2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis • Nr. 90 (9109) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis

• Vytautui Šerėnui šis laiko-tarpis kupinas nerimo ir laukimo. Tai patvirtino ir jo buto kaimynas, paklaustas, kur gyvena Šerėnai: „Girdite bildesį? Štai ten, tik jie ne gyvena – remontuoja.“

Sodyba

• Nuo seno, gimus dukrai, buvo sodinama liepa, gimus sūnui – ąžuolas, tačiau dabar dažnas renkasi ne tik gražiai atrodantį, bet ir derantį šeimos medį. Tai gali būti obelaitė, kriaušė ar slyva.

• Vieniems senos medinės grindys tampa vertybe, kiti suka galvą, kaip jų atsikratyti.

Sveikata

• Diabetas ne tik išmuša iš įprastinio kasdienio ritmo, bet ir sukelia įvairias komplikacijas.

• Sėmenų aliejus nuo seno ži-nomas ir vertinamas. Šaltą žiemą jis sušildo ir kraują, ir sielą.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Labai dažnai įstatymai ir rea-lus gyvenimas eina skirtingais keliais. Štai Seime ir šalia jo iki metų pabaigos numatomi atkak-

lūs mūšiai dėl alkoholio reklamos ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Rimtų vyrų ir mote-rų diskusijos linkusios aštrėti, o šv. Kalėdų išvakarėse pasiekti karščiausią tašką.

Nukelta į 3 p.

Kainų kilpa veržia vis stipriauEkspertai ir ekonomistai įspėja, kad visuomenė turėtų dar labiau susiveržti diržus, nes maisto produktų kainų šuolį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, pajus kiekvienas šeimos ūkis.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Labiausiai žaliavų brangimo tikisi maisto ir gėrimų pramonės atstovai. Verslininkai taip pat ketina branginti maisto produktus. Raimundo Šuikos nuotrauka

Įstatymų pataisos dėl alkoholio vartojimo kaitina kraują

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Apie tai – 6 p. Apie tai – 4 p.

(Užs. 671)

Griežčiausia alkoholio kontrole labiausiai suinteresuoti tyliai ir nematomai veikiantys narkotikų prekeiviai bei alkoholio kontrabandininkai.

Žemės ūkio rūmai paminėjo atkūrimo dvidešimtmetį

Net 58 nevyriausybinės žemdir-bių ir kaimo gyventojų organiza-cijos savo interesus gina surėmu-sios pečius po Žemės ūkio rūmų skėčiu. Kokie uždaviniai keliami jiems šiandien?

Išlindusios ylos duria skaudžiai

Šį mėnesį apstu sensacijų. Ne-tikėtai prabilo slaptasis policijos informatorius, susijęs su Drąsiaus Kedžio istorija. Ne mažiau baugūs dalykai apie mūsų valstybės veikė-jus atskleidžiami ir neseniai išleisto-je Valdo Adamkaus knygoje.

2 2011 m. lapkričio 12 d. • Nr. 90 (9109)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Gyventojai, vis daugiau pajamų priversti skirti maisto produktams įsigyti, netrukus bus nustebinti dėl pakilsiančių pieno produktų kai-nų. Sūrių kainos pasaulinėje rin-koje jau pasiekė 3 metų rekordą ir nekrinta jau dvi savaites iš eilės. Šeimos fi nansų ekspertai gyven-tojus ragina peržiūrėti mitybos ir apsipirkimo įpročius.

Pasiutpolkė jau įsisuko

Jau porą savaičių Lietuvos gy-ventojai prekybos centruose paste-bi vis labiau brangstančius maisto produktus.

Apie neabejotiną kainų didėji-mą kalba ir Lietuvos prekybos įmo-nių asociacija (LPĮA), vienijanti 27 mažmeninės ir didmeninės preky-bos įmones (tarp jų – „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“ ir kt. didieji pre-kybos tinklai).

„Nusiteikti šiokiam tokiam tam tikrų maisto produktų kainų augimui tikrai reikėtų, bet prekybininkai daro viską, kad minimizuotų kainas“, – sakė LPĮA vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Pasak jo, artimiausiu metu šiek tiek pakils žuvies ir jos produktų kai-nos, nes pasaulinėje rinkoje žuvies žaliava pabrango apie 30 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad žuvų per-dirbėjai importuoja apie 90–95 proc. šios žaliavos, kainų kilimas neišven-giamas.

Tarp kitų būtiniausių maisto pro-duktų pastaraisiais mėnesiais bran-go ir grikiai. Artimiausiu metu gali brangti ir pienas bei pieno produktai. Čikagos prekių biržoje sūrių kainos jau pasiekė 2008 m. rekordą, kuris lai-kosi net dvi savaites. Ekspertai teigia, kad verslininkai ruošiasi Kalėdoms.

Nulemia pasaulinė paklausa

Lietuvos pramonininkų konfede-racijos Ekonomikos ir fi nansų depar-tamento analitikas Aleksandras Izgo-

rodinas teigia, kad maisto produktų brangimą artimiausiais mėnesiais nu-lems pasaulinės tendencijos.

„Pasaulio ekonomika išgyvena sudėtingą laikotarpį, o tai tiesiogiai

veikia energetinių išteklių bei kitų žaliavų kainas, kurios daro įtaką Lie-tuvai“, – neabejojo A.Izgorodinas.

Jo žodžiais, maisto produktų kai-nų indeksas iki 2011 m. pabaigos išliks itin aukštame lygyje dėl ma-žos pasiūlos ir sparčiai augančios paklausos.

Šiuo metu maisto produktų kainų indeksas siekia 260 punktų, o 2010 m. liepą siekė tik 200 punktų. Pa-našus indekso lygis buvo ir 2008 m. kovą, kai Lietuvos ekonomika išgy-

veno pakilimą ir vidaus vartojimas buvo aukštas.

„Tačiau maisto produktų pasiū-la (pasaulinė) vis dar išlieka ganė-tinai ribota, spartus perkamosios galios augimas besivystančiose rin-kose smarkiai padidino maisto pro-duktų paklausą. Visa tai tiesiogiai daro įtaką ir Lietuvai“, – aiškino A.Izgorodinas.

Eksperto įsitikinimu, per pas-taruosius dvejus metus Lietuvos vartotojų fi nansinis pajėgumas su-menko, todėl žmonėms tenka vis daugiau savo pajamų skirti mais-tui.

„Kad ir kaip norėtume, vis dėl-to Lietuva nėra žemės ūkio kraštas, o labiau pramonės valstybė. Priga-minti maisto nelabai yra iš ko. Že-mės ūkis pas mus sukuria tik 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – teigė A.Izgorodinas.

Verslininkai ruošiasi Kalėdoms

Ekonomikos analitikas A.Izgoro-dinas taip pat pabrėžia, kad nieko gero nežada ir Lietuvos verslinin-kai. Tai esą rodo Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos atlikta 130 pramonės įmonių apklausa.

„Apklausa parodė, kad ūkio au-gimas Lietuvoje lėtės, brangs ža-liavos ir maistas, o žymesnio algų

kilimo gali tikėtis tik labai kva-lifikuota darbo jėga“, – įspėjo A.Izgorodinas.

Labiausiai žaliavų brangimo ti-kisi maisto ir gėrimų pramonės at-stovai (net 72 proc.). Verslininkų nuotaikos taip pat rodo, kad net 38 proc. jų ketina branginti ir mais-to produktus.

„Tačiau suprantama, kad tiks-lių prognozių jums niekas nepa-sakys, nes Lietuva visapusiškai priklauso nuo pasaulinių tenden-cijų“, – aiškino Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos Ekonomikos ir fi nansų departamento analitikas A.Izgorodinas.

Ministerija teikia vilčių

Finansų ministerija taip pat pri-pažįsta, kad maistas vis brangsta, bet šios institucijos prognozės nėra niūrios, kaip pramonininkų ir pre-kybininkų.

„Maisto prekių ir nealkoholi-nių gėrimų metinis brangimas lė-tėja nuo šių metų birželio viduti-niškai 0,9 proc. punkto per mėnesį. Gegužę metinis brangimas sudarė 11,1 proc.“, – teigė Finansų minis-terijos atstovas Vytautas Lenkutis.

Vartotojų kainų indekso dalyje maisto produktams ir nealkoholi-niams gėrimams tenka didžiausia dalis vartojimo prekių ir paslaugų – 25,9 proc.

„Manome, kad dėl ypač gero grū-dinių kultūrų derliaus Europos Są-jungoje, NVS ir Kinijoje artimiausiu metu maisto prekių metinio brangi-

mo lėtėjimo tendencija toliau tęsis, o pavasarį kainos gali net ir suma-žėti“, – akcentavo V.Lenkutis.

Pasak jo, per pastaruosius 10 mė-nesių labiausiai brango būsto, van-dens, elektros, dujų ir transporto prekės bei paslaugos, kurios darė įtaką metiniam infl iacijos lygiui.

„Dėl prognozuojamo pasaulinio ekonomikos augimo sulėtėjimo bendras šių prekių ir paslaugų gru-pių indėlis į infl iaciją 2012 m. netu-rėtų didėti“, – vylėsi V.Lenkutis.

Žmonės išmoko apsipirkti

Nors Finansų ministerijos įžval-gos gana optimistinės, šeimos fi -nansų ekspertai gyventojus ragina peržiūrėti tiek mitybos, tiek apsi-pirkimo įpročius.

„Iš tiesų labai daug ko patarti ir nebūtų įmanoma, nes Lietuvos gyventojai santykinai daug pajamų (apie 25 proc.) skiria maistui“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ji ragina šeimas apsipirkti savait-galiais, o maisto produktus pirkti vi-sai savaitei. „Pavyzdžiui, mūsų šei-ma visuomet šeštadienį apsiperka Kauno „Urmo“ bazėje, o prieš iš-vykstant internete peržiūrime, ko-kias akcijas ir nuolaidas siūlo didieji prekybos tinklai“, – patirtimi dali-josi J.Varanauskienė.

Tačiau ji nesiryžta teigti, kad maisto produktai artimiausiu metu gerokai brangs.

„Ekonomikos krizės laikotarpiu maisto kainos, ypač 2009 m., net-gi mažėjo, o visos aplinkybės rodo, kad pasaulis vėl artėja prie recesijos, todėl nėra objektyvių faktorių, ko-dėl maistas šiuo metu turėtų brang-ti“, – sakė SEB banko šeimos fi nan-sų ekspertė J.Varanauskienė.

Iš tiesų MATIF biržoje, kur su-daromi ateities sandoriai, šių metų lapkritį kviečių kainos siekia 188 eurus už toną. 2012 m. sausį ir kovą tiems patiems kviečiams kontraktai sudaromi atitinkamai 188 ir 184,5 EUR.

Vadinasi, bent jau duonos gami-niai pasaulyje nebrangs. Neturėtų jie brangti ir Lietuvoje.

„Galiausiai, – sakė J.Varanaus-kienė, – žmonės per krizę išmo-ko apsipirkti, o jeigu jie mato, kad maistas Lenkijoje kainuoja pigiau, ten ir važiuoja.“

Aktualijos

„Apklausa parodė, kad ūkio augimas Lietuvoje lėtės, brangs žaliavos ir maistas, o žymesnio algų kilimo gali tikėtis tik labai kvalifi kuota darbo jėga“, – įspėjo ekonomikos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Kainų kilpa veržia vis stipriau

Pelnus sukrauna pirkėjaiAlbertas Gapšys, Lietuvos agrari-nės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Kiekvieną pavasarį, ypač rudenį, vyksta kainų pokyčiai tai į vieną, tai į kitą pusę. Tuo stebėtis nederėtų. Rudenį pirmiausia keičiasi daržovių ir grūdų kainos. Jei buvo geras daržo-vių derlius, kainos krinta. O dėl grū-dų irgi yra panašiai. Būdama maža valstybe jaučiame ir tai, kas dedasi pasaulinėje rinkoje. Suprantama, kad prekybos tinklai kai kuriais atvejais mėgina savo fi nansines problemas spręsti ar pelnus didinti tik pirkėjų sąskaita. Pavyzdžiui, buvo metų, kai pieno supirkimo kainos krito dvigu-bai, tačiau vartotojai pieno produk-cijos pigimo beveik nepajuto. Šiuo metu pieno supirkimo kainos išlieka stabilios gal 3–4 mėnesius, bet pieno produkcijos kainos kažkodėl didėja.

Prie kainų didinimo prisidėjo ir valdžiaŽilvinas Šilėnas, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas

Jungtinių tautų organizacijos duo-menys rodo, kad pasauliniu mastu nuo 1975 iki 2002 m. maisto produk-tų kainos tik mažėjo, bet vėliau ir iki šiol tos kainos nuosekliai kyla. Todėl, žvelgiant istoriškai, ilgą laiką kainos krito, o šiuo metu perėjo į tokią sta-diją, kai jos tik auga. Viena priežas-čių, kodėl maistas brangsta, yra JAV ir Europos Sąjungos biodegalų politi-ka. Kitaip tariant, vis daugiau grūdų panaudojama biodegalų gamybai, o tai lemia didesnę grūdų paklau-są ir daro įtaką grūdų kainai. Kitas veiksnys, kodėl brangsta maistas, yra valiutų nuvertėjimas ir Europos Sąjungos nuostata, kad maisto rei-kia gaminti mažiau. Ir pas kutinis ak-centas – valdžia padidino PVM dau-gumai produktų. Ar valdžia galėtų reguliuoti kainas? Nemanau, kad tai perspektyvu.

Pilnatis.Saulė teka 7.43, leidžiasi 16.22.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien dangų daug kur padengs sluoksniniai debesys, bet žymesnių kritulių nenumatoma. Pūs silpnas šiaurės vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį kris iki 0–5 laipsnių šalčio, pajūryje bus 2–4 laipsniai šilumos. Dieną laukiama 2–7 laipsnių šilumos. Sekmadienį bus debesuota su pragiedruliais, be žymesnių kritulių. Pūs silpnas besikeičiančios krypties vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, pajūryje bus 4–6 laipsniai šilumos. Dieną laukiama 3–8 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje slėgis dar labiau nukris, iš šiaurės rytų šalį pasieks kritulių debesys, sustiprės vėjas. Nors gausių kritulių kol kas nelaukiama, tikėtina, kad daugelyje rajonų iškris pirmosios šio sezono snaigės. Orai išliks šaltoki. orai.lt, VL inf.

Dieną: +2 +7°

Naktį: -5–0°

Dieną: +3 +8° Dieną: +3 +8°

Naktį: -2 +3°Naktį: -2 +3°

Ar iki 2012 m. spalio 29 d. spėsite pasirūpinti skaitmeninei televizijai pritaikyta įranga?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

20 proc.

21 proc.

Taip spėsiu, nes dar yra nemažai laiko

Analogine televizija naudojuosi jau kelerius metus

Nerūpi, nes neturiu televizoriaus Nežinau, kas yra skaitmeninė televizija

30 proc.

29 proc.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos vartotojų fi nansinis pajėgumas su-menko, todėl žmonėms vis daugiau savo pajamų tenka skirti maistui.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

32011 m. lapkričio 12 d. • Nr. 90 (9109)Valstiečių laikraštis

Ar pinigai kvepia?

Seimas prieš keletą metų nuta-rė, kad 2012-aisiais Lietuvoje turėtų išnykti alkoholinių gėrimų reklama. Vienu mostu aplenktume visas Eu-ropos Sąjungos nares ir atsistotume tarp alkoholio reklamą uždraudusių Norvegijos ir Irano. Seimui svars-tant galimybes atšaukti arba atidėti visišką alkoholio reklamos draudimą į kovą stojo, jeigu ne idėjiniai broliai, tai tikrai pusbroliai – garsūs spor-tininkai ir sirgaliai, pavyzdžiui, le-gendinis krepšininkas Šarūnas Mar-čiulionis, krepšinio sirgalių vadukas Sėkla bei sveiką gyvenimo būdą pro-paguojantys Lietuvos sveikuolių są-jungos nariai su savo vadovu Dai-niumi Kepeniu. Abi grupės ne tik stebėjo diskusijas Seime dėl įstatymų pataisų, bet ir negailėjo vieni kitiems karčių žodžių.

Sportininkai aiškino, kad ypač per ekonomikos krizę reikia pasinaudoti visais įmanomais būdais propaguoti sportą, taigi ir sveiką gyvenimą.

„Būtų kvaila atsisakyti alkoholio gamintojų skiriamos paramos sportui, juk šie pinigai panaudojami sportui, taigi ir negeriančiam jaunimui“, – aiš-kina Sėkla.

Kiek tų pinigų? Įvairūs šaltiniai teigia, kad alkoholinių gėrimų rekla-mai per metus gali būti skiriama apie 17 mln. Lt, o štai Nacionalinės alko-holio tabako kontrolės koalicijos pre-zidento Aurelijaus Verygos skaičiavi-mais reklamai gali būti skiriama apie 170 mln. Lt. Ar tai blogai, ar gerai?

Vilkai avelių kailiais

Svarstymai ir balsavimas Seime – tik nedidelė matoma ledkalnio viršu-kalnė. O ko mes, eiliniai šalies pilie-čiai, nematome? Pasirodo, kad daug ko. Štai Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos va-dovas ir smulkusis prekybininkas Arturas Mackevičius sako, kad dabar Seimo narius atakuoja daugelis suin-teresuotųjų.

„Apsvarsčiau pasiūlymus ir susi-dariau nuomonę, kad griežčiausiu alkoholio draudimu labiausiai suin-teresuoti tyliai ir nematomai veikian-tys narkotikų prekeiviai bei alkoholio kontrabandininkai. Kuo griežtesnius sprendimus priims Seimas, tuo šešė-liniams veikėjams bus naudingiau. Kai kurie net gerų tikslų turintys žmonės ir organizacijos užkimba ant jų jauko“, – svarsto A.Mackevičius.

Štai pilietis Donatas įtakingo Sei-mo nario Jurgio Razmos elektroninę pašto dėžutę užvertė laiškais. Iš pra-džių Donatas reikalavo, kad J.Razma jį pasikviestų į partijos frakcijos po-sėdį, o nesulaukęs kvietimo Seimo narį apkaltino kenkiant valstybei. Po keliolikos laiškų Donatas pagrasino: „Prasitarsiu, kaip bus: jeigu balsuosite

prieš teikiamą įstatymą, tai lengviau-sia išeitis – paprasčiausia bus pasiaiš-kinti Rietavo ir Plungės rinkėjams; jeigu susilaikysite, nežinau, kaip teks aiškintis; jeigu balsuosite už rekla-mos draudimo atšaukimą, tikrai bus sunku pasiaiškinti. Ketiname aktyviai lankyti Seimo narių rinkimų apygar-das ir visomis priemonėmis aiškinti, kas nėra vertas jiems atstovauti.“

„Aš esu pripratęs prie tokių ban-dymų daryti įtaką, todėl į juos rea-guoju ramiai, o kai kas nors grasina, paprasčiausiai mane nuteikia priešin-gai“, – sako J.Razma.

Arklides ir kiaulides teks uždaryti

Gruodžio mėnesį Seimas dar kartą svarstys ir jau balsuos dėl kelių Seimo narių pateiktų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Pirmiausia ketina-ma suduoti negailestingą smūgį barais ir kavinėmis pasivadinusioms nakti-nėms girdykloms, kurias žmonės dar

populiariai vadina arklidėmis ir kiau-lidėmis.

Kaune apsilankiau keliose per-nakt dirbančiose kiaulidėse. Dar-bo tvarka paprasta – pritrūkusysis ugninio vandens sustoja prie gro-tuotų durų ir ištiesia ranką su šla-mančiais. Pardavėja viena ranka pa-ima pinigus, o kita paduoda butelį. Tiesa, prie į kampą įsprausto plas-tikinio stalo pastatytos kelios aplū-žusios taburetės. Tai – vienintelis ir pagrindinis baro požymis.

Kiek tokių „barų“ šalyje veikia? Nuo 2009-ųjų iki šių metų rugsėjo 1 d. buvo išduota 2,9 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoho-liniais gėrimais. Apie 25 proc. tai – barai, kuriuose prekiaujama tik alko-holiu. Pasak E.Tamašausko, nemaža

dalis Kauno ir Vilniaus parduotuvių, 2009 m. įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimą, pakeitė veiklos rūšį ir, pasistačiusios vieną ar kitą staliuką, iš parduotuvių tapo viešojo maitini-mo įmonėmis, t. y. ofi cialiomis nak-tinėmis girdyklomis.

Pagal Alkoholio kontrolės įstaty-mo pataisų projektą, viešojo maitini-mo įstaigos naktį alkoholį gali par-

davinėti tik vartoti vietoje, be teisės jį išsinešti, tačiau iš tikrųjų šio reika-lavimo nesilaikoma. Seimas nuo kitų metų pradžios ketina apriboti tokių barų veiklą.

Kitas reikalas – įstatymą galima papildyti, tačiau kaip jį įgyvendinti, kaip kontroliuoti, ar jo laikomasi? Štai Seimo nariai Erikas Tamašauskas ir Edmundas Pupinis siūlo bausti ne tik prekybininkus, bet ir klientus, jei-gu jie baruose įsigytus gėrimus ban-dytų išsinešti.

„Bambaliniam“ alui gresia pavojus

Nuo kitų metų pradžios ketinama nuo alkoholio atpratinti jaunuolius iki 21 metų amžiaus. Be to, jaunuoliams iki 18 metų amžiaus užsivertų barų ir kavinių durys jau 22 valandą.

Vargingiausiems alkoholio varto-tojams labiausiai nerimą kelia Seimo narių norai sumažinti alaus „bamba-lių“ tūrį.

„Bambaliai“ populiariausi kai-mo vietovėse. Kuo toliau nuo mies-to, tuo jie labiau perkami. Pagal tūrį ir stiprumą, palyginti su stiklinė-je taroje parduodamu alumi, „bam-balinis“ alus pigesnis, be to, nereikia galvoti apie taros grąžinimą“, – sako A.Mackevičius.

Vieni parlamentarai siūlo alaus ir sidro „bambalių“ tūrį sumažinti iki 2 litrų talpos, o griežtesni reikalaus „balmalius“ sumažinti iki 1 litro. Ko-kios pasekmės? Ką apie tai galvoja prekybininkai?

„Dabar perka vieną, o įsigaliojus naujoms taisyklėms pirks du ar tris. Ne tuo keliu einame. Apskritai ma-nau, kad Lietuvoje žmonės labai ne-mėgsta prievartos. Jie labai greitai su-galvoja, kaip išvengti draudimų. Turiu patirties – esu buvęs apylinkės seniūnu,

tai prisimenu, kiek kartų kontrolieriai perlenkdavo lazdą ir kuo tai baigdavo-si. Štai Kauno rajone buvo draudžia-ma alkoholį parduoti ne tik rugsėjo 1 d., bet ir per kitas šventes, tačiau atsi-rasdavo daugiau nelegalių „taškų“, pre-kybą į savo rankas perimdavo naminės gamintojai, taigi padėtis nepagerėdavo, o valstybė dar ir netekdavo pajamų“, – prisimena A.Mackevičius.

Aktualijos

Nuo kitų metų pradžios ketinama suduoti negailestingą smūgį barais ir kavinėmis pasivadinusioms naktinėms girdykloms, kurias žmonės dar populiariai vadina arklidėmis ir kiaulidėmis.

Viską lemia pinigaiDainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas

Man sunku paaiškinti, kaip alkoholio platintojams pavyko įkalbėti garsius sportininkus. Nežinau, kiek jiems už tai pažadėjo alaus ar paramos. Deja, viską lemia pinigai. Mano žiniomis, reklamai per metus išleidžiama apie 100 mln. Lt, štai ši suma ir domina sportininkus, politikus. Tačiau mes, sveikuoliai, ne-keičiame savo pozicijos – alkoholis yra viena didžiausių Lietuvos bėdų. Išvada vienintelė – iki šiol taikytos priemonės nebuvo veiksmingos, vadinasi, reikia imtis dar griežtesnių. Žinoma, mes ne-raginame drausti alkoholio vartojimą, mes tik norime, kad būtų draudžiama alkoholio reklama. Tačiau sportininkai nesupranta, kad parama yra laikina, nesuvokia, jog taip sportas praranda ateitį. Tačiau jie – „alaus šalies“ gyven-tojai, ir jiems dabar viskas gerai. Va-dinamieji sirgaliai, tokie kaip Sėkla ir kiti, gal jau pragėrė dalį smegenų. Tada nors blaivioji visuomenės dalis turi ka-tegoriškai pasakyti „Stop“, su ugnimi negalima išdykauti.

Draudimais tikslo nepasiektumeSaulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas

Norintieji drausti alkoholio reklamą nepagalvoja, kad realiai to pasiekti jie negalės dėl paprastos priežasties – ją uždrausti galima tik Lietuvoje, tačiau kitų šalių gamintojai savo šalyse rekla-muojasi, be to, neįmanoma uždrausti reklamuotis internete. Surinkime bet kurios garsios kompanijos pavadinimą, ir internete pamatysime galybę rekla-mos. Taigi tokiais draudimais mes savo gamintojams sukurtume nepalankias veiklos sąlygas.Kita vertus, neįmanoma nepastebėti, kad Lietuvos rinką užplūdo alus iš kai-myninės Baltarusijos. Per pastaruosius dvejus metus iš šios kaimyninės ša-lies įvežama tiek alaus, kiek per metus pagamina keturios gamyklos: „Kauno alus“, „Vilniaus alus“, „Biržų alus“ ir „Rinkuškiai“. Nors niekas nematė bal-tarusiško alaus reklamos, tačiau jis už-ėmė net 8 proc. šalies rinkos.Nepritariu siūlymams iki 21 m. am-žiaus neparduoti alkoholio. Europoje būtume pirmieji. Žinau, kad toks ribo-jimas galioja JAV. Gal todėl šioje šalyje juokaujama, kad dvidešimtmečiams lengviau yra nusipirkti ekstazio piliulę, negu nusipirkti skardinę alaus. Drau-dimais nieko nepasiektume.

(Užs. 608)

Viešojo maitinimo įstaigos naktį alkoholį gali pardavinėti tik vartoti vietoje, be teisės jį išsinešti, tačiau iš tikrųjų šio reikalavimo nesilaikoma. Nuo kitų metų pradžios ketinama apriboti tokių barų veiklą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Įstatymų pataisos dėl alkoholio vartojimo kaitina kraują

Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. lapkričio 12 d. • Nr. 90 (9109)Valstiečių laikraštisKomentarai

Evangelijoje pagal Matą yra keli, vienas paskui kitą einantys svarbūs pasakojimai apie sąžiningus ir blo-gus tarnus, apie vestuvių jaunikio laukiančias mergaites ir apie Žmo-gaus Sūnaus atėjimą pasaulio pabai-goje. Šiuose pasakojimuose plėtoja-ma mintis apie žmogaus pašaukimą. Dievas, apdovanojęs žmogų gyvybe, sveikata, protu, laisve, tikėjimu, net

Krikšto malone, paliepia jam darbuo-tis, budėti ir laukti sugrįžtančio Žmo-gaus Sūnaus kaip teisėjo ir atlygintojo už pavestos užduoties įvykdymą.

Dirbti, budėti ir laukti Kristaus at-ėjimo – iš šių trijų dalykų susideda kiekvieno tikinčiojo Kristų žmogaus gyvenimo programa. Antrąjį Kris-taus atėjimą Evangelija vaizduoja

kaip vestuves, į kurias nori patek-ti dešimt merginų, kaip šeimininką, įvertinantį tarnų darbą, kaip karalių, skelbiantį ištarmę: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji!“ (Mt 25, 34) arba „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji!“ (Mt 25, 41).

Mes visi esame pašaukti ne poil-siui, ne pramogoms, o darbui, kuris turi nešti gerų vaisių. Svarbus kiekvie-no mūsų rūpestis – neišbarstyti Dievo dovanų, bet jas padauginti, paliekant mums Dievo duotą žemės kampelį gražesnį ir turtingesnį, nei jį gavome. Apie šį pašaukimą Pradžios knygoje parašyta: „Dievas juos (t. y. pirmuosius tėvus – past.) palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pri-

pildykite žemę ir valdykite ją! Vieš-pataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judan-tiems gyvūnams“ (Pr 1, 28).

Tačiau žmogus gundomas tingi-niauti arba ne dirbti, o užsiimti ne-sąžininga veikla ir taip susikrauti gei-džiamų gėrybių. Šitaip elgtis žmones išmokė sovietmetis. Anuomet kai ku-

rie net sakydavo, kad jei grįždami iš darbo kolūkyje ar gamykloje ko nors nepasiimdavo, jausdavosi tarsi kaž-ko būtų trūkę. Ilgainiui toks elgesys tapo įpročiu.

Todėl šiandien sutinkame žmonių, galinčių dirbti, bet neieškančių darbo arba nelegaliai dirbančių ir siekiančių gyventi iš valstybės pašalpų. Šis ke-lias tikrai neveda į Dievo karalystę, nes nevykdomas pagrindinis žmo-gaus pašaukimas – sąžiningu darbu valdyti žemę.

Žmogus, net ir turėdamas bilietą į lėktuvo reisą, oro uoste atidžiai seka išvykimo laiką, nes žino, kad vėluo-jančio niekas nelaukia. Mūsų gyveni-mas taip pat yra pažymėtas laukimo

ženklu. Vestuvių jaunikio laukiančios mergaitės – mūsų gyvenimo įvaiz-dis. Mes dirbame, budime ir laukiame būsimo susitikimo su Viešpačiu. Lau-kiame, kai jis atvyks ir atidarys duris į amžinąjį gyvenimą. Svarbu nepra-miegoti šio susitikimo. Būtų nepatai-soma nelaimė likti už durų ir išgirsti: „Aš jūsų nepažįstu!“

Žmogus gali nemąstyti apie tai, kas jo laukia gyvenimo pabaigoje, ir naudotis tik šia diena. Jis gali būti gundomas pasinerti į pramogas ir girtuokliavimą, o tikinčiuosius am-žinuoju gyvenimu laikyti neprotingais ir atsilikusiais. Šitaip besielgiančių-jų netrūksta. Jie kalba, kad Bažnyčia gąsdina žmones, ir taip siekia juos pa-vergti. Bažnyčia ne gąsdina, o tik pri-mena tai, ką sakė Kristus: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valan-dos“ (Mt 25, 13). Bažnyčia primena Kristaus pasakojimą apie tokį žemiš-kai protingą žmogų, susikrovusį daug gėrybių ir kalbėjusį sau: „Tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Il-sėkis, valgyk, gerk ir linksmai poky-liauk!“ O Dievas jam tarė: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvy-bės.“ Taip yra tam, kuris krauna tur-tus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“ (Lk 12, 19).

Žmogui negali būti nieko tragiš-kiau, kaip artėjant mirčiai suvokti, kad visas jo gyvenimas buvo tuščias ir beprasmiškas, o galbūt net nusi-kaltėliškas. Baisu būtų tokios būsenos sulaukti Žmogaus Sūnaus atėjimo. Dievo žodis ragina mus nebūti len-gvapėdžiams, atsakingai atlikti savo pareigas, rūpintis ne tik kūno, bet ir sielos reikalais ir nuolat prisiminti, ką sakė Kristus: „Jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesiti-kėsite (Mt 24, 44).

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Šį mėnesį apstu sensacijų. Neti-kėtai prabilo slaptasis policijos infor-matorius, susijęs su Drąsiaus Kedžio istorija. Jei pateikiami faktai yra tikri, visuomenė turėtų pašiurpti nuo tei-sėsaugos nekompetencijos. Ne ma-žiau baugūs dalykai apie mūsų valsty-bės veikėjus atskleidžiami ir neseniai išleistoje Valdo Adamkaus knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento die-noraščiai“.

Šie iš pirmo žvilgsnio skirtingi įvykiai iš tikrųjų verčia daryti vieną skaudžią išvadą – esame nesaugūs šioje teisine valstybe besivadinan-čioje šalyje. Kaip jaustis paprastam piliečiui, jei žiniasklaidoje teigiama, kad pranešus policijai apie planuoja-mą žmogžudystę niekas į tai rimtai nereaguoja. Maža to, po įvykusio nu-sikaltimo tokiam informatoriui ten-ka baimintis dėl savo saugumo, mat yra akivaizdus aplaidaus teisėsaugos darbo įrodymas, tad žmogui telieka kreiptis į žiniasklaidą. Tai tik spė-lionės, nes pareigūnai nieko aiškaus nepasako, tik lemena tuos pačius at-sibodusius žodžius: „vyksta tyrimas“, „po tyrimo viskas paaiškės“. Bet tu-rime karčios patirties, kad tokie ty-rimai ne tik neišsklaido miglos, o tik

patręšia dirvą visokioms sąmokslo teorijoms, kurios su pasimėgavimu aptarinėjamos parduotuvėse, gimi-nių susibėgimuose, draugų, bendra-darbių rateliuose.

Nesaugus dabar ir Preziden-tas Valdas Adamkus, nors turi jam valstybės priskirtą apsaugą. Proku-rorai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis išsi-aiškintų, ar Prezidentas neatskleidė valstybės paslapčių savo knygoje. Jei taip, būtų pradėtas ikiteisminis tyri-mas, Prezidentui grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Taigi V.Adamkus dabar šiek tiek panašus į slaptus valstybių dokumen-tus viešinančio portalo „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Asanžą. Tiesa, pasta-rasis sukėlė JAV valdžios rūstybę, kai internete buvo viešinama informaci-ja apie po devyniais užraktais slėptas karines operacijas, diplomatų atas-kaitos, atskleisti dokumentai, kurie mini visame pasaulyje išsibarsčiusius JAV svarbius strateginius objektus – povandeninius kabelius, žaliavų iš-teklius, strateginės reikšmės įmones įvairiose valstybėse.

Ar ką nors panašaus atskleidė ir V.Adamkus? Pasirodo, teisėsaugos

rūstybės jis galėjo sulaukti aprašęs knygoje, kaip 2005 m. Vilniaus apy-gardos teismo pirmininką Artūrą Šumską ir tuometį Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo vadovą Vytautą Greičių įkalbėjo pakeisti sprendimą neleisti klausytis diplomatais prisi-dengusių Baltarusijos šnipų telefono pokalbių. „Pasikviečiau Aukščiausio-jo Teismo pirmininką Vytautą Grei-čių ir Vilniaus apygardos teismo pir-mininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau paaiškinti sprendimo ne-sankcionuoti klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę

Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių“, – rašoma Prezidento knygoje.

Kažkodėl nesulaukėme Teisėjų ta-rybos paaiškinimo, ar teisėjai iš tiesų sąmoningai arba nesąmoningai galėjo ir tebegali trukdyti demaskuoti šni-pus, veikiančius prieš mūsų šalį. Koks apskritai teismų ir VSD santykis vyk-dant kontržvalgybinę veiklą? Paga-liau įdomu, ar politikai iš principo gali taip paprastai pasikviesti teisėjus ir priversti juos pakeisti sprendimus. Vietoje to VSD prašoma aiškintis, ar knyga nėra valstybės paslaptis išvie-

šinantis leidinys. Lyg tai būtų labai svarbu paprastam žmogui.

Eiliniams gyventojams išties labai aktualūs knygoje aprašomi korupci-niai Ūkio ministerijos veiksmai prote-guojant energetikus. Pamatome, kaip oligarchinės monopolijos gali veikti valdžios atstovus, mokėti jiems di-džiules kasmėnesines išmokas. Kny-goje aprašomas tuometinis Ūkio mi-nisterijos sekretorius Anicetas Ignotas sako, kad buvo atlikti teisėsaugos, mo-kesčių inspekcijos tyrimai, kurie nie-ko bloga jo veikloje nenustatę. Bet štai kaip V.Adamkus aprašo epizo-

dą, kai gauna Specialiųjų tyrimų tar-nybos pažymą: „Stvėriausi už galvos. Akis bado jo (A.Ignoto – aut. past.) neskaidrūs, net aiškiai korupciniai ry-šiai.“ Kyla paprastas klausimas: kodėl tie ryšiai nebadė ir nebado akių tei-sėsaugai.

Taip norėtųsi pasakyti, kad V.Adamkus labai neteisus ir iš tiesų mes palaimingai gyvename skaidrioje valstybėje, tačiau tos lendančios ylos visgi skaudžiai duria. Antra vertus, be šių dūrių, negerovių traukimo į dienos šviesą, diskusijų sukurti demokratišką, ne klanų, o piliečių valdomą valstybę nebūtų vilties.

Taip norėtųsi pasakyti, kad V.Adamkus labai neteisus ir iš tiesų mes palaimingai gyvename skaidrioje valstybėje, tačiau tos lendančios ylos visgi skaudžiai duria. Antra vertus, be šių dūrių, negerovių traukimo į dienos šviesą, diskusijų sukurti demokratišką, ne klanų, o piliečių valdomą valstybę nebūtų vilties.

Žmogus, net ir turėdamas bilietą į lėktuvo reisą, oro uoste atidžiai seka išvykimo laiką, nes žino, kad vėluojančio niekas nelaukia. Mūsų gyvenimas taip pat yra pažymėtas laukimo ženklu.

Savaitės komentaras

Užduotis ir atlyginimas

Išlindusios ylos duria skaudžiai

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Antanas Kiveris (Lietuvos edukologijos universiteto profesorius),Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Jurgis Valaitis (Tautos fondas, JAV),Jadvyga Dautartienė (pedagogė),Stasys Varneckas (žurnalistas).

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 28 528 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1388. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

52011 m. lapkričio 12 d. • Nr. 90 (9109)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Jurgita Brazauskaitė

Kai Utenos Aukštakalnio pagrin-dinė mokykla pernai įsitraukė į pa-tyčių prevencijos programą „Ol-weus“, buvo skeptikų, abejojančių, ar čia prigis Norvegijoje parengta metodika. Tačiau per mokslo me-tus du kartus atlikti tyrimai paro-dė, kad bendruomenės mikrokli-matas pagerėjo.

„Nebuvome tokie naivūs many-dami, kad prevencijos programa pa-dės visiškai pašalinti netoleruotinus reiškinius, bet akivaizdūs programos rezultatai mus maloniai nustebino“, – sako mokyklos direktorius Arvydas Šilinskas.

Ši Utenos mokykla – vienas iš sėk-mingo prevencinio darbo su vaikų paty-čiomis ir smurto apraiškomis pavyzdžių, taikant Švietimo ir mokslo ministerijos remiamą programą „Olweus“. Pedago-gai džiaugiasi, kad gerąja pedagogine patirtimi grįsta prevencijos programa padėjo suvienyti bendruomenę, mo-kyklos aplinka tapo saugesnė vaikams.

Atviresni, atidesni ir solidarūs

Aukštakalnio mokyklos sociali-nė pedagogė ir „Olweus“ instruk-torė Jurgita Bareišienė, seniai be-sidominti vaikų patyčiomis, teigia, kad ši programa – ne vienadienis

ar vienkartinis mokyklos renginys, kuriam pasibaigus problema pa-mirštama. Tai ilgalaikė, komplek-sinė priemonė kovoti su patyčio-mis. Aštuoniolika mėnesių trunkanti programa subūrė mokytojus, moki-nius, tėvus ir netgi su pedagogine veikla nesusijusius darbuotojus, pa-vyzdžiui, mokyklos virėją ar ūkvedį, bei skatina netoleruoti netinkamo vaikų elgesio, užkirsti kelią paty-čioms, agresijai.

„Iš pradžių mokytojams, mokyk-los personalui ir tėvams buvo neį-prasta atvirai šnekėtis. Kartais jiems patiems nesuprantamos vaikų agre-sijos, netinkamo elgesio priežas-tys, – pastebi J.Bareišienė. – Pu-santrų metų mokyklos personalui dukart per mėnesį vyko mokymai, kaip atpažinti šią problemą ir tin-kamai reaguoti. Svarbiausia – laiku pastebėti vaikų agresijos apraiškas

kasdieniame gyvenime – šeimoje ar viešoje aplinkoje.“

Patikimas sąjungininkas „Olweus“

Pasak socialinės pedagogės, mo-kytojai ėmė dažniau kalbėtis su vai-kais apie būtinybę visiems kurti šil-tą ir dėmesingą aplinką. Savaitinėse klasės valandėlėse mokiniai mokėsi gero elgesio taisyklių, padėti drau-gui, aptarė pakantumą kitonišku-mui ir tolerancijos svarbą. Paste-

bėta, kad, laikydamiesi „Olweus“ rekomendacijų, mokiniai tapo soli-daresni, atidesni ir atviresni vienas kitam, ėmė labiau pasitikėti suau-gusiaisiais.

Mokyklos direktorius A.Šilinskas teigia, kad tinkamai pritaikyta pro-grama veikia kaip vientisas organiz-mas. Aukštakalnio pagrindinė moky-kla pakoregavo ir savo vidinio gyve-nimo tvarką, kad galėtų garantuoti saugesnę aplinką. Išsiaiškinus, kur dažniausiai įvyksta vaikų konfl iktai, buvo sustiprintas mokytojų budėji-mas. Dabar per pertraukas mokytojų žvilgsnis aprėpia daug platesnę mo-kyklos teritoriją. Atlikti tyrimai paro-dė, kad vaikų saugumas mokykloje padidėjo 26 proc.

Nauda ir suaugusiesiems

Prevencijos programų įgyvendini-mą koordinuojančio Švietimo ir moks-lo ministerijos Specialiosios pedago-gikos ir psichologijos centro vadovė Irma Čižienė pažymi, kad per trejus „Olweus“ įgyvendinimo metus paty-čių mastas mokyklose – programos dalyvėse – sumažėjo beveik trečdaliu. „Atlikti tyrimai rodo, kad kinta ir pačių mokinių nuostatos – daugiau vaikų sako, kad padėtų tam, iš kurio tyčioja-masi, – sako I.Čižienė. – Ypač svarbu, kad maždaug 20 proc. sumažėjo ilga-laikių (metus ir ilgiau trunkančių) paty-čių atvejų, kurių psichologinės pase-kmės yra itin rimtos ir nukentėjusiam, ir pačiam smurtautojui.“

Be to, prevencijos programoje daly-vaujančių mokyklų vaikai dažniau pa-sisako suaugusiesiems apie patiriamas skriaudas, o atsakingi mokyklos ben-druomenės nariai tampa pastabesni kovojant su agresyviu vaikų elgesiu.

Programos – pagal amžių

Kovą su patyčiomis mokykloje ir agresyviu netoleruotinu vaikų elge-siu Švietimo ir mokslo ministerija lai-ko prioritetiniu uždaviniu. Šiuo metu Lietuvos mokyklose sistemingai įgy-vendinamos trys prevencinės prog-ramos skirtingo amžiaus vaikų gru-pėms jau duoda teigiamų rezultatų.

Ministerijos duomenimis, patyčių mastas mokyklose sumažėjo beveik trečdaliu, didėja vaikų pasitikėjimas suaugusiaisiais, mokyklos aplinka jiems tapo daug saugesnė. 5–7 metų vaikams skirta programa „Zipio drau-gai“ vykdoma priešmokyklinėse gru-pėse ir pirmosiose klasėse. Programa „Antras žingsnis“ („Second step“) skir-ta pradinių klasių moksleiviams, „Ol-weus“ – vyresnių klasių mokiniams.

„Darželiuose vaikai supažindinami su bendravimo vertybėmis, formuoja-mi įgūdžiai įveikti socialinius ir emoci-nius sunkumus. Pradinių klasių vaikams siekiama padėti suvokti savo elgesį ir jo padarinius, atsispirti impulsyvumui, taikiai spręsti konfl iktus. Paaugliams skirta programa „Olweus“ skatina su-augusiuosius imtis daugiau iniciatyvos. Mokytojai ir visas mokyklos personalas mokomi atpažinti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Minėtos trys prevencinės programos, kaip rodo pasaulio prakti-ka, – vienos efektyviausių“, – prevenci-jos programų naudą švietimo įstaigose pabrėžė I.Čižienė.

Kova su patyčiomis – dėmesys ir ištiesta draugo ranka silpnesniajam

(Užs. 747)

„Olweus“ patyčių prevencijos programos pristatymas 2010 m. 5 klasių mokiniams. Utenos Aukštakalnio pagrindinės mokyklos archyvo nuotrauka

Maždaug 20 proc. sumažėjo ilgalaikių (metus ir ilgiau trunkančių) patyčių atvejų.

Po intensyvios kovos, sudė-tingų teisinių manevrų ir gynėjų gudriai suregztų intrigų nusikal-timo padarymu pagaliau apkal-tinti skandalingai pagarsėję va-dinamosios Vilniaus architektų bylos herojai – Diana Sabaliaus-kienė, Darius Bagdonavičius ir Irena Kliobavičiūtė. Tai ketvir-tadienį paskelbė Vilniaus apy-gardos teismas.

Tiesa, apie ne visai skaidriai bendrovėje „Miesto architektai“ dirbančių ir vienų brangiausiai ap-mokamų Vilniaus architektų vei-klą kalbėta jau senokai, bet šiandien teismo skelbiama žinia vis vien nu-skambėjo griausmingai.

Juk minėta architektų trijulė ne šiaip pripažino kaltę, atsistatydi-no ar pasitraukė pelnyto poilsio, o buvo gėdingai tituluota kaip daly-vavusi nusikalstamoje veikoje.

Teismas pripažino faktą, kad pa-darytas nusikaltimas, nes praleistas terminas (kaltinamieji architek-tai kaltinami neteisėtais veiksmais, kurie buvo padaryti 2006 m.). Ta-čiau iš naujo jų baudžiamojon at-sakomybė negalima patraukti, nes jų veiksmams rugsėjo mėnesį suėjo senaties terminas.

„Bet teismas konstatavo, kad nu-sikalstama veika buvo padaryta, ir jie išteisinti nepagrįstai, – pabrėžė vil-nietis advokatas Andrius Chuden-kovas, atstovaujantis šioje nemažo atgarsio sulaukusioje byloje nuken-tėjusiuoju pripažinto vilniečio Vy-tauto Petrausko interesams. – Mūsų tikslas pasiektas, ir po ilgai užtruku-sios kovos pagaliau buvo pripažinta ne visai sąžiningai veikusių archi-tektų nusikalstama veika.“

Paklaustas, kada galima tikė-tis jau ne vienus metus besitęsian-čios istorijos pabaigos, advokatas A.Chudenkovas portalui balsas.lt atsakė, kad vis dar nusimato il-gas teismo procesas – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vėl bus atnaujinta byla, ku-rioje sprendžiamas viešojo intere-so gynimas.

Atrodo, kad abejotinuose san-dėriuose dalyvavę, įtakingomis

pažintimis garsėjantys ir nusi-kalstama veika kaltinti vilniečiai architektai nežada sėdėti rankų sudėję.

„Ko gero, kreipsimės į Aukš-čiausiąjį Teismą“, – sakė D.Saba-liaus kienė.

balsas.lt primena, kad V.Petraus-kas jau penkerius metus kovoja su te-lekomunikacijų bendrove „Teo LT“ dėl jos siekių prie vilniečio namų pastatyti 15 aukštų administraci-nį pastatą.

V.Petrauskas nepasirašė pro-jekto, kurį architektai dar 2006 m. primygtinai siūlė pasirašyti ir sakė, kad priešingu atveju apsieis ir be jo parašo.

V.Petrausko iniciatyva teismas sustabdė statybas, įtarus, kad doku-mentai gali būti suklastoti. Vieto-je 12 aukštų statinio suprojektavus 15 aukštų pastatą, „Teo LT“ turtas būtų padidėjęs apie 10 mln. Lt.

Šiuo metu yra areštuotas vi-sas V.Petrausko turtas, nes „Teo LT“ grasina išieškoti iš vilniečio 12,3 mln. Lt žalą, kurią bendrovė neva patyrė dėl sustabdytų statybų.

Baudžiamojoje byloje trys kalti-namieji dėl dokumentų klastojimo ir dalyvavimo neteisėtoje veiklo-je šių metų liepos 1-ąją žemesnės instancijos 1-ajame Vilniaus apy-linkės teisme sulaukė išteisinimo.

balsas.lt

Prieblandos

Architektų trijulė nusikalto Rūkalai duonojeNuojauta muitininkams

kuždėjo, kad perdėtu išoriniu limuzino blizgesiu mėginama pridengti nešvarius darbelius. Pareigūnai neapsiriko – rūkalų aptikta duonos gaminiuose.

Ketvirtadienį, kelios minutės po vidurnakčio, iš Baltarusijos per Medininkų kelio postą į Lietuvą ža-liuoju kanalu įvažiavo prabangus limuzinas „VW Phaeton“, kurį vai-ravo mūsų šalies pilietis M.M.

Muitininkus patikinęs, kad ga-bena tik leistiną prekių ir daiktų kiekį, vairuotojas tikėjosi išvengti detalios automobilio patikros.

Tik pradėjus automobilio patik-rą, iš jo pabiro cigaretės – nelega-liai gabenamų rūkalų buvo prikimš-tos priekinės automobilio durelės, užpakalinės sėdynės. Iš praban-gaus verslo klasės limuzino slėp-tuvių pareigūnai ištraukė beveik 1 200 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“ ir „NZ Black Supers-lims“ su baltarusiškomis bande-rolėmis. Viso pažymėto nelegalaus krovinio vertė – beveik 8 500 Lt.

Šalčininkų kelio poste buvo su-laikytas Baltarusijos pilietis, kuris kontrabandines cigaretes gabeno duonos kepaluose. Tai pirmas kar-tas, kai nelegalūs rūkalai mėgina-mi slėpti duonoje.

VL inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aštuoniolika mėnesių trunkan-ti programa subūrė mokytojus, mokinius, tėvus ir netgi su peda-gogine veikla nesusijusius dar-buotojus.

6 2011 m. lapkričio 12 d. • Nr. 90 (9109)Valstiečių laikraštisAktualijos

(Užs. 752)

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Galime didžiuotis, kad 1926-ai-siais įkurti ir 1991-aisiais atkurti lietuviški Žemės ūkio rūmai – vie-na seniausių tokio pobūdžio žem-dirbių institucijų Europoje. Estijo-je jie buvo įkurti tik 1932-aisiais, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje – tik po Antrojo pasaulinio karo. Taigi atkūrimo 20-mečio proga galime pasvarstyti, kiek daug galėjo pa-siekti žemdirbiai, turėdami tokią organizaciją, ir kiek prarado, kai sovietinė valdžia žemdirbių rū-mus uždarė pusei amžiaus. Ta-čiau laikas eina, senosios verty-bės sugrįžta.

Įkūrimas

Tarpukario žemės ūkio minis-tro ir vieno iš Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įkūrėjų Jono Prano Alek-sos vaikaitis Valentinas Aleksa, pri-simindamas rūmų įkūrimo ir atkū-rimo dienas, surado panašumų – ir 1926 metais, ir 1991-aisiais jau lais-vos valstybės Vyriausybės nelabai džiaugsmingai vertino tokios insti-tucijos atsiradimą. Matyt, politikai ir tada, ir naujaisiais laikais jautė, kad susitelkę žemdirbiai yra stipri, taigi ir pavojinga jėga. Tokią jėgą geriau laikyti už trumpo pavadžio, leisti tik dalinį savarankiškumą. Pa-radoksalu, kad Žemės ūkio rūmai

buvo įkurti ne demokratiniais vado-vais laikomų Kazio Griniaus, nors pastarasis buvo Valstiečių liaudi-ninkų sąjungos įkūrėjas ir lyderis, arba Lietuvos ūkininkų sąjungos įkūrėjo Aleksandro Stulginskio, bet neretai autokratiniu valdymu kal-tinamo Lietuvos Prezidento Anta-no Smetonos valdymo laikais. Jam

antrą kartą tapus šalies Preziden-tu, žemės ūkio ministru antrą kartą buvo paskirtas J.P.Aleksa, o fi nansų ministru – agronomas Juozas Tū-belis, ir ŽŪR įteisinimo bėdos iš karto pasibaigė.

Atkūrimas

Simboliška, kad ŽŪR atkūrimo grupėje buvo J.P.Aleksos vaikaitis V.Aleksa, prof. Antanas Stancevi-čius, Mečislovas Treinys, Ernestas Alionis. 1991 m. vasarį konferenci-joje buvo išrinkta pirmoji 27 narių ŽŪR taryba, jos pirmininku – prof.

Antanas Stancevičius, pavaduoto-jais – V.Aleksa ir A.Mikelėnas. 1991 m. rudenį posėdyje buvo ap-svarstyti nuostatų įregistravimo klausimai. Tų pačių metų gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimu buvo

patvirtinti nuostatai, vėliau perduo-tos ir patalpos.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prisiminė, kaip ŽŪR buvo suteiktos patalpos.

„Po pučo 1991-aisiais buvau pa-skirtas KGB, TSKP ir komjaunimo organizacijų turto Kauno mieste per-ėmimo komisijos pirmininku. ŽŪR

pastate buvo įsikūręs TSKP, Kau-no Lenino rajono valdžia, taigi per-ėmėme šį turtą, jį inventorizavome. Vėliau šis pastatas ir buvo perduo-tas atsikūrusiems ŽŪR. Beje, pagal tada galiojusius įstatymus to pada-

ryti nebuvo galima. Tačiau Vyriau-sybė padarė išimtį tik ŽŪR ir Lie-tuvos šaulių sąjungai“, – prisiminė K.Starkevičius.

Dabartis ir ateitis

Kokie uždaviniai keliami dabar-tiniams ŽŪR? Nieko nenustebinsi-me primindami, kad tai yra vadina-moji skėtinė organizacija, vienijanti 58 nevyriausybines žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijas.

„Po vieną mums būtų sunku gin-ti savo teises, o kai tai darome kartu, esame jėga“, – sako ŽŪR vadovas Andriejus Stančikas.

Gal todėl jis pabrėžia koopera-cijos svarbą. Prieškarinė Lietuvos ūkininkų patirtis parodė ir dabartis patvirtina, kad tai vienintelis būdas išlikti globaliame pasaulyje, kuria-me vis įtakingesnės tampa stam-biosios įmonės. Taigi ŽŪR ir šiais laikais savo prioritetu laiko koope-racijos plėtrą.

Tikslų siekti padeda ir bendra-darbiavimas su tarptautinėmis or-ganizacijomis. ŽŪR glaudžiai ben-dradarbiauja ir yra pasirašę per dešimt tarptautinio bendradarbia-vimo sutarčių su Vokietijos, Pran-cūzijos, Austrijos, JAV, Lenkijos žemdirbių visuomeninėmis organi-zacijomis, mokslo ir mokymo insti-tucijomis, keičiasi delegacijomis su Baltijos šalių kaimo organizacijomis, yra Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos (COPA – COGECA) bei Pasaulinės pieninin-kystės federacijos (IDF) nariai.

„Šiandien galime pasidžiaugti, kad ŽŪR „stuburas“ nuolat tvirtė-ja, ypač tada, kai reikia taisyti val-džios padarytas klaidas. Tačiau pas-taruoju metu galime pasidžiaugti, kad valdžios institucijos vis dažniau išgirsta kaimo žmonių nuomones ir reikalavimus, aktualius ir ekonomiš-kai pagrįstus pasiūlymus“, – sako A.Stančikas

Net 58 nevyriausybi-nės žemdirbių ir kai-mo gyventojų organi-zacijos savo interesus gina surėmusios pe-čius po Žemės ūkio rūmų skėčiu.

Ir prieškario metų, ir dabartinė Vyriausybės nelabai džiaugsmingai vertina Žemės ūkio rūmų egzistavimą – politikai ir tada, ir dabar supranta, kad susitelkę žemdirbiai yra stipri ir pavojinga jėga.

Žemės ūkio rūmai Žemės ūkio rūmai paminėjo atkūrimo paminėjo atkūrimo dvidešimtmetįdvidešimtmetį

UAB „Ustukių malūnas“ Pasvalyje įpareigota raštu informuoti visus savo produktų pirkėjus panaikinti nuoro-das apie ekologišką gamybos būdą. Kaip įprastiniai maisto produktai jie yra saugūs vartoti, tačiau jų ženklinimo etiketėse negalima nurodyti, kad tai ekologiška produkcija. Sprendimas pa-naikinti tokią nuorodą priimtas Vals-tybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams papildomai atrinktuose ekologiškų produktų mė-giniuose nustačius pesticidų liekanų.

VMVT nuo spalio pabaigos pa-naikino ekologinę gamybą patvirti-nančių dokumentų galiojimą. Re-miantis tyrimais ir patikrinimų medžiaga konstatuota, kad ekologiš-ki produktai užteršti UAB „Ustukių

malūnas“ sandėliuose. Nors pesticidų liekanos neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų, ekologiškuose pro-duktuose jų visiškai neturi būti.

VMVT nurodė „Ustukių malū-no“ savininkams surinkti iš rinkos produktus, paženklintus ekologiš-kumo ženklu.

Šių metų spalio mėnesį pesticido metilpirimifoso liekanų buvo nusta-tyta ekologiškuose ilgagrūdžiuose ry-žiuose, kviečiuose Spelta ir jų miltuo-se, kurie buvo perdirbti ir sufasuoti UAB „Ustukių malūnas“. Ši cheminė medžiaga efektyviai naudojama ko-vai su kenkėjais grūdų sandėliuose, tačiau ekologinėje gamyboje šį pes-ticidą naudoti draudžiama.

Eltos inf.

Uždrausta produkciją žymėti kaip ekologišką

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

lt.wikipedia.org nuotrauka

Vytautui Šerėnui šis laikotarpis sudėtingas, kupinas nerimo ir laukimo. Tai patvirtino ir jo buto kaimynas, paklaustas, kur gyvena Šerėnai: „Girdite bildesį? Štai ten, tik jie ne gyvena – remontuoja.“

Rūta Klišytė

Liga visam gyvenimui

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Šalis, kur žiemoja Lietuvos gandrai

20 p.

Sodyba

Rudeninis patriarcho remontas

Mūsų gandrai ne veltui žiemoti pasirinko šią Afrikos šalį. Marokas turtingas visomis pras-mėmis: čia rasi ir snieguotus kalnus su slidžių trasomis, ir bekraštes dykumas su safariu, kupranugariais, ir prabangius Viduržemio jūros kurortus. Senoviniai miestai savo amžių čia skaičiuoja tūkstantmečiais, o greta minaretų stūkso dangoraižiai. Tačiau svarbiausia, kad Maroke, kitaip nei kitose Afrikos ar arabų šalyse, gali nevaržomai keliauti, čia saugu. „Ir mūsų gandrai, matyt, įvertino tai“, – pasakojimą apie Maroką pradeda Paulius Kudrevičius.

Rūta Klišytė

SveikataMažoje lino sėklelėje – dideli stebuklai

23 p.23 p.

7 p.

Sėmenų aliejus nuo seno žinomas ir vertinamas. Šaltą žiemą jis sušildo ir kraują, ir sielą.

Nijolė Baronienė

Diabetas ne tikišmuša iš įprastiniokasdienio ritmo, betir sukelia įvairiaskomplikacijas.

Daiva Šalc

Naujai atrodančios senos grindys

7 p.

Vieniems senos medinės grindys tampa vertybe, kiti suka galvą, kaip jų atsikratyti.

Rapolas Tamošiūnas

Šeimos medis –kelioms kartomsNuo seno, gimus dukrai, buvo sodinama liepa, gimus sūnui – ąžuolas, tačiau dabar dažnas renkasi ne tik gražiai atrodantį, bet ir derantį šeimos medį. Tai gali būti obelaitė, kriaušė ar slyva.

Nijolė Baronienė