• Savivaldybių valdančiosios daugumos pirmiausia nusitaikė į rajonų žemės ūkio skyrius.

• Ūkiuose ir sodybose galima sėkmingai auginti putpeles ir per-lines višteles. Šie paukščiai verti-nami ne tik dėl skanios mėsos, bet ir dėl maistingų kiaušinių.

• Veltinius kurianti ir gaminanti pora ne tik mėgaujasi šia malonia veikla bei gyvenimu miške, bet ir iš to pragyvena.

• Dar 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai tikino, kad net ir karpant lėšas švietimas Lietuvoje išlieka prioritetu.

2012 m. sausio 25 d., trečiadienis • Nr. 7 (9130) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Per praėjusius metus cukrus Lietuvoje brango apie 30 proc. Cukraus sektoriaus laukia nauji iš-

šūkiai – nuo 2014–2015 m. jį vėl ke-tinama reformuoti. Vienas iš Briu-selio siūlymų – visiškai naikinti cukraus kvotas. Nauji vėjai gali būti nepalankūs ir cukraus sektoriaus dalyviams, ir vartotojams.

Baltijos šalyse – defi citinė rinka

„Šiandien Baltijos šalyse – defi ci-tinė cukraus rinka. Kaimynai latviai uždarė visus cukraus fabrikus, cukraus pramonės nėra Estijoje“, – teigė Lie-tuvos cukrinių runkelių augintojų aso-ciacijos pirmininkas Kastytis Patiejū-nas. Nedaug trūko, kad po reformos, pradėtos prieš penkerius metus, ir lie-tuviai būtų likę be cukraus gamybos.

Nukelta į 3 p.

Nukelta į 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Prie Kauno marių įlankoje įsi-kūrusios viešosios įstaigos „Kau-no motorlaiviai“ prieplaukos var-tų turėtų kaboti plakatas su akis rėžiančiu tekstu: „Sveiki atvykę į brangiausios elektros energi-

jos, keistų rinkliavų ir konfl ikti-nių santykių teritoriją.“

Specialistai sako, kad Kauno marių įlankoje vyrauja betvar-kė. Detalusis teritorijos planas neparengtas, VšĮ teisiškai lyg ir neturi žemės, tačiau ją nuomo-ja, o kiti sutinka nuomotis, tie-sa, gal nežinodami tokių aplin-kybių.

Brangiausios elektros energijos teritorija

Nors prieplaukos teritorijoje neat-liekami jokie slaptieji darbai, tačiau į ją lengvai nepateksite. Labai tikėtina, kad jus pasitiks aklinai užstumti gre-mėzdiški vartai, neatsiveriantys ne tik pašalaičiui, bet ir tiems, kurie lyg ir turėtų patekti į šią teritoriją. „Gelbė-

kite nuo savivaliavimo, negaliu patek-ti prie savo laivo. Mane prievartauja, kad mokėčiau neteisėtus mokesčius. Pavyzdžiui, už elektros energiją moku po litą už kilovatvalandę, o dar reika-lauja, kad sumokėčiau 50 litų už „šlag-baumo“ nusidėvėjimą“, – bėrė sunkiai suvokiamus reikalavimus nedidelio laivo savininkas Antanas Mikuckas.

Apie tai – 10 p. Apie tai – 4 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 11 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 11 p.

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 18 p.

MOTERS PASAULIS, 7 p.

Cukraus reformos klystkeliaiPo Europoje praūžusios „saldžiosios“ reformos ir fabrikų griovimo triukšmo cukraus kainos kyla kaip ant mielių, nors reformos strategai prognozavo, kad jis turėtų pigti.

Viešosios įstaigos valdomoje prieplaukoje – keistos rinkliavos ir juoką keliantys

dokumentai, pretenduojantys patekti į FNTT keistenybių rinkinį.

Autoriaus nuotrauka

Betvarkė Kauno mariųprieplaukoje

Pirmą vasario savaitgalį žirgų mylėtojų lauks žirgų ristūnų lenktynės „Sartai – 2012“.

Seimo valdantieji užsimojo pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad politinėms partijoms negaliotų jo nuostatos.

Cukrus brangsta, nors saldžiųjų šak nelių kainos – tos pačios.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130)Valstiečių laikraštis

Jau žinome, kad nuo šių metų pradžios elektros energija pagal lai-ko zonas pabrango 1–3,2 ct/kWh, tačiau kaina tikrai nepasieks lito. Gal tai naujas energetikų netikėtumas? Skambinu į „Lesto“ Kauno klientų aptarnavimo centrą. Klausimas ener-getikus nustebina. Jie pasiteirauja, kur užtikau tokias kainas. Sakau, kad prie Kauno marių. Humoro jausmą tu-rintis energetikas pataria: „Tai pa-siūlykite jiems apsilankyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, juk netoli.“ Padėkoju už patarimą, o A.Mikuckas ant stalo kloja sąskaitas faktūras, ant kurių juodu ant balto parašyta, kad šis žmogus į VšĮ „Kauno motorlai-viai“ sąskaitą už elektros energiją jau daugiau kaip metus laiko mokėjo po 1 Lt/kWh.

A.Mikuckai, kodėl tik dabar su-sigriebėte?

„Ai, nenorėjau pyktis“, – kažkaip miglotai paaiškina.

Tačiau VL pakalbintas „Kauno motorlaivių“ tarybos pirmininkas Vytautas Survila nepasimetė: „Nie-kas jam neliepė tiek mokėti. Apskri-tai jis savavališkai prisijungė prie elek-tros energijos tinklo ir retkarčiais, kiek nori, tiek ir perveda į „Kauno motor-laivių“ sąskaitą.“

Tačiau A.Mikuckas atkerta klau-simu: „Tai gal aš susapnavau ir metus mokėjau du kartus brangiau? Man paaiškino, kad čia tokia tvarka, tai ir mokėjau.“

Muziką užsako viešosios įstaigos vadovai

„Kauno motorlaivių“ direktorė Aušra Kaminskienė įstaigai vadovauja neseniai, todėl gal dėl patirties stokos buvo atviresnė ir atskleidė kortas ne-prašyta: „Aš A.Mikucko labai neno-riu matyti savo teritorijoje ir nenoriu su juo bendrauti. Jis man tiek nervų sugadino per pastaruosius metus, tiek prikiršino kitų laivų kapitonus, kad nenoriu jo laikyti savo uoste. Be to, jo sutartis jau pasibaigė.“

Gerai, kad įrašiau pokalbį, nes šiais žodžiais dabar nepatikėtų ne tik skai-tytojai, bet ir aš pats. Juk valstybės įs-taigos direktorė kalba kaip koks Lu-kašenka: „Nenoriu matyti, nenoriu bendrauti, nenoriu laikyti.“

„Tikras vargas mums su tuo A.Mikucku, nežinau, ką ir daryti. Jis mus gąsdina, neleidžia ramiai gyven-ti“, – dejuoja ir V.Survila.

Susijaudinusi direktorė prasitarė apie tikrąją konfl ikto priežastį: „Vis-kas buvo gerai, kol jis nepradėjo kiau-liškai elgtis – apie mus rašyti skundų

ir kitokių raštų. Mums tokio žmogaus nereikia.“

Konfl iktą narplioti pradėjęs advo-katas Antanas Danielius iš esmės pakartojo direktorės žodžius: „Prieš kelerius metus „Kauno motorlai-vių“ vadovai kitiems savo klientams A.Mikucką pateikdavo kaip teigia-mą pavyzdį, esą štai taip tvarkingai reikia įsirengti lieptus laivams. Ta-čiau kai šiam vyrui kilo įtarimų dėl mokesčių teisėtumo, tą pačią dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis.“Advokatas daro prielaidą, jog toks

įstaigos vadovų nuomonės pasikei-timas rodo, kad jie galimai pikt-naudžiauja savo padėtimi: „Jiems patarčiau neužmiršti, kad žemės sa-vininkas yra valstybė, o ne įstaigos vadovai.“

Vartus atidaro 50 litų banknotas

A.Mikuckas tikina, kad viešosios įstaigos vartai atkeliami ne už ačiū.

„Man paaiškino, kad reikia 50 litų sumokėti už vartų amortizaciją, esą

vartai darinėjant susidėvi, naudojama elektros energija. Sumokėjau, tačiau pasakiau, kad tai bus paskutinis mano mokėjimas. Nuo sausio pradžios į te-ritoriją nebegaliu įvažiuoti, o nuo pra-ėjusios savaitės savo laivo nebegaliu net apžiūrėti. Sausio 19 dieną man ar-tėjant prie vartų jau ir vartelius pėstie-siems užrakino komendantu dirbantis direktorės vyras“, – apie nelinksmus pokyčius pasakoja A.Mikuckas.

VšĮ vadovai šiuos A.Mikucko teiginius komentuoja skirtingai. Ta-rybos pirmininkas sako, kad į teri-

toriją jis gali patekti ir jokio vartų susidėvėjimo mokesčio nėra. Tačiau direktorė rėžia tiesiai šviesiai. „Taip, yra toks 50 litų įvažiavimo mokes-tis. Kai sumoki, tada suteikiame kodą ir gali patekti į teritoriją, ta-čiau A.Mikucko sutarties laikas pa-sibaigė ir jis neturi teisės būti mūsų teritorijoje“, – sako A.Kaminskienė, nematydama reikalo paaiškinti, kur keistos rinkliavos lėšos patenka ir kokiais teisės aktais remiantis tokia rinkliava nustatyta.

FNTT turės darbo

A.Mikuckas prisipažįsta ir pats pažeidęs įstatymus, nes anksčiau dalį mokesčių mokėjęs į rankas. Išliko ir komiški laisvos formos pinigų už lai-vo saugojimą perdavimo aktai, kai pinigai būdavo perduodami įstaigos sargei. Tokie dokumentai tikriausiai papildys Finansinių nusikaltimų ty-rimų tarnybos (FNTT) absurdiš-kų dokumentų rinkinį. Taip pinigus mokėjo ir A.Mikuckas. Negerai. Da-bar FNTT pareigūnai, ko gero, turės klausimų ir jam. Tačiau vyras turi ir lengvinančių aplinkybių: „Kai suži-nojau, kad iš tikrųjų net nepareng-ti šios teritorijos detalieji planai, kai užsakiau duomenis Registrų centre ir sužinojau, kad VšĮ „Kauno motor-laiviai“ nuosavybės teise įregistruotų daiktų neturi, tai suabejojau, ar aps-

kritai VšĮ teisėtai renka mokesčius. Apie tai informavau vadovus, klau-siau jų, tačiau atsakymo nesulaukiau, o nesulaukęs nusprendžiau laikinai nesudaryti sutarties.“

FNTT susidomėjimą padėtimi VšĮ „Kauno motorlaiviai“ patvirtino ir advokatas A.Danielius: „Turime informacijos apie keistus mokesčius, reikėtų išsiaiškinti, kodėl vieniems paslaugų gavėjams jie buvo mažesni, o kitiems – didesni. Be to, dalis mo-kesčių galėjo būti mokama nelegaliai ir tai pripažino pats A.Mikuckas. Jis tikina, kad buvo priverstas taip elg-tis.“

Pasak advokato, FNTT turėtų iš-siaiškinti, kur nukeliavo visi surinkti pinigai ir ar pagal paskirtį jie buvo panaudoti.

„Manau, kad nesunku patikrinti, pavyzdžiui, ar visi už elektros energiją surinkti pinigai (po 1 Lt/kWh) buvo pervesti elektros energiją tiekiančiai bendrovei. Aš asmeniškai tuo labai abejoju“, – šypsosi visų galimo byli-nėjimosi duomenų neatskleidžiantis advokatas A.Danielius.

Aktualijos

FNTT absurdiškų dokumentų rinkinį turėtų papildyti komiški laisvos formos pinigų už laivo saugojimą perdavimo aktai, kai pinigai būdavo perduodami VšĮ „Kauno motorlaiviai“ sargei.

Nėra tikro šeimininko, nėra ir tvarkosDainius Aleksiūnas, Kauno teritorijų planavimo Statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas

VšĮ „Kauno motorlaiviai“ valdomoje teritorijoje, Kauno marių įlankoje, vy-rauja betvarkė. Pirmiausia turi būti parengtas detalusis planas ir numa-tyta, kas ir kokią visos teritorijos dalį naudoja. Tačiau Kauno miesto savi-valdybė detaliajam planui parengti neturi lėšų. Dabar VšĮ teisiškai lyg ir neturi žemės, tačiau ją nuomoja, o kiti sutinka nuomotis, tiesa, gal ne-žino visų aplinkybių.Apskritai Kauno marių įlankos teri-torija yra labai apleista. Laikini šei-mininkai nebent šlaitą vasarą nušie-nauja ir šiek tiek apsitvarko teritoriją. Bet tikro šeimininko ir tikros tvarkos nėra, o tokiais atvejais ir kyla nesu-tarimai. Gal tik A.Mikucko lieptas yra vos ne pavyzdinis – atitinka ir sau-gos, ir estetinius reikalavimus, įreng-tas apšvietimas. Tačiau jis investavo neturėdamas jokių garantijų, pasi-kliaudamas tik žodžiu. Panašių konf-liktų gali kilti dėl kiekvieno laivo sa-vininko pastatyto liepto.

A.Mikuckas prie „Kauno motorlaivių“ užrakintų vartų: „Negaliu patekti į teritoriją, kur yra mano turtas.“ Albino Čapliko nuotrauka

Betvarkė Kauno marių prieplaukoje Atkelta iš 1 p.

Seimo opozicijos lyderis Valen-tinas Mazuronis viešai kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ragindamas viešai atsakyti į klausi-mus, kurie paneigtų arba patvirtin-tų kaltinimus apie galimai neskaid-rius sandorius, galimai vykdytus su UAB „Novotersa“ kredito, buvusio banke „Snoras“, padengimu.

V.Mazuronis klausia, „ar buvo UAB „Novotersa“ kreditas banke „Snoras“ dengiamas iš šios fi rmos einamosios sąskaitos, kokio nors in-

dėlio ar kitų šaltinių“. „Tereikia at-sakyti į du klausimus ir atsakymus patvirtinti dokumentais, – sako po-litikas. – Jeigu toks kredito dengi-mas buvo, tai kada tai buvo daryta paskutinį kartą, kokia suma buvo pa-dengta ir iš kokių lėšų?“ Seimo na-rio nuomone, tokią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus Sei-mo pirmininkės sūnus gali pateik-ti visuomenei labai greitai ir sustab-dyti gandų ir prielaidų sklidimą.O I.Degutienė praėjusią savaitę krei-

pėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų Seimo nario Algirdo Butkevi-čiaus paskelbtą informaciją apie „vie-no iš valdančiosios daugumos atstovų giminaitį“, prieš pat sustabdant „Sno-ro“ veiklą „atlikusį pervedimą ir dau-giau nei 600 tūkst. litų indėlio suma padengusį dalį kredito“.

Įmonei „Novotersa“ vadovaujantis ir dalį akcijų valdantis I.Degutienės sūnus Gediminas Degutis neigia padengęs paskolą indėliu ir svarsto galimybę bylinėtis dėl šmeižto. Jei toks pervedimas iš tiesų būtų įvy-kęs, G.Degučio įmonės sąskaitoje būtų likusi valstybės kompensuoja-mo dydžio suma, o įmonė išgelbėta dėl šimtų tūkstančių litų praradimo bankrutuojančiame banke.

Eltos, VL inf., Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmi-ninkas Arvydas Anušauskas krei-pėsi į Lietuvos banką, Valstybės saugumo departamentą ir Finan-

sinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, kuria remiantis būtų galima įver-tinti galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės siste-mos stabilumui ir nacionaliniam saugumui.

A.Anušausko nuomone, „ne-neigiant parlamentarų teisės steig-ti tyrimo komisijas, reikia gauti in-formaciją“, ir ja remiantis apibrėžti tyrimo tikslus, nedarant žalos „Sno-ro“ kreditorių interesams.

NSGK pirmininko teigimu, ne-apgalvoti veiksmai, sąmoningas po-veikis iš šalies gali apsunkinti pinigų paiešką ir susigražinimą. Sulaukus atsakymų, įvyks NSGK posėdis.

Eltos inf., balsas.lt nuotrauka

I.Degutienė raginama išsklaidyti įtarimusPrašo įvertinti pavojų nacionaliniam saugumui

32012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Po įtemptų cukrinių runkelių au-gintojų ir cukraus gamintojų derybų Lietuvoje iš buvusių 4 fabrikų toliau veiklą tęsia du – „Nordic Sugar Kė-dainiai“ ir „Arvi cukrus“.

„Fabrikai sugriauti, cukraus trūks-ta. Neįtikėtina, kad ES negali pati ap-sirūpinti cukrumi. Reikia importuoti, nors yra visos galimybės patiems au-ginti runkelius ir gaminti cukrų. ES politikai skraido padebesiais ir nema-to, kas dedasi ant žemės“, – apmaudo neslėpė kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Kronkaitis.

Lietuvos nacionalinė cukraus ga-mybos kvota sumažėjo 12 proc. – nuo 103 tūkst. tonų iki 90,3 tūkst. tonų, o šalies vidaus cukraus poreikis – apie 100 tūkst. tonų.

Vokietijos koncernui „Nordic Su-gar“ priklausantis fabrikas Kėdainiuo-se turi apie 64,2 tūkst. tonų, o „Arvi“ įmonių grupės fabrikas Marijampo-lėje – per 26 tūkst. tonų cukraus ga-mybos kvotą.

Taigi Lietuvoje pagaminto kvo-tinio cukraus neužtenka vidaus po-reikiams patenkinti. Šalies fabrikai pagamina ir virškvotinio ar pramo-ninio cukraus, todėl jo defi citas ma-žinamas dalį tokio cukraus „keičiant“ į kvotinį. Šiemet šalies fabrikai gavo leidimus parduoti 16 206 tonas virš-kvotinio cukraus.

Kainos rekordinės

Vienas iš reformos tikslų buvo į ES cukraus rinką, ilgą laiką reguliuo-jamą kvotomis, ribinėmis kainomis, muitais ir subsidijomis, iš trečiųjų ša-lių įsileisti daugiau pigesnio cukra-nendrių cukraus. Tai turėjo būti pa-lanku vartotojams. Tačiau rezultatas kol kas priešingas.

Tvirtinama, kad dėl prasto cukra-nendrių derliaus 2011 m. pradžio-je cukraus kainos išaugo daugiau-siai per trisdešimt metų. Kainos kyla

ir dėl augančio vartojimo Kinijoje bei Indijoje, bioetanolio paklausos (Brazilijoje tam sunaudojama apie 60 proc. cuk ranendrių). Aišku, kad po reformos mažiau cukraus paga-minama ir ES.

„Į Europą neplūstelėjo cukranen-drių cukrus. Brazilijoje antri metai sausra, skelbiama, kad ten trūksta in-vesticijų į cukraus sektorių. Kol ši šalis buksuos, tol pasaulyje cukraus trūks. Pasaulio rinkoje išaugus cukraus kai-noms, trečiųjų šalių gamintojams pel-ningiau savo produkciją eksportuo-ti ne į ES, o kitas rinkas. Europoje išsekus kvotinio cukraus atsargoms, atsirado jo defi citas. ES, buvusi viena didžiausių pasaulio cukraus ekspor-tuotojų, tapo antrąja jo importuoto-ja“, – tvirtino K.Patiejūnas.

Pasinaudojo pirkėjų ažiotažu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus iš maisto produktų daugiausia – bemaž 30 proc. – pabrango cukrus.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2011-ųjų sausį didmeninė cukraus kaina sie-kė beveik 2,30 Lt/kg, rugpjūtį – jau 2,80 Lt/kg. O mažmeninė cukraus kaina sausį buvo apie 3,20 Lt/kg, rug-pjūtį – apie 3,85 Lt/kg.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkoty-ros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pernykščio cukraus brangimo mūsų šalyje nelinkęs sieti su cukraus refor-ma.

Anot tyrėjo, mūsų prekybos tin-kluose pabrangęs cukrus – greičiau vartotojų sukelto ažiotažo ir šalies prekybos bei perdirbimo sektoriams būdingos oligopolijos pasekmė.

„Pasaulinėse biržose kilo cukra-nendrių cukraus kainos. Mūsų šalyje cukrus gaminamas iš runkelių. Bet pastebėjus tokias tendencijas prasi-dėjo cukraus pirkimo bumas. Iš pra-džių Lenkijoje, paskui persimetė ir

pas mus. Paniškas vartotojų elgesys paskatino gamintojus bei prekybi-ninkus kelti cukraus kainas. Vėliau biržose jos krito, o mūsų prekybos centruose – ne. Cukrus dar brangsta, nors cukrinių runkelių kainos – tos pačios“, – dėstė A.Gapšys.

Abiem fabrikams cukrinius runke-lius tiekiantys ūkininkai pasiekė, kad žaliavos kainos būtų susietos su kvoti-nio cukraus kaina: jei cukrus brangsta, gamintojai turi jiems sumokėti tam tikrus priedus.

„Jei fabrikas uždirba daugiau, pa-sidalija su augintojais, – toks modelis teisingas. Šiemet dar nesuvesti galai, tad nežinia, koks bus priedas. Bet pa-našu, kad bus pakankamas“, – tvirti-no UAB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mo-zeris.

Su Kėdainių fabriku sutartis suda-riusių ūkininkų už cukrinius runkelius gaunama kaina susieta ir su kviečių kaina. Pernai augintojams papildo-mai teko po beveik 15 Lt/t.

„Lietuvoje cukrinių runkelių au-gintojams mokama viena iš didžiau-sių kainų ES. Bazinė cukrinių run-kelių kaina – 90 Lt/t. Mes mokame apie 30 proc. daugiau“, – tvirtino S.Mozeris.

Mažmeninės cukraus kainos mūsų šalyje yra kiek didesnės nei ES valsty-bėse. Štai ir latviai, patys negaminan-tys cukraus, moka apie pusę lito už ki-logramą mažiau nei lietuviai.

Anot LAEI tyrėjo, nenuosta-bu, kad Lietuvoje kainos aukštesnės: 60 proc. mažmeninės prekybos pri-klauso 4 prekybos tinklams.

Nori dar sustiprėti

Po kelerių metų cukraus sektoriaus vėl laukia nauji išbandymai – Euro-pos politikai planuoja naują cukraus reformą. Vienas iš scenarijų – kvotų naikinimas nuo 2014–2015 m. Taip pat svarstomas laipsniškas kvotų nai-kinimas iki 2017–2018 m. ir kvotų iš-saugojimas iki 2020 m.

„Kvotų naikinimas pirmiausia būtų nenaudingas cukrinių runkelių augintojams. Runkelių kaina galėtų kristi, jei fabrikai nuspręstų įsivežti pi-gesnių cukranendrių ir iš jų gamintų cukrų. Tai galėtų būti naudinga varto-tojams, tačiau greičiausiai tik laikinai. Dėl menkų kainų žemdirbiai galėtų atsisakyti auginti runkelius, tada, ne-likus alternatyvos vidaus rinkoje, cuk-raus kainos vėl augtų“, – prognozavo A.Gapšys.

Kooperatyvo „Marijampolės re-giono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas M.Kronkaitis nieko gero nelaukia iš naujos reformos.

„Augintojai ramybės neturi nuo reformos pradžios, panašu, kad ir ateityje neturės. Ūkininkai nepritaria kvotų naikinimui. Investavome į mo-dernią techniką, efektyvinome augi-nimą, todėl norėtume pastovumo“, – dėstė cukrinių runkelių augintojas.

Pasak „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus S.Mozerio, ir augintojai, ir gamintojai ruošiasi nau-jiems iššūkiams. Ir vieni, ir kiti inves-tuoja į gamybą. Fabrikas pasirengęs pradėti du naujus investicinius pro-jektus.

„Tikimės, kad kvotos bus pratęstos iki 2020 m. Tuomet turėtume laiko dar sustiprinti konkurencingumą – mažinti runkelių auginimo sąnaudas, didinti derlingumą, sumažinti trans-portavimo nuostolius ir dar efektyvin-ti gamybą“, – aiškino S.Mozeris.

Pernai Kėdainiuose įsikūręs fa-brikas pagamino 74 tūkst. tonų (kvotinio ir nekvotinio) cukraus, o šiemet – apie 103 tūkst. tonų sal-džiojo produkto. Nekvotinį, arba pramoninį, cukrų, naudojamą bio-degalų gamyboje, medicinos, staty-bų pramonėje, fabrikas eksportuoja į Europą.

Investuoja į gamybą

„Panaikinus kvotas, neliktų jokių apribojimų augintojams ir gaminto-jams. Nebeliktų ir nacionalinių kvo-tų. Visos cukraus rinkos reguliavi-mo priemonės, išskyrus referencinę cukraus kainą – 404,4 eurų už toną, irgi netektų galios. Kartu su kvo-tomis būtų panaikinta ir minimali cukrinių runkelių kaina – auginto-jų gyvybingumą palaikanti pajamų garantija. Taip pat nebūtų ribojamas eksportas. Dabar Pasaulio prekybos organizacija dėl rinkos reguliavimo priemonių ES leidžia eksportuoti tik apie 1,4 mln. tonų cukraus“, – aiškino K.Patiejūnas.

Anot Lietuvos cukrinių run-kelių augintojų asociacijos pirmi-ninko, brangstant cukraus gamybai pasaulyje ir didėjant cukraus suvar-tojimui, būtų neleistina naikinti tu-rimą potencialą, jį kaip tik reikėtų stiprinti.

„Geriausia būtų, kad dabartinis cuk raus kvotų režimas būtų pra-tęstas iki 2020 m. Tuomet susti-prėję augintojai ir gamintojai būtų pajėgūs pakelti dar vieną reformą. Pakankamai rimtas ženklas, kad Vokietijos koncernas „Pfeifer & Langen“ nori įsigyti Marijampolės fabriko akcijų, „Nordic Sugar“ in-vestuoja į gamybą. Vadinasi, mūsų šalyje jie mato perspektyvų“, – sam-protavo K.Patiejūnas.

Vienas iš reformos tikslų buvo į ES cukraus rinką iš trečiųjų šalių įsileisti daugiau pigesnio cukranendrių cukraus. Tai turėjo būti palanku vartotojams. Tačiau rezultatas kol kas priešingas.

Jaunatis.Saulė teka 8.21, leidžiasi 16.41.

RytojŠiandien

Šiandien truputį vietomis pasnigs, naktį ir rytą vietomis suboluos rūkas, susidarys šerkšnas. Žemiausia oro temperatūra naktį kris iki 4–9, vietomis pragiedrėjus – iki 12 laips-nių šalčio. Dieną laukiama 1–6 laipsnių šalčio. Ketvirtadienį vis labiau artės Sibiro kilmės anticiklonas, slėgis kils, debesys sklaidysis, daug sniego nenumatoma. Pūs vis šaltesnis pietryčių, rytų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį kris iki 5–10, vietomis iki 15 laips-nių šalčio, dieną laukiama 3–8 laipsnių šalčio. Penktadienį jau nesnigs, pūs labai žvarbus pietryčių vėjas. Oro temperatūra naktį smuktelės iki 10–15, vietomis – iki 18 laipsnių šal-čio, dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Savaitgalį išliksime šalto anticiklono globoje. Smarkiai snigti neturėtų, bet ir toliau pūs labai žvarbus bei gūsingas rytų, pietryčių vėjas. Speiguoti orai nesitrauks ir kitos savaitės pradžioje.

PorytDieną: -1 -6o

Naktį: -4 -9o

Dieną: -3 -8o Dieną: -6 -11o

Naktį: -10 -15oNaktį: -5 -10o

orai.lt, VL inf.

Atkelta iš 1 p. Atsisakyti kvotų dar ankstiDainius Stravinskas, Žemės ūkio ministerijos Perdirbtų produktų skyriaus vedėjas

Pagal pirminį Europos Komisijos (EK) pasiūlymą cuk-raus kvotų režimas turėtų baigtis 2015 m. Mūsų šalies pozicija jau išsakyta. Ir gamintojai, ir augin-tojai norėtų, kad kvotų režimas būtų pratęstas bent iki 2020 m. Už tai pasisako ir Vengrija, Prancūzija, Rumunija, Austrija bei kitos šalys. Atsisakyti kvotų jau nuo 2015 m. – ankstyvas sprendimas. Šiam sektoriui dar reikia adaptuotis po pirmo-sios reformos. Kvotos, minimalios runkelių supirkimo kainos ir kitos rinkos regu-liavimo priemonės palaiko augintojus ir apsaugo vartotojus nuo kainų svyravimo bei galimo cukraus defi cito vidaus rinkoje. Sumažėjus kvotinio cukraus atsargų, EK leido gamintojams dalį virškvotinio cukraus konvertuoti į kvotinį.

Cukraus reformos klystkeliai

Visos galimybės patiems auginti cukrinius runkelius ir gaminti cukrų yra, tačiau ES politikai skraido padebesiais ir nemato, kas dedasi ant žemės.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Seimo valdantieji užsimojo pa-keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad politinėms partijoms nega-liotų jo nuostatos. Neatmetama galimybė, jog išimtį parlamentas įtvirtins dar iki kovo 10 dienos.

Partijoms padaugėjo prievolių

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus Politi-nių partijų ir politinių kampanijų fi -nansavimo bei fi nansavimo kontro-

lės įstatymo pataisoms, politinėms partijoms draudžiama priimti aukas iš juridinių asmenų, o gyventojų au-kos yra stipriai apribotos.

Prarastas lėšas partijoms kom-pensuos biudžetas. Ši parama iš valstybės iždo sudarys maždaug 20 mln. Lt, o iki šiol kasmet tekdavo apie 5,5 mln. Lt.

Tačiau priėmus šias nuostatas paaiškėjo, kad partijoms, kaip ir ki-toms organizacijoms, teks laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.

Jos privalo kiekvieną pirkimą pa-grįsti surengdamos konkursus, ap-klausas. Todėl Seimo valdančiųjų iniciatyva parlamente liberalas Al-

gis Čaplikas įregistravo Viešųjų pir-kimų įstatymo pataisą, numatančią, kad partijoms įstatymas nebūtų tai-komas.

Per neeilinę Seimo sesiją, vykusią sausio 17–19 d., parlamentui taip ir nepavyko priimti minėtų pataisų, nes Seimo opozicija, protestuodama dėl to, kad iš darbotvarkės buvo išbrauk-tas klausimas dėl komisijos sudary-mo banko „Snoras“ veiklai ištirti, iš-ėjo iš salės.

Sesijoje nelikus 71 parlamentaro visi įstatymai, įskaitant ir Viešųjų pir-kimų įstatymo pataisas, liko nepriim-ti. Tačiau Seimas neatsisakė partijas paversti privilegijuotais subjektais.

Ieškos landų įstatymui apeiti

Formalus opozicijos lyderis Va-lentinas Mazuronis sako, kad ne Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos nulėmė opozicijos demaršą Seime.

„Bet aš linkęs tą įstatymą keisti, nes atsiras nešvarios politinės kovos atvejų, kai konkurentai skųs teismams pirki-mus, susijusius su politine reklama ži-niasklaidoje“, – teigė V.Mazuronis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma tikina, kad „partijų negalima primityviai lyginti su eiliniu jų buvimu“.

„Partijos iš kitų išsiskiria, nes turi atskirą savo įstatymą ir jos pagal Kons-tituciją atitinka esminius demokrati-nius pagrindus“, – kalbėjo J.Razma.

Jis aiškina, kad viešųjų pirkimų pro-cedūrų partijos laikytųsi pirkdamos ry-šių paslaugas, kompiuterius, nuomoda-mosi nekilnojamąjį turtą ir kitką.

„Bet tikrai nelengva įsivaizduoti, kad viešųjų pirkimų nuostatos būtų taiko-mos perkant politinę reklamą, viešųjų ryšių paslaugas“, – pabrėžė J. Razma.

Pasak jo, tokiu atveju politinės par-tijos į pirkimo dokumentus „surašys tokias sąlygas, kad liks vienintelis da-lyvis ir įstatymas bus pritaikytas“.

Neliktų paslėptos reklamos

Dalies Seimo narių norą politi-nėms partijoms taikyti Viešųjų pir-kimų įstatymo išimtį parlamenta-rė Rima Baškienė vadina primityviu noru iškilti aukščiau kitų Lietuvos pi-liečių. „Visi teiginiai, kad įstatymas pernelyg sudėtingas partijoms – tai primityvus noras būti aukščiau kitų“, – teigė R.Baškienė.

Jos žodžiais, „jei įstatymo laikosi

vaikų globos įstaigos, ligoninės ir kitos organizacijos, kodėl turėtų būti taiko-mos išimtys partijoms“. „Visi puikiai žinome, kad įtvirtinus išimtį, jų užsi-norės ir kiti“, – sako R.Baškienė.

Ji neabejoja, kad spaudoje suma-žės paslėptos politinės reklamos.

„Seime neretai išgirstu, kad vie-nas laikraštis yra socialdemokratų, kitas – konservatorių, o kai teks už kiek vieną pirkimą atsiskaityti, paslėp-tos reklamos nebeliks. Turės būti pa-rašyta, kiek ir kokia partija užsakė re-klamos“, – akcentavo R. Baškienė.

Laukia neeilinė sesija?

Išimtį politinėms partijoms Sei-mas mėgins pritaikyti dar iki pava-sario sesijos pradžios (kovo 10 d.).

Neeilinę sesiją ketinama surengti sausio 30 d., bet tuomet bus svars-tomas vienintelis klausimas dėl ko-misijos sudarymo banko „Snoras“ veiklai ištirti.

Seimo statutas numato, kad neei-linėje sesijoje negalima svarstyti pa-pildomų klausimų, o kitą neeilinę se-siją galima skelbti tik po 10 dienų.

„Neatmetu galimybės, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos bus priim-tos iki pavasario sesijos pradžios, bet kitai neeilinei sesijai skelbti parašai kol kas nerenkami“, – sakė J.Razma.

Kol išimtys politinėms partijoms netaikomos, jos privalo laikytis Vie-šųjų pirkimų įstatymo.

„Jei partijų veikla daugiau nei 50 proc. fi nansuojama iš valstybės biudžeto, jos privalo laikytis šio įstatymo nuostatų“, – teigia Viešų-jų pirkimų tarnybos (VPT) direk-torius Žydrūnas Plytnikas.

Pasak VPT vadovo, ši prievolė užtikrina valstybės fi nansų naudo-jimo skaidrumą ir viešumą.

Politikai įsigeidė išimčiųAtvėrę kelią politinių partijų fi nansavimui iš valstybės kišenės, Seimo nariai kratosi prievolės laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Dėl lėšų stokos savivaldybės įpareigotos iki vasario 1-osios pa-tvirtinti bendrojo lavinimo mo-kyklų tinklo pertvarkos planus 2012–2015 metams. Sumažinus fi nansavimą reikės uždaryti arba reorganizuoti ne vieną mokyklą. Daugelis pedagogų neteks dar-bo arba bus sumažintas pamokų skaičius bei atlyginimas.

Nori būti išgirsti

Praėjusių metų gruodžio 6 d. Lietuvos švietimo profesinė są-junga (LŠPS) surengė mitingą prie Švietimo ir mokslo ministeri-jos (ŠMM). Pasak minėtos sąjun-gos pirmininko Audriaus Jurgele-vičiaus, mažinant lėšas žlugdomos net tik kaimo, bet ir miesto mo-kyklos. Prašyta tobulinti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, neblogi-nant jų padėties. Prieš kelerius me-tus LŠPS pateikė ŠMM pasiūlymų, kaip tai padaryti. Įvardytos sritys, kuriose, LŠPS nuomone, neracio-naliai naudojami švietimui skirti pinigai. Buvo siūloma, kaip ir kur taupyti, kad nenukentėtų nei ugdy-mo kokybė, nei mokytojai. „Paste-

bime, kad iki šios dienos švietimo milijonai švaistomi vėjais. Derybos ir mūsų pastangos ignoruojamos. Todėl norime būti išgirsti“, – pa-brėžė LŠPS pirmininkas.

Renka parašus

LŠPS pirmininkas A.Jurgele-vičius tikina, kad šalies mokytojų in-teresus gins visomis teisinėmis prie-monėmis. „Sieksime padėti išsaugoti darbo vietas ir socialines garantijas. Todėl planuojame įspėjamąjį strei-ką“, – pabrėžė jis. Šiuo metu visoje Lietuvoje renkami parašai, siekia-ma išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie planuojamą įspėjamąjį streiką. Sprendimas dėl jo rengimo bus pri-imtas vasario 9 d. profesinės sąjun-gos suvažiavime. „Visi profesinės są-jungos pasiūlymai bei argumentai keisti ar kaip nors švelninti esamą situaciją liko neišgirsti. Ministras G.Steponavičius laikosi savo vie-našališkos politikos, neatsižvelgia į mokytojų, jų atstovų bei kitų socia-linių partnerių nuomonę“, – sakė pa-šnekovas.

Jaučiasi ignoruojami

Pasak Rokiškio rajono švieti-mo darbuotojų profesinės sąjungos

susivienijimo pirmininko Eriko Gaigalo, sunku įvardyti ministeri-jos nesusišnekėjimo su pedagogais priežastis. Profesinės sąjungos pa-siūlymai ne vienus metus ignoruo-jami. „Profesinių sąjungų atstovai kviečiami į ŠMM pasitarimus. Mi-nistro darbo stilius nesikeičia: su-kviečia, pateikia informacijos, nieko nesutariama ir išsiskirstoma. Taip

neturėtų būti“, – teigė E.Gaigalas. Anot jo, labiausiai „smaugiamos“ kaimo mokyklos. Geltonieji auto-busėliai vežioja kaimo vaikus po ke-lias dešimtis kilometrų. Mokiniai priversti ne tik labai anksti keltis, bet ir atsisakyti popamokinės veik-los, nes nebelieka laiko. Ukmergės švietimo darbuotojų profesinių są-jungų susivienijimo pirmininkas

Arūnas Rimkus pastebi: „Dialogo formos išnaudotos, belieka tik strei-kas. Kai žlugdomas švietimas, žlug-doma valstybė.“

Sklaidys tvyrančią įtampą

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius spaudoje tvirtino, kad ŠMM nesvetimi mo-kytojų rūpesčiai, todėl mokytojų darbo užmokesčio fondas suma-žintas tik 1,5 proc., o viešosios iš-laidos šių metų biudžete sumažintos 4 proc. G.Steponavičius teigė, kad dalis mokytojų iš tiesų gali netekti darbo, tačiau tai spręs savivaldybės. Anot ministro, viena iš Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų ėmėsi iniciatyvos rinkti parašus dėl streiko. Profesinės sąjungos iniciatyvą su-rengti įspėjamąjį streiką ministras pavadino „skambia akcija“.

ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamen-to direktorius Alvydas Puodžiukas mano, kad pedagogams streikuoti nereikėtų. „Ministras sudarė dar-bo apmokėjimo tobulinimo gru-pę. Praėjusios savaitės pabaigoje jau buvome susitikę ir bendravome su LŠPS atstovais. Kalbamės ir no-rime rasti bendrą sprendimą, kad nenukentėtų pedagogai, jų intere-sai, būtų užtikrintas jų saugumas“, – pabrėžė A.Puodžiukas. Anot jo, valstybės biudžete trūksta lėšų, dėl šios priežasties ir buvo pakoreguo-tos mokinio krepšelio lėšos. „Ma-nau, kad bendri sprendimai padės išsklaidyti tvyrančią įtampą“, – pa-žadėjo jis.

Mokytojai bijo nedarbo ir skurdoĮ Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės priimtą sprendimą mažinti mokinio krepše-lio lėšų dalį savivaldybėms pedagogai ketina reaguoti 2 valandų įspėjamuoju streiku.

Dalies Seimo narių norą politinėms partijoms taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtį galima prilyginti primityviam norui iškilti aukščiau kitų Lietuvos piliečių. Raimundo Šuikos nuotrauka

Šalies mokytojai savo interesus ketina ginti visomis teisinėmis priemonėmis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ vi-sus praėjusius metus skaitytojams pristatė sėkmingiausiai dirbančius Lietuvos verslininkus ir jų istorijas – patyrusius savo srities specialistus ir verslo naujokus, griausmingai įžen-gusius į rinką su inovatyviomis idėjo-mis ir netikėtais verslo sprendimais.

Rinkdama geriausius, įdomius ir atvirus pašnekesius su 44 žinomais Lietuvos verslininkais „Ekonomika.lt“ perdavė į autoritetingos ekspertų komisijos rankas, kuri vertino vers-lininkus pagal šias kategorijas: įdo-miausias verslo sprendimas, verslo inovacijos ir metų atradimas.

Sėkmingiausius metų verslus rinko ir savo balsą už juos atidavė ekonomikos bei verslo ekspertai: „Citadelės“ banko valdybos pirmi-ninkė Alma Vaitkunskienė, Lietu-vos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vado-vas Sigitas Besagirskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezi-dentas Žilvinas Šilėnas, Verslo an-gelų fondo valdytojas Algimantas Variakojis, „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis, asociacijos „In-vestors Forum“ vykdomoji direk-torė Rūta Skyrienė ir Amerikos

prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda.

„Verslo švyturiai“ bus iškilmin-gai apdovanoti renginyje Vilniaus rotušėje vasario pradžioje.

Ekonomika.lt

„Verslo švyturius“ rinko autoritetinga komisija

Savaitraščio „Ekonomika. lt“ pade-dama autoritetinga komisija išrinko metų „verslo švyturius“.

Mažiausiai už pagamintą šilu-mą šį sausį mokės Tauragės, Igna-linos, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Šilalės, Varėnos, Biršto-no ir Mažeikių gyventojai. Čia ši-lumos kaina svyruoja nuo 20,44 iki 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Pigiausiai šilumą Lietu-voje tiekiančių Tauragės šilumos tinklų vadovas Vaclovas Karbaus-kis pastebėjo, kad ne visi tiekė-jai, kurie šilumą gamina degin-dami biokurą, gali pasiūlyti mažą kainą.

„Reikia nemažų investicijų bio-kuro katilams. Tam tenka skolin-tis. Vėliau skola įskaičiuojama į kai-ną“, – teigė V.Karbauskis. Tauragėje biokuro katilai pastatyti 2006-aisiais, tačiau skolintis jiems neprireikė.

O Biržuose šilumos kaina yra viena iš didžiausių Lietuvoje – 33,16 ct/kWh. Šis miestas yra tre-čias pagal šilumos kainas Lietuvoje, nors 80 proc. šilumos Biržuose pa-gaminama deginant biokurą. Panaši

padėtis ir Skuode bei Kazlų Rūdo-je. Per metus brangiausios šilumos miestų dešimtukas šiek tiek pasikei-tė, tačiau Prienai tvirtai išlaiko lyde-rio pozicijas – 34,30 ct/kWh.

Analizuojant penkių Lietuvos didmiesčių šilumos kainas matyti, kad kilovatvalandės kaina panašiai didėjo beveik visur. Per metus ši-lumos kilovatvalandės kaina Kau-ne ūgtelėjo 5,85 cento – nuo 25,59 iki 31,47 ct/kWh, o dar 2010 m. kauniečiams šilumos kaina buvo mažesnė nei šalies vidurkis – 20,81 ct/kWh.

Per metus šiluma Vilniuje pa-brango labiausiai lyginant su kitais didžiausiais šalies miestais. Praėjusių metų sausį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 6,23 cento pigiau nei šį mėnesį – atitinkamai 23 ir 29,33 ct/kWh. O lygiai prieš dve-jus metus vilniečiams kilovatvalan-dė kainavo kone 10 centų pigiau – 20,75 ct.

Eltos inf.

Nepaisant daugelį Europos Są-jungos valstybių apėmusios rece-sijos, kai kurie politikai ir ekono-mistai prognozuoja, kad šiemet turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti bendrą Euro-pos Sąjungos valiutą, o minimali mėnesinė alga gali pakilti.

Kai kurie šalies ekonomistai mano, kad Lietuva šiemet gali atitik-ti Mastrichto kriterijus, būtinus eu-rui įsivesti. Europos Komisija ir Eu-ropos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriteri-jams. Jei mūsų šalis neviršytų nusta-tytos biudžeto defi cito ribos – 3 proc. BVP ir jei suvaldytų infl iaciją, kliūčių 2014 m. prisijungti prie euro zonos gali nelikti. Kitų politikų teigimu, Lietuva į minėtą prestižiniu laikytą

„klubą“ įstoti galėtų nebent 2016-ai-siais. Taip pat svarstyta, ar apskritai verta skubėti į euro zoną, neseniai balansavusią ties iširimo riba, kre-čiamą skolų krizės. Tačiau, anot Vo-kietijos fi nansų ministro Volfgango Šoiblės, pasitikėjimas bendra Euro-pos valiuta pamažu grįžta.

Lietuvoje, kaip prognozuoja „Swed-bankas“, šiemet bus priimtas sprendi-mas didinti minimalią mėnesinę algą, o Lietuvos ekonomika, nepaisant rece-sijos euro zonoje, toliau augs.

„Tikėtina, kad vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 Lt (arba 12,5 proc.) padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Vien dėl to Lie-tuvos vidutinis mėnesinis atlyginimas pakils 1,2 proc.“, – rašoma „Swedban-ko“ pranešime spaudai.

Bankas prognozuoja, kad šie-met realus darbo užmokesčio po-kytis sieks 1,4 proc.

„Swedbanko“ analitikai skaičiuo-ja, kad 2012 m. Lietuvos BVP didės 3,3 proc. – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Kaip ir pernai, svarbiausi jo didėjimo veiksniai bus gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos, aug-siantys atitinkamai 3 ir 11 proc.

Banko vertinimu, šiemet biudže-to defi citas neviršys 3 proc. BVP, o valdžios vartojimo išlaidos mažės 3 proc. Anot analitikų, biudžeto konsolidavimo priemonės užtikrins investuotojų pasitikėjimą, todėl tikė-tina, kad Lietuva artimiausiu metu sėkmingai pasiskolins tarptautinėse fi nansų rinkose.

Eltos, Ekonomika.lt inf.

Šilumos kainos kanda nevienodai

Mato ekonomikos pragiedrulių

(Užs. 45)

6 2012 m. sausio 25 d. • Nr. 7 (9130)Valstiečių laikraštisUžsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Estijos užsienio reikalų minis-terija (URM) rekomenduoja vyks-tant į Egiptą būti atsargiems – sekti naujienas, vengti masinio susibūrimo vietų, demonstracijų ir riaušių. Turistų srautai į senųjų civilizacijų palikimu garsią šiau-rės rytų Afrikos šalį po revoliuci-jos sumažėjo net 33 proc.! Rinki-mų į parlamentą rezultatai nieko gero turizmo sektoriui nežada – laimėjo islamistinės partijos, pa-sisakančios už griežtesnius įstaty-mus, žmogaus teisių suvaržymus ir didesnę valstybės izoliaciją.

Ekonomiką maitina dosnūs užsieniečiai

Egipto ekonomikos variklį labiau-siai suka trys ūkio šakos: žemdirbystė, naudingųjų iškasenų, tarp kurių naf-tos, geležies, apatitų, gavyba ir turiz-mas. Sočiausiai šalį, atrodo, maitina užsienio turistai. Tam specialiai pa-statyti ir dažno lietuvio jau aplankyti prabangūs kurortiniai miestai: Hur-gada, Šarm el Šeichas, Taba bei kiti. Milžiniškos investicijos į infrastruk-tūrą, garsūs viešbučių ženklai, istori-nis palikimas, nardymas Raudonojo-je jūroje ir kita pavertė Egiptą viena lankomiausių pasaulio šalių.

2010 m. šalį aplankė per 7 mln. užsienio turistų, o tai daugiau nei dvigubai tiek, kiek Lietuvoje yra gyventojų. Iš tų 7 mln. į šalį atvy-kusių užsieniečių Egiptas gavo per 10 mlrd. JAV dolerių (27 mlrd. Lt) pajamų! Palyginimui: 2012 m. Lie-tuvos biudžetas yra 42 mlrd. Lt. „2010-aisiais mūsų šalį aplankė ir joje nakvojo 1,5 mln. užsienio turis-tų. Lietuva gavo apie 3 mlrd. Lt pa-jamų“, – sakė Turizmo departamen-to Rinkodaros skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Kontrimavičius.

Dideli turistų srautai ir gausios pajamos greitai gali tapti Egipto is-torijos dalimi. Po 2011 m. vykusių masinių kruvinų protestų ir prezi-dento Hosnio Mubarako nuvertimo ekonomika patiria nemažus sunku-mus, tiksliau – mažėjant turistų srau-tui nuosmukį jaučia visa šalis. Juk į

turizmo plėtrą įtraukta nemaža dalis pramonės, susisiekimo bei aptarnavi-mo sferos, o kur dar eiliniai suvenyrų gamintojai ir pardavėjai.

Valdžioje – radikalūs islamistai

Jau žinomi galutiniai pirmų po H.Mubarako valdymo rinkimų į že-muosius parlamento rūmus rezulta-tai. Jie įtvirtino absoliučią islamistinių partijų pergalę. Musulmonų broli-jos judėjimo „Laisvės ir teisingumo“ partija laimėjo didžiausią vietų skai-čių parlamente. Radikalių musulmo-niškų pažiūrų partija „Salafi st Nour“ liko antra. Egiptiečiai per šešias sa-

vaites balsavo tris kartus, kad išrinktų 498 Liaudies asamblėjos narius.

Politologo Mindaugo Kluonio teigimu, islamistinių partijų pergalė arabų valstybėse nestebina, nes nuo pat Irano revoliucijos 1979 m. pas-tebimas islamizmo politinės įtakos didėjimas visame regione. „Patys is-lamistai gali būti skirstomi į nuosai-kiuosius, kurie siekia visuomenės is-lamizacijos švelniomis priemonėmis Turkijos islamistų pavyzdžiu, ir radi-kaliuosius, kurių idealai yra teokrati-nė santvarka, kaip Irane. Kadangi šios partijos kurs naująją Egipto konsti-

tuciją, joje galima tikėtis nuorodų į šariatą, galbūt net ofi cialios religijos deklaravimo kaip Mauritanijoje ar Pakistane“, – sakė M.Kluonis.

„Nors „Laisvės ir teisingumo“ par-tija laimėjo rinkimus, jai teks ieškoti kompromiso su „Al Nour“, siekiant patraukti į savo pusę vargingai gy-venančius rinkėjus, sudarančius šios partijos elektorato branduolį, ir da-ryti nuolaidas karinei vadovybei, kuri vadovauja šaliai šiuo metu ir kuri gali pasinaudodama konfl iktais parlamen-te susigrąžinti valdžią, – apie būsimas Egipto politinio gyvenimo peripetijas spėja M.Kluonis. – Karinė vadovybė yra linkusi skatinti radikaliojo islamo įtaką, nes tai gilina konfl iktą Egipto

visuomenėje ir stiprina jos, kaip tvar-kos garanto, vaidmenį.“

Pasak politologo, užsienio po-litikoje Egiptas, priešingai nei val-dant H.Mubarakui, tikėtina, palaikys glaudesnius ryšius su Iranu, o santy-kiai su JAV ir Izraeliu atšals, tačiau bendras politikos kursas nesikeis, nes

šalis, taip pat ir kariuomenė, yra pri-klausoma nuo Vakarų paramos.

Tarp religijos ir investicijų

Šių metų pradžioje radikalūs isla-mistai Maldyvuose pasiekė savo: Tu-rizmo ministerija įpareigojo šimtus prabangių salos viešbučių uždaryti savo SPA centrus, kuriuos islamis-tai įvardijo kaip prostitucijos lizdą. Turizmo injekcija į salų valstybės Indijos vandenyne ekonomiką kas-met siekia apie 1,5 mlrd. JAV dole-rių. Tiesa, įstatymas galiojo neilgai – šalies vyriausybė, atrėmusi islamistų spaudimą, atšaukė prieštaringai ver-tintą įstatymą. Ar yra pagrindo ma-nyti, kad valdžios daugumą užim-siančios islamistinės partijos Egipte taip pat sieks griežtesnės „tvarkos“?

„Pati didžiausia grėsmė Egipto tu-rizmo sektoriui kyla ne dėl islamo suponuojamų apribojimų, bet dėl ne-sugebėjimo atkurti viešąją tvarką ir politinį stabilumą, kas labiausiai žlug-do šią verslo šaką, nes turistai Egipte nebesijaučia saugūs. Ši problema dėl įtampos visuomenėje, kurią skatina Egipto kariuomenė ir radikalieji is-lamistai, tik didės, o dėl to mažės pa-jamų turizmo sektoriaus dalis Egipto ekonomikoje“, – sakė M.Kluonis.

Politologo teigimu, Musulmonų brolijai (organizacija neigia pasau-lietinę valdžią ir pripažįsta tik die-viškąją valdžią, apreikštą per Kora-ną) teks laviruoti siekiant išlaikyti balansą tarp siekio įtvirtinti isla-mą ir pritraukti užsienio investici-jų, turistų ir Vakarų paramą, būti-ną Egipto ekonomikos atsigavimui. „Islamiškas gyvenimo būdas Egip-te greičiausiai bus diegiamas turkų pavyzdžiu lėtai stiprinant apriboji-mus pramogų sektoriui, propaguo-jant islamo ideologiją per švietimo sistemą ir susilaikant nuo didesnių apribojimų turistų elgesiui“, – sakė griežtų apribojimų užsienio turis-tams nesitikintis M.Kluonis.

„Atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susidurs nauja Egipto vy-riausybė (nestabili politinė padėtis, sparčiai kylanti infl iacija, smukęs ekonomikos augimas, nusikalstamu-mo didėjimas ir vietinių lyderių įta-kos augimas), menkai tikėtina, kad jai pavyks stabilizuoti šalį, todėl ri-bojimų turistams gali net neprireikti. Į Iraką, Pakistaną ar Sudaną, nepai-sant jų paminklų, keliauti norisi ne-daugeliui, nors ofi cialių apribojimų šios šalys turistams netaiko“, – teigia M.Kluonis. Pasak jo, turizmo sekto-

riaus sunykimas dar padidins skur-dą šioje šalyje ir paskatins radikalias nuotaikas, todėl Egipto „arabų pa-vasaris“ gresia virsti save skatinančiu skurdinimo ciklu.

Tekste naudota Eltos, Statistikos departamento, Turiz-

mo departamento, URM, BBC inf.

Egiptas braukiamas iš turizmo žemėlapių

Egipto jau dabar nesirenka laisvai keliauti mėgstantys Vakarų, o ir Lietu-vos turistai. Čia išsinuomoti automobilį saugu tik kurorto teritorijoje, o įky-rūs suvenyrų pardavėjai ne visiems prie širdies. Jei augs radikalių musul-moniškų pažiūrų įtaka šalyje, Egiptą gali pamiršti ir ištikimiausi turistai.

Kroatai balsavo už narystę ES. Suskaičiavus beveik visus Kroatijos referendumo dėl narystės ES bal-sus paaiškėjo, kad dauguma rin-kėjų, tai yra 66 proc., pasisakė už narystę, apie 33 proc. – prieš. Ta-čiau šalies politikai nusivylę mažu rinkėjų aktyvumu. Referendume balsavo tik apie 44 proc. balsa-vimo teisę turinčių Kroatijos gy-ventojų.

V.Putinas palygintas su rašo-mąja mašinėle. Žymus rusų rašy-tojas ir disidentas Vladimiras Voi-novičius 1986 m. numatė, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusi-jai vadovaus buvęs KGB agentas, o dabar jis mano, kad V.Putinui val-džioje pavyks išsilaikyti vos dvejus metus. Per pastaruosius 10 metų V.Putinas kaip lyderis „beviltiškai paseno, tarsi rašomoji mašinėlė kompiuterių epochoje“, mano ra-šytojas. Net jei V.Putinas pasiūlys įtikinamą liberalią programą, žmo-nės į tai nekreips dėmesio, nes jo nebemyli, pranašauja V.Voinovičius. V.Putinas vėl daro didelę klaidą, jei-gu mano, jog šimtatūkstantinė de-monstracija nėra tokia stipri, kad jį nuverstų, ir jog milijonai tų, kurie nedalyvavo protesto akcijose, yra jo pusėje, įsitikinęs V.Voinovičius.

Irano naftos embargas atidė-tas. ES ambasadoriai pirmadienį nusprendė įvesti Irano naftos em-bargą, tačiau sprendimo įgyvendi-nimą atidėjo iki liepos 1 d. Remian-tis šiuo sprendimu, ES šalių vyriau-sybės nebegalės sudaryti sutarčių su Teheranu nuo to laiko, kai ji įsi-galios – tikriausiai šią savaitę, tačiau iki liepos 1 d. bus galima įgyvendin-ti anksčiau sudarytas sutartis. Ispa-nija jau paskelbė sudariusi sutartį naftą pirkti iš Saudo Arabijos.

JAV siautėjo galingi tornadai. Alabamos valstijoje gamtos stichi-ja nusinešė dviejų žmonių gyvybes (82 m. vyrą ir 16-metę merginą) ir daugiau kaip 100 asmenų sužeidė. Sugriauta arba smarkiai apgadinta daugiau kaip 200 namų. Ypač tal-žomas buvo regionas netoli mili-joninio Birmingemo miesto, kuris dėl dažnai čia siautėjančių viesulų yra vadinamas tornadų alėja. Kad tornadai pasirodo jau sausį, yra labai retas reiškinys. Paprastai jie prasideda pavasarį.

Eltos, BBC inf.EPA-Eltos nuotraukos

Įvykiai trumpai

Prognozuojama, kad iš prabanga dvelkiančio turizmo sektoriaus Egiptas gaus vis mažiau pajamų.

„Piramides, Luksorą ir kitas vertas dėmesio vietas pamačiau, tad dau-giau ten nėra ko važiuoti. Kur ilsėtis, kai Lietuvą spaudžia šaltis? Ne ką toliau esančios Kanarų salos taip pat vilioja šiluma. Čia nereikia bijoti religinių fanatikų ar kitokių išpuolių. Salos gyventojai į turistus nežiūri kaip į „storas pinigines“, kas itin jaučiasi Egipte“, – sakė keliauti mėgs-tanti kaunietė Eglė Navagruckytė.

Rinkėjai savo balsus atidavė islamistinėms partijoms, pasisakančioms už griežtesnius įstatymus. VL archyvo nuotraukos

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Neretai smulkieji ūkininkai klaidingai mano – jeigu jų ūkelis yra nedidelis, tai ir lengvatų tikėtis neverta. Iš tikrųjų yra kitaip.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Kada verta tapti PVM mokėtoju

Moters pasaulis

7 psl.

Dienos tarp avių ir jų vilnos

8 psl.

Ant stalo – kelionė po pasaulį

Tėviškės šviesa

16 psl.

Mokytojų prašymu spaus-diname apmąstymus apie prieštaringai vertinamą Vil-niaus žemutinės pilies val-dovų rūmų atstatymą, jų reikšmę mūsų valstybės istorijai ir kultūrai.

Napalys Kitkauskas

Valdovų rūmai – istorijosmokymo šaltinis

10 psl.

Pirmą vasario savaitgalį visų žirgų mylėtojų lauks jau dau-giau kaip šimtą metų skai-čiuojančios tradicinės žirgų ristūnų lenktynės „Sartai – 2012“. Pirmą kartą vade-liotojai Dusetose susigrū-mė dar 1905-aisiais, tačiau manoma, kad pirmos lenk-tynės įvyko dar XIX amžiuje. Šiemet varžybose dalyvaus apie 80 vadeliotojų.

Marius Eidukonis

Praleisti Sartų lenktynes žirgininkams – didžiausia gėda

Susodina saviškius Susodina saviškius prisidengdami pertvarkaprisidengdami pertvarkaSavivaldybių valdančio-sios daugumos pirmiau-sia nusitaikė į rajonų že-mės ūkio skyrius.

Nijolė Petrošiūtė

Veltinius kurianti ir gami-nanti pora ne tik mėgau-jasi šia malonia veikla bei gyvenimu miške, bet ir iš to pragyvena.

Eglė Valionienė

Švietimas

Jei ant stalo įsivyravo ruti-na, siūlome „pakeliauti“ po įvairių šalių virtuves. Taip ne tik paragausite svečiose šalyse populiarių patiekalų, bet ir nustebinsite, lavinsite savo skonio jutiklius.

Liepa Buitkutė