• Perdirbimo įmonėms trūksta natūralaus pieno, vis daugiau jo brangiai perkama kitose šalyse. O Lietuvoje natūralaus pieno supir-kimo kaina per metus sumažėjo beveik 12 proc.

• Tik nedidelė dalis Lietuvoje išaugintų mėsinių galvijų mėsos parduodama vidaus rinkoje, dau-giausia jos išvežama į užsienį.

• Lino gaminiai verslininkę ir

dizainerę Ingą Lukauskienę lydi visą gyvenimą. Jos sukurtas prekių ženklas „LinenMe“ žinomas ir ver-tinamas visame pasaulyje, tačiau lietuviai iki šiol mieliau renkasi sve-tur pagamintą prekę. Todėl moteris ryžosi verslą pradėti ne Lietuvoje.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Kylančios kainos nestebina: atsidusęs perki mažiau, nei ketinai, kurgi dėsies nepirkęs... Bet pastaruoju metu sklandančios kalbos apie duonos bei jos gaminių pabrangimą, nors grūdų derlius buvo geras, pirkėją išmuša iš pusiausvyros.

36-ajame pasaulio savigynos imtynių čempionate Lietuvos sportininkai pasipuošė keturiais medaliais – trimis bronzos ir vienu aukso, o Sergėjus Grečicho pakartojo anksčiau Česlovo Jezersko pasiektą rezultatą.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 18 p.

ŪKininKų žinioS, 9 p.

Naujoji valdžia tapo pažadų įkaite

moterS paSauLiS, 15 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (mma), bet vis dar svarstoma, kiek ji di-dės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statis-tiniai duomenys rodo, kad vers-lo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis vers-lininkams nėra dėl ko.

Atitinka ES vidurkį

Dar prieš Seimo rinkimus kai kurios partijos dalijo paža­dus didinti MMA. Visus konku­rentus pažadais pralenkė Darbo partija, pasiūliusi MMA kelti iki 1 509 Lt. Tai ne juokais išgąsdino verslininkus, pirmi apie tai prabi­lo pramonininkai.

„MMA padidinus iki 1 509 Lt, nukentėtų net 3 iš 4 gamintojų, o skaudžiausią smūgį patirtų teks­tilės, maisto, medienos ir metalo apdirbimo įmonės“, – teigė Lietu­vos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų de­partamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Pramonininkų tyrimai rodo, kad itin didelių sunkumų patir­tų 62 proc. medienos ir 78 proc. metalo apdirbimo įmonių. „Taip drastiškai padidinus MMA įmo­nėms neliktų laiko prisitaiky­ti prie naujų sąlygų ir rezultatai būtų visiškai priešingi “, – įsitiki­nęs A.Izgorodinas.

Nukelta į 2 p.

Formuojama Seimo val-dančioji koalicija pasiryžu-si nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalė-dų Senelio vaidmenį.

Kardu per tiesiogines išmokas

ŪKininKų žinioS, 9 p.

Išmokėjus pusę tiesioginių išmokų avansų, tarsi žaibas iš giedro dangaus trenkė žinia – subsidijas žemdirbiams privalu mažinti.

Vida TavorienėVL žurnalistė

nuo talino per europą senu traktoriumi, padabintu Baltijos šalių simboliais, reikalavimus di-dinti tiesiogines išmokas vešian-tys Lietuvos, Latvijos ir estijos ūkininkai Briuselyje galės pamo-juoti dar vienu reikalavimu – at-šaukti tiesioginių išmokų modu-liaciją, kitaip tariant, mažinimą. išmokoms dar nepasiekus eS vi-durkio, jas liepta mažinti.

Skaudi naujiena

Lapkričio 6 d. Nacionalinės mo­kėjimo agentūros (NMA) tink­lalapyje paskelbta informacija, kad Europos Komisijos sprendi­mu naujose ES šalyse nuo 2012 m. keičiama tiesioginių išmokų skai­čiavimo ir išmokėjimo tvarka – moduliuojamos ir europinės, ir pa­pildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI).

Nukelta į 3 p. Lietuvos grūdų augintojams išmokų mažinimas kelia nerimą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2012 m. lapkričio 14 d., trečiadienis • Nr. 91 (9214) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

2 2012 m. lapkričio 14 d. • Nr. 91 (9214) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Analitiko A.Izgorodino teigimu, šiuo metu MMA Lietuvoje sudaro 41 proc. vidutinio atlyginimo ir šis santykis atitinka ES vidurkį. Jei MMA būtų padidinta iki 1 509 Lt, ji siektų net 72 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Pralenktume net Graiki-ją ir taptume ES lyderiais“, – sakė A.Izgorodinas. Šiuo metu Lietuvoje MMA yra 850 Lt ir yra viena mažiau-sių ES. Paskutinį kartą MMA Lietu-voje didėjo 50 Lt šių metų rugpjūtį.

Koalicija nekeičia planų

Vienas partijos „Tvarka ir teisin-gumas“ lyderių Valentinas Mazu-ronis „Valstiečių laikraštį“ patiki-no, kad formuojama naujoji Seimo valdančioji koalicija savo planų dėl MMA didinimo nekeičia.

„Koalicija nieko neišsigando, nes ji nėra baili. Taip ir parašykite, didelė-mis raidėmis, – sakė V.Mazuronis. – Jau netrukus ekspertų grupė mums pateiks skaičiavimų rezultatus, kiek pirmame etape prireiks pinigų MMA didinti.“

Pašnekovas pabrėžė, kad ko-alicija nuo sausio 1 d. tikrai di-dins MMA, bet dar nėra apsi-sprendusi, kiek – iki 1 000 ar iki 1 100 Lt. „Reikia bijoti ne MMA didinimo, o tų šimtų tūkstančių žmonių emigracijos“, – pabrėžė V.Mazuronis.

Jis įsitikinęs, kad MMA turėtų pakakti žmogui patenkinti mini-malius poreikius.

„Koalicija įsitikinusi, kad, padi-dinus MMA, tie pinigai grįš į biu-džetą, jie nebus padėti į bankus“, – kalbėjo V.Mazuronis.

Darbo partijos pirmininko pa-vaduotojas Vytautas Gapšys irgi patvirtino koalicijos ryžtą didinti MMA. „Partijų vadovai dėl visko sutarė, o ekspertų darbo grupė jokių nuogąstavimų dėl MMA didinimo nepateikė, tad ryžtas ją didinti išlie-ka“, – sakė V.Gapšys.

Pasak jo, kol kas diskutuojama dėl 100 Lt skirtumo – ar didinti iki 1 000, ar iki 1 100 Lt.

Padengs daugiau skolų

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad MMA didinimas iki 1 000 Lt nesukrėstų Lietuvos ekonomikos.

„Tai riba, kai didesnio poveikio ekonomika nepajustų, bet dides-nė kaip 1 000 Lt MMA jau darytų reikšmingą įtaką. Verslui būtų sudė-tingiau“, – tikino G.Nausėda.

Finansų analitiko nuomone, ir Andriaus Kubiliaus Vyriausy-

bė galėjo MMA padidinti iki 900 ar net 950 Lt, bet to, deja, nepa-darė. „Vien todėl net šuolis iki 1 000 Lt nebūtų toks drastiškas ir nesupurtytų ekonomikos, bet ir šiuo atveju įžvelgiu techninių, matematinių problemų“, – pabrė-žė G.Nausėda.

Jis paaiškino, kad Fiskalinės draus-mės įstatyme nustatyta, jog vals-tybės biudžeto išlaidos 2013 m. neturėtų didėti daugiau kaip 1,2 proc., arba maždaug 220 mln. Lt.

„MMA didinimas „suvalgy-tų“ didžiąją dalį šių pinigų, todėl reikėtų arba keisti įstatymą, arba perskirstyti valstybės išlaidas. Pas-taruoju atveju nukentėtų kitos sri-tys, nes, norint kam nors duoti, rei-kia iš ko nors atimti“, – pabrėžė G.Nausėda.

MMA didinimo naudą labiau-siai pajustų mažai apmokamų spe-cialybių darbuotojai, dirbantys socialinių paslaugų srityje, biblio-tekose ir kitur.

G.Nausėda neabejoja, kad MMA, padidėsianti net 200 Lt, per kelis mėnesius leistų nemažai daliai žmonių padengti skolas už komunalines paslaugas. Pašneko-vas taip pat mano, jog dėl MMA padidėjimo sumažėtų ir socialinių išmokų gavėjų.

Dvejus pastaruosius metus skaičiuoja pelnus

Statistikos departamento duo-menimis, Lietuvoje MMA gauna apie 11,2 proc. darbuotojų, arba apie 100 tūkst. gyventojų.

Jei darbdavys moka 850 Lt algą, ši darbo vieta jam kainuoja 1 115 Lt. Kad darbuotojas gautų 1 000 Lt MMA, darbdavys privalo turėti 1 312 Lt, arba 200 Lt daugiau.

Kad ši suma nėra labai reikš-minga pramonei, patvirtino ir LPK analitikas A.Izgorodinas, teigęs, esą pramonininkai neprieštarauja MMA didinimui iki 1 000 Lt.

„Jei MMA bus iki 1 000 Lt, to nepajustų apie 68 proc. gamintojų, bet neigiamą įtaką pajustų 32 proc., o labiausiai nukentėtų maisto pra-monės ir tekstilės įmonės“, – tikino A.Izgorodinas.

Analitikas mėgino menkin-ti MMA didinimo šalininkų ar-gumentus dėl verslo įmonių pel-nų, kurie jau pasiekė 2008 m.

lygį, kai ekonomika išgyveno pa-kilimą. „Pramonės pelningumas šių metų antrą ketvirtį buvo tik 1,9 proc. Tai reiškia, kad įdėtas litas davė tik 1,9 cento pelno“, – tikino A.Izgorodinas.

Tačiau Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad ben-drovių pelnai išties jau tampa įspū-dingi, todėl darbdaviai privalo jais dalytis su darbuotojais. Šių metų antrą ketvirtį verslo įmonės gavo 3,2 mlrd. Lt grynojo pelno. Tuo pa-

čiu laikotarpiu pernai bendrovės už-dirbo 3,1 mlrd. Lt pelno, 2010 m. – 1,3 mlrd. Lt, 2009 m. – 0,5 mlrd. Lt, o 2008 m. – 4 mlrd. Lt.

Aktualijos

Naujoji valdžia tapo pažadų įkaite

Jaunatis.Saulė teka 7.45, leidžiasi 16.20.

RytojŠiandien

Trečiadienį anticiklonas pamažu slinks į rytus. Naktį kritulių tikimybė nedide-lė, o dieną šiaurinius rajonus užkliudys atmosferos frontas, tad tenai truputį paly-nos. Pūs 5–10 m/s pietvakarių, vakarų vėjas. Naktį rytinėje šalies pusėje pašals iki 0–2 laipsnių šalčio, kitur bus 1–3, pajūryje – iki 7 laipsnių šilumos. Dieną termome-trai rodys 4–9 laipsnius šilumos.

Didesnių orų permainų nepajusime ir ketvirtadienį. Pūs vidutinio stiprumo piet­vakarių vėjas. Naktį vietomis suboluos rūkas. Naktį prognozuojama nuo 4 laipsnių šilumos iki 1 laipsnio šalčio, pajūryje – iki 7 laipsnių šilumos, o dieną turėtų išsilai-kyti 4–9 laipsnių šiluma.

Penktadienį, vienam anticiklonui sunykus, mūsų regionas pamažu pereis kito – skandinaviško anticiklono valdžion. Padaugės debesų, bet didesnių kritulių bent kol kas neprognozuojama. Vėjas bus silpnas, nepastovios krypties. Naktį tempe-ratūra bus artima nuliui, tik pajūryje išliks švelni – apie 6 laipsnius šilumos. Dieną vyraus 3–8 laipsnių šiluma.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +4 +9o

Naktį: -2 +3o

Dieną: +4 +9o Dieną: +3 +8o

Naktį: -1 +4oNaktį: -1 +4o

Augs šešėlinė ekonomikaRita Griguolaitė, Lietuvos laisvo-sios rinkos instituto ekspertė

MMA didinimas yra išskirtinai politinis sprendimas, turintis skaudžias eko-nomines pasekmes. Dėl to, kad val-džios atstovai posėdžiuose nuspren-džia didinti MMA, įmonės nepradeda produktyviau dirbti ar gauti papildo-mų užsakymų, kurie leistų padengti padidintą darbo užmokestį. Dides-nės įmonės galbūt turi pakankamus pinigų srautus, kad galėtų perskirs-tyti ir skirti daugiau lėšų atlyginimo fondams. Tačiau mažos ir vidutinės įmonės ar įmonės regionuose, kur darbuotojai daugiausia gauna MMA, tuo pasigirti negali. Tad jos bus pri-verstos kelti paslaugų ir prekių kai-nas, mažinti atlyginimus kitiems dar-buotojams ar atleisti dalį darbuotojų. Rugpjūtį MMA nuo 800 Lt padidinus iki 850 Lt, savivaldybėms iš valsty-bės biudžeto reikėjo skirti papildo-mai 30 mln. Lt. Tolesnis MMA kėlimas neišvengiamai savivaldybes stums į skolas, nes tam reikalingi papildomi rezervai, kurių savivaldybės neturi. Dėl to tarnautojai apskritai negaus atlyginimų – vėl girdėsime istorijas apie „varymą nemokamų atostogų“ ir pan. MMA didinimas turi ir sociali-nių pasekmių, pirmiausia dėl to gali išaugti šešėlinė ekonomika. Žmonės ims dirbti nelegaliai. Dėl išaugusios mokestinės naštos darbdaviai gali imti mokėti vokelyje ne dalį atlygini-mo, bet jį visą.

G.Nausėda mano, jog dėl MMA padidėjimo sumažėtų ir socialinių išmokų gavėjų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pritariame ne viskamDanas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos genera-linis direktorius

MMA reikia didinti dėl kelių priežas-čių ir pirmiausia siekiant padidinti Lietuvos patrauklumą, kad kuo ma-žiau tautiečių emigruotų. Reikia pa-siųsti labai aiškią žinią pasauliui, kad šalies ekonomika atsigavo po krizės. Bet MMA didinimas turi ir labai prak-tišką tikslą – skaidrinti verslą. Niekam ne paslaptis, kad šalies ekonomikoje yra labai dideli grynųjų pinigų srautai ir MMA didinimas yra viena veiksmin-giausių priemonių. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Įmonės, kurios dirba tuose regionuose, kur yra mažesnė perkamoji galia, gali susidurti su rim-tomis bėdomis. Jos tiesiog nepajėgs mokėti savo darbuotojams 1 000 Lt MMA. Vien todėl siūlome, kad Vyriau-sybė, didindama MMA, didintų ir ne-apmokestinamąjį pajamų dydį. Kitas mūsų siūlymas – diferencijuoti MMA prievolę mažoms įmonėms, atsižvel-giant į jų apyvartą, kuri būtų dekla-ruota Valstybinei mokesčių inspekci-jai. Taigi, tokioms įmonėms negaliotų MMA didinimo prievolė. Panaši tvarka yra Japonijoje ir Prancūzijoje. Tad jei mūsų siūlymams nebus pritarta, mes nesiūlysime didinti MMA.

MMA didinimo naudą labiausiai pajustų mažai apmokamų specialybių darbuotojai, dirbantys socialinių paslaugų srityje, bibliotekose ir kitur.

32012 m. lapkričio 14 d. • Nr. 91 (9214) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Gaunantiesiems daugiau kaip 5 000 eurų (17 263 Lt) išmokos mažinamos 10 proc., o tiems, ku­riems apskaičiuota daugiau nei 300 tūkst. eurų (1 035 804 Lt), – dar 4 proc. Šiuos procentus ati­tinkančios sumos išskaičiuojamos iš PNTI.

Žemdirbiams atstovaujančių vi­suomeninių organizacijų lyderiai sako, kad toks mažinimas pakirs gy­vulininkystės ūkius: mat daugiausia PNTI tenka gyvulių augintojams.

„Tai bent naujiena! – nustebo apie tiesioginių išmokų mažinimą pasiteiravus Panevėžio rajono ūki­ninko Ovidijaus Pečeliūno. – Ne­seniai buvome susitikę Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR), kur dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, tačiau niekas apie tai nie­ko neužsiminė. Čia, matyt, kažkas naujo.“

Ir Lietuvos grūdų augintojų aso­ciacijos vadovui Romui Majauskui ši žinia – tarsi perkūnas iš giedro dangaus. „Tai išgirdau iš žiniasklai­dos. Žinojome, kad yra toks ES reg­lamentas, priimtas dar Lietuvai ne­sant Bendrijos nare, tačiau niekas to iki šiol nesureikšmino. Jis turė­

jo įsigalioti, jei mūsų išmokos būtų pasiekusios bent ES valstybių vi­durkį. Kol kas mums toli iki to“, – NMA pateikta informacija pribloš­kė R.Majauską.

Anot jo, kažką daugiau išsiaiš­kinti apie paskelbtą tiesioginių iš­mokų mažinimą nepavyko. „Pasiro­džius tokiai informacijai bandėme skambinti į NMA, tačiau niekas mums nieko negalėjo išsamiau pa­komentuoti“, – pečiais gūžčiojo Lietuvos grūdų augintojų asocia­cijos vadovas.

Dėl dabar paskelbtos tiesio­ginių išmokų moduliacijos sutri­kęs ir ŽŪR pirmininkas Andrie­jus Stančikas. „Reikės aiškintis ir diskutuoti. Gal dar nebus taip, kaip paskelbta“, – teigė jis. Pasak jo, metų pradžioje buvo užsiminta apie išmokų moduliaciją. Bet esą buvo pabrėžiama, kad tai neturėtų grėsti Lietuvai, nes mūsų žemdir­bių gaunamos išmokos nesiekia ES

vidurkio. Ūkininkai piktinasi, kad informacija apie tiesioginių išmo­kų mažinimą kaip vaiduoklis išlin­do po Vėlinių. Gal iki Seimo rin­kimų nenorėta erzinti žemdirbių?

Sprendimą siūlo užginčyti

Išsamiau paaiškinti apie tiesio­ginių išmokų moduliaciją ėmė­si Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis. „Mano ma­nymu, mums mažinti tiesiogines išmokas nepriklausytų, todėl tu­rėtume tai įrodyti ir užginčyti“, – įsitikinęs jis.

Anot jo, dar 2003 m. ES priimtas reglamentas, pagal kurį Bendrijos senbuvėse valstybėse įvesta tiesio­ginių išmokų moduliacija ir nusta­tyta, kad 2005 m. jos mažinamos 3 proc., 2006 m. – 4 proc., 2007 m. – 5 proc. ir dar tiek pat – 2012 m. Reglamente taip pat numatyta, kad

bendra tiesioginė parama (įskaitant ir nacionalines išmokas), kurią po įstoji­mo į ES gali gauti naujų valstybių na­rių ūkininkas, negali viršyti 2004 m. balandžio 30 d. Bendrijos narėse nu­statyto išmokų paramos dydžio.

2009 m. atsirado kitas ES regla­mentas, kuriame nurodyta, kad nuo 2012 m. išmokų moduliacija turi būti taikoma ir naujose Bendrijos valstybėse narėse. Tačiau, kaip pa­brėžė J.Kraujelis, dokumente nuro­dyta ir tai, kad išmokos mažinamos tik tada, kai Bendrijos naujokams mokamos išmokos prilygsta sen­buvių ūkininkų gaunamai tiesiogi­nei paramai. „Ar mes tą lygį esame pasiekę? Ne. Vadinasi, sprendimą 10 proc. dabar moduliuoti išmokas galime pabandyti užginčyti“, – dės­tė J.Kraujelis.

LŽŪBA prezidentas tik skėsčio­ja rankomis, kad Baltijos šalys, gau­nančios vienas mažiausių tiesioginių išmokų visoje ES ir kovojančios dėl sąžiningų bei teisingų konkuren­cijos sąlygų, dabar privalo mažinti išmokas. Ne mažiau nuostabos ir dėl to, kad moduliavimui nustatyti sudedamos ir europinės išmokos, ir PNTI, o sumažinta suma turi būti išskaičiuojama iš nacionalinių išmo­kų krepšelio.

J.Kraujelis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio ministro (Kazio Star­kevičiaus) 2012 m. kovo 15 d. įsa­kyme „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravi­mo bei kontrolės taisyklių patvirti­nimo“ nė žodžiu neužsiminta apie išmokų moduliaciją.

Pakirs gyvulininkystės ūkius

Žemdirbių skaičiavimais, jei už 2012 m. mokamos išmokos bus sumažintos, jie neteks mažiausiai 40 mln. Lt. Ūkininkams, kuriuos pasiekia iki 17 263 Lt išmokos iš ES ir nacionalinio biudžeto, mo­kamos sumos nebus mažinamos. O tiems, kuriems nubyra daugiau kaip 1 035 804 Lt išmokų, turėtų būti mažinamos europinės išmokos – 4 proc. mažinama tik nurodytą iš­mokų dydį viršijanti suma. NMA duomenimis, tokių ūkių, kuriems teks nurėžti europines išmokas, Lietuvoje yra apie 20.

Gaunantiesiems didesnes nei 17 263 Lt išmokas (sudėjus tiek ES, tiek nacionalines išmokas) 10 proc. mažinamos PNTI. Kaip praneša NMA, šis mažinimas nebus taiko­mas negaunantiesiems nacionalinių išmokų už galvijus, karves žinde­nes, paskerstus bulius, pieną. „Čia jau tik rai persistengta. Akivaizdu, kad tai bus smūgis tiems, kam šie­met ir taip sunku, t. y. gyvulininkys­tės ūkiams. O pieno gamintojams bus šokas“, – neabejojo LŽŪBA di­rektorius Jonas Sviderskis.

Žemų pieno supirkimo kainų nustekenti ūkininkai buvo maitina­mi pažadais, kad šiemet juos pasieks išmokos už kvotinį pieną. Bet Vy­riausybė tam lėšų nerado. Už 2012 m. žemdirbiams pažadėta už pie­ną išmokėti maždaug 95 mln. Lt – po 70 Lt už toną kvotinio pieno. Tačiau dabar aiškėja, kad po išmo­kų moduliacijos ši suma gali gero­kai sumažėti.

Aktualijos

Kardu per tiesiogines išmokas

Smulkieji ūkininkai nenukentėsRimantas Krasuckis, ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento di-rektorius

Tiesioginių išmokų moduliacija – jokia sensacija. Apie tai skelbta ir kalbėta dar prieš šių metų pasėlių deklaravimą – ne žiniasklaidoje, o ŽŪR, savivaldybėse. Šį mažinimą reglamentuoja ES, ir mes tai pri-valome vykdyti. Pasigirdo siūlymų nepaisyti šių reglamentų ir išmokų nemoduliuoti. Manau, kad tai nėra gera išeitis. ES senbuvėse valstybė-se tai jau seniai taikoma. Lietuvoje tikroji tiesioginių išmokų modulia-cija palies tik labai stambius ūkius, gaunančius daugiau kaip 300 000 eurų išmokų. Gaunantiesiems ma-žiau nei 5 000 eurų jokios išmokos nebus mažinamos. O tiems, kurie gauna daugiau kaip 5 000 eurų, bus mažinamos tik PNTI. Taigi iš-mokų mažinimas bus taikomas apie 10 tūkst. ūkių. Smulkieji ūki-ninkai nenukentės. Jei Vyriausybė patvirtintų maksimalią 166 mln. Lt skaičiuotiną PNTI sumą 2012 m., tai jas sumažinus galutinė žemdir-biams išmokėtina PNTI suma būtų ne mažesnė kaip 117 mln. Lt.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, ŽŪR pirmininkas Andrejus Stančikas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos LKAA vicepirmininkas Algis Baravykas pritaria žemdirbių reikalavimams. Petro Malūko nuotrauka

Žemdirbių skaičiavimais, jei už 2012 m. mo-kamos išmokos bus sumažintos, jie neteks mažiausiai 40 mln. Lt.

Lietuvos įmonių grupė „BOD Group“ kitais metais viena pir-mųjų Europoje ketina pradėti ga-minti naujos kartos saulės energi-jos modulius iš stiklo. Ji ir atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje besipu-čiantis saulės energijos jėgainių statybos burbulas pavojingas vi-siems rinkos dalyviams, o labiau-siai nuo jo nukentės paskubomis į nekokybišką Azijos produkciją investavę vartotojai.

„BOD Group“ su partneriais „Baltic Solar Energy“ ir „ViaSolis“ nusprendė atsisakyti standartinių saulės modulių ir investuoja į uni­kalią modulių iš stiklo, integruo­

jamų į pastatų fasadus bei stogus, gamybą. Pasak „BOD Group“ va­dovo Vidmanto Janulevičiaus, pla­nuojami gaminti moduliai išskir­tiniai ne tik ilgaamžiškumu, bet ir tuo, kad yra integruojami į pastatų fasadus bei stogus, be to naudojami vietoje apdailos plokščių bei stogo dangos čerpių.

Visorių informacinių tech­nologijų centre baigiama statyti 28,8 tūkst. kv. m ploto „BOD Group“ gamykla ekologiniu požiū­riu bus išskirtinė ne tik Lietuvo­je, bet ir Europoje. Visame pastate veiks geoterminis šildymas. Visiš­kai ekologiška bus ir čia gaminama produkcija: 99 proc. nusidėvėjusių

saulės modulių medžiagų tiks nau­jai produkcijai gaminti.

Pasak V.Janulevičiaus, nors saulės energijos modulių gamyba Lietuvoje –

dar visiškai nauja sritis, problemų dėl kvalifikuotų kadrų neturėtų kilti: prieš 2 metus „BOD Group“ inicia tyva Vil­niaus Gedimino technikos universi­

tete buvo sudaryta speciali 24 gabių studentų grupė, kuri gilinasi į saulės energetiką.

VL inf.

Gamins naujus saulės energijos modulius

Kitais metais lietuviai vieni pirmųjų Europoje ketina pradėti gaminti naujos kartos saulės energijos modulius iš stiklo.„Scanpix“ nuotrauka

4 2012 m. lapkričio 14 d. • Nr. 91 (9214) Valstiečių laikraštis

Paįstrio Juozo Zikaro vidurinė-je mokykloje alternatyvusis mo-kymas vis labiau populiarėja. Mo-kyklos bendruomenė džiaugiasi pirmaisiais rezultatais, ypač tuo, kad mokiniai nuoširdžiai domisi naujove.

Pokyčiai akivaizdūs

Devyni devintokai ir dešimtokai mokosi ne tose pačiose klasėse su bendraamžiais, o kiekvieną rytą pra-veria kitas jiems skirtos auditorijos duris. Moksleiviai įsikūrė atskirame

mokyklai priklausančiame pastate, kur juos moko vienas pedagogas, o matematikos ir lietuvių kalbos mo-kytojai ateina tik konsultuoti.

Alternatyviojo ugdymo esmė ta, kad mokiniai dalykus, kurie jiems sunkiau suprantami, mokosi kitaip nei jų bendraamžiai. Pritaikius nau-ją modelį, vaikai neverčiami iš karto arba numatytą dieną atsakinėti pažy-miui, jie gali mokytis kelias savaites. Atsiskaito tik tada, kai jaučiasi galin-tys tai padaryti. Mokymosi užduotys šiems moksleiviams parenkamos in-dividualiai, atsižvelgiant į jų galimy-bes ir poreikius. Socialinė pedagogė Rasa Urbonavičienė sako pastebinti akivaizdžių teigiamų rezultatų. Anot jos, anksčiau iš pamokų bėgdavę vai-kai dabar noriai jas lanko. Tie, kam anksčiau matematika atrodė neįkan-dama, dabar susidomėję sprendžia uždavinius. O tie, kuriems neužten-ka 45 minučių kontroliniam darbui atlikti, gali jį rašyti kelias pamokas.

„Jei moksleiviui kas nors neaiš-ku, visuomet grįžtama prie jam su-dėtingos temos ir ji kartojama. Šio-

je klasėje stengiamasi užpildyti visas per devynerius ar dešimt moks-lo metų likusias spragas, – aiškino R.Urbonavičienė. – Juk nieko nuos-tabaus, kad mokiniai neretai nenori mokytis, jei ko nors nesupranta. Pa-sitelkę alternatyvųjį mokymą, sten-giamės įtraukti vaikus į procesą taip, kad jie pajustų poreikį mokytis, su-prastų, jog to reikia jiems patiems.“

Jokios prievartos

Šie moksleiviai tris dienas mo-kosi mokykloje, o dvi skiria prakti-kai: mokosi šaltkalvio amato, dirba autoservise, medicinos punkte, da-lyvauja kitoje veikloje.

Susirinkusieji į pirmąją pamoką aptaria, kaip kam kuris dalykas se-kasi, dalijasi įspūdžiais. Tokia meto-dika sudomina mokinius, nes mokyti nepradedama nuo teorinių užduočių, nebrukama sausa informacija.

„Kai matome, kad vaikai apsnūdę, tenka ką nors sugalvoti ir juos išju-dinti. Neverta tikėtis ko nors vaikus išmokyti, kai jie tokie neimlūs, todėl reikia pasukti galvą, kaip juos sudo-minti“, – dalijosi patirtimi pašnekovė.

R.Urbonavičienė pasakojo, kad per pamoką vaikai gali mokytis įvairių da-lykų: vieni – istorijos, kiti – matema-tikos, treti – geografijos. Tačiau būna dienų, kai visi gilinasi į tą pačią sritį.

„Dirbame atsižvelgdami į vai-ko poreikius: atkreipiame dėmesį į kiek vieno nuotaiką, emocinę būseną, raidą. Jei moksleivis nenori mokytis matematikos, aiškinamės, kodėl, kas jam neduoda ramybės, sprendžiame, ką galime padaryti, tačiau tikrai ne-verčiame“, – aiškino specialistė.

Pasitiki savimi

R.Urbonavičienė pasakojo, kad vaikai, įsitraukę į tokio efektyvaus mokymo programą, ima labiau pa-sitikėti savimi . „Pavyzdžiui, vienam reikia daugiau laiko atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Kitas laukia, kad kas nors prie jos prieitų ir individu-aliai paaiškintų užduotį. Kai moks-leiviai mokosi bendrose klasėse, mo-kytojai negali tam skirti daug laiko: juk visiems vienodai dėstoma pagal tą pačią programą“, – teigė specialistė.

balsas.lt inf.

Aktualijos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Miestas nenori kaimiečių

Šiauliuose jau senokai verda ais-tros dėl užmiestyje gyvenančių, bet mieste besimokančių vaikų nefor-maliojo ugdymo. Girdi, kaimietukų ugdymas meno ir sporto mokyklo-se – per sunki našta miesto biudže-tui. Miesto savivaldybės taryba dar pavasarį priėmė sprendimą iš Šiau-lių rajono savivaldybės išsireika-lauti mokestį už rajono vaikų po-pamokinį ugdymą mieste. Taip jie vylėsi savo biudžetą papildyti bent 400 tūkst. litų. Tačiau rajono savi-valdybė tokiems miesto valdančių-jų ketinimams griežtai pasipriešino. Šiaulių miesto savivaldybė suskai-čiavo, kad vien šiemet neformalio-jo ugdymo įstaigas pradėjo lankyti per 100 už miesto ribų gyvenančių moksleivių, o vieno jų mokymasis sportuoti, piešti ar dainuoti biudžetui per mokslo metus atsieina 3–4 tūkst. litų. Beje, tai buvo jau antras miesto savivaldybės žygis prieš kaimo teri-torijoje atsidūrusius vaikus: iš rajo-no savivaldybės miestas išsireikalavo mokestį už darželinukus, gyvenan-čius kaimuose, bet lankančius miesto darželius, taip pat už vaikus, turin-čius specialiųjų poreikių bei lankan-čius specialiąsias ugdymo įstaigas.

Adresas – sandėliukas

Šiaulių rajono savivaldybė šįsyk nusileisti miesto valdžios ketinimams

nepanoro: Šiauliuose buvo nuspręsta ieškoti buto, kuriame gyvenamąją vie-tą galėtų deklaruoti rajono gyventojai, norintys savo vaikus leisti į meno ar sporto mokyklas. Kai ieškojo, tai ne-trukus ir rado... 110-ojo Gumbinės namo 112 butas... Šis namas žinomas kaip bendrabutis. Iš tikrųjų tai nėra butas, o tik kokių septynių kvadra-tinių metrų patalpėlė, visiškai nepri-taikyta gyventi, atliekanti sandėliuko funkciją. Beje, ši patalpėlė minėtame name net numerio neturi: namo sen-buviai neatsimena, kad toks numeris kada nors būtų buvęs ant jos durų. „Tos durys dabar yra uždengtos marš-ka, ta patalpėlė kažkada buvo vadina-ma komendanto kambariu. Bet da-bar jau seniai užgriozdinta kažkokiais daiktais“, – sakė bendrabučio Gum-binės gatvėje gyventojai.

Kreipėsi į teismą

Miesto ir rajono politikams ne-radus bendros kalbos, jau šį rugsėjį

kelios dešimtys rajono vaikų liko už neformaliojo ugdymo įstaigų durų. Taip vienašališkai nusprendė miesto taryba. Po ilgų debatų ankstesniais metais pradėjusieji lankyti mies-to neformaliojo ugdymo įstaigas iš mokyklų nebuvo pašalinti. Tokių vaikų – apie 100.

Vienašališką miesto tarybos sprendimą nepriimti rajono vaikų į pirmąsias neformaliojo ugdymo klases Vyriausybės atstovas Šiau-lių apskrityje Jonas Novogreckis apskundė teismui. Pasak jo, toks miesto valdančiųjų elgesys prasi-lenkia ir su įstatymais, ir su sveiku protu. O miesto mero Justino Sar-tausko postringavimus, kad mies-tas uždirbtų per pajamų mokes-tį, J.Novogreckis vadina absurdu.

Meras J.Sartauskas mano, jog bent vienam iš tėvų deklaravus gyvena-mąją vietą mieste, čia liktų ir jo gyventojų pajamų mokestis, kuris mokamas ne pagal darbo, o pagal gyvenamąją vietą. Jei būtų atvirkš-čiai, sako, problemos nekiltų, nes į miesto mokyklas ar vaikų darželius

savo atžalas leidžia tik tie tėvai, ku-rie dirba mieste.

Verčia pažeisti įstatymą

Už neformaliojo ugdymo įstaigų durų likusių vaikų tėvai stebisi, kaip miesto politikai, netgi vadovai taip akiplėšiškai verčia žmones pažeidi-nėti Lietuvos įstatymus. „Gyvena-mosios vietos deklaravimo įstaty-mo 15 straipsnyje vienareikšmiškai

nurodyta, kad gyventojai, pateikę melagingus deklaravimo duome-nis, atsako įstatymo nustatyta tvar-ka. Kaip aš galiu deklaruoti savo gyvenamąją vietą kažkokioje „kap-tiorkėje“, jei žinau, jog tai – apgaulė? Manau, jog atitinkamos institucijos turėtų įsikišti ir pritaikyti straipsnį tiems, kurie verčia žmones nusikals-ti įstatymui“, – sakė vienas iš galimų „kaptiorkės“ gyventojų Linas.

O miesto savivaldybės adminis-tracijos direktorius Vladas Damu-levičius tvirtas kaip uola: girdi, gy-venamąją vietą savivaldybėje šiuo metu yra deklaravę apie septynis tūkstančius šiauliečių, neturinčių

savo gyvenamosios vietos, nors sa-vivaldybėje jie ir negyvena.

„Čia ir visa bėda, kad miesto po-litikai nesugeba net įstatymo per-skaityti. Tie jų septyni tūkstančiai neturi kur gyventi, todėl deklaruoja gyveną toje savivaldybėje, o mes tu-rime kur gyventi, dirbame mieste (o ne pašalpų laukiame), bet kažkodėl privalome tapti kažkokios landynės gyventojais“, – atkirto Linas.

Pavyzdys Vilniuje

Šiaulių politikai teigė, kad tokias jų užmačias paskatino Vilniaus pa-vyzdys. Pasak J.Sartausko, jie nie-ko naujo nesugalvoję, o tik pritai-kę „Vilniaus modelį“: Vilniuje irgi esąs butas, kuriame gyvenamąją vietą dek laruoja rajono šeimos, kurių vai-kai nori mokytis miesto mokyklose.

Šiaulių rajono savivaldybės Švie-timo skyriaus atstovai tvirtino, jog tas vadinamasis Vilniaus modelis tik parodo, kad blogas pavyzdys iš-ties yra užkrečiantis, o miesto poli-tikų žygis prieš vaikus esąs nepatei-sinamas nei moraliniu, nei politiniu požiūriu: juk kiekviena savivaldy-bė būsimas išlaidas skaičiuoja metų pradžioje. O Šiaulių miesto savival-dybės reikalavimas susimokėti už vaikų ugdymą antroje metų pusėje yra ne laiku ir ne vietoje.

Biudžeto skyles lopys fiktyvia deklaracija

Šiaulių miesto savival-dybė Šiauliuose rado butą, kuriame rajono gyventojai galėtų fikty-viai deklaruoti gyvena-mąją vietą. Šiame bute gyvenamąją vietą dek­laravusiems tėvams nereikėtų mokėti už vaikų ugdymą mieste.

Vieno vaiko mokymasis sportuoti, piešti ar dainuoti Šiaulių miesto biudžetui per mokslo metus atsieina 3–4 tūkst. litų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Už neformaliojo ugdymo įstaigų durų likusių vaikų tėvai stebisi, kaip miesto politikai akiplėšiškai verčia žmones pažeidinėti Lietuvos įstatymus.

Kitoks mokymasis grąžina norą mokytis

Pritaikius naują modelį, vaikai neverčiami iš karto atsakinėti pažymiui, jie gali mokytis kelias savaites. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52012 m. lapkričio 14 d. • Nr. 91 (9214) Valstiečių laikraštis Šventės

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys ne vienus metus ieškojo rėmėjų, kurie padėtų at-statyti per karą sudaužytus baž-nyčios varpus.

Suskilo sprogdinant bokštą

„Įgyvendinti idėją nebuvo lengva, tačiau rankų nenuleidau. Dabar var-pai, pritvirtinti prie specialių kons-trukcijų, yra šventoriuje. Tačiau jie turėtų skambėti bažnyčios bokšte. Kad ten būtų galima įkelti varpus, reikia rekonstruoti bokštą“, – sakė VO „SOS Vepriuose“ vadovas

Veprių parapijos tikinčiųjų jau seniai į mišias nekvietė varpai. Šventovė šioje parapijoje iškilo XX a. pirmajame dešimtmetyje, o šalia jos buvo pastatyta beveik 40 m aukščio varpinė su trimis varpais,

tačiau jiems buvo lemta skambėti tik iki 1944-ųjų vasaros. Besitrauk-dami iš Lietuvos vokiečių kareiviai bažnyčios bokštą susprogdino, ir varpai suskilo. R.P.Šaulys ne vieną dešimtmetį puoselėjo mintį atstatyti per karą sudaužytus tris Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Kara-lienės bažnyčios varpus. Siekdamas įgyvendinti šį sumanymą jis ieškojo bendraminčių, rėmėjų, nuolat ben-dravo su Kauno arkivyskupu metro-politu Sigitu Tamkevičiumi. Prieš trejus metus į Veprius pakviestas ži-nomas varpų tyrinėtojas Gintautas Žalėnas aprašė tai, ką rado, o vėliau surinko, sukomplektavo ir sulipdė varpų duženas. Dabar senieji var-pai, kaip brangi relikvija, saugomi šoninėje bažnyčios navoje.

Suskambo per jubiliejų

Sakoma, kad sunku pastūmėti į gerą pamokymais, lengva – pavyz-džiu. Taigi, pirmas prie varpų atsta-tymo, parodydamas gražų pavyzdį

kitiems, prisidėjo šios idėjos suma-nytojas R.P.Šaulys su žmona Gra-žina Genovaite. 2010 m. iš savo šei-mos biudžeto vidutiniajam varpui sutuoktiniai skyrė 22 tūkst. Lt. Švč. Mergelės Marijos vardu pavadin-tas varpas, sveriantis 220 kg, buvo nulietas Tacišovo varpų liejykloje Lenkijoje. „Garsiai liejikų Felčins-kių dinastijai priklausanti liejykla buvo įsteigta prieš du šimtmečius. Dabar jai vadovauja šios dinastijos šeštos kartos atstovas Zbignewas Felczinskis. Per metus liejykloje nu-liejama apie 60 varpų, kurie skamba ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje, Baltarusijoje, Austrijoje, Ukraino-je, Peru, Egipte ir kt.“, – pasakojo R.P.Šaulys. Vepriškis džiaugėsi, kad atstatyti šį varpą, kuris simboliškai suskambo Veprių bažnyčios šimto-jo jubiliejaus proga, padėjo ir kiti geradariai. Sekminių atlaidų iškil-mėse pirmą varpą iškilmingai pa-šventino ir jo skambesį išbandė Jo Ekscelencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Nulietas antras varpas

Pasak R.P.Šaulio, praėjus keliems mėnesiams, prieš Švč. Mergelės Ma-rijos Rožinio Karalienės atlaidus, į Veprius iš tos pačios liejyklos buvo atvežtas antras varpas, sveriantis 420 kg. Didžiojo varpo, pavadinto Kristaus vardu, vertė – per 36 tūkst. Lt. Jį bažnyčiai dovanojo kauniečio po-litiko, VšĮ Sugiharos fondo „Diplo-matai už gyvybę“ įkūrėjo ir valdybos pirmininko Ramūno Garbaravičiaus šeima – žmona Birutė, sūnūs Jonas ir Saulius. R.P.Šaulys džiaugėsi ben-dradarbiavimu su R.Garbaravičiumi, kuris yra daugelio projektų rėmėjas. „Dviejų varpų dūžiai į Švč. Merge-lės Marijos Rožinio Karalienės at-laidus sukvietė minias tikinčių-jų. Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas ne tik pašventino antrą varpą, bet ir su-teikė Sutvirtinimo sakramentą net septynioms dešimtims jaunuolių“, – pasakojo R.P.Šaulys. Tuomet buvo naujai pašventintas ir Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės altorius, kurį iš marmuro ir ąžuolo pagami-no liaudies meistras, kraštietis, šiuo metu gyvenantis Kaune, Henrikas Ratautas.

Darbai tęsiami

VO „SOS Vepriuose“ direkto-rius vylėsi, kad šiais metais suskam-bės dar du varpai. „Per karą buvo sudaužyti trys varpai, tačiau pasi-tarėme su Jo Ekscelencija arkivys-kupu S.Tamkevičiumi ir nuspren-

dėme pagaminti keturis varpus, kad jais būtų galima paskambinti „Salve, Regina“ („Sveika, Karaliene“). Praė-jusią savaitę iš Lenkijos buvo parvežti 90 kg ir 130 kg sveriantys mažie-ji varpai, kurių vertė – 20 tūkst. Lt. Varpo, pavadinto palaimintojo po-piežiaus Jono Pauliaus II vardu, nu-liejimą finansavo Kauno arkivysku-pas metropolitas Sigitas Tamkevičius, akademiko Zigmo Zinkevičiaus, Šaulių, Garbaravičių ir Sauliaus bei Jolantos Stonkų šeimos. Dar vienas varpas, pavadintas Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės vardu, skirtas Bronislovo Lubio atmini-mui. Varpo nuliejimą finansavo UAB „Achemos grupė“. Praėjusį savaitga-lį šv. Mišiose drauge su arkivyskupu S.Tamkevičiumi dalyvavo Kauno ar-kivyskupijos kurijos kancleris mon-sinjoras Adolfas Grušas, Ukmergės dekanato dekanas Gintautas Kaba-šinskas ir Veprių bei Deltuvos para-pijų klebonas Gintautas Naudžiūnas. Jo Ekscelencija pašventino varpus ir priminė visiems, kad pinigų niekas nenusineša anapus, todėl jų turint reikia daryti gerus darbus. R.P.Šaulys ir klebonas G.Naudžiūnas, pasita-rę su Kauno arkivyskupu metropo-litu S.Tamkevičiumi, užsakė Veprių varpinės su keturiais varpais projek-tą. Projekto vertė su atstatymo dar-bais – 1 mln. 100 tūkst. Lt. Projektą parengė grupės „Atgimstantys var-pai“ Alytaus vadovas Saulius Stulpi-nas. Vepriškis R.P.Šaulys kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę ir tary-bos narius su prašymu skirti finansinę paramą projektui įgyvendinti.

Pabaigtuvėms trūksta... tik milijonoUkmergės rajono Veprių miestelyje po 66 metų pertraukos suskambo bažnyčios varpai. Jie ir vėl kvies žmones susirinkti, drauge melstis, džiaugtis, švęsti.

Iš šeimos santaupų vidutiniajam varpui sutuoktiniai Šauliai skyrė 22 tūkst. Lt.Liudmilos Felčinskajos nuotraukos

Šv. Mišiose drauge su arkivyskupu S.Tamkevičiumi dalyvavo Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris monsinjoras A.Grušas, Ukmergės dekanato dekanas G.Kabašinskas bei Veprių ir Deltuvos parapijų klebonas G.Naudžiūnas.

Varpai Veprių bažnyčios varpinėje skambėjo tik iki 1944-ųjų vasaros. Naujieji varpai, pritvirtinti prie specialių konstrukcijų, yra šventoriuje. Albino Juknio nuotrauka

6 2012 m. lapkričio 14 d. • Nr. 91 (9214) Valstiečių laikraštis

Nijolė Malakauskienė, Rėkyvos bendruomenės pirmininkė

Gal atsakysiu ironizuodama: gerai, kad brangina duoną, būtų dar geriau, kad panaikintų vi-sas kompensacijas ir net atimtų pensijas. Gal tada lietuviai pra-dėtų mąstyti, ką daro, ką į val-džią renka, o jei tiksliau, tai nie-ko nedaro. Su mūsų gyvenimais daro ką tik nori, o mes tingime net balsą pakelti, apkiautę tyli-me. Girdi, nieko vis tiek nepa-keisi. O ar bandė keisti? Ar ban-dė bent prieštarauti. Šit judinu žmones dėl „Šiaulių energijos“ veiksmų, išsiuntinėjau beveik 500 SMS žinučių, išsiunčiau apie 100 elektroninių laiškų ir... nieko. Tokiu tylėjimu tarsi pa-rodome, kad sutinkame su bet kokiu kainų kėlimu.

Evaldas Adomaitis, šiaulietis vadybininkas

Blogai, kai kas nors brangsta, bet dar blogiau, kai daugėja norinčiųjų vis-ką gauti už dyką. Jau senokai išblėso pagarba darbui ir dirbančiajam. Dau-giausia kalbama apie pašalpas ir kaip sunku iš pašalpų išgyventi. Tik mažai kam rūpi, kaip sunku mums tuos pa-šalpų gavėjus išlaikyti. Aš manau, kad šiuo metu sunkiausia išgyventi dirban-čiam ir orumo nepraradusiam žmogui. Makaronai neva skurstantiesiems yra blogiau nei Trojos arklys, juos dažnai ima žmonės todėl, kad kažkas juos duoda. Mano seneliai gyvena kaime. Jie net neturėdami sveikatos prisiau-gina visko, ko reikia maistui ne tik sau, bet ir mums, gyvenantiems mieste. Pamėgink pasiūlyti žemės gabalą de-juojančiam, kad duona brangs...

Juozas Rimkus, Kelmės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas

Dėl brangstančios duonelės žemdirbį gali kaltinti tik tas, kuris visiškai negerbia jo triūso. Taip, šiemet derlius buvo neblogas, mūsų žemdirbiai ilgesnį litą gavo. Bet grū-dų kainas diktuoja tikrai ne jie. Esame tik maža smiltelė bendroje pasaulinėje kainų politikoje, net nebe europi-nėje. O duonos kainas pabandykite patys paskaičiuoti: perdirbėjas mala grūdus, jam kainuoja elektra, malūno eksploatacija. Kepėjui kainuoja elektra, jam reikia mo-kėti už darbą. Vežėjui kainuoja degalai. Kai viską sudedi, tada pamatai, kad žemdirbio dalis – tik maža plutelė ant duonos kepaliuko. O jeigu kas pavydi žemdirbio dalios, tai maloniai prašom, Lietuvoje dar yra nedirbamų žemių, yra skelbimų, kad žemė parduodama. Junkitės prie mūsų.

Aldona Kvintufelienė, Kelmės r. savivaldybės socialinių pas-laugų tarnybos direktorė

Aš problemą matau kiek kitokią. Sakoma, kad esame savižudžių šalis ir jau nieko nestebina informacija apie pasitraukusius iš gyvenimo. Tačiau kiek yra mirusių iš bado? Lietuva tikrai yra ne ta šalis, kurioje žmonės turėtų alkti, ypač jei gyve-na kaime. Galiu pateikti ne vieną pavyzdį, kai „vargdie-nis“, dejuojantis dėl kylančių kainų, skurdaus gyvenimo ir gaunantis maisto produktų paketus, tuo pat metu per-ka... kavinę už 20 tūkst. Lt ir automobilį. Šie pirkiniai jam netrukdo ateiti pasiimti jam neva priklausančių makaronų. Ar ma-tėte, kokios eilės pašalpų mokėjimo dieną nusidriekia prie bankomatų ir ką už pašalpas perka? Tikrai ne duoną. Be to, ji kol kas nepabrango.

Valdonė Leskauskaitė, emigrantė Airijoje

Apie kainas man jau sunkoka kal-bėti, nes beveik metus negyvenu Lie-tuvoje. Tačiau trumpam parvykau dėl mamos ligos ir net išsigandau, kad nebemoku pirkti Lietuvos parduotu-vėse. Man čia viskas pasirodė bepro-tiškai brangu. Mane priglaudusio-je šalyje maistas tikrai yra pigesnis, o atlyginimai didesni nei Lietuvoje. Nesu kompetentinga svarstyti, ko-dėl derliaus metą turėtų brangti duo-na, bet manau, kad dėl to kalti tikrai ne žemdirbiai. Juk ne jie grūdų kai-nas sukėlė, o pardavė už tiek, už kiek pirko. Manau, bėda ta, kad visi – su-pirkėjai, perdirbėjai, prekybininkai, mokesčių surinkėjai, kontroliuojan-čios institucijos – iš tų grūdų nori atsignybti savo dalį. Ir tada žemdir-bys lieka kaltas dėl brangios duonos.

Erika Drungilienė, Kelmės rajono Minupių kaimo bendruomenės pirmininkė

Esu ūkininkė ir galiu patvirtinti, kad šiemet derliai buvo geri. Gražūs buvo laukai, be piktžolių. Ir nukūlėme geru oru. Žem-dirbio darbo sėkmė 50 proc. priklauso nuo oro, o jis šiemet buvo palankus. Prieš parduodami grūdus netgi išvalėme. Bet tuo visas mūsų džiaugsmas ir baigėsi. Grūdų supirkėjams vis tiek atrodė, kad mūsų grūdai tinka tik pašarui. Tų pačių grūdų nuvežėme į netoliese esantį malūną – miltai kuo puikiausi. Todėl kai dabar girdžiu kalbas apie duonos branginimą, pamąstau, o kur dedami tie mūsų neva pašariniai grūdai? Ar jie netampa aukščiausios rū-šies maistiniais? Ar kas pasekė, kur supirkėjas padeda mūsų „pa-šarinius“ grūdus? Mes nesame paiki ir patys matome, kada grūdai būna prastesni. Tokius ir vežame parduoti kaip pašarinius. Taigi, kai bus pasektas „pašarinių“ grūdų kelias, tada bus aišku, kodėl brangsta duona.

Nuo statinės

Vilma Račkauskienė, vietos vei-klos grupės Raseinių krašto ben-drijos darbuotoja

Be abejo, kaip ir visi žmo-nės, skaičiuojantys sunkiai už-dirbtus pinigėlius, beveik kas savaitę pastebiu, kad kyla kai-nos. Kadangi taupau, stengiuo-si apsipirkti tik kartą per savai-tę. Sparčiausiai brangsta pieno produktai ir vaisiai. Dėl ky-lančių kainų ūkininkų nekal-tinu, nes jų produkcijos kainų supirkėjai tokiais šuoliais ne-kelia. Gaila pensininkų, gau-nančių mažas pajamas, nes jas visas turi išleisti mokesčiams ir maistui. Retas gali užsipre-numeruoti laikraštį, nusipirkti knygą, nueiti į teatrą ar koncer-tą, pataisyti sveikatą sanatori-joje. Tik prieš rinkimus Lietu-va atrodo kaip stebuklų šalis, kurioje visi lyg stebukladariai žada, kad jei bus valdžioje ir dar valdančioje daugumoje, viską kardinaliai pakeis. Jau du dešimtmečius gyvename kaip voverės užburtame rate. Vieni tikime, kiti, praradę tikėjimą ir viltį, bėga ten, kur gali norma-liai gyventi ir padėti artimie-siems nusipirkti duonos.

Apie kylančias kainas ir kitas bėdasKylančios kainos jau nieko nebestebina. Ateini į parduotuvę, pamatai jas ir... atsidusęs perki. Gal kiek mažiau nei ketinai, tačiau perki, nes kurgi

dėsies nepirkęs. Bet pastaruoju metu sklandančios kalbos apie tai, kad netrukus pabrangs duona bei jos gaminiai, jau ir kantrųjį muša iš pusiaus-vyros, juolab kad žemdirbiai šiemet giriasi kaip reta geru derliumi. Apie kylančias kainas ir kitas su tuo susijusias bėdas kalbinome savo skaitytojus.

Alma Krivickienė, Pakruojo rajono ūkininkė

Šiemet derliai tikrai yra geri, bet ir grūdų supirki-mo kainos aukštos. Vadi-nasi, kažkur, kur kas dides-nėse nei Lietuva valstybėse, buvo nederliaus metai, dėl to pakilo grūdų kainos. Juk ne Lietuva kainas diktuoja. Sakykim, mums šįsyk pa-sisekė, kad, kaip dalelė di-delio pasaulio, galime dau-giau gauti už derlių. Bet lazda visada turi du galus ir dabar, atrodo, tuo kitu galu ir gausime: pabrangus grūdams, brangs ir duona. Galbūt ir maržą didesnę užsideda prekybininkai, aš to nežinau, bet duonos brangimą buvo galima nu-matyti jau kūlimo metu.

Kalbino ir fotografavo Nijolė Petrošiūtė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl. 9 psl.

Kokybiška jautiena vis dar paklausi

Moters pasaulis

15 psl.

Lino taku į verslo sėkmę

16 psl.

Gyvenimą pasaldinkite šokoladu

Imtyninkai pagavo laimės paukštę

Perdirbimo įmonėms trūksta natūralaus pie-no, vis daugiau jo brangiai perkama kitose šalyse. O Lietuvoje natūralaus pieno supirkimo kaina per metus sumažėjo beveik 12 proc...

Albinas Čaplikas

Ne paslaptis, kad mote-rys iš prigimties yra sma-ližės. Tad jei save priski-riate saldumynų mėgėjų kategorijai, nė negalvoki-te atsisakyti šokolado. Šis skanėstas itin vertingas.

18 psl.

Šventės

5 psl.

Iš 36-ojo pasaulio savigy-nos imtynių čempionato Lietuvos sportininkai grįžo pasidabinę keturiais meda-liais – vienu aukso ir trimis bronzos.

Marius Eidukonis

Lino gaminiai verslininkę ir dizainerę Ingą Lukaus-kienę lydi visą gyvenimą. Jos sukurtas prekių ženklas „LinenMe“ žinomas ir ver-tinamas visame pasaulyje, tačiau lietuviai iki šiol mie-liau renkasi svetur paga-mintą prekę. Todėl moteris ryžosi su šeima trumpam išvykti į kitą šalį ir verslą pradėti ne Lietuvoje.

Jolanta Terminaitė

Tik nedidelė dalis Lietuvo-je išaugintų mėsinių galvijų mėsos parduodama vidaus rinkoje, didžioji jos dalis iške-liauja į užsienį.

Jolita Žurauskienė

Pabaigtuvėms trūksta... tik milijono

Ukmergės rajono Veprių miestelyje po 66 metų pertraukos suskambo baž-nyčios varpai. Jie ir vėl kvies žmones su-sirinkti, drauge melstis, džiaugtis, švęsti..

Jolita Žurauskienė

Sportas

Ūkininkai pralaimi kovą dėl pieno supirkimo kainų