• Ugnę Skonsmanaitę vos ne kas-dien matome ekrane, bet duodančią interviu – gana retai. Ši žaviai besišyp-santi, Klaipėdoje užaugusi mergina nemėgsta šnekėti apie save: jai labiau patinka, kai apie ją kalba darbai.

• Prekiaujantieji televizoriais trina rankas. Baigiantis analoginės televi-zijos transliacijoms, ne vienas seną kineskopinį televizorių keičia nauju.

• Vieni pirmųjų rudenį lapus nu-meta kininiai citrinvyčiai. Iš Tolimųjų Rytų į mūsų kraštą atkeliavusį augalą galima pamatyti dažnoje sodyboje. Ypač jis krinta į akis, kai plikas šakas papuošia raudonų uogų kekės.

• Augantys alkoholio vartojimo mastai verčia ne juokais susirūpinti. Nuo svaigiųjų gėrimų vartojimo sukel-tų ligų miršta vis daugiau žmonių.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Perkant ir parduodant veis-linius galvijus ar veislinę me-džiagą, labai svarbu turėti pa-tikimus duomenis apie galvijų kilmę. Šią informaciją kaupianti valstybės įmonė tikina tai da-ranti profesionaliai ir remiasi

ES ekspertų pagyrimais. O gal-vijų veislininkystes užsiiman-čių asociacijų vadovai sako, kad veikianti registravimo sistema dažnai stringa, duomenys ne-tikslūs, daroma daug klaidų, todėl galvijų augintojai patiria daug nuostolių, o valstybė gali sulaukti baudų.

Nukelta į 3 p.

2012 m. spalio 20 d., šeštadienis • Nr. 84 (9207) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Maisto banko daviniuose nėra prabangos produktų, bet atsidūrusiems už skurdos ribos gelbsti ir pakelis kruopų. Petro Malūko nuotrauka

Lietuva – geriausiai miškus saugojanti valstybė pasaulyje.Tokį įvertinimą mūsų šaliai suteikė Jungtinių Amerikos Valstijų Jeilio universiteto mokslininkai, paskelbę kasmetinį aplinkos gerovės indeksą.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – 10 p. Apie tai – 24 p.

Būsimajai Vyriausybei teks pasirinkti, ar valstybei apsimoka žūtbūt siekti biudžeto pertekliaus 2015-aisiais, bet prarasti dar 25–30 tūkstančių darbingų piliečių.

Senka maisto aruodai

Akivaizdu, bet neįtikėtina – valstybinėse re-gistravimo sistemose galima užtikti veislinių galvijų, kurie neturi nei tėvo, nei motinos.

SODYBA, 7 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SODYBA, 7 p.

SVEIKATA, 25 p.

Galvijo kilmė: rastas kopūstuose?

(Užs. 566)

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Dauguma kaimo gyventojų pa-ramą gauna ne tik pinigais, bet ir maistu. Tačiau ES galingiesiems maisto bankų klientai nerūpi: nuo 2014 m. parama šioms organiza-cijoms gali būti nutraukta.

Iš skurdo neišbrenda

Vis garsiau kalbama apie antros fi -nansinės krizės bangos grėsmę, kuri gali ne tik paplauti nestabilią ES eko-nomiką, bet ir tapti tikra pražūtimi 18 milijonų jos piliečių: tiek jų nesudu-ria galo su galu. Krizės banga gali už-lieti ir nemažą dalį Lietuvos gyven-tojų: už skurdo ribos mūsų šalyje yra 14,7 proc. miesto ir 30,7 proc. kaimo gyventojų. Palyginti su 2010 m., mies-te skurstančiųjų sumažėjo 1,5 proc., o kaime padaugėjo 2,3 proc.

Tačiau Europos Komisija yra lin-kusi manyti, kad tokių piliečių rė-mimas maistu – kiekvienos šalies vidaus reikalas, ir nuo 2014 m. siū-lo smarkiai apkarpyti arba visiškai nutraukti paramą maistu, kuri vyk-doma per „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasi-turintiems asmenims“ programą. Ji glaudžiai susieta su Bendrąja žemės ūkio politika: ES ūkininkų pagaminta perteklinė žemės ūkio produkcija su-perkama ir tampa intervencinėmis at-sargomis, paskui jiperdirbama ir kas-met išdalijama socialiai remtiniems asmenims. Mūsų šalyje tuo rūpinasi Lietuvos „Caritas“, Raudonojo Kry-žiaus draugija ir Maisto bankas.

Nukelta į 2 p.

Pavyzdiniu Lietuvos ekonomikos augimu žavimasi, tačiau nemaža dalis mūsų šalies piliečių skursta, o kaime galo su galu nesuduria kas trečias.

2 2012 m. spalio 20 d. • Nr. 84 (9207)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Miglota maisto bankų ateitis

Lietuvoje Maisto bankas tvarkosi pavyzdingai: nuo 2007 m. jam vado-vaujanti Deimantė Žebrauskaitė pate-

ko į geriausių 2009 m. vadovų penke-tuką, pernai jai buvo patikėta surengti pirmą Rytų Europoje maisto bankų forumą. Tačiau jauna veikli moteris pa-tvirtino, kad maisto bankų ateitis nuo 2014 m. labai miglota. „2013 m. ES paramą gausime, ir tokio pat dydžio, o dėl 2014 m. paramos Europos Komisi-ja susirinks dar kartą, gruodžio mėnesį visų šalių maisto bankų vadovai suva-žiuos į Briuselį ieškoti išeities. Šiaip ar taip intervencinių maisto atsargų san-dėliai, iš kurių sėmėme, šiuo metu yra tušti ir, atrodo, tušti stovės dar 10 metų, nes ūkininkų užaugintos produkcijos kaina tokia, kad ES jau nepajėgi jos supirkti, – aiškino D.Žebrauskaitė. – Teks nuspręsti, kaip tokiu atveju elg-tis: vėl skirti fi nansavimą šaliai, kad ši supirktų produktus skurstantiesiems, kaip buvo padaryta 2009 m. Tačiau dabar tam prieštarauja, pavyzdžiui, Vo-kietija, teigianti, kad savo skurstančiai-siais turėtų pasirūpinti pačios valstybės narės. Tačiau mes, maisto bankų vado-vai, manome kitaip: esame europiečiai, turime būti solidarūs, juk Nobelio tai-kos premiją ir gavome už tai, ji mus dar labiau įpareigoja. Vokietija išgali pati pasirūpinti savo piliečiais, bet kitoms šalims tai ne pagal jėgas.“

Europos maisto bankų federacija išplatino kreipimąsi, kuriame Seno-jo žemyno galinguosius ragina nenu-traukti paramos maistu. Šiai progra-mai siūloma kiekvienais metais skirti 335 mln. eurų – gerokai mažiau, nei iki

šiol (kasmet jai tekdavo po pusę mili-jardo eurų). „Ši suma yra lašas vande-nyne, palyginti su ES biudžetu arba su išlaidomis komerciniams bankams gelbėtis“, – kandžiai pažymi Europos maisto bankų federacijos vadovė Isa-bel Jonet. Išties bankas bankui nelygu: kas tos varguolių kruopos, palyginti su turtingųjų milijonais! Nesvarbu, regis, tapo ir tai, kad pagalbos maistu progra-ma bene vienintelė palaiko visuomenės solidarumą, užtikrina glaudesnius ry-šius su skurde atsidūrusiais piliečiais.

Kaimas paramos sulaukia mažiau

Nors kaimas skursta labiau, di-desnė paramos maistu dalis atitenka miestų gyventojams. Tą pripažino ir D.Žebrauskaitė. To priežastis – ribo-tas jos vadovaujamo maisto banko pa-jėgumas. „Veikiame jau 340 Lietuvos miestų ir miestelių, bet pasiekti visų kaimo žmonių kol kas negalime. Ge-riau yra ten, kur aktyvūs seniūnai ir kaimų bendruomenės, per jas mūsų parama pasiekia skurstančiuosius. Taip yra Panevėžio ir Raseinių regionuo-se“, – pasakojo D.Žebrauskaitė. Anot jos, jeigu šeimos pajamos vienam na-riui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų, šiuo metu t. y. 525 Lt, kiekvie-nas šios šeimos narys gali būti įtrauk-tas į paramos gavėjų sąrašus.

Vadovė supažindino ir su mais-to banko virtuve, kurioje dalyvauja

ir Žemės ūkio ministerija: ji patvir-tina maisto kvotas, su ja derinamas maisto asortimentas, kuriame turi vyrauti ūkininkų užauginti žaliavinė produkcija, o jai perdirbti skelbiamas konkursas gamintojams. „Štai šiemet pirmąkart gavome aliejaus, kurio tie-kėjas – „Obelių aliejus“. Vienintelis produktas, likęs intervencinių mais-to atsargų sandėliuose, buvo pieno miltai, todėl šiemet turėjome kon-densuoto pieno, visus kitus produk-tus pirkome, – aiškino pašnekovė. – Labiausiai mums padeda ūkininkai, auginantys daržoves, o obuolių šie-met gauname tikrai sočiai.“

Koks maisto banko virtuvės meniu? Šį mėnesį numatoma išdalyti kvieti-nius miltus, makaronus, greito paruo-šimo makaronus, trijų grūdų kruopas, rapsų aliejų, cukrų. Spalio mėnesį vie-nam asmeniui skiriamų maisto pro-duktų vertė yra apie 17 Lt.

Sakysite, suma labai menka? Gal-būt, tačiau Lietuvoje yra taip vargs-tančių, kuriems ir litas – pinigas, o kruopų pakelis – gera paspirtis.

Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima

Tačiau apklausa, kurią maisto ban-kui nemokamai atliko rinkodaros, in-formacijos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Nielsen“, veikianti dau-giau nei 100 pasaulio šalių, verčia tuo suabejoti. Tyrimu buvo siekta išsiaiš-kinti Maisto banko klientų pasitikė-jimo lygį, vartojimo įpročius ir neri-mą keliančius veiksnius. Išvados gana netikėtos: nors Maisto banko veikla apskritai vertinama teigiamai, beveik trečdalis šios paramos gavėjų ją laikė vidutiniška, o priekabiausi buvo vy-riškos lyties ir vyresnio amžiaus žmo-nės. Apklaustieji sutiko, kad ši para-ma padeda, bet reikėtų atidžiau žiūrėti, kam ji teikiama. Daugiau nei pusė res-pondentų teigė, kad dauguma paramą gauna be reikalo, o 14 proc. paramos gavėjų teigė galintys išsiversti ir be jos, 18 proc. paramą laikė nereikšminga, per maža. Kritiškiausiai apie paramą atsiliepė galintieji išgyventi be jos: jie nesutiko, kad Maisto banko dalijami produktai yra kokybiški ir reikalingi, o gaunama parama vertinama. Jų many-mu, paramą žmonės panaudoja netin-kamai – išmeta, atiduoda kitiems, išve-ža į kaimą sušerti gyvuliams ir pan.

„Nelsen“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius sutiko, kad tyri-mo rezultatai gali nemaloniai stebinti, tačiau primena, kad į Maisto banko klientus buvo pažvelgta per nešališ-

ką prizmę, be jokių skrupulų. O juk nedėkingumas, kaip ir neatlygintinas dosnumas, yra žmogiški bruožai: vi-sada bus nepatenkintų labdara, net ir dovanotu aukso puodu, bus ir besitai-kančiųjų įkąsti į maitinančią ranką.

Raseinių rajono kaimų bendruo-menių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė įsitikinusi, kad skurstan-tiesiems paramos maistu labai reikia, o ją gaunantieji yra dėkingi. „Gal ji ir nepakankama, bet žmonėms juk nuo to nėra blogiau. Kaimų bendruome-nių pirmininkai, aktyvas patys išve-žioja ir išdalija maisto produktus, ki-taip ši pagalba nebūtų tokia efektyvi. Tai ir proga aplankyti remiamas šei-mas, pamatyti tikrąją padėtį, palaiky-ti glaudesnį ryšį: štai pas vienus gimė dar vienas mažylis, trūksta drabužėlių. Tai yra apčiuopiama, konkreti kaimo bendruomenės veikla, ne tik šventes rengti. O pasitaikančio nedėkingumo nesureikšminame: visokių žmonių yra. Vaisingai bendradarbiaujame su „Iki“ parduotuvių tinklu ir tikimės, kad ru-deninė labdaros akcija pavyks.“

Dirba, bet skursta

D.Žebrauskaitei didžiausią neri-mą kelia ne nepatenkintieji parama, bet tai, kad dauguma paramos maistu gavėjų – ne vieniši žmonės, o šeimos su vaikais. „Neramina, kad tradicinė lietuviška šeima su dviem vaikais, net jei abu tėvai dirba, nesuduria galo su galu, o juk tokių neapkaltinsi nei tin-ginyste, nei girtuoklyste. Skursta ir gausios šeimos, o labiausiai – vieni-šos mamos: išsiskirti Lietuvoje reiš-kia pasmerkti save ir vaikus skurdui. Vadinamųjų nemokančiųjų gyven-ti, kurie erzina mokančiuosiuss, vis dėlto yra mažuma, daugiau matome tokių, kuriems tiesiog nepasisekė gy-venime. Remdami vaikų dienos cen-trus stengiamės, kad juos lankantys vaikai, bendraudami su mūsų sava-noriais, pamatytų: galima gyventi ir kitaip, nei įprasta jų šeimoje, o dešra neauga ant medžių. Taigi yra žmo-nių, kuriuos parama maistu prikelia iš skurdo dugno. Savo svetainėje paskel-bėme laišką mokytojos, kuri, vyrui žu-vus, liko su trimis vaikais. Ji dėkoja už visus metus jai teiktą mūsų paramą, nes tai padėjo sutaupyti pinigų sūnaus abituriento išleistuvių kostiumui.“

Aktualijos

46 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ne. Politikams po rinkimų žmonės neberūpi.Pažadų yra daugiau nei realių galimybių ir noro.

Blogiau jau vis tiek negali būti.Būsimieji seimūnai tikrai imsis spręsti piliečių problemas.

Kaip manote, ar naujasis LR Seimas bus pajėgus spręsti jūsų problemas?

34 proc.

14 proc.

6 proc.

Jaunatis.Saulė teka 7.56, leidžiasi 18.10.

RytojŠiandien

Šiandien lietaus taip pat nenumatoma, toliau pūs truputį silpnesnis pietų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 5–10, dieną 12–17 laipsnių šilumos.Sekmadienį ramūs ir be lietaus orai tęsis. Pūs nestiprus pietvakarių, pietų vė-jas. Oro temperatūra naktį kris iki 5–10, pajūryje apie 13, dieną laukiama 11–16 laipsnių šilumos.Ateinančios savaitės pradžioje orai ims keistis. Vėjas pasisuks iš šiaurės, oro temperatūra ims kristi. Dar smarkesni orų pokyčiai, krituliai ir smarkesnis vė-jas šalį pasieks antroje savaitės pusėje.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +11 +16°

Naktį: +5 +10°

Dieną: +12 +17°

Naktį: +5 +10°

PorytDieną: +10 +15°

Naktį: +3 +8°

(Užs. 567)

Senka maisto aruodai

Maisto banko darbuotojai ir savanoriai įsitikinę, kad jų triūsas prasmingas, tačiau Europos Sąjungos galingieji mano, kad šios paramos maistu fi nansuoti nebūtina. Maisto banko archyvo nuotrauka

Pinigų ES iššvaistoma kur kas daugiauŠarūnas Birutis, buvęs euroderybininkas

Pinginės pašalpos skurstantie-siems – ne visada išeitis, už jas dažnai perkamas ne maistas, o alaus bam-baliai, taigi palaikoma girtuoklystė. Parama maistu yra gana sena tradi-cija, kurią Europa perėmė iš Amerikos ir jau apie 30 metų sėkmingai vykdo pagal išbandytas schemas. Siūlymas nutraukti šią paramą ar ją sumažinti, man regis, labai abejotinas: yra šalių narių, kuriose pragyvenimo minimu-mas vis dėlto neleidžia žmogui sudurti galo su galu. Nėra kalbos, kad maisto bankams skiriamos lėšos ES biudže-te – tik lašas jūroje. Ne tiek čia išvaisto-ma pinigų, o kokios sumos skiriamos didžiulėms algoms, komandiruotėms, prabangiems viešbučiams. Ir interven-ciniai aruodai nebūtų tušti, tiesiog prob lema ta, kad ES politika neskati-na užauginti ir gaminti daugiau.

Paramos gavėjų lūkesčiai ne visada pamatuotiArtūras Urbonavičius, „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims

Maisto banke dirba savanoriai be jokio atlygio, nuoširdžiai norėdami pa-dėti skurstantiesiems, todėl labai ap-maudu dėl kai kurių paramą gaunan-čių nedėkingumo, kurį atskleidė mūsų kompanijos tyrimas. Išaiškėjo, kad pa-ramos gavėjų lūkesčiai kartais prasi-lenkia su tikrove: susidaro įspūdis, kad parama jiems privaloma, jie pageidau-tų ypatingesnių, brangesnių produk-tų – cukraus, kavos ir šokolado. Tačiau savanorystė Lietuvoje yra dar naujas, augantis ir sveikintinas reiškinys: džiu-gu, kad Maisto bankas į ją įtraukia vis daugiau žmonių, ir „Nilsen“ šį tyrimą jam atliko nemokamai. Paramos da-vėjai, gavėjai ir visa visuomenė turėtų vadovautis geranoriškumo ir tarpusa-vio supratimo principais.

32012 m. spalio 20 d. • Nr. 84 (9207)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Apie klaidas, kurių neturėtų būti

Jeigu ūkininkas nusprendė parduoti augintą veislinį galviją, pavyzdžiui, jį eks-portuoti, tai viena iš asociacijų (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos juod-margių galvijų gerintojų, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų ar bet kuri kita), rem-damasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) valdo-mų Galvijų veislininkystės informaci-nės sistemos (GVIS) ir Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifi kavimo siste-mos (UGRIS) duomenimis, savininkui parašo galvijo kilmės pažymėjimą. Tačiau, pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktoriaus Edvardo Ged-gaudo, tai padaryti ne taip paprasta.

„Ne kartą pasitaikė atvejų, kai šiose sistemose registruoti galvijai kažkokiu būdu praranda duomenis, o kartais pateikiami net klaidinantys duome-nys – gal kito, o gal neegzistuojančio galvijo“, – tvirtino E.Gedgaudas.

ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direk-torė Daiva Beinorienė kategoriškai neigė įtarimus: „Tokių dalykų negali būti ir to nėra. Jeigu sistemoje galvijo kilmė nurodyta, tai ji yra teisinga ir kitos kilmės negali būti.“

Pasiaiškinkime, kaip yra iš tik-rųjų.

Pradingo galvijų kilmė

Lietuvos galvijų veisėjų asocia-cijos direktorius ant stalo kloja at-spausdintus lapus: „Štai buliai Takas ir Šamas (Lietuvos šėmieji galvijai). Jie naudojami sėklinimui, tačiau, re-miantis ŽŪIKVC sistemų duome-nimis, jie tarsi neturi nei motinos,

nei tėvo. Juk taip negali būti. Iš kur jie atsirado? Gal juos rado kopūs-tuose ir parašė, kad tai Lietuvos šė-mieji galvijai?“

Juokai menki, nes šių galvijų spermą įmonė eksportuoja į kitas šalis, tad asociacija turi parašyti kil-mės pažymėjimą. Tad ką rašyti?

„Taip ir turėtume parašyti: be motinos ir be tėvo, nes ofi cialiai jų nėra, o mes negalime išsigalvoti“, – sakė E.Gedgaudas.

Gal tai tik keli atvejai, gal tar-nautojai suklydo?

„Klaidų yra daug. Atsitiktinai pa-sirinkau tris iš užsienio įvežtus galvi-jus ir radau tris klaidas. Štai 2006 m. įvežtas holšteinų veislės galvijas pa-gal kilmę turi tėvą, tačiau neturi mo-tinos. Kreipiausi į Vokietijos tarnybas ir vokiečiai atsiuntė šio gyvulio kilmės pažymėjimą. Taigi ŽŪIKVC infor-macija buvo klaidinga, paaiškėjo, kad buvo įvežtas visai kitas bulius. Kitas galvijas buvo įvežtas iš Danijos, kuri tikrai preciziškai tvarko dokumentus, o štai Lietuvos sistemose įrašytas tik tėvo vardas. Trūksta duomenų ir apie iš Švedijos įvežtus gyvulius – nenuro-dytas motinos produktyvumas, taigi ji nekontroliuojama. Kaip nustatyti to-kio gyvulio vertę?“ – pasakojo apie pa-stebėtus netikslumus E.Gedgaudas.

Abipusiai kaltinimai

„Tokių problemų, apie kokias kalba E.Gedgaudas, šiuo metu ne-gali būti. Klaidų gali būti tik tarp duomenų, kurie buvo įrašyti iki in-tegracijos, t. y. iki 1999 m.“, – neigė kaltinimus D.Beinorienė.

Pasak E.Gedgaudo, tai yra ŽŪIKVC tarnautojų klaidos. Ar jos piktybinės? Nėra įrodymų, kad tai būtų daroma piktybiškai, tačiau galvijų savi-ninkai dėl klaidų patiria nuostolių.

E.Beinorienė sakė, kad kalti ir ūkininkai bei asociacijos. Pastebė-jus netikslumų, reikia apie juos pra-nešti, ir duomenys bus patikslinti bei papildyti.

„Kai mes klaidas nurodome, jos pataisomos, tačiau nuolat at-

siranda naujų klaidų“, – atrėžė E.Gedgaudas.

„Gali būti nurodyti ne visi kilmės duomenys. Pavyzdžiui, jeigu kontro-liuojamos karvės kontrolė buvo nu-traukta ir karvė buvo sukergta su kai-myno buliumi, ji atsivedė prieauglį, tai iš kur mes galime žinoti, kas to palikuonio tėvas? Juk mums nepra-nešė. Bausti? Prie kiekvieno ūkinin-ko kontrolieriaus nepastatysi. Todėl

duomenų ir nebūna. Dažnai nenuro-doma importuotų galvijų kilmė. Ta-čiau kai duomenys pateikiami, mes įrašome, bet patys duomenų neklas-tojame“, – tikino D.Beinorienė.

Be to, departamento direktorė užuo-lankomis paminėjo dar vieną priežastį: „Neatmetu galimybės, kad duomenys nepateikiami dėl fi nansinių dalykų.“

Niekas nenori pirkti katės maiše

Taigi duomenys apie galvijų kil-mę turėtų būti, tačiau akivaizdu, kad neretai jų nebūna. Be to, kar-tais skiriasi to paties galvijo duome-nys UGRIS ir GVIS sistemose, o to neturėtų būti, nes šios sistemos, kaip teigia D.Beinorienė, integruotos.

„Mes, asociacijos, negalime at-sakyti už valstybės įmonės daromas klaidas. Jau daug metų raginame su-derinti abiejų sistemų duomenis, gal net užtektų vienos sistemos“, – sakė E.Gedgaudas.

Kokie nuostoliai dėl tokių klai-dų? Akivaizdu, kad galvijo pirkėjas nori žinoti kuo daugiau apie perka-mą galviją, juk niekas nenori pirkti katės maiše. Galvijai, kurių doku-mentai yra tvarkingi, paprastai kai-nuoja gerokai brangiau.

Kokia išeitis?

„ŽŪIKVC yra valstybės įmo-nė. Jeigu ji būtų nors iš dalies pa-valdi asociacijoms, mes galėtume kontroliuoti jos darbo kokybę ir biudžetą, griežčiau reikalauti, kad duomenų sistemos būtų kokybiš-kos. Dabar asociacijos niekaip šios įmonės negali paveikti“, – teigė E.Gedgaudas.

Yra ir kitokių nuomonių. Lietu-vos mėsinių galvijų augintojų ir ge-rintojų asociacijos direktorius Da-rius Dzekčiorius užsiminė apie šios asociacijos bandymą naudotis Bava-rijos informacijos sistemos paslau-gomis. Vokiečiai dirba kruopščiai, be to, ir duomenų turi gerokai dau-giau nei ŽŪIKVC.

Reikėtų įvertinti ir dar vieną ga-limybę.

„Dėl klaidinančių duomenų vals-tybė gali labai skaudžiai nukentė-ti. Juk suklaidintas galvijo pirkėjas gali kreiptis į teismą ir reikalauti padengti galimus nuostolius, be to, valstybei grėstų nemenka bauda ir būtų prarastas pasitikėjimas“, – tvir-tino E.Gedgaudas.

Aktualijos

Galvijo kilmė: rastas kopūstuose?

Pirkėjas nori žinoti kuo daugiau apie perka-mą galviją, juk niekas nenori pirkti katės mai-še, todėl galvijai, kurių dokumentai yra tvar-kingi, kainuoja gerokai brangiau.

Suklysti galėjo ir specialistaiSigitas Puodžiukas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinis direktorius

Gal ir yra netikslumų, tačiau apie konkrečius atvejus norėčiau sužinoti iš asociacijų. Neatmetu ga-limybių, kad suklydo mūsų darbuo-tojai, gal tai – techninės klaidos, o gal asociacijų nenoras tinkamai ir laiku įvesti duomenis. Štai kar-tais mus kritikuoja, kad naudoja-me dvi sistemas – GVIS ir UGRIS. Pirmoji – labai sena gyvulių veis-lininkystės sistema, o antroji pra-dėta kurti 1999 m., kai ruošėmės stoti į ES. Iš pradžių jos veikė ats-kirai, bet laikui bėgant patys paste-bėjome, kad informacija vienoje ir kitoje sistemoje skiriasi. Todėl nu-sprendėme suvienodinti informaci-ją, dvi sistemas integruoti. Tačiau kol kas veikia abi. Štai praėjusiais metais ES ekspertai pripažino, kad UGRIS atitinka ES reg lamentus, ir suteikė kokybės sertifi katą. Taigi Lietuva – šešta iš ES valstybių, kuri įgijo tokią teisę, tad ūkininkai turi galimybę veisline medžiaga pre-kiauti visose šalyse.

(Užs. 547)

Nėra įrodymų, kad duomenų sistemoje klaidos būtų daromos piktybiškai, tačiau galvijų savininkai dėl jų vis dažniau patiria nuostolių.

Petro Malūko nuotrauka

Kaltininkus reikia nubaustiGintaras Kascėnas, Lietuvos ir Vo-kietijos veislininkystės įmonės UAB „Litgenas“ generalinis direktorius

Kas turės atsakyti, jeigu asociaci-jos narys pareikš pretenzijas, kad ji neįrašo visų kilmės duomenų? Štai jeigu sėklintojai per 7 dienas neįveda informacijos apie sėklinimą, tai Gy-vulių veislininkystės priežiūros tar-nyba tokį žmogų baudžia negailes-tingai. O kai duomenys nepatenka į kilmės pažymėjimus, tyla. Kodėl tai-komi dvigubi standartai?

Žinau apie keistą atvejį, kai GVIS nenurodytas nei gyvulio tėvas, nei motina, tačiau teigiama, kad jis yra 100 proc. Lietuvos juodmargis. Pa-sidomėjau, suradau informaciją apie to gyvulio sėklinimus ir paaiškėjo, kad jis turi tik 3,125 proc. Lietuvos juodmargio, o kitos dalys holštei-nų, vokiečių juodmargių ir kt. Kodėl taip yra? Todėl, kad kažkas neatlie-ka savo darbo. Štai žmonės kontro-liavo, mokėjo mokesčius, kad val-dininkai tvarkytų duomenis, tačiau rezultatai tokie. Kažkas yra kaltas. Kas? Gal atėjo laikas nustatyti kal-tininkus ir juos nubausti?

4 2012 m. spalio 20 d. • Nr. 84 (9207)Valstiečių laikraštisRinkimai

Tikrai taip, mes visi kartu turime stabdyti valstybės stūmimą į visišką prasiskolinimo duobę. Mes kartu su jumis turime pakloti kitą pagrindą valstybės ateičiai, t.y. ateities kar-toms ir mūsų vaikams.

Mes neturime teisės kabinti to-kios didžiulės valstybės skolos ant mūsų visų vaikų pečių, tiesiog netu-rime tam moralinės teisės. Mes ne-galime leisti puotauti valdžiai maro metu, skolą turės atidavinėti NE JŲ, o mūsų visų vaikai.

Valstybės valdymui reikalingi žmo-nės praktikai, o ne diletantai, kurie vis dar vadovaujasi senais vadovėliais ir nemato, neanalizuoja, kaip gyvena da-bartinis pasaulis. Lietuva jau neturi nei resursų, nei laiko eksperimentams, tau-tiečiai palieka savo Tėvynę, ir tai yra geriausias įrodymas, kad mūsų vals-tybėje kažkas yra negerai. Blogiausia, kad valdžia to tiesiog nesupranta, už-taisyta tiksinti emigracijos bomba, kuri ateityje netgi labai skaudžiai sprogs.

Ekonomikoje veikia rinkos dėsniai, net paprastas žmogus juos supranta. Atėjęs apsipirkti ir ant prekystalio pa-matęs du tokius pačius produktus – vieną atvežtą iš užsienio ir pigesnį, o kitą pagamintą Lietuvoje ir brangesnį, žmogus pirks tą, kuris bus pigesnis. Ir tai natūralu, bet mūsų dabartinė val-džia galvoja kitaip, ji mano, kad mūsų žmonės pirks brangesnį produktą, to-dėl, kad mūsų „protinga“ valdžia pa-

didino mokesčius ir pabrangino ana-logišką lietuvišką produktą. Dėl to lie-tuviška prekė sunkiai parduodama, verslininkai negali sumokėti atlygini-mų darbuotojams, galiausiai lietuviš-ka įmonė tiesiog bankrutuoja, o žmo-nėms belieka emigruoti.

Bet pasakykite, kodėl investuoto-jas ar bet koks žmogus, sugalvojęs užsiimti verslu, turi investuoti į gamy-bą, užstatyti savo šeimos turtą, kad gautų kreditą, rizikuoti, priimti į darbą žmones ir prisiimti už juos atsakomy-bę, kurti darbo vietas, rizikuodamas bankrutuoti ir prarasti savo šeimos turtą, o uždarbis bus lygus tik 0 arba 1–2 proc., kai bankai ar fi nansinės ins-titucijos už tuos pačius pinigus moka 4,5–5 proc. palūkanas tam pačiam verslininkui už jo pinigus, tačiau jam

nereikia rizikuoti, atlikti jokių papildo-mų darbų ir prisiimti atsakomybės už žmonių įdarbinimą. Atsakymas vie-nas – aišku, kad verslininkas neinves-tuos, vadinasi, nebus kuriamos darbo vietos, o ekonomika ir toliau merdės, žmonės emigruos, nes jie paprasčiau-siai nori valgyti. Todėl šiandien ban-kų depozituose – paprastų žmonių ir verslininkų sąskaitose yra daugiau nei 43 milijardai litų neišnaudotų pini-gų, jų tiesiog neapsimoka investuoti, nes bankas moka daugiau nei žmo-gus gali uždirbti investuodamas ir su-sidurdamas su didžiule rizika bankru-tuoti ir viską prarasti, – tokias sąlygas sukūrė mūsų valdžia. Nors užtektų tik ketvirtadalio tų pinigų, kad tradicinis verslas sukurtų 200 tūkst. papildomų darbo vietų.

Todėl man malonu, kad žmonės iš-girdo DP pasiūlymą sukurti konkuren-cingą verslo aplinką tam, kad mūsų prekės taptų pigesnės nei atvežtinės, kad būtų perkama daugiau vietos ga-mintojų prekių. Tada būtų poreikis daugiau gaminti, o tam prireiktų dau-giau darbuotojų, vadinasi, būtų kuria-ma daugiau darbo vietų, dėl to didėtų mokesčių mokėtojų skaičius ir valsty-bės biudžetas ne tik nenukentėtų, bet ir ateityje surinktų daugiau lėšų.

Visi mes žinome, kad iš dangaus nieko nekrinta, iš dangaus galime gau-ti tik palaiminimą, ir tai jau yra labai daug, bet vis tiek gaminti, kurti, auginti turėsime patys. Kaip sakoma, „Dievas padeda prašančiam prašančiojo ran-komis“. Tik tada turėsime daugiau pa-jamų, resursų ir galima bus užtikrinti kokybišką švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę politiką, motinystės ir gims-tamumo politiką ir t.t. Dėl to mažės nedarbas, emigracija, žmonės pra-dės grįžti į Tėvynę, o svarbiausia tai, kad jie grįš pas savo šeimas, vaikus, tėvus. Psichologinė atmosfera mūsų šalyje tik rai pagerės. Padidėjus atly-ginimams, žmogui bus didesnė garbė gauti uždirbtus pinigus, o ne prašyti išmaldos ir dėkoti valdžiai, lyg tai būtų jos pinigai, o iš tiesų, paimtas kreditas, iš kurio krapštytis turės JŪSŲ vaikai. O šios ketverių metų valdžios pasekmes mums ir mūsų vaikams teks srėbti ne mažiau nei 30 metų, kad būtų grįžta į tą fi nansinių įsipareigojimų padėtį, kuri buvo prieš ketverius metus. Ir tai įvyks tik su sąlyga, kad ekonomika augs ne mažiau nei 4–5 proc. kasmet ir mes daugiau nebelįsime į skolas. Bet, deja, mes vis dar nesukūrėme tiek, kad galė-tume gyventi už savus sukurtus resur-sus, mes dar lendame į skolas.

Džiaugiuosi, kad būtent DP, iša-nalizavusi visą situaciją, sukūrė pro-gramą, kuri remiasi tokiu pagrindu ir numato sukurti Lietuvoje konkuren-cingą, generuojančią ekonomiką.

Reziumuodamas norėčiau pasakyti tai, ką jūs ir taip supratote, – ne valdžia kuria darbo vietas, o verslas. Verslas ir žmonės kurs tik tuo atveju, jei jiems tai

bus naudinga, o nauda būna tada, kai yra grąža, o grąža gali būti tada, kai pagaminama produkcija ne guli san-dėlyje, o parduodama, o prekė būna parduodama tada, kai ji yra konkuren-cinga, arba, liaudiškai tariant, pigesnė. Ir būtent tada į gamyklą grįžta pinigai, žmonėms sumokami atlyginimai ir už-dirbamas pelnas, modernizuojamos gamyklos ir tada įmonės nebankrutuo-ja, valstybė iš to gauna naudos ir už-tikrina socialines garantijas, švietimą, sveikatos apsaugą, viešąją tvarka ir TIK TADA žmonės neemigruoja.

Galbūt jūsų apygardose bus kandi-datas gražesnis, net protingesnis, bet mums reikalingas jūsų balsas, jei jūs už tokią ekonomiką ir valstybės val-dymą. Nepasiduokite provokacijai dėl galimų balsų pirkimo, visos partijos padarė vienokių ar kitokių pažeidi-mų, bet kitų partijų pažeidimai nena-grinėjami. Tai yra baimė, kad jos bus nustumtos nuo valdžios ir patrauktos atsakomybėn dėl savo nusikaltimų. Jiems tai mirties ir gyvybės klausimas, tad kviečiu jus palaikyti DP kandida-tus ir antrajame rinkimų ture, kuris įvyks spalio 28 dieną. Neleiskite, kad už jus vėl išrinktų konservatorius ir Lietuva būtų pasmerkta toliau sko-lintis, o mūsų šalies ekonomika mer-dėtų. Jei rinkimuose dalyvaus mažai žmonių, tai suteiks galimybę konser-vatoriams balsuoti patiems už save ir tokiu būdu likti valdžioje. Kviečiu padėti kartu įgyvendinti DP progra-mą, sukurti darbo vietas ir užtikrinti didesnį minimalų atlyginimą jau nuo kitų metų sausio iki 1 100–1 200 litų ir metų pabaigoje siekti 1 509 litų.

Dar kartą dėkoju už palaikymą pir-majame rinkimų ture, labai prašau pa-dėti visiems suteikti viltį turėti kitokią Lietuvą – civilizuotą, teisinę, demokra-tinę, turtingą valstybę. Valstybę, kur gerbiamos žmogaus teisės, valstybę, kurioje malonu gyventi šalies gyven-tojams, valstybę, į kurią norėtų sugrįžti išvažiavę žmonės ir pasakyti, kad nie-kur nėra geriau, nei čia, Lietuvoje.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas

Mielieji!!!Leiskite padėkoti jums už Darbo partijos pa-laikymą rinkimuose. Jūsų palaikymas su-teikė mums daugiau pasitikėjimo savimi ir verčia prisiimti dar di-desnę atsakomybę jums vykdant mūsų programą. Aš džiau-giuosi, kad jūs neprita-rėte tam, kad dabarti-nė Vyriausybė ir toliau žlugdytų valstybę.

,,Dievas padeda prašančiam prašančiojo rankomis“

Petro Malūko nuotrauka

Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos rinkiminės kampanijos sąskaitos(Užs. 571)

Seule (Pietų Korėja) įteikti pa-saulio verslo apdovanojimai „Ste-vie® Awards“. Pirmą kartą apdova-nojimų istorijoje ant scenos pakilo ir Lietuvos atstovai – UAB „Irdaiva“ buvo įverti nta aukso apdovano-jimu kategorijoje „Metų įmonė – medžiagos ir statyba“ už pasieki-mus statybų sektoriuje.

Statybų bendrovės „Irdaiva“ di-rektorius Irmantas Kubilius teigė, kad šis apdovanojimas yra unika-lus. „Tarp nugalėtojų atskirose kate-gorijose – JAV, Didžiosios Britani-jos, Pietų Korėjos, Danijos, Indijos įmonės, – sakė „Irdaivos“ direkto-rius. – Esame vienintelė Lietuvos įmonė, šiais metais įvertinta „Ste-vie® Awards“ aukso apdovanojimu.

Atsidūrėme viename sąraše kartu su garsiomis visame pasaulyje kompa-nijomis, gavusiomis apdovanojimus kitose kategorijose.“

Geriausia metų kompanija auto-mobilizmo ir transporto kategorijoje buvo pripažinta japonų „Mitsubishi Motors Corporation“, kompiuterinės technikos – „Lenovo Group“ (Hong-kongas), programinės įrangos – „SAP AG“ (Vokietija), plataus vartojimo prekių – „Unilever“ (Didžioji Brita-nija), transporto – „Delta Air Lines“ ( JAV), klientų aptarnavimo – „Fe-dEx“ ( JAV) ir kitos. „Patekti į tokią kompaniją su lietuviška vėliava – geras jausmas, – sakė I.Kubilius. – Džiau-giamės galėdami siekti ne tik geriau-sių rezultatų, bet ir garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.“

Apdovanojimuose dalyvavo dau-giau kaip 3 200 pretendentų iš 50 valstybių. Kompanijos varžėsi 41 kategorijoje – nuo socialinės atsa-komybės, įvairių paslaugų sekto-rių iki maisto produktų gamybos, automobilizmo pramonės, fi nan-sų, naudingųjų iškasenų išgavimo ir metų novatoriškiausios įmonės, metų vadovo, metų geriausio nau-jo produkto ir kt. „Stevie® Awards“ nugalėtojus rinko komisija, sudaryta iš daugiau nei 200 įmonių vadovų visame pasaulyje.

„Stevie® Awards“ – visame pa-saulyje žinomi tarptautiniai vers-lo apdovanojimai, savotiškas verslo pasaulio Oskaras, rengiami jau de-vintus metus iš eilės. Prasidėję kaip „Amerikos verslo apdovanojimai“

2002-aisiais, jau kitais metais apdo-vanojimai tapo tarptautiniai – „Th e International Business Awards“, o

nuo 2006-ųjų apdovanojimai gavo „Stevie“ pavadinimą.

VL inf.

Verslas

Įvertinti geriausi pasaulio verslininkai

Prestižinį apdovanojimą Seule atsiėmė „Irdaivos” direktorius Irmantas Kubilius (kairėje) ir direktoriaus pavaduotojas Giedrius Menžinskas.

UAB „Irdaiva“ nuotrauka

Šiuo metu daug kalbama ir rašoma apie bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams – pagal svarbą jis net prilyginamas AIDS ar pandeminiam gripui ir dažnai laikomas viena didžiausių ateities visuomenės sveikatos grėsmių. Nėra tokios bakterijos, kuri nesugebėtų tapti atspari vienai ar kelioms antibiotikų grupėms.

Irena Klimienė

Bakterijoms priešnuodžių mažėja

Kelios uogos – ir nuovargio kaip nebūta

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Sveikata

25 p.

7 p.7 p.

25 p.

Prekiaujantieji televizoriais trina rankas. Baigiantis analoginės televizijos transliacijoms, ne vienas seną kineskopinį televizorių keičia nauju.

Rapolas Tamošiūnas

Augantys alkoholio vartojimo mastai verčia ne juokais susirūpinti. Nuo svaigiųjų gėrimų vartojimo sukeltų ligų miršta vis daugiau žmonių.

Eglė Valionienė

Vieni pirmųjų rudenį lapus numeta kininiai citrinvyčiai. Iš Tolimųjų Rytų į mūsų kraštą atkeliavusį augalą galima pamatyti dažnoje sodyboje. Ypač jis krinta į akis, kai plikas šakas papuošia raudonų uogų kekės.

Nijolė Baronienė

Intuicijos vedamas lyrikas

Namų „altorius“ gali būti ir už širmos

Nesibaigiančios pagirios veda į prarają

Ugnę Skonsmanaitę vos ne kasdien matome ekrane, bet duodančią interviu – gana retai. Ši žaviai besišypsanti Klaipėdoje užaugusi mergina nemėgsta šnekėti apie save: jai labiau patinka, kai apie ją kalba darbai.

Irena Kamičaitienė