universiteto absolventas Chintanas Shahas mano,

16 2014 Nr. 2

Rusn MARNAIT

Nuo 2010 met, kai architektas Martynas Valeviius apsigyn daktaro disertacij Miest meninio apvietimo istorin raida ir iuolaikins ten-dencijos, Lietuvoje pasikeit nedaug kas naktinio alies miest vi-zualinio vaizdio strategijos krimo perspektyvos vis dar prieblandoje.

kinti architektrins iraikos bruous ar juos transformuoti, mokslininkas suformulavo meninio apvietimo pla-navimo bei projektavimo principus ir pateik alies miest meninio apvie-timo specialij plan rengimo reko-mendacinius silymus. Disertacijoje M. Valeviius pabr, kad parengto meninio apvietimo plano (tokie u-sienio valstybse rengiami jau kelias deimtis met) Lietuvoje dar neturi n vienas miestas ar jo dalis. Nra toki projekt ir iandien.

Tuo metu labai tuo tikjau kad reikia kurti planus, padsianius pa-siekti, jog, tarkime, naktinje Vilniaus panoramoje dominuot architekt-ros paminklai, banyi boktai ir kiti meno objektai, iandien kalba Vil-niaus Gedimino technikos universiteto Architektros fakulteto Pastat kons-trukcij katedros docentas dr. M. Vale-

viius. Galima sakyti, kad taip ir yra. Gal kakur persistengta Lietuvos geleinkeli ar Helios City pastat apvietimas, gal kako trksta, bet tai gyvenimika. Kokybikam apvietimui suprojektuoti, rengti ir ilaikyti reikia pinig, tad udrausti tam, kas nori, arba priversti t, kuris nenori, yra ne-manoma misija.

Panekovas neabejoja: prie vis kit reguliavim, kurie yra projektavimo srityje, pridjus dar ir apvietimo pro-jektavimo reguliavim matyt, nei architektai, nei pastat savininkai tuo labai nesidiaugt, kad ir koki kilni tiksl tas planas turt. Galbt jis ga-lt bti rekomendacinio pobdio, bet ar galima tiktis, kad juo kas nors vadovautsi?

Priemon architektrins aplinkos vaizdiui pakeisti Pavyzdi pasaulio didmiesiuose, kai savivalda vienam ar kitam rajonui atnau-jinti nusprendia pasitelkti apvietim, kvieiasi tam reikalui ios srities guru ir neilgai trukus konferencijose pristato rezultatus netrksta. Kai pamatai, kaip miestai pagraja, vl kyla impulsas daryti k nors panaaus, sak pane-kovas.

Dr. M. Valeviius pripasta: gali bti, kad daugelis moni naktinio

NAKTINIO MIESTO VIZIJA

Kr miest sisteminio meninio apvietimo vizij Galiojanios apvietimo normos ir standartai nesprendia miest meni-nio apvietimo klausim. Lietuvoje iki iol nebuvo atlikta miest meninio apvietimo raidos tyrim ir neatlikta tendencij analiz. iuo metu ms alyje nra mokslinio bei metodinio pagrindo apvietimo estetikai vertin-ti ir kurti. Taip pat nra naktinio vi-zualinio miest vaizdio strategijos, nesuformuluoti meninio apvietimo planavimo ir projektavimo principai, neparengti miest meninio apvietimo planai, 20052010 metais raytame moksliniame darbe konstatavo M. Va-leviius.

Remdamasis tuo, kad meninis ap-vietimas gali estetikai prasminti miesto architektr ir gamtin kra-tovaizdin vietovs specifik, pary-

17

NAKTINIO MIESTO VIZIJA

miestovaizdio iskirtinumo nepaste-bi, pageidauja tik to, kad dirbtin vie-sa juos saugiai palydt iki nam dur. Taiau ir retas architektas apvietim vertina kaip krybos priemon, kuri gali suformuoti ar pakeisti architek-trins aplinkos vaizd. Tai galima sieti su informacijos stygiumi anot panekovo, dirbtinio apvietimo es-tetika, meninis reikmingumas mies-te ir jo taka architektrins aplinkos suvokimui Lietuvos architektros ir urbanistikos teorijoje yra nepakanka-mi, nra suformuotos teorins bazs, neitobulinta terminologija.

Svarbu ir tai, kad ms alyje dar niekas kompleksikai netyrinjo atski-r apviest objekt takos naktiniam miestovaizdiui, energijos vaistymo ir viesos taros problem, kurias jau nuo 1988 met dmes bando atkreip-ti Tamsaus dangaus asociacija (Dark Sky Association).

Kuria papildomas vertes Lietuvoje meninio apvietimo kuria-m vert daugelis pirm kart vertino, kai paskutiniais XX amiaus metais buvo apviesti reikmingiausi Vilniaus senamiesio objektai, tarp kuri buvo Auros vartai, v. Jon banyia ir var-pin, v. Petro ir Povilo banyia.

Tada tapo akivaizdu, kad tamsiuoju paros metu apvietimas yra svarbus ne vien miesto gyvavimui pratsti, tai yra utilitariems orientacijos, saugumo miestiei poreikiams tenkinti. Apvie-timas formuoja ir naktin miestovaizd (ang. urban nightscape), kuris gali teikti prasming informacij gyventojams bei sveiams apie aktualius miesto vykius.

Anot M. Valeviiaus, tinkamai val-dant vies aplink galima apviesti taip, kad bt irykintos net ir tos vertybs, kuri negali atskleisti dienos viesa: Naktinis miestovaizdis mies-te vykstani proces, o kartu ir kult-ros reikini bei pokyi veidrodis ar net holografinis vaizdas, leidiantis vi-zualiai suvokti danai dien nepastebi-mus fenomenus. Apvieiant objektus ne atsitiktinai, o smoningai, sukuria-ma visapusika, kitur nepasikartojanti istorikai susiformavusi miesto gam-tini ir antropogenini element vi-suma. Joje individual vietovs vaizd formuojanios vertybs apvieiamos ir akcentuojamos, o kadaise padarytos klaidos niveliuojamos. Nesant dirb-tinio apvietimo i aplinka neinykt, taiau jos estetikos tyrimai tamsiuoju paros metu netekt prasms.

Ar naktinis turi bti tapatus die-niniam? Usienio praktikoje, pasak M. Valeviiaus, galima rasti vairi pa-vyzdi, kai kuri miest nakt tiesiog

G.Bartukos nuotr.

G.Bartukos nuotr.

neatpaintume. Kitas klausimas, kieno lkesius norime patenkinti kurdami naktin miestovaizd ar projektuodami menin apvietim.

Dien miesto gatvse vaikto kiti mons nei nakt, atkreip dmes M. Valeviius. Tad kaip apsispr-sime: ar apvietimas turi bti orien-tuotas tuos naktinius lankytojus, ar galbt turistus? Jei nutartume, kad orientuojams turistus, irgi turtume daryti tai nuosekliai. Kad, pavyzdiui, sugalvoj vakare i viebuio ieiti pa-vakarieniauti, jie galt eiti vedami viesos scenarijaus.

Iniciatyvas stabdo l stoka Savo mokslo darbe dr. M. Valeviius rodinjo, kad architektrini ir ini-nerini objekt apvietimas yra svar-

G.Bartukos nuotr.

Vilniaus katedros apvietimas iandien ir apie 2000-uosius (nuotr. viruje). Kontrastai: sostins Kempinski ir Amberton viebui apvietimas.

Gedimino pilies papd, Taikomosios dails muziejus iandien (nuotr. apaioje) ir 1999 metais.

18 2014 Nr. 2

bi taikomojo meno ir architektrin krybin problema, apimanti psicho-logij, filosofij, galinti daryti tak visam objekto sumanymui dirbti-n viesa gali ne tik apviesti pastat, bet ir padti atskleisti architektrin sumanym. Tirdamas architektrini ir ininerini objekt apvietimo ten-dencijas, architektas iskyr dvi pa-grindines grupes: tradicines ir kurian-ias nauj menin kokyb. Tradicins dar vadinamos asociatyvinmis kai apvietimas pabria objekto tektoni-k ir atkartoja prast, dien matom pastato vaizd kaip archetip. i ap-vietimo tendencij daniausiai irei-kia meninis istorini ir kultros pavel-do objekt apvietimas.

Naujos menins kokybs krimo arba alternatyvi meninio miest ap-vietimo grup sudaro apvietimo sprendimai, kuriais siekiama sukurti nauj, visikai skirting pastato vaizd. Objekto archetipo neegzistuoja ap-vietimo priemonmis kuriamas naujas objekto kontrvaizdis.

Naujos menins kokybs krimo apvietimo tendencijas M. Valeviius iskaid dar kelis pogrupius. Tai me-dijos fasad, medijos architektros tendencijos kai objekto apvietimas yra kintamas, interaktyvus ar perduo-da informacij; architektrinio objekto kaip viestuvo tendencija kai pasta-tas pats gali apviesti aplink, jis tam-pa miliniku viestuvu; ir spalvoto architektrini bei ininerini objekt apvietimo tendencija kai naudojant charakteringas spalvotas viesas suku-riamas naujas architektrinio ar ini-nerinio objekto vaizdis.

Pasak architekto, Lietuvoje galima atrasti vis usienyje naudojam pa-grindini meninio miest apvietimo tendencij pavyzdi, taiau dl ribo-tos ekonomins krato galios ir menko meninio miest apvietimo planavimo bei projektavimo princip imanymo skiriasi j paplitimo mastas ir kokyb. Kaip jau minta, daugumos Lietuvos architekt projektuose apvietimo es-tetikai skiriamas dmesys yra nepa-kankamas. Meninio apvietimo, kaip kozirio iskirtinumui sukurti, apgai-lestavo M. Valeviius, neinaudoja net kurortiniai alies miestai.

Pradti verta nuo revizijos Apvietimo specialistas, Vilniaus dai-ls akademijos (VDA) Interjero di-zaino katedros lektorius, bendrovs Luksofonas vadovas Tomas Petraitis sostinei linki rasti galimybi atlikti per pastaruosius metus gyvendint ap-vietimo projekt revizij. Vertinant miesto kontekst, vaizdas, specialisto

nuomone, visai neblogas prie ke-liolika met realizuotas reikming senamiesio statini apvietimo pro-jektas daro spd ir iandien: darbas buvo atliktas subtiliai, protingai, pa-naudojant tikrai gerus to laikotarpio produktus.

Bet keli rpesiai yra. Pirmas i-sprendiamas, matyt, lengviau t pastat savininkams ar naudotojams utekt paspausti mygtuk ir jungti turim apvietim. Nemanau, kad jis nejungiamas dl taupumo. mo-ns pamirta, kad turi rengtas ap-vietimo sistemas. Graiausi pastatai tamss net per ventes. Arba vieia tik dalis sistemos. Trksta iniciatyvi specialist, kurie nort rpintis ia sritimi, mano T. Petraitis.

M. Valeviius paminjo Malms (vedija) pavyzd, kurios savivaldyb-je yra u miesto apvietim atsakingo specialisto pareigyb. Ir todl Malm gali teistai didiuotis esanti viesesn nei kaimyn Kopenhaga.

Skaitiklis sukasi rezultato nra Kartu su kolegomis daugelyje reik-mingiausi senamiesio apvietimo projekt dalyvavs T. Petraitis stebi permaining apvietimo situacij sosti-nje. Ir tiki, kad nereikt dideli ilai-d ar pastang paviesinti pastaraisiais metais aptemus miesto veid: Kodl, tarkime, taip varganai iandien apvies-ta Katedros aikt? Ten neatkuriama tai, kas sudta ten juk ities turi veik-ti galingi proektoriai. Nemanau, kad rastume daug gedim tiesiog reikia atlikti revizij, galbt pakeisti viesos altinius, pairti, kas perdeg.

VDA lektorius pabr atlikti revi-zij reikia nekeliant revoliucij: Prin-cipas toks: tvarkant nesugadinti. Kar-tais nusprendiama iekoti taupesni ranki, bet ities tai neapsimoka i investicija neatsipirks. Nebent idji-kai, ideologikai.

Taip pat klaidinga manyti, kad nau-jesnis btinai geresnis. ia irgi ga-limas Katedros portiko skliauto pa-vyzdys: bendrov Fotonas pareng projekt, panaudojo ten jau buvusius, funkcikai tinkamus viesos altinius ir graiai apviet portiko skliaut bei tr. Tada kakam kilo mintis, kad viestuvai pasen, juos num, sudjo naujus, bet netinkamos optikos pro-ektorius. Rezultatas ijo prastes-nis nei prie atnaujinim. Dabar t proektori n nejungia... Atvej, kai viestuvai keiiami neva ekonomi-kais, bet neatlikus deramos analizs, mieste galima rasti ir daugiau. Reikia

REIKMINGIAUSI VILNIAUS SENAMIESIO OBJEKT APVIETIMAS1998 metais Vilniaus miesto savivaldybs pltros departamento usakymu paminkl restauravimo institu-to specialistai (V. Stepulien, A. Pilypaitis, G. Mikneviien) pareng reikmingiausi Vilniaus senamiesio objekt apvietimo silymus. sra pateko gyvenamasis namas Pilies g. 12, Genocido centras, v. Mikalo-jaus banyia, v. Prancikaus ir Bernardo banyia, Auros vartai, Bazilijon vartai, v. Teress banyia, Vis ventj banyia, v. Jon banyia, v. Jon banyios varpin, v. Mykolo banyia, v. Mykolo banyios varpin, Misionieri banyia, Vizitiei banyia, v. Jokbo banyia, v. Rapolo banyia, v. Petro ir Povilo banyia, v. Jackaus koplytl, Vilniaus miesto rotu, Vilniaus miesto savivaldybs pastatas (dabar prekybos centras Gedimino 9) ir skulptra Lazdyn Pelda. Nors nebuvo usakymo, buvo parengti bendrieji senamiesio apvietimo koncepcijos metmenys. Ap-vietimo silym svarstymo metu isakyta nuomon, kad btina tsti senamiesio apvietimo koncepcijos krim, kad atskir objekt apvietimas ne bt atsitiktinis, bet darniai sijungt naktinio vaizdo visum (vadovaujani specialist, atestuot restauratori ir paminklotvarkos ekspert posdis 1998 metais).

Apvietimo specialistas Tomas PETRAITIS apgailestauja, kad kai kurie sostins senamiesio pastat naudotojai pamirta turintys rengt pavydtin apvietim.

19

suprasti: technologijos taip greitai ne-sikeiia, jeigu kas nors buvo padaryta kokybikai, verta ilaikyti, kalbjo T. Petraitis.

VDA lektorius apgailestauja ir dl Katedros varpins apvietimo prie keliolika met, dar prie rekonstruo-jant Katedros aikt, rengtas subtilus bokto apvietimas tarpinio remonto metu prie ketverius metus ivis ne-buvo tvarkomas.

Dulks nuo kai kuri statini ap-vietimo sistem buvo nupstos ruoiantis Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai periodui. Daugyb rengini vyko Valdov rmuose, ku-ri itin stiprus apvietimas, T. Petrai-io vertinimu, ibalansavo Katedros aikts ansambl: Pirmiausia reikjo atgaivinti Katedros aikt, Valdov rmai taip ioka ir dl kontrasto su ja. Nors galbt monms tai priim-tina juk tie sprendimai priklauso ir nuo tradicij. Tarkime, Krokuva labai subtiliai apviesta, kur kas ma-esniais apvietos lygiais, takais, ir viskas, kas turi bti matoma, ia matoma. Visi variantai galimi. Svar-biausia tai turi daryti specialistai, kitaip elektros skaitiklis suksis, o re-zultato nebus.

Gyventojai reikls apvietimo projektams Vardydamas didiausio Lietuvos miesto naktin miestovaizd galinius pakeisti projektus, T. Petraitis pami-njo ir negyvendintus kintamo (spal-vinio) apvietimo rengimo planus, pltotus su dalies sostins dangoraii eimininkais. Idjos nevirto darbais. Vis atsiranda prieasi tai kriz, tai dar kas nors. I ties tokie projektai yra milinika investicija, reikalaujanti sudtingos tuo aistringai besidomin-io mogaus prieiros, konstatavo specialistas.

Kai kurios valstybs institucijos savo pastat apvietimu nesirpina bijodamos sulaukti kaltinim l vaistymu. Vienos ministerijos atsto-vams primins, kad laikas atnaujinti kai kurias apvietimo detales, igirdo nuogstavim: Negalime, mes juk po didinamuoju stiklu...

Kuriant meninio apvietimo pro-jektus senamiestyje kyla ne tik elek-tros vado galios, laid atvedimo, bet ir komunikavimo su gyventojais pro-blem. Kartais mons tiesiog nelei-dia rengti proektori, nes bijo, kad naujas viesos altinis jiems trukdys. Kai pirm kart buvo apviesta Ka-tedra, proektorius derinimo darb

MENINIO MIEST APVIETIMO KRIMO PARADIGMAM. Valeviiaus atlikta miest planini ir erdvini struktr meninio apvietimo analiz leidia teigti, kad kuriant miesto planini erdvini struktr apvietim reikt vadovautis apvietimo specifika ir aikia miest meninio apvietimo sistemos krimo paradigma, kuri sudaryt prast miest planavimo prin-cip ir nuostat visuma: sistemikumas sisteminis miesto meninio apvietimo formavimas: organikas ryys su urbanis-tine, gamtine, ekologine, socialine ir ekonomine miesto aplinka; miesto meninio apvietimo sistemos (posistemi) formavimo koordinavimas, funkcikai ir kompozicikai jungiant miesto architektrini ir ininerini objekt apvietim su miesto aiki, bulvar bei kit viet apvietimu, kuriant bendras me-ninio apvietimo zonas; urbanistinis pagrstumas miesto dydio, jo paskirties, reikmingumo, planins erdvins struktros ir architektrins ustatymo kompozicijos, eldyn bei eldini suvokimas ir tuo vadovaujantis miesto meninio apvietimo krimas, gyvendinimas; istorinis perimamumas gamtos ir kultros paveldo reikmingumo suvokimas, vientisumo isau-gojimas ir tikslingas jo atskleidimas apvietimo priemonmis tamsiuoju paros metu; socialinis pagrstumas silom apvietimo sprendini socialins motyvacijos paisymas, siekiant patenkinti miesto bendruomens poreikius ir sukurti aplinkoje psichologin komfort, utikrinti tinkam sveikatinimui bei rekreacijai skirt teritorij apvietim; vientisumas atskir meninio apvietimo sistemos dali susiejimas, gyvenamj kompleks, vie-j erdvi, miesto park, gatvi, psij alj ir pan. apvietimo jungimas; ekologinis tvarumas viesos taros vengimas, taupus energijos itekli naudojimas; savitumas miesto tapatumo ir savasties isaugojimas, miesto naktinio vaizdo atskleidimas; estetikumas miesto harmoningo naktinio kratovaizdio architektros krimas; tstinumas ir ekonomikumas apvietimo sistemos projekt tstinumas ir j gyvendinimo realumas.

Sisteminis miesto meninio apvietimo krimas, laikantis pagrindini sistemos formavimo princip, leist mieste sukurti estetikesn, ekologikai tvaresn ir geresn gyventi vakarin aplink (Jakovlevas-Mateckis, 2008).

Itrauka i M. Valeviiaus daktaro disertacijos Miest meninio apvietimo istorin raida ir iuolaikins tendencijos.

liuose miesteliuose. Utenka klebo-nui ar seninijai inicijuoti banyios apvietimo projekt, ir nuo jos alis pasipila kiti viesos takai. Tai labai prasmingi projektai maieji mies-teliai taip isivaduoja i balanos ga-dyns, pasidiaug T. Petraitis.

metu kur laik buvo ne nuleistas emyn, bet nukreiptas dang. Tada akinimu pasiskund net irmnuo-se gyvenanti moteris. Ir taip galjo bti... kalbjo T. Petraitis.

Kartais atrodo, kad paprasiausi apvietos projektai siiebia nedide-

Architektas dr. Martynas VALEVIIUS mato miest meninio apvietimo planavimo prasm, bet supranta, kad dar vienas apvietimo projektavimo reguliavimas nesuavt koleg architekt.

20 2014 Nr. 2

Kristina BUIDOVAIT

i dien visuomens garsiai deklaruojamas, be abejo, pozityvus siekis isaugoti meno vertybes ateities kartoms daugybei vairi srii spe-cialist yra daugiau nei kis. Tai kasdiens pastangos maksimaliai pailginti meno vertybi gyvavim saugant jas nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Taip pat nuo alingos viesos takos. Imanj, meno verty-bes tausojant apvietim sukr Lietuvos mokslininkai galt j pritai-kyti bet kuriame alies muziejuje. Taiau iems ji per brangi.

MODERNIOS TECHNOLOGIJOS NEAPLENKIA MUZIEJ

Dirbant muziejuose, banyiose, kituose paveldo objektuose, labai svar-bus glaudus muziejinink ir apvie-timo specialist bendradarbiavimas. Architektas ne visuomet turi laiko ir galimybi gilintis technologinius da-lykus, jam svarbus galutinis rezultatas. Muziejininkai, prieingai, suinteresuo-ti, kad meno kriniai bt graiai pa-rodyti, ne per stipriai apviesti, ilikt kuo ilgesn laik, paaikino viesos dizaineris.

Apvieiama atsivelgiant objekto paskirt Apviets ne vien paveldo objekt viesos dizaineris A. Poceviius teig, kad domiausia dirbti su usakovais, suprantaniais apvietimo svarb. Pa-nekovas iskyr 2004 metais atstatyt Kauno Kristaus prisiklimo banyi. Apvietimu iuose maldos namuose, kurie po Antrojo pasaulinio karo buvo virt radijo gamykla, pradta rpintis vos prasidjus atstatymo darbams. Prisiklimo banyia yra daugiafunk-cis pastatas, pritaikytas pamaldoms, koncertams, turizmui, ia kurtas nedidelis kultros centras. Tinkamas apvietimas, A. Poceviiaus teigimu, suderino visas ias funkcijas.

Europoje, anot panekovo, dirbtinis apvietimas suvokiamas dvejopai. Kai nepasitenkinama tradiciniais sprendi-mais, einama sudtingesniu keliu ap-

vietimo sistemos gaminamos ir pa-renkamos specializuotai, atsivelgiant objekt paskirt: banyioms bany-tiniai, muziejams muziejiniai viestu-vai. Tokie viestuvai, A. Poceviiaus tei-gimu, lengviau suderinami su kultros paveldo objekt stilistika: Banyi di-delis auktis, vyrauja skliautai, karnizai. Visuomet turi galvoti, kaip jas apviesi ir kodl btent taip. Kartais viestuv parinkimas suteikia ne tik ini ateities projektams, bet ir savotik pokalb su paia architektra.

A. Poceviius rpinosi ir Vilniaus katedros apvietimu. iame objekte daugiausia diskusij sukl dar septin-tajame prajusio amiaus deimtmetyje pakabinti sietynai. Sietynai sovietme-iu buvo pritaikyti paveiksl galerijos apvietimui, o Katedrai atgavus religin status jie m trukdyti atlikti pagrin-din liturgin funkcij. Kadangi sietynai nebuvo autentiki, priimtas sprendimas j atsisakyti. Apvietimo sistema, leidianti apviesti ir alto-ri, stacijas, ir skliaut bei paveikslus, rengta ant kolon kapiteli.

Sprendimus priima atsakingai Apvieiant paveldo objektus, viesos dizainerio teigimu, ypa svarbs ban-dymai, padedantys priimti galutinius sprendimus. Eksperimentai yra ne-kainojama patirtis, kurios gauni at-likdamas juos iskirtiniuose kultros paveldo objektuose. Tiesa, atlikdamas bandymus gali tik isiaikinti, kaip tei-singiau apviesti detal ar element, o apvietimo projekto visumai realizuoti pasitelkiamos kompiuterins viesos moduliavimo programos, fotometri-ns viestuv kreivs, viesos altini spektrins, spalv perteikimo anali-zs, aikino A. Poceviius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus pastate buvusiose kareivinse T. Kos-ciukos gatvje neseniai taip pat suprojektuotos muziejaus patalpos ir apvietimas. Kadangi patalpos tam-sios, su maais ir ekranuotais langais,

VIESOS DIODAI ATVR NAUJOVIK MENO KRINI APVIETIMO GALIMYBI

Udavinys vertybes isaugoti ateities kartoms Tinkamas kultros vertybi, muzie-j eksponat apvietimas, sitikins viesos dizaineris Antanas Poceviius, atskleidia ne tik meno krini form, spalvas, faktr, bet ir laikotarp, pai aplink bei architektr. tai ital dai-lininko Ticiano kryba Scuderie del Quirinale muziejuje Romoje pristato-ma pasitelkus vies ir skirting sien spalv menininko krybos periodai iskirti ekspozicijos sali sienas nuda-ius rykiomis spalvomis, o paveikslus apvietus naujos technologijos viesos diod proektoriais. is pavyzdys, anot panekovo, tik rodo, kad apvietimo dizaineris nra tik lempui specialis-tas ar inovas, jis tiesiogiai daro tak visai architektrai.

Vis dlto danesnis paveldosaugi-nink ar muziejinink rpestis ne kaip patraukliau ar rykiau apviesti meno krinius ar muziejaus vertybes, bet kaip parodyti visuomenei kultros paveld jo nepataisomai nesugadinant ir isaugant ateities kartoms. Nepai-sant vis apribojim ir atsargumo priemoni, kuri imasi specialistai, meno kriniai neivengia alingo laiko ir viesos poveikio: blunka j spalvos, ruduoja lakas, mediagos, taigi juos eksponuojant tenka balansuoti tarp krinio pateikimo ivaizdumo ir pati-riamos alos.

20 2014 Nr. 2

21

o muziejuje bus eksponuojami se-noviniai ems kio ir buities padar-gai, apsisprsta dirbtinio apvietimo slygomis igauti natralios viesos spd. I apvietimo ploktum buvo suformuotos lubos, kurios atrodyt kaip stoglangis. Jame, atsivelgiant natralios viesos kitim, numatoma keisti viesos spektr ir intensyvum. Greta lub rengta lanksti proekto-ri sistema su viesos diodais. viesos diod panaudojimas muziejuose, pri-paino apvietimo specialistas, ypa tinkamas dl eksploatacini ypatybi, patogios ir lanksios viesos scenarij valdymo galimybs.

Vienos geriausios technologijos nra Vis dlto viesos diodai muziej ap-vietimui, A. Poceviiaus nuomone, nra vienintelis pasirinkimas: Prie kelerius metus viesos diodai buvo ne itin kokybiki, taip pat, nors jie ir ekonomiki, yra gantinai brangs. Pats diodas, palyginti kitais viesos altiniais, kurie profesionaliai naudo-ti anksiau, pavyzdiui, metalo halo-genid ar liuminescencins lempos, neturi tiek daug pranaum, tad tech-nologinis ingsnis, kitaip negu yra kal-bama, i ties nra didelis.

Netgi viesos diod ilgaamiku-mas, pastebjo viesos dizaineris, nra didelis privalumas, palyginti su dabartiniais viesos altiniais, o viesos srautas daugeliu atvej netgi maesnis. Tad aiki standart tr-kumas, nesibaigianti sparti techno-login pltra ir tuo pat metu greitas moralinis senjimas, elektronikos jautrumas elektros tinklo kokybei, vis dar didel kaina neleidia viesos dio-dams sigalti galutinai ir negrtamai. Galiausiai, o tai i dalies paradoksalu, viestuvui su viesos diodu pagaminti mediag reikia daugiau nei tradici-niam. viesos diodai turi ateit, bet ne toki greit, kaip buvo manoma prie kelet met, sak apvietimo specialistas.

Nauj galimybi silo Lietuvos mokslininkai Vilniaus universiteto (VU) Taiko-mj moksl instituto mokslininkai, ilg laik tyrinj viesos diod ypa-tybes, pristat naujausi kietaknio apvietimo technologij bet kokiu imaniuoju renginiu, kuriame veikia bevielis ryys (telefonu, planetiniu kompiuteriu), valdom spalv atgavos main. J mokslininkai jau panaudo-jo Mikalojaus Konstantino iurlionio paveikslams, VU bibliotekoje saugo-

m geografo ir kartografo Joachimo Lelevelio naudot da pigmentams, Valdov rmuose esantiems gobele-nams, Banytinio paveldo muziejaus vertybms apviesti.

Banytinio paveldo muziejuje da-lis sakralini vertybi padengta plonu aukso sluoksniu. Laikui bgant kai ku-rios j papilkjo. Pritaikius kietaknio apvietimo technologij, manoma at-kurti aukso vaizd, kad relikvija atro-dyt kaip nauja, paaikino VU Tai-

komj moksl instituto prof. Artras ukauskas. Valdov rm kolekcijoje esantys ibluk gobelenai, profeso-riaus teigimu, irgi galt bti atnau-jinti pasitelkus moderni apvietimo sistem.

Muziej eksponatams kietaknio apvietimo technologija ypa tinkama: mokslinink sukurta eksponat ap-vietimo sistema apsaugo meno verty-bes, taiau kartu leidia optimaliai at-skleisti j estetin gro. Mes puikiai

21

22 2014 Nr. 2

Tausojamo meno krini apvietimo generuojamos viesos fotocheminis poveikis yra 3 kartus maesnis nei sauls viesos ir 10 proc. maesnis nei halogenini lempui, paprastai naudojam muziej eksponatams ap-viesti. Balansas tarp altinio spektro komponent gali bti parinktas taip, kad iki 60 proc. spalv bt perteikia-ma su didesniu sodriu, taip vizualiai kompensuojant pigment iblukim dl senjimo.

VU mokslinink silomas imanusis meno krini apvietimas ne tik page-rina meno krinio spalv perteikimo kokyb, bet ir leidia t pat paveiksl pamatyti taip, tarsi jis bt apvies-tas dienos viesos, vaki arba halo-genini lemp, slopinti irykjusias dmes, parykinti jautrius fotochemi-niam poveikiui pigmentus, parinkus tinkam apvietim sumainti aling viesos poveik.

Mokslininkai taip pat atkreipia d-mes, kad galiojanios meno krini apvietos normos (pavyzdiui, 50 liuks) yra senos, nes jose neatsivel-giama viesos altinio spektr. Esant tai paiai apvietai alingas skirting viesos altini poveikis fotochemikai jautriems objektams gali skirtis kelio-lika kart.

Nacionalinio M. K. iurlionio dai-ls muziejaus direktoriaus pavaduo-toja muziejininkystei ir administra-cijai Daina Kamarauskien gyr VU mokslinink nor atgaivinti labiausiai laiko ir viesos paveiktus vieno gar-siausi Lietuvos dailinink paveiks-lus. Diegti imanj apvietim ms slygomis per brangu, kol kas nega-lime apie tai net svajoti. iuo metu suplanuotas bandomasis keli M. K. iurlionio paveiksl apvietimas, kad lankytojai galt su juo susipainti, vertinti spalv tonais ir viesa besi-keiianius paveikslus, sak D. Ka-marauskien.

Muziejus ne tik atrinks reikiamus darbus, nusipirks rang, bet ir turi ekspert, menotyrinink, M. K. iur-lionio meno inov palaikym. iuo metu muziejuje naudojamas apvie-timas taip pat nekenkia meno kri-niams, taiau, pasidiaug panekov, technologijos vis engia priek ir neap-lenkia muziej, kuriems apvietimas ypa svarbus: Muziejuje jau seniai nenaudojamos lempos, deginanios popieri, pasitelkiami specials filtrai, pritaikyti meno kriniams, laikomasi nustatyto optimalaus viesos kiekio reikalavim.

valdome viesos spektr, palyginti su halogeninmis lempomis, pasiekiame kelis kartus maesn aling poveik meno kriniams, apibendrino prof. A. ukauskas.

Specialist akiratyje garsaus dailininko darbai M. K. iurlionis, kurio kriniams ar-timiausiu metu rengiamasi pritaikyti imanj apvietim, vienus paveiks-lus tap ant drobs, kitus ant celiu-liozinio popieriaus. bgant laikui ypa paveik viesa. Popierius pagelto, prarado spalv tonus, j intensyvum. Mokslinink pasilyta imanioji meno krini apvietimo technologija ne tik leidia atkurti paveikslus, pasilyti nauj spalv ton, bet ir labai tausoja meno krinius.

Mes mokame apskaiiuoti foto-chemin al, parinkti, kad ji bt maiausia. Galime parykinti spalv, parinkti vies, maiausiai veikiani da pigmentus ar paveikslo pagrind. Tai nra pigu. M. K. iurlionio mu-ziejuje atlikti eksperimentai, netrukus planuojama paroda, kurioje pasirinkti dailininko paveikslai bus pateikti ap-viesti natralia viesa ir parykinti. Kiekvienas lankytojas gals pats pasi-rinkti jam priimtin apvietim, spal-vos temperatr, sodr, komentavo prof. A. ukauskas.

VU bibliotekoje saugom J. Le-levelio da pigment apvietim reguliuoti irgi patikta patiems lan-kytojams, mat vieni nori blykesni, kiti rykesni spalv, paaikino prof. A. ukauskas.

VU mokslinink sukurto tausojamo meno krini apvietimo technolo-gijos pagrindas keturspalvis viesos altinis, turintis mlyn, ali, gintarin ir raudon komponentus. Jei turiu ke-turis pirminius viesos altinius, galiu bet kokios spalvos, temperatros balt vies sukurti begale bd. Balta spalva atrodo vienodai, bet apvietus objek-tus kiekvienas spektras savitai perteiks spalvas: padidins ar sumains j sodr arba imituos natrali vies. Mes i-mokome tolygiai valdyti keturspalv sistem. Iki tol buvo siloma pasirink-ti i keli skirting lemp, sak VU profesorius.

viesos diod technologija irasta prie 100 met, prie 50 met rinkai pateikti raudoni, o vliau geltoni, ali, mlyni ir balti viestukai. Spar-ti ios technologijos pltra prasidjo prie 20 met, kai buvo irasti mlyni ir balti puslaidininkiai viesos altiniai.

Kauno Kristaus prisiklimo banyios apvietimas.

Apvieiant meno vertybes, labai svarbus glaudus muziejinink ir apvietimo specialist bendradarbiavimas.

Teli v. Antano Paduvieio katedros apvietimas.

23

kaus indo) iki lengvai paskleidiamos viesos per vis eksponato paviri (pavyzdiui, gobelen), viesos srauto intensyvum (nuo madaug 50 liuks iki maksimaliai madaug 150 liuks), apvietimo rengini paslankum (maksimali galimyb keisti kryp-t trimis dimensijomis), pakankam viesos altini skaii, atsivelgiant ekspozicins erdvs plot ir ekspona-t skaii.

Valdov rm muziejaus ekspozi-cijose apvieiant radinius ir interjero vertybes, patikino R. Hazir, laikomasi vis mint reikalavim, nors kartais lankytojams atrodo, kad eksponatai nepakankamai apviesti. Paskolinti i kit muziej eksponatai irgi apvie-iami taip, kaip reikalauja skolinantis muziejus is reikalavimas paprastai i anksto bna numatytas.

Tok, koks yra dabar, muziejaus eks-pozicij apvietim nustat Valdov rm atkrimo projekto projektuotoj grup. Daugeliu atvej jis nra tobulas, nors pradiniai muziejaus reikalavimai buvo aikiai suformuluoti. Valdov

rmai be galo sudtingas projektas, atskiros ekspozicins erdvs turi bti apvieiamos skirtingais viestuvais, reikalauja skirting apvietimo rei-m, be to, apvietimas buvo rengtas anksiau nei ekspozicijos, planuojant rmus atidaryti dar 2009 metais, tad ranga spjo pasenti. Lietuvoje trksta ir muziej ekspozicij apvietimo sri-ties profesional, pasakojo Valdov rm muziejaus atstov.

Valdov rm ekspozicijomis besi-rpinantys specialistai neabejoja, kad VU mokslinink pristatytas imanusis kultros vertybi apvietimas muzie-jams ypa tinkama technologija. Taiau bent kol kas ji sunkiai perkama.

Vis dlto Valdov rm ekspona-t apvietimo tobulinimo klausimas iuo metu yra vienas svarbiausi, ir kokybiniai pokyiai planuojami dar iemet. Iekant sprendim domimasi pasauline muziej ekspozicij apvie-timo praktika, tariamasi su kit ali apvietimo profesionalais, ruoiamasi dalyvauti Frankfurte vyksianioje spe-cializuotoje parodoje.

Nepatenkinti esama padtimi Apvietimas, Valdov rm muzie-jaus Komunikacijos koordinators Ra-muns Hazir sitikinimu, labai svarbus ir io muziejaus ekspozicij rengimo, j pateikimo, dizaino, ekspozicinio spdio sukrimo, vertybi ypatybi atskleidimo bei irykinimo elemen-tas. Netinkamai ir nekokybikai ap-viestas eksponatas gali neteikti jokio spdio, dar blogiau bti paeistas. Taip pat btina vengti eksponat, ypa tekstils, grafikos darb, inten-syvaus apvietimo dienos viesa. Dl ios prieasties Valdov rm langai padengti apsauginmis plvelmis, statyti vitraai ir rengtos apsaugins uuolaidos, paaikino R. Hazir.

Unikali archeologini radini ir interjero meno vertybi apvietimui, atsivelgiant j mediag, ami, eksponavimo aplink ir kitus kriteri-jus, taikomi vairs reikalavimai, kurie nurodyti Muziejuose esani rinkini apsaugos, apskaitos ir saugojimo ins-trukcijoje. Vis ri grafikos, knyg, rankrai, nuotrauk, audini, bota-nikos ir zoologijos rinkini, odos ap-vietimas neturi viryti 5070 liuks. Vis kit eksponat 75 liuks. Vie-naip apvieiami radiniai ir kitos ver-tybs, eksponuojami vitrinose, visai kitaip interjeruose. Vitrinose esantys radiniai gali bti apvieiami i iors arba viduje. Jei vitrina apvieiama i iors, tuomet ji turi bti padaryta i specialaus atspindius mainanio stiklo, jei i vidaus btina naudoti liuminescencines lemputes ir vis lai-k stebti vitrin mikroklimat.

Atvirose ekspozicijose (pavyzdiui, istoriniuose interjeruose), kuriose irgi labai svarbus mikroklimatas, dmesys atkreipiamas dar kelis parametrus: viesos altiniai turi turti galimyb reguliuoti j apvieiamos ploktu-mos dyd nuo takinio apvietimo (pavyzdiui, ant baldo stovinio smul-

Antano POCEVIIAUS sitikinimu, tinkamas apvietimas atskleidia ne tik meno krini form, spalvas, faktr, bet ir laikotarp, pai aplink bei architektr.

24 2014 Nr. 2

Rusn MARNAIT

Biuro, pramoninis, komercinis, bsto ar kratovaizdio projektas ne-priklausomai nuo objekto paskirties efektyvi apvietimo sprendim u racionali kain galima tiktis tada, kai apie juos galvojama nuo pirmos projektavimo dienos. Tai taisykl, kurios Lietuva mokosi sunkiai.

APVIETIMO RINKOJE DAR NEMAAI ELIdizaineriai daniausiai kreipiasi ap-vietimo ir elektrotechnikos produk-tus silanias mones iekoti daugiau nei lempos tai yra profesionalios konsultacijos ar projektavimo pa-slaugos.

urnalo Statyba ir architektra nekinti alies auktj mokykl at-stovai neslepia: ir isamesnes inias, ir patirt apvietimo srityje j absolventai prastai kaupia jau po studij kai pama-to, ko trksta kasdieniuose darbuose. Kai kuriems paprasiau ne patiems kamyti ini spragas, o kreiptis to-ki apvietimo paslaug moni kaip

skaii viestuv, kad bt utikrintas higienos normose reikalaujamas ap-vietos lygis. 54 kvadratini metr ploto kabinetui apviesti specialistams u-teko 6 pakabinam viestuv seniau tokioms patalpoms j prireikdavo 14-os. monms i patalpos ijus, apvieti-mas automatikai isijungia. Elektros energij padeda taupyti ir koridoriuose rengta kompiuterizuota pakopin ap-vietimo valdymo sistema.

Kai usakovui domi tik kaina Btent apvietimo funkcijos svarb suprantantys architektai ar interjero

Gaudr iugdytus specialistus gal-bt buvusius bendramokslius.

Kartais nutinka taip, kad architektas ar individualus usakovas i apvie-timo paslaug mons ieina gavs keliasdeimia procent sumaint turt preliminari objekto apvietimo ilaid smat, ir apvietimo specialis-tai tuo teistai didiuojasi.

Bet kur kas daniau architektas ateina turdamas sunkiai ispren-diam uduot kaip gyvendinti projekt turint menk dal reikiamos sumos. Ms pozicija tokiais atve-jais domi papuolame tarp dviej

Lempa vietoj apvietimo Dvideimties met patirt apvietimo srityje turinios mons Gaudr val-dybos pirmininkas Vladas Rinkeviius pabria tik jei apvietimo specialistas projektavimo procesuose dalyvauja nuo pradios, yra galimyb priimti gerus, pa-angius sprendimus panaudojant maai galingumo. Bet daniausiai ios srities profesionalams projektuotoj koman-d tenka tiesiog sibrauti. Ir situacija, kai apie apvietim pradedama galvoti jau rikiuojant baldus o kur kabinsi-me lemp? vis dar nra reta.

iame kontekste tokie darbai kaip Vilniaus Balsi pagrindinje mokykloje, kuri Gaudrs specialistai projektavo kartu su architekto Sigito Kunceviiaus komanda, prisimenami dar mieliau. Balsi mokykloje nereikia jaudintis dl neijungtos viesos tuo rpinasi i-

manieji viesos jutikliai. Klasse rengta moderni jutiklin apvietimo valdymo sistema esant nepakankamam apvieti-mo lygiui automatikai jungia reikiam

Gaudr reng daugumos Ryt Europoje esani prekybos tinklo Emporio Armani parduotuvi apvietim.

mons Gaudr valdybos pirmininkas Vladas RINKEVIIUS.

25

girn: usakovo ir architekto, ko-mentavo V. Rinkeviius. Archi-tektas nori nors ir ekonomiko, bet gero projekto su gerais produktais, o usakovas tiems sumanymams ne-duoda pinig. Vadinasi, galiausiai ieina kas nors netikusio. Nes bna, kad skiriama pus ar vos tredalis rei-kalingos sumos. Tada nebeinai, n k silyti nebra viestuvo, kuris atitik-t pageidaujamus techninius parame-trus u t kain. Kitas dalykas, kad su daugeliu usakov sunku kalbti apie k nors kita nei apie viestuvo ar ap-vietimo sistemos kain.

viesa padeda parduoti Apvietimo specialistai giria pasta-rj met permainas didiuosiuose prekybos centruose. Anot Gaudrs valdybos pirmininko V. Rinkeviiaus, ie centrai duoda daugiau laisvs pro-jektuotojams, labiau domisi paanga, iekodami bd sumainti energijos naudojim ir ieksponuoti savo prekes taip, kad jos gerai matytsi ir skaniai atrodyt. Kad taip bt, vairs pro-duktai turi bti apvieiami skirtingo spektro viestuvais. Pavyzdiui, msa, uvis, duona apvieiami viesos alti-niais, kurie skleidia keliskart didesn kiek raudonos spalvos spinduli.

Vertindami drabui parduotuvi apvietimo kokyb specialistai kar-tais juokauja ten ne apvietimas, ten tiesiog yra viesa. i pastaba, tie-sa, susijusi su matavimosi kabinomis. Gaudrs gyvendint projekt sra-

e poiriu viesos reikm interjere isiskiria Emporio Armani salonai. Vilnieiai reng apvietim bene a-tuoniuose io preks enklo salonuose nuo Varuvos iki Sankt Peterburgo, du salonai rengti ir Vilniuje.

io tinklo valdytoj reikalavimai interjero kokybei, taigi ir apvietimo sprendimams itin aukti. Reikia tu-rti daug patirties ir ini norint vyk-dyti j reikalavimus, patikino V. Rin-keviius.

Gaudrs specialistai iuo atveju tik gyvendina garsios ital viesos dizainers Barbaros Balestreri pro-jektus. Ir turi galimyb nesukti galvos dl pigiausi sprendim vykdo tai, kas nurodyta projekte: perka naujau-sius viesos produktus tarkime, vos prie kelis mnesius pradtas gaminti vienos lyderiaujani viesos pro-dukt gamintoj lempas. Brangios kaip velniai, bet nuperki, ir viskas, ypteljo panekovas. Taiau nau-jas produktas pasiymi ir geresniais parametrais.

Lietuviko kapitalo gamybos mo-ns, rodo daugelio apvietimo spe-cialist patirtis, vis dar bando verstis rinkdamosi pigius apvietimo spren-dimus. Taiau V. Rinkeviius prisi-mena bene 1996 metais gyvendint vienos tekstils mons projekt: u-sakovas, suinojs, kad Gaudr jam suprojektavo galingesn nei minimal normatyvin apvietim, tar: Labai gerai ms darbo kokyb priklauso nuo to, kaip apviesta darbo vieta.

Gal gale visada paaikja, kad kokyb reikalinga, neabejoja V. Rin-keviius. Bet iandien vyksta per-mainingos kovos. Blogai, kai usako-vui nedomios apvietimo specialist pastabos, rekomendacijos. Jei nedo-mu jam, toliau proceso metu bus dar lidniau gamykl stataniam staty-bininkui bus ivis nesvarbu, kaip tie viestuvai vies. Jam bus svarbu pri-duoti objekt net jeigu apvietimui bus naudojamas visikas lamtas.

Noras sutaupyti apakina Vis dar prastos tradicijos, pripaino V. Rinkeviius, klesti ir biur pastat rinkoje. Nuomai skirtuose, ypa e-mesns klass, objektuose ne tik tole-ruojami, bet ir pageidaujami pigiausi produktai. Bet nuomininkas gali rink-tis gal laikui bgant bus daugiau to-ki principingos pozicijos pavyzdi kaip pamintas V. Rinkeviiaus kai prie keliolika met Vilniuje kurian-tis vienam viesos produkt gamin-toj padaliniui koleg aplankyti atvy-ks vadovas pasibaisjo ivyds plika akimi pastebimas apvietimo ydas: nekokybikus, blogai spalvas pertei-kianius, dideles viesos pulsacijas turinius viestuvus. Nurodymas komandai buvo trumpas susirinkti daiktus ir dingti, daugiau i toki sa-vinink patalp nenuomoti.

Pernai atidarytam Vilniaus universiteto Mokslins komunikacijos ir informacijos centro pastatui Gaudrs specialistai ir suprojektavo apvietimo sistem, ir pagamino dal reikaling viestuv. UAB Gaudr archyvo nuotr.

26 2014 Nr. 2

Bit RIMKUT

Kaip ir daugumoje prekybos viet, knygyne dmes viestuv dizain ar juo-lab apvietimo rengimo niuansus turbt atkreipiame tik tada, kai pajuntame, kad jis nepakankamas. Architektas Aurimas KLIUININKAS pastaraisiais metais suprojektavo ne vien knygyn ar jo rekonstrukcij. Jo darbas ir Akropolio prekybos centre esantis didiausias Baltijos alyse Pegaso kny-gynas. urnalui Statyba ir architektra architektas atskleid savo patirt.

nius langus natrali vies (Pegaso knygynas Babilono prekybos centre Panevyje), ir yra toki, kurie kuria-mi pastato gilumoje (Vilniaus centrins universalins parduotuvs knygynas). Ir vienu, ir kitu atveju sprendiami ap-vietimo, kaip neatskiriamos projekto dalies, ne maiau svarbios nei lentyn idstymas, klausimai. alia svokos matomumas atsiranda kita preks apvietimas.

Pati knyga, kaip prek, jau kelia di-desni reikalavim. Norisi j ir pavar-tyti, ir paskaityti vien kit lap. Jei knygos eksponavimo vietoje viesos bus per maai, knyga keliaus kartu su skaitytoju rykesnio apvietimo zon; jei apvietimas bus kyrus, stiprus, akys vargs kovodamos su atspindiais.

Tad kuriant knyg pateikimo spren-dinius, kartu iekoma sprendini viesai paskirstyti lentynose erdvje, kurioje jos bus eksponuojamos. vertinami ne tik viesos altiniai, bet ir j galimybs skleisti vies skirtingais kampais. Svar-bus faktorius yra ir alia esani pavir-i viesos atspindjimas. Balti paviriai

vies sklaidys, tamss sugers. Netei-singai parinktas viesos kritimo kampas gali per daug spiginti akis, per giliai ukita viesa gerai aprps tik vienos ar dviej lentyn aukt vienu atveju tai gali bti privalumas bdas pabrti lentyn linijas, kitu atveju neekono-mikas sprendimas. odiu, architekto vizijos turi turti ir idj, ir ekonomin pagrindim.

Projektuojant knygynus tenka dirbti su didele komanda, kur visi turi savo tiksl: sutvarkyti preki gaus, pri-taikyti rinkodaros teorij praktikoje, isprsti preki logistikos ir naviga-cijos problemas. ie tikslai daro tak lentyn perimetrams, atskir literat-ros anr ar tem zonavimui. Visoms uduotims isprsti reikia nemenkos profesins praktikos, konsultacij su viesos srities specialistais, kurie pade-da atlikti techninius viesos pakanka-mumo skaiiavimus. Dirbant ne kart teko sutikti ir labai ger elektrik, ku-ri inios padjo praplsti viestuv valdymo galimybes.

iandien knygynai tapo savotikais dideliais knyg namais. Prekybos cen-truose mons knygynus usuka ne tik k nors nusipirkti, bet, ko gero, ir rasti kelias minutes atokvpio. Gy-venimo tempas gal ir atima galimyb daniau bti su knyga, bet prie jos visada gera prisiliesti. Kaip tik todl knygynuose populiarja skaitymo sa-los. Neprastas viestuvas ar koks kitas viesos atspindys ioms vietoms sutei-kia jaukumo ir iskirtinumo.

Net nesusimstydami kasdien susidu-riame su viesos architektra: sauls nutvieksta ploktuma, eliu igilin-ta nia, medio lapija apaugusiu senu ibintu, tvoros properomis slenkan-iais eliais. Kai sustabdai i viesos aismo akimirk, supranti, kokia tai neisemiama ir dar maai igvilden-ta tema, kokie svarbs mums yra ap-vietimas, viesa. Pasitelkus i dien technologijas galima kurti emocijas, iskirti ar formuoti erdves, j zonas. Pasinaudojant viesa akcentuojamas ar nukreipiamas dmesys, paslepiama, atskleidiama ar parykinama rpima detal. Spariai pltojant viesos tech-nologijas viesos valdymas tampa tarsi atskiru krybos rankiu. Vieni krjai paiai viesai sukuria form, kiti vie-sos srautu sukuria vien ar kit emo-cin tem.

Knygyno projektavimas pradedamas nuo paios preks knyg, j ekspo-navimo ir matomumo. Itin svarbus veiksnys yra patalpos, j konfigracija, atvirumas ir dislokacin vieta paiame statinyje. Yra knygyn, turini vitrini-

KNYGA: VIESAI REIKLI PREK G. Bartukos nuotr.

80 proc. sutaupymas pasirinkus automatikai pritemdomus LED viestu-vus su apvietimo valdymu, reaguojaniu natrali vies ir judes.

Kiek u vies mokate JS?

Klauskite UAB Mazgas specialist sprendimas specialiai Jums!

19 proc. pasaulyje pagaminamos elektros energijos sunaudojama apvietimui.

70 proc. dirbtins viesos pasauliui vis dar gamina ne paios ekonomikiausios lempos. Lietuvoje is pro-centas, matyt dar didesnis.

Pasaulis ieko sprendim ir randa. Vokietija paskelb: jei alis galutinai pereis prie viesos diod (LED) apvietimo, 2020 metais ia bus galima udaryti tris atomines jgaines.

Prekybos, gamybos, biur, logistikos pastatai, gatvi, park ar lauko teritorijos LED apvietimas tinka visur, kad ir koks bt patalp dydis ar paskirtis.

Abejojantieji informacijos turt iekoti ne maisto preki, o specializuotose parduotuvse, rekomenduoja apvieti-mo produkcija prekiaujanios, konsultacijos ir projektavimo paslaugas teikianios bendrovs Mazgas direktorius Vytenis migelskas.

Menkos pritaikymo galimybs, netinkama viesa mitai. Technins viesos diod galimybs yra beveik neribotos, tvirti-na V. migelskas. Svarbiausia yra pasirinkti kiekvienam atvejui tinkamiausi produkt: pritaikyti viesos kamp, spektr, sraut ir t. t. Tada belieka imokti dar vien pamok produkt vertinti ne pagal kain, o atsiperkamum. LED technologija gali gerokai sumainti energijos snaudas ir kenksming apvietimo sistem poveik aplinkai.

50 proc. sutaupymas: 100 vnt. biuro viestuv (4 x 18 W) su magnetiniais drose-liais pakeitus 32 W, LED investicija atsipirk-t per 1,5 met, o per 10 met sutaupyt daugiau kaip 100 tkst. lit (skaiiuota, kai el. energijos kaina 0,525 lito ir viestuvai vieia 3500 val. per metus).

28 2014 Nr. 2

Rusn MARNAIT

Patalp apvietimas natralia viesa patrauklus ne tik galimybe taupyti elektros energijos snaudas. Tyrimai rodo, kad dienos viesa teigiamai veikia ms emocin bkl ir darbingum. Ir nors mokslas kuria vis to-buliau sauls viesos poveik imituojanius dirbtins viesos altinius, mogaus fiziologij apgauti sunku.

SAULS VIESOJE

Tiesa, vienas po kito didmiesiuose kylantys stiklo dangoraiiai neturt bti laikomi ios tendencijos rodymu. Tai tik paradin architektra, grimasa, iprovokuota ms noro atrodyti neva iuolaikikai, europietikai, ir viena prieasi, dl kuri tokia aktuali tapo natralios viesos ivengimo techno-logij pltra. Beje, sukurta nuostabi dalyk, galini apsaugoti mus nuo sauls, pastebjo prof. J. Palaima. Jie, inoma, kainuoja, kaip kainuoja ir ekstremalus stiklini di ildymas, vdinimas, valymas.

Natralaus apvietimo siekis ne vien idealizmas VDA dstytojas silo mokytis i kit sprendim, kuri randa kuo daugiau natralios viesos sugaudyti siekian-tys usienio krjai. viesa atveda-

ma net didiausius biur pastatus, gilius stalius, kur saulei be mogaus sikiimo patekti beveik nemanoma. Taip atsiranda atrium, kuriais namas perskeliamas dvi dalis, statomi vidi-nius kiemus turintys U ar O formos pastatai, ir visa tai pagerina insoliaci-j, aikino J. Palaima.

inoma, tai ikelia ir problem tarkime, t atrium irgi tenka ildyti, iem nutirpdyti susikaupus snieg, o kad saul patekt gil atrium darbo, prekybos ar kokios kitos pa-skirties viet, reikia statyti heliosta-tus ir kitus sauls vies gaudanius renginius.

Kiekvien sauls spindul sugau-dani priemoni prigalvota labai daug. Lietuvoje irgi ne naujiena, pa-vyzdiui, viesos vamzdiai nedi-delio diametro kupolai, stogo paviriuje sugaudantys dienos vies, kuri veidro-diniais vamzdiais nutransliuojama net iki keliolikos metr galbt visikai belang patalp. Joje nuo lub pasi-telkus matin stiklo plokt viesa lygiai paskleidiama po vis patalp.

Priemons, leidianios praplsti galimybes gyventi natralioje vieso-je, suprantama, nra nemokamos. Tad ar i tikrj verta verstis per galv, jei rinka jau silo ir dirbtin vies, kuri sugeba apgauti net augalus, kuri gali

MOKSLININKAI KURIA NE TIK VIS TAUPESNIUS IR TOBULESNIUS

DIRBTINS VIESOS ALTINIUS, BET IR NATRALAUS

APVIETIMO KELIUS

Kai tenka gintis nuo sauls Jauiame t skirtum, matyt, pri-mirtomis juslmis, ir dl to i pa-smons kyla natralaus apvietimo poreikis, svarst profesorius Juozas Palaima, Vilniaus dails akademijos (VDA) Interjero dizaino katedroje dstantis natralaus ir dirbtinio ap-vietimo disciplinas.

Profesoriui patraukli pasaulin pas-tarj keli deimtmei kryptis tva-rios pltros link. Tvarumas tapo io laikotarpio burtaodiu, srove. Man patinka, kad vadovaujams ne tik nuo-lat grietjaniomis europinmis ener-gijos taupymo normomis, kad moni mstysenoje atsirado noras turti eko-logik ir tuo paiu ekonomik bs-t. Ir natralus apvietimas yra viena jo sudedamj dali, komentavo J. Palaima.

Daug natralios viesos bendrovs Ginmika administraciniame pastate Vilniaus rajone. Projekto autor architekt Birut Gurskien.G. Bartukos nuotr.

29

sukurti ir darbin, ir atpalaiduojam aplink.

Anot profesoriaus J. Palaimos, tai apsisprendimo reikalas. Jei jau neskai-iuojame statydami brangius stiklinius pastatus ir po to juos labai brangiai ilai-kydami, tai turbt dar maiau reikt galvoti apie pinigus siekiant utikrinti mogui ities komfortikas gyvenimo slygas, samprotavo J. Palaima. Juk visi moka skaiiuoti. Ir galiausiai visada paaikja, kad daug kas daro-ma ne i idealizmo, ir tie natralaus apvietimo propaguotojai usienyje nra egzaltuoti novatoriai, tai jiems tiesiog apsimoka.

Apsimoka ne tik todl, kad kokybi-kas dirbtinis apvietimas yra brangus dalykas, bet ir todl, kad tai padeda su-kurti iskirtinio pastato vaizd. Tada gali pasakoti ne tik tai, kad gelbsti Amazons mikus, bet ir kad taupai energij. O prestias irgi turi savo pi-nigin iraik, dst profesorius.

Aminas klausimas: ar pakanka sauls? Kalbant apie natralaus apvietimo privalumus daugeliui turbt kyla t pai klausim, kaip ir prie kelerius metus diskusijose dl sauls ener-

getikos perspektyv: ar verta dti tiek pastang dl keli viesi paros valand?

Profesorius J. Palaima atremia: ne taip ir maai turime viesos. emiau-sia sauls altitud gruodio 22-j te-siekia 11,4 laipsnio, aukiausia 61 laipsnio pasiekiama birelio 22 die-n. Problema tik tai, kad architekt-rai nra gero natralaus apvietimo kampo: bdama auktoje altitudje saul rykiai apvieia kelis metrus nuo lango, o toliau patalpa skendi tamsoje, ekvinokcija yra palankus laikas naudotis sauls viesa ji gali apviesti beveik pus patalpos, o e-miausioje altitudje iemos saul-gros metu tegu ir apvieiamas beveik visas kambarys, bet tai trunka labai maai dien. Be to, tai vargina-ma apvieta beveik tokia pat akina-ma, kaip ir automobilio ibint. Kaip tik todl, atkreip dmes J. Palaima, reikalingos ne tik dengimosi nuo per-teklins sauls, bet ir jos reguliavimo, nukreipimo priemons. J irgi apstu, ir jos nra brangios.

Saul yra duotyb: diaugiams j gaudami, lidime negaudami, maai gaudami, kuriame priemones, kaip j sustiprinti, reziumavo profeso-

rius J. Palaima. iandien mokslas ieko bionini sprendim, reikia laukti naujovi ir jas kuo greiiau adaptuoti. Sprendimas pasinaudoti tais atradimais, tiesa, reikalauja i-minties subrendusios visuomens bruoo. Reikia suvokti, kad kai kada reikia ileisti daugiau, kad gerai bt 20 met.

i, uuot vietusi keliasdeimt tkstani valand, gali pradti silpnai viesti maiau nei per metus. sigijus nekokybikas viesos diod juosteles, perkaitimo nepads isprsti net ir geras aliuminio profilis. Tad ga-mintojo pateikti techniniai parametrai, anot mons at-stovo, kartais prasilenkia su tikrove. Dl ios prieasties dalis moni, sigijusi prast viesos diod juostel, at-eina mon JML Group iekodami kokybiko gaminio, o kai kurie apskritai nusivilia viesos diod technologija.Bendrov Klus, kurios produkcija prekiauja JML Group, silo dar vien naujov architektrinius apvietimo profilius, skirtus montuoti gipso kartono sienas ar lu-bas. juos galima klijuoti net dvi viesos diod juoste-les. Dl tinkamo atstumo tarp LED juostels ir matinio dangtelio nematyti viesos diod tak. Tokiu bdu i-gaunama vientisa grai linija ir dvigubas viesos srautas. Naudojant iuos profilius galima kurti vairias geometri-nes figras. mons atstovai diaugiasi, kad klient proiai pamau keiiasi. Apie apvietim daugelis pradeda galvoti i anks-to, tik pradj bsto apdail, o tai, anot specialist ypa svarbu. Tuomet laiku ir tinkamai ivediojama elektros ranga.

iuolaikins apvietimo technologijos krybikiemsPagrindiniai apvietimo spren-dimus silanios mons JML Group klientai iekantieji nestandartini apvietimo sprendim ir norintieji dau-giau nei tik viestuvo kamba-

rio viduryje. mon tokiems monms gali pasilyti kokybikas viesos diod juosteles, kuriomis galima apviesti tok patalpos plot, koks yra paios juostels ilgis. Pagrindinis viesos diod trkumas, kur nutyli kai kurie pardav-jai, yra j perkaitimas. LED juostels jokia iimtis. Tad jas klijuo-jant ant sien, bald ar lub kyla pavojus, kad viesos diodai veiks auktesnje temperatroje, negu rekomenduoja gamintojas. Dl ios prieasties gerokai sutrumpja juosteli tarnavimo laikas.Kad sigijusieji LED juosteles i problem ivengt, mon kli-entams silo kokyb