E- žiniasklaida

E- žiniasklaidaDaiva Janavičienė

Mokomoji metodinė knyga žurnalistikos studijų studentams

Klaipėda, 2013

4 E-žiniasklaida

Apsvarstė ir rekomendavo publikuoti:Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedra(2013 m. sausio 21 d., protokolas Nr. 46S-K-09)

Recenzentai:Prof. dr. Juozas Vitas UrbonasLekt. dr. Rosita UznienėTinklaraštininkas Tomas Viluckas

5E-žiniasklaida

Turinys

ĮVADAS / 7

1. ELEKTRONINĖSŽINIASKLAIDOSDALYKOSTUDIJŲPLANAS / 9

2.GLAUSTASPASKAITŲTEMŲTURINYS / 122.1. Įvadas į studijų turinį, individualių ir grupinių užduočių,

atsiskaitymo tvarkos pristatymas / 122.2. Interneto žiniasklaidos teorinis pagrindimas.

Komunikacijos (medijų) technologijų raida ir jų įtaka visuomenei. Informacinės visuomenės technologijos / 15

2.3. Tinklalapių kūrimo pratybos / 222.4. Interneto žiniasklaidos specifika ir kokybės kriterijai / 222.5. Kūrybinio produkto interneto žiniasklaidai rengimas. Interneto

publikacijų analizė / 262.6. Socialus gyvenimas ir žiniasklaida / 292.7. Žiniasklaidos valdymas ir kontrolė. E-žiniasklaida ir rinkos

reguliavimas / 332.8. Medijos ir demokratija. Elektroninės žiniasklaidos įtaka

demokratiniams procesams / 342.9. Žiniasklaidos teisinis reguliavimas. Žurnalistinės etikos normų

laikymasis elektroninėje žiniasklaidoje / 372.10. Populiarioji kultūra ir žiniasklaida. Mokslo e-žiniasklaida / 392.11. Naujųjų medijų aplinkos ir poveikio auditorijoms analizė.

Interaktyvumas e-žiniasklaidoje. Interneto komentarai / 432.12. Renginio, skirto „Sociumo“ sklaidai, organizavimas / 442.13. Mokomoji patirties ekskursija į praktikuojančią elektroninės

žiniasklaidos instituciją / 452.14. Kurso apibendrinimas, įgytų įgūdžių savianalizė / 45

6 E-žiniasklaida

3. MOKOMOJOTINKLARAŠČIO„SOCIUMAS“INDIVIDUALAUSDARBOMETODIKA / 46

3.1. Elektroninės žiniasklaidos pratybų metodika ir savarankiško darbo užduotys / 48

3.2. „Sociumo“ publikacijų rengimo reikalavimai / 51

Literatūrairdokumentųprieigos / 59

7E-žiniasklaida

Š iandiena kiekvienas visuomenės narys daugiau ar mažiau naudojasi žiniasklaidos priemonėmis ir taip patiria žiniasklaidos poveikį. Gyvename medijų apsuptyje, netgi esame nuo jų priklausomi. Kasdienybė yra prisodrinta medijų, dažniausia – elektroninių. Gilindamiesi į medijų sampratas, galėtume teigti, kad elektroninė žiniasklaida labiau pagrįsta technologijomis, kai informacija kuriama ir skleidžiama naudojant skaitmeninį (elektroninį) signalų perdavimo būdą. Elektroninės žiniasklaidos sąvoka yra gana plati, aprėpia naujas informacijos sklaidos ir gamybos formas bei pratęsia tradicinės žiniasklaidos funkcijas ir sampratą.

Elektroninės žiniasklaidos dalyko teorinės studijos Klaipėdos universitete pradėtos 2007 metais. Siekdami į žurnalistikos studijas įtraukti daugiau praktinių įgūdžių ugdymo dalykų, atnaujinant Elektroninės žiniasklaidos sandą 2010 metais, inicijavome mokomojo portalo „Sociumas“ kūrimą. Pirmasis portalo bandymas įvyko 2011–2012 mokslo metais. Projektas pasitvirtino, nauja studentiška elektroninė žiniasklaidos priemonė sulaukė Klaipėdos universiteto bendruomenės susidomėjimo ir palaikymo. 2012–2013 mokslo metais „Sociumo“ komanda pasikeitė, darbą tinklaraštyje tęsė kitas kursas. Baigę semestro studijas ir apibendrinę rezultatus, matome, kad portalas populiarėja, jo auditorija plečiasi. Studijuojantieji turi konkrečią praktikavimosi, ryšio su auditorija vietą. Sudėtingiausia studijų metu – išlaikyti sudarytą straipsnių pateikimo tempą pagal slenkamąjį grafiką. Taigi studijuojant ne tik įgyjama profesinių interneto žurnalistikos įgūdžių, bet ir bendrųjų socialinių įgūdžių.

Mokomoji knyga sudaryta iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje pristatyta: studijų dalyko „Elektroninė žiniasklaida“ studijų planas, metodai, atsiskaitymo tvarka.

Antrojoje dalyje trumpai aptartos pagrindinės teorinių paskaitų temos, kur pateiktas platesnis teorinis žvilgsnis į interneto žiniasklaidą, jos raidą

ĮVADAS

8 E-žiniasklaida

ir įtaką visuomenei, medijų įtaką demokratijai, žiniasklaidos valdymo ir kontrolės principus, kitos temos. Praktinės grupinio darbo užduotys siejamos su analizuojama teorine informacija, kartu studentai kviečiami išlikti kūrybingi atskleidžiant konkrečios temos aspektus. Dalis teorinių temų skiriamos interneto žiniasklaidos publikacijų kokybės kriterijams apibrėžti. Jų taikymas studentų rengiamoms publikacijoms, kurios pateikiamos mokomajame portale, skatinamas kaupiamojo balo sistemos pagrindu. Šioje mokomosios knygos dalyje informacija pateikiama paskaitoms parengtų skaidrių pagrindu, todėl ji nėra detali. Knygos autorė tikisi ateityje išplėsti informaciją, ją papildyti ir parengti vadovėlį.

Trečiojoje knygos dalyje pateikta metodinė medžiaga mokomojo portalo „Sociumas“ publikacijoms kurti. Čia detalizuotos savarankiško ir grupinio darbo užduotys, suformuluoti publikacijų apipavidalinimo reikalavimai.

Studijų mokomąją metodinę knygą numatoma publikuoti elektroniniu būdu, ji pirmiausia skirta tiems, kurie studijuoja Elektroninės žiniasklaidos kursą Klaipėdos universitete, bet gali būti naudinga ir visiems besidomintiesiems interneto žiniasklaida.

9E-žiniasklaida

M etodinė knyga skirta Klaipėdos universiteto nuolatinių studijų studentams, ji turėtų padėti geriau pažinti elektroninę žiniasklaidą ir įgyti praktinių įgūdžių. Praktiniai įgūdžiai nukreipti į kūrybinių žurnalistikos produktų pritaikymą interneto žiniasklaidai.

Studijų tikslas: sukaupti nuosekliomis studijomis pagrįstą asmeninę patirtį, kuri būtų susijusi su elektroninės žiniasklaidos raidos, jos formų ir žanrų kaitos žiniomis, jų taikymu internetinėse žiniasklaidos priemonėse.

Kursą baigę studentai: I. Žinos, supras ir mokės atskleisti nuosekliomis studijomis pagrįstą

asmeninį požiūrį, susijusį su elektroninės žiniasklaidos raida, jos formomis ir žanrais, jų taikymu internetinėse žiniasklaidos priemo-nėse.

II. Gebės suprasti elektroninės žiniasklaidos poveikį visuomenei, ištir-ti interneto žiniasklaidos auditorijas, suorganizuoti kokybiškos ir etiškos produkcijos kūrimą bei sklaidą fragmentuotoms auditori-joms.

III. Įgis patirties: 1) atliekant konkrečių interneto žiniasklaidos priemonių kritinę

struktūros, turinio ir pateikimo formų analizę; 2) kuriant elementarius tinklaraščius ir pritaikant įvairios temati-

kos straipsnius interneto žiniasklaidai; 3) viešai pristatant savo idėjas, konstruktyviai diskutuojant ir kū-

rybingai bendradarbiaujant poroje bei grupėse.

1. ELEKTRONINĖS ŽINIASKLAIDOS DALYKO STUDIJŲ PLANAS

10 E-žiniasklaida

Kursą sudaro keletas prasminių blokų: 1. Teorinis elektroninės žiniasklaidos raidos, veiklos principų ir

specifikos pagrindimas. 2. Interneto žiniasklaidos, kaip naujųjų medijų socialinės aplinkos,

raiškos analizė. 3. Kūrybinių žiniasklaidos produktų kūrimo ir pritaikymo interneto

žiniasklaidai įgūdžių lavinimas.4. Internete paskelbtų žurnalistinių kūrinių analizės pagrindu

organizuojamas viešosios komunikacijos, diskusijų ir komandinio darbo įgūdžių lavinimas.

Pagrindinės paskaitų temos:1. Įvadas į studijų turinį, individualių ir grupinių užduočių, atsiskaity-

mo tvarkos pristatymas. 2. Interneto žiniasklaidos teorinis pagrindimas. Komunikacijos (medi-

jų) technologijų raida ir jų įtaka visuomenei. Informacinės visuome-nės technologijos.

3. Tinklalapių kūrimo pratybos. 4. Interneto žiniasklaidos specifika ir kokybės kriterijai. 5. Kūrybinio produkto interneto žiniasklaidai rengimas. Interneto pu-

blikacijų analizė.6. Socialus gyvenimas ir žiniasklaida. 7. Žiniasklaidos valdymas ir kontrolė. E-žiniasklaida ir rinkos regulia-

vimas.8. Medijos ir demokratija. Elektroninės žiniasklaidos įtaka demokrati-

niams procesams. 9. Žiniasklaidos teisinis reguliavimas. Žurnalistinės etikos normų lai-

kymasis elektroninėje žiniasklaidoje.10. Populiarioji kultūra ir žiniasklaida. Mokslo e-žiniasklaida.11. Naujųjų medijų aplinkos ir poveikio auditorijoms analizė. Interak-

tyvumas e-žiniasklaidoje. Interneto komentarai. 12. Renginio, skirto „Sociumo“ sklaidai, organizavimas.13. Mokomoji patirties ekskursija į praktikuojančią elektroninės žinias-

klaidos instituciją.14. Kurso apibendrinimas, įgytų įgūdžių savianalizė.

11E-žiniasklaida

Studijų metodaiE-dokumentų, požiūrių, atvejų studijos ir aptarimas, filmų stebėjimas ir

diskusijos, kūrybinis darbas grupėse, paskaitos, individualios konsultacijos, individualus straipsnių rengimas, jų publikavimas tinklaraštyje, grupės draugų publikacijų skaitymas ir komentavimas, grupinis darbas, individualios literatūros studijos, esė, sklaidos projekto rengimas, galima praktinės patirties mokomoji ekskursija, egzaminas.

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarkaTaikoma dešimties balų kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema.

Per semestrą už individualiai slenkamuoju grafiku skelbiamas publikacijas ir grupinio darbo pratybas auditorijoje renkami pliusai / minusai.

Semestro savarankiško darbo užduotys (literatūros studijos, esė) vertinamos pažymiu, per egzaminų sesiją nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginus iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumavus.

Žinios tikrinamos egzamino metu, taikant testavimo metodą. Egzamino vertinimas sudaro 50 procentų galutinio vertinimo už dalyko studijas.

12 E-žiniasklaida

2.1. Įvadas į studijų turinį, individualių ir grupinių užduočių, atsiskaitymo tvarkos pristatymas

• Elektroninė žiniasklaida. Sąvokų definicijos. Kintanti, nenusistovė-jusi terminija. Lietuviškoje profesinėje-mokslinėje spaudoje vartoja-mos skirtingais aspektais. „Žurnalistikos enciklopedijoje“ (1998 m.) elektroninės žiniasklaidos sąvokos nėra. Ji įvairiai interpretuojama teo-riniuose darbuose (pvz., McQuailas, 2006, kurį analizuoja L. Nevins-kaitė). Tai masinės komunikacijos priemonės ir jų trumpesnis bei pa-togesnis atitikmuo – žiniasklaida; elektroninė – techninis būdas, kaip perduodamas signalas.

• Kodėl e-žiniasklaida? Pagal žiniasklaidos (kaip komunikacijos prie-monių) techninius parametrus (taikomą technologiją) skirstoma: - spausdintinė (popierinių laikmenų [medijų], spausdintinės abė-

cėlės ženklų) žiniasklaida (o kaip telegrafas?); - elektroninė žiniasklaida (taikanti elektronų judėjimo technologi-

ją), priešistorė – fotografija + telegrafas + telefonas ir t. t., jie kar-tais priskiriami prie elektroninės žiniasklaidos, kartais – ne;

- taikant garso technologijas skelbiama informacija (radijas, garso įrašai);

- taikant vaizdo ir garso technologijas skelbiama informacija (TV, vaizdo įrašai, kinas).

• Interneto žiniasklaida (multimedija, susiejanti, integruojanti keletą medijų, veikianti elektroninės terpės pagrindu, apima abėcėlės žen-klus, vaizdus ir garsą) [Šaltinis: Wikipedija, cituojant enciklopediją „Lietuva“, 2008, t. 1; papildoma informacija: L. Nevinskaitė „Šiuolai-kinės medijos ir masinės komunikacijos priemonės“, p. 18–19].

2. GLAUSTAS PASKAITŲ TEMŲ TURINYS (TEIGINIAI IŠ SKAIDRIŲ)

13E-žiniasklaida

• Sąvokų medijos, kūrybos ekonomika, kūrybinės industrijos definicijos.• Žiniasklaida ir medijos: sąvokų palyginimas.

• Praktinė veikla – mokomasis naujienų ir aktualijų portalas „Sociu-mas“ (http://sociumas.wordpress.com/).

• Kuriamas nuo 2011 m. rugsėjo. Čia tęsiamos lekt. dr. R. Uznienės ini-cijuoto popierinio-rankraštinio leidinio tradicijos. Projektas pradėtas praeitais mokslo metais (2011 m. gruodį). Jau turime komandinio darbo patirties. Per semestrą bendradarbiaujame, tobulindami inter-neto žiniasklaidos produktą – tinklaraštį.

• Kodėl tinklaraštis, o ne svetainė? • Kultūros ekonomika ir kūrybinės industrijos. Žurnalistika ir kūry-

bingumas.

Tinklaraštis• Viena naujųjų medijų formų, naudojama ne tik žurnalistikoje. • (Angl.) Blog – tinklaraštis – (angl.) Web log – tai automatiškai formuo-

jami naujienų puslapiai, kitaip interneto dienoraštis.• Specialios interneto svetainės ar bendrųjų svetainių dalys, kuriose:

- talpinamos periodiškai rašomos publikacijos; - jos išdėstomos chronologine seka; - autoriai pateikia savo mintis, aprašo įvykius, išsako pastebėji-

mus, idėjas.

Tinklaraščiai yra naujas interneto subkultūros reiškinys, tenkinantis socialinius, psichologinius ir informacinius bendravimo poreikius. Tai asmens dienoraščio ir interneto žinyno hibridas.

Tinklaraščių privalumai ir pavojai: - tai masinė komunikacijos priemonė; - nebrangiai ir gana nesudėtingai sukuriama; - lengvai platinama informacija (internetu pasiekiama visiems, kurie

turi internetinį ryšį);

14 E-žiniasklaida

- dauguma tiklaraščių yra apie nieką; pasaulyje yra daugiau kaip 100 mln. tinklaraščių ir kas valandą atsiranda apie 50 tūkst. naujų įra-šų (2007 m duomenys, remiantis A. Ragoznij publikacijomis žurnale „Spectrum“); kam jie gali būti naudingi, kodėl iki šiol yra populia-rūs, nes žmonės nori, kad kiti sužinotų (išgirstų) jų istorijas.

Tinklaraščių tipai: profesinės informacijos sklaidos priemonė, edukacinė priemonė, terapiniai dienoraščiai, verslo rinkodaros priemonė.

Tinklaraščiai pasaulyje ir Lietuvoje• Per mažai žinomi, kad Lietuvoje būtų populiarūs. Bet jau yra sekti-

nų pavyzdžių. Pirmuosius blog’us ėmė rašyti gykai (angl. geek – jauni kompiuterių specialistai), siekdami pasidalinti žiniomis su bendra-minčiais, keistis idėjomis, aptarti iškilusias problemas. Gana lengvai sukuriamą interneto svetainės formą perėmė ir kiti. Tinklaraščių bu-mas pastebimas po 2001 m. rugsėjo 11 d., kai JAV visi siekė papasa-koti savo išgyvenimus.

• Lietuvoje pirmieji tinklaraščiai atsirado apie 2000 m. Vieni pirmųjų tinklaraščius įdiegė delfi.lt, kaip papildomą skaitytojų nuomonių iš-sakymo galimybę.

• Tinklaraštininkų konferencijos Lietuvoje: http://www.lzs.lt/lt/naujienos/savaites_tema/archive/lietuvos_tinklarastininku_susi-tikimas_blogout_2012_dar_daugiau_pokalbiu_dar_daugiau_infor-matyvumo.html.

Papildoma informacija: tinklaraščių tipai ir glausta kategorijų apžvalga. „Tinklaraštis – tai neabejingos žinios“, informacijos šaltinis: Olgos blog’as, prieiga internetu: http://olqa.blogas.lt/tinklarasciaika-reiketu-zinoti-7.html

http://www.lzs.lt/lt/naujienos/savaites_tema/archive/lietuvos_tinklarastininku_susitikimas_blogout_2012_dar_daugiau_pokalbiu_dar_daugiau_informatyvumo.htmlhttp://olqa.blogas.lt/tinklarasciaika-reiketu-zinoti-7.html

15E-žiniasklaida

Per semestrą: - bendradarbiaujama, kuriant tinklaraščio turinį ar tobulinant jo struk-

tūrą, kuriant turinio sąsajas ir formuojant paieškos galimybes; - mokomasi kurti ir pritaikyti straipsnius interneto žiniasklaidos spe-

cifikai; - analizuojami kokybiškos interneto žurnalistikos pavyzdžiai, žinios

pritaikomos „Sociume“; - mokomasi savarankiškai kurti tinklaraštį, sudaroma galimybė prak-

tikuotis savarankiškai jį tvarkant (skiriami pliusai, atsižvelgiant į ko-kybę);

- įgyjama pagrindinių įgūdžių, kurie būtini, norint savarankiškai tvar-kyti tinklaraštį (sukurti elementarų tinklaraštį, įkelti į jį informaciją, jį apipavidalinti, struktūruoti jo turinį, analizuoti grįžtamąjį ryšį, siekti interaktyvumo ir kt.);

- per visą semestrą kuriami ir skelbiami informaciniai (analitiniai) straipsniai, atsižvelgiant į Klaipėdos universiteto bendruomenės po-reikius ir lūkesčius.

2.2. Interneto žiniasklaidos teorinis pagrindimas. Komunikacijos (medijų) technologijų raida ir įtaka visuomenei. Informacinės visuomenės technologijos

Literatūra:1. Eriksen Th. H. (2004). Akimirkos tironija. Vilnius: Tyto alba. 2. Pečiulis, Ž. (2006). Iki ir po televizijos: žvilgsnis į XX amžiaus

audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną. Vilnius: Versus aureus.

Papildoma literatūra: Medijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje: kolektyvinė monografija. (2012). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

16 E-žiniasklaida

E-žiniasklaidos ištakos, technologijų, visuomenės ir kultūros santykis • Puikiai žinoma evoliucijos istorija, jei ją imtume kaip parą, tai žmo-

gaus vystymasis užimtų tik 15 sekundžių: - žmogaus evoliucijos istorijoje žemdirbystę pradėta kultivuoti

9.30 vakare, o po valandos pradėtas vartoti Šumerų dantiraštis; - J. Gutenbergo spaudos presas pradėtas naudoti 11 valandų 52

minutės. E-žiniasklaida (telegrafas) atsirado likus minutei iki pu-siaunakčio, kas belieka internetui (remiantis T. H. Eriksenu)?

- raštas egzistuoja daugiau kaip 4500 metų, spauda – apie 500 metų, o elektroninis tekstas žinomas mažiau nei 50 metų, interneto me-dijos, mobiliosios telefonijos ir kt. technologijos keičia viena kitą, nespėjusios įsitvirtinti (pasensta nespėjusios pasiekti lentynų?).

Technologijos ir visuomenėRašto reikia, siekiant atlikti ūkio apskaitą (kiek ko turi ir kuris kiek

skolingas), be jo neapsieinama ir religijoje (maginė simbolių prasmė naudojama apeigose).

• Skirtingi rašto tipai, abėcėlės atsirado ne iš karto, jų prireikė siekiant suderinti šnekamąją ir rašytinę kalbą. Iki šiol tai išlieka siekiamybė.

• Rašytinė kalba veikia šnekamąją (kompiuteriu renkami simboliai – taip pat).

• Rašymo priemonės veikia mąstymą (kai kurie autoriai iki šiol rašo ranka, nes tik taip gali suderinti minties greitį su jos išraiška).

Žinių kūrimas kumuliaciniu būdu• Žmonės gali plėtoti žinias ir sistemingai tęsti kitų pradėtą darbą.

Silpsta atmintis, nutrūksta žodinis tradicijų perdavimo būdas (pasa-kojamosios religijos; Thomo Manno „Juozapas ir jo broliai“; užrašytų mitų religija).

• Neraštingoje visuomenėje vyrauja kolektyvinė atmintis: istorijos per-pasakojamos iš lūpų į lūpas ir perduodamos iš kartos į kartą. Tokios informacijos apimtis nedidelė.

17E-žiniasklaida

• Raštingos visuomenės turi savų istorijų ir jas plėtoja, jos kuriamos remiantis archyvų medžiaga ir kitais rašytiniais (vaizdo?) šaltiniais.

Konkreti ir abstrakti visuomenė• Konkreti – besiremianti savo atmintimi, asmeniniais ryšiais, vieto re-

ligijomis, iš lūpų į lūpas persakomais mitais.• Abstrakti visuomenė – grindžiama formaliais įsakymais, archyvuota

informacija, rašto religija ir užrašyta istorija.• Informacinė visuomenė vis labiau abstrakti, naujos technologijos šį

procesą spartina.

Technologijos keičia visuomenės mąstyseną ir gyvenseną• Atsiradus spaudai, atpigo gaminys, susiformavo raštingumo porei-

kis, sudarytos sąlygos masiniam švietimui ir inteligentijai. • J. Gutenbergas norėjo užsidirbti pinigų spausdindamas ir pardavinė-

damas Bibliją. Spauda daro įtaką standartizuojant nacionalinę kalbą ir pasaulėžiūrą.

• Spauda tampa abstrakčią bendrystę visuomenėje kuriančia technolo-gija (žmonių, kurie niekada nebuvo susitikę).

Netikėtas technologijų poveikis visuomenei• Akiniai, skirti pagerinti regėjimą, lėmė galimybę mokytis visą gyve-

nimą. • Automobilis, skirtas užmiesčio kelionėms, lėmė priemiesčių plėtrą.• Telefonas, iš pradžių sukurtas kaip priemonė žaisti šachmatais, vė-

liau lėmė „koridorinės politikos“ pabaigą.• Tarpžemyniniai lėktuvų skrydžiai turėjo įtakos emigracijos plėtrai.• Kompiuterių paskirtis namų ūkiuose buvo matoma, kaip galimybė

„registruoti“ šaldytuvuose esančius produktus.

Valdoma ir nevaldoma kaita• Varpas – laikrodis – pamaldos. Kas tarp jų bendro?• Laikrodis leidžia pamatuoti ir užčiuopti laiką. Pramoninei visuome-

18 E-žiniasklaida

nei tai leidžia sinchronizuoti veiklą. Radijas, vienakanalė TV, kaip vienijantis ir sujungiantis informacinis laukas.

• Informacijos amžiuje e-medijose sinchronizuotas laikas, kalba (google vertėjai), ekonomika (per e-pinigus), atmintis (e-muziejai ir archy-vai), moralė (teisinių dokumentų DB) ir žinios (e-mokymai ir pan.) nuvertina pavienį žmogų. Tikėjimas pažanga – nevaldoma kaita, kai nespėja kilti klausimų, tai gerai ar blogai.

Globalizacija „perstumia: laiko ir erdvės ašis• Internetas komunikaciją pavertė momentiniu reiškiniu, kuris nesusi-

jęs su konkrečia vieta. Laikas, kaip nuotolio ir artumo atspindys, yra išnykęs. Problema? Nyksta tiesioginė asmeninė komunikacija.

• M. McLuhano „globalaus kaimo“ ir P. Virilio „globalaus didmiesčio“ vizijos (anonimiškumas ir dezintegracija, visi bendrauja su visais, o iš tikrųjų – niekas su niekuo).

Elektroninė komunikacija• Telegrafas (1838 m.) leido realiai komunikuoti esamuoju laiku, su-

jungdamas skirtingas erdves (ištakos – mistiniai rutuliai, vandens baseinai ir pan.).

• Telefonas (1876 m.) sukurtas žaidimams, jo tinklo plėtrai įtakos turė-jo geležinkelio tiesimas: komunikacijos sampratoje telefonas spartino judėjimą (traukinio išvystomi net 32 km/h trukdo grožėtis vaizdais) ir komunikacijos per atstumą galimybes (vaizdų neliko).

• XIX ir XX amžių sandūroje sukurtas belaidis telegrafas: pridėjus šiek tiek elektronikos sukurtas internetas.

Pokyčiai visuomenėje• Pasaulinės prekybos plėtra.• Didmiesčių plėtra (pramoninės visuomenės požymis), masinio tu-

rizmo vystymasis, žiniasklaidos formų kaita ir plėtra, konkuravimas dėl naujienų paskelbimo pirmumo (koka kola pristatyta 1886 m., gė-rimo reklama skelbė, kad tai – priemonė nuo lėto mąstymo).

19E-žiniasklaida

• Greitis yra priklausomybę sukelianti narkotinė medžiaga (T. H. Erik-sen).

• Laiškas iki interneto ir dabar. Susikaupi rašydamas, džiaugiesi ga-vęs, žinai, ar reikia atsakyti, ir kada tai padaryti. Nekantraujame po 10 minučių negavę atsakymo.

Nerimastingumas lemia supaprastinimą• XXI a. žiniasklaidoje populiariausia laida – keletą minučių (2–5)

trunkančios žinios• Trumpėja straipsniai, TV laidose dramatiški įvykiai vyksta kiekvie-

name žingsnyje – nelieka įvykių kanoniškumo (pradžios, vystymosi ir pabaigos). Pasigendame nuotolinio valdymo mygtuko „pirmyn“.

• Tam pačiam tikslui galime skirti mažiau laiko (iliustracijai nupiešti, fotografuoti juostiniu fotoaparatu, fotografuoti elektroniniu fotoapa-ratu, o telefonu – tiek teužtrunka).

• Komiksai (sukurti žmonėms, turintiems protinę negalią).• Sutrumpintos kūrinių versijos – pasauliniai bestseleriai (L. Tolsto-

jaus „Karo ir taikos“ keliasdešimties puslapių versija).• Konvejerio efektas kultūroje (D. Britanijos žaliosios vejos, čekiško

alaus istorija, perkamos laidų licencijos ir kt.). Ko siekiame – greičio ar kokybės?

• Precizikos žiniasklaidoje praradimas (nėra kada gilintis, reikia grei-čiau skelbti; didesnis vaidmuo tenka akcijoms, įvaizdžio kūrimui, o ne mąstymui, analizei). Lėtuosius išstumia greitieji.

Žiniasklaidos reputacija• Masinė žiniasklaida yra svarbi madų kūrėja ir greičio užkrato pla-

tintoja.• Šios dienos žiniasklaida yra pagreičio variklis, judinantis visuomenę.

Jos ribinė vertė labai mažėja, jei perduodama informacija „neaktuali“.• Interneto portalams neaktuali vietos (erdvės) problema, straipsnius

trumpinti verčia suvokimas, kad skaitytojas vienam straipsniui vi-dutiniškai skiria 15 s, o laikraščio svetainėje užtrunka 45 sekundes. Geras–blogas, už–prieš – tik tai įmanoma perteikti per vis mažėjantį

20 E-žiniasklaida

sekundžių eteryje skaičių, skiriamą vienam epizodui. Akivaizdus re-alybės iškraipymas

• Prieš 10 metų žurnalisto profesija sieta su nesavanaudišku teisybės ieškojimu, dabar – kažin (T. H. Eriksen), bet akivaizdu, kad žmonės pradeda nepasitikėti ir kritiškai vertinti žiniasklaidą, kaip informa-cijos šaltinį.

Informacijos revoliucijos principas• Žiniasklaidos sparta užkrečiama• Visuotinis informacijos revoliucijos principas: kai tarpusavyje varžo-

si trumpasis ir ilgasis to paties dalyko variantai, laimi trumpasis. Ką prarandame? Ryšį, supratimą ir patikimumą.

• Ignacio Ramonet (percituojamas T. H. Ericsen’o): „Per pastaruosius 30 metų pagaminta daugiau informacijos, nei per praėjusius 5 tūks-tantmečius.“ Arba“ „Viename New York Times sekmadienio nume-rio egz. telpa daugiau informacijos, nei išsilavinęs žmogus, gyvenęs XVIII amžiuje, įgydavo per visą gyvenimą.“

Greičiui reikia vietos• Greitesniems automobiliams reikia platesnių kelių, greitam interne-

tui – plačiajuosčio tinklo.• Visų rūšių informacijos skleidėjai ieško kitų dėmesio. • Vis daugiau informacijos reikia įsprausti į santykinai tą patį laiką,

taigi būtina padalinti dėmesį visiems. • Vaikai (ar tik?) dėmesį sukaupia vidutiniškai 7 min, tada – reklaminė

pauzė.

Pašalinis poveikis• Didėjant informacijos perdavimo greičiui (kartu ir jos apimtims), lė-

tėja kasdienių užduočių atlikimo greitis. • Ar kas nors džiaugiasi, kad nauju kompiuteriu (su nauja programine

įranga) gali dirbti greičiau?• Didelės kompiuterių įmonės tobulina darbo procesą, panaikindamos

21E-žiniasklaida

turimą PowerPoint pristatymų archyvą: kai visi kūrė savo pristaty-mus iš naujo, dirbo daug efektyviau, nes anksčiau didžiąją laiko dalį sugaišdavo peržiūrėdami turimą archyvą.

• Vienakanalė ir daugiakanalė televizija: - nacionalinė TV sukuria unikalų tautinį bendrumą, sinchronizuo-

ja dideles žmonių grupes, palaiko vertybes; - daug kanalų ne vienija, o skaldo („aš žiūriu tik muzikinį (spor-

to ir pan.) kanalą ir gyvenu tik savo vertybėmis“); ieškome savo tautinio tapatumo, nors dar visai neseniai jis buvo visiškai aiškus.

Medijuota kultūra, medijamorfozių procesai, medijotyra (analizė, remiantis: Pečiulis, Ž. (2012). Medijamorfozės: nuo monoraiškos iki daugiaterpiškumo. Medijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje: kolektyvinė monografija. Vilnius: VUB leidykla, p. 24–52; papildoma informacija: Pečiulis, Ž. (2006). Iki ir po televizijos: žvilgsnis į XX amžiaus audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną. Vilnius: Versus aureus, p. 35–61) – papildoma informacija temai atskleisti.

Užduotis diskusijai: perskaityti straipsnį: Švedų sociologas: Lietuva bus anglakalbė ir viena turtingiausių šalių pasaulyje. Ugnė Karaliūnaitė, www.DELFI.lt http://verslas.delfi.lt/business/svedu-sociologas-lietuva-bus-anglakalbe-ir-viena-turtingiausiu-saliu-pasaulyje.d?id=59553585 • Kokius paskaitoje neminėtus e-žiniasklaidos aspektus pristato A. Bar-

das? • Kurios mokslininko ar rašytojo mintys Jums priimtinos, nepriimtinos,

diskutuotinos? Kodėl? • Išsakykite savo nuomonę apie e-žiniasklaidos (interneto ir socialinių

medijų) sklaidą ir raidą Lietuvoje.

http://www.delfi.lt/http://verslas.delfi.lt/verslas/svedu-sociologas-lietuva-bus-anglakalbe-ir-viena-turtingiausiu-saliu-pasaulyje.d?id=59553585

22 E-žiniasklaida

2.3. Tinklaraščio kūrimo pratybos

Per pratybas studentams dėstoma elementarių nemokamų tinklaraščių kūrimo metodika. Remiamasi wordpress.com siūlomais šablonais.

Tinklaraščio WORDPRESS.COM sistemoje kūrimo instrukcija (tekstas sudarytas asistentės A. Balsės, pratybos vedamos kartu su doc. dr. D. Janavičiene). Wordpress.com sistemai keičiant savo dizainą ir teksto pateikimo galimybes, išbandomos naujausios tinklaraščių kūrimo versijos.

Sukuriama paskyra, susipažįstama su tinklaraščio administravimo aplinka (pagrindiniais skydelio meniu mygtukais), apmąstoma ir sukuriama tinklaraščio tema, struktūra, auditorija, išbandomos tinklaraščio dizaino galimybės, sukuriama jo išvaizda ir papildomos turinio sekcijos (kalendorius, archyvas, tinklaraščio statistika ir kt.), sukuriamas vartotojo meniu, išbandomi turinio kūrimo ir publikavimo etapai (teksto ir publikacijų įkėlimas, įrašo kūrimas, įrašo redagavimas, nuotraukų ir vaizdo dokumentų įkėlimas), sukuriamos turinio kategorijos ir žymos.

Individualiai sukurtas tinklaraštis pristatomas dėstytojui, už jo nuoseklų palaikymą semestro metu skiriami pliusai.

Tinklaraščio kūrimo instrukcija (hipertekstu prikabinamas failas).

2.4. Interneto žiniasklaidos specifika ir kokybės kriterijai

Literatūra:1. Engebresen, M. (2006). Writing for the Web: An introduction to Online

Journalism. Media Transformations, Vol. 3. Kaunas: VDU. 2. Balčytienė, A. (2009). Žiniasklaidos sistemos transformacijos procesai

demokratinėje Lietuvoje. Kaunas.

23E-žiniasklaida

Interneto žiniasklaidos raidaInterneto žiniasklaidos leidinių užuomazgos pasaulyje datuojamos XX a

paskutiniuoju dešimtmečiu. Pirmųjų interneto dienraščių turinio negalima traktuoti kaip internetinės (praturtintos interneto technologijomis) žurnalistikos užuomazgų. Pradžiai būdingas tos pačios veiklos rezultato dubliavimas kita laikmena.

Interneto žiniasklaidos raidos etapai: - pastangos teikti interneto paslaugas, siūlant platinti leidinio e-ver-

siją; - pastangos sukurti internetines dienraščių versijas; - siekiai atrasti naujų verslo būdų internete (apmokestinti internetu

teikiamas žinias); - pastangos integruoti žurnalistinį turinį ir įvairias paslaugas siūlan-

čius interneto projektus; - noras ir pastangos interneto žiniasklaidos projektuose plačiau pa-

naudoti socialinės interneto žiniasklaidos pavyzdžius (tinklaraščius, galimybes skaitytojams burtis į virtualias bendruomenes ir pan.).

Socialinių tinklų, internetinės vaizdo platformos „Youtube“ vaidmuo, formuojant e-žiniasklaidos turinį. Internetinių portalų unikalumas e-žiniasklaidos priemonių sistemoje.

Publikavimo internete privalumai• Neribojama erdvė:

- popieriniame variante kiekvienas straipsnis turi konkrečią buvi-mo vietą (vieną);

- e-žiniasklaidoje ta pati publikacija gali būti sąsajomis susieta su keliomis vietomis, tai priklauso nuo struktūrinių kategorijų nu-statymo ir archyvavimo principų; dabar populiaru dienos naujie-nas pateikti viršuje – tam tikroje skiltyje;

- tekstas gali būti susietas su keletu leidinyje atskleidžiamų temų (gali būti matomas keliose e-leidinio vietose ir įgauti vis naujų akcentų platesniame kontekste), pvz., straipsnis apie atominę energetiką gali būti patalpintas prie „Energetikos“, „Politikos“, „Verslo“, „Mokslo ir technologijų“ ir kt. skyrių, taip jį pamatys

24 E-žiniasklaida

daugiau skaitytojų ir pats tekstas taip įgauna daugiau prasmių, nes papildo greta esančias publikacijas.

• Penki straipsnių interneto žiniasklaidai kūrimo etapai: - pažintis su tema (angl. collation – sutikrinimas, patikra); - tikslinga informacijos atranka (angl. selection); - informacijos (tekstų fragmentų) organizavimas; - straipsnio teksto kūrimas; - teksto pateikimas (angl. presentation).

• Pirmas etapas: pažintis su tema – internete, enciklopedijose, aplinko-je ir t. t.; rezultatas – surinkti duomenys tam tikra tema: - pristatomas universiteto padalinys, ar išanalizuotas padalinio in-

terneto svetainės turinys? - pavieniai temą pristatantys tekstai gali būti susieti nuorodomis

(straipsniai apie projektus, asmenis, jų straipsnių sąrašai ir pan.), pvz., mokslo centro, katedros ir panašiai;

- galima parinkti įvairių formatų failų, taip suteikiant galimybę skaitytojui pasinaudoti išsamesne informacija (konferencijos pro-grama, dienotvarkė, parodų katalogai ir kt.). Tinkamas pavyz-dys: http://sociumas.wordpress.com/2012/02/23/pradek-gy-venti-sveikiau-kviecia-vydunas-4/

• Antras etapas: tikslinga informacijos atranka, būtina konkrečiam straipsniui (pasirinktam temos aspektui) atskleisti. Iš surinktos įvai-riose medijose informacijos atrenkami ir suformuojami trumpi teks-to fragmentai (pastraipos, dalys, pavieniai, į vientisą tekstą nesusieti fragmentai) nodes (susikertančių taškų). - (angl.) nodes vertimas – mazgas, orbitų susikirtimo taškas, tai

teksto mazgai, kurie bus dėliojami į bendrą straipsnio struktūrą; - pirmajame etape atrinktas kito autoriaus (ar jūsų pačių) pareng-

tas arba publikuotas straipsnis, kuriame yra informacijos domi-nančia tema; antrajame etape atrinkta ta straipsnio dalis, kuri tin-ka analizuojamam temos aspektui atskleisti.

http://sociumas.wordpress.com/2012/02/23/pradek-gyventi-sveikiau-kviecia-vydunas-4/

25E-žiniasklaida

• Trečias etapas: teksto fragmentų (angl. nodes) organizavimas – pa-vienių teksto fragmentų sudėliojimas į vientisą tekstą: - struktūros nustatymas (kas po ko seka, kuo sujungiami fragmentai); - interneto straipsniui rekomenduojama sudaryti ne tik linijinę fra-

gmentų seką, bet ir hierarchinę struktūrą (hiperteksto sąsajas); - reikėtų nubraižyti schemą ant popieriaus arba įsivaizduoti teksto

erdvinę struktūrą.

• Ketvirtas etapas: sukurti vientisą tekstą, nurodant sąsajas: - iš turimų surinktos informacijos fragmentų ar savų minčių, vaiz-

dinių ir sąsajų sukurti vientisą straipsnio tekstą, čia ypač svarbus asmeninis kūrybingumas: kuriamas teksto stilius, specifinis žo-dynas, vaizdinės išraiškos priemonės.

- pateikiamos tekstų, iš kurių paimti informacijos fragmentai (angl. nodes), hiperteksto sąsajos, patikslinama cituojama informacija, tinkamai įkeliamos nuotraukos ar kiti failai, jie įvardijami, papil-dant teksto informaciją ir pan.;

- Tinkamų pavydžių prieigos internetu: http://sociumas.wordpress.com/2012/04/26/informacijos-ir-rysiu-su-visuomene-skyriaus-uzkulisiai/; http://sociumas.wordpress.com/2012/04/27/k-bag-donas-zmogus-planuoja-o-dievas-juokiasi-is-jo-planu

• Penktas etapas: antraščių, paantraščių, anotacijos (įvado) kūrimas, svarbiausių aspektų tekste išskyrimas, paieškos sistemos (žymų) straipsnyje apgalvojimas: - naujienų antraštė turi būti pirmiausia informatyvi, tik tada – in-

triguojanti; - interneto skaitytojui labai svarbi teksto anotacija (įvadas, apiben-

drinimas, apverstos piramidės principas); - interneto skaitytojas turi turėti galimybę greitai „perbėgti“ tekstą

akimis ir sužinoti informacijos esmę (anotacija ir paantarštės); - skaitytojui susidomėjus tema, turi būti suteikta galimybė jam

pačiam sudaryti savo skaitymo programą (žymos, kategorijos, gilinimasis į hiperteksto sąsajas, tos pačios temos, populiariausi straipsniai ir pan.).

http://sociumas.wordpress.com/2012/04/26/informacijos-ir-rysiu-su-visuomene-skyriaus-uzkulisiai/http://sociumas.wordpress.com/2012/04/27/k-bagdonas-zmogus-planuoja-o-dievas-juokiasi-is-jo-planu/

26 E-žiniasklaida

• Publikavimo internete pagrindinis principas: iš pradžių mažai, pas-kui – daug.

• Paantraščių, kaip teksto struktūrinių dalių, svarba: - nemažai skaitytojų jas peržvelgia kaip pagrindinės informacijos

rubrikas (prasmes, faktus, informacijos logiką); - kartais sistema jas naudoja įvadui arba turiniui atskleisti; ne visa-

da pasiteisina kūrybingos, bet informacijos esmės neatskleidžian-čios paantraštės;

- jeigu paantraštės prasmė atsiskleidžia tik iš konteksto – ji yra klaidinanti (nors kartu – sudomina).

2.5. Kūrybinio produkto interneto žiniasklaidai rengimas. Interneto publikacijų analizė

Literatūra:1. Engebresen, M. (2006). Writing for the Web: An introduction to Online

Journalism. Media Transformations, Vol. 3. Kaunas: VDU. 2. Balčytienė, A. (2009). Žiniasklaidos sistemos transformacijos procesai

demokratinėje Lietuvoje. Kaunas.

Technologinių galimybių panaudojimas interneto žurnalistikoje:• Interneto žurnalistika pasižymi operatyvumu, informacija čia nuolat

atnaujinama.• Interneto žurnalistika yra interaktyvi, hipertekstuali, daugialypė. Jai

būdingas vizualumas: - vizualumas pasireiškia teksto struktūravimu, esminių faktų iš-

skyrimu ir iliustracijomis; - interaktyvumas leidžia skaitytojams reikšti savo nuomonę ir da-

lyvauti, kuriant turinį (didina socialinį žurnalistikos vaidmenį); - hipertekstualumas leidžia operatyviai atnaujinti informaciją ir ją

susieti su anksčiau pateiktąja (žinių junglumas, naujienų archy-vavimas);

27E-žiniasklaida

- neturi fiziškai išreikštų informacijos pateikimo ribų (teksto dydis, apimtis, geografinė sklaida, įvairių medijų įtrauktis); galimos tie-sioginės sąsajos su kitais (cituojamais) informacijos šaltiniais – tai įvairiapusiškesnė žurnalistika; sąsajos su archyvuota informacija leidžia plėtoti „gilesnę“ žurnalistiką.

• Kokybiškų tinklaraščių pavyzdžiai, 2012 m. lapkričio mėn. (infor-macija atnaujinama prieš dėstant temą): - http://www.zurnalistika-kitaip.lt/ - http://www.kleiva.lt - http://mantas.malcius.lt/ - http://protokolai.com/ - http://viluckas.lt/ - http://dainius.org/ ir t. t.

• Tinklaraštininko Manto Malčiaus surinktų kokybiškų tinklaraščių sąrašo adresas: - http://mantas.malcius.lt/author/settle/

• Teksto struktūravimo analizė: - netinkamo pavyzdžio prieiga internetu: http://www.15min.lt/

naujiena/ziniosgyvai/nuomones/evoliucija-svietime-ir-svieti-mo-evoliucija-18-193630#axzz1lWwkjtHd;

- tinkami pavyzdžiai (daug įvairiuose portaluose); kai interneti-niame portale publikuojama ne internetinė versija, būtinos ko-rekcijos: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-17-jo-lanta-kryzeviciene-ar-visada-geriau-viena-karta-pamatyti/89396

• Anotacijų pavyzdžių analizė – trumpos, informatyvios, intriguojančios: - pagirtina: http://www.lrytas.lt/; - trumpėjimo tendencijos: http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/; - išskiriamos skirtingu šriftu: http://www.bernardinai.lt/

straipsnis/2012-10-18-marius-burokas-uzkietejusio-skaityto-jo-kronikos-paveldimas-talentas-ir-rasytoju-principai/89498; http://www.veidas.lt/ejn-himne-ir-d-pulausko-pavarde

http://mantas.malcius.lt/author/settle/http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/evoliucija-svietime-ir-svietimo-evoliucija-18-193630http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-17-jolanta-kryzeviciene-ar-visada-geriau-viena-karta-pamatyti/89396http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-18-marius-burokas-uzkietejusio-skaitytojo-kronikos-paveldimas-talentas-ir-rasytoju-principai/89498http://www.veidas.lt/ejn-himne-ir-d-pulausko-pavarde

28 E-žiniasklaida

• Antraščių pavyzdžių analizė: - informatyvios: http://www.alfa.lt/straipsnis/15062054/ES.vadovu.

akivaizdoje..pavojinga.Pietu.ir.Siaures.atskirtis=2012-10-18_17-10/; - intriguojančios (sutirštinant, naudojant įvairias konotacijas [savo

indėlį į vaizduojamą procesą]): - http://www.delfi.lt/news/daily/education/debatuose-politi-

kai-gautu-i-kaulus-nuo-moksleiviu.d?id=59793417 - http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/busimieji-

juru-vilkai-tradiciskai-buciavo-zuvi-826187/; - oponuojančios tekstui („Naujieji metai atėjo ramiai“); - naujų terminų kūrimas: N. Latta. „Sūnologija: trumpas kursas

berniukus auginančioms mamoms“; - citatos iš teksto:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-14-savaites-pokalbis-nicolas-duvoux-kazin-kodel-tikime-kad-ateinancios-kartos-gyvens-vis-geriau/86613

• Interneto sąsajų tekste suformavimas: - Praplečiančios temą:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-30-marius-burokas-uzkietejusio-skaitytojo-kronikos-viskas-bus-paversta-skaitmena/87306 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-18-marius-burokas-uzkietejusio-skaitytojo-kronikos-paveldimas-talentas-ir-rasytoju-principai/89498 ir kiti M. Buroko straipsniai

- Gilinančios temą: http://dainius.org/

- Tikslinančios temą:http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-17-jolanta-kryzeviciene-ar-visada-geriau-viena-karta-pamatyti/89396 (citatos)

• Dizaino techninių galimybių panaudojimo pavyzdžiai: - Pirmas puslapis neperkrautas informacijos, akivaizdus multime-

dijinės terpės naudojimas:http://www.bbc.co.uk/news/

http://www.alfa.lt/straipsnis/15062054/ES.vadovu.akivaizdoje..pavojinga.Pietu.ir.Siaures.atskirtis=2012-10-18_17-10/http://www.delfi.lt/news/daily/education/debatuose-politikai-gautu-i-kaulus-nuo-moksleiviu.d?id=59793417http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/busimieji-juru-vilkai-tradiciskai-buciavo-zuvi-826187/http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-15-n-latta-sunologija-trumpas-kursas-berniukus-auginancioms-mamoms/89265http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-14-savaites-pokalbis-nicolas-duvoux-kazin-kodel-tikime-kad-ateinancios-kartos-gyvens-vis-geriau/86613http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-18-marius-burokas-uzkietejusio-skaitytojo-kronikos-paveldimas-talentas-ir-rasytoju-principai/89498http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-18-marius-burokas-uzkietejusio-skaitytojo-kronikos-paveldimas-talentas-ir-rasytoju-principai/89498http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-17-jolanta-kryzeviciene-ar-visada-geriau-viena-karta-pamatyti/89396http://www.bbc.co.uk/news/

29E-žiniasklaida

- Įterpta analitinių komentarų:http://www.bbc.co.uk/news/business-19975112

Užduotis: iš preliminariai parengtų tekstų, sudaryti publikaciją interneto žiniasklaidai, pasitelkus teksto struktūravimo metodą (dalines antraštes): tekstui suteikiama interaktyvumo galimybių („Sociumo“ paieškos sistema), parengiama teksto iliustravimo medžiaga, suformuojamos sąsajos su kitomis „Sociumo“ (ar kitų portalų) publikacijomis, atsižvelgiant į temą.

2.6. Socialus gyvenimas ir žiniasklaida

Literatūra:Press, A. L., Williams, B. A. (2010). The new media enviroment: an introduction. United Kingdom: Wiley-Blackwell.

Papildoma literatūra: Medijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje: kolektyvinė monografija. (2012). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Šiandienos gyvenimas yra medijų patirtis • Medijos – tarpininkai, per kuriuos gaunama informaciją. Žiniasklai-

da – vienas iš medijų sinonimų, nors tai netapati sąvoka.• Gyvename, nes nuolat keičiamės informacija. Kaip tai vyksta, geriau

pastebime žiūrėdami atgal, analizuodami, kas pasikeitė.• Stebint galima konstatuoti: medijos mus supa nuo pat ryto (žadintu-

vas, ryto žinios, muzika...). Kuo jaunesni, tuo didesnio intensyvumo reikalaujame. Paaugliai daugiausia laiko praleidžia žaisdami, nes žaidimai suteikia ypatingai intensyvių pokyčių. Skaitymas ar net TV stebėjimas – per lėtos merijos.

• Daugelis šiandien yra „pasijungęs“ iš karto ne vieną mediją: radijas, naujienos telefone, TV, internetas, Facebook, kartais tuo pačiu metu patys ruošiame tekstus. Nuolat dalijame savo dėmesį, iš pat ryto jau-čiame informacijos perkrovą.

http://www.bbc.co.uk/news/business-19975112

30 E-žiniasklaida

• Kiek metų praėjo nuo tada, kai rytinis informacijos srautas prasidė-davo nuo rytinio laikraščio peržvalgos? Arba galėjo būti atidedamas iki vakaro ir užtekdavo naujienomis apsikeisti su draugais bei kole-gomis?

• Šiandien dauguma mūsų nuolat yra veikiami įvairių žiniasklaidos priemonių (spausdintinių ir elektroninių, garso ir vaizdo, pasyvių ir interaktyvių, sinchroninių ir asinchroninių medijų) vienu metu. Visa tai daro didelę įtaką kasdienybei, pasaulio suvokimui.

• Medijų veikiama vyksta socializacija, asmuo suvokia pasaulį, daly-vauja įvairiuose socialiniuose procesuose.

• Tiesioginė žiniasklaidos įtaka visuomenei – gamtos stichijų sukeltas poveikis.

Informacijos sklaidos apie du siautusius uraganus palyginimasMedijų į taka informaci jos pasiekiamumui: • 1928 m. uraganas siautė Floridoje (2500 aukų); 2005 m. siautė uraga-

nas Karina (1600 aukų). • 1928 m. įspėjamoji informacija perduota telegrafu, tik 1 asmuo Flori-

doje turėjo laidinį telefoną, pagrindinę informaciją žmonės gavo su rytiniais laikraščiais, ji buvo skelbiama per garsiakalbius. 2005 m. in-formacija per visus radijo ir TV kanalus skelbta nuolat.

• 2 dienas po Floridoje praūžusio uragano pirmajame „New York Times“ puslapyje skelbta labai netiksli informacija apie pagrindinį įvykį, aukas (800), kitą dieną pasirodė straipsnis apie tai – antrame „New York Times“ puslapyje, aukų skaičius padidėjo, po 3 dienų – tame pačiame dienraštyje (p. 10) pateiktas straipsnis (pasakojimas) apie uraganą, po savaitės – trumpi komentarai (p. 38). Daug kas apie šį įvykį galėjo ir nežinoti (2 dienas neskaitė laikraščio, paskui – nepa-stebėjo). 2005 m. Apie praūžusį uraganą visuomenė informuota per visas modernias medijas: naujausia informacija nuolat pateikiama per radiją, TV, internetą, mobiliuosius telefonus ir kt. Nežinoti apie šią katastrofą buvo neįmanoma – transliacijos per visus kanalus vyko kas 15–30 min.

31E-žiniasklaida

Informaci jos turinio sklaidos analizė• Tyrėjai nustatė, kad 1/3 abiejų uraganų aukų sudarė baltieji (statistika) • Apklausę auditorijas nustatė, kad abu uraganai prisimenami, kaip

viduriniosios klasės baltiesiems asmenims daugiausia nelaimių at-nešusios stichijos (žiniose, straipsniuose, reportažuose daugiausia minimi šie faktai): - žiniasklaida gali padėti išvengti nelaimės (baltieji turi geresnę in-

formacinę prieigą); - žiniasklaida iškreipia tikrovę ir kuria socialinės nelygybės apraiš-

kas (nebuvusieji įvykio vietoje žino ir atsimena tik tai, kas buvo skleidžiama žiniasklaidos, tai iškraipytas suvokimas).

Užduotis. Interneto publikacijų analizė ir diskusija: palyginkite Lietuvos interneto žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie uraganą Sandy (2012 m. spalio 28 – lapkričio 3 dienomis). Kokios ryškėja informacijos sklaidos tendencijos (ar pasikeitė informacijos sklaidos strategija, ar pateikta daugiau informacijos apie artėjantį pavojų, kokie papildomi kanalai prisidėjo, ar tai turėjo įtakos uragano pasekmėms, iš kur imta informacija, kuri buvo pateikta Lietuvos žiniasklaidoje? Kaip manote, ar tai objektyvus realybės vaizdas?

Medijų apsuptyje• M. McLuhan „Mus supanti komunikacijos kultūra keičia žmogaus

suvokimą“• Iki abėcėlės atsiradimo vyravo verbalinė komunikacija, oratorystės

menas, pedagogika – dialogas• Erico Havelocko (1903–1988) žodžiais tariant, žmonijos mąstymas iš

esmės pasikeitė apie 6–5 amžių prieš Kristų (turima omenyje graikai ir Vakarų civilizacija), paplitus abėcėlei. Pasipriešinimas skaitymo gebėjimams. Gebėjimas skaityti prakalbino nebylius (IT analogija). Pažinimas atskirtas nuo dialogo – išmokai abėcėlę reiškia žinai. Ži-nios yra kažkas apčiuopiamo, sklandančio šalia mūsų.

• Spauda – masinis spausdinto žodžio paplitimas (XV a.). Masinė vie-nakryptė spaudos komunikacija. Kas parašyta – svarbu.

32 E-žiniasklaida

• E-medijos (XIX a.) naikina erdvės ir laiko kliūtis (telegrafas, TV, radi-jas – transliavimo, įrašymo ir kartojimo galimybės), greitina komuni-kacijos procesus, kartu ir pasaulį

• TV tampa ne tik priemonė pažinti pasaulį, bet ir save (patikime tiesomis, kuriomis remdamiesi matome, kas mus supa). Atgimsta verbalinės komu-nikacijos principas. Svarbu tai, kas pasakyta. Toliau – kaip pasakyta, žanrų ir stilių samplaika, žinios pateikiamos kaip pramoga. Svarbu, kad kalbėtų.

• Skaitymas reikalauja įgūdžių ir pastangų. Tai aukštesnio lygio gebė-jimai, kurie silpnėja. TV siekia populiarumo per vaizdus. Bet vaizdų kultūra nepakeitė (neįveikė) spausdinto teksto kultūros. Ji liko, perė-jo į internetą, socialinius tinklus ir pan. - technologijos veikia žiniasklaidą, ar atvirkščiai?

XXI amžiaus medijos• Pokyčių dinamika. Kompiuterių skaičiaus augimas. Prieiga prie in-

terneto. Mobiliosios technologijos. Technologijų neigimas – jų varto-jimas – rūpinimasis prieiga. Vis mažėja prieigos priklausomybė nuo finansinių išteklių.

• Informacijos apsuptis ir jos fragmentavimas: - daugėja kanalų skaičius, jie fragmentuojami, atsižvelgiant į au-

ditorijų poreikius (pagal amžiaus grupes, lytį, pomėgius, etnines grupes ir kt.);

- būdamas informacijos apsuptyje kartu gali likti visiškai izoliuo-tas (pvz., domėtis tik muzikos kanalais, internete bendrauti tik su panašių poreikių turinčiais asmenimis).

• Interneto įtaka: - kaip alternatyva nutylimai, ignoruojamai, „nesvarbiai“ informa-

cijai; savi tinklaraščiai, savos bendruomenės socialiniuose tin-kluose – tai oficialiosios informacijos alternatyvos;

- papildomi informacijos sklaidos kanalai tampa komerciniais. „Investicija į draugus“, kas tai?

- tampa nebeįdomūs oficialieji svetainių puslapiai, nes tinklaraš-čiai kuriami rinkodaros tikslais;

- ar yra galimybių apriboti informacijos sklaidą internete, kokios jos?

33E-žiniasklaida

2.7. Žiniasklaidos valdymas ir kontrolė. E-žiniasklaida ir rinkos reguliavimas

• Prieigos valdymas ir kontrolė: - kodėl ieškant informacijos pirmosiose pozicijose pateikiam „Wi-

kipedijos“ atsakymai (puiki altruistinė idėja ar verslas)? - ar pozicijų išdėstymas pagrįstas kokia nors logika, kokia? Kas pa-

sikeitė per pastaruosius keletą metų (žymų įkėlimas, reitingavi-mas, interaktyvumo rodikliai)?

- kaip ir kodėl interneto žiniasklaida skatina interaktyvumą? - kiek puslapių pateiktose pozicijose peržiūri internautas? - teigiama ar ne tai, kad informacija dubliuojama tam tikrais laiko-

tarpiais? Kaip čia pasireiškia hipertekstualumas? - Wiki technologijų esmė – tarpusavio pasitikėjimas, kuriant žinias.

Kokie čia slypi pavojai? - Paieškos sistemos naudojasi to paties interneto informacijos ište-

kliais, kaip jos užsidirba?

Britų mokslininkai A. Press ir B. Williams klausia:• Ar paieškos sistemos renka (registruoja) duomenis apie tuo, kurie

atlieka paiešką? Ar ją išsaugo? Parduoda?• Ar Google turi įsipareigojimų? Jei turi, kam? Vyriausybėms? Kaip

pasireiškia skatinimai – per vyriausybės nuolaidų (?) sistemą ar tar-pininkaujant paieškos sistemoje lyderiaujančioms korporacijoms (tu-rizmo, pirkimo paslaugų ir kt.)?

• Ar informacija, kas valdo e-žiniasklaidą, konkrečias jos priemones, yra vieša?

• Ar finansinė priklausomybė daro įtaką žiniasklaidos priemonės tu-riniui?

• Ar šiuos procesus reguliuoja valstybė?

Apmąstymai, lyginant ankstesnes patirtis:• Naujos atsirandančios medijos suteikia vilties, kad jos suvienys žmo-

nes. Pavyzdžiui, atsiradus radijui tikėtasi, kad jis sutelks žmones ir

34 E-žiniasklaida

pasitarnaus kaip abipusės komunikacijos priemonė, bet baigėsi tuo, kad vyriausybė nustato kontrolę dažniams ir taip reguliuoja bangų transliavimą, už tai imdama mokestį. Naujosios medijos daugiausia paplito kaip skleidžiančios vienakryptę informaciją.

• To paties tikimasi iš interneto. Patobulėjusios informacinės technolo-gijos ir prieigos galimybės vis daugiau kontroliuojamos (šalys nusta-to naudojimo, licencijavimo, transliavimo mokesčius).

• Medijoms, kurios išsilaiko iš reklamos, daro įtaką reklamas užsako-vai. Medijoms, kurias išlaiko valdžia, daro įtaką valdžios kontrolės mechanizmai.

Kaip pasireiškia ir ką reiškia medijų susiliejimas (integracija, konglomeracija?)

• Argumentai už: didesnė tikimybė, kad į rinką orientuoti žiniasklai-dos modeliai (apimant keletą medijų ir dubliuojant informaciją) pa-sieks auditoriją (TV, radijas, interneto svetainė, laikraštis, iliustruoti istorijų žurnalai, kt.).

• Argumentai prieš: pasireiškia „realybės iškraipymo sindromas“. Kaip žiniasklaida gali išreikšti savo demokratinius, pilietinius tiks-lus? Konglomeracija dažnai turi totalitarizmo atspalvį.

2.8. Medijos ir demokratija

Reiškiasi per politinę komunikaciją. Naujieji rinkimai (Lietuvoje ir JAV) labai skiriasi nuo tų, kurie buvo prieš 10 metų. Kuo?

• Žiniasklaidai rinkimai – pelningas metas. Ar ši tendencija išliko, kaip ji pakito?

• Politinės laidos, kas jas žiūri? Politika persikėlė į pramogas, nes ten daugiau auditorijos.

• Pagrindinis tikslas – būti matomam, tolesnis – kaip matomam. B. Clintonas pirmasis išėjo į sceną su saksofonu, tai buvo sensacija.

35E-žiniasklaida

Informacijai alternatyvios erdvės• Valstybės mastu nustatyta tvarka: eterio laiko – visiems po lygiai. Ar

tai veiksminga?• Kad asmenys ir jų pozicijos būtų matomi: palaikančių bendruome-

nių forumai, socialinių tinklų bendruomenės ir kt. Sąlygos demokra-tiškai reikštis.

• Ar sunku išvengti politinės informacijos, netgi prieš rinkimus?

Tyrimai, kaip žiniasklaida veikia auditorijas• Pagrindiniai užsakovai – rinkimų kampanijų organizatoriai. Kaip

organizuoti informacijos sklaidą, kad ji pasiektų kuo platesnes au-ditorijas?

Tyrimų pavyzdžiai• Prof. Paul Lazarsfeld (Kolumbijos universiteto Radijo tyrimų biuras,

1948): - kokią įtaką radijas turėjo amerikiečių pasirinkimui balsuojant?

Ar radijo propaguojamos politinės laidos turėjo įtakos Amerikos piliečių nuostatoms dėl kandidatų pasirinkimo?

- Išvados: dauguma Amerikos piliečių yra veikiami rinkiminių radijo laidų propagandos; klausydami radijo laidų susiformuo-ja savo nuostatas ir tai turi įtakos renkantis kandidatą. Įvardyta, kad net 10 procentų rinkėjų pakeičia savo nuomonę kito kandi-dato naudai. Daugelis jų tiki, kad apsisprendė racionaliai, nes tiki (įtikėjo) savo pasirinkimu.

• Kodėl tokia maža įtaka (tik 10 %)? Nes žmonės naudojasi ir kitais ko-munikacijos kanalais: tarpusavio pokalbiai, kritinis mąstymas ir pan.

• Situacija kinta, nes plečiasi žiniasklaidos apimamas komunikacijos laukas. Ar tikrai (ir kuo) naujos technologijos keičia situaciją? - daugiau poveikio galimybių, tai perkeliama į namus (nebūtina

vykti į studiją filmuotis ir pan.); - išlieka aktualūs P. Lazersfeldo tyrimų rezultatai: žmonės keičia

savo nuostatas patikėję, tai atsitinka paprastai ne transliuojant propagandines laidas, o kalbantis su draugais, bendraminčiais,

36 E-žiniasklaida

giminėmis (į politinę komunikaciją įsitraukiame net ir juokda-miesi iš nemokančių [ar mokančių] šokti politikų).

TV naujienų „aukso amžius“ ir demokratija• Maždaug aštuntąjį–devintąjį dešimtmečiais gausėjant TV kanalų,

medijų tyrėjai kalba apie „TV naujienų aukso amžių“, kai visi turi potencialią prieigą prie kanalų ir žiūrimiausiu laiku visuose kana-luose transliuojamos politinės žinios.

• TV poveikis didesnis kartai, kuri užaugo „prižiūrima TV auklės“ – socializacija vyko per TV. Žmonės buvo įpratinti tikėti televizija.

• Atoveiksmis – kuriami alternatyvūs komerciniai kanalai, orientuoti į fragmentuotas auditorijas: pagal pomėgius, lytį, amžių ir t. t.

• Į pramogines laidas įterpiama politikos gandų, komentarų, intrigų, kad būtų pasiektas antrasis informacijos sklaidos lygis.

TV poveikio efektai: - dienotvarkės nustatymas (angl. agenda setting), kalbama apie tai, kas

svarbu; - užpildymo efektas (angl. priming): vaizdai, rodomi pateikiant naujie-

ną, daro poveikį žiūrovų suvokimui ir išvadoms; - faktų supaprastinimas, demonstruojant juos kaip „lengvą sprendi-

mo būdą įveikti problemas“; - vieno iš faktų sureikšminimas (iškėlimas), neskiriant dėmesio (er-

dvės, laiko) kitiems; - kuo daugiau laiko žmonės praleidžia prie TV, tuo mažiau jo turi (ir

nori) įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir tiesiogiai jame dalyvauti. • Naujosios medijos suteikia kritiškumo galimybę (angl. Media literacy)

37E-žiniasklaida

Užduotis: remiantis trumpa apklausa, parengti glaustą apžvalgą, kokį poveikį žmonių nuomonei apie partiją (pasirinktinai) turi televizija ir socialinės medijos (kas turi didelį / mažą poveikį, gali būti konkreti laida, jos aptarimas socialinėse medijose, kuriomis iš laidų [ar televizijų] pasitikima / nepasitikima, ar šios temos išlieka aktualios interneto medijose, ar jomis domimasi ir kt.).

2.9. Žiniasklaidos teisinis reguliavimas. Žurnalistinės etikos normų laikymasis elektroninėje žiniasklaidoje

Tinklaraštininkų teisinės problemos Lietuvoje (L. Ulevičiui iškelta byla dėl žinutės Facebook’e), tinklaraštininkams suteikiamos akreditacijos Seime galimybės, konfliktas socialiniuose tinkluose dėl kalbos etiškumo (A. Račo ir A. Ramanausko ginčas socialiniuose tinkluose [prieigos internete: http://www.alfa.lt/straipsnis/15073309/Sudu.karas..pries.Ramanauska.kyla.Racas.ir.LSDP=2013-01-02_14-11/; http://viluckas.lt/chamas-dienos-sviesoje/], tinklaraštininkų žurnalistinės teisės [prieiga internete: http://www.ulevičius.lt/2012/12/12/ar-tinklarastis-yra-visuomenes-informavimo-priemone/; D. Radzevičiaus teisminis įvykis dėl įrašo tinklaraštyje: http://www.lzs.lt/lt/naujienos/savaites_tema/archive/lietuvos_tinklarastininku_susitikimas_blogout_2012_dar_daugiau_pokalbiu_dar_daugiau_informatyvumo.html.]).

Intelektinės nuosavybės samprata: studijos, remiantis: Howkins, J. (2010). Kūrybos ekonomika. Vilnius: VGTU.

Apibrėžti sąvokas: - intelektinė nuosavybė (apibrėžimas, jos ekonominė vertė, vyriausybės

ir intelektinės nuosavybės santykis, intelektinės nuosavybės neap-čiuopiamumas, tarptautinės sutartys dėl intelektinės nuosavybės,

http://www.alfa.lt/straipsnis/15073309/Sudu.karas..pries.Ramanauska.kyla.Racas.ir.LSDP=2013-01-02_14-11/http://viluckas.lt/chamas-dienos-sviesoje/http://www.xn--uleviius-obb.lt/2012/12/12/ar-tinklarastis-yra-visuomenes-informavimo-priemone/http://www.lzs.lt/lt/naujienos/savaites_tema/archive/lietuvos_tinklarastininku_susitikimas_blogout_2012_dar_daugiau_pokalbiu_dar_daugiau_informatyvumo.html

38 E-žiniasklaida

žmogaus teisių ir intelektinės nuosavybės santykis, intelektinės nuo-savybės rinka);

- intelektinis kapitalas.

Autoriaus teisių (AT) samprata: studijos, remiantis: Howkins, J. (2010). Kūrybos ekonomika. Vilnius: VGTU.

Apibrėžti sąvokas: - autorių teisės (sąvokos apibrėžimas, vagystės, AT kompiuterinių

programų srityje, AT skaitmeninės informacijos srityje, penkių pako-pų logika autorinėse teisėse, moralinės ir ekonominės teisės, patentai ir AT, kopijavimas asmeniniais tikslais, filmai ir televizijos progra-mos ir AT, Literatūriniai, dramos ir meno darbai ir AT, pasirodymų ir transliacijų AT, kopijavimas ir AT, fotografija ir AT, AT industri-jos, AT įstatymai)

Intelektinės nuosavybės apsauga Lietuvoje, pagrindiniai įstatymai. Pagrindiniai įstatymai aktualūs, skelbiant informaciją „Sociume“LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio

įstatymas

Diskusija apie intelektinės nuosavybės apsaugą Lietuvoje ir e-žiniasklaidos aktualijas. Kas turi „Sociume“ skelbtų publikacijų autorines teises? Ar jas gali perspausdinti KU tinklalapio svetainė? Ką reiškia pasikeitimas logotipais ir kokiu teisiniu pagrindu tai reglamentuojama? Ar „Sociumo“ autoriai gali naudoti KU tinklalapyje patalpintas iliustracijas? Kaip jas reikėtų tinkamai įforminti? Ką nusako ženklas ©? Ar juo pažymėtus tekstus galima (negalima) panaudoti savo publikacijose? Ar galima savo straipsnį iliustruoti internete surasta iliustracija, jeigu nenurodomas jos autorius?

http://www.intels.lt/lt/istatymai/index.htmlhttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316557http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=349306

39E-žiniasklaida

2.10. Populiarioji kultūra ir žiniasklaida. Mokslo e-žiniasklaida

Literatūra:1. Press, A. L., Williams, B. A. 2010. The new media enviroment: an

introduction. United Kingdom: Wiley-Blackwell.2. Handbook of new media: social shaping and social consequences of ICTs.

(2006). Edited by Leah A. Lievrouw and Sonia Livingstone. London.

Populiariosios kultūros studijos:• Holivudo produkcija ir realybė:

- suvokti tekstus studijuojant medijas svarbu tuo, kad peržiūrint ir gilinantis į tekstus galima nustatyti jų įtaką visuomenei;

- įdomių, intriguojančių istorijų stebėjimas veikia visuomenės įsiti-kinimus, nuomonių kaitą, vertybių pripažinimą ar atmetimą;

- populiarioji kultūra turi paslėptą ideologiją – tai įsitikinimai, ver-tybės, kurias tekstų herojai pateisina, pritaria joms labiau nei ki-toms.

Filmo „Knoked up“ vertybių analizė:• Vieniša mergina apsisprendžia gimdyti kūdikį. Visuomenėje labiau

paplitusi nuomonė apie moters teises ir realias galimybes pasielgti kitaip, bet filme ši nuomonė pateikiama lyg tarp kitko, todėl aišku, kam pritariama. Holivudo duomenimis, 2007 m. 47 procentai ameri-kiečių pritaria abortų galimybei, kaip išeičiai iš panašių situaciją, tuo tarpu 45 procentai tam prieštarauja. Filmas paliečia aktualią proble-mą. Keičiasi vertybės. Tikėtina, kad skirtingos auditorijos pagrindi-nius akcentus tekstuose įžvelgs skirtingai.

• Kita aktuali filmo tema – besikeičiantis šeimos suvokimas, arba šei-mos, kaip vertybės, atgimimas. Šeštojo–septintojo dešimtmečių fil-muose vyravo kita ideologija – moterys kovojo už savo teises siekti karjeros, apsispręsti svarbiais gyvenimo klausimais, todėl apsispren-dimas atsisakyti kūdikio suvokiamas kaip moters teisių suvaržymas.

40 E-žiniasklaida

• Entuziastingas bendradarbių reagavimas į naujieną. Statistiniai duo-menys rodo, kad Amerikoje taip nėra. Dauguma moterų nėštumą suvokia kaip grėsmę karjerai. Tai, kad nėščios moters įvaizdis pa-gerina jos karjeros galimybes, o vyrą ši žinia pradžiugina (iš nesu-brendėlio jis tampa atsakingu, pasirengusiu prisiimti atsakomybę už šeimą žmogumi) prieštarauja realybei. Todėl tai sukelia juoką, tampa komedija.

• Pagrindinę ideologinę filmo istorijos mintį skirtingos auditorijos mato skirtingai: - kaip pasipriešinimą feminizmo vertybėms; - kaip tradicinės šeimos vertybių išaukštinimą – grįžimą prie jų; - galima matyti abi šias tendencijas ir diskutuoti apie jas, kurios jų

teisingos, kuo neteisingos, kokie požiūriai galimi ir pan.; - filmo ideologija pagrįsta statistiškai labiausiai paplitusia (priimti-

niausia filmo suvokimo koncepcija).

• Rinkodaros taikoma priemonė, įvardijama kaip „magiškosios kulkos teorija“, nukreipta į tikslingas auditorijas – tai tam tikra porcija in-formacijos, kuri turi tiksliai pasiekti ir sužeisti auditoriją. Paprastai ši informacija palaikoma skleidžiant reklamą, aiškinant, skelbiant at-siliepimus. Panašaus efekto siekiama politine komunikacija (per rin-kimus). Bet šiuo atveju labiau veikia minėta dviejų žingsnių srauto teorija (diskusija apie matytą ar skaitytą informaciją).

TV ir kitų e-žiniasklaidos priemonių naudojimo tikslai: - siekis patenkinti tam tikrus psichologinius poreikius, pvz., puikiai

praleisti laiką, kai nesvarbus stebimas turinys; - svarbu tai, kas žiūrima (žiūrimos tik laidos, kurių turinys patinka); ši

kryptis labiau paplitusi; - Atliekami aktyviosios auditorijos tyrimai, kuriuose domimasi, kaip

suvokiamas ir interpretuojamas turinys.

41E-žiniasklaida

Aktyviosios auditorijos tyrimai• Tiriama, kodėl stebimas turinys yra priimamas, diskutuojama, kodėl

atmetamas.• Tyrimas apie tai, kaip TV serialo herojė suvokiama skirtingų visuo-

menės sluoksnių atstovų. • Duomenys rodo, kad skirtingi herojės bruožai yra priimami ar at-

metami skirtingų visuomenės sluoksnių žiūrovų (viduriniajai klasei ta pati herojė atrodo tikroviška, tuo tarpu žemesniajai klasei ji per grubi, vartoja ne tuos žodžius ir pan.).

• Tyrimai iliustruoja auditorijų aktyvumą, kai stebimas tam tikras turi-nys, kaip suvokiamos skirtingos sąvokos (mielas herojus, nevykėlis, grubus ir pan.).

Nelygybės išraiškų studijos populiariojoje kultūroje• Kaip žiniasklaidoje atspindimi visuomenės sluoksniai, rasės, lytišku-

mas, tuo pagrindu formuojasi požiūriai, vertybės, nuostatos.• Istoriniu aspektu: TV serialai, net klasikinė literatūra baltaodžius

vaizduoja kaip teigiamus herojus, juodaodžius – kaip neigiamus (prekiautojai narkotikais, nusikaltėliai, nevykėliai).

Birginhamo mokykla tiria populiariosios kultūros sąsajas su ideologija• Tiria subkultūras, kurios reiškiasi kaip rezistencinės dominuojančiai

kultūrai. Remiantis filmo „Knocked up“ pavyzdžiu, dominuoja toks [viduriniosios klasės auditorijos] suvokimas: rimtas požiūris į vedy-bas, tikėjimas, kad herojus pakeis savo gyvenimo stilių ir ims pats užsidirbti pragyvenimui. Tuo tarpu žemesnysis visuomenės sluoks-nis filmo siužete akcentuoja siekį, kad niekas nesikeistų, atmeta vi-suomenės spaudimą keistis ir išlaiko savo ideologiją (alternatyviąją).

• Tiriama, kaip moterys suvokia skirtingas TV laidas ir tuo remdamosi kuria visuomenės vaizdą, priima ar atmeta dominuojančią ideologi-ją, pateikdamos „normalios“ visuomenės požiūrį. Visuomenės vaiz-das, kurį asmenys „mato“ televizijoje, labai priklauso nuo sluoksnio, užimamų pareigų ir pan.

42 E-žiniasklaida

Įvaizdžio analizė, lyginant laikotarpius • Šeimos įvaizdis (normali – 4 asmenų šeima, sunkiai dirbantis

vyras, karjeros siekianti žmona ir kt.). Vyriškumo įvaizdžio kaita (supermenas, kaubojus, jautrus, negebantis pasirūpinti savimi ir šeima). Moteriškumo įvaizdžio kaita (graži, blondinė, naivi, siekianti karjeros, feministė).

Medijų turinio studijos ir jų suvokimas naujųjų medijų aplinkoje• Nusprendę pažiūrėti filmą, turbūt pasidomėsime, kaip jį vertina kri-

tikai, kas kalbama pokalbių svetainėse. Ar medijose pateikiama in-formacija daro poveikį? Kas išlieka kaip mūsų suvokimas?

• Atliekami tyrimai, kaip įvairūs socialiniai reiškiniai, suvokimai atro-do realybėje ir internete. Kuo skiriasi moters įvaizdis TV, filmuose ir internete?

• Populiarūs tradicinėse medijose sukurti įvaizdžiai perkeliami į nau-jas medijas („Haris Poteris“, „Žvaigždžių karai“ ir kt.). Konvergenci-nė kultūra – tai persidengiančios medijos.

• Aktyvios auditorijos išraiška – galimybė įsitraukti į diskusijų klubų pokalbius apie filmą, laidą, tekstus.

• Alternatyvaus gyvenimo sąvoka (pasimetusio, pasiklydusio identite-tas), kai žmonės užmezga santykius virtualioje erdvėje, nes realiame gyvenime tai sudėtinga. Kaip žaidimas yra identiteto keitimas: inter-nete pateikiama kita asmenybė, galimi susidvejinimo atvejai.

• Lytiškumo ir socialinių sluoksnių tapatumas naujose medijose: etno-grafinio metodo taikymas. Ilgą laiką stebima, kaip klostėsi keleto vaikų likimai, tiriant naujųjų medijų įtaką jų gyvenimui. Sėkmės ir nesėkmės atvejai. Informacinio (medijinio) raštingumo svarba.

Senosios ir naujosios medijos individo aplinkoje• Kasdienybėje asmenys naudoja senąsias ir naująsias medijas, už-

mezga kontaktus be medijų. TV naujienų informaciją žmonės dažnai pateikia, kaip „jų pačių informaciją“, kurią jiems norisi patikrinti,

43E-žiniasklaida

ja abejoti. Todėl ieško alternatyvių šaltinių internete. Kalbėdami su kolegomis tai jau perduoda kaip savo nuomonę. Internetą suvokia, kaip greitos ir nešališkos informacijos šaltinį.

• TV ir laikraščiuose pateiktą informaciją žmonės vertina kritiškiau, nei paskelbtą internete. Naujos medijos tampa neatskiriama kultūros dalimi.

Užduotis: atlikti nedidelės apimties apklausą ir parengti straipsnį apie tai, kaip skiriasi / nesiskiria to paties socialinio reiškinio tiesioginis suvokimas realybėje ir jo atskleidimas e-žiniasklaidoje (įskaitant komentarus).

Mokslo e-žiniasklaida

Pratybos: susipažinimas su mokslo informacijos struktūra ir informacijos paieška Lietuvos bei tarptautinių mokslinės informacijos duomenų bazėse (LIBIS, LABT, EBSCO).

2.11. Naujųjų medijų aplinkos ir poveikio auditorijoms analizė. Interaktyvumas e-žiniasklaidoje. Interneto komentarai

Literatūra:Balčytienė, A. (2009). Žiniasklaidos sistemos transformacijos procesai demokratinėje Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internetu: http://www.mediaresearch.lt/lt/aukse-balcytiene Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje. (2009). Sudarytoja Inga Vinogradnaitė. Vilnius: Versus Aureus.

Kokybiška interneto žurnalistika apima tinkamą technologinių galimybių išnaudojimą• Interneto žurnalistika yra interaktyvi, hipertekstuali, daugialypė. Jai

būdingas operatyvumas ir vizualumas:

http://www.mediaresearch.lt/lt/aukse-balcytiene

44 E-žiniasklaida

- vizualumas pasireiškia teksto struktūravimu, esminių faktų iš-skyrimu ir iliustracijomis;

- interaktyvumas sudaro sąlygas skaitytojams reikšti savo nuomonę ir dalyvauti, kuriant turinį (didina socialinį žurnalistikos vaidmenį);

- hipertekstualumas leidžia operatyviai atnaujinti informaciją ir ją susieti su anksčiau pateiktąja (žinių junglumas, naujienų archy-vavimas);

- neturi fiziškai išreikštų informacijos pateikimo ribų (teksto dy-dis, apimtis, geografinė sklaida, įvairių medijų įtrauktis); galimos tiesioginės sąsajos su kitais (cituojamais) informacijos šaltiniais – įvairiapusiškesnė žurnalistika. Kuriant sąsajas su archyvuota to paties portalo informacija, kuriama „gilesnė“ žurnalistika.

Komentarai interneto žiniasklaidoje Alternatyvi visuomeninio aktyvumo vieta – internetas. Viešosios erdvės

sąvokos. Literatūrinė viešoji erdvė. Viešųjų erdvių sampratos transformacija. Žiniasklaida ir viešoji komunikacija, komercija ir viešų visuomeninio intereso diskusijų galimybės. Naujųjų medijų alternatyvios galimybės. Semiotinė Lietuvos interneto žiniasklaidos publikacijų komentarų analizė. Auditorijos tyrimai.

Individualaus semestro darbo aptarimas: viešas individualaus savarankiško darbo (esė) pristatymas (apie naujųjų medijų tyrimus, interneto komentarus, pilietinę žurnalistiką ir kt.), diskusijos.

2.12. Renginio, skirto „Sociumo“ sklaidai, organizavimas

Semestro pradžioje pristatoma idėja apie tinklaraščio informacijos plėtrą, kviečiama teikti pasiūlymus, kaip vykdyti naują veiklą. Aptariamos prieš tai buvusių grupių akcijos, planuojamos ir rengiamos naujos (SŽ-9 grupė – Spaudos atgavimo dienos paminėjimas Klaipėdos veiklaus jaunimo galerijoje-kavinėje, SŽ-10 grupė – (angl.) fliašmob’o kūrimas ir realizavimas).

45E-žiniasklaida

2.13. Mokomoji patirties ekskursija į praktikuojančią elektroninės žiniasklaidos instituciją

Semestro metu organizuojama mokomoji patirties ekskursija į žiniasklaidos instituciją, kuri savo veikloje aktyviai naudoja elektroninės žiniasklaidos priemones, svarbią vietą skiria interneto žiniasklaidai ir naujųjų medijų integracijai į veiklą (2011 m. lankytasi Kaune, VDU Naujienų redakcijoje, 2012 m. – „Verslo žinių“ redakcijoje Vilniuje). Mokomosios ekskursijos metu rengiami susitikimai, dalijamasi gerąja veiklos patirtimi. Remiantis apsilankymo metu surinkta informacija, taikant grupinio darbo metodą, pasidalijus temas ir atsakomybę už konkrečias veiklas, rengiamos publikacijos „Sociumui“. Parengtų publikacijų pavyzdžiai pateikti: http://sociumas.wordpress.com/?s=VDU; http://sociumas.wordpress.com/2012/04/05/viesnage-vdu-naujienu-redakcijoje/; http://sociumas.wordpress.com/2012/12/16/dienrascio-verslo-zinios-redakcija-strategija-ir-valdymas/; http://sociumas.wordpress.com/2012/12/16/verslo-ziniu-redakcija-investicijos-kuria-kokybe/ ir kt.

2.14. Kurso apibendrinimas, įgytų įgūdžių savianalizė

Apibendrinamos pagrindinės žinios. Akcentuojami įgyti įgūdžiai, palyginant kiekvieno studento pirmą ir paskutinę per semestrą „Sociume“ paskelbtą publikaciją. Atsiskaitoma už slenkamojo grafiko tvarka pateiktų publikacijų periodiškumą, informuojama, kai galima atsiskaityti skolas (jei tokių buvo).

Apžvelgiama „Sociumo“ statistika: didžiausią susidomėjimą sukėlusi publikacija, didžiausio reitinguotojų skaičiaus sulaukusi publikacija (autorius), apsilankymų tinklaraštyje skaičiaus dinamika, paskelbtų publikacijų apimtis ir kt.

http://sociumas.wordpress.com/?s=VDUhttp://sociumas.wordpress.com/2012/04/05/viesnage-vdu-naujienu-redakcijoje/http://sociumas.wordpress.com/2012/12/16/dienrascio-verslo-zinios-redakcija-strategija-ir-valdymas/

46 E-žiniasklaida

Siekdami į žurnalistikos studijų programą integruoti teorinę informaciją ir praktinių įgūdžių ugdymą, Komunikacijų katedroje inicijavome mokomojo internetinio portalo projektą. 2012 metų vasario mėnesį jis startavo kaip Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto tinklaraštis „Sociumas“. Tinklaraščio kūrybinę grupę sudaro trečio kurso studentai, studijuojantys Elektroninės žiniasklaidos dalyką. Kasmet besikeičiantys jaunieji žurnalistai toliau plėtoja ir tobulina pirmtakų idėjas.

„Sociumo“ komanda stengiasi ne tik atskleisti Klaipėdos universiteto bendruomenės gyvenimą, bet ir pateikti kiekvienam klaipėdiečiui aktualių naujienų. Siekiame, kad tinklaraštis taptų mėgstama erdve, kurioje Klaipėdos universiteto bendruomenė ir ketinantieji į ją įsilieti aktyviai diskutuotų, reitinguotų publikacijas ir išsakytų pastebėjimus, kaip galima būtų tinklaraštį tobulinti.

Projektas pristatomas per pirmąjį užsiėmimą. Tada su nauja grupe aptariama projekto vizija, misija, auditorija, svarstomos ir atnaujinamos vertybės. Kūrybinė grupė prisistato skaitytojams.

„Sociumo“ vizija: operatyviai, profesionaliai ir kūrybiškai pateikti informaciją apie Klaipėdos universiteto bendruomenės ir miesto aktualijas.

Misija: tęsti pirmuosius projekto tikslus – įdomia ir aktualia informacija pritraukti akademinę visuomenę ir skatinti ją domėtis Klaipėdos universiteto gyvenimu, taip pat skatinti studentus ir dėstytojus įsitraukti į viešąją diskusiją „Tribūnos“ skiltyje.

Auditorija: Klaipėdos universiteto bendruomenė, besidomintieji galimybe studijuoti Klaipėdos universitete ir miesto gyventojai.

Projektinio darbo vertybės:• Operatyvumas: greitai reaguojame į naujausius įvykius ir kuo

skubiau pateikiame informaciją auditorijai.

3. MOKOMOJO TINKLARAŠČIO „SOCIUMAS“ INDIVIDUALAUS DARBO METODIKA

http://sociumas.wordpress.com/projekto-pristatymas/http://sociumas.wordpress.com/mes/

47E-žiniasklaida

• Iniciatyvumas: domimės viskuo, kas nauja, įdomu, aktualu; stebi-me viską, kas vyksta aplink, sekame įvykius ir naujienas.

• Paslaugumas: bendradarbiaujame siekdami geriausių rezultatų; esame visada pasirengę padėti vieni kitiems.

• Pagarba auditorijai ir vieni kitiems: gerbiame savo auditoriją ir vienas kito nuomonę; kūrybiniame procese visada atsižvelgiame į auditorijos interesus ir poreikius.

Publikacijų turiniu puoselėjamos vertybės:• Atvirumas: atvirai išsakome savo nuomonę, neslepiame ir neiš-

kraipome faktų.• Objektyvumas: objektyviai atskleidžiame tikrovę, stengiamės pa-

sitelkti kuo įvairesnį nuomonių spektrą, temą analizuojame įvairiais aspektais.

• Etiškumas: rengdami publikacijas remiamės žmogiškosiomis ver-tybėmis ir etikos principais.

• Patikimumas: pateikiame tik patikrintus faktus, gautus iš patiki-mų šaltinių.

• Originalumas: mūsų komanda publikacijas rengia pasitelkdama ne tik išmonę, bet ir savitą stilių, puoselėjame kūrybinę laisvę.

• Aiškumas: informacija pateikiama koncentruotai, tikslingai, aiškiai ir suprantamai visiems tinklaraščio skaitytojams.

Projekto tęstinumas. KU žurnalistikos studijų mokomasis portalas „Sociumas“ tęsia to paties pavadinimo studentiško leidinio tradicijas. Rankraštinis leidinys nuo 2007 metų leidžiamas žurnalistikos studentų, vadovaujant dėstytojai Rositai Uznienei.

„Sociumo“ veiklos organizavimas. Informaciją publikacijoms renka ir straipsnius kuria žurnalistikos studijų studentai, studijuojantys „Elektroninės žiniasklaidos“ kursą. Dalyko dėstytoja – doc. dr. Daiva Janavičienė. Tinklalapio administratorės: asist. Audronė Balsė, SMF projektų vadybininkė Jelena Bogatova ir Komunikacijų katedros raštvedė Milda Daugintienė.

48 E-žiniasklaida

3.1. Elektroninės žiniasklaidos pratybų metodika ir savarankiško darbo užduotys

Temų pasirinkimas. Studentai gali patys siūlyti sau įdomias (aktualias „Sociumo“ auditorijai) temas. Per kiekvieną užsiėmimą aptariamos kitos savaitės temos, tiems, kurie nepateikė pasiūlymų, suformuojamos užduotys. Kasdien (darbo dienomis) „Sociumui“ įsipareigojame pateikti bent po vieną naują straipsnį.

Straipsnių portalui pateikimas. Imituodami redakcijos veiklą, informacinius ar analitinius straipsnius tinklaraštyje (mokomajame informacijos portale „Sociumas“) skelbiame kasdien, pagal iš anksto nustatytą slenkamąjį grafiką. Grafikas sudaromas semestro pradžioje.

Sukūręs publikaciją tinklaraščiui, studentas ją siunčia dėstytojai (pagal kalendorinį grafiką iš vakaro). Peržvelgusi atsiųstą medžiagą, dėstytoja gali:

- siųsti straipsnį publikuoti (įkelti į sistemą); - grąžinti publikaciją studentui su pastabomis, pagal kurias studentas turi

publikaciją koreguoti (redakcinio pobūdžio pastabos apie teksto trūkumus); - nurodyti studentui priežastis, kodėl pateiktas straipsnis nepublikuotinas

(esminės turinio klaidos, faktų iškraipymas, projekto vertybių nesilaiky-mas, auditorijos poreikių neatitikimas, netaisyklinga kalba ir pan.).

Visi atvejai gali būti aptariami per pratybas viešose diskusijose (jeigu studentas to pageidauja ir teiraujasi). Tinklaraščio specifika leidžia skelbti autentiškus, dienoraščio tipo publikacijų autorių apmąstymus ir emocionalias nuomones, tik laikantis pačių projekto dalyvių nusistatytų vertybių. Neturime kalbos redaktoriaus, todėl neįsipareigojame ištaisyti visų pasitaikančių klaidų (bet laukiame skaitytojų atsiliepimų ir pastebėtas klaidas būtinai ištaisysime).

Techninės informacijos rinkimo galimybės. Komunikacijų katedros darbo laiku studentai gali rinkti informaciją publikacijai telefonu Žurnalistikos centre (čia galima skambinti vietiniu universiteto telefonu, ribotai – Klaipėdos mieste). Pratybų metu studentai renka informaciją internetu, kontaktuoja

49E-žiniasklaida

elektroniniu paštu ir rengia straipsnius kompiuterių klasėje, kur vyksta užsiėmimai. Pirmenybė naudotis įranga Žurnalistikos centre teikiama kitos savaitės publikacijas rengiantiems studentams. Kiti tuo metu grupelėmis atlieka dėstytojo skirtas užduotis, aptaria jau paskelbtas publikacijas, jų komentarus, diskutuoja apie savo rengiamas publikacijas, savarankiškai atlieka papildomas veiklas, siūlo naujas iniciatyvas projekto plėtrai ir kt.

Būtinas publikacijų skaičius (apimtis per semestrą, vertinant sudaro 20 % kaupiamojo balo). Per semestrą (per 15 savaičių) kiekvienas studentas turi parengti ir publikuoti „Sociume“ ne mažiau kaip penkis originalius straipsnius, iš kurių vienas turi būti analitinis (tai garantuoja teigiamą kaupiamojo balo dalį už publikacijas). Straipsnių publikavimas turi būti išsidėstęs laike (per vieną savaitę galima publikuoti 1 straipsnį). Pageidautina, kad publikuojamuose straipsniuose būtų aptariamos skirtingos temos. Prioritetinės yra Klaipėdos universiteto naujienos iš visų universiteto padalinių.

Per semestrą kiekvienas studentas parengia bent vieną analitinį straipsnį pasirinkta ir su dėstytoja aptarta tema. Parengtas publikuoti straipsnis turi apimti bent tris skirtingus temos aspektus (šaltinius, būdus).

Kalendorinis preliminarus straipsnių pateikimo grafikas skelbiamas katedros skelbimo lentoje ir bendru studentų grupės elektroniniu adresu. Už publikacijų pateikimo grafiko nesilaikymą skiriami minusai.

Už papildomai parengtus ir „Sociume“ publikuotus straipsnius studentai gauna pliusų, kurie statistiškai turi įtakos semestro kaupiamajam balui. Papildomai pateikti straipsniai renka studentams pliusus pagal tuo metu galiojančius publikacijų kokybės parametrus. Taigi visų parengtų straipsnių kokybė turi įtakos vertinimo rezultatui. Nekokybiški straipsniai nepublikuojami, už aplaidumą, vėlavimą, nustatytų e-žiniasklaidos publikacijų reikalavimų nesilaikymą skiriami minusai. Labai aukštos kokybės straipsniai vertinami papildomais pliusais. Kartą per mėnesį surikti pliusai ir minusai sumuojami, studentai gali susipažinti su tarpiniais vertinimo rezultatais.

Grupinio darbo užduotys (20 % kaupiamojo balo). Pratybų metu skiriamos grupinio darbo užduotys, už kurių atlikimą, laikantis kaupiamojo

50 E-žiniasklaida

balo sistemos principų, taip pat skiriami pliusai. Pratybų metu skirtas grupines užduotis studentai gali:

• išbaigti ir atsiskaityti auditorijoje (jeigu suspėja), naudodamiesi kom-piuterių klasės įranga;

• remdamiesi užsiėmimo metu surinkta informacija, publikacijas pa-baigti rengti namuose (prieš tai pasidaliję atsakomybę;

• neišbaigti straipsniai nepublikuojami (taip surenkama mažiau pliu-sų, kurie nulemia kaupiamąjį balą).

Grupinio ir individualaus darbo pliusai sumuojami. Bendrai surinktų pliusų įtaka galutiniam vertinimui – 40 %.

Papildomų kaupiamojo balo pliusų galimybės. Galima papildoma veikla projekte, už kurią skiriami papildomi pliusai:

- „Sociumo“ profilio Facebook’e tvarkymas; - savanoriška pagalba, taisant draugų publikacijų kalbą (kalbos redak-

toriaus funkcijos); - savo individualiai sukurto tinklaraščio nuoseklus tvarkymas per

visą semestrą; - informacijos apie KU bendruomenei aktualius renginius rinkimas ir

apžvalgų rengimas (dirbantiems žurnalistinį darbą); - kitos iškeltos, aptartos ir įgyvendintos iniciatyvos (tinklaraščio sklai-

da, ryšių su profesionalia žiniasklaida užmezgimas, įdomių susitiki-mų-diskusijų inicijavimas ir organizavimas, kt.).

Per semestrą ir vėliau studentai skatinami įsilieti į „Sociumo“ draugų, sekėjų, komentatorių gretas. Balsuodami už draugų publikacijas, dalindamiesi jomis, komentuodami straipsnius ne tik mokomasi pilietiškumo, bet ir įgyvendinama projekto paskirtis, didinamas tinklalapio interaktyvumas. Atsakomybė už straipsnių komentarų kontrolę priskiriama straipsnio autoriui. Autorius skaito komentarus, į juos reaguoja (jei komentarai neetiški, apie tai informuoja dėstytoją ir imamasi atitinkamų priemonių).

Esė iš elektroninės žiniasklaidos srities (10 % kaupiamojo balo). Rengiamam esė pristatyti ir aptarti skiriamas atskiras užsiėmimų laikas. 2012–2013 mokslo metais savarankiškai studijuoti skirti tekstai iš: The handbook

51E-žiniasklaida

of New Media. (2006). Updated studen edition/ ed. By L. Lievrouw and S. Livingstone. Sage publications. Papildomai savo nuožiūra iš analizuojamos temos būtina pasirinkti dar bent po vieną publikaciją (lietuvių arba anglų kalbomis). Atsiskaitymas numatomas po savarankiško darbo savaitės (lapkričio viduryje). Analizei skirta pagrindinė literatūra keičiama kasmet. Papildomai sudaromas temų pasiskirstymo sąrašas.

Esė darbo struktūra: - Įvadas (nusakomas darbo tikslas, pristatoma pagrindinė tema); - Pagrindinė dalis, kurioje pristatomos pagrindinės analizuojamos te-

mos tyrimų kryptys (remiantis pateiktu šaltiniu ir kita literatūra). Tekstas papildomas savais pamąstymais, įžvalgomis apie analizuo-jamą informaciją. Atspirties taškas – elektroninė komunikacija;

- Išvados, arba apibendrinimas - Literatūra

3.2. „Sociumo“ publikacijų rengimo reikalavimai

Tekstas ir iliustracijos:• Šriftas: Times New Roman 12 punktų, tarpas tarp eilučių – 1,5. Orien-

tacinė straipsnių apimtis – vienas A4 formato lapas teksto, gali būti ir daugiau.

• Straipsnis pradedamas autoriaus vardu ir pavarde (Vardenis pavarde-nis). Arba autoriaus pavardė nukeliama į straipsnio pabaigą (techno-loginis tinklaraščio bruožas).

• Atskiroje naujoje eilutėje – straipsnio antraštė.• Straipsniams turi būti parengta anotacija (įžanginė straipsnio dalis,

po kurios visas straipsnis nukeliamas į kitą žiniatinklio erdvę). Ji turi užimti 5–6 ištisinio teksto eilutes ir faile atskiriama dideliu tarpu.

• Straipsnio tekstą rekomenduojama formuoti pastraipomis su dalinė-mis antraštėmis.

• Autorius straipsniui suteikia kategorijas (atsižvelgdamas į tinkla-lapio teminę struktūrą) ir žymas (nusakančias esminį informacijos turinį). Jos atskirai surašomos po straipsniu.

52 E-žiniasklaida

• Tekstui būtinos iliustracijos (nuo 1 iki 5). Privalu po straipsnio teksto, aiškiai atskiriant, pateikti glaustą informaciją apie iliustraciją: nuro-dyti nuotraukos (iliustracijos) numerį, jos autorių ir užrašą po nuo-trauka (nuotraukos pavadinimas). Tekste turi būti aiškiai (kita spal-va) pažymėtos vietos, kur pageidaujama įkelti nuotrauką, nurodant nuotraukos numerį ir iliustracijos failo įvardinimą.

• Nuotraukos failas įvardijama