Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Dar vasarą ūkininkai prašė pa-keisti grūdų kokybės standartus ir bazinį grūdų drėgmės rodiklį pa-didinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc., nes grūdams džiovinti išleidžia de-

šimtis milijonų litų. Tačiau grūdų supirkėjai pataria neskubėti, esą smulkieji ūkininkai vis dažniau at-veža parduoti drėgnus grūdus, ku-riuose knibžda erkės ir įvairūs kiti aruodiniai kenkėjai. Iš tokių pras-tos kokybės grūdų duonos nekepsi ir eksportui jų nepasiūlysi.

Neslėpė pasipiktinimo

Ūkininko Zigmanto Aleksan-dravičiaus sandėliuose Kupiškio ra-jone jau švilpauja vėjai, nes beveik visi grūdai (apie 10 tūkst. t) parduo-ti. Mėgstantis elgtis kitaip nei dau-guma Z.Aleksandravičius nerizikavo

ir nelaukė dar aukštesnių supirkimo kainų. Išlošė ar ne taip elgdamasis ūkininkas, parodys laikas. Tačiau žo-džio kišenėje neieškantis aukštaitis, paklaustas apie grūdų kokybės stan-dartus, kurių turi paisyti savo užau-gintą produkciją parduodantys žem-dirbiai, neslėpė pasipiktinimo.

„Apie tai ūkininkai kalba gal jau 15 metų, bet niekas nesikeičia. Pagrin-dinėse ES šalyse grūdų drėgnumas gali siekti 14,5 proc., o pas mus – 14 proc. Šis reikalavimas tarsi įkaltas. Skai-čiuokime: užauginome apie 4,5 mln. t grūdų, taigi 0,5 proc. drėgnumo grū-dų džiovinimas (6 Lt už t) kainavo apie 27 mln. Lt“, – sakė Z.Aleksandravičius.

Ūkininkas pašiepia ir gudraujan-čius supirkėjus. „Reikėtų atskirai su-mokėti už grūdų išvalymą ir atskirai už jų džiovinimą. Deja, mūsų žem-dirbiai moka ir už šiukšlių džiovi-nimą, nors iš tikrųjų nevalytų grūdų niekas nedžiovina. Suskaičiavę, kiek kainuoja ši paslauga, pamatytume, kiek milijonų dingsta iš augintojų kišenės“, – tikino pašnekovas.

Eksportui tinkantis grūdų drėgnumas

Lietuvos grūdų augintojų asocia-cija jau ne pirmus metus siūlo bazinį grūdų drėgmės rodiklį padidinti nors iki 14,5 proc. Kai kurie ūkininkai kal-ba ne apie konkrečią ribą, o pabrėžia, kad grūdų drėgnumas turi būti toks, kokio reikia grūdus parduodant pa-saulinėje rinkoje. O jeigu supirkėjai grūdus superka ir kelis mėnesius juos laiko sandėliuose laukdami geresnių kainų, anot ūkininkų, tokiais atvejais tinkamesnis būtų net 13 proc. bazinis grūdų drėgmės rodiklis.

Nukelta į 2 p.

• Aktorius M.Stonkus pačiu laiku įšoko į greitąjį traukinį, vežantį tiesiai į šlovę – ne tą, kuri trunka tris minutes. Gal ši nebus pasaulinė, bet iš netipiško vikraus žemaičio, neieškančio žodžio kišenėje, visko galima tikėtis!

• Augalų pasaulis keri, žavi ir glu-mina. Vieni iš jų stebina vaisiais, kiti – žiedų kvapais, treti – lapų formomis. O D.Bastienė pamėgo iš pažiūros ne-išvaizdžias varpines ir viksvines žoles.

• Senovėje pirtys buvo kasamos kalvų šlaituose ir naudotos ne tik kaip kūno švaros palaikymo priemonė, bet ir kaip prieglobstis nuo šalčio žiemą. Kai kurie žmonės dėl romantikos to-kias pirtis įsirengia ir dabar.

• Nors pacientų negalima skirstyti pagal jų ligas, iki šiol į kai kurias diag­nozes visuomenė reaguoja neigia-mai, o sergančiuosius diskriminuoja. Viena iš ligų, turinčių tam tikrą socia-linį šleifą, yra ŽIV.

2012 m. lapkričio 10 d., šeštadienis • Nr. 90 (9213) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Petro Malūko nuotrauka

ŠeŠTaDIenIs, 11 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 26 p.

senimas, kaip įprasta, dejuoja, kad šių laikų jaunimas – niekam tikęs, kad nesidomi politika ir balsuoja kojomis. Tačiau būtent jaunimas ėmėsi talkos seimo rinkimuose: nešvari tėvų ir senelių politika jį užkniso juodai.

soDyba, 7 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

(Užs. 566)

Dėl pusės procentomilijoniniai nuostoliai

Vida TavorienėVL žurnalistė

Ūkininkai sako, kad skaičiuoja-mi jų uždirbti milijardai tėra mui-lo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. o patarimų jiems labiau reikėtų iš žemės ūkio sri-ties mokslininkų, o ne bankininkų.

Atsargiai vertina

Bankininkai, įvertinę geras grūdų ir rapsų kainas, skaičiuoja, kad šiemet prikūlus rekordinį derlių – apie 4 mln. tonų, arba maždaug 1 mln. tonų dau-giau nei įprastai, į žemdirbių sąskai-tas įplauks papildomas milijardas litų.

Nukelta į 3 p.

Bankininkai siūlosi pamokyti ūkininkusBankų atstovai, suskaičiavę, kad šiemet žem-dirbiai dėl gausaus derliaus ir gerų kainų gaus papildomą milijardą litų, siūlosi jiems patarti, kaip efektyviau suvaldyti pinigų srautus.

soDyba, 7 p.

sVeIKaTa, 21 p.

Jau spalio viduryje atvykę į grūdų supirkimo punktus ūkininkai nerimavo, pavyks parduoti aruodiniais kenkėjais užterštus grūdus ar teks juos vežtis atgal.

barako obamos pergalė prieš Mittą Romney'į rinkimuose į amerikos prezideto postą Lietuvai užtikrina santykių su šia svarbia šalimi stabilumą. Jie išliks glaudūs ir dalykiški.

2 2012 m. lapkričio 10 d. • Nr. 90 (9213) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

UAB „Žvalguva“ komercijos di­rektorius, agronomijos mokslų dr. Daivas Malinauskas pritarė ūki­ninkams, bet kai ką ir paaiškino: „Net apie 50 proc. Lietuvoje už­auginamų grūdų eksportuojama. Taigi šie grūdai turi būti kokybiški. Jeigu grūdų drėgnumas bus dides­nis, nei reikalaujama, tai patiems supirkėjams teks juos džiovinti, o tai – papildomos išlaidos. Net jeigu

reikalaujamo standarto atsisaky­tume, tai supirkėjai būtų privers­ti ieškoti būdų, kaip kompensuoti patiriamus nuostolius.“

Tačiau Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) prof. Algirdas Raila sakė, kad kai kuriose ES ša­lyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Len­kijoje, grūdų drėgnumas yra tik su­pirkėjų ir pardavėjų derybų reikalas. Kaip susitaria, taip vieni perka, o kiti parduoda.

Nuostoliai neišvengiami

Kyla klausimas, kodėl grūdų su­pirkėjai nenori sušvelninti grūdų drėgnumo reikalavimo. Jie aiškina paprastai: grūdų drėgnumas daž­niausiai yra susijęs su grūdų kokybe. Švariuose iki 13–14 proc. drėgnu­mo išdžiovintuose grūduose itin retai užtinkama aruodinių kenkė­jų. Tačiau išaiškėjo, kad nuo spa­lio antros pusės, kai įsivyrauja vėsūs ir drėgni orai, smulkiųjų ūkininkų parduodami grūdai būna drėgni ir dažniau nei stambiųjų ūkininkų, turinčių geras džiovyklas, užteršti aruodiniais kenkėjais.

„Jeigu atveža 17–18 proc. drėgnu­mo nevalytus grūdus, tai 90 proc. atvejų randame erkių ir kitų ken­kėjų. Štai šiandien vienas ūkinin­kas atvežė miežių su erkėmis. La­boratorijoje suskaičiavo apie 40 erkių viename kilograme miežių grūdų. Nedaug trūko iki leistinos ribos. Šį kartą nuoskaitos netaikėme, tačiau patarėme ūkininkui imtis būtinų prie­monių, kad kenkėjai toliau nesiveistų, nes gali atsitikti taip, kad jau po mė­nesio jo grūdų niekas nebepirks. Taigi, žemdirbys patirs didelių nuostolių“, – sakė dr. D.Malinauskas.

Milijonai dezinfekacijai

Pasak pašnekovo, šiuo metų lai­ku drėgnuose sandėliuose, esant gana aukštai temperatūrai, susida­ro itin palankios sąlygos veistis er­kėms, milčiams, aruodiniams strau­bliukams ir kitiems kenkėjams. Jis pabrėžė, kad tada ūkininkai patiria daugiau nuostolių, nei būtų kaina­vęs tinkamas grūdų džiovinimas ir laikymas. „Už erkėmis, milčiais ir aruodiniais straubliukais užterš­tus grūdus taikoma 20–30 Lt už t nuoskaita. Be to, ne visi supirkė­jai tokius grūdus perka, nes neturi galimybių jų tinkamai laikyti. Juk kenkėjais užterštus grūdus reikia sandėliuoti atskirai, juos, o vėliau ir patalpas, kuriose buvo laikomi tokie grūdai, dezinfekuoti“, – aiškino dr. D.Malinauskas. Neretai dezinfe­kuoti, pasak jo, tenka ir eksportui paruoštus vagonus, jei į juos buvo sukrauti kenkėjais apkrėsti grūdai.

Manoma, kad per metus grūdų su­pirkėjai vien sandėliams dezinfe­kuoti išleidžia 3–4 mln. Lt.

Laukia mokslininkų patarimų

ASU mokslininkai jau antrus metus ima mėginius iš Kauno, Kėdainių, Jonavos, Marijampo­lės, Šakių rajonų grūdų auginto­jų sandėlių bei iš valstybinio ele­vatoriaus „Jonavos grūdai“ ir tiria grūdų kokybę. Mokslininkai sie­kia nustatyti, kokio drėgnumo ir kiek laiko galima saugiai laikyti

grūdus mūsų šaliai būdingomis vi­dutinėmis meteorologinėmis sąly­gomis įvairių tipų sandėliuose, kad juose nesiveistų kenkėjai ir miko­toksinai.

Tiriami 13–16,5 proc. drėg­numo kviečiai, laikomi 10–16 °C temperatūroje. Tyrimus atlie­kantis ASU prof. A.Raila pataria ūkininkams stebėti, kaip keičiasi temperatūra grūdų sampile. Kuo temperatūra žemesnė, anot jo, tuo rezultatai geresni. Todėl kai ku­riose Vakarų Europos šalyse vis dažniau grūdų saugojimo bokš­tuose įrengiami šaldytuvai, kad išdžiovintus grūdus būtų galima atvėsinti.

„Jeigu išdžiovintus grūdus galė­tume palaikyti 5 °C temperatūroje ir atvėsinti, tai ir 17 proc. drėgnu­mo grūdus galėtume išlaikyti gana geros kokybės ilgą laiką“, – sakė prof. A.Raila.

Profesorius prisiminė vieną projektą, kurio metu mokslinin­kai bandė sandėlius sterilizuoti. „Nepavyko. Vienus mikromicetus tada išnaikinome, tačiau pradė­jo plisti kiti. Padarėme išvadą, jog taip atsitiko todėl, kad gamtoje, kad ir ką darytum, nusistovi pu­siausvyra. Apskritai mes gyvena­me mikromicetų aplinkoje ir dar neaišku, ar jie dėl mūsų gyvena, ar mes – dėl jų. Jie buvo iki mūsų, bus ir po mūsų“, – juokavo prof. A.Raila.

Taigi, mokslininkas tikino, kad šio reiškinio išvengti nepavyks, ta­čiau ūkininkai, grūdus džiovinan­tys ir laikantys sandėliuose, turi išmanyti procesus, kurie vyksta aruoduose, ir stengtis juos valdy­ti. Kaip tai daryti, konkrečius at­sakymus duos mokslininkai, baigę įgyvendinti sandėliuose laikomų grūdų apsaugos nuo aruodinių kenkėjų ir mikotoksinų priemo­nių taikymo galimybių projektą.

Aktualijos

47 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Neigiamai. Prezidentė nekreipia dėmesio į rinkėjų balsus.

Prezidentės pozicija dar nėra įsakymas. Prezidentės mintis teisinga,

bet pasisakymas – per aštrus. Teigiamai. Darbo partijai

negalima leisti formuoti valstybės politiką.

Kaip vertinate Prezidentės poziciją, kad tarp valdančiųjų LR Seime neturėtų būti Darbo partijos?

6 proc.

12 proc.

35 proc.

(Užs. 567)

Delčia.Saulė teka 7.38, leidžiasi 16.27.

RytojŠiandien

Po rudeniškai lietingų orų, kuriuos atnešdavo į mūsų kraštą Atlanto ciklonai, šį savaitgalį vyraus daugiausia sausi ir šilti orai.Šeštadienį orus lems iš pietvakarių priartėjęs anticiklonas. Lietaus nenu-matoma. Naktis bus rami ir mažai debesuota, todėl temperatūra nukris iki 0–5 laipsnių šalčio, tik vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, išliks silpnai tei-giama. Daugelyje rajonų žemė pasidengs ledu. Dieną vėl sustiprės pietryčių, pietų vėjas. Vidurdienį oras įšils iki 3–8 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį didesnių kritulių dar nenumatoma, dieną, artėjant ciklonui iš vakarų, kai kur gali trumpai palyti. Vėjas pietų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra naktį bus 1–6 laipsniai šilumos, dieną pakils iki 5–10 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +5 +10°

Naktį: +1 +6°

Dieną: +3 +8°

Naktį: 0 +5°

PorytDieną: +3 +8°

Naktį: +1 +6°

Dėl pusės procento milijoniniai nuostoliai

Šiuo metu drėgnuose sandėliuose, esant gana aukštai temperatūrai, susidarė itin palankios sąlygos veistis erkėms, milčiams, aruodiniams straubliukams ir kitiems kenkėjams.

Vienas standartas netinkaAleksandras Stonkus, L.Stonku vie nės agroserviso įmonės Šakių r. valdytojas

Suprantami grūdų augintojų no-rai, nes grūdams džiovinti išleidžia-ma nemažai pinigų. Blogai, kai tie pa-tys reikalavimai taikomi visiems. Pa-vyzdžiui, reikalauti, kad grūdai būtų 14,5 proc. drėgnumo, galima, bet tik ne tada, kai grūdai parduodami tie-siai iš lauko ar iš prastai įrengtų san-dėlių. Tokio drėgnumo grūdus centri-niuose elevatoriuose dar galima ven-tiliuoti ir tinkamai išdžiovinti. Tačiau tarpiniuose elevatoriuose tokių sąly-gų nėra. Blogai, kai drėgnus grūdus atveža smulkieji ūkininkai. Šiomis die-nomis iš 10 sunkvežimių su grūdais net 6 tenka grąžinti atgal, nes 17–18 proc. drėgnumo grūduose pilna kenkėjų. Mes negalime supirkti tokių grūdų, nes neturime sąlygų jų laikyti.

Kenkėjais užterštus grūdus reikia sandėliuoti atskirai, o vėliau juos ir patalpas, kuriose buvo laikomi, dezinfekuoti. Petro Malūko nuotrauka

Grūdų drėgmės rodiklį būtina sušvelnintiRomas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas

Grūdų džiovinimas brangiai kainuoja. Ar tikslinga laikytis itin griežto reikalavimo grūdus džio-vinti iki 14 proc. drėgnumo? Lie-tuvos grūdų augintojų asociacijos narių nuomone, toks reikalavimas neatitinka realių galimybių. Anks-čiau jo buvo laikomasi ir kaimyni-nėje Lenkijoje, tačiau dabar šioje šalyje dėl grūdų drėgnumo susita-ria pirkėjas ir pardavėjas.

Konsultavomės su ASU moks-lininkais ir padarėme išvadą, kad 14,5 proc. drėgnumo grūdus gali-ma sandėliuoti ir ilgai išlaikyti ge-ros kokybės. Tokie grūdai negenda. Tai – rimtas argumentas. Yra nuo-monių, kad net 16 proc. drėgnumo grūdus galima sėkmingai išsaugoti.

32012 m. lapkričio 10 d. • Nr. 90 (9213) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

DNB banko valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojas dr. Vygin­tas Bubnys prognozavo, kad šiuos pi­nigus žemdirbiai investuos į dirba­mas žemes, telks ūkius. Dalis jų gali nubyrėti ir didmiesčių būstų rinkai.

„Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direk­torius Sigitas Žutautas atkreipė dė­mesį, kad, skaičiuodami rekordinio derliaus pajamas, ūkininkai turėtų pagalvoti ir apie investicijas, kurios leistų sumažinti veiklos svyravimų rizikas ne tokiais pelningais metais. Banko specialistai siūlosi padėti įver­tinti realią finansinę ūkio padėtį ir duoti patarimų, kaip pagerinti efek­tyvumą, kokias investicijas tikslin­giausia pasirinkti.

Ūkininkams džiugu, kad bankinin­kų žvilgsniai nukrypo į žemės ūkio sri­tį. Tačiau jie atsargiai vertina bankinin­kų norus padėti. „Per daugiau nei 20 metų Lietuvoje sukurti stiprūs ūkiai, turintys gerą infrastruktūrą. Jei ūki­ninkai moka uždirbti pinigus, mokės ir juos suskaičiuoti bei investuoti“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

„Tie žemdirbiai, kurie geba gauti pelno, tikrai žino, kaip jį suvaldyti. O tie, kurie nežino, pelno neturi“, – LŪS lyderiui pritarė Biržų rajono ūkinin­kas Henrikas Bertulis. LŪS Kaišia­dorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna nebūtų linkęs konsultuotis su bankais, kaip pagerinti savo ūkio veik­los efektyvumą. „Bankininkai ir ūki­ninkai yra skirtingose barikadų pusėse. Pirmieji turi savo interesų, o mes – savo“, – kategoriškai rėžė ūkininkas.

Pralaužė ledus bankuose

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Je­ronimas Kraujelis prisimena, kad prieš šešerius septynerius metus bankams

žemės ūkis atrodė rizikingiausia šaka. „Anksčiau bankininkai į žemdirbį žiū­rėjo kaip į vilką, – savo kailiu tai ne kartą patyręs sakė S.Stirna. – O štai dabar jau siūlosi į patarėjus.“

J.Kraujelis sako, kad teko labai pasistengti, kol žemdirbiams buvo pralaužti ledai bankuose. „Rengiame jiems seminarus ir supažindiname su žemės ūkiu, kad nebijotų kredituoti. Vasarą aprodėme Voniškių bendro­vę, kur fermose įdiegtos pažangios technologijos. Rodėme, kokias mo­dernias technologijas taiko sodinin­kai, augalininkystės ūkiai“, – aiškino Žemės ūkio paskolų garantijų fon­do analitikas.

Pasak „Swedbank“ atstovo S.Žu­tauto, anksčiau žemės ūkio veikla buvo kaip pomėgis ar tėvų tradici­jų tęsimas, o pastaruoju metu stabi­liai augant šiam sektoriui negalima abejoti, kad tai – viena iš perspekty­viausių ir sparčiausiai augančių verslo sričių Lietuvoje. Žemdirbiai atker­ta, kad stambesniems ūkininkams ir bendrovėms žemės ūkio veikla nieka­da nebuvo pomėgis, tai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis ir darbo vietos kaimo gyventojams. „Anksčiau ban­kininkams rūpėjo statybininkai. Kai jų bendrovės žlugo, atsisuko į žem­dirbius, kurie bankrutuoti negali ir sąžiningai atsiskaito su bankais“, – pastebėjo S.Stirna.

Daugiau skolų nei pelno

Ūkininkai sako, kad skaičiuoja­mi jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. „Nepažįstu nė vieno, kuris nebūtų investavęs ir neturėtų pasko­lų. Šiemet ūkininkai bus laimingi, jei padengs senas paskolas. Tad galvoti, kur dėti pelną, neprireiks. Be to, rei­kėtų pastebėti, kad kalbos apie rekor­dinį derlių – taip pat išpūstas reika­las. Mūsų krašte derlingumas tebuvo vidutinis“, – pareiškė H.Bertulis.

Anot S.Stirnos, per visą neprik­lausomybės laikotarpį žemdirbiai dabar labiausiai prasiskolinę, nes daug investavo ir ėmė paskolas. Taip pernai teigė ir LŽŪBA. J.Kraujelio skaičiavimais, žemės ūkio bendro­vių įsipareigojimai paskolas teikian­čioms įstaigoms – 800 litų hektarui, panašios skolos ir išteklių tiekėjams.

Skaičiuojant uždirbtas šiųmetes pajamas, grūdų augintojai siūlo ne­pamiršti įvertinti gamybos išlaidų.

Statistikos departamento duome­nimis, pernai vidutinė žemės ūkio produktų supirkimo kaina, palyginti su 2005 m., išaugo 47 proc., o žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos vidutiniškai padidėjo 46,4 proc.

„Augalininkystės srityje išlai­dos buvo dar didesnės: palyginti su 2005 m., mineralinės trąšos pa­brango 94 proc., naftos produktai – 55 proc., elektros energija – 53 proc. Taigi atėmus augančias gamybos są­

naudas iš tų milijardų ne­daug belieka“, – aiškino LŽŪBA prezidentas.

Įstūmė į skolas

„Swedbank“ Smulkaus verslo ap­tarnavimo departamento direktorius teigė, kad ūkininkams kartais dar trūksta žinių apie verslo planavimo procesus, įprastus kitose verslo sri­tyse. Paprastai ūkiai samdo apskai­tos specialistus einamiesiems pinigų srautams valdyti, tačiau strateginio žvilgsnio į ūkio veiklą ir jo plėtros kryptis dažnai dar esą pristinga.

Žemės ūkio veiklos rizikoms mažinti bankininkai siūlo naudo­tis išvestiniais finansiniais instru­mentais – ateities sandoriais. Bankų atstovai siūlosi patarti, kam naudin­ga būtų pritaikyti šiuos finansinius sprendimus. „Žemdirbiai, kurie nori ramiai gyventi ir planuoti pajamas, galėtų sudaryti ateities sandorius – iš anksto parduoti būsimą derlių. Tai galėtų būti naudinga ir mažes­niems ūkiams“, – teigė S.Žutautas.

Ūkininkai nevienareikšmiškai ver­tina ateities sandorius grūdų preky­boje, nes tai – rizikingas dalykas. „Že­mės ūkio verslas – po atviru dangumi, todėl nei augintojai, nei pirkėjai, nei bankininkai negali numatyti nei der­lių, nei kainų. Kuo daugiau skaičiuoji, tuo labiau pralaimi“, – sakė savo pa­tirtimi besiremiantis H.Bertulis.

Prieš dvejus metus nemažai javų augintojų, sudariusių išankstines su­tartis, pateko į bėdą. Vieni skundėsi, kad įsipareigojimų įvykdyti negalė­jo dėl iššalusių pasėlių, kiti susivilio­jo gerokai didesnėmis kainomis, nei buvo nurodytos išankstinėse sutartyse.

Ir šiemet išankstiniai sandoriai nepradžiugino grūdų augintojų. Pa­vasarį kviečių toną parduoti įsipar­eigojo po maždaug 700 litų, o dabar kaina pakilo daugiau nei 100 litų. „Dalį grūdų galima būtų parduoti pagal išankstinius sandorius, tačiau per daug rizikuoti neverta. Vienas kolega skundžiasi, kad, prieš trejus metus neįvykdžius išankstinių įsipa­reigojimų, skola nuo 100 tūkst. litų pakilo iki 400 tūkst. litų“, – dėstė S.Stirna. J.Talmanto manymu, iš­ankstiniams sandoriams galėtų ryž­tis tie ūkiai, kuriems trūksta apyvar­tinių lėšų. Tokiu atveju reikia labai atsakingai įvertinti derlingumą.

Piktina konsultantai

J.Kraujelis sutinka, kad ben­drovės šiemet skaičiuos didesnį ar mažesnį pelną, ir ragina jas taupyti

lėšas. Anot jo, tokie metai nedaž­nai pasitaiko, todėl reikia pasidėti juodai dienai. „Kur dėti pinigus, kai infliacija didesnė už indėlių palūka­nų normas? Ką šiuo atveju patartų bankininkai?“ – retoriškai klausė LŽŪBA vadovas. J.Kraujelis paste­bėjo, kad dabar žemdirbiams besi­siūlančių konsultantų – labai daug.

„Ypač daug patarėjų augalininkys­tės srityje. Neretai žemdirbiai net piktinasi, kad negauna objektyvių mokslo žinių. O gyvulių auginto­jams konsultantų, kurie patartų, kokias fermas statyti, kokias tech­nologijas taikyti, labai stinga. Čia bankininkai mums nepadės“, – tei­gė LŽŪBA prezidentas.

Aktualijos

(Užs. 601)

(Ka. 106)

Keičiasi konsultacijų turinysGintas Saulius Cironka, Lietuvos že-mės ūkio konsultavimo tarnybos di-rektoriaus pavaduotojas

Per 20 metų esame sukaupę daug bendradarbiavimo su žemdirbiais pa-tirties. Teikiame žemės ūkio gamybos technologines, ekonomines ir buhalte-rinės apskaitos paslaugas. Mūsų spe-cialistai ūkį mato kompleksiškai – tai labai svarbu, nes žemės ūkis yra spe-cifinė verslo rūšis. Išmanydami žemės ūkio gamybos technologinius dalykus, jie efektyviau pataria ekonomikos, fi-nansų klausimais. Be to, mūsų tarny-bos konsultantai teikia kompleksinę ūkio vertinimo paslaugą – įvertina, ar ūkis atitinka jiems keliamus įvairius europinius ir šalies reikalavimus. Neį-gyvendinus jų, žemdirbiai gali sulauk-ti mažesnių išmokų. Naujas galimy-bes ūkiams suteiks šiemet mūsų tar-nybos pristatyta nauja kompiuterinė ūkio valdymo programa, kuri tarsi su-jungia augalininkystę, gyvulininkystę, ekonomiką ir apskaitą. Įdiegti 22 eko-nominio vertinimo rodikliai leidžia sa-vininkui įvertinti ūkio rezultatus.

Bankininkai siūlosi pamokyti ūkininkus

Skolos vis dar verčia žemdirbius susiveržti diržus. VL fotomontažas

„Bankininkai ir ūkinin-kai yra skirtingose ba-rikadų pusėse. Pirmie-ji turi savo interesų, o mes – savo“, – kate-goriškai rėžė S.Stirna.

4 2012 m. lapkričio 10 d. • Nr. 90 (9213) Valstiečių laikraštis

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Senimas, kaip įprasta, dejuoja, kad šių laikų jaunimas – niekam ti-kęs. Tačiau mano sodo kaimynas, žilabarzdis 88-erių Aleksandras Petrovičius, mano kitaip. Kaimynų pensininkų šiuo klausimu, kaip ir butelio na troich, jis nepalaiko: mat išgeria tik didžiųjų švenčių proga, nors vadina save tikru rusu, kilusiu iš Vitebsko srities. Jaunuoliu būdamas atėjo iš ten Vilniaus vaduoti, o išva-davęs pasiliko, nes nenorėjo grįžti ten, kur badas. Petrovičius – proleta-ras be išsilavinimo, tačiau inteligen-tiškas kaip reta, gal todėl, kad visą gyvenimą dirbo Nacionalinėje bib-liotekoje: buvo ten elektrikas, vie-nintelis negeriantis... Tikra rakštis sovietinių elektrikų subkultūroje.

Taigi Petrovičius nuoširdžiai už-jaučia Lietuvos jaunimą, nes, anot jo, šiandien jam gyventi daug sunkiau nei alkanu pokariu. „Tada buvo aiš-ku, kur tavo priešas. Štai aš kovojau su fašistais, o kaip jaunam žmogui šiandien susigaudyti, kur priešais, kas jis toks? Priešišku tapo visas pa-saulis. Štai vietiniai jauni plėšikėliai tyko manęs stotelėje, o mano tur - tas – vištų kiaušiniai ir lazda... Smut­

noje vremečko!“ – dūsauja Petrovičius. Jis laiko kelias višteles „dėl kompa-nijos“, nes liko vienas kaip pirštas: žmoną seniai palaidojo, sūnūs gyvena Anglijoje, anūkai kremta ten mokslus ir grįžti neketina. Dėl to jam skau-du: Litva, šiaip ar taip, yra jo vaikų tėvynė, čia jie ir aukštąjį išsilavinimą gavo... Bet ar tik Petrovičiaus istori-ja nesikartoja? Jaunystėje jis paliko savo gimtinę dėl geresnio gyvenimo: Lietuva jam, rusui, tuomet buvo lyg dabar jo anūkams Anglija.

Netiesa ir tai, kad jaunimas nesi-domi politika. Sakote, balsuoja kojo-mis? Taip, jauno žmogaus nepapirksi alaus bambaliu ar pažadais apie di-desnę pensiją. Tačiau ir tas jaunimas, kuris dar liko namuose, pasirodė ne-pėsčias, su nuovoka ir sava nuomone: priešingai nei tėvai ir seneliai, balsus jis atidavė už liberalus ir konserva-torius. Jei stebitės, mieli gimdytojai, pasidomėkite rinkimų rezultatais pa-gal amžiaus grupes.

Pripažinkime ir kita: būtent jau-nimas pirmasis išreiškė pasipiktini-mą nešvariais rinkimais. Atvirai ir ci-vilizuotai, mitingu prie Seimo, o ne keiksmais internete. Tiesa, protestuo-jančiųjų gausu nebuvo, vyravo aka-deminis jaunimas, bet juk susiburta buvo žaibiškai. „Mums ne vis tiek!“ – pareiškė jis, išdalinęs baltas darbines pirštines, ir ėmėsi Audijaus arklidžių, siekdami iškuopti tai, ką per pirmąjį rinkimų turą priteršė jų tėvai ir sene-liai. „Patys kurkime prevenciją ir savo rankomis ginkime valstybę nuo žmo-nių, kurie nori nupirkti ar parduoti balsus!“ – ragino akcijos iniciatorius Tadas Langaitis. O Lietuvos studen-tų sąjungos prezidentas Dainius Dik-

šaitis, į mitingą atėjęs su simboliniu lagaminu, išrėžė: „Norime pasakyti savo močiutėms, seneliams ir tiems, kurie pardavinėjo balsus, kad už tuos 10 Lt jie išvarys mus iš čia!“

Anot kito „Baltųjų pirštinių“ ak-cijos sumanytojo Jokūbo Viskausko, būtent tokia sumele įvertinta demo-kratija Lietuvoje: kuo ši, sakykite, šiemet skiriasi nuo trečiojo pasaulio šalių, kur „demokratiniais rinkimais“ valdžią uzurpuoja nusikaltėliai?

Švarių rankų politika jaunimui nėra tik lozungas, kaip tiems Seimo gudručiams. Todėl girdėti „nelai-mingų nereikalingų sovietmečio in-teligentų“ atodūsių, kad šitas šviesus jaunimas – vienintelė Lietuvos viltis. Kantrūs ir atsargūs, jie ragina vienas kitą dar pakentėti, juk atkurtai Nepri-klausomybei dar nėra keturiasdešim-ties. Vadinasi, komunistai ir vergai dar neišmirė, o kartos, kuri prikels Lie-tuvą, ūsai dar tik kalasi... Dar truputį pasivaikščiokime po dykynę... Tačiau kurgi tas mūsų tautos Mozė? Vienas tarsi ir buvo, tarsi pažadino, bet vedė tarsi ne ten, kur reikia. Vėliau buvome už nosies vedžiojami visokių perėjūnų, kurių ragučiai, palyginti su charizma-tiškais Mozės ragais, buvo tik velniško apetito ženklas. Baisu, kad mums nu-tiks taip, kaip nutiko anekdotiniams, o

ne bibliniams žydams: 40 metų Mozė vedžiojo išrinktąją tautą po dykumą, nes vienas jaunas pusgalvis kažkur smėlyje pametė skatiką.

Sakote, ne iš godumo tiek sukame ratus? Bet ar neprotinome savo vai-kų žiūrėti tik savo gero, neskatinome rūpintis tik tuo, kas po kojomis? Ar deklaruodami savo pietinę poziciją neatsistodavome stručio poza?

Tačiau jaunimas domisi politika. Neklusniai kelia galvą, įžūliai dairosi

aplink. Kai kurie taikosi tiesiai į Sei-mą, paskui tėvelį prie valdžios lovio, vos pramokę jo politinės demagogi-jos. Iš šono žvelgiant tai – tarsi pavel-dima liga: sūnus, kaip ir tėvas, serga tuo pačiu troškimu „tarnauti Lietuvos žmonėms“. Liežuvis neapsiverčia to-kių veikėjų vadinti savarankiškai mąs-tančiais politikais. Kad tokioje jaunys-tėje savo jėgomis ir galva įsispraustum tarp senų Seimo vilkų, reikia neeilinių gebėjimų, apsukrumo ir proto. Štai Valinskas prikėlė ir atvedė į Seimą muzikalaus jaunimo būrį – na, ir ką? Žinote, kas iš to išėjo: šnipštas ir ap-kalta, o vedliui – jokio dėkingumo.

Naujajame Seime šmėžuos (jei vis-kas bus gerai, kaip tikina „Russkoje radio“) švieži jauni daigeliai. Štai jau-niausias, apatinę amžiaus cenzo ribą vos peržengęs parlamentaras: skaistus

beūsis veidas, komjaunuoliška biogra-fija – baigti aukštuosius mokslus jam sutrukdė pasinėrimas visa galva į re-voliucinę, atsiprašau, partinę veiklą... Sakote, tokių pienburnių nepažįstate, nerinkote? Būkime ramūs: tokie pa-tenka į Seimą glotniai pagal sąrašą – kaip partijos vadų ginklanešiai. Ir bal-suos Seime taip, kad vadas įsakys.

„Smutnoje vremečko“, – būtent šie rusiški Petrovičaus ištarti žodžiai taikliausiai nusako padėtį po šalies

Seimo rinkimų: tvyro tiršta migla, pavojus tarsi šalia, o išorės priešų ne-matyti. Jaunam sunku susigaudyti. O galbūt jis dar nežino, kad išorinis priešas, palyginti su vidiniu, yra Die-vo dovana. Dar baisiau, kai priešas tūno tėvų ir senelių sieloje. Sužaloti karo, tremčių, sovietmečio, jie pri-sitaikė gyventi taip, lyg ši Lietuva būtų ne jų, o priešų valstybė, o ir tu pats augintas tokiu pavyzdžiu: negi prieš juos kelsi ranką? Situacija ar-chetipinė, sena kaip žmonija: jaunas narsuolis karalystės valdovu taps tik-tai nukirtęs senajam karaliui galvą. O juk šis, regis, linki tik gera: verčiau jau vyk, sūneli, Anglijos užkariauti nei čia kovoti! Ir kad šį bjaurų ge-rumą pergalėtų, narsuolį turi apim-ti tikras jausmas, kad tėvo karalystės tvarka jį užkniso. Juodai.

Komentarai

Tik ką turėjome progą prisiliesti prie anapusinės tikrovės. Visų Šven-tųjų dieną pagerbėme tuos Kristaus sekėjus, kurie, per Krikštą tapę Jėzaus broliais ir seserimis, išsaugojo savo iš-tikimybę ir dabar jau regi Dievo vei-dą. Vėlinių dieną meldėmės už mi-rusiuosius, kuriems galbūt dar reikia Dievo gailestingumo. Lankydami ka-pus ir melsdamiesi už mirusiuosius, kaip niekad anksčiau suvokėme, kad ir mes patys esame laikini šios žemės keleiviai. Natūraliai kyla klausimas, kur mes einame, kur skubame ir ko-kia yra mūsų gyvenimo prasmė.

Mūsų atsakymas galėtų tilpti į du žodžius – ieškome laimės. Jos ieško-dami dirbame, skubame, kartais – pešamės, siekiame daugiau lais-vės, net darome nusikaltimus. Visas Šventasis Raštas yra ilgas pasako-jimas apie laimės ieškojusius žmo-nes. Vergais paversti izraelitai leidosi Mozės įkalbami palikti Egiptą ir per dykumą iškeliauti į naują žemę, kuri žadėjo laimingą gyvenimą. Tačiau keliaudami žmonės pavargo, suabe-

jojo, ar teisingai pasielgė, palikdami pakankamai sotų gyvenimą. Netekę kantrybės, jie net maištavo. Ką pasa-kys tautos vadas maištaujantiems ir viskuo nepatenkintiems žmonėms? Mozė kalbėjo: „Tie įstatai ir įsakai, kurių Viešpats, jūsų Dievas, įsakė man jus mokyti, kad vykdytumėte juos krašte, kurio einate paveldėti, idant tu, tavo vaikai ir tavo vaikų vai-kai pagarbiai bijotų Viešpaties, savo Dievo. (...) Klausykis tad, Izraeli, lai-kykis jų ištikimai, kad tau gerai sek-tųsi“ (Įst 6, 1–3). Taigi Mozė palie-pė izraelitams bijoti Dievo, mylėti jį

ir laikytis jo paliepimų. Dievo žodis tiek Senajame, tiek Naujajame Tes-tamente įsakmiai teigia: žmogau, jei nori būti laimingas, mylėk Dievą, bi-jok Dievo ir laikykis jo nurodymų!

Evangelijoje pagal Morkų yra pa-sakojimas apie Rašto žinovą, klausu-sį Jėzaus, koks yra didysis įsakymas. Šis žmogus, gilindamasis į Raštą, taip pat ieškojo atsakymo, ką turįs daryti, kad jo gyvenimas būtų lai-mingas. Į vyro klausimą Jėzus atsakė

trumpai ir aiškiai: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi“ ir „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Jėzus pa-gyrė vyrą, suvokusį, kad meilė Die-vui ir žmonėms yra svarbesnė už bet kokius religinius ritualus – „už visas deginamąsias atnašas ir kitokias au-kas“ (Mk 12, 30–33).

Jėzus, girdėdamas, kaip tiksliai Rašto aiškintojas nusakė tikėji-mo vienintelį Dievą svarbą, ištarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ (Mk 12, 34). Tai reiškia: jei tiki Die-vą, jau esi netoli nuo siekiamo tiks-lo, tačiau jį pasieksi tik tuomet, kai

gyvensi tikėjimu, t. y. kai tavo gy-venimas bus pilnas meilės Dievui ir žmonėms. Jėzaus mokinys Jokūbas šią tiesą nusako šitaip: „Tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. (...) Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba. (...) Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas“ ( Jok 2, 17–26). Tikėjimas be meilės yra negyvas. Meilė yra gražiausias tikėjimo veidas.

Atrodo, viskas taip aišku. Pri-imk, žmogau, tau paties Dievo ro-domą kelią, eik juo ir būsi laimin-gas. Tačiau laisvas žmogus nuolat abejoja ir jam dažnai atrodo, jog Dekalogas – Dievo parodytas kelias – yra pasenęs, kad tikėjimas Dievą yra kliūtis išsiskleisti žmogaus asmeny-bei. Todėl žmonijos istorija yra pilna laimės paieškų šalia Dievo.

Panašiai yra ir mūsų dienomis. Europa, turinti gilias krikščioniš-kas šaknis, šiandien yra sutrikusi ir savo kelio į laimę ieško šalia Dievo. Ieško visai panašiai, kaip XX a. el-

gėsi utopinio komunizmo statytojai. Atrodo, žmonės turėjo pasimokyti iš istorijos, kur veda Dievo atmetimas. Tačiau žmogaus gundymas atsisto-ti į Dievo vietą yra toks stiprus, kad istorijos pamokos lieka dūlėti istori-jos vadovėliuose, o žmonės iš naujo renkasi klystkelius.

Tų klystkelių pilna Lietuva. Po dvidešimties Nepriklausomybės metų žmonės pasimetę kaip niekad anksčiau. Aplinkui aidi kaltinimai –

visi vagys, visi savanaudžiai, visi nesirūpina žmogumi. Ir nebandyk šiam kaltinimų chorui prieštarauti, nes būsi apkaltintas visomis gali-momis nuodėmėmis. Tačiau šiame chore trūksta svarbiausio kaltinimo, skirto sau pačiam. Ne tik kiti kalti, kad nemyli, bet ir mes patys serga-me savimeilės liga – rūpinamės tik savimi. Politinis, ekonominis ir so-cialinis gyvenimas tol bus panašus į sunkiai pagydomą ligonį, kol ne-suvoksime esminio dalyko, kad rei-kia pirmiausia ne iš kitų reikalauti meilės, bet patiems pradėti mylėti. Tol neišsivaduosime iš dabartinių bėdų, kol nesuprasime, kad jų es-minė priežastis – meilės praradi-mas. O meilė prarandama visuomet, kai prarandamas Dievas. XX a. ne-žmoniškos ideologijos – fašizmas ir komunizmas – buvo kuriamos ant neapykantos ir bedievybės pagrindų. Be meilės ir be Dievo galima ban-dyti pastatyti dangų siekiantį, t. y. laimę žadantį, bokštą, bet jis visuo-met bus pasmerktas griūti. Jei nori-me, kad mūsų gyvenimas būtų pras-mingas ir patys jaustumės laimingi, pradėkime ištikimiau laikytis meilės įsakymo: tebūnie Dievas aukščiau už viską, o kiekvienas žmogus tebū-nie vertas tiek mūsų dėmesio, kiek jo skiriame sau.

Savaitės komentaras

Meilė – gražiausias tikėjimo veidas

Tėvų politika jaunimą užkniso... juodai?

Priimk, žmogau, tau paties Dievo rodomą kelią, eik juo ir būsi laimingas. Tačiau laisvas žmogus nuolat abejoja ir jam dažnai atrodo, jog Dekalogas – Dievo parodytas kelias – yra pasenęs, kad tikėjimas Dievą yra kliūtis išsiskleisti žmogaus asmenybei.

Girdėti „nelaimingų nereikalingų sovietmečio inteligentų“ atodūsiai, kad šitas šviesus jaunimas – vienintelė Lietuvos viltis. Kantrūs ir atsargūs, jie ragina vienas kitą dar pakentėti, juk atkurtai Nepriklausomybei dar nėra keturiasdešimties. Vadinasi, komunistai ir vergai dar neišmirė, o kartos, kuri prikels Lietuvą, ūsai dar tiktai kalasi...

52012 m. lapkričio 10 d. • Nr. 90 (9213) Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 602)

Laikydamasi Gyventojų paja-mų mokesčio įstatymo reikalavi-mo, Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujas mieste išduoda-mų verslo liudijimų kainas.

Pagal įstatymą daugumoje savi-valdybių verslo liudijimo kaina ne-gali būti mažesnė kaip 1 530 Lt. To-kią verslo liudijimų kainą nustatė ir sostinės taryba, siekdama, kad mieste būtų kuo daugiau dirbančių žmonių.

Be to, taryba nustatė 50 proc. len-gvatą verslo liudijimams, išduoda-miems bedarbiams, pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šei-moms, moksleiviams ir studentams.

Įstatyme nustatyta, kad verslo liudi-jimų kaina priklauso nuo minimalaus atlyginimo dydžio ir negali būti mažes-nė nei gaunančių minimalų atlyginimą sumokamas gyventojų pajamų mokes-tis per metus. Nuo šių metų rugpjūčio minimalus atlyginimas siekia 850 Lt. Per pirmuosius dešimt 2012 m. mė-nesių sostinėje išduota daugiau kaip 17 tūkst. verslo liudijimų už 4,2 mln. Lt. Iš jų 9,8 tūkst. liudijimų buvo išduota asmenims, kuriems taikoma lengvata.

Verslo liudijimas – tai dokumen-tas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis in-dividualia veikla ir (arba) gyvenamo-sios paskirties patalpų nuomos veikla pagal patvirtintą veiklų sąrašą.

Eltos inf.

Keturis šių metų mėnesiai įmo-nių pradelsti mokėjimai mažėjo, o spalį padidėjo 82 mln. Lt. Ben-dras įsiskolinimų portfelis pasie-kė 5,2 mlrd. Lt.

Sparčiausiai verslo įsiskolinimai padidėjo bankams ir kredito uni-joms, o greičiausiai sumažėjo te-lekomunikacijų paslaugas teikian-čioms bendrovėms.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duo-menimis, praėjusį mėnesį laiku nepa-dengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė. Statisti-nis šalies verslas turi vidutiniškai po 3 pradelstus įsiskolinimus, kurių vi-dutinė suma yra 56 tūkst. Lt.

Įmonių įsiskolinimai „Sodrai“ spa-lio mėnesį sumažėjo 10 mln. Lt ir buvo 434 mln. Lt. Tai yra 5 mln. Lt mažiau nei prasidedant metams.

Pasak „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės Alinos Bueman, dešimties mėnesių statistika rodo, kad šiemet sparčiau augo skolos ne finansų sek-toriui. Iš dalies tai paaiškinama ku-klesniu verslo finansavimu iš finan-

sų institucijų. Be to, būtent finansų bendrovės griežčiau atlieka kredi-to rizikos vertinimą, tai ir atsispindi skolininkų statistikoje. O likęs šalies verslas dar atsilieka šioje srityje.

Kreditinius įsipareigojimus savo verslo partneriams sunkiausiai vyk-do nekilnojamojo turto, statybos ir prekybos bendrovės.

Praėjusį mėnesį verslas paden-gė 152 mln. Lt uždelstų skolų, ir tai buvo viena didžiausių sumų per šiuos metus. Verslas šiemet kas mėnesį pa-dengia vidutiniškai po 119 mln. Lt.

Spalį užfiksuota 149 įmonių bankrotai, arba 43 atvejais daugiau nei ankstesnį mėnesį. Sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje užregistruota 1 110 bankrotų, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu – 1 113.

„Bankrotų praėjusį mėnesį la-biausiai padaugėjo transporto, ap-dirbamosios pramonės bei paslaugų srityse. O išgaunamojoje pramonėje bankrotų neužfiksuota jau nuo metų pradžios“, – sakė „Creditinfo“ kre-dito rizikos vadovė.

balsas.lt inf.

Tomas Kavaliauskas

Nors gyventojai turtą ir paja-mas deklaruoja ne vienus metus, deklaracijos neatspindi nei jų tur-to, nei pajamų, skelbia Valstybės kontrolė. Esą apskritai neaišku, kam iš gyventojų renkamos de-klaracijos, nes ne visada galima patikrinti, ar pateikiami duome-nys – realūs.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkerta: esą kai norima nusta-

tyti žmogaus neteisėtą praturtėjimą ar gaunamų pinigų skaidrumą, va-dovaujamasi ne vien deklaracijomis.

Gyventojai turtą ir pajamas de-klaruoja jau penkiolika metų, tačiau iki šiol teisės aktuose nėra apibrėž-ta, ko tuo siekiama. Pasak Valstybės kontrolės, iš deklaracijų net negalima nustatyti, kaip kinta deklaruojančių-jų turtas, gausėja ar mažėja pajamos.

„VMI kontroliuoja, ar sumokėti visi mokesčiai, ar teisingai. Jei jūs, kaip deklaruojantysis, patenkate į rizikingų asmenų sąrašą, tada jie pradeda tyri-

mą. Mes siūlome Vyriausybei nusta-tyti tikslus, ko siekiame tuo deklara-vimu, ir po to įvertinti, ar pasirinkta sistema įgali tuos tikslus pasiekti. Jei ne, tai ją reikia keisti ir keisti iš es-mės“, – kalbėjo Valstybės kontrolės 6-ojo departamento direktoriaus pa-vaduotoja Romualda Masiulionienė.

Valstybės kontrolė abejoja, ar de-klaracijose pateikiamais duomeni-mis gali vadovautis įvairios institu-cijos, pavyzdžiui, kai sprendžiama, ar gyventojams suteikti socialinį būstą, ar skirti socialinę paramą.

Net jei žmogus deklaruoja brangų turtą – juvelyrinius dirbinius, meno kūrinius, pasak Valstybės kontrolės, inspekcija negali jų įvertinti.

„Spendžiant apie neteisingą praturtėjimą, duomenys pirmiau-sia turi būti tikslūs, pateiktos visos pajamos. Jei duomenys pateikiami, jie turi būti ir patikrinami. O pati-krinti juvelyrinių dirbinių, įsigytų meno kūrinių VMI negali“, – tvir-tino R.Masiulionienė.

„Deklaruojant duomenis, visą laiką vertinama, ar jie atitinka ti-krovę. Jei žmogus deklaruoja, kad turi po pagalve 1 mln. litų, tai ti-krai privalo pagrįsti, iš kokių lėšų jis sutaupė tuos pinigus. Vertina-mi įvairūs šaltiniai, ne tik deklara-cijos duomenys, bet ir informacija iš kitų šaltinių, iš įvairių registrų ir iš įvairių juridinių asmenų“, – aiškino VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Per auditą nustatyta, kad VMI, administruodama popierines de-klaracijas, ne visada gali užtikrinti duomenų saugumą, pasigendama ir tinkamos duomenų apsaugos, kai gyventojas popierinę deklaraciją at-neša į apskrities inspekciją.

Apskritai Valstybės kontrolė ragi-na VMI dėl tris kartus didesnių išlai-dų, nei kainuoja apdoroti elektroni-nes deklaracijas, atsisakyti popierinių deklaracijų. Pernai turtą deklaravo beveik 100 tūkstančių, o pajamas – daugiau nei 800 tūkst. gyventojų.

Gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja be reikalo?

Kas antra Lietuvos įmonė turi skolų

Nustatyta mažiausia galima verslo liudijimo kaina

Valstybės kontrolė abejoja, ar deklaracijose pateikiamais duomenimis gali vadovautis įvairios institucijos.fotodiena.lt nuotrauka

Spalį užfiksuota 149 įmonių bankrotų. VL archyvo nuotrauka

6 2012 m. lapkričio 10 d. • Nr. 90 (9213) Valstiečių laikraštisPrieblandos

Giedrė Poteliūnaitė

Pasų padirbinėtojai, asmens duomenų ir tapatybių dokumen-tų vagys, nepriklausančių socia-linių išmokų kaulytojai – tokias „profesijas“ vis dažniau renkasi emigravę ir į gaujas besiburian-tys lietuviai. Saugotis sukčių ar vagių iš Lietuvos perspėja ne tik Britų salų teisėsaugininkai, bet ir nuo jų nukentėję žinomi žmonės.

„Noriu visus įspėti, kad įvesdami banko kortelės PIN kodus būtumėte itin atsargūs, nes niekada negalite ži-noti, ar jūsų nestebi koks nusikalsta-mai gaujai priklausantis lietuvis“, – taip britus prieš keletą savaičių įspėjo nuo nusikaltėlių iš Lietuvos nu-kentėjusi žinoma verslinin-kė, dujų kompanijos vadovė Katerina Maksvyn (36 m.).

Tąkart ji su verslo par-tneriais po svarbių dery-bų nusprendė darbo die-ną baigti viename Anglijos miesto Niukastlo bare. Nors buvo darbo dienos vakaras, baras buvo pilnutė-lis. Kompanija susėdo prie staliuko netoli išėjimo ir užsisakė vyno. K.Maksvyn už gėrimus ketino atsi-skaityti banko kortele, to-dėl padavėjas paprašė jos prieiti prie baro. „Įvesdama PIN kodą pastebėjau, kad vienas vyras labai įdėmiai mane stebi ir spaudžiasi artyn. Bet kadangi baras buvo sausakimšas, pamaniau, kad kažkas jį tiesiog stumtelėjo“, – pasakojo K.Maksvyn. Kaip ji sakė, buvo ir dau-giau ženklų, dėl kurių derėjo būti ati-desnei. „Kai ėjau į tualetą, dar du jauni vyrai pastojo kelią ir tarsi netyčia atsi-trenkė į mane. Kai aš susimėčiau, vienas mane apglėbė ir nusišypsojo. Dabar jau žinau, kad kaip tik tuo metu iš mano rankinės tie tipai ištraukė piniginę, ku-rioje buvo šiek tiek grynųjų pinigų ir banko kortelės“, – pasakojo moteris.

Deja, verslininkė neiškart paste-bėjo, kad yra apvogta: piniginės ji

pasigedo tik kitą rytą, kai atėjo su-simokėti už viešbučio kambarį. Tada puolė skambinti į banką, kad užblo-kuotų korteles, tačiau ilgapirščiai jau buvo spėję išsigryninti 2 700 svarų sterlingų (11 480 Lt).

Nors apvogta moteris buvo įsitikinu-si, kad ten veikė visa gauja, į teisiamų-jų suolą sėdo tik vienas nusikaltėlis – Egidijus Deniušis (43 m.). Jis buvo susektas, kai Niukastlo centrinės sto-ties kameros užfiksavo jį prie banko-mato paimant pinigus iš K.Maksvyn sąskaitos. Niukastlo teisme emigran-tas E.Deniušis prisipažino dalyvavęs iš įvairių asmenų sąskaitų pavagiant nuo 10 000 iki 20 000 svarų sterlin-gų, o savo bendrininkų neišdavė. Jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. „Tokia bausmė yra gerokai

per maža. Nors aš atgavau pavogtus pinigus, nebesijaučiu saugi ir nuolat dairausi per petį“, – tikino K.Maksvyn.

Susiviliojo išmokomis

O štai 36-erių Rolandas Undzėnas buvo įsigudrinęs prasigyventi iš soci-alinės paramos, kuri jam nepriklauso. Pasitaręs su „pašalpų turizmą“ gerai išmanančiais ir išbandžiusiais tautie-čiais, 2005 m. atvykęs į Airiją, jis nužy-giavo į Korko socialinį centrą prašyti pašalpos. Pagal R.Undzėno pateik-tus duomenis pašalpa jam lyg ir turėjo priklausyti, bet jis Airijoje negyveno. Tiesa, šis iš Lietuvos į Airiją pašalpų susirinkti vis lakstęs lietuvis smarkiai

praturtėti nespėjo: kol buvo išaiškintas minėtas nusikaltimas, iš Airijos vals-tybės vyras spėjo gauti 5 600 eurų. Jis buvo sulaikytas Korko oro uoste. Li-pančio į lėktuvą, skrendantį į Gdanską (Lenkija), lietuvio kišenėse policinin-kai rado ką tik gautą 1 100 eurų pa-šalpą. R.Undzėnui grėsė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau teis-mas pasiūlė jam per dvi paras išvykti iš Airijos ir taip jos išvengti.

Plovė pinigus

Kur kas labiau, nors ir trumpam, buvo praturtėjęs Tomas Kučinskas (39 m.). Kartu su 8 britais jis buvo subūręs nusikalstamą grupuotę, kuri, pateikdama apgaulingus duomenis, iš įvairių Didžiosios Britanijos kredi-

to įstaigų „pasiskolino“ ke-lis šimtus tūkstančių sva-rų sterlingų. T.Kučinskas buvo pripažintas kaltas dėl 55 000 svarų paskolos paė-mimo, nurodant ne tik klai-dingas pajamas, bet ir ne-teisingus asmens duomenis.

Sužinojęs, jog sėbrų pėdomis jau seka policija, T.Kučinskas paspruko į Lie-tuvą, bet pasislėpti jam nepavyko – buvo nuteistas 4 mėnesiams lygti-nai, o apgaule pasisavinti pinigai iš jo konfiskuoti.

Nors teismas neįrodė, kad Lietu-vos pilietis Vitalijus Tomaševskis (23 m.) priklausė sukčių gaujai, jis nuteis-tas už tai, kad nusikaltėliams leido pa-sinaudoti dviem savo banko sąskaito-mis. Anglijos miesto Ipsvičo teisme paaiškėjo, jog vienas nusikaltėlis, kurio V.Tomaševskis neišdavė, buvo pažadė-jęs jam 10 proc. pavogtų pinigų sumos, jei V.Tomaševskis leis pasinaudoti savo sąskaitomis, atidarytomis banke „Ha-lifax“. Iš to banko nusikaltėliai iš viso

pavogė beveik 9 000 svarų sterlingų – šie buvo pervesti į V.Tomaševskio sąs-kaitas. Nuo vagių nukentėjo 13 banko klientų, o didžiausia suma, pavog-ta iš vieno banko kliento sąskaitos, buvo 4 100 svarų sterlingų. Kai tei-sėsaugininkai pastebėjo, kad iš ban-ko klientų sąskaitų dingstantys pini-gai atsiduria dviejose V.Tomaševskio vardu registruotose sąskaitose, jis buvo sulaikytas. Sutikęs bendradar-biauti su policija, jis tikino sutikęs padėti sukčiams tik todėl, kad Lie-tuvoje likusi jo šeima gyvenanti labai sunkiai, taigi jam reikėję pinigų, kad jai padėtų. V.Tomaševskis prašė ne-nuteisti jo kalėti – girdi, tai sužlugdy-tų jo svajonę grįžus stoti į Lietuvos ka-riuomenę. Teismas to nepaisė ir skyrė 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Prekiavo pasais

Prieš porą savaičių Didžiojoje Bri-tanijoje už grotų atsidūrė du žiedinių kopūstų rinkėjai iš Lietuvos. Andrius Šleinius (32 m.) bei Andrius Mace-vičius (32 m.) britų policijai jau buvo pažįstami – vienam buvo atimtos tei-sės ir uždrausta vairuoti Jungtinėje Karalystėje, kito ieškota dėl vagystės iš vienos Birmingamo parduotuvės.

Po 200 svarų sterlingų per savaitę už-dirbantys žiedinių kopūstų rinkėjai ne-pagailėjo 100 svarų sterlingų ir įsigijo pa-dirbtas vairuotojo teises. A.Mackevičiui, beje, teises pirkusiam internetu, šios atsi-ėjo brangiau – 130 svarų sterlingų. Pa-dirbtuose dokumentuose buvo įklijuo-tos lietuvių nuotraukos, o kiti asmens duomenys buvo ne jų. Kai A.Šleiniaus vairuojamą automobilį sustabdė polici-ninkai ir paprašė abiejų lietuvių parody-ti dokumentus, paaiškėjo, kad ir vieno, ir kito vairuotojo teisės – gana kokybiškos klastotės. Jiedu tikino teises nusipirkę internetu – tereikėję nurodytu adre-su išsiųsti savo nuotraukas. Tuo visai nesunku patikėti, nes skelbimų apie parduodamus padirbtus dokumentus internete iš tiesų netrūksta. A.Šleinius bei A.Macevičius buvo nuteisti 8 mė-nesių laisvės atėmimo bausme.

Tokiais skelbimais galėjo naudotis ir dabar jau dienas už grotų leidžian-tys Tadas Baltakis (28 m.), Mindau-gas Banys (28 m.) bei Deividas Laučka (29 m.). Policija nustatė, kad ši triju-lė nusikalstamoms gaujoms teikė pa-dirbtus dokumentus. Ilfordo mieste, tų trijų lietuvių nuomojamame bute, buvo aptikta asmens dokumentams klastoti reikalinga aparatūra. Jie bū-davo pasiruošę pagaminti bet kokį dokumentą – pradedant angliškomis vairuotojo teisėmis ir baigiant banko sąskaitų išrašais. Pigiausiai kainuoda-vo draudimo kortelės – 50 svarų ster-lingų, o paprastai nelegalams parda-vinėjami Jungtinės Karalystės piliečių pasai atsieidavo po kelis tūkstančius svarų sterlingų. Pro langą sulaikymo metu bandę pasprukti lietuviai savo kaltę pripažino. T.Baltakis nuteistas 6 metų, M.Banys ir D.Laučka – 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Emigrantų „specializacija“ – kenkia lietuvių įvaizdžiui

Lietuviai vis dažniau garsėja ne kaip eiliniai, smurtu baimę kitiems keliantys banditai, o kaip ganėtinai intelektua liai asmeninius pasi-rinktų aukų duomenis vagiantys „atvykėliai iš Rytų“.

fotodiena.lt nuotraukos

Internete lietuviai atvirai skelbia, kad prekiauja padirbtais doku-mentais. Pavyzdžiui, draudimo kortelės kaina juodojoje rinkoje – 50 svarų sterlingų, o nelegalams Jungtinės Karalystės piliečių pasai parduodami už kelis tūkstančius svarų sterlingų.

Protestuodamas nusikirto pirštą

Neva dingusių savo pinigų Skuo-de esančiame banke pasigedęs 86 metų Kazimieras Krapauskas ry-žosi dar neregėtai akcijai – banke pensininkas kirviu nusikirto kairės rankos smilių. Prieš keletą mėnesių jis Skuodo policijai parašė pareiški-mą, kuriame nurodė, kad kažkas iš jo sąskaitos per du kartus paėmė apie 9 tūkst. litų. Vėliau paaiškėjo, kad pinigus iš banko paėmė pats senyvo amžiaus vyras. Apie savo protesto akciją senolis pranešė vie-tos žiniasklaidos atstovams, kurie iškart perdavė informaciją polici-jos pareigūnams. Pagrindo abejoti nebuvo, todėl iš karto banko link buvo pasiųstas ekipažas.

Skuodo rajono policijos komisari-ato Operatyvaus valdymo grupės vy-resnysis specialistas Vygintas Liaučys pasakojo, kad į pranešimą apie keis-tus senolio planus sureaguota žaibiš-kai, tačiau pareigūnai keletą sekun-džių pavėlavo ir tapo kruvino pro-testo akcijos liudytojais. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes įtarimai nepasitvirtino. Tas žmo-gus turi kažkokią psichinę negalią. Todėl nuvežę kirviu susižalojusį vyrą į ligoninę prašėme, kad jo neišleistų į gatvę, o nuvežtų patikrinti jo psichinę būklę“, – pabrėžė V.Liaučys.

Į banką atvykęs vyras niekam negrasino. Kiti žmonės per šį nema-lonų incidentą nenukentėjo. Anot pareigūnų, dėl tokio elgesio būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. „Bet tą žmogų reikia gydyti“, – sakė V.Liaučys.

Paauglio žudikui – nuosprendis

Marijampolės teismas buvusiam Šakių policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio va-dui 55 metų Vytautui Demeniui, šių metų gegužę netoli Lukšių mieste-lio partrenkusiam ir mirtinai suža-lojusiam paauglį dviratininką, skyrė šešerius metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo. Skaudi eismo ne-laimė, kurios metu buvo mirtinai su-žalotas 15-metis dviratininkas, įvyko gegužės pabaigoje kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai, ties Valiulių kaimu.

Vaikinas dviračiu buvo nurie-dėjęs kelis kilometrus nuo namų, kai jį partrenkė ta pačia kryptimi Kauno link važiuojantis automobi-lis. Jo vairuotojas nesustojo, o padi-dinęs greitį spruko iš nelaimės vie-tos. Komos ištiktas paauglys buvo nugabentas į Šakių ligoninę, o vė-liau išvežtas į Kauno klinikas. Me-dikų pastangos išgelbėti jo gyvybę buvo nesėkmingos – vaikinas mirė.

Kaltę dėl avarijos bandė prisiimti V.Demenio žmona, moteris tikino sė-dėjusi prie automobilio vairo, tačiau ji painiojosi ir pareigūnai ja nepati-kėjo. Specialistai vėliau apskaičia-vo, kad policijos pareigūnas avarijos metu buvo vidutinio girtumo ir lėkė 112 kilometrų per valandą greičiu.

Eltos inf.

Įvykiai trumpai

fotodiena.lt nuotrauka

VL archyvo nuotrauka

Besiginčydami, kuriame mieste gyventi sveikiausia, pamirštame, kad nėra miesto be namų ir juose gyvenančių žmonių. Vadinasi, jie lemia ir mūsų sveikatą.

Vytautas Valevičius

Namuose tyko daugiau pavojų nei manome

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Sveikata

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Augalų pasaulis keri, žavi ir glumina. Vieni iš jų stebina vaisiais, kiti – žiedų kvapais, treti – lapų formomis. O Vilniaus pašonėje sodininkų bendrijoje gyvenanti Dalia Bastienė pamėgo iš pažiūros neišvaizdžias varpines ir viksvines žoles.

Nijolė Baronienė

Nors pacientų negalima skirstyti pagal jų ligas, iki šiol į kai kurias diagnozes visuomenė reaguoja nei-giamai, o sergančiuosius diskriminuoja. Viena iš ligų, turinčių tam tikrą socialinį šleifą, yra ŽIV. Tačiau pasta-ruoju metu dar didesnį ne-rimą medikams kelia nuolat augantis hepatitu C infe-kuotųjų skaičius. Abi šios li-gos turi daug panašumų, o užsikrėtimo jomis kelias yra tas pats – per nešvarius instrumentus, lytiniu keliu ir perpilant kraują..

Eglė Valionienė

Senovėje pirtys buvo kasamos kalvų šlaituose ir naudotos ne tik kaip kūno švaros palaikymo priemonė, bet ir kaip prieglobstis nuo šalčio žiemą. Kai kurie žmonės dėl romantikos tokias pirtis įsirengia ir dabar.

Stasys Palaukys

Mantas Stonkus kelyje į šlovę

Pamėgo nereiklias smilgas

Ligos, kuriomis geriau nesirgti

Panašu, kad aktorius Mantas Ston-kus netyčia, bet pačiu laiku įšoko į greitąjį traukinį, vežantį tiesiai į šlo-vę – ir ne tą, kuri trunka tris minu-tes. Gal ta šlovė ir nebus pasaulinė, bet ką gali žinoti: juk iš tokio neti-piško vikraus žemaičio, neieškančio žodžio kišenėje, visko galima tikė-tis. Prieš ketverius metus televizijoje parodijavęs vieną laidų vedėją, šian-dien Mantas jau pats veda laidas, vaidina teatre bei televizijoje, šoka ir dainuoja įvairiuose TV projektuose.

Elvyra Žvirblienė

12 p.

Vidinė šviesa įveikia lapkričio tamsą„Lapkritis man yra sunkiausias metų laikas. Tamsiomis jo dienomis gyvenu tarsi per prievartą, turiu sukaupti visas jėgas, kad ryte kelčiausi, prausčiausi, eičiau į darbą. Negaliu sau nieko padaryti, prievarta linksma nebūsi. Palaiko tik mintis, kad visa tai galop pasibaigs, galbūt... Ką daryti?“ – susirūpinusi klausia vilnietė Janina.Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Kai saulės mažai, padės pirtis

Padėk sau