2011 m. spalio 29 d., šeštadienis • Nr. 86 (9105) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis• Profesorius etnologas Li-

bertas Klimka lapkričio pradžią pasitinka trumpu atokvėpiu ir santūria ramybe. O juk šio J.Ba sa navičiaus, S.Šalkauskio ir L.Ivinskio premijų laureato darbo barus sudėtinga išvardyti.

Sodyba• Žinantieji, ko verti šalta-

lankiai, po pirmųjų šalnų apsi-ginkluoja kantrybe ir patraukia skinti šių vertingų uogų.

Bičių avilys• Vis dažniau pasigirsta kalbos

apie verslinę bitininkystę, tačiau kas tai yra, kaip atrodo beveik tūkstančio bičių šeimos ūkis, re-tas įsivaizduoja.

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

„Žemėj jau ir taip mažai vie-tos, o kapinės vis plečiasi ir ple-čiasi. Aš norėčiau, kad mane su-degintų ir pelenus išbarstytų, nes kapas anksčiau ar vėliau vis tiek bus apleistas, o gyviesiems vie-tos reikia labiau nei mirusiajam. Be to, dar kiek laiko ir pinigų jam prižiūrėti reikia, o juk mirusiajam tas pat“, – sakė Žaslių miestelyje (Kaišiadorių r.) gyvenanti Stefa-nija Laukminienė.

Ar tikrai tebelaidojama tradiciškai?

Kapinių plotai šalyje vis didėja. Su žemės trūkumu kapinėms susiduria vis daugiau savivaldybių, o ir žemės kaina šalia miestų darosi aukso ver-tės. Jau 2006 m. Kauno savivaldybė sprendė klausimą, kur steigti naujas miesto kapines. Pasirinkusi Vainatra-kio kaimą prie Rokų, laikinosios sosti-nės valdžia turėjo žemės savininkams permokėti net 16 kartų. O ką darysi? Laidoti žmones juk kur nors reikia.

Nukelta į 3 p.

Žemės ūkio ateitis Europos Sąjungoje kuriama be lietuviųPastaraisiais metais Europos Parlamentas (EP) žemės ūkio problemoms ir maisto produktų kokybei pradėjo skirti gerokai daugiau dėmesio, tačiau Lietuvos atstovų balso negirdėti.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

EPA-Eltos nuotrauka

Paskutinė kelionės į amžinybę stotelė

Kaip išleisti milijonai virsta milijardais

Dalia Grybauskaitė, atrodo, ne juokais susirūpino politinių partijų fi nansavimu. Lengviau-sia mūsų šalies vadovę dabar būtų apkaltinti populizmu, nes ji užsimojo prieš labiausiai tautos nemėgstamą instituciją – politi-nes partijas.

Apie tai – 21 p. Apie tai – 4 p.

Ar išlips Kauno „Žalgiris“ iš nesėkmių duobės?

Kas darosi Kauno „Žalgiriui“? Matyt, dauguma krepšinio sirga-lių kelia sau šį klausimą, nes pas-taruoju metu legendinis Lietuvos klubas pateko į nesėkmių ruožą. Komandai nepasisekė turnyre Maskvoje, nesėkmingas buvo ir Eurolygos startas.

(Užs. 671)

Kitas VL numeris išeislapkričio 5 d., šeštadienį

Rytoj, spalio 30 dieną, reikia persukti laikrodžių rodykles valandą atgal.

2 2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105)Valstiečių laikraštisAktualijos

Žemės ūkio ateitis Europos Sąjungoje kuriama be lietuvių

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nuo 2009 m. EP suteiktos pa-pildomos galios daryti įtaką regu-liuojant maisto produktų kokybę, reikalauti, kad žemės ūkio produk-tų supirkimo kainos būtų pagrįstos ir teisingos. Tačiau Lietuvos atsto-vai EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto veikloje nedalyvauja, to-dėl kol kas galime tik stebėti, ko-kias ir mums svarbias problemas EP sprendžia be mūsų.

Rinka bendra, o produktų kokybė skirtinga

Pastaraisiais metais EP nariai pra-dėjo daug dėmesio skirti žemės ūkio problemoms ir maisto produktų ko-kybei. Štai EP atkreipė dėmesį ir į naujųjų ES valstybių vartotojų prie-kaištus, kad į skirtingas valstybes tie-kiamų vienodų pavadinimų produktų kokybė neretai būna labai skirtinga. Lankydamiesi Vokietijoje, Prancū-zijoje, Olandijoje ar Jungtinėje Ka-ralystėje lietuviai nusiperka kavos, kitų maisto produktų, higienos pre-kių ir įsitikina, kad Lietuvos rinkoje parduodamos tokios prekės yra daug blogesnės kokybės.

„Gamintojai EP nariams aiškina, kad neįmanoma visoje ES rinkoje reguliuoti įvairioms šalims tiekiamų produktų receptų. Aiškinama, kad tik dėl vartotojų mažesnės perkamosios galios į naująsias šalis tiekiamiems kai kuriems maisto produktams ga-minti naudojamas ne cukrus, o jo pa-kaitalai. Yra ir kitų priežasčių. Pavyz-džiui, vienodo pavadinimo tepamasis

sūris šiauriniams ir pietiniams Pran-cūzijos regionams yra tiekiamas skir-tingas įvertinant skirtingą vartotojų skonį“, – pasakoja EP Aplinkos, vi-suomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui priklausanti Radvilė Mor-kūnaitė-Mikulėnienė.

Tačiau tokie teiginiai naujųjų ES šalių vartotojų netenkina, juolab kad gamintojai iš pradžių bandė neigti, jog produktai gaminami pagal skirtingus receptus.

Reikalauja teisingesnių supirkimo kainų

EP siūlo griežčiau nei iki šiol ko-voti su maisto produktų perdirbėjų ir prekybininkų piktnaudžiavimu. Pavyzdžiui, jau prieš metus priim-toje EP rezoliucijoje teigiama, kad maisto produktų ir žemės ūkio pro-duktų supirkimo kainos ne visada yra komerciškai pagrįstos.

„Eurostat“ duomenimis, nuo 1996 m. maisto produktų kainos ES rinkoje per metus vidutiniškai augo po 3,3 proc., o kainos už ža-liavas ūkininkams kasmet vidutiniškai buvo didinamos tik po 2,1 proc., nors ūki-ninkų išlaidos per minė-tą laikotarpį kasmet augo po 3,6 proc.

Kokios padarytos iš-vados? EP ragina Eu-ropos Komisiją pri-imti teisės aktus, kurie užkirstų ga-limybes piktnau-džiauti supirkėjų ir prekybininkų dominuojančia padėtimi rinko-je, įpareigotų juos kasmet teikti atas-kaitas apie jų uži-mamą rinkos dalį.

EP reikalauja teisingesnių su-pirkimo kainų ir pienininkys-te besiverčian-t iems ūki-ninkams. Bus reikalaujama, kad kainų nustatymo metodai būtų aiškūs ir pagrįsti visoje paskirstymo grandinėje, be to, pieno perdirbėjai kiekvieną mėnesį turėtų pranešti apie pirkimų dydį. Tiesa, bus keliami apribojimai ir pieno gaminto-jų organizacijų daromai įtakai, siekiant ir šioje srityje išvengti kartelinių susi-

tarimų. Taigi bet kurioje ES valstybėje pagaminto ar pristatyto pieno, kuriam taikytinos minėtos derybos, kiekis ne-galės viršyti 40 proc. visoje valstybėje pagaminamo pieno (tai – 7 proc. dau-giau nei siūlo Europos Komisija).

Be kita ko, EP reikalaus, kad ūki-ninkų sutartyse superkamo pieno kai-na turėtų būti numatyta ne trumpiau kaip metams. Dėl pastarųjų pasiūly-mų šiuo metu vyksta trišalės derybos su EK ir ES Taryba. Tikimasi, kad pa-vyks surasti kompromisą iki šių metų gruodžio 12–15 d. vyksiančios EP ple-narinės sesijos Strasbūre. Naujosios taisyklės būtų taikomos iki 2020 m.

Spręsti galės pačios

Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnie-nės, EP siūlo, kad valstybės pačios nu-spręstų leisti ar neleisti jų teritorijose auginti net ir tas genetiškai modifi -kuotas kultūras, kurioms auginti ES yra išdavusi leidimą. Kokios tai kul-tūros? Pavyzdžiui, šiuo metu ES yra suteikusi leidimą to pageidavusioms narėms auginti genetiškai modifi -

kuotus kukurūzus ir krakmolui ga-minti skirtas bul-

ves. Šiuo metu tokius kukurūzus augina Slovaki-ja, Rumunija, Portugalija,

Čekija ir daugiausia (per 80 proc.) – Ispanija, o bul-

ves – Čekija, Švedija ir Vokietija. Beje, kai kurios ES valstybės pakeitė nuomonę ir uždraudė augin-ti minėtas kultūras. Be kita ko, EP siūlo įpareigoti visas ES nares imtis prie-monių, kad gene-

tiškai modifi kuotos kultūros neužterštų tradicinių ūkių, o jeigu taip nutik-tų, tai auginan-tieji genetiškai modifikuotas kultūras nu-kentėjusiesiems turėtų kompen-

suoti patirtus nuostolius.Beje, svarbu pabrėžti, kad EP

siūlymai taikomi tik genetiškai mo-difi kuotų kultūrų auginimui, tačiau jokia ES narė neturi teisės uždrausti jos teritorijoje prekiauti genetiškai modifi kuotais produktais ir neleisti atlikti biotechnologinių tyrimų.

Nežinome, ką valgome

EP ketina griežtinti reikalavi-mus maisto produktams iš klonuo-tų gyvulių.

„Šiuo metu reali padėtis yra ne-apibrėžta, pavyzdžiui, vartotojams neteikiama informacija apie pieną iš klonuotų galvijų. EP siūlo tokius gal-vijus specialiai ženklinti“, – sako EP narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

EP Taikinimo komitetui ir ES Ta-rybos atstovams kol kas nepavyko su-sitarti dėl naujoviškų maisto produktų reglamento. Nors susitarta, kad klo-nuotų gyvulių mėsa turi būti uždraus-ta, tačiau nepavyko susitarti dėl mais-to produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų palikuonių, reglamentavimo.

Beje, iš pradžių EP nariai siekė vi-siškai neleisti prekiauti maistu, paga-mintu iš tokių gyvūnų, tačiau vėliau priimtas kompromisinis sprendimas – prekiauti leidžiama, tačiau griežtai rei-kalaujama tokius gyvūnus ženklinti ir apie produktus informuoti vartotojus. Deja, Europos Komisija ir ES Tary-ba tokiems EP narių reikalavimams kol kas nepritaria – sutinkama ženk-linti tik šviežią jautieną. Taigi ir šiuo metu produktai iš klonuotų gyvūnų palikuonių gali vartotoją pasiekti ne-pažymėti.

Reklaminius teiginius turės patvirtinti mokslininkai

EP narius pasiekia ir paprastesni vartotojų skundai. Pavyzdžiui, var-totojai Lietuvoje dažnai skundžia-si, kad prekybininkai piktnaudžiauja prekiaudami šaldytais produktais – ištirpus ledui produktų svoris neretai sumažėja 15 ir daugiau procentų.

„EP siūlo ant produktų pakuočių nurodyti produkto svorį prieš jį už-šaldant, o ne jau užšaldžius“, – sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Be to, gamintojai nebegalės pikt-naudžiauti ant etikečių rašydami, kad konkretus maisto produktas, pavyz-džiui, gerina regėjimą ar širdies veiklą.

„Tokiu atveju gamintojai privalės pateikti mokslininkų patvirtintus įro-dymus“, – sako R.Morkūnaitė-Mi-kulėnienė.

Jaunatis.Saulė teka 8.10, leidžiasi 17.55.

RytojŠiandien Poryt

Savaitgalį orai turėtų šiek tiek atšilti, tačiau galime sulaukti kritulių. Šeštadienio naktį temperatūra svyruos tarp 4 laipsnių šilumos ir 1 laipsnio šalčio. Vis dėl-

to pajūryje bus kiek šilčiau. Čia numatomi 6–8 laipsniai šilumos. Dieną temperatūra pakils iki 7–12 laipsnių. Vėjas pūs iš pietų, pietvakarių ir aprims iki 8–5 m/s.

Sekmadienį vietomis, daugiausia šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje vėl truputį palis. Tem-peratūra mažai keisis. Dieną bus 6–8 laipsniai šilumos, naktį – 0–2 laipsniai šalčio.

Pirmadienį gali palyti daugelyje rajonų. Iki 7–12 m/s sustiprės pietvakarių, vakarų vėjas. Naktis bus truputėlį šiltesnė – nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos, o diena – truputėlį vėsesnė negu sekmadienį (5–7 laipsniai šilumos).

Visų Šventųjų dieną – antradienį – orai turėtų pagerėti. VL, meteo.lt inf.

Dieną: +7 +9°

Naktį: -1 +1°

Dieną: +6 +8° Dieną: +5 +7°

Naktį: -1 +1°Naktį: 0 -2°

Ką ketinate veikti išėję į pensiją?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

15 proc.

Dabar vos suduriu galą su galu, todėl dirbsiu iki mirties.

Keliausiu, skaitysiu ir

gyvensiu savo malonumui.

Padėsiu vaikams ir auginsiu anūkus.

Apie tai dar negalvoju.

20 proc.

46 proc.

19 proc.

Trūksta iniciatyvosAndrejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Akivaizdu, kad EP nariams trūksta iniciatyvos. Štai neseniai trijų Baltijos šalių žemdirbiai surengė piketą prie EP Briuselyje. Susidariau įspūdį, kad tik toks mūsų veiksmas paskatino kai kuriuos EP narius prisiminti, jog yra toks ūkio sektorius. Tačiau dau-gelis politikų nesuvokia, kad žemės ūkis – ne tik ūkininkai, bet ir maisto gamybos pramonė, transporto or-ganizacijos, techniką gaminančios ir parduodančios įmonės, prekybos centrai ir galiausiai vartotojai, kurie pirkdami maisto produktus sumoka mokesčius valstybei. Tenka tik ap-gailestauti, kad nė vienas Lietuvoje išrinktas EP narys nepasirinko Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kita vertus, kaip pavaduojantis šio komi-teto narys Valdemaras Tomaševskis nedalyvavo nei pikete, nei susitikime su ūkininkais Briuselyje.

Žinios apie žemės ūkį – apgailėtinosJonas Stanevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

EP įgauna vis daugiau galių žemės ūkio srityje. Deja, mums ši žinia ne-kelia didelio pasitenkinimo, nes Že-mės ūkio ir kaimo plėtros komite-te nėra nė vieno atstovo iš Lietuvos. Taigi nė vienas jų net negali šiame komitete pateikti pasiūlymų ar bal-suoti. Geriausiu atveju gali dalyvauti tik svečio teisėmis. Man teko su kai kuriais EP nariais bendrauti. Susida-riau blankų įspūdį – jų žinios apie že-mės ūkį yra apgailėtinos. Dažnas net nežino elementarių dalykų, pavyz-džiui, nei kiek Lietuva gauna tiesio-ginių išmokų, nei priežasčių, kodėl tik tiek gauna. Be to, lietuviai EP nariai patys net nerodo jokios iniciatyvos keisti susidariusią padėtį. Seimas ne kartą juos ragino aktyviau bendra-darbiauti, tačiau neprisimenu nė vie-no atvejo, kad nors vienas EP narys dalyvautų Seimo Kaimo reikalų ko-miteto posėdyje, nors Lietuvoje lan-kosi kiekvieną savaitę.

EP siūlo griežčiau nei iki šiol kovoti su maisto produktų perdirbėjų ir prekybininkų piktnaudžiavimu. Klaudijaus Driskiaus ir EPA-Eltos nuotraukos

Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, EP siūlo, kad valstybės pačios nuspręs-tų leisti ar neleisti jų teritorijose augin-ti genetiškai modifi kuotas kultūras.

32011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Šį savivaldybių rūpestį bent iš da-lies turėtų išspręsti šalies viduryje sta-tomas krematoriumas. 2003 m. Kau-no medicinos universitete uždarius vienintelį Lietuvoje krematoriumą, tautiečiai velionius kremuoti veža į Rygos arba Varšuvos krematoriumus. Apytiksliais duomenimis, dabar į gre-timas šalis kremuoti per metus išveža-ma apie tūkstantį mirusiųjų. Kėdainių krematoriumo direktorius tikina, kad dar šiais metais pastatas atvers duris.

„Planuojame, kad gruodį jau tu-rėtume pradėti veikti. Statybos jau praktiškai baigtos. Vyksta baigia-mieji darbai – paleidimų ir bandy-mų etapai, kurie vyks mažiausiai mėnesį. Krematoriumas bus itin modernus ir automatizuotas. Dar-buotojų daug nereikės – dirbs 4–6 specialistai“, – sakė „K2 LT“ ben-drovės, įgyvendinančios kremato-riumo statybas ir būsimą veiklą, di-rektorius Vytenis Labanauskas.

Paklaustas, kodėl žmogus turė-tų norėti susideginti krematoriu-me, o ne tradiciškai būti palaidotas, V.Labanauskas pateikė 4 svarius ar-gumentus. „Pirmiausia kiekvienas žmogus renkasi, kaip norėtų būti palaidotas. Jeigu žmogui nemalonu, kad jis gulės po žeme ir jo kūnas pra-dės irti – jis rinksis kremavimą. Ki-tam nemalonu būti sudegintam, tad rinksis tradicinį laidojimo būdą“, – kalbėjo krematoriumo direktorius.

„Galima būtų dar diskutuoti, kuris laidojimo būdas yra tradicinis. Mes grįžtame prie senųjų lietuvių tradicijų, kai mirusiuosius sudegindavo“, – sakė Lančiūnavos kaime (Kėdainių r.) gy-venanti Stasė Vilčinskaitė.

Pasak V.Labanausko, antras svar-bus argumentas, dėl ko reikėtų rinktis kremavimą, yra praktiškumas. „Kapi-nių plotai didėja, jie tolsta nuo gyve-namosios vietos, tad kapus prižiūrėti ir lankyti tampa vis sunkiau. Šiuolai-kinis žmogus laiko turi vis mažiau, transportas brangsta. Senose kapi-nėse dažnai nėra vietos kitus šeimos narius palaidoti, tad geriausia išeitis – kremuoti ir urną palaidoti tame pa-čiame kape. Dauguma jaunų žmonių nenori būti našta artimiesiems – ko-lumbariume saugoma urna su velio-

nio palaikais didelės priežiūros nerei-kalauja“, – sakė V.Labanauskas.

Su direktoriaus žodžiais sutinka ir S.Vilčinskaitė: „Ateis laikas, kai žmonės fi ziškai nepajėgs apvažiuo-ti visų giminės kapų.“

Atitinka visus pasaulinius standartus

Pasak krematoriumo direkto-riaus, kremavimas gali būti ir pi-gesnis už tradicinį laidojimą – vis-kas priklauso nuo velionio laidojimo vietos, karsto ir kitų dalykų. Neofi -cialiais skaičiavimais, kūno krema-vimas ir pervežimas į kaimyninę šalį kainuoja apie 4–5 tūkst. Lt. Numa-toma kremavimo kaina Kėdainiuo-se – 1 300 Lt (be PVM).

Vilnietė Rūta Jankauskienė savo mamą palaidojo prieš metus: „Pats

pigiausias laidojimo variantas – 9 tūkst. Lt. Jei būtų buvusi galimybė kremuoti, nereikėtų 800 Lt mokėti už duobės kasimą ir dar 6 tūkst. Lt už paminklą.“ Kremuojant, primena V.Labanauskas, nereikalingas bran-

gus karstas, o ir salė atsisveikinti bus suteikiama nemokamai.

O dauguma provincijoje kalbin-tų žmonių įsitikinę, kad kremuoti būtų brangiau. „Paminklą galiu ir už 200 litų gauti“, – sakė viena kai-mo moteris.

„Nepagarba kremuotiems pa-laikams būtų rodoma neribotą lai-ką juos laikant namuose arba kito-se pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens pa-viršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariu-muose“, – laiške dėl Žmonių palai-kų laidojimo įstatymo prieš kelerius metus rašė Kauno arkivyskupas me-tropolitas Sigitas Tamkevičius.

Žemės trūkumas – ketvirtas V.Labanausko įvardijamas argumen-

tas. „Kiekviena savivaldybė turi pasirū-pinti joje gyvenančio žmogaus palaido-jimo vieta. Tačiau šalia miestų kapinių vis mažiau, jos nukeliamos tolyn į pro-vinciją, nes žemės trūksta kitoms reik-mėms“, – pasakojo krematoriumo vadovas ir pridūrė, kad kremavimas ir ekologiniu požiūriu yra geriau nei miesto rajonais tampančios kapinės.

V.Labanauskas tikina, kad Kėdai-nių krematoriumas bus vienintelis iš aplinkinėse šalyse esančiųjų, ku-riame artimieji galės palydėti ir net patys dalyvauti kremuojant velionį. „Dalyvaudamas kremavimo procese žmogus įsitikins, kad jokios apgaulės ar kito velionio pelenų nebus įpilta į urną. Rygos ir Varšuvos krematoriu-muose viskas vyksta už uždarų durų, o mes leisime žmonėms patiems vis-ką stebėti“, – pasakojo būsimojo kre-matoriumo vadovas.

Trečiadienį V.Labanauskas grį-žo iš Vokietijos, kur apžiūrėjo mo-dernius vokiškus krematoriumus. Vokiško tipo krematoriumas bus ir Kėdainiuose. „Lietuvos krematoriu-mas bus itin ekologiškas, atitinkan-tis visus ES standartus. Kaimyni-nės šalys tuo negali pasigirti. Valymo įrenginiai mums kainavo daugiau nei visi kiti – tai rodo griežtą eko-loginį požiūrį. Kėdainiuose sumon-tuota pati naujausia ir moderniausia įranga, kokia tik šiuo metu gamina-ma pasaulyje, – Kėdainių kremato-riumo pranašumus vardijo jo vado-vas. – Galima drąsiai teigti, kad nuo Vokietijos sienos iki pat... Kinijos tai bus pats moderniausias krematori-umas, atitinkantis visus pasaulinius standartus ir reikalavimus.“

Kremuosis dešimtadalis lietuvių

2008 m. pabaigoje buvo atlikta visuomenės apklausa, kuri parodė, kad jau tuo metu 18 proc. respon-dentų (iš daugiau kaip 1,1 tūkst.) norėtų būti kremuoti.

Paklaustas kodėl krematoriu-mui buvo pasirinkti Kėdainiai, V.Labanauskas pabrėžė, kad Lietu-va nėra tik Vilnius ar didieji miestai. „Mes teiksime paslaugą visai Lietu-vai, o Kėdainiai yra Lietuvos vidu-ryje. Įsikūrėme pramoninėje zonoje, kur arčiausi gyvenamieji namai yra daugiau kaip už 3 km, tad gavome ir kėdainiškių sutikimą čia kurtis“, – sakė krematoriumo vadovas.

Pasaulyje krematoriumai sparčiai pradėti statyti po Antrojo pasauli-nio karo. Daugiausia jų pastatyta Japonijoje, kur kiekvienas žemės lo-

pinėlis yra labai vertingas. Čia kre-muojama net apie 98 proc. mirusių-jų. Čekijoje kremuojama 95 proc., Didžiojoje Britanijoje – 70 proc., Danijoje – 69 proc., Švedijoje – 65 proc., Šveicarijoje 63 proc. miru-siųjų. Vokiečių apskaičiavimu, Lie-tuvoje pirmais metais gali būti kre-muojama apie 10 proc. mirusiųjų.

Danijoje krematoriumų išskiriama šiluma panaudojama bažnyčioms šil-dyti. Berlyno centre įkurtas kremato-riumas šildo visą gyvenamąjį kvartalą nemokamai. „Deja, pas mus energija šildys orą. Nenorime, kad visuome-nė sprendimą efektyviai panaudoti energiją priimtų kaip pasinaudojimą kūnų energija komerciniais ar pan. tikslais. Manau, tai pakankamai jaut-rus klausimas, todėl kol kas sprendi-mas yra toks“, – konstatavo Kėdainių krematoriumo direktorius.

(Užs. 608)

Paskutinė kelionės į amžinybę stotelė

Kėdainių krematoriumas bus vienintelis iš aplinkinėse šalyse esančiųjų, kuriame artimieji galės palydėti ir net patys dalyvauti kremuojant velionį.

Pasak krematoriumo direktoriaus (kairėje), kremavimas gali būti ir piges-nis už tradicinį laidojimą. „Verslo žinių“ nuotraukos

Galima drąsiai teigti, kad nuo Vokietijos sie-nos iki pat... Kinijos tai bus pats moderniau-sias krematoriumas, atitinkantis visus pasau-linius standartus ir reikalavimus.

Senovės baltai savo artimuo-sius laidodavo trejopai: me-džiuose, žemėje ir degindavo. Kilmingesni buvo sudegina-mi, mat baltai manė, kad de-ginimas yra lengvesnis sielos išlaisvinimas iš kūno. Tarpu-kario Lietuvoje mirusiųjų pa-laikų kremavimas buvo įteisin-tas 1932 m. Po ketverių metų pradėjo veikti pirmas ir vie-nintelis šalies krematoriumas Kaune. Laikinojoje sostinėje krematoriumas tapo sensacija, ypač tarp inteligentų. Daugelis to meto garsių Lietuvos meni-ninkų ir mokslininkų viešai bei savo testamentuose skelbda-vo, kad pageidauja, jog po mir-ties jų kūnus sudegintų.

4 2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105)Valstiečių laikraštis

Spalio 23 d. sekmadienį iš visos Lietuvos susirinkome į tolimą Žaga-rę pagerbti didžio Lietuvos ganytojo arkivyskupo Julijono Steponavičiaus, kuriam sovietinės valdžios pareigū-nų sprendimu Žagarės parapija buvo tremties vieta net dvidešimt septyne-rius metus. Prieš tai devyniolika ku-nigiškos tarnystės metų praleista taip pat labai sunkiu laikotarpiu, kai Vil-niaus kraštas buvo okupuotas lenkų, sovietų, nacių ir vėl sovietų.

1955-ieji, kai kun. J.Steponavičius Panevėžio katedroje buvo konse-kruotas vyskupu, buvo sušvelnėju-sios priespaudos metai. Neseniai buvo miręs tironas Stalinas, kuris be pasigailėjimo siuntė vyskupus ir ku-nigus į gulagą, o kai kuriuos, kaip an-tai vysk. Vincentą Borisevičių, tiesiog sunaikino. Mes, tada Kauno kunigų seminarijos klierikai, turėjome laimės dalyvauti šios konsekracijos iškilmėje ir pasidžiaugti, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia turės jau tris vyskupus.

Tačiau džiaugsmas buvo trumpas. Nikita Chruščiovas, tapęs faktiniu Sovietų Sąjungos vadovu, vėl leido

milijonus nekaltų žmonių sunaiki-nusiai KGB kovoti su vadinamaisiais liaudies priešais. Jais buvo laikomi ir visi aktyvūs Bažnyčios žmonės, visų pirma vyskupai ir kunigai. Vėl pradė-ta verbuoti klierikus ir kunigus dirbti okupacinės valdžios kolaborantais ir siųsti į gulagą. Savo pareigas atlie-kantys kunigai buvo įpareigoti griež-tai laikytis išleistų instrukcijų, kurios draudė katechizuoti vaikus, leisti jiems patarnauti per Mišias, adoruo-

ti prie altoriaus mergaitėms, draudė lankyti savo parapijiečius, kviesti kai-mynus kunigus į atlaidus, organizuoti kunigų rekolekcijas, leisti be valdžios sutikimo kunigams atlikti pareigas, draudė vyskupams atsisakyti šven-tinti kunigais net visiškai netinkamus kandidatus. Vyskupas Teofi lius Ma-tulionis buvo ištremtas iš Kaišiadorių vyskupijos į Šeduvą, vyskupas Vin-centas Sladkevičius – į Nemunėlio Radviliškį, o J.Steponavičiui įsakyta išleisti nurodymą kunigams, kad jie

turi laikytis sovietinės valdžios nu-rodymų.

Vysk. J.Steponavičius žinojo, kuo būtų rizikavęs, nepaklausydamas ul-timatyvaus reikalavimo. Žinojo, bet pasielgė taip, kaip reikalavo vyskupo tikėjimas ir ganytojo sąžinė. Jis atsi-sakė pašalinti vaikus nuo altoriaus, uždrausti vaikų ir jaunuolių katechi-zaciją ir laikytis kitų įsakymų, kurie buvo skirti Bažnyčiai griauti. Dėl šios priežasties 1961 m. jis buvo nutrem-

tas į Žagarę ir čionai išbuvo, kol pra-dėjo byrėti sovietinė imperija, – iki 1988 m. pabaigos.

Per ilgus tremties metus vysk. Julijonas drauge su Nemunėlio Rad viliškio tremtyje esančiu vysk. V.Sladkevičiumi buvo nenugalėtos Bažnyčios ir nenugalėtos Lietuvos simboliai ir vėliavos. Anuomet šios vėliavos buvo labai reikalingos. Kai iškildavo koks nors svarbesnis reikalas ar klausimas, mes, kunigai, nevažiuo-davome į savo kurijas, bet vykdavome

į Žagarę ar Nemunėlio Radviliškį, nes žinojome, kad ten išgirsime tiesų atsakymą, gausime reikalingą pritari-mą ir būsime padrąsinti.

Tačiau tremtis liko tremtimi, ir ji buvo sunki dalia suvokiant, kad negali būti su ganomaisiais ir turi būti neby-liu liudininku, kai vilkai drasko kaime-nės avis. Tremtis buvo meilės kaina.

Todėl su didele pagarba ir pasi-didžiavimu prisimename šį tvirtą Lietuvos vyskupą, išdrįsusį sovieti-nei valdžiai pasakyti „ne“ – netar-nauti griaunant Bažnyčią. Vyskupas Bažnyčią gali tik statyti.

Šiandien būtų per maža tik prisi-minti arkivyskupą Julijoną ir nesusi-mąstyti, ar esame pasirengę mokė-ti meilės kainą, didelę kainą. Tiesa, tremtimi niekas negrasina. Tačiau laikytis meilės įstatymo visuomet kainuoja. Kai daugelis vagia, suk-čiauja ir dėl visko kaltina kitus, lai-kytis teisingumo ir nepasiduoti kal-tinimų isterijai – tai meilės kaina. Kai net Konstitucinis Teismas iš-kreipia šeimos ir santuokos santykį ir atveria kelius teisinei homosek-sualų partnerystei, ginti santuokinę šeimą ir būti niekinamam yra meilės kaina. Kai daugelis dievu paverčia seksą, krepšinį ir alų, nesilenkti bet kokiems stabams ir aiškiai stovėti Kristaus pusėje yra meilės kaina. Kai alkoholio gamintojų rankos pasiekia net vaikus ir paauglius, bandyti gel-bėti Lietuvą nuo alkoholizmo rizi-kuojant būti suniekintam – tai taip pat yra meilės kaina.

Stasys Jokūbaitis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, ne juokais susirūpino politi-nių partijų fi nansavimu. Lengviau-sia ją dabar būtų apkaltinti populiz-mu, nes valstybės vadovė užsimojo prieš labiausiai tautos nemėgstamą instituciją – politines partijas.

Naujausių visuomenės apklausų duomenimis, jomis pasitiki vos keli procentai mūsų tautiečių. Kodėl? Juk būtent per partijas mes išren-kame valdžią, kuri dažniausiai vi-sus ketverius metus vairuoja mūsų valstybės laivelį. Lyg ir pykti labai nebūtų dėl ko – kam patikime val-džios regalijas, tas ir vairuoja.

Vis suklystame rinkdamiesi? Galbūt. Bet ar per visą daugiau kaip dvidešimties metų nepriklausomy-bės laikotarpį mūsų partijos ir jų su-formuota valdžia bent kartą buvo pakilusi, tarkim, bent jau į reitingų lentelės penketuką? Ne. Vadinasi, klystame per kiekvienus rinkimus. Tai kodėl taip vis atsitinka?

Turbūt reikėtų sutikti su šalies va-dove, kad daug kas priklauso nuo pa-čios ėjimo į valdžią pradžios – poli-tinių partijų fi nansavimo skaidrumo. Ar žmonės gali pasitikėti valstybės politine sistema, kai mato, kurlink

veda daugelio partijų finansavi-mo schemos. O jos paprastos kaip du kart du: tu – man, aš – tau.

Kažin ar kas nežinojo, kaip tai da-roma. Parėmei partiją per rinkimus ir gali tikėtis, kad atitinkamai būsi pa-remtas laimint įvairiausių projektų konkursus, gaunant milijoninius už-sakymus, leidimus tam tikram verslui, statyboms, licencijas, skirstant Euro-pos Sąjungos lėšas. Nesunku būtų at-sekti, kas ką parėmė ir ką iš to laimė-jo. Tik niekas to, išskyrus žiniasklaidą, nedarė. Kodėl, irgi nesunku supras-ti – be nuodėmės liktų nedaugelis iš valdžioje esančiųjų.

Šiomis dienomis iš Viešųjų pirki-mų tarnybos pasklidusi informacija tiesiog pribloškia. Per šešerius me-tus politines kampanijas 23,8 mln. Lt parėmusios įmonės laimėjo beveik

pusę per tuos metus vykusių dides-nės vertės viešųjų pirkimų, kurių vertė 20,5 mlrd. Lt. Kitaip tariant, kiekvie-nas milijonas litų paramos partijoms per tą laiką atnešė jų rėmėjams beveik po milijardą litų užsakymų. Pavydė-tina investicija. Kažin ar dar kur nors įmanoma pasiekti tokį pelningumą.

Kai kurie liberalų veikėjai paskubė-jo šią informacija pakrikštyti populiz-mu. Kaip liaudyje sakoma: vagie, ke-purė dega. O ar ne liberalai daugiausia aukų yra gavę iš vadinamų „savų“ įmo-

nių ir bendrovių? Tai gal iš tiesų, kad visiems viskas būtų aišku, kam nors reikėtų atlikti gilesnį tyrimą ir paskelb-ti, kas kiek aukojo ir ką vėliau laimėjo. Juk šitiek mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų įvairių kontrolės tarnybų ir komisijų turime. Tada ir paaiškėtų, kas čia populizmas, o kas – ne.

Aiški ir tendencija: per viešuosius pirkimus aukotojai 2004 m. laimė-jo viešųjų pirkimų, kurie sudaro apie 34 proc. visų pirkimų vertės, o 2007 m., – jau 44 proc. visų pirkimų vertės.

Nieko nuostabaus, kad šiomis die-nomis Prezidentė D. Grybauskaitė su Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Audi-to, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto komitetų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės mo-kesčių inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, STT, FNTT ir Generali-

nės prokuratūros atstovais suko gal-vas, kaip užtikrinti skaidrų šalies po-litinių partijų fi nansavimą.

„Neskaidrus partijų finansavi-mas – politinės korupcijos pradžia. Kaina, kurią tenka politikams mo-kėti už paramą rėmėjams, gali tapti grėsme demokratijai ir nacionaliniam saugumui“, – teigė Prezidentė.

Valstybės vadovė yra pateikusi pa-taisas, kurios uždraustų partijas remti juridiniams asmenims, taip pat per-pus – nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesio

darbo užmokesčių, t. y. nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. Lt – sumažin-ti leistiną aukos dydį fi ziniams as-menims. Tokias pataisas šiuo metu svarsto parlamento komitetai.

Partijos ir jų atstovai Seime, žino-ma, nėra labai laimingi, kad jau po metų vyksiančiuose Seimo rinkimuo-se gali tekti verstis su kur kas mažes-nėmis sumomis negu iki šiol, todėl bando tikinti, jog uždraudus juridinių asmenų aukas reikėtų didinti parti-joms skiriamą valstybės fi nansavimą. Tačiau tai daryti neskubama. Papras-tai valstybės dotacijas gauna partijos, per paskutinius rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų. Kitų metų biudžete, kaip ir šiemet, tam numatyta beveik 5,5 mln. Lt.

Jei Prezidentės siūlomos pataisos bus priimtos, alternatyva juridinių

asmenų fi nansavimui, jos nuomo-ne, turėtų tapti pačių šalies gyven-tojų parama partijoms. Todėl siū-loma supaprastinti nedidelių aukų teikimo tvarką, numatyti galimy-bę partijoms, kaip visuomeninėms organizacijoms, savanoriškai skir-ti dalį pajamų mokesčio. Partijoms teks persiorientuoti ir gyventi ki-taip. Sunkiau, bet skaidriau, be iš paskos besivelkančių atidirbimo šleifų, bloškiančių jas į patį reitin-gų lentelių dugną.

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 256 52

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 28 627 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1327. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Didžiausio įstatymo tarnas

Kaip išleisti milijonai virsta milijardais

Per šešerius metus politines kampanijas 23,8 mln. Lt parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnės vertės viešųjų pirki-mų, kurių vertė 20,5 mlrd. Lt.

Su didele pagarba ir pasididžiavimu prisimename šį tvirtą Lietuvos vyskupą, išdrįsusį sovietinei valdžiai pasakyti „ne“ – netarnauti griaunant Bažnyčią.

Homilija, pasakyta 2011 m. spalio 23 d. Žagarės bažnyčioje minint Vilniaus arkivyskupo tremtinio Julijono Steponavi-čiaus 100-ąsias gimimo ir 75-ąsias kunigystės metines

52011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Jūratė Mališkaitė

Kompanija „John Deere“, šie-met iš esmės atnaujinusi siūlo-mos technikos asortimentą, nau-joves pristatė bene visų Europos šalių ūkininkams. Su ateinan-čio sezono naujienomis Lietu-vos žemdirbiai susipažino „DO-JUS agro“ surengtoje šventėje, kuri vyko kiek neįprastoje vieto-je, – Šiaulių arenoje. Šmaikštusis žaidimo „Teleloto“ vedėjas Jonas Radzevičius šįkart rideno ne lote-rijos kamuoliukus ir vietoj milijo-no litų gausiai publikai pažadėjo milijoną staigmenų.

Staigmenų kelias valandas truku-siame renginyje išties netrūko. Spal-vingų žibintų šviesoje nušvito dar ne-matyta technika – nauji 6R, 7R ir 8R serijų traktoriai, diržinis ritinių pre-sas „John Deere 960“, prikabinama-sis purkštuvas „John Deere R900i“, S, T, W serijos kombainai. Išsamiai pristatytos neribotos telematinių ir automatinių sistemų galimybės. At-einančio sezono kompanijos „John Deere“ asortimente – per 100 naujų ar atnaujintų mašinų.

Pasak „DOJUS agro“ valdybos pir-mininko Prano Dailidės, 2012 m. įmo-nei bus išskirtiniai. „Tai 20 metų nuo jos įkūrimo ir 15 metų, kai mes ats-tovaujame didžiausiam žemės ūkio technikos gamintojui pasaulyje – „John Deere“. Labai džiugu, kad per šį laikotarpį įtvirtinome bendradarbia-vimą su Lietuvos ūkininkais ir išplėtė-me verslą į kaimynines šalis: Baltaru-siją, Kaliningrado sritį, o pernai pasi-rašėme atstovavimo sutartį Latvijo-je“, – tvirtą poziciją technikos preky-bos versle akcentavo P.Dailidė.

Į šventę susirinkusius svečius pa-sveikino ir žemės ūkio ministras Ka-zys Starkevičius. „Technika, kuri Lie-tuvos laukuose dirba jau antrą de-šimtmetį, kalba pati už save. „John Deere“ mašinas galima lyginti su „Mercedes“ ar BMW gamintojų au-tomobiliais. Be šiuolaikinės techni-

kos žemdirbys prapultų“, – technikos svarbą šiuolaikiniame žemės ūkyje pabrėžė K.Starkevičius.

Kad žemės ūkis – perspektyvus verslas, tikino „John Deere“ Vidurio Europos pardavimo vadovas Tobias Vranka. Jo nuomone, augantis gyven-tojų skaičius, didėjantis bioenergijos poreikis visiems žemės ūkio sekto-riaus dalyviams garantuoja sėkmę.

Nė viena šventė neapsieina be dovanų. Apie artėjančias Kalėdas paskelbė „DOJUS agro“ generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas: „Visiems įsigijusiems „John Deere“ traktorių iki šių metų gruodžio 1 d. siūlome ypatingas fi nansavimo sąly-gas – 0 procentų palūkanų vieniems metams. Nelaukite Kalėdų. Pas mus Kalėdos jau prasidėjo!“

UAB „DOJUS agro“ per visą atstova-vimo kompanijai „John Deere“ laikotarpį pardavė apie 4 000 „John Deere“ ma-šinų, iš jų 3 000 Lietuvoje, 650 Balta-rusijoje, 220 Kaliningrado srityje, 150 Latvijoje. P.Dailidės teigimu, prekybos rezultatai rodo žemdirbių pasitikėjimą ir „John Deere“ technika, ir „DOJUS agro“ komanda. Artimiausiuose įmo-nės planuose – aptarnavimo centro statyba Latvijoje prie Rygos. Jau įsi-gytas sklypas ir pradėti projektavimo darbai. Be to, planuojama pastatyti regioninį centrą Panevėžyje ir Kali-ningrado srityje. Šiemet duris atvėrė Šiaulių regioninis centras.

Romas Netonis

Bendrovės „Saerimner“ valdo-mas kiaulių kompleksas teismo sprendimu turėtų nutraukti savo veiklą nuo seno veikusiose fermo-se, nes tai nepatiko keliems žemes įsigijusiems savininkams. Bendrovė skųsdama šį sprendimą stengsis už-kirsti kelią precedentui, kuris leistų kaimyninių sklypų savininkams re-ketuoti investuotojus. Vietos ben-druomenė nepalaiko puolimo prieš investuotojus, nes jiems pasitrau-kus, daug žmonių netektų darbo.

Prarastų darbus

Jusevičių kaimo bendruomenės pir-mininko pavaduotoja Virginija Vilbikie-nė tvirtino, kad labiausiai nepatenkin-tieji bendrovės „Saerimner“ veikla ne-priklauso bendruomenei ir yra įkūrę savas asociacijas. „Įtariu, kad jie by-linėjasi vedini vien savų interesų, nes mūsų kaimo žmonėms kompleksas suteikia darbo ir pajamų“, – mano ji.

Pasak V.Vilbikienės, „Saerimner“ ne tik sukūrė darbo vietas, laiku moka at-lyginimus, bet ir remia vietos bendruo-menės renginius, šventes. „Ši bendro-vė suremontavo bendruomenės patal-pas, remia mūsų šventes, renginius, organizavo ekskursijas, suteikė įvai-rios kitos paramos, – vardijo pašneko-vė. – Todėl mes tikrai nenorėtume, kad kompleksas būtų uždarytas.“

Bendruomenės pirmininkas Alfon-sas Vasiliauskas pridūrė, kad pasi-traukus danams liktų riogsoti tik pas-tatai vaiduokliai, kurių lietuviškame kaime ir taip apstu. „Keista, kad kone dešimt metų niekas to komplekso nematė, o šiandien staiga praregė-jo“, – stebėjosi jis.

Skleidžiamas melas

Jusevičių ir kituose įmonės kiaulių kompleksuose dirbantis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas teigė, kad vietos spaudoje ir savivaldybės at-stovų pateikiamuose argumentuose girdintis daug melo. „Fermų valdytojai „Saerimner“ patys inicijuodavo kvapų problemos sprendimus, tačiau nuolat susidurdavo su keistomis situacijomis, – pasakojo R.Nedzinskas. – Pavyzdžiui, įmonė pasodino medelius, kurie po ke-leto metų būtų sumažinę nemalonius kvapus. Tačiau tuomet veikusi Marijam-polės apskrities viršininko administra-cija pareikalavo išrauti medžius, nes jie buvo pasodinti be administracijos leidi-

mo. 2009 m. įmonė kreipėsi į Marijam-polės apskrities viršininko administraci-ją ir Kalvarijos savivaldybę prašydama leisti pastatyti itin brangų biofi ltrą. Abi institucijos atsisakė išduoti jo statybai reikiamus dokumentus. Apskritai sklei-džiama labai daug melo apie kiaulių kie-kius ir kitą bendrovės veiklą.“

Gydytojas mano, kad nuolat sklei-džiamas melas ir kuriamos biurokra-tinės kliūtys įmonei gali būti specia-liai inicijuojami. „Kažkam galbūt naudinga, kad vietiniai gyventojai nemėgtų kiaules auginančios įmo-nės“, – svarstė jis.

Migloti interesai

Fermas Jusevičiuose „Saerimner“ valdo nuo 2006 m., o ieškinį teismui trijų asmenų įsteigta asociacija pa-teikė tik pernai. Ieškovai aiškino, kad kaimo verslininkai riboja jų nuosavy-bės teisę į žemes. Bet jie tas žemes įsigijo tada, kai kiaulininkystės kom-pleksas dirbo jau daug metų iki tol.

Ieškinį teismui buvo pateikę 6 pi-liečiai (R.Sutkaitienė, J.Pazniokienė, D.Jurgelionienė, P.Buterlevičius, D.Naujokaitienė ir A.Geležius) ir dvi prieš kelerius metus įsteigtos asoci-acijos. Iš šešių jų steigėjų dauguma – tie patys asmenys arba jų artimieji.

Vienas jų – buvęs Kalvarijos po-litikas Algirdas Geležius, kuris šiuo metu teisiamas dėl galimo dviejų žmonių nužudymo bei įtarimų ban-džius papirkti jo bylą tyrusį Policijos departamento pareigūną.

Įdomu, kad Jusevičių bendruome-nė, kurią sudaro 400 arčiausiai fermų gyvenančių žmonių, ieškovais šioje byloje nebuvo.

Panašių bylų Lietuvoje būta ne vie-nos. Jų schemos labai panašios: spe-cialiai įsigyjami žemės sklypai šalia investavusių ir veiklą jau pradėjusių verslininkų, o paskui jiems pateikia-ma įvairių reikalavimų. Dažniausiai siūloma išpirkti kaimynines žemes už didesnę nei rinkos kainą arba sugal-vojama kitų „kompensacijų“ būdų. Investuotojams nepasidavus šantažui jie įsukami į teismų karuselę.

Šį kartą Marijampolės rajono apy-linkės teismas byloje prieš Marijam-polės regiono aplinkos apsaugos de-partamentą (MRAAD) ir kiaulių augin-tojus patenkino ieškinį ir nurodė, kad „Saerimner“ turi nutraukti Jusevičiuo-se esančių kiaulininkystės kompleksų, veikiančių nuo 1976-ųjų, veiklą. Teis-mas sprendimą motyvavo tuo, kad MRAAD neteisėtai išdavė Taršos inte-

gruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą kiaulių kompleksui.

Pakalbinta viena iš ieškovių Rai-monda Sutkaitienė neigė, kad grupė asmenų siekė asmeninės naudos. „Mes atstovavome šalia kompleksų esančių kaimų bendruomenėms“, – teigė ji, nors kalbinti šalia esančios didžiausios Jusevičių bendruomenės nariai tikino nieko prieš kompleksą neturintys

Investuotojai ujami

Šalies valdžia mėgsta kalbėti apie investicijų svarbą, teikia lengvatas kai kurioms kompanijoms, paskui tai pateikia kaip savo nuopelną. Tačiau dažnai užmirštami seniai veikiančios ir daug darbo vietų sukūrusios įmonės.

Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė apgailestauja, kad Lietuvo-je investuojančios įmonės nuvertina-mos ir joms tenka susidurti su daug kliūčių. „Dažnai manipuliuojama viešuoju interesu, žmonės specialiai klaidinami, – kalbėjo R.Skyrienė. – Tokie dalykai nedaro garbės nei ša-liai, nei regionams. Man teko matyti šiukšlių deginimo fabriką Austrijos sostinėje Vienoje, tarp namų. Jis ne-skleidė jokių kvapų. Man sunku įsi-vaizduoti tokį statinį čia. Tuoj atsiras-tų žmones klaidinančių pareiškimų, būtų organizuojami protestai.“

Sovietmečiu statytą kiaulių kom-pleksą „Saerimner“ įsigijo kartu su ga-liojančiu leidimu, o pačias fermas at-naujino, modernizavo. Dabar šioms investicijoms iškilo pavojus. „Teismo sprendimas nepalaiko kaime dirban-čių verslininkų, tačiau užtaria suintere-suotų asmenų, valdančių toli nuo kom-plekso esančias žemes, įsteigtą asocia-ciją, nors gausiausia ir arčiausiai fermų gyvenanti Jusevičių bendruomenė pre-tenzijų nekelia, – kalbėjo „Saerimner“ advokatas Mindaugas Žolynas. – Pa-stebėtina, kad bendrovė tikrai teisme nekovojo už teisę teršti aplinką, o įrodi-nėjo ir, mano nuomone, pateikė pakan-kamai įrodymų, kad veikla vykdoma pagal įstatymus. Yra klausimų, kuriuos reikėtų spręsti, ir bendrovė pasiryžusi tai daryti, tačiau kai kam atrodo, kad griovimas yra efektyviausia problemos sprendimo priemonė. Mano nuomone, reikėtų ne griauti, o vadovautis vieno Kalvarijos politinio veikėjo deklaracija – „neišsprendžiamų problemų nėra, yra tik netinkamas požiūris“.

Skųs sprendimą

Advokato Mindaugo Žolyno teigimu, teismo sprendimas sukurtų preceden-tą, kuris paneigtų stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus bei leistų naujai skly-pus įsigijusiems savininkams priešta-rauti kaimynystėje esančių verslininkų veiklai nepaisant jokių senaties terminų. „Teismo sprendimas yra teismo spren-dimas – nemalonus ar netikėtas, bet jį vis tiek reikia gerbti, o jei netenkina – skųsti kaip nustatyta įstatyme. Mano asmenine nuomone, privalome skųsti ir skųsime tokį sprendimą, nes priešingu atveju atsivers durys teisėtam reketui: nori dirbti – susimokėk kaimynui. Esant tokiai situacijai jokio investuotojo į Lie-tuvą neprisišauksi“, – įsitikinęs jis.

„Saerimner“ kasmet į valstybės biudžetą sumoka 10 mln. Lt mokes-čių, o vien tik į Kalvarijos rajono savi-valdybės biudžetą – apie 500 tūkst. Lt. „Saerimner“ glaudžiai bendradarbiau-ja su vietiniais ūkininkais, kasmet iš jų nuperka apie 15 tūkst. t grūdų.

„Saerimner“ fermose dirba dau-giau kaip 450 darbuotojų iš aplinki-nių kaimų.

„DOJUS agro“ pristatė „DOJUS agro“ pristatė sezono naujovessezono naujoves

Investuotojai iš kaimo genami laukMigloti žemės savininkų interesai gali sužlug-dyti verslą, kuriantį darbo vietas ir remiantį vietos bendruomenę.

Renginyje buvo pristatytos ne tik naujienos, bet ir kita žemės ūkio technika.

„John Deere“ 6R traktoriaus tech-nologines naujoves įvertino ir ren-ginio vedėjas J.Radzevičius.

Šiaulių arenoje buvo pristatyta di-džiausia 2012 metų kombainų nau-jiena – rotorinis kombainas S 680i.

(Užs. 222)

„Saerimner“ glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais, kasmet iš jų nuperka apie 15 tūkst. t grūdų. „Saerimner“ archyvo nuotrauka

6 2011 m. spalio 29 d. • Nr. 86 (9105)Valstiečių laikraštisAktualijos

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Tailandas kenčia nuo per kelis dešimtmečius didžiausių potvy-nių, kurie apsėmė trečdalį šalies provincijų ir nusinešė daugiau nei 370 gyvybių. Gyventojai evakuo-jami ir iš sostinės Bankoko.

Ketvirtadienio vakarą buvo užtvin-dytas visas Don Muango rajonas Tai-lando sostinės šiaurėje. Apsemtas be-veik visas Bang Plato rajonas. Vanduo tvindo dar du rajonus – Vang Th ongą ir Lat Prao. Blogėja situacija vaka-rinėje sostinės dalyje. 19-oje mies-to rajonų galioja įsakymas tučtuojau evakuotis. Manoma, kad per tris arti-miausias dienas bus apsemta daugu-ma iš 50 Bankoko, turinčio daugiau kaip 10 mln. gyventojų, rajonų.

„Iš partnerių gavome žinią, kad trečiadienį nusileido lėktuvas su tu-ristų grupe iš Lietuvos. Ekskursijos po Bankoką vyksta kaip suplanuota. Nereikia panikuoti ir dramatizuoti situacijos“, – į klausimą, ar dėl pot-vynių nebuvo nepatogumų Lietuvos turistams, atsakė kelionių agentūros „Kelionių gurmanai“ vadybininkė.

Tuo metu Bankoko gubernatorius Suchumphandas Paribatas ketvirta-dienį pranešė, kad „vanduo lėtai, bet nepaliaujamai semia Tailando sosti-

nę“. Ministrė pirmininkė Jingluk Ši-navatra pranešė, kad vanduo Banko-ke laikysis ne mažiau kaip mėnesį.

Potvynio pikas prognozuojamas šiandien, šeštadienį, 18 valandą vie-tos laiku (12 valandą Lietuvos lai-ku), kai vandens lygis Čao Prajos upėje pakils 2,65 m – 15 cm aukš-čiau hidrotechninių užtvarų. Ir nors toks lygis išsilaikys ne daugiau kaip 30 minučių, to gali pakakti, kad van-duo išardytų užtvaras ir šliuzus.

BBC pranešė, kad Tailando vy-riausybė paskelbė penkių dienų valstybines atostogas siekdama pa-skatinti žmones „ieškoti saugumo už miesto ribų“.

CNN skelbia, kad didelės Ban-koke esančių gyventojų minios ban-do ištrūkti iš miesto, tačiau keliai, vedantys iš sostinės į šiaurę, šiaurės vakarus ir šiaurės rytus yra apsem-ti, o eismas jais nutrauktas. Šiomis krytimis nekursuoja ne tik autobu-sai, bet ir traukiniai. Don Muango oro uostas apsemtas ir nedirba.

Išvykti iš sostinės šiomis dieno-mis galima tik keliais, vedančiais Malaizijos ir Kambodžos link. Šio-mis, pietvakarių ir pietryčių, krypti-mis susidarė didžiulės automobilių spūstys, o bilietų į tarpmiestinius autobusus nusipirkti neįmanoma.

S.Paribatas CNN televizijai pripa-žino, kad valstybinės ir miesto institu-cijos negali evakuoti visų nukentėju-siųjų. „Sunku įtikinti Tailando žmones palikti savo namus, nors ir kyla rizi-ka“, – sakė Bankoko gubernatorius.

Didžiausias per pastaruosius 50 metų potvynis Tailande jau parei-kalavo daugiau kaip 370 žmonių gyvybių. Skaičiuojama, kad stichi-jos padaryta žala jau dabar viršija 15 mlrd. dolerių.

Pasaulis

Didžiausias potvynis Tailande skandina Bankoką

Šeštoji pavara

(Užs. 679)

BBC pranešė, kad Tailando vyriausybė paskelbė penkių dienų valstybines atostogas siekdama paskatinti žmones „ieškoti saugumo už miesto ribų“.

EPA-Eltos nuotrauka

Nuo lapkričio dešimtosios ša-lies keliuose draudžiama važinė-ti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį. Padangų gamintojos „Go-odyear“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 93 proc. Lie-tuvos vairuotojų mano, jog nu-statytas mažiausias leidžiamas padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei ofi cialiai leistinas.

Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. šalies keliuose draudžiama su vasarinėmis padangomis eksploa-tuoti tas transporto priemones, ku-rių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Dygliuo-tas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Lengviesiems automobiliams au-

tomagistralėse nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. grei-čiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu. Dygliuotos pa-dangos važinėjant mieste nebūtinos. Naudojant tokias padangas ant au-tomobilio privalu priklijuoti apie tai informuojantį skiriamąjį ženklą.

Tyrimų kompanijos „GfK“ duo-menimis, dauguma šalies vairuotojų nežino, koks yra ofi cialus mažiausias leidžiamas vasarinių ir žieminių pa-dangų protektoriaus gylis. Tik 18 proc. lietuvių žinojo, kad reikalaujamas mi-nimalus vasarinių padangų protekto-riaus gylis yra 1,6 mm. Net 75 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos vairuoto-jų tvirtino, kad galima naudoti padan-gas, kurių protektoriaus gylis neatitin-ka reikalaujamo minimumo.

Tyrimo duomenys parodė, kad apie žiemines padangas vairuotojai žino dar mažiau. Net 93 proc. lietuvių sakė manantys, kad įstatymas leidžia žiemą naudoti padangas, kurių pro-tektoriaus gylis mažesnis nei 3 mm.

„Goodyear Dunlop“ vadovas Balti-jos šalims Elmantas Latkauskas sakė: „Švelniai tariant, tyrimo duomenys šo-kiruoja. Padangų priežiūra kiekvienam vairuotojui turėtų būti prioritetinis da-lykas, ypač Lietuvos klimato zonoje. Padangos sukibimo su keliu plotas, ku-ris jau ir taip yra vos vieno delno dy-džio, priklauso nuo protektoriaus gylio. Jei automobilis važiuoja padangomis, kurių protektoriaus gylis netgi nesiekia ofi cialaus leidžiamo minimumo, tuo-met nei naujausias automobilis, nei la-biausiai patyręs vairuotojas negali savęs apsaugoti nuo pavojų.“

Pasak saugaus eismo specialistų, net ir nedidelė avarija paprastai pri-daro daugiau nuostolių, nei kainuoja žieminių padangų komplektas. „Vai-ruotojai turėtų pasirūpinti savo ir ar-timųjų saugumu, nes eismo sąlygos šiuo metų laiku yra daug sudėtinges-

nės nei vasarą. Lengvųjų automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm“, – sakė Susisiekimo ministerijos Sau-gaus eismo skyriaus vedėjas Vidman-tas Pumputis.

VL inf.

Vairuotojai turėtų susirūpinti automobilių padangomis

Tyrimo duomenys parodė, kad apie žiemines padangas vairuotojai žino ma-žiau nei apie vasarines. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Į kelią iššokantys laukiniai gyvū-nai pridaro maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos automobiliui nei vi-dutinis patiriamas nuostolis dėl kitų įvykių. Draudikai savo klientams už laukinių gyvūnų sugadintą automo-bilį išmoka vidutiniškai 2 500 Lt.

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad susidūrimą su gyvūnu kelyje patiria vienas iš šimto draudėjų. Daž-niausiai, statistikos duomenimis, į ke-lią išbėga ir su automobiliais susiduria stirnos, šunys, rečiau – dideli gyvūnai,

tokie kaip elniai ar briedžiai. Policijos duomenimis, per metus Lietuvos ke-liuose fi ksuojamas tūkstantis automo-bilių susidūrimų su gyvūnais.

„Į kelią išbėgančio laukinio gyvū-no elgesys nenuspėjamas – ar apakin-tas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės, ar bėgs ir šoks ant atvažiuo-jančio automobilio. Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia būti labai atidžiam ir akimirksniu pa-siruošti manevrams: būti pasirengus stabdyti ar apvažiuoti gyvūną, prieš

tai įvertinus esamą situaciją“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.

2010 m. „Lietuvos draudimas“ savo klientams išmokėjo daugiau nei 1 mln. Lt už laukinių gyvūnų auto-mobilių apgadinimus, šiemet ši suma taip pat bus ne mažesnė, prognozuoja draudimo specialistai. Didžiausia iš-mokėta kompensacija siekė 32 tūkst. Lt, nes automobilis buvo sugadintas ypač stipriai.

VL inf.

Žvėrys tuština vairuotojų kišenes

Nurašoma pusė Graikijos sko-lų. Naujasis gelbėjimo planas numa-to, kad nurašoma 50 proc. Graikijos skolų privatiems skolintojams. Tačiau dabar Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Centrinis Europos bankas Atėnuose nepertraukiamai stebės valdžios veiksmus. Iki šiol šių institucijų atstovai atvykdavo inspek-tuoti Graikijos kas trys mėnesiai.

Italiją semia vanduo. Trečia-dienį Italijos šiaurinėje ir centrinėje dalyse smarkios liūtys sukėlė pot-vynį – siautėjant stichijai žuvo ma-žiausiai šeši žmonės, dar tiek pat laikomi dingusiais be žinios. Visiš-kai užtvindytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Montero-so al Marė miestas. Gyventojai tiki-si kariuomenės pagalbos.

Tunise baigėsi pirmi demokra-tiniai rinkimai. Ketvirtadienį va-kare paskelbti rezultatai rodė, kad pirmus demokratinius rinkimus Tu-nise laimėjo islamistų partija „En-nahda“, kuri surinko daugiau nei 41 proc. balsų – tai garantuoja 90 iš 217 vietų parlamente.

Televizijos stiprins kinų mo-ralę. Kinija ketina griežtai riboti pramoginių ir realybės šuo laidų skaičių savo palydovinių televizijų prog ramose. Pirmiausia bus riboja-mos tokios pramoginės laidos kaip talentų, pokalbių, realybės ir loši-mų šou bei piršlybų programos. Eltos, athensnews, euobserver.com, lifeinitaly.com, BBC, CNN, AP inf.

Planetos pulsas

EPA-Eltos nuotrauka

(Ne)paprasta sėkmės formulė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Kas laukia vaikų, užaugusių be šeimos?

13 p.

Sodyba

Bičių avilys

Kad ir kaip bėgtume, laiko neaplenksime

Profesorius etnologas Liber-tas Klimka lapkričio pradžią pasitinka trumpu atokvėpiu ir santūria ramybe. O juk šio J.Basanavičiaus, S.Šalkauskio ir L.Ivinskio premijų laurea-to darbo barus sudėtinga iš-vardyti: paleoastronomijos ir etnokosmologijos Lietuvoje pradininkas, etninės kultū-ros propaguotojas, daugiau nei 900 mokslinių, metodinių ir populiariųjų leidinių, įrašų autorius... Ir visa tai nuveikta vieno žmogaus. Kitiems tam reikėtų dviejų gyvenimų!

Rūta Klišytė

„Laba diena, jums rašo mergina, visą gyvenimą gyvenusi, kaip dabar išaiškėjo, be šeimos. Tai labai keista, nes turiu namus, mylinčius tėtį ir mamą, tik jie nesusituokę. Taigi dabar esu vadinama kaip užaugusi be šeimos, dėl to jaučiu skriaudą ir pyktį: kuo esu blogesnė už tuos, kurių tėvai užregistravo santuoką? Tiek jau to, aš susitvarkysiu, esu beveik suaugusi (tačiau pati jokiu būdu nesituoksiu – dėl protesto), bet ar toks požiūris į šeimą netraumuos kitų vaikų, kurių tėvai nesusituokę?“ – rašo 17 metų Austėja iš Vilniaus.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė

Apiterapeutų ir bitininkųlaukia nauji iššūkiai

25 p.23 p.

7 p.

Šalies bitininkai ir bičių produktus žmonių svei-katai gerinti naudojantysmedikai neseniai rinkosi Kaune ir paminėjo Lietu-vos apiterapeutųasociacijos 20-metį.

Rapolas Tamošiūnas

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie verslinę bitininkystę, tačiau,kas tai yra, kaip atrodobeveik tūkstančio bičių šeimų ūkis, retas įsivaizduoja.

Nijolė Baronienė

Tinkamai prižiūrimi langai tarnaus ilgai

7 p.

Lietuvoje senus medinius langus plastikiniais daug kas keitė jau prieš 20 metų. Tai buvo nauja,gražu ir vakarietiška. Tačiau langus, kaip ir viską, kad ir kokiejie būtų, reikia prižiūrėti.

Rapolas Tamošiūnas

Sunku skinti, bet gardu valgytiŽinantieji, ko verti šaltalankiai, po pirmųjų šalnų apsiginkluoja kantrybeir patraukia skinti šių vertingų uogų.

Nijolė Baronienė