• Algimantas ir Vitalija Žemai-čiai papasakojo, kokią įtaką jų gė-lininkystės verslo plėtrai turėjo europinė parama, taip pat atsklei-dė, kokios gėlės perkamiausios ir kaip jų verslą veikia brangstančios dujos.

• Ūkininkas Ramūnas Skapas su žmona Snieguole savo išaugintas daržoves parduoda turgavietėje. Tačiau sutuoktiniai jau ima galvoti apie naujas būsimo derliaus reali-zavimo galimybes.

• Architektė ir menininkė tiki, kad geriausia investicija – vaikai.

• Varinės kaimo bendruomenė iš kitų išsiskiria narių ir bičiulių gausa. Todėl noriai su kitomis organizacijo-mis bendraujantys kaimo gyvento-jai neturi kada nuobodžiauti.

2012 m. gegužės 9 d., trečiadienis • Nr. 37 (9160) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Mušk savus, kad svetimi bi-jotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritai-kė svarstydami Augalų apsau-gos įstatymo pakeitimo įstaty-

mo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tie-kėjai. Tačiau ūkininkai ir ben-drovės nesutinka dalyvauti to-kiame eksperimente.

Nukelta į 3 p.

Prieš 1,5 metų lietuvius sukrėtusi plačiai paviešinta istorija apie Seredžiuje nuo tilto numestą šunį Pipirą paskatino aktyviau kovoti su gyvūnų kankintojais.

Įsteigus „Senjorų fi nansų akademiją“, Monika Smilgevičienė tapo jos konsultante. Ji padeda bendraamžiams senjorams įsisavinti elektroninės bankininkystės naujoves.

Apie tai – 7 p. Apie tai – 6 p.

Šiandien Seimo Kaimo reikalų komitetas dar kartą bandys pakenkti nelegaliems pesticidų tiekėjams, griežtindamas reikalavimus ūkininkams ir bendrovėms.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Mokesčiai už inertines medžiagas (smėlį, žvyrą), būtinas keliams tiesti, padidėjo nuo 3 iki 6 kartų, todėl verslinin-kai mieliau jų įsiveža iš kaimyninės Lenkijos. Lauros Butkutės nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Dėl mafi jos aferų kentės ūkininkai

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Nuo šių metų pradžios įsiga-liojus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo patai-soms, mokesčiai už naudingąsias iškasenas pabrango daugiau nei 3 kartus. Kelius tiesiančios įmo-nės žvyrą ir kitas medžiagas ve-žasi iš kaimyninės šalies, bet pa-taisų iniciatoriai tuo netiki.

Pirkti – pas lenkus

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad Mokesčio už valstybinius gam-tos išteklius įstatymo pataisas Sei-mas priėmė 2011 m. gruodžio 20 d. ypatingos skubos tvarka.

Nukelta į 2 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Vyriausybės nostra-damai išpranašavo, kad triskart padidi-nus tarifus už gam-tinius išteklius, ūkis nenukentės, tačiau bemaž pusė Lietuvos kelininkų žvyrą jau perka Lenkijoje.

Pesticidų kainos – astronominės, todėl ūkininkai, norėdami sutaupyti, kartais įsigyja ir pigesnės nelegalios produkcijos. Raimundo Šuikos nuotrauka

Didesni mokesčiai lietuvius verčia parsiduoti kaimynams

2 2012 m. gegužės 9 d. • Nr. 37 (9160)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Tada teigta, kad padidinti tarifai durpėms, dolomitui, smėliui ir žvyrui iki 5 proc. nuo šių išteklių pardavimo kainos reikšmingos įtakos verslui ir šalies ūkiui neturės. Tačiau Lietuvos kelininkai ir karjerų naudotojai jau ragina valdžią kuo greičiau sumažinti mokesčius už gamtos išteklius.

„Tikra tiesa, kad dalis kelių tiesimo įmonių jau veža žvyrą ir smėlį iš Len-kijos, nors to turto Lietuvoje turime per akis, bet dėl padidėjusių mokesčių inertinių medžiagų neapsimoka pirk-ti Lietuvoje“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gra-dauskas. Taip bendrovės reagavo, kai nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji mokesčiai už gamtos išteklių naudoji-mą. Mokesčiai už inertines medžiagas (smėlį, žvyrą), būtinas keliams tiesti, pa-didėjo nuo 3 iki 6 kartų, todėl versli-ninkai mieliau jas įsiveža iš Lenkijos. Pasak R.Gradausko, ši tendencija jau populiari ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno regiono. „Jei mokesčiai dar padi-dės, Lietuvos karjerų naudotojai patirs didelę žalą, o kelininkai pirks viską iš Lenkijos“, – aiškino jis. Pašnekovas tiki-no, kad gamtos išteklius būtina taupyti, bet kai žvyro ir skaldos šalyje yra labai daug, derėtų neatsisakyti to, kas naudin-ga ekonomikai. Asociacijai „Lietuvos keliai“ priklauso 26 stambiausios Lie-tuvos kelių tiesimo bendrovės.

Lietuvai skirti pinigai iškeliauja svetur

Formalus Seimo opozicijos lyde-ris Algirdas Butkevičius teigia, kad

problemą dėl per didelių mokesčių pirmoji iškėlė asociacija „Lietuvos keliai“. „Neįtikėtina, kad net žvyrą ir smėlį vežame iš Lenkijos ir vežame ne bet kaip, o tų pačių lenkų trans-portu. Tai rodo, kad jau praranda-me dalį gana didelio sektoriaus rin-kos“, – stebėjosi A.Butkevičius.

Kasmet Lietuvoje nutiesiama ir suremontuojama kelių už maž-daug 1 mlrd. Lt. Žvyras ir smėlis naudojamas kaip viena svarbiausių statybinių medžiagų. „Valstybė gal ir nepraras labai daug mokesčių už gamtos išteklius, bet esminis daly-kas tas, kad neskatinama vietos eko-nomika, remiamas kitos šalies ūkis. Todėl pati logika kužda, kad pir-miausia turime rūpintis savimi, o ne kitais“, – sakė A.Butkevičius.

Socialdemokratas aiškino, kad dauguma magistralinių kelių tiesia-mi už ES Sanglaudos fondo pinigus. „Tie pinigai atitenka ne mūsų, o ki-tos šalies biudžetui“, – pridūrė jis.

Socialdemokratai jau praėjusią savaitę pradėjo rengti įstatymo pa-taisą, kurioje nustatyta, kad nuo šių metų pradžios padidėję mokesčiai už gamtos išteklius turi būti sumažinti. „Jei pavyks, pataisa Seimą pasieks bir-želį, ir tikimės, kad valdantieji mūsų

iniciatyvai pritars, o jei nepritars, tą patį klausimą kelsime rudenį“, – tei-gė A.Butkevičius. Jis priminė, kad dar

kartą didinti mokesčius už valstybi-nius gamtos išteklius norėta ir nuo šių metų vidurio, bet pati Vyriausybė atsitokėjo. Ji pasiūlė palaukti ir pažiū-rėti, kokie bus nuo metų pradžios įsi-galiojusių pataisų rezultatai, ir tik tada nuspręsti, ar mokesčius vėl didinti.

Viščiukus skaičiuos rudenį

Dar prieš priimant sprendimą dėl tarifų gamtos ištekliams išgauti padi-dinimo Vyriausybė prognozavo, esą „valstybė turės dvigubą naudą“. Neva bus „efektyviau naudojami gamtos iš-tekliai šalies ūkyje“ (galbūt juos įsive-žant net iš kitų šalių) ir bus „skatina-mas antrinių medžiagų panaudojimas statybose, taip mažinant jų šalinimą sąvartynuose“. Tačiau neįvyko nei vie-na, nei kita.

2012 m. biudžeto projekte buvo numatytos per 23 mln. Lt pajamos iš mokesčių už valstybinius gamtos iš-teklius arba beveik tiek pat, kiek pla-nuota surinkti po 2010 m. įvykusio mokesčių padidinimo. Kitaip tariant, didindama tarifus net du kartus per pastaruosius trejus metus, Vyriausybė kol kas negavo jokios naudos, o ištek-lių naudotojai pradėjo remti kaimy-ninės šalies biudžetą.

Smėlio ir žvyro karjerų eksloatuo-tojai apskritai kol kas nesiryžta pasa-kyti, kokią žalą jie patyrė padidinus

tarifus. „Įmonės, kurios galėjo savikai-nos padidėjimą kompensuoti padidė-jusiomis kainomis, nuostolių gal ir nepatyrė, bet kasybos sezonas prasi-dėjo tik prieš mėnesį, todėl bet kokie vertinimai būtų per ankstyvi. Reikėtų palaukti rudens“, – aiškino Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas An-tanas Bartulis. Tačiau, pasak pašne-kovo, rinkoje situacija įtempta buvo dar prieš tarifų padidinimą. Asociaci-jai priklauso 19 įmonių, naudojančių karjerus. Aliarmą sukėlę Lietuvos ke-lininkai teigia, kad tarifų padidinimo įstatymas tebuvo paskutinis jų kan-trybės lašas. „Ir prieš šį įstatymą buvo daugiau sprendimų, dariusių neigia-mą įtaką. Pavyzdžiui, PVM padidi-nimas, kiti sprendimai“, – patikslino asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas R.Gradauskas.

J.Šimėnas: „Triukšmas kyla be pagrindo“

Vienas aršiausių Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įsta-tymo pataisų rėmėjų buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmi-ninkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jonas Šimėnas. Jis mano, kad verslininkai sutirština spalvas. „Bet ką pajudinus, visada sulauksi pasipriešinimo, todėl ma-nau, kad visas triukšmas kyla be pa-grindo“, – tikino J.Šimėnas.

Parlamentaro įsitikinimu, valsty-bės interesai turėtų būti svarbiausi.

„Ar žvyras, smėlis, požeminis van-duo, nafta ir visa kita yra kokios nors verslo struktūros nuosavybė, ar vis dėlto priklauso valstybei? Konsti-tucijoje parašyta, kad tai – valstybės turtas, – aiškino J. Šimėnas. – Todėl valstybė privalo turėti iš išteklių nau-dos.“ Kaip argumentą J.Šimėnas nu-rodė kainas. „Žvyro mašina kainuoja apie 500 Lt, žvyro kasėjai už ją vals-tybei sumokėdavo apie 10 Lt, o da-bar turės sumokėti 25–30 Lt“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmi-ninkas. Išgirdęs kalbas apie tai, kad žvyras ir smėlis jau vežami iš Lenki-jos, J.Šimėnas tik nusijuokė. „Jei per mėnesį iš Lenkijos įvežama viena ar penkios mašinos žvyro, tai dar nereiš-kia, kad tai vyksta masiškai“, – pabrė-žė jis ir patikino, kad pats kitą savaitę nuvyks prie Lenkijos ir Lietuvos sie-nos ir patikrins, ar iš tiesų situacija yra tokia dramatiška, kaip ją „piešia“ Seimo opozicija ir kelininkai.

Socialdemokratų rengiamą Mo-kesčio už valstybinius gamtos iš-teklius įstatymo pataisą, kuria no-rima atšaukti padidėjusius tarifus, konservatorius J.Šimėnas pavadi-no populizmu. Replikavus, kad dėl padidėjusių mokesčių brangs žvyras vietos rinkoje, jis atsakė: „Tai jeigu jie (karjerų naudotojai) taip darys, žmonės tikrai viską vešis iš kitur.“

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 5.23, leidžiasi 21.08.

RytojŠiandien

Šiandien orai bus mažai debesuoti ir be lietaus. Toliau pūs silpnas šiaurės vė-jas. Oro temperatūra naktį bus 1–6 laipsniai šilumos, vėl vietomis gali būti silpna šalna. Dieną laukiama 17–22 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį po pietų, pradedant pajūriu, debesuotumas padidės, kai kur trumpai palis, galima ir perkūnija. Vėjas pasisuks iš pietvakarių, pietų. Oro tem-peratūra naktį bus 5–10, dieną – 20–25 laipsniai šilumos.

Penktadienio naktį daugelyje rajonų numatomas lietus, dieną lis truputį ma-žiau. Pietvakarių vėjas pereis į vakarų, bus vėsiau. Oro temperatūra lietingą naktį bus 9–14, dieną – 14–19 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +17 +22o

Naktį: +1 +6o

Dieną: +20 +25o Dieną: +14 +19o

Naktį: +9 +14oNaktį: +5 +10o

Aliarmą sukėlę Lietuvos kelininkai teigia, kad tarifų padidinimo įstatymas tebuvo paskutinis jų kantrybės lašas.Martyno Vidzbelio nuotrauka

„AgroBalt 2012“ dalyviai kviečiami aplankyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspoziciją, kur galės smagiai ir greitai pasitikrinti bei įtvirtinti žinias apie sveiką mitybą, pamatyti la-boratorijos eksperto darbą ir apžiūrėti mikroskopi-nius, tačiau daug nemalonumų galinčius sukelti mik-roorganizmus (Salmonella, Esherichia colli ir pan.), gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus.

Norintiems pradėti ūkininkauti ar kurti savo verslą, dau-giau sužinoti apie tai, kas yra maisto priedai, kiek pavojingi nitratai daržovėse, kuo skiriasi ekologiška produkcija nuo

įprastos, ar galima gerti vandenį iš čiaupo, ir į kitus klausi-mus atsakys kvalifi kuoti specialistai. Kartu galime sugriauti bent keletą mitų apie maistą ir mitybą, daugiau sužino-ti apie naminių gyvūnų poreikius, teises, laisves. Parodos metu veiks VMVT paštas, kuriame kiekvienas galės pa-teikti savo klausimų, skundų, palinkėjimų ir gauti specia-listų konsultaciją ar atsakymą.

VMVT inf.

Tarifai paskatino išteklių importąKaetana Leontjeva, Lietuvos lais-vosios rinkos instituto ekspertė

Mokesčio tarifai yra tokie dide-li, kad neišvengiamai susidaro įspū-dis, jog norima apskritai uždrausti naudoti Lietuvos gamtos išteklius. Pabranginus durpes, smėlį ir žvyrą, gavybos įmonėms vis mažiau apsi-moka išgauti šiuos išteklius Lietuvo-je, o išteklius naudojančios įmonės skatinamos rinktis kitose šalyse iš-gaunamus išteklius. Palyginti su dar neseniai (iki 2009 m.) taikytais mo-kesčio tarifais, mokestis ne mažas-kaidėms durpėms išaugo 20 kartų, o žvyrui ir kitam smėliui – po beveik 8 kartus. Be to, mokesčiai jau buvo pa-didinti 2010 m., ir tai turėjo paskatinti racionalesnį jų naudojimą, todėl ne-aišku, kodėl tie ištekliai vis dar buvo naudojami neracionaliai 2011 m., kai kilo būtinybė tarifus vėl didinti. Kas pasikeitė po 2012 m. sausio 1 d.? Dar didesni tarifai sumažino Lietu-vos gavybos įmonių konkurencin-gumą ir paskatino išteklių importą iš kitų šalių. Siūlome atlikti ankstes-nių mokesčio už valstybinius gam-tos išteklius pasekmių šalies biudže-tui, gavybos pramonės sektoriui ir šio sektoriaus darbo rinkai, išteklius naudojančioms įmonėms, išteklių im-porto apimčiai įvertinimą. Jei bus nu-statyta, kad mokesčio didinimas nei-giamai paveikė ūkį ir šalies biudže-tą, būtina nedelsiant priimti įstaty-mo pataisas, grąžinsiančias mokestį į ankstesnį lygį.

Didesni mokesčiai lietuvius verčia parsiduoti kaimynams

„Jei mokesčiai dar padidės, Lietuvos karjerų naudotojai patirs didelę žalą, o kelininkai pirks viską iš Lenkijos“, – aiškino R.Gradauskas.

Į „AgroBalt 2012“ – sugriauti mitų

32012 m. gegužės 9 d. • Nr. 37 (9160)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Pesticidai galėjo sprogti

Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodo-joje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesti-cidų. Kiek pigiau? Ogi perpus! Šiais lai-kais pesticidų kainos – astronominės, o ūkininkaudamas juk skaičiuoji kiekvie-ną litą, stengiesi atpiginti savikainą.

Tačiau po kelių dienų į Rapolo ūkį įgriuvo policininkai ir išsivežė pigiuo-sius pesticidus. Koks nuostolis! Tačiau Rapolas neilgai graužėsi. Po mėnesio iš tyrėjų sužinojo, kad pesticidų pirki-mo dieną jis turėtų laikyti antrąja savo gimimo diena. Tyrimus atlikę Euro-pos augalų apsaugos asociacijos speci-alistai nustatė, kad originalus tik bake-lis ir etiketė, o bakelyje buvusio skysčio veiklioji medžiaga – visai kitos kilmės, yra daug toksinių priemaišų.

„Tyrimo išvados apstulbino: origi-nalaus produkto savaiminė užsidegimo

temperatūra turėjo siekti 100 laipsnių, o bakelyje buvusio skysčio užsidegimo temperatūra tesiekė 25 laipsnius Cel-sijaus. Taigi aukštesnėje temperatūroje jis galėjo sprogti. O juk šį bakelį žmo-gus vežėsi automobilio bagažinėje“, – pasakojo Augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė.

Gal kas nors Lietuvoje pabandys sutramdyti prekiaujančiuosius tokiais chemikalais? ES tai siūlė padaryti jau nuo 2008-ųjų, tačiau Seimas vis ne-randa laiko. Ne prioritetas, nors, pasak A.Beniulienės, Vokietija ir kitos Vakarų valstybės tokiems nelegaliems prekiau-tojams numatė baudžiamąją atsakomy-bę su laisvės atėmimu. Tačiau Lietuvos parlamentarai turi lengviau įveikiamą taikinį – ūkininkus. Pesticidų pardavė-jus sunku pagauti, jie – pinigingi, o štai ūkininkai – kaip ant delno, nepabėgs.

Beprasmiški reikalavimai

Pramoninį ūkį turintis kupiškėnas Zigmantas Aleksandravičius taip pat domisi, kas vyksta Vakaruose: pre-numeruoja vokiečiams ūkininkams skirtus žurnalus. „Skaitau ir piktinuo-si, jog niekas nesirūpina, kad į Lietu-vą būtų įvežama naujausių ir mažiau-siai kenksmingų chemikalų. Geriausiu atveju šios medžiagos mus pasieks tik po 5–7 metų. O kodėl ne iš karto, juk gyvename bendrojoje ES rinkoje?“ – klausia Z.Aleksandravičius, nors pats nujaučia atsakymą.

Paprasčiausiai tokia padėtis būtų nenaudinga tai pačiai nelegalių pes-

ticidų įvežančiai mafi jai. „Savo ūky-je su chemikalais dirbantiems žmo-nėms visada primenu, kad su šiomis medžiagomis reikia elgtis labai at-sargiai. Dėl klaidos pirmiausia nu-kentėtume visi mes, čia gyvenantys ir dirbantys, mūsų šeimos, vaikai“, – sakė Z.Aleksandravičius.

Tačiau ūkininkas piktinasi, kai ke-liami beprasmiški reikalavimai. „Ar įmanoma laikytis visų reikalavimų? Pesticidų negalima purkšti, kai yra didelis vėjas, esant rasai arba spigi-nant kaitriai saulei, negalima dirbti šalnos metu, kai yra sausra ir t. t. Dir-bantys nedideliame ūkyje gal ir gali nutaikyti palankų momentą, o ką da-ryti turintiesiems didelius ūkius?“ – klausė Z.Aleksandravičius.

Ūkininkas neabejoja, kad šiandien, gegužės 9-ąją, Seimo Kaimo reikalų komitetas ir ministerijų valdininkai apsvarstys Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pritars tam, kad reikalavimai būtų sugriež-tinti. „Tada atsibusime mes, ūkinin-kai, kaip jaučiai pakelsime galvas nuo savo laukų ir pradėsime baubti, visa tai aprašys žurnalistai ir tada Seimo Kai-mo reikalų komiteto nariai vėl svarstys ir karuselė pradės suktis iš naujo“, – prog nozavo Z.Aleksandravičius.

Leidimo reikės prašyti prieš 20 dienų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jo-nas Sviderskis nesistebi valdininkų ketinimais griežtinti augalų apsaugos reikalavimus: „Žvilgtelėkite į išsipūtusį Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuo-tojų sąrašą ir natūraliai kils įtarimas, kad valdininkai ieško sau darbo.“

Kokio darbo ieško? „Pirmiausia jie tikisi, kad iš nedidelių lėktuvėlių norin-

tys pasėlius purkšti ūkininkai į eiles lei-dimams gauti išsirikiuos prieš 20 dienų. Valdininkai juk galvoja tik apie save, jie net nesuvokia, kas gali likti iš lauko, jei jame kenkėjai darbuosis 20 dienų“, – liūdnai ironizavo J.Sviderskis.

„Valstiečių laikraščio“ pašneko-vas ūkininkas Petras, auginantis per

1 000 ha rapsų, prisipažino: „Pirmiau-sia panaudoju pesticidus, o vėliau einu pas valdininkus gauti leidimo. Iš savo patirties žinau – jeigu iš pradžių ieš-kočiau leidimų, tai per paskutinius metus rapsų žiedinukas būtų sunai-kinęs 30–50 proc. derliaus.“

Lietuvos grūdų augintojų asocia-cijos pirmininkas Romas Majauskas iš esmės pritaria Petrui: „Tik beprotis gali naudoti pesticidus, kai nereikia, todėl kaltinimai ūkininkams nepagrįs-ti. Pesticidai brangiai kainuoja. Ir aš, ir mano kolegos juos naudojame labai

preciziškai, stebime, kuriuose laukų plotuose augalai serga, ten ir purškia-me, bet nepurškiame viso lauko.“

Inspektoriams paliekama laisvė bausti

Kokie kiti nauji reikalavimai pan-čioja ūkininkų rankas? Problemų kils ūkininkams ar bendrovėms, kurie ne-panaudos visų pesticidų, nes juos par-duoti bus sudėtinga. Pasak J.Sviderskio, inspektoriams palikta laisvė tokius žemdirbius priskirti pesticidų tiekė-jams, o jiems keliami specifi niai reika-lavimai, reikia turėti leidimus tuo vers-tis. Neturi leidimo? Mokėk baudą.

„Įstatymo projekte nepaaiškin-ta mažareikšmio pažeidimo sąvo-ka. Paliekama spręsti inspektoriams. Kokios pasekmės? Pavyzdžiui, jei ūkininkas ar bendrovė pavėluos pa-teikti duomenis, kiek per nustatytą laiką ir kur naudojo pesticidų, tai inspektorius galės pritaikyti sank-cijas ir net atimti leidimą naudoti pesticidus“, – spėliojo J.Sviderskis.

Projekte yra ir daugiau trūkumų. Įdomu tai, jog kai kuriems žemdirbių priekaištams pritaria net Lietuvos au-galų asociacijos direktorė Aušra Be-niulienė: „Ūkininkų nuogąstavimus suprantu. Pavyzdžiui, mes siūlome pasinaudoti Vokietijos patirtimi ir suteikti galimybę iš anksto gauti lei-dimus purkšti pesticidus iš oro.“

Tačiau tokiu atveju Valstybinė au-galininkystės tarnyba turėtų sudaryti pesticidų, kuriuos galima purkšti iš oro, sąrašą. Ar tarnyba pjaus šaką, ant ku-rios sėdi, ir savo noru mažins galimy-bių kontroliuoti ūkininkus? Klausimas lieka atviras. Tačiau A.Beniulienė pa-žadėjo pateikti šį pasiūlymą šiandieni-niame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Ar Seimo nariai išgirs?

Aktualijos

Dėl mafi jos aferų kentės ūkininkai

(Užs. 273)

Ūkininkams nori uždėti pavalkusSaulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas

Teko dalyvauti viename iš Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžių, kuriame buvo svarstomas Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įsta-tymo projektas ir susidariau įspūdį, kad mums, ūkininkams, žadama už-dėti ne tik apynasrį, bet dar ir paval-kus. Akivaizdu, kad daugelis valdinin-kų seniai bendravo su ūkininkais ir kaimą mato tokį, koks jis buvo prieš 10–15 metų. Tarnautojai nesupran-ta, kad šiuolaikiniai prekinių ūkių sa-vininkai yra ne mėgėjai, o profesio-nalai. Jie turi pažymėjimus naudoti pesticidus ir tie pažymėjimai išduoti ne už gražias akis, ūkininkai supran-ta, ką, kiek ir kur reikia naudoti, be to, samdo specialistus. Aplinką reikia saugoti, manau, kad mes taip ir el-giamės. Naudojame tik išbandytus, ES registruotus ir saugius pesticidus, o jei kas įveža jų nelegaliai, dėl to ne-gali kentėti visi ūkininkai.

Mažesnė blogybė – blogas įstatymasAntanas Baura, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Pritariu Augalų apsaugos įstaty-mo pakeitimo įstatymui ir naujiems, griežtesniems reikalavimams. Kodėl? Tik ne todėl, kad pats neūkininkau-ju. Visą gyvenimą dirbau žemės ūkio srityje, o ir dabar padedu ūkininkauti sūnui. Šis Seimas baigia darbą. Jeigu įstatymo nepriimsime šią sesiją, tai naujasis Seimas negreitai prieis prie šio reikalo. Manau, kad bus geriau, jei turėsime netobulą įstatymą, negu neturėsime jokio. Blogą įstatymą bus galima tobulinti. Kita vertus, manau, kad ūkininkų baimės perdėtos. Taip, jiems padaugės apskaitos tvarkymo. Tačiau to reikalauja ES. Ilgoki termi-nai leidimams gauti? Valstybinės au-galininkystės tarnybos atstovai man aiškino, kad dėl terminų problemos nėra. Jei kyla problemų, tai svarsty-sime jas šiandien.

Neabejojama, kad Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas bus priimtas. Raimundo Šuikos nuotraukos

Kodėl niekas nesirūpina, kad į Lietuvą būtų įvežama Vakarų Europos šalyse naudojamų naujausių ir mažiausiai kenksmingų chemikalų? Todėl, kad tai būtų nenaudinga nelegalių pesticidų įvežančiai mafi jai.

4 2012 m. gegužės 9 d. • Nr. 37 (9160)Valstiečių laikraštisAktualijos

Nauja tvarka privilios daugiau rinkėjų

Kęstutis Masiulis, TS-LKD narys, Seimo narys

Panaikinus apribojimus, reika-laujančius balsuoti tik už vienos par-tijos kandidatus, išaugtų pasirinki-mo laisvė ir taip į rinkimus ateitų gerokai daugiau žmonių. 2009 me-tais registravau savivaldybių tary-bų įstatymo pataisas, kuriomis siū-liau kiekvienam rinkėjui suteikti ne vieną balsą partijos sąrašui ir penkis pirmumo balsus tos pačios partijos nariams, o tiek balsų, kiek narių ren-kama į tarybą. Pavyzdžiui, vilniečiai pagal naująją tvarką balsuotų ne už partiją ir penkis pavienius jos kandi-datus, o už 51 politiką, nepriklauso-mai nuo to, kokiai partijai pasirinkti veikėjai priklauso. Lygiai tuo pačiu principu galėtų vykti ir rinkimai į Seimą. Be to, siūlau aktyviau kovoti su vadinamaisiais garvežiais – popu-liariais politikais, kurie pastatomi są-rašo priekyje dėl balsų pritraukimo. Atėjau dėl vieno žmogaus, tarkim, dėl Pakso ar Šustausko ir išrinkau krūvą niekam tikusių „paksistų“ ar „šustauskininkų“, o paskui esu pri-verstas slėptis. Taip neturėtų būti.

Pokyčiai atskirs Siamo dvynius

Remigijus Žemaitaitis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, Seimo narys

Atsisakyti daugiamandatės rinki-mų apygardos jau seniai vertėjo dėl kelių priežasčių: politinės partijos, pateikusios kandidatų sąrašus rin-kimams, agitacinio laikotarpio metu dažniausiai pabrėžia tuos sąraše esan-čius kandidatus, kurių asmenybės populiaresnės. Be to, Seimo nariai, išrinkti daugiamandatėje apygardoje, jaučiasi mažiau atskaitingi rinkėjams. Naujoji Seimo rinkimų sistema su-griautų politinius žaidimus tarp di-džiųjų partijų. Šiuo metu vyraujantį santykį tarp TS-LKD ir LSDP ga-lima pavadinti „Siamo dvynių“ prin-cipu. Ypač tai matyti rajonuose, kai TS-LKD ir LSDP savo veiksmais parodo palankumą viena kitos parti-jai. Tai matyti ir Seime, kai reikiamu klausimu vienos ar kitos partijos at-stovai išeina iš posėdžių salės ir kaip tik trūksta 2 ar 3 balsų, kad būtų pri-imtas ar reikiamu atveju atvirkščiai – nepriimtas sprendimas. Renkant ne pagal partijas, o pagal pavardes, juo-dieji partiniai žaidimai įgytų gerokai mažesnę reikšmę.

Seimas – tai institucija, apie kurios veiklą kalbama kasdien. O rinki-mai į Seimą yra viena svarbiausių šalies aktualijų, nes būtent nuo to, kokie parlamentarai gaus mūsų pasitikėjimo balsus, priklauso vals-tybės valdymas, jos ateitis. Šiais metais kandidatus galės kelti net 29 partijos. Be populiariausiųjų, yra ir mažai girdėtų, kaip antai Kovotojų už Lietuvą sąjunga, „Sąjunga TAIP“, „Lietuvos kelias“, Lietuvos žaliųjų sąjūdis, Žemaitijos partija. Jau ne pirmus metus kalbama apie būti-nybę keisti Seimo rinkimų tvarką, tačiau iki šiol tam vis nepakanka politinės valios ir ryžto. Tiesa, neatsirado tokių, kurie pasisakytų už esamos tvarkos tęstinumą, tad kas žino, gal nauji vėjai senąją Seimo rinkimų sistemą nupūs jau šiais metais?

Ant politinių svarstyklių

Ar reikėtų keisti parlamento rinkimų sistemą – balsuoti ne už partijas, o asmenybes?

Birutė Žemaitytė

Lietuvoje tapo tradicija, kad ar-tėjant rinkimams į Seimą viešumo-je aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai ir stei-giamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai ar-tėjant lemtingai spalio 14-ajai taip pat buriasi į savotiškus susivieni-jimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet.

Partijų steigimo „karštinė“

Teisingumo ministerija 2012 m. jau išdavė penkis leidimus regis-truotis naujoms partijoms. Nau-jausioji – Kristinos Brazauskienės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija. O eilėje laukia dar kelios.

„Emigrantų partijai mes vieną kartą jau grąžinome dokumentus, bet jie kreipėsi pakartotinai. Prog-nozuojame, kad leidimo registruo-tis kreipsis dar dviejų partijų atsto-vai, kurie šiuo metu konsultuojasi su mūsų specialistais. Kada jos atsiras, kokios bus pakraipos ir kaip vadin-sis, kol kas nežinome, bet artėjant Seimo rinkimams politinių partijų visada steigiasi daugiau“, – balsas.lt atskleidė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

„Rinkimų projektų“ galima įžvelg-ti ir Lietuvoje registruotų partijų są-raše. Pavyzdžiui, 1995–1996 m. įregistruotos penkios partijos ir vie-nas „rinkimų projektas“ – „Nepar-tinių judėjimas „Rinkimai 96“, iš jų trys šiuo metu jau likviduojamos. 1999–2000 m. įregistruotos dvi par-tijos, bet viena taip pat jau likviduo-jama, 2003–2004 m. – net šešios, o 2007–2008 m. – keturios partijos. Bet 2005-aisiais registruota tik vie-na nauja partija. Tiesa, ne visos prieš rinkimus įregistruotos partijos buvo naujos: kai kurios atsirado susivieni-jus kelioms anksčiau veikusioms, kai kurios – skilus senesnėms.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys patvirtino, kad prieš rinkimus partijų steigimo „karštinė“ egzistuoja: „Prieš rinkimus visada būna toks „suburbuliavimas“, o pas-kui viskas natūraliai nurimsta.“

Rinkimų viliotinis

Nors iki 2012 m. Seimo rinkimų dar beveik pusmetis, „priešrinkiminiai manevrai“ vyksta jau senokai, o kai ku-rios ne vienus metus veikiančios par-tijos vienija jėgas. Tarp jų – politinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurį steigia Socialdemokratų sąjunga, Centro partija ir Tautininkų sąjunga.

„Mes norime suburti alternatyvą supuvusiai politinei partinei sistemai, kurioje dominuoja dabartinės Seimo partijos. Buriama plati koalicija nuo politinės kairės iki politinės dešinės. Esame atviri tiek sveikoms neparla-mentinėms partijoms, tiek visuome-niniams judėjimams, nevyriausybi-nėms organizacijoms“, – balsas.lt sakė vienas susivienijimo atstovų Socialde-mokratų sąjungos pirmininkas Arvy-das Akstinavičius.

„Mūsų tikslas – suteikti rinkėjams pasirinkimo galimybę. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, nes Seimo parti-jos „užpila pinigais“, ir rinkėjai mato tas pačias 5–6 partijas ir tuos pačius politikus, kurie nuolatos šmėkščioja Seime“, – sakė A.Akstinavičius. Anot jo, susivienijimas naujos kadencijos Seime norėtų turėti 25–30 vietų, bet džiugtųsi laimėjęs ir 15–20.

„Tikėtina, kad būsime parla-mentinė opozicija, bet būsime rim-ta opozicija, o ne kaip dabar madin-ga sakyti „2KA projektas“, – teigė A.Akstinavičius. Kita vertus, primena jis, mažoms partijoms visada būdavo sunku prasibrauti į Seimą, o suvieni-jus jėgas padidėja ir fi nansinės gali-mybės konkuruoti su didžiosiomis.

Tokiai nuomonei pritaria ir bu-vęs jau neegzistuojančios Gyvenimo logikos partijos lyderis, dabar „dar-bietis“ Vytautas Bernatonis.

„Mažos partijos neturi perspek-tyvų, nes žmonės balsuoja už di-džiąsias. Nebent dabar kas nors kei-sis, nes valdančiosios partijos glaisto savo neveiklumą svetimais pinigais, o

žmonės kaip skurdo, taip skursta. Pa-siekta kraštutinė riba ir kas nors bū-tinai turi keistis“, – balsas.lt sakė jis.

Ieškantys „savo nišos“

Savo vietos po saule šiųmetiniuose rinkimuose ieškos ne tik nedidelės ar menkiau žinomos, bet ir naujos poli-tinės partijos. Tikintys patekti į Seimą balsas.lt teigė „Drąsos kelio“, vos prieš kelias dienas įregistruotos Demokra-tinės darbo ir vienybės bei kitų parti-jų atstovai. „Dalyvausime rinkimuose ir norime laimėti 139 vietas. Kitas dvi paliekame opozicijai“, – juokdamasi sakė Demokratinės darbo ir vienybės partijos lyderė K.Brazauskienė. Ir jau rimtai pridūrė: „Kad pakeistume pa-dėtį, kad partija galėtų atlikti reikia-mus veiksmus ir už juos atsakyti, kad nebūtų taip, jog vieni už kitų slepiasi ir nėra kaltų, mums reikia ne mažiau kaip 87 vietų. Ir jeigu žmonės patikė-tų, mes prisiimame visą atsakomybę – skelbsime profesionalų paiešką, lenk-sime galvas, prašysime, kad specialistai padėtų išlipti iš tos smegduobės, į ku-rią Lietuva smenga ir smenga.“

Suspenduotas dvasininkas, „Drą-sos kelio“ partijos lyderis Jonas Var-kala, balsas.lt paklaustas, kodėl žmo-nės turėtų balsuoti už juos, aiškino, kad jų elektoratas – visi teisingumo pasigendantys Lietuvos žmonės.

„Vienas įvykis atskleidė visuotinę problemą – daugybė žmonių šian-dien yra apvilti teisėsaugos. Bet žmo-nės nori, kad teisėsauga juos gintų. Be abejo, tie, kurie už alų balsuoja ar lau-kia, kad kas duotų, nebus mūsų rinkė-jai. Manome, kad už mus balsuos tie žmonės, kurie yra pakankamai švie-sūs, kad nepatikėtų tais, kurie žada 6 tūkstančių litų algą“, – sakė jis.

Kalbėdamas su balsas.lt žurnalistais Lietuvos krikščioniškosios demok-ratijos partijos vicepirmininkas Jurgis Zabilius neslėpė nuoskaudos, kad po nesėkmingai susiklosčiusių 2000 m. rinkimų dalis krikščionių demokratų perėjo į kitas partijas. Nuo to laiko rin-kimuose jie nedalyvavo, nes „rinkimuo-se neįmanoma dalyvauti – reikalingas 80 tūkstančių litų užstatas, o verslinin-kai mūsų neremia, nes mes atstovauja-me ne verslo struktūroms“. Tačiau šie-met rinkimuose jie dalyvaus.

„Tikrai dalyvausime, nes nėra už ką balsuoti“, – tiesiai pareiškė J.Zabilius. Tiesa, kol kas jis negalėjo pasakyti, ar dalyvaus vieni, ar su kuo nors jungsis. „Rinksimės, laiko dar yra“, – sakė jis.

balsas.lt inf.

Tas saldus žodis „Seimas“

Gyventojų atiduoti balsai lems, ką matysime Seime. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nors iki 2012 m. Seimo rinkimų dar beveik pus-metis, „priešrinkiminiai manevrai“ vyksta jau se-nokai, kai kurios ne vienus metus veikiančios partijos vienija jėgas, steigiasi naujos partijos.

Šią savaitę, ketvirtadienį, Sei-mas ketina svarstyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos įteisinimą laikraščiams ir žurna-lams. Apie tai pranešė Seimo pir-mininkė Irena Degutienė, sveikin-dama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti skirtos konferencijos dalyvius.

Pagal Pridėtinės vertės mokes-čio įstatymo papildymo projektą, „lengvatinis 6 procentų PVM tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota ins-

titucija, bei spausdintą produkci-ją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio plo-to“. Siūloma, kad ši įstatymo pataisa įsigaliotų 2012 m. spalio 1 d.

Pernai gruodžio 23 d. Seimas neį-teisino lengvatinio 9 proc. PVM tarifo spaudai. Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė pernai buvo pasiūliusi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, ku-ria siūloma periodiniams spaudos lei-diniams numatyti 9 proc. PVM tarifą. Šio klausimo svarstymas buvo nukel-tas iki šių metų pavasario.

Siūlymus taikyti lengvatą perio-dinei spaudai yra pateikę ir įvairioms frakcijoms priklausantys politikai.

Eltos inf.

Spręs dėl PVM lengvatos laikraščiamsRaimundo Šuikos nuotrauka

52012 m. gegužės 9 d. • Nr. 37 (9160)Valstiečių laikraštis

Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), įgyvendindama Europos pa-bėgėlių fondo (EPF) Lietuvoje dau-giametę 2008–2013 m. ir EPF Lie-tuvoje metinę 2010 m. programą, vykdo projektą „Socialinio dialogo plėtra tobulinant PGU integracijos sistemą“. Vienas iš šio projekto tiks-lų – pristatyti projekto metu sukur-tą dokumentinį fi lmą bendrojo lavi-nimo ir aukštosiose mokyklose.

Filme „Teisė gyventi“ trumpai pri-statomas prieglobstį gavusių užsie-niečių (PGU) integracijos procesas ir dviejų Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių istorijos, kurios atskleidžia efektyvios ir neefektyvios integracijos naudą bei žalą PGU ir Lietuvos visuomenei.

90 proc. pabėgėlių, atvykusių į Lietuvą, yra iš karo zonų, dauguma jų – net 80 proc. – moterys ir vai-kai. Pasak Pabėgėlių priėmimo cen-tro Socialinės integracijos skyriaus vedėjos Neringos Gaučienės, Rukloje pabėgėliams suteikiamas ne tik ap-gyvendinimas: čia jie mokosi lietuvių kalbos, semiasi profesinių žinių, daly-vauja įvairiuose renginiuose.

„Lietuvių kalbos užsieniečiai mo-kosi kasdien po mažiausiai 2 val. Kai vaikai lanko darželius ir mokyklas, tė-veliai gali siekti profesinių žinių, re-gistruotis darbo biržoje, įsidarbinti ir, žinoma, dirbti. Kai kurie Lietuvoje ne

tik sėkmingai rado darbą, bet ir su-kūrė savo verslą, tad jiems valstybės paramos teikti nereikia“, – pabrėžė N.Gaučienė. Sukūrusiems savo verslą pabėgėliams ne tik nereikia teikti pa-ramos – jie patys kuria Lietuvai pri-dėtinės vertės produktą (BVP) ir taip kelia mūsų ekonomiką.

Jungtinių Tautų duomenimis, pa-saulyje yra apie 20 mln. pabėgėlių, kurie priversti prieglobsčio ieškoti sve-timose šalyse. Pabėgėliai dažnai ne-moka tos šalies kalbos, negali lengvai gauti darbo, be to, ir aplinkiniai į juos kreivai žiūri. Didelius barjerus ir atskir-tį sukuria pabėgėlius priimančios vals-tybės visuomenės netolerancija šiems likimo nuskriaustiems žmonėms.

Siekdami griauti nusistovėjusius stereotipus apie pabėgėlius, TJA spe-cialistai 2012 m. vasario–balandžio mėnesiais organizavo dokumentinio fi lmo pristatymus bendrojo lavinimo ir aukštosiose Lietuvos mokyklose. TJA EPF projekto veiklų organizatorė Gerda Staškevičiūtė teigė, kad prista-tant fi lmą buvo taikomi neformaliojo ugdymo metodai, kurie jaunimui pa-deda lengviau suvokti PGU situaciją Lietuvoje ir integracijos reikšmę.

„Atsižvelgdama į savo ir kolegų pa-

tirtį pastebėjau, kad jaunimas labai ma-žai žino apie pabėgėlius. Dėl šios prie-žasties visuomenėje kuriami stereoti-pai, iškraipantys realybę, – jaunimo ži-nių stoką įvardijo G.Staškevičiūtė. – TJA tikslas – suteikti kuo objektyvesnę in-formaciją apie pabėgėlius pabrėžiant, kuo šie asmenys skiriasi nuo imigran-tų. Taikome neformalius metodus, to-dėl pirmiausia stengiamės išgirsti jau-nimo mintis ir tik tada pateikti turimą informaciją. Labai svarbu rasti ribą tarp specialisto ir minimaliai žinių turinčio jaunuolio bei kalbėti jam suprantama kalba.“

G.Staškevičiūtė pasidžiaugė, kad per tris mėnesius jau buvo suorga-nizuota per dvidešimt dokumenti-nio fi lmo apie pabėgėlius pristatymų Klaipėdos, Šiaulių, Kėdainių, Kauno ir Vilniaus miestuose bei jų apskrityse. „Teisę gyventi“ jau pamatė per 600 žiūrovų. Projekto veiklų organizatorės teigimu, šis dokumentinis fi lmas galė-tų būti inovatyvi mokymo priemonė mokinių ugdymo procese. Taigi, visi bendrojo lavinimo ir aukštųjų moky-klų atstovai, susidomėję šiuo fi lmu, gali kreiptis į TJA (tel. (8 5) 261 8483, el. paštas inga@tja.lt, www.tja.lt) dėl nemokamos jo kopijos.

Aktualijos

Vida TavorienėVL žurnalistė

Panevėžio miesto „Ąžuolo“ pa-grindinės mokyklos moksleiviai pa-nevėžiečiams padovanojo 600 pa-prastųjų ir raudonųjų ąžuoliukų.

Pasak jaunųjų miško bičiulių būrelio „Miško meistreliai“ vadovo mokyto-jo Romo Kupčinsko, moksleiviai prieš trejus metus, švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, Panevėžio miškų urėdijos medelyne pasodino gi-les, iš kurių išaugo sodinukai. Vaikai pa-dėjo miškininkams juos prižiūrėti.

Būrelio dalyviai pasakojo, kad smagu buvo stebėti, kaip iš mažų gi-lių stiebiasi medeliai. „Geriau auga raudonieji ąžuolai, kuriems reikia mažiau priežiūros, jie atsparesni li-goms. Rudenį jų lapai parausta, todėl yra įdomesni žmonėms“, – pasakojo dešimtokas Paulius Antanavičius.

Garbaus amžiaus panevėžietė Kazimiera pasirinko ir paprastojo, ir raudonojo ąžuolo sodinukų. Juos sodins netoli Ramygalos esančioje sodyboje. „Jei prigis ir išaugs, bus

vaikaičiams pasidžiaugti“, – dėko-dama moksleiviams sakė senolė.

R.Kupčinsko auklėtiniai kas-met nustebina miestelėnus. Jau de-šimtmetis, kai „Ąžuolo“ mokyklos meistreliai prieš Kalėdas panevė-žiečiams padovanoja šimtus pačių pagamintų lesyklėlių.

Moksleiviai rengia savo darbų parodas, dalyvauja konkursuose. Jie yra sukūrę unikalią Lietuvos mies-tų ir miestelių herbų kolekciją. 60 iš akmenėlių ir kitų gamtoje rastų medžiagų sukurtų herbų buvo eks-ponuota Seimo rūmuose.

Jaunieji miško bičiuliai noriai talkininkauja miškininkams, sodina medelius, kelia inkilus, miške renka šiukšles, išklauso girininkų pamokų. Po darbų vaikai ilsisi pačių įrengto-je poilsiavietėje. Moksleiviai pastatė suolus, stalus, įrengė pavėsinę.

Jaunųjų kūrėjų mokytojas R.Kup-činskas jau daugelį metų nenuilstamai ieško būdų, kaip skatinti mokinių kū-rybiškumą, ugdyti meilę gamtai ir savo kraštui. Už gražias iniciatyvas moky-tojas bei jo auklėtiniai yra sulaukę įvai-rių apdovanojimų ir padėkų.

Nijolė BaronienėVL žurnalistė, nijole.baroniene@valstietis.lt

Renginyje dalyvavo ne tik Vil-nijos krašte gyvenantys bičiuliai. Gausios svečių delegacijos atvyko iš Panevėžio, Molėtų, Anykščių.

Šventės metu „Bičių korio“ ben-drovės gamybinės bazės kieme vyko bičių produktų, bitininkavimo inven-toriaus ir preparatų iš bičių produktų paroda-mugė. Joje bitininkai galėjo išsirinkti naujausio Europos Sąjun-gos šalyse pagaminto inventoriaus, išsiaiškinti, kokio tipo avilius naudo-jant bitininkauti perspektyviausia.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezi-dentas prof. habil. dr. Algirdas Skir-kevičius, sakydamas sveikinimo kal-bą, pabrėžė, kad bitininkai turi kuo daugiau bendrauti, palaikyti ryšius, keistis informacija, nes problemų, ku-rias reikia spręsti, yra daug, tad bū-tinas sutelktumas ir bendramintiš-kumas. A.Skirkevičius pasidžiaugė, kad renginio organizatoriai siekia, jog ši šventė taptų tradicinė ir kitais metais tuo pačiu laiku pakviestų dar daugiau bičiulių. UAB „Medikata“ vadovas Sigitas Vasiliauskas, sutikęs tapti šventės rėmėju, sakė, kad tokie renginiai būtini. Jis pasidžiaugė, kad daugumos Lietuvos bitininkų suren-

kamas medus ir kiti bičių produktai yra labai aukštos kokybės, tinkami apiterapijos preparatų, kurių paklausa pasaulyje nuolat didėja, gamybai.

Vilniaus bitininkų susivienijimo vėliavą pakėlė jauniausia bitininkė, būsimoji medikė Vilma Stankutė, o didžiulę simbolinę dūminę uždegė ilgamečiai bičiuliai Stasys Kučins-kas ir Juozas Skendelis. Aktyviausi ir gerai savo bitynuose besitvarkantys bitininkai buvo apdovanoti Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos bitinin-kų sąjungos ir Vilniaus bitininkų su-sivienijimo padėkos raštais. Vertingas dovanas įteikė UAB „Bičių korys“ di-rektorius Jonas Juodvalkis. Visus su-

sirinkusiuosius pasveikino ir sėkmės prasidėjusiame bitininkavimo sezone palinkėjo Vilniaus miesto savivaldy-bės administracijos direktoriaus pa-vaduotojas Jonas Urbonavičius.

Šventės metu vyko rėmelių kalimo varžytuvės, kuriose geriausiai pasiro-dė Vilma Stankutė. Didžiausio šven-tės dalyvių dėmesio sulaukė bitininkų Sigito Ūselio ir dr. Algirdo Amšie-jaus paskaitos aktualiausiomis bičių gydymo ir priežiūros temomis. Per jas bičiuliai sužinojo, kokios dažniau-siai ligos kamuoja bites ir kaip nuo jų gintis. Didelį susidomėjimą sukėlė dr. A.Amšiejaus patarimai, kaip biti-ninkauti aukštiniuose aviliuose.

Panevėžio miesto „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos moksleiviai panevėžiečiams dovanojo ąžuoliukų, kuriuos jie patys išaugino iš gilių. Autorės nuotrauka

Medunešio sezoną pradėjo prasminga šventeBalandžio pabaigoje Vilniaus bitininkų susi-vienijimas ir UAB „Bičių korys“ surengė akty-vaus bitininkavimo sezono pradžios šventę.

Prie simbolinės dūminės – bitininkai J. Skendelis, S. Kučinskas ir UAB „Bičių korys“ direktorius J.Juodvalkis. Petro Malūko nuotraukos

Vilniaus bitininkų susivienijimo vėliava buvo patikėta jauniausiai narei V.Stankutei.

Moksleiviai dovanojo tūkstantmečio ąžuoliukus

Naujas fi lmas apie pabėgėlius – Lietuvos mokykloms

(Užs. 271)

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Ukmergės rajono ūkininkas Ramūnas Skapas su žmona Snieguole savo išaugintas daržoves vis dar parduoda turgavietėje. Tačiau sutuoktiniai jau ima galvoti apie naujas būsimo derliaus realizavimo galimybes.

Jolita Žurauskienė

9 psl.

Nerimą kelia derliaus realizavimas

Moters pasaulis

17 psl.

Vietoje karjeros pasirinko šeimą

18 psl.

Metas kepti ant grotelių

Menkos klaidos kaina – pralaimėta partija

Alytaus rajone, Punios kai-mo pašonėje įsikūręs jau daug kam Lietuvoje gerai žinomų Algimanto ir Vitali-jos Žemaičių gėlininkystės ūkis. Ūkio savininkai papa-sakojo, kokią įtaką jų vers-lo plėtrai turėjo europinė parama, taip pat atskleidė, kokios gėlės perkamiau-sios ir kaip jų verslą veikia vis brangstančios dujos.

Vismantas Žuklevičius

Architektė ir menininkė tiki, kad nėra geresnės investi-cijos nei vaikai.

Eglė Valionienė

Atšilus orams ir sužaliavus žolei vis mažiau laiko nori-me praleisti virtuvėje prie viryklės. Juk valgyti gam-toje visada skaniau. Prasi-deda patiekalų, keptų ant grotelių, sezonas!

Dujų kainos smaugia Dujų kainos smaugia gėlininkystės ūkiusgėlininkystės ūkius

8 psl.

Sportas Prieblandos

Pasak vienos iš šachmatų atsiradimo legendų, Indijos radža Balhaitas patarėjams liepė sukurti žaidimą, kurį žaidžiant reikėtų proto, stro-pumo, įžvalgos, drąsos ir išminties. Brahmanas Sissa pasiūlė šachmatų, sukurtų pagal karo modelį, žaidimą, sakydamas, kad būtent kare radžos minėtos savybės la-biausiai atsiskleidžia. Nors dabar tiek kariauti, kiek anks-čiau, nebereikia, šachmatais žaidžiant ugdomos savybės svarbios ir šiandien.

Marius Eidukonis

7 psl.

Kova prieš gyvūnų kankintojus stiprėja

Kauno apskrities Vyriausio-jo policijos komisariato pa-reigūnai išgelbėjo išmestus šuniukus.

Daiva Norkienė