• Mokslininkai apgailestauja, kad ūkininkų laukuose mažėja daugiamečių ankštinių žolių ir jau pradėta brangiai mokėti už vien-pusiško ūkininkavimo pasekmes.

• Grikių paklausa auga. Ši ver-tinga grūdinė kultūra naudojama ne tik maistui, bet ir medicinoje.

• Norintieji studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose jau nuo birželio 1 d. gali teikti prašymus dalyvauti stojimo konkursuose. Aukštosios mokyklos 2012 m. ti-kisi sulaukti, kaip ir pernai, apie 40 000 stojančiųjų.

• Didžiąją metų dalį gyvenantys tykiai ir ramiai, vasarą Rimantas ir Vita Lubiai neturi nė vienos išeigi-nės: mat Kuršių nerijoje atostogau-jantys tautiečiai ir turistai iš užsie-nio šalių jau spėjo įsitikinti, kokia skani sutuoktinių rūkyta žuvis.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Indrė Lujanė

Pastaruoju metu Seime gana dažnai įregistruojami siūlymai maisto produktams taikyti leng-vatinį PVM tarifą. Tačiau visuoti-nio Seimo narių palaikymo tokios iniciatyvos nesulaukia, nepritaria tam ir Vyriausybė, apskritai nei-giamai ir kategoriškai nusiteikusi įvairių lengvatų atžvilgiu.

Mažai PVM lengvatų

Seimo nariai – įvairių PVM lengva-tų iniciatoriai – teigia, kad didelis PVM tarifas smaugia šalies vartotojus ir versli-ninkus, žlugdo šalies ekonomiką. Anot „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ana-litiko Nerijaus Mačiulio, PVM tarifas Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis, kuris šiuo metu yra 20,9 proc.

Nukelta į 3 p.

Jau daugiau kaip pusmetis praėjo po Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio, vadinto baroko perlu, gaisro, o jo dūmai tebegriaužia akis.

Nors Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybų kritikams valdantieji mėgina kabinti Lietuvos priešų etiketes, vienas po kito kylantys su šiuo objektu susiję skandalai rodo, kad šaliai strategiškai svarbaus projekto iniciatoriai prastai atliko namų darbus.

Apie tai – 5 p. Apie tai – 4 p.

Ūkininkai jau nebegali išnaikinti rapsinių žiedinukų, todėl prašo leisti naudoti veiksmingesnius, bet neregistruo-tus pesticidus. Tačiau to daryti neleidžia ES reglamentai. Ramunės Vlasenkienės nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

PVM lengvatų maistui neregėti

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ūkininkai teigia, kad pasėlių kenkėjai mutuoja, o jų išnaikinti ne-pavyksta net naudojant augalų ap-saugos priemones. Pesticidais pre-kiaujančios įmonės patvirtina, kad kovai su rapsinių žiedinukų popu-liacijomis Lietuvoje jau reikia kito-kių, kol kas neregistruotų pesticidų. Tačiau būsimos pergalės kaina – la-biau užteršta aplinka.

Piktžolės, kenkėjai ir ligos tapo atsparesni

Per pastaruosius du mėnesius „Valstiečių laikraštį“ pasiekė kelių ūkininkų skundai. Susirūpinimą jiems kelia pasėlių kenkėjai, kurių organiz-mas tapo atsparus bet kokiems pesti-cidams. „Tai didelė problema, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. – Ypač šiemet insekticidai (pesticidams pri-skiriami chemikalai kenkėjams nai-kinti), registruoti Lietuvoje, visiškai neveikia. Purškiame 3–4 kartus, bet negalime išnaikinti rapsinių žiedinu-kų. Valstybė galėtų leisti ūkininkams naudoti veiksmingesnius, nors ir nere-gistruotus pesticidus, bet neleidžia.“

Pasak LŪS vadovo, rapsiniai žie-dinukai (Meligethes aeneus) gali su-naikinti 5–30 proc. derliaus. Vie-name kvadratiniame metre esą gali būti iki 600 šių vabalų, o aštuoni šios populiacijos atstovai gali sunai-kinti iki 3 proc. derliaus.

Nukelta į 2 p.

Pritaikius PVM lengvatą maisto produktams, biudžetas netektų milijardų. Tad suprantama, kad Vyriausybė tam nepritaria. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvos pasėlius puola mutantai

2012 m. birželio 27 d., trečiadienis • Nr. 51 (9174) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Kovoti su kai kuriais vabzdžiais, sunaikinan-čiais iki 30 proc. derliaus, žemdirbiams ne-padeda net brangiausi pesticidai.

Vyriausybės tvirtinimu, PVM lengvatų maistui gy-ventojai nepajustų, nes jomis apsukriai pasinau-dotų verslininkai. Tokie svarstymai leidžia nieko nedaryti ir ramiai laukti kadencijos pabaigos. MOTERS PASAULIS, 17 p.

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 13 p.

2 2012 m. birželio 27 d. • Nr. 51 (9174)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Jei iš hektaro tikiesi prikulti 3–4 to-nas rapsų ir jei tona kainuoja 1 600 Lt, gali prarasti visą pelną“, – akcenta-vo J.Talmantas. Ūkininkų lyderis pa-skaičiavo, kad vieno hektaro nupurš-kimas insekticidais kainuoja 60–100 Lt, trys purškimai – jau 300 Lt.

Nuo rapsinių žiedinukų žemdirbiai ginasi purkšdami laukus piretroidų kla-

sės insekticidais. Kenkėjo atsparumas piretroidams buvo nustatytas 1999 m. Prancūzijoje. Lietuvoje pirmos atspa-rios populiacijos rastos prieš 4 metus. Tačiau, be vabzdžių, jau aptinkama ir piktžolių, atsparių herbicidams. „Ypač daug rūpesčių kelia smilguolės ir tuš-čiosios avižos, – sakė J.Talmantas. – Tai agresyvios piktžolės, dėl kurių gali negauti iki 50 proc. derliaus.“ Atspa-rumą fungicidams (tai pesticidai au-galams apsaugoti nuo ligų) jau įgijo ir septoriozė bei kviečių dryžligė. Šias ligas sukelia patogeniniai grybai Septo-ria tritici ir Pyrenophora tritici repentis. Pastebima ir pirmų atsparumo triazo-lams požymių.

Ragina taikyti išimtis

Bendrovės „Kustodija“ atstovas Re-migijus Peleckis teigė, kad didžiausią vizualinę žalą šalies pasėliams daro bū-tent rapsinių žiedinukų populiacijos. „Rapsai šalyje plačiau pradėti auginti apie 1992–1993 m. ir jau dabar dauge-lis rapsinių žiedinukų individų tapo at-sparūs piretroidams“, – sakė R.Peleckis. Pašnekovas tikino, kad išimtiniais atve-jais kitų valstybių tarnybos savo žem-dirbiams suteikia galimybę naudoti „ne visai švarius“ pesticidus. „Fosforo organiniai insekticidai išnaikintų rap-sinius žiedinukus. Šie insekticidai la-bai kenksmingi aplinkai, bet per porą metų kenkėjus išnaikintume, – sakė R.Peleckis. – Keista, kad Latvijoje lei-džiama naudoti pesticidą „Danadim“, o Lietuvoje Valstybinėje augalininkystės tarnyboje jis neregistruotas.“

Lietuvos augalų apsaugos asociaci-jos direktorė Aušra Beniulienė pabrė-žė ir kitą priežastį, dėl kurios kenkėjai įgijo atsparumą. „Kaip ir žmogaus or-ganizmas, vabzdžiai bei piktžolės il-gainiui įgyja imunitetą tiems patiems pesticidams. Jei kovai su liga žmogui gydytojas visada paskirs tą patį anti-biotiką, ilgainiui jo poveikis susilpnės. Atsiranda rezistencija, pasipriešini-mas antibiotikams“, – aiškino ji. Kaip antrą priežastį A.Beniulienė įvardijo nelegalių augalų apsaugos priemonių naudojimą. „Naudojamos neorigina-

lios, neregistruotos augalų apsaugos priemonės, todėl natūralu, kad neverta tikėtis ir veiksmingumo“, – aiškino ji.

Įregistruota apie 280 produktų

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos ir „Kustodijos“ siūlymus leisti šalyje laikinai naudoti šiuo metu nere-gistruotus produktus rapsiniams žiedi-nukams naikinti. „Neturiu net ką atsa-kyti į J.Talmanto žodžius. Jis jau daug metų kartoja tą patį, bet iki šiol ne-suvokia, kad VAT vadovaujasi Euro-pos Parlamento ir Tarybos reglamen-tu, kuriame aiškiai nustatyta, kurias veik liąsias medžiagas galima naudo-ti, o kurių negalima. Tai kaip mes to reg lamento nevykdysime? – retoriškai klausė VAT Augalų apsaugos produk-tų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas. – Mes paprasčiausiai ne-turime juridinės galios registruoti tai, ką registruoti draudžiama.“

Šiuo metu VAT yra įregistravusi apie 280 augalų apsaugos produktų. J.Grigaliūnas pabrėžė, kad Lietuva galėtų taikyti tam tikras išimtis ats-kiriems produktams, bet net ir išim-tys yra aiškiai apibrėžtos reglamente (EB) Nr.1107/2009. „Pavyzdžiui, ga-lime priimti laikinus sprendimus dėl sandėlių dezinfekcijos ir kitų dalykų, bet net ir iki išimties įsigaliojimo tek-tų laukti mažiausiai 120 dienų“, – aiš-kino J.Grigaliūnas.

VAT gali leisti naudoti pestici-dus, kurie neregistruoti Lietuvoje, bet registruoti, pavyzdžiui, Len-kijoje arba Jungtinėje Karalystėje. „Tačiau to siekiantieji pirmiausia turi pasirūpinti dokumentacija, įro-dančia, kad nenusižengiama regla-

mentui. Patys ūkininkai iki šiol tų dokumentų nepristatė ir dar mums priekaištauja“, – teigė VAT Auga-lų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas J.Grigaliūnas.

Nereikia purkšti pirmai progai pasitaikius

Nors atsparumo pesticidams tyri-mai kainuoja brangiai ir trunka pa-lyginti ilgai, Lietuvos žemdirbys-tės institute (LŽI) jau dabar drąsiai konstatuojama, kad rapsiniai žiedi-nukai piretroidams tapo atsparūs ir Lietuvoje. „Šiemet pirmą kartą žie-miniuose rapsuose buvo rasta viena žiedinukų populiacija, labai atspari piretroidams“, – teigė LŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vy-resnysis mokslo darbuotojas Remi-gijus Šmatas.

Rapsinių žiedinukų atsparumo piretroidams tyrimai institute atlie-kami nuo 2008 m. „Kenkėjų atspa-rumą insekticidams gali lemti ne tiek jų normos, o per dažnas purškimų skaičius sezono metu, – įsitikinęs R.Šmatas. – Ūkininkai insekticidus nuo žiedinukų dažnai naudoja pro-fi laktiškai, neatsižvelgdami į kenkėjų gausumą, o piretroidų klasės insekti-cidai yra palyginti pigūs.“

R.Šmatas siūlo insekticidais rap-sus purkšti tik tada, kai kenkėjų gau-

sumas pasiekia kritinę ribą, o ne pa-sitaikius pirmai progai. Pašnekovo nuomone, priešingu atveju vabzdžiai per daugelį generacijų gali įgyti at-sparumą insekticidams. „Pagrindinė rekomendacija – nenaudoti piretroi-dų klasės insekticidų rapsų pasėliuo-se žiedinukams plintant daugiau kaip vieną kartą per sezoną, o jei reikia purkšti daugiau kaip vieną kartą, re-komenduojama kaitalioti įvairių kla-sių insekticidus, kad kenkėjų organiz-mai nespėtų prie jų priprasti. Jie gal ir pripras, bet tą pripratimą galima atitolinti“, – aiškino LŽI vyresnysis mokslo darbuotojas R.Šmatas. Šiuo metu Lietuvoje rapsų apsaugai nuo žiedinukų registruota 14 insekticidų, iš jų 11 priklauso piretroidų klasei.

Tirs kolorado vabalų atsparumą

Rapsiniai žiedinukai – tik viena iš problemų, su kuriomis susiduria

Lietuvos ūkininkai. LŽI vyresnysis mokslo darbuotojas R.Šmatas šiais metais planuoja pradėti tirti ir ko-lorado vabalų atsparumą insektici-dams. „Literatūroje nemažai rašyta apie fi zio loginius kolorado vabalų gebėjimus prisitaikyti prie jam nuo-dingų medžiagų. Pavyzdžiui, bulvinių šeimos augalai savo lapijoje turi didelį kiekį toksiškų gliukoalkaloidų. Todėl vabalų evoliucijoje išsivystytė gebėji-mas fi ziologiškai detoksikuoti ar tole-ruoti nuodingas medžiagas. Jie nuolat prisitaiko!“ – pasakojo R.Šmatas.

Pasak R.Šmato, įvairiose pasau-lio vietovėse kolorado vabalams nu-statytas atsparumas daugiau kaip 50 veikliųjų medžiagų, priklausančių 12 skirtingų insekticidų klasėms. Jei at-siras galimybė, mokslininkas planuo-ja per artimiausius 2–3 metus ištirti Lietuvoje paplitusių kolorado vabalų atsparumą piretroidų ir neonikotinoi-dų klasių insekticidams. Be rapsinių žiedinukų ir kolorado vabalų, kaip di-džiausi kenkėjai įvardijami ir amarai.

Netiria įtakos maisto kokybei

Pastarąjį dešimtmetį jokia šalies maisto kokybės bandymų laborato-rija nėra atlikusi tyrimų, kokią įtaką galutiniam maisto produktui daro fosforo organinės kilmės pesticidai.

Tik Agrocheminių tyrimų cen-tras (ATC) prieš daugelį metų nu-statė, jog fosforo organiniai pestici-dai lieka maiste. „Tuomet bulvėse ir

kopūstuose aptikome akteliko lieka-nų“, – teigė ATC laboratorijos eks-pertė Danutė Jadvyga Lubytė.

Tačiau per tą laiką pesticidai tapo agresyvesni, o jų įtaka maisto koky-bei – neištirta, nors Lietuvoje pri-steigta dešimtys laboratorijų, maisto higienos centrų ir institutų.

Nacionaliniame maisto ir vete-rinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) tiriami pesticidų grupei priskiriamų medžiagų likučiai augali-niame maiste (vaisiuose, daržovėse). Tačiau tik nedidelis procentas tyrimų (apie 2 proc. nuo visų atliekamų ty-rimų) parodė, kad pesticidų koncen-tracijos viršija nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas.

„Tai reiškia, kad laukai buvo ap-doroti nesilaikant nustatytų ins-trukcijų, o netinkamai naudojant pesticidus, jų likučių gali likti mais-te“, – sakė NMVRVI direktoriaus patarėjas mokslo reikalams Julijo-nas Petraitis.

Aktualijos

Priešpilnis.Saulė teka 4.44, leidžiasi 22.00.

RytojŠiandien

Šiandien orai išliks daugiausia debesuoti, protarpiais palis. Pūs gūsingas pietvaka-rių, vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 14–19 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį pragiedrulių jau bus daugiau, tačiau kai kur dar trumpai palis, gali sugriaudėti perkūnija. Pūs jau silpnesnis šiaurės vakarų vėjas. Oro tempera-tūra naktį bus 7–12, dieną – 15–20 laipsnių šilumos.

Penktadienį slėgis pakils, lietaus tikimybė bus nedidelė. Toliau pūs silpnas šiau-rės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį pragiedrėjus smuktelės iki 5–10, dieną pakils iki 19–24 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +14 +19o

Naktį: +7 +12o

Dieną: +15 +20o Dieną: +19 +24o

Naktį: +5 +10oNaktį: +7 +12o

Lietuvos pasėlius puola mutantai

Nors atsparumo pesticidams tyrimai kainuoja brangiai ir trunka palyginti ilgai, Lietuvos žemdirbystės institute jau da-bar drąsiai konstatuojama, kad rapsiniai žiedinukai piretroidams tapo atsparūs ir Lietuvoje. Petro Malūko nuotrauka

Neišnaikinamų piktžolių daugėjaRoma Semaškienė, biomedicinos mokslų daktarė, NORBARAG pir-mininkė

Atsparių herbicidams piktžolių kasmet daugėja daugelyje pasau-lio šalių. Šiuo metu žinoma apie 200 atsparių piktžolių rūšių. Ypač ši problema aštri JAV, kur pateikia-mi ilgi sąrašai piktžolių, atsparių herbicidams. Europoje daugiausia atsparių piktžolių rūšių randama Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Kaimyninėje Lenkijoje nustatyta 10 atsparių piktžolių rū-šių, Danijoje – 3, Švedijoje – 2. Lie-tuvoje ofi cialiai nenustatyta atspa-rių piktžolių rūšių, tačiau 2010 ir 2011 m. atlikus dirvinių smilguolių atsparumo ALS herbicidams epizo-dinius tyrimus rastos pirmos atspa-rios populiacijos. Atliekami bendri tyrimai bendradarbiaujant su ko-legomis iš kitų šalių pagal Šiaurės Baltijos šalių veiksmų su atsparu-mu pesticidams grupės (NORBA-RAG) bendras veiklas. Ši grupė su-sirenka kartą per metus ir išsamiai aptaria atsparumo augalų apsau-gos produktams problemas regio-ne, parengia rekomendacijas, ku-rios pritaikomos konkrečiai šaliai, atsižvelgiant į žemdirbystės sąly-gas, atsparumo lygį.

„Kaip ir žmogaus organizmas, vabzdžiai bei piktžolės ilgainiui įgyja imu-nitetą tiems patiems pesticidams. Jei kovai su liga žmogui gydytojas vi-sada paskirs tą patį antibiotiką, ilgainiui jo poveikis susilpnės. Atsiranda rezistencija, pasipriešinimas antibiotikams“, – aiškino A.Beniulienė.

32012 m. birželio 27 d. • Nr. 51 (9174)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Didesnis nei Lietuvoje PVM ta-rifas taikomas tik Skandinavijos ša-lyse ir keliose labiausiai krizės pa-veiktose ES valstybėse, turėjusiose gerokai padidinti mokesčius, kad sumažintų biudžeto defi citą. Be to, pasak N.Mačiulio, Lietuvoje galioja labai mažai šio mokesčio lengvatų.

PVM lengvatų maisto produk-tams yra daugelyje Europos Sąjun-gos šalių: Lenkijoje taikomas 3 proc. PVM tarifas neapdorotiems maisto produktams ir 7 proc. apdorotiems, Vokietijoje – 7 proc. visiems mais-to produktams, Belgijoje – 6 proc. visiems maisto produktams, Jungti-nėje Karalystėje ir Airijoje – nulinis tarifas visiems maisto produktams, išskyrus saldumynus ir šokoladą. Mūsų kaimynės Latvijos valdžia pritarė bendro PVM sumažinimui nuo 22 iki 21 proc., o žemės ūkio ministrė maisto produktams siūlo taikyti 12 proc. PVM.

Lietuvos statistika rodo, kad didžiu-lę mūsų šalies gyventojų išlaidų dalį su-daro išlaidos maisto produktams. Sa-

koma, kad šuo ir kariamas pripranta. Matyt, mūsų žmonės taip pat gali pri-prasti prie to, kad dėl augančių kainų maistas tampa prabangos preke. Užuot nuėjus apsipirkti į artimiausią preky-bos vietą, jiems tenka važiuoti į kai-myninę Lenkiją arba grūstis prekybos centruose prie nukainotų, besibaigian-čio galiojimo produktų ir stebėti, kaip prieš eidami prie kasos senukai persi-skaičiuoja centus, o mamos perka dvi dešreles – tik vaikui...

Netrūksta naujų siūlymų

Pastaruoju metu atskiros iniciaty-vos Seime mažinti PVM būtiniau-

siems maisto produktams ir tokiu būdu sumažinti jų kainas gims-ta dažnai. Jau anksčiau „darbiečiai“,

motyvuodami tuo, kad mažesnes pa-jamas gaunantys žmonės, sumokė-ję už komunalines paslaugas, tiesiog nebeturi pinigų maistui, siūlė taikyti 9 proc. PVM būtiniausiems maisto produktams – pieno ir mėsos pro-duktams, paukštienai, žuvies pro-duktams, aliejui, taukams, duonai ir džiūvėsiams, miltams, makaronams, kruopoms, druskai ir cukrui. Vė-liau atsirado siūlymas taikyti 9 proc. lengvatą kai kuriems produktams be genetiškai modifi kuotų organizmų (GMO). Taip pat siūlyta nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą atšal-dytai mėsai, naminių paukščių atšal-dytai mėsai, pienui, kurio riebumas

ne didesnis kaip 3,5 proc., ir švie-žiems naminių paukščių kiaušiniams. Gegužės mėnesį Seimas buvo nu-sprendęs nebesvarstyti naujų PVM lengvatų, išskyrus lengvatą periodi-nei spaudai ir viešajam transportui, tačiau paskui vėl buvo įregistruotas naujas siūlymas nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą mėsai ir 9 proc. PVM tarifą pienui ir duonai.

Vyriausybė sako „ne“

Nutarimo, kuriuo Vyriausybė prieš kelias savaites siūlė nepritar-ti vienai iš PVM lengvatų maisto produktams, projekte rašoma, kad nustačius lengvatą (5 proc. PVM atšaldytai mėsai, naminių paukščių atšaldytai mėsai, pienui, kurio rie-bumas ne didesnis kaip 3,5 proc., ir šviežiems naminių paukščių kiauši-niams) valstybės biudžetas per me-tus netektų apie 185 mln. Lt. Be to, Valstybės kontrolės atlikto vals-tybinio audito 2006 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje pateikti ekonomi-niai tyrimai rodo, kad lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kai-noms nepadaro, didžiausią naudą iš to gauna ne vartotojai, o įmonės. Taigi lengvatos tikslas – pagerinti

žmonių pragyvenimo sąlygas – ne-būtų pasiektas. Atmetamas ir len-gvatos siūlytojų teiginys, kad vals-tybės biudžeto pajamų sumažėjimas būtų laikinas, nes vėliau išaugus var-tojimui valstybės biudžeto praradi-mai būtų kompensuoti. Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad biu-džeto praradimai būtų kompensuo-ti, jei vartojimas padidėtų tris kar-tus, o tai mažai tikėtina.

Gamintojai, prekybininkai, vartotojai – už

Lietuvos prekybininkai, neapsi-kentę, kad PVM lengvatoms nepri-tariama dėl jų, pareiškė, jog sekdami latvių pavyzdžiu jie pasiryžę pasira-šyti memorandumą, kuriuo įsiparei-gotų nesusišluoti lengvatos teikiamos naudos į savo kišenę. „Mes palaiky-tume siūlymą PVM lengvatą taikyti pagrindiniams maisto produktams, ypač mėsai, nes didelė dalis mėsos produkcijos įvežama iš Lenkijos, parduodama nelegaliai ir daug pi-giau negu lietuviška produkcija. Dėl to kenčia tiek Lietuvos gamintojai, tiek prekybininkai, nes neparduo-da, tiek pati valstybė, nes nesuren-ka mokesčių. Manome, kad PVM lengvata šiuo atveju yra vienintelė ir efektyviausia priemonė šią situa-ciją pakeisti. Latvijoje neseniai ben-dras PVM sumažintas 1 proc. Tuo klausimu Latvijos vyriausybė kalbė-josi su stambiausiais prekybininkais ir pasirašė memorandumą, kuriame sutarė, kad PVM sumažinimo efek-tas, kur įmanoma, vartotojams bus jaučiamas. Taip prekybininkai viešai ir ofi cialiai įsipareigojo, kad mokes-čio sumažinimas nebus naudingas tik prekybininkams ar gamintojams. Sąžiningi prekybininkai tikrai laiky-sis įsipareigojimo. Esame pasirengę tokį patį dalyką padaryti ir Lietuvoje,

nes šiuo metu nepagrįstai kaltinama, kad siūlomos PVM lengvatos nuke-liautų tik į verslininkų kišenę. Tikrai su tuo nesutinkame ir teigiame, kad jeigu yra tokios baimės valdžios kori-doriuose, esame pasiruošę įsipareigo-ti, jog teigiamas efektas vartotojams bus“, – sakė Lietuvos prekybos įmo-nių asociacijos vykdantysis direkto-rius Laurynas Vilimas.

Tokiu prekybininkų ketinimu džiaugiasi vartotojų organizacijos. „Jeigu PVM sumažinus kristų kai-nos, o ne tik padidėtų pelnai, jeigu būtų galima su prekybininkais, ga-mintojais ir vartotojų atstovais pa-siekti, kad nors kiek mažinant PVM sumažėtų ir kaina, būtų labai šau-nu“, – teigė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Al-vita Armanavičienė ir pabrėžė, kad visos suinteresuotos šalys privalėtų derinti savo veiksmus.

Už PVM lengvatas maisto pro-duktams ne kartą pasisakė ir šalies gamintojai. „Jei būtų PVM lengvata, aišku, būtų pigesni maisto produk-tai ir didesnės pajamos“, – sakė Lie-tuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konsultantas Raimondas Guobys, tačiau pridūrė, jog, žinodamas situ-aciją biudžete, jis nelabai tiki, kad tai bus įmanoma padaryti.

Aktualijos

Išeitį galima rastiNerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Atlikti tyrimai rodo, kad PVM lengvatos galutinei produkcijos kainai dažniausiai nedaro teigia-mos įtakos, o naudą gauna arba pardavėjai, arba gamintojai. Toks yra pagrindinis šio mokesčio leng-vatos trūkumas.

Nepaisant to, naudos gauna ir galutinis vartotojas. Pasaulyje ir Eu-ropoje yra taikoma praktika tam tik-roms prekėms taikyti šio mokesčio lengvatą. Nors apskritai Europos Ko-misijos pozicija yra taikyti kuo ma-žiau PVM lengvatų, ateityje turbūt bus siekiama, kad mokesčiai ES būtų derinami, visur būtų taikomos tos pačios PVM lengvatos ir jų mažėtų.

O pasiūlymus, kurių pasigirsta Lietuvoje, pirmiausia reikėtų skep-tiškai vertinti vien dėl to, kad tam biudžete nėra lėšų. Jei būtų pritai-kyta PVM mokesčio lengvata maisto produktams, biudžetas netektų ne kelių šimtų milijonų litų, praradimus būtų galima skaičiuoti netgi milijar-dais. Tad suprantama, kad valstybė sau to negali leisti, o siūlant įvesti tokią mokesčio lengvatą reikia nu-rodyti, kaip bus kompensuotas pa-jamų praradimas.

Šio mokesčio lengvata teigiamą poveikį ekonomikai turėtų tik tada, jei ji būtų taikoma pagrindiniams maisto produktams, gaminamiems Lietuvoje, bet ne importuojamiems. Reikia atsiminti, kad PVM lengvata turi socialinės paramos aspektą, tad ją reikėtų taikyti tiems produktams, kurie yra pirmo būtinumo ir neturi pakaitalų. Taigi saldumynams ar ne-sveikiems maisto produktams kažin ar reikėtų taikyti PVM lengvatą.

Visokeriopa naudaMečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys

Sumažėjus PVM tarifui maisto produktams, neabejotinai suma-žėtų ir jų galutinė, t. y. pardavimo, kaina. Tai tikrai būtų didžiulė nau-da šeimų, ypač sunkiai besiverčian-čių, biudžetams. Ne paslaptis, kad kai kurie lietuviai apsipirkti keliau-ja į Lenkiją, kur maisto produktai gerokai pigesni dėl mažesnio PVM (pvz., mėsai Lenkijoje jis yra tik 5 proc.). Sumažinę PVM tarifą, kai-mynų parduotuvėse išleidžiamus milijonus grąžintume į Lietuvą.

Lengvatinis tarifas maisto pro-duktams būtų didelė paskata ir gal-vijų augintojams, ir perdirbėjams, kurie taptų stipresni ir konkurencin-gi. Lietuviai moka ir gali pasigaminti kokybiškų maisto produktų. Vartoji-mo didinimas vietos rinkoje tiesiogiai susijęs su ekonomikos augimu, nau-jų darbo vietų kūrimu. Tai būtų gera naujiena ir daugiau nei 200 tūkstan-čių neemigravusių bedarbių ir, be abejo, valstybės biudžetui.

Maisto produktams iki šiol taiko-mas 21 proc. PVM tarifas, galvojant tik apie įplaukas į biudžetą, tėra tik dar vienas mūsų Vyriausybės kom-petencijos stokos įrodymas.

Lietuvos prekybininkai, neapsikentę, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatoms nepritariama dėl jų, pareiškė, jog sekdami latvių pavyz-džiu jie pasiryžę pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų ne-susišluoti lengvatos teikiamos naudos į savo kišenę.

Lietuvos prekybininkai palaiko siūlymą PVM lengvatą taikyti pagrindiniams maisto produktams, ypač mėsai, nes didelė dalis mėsos produkcijos įvežama iš Lenkijos, parduodama nelegaliai ir daug pigiau negu lietuviška.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

PVM lengvatų PVM lengvatų maistui neregėtimaistui neregėti

(Užs. 370)

4 2012 m. birželio 27 d. • Nr. 51 (9174)Valstiečių laikraštis

Stebuklų ekonomikoje nebūnaRimantas Šadžius, Lietuvos socialdemokratų partijos narys, buvęs fi nansų ministras

Visi tikslai, kurie fi nansuojami, yra svarbūs. Geriausia, kai priori-tetai nustatomi, kaip ir numatyta mūsų Konstitucijoje, formuojant kitų metų biudžetą, t. y. vieną kar-tą per metus. Tą planą suformavus geriausia būtų stengtis jį ir įvykdyti. Manyti, kad staiga nukris kažkokie papildomi pinigai iš dangaus, nerei-kėtų. Nesvarbu, ar bus skirstomas biudžetas, ar ne, tų pinigų neatsi-ras. Papildomų pinigų atsirastų, jei būtų vykdomos aktyvios valstybi-nės priemonės, skatinančios mūsų šalies ekonomiką. Vyriausybė nau-jų darbo vietų kūrimo nelaikė vals-tybinės reikšmės prioritetu. Buvo netgi pasakyta, kad pati valstybė darbo vietų nekurs. Tačiau buvo galima imtis organizacinių prie-monių arba įgyvendinti tam tikras paramos privačiam verslui schemas, kad būtų kuriamos darbo vietos. Tai būtų padėję pagreitinti mūsų ekonomikos apsisukimus ir papildę biudžetą. Antras papildomų pinigų šaltinis – šešėlinė ekonomika, ku-rios mastai yra atvirkščiai propor-cingi pozityviam valstybės požiū-riui į tuos žmones, kurie dirba, turi smulkų verslą, organizuoja gamybą. Jei šitiems žmonėms atsainiai pa-rodoma, kad valstybė yra svarbesnė ir kokius ji norės, tokius mokesčius ir nustatinės, tokie veiksmai išpro-vokuoja šešėlinės ekonomikos su-klestėjimą. Šešėlinėje ekonomikoje sukasi pinigai, kurių dalis galėjo pa-tekti į biudžetą. Todėl mechaniniai lėšų perskirstymai problemų ne-išspręstų – stebuklų ekonomikoje nebūna! Reikia daug ir nuoseklaus darbo, norint gerai įsukti ekonomi-kos mašiną, kad ji į biudžetą leis-tų surinkti daugiau pinigų. Na, o surinkus daugiau pinigų, jau būtų daugiau galimybių dalyti juos ne tik pareigūnams, bet ir, pavyzdžiui, kultūros paveldui išsaugoti, švieti-mui, kitoms sritims.

Pagerėjimo laukti nevertaMindaugas Kluonis, politologas

Šiais metais biudžetas suren-kamas geriau nei pernai, šis surin-kimas šiek tiek viršija prognozes. Atsisakymas taisyti biudžetą metų viduryje yra pagrįstas žingsnis, nes tai sulaiko politikus nuo populis-tinių bandymų prieš Seimo rin-kimus pasinaudoti valstybės lėšo-mis savo populiarumui kelti. Kartu siekiama taupyti lėšas, kurių gali prireikti nenumatytoms energe-tinių projektų išlaidoms bei dėl aplaidumo atsirandantiems vals-tybės nuostoliams padengti, kai iššvaistomi ES ir biudžeto pini-gai, o projektai pabrangsta keletą kartų. Prieš rinkimus kiekviena so-cialinė grupė tikisi pagerinti savo padėtį, tačiau šiais metais menkai tikėtina, kad tai pavyktų padaryti, nes patenkinus vienų reikalavimus atlyginimus kelti pareikalautų kiti. Pagerėjimo laukti neverta, nes ke-tinama pradėti net keletą daug iš-laidų reikalaujančių projektų, ku-rie padidins valstybės skolą ir jos administravimo išlaidas. Pradeda trūkti lėšų jau vykdomiems pro-jektams (pvz., Valdovų rūmams), kai kuriuos jų siūloma konservuo-ti, statybas atidėti geresniems lai-kams. Tačiau kiekviena nauja val-džia linkusi pradėti savas statybas, iš kurių pelnytųsi jas rėmusios in-teresų grupės, o ne tęsti jau pradė-tus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus vartojimo augimas Lietu-voje skatina infl iaciją, Vyriausybė, siekdama atitikti Mastrichto kri-terijus, reikalingus eurui įvesti, su-interesuota riboti vidaus paklausą ir infl iaciją, o tai daroma įšaldant atlyginimus. Pakelti atlyginimai atitektų ne pareigūnams, o vers-lininkams, kurie padidintų kai-nas tiek, kiek išaugtų atlyginimai. Ekonomikos perspektyva neigia-ma, tad verslo pinigai greičiausiai būtų investuojami užsienyje. Esant tokiai situacijai, biudžeto geriau neperskirstyti.

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Ar perskirsčius valstybės biudžetą atsirastų pinigų mitinguojantiems pareigūnams?

Nepaprastai svarbus teigiamo ekonomikos vystymosi kriterijus – subalansuotas šalies biudžetas. Metams įpusėjus, jis būdavo perskirs-tomas, tačiau šiais metais to neketinama daryti. Neseniai fi nansų mi-nistrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad perskirstymo nebus, nors metų pradžioje buvo teigiama, kad perskirstant lėšas bus sprendžiama, kokioms sritims jas geriau panaudoti. Galbūt perskirsčius biudžetą pinigų atsirastų dėl mažų atlyginimų piketuojantiems policininkams, gaisrininkams, pasieniečiams? Valdovų rūmams šiais metais bus iš-leista apie 16 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Ar ne tikslingiau juos būtų išleisti mus saugančių pareigūnų atlyginimams?

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Nors Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų kri-tikams valdantieji mėgina kabin-ti Lietuvos priešų etiketes, vienas po kito kylantys su šiuo objektu susiję skandalai rodo, kad šaliai strategiškai svarbaus projekto iniciatoriai prastai atliko namų darbus. Anksčiau visuomeni-nės organizacijos ir klaipėdiečiai buvo sunerimę dėl AB „Klaipėdos nafta“ tinklalapyje paskelbtos in-formacijos, kad projektas taupant laiką bus įgyvendinamas neatli-kus strateginio poveikio aplin-kai vertinimo. Dabar aiškėja, kad terminalo statyba gali sužlugdyti Klaipėdos jūrų uosto plėtrą.

Apsikeitė sutartimis, bet nepasirašo

Pirmadienį pas šalies Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių lankė-si SGD terminalą statysiančios AB „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos vals-tybinio jūrų uosto direkcijos atstovai. Minėtos įmonės vasarį priimtu Vy-riausybės nutarimu įpareigotos ben-dradarbiauti statant SGD terminalą ir pasirašyti atitinkamą sutartį. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto di-rekcija tai padaryti atsisakė. Praėjusį penktadienį minėtos įmonės plėtoji-mo taryba apsvarstė SGD terminalo

statybos Klaipėdos uoste klausimus, galimą tokios sutarties naudą ir žalą ir priėjo išvadą, kad tokia sutartis uostui gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Apie tai, kad sutartis su AB „Klaipė-dos nafta“ nebus pasirašyta, informa-vo uosto direkcijos generalinis direk-torius Eugenijus Gentvilas. Jis turėjo omenyje sutarties projektą, kurį uosto direkcija gavo birželio 14-ąją. Netru-kus paaiškėjo, kad bendradarbiavimo dokumento savo parašu ir antspaudu patvirtinti nenori ir kita pusė – AB „Klaipėdos nafta“. AB „Klaipėdos naf-ta“ komunikacijos vadovė Indrė Mili-nienė, paklausta, kurios iš dviejų ben-drovių netenkina bendradarbiavimo sutartis, atsakė, kad „Klaipėdos naf-ta“ kol kas nepasirašys tokio sutarties varianto, kokio pageidauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Kodėl rengiantis įgyvendinti tokį šaliai strategiškai svarbų pro-jektą, kaip SGD terminalo staty-bos, nebuvo sustyguoti visi pasiruo-šimo darbai, dvi valstybės valdomos įmonės nesusitarė iš anksto dėl ben-dradarbiavimo sąlygų, o sutarties projektas nagrinėjamas tik dabar, I.Milinienė patarė klausti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Turėtų susitarti be tarpininkų

Kaip paaiškėjo, penktadienį po-sėdžiavusi uosto plėtojimo taryba pateikė „Klaipėdos naftai“ savą su-

tarties variantą ir nutarė kreiptis į Vyriausybę pagalbos. Mat, preli-minariais skaičiavimais, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui į SGD ter-minalo statybą tektų investuoti per 230 mln. Lt. O uosto direkcija per artimiausius trejus metus terminalui ketino skirti beveik perpus mažes-nę sumą. Be to, į valstybės biudžetą paimama pelno dalis – 50 proc. – per tuos trejus metus sudarytų dar 130 mln. Lt.

Dėl valstybės užkrautos SGD terminalo statybos prievolės Klai-pėdos uosto ir jame dirbančių kro-vos kompanijų plėtra gali būti visiš-kai sužlugdyta, nelikus lėšų. „Tokios sutarties nepasirašysiu, nes tai pri-baigtų įmonę“, – tiesiai šviesiai pa-reiškė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, nors „Klaipėdos nafta“ iki tol buvo parengusi bent keletą skirtingų sutarties variantų. Tačiau uosto direkcija laikosi pozicijos, kad sutartis pakenks bendrovės investi-ciniams planams, todėl nutarė pra-šyti Vyriausybės neimti į biudžetą 50 proc. būsimo pelno.

Vadina teisiniu nesusipratimu

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis spaudos konferencijoje pareiškė, kad neatsisako (uosto di-rekcija – red. past.) dalyvauti vys-tant tokį valstybei svarbų objektą, tačiau visi su tuo susiję susitarimai turi atitikti Lietuvos įstatymus ir sveiką protą. „Mes norime pozity-viai spręsti šį klausimą, nes puikiai suprantame, kad SGD termina-las – vienas iš Lietuvos prioritetų ir ekonominiu požiūriu labai svarbus objektas“, – kalbėjo E.Masiulis. Jis priminė, kad „yra viena problema“, dėl kurios uosto direkcija ir „Klai-pėdos nafta“ kol kas negali pasirašy-ti bendradarbiavimo sutarties. Šie-met birželį priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas „Klaipėdos naftai“ suteikė išskirtinę teisę turėti krantinę, prie kurios sto-vės laivas-dujų saugykla. „Vadinasi, ji („Klaipėdos nafta“ – red. past.) tu-rėtų ir fi nansuoti šios krantinės sta-tybą. Tokia minėto įstatymo nuosta-ta prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui, kuriame aiškiai pasakyta, kad krantinės yra sude-damoji uosto infrastruktūros dalis. Šiuo atveju uoste atsirastų teisinis nesusipratimas. Kaip gali Uosto di-rekcija fi nansuoti krantinės, kuri jai nepriklausys, statybą?“ – svarstė su-sisiekimo ministras E.Masiulis.

Skubos darbą velnias renka

Uostas be lėšų – miręs uostas

Aloyzas Kuzmarskis,Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas

Šiuo metu uoste įgyvendinamas ne vienas jungtinis projektas, į kurį jau investuota nuo keliasdešimt iki kelių šimtų milijonų litų privačių bei valsty-bės lėšų. Tačiau dėl valstybės didina-mų fi nansinių įpareigojimų Uosto di-rekcijai į tolesnę investicinę programą neįtraukiant šių projektų baigiamųjų etapų, statomi objektai uoste negalės pradėti dirbti, kaip suplanuota, ir in-vestuoti pinigai neduos jokios grąžos bei negeneruos planuotų pajamų tiek valstybei, tiek uosto kompanijoms.

Maža to, nepasiekus suplanuotų infrastruktūrinių parametrų, uosto kompanijos negalės vykdyti sutar-tinių įsipareigojimų savo klientams,

o tai gresia netesybomis ir krovinių srautų praradimu.

Pavyzdžiui, naujai pastatytame Universaliame žemės ūkio produktų krovos terminale centrinėje uosto da-lyje vietoje planuotų laivų su 70 000 tonų krovinio partijomis ir toliau teks tenkintis 20 000 t DWT laivais, nors uosto krovos kompanija, laukdama didesnio akvatorijos gylio, investavo apie 100 mln. litų į papildomus kro-vos pajėgumus, o Uosto direkcija vi-sam uosto kanalui gilinti išleis apie 130 mln. savo bei ES paramos lėšų.

Per pastaruosius 15 metų stebėdami investicijų į uosto infrastruktūrą bei kro-vos apimčių dinamiką, įsitikinome, kad šie parametrai yra glaudžiai susiję, t.y. augant investicijoms, augo ir krova bei pajamos iš jos. Todėl labai yra svarbu ne-mažinti tų darbų intensyvumo, kai uoste yra statomi nauji terminalai ir pritrau-kiami nauji krovinių srautai, nes logis-tinė grandinė – tai ne tik uostas, tai – ir geležinkelio, autotransporto paslaugos, šalies pajamos iš tranzito ir t.t. Juolab kad mūsų artimiausi kaimynai latviai tai ver-tina labai rimtai ir tai atsispindi pirmo šių metų pusmečio jų veiklos rezultatuose, kurie pralenkė Lietuvos transporto-tran-zito sistemos rezultatus.

Terminalo statyba gali sužlugdyti Klaipėdos jūrų uosto plėtrą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52012 m. birželio 27 d. • Nr. 51 (9174)Valstiečių laikraštis Prieblandos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Jau daugiau kaip pusmetis praėjo po Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio, vadinto baroko perlu, gaisro, o jo dūmai tebegriaužia akis. Visuomenė, nors ir labai ribojama informaci-ja, sužino vis naujų šokiruojančių faktų. Lietuvos generalinėje pro-kuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Tytuvėnų piligrimų centre galimai neskaidriai vyk-dytų viešųjų pirkimų.

Ar viešieji tikrai vieši?

Į Generalinę prokuratūrą dėl ga-limų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus iš ES lėšų atstatyti Tytuvė-nų bažnyčios ir vienuolyno ansam-blį kreipėsi Viešųjų pirkimų tarny-ba. Ją tokiam žingsniui pastūmėjo ES struktūrinių fondų lėšas admi-nistruojanti Verslo paramos agentū-ra. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi Tytuvėnų piligrimų centro vykdy-to supaprastinto atviro konkurso dėl bažnyčios ir tvoros su vartais restau-ravimo darbų patikrinimą, nusta-tė nemažai pažeidimų. Tikrintojai įžvelgė kitų įmonių diskriminavimą, nes laimėtoja pripažinta UAB „Irdai-va“, kuri ne visose pozicijose atitiko kvalifi kacinius reikalavimus. Konsta-tuota, kad „Irdaivos“ pasiūlyta kaina rinkoje galiojančias analogiškų pas-laugų kainas viršijo keletą kartų.

„Irdaivos“ laimėto konkurso bažnyčios fasadui ir tvorai vertė –

5,6 mln. Lt. Tačiau Lietuvos verslo pa-ramos agentūra (LVPA) šio projekto paraišką atmetė ir fi nansavimo nesky-rė: kvailystė būtų remontuoti bažny-čios tvoras, jei pati bažnyčia, likusi be stogo, gali sugriūti. Įdomu tai, jog ir gaisro padariniams likviduoti buvo pa-sirinkta ta pati „Irdaiva“. Ji tapo rango-ve ir atstatant sudegusį ansamblį.

Kelia negerų minčių

Į viešumą išlindo ir tai, kad ne-buvo laukiama, kol dėl viešųjų pirki-mų savo žodį tars LVPA. Konkurso laimėtoja „Irdaiva“ savo nuožiū-ra užsakė projektavimo darbus, ku-rių vertė pagal pateiktą sąskaitą yra 782 tūkst. Lt. Tokia suma už dar-bą, trukusį apie mėnesį, suglumino LVPA specialistus. Dėl šių ir kitų rastų pažeidimų Viešųjų pirkimų

tarnyba šią sutartį pripažino nieki-ne ir medžiagą toliau tirti perdavė Generalinei prokuratūrai. Beje, nors ši paraiška LVPA ir buvo atmesta, ši bendrovė jau buvo spėjusi atlikti dalį darbų.

Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka dar vieną tyrimą dėl stogo remon-to techninio projekto ir techninės

priežiūros pirkimo. Pasak Kelmės rajono savivaldybės tarybos nario Egidijaus Ukso, tai, jog vis ta pati bendrovė laimi konkursus, negali nekelti negerų minčių.

Tačiau kol prokurorai ir kiti tik-rintojai skaičiuoja įvairius pažeidi-mus ir Piligrimų centro, kuris yra bažnyčios ir vienuolyno ansamblio valdytojas, vadovo Prano Jurkaičio nuodėmes, P.Jurkaitis vėl paskel-bė du naujus konkursus bažnyčiai ir vienuolynui atstatyti. Ir juos abu vėl laimėjo ta pati nuo Tytuvėnų ne-atsiejama „Irdaiva“. Žurnalistams P.Jurkaitis sakė, kad iš pradžių norą dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse buvo pareiškusios penkios bendro-vės, bet po kvalifi kacijos patikrinimo jų liko trys, o kai atėjo metas atplėšti vokus, kitos dvi neatvyko, tad ir liko vienintelė „Irdaiva“. Ji pasiūlė už-

dengti stogą už 1,9 mln. Lt kainą.Tai, kad „Irdaiva“ buvo paskelb-

ta konkurso laimėtoja, nemaloniai nustebino paveldosaugininkus, nes jie dar net nebuvo apsvarstę techni-nio projekto, dar net nebuvo spręsta, pritarti tam projektui ar ne. Kultūros paveldo departamento Šiaulių terito-rinio padalinio vadovas Rytis Budrys

neslėpė girdėjęs ir apie kitus su „Ir-daiva“ susijusius skandalus. Ši ben-drovė už beveik puspenkto milijono litų remontavo Seimo rūmus, įmonės vadovai, kaltinami pridėtinės vertės mokesčio grobstymu ir apgaulinga buhalterija, mina teismų slenksčius.

Teks grąžinti paramą?

Sudegusiam kultūros objektui at-statyti bus naudojami ES fondų pini-gai, nes daugiau nėra iš kur jų paimti. Lėšų tikimasi gauti ir iš draudikų. Bet šie pinigais žarstytis neskuba. Bažnyčią buvo apdraudusi „PZU Lietuva“ ir ji jau skyrė 750 tūkst. Lt išmoką. O lyg tyčia gaisrui suremontuotą vienuolyną apdraudusi bendrovė „Gjensidige“ pir-miausia nori gauti aiškius atsakymus, kodėl įvyko tokia skaudi nelaimė: kas sukėlė gaisrą, ar buvo įjungta priešgais-rinė signalizacija. Šiandien akivaizdu, kad signalizacijos nebuvo. Tiksliau, ji buvo, bet niekur nebuvo įjungta. Jei per ikiteisminį tyrimą paaiškėtų, jog gais-ras Tytuvėnų kultūros paveldo objek-te kilo dėl ansamblio valdytojų kaltės,

šie negautų draudimo išmokų, be to, gali tekti grąžinti gautus ES paramos pinigus. Be to, neseniai Tytuvėnuose viešėję Seimo Audito komiteto na-riai suabejojo, ar tinkamai panaudo-ti iš valstybės gauti pinigai. Dėl to jie kreipėsi į Valstybės kontrolę.

Objekto valdytojai draudikams pasitikėjimo nekelia ir todėl, kad apskaičiuoti gaisro nuostoliai kur kas didesni, nei buvo iš tikrųjų. Pa-vyzdžiui, vienuolyno stogas buvo „padidintas“ beveik puse tūkstančio kvadratinių metrų, sąmatoje įrašyti niekada nebuvę stoglangiai ir kati-linės patalpų remontas.

Tytuvėnuose viešėję Seimo Au-dito komiteto nariai buvo priblokšti P.Jurkaičio nekompetentingumo. Par-lamentarė L.Graužinienė sakė nega-linti suvokti, kaip jam ir toliau patikima administruoti milijoninės vertės pro-jektus. Deja, P.Jurkaitis nepakeičiamas atrodo Šiaulių vyskupui E.Bartuliui. Net kai Tytuvėnų ansamblį pagal pa-naudos sutartį valdę sociademokratai sukruto savo partijos narį P.Jurkaitį at-leisti, vyskupija su tuo nesutiko.

Jonė Kurlauskienė

Dėl kovo mėnesį įdiegtos AMEPS būta nemažai diskusijų bei gana skeptiškų atsiliepimų. Įvykus aukcionui skeptikų bal-sai ir teiginiai, kad dėl AMEPS kils nemažai keblumų, nutilo.

Dvejonės dingo

Šių metų antro pusmečio me-dienos elektroninį aukcioną su-rengė visos 42 miškų urėdijos ir pasiūlė pirkti 800 tūkst. kub. m apvaliosios medienos ir daugiau nei 85 tūkst. kub. m kirtimo atlie-kų pusmetinėms sutartims sudaryti ir per 90 tūkst. kub. m apvaliosios medienos bei 3,5 tūkst. kub. m kir-timo atliekų ilgalaikėms sutartims sudaryti.

Kainas sužinojo per minutę

Aukcionai vyko didžiausios pa-siūlytos kainos principu. 520 me-dienos pirkėjų 5 dienas elektroniniu būdu konfi dencialiai teikė pasiūly-mus dėl medienos kiekio ir kainos

elektroninėje pardavimų sistemoje. Generalinio miškų urėdo įsakymu patvirtintu laiku, pasibaigus me-

dienos pirkimo pasiūlymų laikui, elektroninė sistema automatiškai suskirstė medienos pirkėjų pasiū-

lymus pagal didžiausią kainą ir su-darė sąrašą laimėjusių pirkėjų, kurie įgijo teisę sudaryti sutartis.

Miškų urėdijos greičiau nei per minutę sužinojo medienos pirkėjų pasiūlytas kainas ir kiekius, tad be-liko sudaryti medienos pardavimo sutartis ir jas vykdyti. Pasibaigus nu-statytam pasiūlymų laikui, elektroni-nė sistema atrinko laimėjusius pirkė-jus, kurie įgijo teisę sudaryti sutartis. Nuolatinėmis medienos pirkėjomis, su kuriomis sudaromos ilgalaikės su-tartis, buvo paskelbtos 322 įmonės.

Paklausiausi – pjautiniai rąstai

Aukcione nupirkta beveik 60 proc.visos siūlytos medienos. Paklausiau-si buvo pjautiniai rąstai. Jų parduo-ta 78,4 proc. pasiūlytųjų. Taip pat paklausūs buvo popiermedžiai – jų nupirkta 72,5 proc., plokščių medie-na – jos nupirkta 39,3 proc.

Daugiausia pasiūlytos medienos, sudarius pusmetines sutartis, nu-pirkta Šalčininkų miškų urėdijoje – 94 proc., Utenos ir Pakruojo – 87 proc., Švenčionėlių ir Taura-gės – 83 proc., Jurbarko – 81 proc., Kaišiadorių – 79 proc., Drus-kininkų – 77 proc., Raseinių – 75 proc., Veisiejų – 71 proc., Šilutės – 69 proc., Rokiškio – 68 proc., Kre-tingos, Panevėžio ir Ukmergės – 67 proc., Ignalinos – 65 proc.

Urėdijose, kuriose mažiausiai nu-pirkta pasiūlytos medienos, vyks pa-kartotinis aukcionas pusmetinėms sutartims sudaryti. Jį numatoma su-rengti liepos pirmoje pusėje.

Aplinkosauga

Tytuvėnų gaisro pelenuosejau kapstosi ir prokurorai

Nors praėjo daugiau kaip pusmetis po Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio gaisro, jo dūmai iki šiol griaužia akis. Autorės nuotrauka

Jei paaiškėtų, jog gaisras Tytuvėnų kultūros paveldo objekte kilo dėl ansamblio valdytojų kaltės, šie negautų draudimo išmokų, be to, gali tekti grąžinti gautus ES paramos pinigus.

Apvaliosios medienos aukcionas parodė, kad elektroninė pardavimų sistema yra pažangi ir veikia sklandžiai.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aukciono rezultatai nutildė skeptikusApvaliosios medienos elektroninio aukciono rezultatai parodė, kad šios medienos elektroninė pardavimų sistema (AMEPS) veikia sklandžiai, užtikrina konfi dencialumą ir konkurencingumą.

6 2012 m. birželio 27 d. • Nr. 51 (9174)Valstiečių laikraštisMūsų svetainė

Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Socialdemokratų partijos pir-mininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad šią vasarą daug laiko atokvėpiui neturės. Reikės ne tik ruoštis Seimo rinkimams, bet ir padėti organizuoti vaikų festivalį „Laumės juosta“ bei rūpintis Lie-tuvos moterų krepšinio lyga. Be dėmesio neliks ir artimieji.

Jau baigiasi Seimo pavasario se-sija. Ar turėsite laiko atsikvėpti po darbų, ar iškart pulsite ruoštis ar-tėjantiems rinkimams?

Esu suplanavęs savaitei išvažiuoti į Maljorką. Aišku, savaitė – per mažai. Norėčiau ten praleisti 10 dienų, tačiau turėjau pasirinkti: savaitę ar dvi. Nu-tariau rinktis savaitę, nes dvi savaitės –per daug. Šįkart ilsėsiuosi pasyviau, nes pernai atostogavau kalnuose, tad jeigu būdavo palankus oras, visuomet leisdavausi į žygius. Per šias atostogas tikiuosi perskaityti arba bent perversti knygas, kurių susikaupė visas kalnas. Dėl rudenį vyksiančių rinkimų dau-giau galimybių ilsėtis nebus.

Minėjote, kad pernai keliavote po kalnus. Labiau mėgstate akty-vų ar pasyvų poilsį?

Gulėjimas man yra savotiška kančia. Net ir ilsėdamasis Palangoje ar kur nors pajūryje rytą visada ski-riu pasivaikščiojimams. Savo atosto-gų dienotvarkę suplanuoju maždaug taip: papusryčiavęs visada pasivaikš-tau paplūdimiu, nužygiavęs kokius penkis kilometrus prigulu paplūdi-mio smėlyje su knyga rankose, vi-durdienį grįžtu į viešbutį, nueinu pasportuoti, o saulės kaitrai šiek tiek atslūgus, vėl grįžtu prie jūros.

Mėgstate poilsiauti Lietuvos pajūryje?

Lietuvos pajūrį, ypač Palangą, aplankau kiekvienais metais, tačiau visada ten būna daugiau darbo, o ne poilsio. Šiemet Palangoje būsiu visą paskutinę liepos savaitę – ten vyks festivalis „Laumės juosta“. Nuo tada, kai anapilin iškeliavo Marijampolė-je rinktas mano kolega Algis Rimas,

esu festivalio globėjas. Taigi tenka spręsti su festivalio organizavimu susijusius klausimus.

Kaip tapote „Laumės juostos“ globėju?

Į mane kreipėsi Laima Lapkaus-kaitė ir paprašė, kad tapčiau festiva-lio globėju. Su A.Rimu buvome geri draugai, kilę iš to paties rajono, ta-čiau vėliau „ištremti į Suvalkiją“, tad jaučiau pareigą pratęsti kai kuriuos kolegos darbus. Maniau, kad „Lau-mės juostos“ globėju būsiu tol, kol bus išrinktas naujas Seimo narys, bet

kol kas L.Lapkauskaitė nori, kad aš ir toliau globočiau šį festivalį.

Nejaugi norite atsisakyti globo-ti „Laumės juostą“?

Ne. Prisipažinsiu, kad man toks vaidmuo visai patinka. Aš visuo-met noriu padėti kultūros srityje dirbantiems žmonėms, kurie, kad ir kaip būtų gaila, gauna ne pačias didžiausiais pajamas. Ypač noriu padėti tiems, kurie dirba su vaikais, o „Laumės juosta“ yra bene didžiau-sia šventė vaikams, žinoma, ir jų tė-veliams bei festivalyje dalyvaujan-

tiems kolektyvams. Man tai labai maloni pareiga.

Esate ir Lietuvos moterų krep-šinio lygos (LMKL) prezidentas. Kaip susikirto jūsų ir moterų krep-šinio keliai?

Su LMKL pradėjau bendra-darbiauti dar būdamas susisiekimo ministru, kai moterų krepšinio lygą buvo ištikusi krizė – krito žaidimo lygis, žaidė tik keturios komandos.

Tada į mane kreipėsi dabartinis Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas Vladas Garastas, genera-linis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir generalinė lygos direktorė Aud ra Ginelevičienė. Sprendėme, kas galėtų reprezentuoti moterų krepšinio lygą ir padėti jai įveikti nuosmukį. Aš su-tikau ir, pažvelgęs į praėjusį čempio-natą, galiu pasakyti, kad lygis gerokai išaugo. Jau seniai fi nale, siekiant išsi-aiškinti pirmos ir trečios vietos laimė-tojas, reikėjo sužaisti penkerias rung-tynes. Reikia pripažinti, kad nemažai komandų jau pasipildė ir legionierė-mis. Tai labai smagu, nes praėjusiuose čempionatuose visada budavo aišku, kuri komanda užims pirmą vietą, kuri bus antra, o kuri – trečia. Dabar tokio aiškumo nebeliko, nes visos koman-dos žaidžia labai gerai.

Tai sportas jums nesvetimas?Esu buvęs imtynininkas ir TSRS

sporto meistras. Tad imtynių nega-liu pamiršti. Visai neseniai Vilka-viškyje vyko mano vardo turnyras.

Aišku, mano mėgstamiausia sporto šaka, kaip ir daugumos lietuvių, – krepšinis, antroje vietoje – futbolas, o trečioje – dvikovės sporto šakos – imtynės, boksas. Anksčiau itin do-mėjausi ir ledo rituliu, tačiau dabar jam skiriu mažiau dėmesio. Bet pa-saulio čempionato ir Šiaurės Ame-rikos ledo ritulio čempionato rung-tynes visuomet žiūriu.

O dabar sportuojate?Stengiuosi į sporto klubą nueiti

bent tris kartus per savaitę, nes ne-palaikant fi zinės formos būtų sunku įveikti tenkančius krūvius. Lankau pilateso treniruotes. Aišku, tai nėra itin sunkūs fi ziniai pratimai, bet pa-deda lavinti giliuosius kūno raume-nis, rasti harmoniją su savimi.

Savaitgaliais mėgstu pasivažinė-ti dviračiu po Vingio parką ar nu-važiuoju į sodą, tačiau savaitgalių, per kuriuos galėčiau išlėkti kur nors toliau, nebūna daug. Po darbo lais-vo laiko taip pat mažai lieka. Šešta-dienio ar sekmadienio rytais mėgstu pasivaikščioti prie Žaliųjų ežerų, bet tokią galimybę turiu tik tuomet, kai nereikia važiuoti į renginius. Tai būna puiki proga atsipalaiduoti ir apmąsty-ti nuveiktus bei ateities darbus.

Atrodo, jūsų darbų grafikas gana įtemptas. Ar spėjate aplan-kyti artimuosius?

Vakarais, grįžęs po darbų, susi-mąstau, kad mamą, gyvenančią Rad-viliškyje, kur mano gimtinė, turėčiau aplankyti dažniau. Stengiuosi pas ją nuvažiuoti bent kartą per mėnesį, o susiskambiname kelis kartus per sa-vaitę. Mano motina gyvena kaime, tačiau jau yra garbaus amžiaus – jai jau 77-eri, tad džiaugiuosi, kad nebe-laiko gyvulių, nors buvo sunku ją at-kalbėti jų atsisakyti. Dabar ji prižiūri daržus. Tokio amžiaus žmogui reikia daugiau pailsėti ir pamiršti darbus.

Ir su giminaičiais, su kuriais pra-leidau vaikystę, norėčiau susitikti dažniau, nes jausmai jiems yra išli-kę. Smagu pabūti ir prisiminti se-nesnius laikus, tačiau politiko tokia dalia – reikia būti vienu metu kelio-se vietose. Neretai vienas renginys vyksta Šiauliuose, o kitas – Utenoje, o reikia būti abiejuose.

Esate Radviliškio ir Vilkaviškio garbės pilietis. Be to, užsiminėte, kad buvote „ištremtas į Suvalkiją“. Kokia ta „tremties“ istorija?

Su būsima žmona susipažinau Vil-niuje. Kai ją vedžiau, ji mane prikal-bino palikti Vilnių ir persikelti į Vil-kaviškį. Turiu prisipažinti, kad iki tol tuose kraštuose buvau tik vieną kartą, kai Marijampolėje vyko Lietuvos jau-nių klasikinių imtynių turnyras.

Taigi, susituokę apsigyvenome Vilkaviškyje, sėkmingai darbavomės, o 1996-aisiais buvau išrinktas į Sei-mą. Tikriausiai kai kurie žmonės net nežino, kad esu ne iš Vilkaviškio.

Jau ketvirtą kartą esate išrenka-mas toje pačioje apygardoje. Kaip radote raktą į suvalkiečių širdis?

Visuomet sakau, kad reikia mylėti žmones. Vadovaujuosi tokia išmin-timi, kad Seimo narys savo rinkėjus turi mylėti ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų. Jeigu nuolat su rinkėjais ben-drauji, jie tą vertina. Žinoma, yra rin-kėjų, kurie balsuoja ir už kitus kan-didatus, tačiau manau, kad sunkus darbas ir pastangos visuomet sulaukia atlygio. Reikia būti geranoriškam ir neabejingam žmonių problemoms.

Sunkus darbas ir pastangosvisuomet sulaukia atlygio

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas teigė, kad labiausiai mėgsta aktyvų poilsį. Petro Malūko nuotrauka

A.Butkevičius labiausiai vertina atostogas su šeima. Asmeninio archyvo nuotrauka

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl.

Vertingiausių grūdinių javų – grikių – paklausa Lietuvos rinkoje didėja. Tikimasi, kad ateityje plotų, kuriuose auginama ši kultūra, bus daugiau.

Jolita Žurauskienė

9 psl.

Perpus nupigo, bet augina

Moters pasaulis

17 psl.

Prie Neringos reikia priprasti

18 psl.

Braškės ir žemuogės – tarsi seserys

Tėviškės šviesaAukštosios mokykloslaukia stojančiųjų

Mokslininkai apgailestau-ja, kad ūkininkų laukuo-se mažėja daugiamečių ankštinių žolių ir jau pra-dėta brangiai mokėti už vienpusiško ūkininkavimo pasekmes.

Albinas Čaplikas

Pagrindinė Kuršių nerijos gyventojų veikla – žvejyba. Čia rūkytai žuviai neatsispi-ria nė vienas.

Eglė Valionienė

Didžiulės ir sultingos rau-donžandės braškės, pūp-sančios daržuose, nepalieka abejingų. Šios uogos ne tikdieviškai skanios, bet ir nau-dingos sveikatai.

Nualinta žemė sunkiai atsigaunaNualinta žemė sunkiai atsigauna

13 psl. 14 psl.

Pritariu: reikia cunamioDžiugu, kad sausio mėnesį „Valstiečių laikraštyje“ dr. Rožė Šomkaitė pradė-jo diskusiją apie mūsų šalies mokinių raštingumą, lietuvių kalbos svarbą ir būtinybę ją saugoti. Savo atsiliepimus jau parašė nemažai pedagogių, mokslo ir meno sričių atstovių. Nesutikti su jų mintimis neturiu pagrindo. Kartotis ne-noriu, tad į keliamą problemą nuspren-džiau žvilgtelėti kitu kampu.

Vitalija Dovydėnienė

Norintieji studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose jau nuo birželio 1 d. gali teikti prašymus dalyvauti stoji-mo konkursuose. Aukšto-sios mokyklos 2012 m. tikisi sulaukti, kaip ir pernai, apie 40 000 stojančiųjų.

Aloyzas Pažėra