2012 m. vasario 25 d., šeštadienis • Nr. 16 (9139) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Monikos Bičiūnaites veidas ir balsas – įsimenantys, kaip ir vaid-menys, nors jie dažniausiai – eilinės lietuvės... mamos, žmonos, ne vi-sada laimingos ir žavingos.

• Daugelis įsitikinę, kad papras-čiausias būdas suteikti namams daugiau gyvumo – įsirengti akva-riumą.

• Jeronimas (kvapioji pelargoni-ja), dažnai augintas senelių ir pro-senelių namuose, dabar vis rečiau puošia mūsų palanges.

• Retas kuris žino, kad naminiais augintiniais gali tapti ne tik katės ar šunys, bet ir bitės.

Šiandien skaitykite:

Vida TavorienėVL žurnalistė

Pedagogai tvirtina, kad Švie-timo ir mokslo ministerija mani-puliuoja profesinių sąjungų rei-kalavimais, esą jie prašo didesnių

atlyginimų. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovai ti-kina kovojantys, kad iš esmės ne-būtų bloginamos darbo sąlygos ir uždarinėjamos mokyklos. Dėl to ypač nukenčia kaimo vaikai.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

BIČIŲ AVILYS, 23 p.

Jau tradicine tapusi 13-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė kviečia skaitytojus „atversti pasaulį“.

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 9 p.

Apie tai – 13 p.

Nukelta į 3 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Specialiųjų tarnybų slaptos pa-žymos aukščiausius šalies vado-vus ir Seimą pasiekia tuo metu, kai parlamentas svarsto gyvybiš-kai svarbius Lietuvai klausimus. Atrodytų, kad šios pažymos val-do visą šalies politinį gyvenimą.

Visuomenė reikalauja atsakymų

Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą nuolat sudrebina vadi-namosios slaptos pažymos, kurias aukščiausiems šalies vadovams ir politikams pateikia Valstybės sau-gumo departamentas (VSD), Fi-nansinių nusikaltimų tyrimų tar-nyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Dviejų valandų įspėjamąjį streiką surengę mokytojai neslepia apmaudo, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius su savo komanda, užuot iškart sėdę prie derybų stalo su streikuojančių pedagogų atstovais, toliau suka uodegas.

Pastaruoju metu vis dažniau įtartinomis aplinkybėmis sukurpti slapti dokumentai į neaiškių interesų kovą įvelia ir Prezidentę, ir politikus, ir visuomenę.

Nukelta į 2 p. Visuomeninės organizacijos trečiadienį surengė mitingą prie prezidentūros reikalaudamos, kad VSD paviešintų slaptas pažymas apie politikų ryšius su tam tikromis verslo grupėmis. Eltos nuotrauka

Praėjus beveik mėnesiui po gaisro Tytuvėnuose, čia ėmė skraidyti bažnyčios stogo skardos. Per tą laikotarpį niekas taip ir nepasirūpino bažnyčios gelbėjimu.

Slaptos pažymos šokdina valstybės pareigūnus

Mokytojai sukilo prieš liberalią reformą

Į sostinę atvykusiems merams, pasipriešinusiems rajonų vidurinių mokyk-lų naikinimui, švietimo ir mokslo ministras pripažino, kad kaimo mokyk los buvo nuskriaustos fi nansiškai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apie tai – 6 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Tėviškės šviesa

2 2012 m. vasario 25 d. • Nr. 16 (9139)Valstiečių laikraštis

Šios pažymos adresatus dažniau-siai pasiekia tada, kai Lietuvoje pra-dedami nagrinėti itin opūs ekono-miniai ir politiniai klausimai.

Pastarieji du tokie įvykiai – vy-kusios diskusijos dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų ir banko „Snoras“ bankrotas.

Štai remdamasis VSD pažyma ir melo detektoriaus išvadomis, vi-daus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido FNTT generalinį direktorių Vitalijų Gailių ir jo pa-vaduotoją Vytautą Giržadą, nes esą jie nutekino informaciją apie situa-ciją „Snore“. Pareigūnai kalba apie kerštą, nes FNTT esą tyrė įmo-nes, fi nansiškai rėmusias Liberalų ir centro sąjungą, kuriai priklauso R.Palaitis.

Prezidentė Dalia Grybauskai-tė išreiškė paramą R.Palaičiui, nors premjeras ir kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai palaikė atleistuosius FNTT pareigūnus.

Visuomeninės organizacijos tre-čiadienį surengė mitingą prie prezi-dentūros reikalaudamos, kad VSD paviešintų slaptas pažymas apie politikų ryšius su atskiromis verslo grupėmis, nepaisant tų politikų pri-klausomybės vienai ar kitai partijai. Mitinge dalyvavę apie 900 žmonių taip pat reikalavo sugrąžinti į darbą V.Gailių ir V.Giržadą.

Sutapimai verčia sunerimti

Slapta VSD pažyma pasirodė ir Seimui svarstant Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kurias priėmus iš dujų prekybos rinkos būtų elimi-nuota tarpininkė tarp „Gazprom“ ir Lietuvos – UAB „Dujotekana“.

„Dujotekana“ buvo minima ir ki-tose bent dviejose VSD pažymo-se 2006 m., kai Seimas reikalavo iš VSD pateikti parlamentui 12 slap-tų pažymų.

Šis, taip pat kiti skandalai išver-tė iš posto tuometį VSD generalinį direktorių Arvydą Pocių. Beje, nese-niai paskelbtame KGB rezervininkų sąraše yra ir A.Pociaus pavardė.

„Dujotekana“ buvo minima ne tik dėl galimos įtakos žiniasklai-dai, bet ir, tikėtina, 2006 m. liepos 28 d. pažymoje „Dėl Seimo nario V.Orechovo“.

Po 2004–2008 m. kadencijos V.Orechovas tapo UAB „Dujote-kana“ vadovu ir būtent jis šiemet visuomenei pradėjo kalbėti apie tai, kad neva Darbo partija yra suin-teresuota pakeisti Gamtinių dujų įstatymą.

Parlamentas nesiryžo pritarti šio įstatymo pataisoms vien dėl VSD pažymos. „VSD funkcija yra už-kirsti kelią grėsmėms valstybei, o ne tik stebėti, kaip ta grėsmė susi-daro ir vėliau pateikti pažymas tuo metu, kai svarstomi valstybei aktua-lūs klausimai, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gap-šys. – Tokiais atvejais vieni politikai sako, kad buvo grėsmė, o kiti politi-kai teigia, kad jos nebuvo.“

V.Gapšio žodžiais, „net patai-sų projekto autoriai nežino, kokias grėsmes įvardijo VSD“.

„Kreipiausi į VSD dėl tos pažy-mos, ar mano teiktas projektas su-kėlė grėsmę valstybei, bet atsakymas buvo toks, kad VSD net nevertino įstatymo projekto turinio. Tai apie ką mes kalbame, ponai?“ – retoriš-kai klausė V.Gapšys.

Minėta VSD pažyma buvo bend-ro pobūdžio apie grėsmes valstybei ir tik vienu sakiniu užsiminta apie Gamtinių dujų įstatymą.

Grėsmės atsiranda pagal poreikį

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys teigia, kad slaptų pažymų turinys priklau-

so nuo to, ar tas pažymas rengia są-žiningi pareigūnai.

„Tokios analitinės pažymos pa-deda politikams geriau suvokti vyks-tančius procesus, bet jei pažymas rengia nesąžiningi pareigūnai, tokie dokumentai tampa labai nešvariu ginklu“, – pabrėžė D.Kuolys.

Jo teigimu, 2006 m. pabaigoje at-liktas parlamentinis tyrimas VSD atskleidė dideles darbo spragas. Sei-mo nariai per šį tyrimą apklausė net 37 VSD pareigūnus. Išvadose teigta, kad ši tarnyba neretai viršydavo su-teiktus įgaliojimus. Nustatyta, kad kai kuriais atvejais net VSD vado-vybė siekdavo turtinės naudos. Taip

VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas įsigijo nekilnojamojo turto Turniškėse, o vienos VSD val-dybos viršininkas Vytautas Damulis buvo paskelbęs tarnybinio mobilio-jo telefono numerį internete priva-čiais ir komerciniais kaimo turizmo tikslais.

Tačiau atskleisti ne tik šie vie-šųjų ir privačių interesų supainio-jimo atvejai. „VSD pažymose buvo nurodyti atskirų verslo grupuočių korupciniai ryšiai su žiniasklaida, taip pat jų santykiai su Rusijos spe-cialiosiomis tarnybomis“, – priminė D.Kuolys. Jo nuomone, sąžiningų pareigūnų parengtos pažymos gali duoti naudos valstybei.

Baltarusijoje 2006 m. rugpjūčio 23 d. mįslingomis aplinkybėmis žu-

vęs VSD karininkas Vytautas Po-ciūnas buvo parengęs slaptą pažy-mą „Iniciatyva 2K“, kurioje įspėjo apie Lietuvai kylančias grėsmes dėl energetinių projektų. Tačiau jo dar-bas, kaip spėjama, itin nepatiko tuo-metei VSD vadovybei.

Net kiti VSD pareigūnai liudijo, kad teigiamai įvertinti jų kolegos kartais būdavo be jokių motyvų nu-šalinami nuo atliekamų tyrimų.

Politiką formuoja VSD

„Valstiečių laikraštis“ tiesiai švie-siai paklausė VSD, FNTT ir STT vadovų, ar slaptomis pažymomis

šios tarnybos nediskredituoja savo pačių veiklos, kai apie pažymų eg-zistavimą paskelbiama svarstant svarbiausius šalies klausimus.

„STT vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, todėl teiginiai dėl esą piktnaudžiavimo, diskreditavimo yra nepagrįsti“, – sakė STT vado-vas Žimantas Pacevičius.

Įslaptintos informacijos naudo-jimą ir jos išslaptinimą reglamen-tuoja Valstybės ir tarnybos paslap-čių įstatymas.

„Principas „būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti su įslaptinta informacija ar susipažinti su ja turintiems asme-nims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti su įslap-tinta informacija ir tik ta apimtimi, kokios reikia jo pareigoms atlikti“, – patikslino Ž.Pacevičius.

Pagal minėtą įstatymą su slaptais duomenimis gali būti supažindinti Prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras.

Visų trijų tarnybų vadovai lyg susitarę aiškino, kad negali atskleisti net to, kiek kasmet pateikia slaptų pažymų aukščiausiems šalies asme-nims. Tai esą irgi slapta informa-

cija.Savo ruožtu laikinai ei-

nantis FNTT vadovo parei-gas A.Montvydas teigė, kad už įslaptintos informacijos apsaugos politiką yra atsa-kingas VSD, kuris į „Vals-tiečių laikraščio“ paklausimą visai neatsakė.

Atsakymai – V.Adamkaus memuaruose

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Ar-vydas Anušauskas teigia, kad VSD, FNTT ir kitos struktūros slaptas pa-žymas pateikia tik kaip informaciją apie tam tikrą gresiančią problemą, o ne apie konkrečius asmenis.

„Deja, iš tų pažymų jokios by-los nesukurpsi, nes pateikus pažy-mą, tarnybos privalo dirbti su ta in-formacija ir rinkti įkalčius, – kalbėjo A.Anušauskas. – Net ir prisiminus tas slaptas 12 pažymų, kai su jomis susipažinau, jose neatradau jokios informacijos, kuri padėtų iškelti by-las. Jei tas pažymas paviešintume da-

bar, jose paminėti asmenys iš valsty-bės prisiteistų milijonines sumas už garbės ir orumo įžeidimą.“

Svarstydamas, kam yra naudinga kurpti įvairias pažymas, pašnekovas pabrėžė, kad daug atsakymų galima rasti Prezidento Valdo Adamkaus memuaruose.

„V.Adamkaus memuarai daug ką paaiškina. Net ir vėliau, kai domė-jausi, ar tam tikros struktūros vėliau dirbo su tomis 12 pažymų, paaiškė-jo, kad jos nugulė stalčiuose. Dabar tos pažymos yra niekinės“, – akcen-tavo A.Anušauskas.

Pats V.Adamkus susilaiko nuo vertinimų apie slaptąsias pažymas.

„Šiuo atveju susilaikau nuo bet kokių komentarų, nes tam yra pa-reigūnai, atsakingos institucijos ir teismai“, – lakoniškai atsakė Prezi-dentas V.Adamkus.

TS-LKD frakcijai priklausantis A.Anušauskas yra ir Seimo Opera-tyvinės veiklos parlamentinės kon-trolės komisijos narys.

Šios komisijos veikla nuo pat pradžių kelia abejonių. Nuo 2008 m. komisija neesminiais klausimais rinkosi tik 21 kartą. Šiemet ji visai neposėdžiavo.

Aktualijos

„Šalyje nėra jokio Seimo“Vytautas Radžvilas, politologas

Slaptų pažymų naudojimo praktika rodo, kad Lietuva yra ne valstybė, o įvairių besirungiančių tarpusavyje kri-minalinių grupuočių teritorija. Nėra jokio reikalo piliečiams pranešti visas pažymose pateikiamas konfi dencia-lias smulkmenas. Tiesiog turėtų būti įtvirtinta praktika, kad Seimo institucija arba tarpžinybinė darbo grupė, suda-ryta iš žmonių, turinčių teisę dirbti su slapta informacija, išsamiai galėtų su-sipažinti su pažymų turiniu, o prireikus aiškintis, kiek tas turinys yra teisingas. Paaiškėjus, kad pažymoje pateikta de-zinformacija, tokių pažymų autoriai tu-rėtų būti negailestingai nubausti. Štai ir atleistų FNTT vadovų atveju Vyriau-sybės, Seimo ir Prezidentūros jungtinė darbo grupė galėjo išanalizuoti VSD pažymos turinį, apklausti FNTT parei-gūnus ir visuomenei pateikti savo ver-diktą. Nors Seime veikia Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės ko-misija, jos darbas tik įrodo, kad šaly-je nėra jokio Seimo. Jis tėra butaforija.

„Gaunama tik sprendimams priimti būtina informacija“Daiva Ulbinaitė, Prezidentės atstovė spaudai

Prezidentės iniciatyva prieš dvejus metus nacionalinė žvalgybos sistema buvo iš esmės pertvarkyta. 2010 m. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimus, pagal kuriuos patvirtin-ta ir nauja žvalgybos informacijos tei-kimo aukščiausiems valstybės vado-vams tvarka. Nuo 2010 m. VSD ir kitų slaptųjų bei specialiųjų tarnybų veik-la depolitizuota ir organizuota taip, kad aukščiausi šalies vadovai opera-tyviai gautų tik sprendimams priimti būtiną informaciją. Pirmą kartą Vals-tybės gynimo taryba patvirtino grės-mių nacionaliniam saugumui sąrašą ir žvalgybos informacijos poreikius, t. y. sąrašą sričių, apie kurias valsty-bės institucijoms reikia informacijos. Pagal juos kasmet ir formuluojamos konkrečios užduotys slaptosioms tar-nyboms. Vadovaudamasi žvalgybos informacijos poreikiais, Žvalgybos koordinavimo grupė parengia Žval-gybos produktų sąrašą, kuriame yra nurodyta, kiek ir kokios informacijos rengs žvalgybos tarnybos, kam kon-krečiai ir kada ji bus teikiama. Išsa-miau ši informacija nekomentuojama.

„VSD funkcija yra užkirsti kelią grėsmėms valstybei, o ne tik stebėti, kaip ta grėsmė susidaro ir vėliau pateikti pažymas tuo metu, kai svarstomi valstybei aktualūs klausimai, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. – Tokiais atvejais vieni politikai sako, kad buvo grėsmė, o kiti politikai teigia, kad jos nebuvo.“

Atkelta iš 1 p.

eralinio d

c

nguaktv

Ne tik VSD, bet ir FNTT, STT tarnybų vadovai lyg susitarę aiškino, kad negali atskleisti

net to, kiek kasmet pateikia slaptų pažymų aukščiausiems šalies asmenims.

Tai esą irgi slapta informacija.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Slaptos pažymos šokdina valstybės pareigūnus

32012 m. vasario 25 d. • Nr. 16 (9139)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Pagavo meluojant?

Pasak Lietuvos švietimo profesi-nės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, įspėjamajame streike dalyvavo per 300 Lietuvos mokyklų ir dar dukart tiek jų palaikė strei-kuojančiuosius.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai viešai skelbė, kad streikuotojų buvo kur kas mažiau – 220 mokyklų.

Šie skaičiai iš esmės situacijos nekeičia, o tik patvirtina pedago-gų bendruomenės ir ŠMM nesu-sikalbėjimą.

„Mes gavome duomenis iš mokyk lų, o ministerija apklausė sa-vivaldybių švietimo skyrius. Pasta-ruosius pagavome meluojat – suma-žinant streikavusių mokyklų skaičių. Tad norom ar nenorom ministras sako netiesą“, – „Valstiečių laikraš-čiui“ tvirtino A.Jurgelevičius.

Anot protesto akciją rengusios pedagogams atstovaujančios pro-fesinės organizacijos vadovo, ŠMM tik imituoja derybas ir dialogą, o iš tikrųjų konstruktyvūs siūlymai ignoruojami.

„Viešai pateikiama, kad neva vyksta darbas grupėse, visos švietimo problemos aptariamos, tačiau dialo-go nėra – tik siekis, kad būtų pritar-ta vienai nuomonei. Tai tęsiasi jau 4 metus“, – tikino A.Jurgelevičius.

„Iš ŠMM sklinda dezinformacija. Šiandien Seime buvome susitikę su ministru, o jis vietoj ofi cialių dery-bų pakvietė neformaliam pokalbiui prie kavos“, – kitą dieną po streiko sakė Lietuvos švietimo darbuoto-jų profesinės sąjungos Žemaitijos

regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Įžvelgia lėšų švaistymą

Lietuvos švietimo profesinė sąjun-ga ŠMM pateikė tris reikalavimus. Pedagogai reikalauja nedelsiant keisti dabartinę švietimo įstaigų fi nansavi-mo sistemą (mokinio krepšelio me-todiką), atidėti planuojamą pedagogų atestaciją ir koreguoti darbo apmokė-jimo tvarką taip, kad būtų nustatyta

18 kontaktinių valandų pedagoginė norma.

„Nesiūlome atsisakyti mokinio krepšelio metodikos. Tačiau ji turi būti pakeista, kad nereikėtų uždarinė-ti mažų kaimo mokyklų, o miestuo-se kurti didžiulių mokymo fabrikų ir klasėse beatodairiškai didinti mokinių skaičių. O siekis nustatyti minimalų krūvį padidintų darbuotojų socialinį saugumą“, – aiškino A.Jurgelevičius.

Pedagogai nesutinka ir su ŠMM stumiama pedagogų kvalifikaci-jos tobulinimo koncepcija. „Ji nie-ko bendro neturi su mokytojų kva-lifi kacijos kėlimu. Tai tėra noras iš dalies mokytojų atimti aukštas kva-lifi kacines kategorijas“, – įsitikinęs A.Jurgelevičius.

Anot mokytojų profesinės organi-zacijos vadovo, tai – vienas iš pavyz-džių, kaip netaupomos švietimo lėšos.

Pagal naują koncepciją didžioji dalis pedagogų kvalifi kacijos tobulinimo funkcijų turės būti perduota aukšto-sioms mokykloms.

„Naujai infrastruktūrai sukurti rei-kės didelių investicijų, o beveik visose savivaldybėse įsteigti švietimo centrai, į kuriuos jau investuota nemažai eu-ropinių ir nacionalinio biudžeto lėšų, nušalinami nuo pedagogų kvalifi kaci-jos kėlimo“, – aiškino pedagogų strei-ką organizavusios profesinės sąjun-gos lyderis.

Bendruomenė ignoruojama

Pedagogai neslepia apmaudo, kad švietimo ir mokslo reformuotojai į mokyklas žiūri kaip į verslo įstaigas ir švietimo sistemai tiesiog primeta laisvos rinkos principus. Dėl to bene labiausiai nukenčia kaimo vaikai.

Mokyklų tinklo pertvarka 2012–2015 m. visa jėga smogia kaimo vi-durinėms mokykloms. Aukštesnėse klasėse keičiama klasių komplek-tavimo tvarka: mažiausias mokinių skaičius nuo 15 mokinių didinamas iki 20. Nuo 2015 m. numatyta palik-ti tik tas vidurinio ugdymo mokyk-las, kurios turės po dvi vienuolik-tas klases.

„Mokytojai ir kaimo bendruome-nės dar kartą įsitikina, kad Vilnius atitrūkęs nuo regionų ir visiškai ne-

suvokia, kaip gyvena kaimas. Pertvar-kos sumanytojai viską matuoja pagal didmiesčių mokyklas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevėžio rajono Naujamiesčio vidurinės mokyklos direktorė Daiva Dirsienė.

Gražias bendruomenines tradici-jas puoselėjančio miestelio mokyk-la jau dešimtmetį išleidžia po vieną abiturientų klasę. Mokyklos vadovės teigimu, Naujamiesčio moksleivių egzaminų ir mokymosi rezultatai yra geriausi rajone.

„Moksleivius tenkina ugdymo kokybė, jie nesiveržia į miesto mo-kyklas. Ar logiška tai griauti ir 15–20 ar net 30 km vežioti vaikus į Panevė-žį? Mūsų miestelio bendruomenė yra parengusi raštus ir renka parašus, kad nebūtų naikinama vidurinė mokykla. Tik ar tai kam rūpi? Viešai tvirtina-ma, kad reikia atsižvelgti į bendruo-menės nuomonę, bet Vyriausybė tai ignoruoja. Tad kam tie žaidimai?“ – nusivylimo neslėpė D.Dirsienė.

Pasak Naujamiesčio vidurinės mokyklos vadovės, ŠMM esą ska-tina diskusijas, tačiau pedagogams akivaizdu, kad švietimo strategams parankus tik kalbėjimas dėl „akių ir ausų“.

Tokių šalies rajonų mokyklų, ku-rias nori „patobulinti“ liberalieji re-formatoriai, – ne viena.

Sujaukė pedagogų darbą

Mokytojų įspėjamojo streiko dieną su švietimo ir mokslo mi-nistru susitikę Ignalinos, Alytaus

ir kitų rajonų merai neslėpė pasi-piktinimo, kad liberalioji švietimo politika kaimo vaikus pražūtingai stumia į užribį.

Pasak Ignalinos rajono savivaldy-bės vadovo Bronio Ropės, keičiant mokinio krepšelio lėšų apskaičiavi-mo ir paskirstymo metodiką nepa-grįstai naikinamos kaimo mokyklos. Kaimo vaikams nebelieka galimybės gauti vidurinio mokslo arčiau namų, o iš pedagogų ir kitų mokyklų dar-buotojų atimamas darbas.

„Šiemet mokykloms lėšos apkar-pytos dusyk – 4 proc. mažinant mo-kinio krepšelį ir dar apie 25 proc. su-mažėjus fi nansavimui dėl padidinto mokinių skaičiaus aukštesniosiose klasėse. Jei nesusirenka 20 moks-leivių, juos reikia sodinti į autobusą ir vežti į rajono centrą. Nuo sausio 1 d. negali vykti normalus ugdymo

procesas, viskas dirbtinai jaukiama ir griaunama“, – kalbėjo susirūpi-nęs B.Ropė.

Ignalinos rajono meras tvirtino, kad ŠMM vadovas G.Steponavičius pripažino, jog kaimo mokyklos liko fi nansiškai nuskriaustos. Kada ir kaip bus atitaisyta ši skriauda, „Valstiečių laikraščiui“ švietimo ir mokslo mi-nistras nerado laiko paaiškinti.

Mokytojai sukilo prieš liberalią reformą

Pedagogai neslepia apmaudo, kad švietimo ir mokslo reformuotojai į mokyklas žiūri kaip į verslo įstaigas ir švietimo sistemai tiesiog primeta laisvos rinkos principus. Mokyklų tinklo pertvarka 2012–2015 m. visa jėga smogia kaimo vidurinėms mokykloms.

Stinga pagrįstumoValentinas Stundys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas

Mokytojų streiko iniciatorių reikalavi-mai yra aktualūs. Iš pradžių mokinio krepšelio įvedimas buvo naudingas, dabar šią metodiką reikia tobulinti. Komitetas išsakė nuomonę, kad įvesti nauji kiekiniai kriterijai mokykloms yra nepagrįsti. ŠMM nuo žodžių jau perei-na prie veiksmų ir įsipareigojo netru-kus pateikti sprendimus, kaip išveng-ti tokių radikalių pakeitimų. Pakeista mokinio krepšelio skaičiavimo meto-dika ypač žalinga retai gyvenamoms Pietų Lietuvos, kai kurioms Aukštaiti-jos savivaldybėms. Pedagogai kol kas neturėtų nuogąstauti dėl kvalifi kacijos tobulinimo, nes dokumentas dar nepa-tvirtintas. Dėl to išsakyta daug kritikos, koncepcija bus tobulinama. Abejonių kelia reikalavimas įvesti 18 kontakti-nių valandų pedagoginę normą. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, mažose kaimo mokyklose, kur yra jungtinės klasės, tai būdų sudėtinga įgyvendinti.

Tautos genocido apraiškosRomualdas Grigas, akademikas profesorius

Dar kartą galiu patvirtinti, kad švieti-mo reformoje įžvelgiu dvasinio ir kul-tūrinio mūsų tautos genocido apraiš-kų. Rajonų merams pasiūliau kreip-tis į Lietuvos mokslų akademiją, kuri paremtų jų iniciatyvas kuo skubiau sustabdyti kaimą naikinančią švieti-mo reformą. Kaime jau ir taip daug socialinių taškų sunaikinta, negailes-tingai ardomi socialiniai santykiai. Į kitas mokyklas vežiojami vaikai pra-randa tėviškės sampratą, tarsi iškren-ta iš vietos bendruomenės. Atsiran-da praraja tarp tėvų ir mokyklos, iš-kyla daug ugdymo ir kitų problemų.

Jaunatis.Saulė teka 7.21, leidžiasi 17.44.

RytojŠiandien Poryt

Šeštadienio naktį iš šiaurės vakarų priartėjo nauja kritulių zona su sniegu ir šlapdriba. Vie-tomis galima lijundra, plikledis. Dieną bus 0–2 laipsnių šilumos. Sekmadienį gausiau pasnigs naktį, dieną sniegas po truputį liausis. Pūs žvarbokas šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 0–5 laipsnių šalčio, susidarys plikledis. Dieną bus 0–4 laipsnių šalčio. Ateinančios savaitės pradžioje orai dar išliks šalti ir žiemiški. Tačiau savaitės viduryje šaltį vėl išstums vėju, krituliais ir šiluma nešinas ciklonas. Oro temperatūra vėl pakils virš 0, prasidės atlydys.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -4 0° Dieną: -4 0°

Naktį: -5 0°Naktį: -5 0°

Dieną: 0 +2°

Naktį: ~0°

(Užs. 53)

Švietimo ir mokslo reforma kaimo vaikus pražūtingai stumia į užribį. Klaudijaus Driskiaus nuotraukaKlaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Kaip gydotės užklupus peršalimo ligoms?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Stengiuosi grūdintis ir sergu labai retai

Gydausi tik liaudiško-mis priemonėmis

Einu pas gydytoją ir klausau visų patarimų

Vartoju daug vaistų, nes sirgti nėra kada

14 proc.

26 proc.

31 proc.

29 proc.

4 2012 m. vasario 25 d. • Nr. 16 (9139)Valstiečių laikraštis

„Dabar, – tai Viešpaties žodis, – grįžkite pas mane visa savo širdi-mi, – pasninku, verksmu ir raudoji-mu... Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestin-gas, kantrus ir kupinas gerumo“ ( Jl 2, 12–13). Šiais žodžiais pranašas Joelis kvietė išrinktąją tautą palikti nuodė-mės kelią ir atsigręžti į savo Viešpatį. Pelenų dieną Bažnyčia kviečia ir mus į rimtį, atgailą ir rengimąsi Kristaus prisikėlimo iškilmei – Velykoms. Ve-lykos turi ne tik ženklinti, bet ir tapti mūsų dvasinio prisikėlimo diena.

Susitaikymas su Dievu

Pirmas žingsnis, kurį žengiame pradėdami kelionę arčiau prie Vieš-paties – susitaikymas su Dievu, Baž-nyčia ir savo sąžine. Susitaikyti su Dievu reiškia atkurti visa, ką mūsų gyvenime yra sugriovusi nuodėmė, kur buvo prasilenkta su Dievo va-lia. Todėl pradedant gavėnios metą pirmutinis ir pagrindinis rūpestis – atkurti tvarką savo viduje.

Šalinimasis nuo triukšmo

Mūsų amžiaus žmogus nuo-lat skuba, o jo laisvalaikį užpildo

triukšmas ir pramogos, todėl pir-ma, ką privalome atlikti gavėnios pradžioje, – pabandyti, kiek įmano-ma, pabėgti nuo kasdienio triukšmo. Pelenų diena yra šio pasitraukimo į gavėnios tylą įžanga. Pasibarstome galvas pelenais, kad jie primintų, jog šioje žemėje esame laikini ir mūsų kūnai pavirs į dulkes, todėl turime rūpintis amžinųjų namų statyba.

Mūsų namuose yra televizija, kuri teikia reikalingos informacijos, gali mus intelektualiai ir dvasiškai praturtinti, bet dažnai ji veikia ir destruktyviai. Tušti, erotikos kupini serialai, žmonių apa-tinius baltinius skalbiančios ar lėkštos pramoginės laidos ir dažnai tendencin-ga informacija braunasi į mūsų kasdie-nybę, nepalikdama nei laiko, nei noro

pasirūpinti savo dvasiniu gyvenimu. Per gavėnią tiktų televizijos žiūrėjimą su-mažinti iki minimumo, kad atsirastų laiko knygai, religinei radijo laidai, lai-ko pabūti su savimi ir Dievu.

Rekolekcijos

Labai išganinga dalyvauti gerose gavėnios rekolekcijose. Idealiausios – uždaros rekolekcijos tam skirtuose namuose. Jeigu neturėtume tokios galimybės, tuomet nuoširdžiai atli-

kime rekolekcijas savo bažnyčioje ir susikurkime savo namuose sąlygas, leidžiančias pabūti tyloje. Neužmirš-kime, kad Dievas kalba tyloje. Prieš pradėdamas viešąją veiklą, Kristus pa-sitraukė į dykumos tylą ir tenai ketu-riasdešimt dienų ir naktų pasninkau-damas ir melsdamasis ruošėsi skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Gavėnia taip pat trunka keturiasde-šimt dienų, skirtų maldai ir susilai-kymui nuo visko, kas galėtų trukdyti mūsų susitikimui su Dievu.

Pasninkas

Mes per mažai įvertiname pasnin-ką, atlikdami tik tai, kas būtiniausia. Bažnyčia per gavėnią neskiria papil-

domų įpareigojimų pasninkauti, to-dėl pats žmogus turi pasirūpinti ne tik penktadieniais atsisakyti mėsiškų valgių, bet ypač atsisakyti to, prie ko yra netvarkingai prisirišęs, – rūkymo, televizijos, apkalbų ir panašių dalykų. Smalsumo ir pojūčių suvaldymas iš-laisvina mūsų dvasią. Žmogus, siek-damas sulieknėti, dažnai imasi gana griežto pasninko, ištveria net skaus-mingas operacijas. Kodėl nepadary-ti bent dalies to, kad atkurtume savo sielos grožį? Jeigu per gavėnią daž-

niau atsikelsime nuo stalo vieno kito kąsnio atsisakę, tai bus naudinga ir kūnui, ir dvasiai.

Malda

Mūsų amžiaus žmogus nebemoka melstis. Dažnai jam atrodo, kad mal-da – tai monotoniškas poterių kalbė-jimas. Tai netiesa. Žmogus visuomet meldžiasi ir tada, kai visai nesako žo-džių, bet susikuria tylą ir joje bando iš-girsti Dievo balsą. Gerai melstis galima ne tik bažnyčioje, bet ir savo kamba-rėlyje. Kristus mokė: „Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsira-kinęs melskis savo Tėvui, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (Mt 6, 6). Jėzus pasakė: „užsirakink“, t. y. susikurk sąlygas, kad niekas netrukdytų, ir tuo-met kalbėkis su dangaus Tėvu. Dievo akivaizdoje aptark savo gyvenimo rei-kalus, džiaugsmus ir nesėkmes, išgy-venk dėkingumą už tai, ką esi gavęs, sužadink gailestį, kur esi klydęs. Kauno arkikatedroje turime maldai labai gerą vietą – koplyčią, kurioje visą dieną yra išstatytas Švč. Sakramentas. Tai ideali vieta nurimti ir dvasiškai atsinaujinti.

Geri darbai

Per gavėnią turime neužmirš-ti gerų darbų. Tik neapribokime jų kelių centų davimu elgetaujančiam žmogui. Ypač geras darbas, kai mes kitiems skiriame savo laiką, nuveikda-mi visuomenei naudingą darbą – kad ir sniegą iš daugiabučių kiemo pava-lydami arba padirbėdami savanoriais. Daug kur reikalingos mylinčios žmo-nių širdys ir rankos. Tik gera daryda-mi galime dvasiškai augti ir tobulėti.

Kvietimas keistis į gera

Daiva Norkienė

Vidaus reikalų ministras Raimun-das Palaitis paskubėjo, be aiškaus pa-grindo atleisdamas Finansinių nusi-kaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Jei paaiškės, kad šie vyrai nenutekino in-formacijos apie gresiantį „Snoro“ na-cionalizavimą, o pareigų neteko tik todėl, kad to pageidavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės Nacionalinio saugumo grupės vyriausiasis pata-rėjas Jonas Markevičius ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, skandalas kai kam gali kainuoti ne tik gerą reputaciją ar postus, bet ir iš-stumti Prezidentę iš taip sunkiai „už-sitarnautų“ reitingų viršūnių.

Kad Prezidentė ragino atleisti V.Giržadą, pastarojo viršininkas Vi-talijus Gailius net neslėpė. Jei šalies va-dovė dalijo griežtus nurodymus kliau-

damasi vien savo patarėjo nuomone, o R.Palaitis irgi lyg švendrė linko iš prezidentūros pučiančio vėjo kryptimi, nenuostabu, kad atsirado darbo Seimo antikorupcijos komisijai (pastaroji ke-tina kviestis liudyti net pačią Preziden-tę). O prie prezidentūros susirinkusi tūkstantinė minia pareikalavo nedel-siant grąžinti į pareigas FNTT vado-vus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą ir atleisti iš pareigų vidaus reikalų mi-nistrą Raimundą Palaitį.

Vienas svarbiausių vadybos prin-cipų – neveik sistemos, jei negali numatyti padarinių. Vadovai neturi daryti poveikio vadovaujamiesiems, jei negali prognozuoti jo rezultatų.

„Tai būtų labai panašu į kvailio-jimą, kai kažkas, užlipęs ant stogo ir

sukiodamas anteną, bando pagerinti vaizdą, rodomą televizoriaus, kuris yra tuščiuose namuose, todėl regu-liuotojui niekas negali pranešti, kaip jam sekasi... Būtų tikrai geriau, jei daugelis klerkų neveiktų nieko“, –

prieš 3 metus „Vadovo“ žurnale rašė doc. dr. Gediminas Kalčinskas, paste-bėdamas, kad veikiant be informaci-jos galima tik pabloginti esamą pa-dėtį. Ar šie mokslų daktaro teiginiai tinka ir dėl FNTT vadovų susiklos-čiusiai sitaucijai apibūdinti, pamaty-sime. Jau pasigirsta nuomonių, kad informacija apie „Snorą“ nutekėjo iš Generalinės prokuratūros, kurioje ir vyko institucijų vadovų pasitarimas dėl banko. Juokaujama, kad milijardo litų vertą gandą į „Snorą“ galėjo nu-nešti... ant praviro Generalinės pro-kuratūros lango tupėjęs paukščiukas, pro šalį ėjusi valytoja ar kavą nešiojusi sekretorė. O gal net pats generalinio prokuroro pavaduotojas?

Juokai juokais, tačiau jei valyto-

jos ir sekretorės žinotų, kiek kainuo-ja informacija, pirmoji nebevalytų kilimų, antroji ne kavą nešiotų, o ją priiminėtų – ant auksinio padėklo. Kas valdo informaciją, tas valdo vis-ką. Todėl FNTT vadovai buvo ir bus

politikų taikinyje. Juk šios tarnybos surinkta informacija galima pasinau-doti konkurentams „neutralizuoti“ ir kitiems su viešuoju interesu nieko bendro neturintiems tikslams.

Tačiau FNTT pareigūnų atleidi-mo skandalas tapo naudingas ir kai kuriems, matyt, į politikos traukinį artėjančiuose Seimo rinkimuose šok-siantiems ar pasiilgusiems populiaru-mo veikėjams.

Mitinge pastebėti Alvydas Me-dalinskas, svetainės ekspertai.eu įkū-rėjas Audrius Nakas, Nijolė Oželytė, Darius Kuolys... Gal būtų ir daugiau, bet „Drąsos kelio“ partijai nepatiko mitingo rengimo vieta. Mat laikoma, kad dėl mergaitės globos kovojančios Kauno teisėjos Neringos Venckienės „stogas“ – ne kur kitur, o preziden-tūroje... Povilo Gylio vadovaujamas Nepartinis demokratinis judėjimas, įkurtas a. a. žmogaus teisių gynė-jo Kęstučio Čilinsko, tik išplatino kreipimąsi, kurio vienas svarbiausių punktų – siūlyti, kad teisę dirbti su slapta informacija galėtų atimti tik

teismas. Taip būtų išvengta galimy-bių be rimto pagrindo susidoroti su nepatinkančiais pareigūnais.

Jei keli nevieningi politikai ar su-sikaldžiusios visuomeninės organi-zacijos sugebėjo prie prezidentūros

sukviesti tūkstantinę minią, kitąkart į gatves gali išeiti ir daugiau pasiil-gusiųjų teisingumo. Ir pareikalauti ne tik vieno ministro „galvos“.

O Vidaus reikalų ministerijoje FNTT skandalo kulminacijos metu apsilankė po daugelio metų iš Ame-rikos į Lietuvą atvykęs buvęs JAV „Žaliųjų berečių“ kapitonas ir vienas svarbiausių Sausio 13-osios gynėjų Andrius Eiva, kadaise mokęs Seimo rūmus gynusius lietuvius pasigaminti „Molotovo kokteilių“ ir kitų kariavi-mo gudrybių. A.Eivą prieš daugiau nei metus D.Grybauskaitė apdovano-jo Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kry-žiumi. Ar tik sutapimas, kad Lietuvos patriotas, garsiojo lietuvių generolo Kazio Ladigos anūkas A.Eiva vieš-nagei išsirinko metą, kai po FNTT skandalo tauta ėmė reikalauti Vidaus reikalų ministerijos vadovų atsakomy-bės? A.Eivą ministerijoje iškilmin-gai sutiko ir viceministras Mindaugas Ladiga, atsakingas už FNTT darbo kontrolę, ir, nepatvirtintais duomeni-mis, taip pat Kazio Ladigos anūkas.

Juk Lietuvos valdžia nemano pastaraisiais metais prisižaidusi tiek, kad reikėtų gintis nuo įpykusios ir viltį praradusios liaudies? Nors Vi-daus reikalų ministerijos tinklalapy-je ir skelbiama, kad A.Eiva „pažadėjo teikti visokeriopą pagalbą, bendra-darbiaujant ir keičiantis informacija bei patirtimi vidaus reikalų bei kraš-to apsaugos srityse“, galima tik spė-lioti, ar garsusis amerikietis netyčia tapo savotiška „viešųjų ryšių“ akcijos dalimi: kas išdrįs judinti tokių svečių sulaukusią ir taip patriotiškai nusitei-kusią ministerijos vadovybę?

Komentarai

Savaitės komentaras

Bažnyčia kviečia ir mus į rimtį, atgailą ir ren-gimąsi Kristaus prisikėlimo iškilmei – Vely-koms. Velykos turi ne tik ženklinti, bet ir tapti mūsų dvasinio prisikėlimo diena.

FNTT skandalas, arba kas daugiau prisižaidė

Vienas svarbiausių vadybos principų – neveik sistemos, jei negali numa-tyti padarinių. Vadovai neturi daryti poveikio vadovaujamiesiems, jei ne-gali prognozuoti jo rezultatų. Kitaip galima tik pabloginti esamą padėtį.

Nors pieno perdirbimo įmonių mūsų šalyje nestinga, parduotu-vėse vis daugiau pieno produktų, atgabentų iš užsienio. Rinką už-plūdo importuoti, garsiais pre-kių ženklais pažymėti pieno pro-duktai, kurių kilmės šalį įžiūrėti etiketėje įmanoma tik su didina-muoju stiklu. Dauguma jų gami-nami Lenkijoje ar kitose gretimo-se valstybėse.

Tačiau lietuviško pieno upelis teka ir Lenkijos link. Šakių rajo-no kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“ pieną tiekia kaimyninėje šalyje esančiam prancūzų fi rmos „Lac-talis“ sūrių gamybos fi lialui. Jame gaminami sūriai „Bree President“, „Mozzarella“ ir kt.

Šie sūriai, kaip ir Lenkijoje ga-minami „Turek“ ar „Tartar“ pie-no produktai, nugulė prekių len-tynas mūsų prekybos centruose. Jų kainos vis mažesnės. Lenkijo-je sumuštas sviestas „President“ kainuoja maždaug tiek pat, kiek „Žemaitijos pieno“ „Smetoniškas“: lietuviško 250 g pakuotė – apie 6 Lt, 200 g lenkiško – apie 5,5 Lt. 2005-aisiais į Lietuvą importuota 119 mln. Lt vertės pieno produktų, pernai – 584 mln. Lt vertės.

Pieno mūsų rinkoje užtektų, ta-čiau stambios užsienio kompanijos imtis gamybos Lietuvoje neskuba, nes pieno produktų čia suvartoja-ma mažai.

Eltos inf.

Lentynose – užsienietiški sūriai ir pienas

52012 m. vasario 25 d. • Nr. 16 (9139)Valstiečių laikraštis

Prenumeruokite „Valstiečių laikraštį“ pigiau!

Tik su šiuo kvitu „Valstiečių laikraščio“ prenumerata kainuos pigiau:

TREČIADIENIO IR ŠEŠTADIENIO (įmokos, mokesčio kodas 10127)

3 mėn. – 74,70 Lt 70,70 Lt6 mėn. – 149,40 Lt 140,40 Lt

BŪTINA ĮRAŠYTI:* langelyje UŽ PRENUMERATĄ – nuo kada iki kada,* langelyje MOKĖJIMO KODAS – telefono numerį.

Informacija tel. (8 5) 210 0060.

Iki kovo 19 d. užpildykite, iškirpkiteir nuneškite šį prenumeratos kvitą į bet kurį Lietuvos paštą.

6 2012 m. vasario 25 d. • Nr. 16 (9139)Valstiečių laikraštisAktualijos

Tik su šiuo kvitu „Valstiečių laikraščio“ prenumerata kainuos pigiau:

ŠEŠTADIENIO (įmokos, mokesčio kodas 10128)

3 mėn. – 49,20 Lt 45,20 Lt6 mėn. – 98,40 Lt 90,40 Lt

Iki kovo 19 d. užpildykite, iškirpkite ir nuneškite

šį prenumeratos kvitą į bet kurį Lietuvos paštą.

Prenumeruokite „Valstiečių laikraštį“ pigiau!

ž ild kit iški

BŪTINA ĮRAŠYTI:* langelyje UŽ PRENUMERATĄ – nuo kada iki kada,* langelyje MOKĖJIMO KODAS – telefono numerį.

Informacija tel. (8 5) 210 0060.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Praėjus beveik mėnesiui po gais-ro Tytuvėnuose, čia ėmė skraidy-ti bažnyčios stogo skardos, kurios vos laikėsi ant suanglijusių ir suša-lusių medžio konstrukcijų. Per tą laikotarpį niekas taip ir nepasirūpi-no bažnyčios gelbėjimu. Bažnyčios dalininkai (pagal panaudos sutartį ji atiduota socialdemokratų valdo-mam Tytuvėnų piligrimų centrui) rūpinosi tik savo mundurų skalbi-mu ir vienas kito dangstymu.

Perspėjo iškart

Apie tai, kad pirmiausia būti-na gelbėti bažnyčią, kurios stogas po gaisro laikėsi tik ant apdegusių konstrukcijų, sutvirtintų ledo, iškart po gaisro perspėjo į Tytuvėnus atsku-bėję paveldosaugininkai, nes ugniai sunaikinus apie trečdalį gegnių, dalis skardos tiesiog liko kyboti ore. Kul-tūros paveldo departamento direkto-rės pavaduotojas Algimantas Degutis perspėjo, kad tokios būklės bažnyčią būtina paskelbti avariniu objektu ir uždaryti, nes įgriuvus stogui galėtų neatlaikyti ir bažnyčios skliautai, ku-rie ir taip tik per stebuklą išliko. Apie grėsmę bažnyčios pastatui iškart po gaisro prakalbo ir garsus istorinių pas-

tatų konstruktorius Jakovas Mende-levičius, kuris tuoj pat įspėjo ir pavel-dosaugininkus, ir Tytuvėnų piligrimų centrą, kuris yra šio unikalaus kom-plekso valdytojas.

Deja, nei jo, nei kitų specialistų perspėjimai taip ir liko neišgirsti. Baž-nyčioje lyg niekur nieko vyko pamal-dos ir kitokios apeigos. Aukotojams parūpinus dyzelino, buvo bandoma džiovinti gesinant gaisrą sulietus baž-nyčios skliautus, tačiau gelbėtojai ant bažnyčios stogo taip ir nepasirodė.

Pavargo laukti

Ir atsitiko tai, kas turėjo atsitik-ti. Praėjus beveik mėnesiui po gaisro ir nieko nedarant, prasidėjo atodrė-kis ir vasario 21-ąją bažnyčios sto-gas nebeatlaikė. Ar ne ironija: tądien, kai rajono tarybos Kontrolės komi-

teto posėdyje vicemeras Kęstutis Bi-lius pareiškė, kad, jo įvertinimu, sto-gas dar ilgai laikys, tuo pat metu po Tytuvėnus ėmė skraidyti bažnyčios stogo skardos. Dieną prieš tai Ūkio ministerijoje vykusiame darbo gru-pės pasitarime kelmiškiai atstovai taip pat dievagojosi, kad dėl bažny-čios stogo problemų nėra. Nedidelė paslaptis, kodėl bažnyčios valdyto-jai neigė net kiekvienai Tytuvėnų da-vatkėlei akivaizdų faktą, jog bažnyčia bet kada gali griūti, yra ta, kad pripa-žinus, jog pirmiausia būtina gelbėti bažnyčios stogą, struktūrinių fondų paramą skirstanti Lietuvos verslo pa-ramos agentūra gali sustabdyti Tytu-vėnų piligrimų centro pateiktos pa-raiškos svarstymą. Todėl bažnyčios valdytojai sprendė netgi tvorų restau-ravimo klausimus, bet nė už ką nesu-tiko pažvelgti į griūvantį stogą.

Tiesos baimė

Kai bažnyčios griuvimo grėsmės nebebuvo galima nuslėpti, trečiadienį dėl to buvo paskelbta ekstremali situ-acija. Tačiau Tytuvėnuose posėdžia-vusi komisija, atrodo, dar vis turi ką slėpti, nes pirmiausia pasirūpino, kad iš salės būtų išvaryti žurnalistai. Toks bažnyčios valdytojų elgesys nustebi-no net į posėdį iš Vilniaus atvykusius ekspertus. Tai nebuvo pirmas ban-dymas nuslėpti informaciją, susijusią su šventovės gaisru, – neva dalininkų valia žurnalistams pateikiamą infor-maciją privalu riboti.

Istorinių pastatų konstruktorius J.Mendelevičius slėpti neturi ko: būtina kuo skubiau pakeisti trečdalį bažnyčios stogo konstrukcijų, tuo la-biau kad jis yra unikalus, nes tokios konstrukcijos stogų Lietuvoje dau-

giau nėra. Pasidžiaugęs, jog tikras ste-buklas, kad konstrukcija negriuvo iki šiol, specialistas sakė, jog tai gali at-sitikti bet kada. Dėl jo žodžių abejo-nių nebeturėtų niekam kilti, nes vėjas vis labiau taršo stogo skardos lakštus. Jų sugaudyti pučiant smarkiam vėjui tiesiog nebeįmanoma. Netgi atvykę ekspertai uždraudė darbus perspė-ję, kad stogas gali griūti bet kuriuo metu. Taip ir atsitiko: ketvirtadienį po pietų stogas dar labiau įgriuvo. Tos pačios dienos vakarą nuplėšus bažnyčios stogą, imta gelbėti var-gonus, kurie yra vieni vertingiausių Lietuvoje, išlikę dar iš XVIII a., ir turi 25 balsus. Klebono vadovaujami parapijiečiai puolė gelbėti vargonus uždengdami juos bent plėvele, kad jiems nepakenktų vanduo. Iškilo re-ali grėsmė ir bažnyčioje esančioms meno vertybėms.

Iš tikrųjų dabar viskas palikta pa-ties Dievo valiai, kuris, atrodo, irgi prarado viltį, kad bažnyčios valdy-tojai socialdemokratai ką nors pada-rys Jo garbei ir paveldą branginan-tiems žmonėms. Netgi tai, ką paprasti žmonės savo aukomis gebėjo padary-ti, šiandien tampa beprasmiška – už aukotą dyzeliną šiek tiek pradžiovinus bažnyčią, ant jos skliautų vėl drimba sniegas ir pliaupia lietus. Tytuvėniš-kiai dabar turi vienintelį norą – ant bažnyčios stogo skardų paskraidinti jos valdytojus: piligrimų centro di-rektorių Praną Jurkaitį, Kelmės sa-vivaldybės administracijos direktorių Zenoną Mačernių, Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį. Kleboną Riman-tą Žaromskį dar paliktų, nes davęs paklusnumo įžadus jis vykdo vysku-po valią.

Ko nesunaikino ugnis, gali pribaigti vietos valdininkų abejingumas.

Tytuvėnų bažnyčia griūva nesulaukusi pagalbos

Ugniai sunaikinus apie trečdalį gegnių, dalis skardos tiesiog liko kyboti ore. Autorės nuotrauka

Kartais pavyksta, užuot pa-ėmus interviu, netikėtai pa-sišnekėti su svetimu žmo-gumi apie svarbius dalykus. Iš aktorės Monikos Bičiū-naitės gavau ne interviu, o būtent tokią dovaną: mat ši moteris pasiruošusi ne tik kalbėti, bet ir klausytis.

Rūta Klišytė

Stikliniame avilyje verda gyvenimas

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Kur Lietuvoje sveikiau gyventi

20 p.

Sodyba

Bičių avilysPrie bičių nuo vaikystės

23 p.23 p.

7 p.

Kol bitės dūzgia avily-je laukdamos pavasario, bitininkams – pats dar-bymetis. Reikia ne tik pasiruošti artėjančiam se-zonui, bet ir suskubti par-duoti tai, ką pavyko iš bi-čių gauti vasarą.

Vijolė Aguonaitė

Šilta kojoms, šilta ir galvai

7 p.

Jūrinio akvariumo žavesysDaugelis įsitikinę, kad pa-prasčiausias būdas suteikti namams daugiau gyvumo, praskaidrinti nuotaiką ir papuošti interjerą – tai įsi-rengti akvariumą.

Nijolė Baronienė

Kažkada tik kunigaikščių namuose buvusias šildomas grindis šiandien gali įsirengti kiekvienas norintis gyventi patogiai ir šiltai.

Rapolas Tamošiūnas

Retas kuris žino, kad naminiais augintiniais gali tapti ne tik katės ar šunys, bet ir bitės.

Nijolė Baronienė

Būti – svarbiau nei atrodytiŠios kelionės tikslas galbūt netikėtas, tačiau nauda ne-abejotina: su geologu pro-fesoriumi Sauliumi Šliaupa išmaišėme Marijos žemę ieškodami, kur gyventi svei-ka, o kur – nelabai. Mat S.Šliaupa – rimčiausias ge-omedicinos specialistas Lie-tuvoje.

Rūta Klišytė