2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis • Nr. 35–36 (9158–9159) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Rytoj švęsime Motinos dieną. Šia proga Neringa Čereškevičienė, trijų vaikų mama, kalba apie motinystę kaip svarbiausią moters pašaukimą.

• Vieni žemdirbiai jau subėrė vasarojų į dirvą, o kiti dar negali su sėjamosiomis įvažiuoti į kai kuriuos įmirkusius laukus.

• Užsukusieji į UAB „Žiežmarių gėlės“ prekybos paviljoną jame ilgai užsibūna. Net žinantieji, ko tiksliai nori, neištveria ir įsigyja retesnį ar įdomesnį augalą.

• Susirgus celiakija, į kapus gali nuvaryti net visų mėgstamos ir daž-nai valgomos bandelės, makaronai ar majonezas.

• Besiskiriantys tėvai dažnai į karą įtraukia ir mažylius. Taip žaloja ir jų, ir savo psichologinę sveikatą.

Šiandien skaitykite:

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Pernai daugiau lankytojų su-laukusios kaimo turizmo sodybos šiemet tikėjosi, kad dar labiau at-sigaus. Tačiau joms iš peties smo-gė nuo gegužės įsigaliojantys ap-ribojimai. Anot kaimo turizmo atstovų, dirbančių pagal verslo liudijimus, ne tik dėl neadekva-čios mokesčių naštos, bet ir dėl mokesčių taikymo neaiškumų ne-didelės sodybos gali pasitraukti iš rinkos.

Iš mažųjų atims duoną

„Kaimo turizmo sektoriuje – pa-nika. Žmonės emociškai palaužti. Jau gavome pirmuosius signalus, kad kai kurios sodybos ketina už-sidaryti“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) tarybos pirmi-ninkas Vytis Štelbys. Pagal verslo liudijimus dirbantiems kaimo tu-rizmo paslaugų teikėjams, kurių pajamos iš juridinių asmenų viršys 10 proc. visų metinių pajamų, teks didesnė mokesčių našta, jų skaičia-vimo tvarka bus painesnė.

Nukelta į 2 p.

Kaimo turizmas pateko tarp mokesčių girnų

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tai šventė ir spaudos darbuotojams, ir skaitytojams, tačiau jau trečius metus ji panaši į Vėlines.

ŠEŠTADIENIS, 15 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Premjero pasiūlymą įteisin-ti laukinį kapitalizmą mainais į 50 Lt didesnę minimalią algą ūki-ninkai vadina pažangiu sprendi-mu, o opozicija – šantažu.

Žemės ūkio verslo lyderiai teigia, kad minimalaus mėnesi-nio atlyginimo padidėjimas net ir iki 1 000 Lt nebūtų našta že-mės ūkio sektoriui.

Premjero siūlymą vadina šantažu

Seimo opozicija šantažu vadina premjero Andriaus Kubiliaus siū-lymą darbo santykius liberalizuoti mainais už tai, kad nuo liepos 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didėtų ne 50, o 100 Lt.

„Tai, ką daro A.Kubilius, – nea-bejotinas šantažas, – įsitikinęs Seimo narys Algirdas Sysas. – Vyriausybė jau pusantrų metų negali padidin-ti MMA, nors dar 2011 metų kovo mėnesį darbdaviai ir profesinės są-jungos susitarė, kad didinti MMA reikia bent jau iki 900 litų.“

A.Sysas nekorektišku vadina A.Kubiliaus mėginimus sieti MMA padidinimą su darbo santykių libe-ralizavimu.

Nukelta į 3 p.

Apie tai – 5 p.

Didesnė alga ar įteisinta darbdavio savivalė?

Apie tai – 14 p.

Mūsų atlyginimai yra mažiausi Europoje, o kainų indeksas pastaraisiais me-tais buvo didžiausias ir siekė daugiau nei 20 proc. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

SODYBA, 11 p.

Šiųmetes kaimo turizmo paslaugų teikėjų viltis at-sigauti po kelerių metų merdėjimo į šipulius daužo pa-sikeitusi mokesčių tvarka.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

MOTERS PASAULIS, 27 p.

SVEIKATA, 23 p.

Verslininkai kalba, kad skolose skendinti Šiaulių savivaldybė viešuosiuose konkursuose proteguoja vieną bendrovę – „Specializuotą transportą“.

2 2012 m. gegužės 5 d. • Nr. 35–36 (9158–9159)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Didėjant pajamoms iš juridinių asmenų reikės įregistruoti individu-alią veiklą ir sumokėti 5 proc. gy-ventojų pajamų mokestį, taip pat būtų taikomi 28,5 proc. socialinio draudimo ir 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai.

LKTA informuoja, kad dėl to-kių pokyčių gyventojui, kuris kaimo turizmo veiklą vykdo įsigijęs verslo liudijimą ir gauna 50 tūkst. Lt me-tinių pajamų, mokesčių našta padi-dėtų daugiau negu dvigubai. „Di-delės sodybos neprapuls, tačiau iš mažųjų bus atimta duona. Pajamos iš juridinių asmenų ne tiek svarbios vasarą, tačiau žiemą, kai prasideda sąstingis, jos – vienintelis išsigelbė-jimas. Tai dar vienas įrodymas, kaip smaugiamas smulkusis verslas, nors viešai valdžia deklaruoja, kad jį re-mia“, – apmaudo neslėpė V.Štelbys. Anot jo, apie pusę LKTA priklau-sančių sodybų teikia smulkaus ir vi-

dutinio kaimo turizmo verslo pas-laugas.

Pasiūlymus ignoruoja

V.Štelbys aiškino, kad kaimo tu-rizmo sodybų šeimininkus trikdo ne

tik auganti mokesčių našta, bet ir mo-kesčių skaičiavimo neaiškumai. „Tam tikrais atvejais atsiranda dvigubas ap-mokestinimas. Kaip turint verslo liu-dijimą ir individualios veiklos pažymą atskirti sąnaudas fi ziniams ir juridi-niams asmenims? Kyla ir kitų klau-simų, į kuriuos kol kas neatsako nei mokesčių inspektoriai, nei Finansų ministerija. Kvietėmės konsultantus,

tačiau ir jie atsakymų neturi“, – tvirti-no LKTA tarybos pirmininkas.

LKTA pasiūlė diferencijuoti kai-mo turizmo paslaugų teikėjus pagal jų gaunamas pajamas. Siūlyta tiems, kurių metinės pajamos siekia iki 50 tūkst. Lt, palikti galioti iki šiol

buvusią apmokestinimo tvarką – verslo liudijimus. Jei pajamos išau-ga iki 80 tūkst. Lt, individualios vei-klos apmokestinimas taikomas tada, kai pajamos iš juridinių asmenų – 50 proc. Nuo gegužės 1 d. įsigalio-jusi tvarka tiktų toms sodyboms, kurių apyvarta dar didesnė.

LKTA prezidentas Linas Žaba-liūnas įsitikinęs, kad šiame sektoriu-je taikyti apribojimus dirbantiesiems pagal verslo liudijimus visiškai nepa-grįsta. „Jiems leisti gauti tik 10 proc. pajamų iš įmonių prasilenkia su rea-lybe. Tereikia vieno įmonės užsaky-mo ir mažų sodybų pajamos viršys šį nustatytą dydį“, – aiškino jis.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad verslo liudijimas turi būti skirtas tik veiklai su galutiniais vartotojais. Kaimo turizmo sody-bų šeimininkai pabrėžia, kad tiek pavieniai poilsiautojai, tiek įmonių darbuotojai – galutiniai jų paslau-gų vartotojai. „Perpardavimo pa-slaugos čia neegzistuoja“, – teigė L.Žabaliūnas.

Pasak V.Štelbio, dabar jau pabrė-žiama, kad verslo liudijimas skirtas tik darbui su fi ziniais asmenimis, ta-čiau niekas nepaaiškina, kokiomis nuostatomis toks teiginys pagrin-džiamas. „Finansų ministerijos at-stovai nenori gilintis į mūsų situaciją.

Siūlėme bent atidėti naujos tvarkos galiojimą, kol tiek neaiškumų. Ta-čiau mūsų negirdi“, – apgailestavo LKTA tarybos pirmininkas.

Gelbsti įmonės ir emigrantai

Po kelerių metų sąstingio kaimo turizmas pernai pasijuto atsigaunąs. LKTA duomenimis, šio sektoriaus apyvarta, priklausomai nuo regio-no, išaugo nuo 5 proc. iki 10 proc. Tačiau L.Žabaliūnas pabrėžia, kad rinkoje padaugėjo kaimo turizmo paslaugų teikėjų, todėl ne visų so-dybų pajamos išaugo.

LKTA narių apklausos duomeni-mis, pernai 52 proc. kaimo turizmo sodybų sulaukė daugiau lankytojų nei 2010 m., 37 proc. sodybų lankytojų sumažėjo, o 12 proc. sodybų šeimi-ninkų pokyčių nepajuto. Apklausa parodė, kad 26 proc. respondentų ti-kisi šiemet sulaukti daugiau lankytojų nei pernai, 41 proc. mano, kad lanky-tojų bus mažiau, o 34 proc. apklausos dalyvių permainų nenumato.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai nesitiki sodybose sulaukti daugiau vietos poilsiautojų, nes jų pinigines iš-tuštino šilumos mokesčiai, išaugusios degalų ir maisto kainos. Kaimo turiz-mą gelbsti įmonių ir lietuvių emig-rantų rengiami pobūviai bei šventės. „Pas mus savaitgaliais vyksta įvai-rūs renginiai, apie 80 proc. jų užsako emig rantai iš Airijos, Anglijos, Nor-vegijos. Jie čia kelia vestuves, švenčia tėvų jubiliejus, kitas šventes“, – „Vals-tiečių laikraščiui“ pasakojo kaimo tu-rizmo sodybos „Medžiotojų sostinė“ šeimininkas Vidas Silvestravičius.

„Medžiotojų sostinę“ renkasi ir įmonės bei organizacijos. Tačiau, anot kaimo turizmo sodybos savininko, tokių renginių taip pat sumažėjo arba

jie yra kuklesni. „Krizės metu nebe-liko buvusių madingų įmonių rengi-nių, skirtų darbuotojams motyvuoti. Dabar jų šiek tiek vėl atsiranda, nes pradedama branginti specialistus“, – teigė V.Silvestravičius.

Anot „Medžiotojų sostinės“ šei-mininko, kaimo turizmui atsigauti neleidžia padidinta mokesčių našta, brangstantys energijos ištekliai bei kitos sąnaudos. „Nepalyginsi, ką ga-lėjome iki krizės ir dabar. Šiandien dirbame, kad tik bankams grąžin-tume paskolas. Plėtrai ir atsinauji-nimui, kuris jau būtinas sodyboms, lėšų nėra“, – teigė jis.

Deda viltis į turistus iš Rusijos

Kaimo turizmas daug vilčių deda į turistus iš Rusijos. Jau pernai buvo daugiau šios šalies poilsiautojų, ku-rie aplenkė mūsų krašte ilsėtis mėgs-tančius vokiečius. LKTA duomeni-mis, užsieniečiai sudaro iki 10 proc. kaimo turizmo sodybų lankytojų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 252,8 tūkst. po-ilsiautojų, iš jų 20,6 tūkst. – užsie-niečių. Daugiausia jų buvo iš Latvi-jos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos. Anot L.Žabaliūno, Europoje kaimo

turizmo paslaugomis naudojasi vi-dutiniškai 15–20 proc. užsieniečių.

„Labai stengiamės pritraukti už-sienio turistus, ypač rusus. Praeitą savaitę Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, buvo pristatytos mūsų kai-mo turizmo paslaugos. Į pristatymą buvo atvykę 120 turizmo operatorių. Tai jau trečias asociacijos renginys pristatant šias paslaugas Rusijoje“, – aiškino L.Žabaliūnas.

Pasak jo, svečiams iš Rusijos kuria-mos specialios paslaugos – nuo vizų gavimo iki pažintinio poilsio. Daug sodybų siūlo išskirtines paslaugas, su-sijusias su kulinariniu ir etnografi niu paveldu, kurios itin patrauklios užsie-niečiams. Štai Dzūkijos nacionalinia-me parke yra keletas sodybų, kurios pristato senuosius dzūkų darbus. Čia galima pamatyti, kaip auginami gri-kiai, susimalti miltų ir išsikepti gri-kinę babką. Patrauklūs edukaciniai duonos kepimo užsiėmimai ir kt.

V.Silvestravičius pasakojo, kad Lietuvos kaimo turizmo sodybose apsilankę Rusijos žurnalistai buvo sužavėti. „Jie stebėjosi, jog turime puikią infrastruktūrą, labai patrau-klių ir įvairių sodybų – tikrą perlą, kurio tinkamai nereklamuojame. Be to, rusai puikiai atsimena ir vertina skanų lietuvišką maistą“, – pasakojo kaimo turizmo sodybos savininkas.

Tačiau Rusijos turistai, norintys atvykti į mūsų kaimo turizmo sody-bas, turi įveikti ne vieną kliūtį. „Pir-miausia ilgai reikia laukti vizų. Be to, nedraugišką aplinką kuria politi-kai“, – dėstė V.Silvestravičius. „Me-džiotojų sostinės“ šeimininko įsiti-kinimu, be valstybinių institucijų pagalbos kaimo turizmo paslaugų teikėjai vieni nepajėgūs pritraukti daugiau užsieniečių.

Aktualijos

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Žadamas pakėlimas – kaip kaulas dvėstančiam šuniui. Mane, kaip pilietį, toks valstybės požiūris labai žeidžia.

Dabar tai jau tikrai emigruosiu. Manau, geriau mažiau nei visai nieko.

Ką galvojate apie minimalaus atlyginimo pakėlimą?

16 proc.

14 proc.

35 proc.

35 proc.

Priešpilnis.Saulė teka 5.31, leidžiasi 21.01.

RytojŠiandien

Šiandien kai kur trumpai palis, pūs jau vėsesnis vakarų vėjas. Oro tempe-ratūra naktį kris iki 6–11, dieną laukiama 14–19 laipsnių šilumos. Pietiniuose rajonuose dar bus iki 22 laipsnių šilumos.

Sekmadienį ties Lietuva bus aktyvus atmosferos frontas. Daugelyje rajo-nų numatomas lietus, vietomis lydimas perkūnijos. Pūs vidutinio stiprumo besikeičiančios krypties vėjas. Oro temperatūra naktį bus 1–6, dieną – 17–22 laipsniai šilumos. Pajūryje bus truputį vėsiau.

Ateinančios savaitės pradžioje turėtų nusistovėti ramesni, daugiausia be lietaus orai. Vyraus šiaurės vėjas, bus vėsoka. Artėjant savaitgaliui šalį turėtų pasiekti lietaus debesys ir šiltesni orai. orai.lt, VL inf.

Dieną: +17 +22°

Naktį: +1 +6°

Dieną: +14 +19°

Naktį: +6 +11°

PorytojDieną: +12 +17°

Naktį: +1 +6°

Kaimo turizmas pateko tarp mokesčių girnų

Pagal verslo liudijimus dirbantiems kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kurių pajamos iš juridinių asmenų viršys 10 proc. visų metinių pajamų, teks didesnė mokesčių našta ir painesnė jų skaičiavimo tvarka. Raimundo Šuikos nuotrauka

Negalima lyginti su viešbučių versluEdmundas Pupinis, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Paraginome Finansų ministeriją atsižvelgti į LKTA pasiūlymus, tačiau atsakymų dar neturime. Mums su-prantami kaimo turizmo atstovų pa-teikti motyvai. Tenka įrodinėti, kad dalis kaimo turizmo verslo – smul-kus ir sezoniškas verslas, kurio ne-galima lyginti su viešbučių verslu.

Kaimo turizmo išskirtinai nepristatoDalius Kontrimavičius, Valstybinio turizmo departamento atstovas ry-šiams su žiniasklaida

Lietuva su visais savo turistiniais produktais ir paslaugomis, įskaitant atostogas kaimo turizmo sodybo-se, yra pristatoma įvairiuose ren-giniuose užsienyje. Tokios iniciaty-vos turistams pritraukti šiais metais jau įgyvendintos Maskvoje, Sankt Peterburge ir Kaliningrade, Kijeve, Minske, Tel Avive, Osle, Helsinkyje. Verslo misijose ar turizmo parodo-se užsienio šalyse visi turizmo pas-laugų teikėjai gali prisistatyti indi-vidualiai ar bendradarbiaudami su savo rajono turizmo informacijos centrais. Ypač gražų tokio bendra-darbiavimo pavyzdį neseniai Mins-ke parodė ežerais ir kaimo turizmo sodybomis garsus Molėtų rajonas.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai nesitiki sodybose sulaukti daugiau vietos poilsiautojų, nes jų pinigines ištuštino šilumos mokesčiai, iš-augusios degalų ir maisto kainos. Kaimo turizmą gelbsti įmonių ir lietuvių emigrantų rengiami pobūviai bei šventės.

32012 m. gegužės 5 d. • Nr. 35–36 (9158–9159)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Mūsų atlyginimai yra mažiau-si Europoje, o kainų indeksas pas-taraisiais metais buvo didžiausias ir siekė daugiau nei 20 proc. Reali darbo užmokesčio vertė sumažėjo 25 proc., todėl didėja žmonių įsis-kolinimai komunalininkams, ban-kams“, – aiškino A.Sysas.

Be to, jo įsitikinimu, Vyriausy-bė faktiškai įteisino dalį liberalių darbo sąlygų, nors jos jokiais įsta-tymais nėra įteisintos. „Pavyzdžiui, pas mus darbuotojai masiškai ne-verčiami eiti nemokamų atostogų, bet valstybiniame sektoriuje tokia praktika pasitaiko“, – patikslino parlamentaras.

„Toks šantažas, kad minimalią algą kelsim 50 litų ar 100 litų tik tada, jeigu jūs sutiksite, yra pasijuo-kimas iš paprastų darbo žmonių, iš tų žmonių, kurie gyvena nuo atly-ginimo iki atlyginimo“, – „Žinių ra-dijui“ teigė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Pasak jos, darbo santykių libe-ralizavimas labai pablogintų dar-buotojų situaciją: tuomet būtų gali-ma lengviau juos atleisti, o išeitines kompensacijas jiems išmokėti per ilgesnį laiką.

„Galima dar suprasti, jeigu išeiti-nė yra 30 tūkst. litų, tačiau supran-tu, kad gali dėstyti, siūlyti, kad per tris keturis mėnesius išmokėtų, bet

jeigu 2 tūkst. litų, tai žmogus, jei-gu gauna ir gyvena tik iš atlygini-mo, jam iš kažko reikia gyventi ir kitą darbą reikia susirasti“, – teigė V.Baltraitienė.

Šiuo metu MMA Lietuvoje sie-kia 800 Lt arba 670 Lt atskaičius mokesčius. Pastarąjį kartą MMA 100 Lt buvo padidinta 2008-ai-siais.

A.Stančikas: „Žemdirbiams visiškai tas pats.“

Diskusijoms dėl MMA padidi-nimo beveik abejingos liko žemės ūkio organizacijos.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmi-ninkas Andriejus Stančikas teigia, kad MMA nepadarys įtakos žemės ūkio verslui.

„Žemdirbiams visiškai tas pats, ar minimalus atlyginimas yra 800 ar 1 000 litų. Norėdamas ūkyje įdarbinti darbštų ir kvalifi kuotą žmogų, ūkinin-kas jam vis tiek mokės gerokai daugiau nei minimalus atlyginimas“, – aiškino ŽŪR pirmininkas A.Stančikas.

Pašnekovas tikino, kad MMA padidinimas iki 850 arba 900 Lt nepadidins ir „šešėlio“ žemės ūkio sektoriuje.

„Šešėlyje“ esančius žmones rei-kėtų ištraukti iš jo, – šiek tiek iro-nizavo A.Stančikas. – Tai daryti valdžia privalo pirmiausia liberali-zavusi įdarbinimą trumpalaikiams darbams.“

ŽŪR ne kartą siūlė Sociali-nės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įtvirtinti vadinamąją vau-čerių sistemą. Pagal ją, žemdirbys

bulviakasiui ar kitiems trumpalai-kiams darbams galėtų paprasčiau pasamdyti žmones. Jam beliktų iš-rašyti čekį ir sumokėti talkininkams už darbą.

„Tada laimėtų visi – ir ūkininkai, ir valstybė, ir talkininkai, nes da-bar yra visiška netvarka. Dalis žmo-nių tiesiog sumoka grynaisiais, dėl to valstybė praranda mokesčius“, – sakė A.Stančikas.

Prieš samdydami žmogų tam tik rai dienai, ūkininkai priversti in-formuoti „Sodrą“. „Valdžia derina įdarbinimą tik tam tikrai dienai, bet jeigu tą dieną lyja, niekas nedirba, o kitai dienai leidimo žemdirbys ne-turi“, – patikslino A.Stančikas.

Tokiais atvejais Valstybinė darbo inspekcija per patikrinimą talkinin-kus konstatuotų kaip nelegaliai dir-bančius asmenis.

Ūkininkas gali būti nubaus-tas 3–10 tūkst. Lt bauda. Už pa-kartotinį pažeidimą grėstų 10–20 tūkst. Lt bauda.

Visuotinai pripažįstama, kad apie 30 proc. Lietuvos ekonomikos yra „šešėlyje“.

Pritaria liberalesniam požiūriui

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talman-tas antrino A.Stančiko mintims.

„Kam čia tie minimalios algos didinimai ar mažinimai? Juk viską sureguliuoja rinka. Ir jei žmogus su-tinka dirbti už mažesnį atlyginimą nei 800 litų, tai problemos nema-tau“, – tvirtino J.Talmantas.

Jo teigimu, net ir padidinus MMA iki 900 Lt, žemės ūkio versle niekas nepasikeistų.

„Bent jau aš nežinau ūkininko, kuris darbuotojui mokėtų mažiau

nei 800 litų. Jeigu jis norės išlaiky-ti darbuotoją, tai mokės jam gero-kai daugiau nei MMA“, – aiškino J.Talmantas.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina liberaliau žvelgti į darbo sutarčių sudarymą, ypač talkų metu.

„Žemės ūkis yra specifi nė sritis, kur vyrauja sezoniniai darbai, todėl reikėtų mažinti biurokratines kliū-tis samdyti darbuotojus. Šiuo atve-ju visapusiškai palaikau A.Kubilių. Jo siūlymas labai sveikintinas“, – teigė LŪS vadovas J.Talmantas.

Prieš porą savaičių ŽŪR, LŪS ir Žemės ūkio ministerijos atstovai surengė bendrą pasitarimą SADM ir aptarė galimybę laisviau samdyti talkininkus.

J.Sviderskis: „Žmogus – ne bulvių maišas.“

Seimo narys A.Sysas prieštarau-ja išlygoms žemdirbiams, nes darbo santykių liberalizavimas pirmiausia pakenktų dirbantiesiems.

„Vis pasigirsta naujų siūlymų, kad socialinio draudimo išimtys būtų taikomos žemės ūkiui. Visa tai, manau, tam, kad būtų gali-ma nuslėpti mokesčius“, – teigė A.Sysas.

Pasak jo, žemės ūkiui ES skiria didelę paramą, todėl šiame sekto-riuje socialinio draudimo nuostatos turi galioti taip pat, kaip ir kitose ūkio šakose.

„Faktiškai visa „Sodros“ sistema yra elektroninė, todėl manau, jog ūkininkams teikiant prašymus elek-troniniu būdu nekyla jokių proble-mų. Teiginiai, kad reikia sutvarkyti daug popierių, yra laužti iš piršto“, – neabejojo A.Sysas.

Augant ekonomikai, pasak pašne-kovo, dirbantieji turi gauti ir dides-nius atlyginimus be jokių „derybų“ dėl darbo sąlygų liberalizavimo.

„Europoje ir taip pirmaujame pagal atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų. Palyginus 20 proc. turtin-

giausių asmenų ir 20 proc. prasčiau-siai gyvenančiųjų, paaiškėjo, kad tas pajamų skirtumas Lietuvoje siekia 7,3 karto“, – aiškino A.Sysas. Lie-tuvoje, pasak jo, 10 proc. žmonių tenka net 36,9 proc. BVP.

Lietuvos žemės ūkio bendro-vių asociacijos (LŽŪBA) genera-linis direktorius Jonas Sviderskis irgi mano, kad nereikėtų lengvinti darbuotojų atleidimo, didinti virš-valandžių skaičiaus ir taikyti kitų darbo sąlygų liberalizavimo prie-monių.

„Brangiausias turtas yra žmogus. Jeigu mes pradėsime jį tampyti kaip bulvių maišą, tai greitai neteksime ir tų, kurie dar gali dirbti“, – teigė J.Sviderskis.

Pasak jo, net rasti veterinarijos daktarą arba nusimanantį mecha-nizatorių jau yra didžiulė proble-ma.

„Vien išmokti vairuoti 1 mln. litų kainuojantį traktorių arba kom-bainą – per maža. Reikia išmanyti techniką, ką ji gali ir kaip ja naudo-tis“, – sakė J.Sviderskis.

LŽŪBA nemano, kad būtų prob lema MMA padidinti net ir iki 1 000 Lt, nes asociacijos bendrovė-se darbo užmokesčio vidurkis siekia 1 500–2 000 Lt per mėnesį.

Aktualijos

ŽŪR ne kartą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įtvirtinti vadinamąją vaučerių sistemą. Pagal ją, žemdirbys bulviaka-siui ar kitiems trumpalaikiams darbams galėtų paprasčiau pasamdyti žmones. Jam beliktų išrašyti čekį ir sumokėti talkininkams už darbą.

Didesnė alga ar įteisinta darbdavio savivalė?

Darbo santykių liberalizavimas pablogintų darbuotojų situaciją: tuomet būtų galima lengviau juos atleisti, o išeitines kompensacijas jiems išmokėti per ilgesnį laiką. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ūkininkai darbo santykius seniai „susiliberalizavo“Rita Griguolaitė, Lietuvos laisvo-sios rinkos instituto ekspertė

Darbo santykių reguliavimas Lie-tuvoje toli gražu nėra liberalus. Pa-gal šalies Darbo kodeksą (DK), mo-čiutė, kuri reguliariai ir nemokėda-ma mokesčių atsilygina kaimynei keliomis dešimtinėmis per savaitę už karvės pamelžimą, yra tikrų tik-riausia nusikaltėlė, nes nelegaliai įdarbina žmogų. Tokie pakeitimai, kaip lengvesnis terminuotos dar-bo sutarties sudarymas, darbuotojų priėmimas ir atleidimas, darbo laiko apskaita, ypač svarbūs žemės ūkio sektoriui, veikiančiam sezoniškai ir pagal gamtos sąlygas. Šiuo metu dirbti leidžiama tik 8 val. per die-ną, o jei dirbote viršvalandžius, tai už juos gali būti tik sumokėtas atly-gis, bet jokiu būdu negalite susitarti, kad, tarkime, kitą dieną gautumė-te ekvivalentų poilsio laiką. Žemės ūkyje dirbantys žmonės tikrai žino, kad darbas yra darbas ir jį reikia nu-dirbti. Jei visą dieną dirbus lieka keli arai nenušienautos pievos, mašinos nestabdomos todėl, kad po 17 va-landos DK liepia skaičiuoti viršva-landžius ir už juos mokėti dvigubai. Kada avis atsives jauniklį, irgi nesu-kontroliuosi. Fermose žmonės būna tiek, kiek reikia. O kitą dieną dėl lie-taus sustojus daugumai ūkio dar-bų, prieš tai dirbtos ilgesnės darbo valandos laukuose ar fermoje tie-siog natūraliai pamirštamos. Tad šia prasme ūkininkai savo darbo san-tykius jau seniai yra „susiliberaliza-vę“. DK pakeitimai tik atspindės jau esančią darbo santykių realybę, o didžiausia gero darbuotojo apsau-ga – geras jo darbas.

4 2012 m. gegužės 5 d. • Nr. 35–36 (9158–9159)Valstiečių laikraštisKomentarai

Iki Sekminių gyvename Kris-taus prisikėlimo nuotaika. Prisikė-lęs iš mirties Viešpats mums pri-mena, kad turime draugą, brolį, kuris myli mus ir trokšta mums gero tiek, kiek nepajėgtų trokš-ti ir padaryti net pats geriausias draugas. Kristus prisiėmė kančią ir mirtį, nes norėjo, kad mes visi bū-tume laimingi čia, žemėje, o kai ją paliksime – per visą amžinybę. Per jo mirtį mes tapome Dievo vai-kais, jo broliais ir seserimis. Apie tai apaštalas Jonas rašo: „Mylimie-ji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra“ (1 Jn 3, 2).

Kiekvieno jauno žmogaus gy-venime labai daug lemia draugai, kuriuos jis pasirenka. Sakoma, pa-sakyk, kas yra tavo draugas, o aš pasakysiu, kas esi tu. Geras drau-gas būna pavyzdys, į kurį norima lygiuotis, atrama, į kurią galima remtis, kai ištinka bėda. Tačiau pats geriausias draugas negali at-stoti Jėzaus Kristaus.

Apaštalų darbų knygoje pasa-kojama, kaip žydai suėmė apašta-lus Petrą ir Joną ir nuvedė į teismą. Juos kaltino, kodėl žmonėms kalba apie Jėzų Kristų. Tuomet Petras atsakė: „Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame

kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito var-do, kuriuo galėtume būti išgelbė-ti“ (Apd 4, 11–12).

Prieš pradedant statyti namą, visuomet išliejami pamatai. Joks namas nestatomas be pamatų, ki-taip būtų pasmerktas sugriūti. Ir juo aukštesnis pastatas, juo turi būti geresni pamatai. Apaštalo Pet-ro minimas kertinis akmuo – tai pamatas, ant kurio turi būti sta-tomas žmogaus gyvenimas. Apaš-talas Paulius sako: „Jūs – Dievo dirva, Dievo statyba. (...) Tegul kiekvienas žiūrisi, kaip statąs. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, ku-

ris yra Jėzus Kristus. Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – tai kiekvieno darbas iš-aiškės“ (1 Kor 3, 9–13). Išaiškės pasaulio pabaigoje teismo dieną.

Skaičiau vieno žinomo mūsų fi losofo straipsnį apie dabartinę

Europą ir Lietuvą. Autorius rašo, kad Europa pati save naikina ir jau nueita taip toli, kad nebėra išsi-gelbėjimo. Filosofas pasakė skau-džią tiesą, tik, būdamas be tikė-jimo, neatsakė, kodėl Europa yra pasukusi savižudišku keliu.

Dabartinė Europa buvo sukurta ant krikščioniškų pagrindų. Krikš-čionybė tapo Europos civilizacijos ir kultūros lopšiu. Krikščioniški pagrindai nulėmė Europos gyvas-tingumą.

Todėl Europos Sąjungos kū-rėjai, kaip antai Robertas Šu-manas, siekė suvienyti Europą ant krikščioniškų pagrindų. Pa-sižiūrėkime į Europos Sąjun-

gos mėlyną vėliavą su dvylikos žvaigždžių vainiku. Mėlyna spal-va – tai Marijos spalva, dvylikos žvaigždžių vainikas – tai Dievo Motinos Marijos vainikas. Ap-reiškimo knygoje skaitome: „Ir pasirodė danguje didingas žen-klas: moteris, apsisiautusi saule,

po jos kojų mėnulis, o ant gal-vos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1).

Mūsų dienų nelaimė tiek Eu-ropoje, tiek ir Lietuvoje – kad Dievas yra iškeičiamas į sotų, malonumų bei pramogų kupiną gyvenimą. Įsiklausykite, ką šian-dien mums perša reklama. Pirki-te, pirkite ir dar kartą pirkite, o prisipirkę mėgaukitės šiuo gyve-nimu. Kuriama nuomonė, jog tik daiktais ir malonumais pertekęs gyvenimas gali padaryti žmogų laimingą. Kertiniu akmeniu lai-komas ne Kristus, bet tikrų ti-kriausi stabai – daiktai, neatsa-kingas seksualumas, alkoholis ir sieloje tuštumą paliekančios pra-mogos. Tai ne Dievo statyba, bet, apaštalo Pauliaus žodžiais, staty-ba iš šieno ir šiaudų.

Dievas kiekvieną iš jūsų yra pasirinkęs savo bendradarbiu, to-dėl linkiu būti gerais statytojais. Statydami savyje Dievo švento-vę, jūs drauge kuriate ateitį tu-rinčią Lietuvą. Linkiu neklausyti pesimistinių kalbų, kad Lietuvo-je viskas yra prarasta. Būtų vis-kas prarasta tik tada, jeigu Lietu-voje nebūtų žmonių, pasiryžusių savo gyvenimą statyti ant kertinio akmens – Jėzaus Kristaus.

Kertinis akmuo

Dr. Vytautas Valevičius

Europiniai visuomenės nuomo-nės tyrimai dažnai rodo, kad gy-ventojai retai būna patenkinti savo šalies sveikatos priežiūros sistema – jos prieinamumu ir skaidrumu. Nėra ir, matyt, negali būti tokios sistemos, kuri patenkintų visus.

Vienas iš naujausių tyrimų, kurį „Veido“ užsakymu atliko rinkos ty-rimų ir konsultacijų bendrovė „Pri-me consulting“, rodo, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbu nepatenkinti 59 proc. responden-tų. 30,2 proc. sakė sveikatos ap-sauga esantys patenkinti iš dalies, o 10,6 proc. apklaustųjų teigė, kad šios sistemos darbas juos tenkina.

Tikslas – pelnas

Žinia, niekas taip brangiai ne-kainuoja, kaip nemokami dalykai. O sveikata – labiausiai. Daugu-ma gyventojų gimsta gana ar visai sveiki (su nedidelėmis išimtimis). Paskui jie pradeda sirgti. Kuriasi visuomenės grupės, kurios teikia pagalbą ir už tai gauna atlygį. Tu-rime kelias struktūras, kurios tai daro: gydymo sistemą, vaistų sis-temą, draudimo sistemą, švietimo sistemą ir t. t.

Tos visos sistemos gali būti brangios arba labai brangios. Pir-mas neigiamas dalykas, kuris krin-ta į akis, yra sveikatos problemų

sujungimas su rinka. Todėl vais-tus gaminančios fi rmos siekia pel-no, maksimaliai didindamos nau-jų vaistų kainas. Medikai ieško ir randa naujų būdų garantuoti ar pa-sididinti atlyginimus, o draudimo bendrovės ieško vis pigesnių pas-laugų, nesirūpindamos jų kokybe. Vaistinės užsiima niekam nereika-lingų vaistų reklama ir prekyba, nes ir jų tikslas – pelnas, o ne pagalba žmonėms.

Nenorėdamas pernelyg šokiruo-ti, pateiksiu keletą senesnių duo-menų apie farmacines įmones, ku-rios gauna daugiau kaip milijardą dolerių grynojo pelno per metus:

Tai atskirų vaistų ir kosmeti-kos fi rmų pajamos. O štai Angli-joje, Nacionalinės sveikatos tar-nybos duomenimis, 2010 m. 890

šeimos gydytojų gavo daugiau nei 200 tūkst. svarų sterlingų per me-tus, o daugiau nei 200 – per 250 tūkst. svarų sterlingų. Dešimt „su-pergydytojų“ kiekvienais metais

didino savo turtą daugiau nei 750 tūkst. svarų sterlingų. Tiesa, rei-kėtų pasiguosti, kad tik apie 4,2 tūkst. bendrosios praktikos gydy-tojų Jungtinėje Karalystėje uždirbo daugiau nei ministras pirmininkas Davidas Cameronas.

JAV situacija truputį kitokia. Agentūros „Merritt Hawkins“ duo-menimis, vidutinis metinis pediat-ro atlyginimas yra apie 171 tūkst., šeimos gydytojo – 173 tūkst., uro-logo – 401 tūkst. , o chirurgas orto-pedas uždirba apie 481 tūkst. JAV dolerių.

Žinia, medikų darbas sunkus ir atsakingas, bet greta puikių gydy-

tojų yra ir blogų, o kartais ir la-bai blogų. Atlyginimų sistema to „nemato“. Medikai ir pameluoja, kartais net klysta, tačiau jų atly-

gis retai nuo to priklauso. Dar blo-giau, jis vis didėja. O brangi siste-ma nėra gera.

Taigi akivaizdu, kad jau dvi struktūros – vaistų gamybos ir pla-

tinimo bei gydymo ir reabilitaci-jos – yra tokios didelės, jog apima didelę valstybės fi nansų ir darbo išteklių dalį. Politikai, menininkai, dvasininkai serga, jiems reikia me-dikų ir vaistininkų pagalbos. Todėl pastarieji tampa visuomenėje ypač svarbūs.

Kas skirsto pinigus?

Nors Lietuva – nedidelė šalis, palyginti su Ukraina, Lenkija ar Prancūzija, perdėtas valdymo cen-tralizavimas duoda neigiamų pasek-mių. Dar didesnė negerovė – blo-gas valdymas. Pinigus skirsto tie, kurie teikia paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugas prižiūri tie pa-tys, kurie jas vykdo.

Aišku, sunku keisti per dešimt-mečius susiformavusias struktū-ras, daugeliui pareigūnų labai pa-togias, tačiau tiek ekonominė, tiek valdymo krizė privers tai padary-ti. Tą pastebi net buvę ministrai, pvz., Algis Čaplikas: „Ligoninių vadovai – ne investuotojai. Ir vi-siška nesąmonė, kai kalbama, kad pinigai buvo kaupiami aparatūrai pirkti. Juk ta pati Sveikatos apsau-

gos ministerija ir skiria lėšų nau-jai aparatūrai įsigyti, gydytojų bei slaugytojų atlyginimams išmokėti. Absurdas – kai kurios gydymo įs-taigos bankrutuoja, neturi pinigų

atlyginimams, o bankuose guli di-džiulės sumos. Čia nesąmonė! Jau esu sakęs ir pakartosiu dar kartą: banke gulintis milijonas – nepa-naudotas milijonas žmonėms gy-dyti. Gydymo įstaigos pinigus pri-valo naudoti, o ne kaupti – ne tokia sveikatos apsaugos lėšų paskirtis.“

Vaistų, sveikatos paslaugų kai-nos negali didėti neribotai. Visuo-menė gali nesugebėti to apmokėti. Jau ir dabar gydant labai retas ligas ar ligas, kurioms gydyti reikia daug lėšų, negali būti sumokama iš tų pačių valstybinių sveikatos fondų.

Kas atsakingas už sveikatą?

Kiek ankstėliau už vaikų auklė-jimą buvo atsakinga mokykla, tik vėliau susizgribta, kad be šeimos ir bendruomenės ji to padaryti ne-gali. Tas pats su sveikata – negali vieni medikai atsakyti už žmonių sveikatą. Todėl tenka siaurinti už-davinį – jie atsakingi už gydymą ir reabilitaciją. O kas atsakingas už sveikatą?

Štai čia pradeda kirbėti mintis, kad prevencija yra labai daug kartų pigesnė už gydymą. Tik vienas pa-vyzdys: XIX a. choleros epidemija buvo sustabdyta, kai buvo suvokta, kad jos priežastis – vandens šalti-nių užteršimas. Priežastis buvo pa-šalinta, ir epidemija baigėsi. Dau-gelio dabartinių ligų priežastys taip pat yra klaidinga gyvensena: netin-kama mityba, mažas fi zinis akty-vumas, higienos nepaisymas, žinių apie sveiką gyvenseną stoka ir t. t.

Tik 1 proc. Lietuvos biudžeto lėšų skiriamas ligų prevencijai. Tai rodo, kad politikai nesuvokia ligų priežasčių šalinimo svarbos. Politi-kams, deja, talkina medikai ir svar-bių žinybų darbuotojai. Gaila, kad politikų akys prašviesėja tik prieš pat rinkimus.

Sveikatos priežiūros sistemos ydos Savaitės komentaras

Homilija, pasakyta 2012 m. balandžio 29 d. Raudondvario bažnyčioje Kauno rajono jaunimui

Niekas taip brangiai nekainuoja, kaip nemokami dalykai. O sveikata – labiausiai. Dauguma gyventojų gimsta gana ar visai sveiki. Paskui jie pradeda sirgti. Kuriasi visuomenės grupės, kurios teikia pagalbą ir už tai gauna atlygį.

Kompanijos pavadinimas

Grynasis pelnas milijonais dolerių

Metinės pajamos milijonais dolerių

Pfi zer 11361 52516

Johnson & Johnson 8509 47348

GlaxoSmithKline 7886 37318

Procter & Gamble 7257 7786Lentelėje pateikti 2004 m. duomenys

Sakoma, pasakyk, kas yra tavo draugas, o aš pasakysiu, kas esi tu. Geras draugas būna pavyzdys, į kurį norima lygiuotis, atrama, į kurią galima remtis, kai ištinka bėda. Tačiau pats geriausias draugas negali atstoti Jėzaus Kristaus.

52012 m. gegužės 5 d. • Nr. 35–36 (9158–9159)Valstiečių laikraštis

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Skolose skendinti Šiaulių savi-valdybė viešuosiuose konkursuo-se proteguoja bendrovę „Specia-lizuotas transportas“, siejamą su kai kuriais savivaldybės tarnauto-jais. Šiauliuose skelbiamuose kon-kursuose dalyvaujančių verslinin-kų nuomone, savivaldybė galimai palanki „Specializuotam trans-portui“ net tada, kai pastarosios įmonės pasiūlymas brangesnis už konkurentų. AB „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys šiuos įtarimus paneigė.

Stebisi savivaldybės palankumu

Šiaulių miesto savivaldybės pa-lankumu bendrovei „Specializuo-tas transportas“ stebisi daug Šiaulių verslininkų. Kalbama, kad ši įmonė pastaruoju metu laimi įtartinai daug konkursų. Antai daugelį metų mies-to kapines tvarkiusi bendrovė „Šiau-lių apželdinimas“ netikėtai pralai-mėjo savivaldybės konkursą būtent „Specia lizuotam transportui“. Pre-tendentų vykdyti šią veiklą buvo ir daugiau. Pavardės neskelbti prašęs vienos iš pralaimėjusių įmonių vado-vas mano, kad „Specializuotas trans-portas“ pasiūlė nerealiai mažą – dem-pinginę – kainą, kuri buvo beveik du kartus mažesnė nei antrą, trečią, ket-virtą vietas užėmusių įmonių. Kon-kurse dalyvavo 5 įmonės. Šiauliuose yra 19 kapinių. Veikiančiose kapinėse reikia skirstyti laidojimo kapavietes, o visose – šienauti veją, žiemą ir vasarą – valyti takus, karpyti gyvatvores, rinkti šiukšles ir atlikti kitus darbus. „Neži-nau, kaip jie „tilps“ į tokią sumą, kokią pasiūlė, – stebėjosi vienos pralaimė-jusių įmonių vadovas. – Gal ne visus darbus atliks arba, siekdami ilgam įsi-tvirtinti šioje srityje, nuostolius dengs pajamomis iš kitos veiklos?“

Mažiausia kaina neįtiko

Abejonių sukėlė ir Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtas miesto teri-torijos valymo konkursas. Dar žie-mą paskelbtas konkursas įstrigo dėl

juridinių formalumų, nors besivar-žančių bendrovių pasiūlymai jau se-niai aiškūs. UAB „Naujamiesčio būs-tas“ pasiūlė Šiaulių miestą valyti už 3 mln. Lt per mėnesį. Antroje vietoje liko „Specializuotas transportas“, pa-teikęs 0,5 mln. Lt brangesnį pasiūly-mą, – bendrovė miestą ketina valyti už 3,5 mln. Lt per mėnesį.

Mažiausią kainą pasiūliusi įmo-nė balandžio 24 d. buvo pašalinta iš konkurso. Iki tol savivaldybė ilgą lai-ką vilkino sprendimą, neskubėdama sudaryti sutarties su geriausią pasiū-lymą pateikusia įmone. Nuo vasario 1 d., kai buvo atplėšti vokai su miestą

tvarkyti pretenduojančių įmonių pa-siūlymais, iki šiol nėra sudaryta kon-kurso kvalifi kacinė eilė. Savivaldy-bės komisijai nepatiko „Naujamiesčio būsto“ sudaryta preliminarioji sutar-tis dėl miesto valymo mašinos „Zo-eller“ pirkimo.

Konkurso sąlygos leido jame da-lyvauti, tai yra savo pasiūlymus teikti, ir toms įmonėms, kurios savo tech-nikos neturi, bet ketina jos įsigyti, jei laimėtų konkursą. Tai įmonės priva-lėjo patvirtinti preliminariosiomis sutartimis. Tokią sutartį „Naujamies-čio būstas“ pateikė. Šiaulių valdi-ninkai, išvydę konkurso pasiūlymus, nusprendė pareikalauti ir ketinamų įsigyti mechanizmų techninių pasų. Tokį reikalavimą valdininkai argu-mentavo paprastai: esą „Naujamies-čio būstui“ ketinama parduoti ne miesto valymo, bet atliekų tvarky-mo mašinas, nes neva „Zoeller“ ki-tokių mašinų negamina. Valdininkų neįtikino, jog preliminariojoje su-tartyje aiškiai nurodyta, kad „Zoel-ler“ parduos būtent valymo techniką. UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad „Zoeller“ yra solidi, savo vardą ger-bianti ir plačiai tarptautiniu mastu žinoma įmonė, galinti sukomplek-tuoti tokią techniką, kokios pagei-dauja klientai. Todėl abejonės dėl bū-

simos technikos tinkamumo esančios tik biurokratų „įgeidis“.

Nepatiko turima technika

Manoma, jog konkursas gali būti vilkinamas dėl to, kad savivaldybėje dirba buvę „Specializuoto transporto“ vadovai. Antai miesto valymo konkur-so vokus atplėšusiai komisijai vado-vauja Šiaulių savivaldybės Miesto inf-rastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis. Jis anksčiau dirbo „Specia-lizuoto transporto“ direktoriumi.

A.Adomaičio klausėme, kodėl jis nenusišalino nuo konkurso. „Ko-

dėl turėčiau nusišalinti? Greit bus 5 metai, kai nedirbu „Specializuota-me transporte“ ir neturiu toje įmo-nėje nei akcijų, nei kitokių intere-sų“, – klausimu į klausimą atsakė pašnekovas. Jo teigimu, UAB „Nau-

jamiesčio būstas“ pasiūlymas buvo atmestas ne dėl planuojamo tech-nikos įsigijimo iš „Zoeller“. „Nors ir liko abejonių, dėl to pretenzijų ne-turime, – sakė A.Adomaitis. – Vė-liau kilo abejonių dėl „Naujamies-čio būsto“ jau turimos technikos. Su šia įmone pradėjome susirašinėjimą, gavome atsakymus į visus mus do-minusius klausimus.“ Miesto inf-rastruktūros skyriaus vedėjas pri-pažino, kad „Naujamiesčio būsto“ pasiūlymas patrauklus pigumu, ta-čiau komisiją neva išgąsdino ben-drovės ketinimai „šaligatvius bars-tyti sunkiasvoriu transportu“.

Klausimai įžeidžia

„Specializuoto transporto“ direk-torius R.Stanys tvirtino, kad abejonės dėl A.Adomaičio palankumo įmonei „įžeidžia“. „Nuo 2007 m. vadovauju įmonei ir man atėjus A.Adomaičio čia nebuvo. Jis „Specializuotam transportui“ vadovavo iki privatiza-vimo, kai įmonė dar priklausė savival-dybei. Todėl jokių interesų konfl iktų dėl to, kad A.Adomaitis nenusišalino nuo vadovavimo konkurso komisijai, nematau“, – sakė R.Stanys.

Redakcijos šaltinių teigimu, to-kia gynyba abejotina – 2007 m. A.Adomaitis dar dalyvaudavo sprendžiant su „Specializuotu trans-portu“ susijusius klausimus.

Paklaustas, kodėl savivaldybės pa-lankumo nesulaukė pigiau miestą va-lyti pasiūliusi įmonė, „Specializuoto transporto“ vadovas R.Stanys atsakė: „Mūsų nuomone, už tokius pinigus, kokius jie pasiūlė, Šiaulių miestas ne-būtų tinkamai išvalytas.“ Pašnekovo

nuomone, neįmanoma tinkamai su-tvarkyti miestą už tiek lėšų, už kiek jis buvo tvarkomas prieš dešimtmetį, mat brangsta degalai. O laiku neišva-lius gatvių, į orą pakyla daug kietųjų dalelių, sukeliančių vėžį ir kitų susir-

gimų, todėl taupyti rečiau valant esą negalima.

O kaip pačiam „Specializuotam transportui“ pavyks dvigubai pigiau valyti viso miesto kapines, nei tai būtų darę kiti keturi konkurso pretenden-tai? Gal kitos įmonės, tarp kurių – ir daugelį metų šią veiklą vykdžiu-si bendrovė „Šiaulių apželdinimas“, nesugeba suskaičiuoti, kiek reikia lėšų tinkamai kapinių priežiūrai, o degalai brangsta tik tiems, kas valys miesto gatves ir šaligatvius, bet ne kapines?

R.Stanys paneigė, kad jų įmonės pasiūlyta kaina dempinginė ir galios tik tol, kol įmonė įsitvirtins naujo-je nišoje. Tokį pasiūlymo pigumą, pašnekovo teigimu, lėmė tai, kad tą patį darbą atliks su mažiau žmonių, taupys, turi geros šiuolaikiškos tech-nikos. „Mes atitikome šio konkurso reikalavimus“, – paaiškino pašneko-vas, atmesdamas įtarimus dėl keisto savivaldybės palankumo jo įmonei.

Skolos kelia nerimą

Šiauliuose kalbama, kad tokie konkursų vingiai nepadeda sutaupyti lėšų skolų prakiurdytam miesto biu-džetui. Miesto tarybos narys Auri-mas Nausėda seniai renka duomenis apie Šiaulių miesto savivaldybės įsis-kolinimus, tačiau apgailestavo, kad net ir jam ne visus pavyksta gauti.

Šiaulių miesto savivaldybės sko-la 2012 m. vasario 1 d. buvo apie 74 mln. Lt, arba 55,1 proc. sa-vivaldybės tarybos patvirtintų 2012 m. biudžeto pajamų, tad viršijo 2012 m. Valstybės biudžeto ir savi-valdybių biudžetų finansinių rodi-klių patvirtinimo įstatymo 12 str. 5 d. nustatytą 45 proc. skolinimosi limitą. A.Nausėda tvirtino, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, siekdama mažinti įsiskolinimus, neseniai priėmė keletą reikalingų sprendimų. Savival-dybė, be kitų įmonių, skolinga ir „Spe-cializuotam transportui“. Paklaustas, ar tinkamas viešųjų pirkimų organi-zavimas yra vienas iš būdų taupyti, A.Nausėda atsakė teigiamai. „Kėliau ir kelsiu klausimus dėl investicinių pro-jektų skaidrumo“, – sakė A.Nausėda, informaciją apie gana dramatišką pa-dėtį skolų sektoriuje skelbiantis ir as-meniniame tinklalapyje.

Aktualijos

ŽEMĖS SAVININKŲ DĖMESIUIAB „Lietuvos dujos“ praneša, kad pasitaiko savavališkų pastatų statybos, inžinerinių tinklų tiesimo ir me-

chanizuoto žemės kasimo magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje atvejų. Perspėjame, kad pažeidus ma-gistralinį dujotiekį, kuriuo labai aukštu slėgiu tiekiamos gamtinės dujos, ne tik bus nutrauktas gamtinių dujų tiekimas, bet iškils pavojus žmonių gyvybei ir turtui. Esami ir būsimi žemės savininkai, naudodami ir įsigyda-mi žemės sklypus, pasitikslinkite, ar jūsų ir gretimose žemės valdose nėra nutiesti magistraliniai dujotiekiai, ar nėra nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Statyba gali būti ribojama 200 m atstumu nuo magistralinio dujotiekio ašies, nuo dujų skirstymo stočių – 300 m. Rengiantis statyti bet kokius pastatus, įrenginius ar kitus objektus šalia magistralinio dujotiekio, projekto dokumenta-ciją būtina suderinti su AB „Lietuvos dujos“.

Gerbiami ūkininkai, primename, kad magistralinių dujotie-kių apsaugos juostoje, kuri yra po 3 m į abi puses nuo ma-gistralinio dujotiekio vamzdžio ašies, draudžiama sodinti me-džius, vaismedžius, krūmus, įdirbti žemę giliau kaip 30 cm.

Mechanizuotas žemės kasimas ir inžinerinių tinklų projektai arčiau kaip 25 m nuo magistralinio dujotiekio ašies turi būti iš anksto suderinti su AB „Lietuvos dujos“. Prieš pradedant vykdyti šiuos darbus būtina gauti leidimą, iškviesti bendrovės atstovus ir darbus atlikti tik jiems dalyvaujant.

Magistralinius dujotiekius prižiūrintys AB „Lietuvos dujos“ specialistai visada suteiks reikiamą informaciją apie saugų darbų vykdymą šalia magistralinių dujotiekių.

Kreipkitės į Magistralinių dujotiekių departamentą:tel. Vilniuje (8 5) 236 0272, 8 699 07 323, tel. Panevėžyje 8 699 07 414.

Jums informaciją suteiksime tel. 1894, el.paštu info@lietuvosdujos.lt

Pastaba. Skambučių telefonu 1894 ap-mokestinimas: AB „TEO LT“ – pagal tarp-miestinį tarifą; UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „TELE 2“ tinkluose – pa-gal turimą mokėjimo planą.

(Užs. 253)

Saulės mieste vyksta kovos dėl šiukšlių

Miesto tvarkymas – pelninga veikla, todėl konkursų dalyviai pageidauja ypatingo skaidrumo. Petro Malūko nuotrauka

Konkurso sąlygos leido jame dalyvauti, tai yra savo pasiūlymus teikti, ir toms įmonėms, kurios savo technikos neturi, bet ketina jos įsigyti, jei laimėtų konkursą. „Naujamiesčio būstas“ šį reikalavimą atitiko.

6 2012 m. gegužės 5 d. • Nr. 35–36 (9158–9159)Valstiečių laikraštisNuomonės

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Iš šiuo metu Lietuvoje gyve-nančių daugiau nei 1,7 mln. mote-rų garsiausios ir įtakingiausios – Prezidentė ir Garliavos mergaitė. Prezidentė nenusileidžia iš popu-liarumo reitingų viršūnių, o va-dinamoji pedofi lijos istorija už-kariavo pirmuosius spaudos bei interneto puslapius ir geriausią TV programų laiką. Populiarumo taškų Prezidentei prideda ir do-mėjimasis Garliavos istorija bei palankumas D.Kedžio dukters globėjai Neringai Venckienei.

Reikia mitų ir didvyrių

Kai prieš 1,5 metų blizgantis amerikiečių žurnalas „Glamour“ Daliai Grybauskaitei įteikė „Metų moters“ apdovanojimą, šis kilnus aktas buvo palydėtas giliaminčiais žodžiais: „Moterų lyderių gausėja, ir ačiū Dievui! Juk moterys keičia is-toriją ne tik pusei pasaulio gyvento-jų moterų, bet ir mums visiems.“

Niekas nenustebs, jei po daugelio metų kuris nors istorijos vadovėlis paminės dabar tik Lietuvoje žinomą Garliavos mergaitę: „Mažoji didvyrė pasiaukojo, kad pakeistų atsilikusio, neteisinio, pedofi lų užvaldyto Euro-pos užkampio istoriją.“ Šalims, ypač keičiantis santvarkoms ar bręstant revoliucijoms, reikia savo mitų ir didvyrių. Sovietų imperija išgalvojo Pavliką Morozovą, kuris, būdamas trylikos metų, neva įdavė su „bandi-tais“ bendradarbiavusį tėvą NKVD ir buvo nužudytas piktų giminaičių. Pavelas iš tiesų egzistavo, tačiau jo istorija buvo mitas, sukurtas kad vė-lesnių kartų jaunimas atmintų, kaip reikia aukotis dėl tėvynės ar idėjos. Per karą jaunuoliai, jei neturėdavo priešo proveržį galinčio sustabdyti ginklo, čiupdavo sprogmenis į ran-kas – ir po tanku. Dėl tėvynės ir bū-simų kartų ateities.

Garliavos mergaitei nereikėjo iš-duoti tėvo ar kautis su įsibrovėliais, jei neskaičiuosime antstolės, poli-cininkų, apsaugininkų ir biologinės

motinos, kovo 23-iąją pamėginu-sių išsivesti ją iš laikinosios globėjos namų, tačiau gavusių rimtą atkirtį, kuris aidu nusirito per visus televi-zijos kanalus ir internetą. „Pedofi -le tu, šlykštyne, melage!“ – motinai šaukė mergaitė. Tiksliau, Laimai – taip vadinama mergaitę pagimdžiu-si dama. Tą pačią dieną mergaitė prie tvoros laukusius žmones rami-nusi, kad jie nesijaudintų – ji apsi-gins. Tai išplatinta per visuomenės

informavimo priemones. Jei Lietu-va seniai neturėjo tautinių didvyrių, turės. Visuomenei pristatoma guvi, drąsi, tvirtai žinanti, ko nori (!), tai yra kad nenori gyventi su motina, mergaitė.

Kas vaiko sieloje?

Nors Venckų namai, logiškai mąstant, turėtų būti prifarširuoti vaizdo ir garso įrašymo technikos (N.Venckienės vyras – buvęs po-

licijos operatyvininkas, išmanantis šias subtilybes), niekas nei per TV, nei Youtube.com nematė mergaitės verkiančios, nusiminusios ar apim-tos depresijos. Net tėvo fi lmuotuose vaizdeliuose pasakodama apie patir-tą prievartą mergaitė neatrodė su-trikusi.

Galima manyti, kad informaci-ja visuomenei pateikiama kryptin-gai formuojant visuomenės nuomo-nę apie pagaliau laimingą vaikystę

ir nereikalingą motiną bei sene-lius iš jos pusės. Vaikas nebeturi tėvo, niekam negali ištarti žodžio „mama“. Mergaitė niekada ir ne-turėjo šeimos, nes į namus parsive-dęs tada dar nepilnametę jos moti-ną D.Kedys neketino jos vesti. O jei tikėsime L.Stankūnaite, mergaitė prarado teisę į vyresnį broliuką ar sesutę: juk pirmą nėštumą Laima turėjusi nutraukti. (Ką pasakytų už tvirtą, tradicinę lietuvišką šeimą pa-sisakantys konservatoriai?)

O žiniasklaida ir toliau infor-muoja apie šio mažo žmogaus di-delius pasiekimus: nors mokytoja apsilanko tik porą valandų per sa-vaitę, mergaitė puikiai mokosi. Ji drąsi ir artistiška: žmonėms matant lipa į improvizuotą sceną, esančią prie globėjos namų, pagroti fl eita. Taigi šalis netrukus turės scenos, minios, žiūrovų, politikų, dvasinin-kų ir fi lmavimo kamerų nesivaržan-čią (tėtis prie jų pripratino beveik

nuo kūdikystės) lyderę. O žinias-klaida ir toliau fi ksuoja jau augan-tį ir vis daugiau suprantantį vaiką, kurio nuo viešumo nebeapsaugos uždengtos akys ar išblukintas vei-do kontūras.

Su teta ar su motina?

Kiek Lietuvos mergaitei kai-nuoja ir dar kainuos nepaprastas vaidmuo? Patyčios Lietuvos moky-klose tapo nevaldomos, o žiauriausi yra vaikai. Būtent ši karta nepripa-žįsta autoritetų, menkai atsako už savo veiksmus ir negali objektyviai įvertinti Garliavos mergaitės situ-acijos. Antai buvusio uostamiesčio „autoriteto“ Sigito Gaidjurgio žmo-na Rasa kadaise, pareigūnams sulai-kius vyrą, man guodėsi: „Žinoma, kenčiu... Vaikai yra žiaurūs. Daug žiauresni už suaugusiuosius. 12-me-tis Sigitas kartais grįžta iš mokyklos iškoneveiktas dėl to, kas rašoma apie jo tėvą.“ Kai vaikai susipykdavo, Si-gitui jaunesniajam skriedavo kalti-nimai vien todėl, kad jis yra savo tėvo sūnus.

Sunku patikėti, kad mergaitė, kuri neturi į ką kreiptis žodžiais „tėte“ ir „mama“, niekada negyveno tradici-nėje (kaip ją supranta konservato-riai ir Bažnyčia) šeimoje ir kuri visai šaliai matant internete demonstra-vo, kur, kaip, ką su ja darė pedofi lai,

nesulauks patyčių. Paauglystėje pir-moji meilė atrodys svarbiau už tėtę, mamą, tetas, močiutes ir visą pasau-lį. Tai metas, kurio pirmieji įspūdžiai lydi visą gyvenimą. Kas išdrįs pamil-ti, „kabinti“ visos Lietuvos mergai-tę? Ar tokios poros nebadys pirštais bendramoksliai, ar nemes konku-rentės į akis žodžių apie anksti įgy-tą lytinę patirtį – juk matė interne-te ir per TV. Seksualinį išnaudojimą patyrusių nepasiturinčių ar asocia-lių šeimų vaikai vieniši nelieka. Tik jų partneriai dažniausiai būna ne iš aukštuomenės. Seksualinio išnau-dojimo aukos dažnai arba visai ne-prisileidžia priešingos lyties atstovų, arba ilgėdamosi dėmesio gali pulti į glėbį netinkamiems partneriams. Ar socialinę gerovę Kaune susikūrusios Kedžių ir Venckų šeimos ryžtųsi dėl mergaitės pakeisti gyvenamąją vie-tą, savo ir vaiko tapatybę, emigruoti? Greičiau priešingai: politinės kai ku-rių giminaičių ir jų pasekėjų bei pri-siplakėlių ambicijos – Drąsos kelio partijos įkūrimas – leidžia progno-zuoti, kad herojų gyvenimas bus dar labiau viešas nei iki šiol.

Ne geriau būtų Lietuvos mer-gaitei ir pas Laimutę Stankūnai-tę. Ryšys su motina nutrūkęs, nie-kur nedirbanti ir policijos saugoma gimdytoja vargu ar turės lėšų emig-ruoti, pakeisti savo ir dukters tapa-tybę, nes ypač svarbios liudytojos statusas (kai valstybės lėšomis gali būti pakeisti asmens tapatybės duo-menys, gyvenamoji vieta ir suteikta pagalba įsikurti bet kurioje šalyje) L.Stankūnaitei nepriklauso.

Tai ar ši istorija, į kurią kaip plaš-takės sulėkė populiarumo trokštan-tys politikai, visuomenininkai, vis-kuo nusivylę, teisingumo ištroškę žmonės, verta bent vienos nekalto vaiko ašaros ir jo gyvenimo po di-dinamuoju stiklu?

Tvirkino ar netvirkino?

Ar galėjo pedofi lijos skandalo auka būti primokyta kalbėti netiesą?

Į šį klausimą atsakys teisėsauga. O aš tik pateiksiu pavyzdį, kaip bė-gant laikui keitėsi mažylės parody-mai. Pirmosiose tėvo sukurto „fi lmo“ versijose mergaitė pasakojo apie di-delius „sysalus“, kuriuos dėdės tampė, garsiai šaukė, išsiliedavo „kremas“, kuriuo dėdės ją tepliojo. Tačiau teis-mo psichiatrijos, teismo psicholo-gijos ekspertizės akte, kurio kopiją redakcija gavo, rašoma: atlikus am-bulatorinę kompleksinę pirminę eks-pertizę, matyti, kad mažosios anks-tesni pasakojimai skambėjo kitaip. Ji pasakojo apie dėdės „sysalą“, iš kurio bėgo raudonas „kremas“ (parodė į raudoną spalvą). Ji skubėdavo eks-pertams pasakyti dalykus, kurių šie dar nė nespėdavo paklausti. „Mama meluoja“, „Ūsas labai negeras, nes jis tampo mano „sysalą“ ir rėkia“, „Duokit, aš jums jį nupiešiu“ – tai frazės, kurias mergaitė ekspertizės metu skubėjo ištarti neprašoma. Pa-klausta, kodėl kalba apie įtariamąjį, kai jos niekas neklausia, atsakydavo: „Taip sau.“ Įdomu tai, kad pirmųjų ekspertizių metu mažylė kalbėjo tik apie A.Ūsą ir apie tai, kad šis ją lai-žęs, o vėliau mažylės pasakojimuose prisidėjo daugiau herojų (teisėjas) ir daugiau prievartos detalių. O nese-niai globėjos pakviesti antstoliai už-fi ksavo faktines aplinkybes, tai yra įrašė mergaitės pasakojimą, kur ji po kelerių metų prisiminė ir iki tol ne-girdėtų, dar kraupesnių, detalių.

Teismas išsiaiškins, ar apie seksualinį išnaudojimą kalbėjusiai Drąsiaus Kedžio dukteriai nebuvo daromas poveikis, o kol kas ši istorija primena labiau visuomeninį politinį nei teisinį reiškinį.

Sunku patikėti, kad mergaitė, kuri neturi į ką kreiptis žodžiais „tėte“ ir „mama“, niekada negyveno tradicinėje šeimoje ir kuri visai šaliai matant internete demonstravo, kur, kaip, ką su ja darė pedofi lai, nesulauks patyčių. Kas išdrįs pamilti Lietuvos mergaitę?

Garliavos mergaitės istorija pateks į vadovėlius

Ar mažoji didvyrė pasiaukojo, kad pakeistų atsilikusio, neteisinio, pedo-fi lų užvaldyto Europos užkampio istoriją? Eltos nuotraukos

Sėją vėlina šlapios dirvos

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

15 p. 22 p.

Sodyba

Sveikata

27 p.

7 p.11 p.

Besiskiriantys tėvai dažnai į savo karą įtraukia ir mažylius. Taip žaloja ir jų, ir savo psichologinę sveikatą.

Eglė Valionienė

23 p.

Motinos dienos proga dažnas žvalgosi gėlių.

Nijolė Baronienė

Susirgus celiakija, į kapus gali nuvaryti net visų mėgstamos ir dažnai valgomos bandelės, makaronai ar majonezas.

Daiva Šalc

Vieni žemdirbiai jau subėrė vasarojų į dirvą, o kiti dar negali su sėjamosiomis įvažiuoti į kai kuriuos įmirkusius laukus.

Vida Tavorienė

Mamos suknelės stebuklas Keliu iš dabartinės

Lietuvos sostinės į pirmąją – Kernavę – skubėti neverta, nesvarbu, kurį kelio maršrutą – per Sudervę ar per Vievį – pasirinktumėte. Visur jus lydės pušynuose ir ąžuolynuose slypinti istorija ir keletą kilometrų nuo pagrindinio kelio vinguriuojanti Neris.

Marius Eidukonis

Kur šimtamečiai ąžuolai saugo lobius

Žiedų ir kvapų magija

Kam uždrausta duona kasdieninė

Kariauja tėvai, o nukenčia vaikai

Neringa Čereškevičienė, brandi moteris, trijų vaikų mama, neatskiriama nuo keisto termino, kurį, matyt, pati ir sukūrė. Ir „Metų moters“ titulą pernai ji pelnė būtent už „Tele Bim-Bam“ reiškinį“, gyvuojantį jau 20 metų. Reiškinys? Pernelyg glotniai pasakyta: tai – ištisas judėjimas! Jis įkvepia jau trečią kartą, o Lietuvos šeimai pasitarnavo kur kas labiau nei politikų pastangos ją saugoti ir gelbėti.

Rūta Klišytė

Ūkininkų žinios

Moters pasaulis