KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJA 2009-2011

2008

TURINYS

VADAS 1. ESAMOS SITUACIJOS KLAIPDOS MIESTE ANALIZ IR TENDENCIJOS 1.1. KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS SITUACIJOS APVALGA 1.2. BENDRA PRODUKTO APVALGA 1.3. KLAIPDOS MIESTO STIPRYBI, SILPNYBI, GALIMYBI IR GRSMI ANALIZ 2. PRIORITETINS KLAIPDOS MIESTO RINKOS 2.1. GEOGRAFINIS SEGMENTAS 2.2. SOCIALINIS SEGMENTAS 2.3. INSTITUCINIS SEGMENTAS 3. KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS TIKSLAI IR UDAVINIAI 4. PRODUKTO RMIMAS / POZICIONAVIMAS 5. KLAIPDA LAISVU STILIUMI ADAPTACIJA IR PRITAIKYMAS 5.1. KLAIPDA LAISVU STILIUMI VIDIN KOMUNIKACIJA 6. KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS STRATEGIJOS GYVENDINIMAS 7. KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS VEIKSM IR PRIEMONI IKI 2011 MET STRATEGIJOS GYVENDINIMO 2009-2011 MET PRIEMONI PLANAS 7.1. VERSLAS 7.2. KULTRA IR TURIZMAS 7.3. GYVENTOJAI IR SOCIALIN INFRASTRUKTRA IVADOS IR REKOMENDACIJOS LITERATRA PRIEDAS Nr. 1 PRIEDAS Nr. 2 PRIEDAS Nr. 3

2 6 7 11 27 32 32 36 38

40 41

42 44 47

49 49 62 68 74 75 76 82 85

1

VADASiuo metu miestai, kaip ir verslo mons, konkuruoja rinkoje. Viena i priemoni, kuri padeda pritraukti investicijas, turistus ir utikrina vietos gyventoj gyvenimo kokyb vietovi ir miest rinkodara. Viena i naujausi miest vystymosi srii miest pozicionavimas. Galvojant apie miesto konkurencingumo didinim vis pirma reikia labai grietai atsirinkti tikslines auditorijas, su kuriomis bus bendraujama ir kurioms bus perduodama inia apie miest arba al. Svarbiausios tikslins auditorijos priklauso nuo miesto ar alies sieki, taiau pagrindins turt bti ios: esamos ir pageidaujamos verslo mones, vietos gyventojai, norimi pritraukti gyventojai, talentingi mons ar specialistai, turistai, verslo turistai, verslo moni valdantieji organai ir pan. Taip pat btina vertinti esam situacij t.y. ne tik isiskirti, kuo viena ar kita vietov yra unikali ir patraukli ioms auditorijoms, bet ir vertinti vietos moni nuomon apie savo miest, jo iskirtinum bei vystymosi perspektyvas. Klaipdos mieste iki iol nebuvo atlikti isams vartotoj tyrimai, gyvenimo kokybs tyrimas ir pan., todl parengta rinkodaros strategija nepagrsta visuomens nuomons tyrimais, tik verslo moni apklausa, kuri atliko patys strategijos rengjai. Daugelis tiek verslo kompanij, tiek miest ar net ali, daro esmin klaid sukuria miesto logotip ir k, taiau jo nepagrindia, nepasitikrina tyrimais, nemoka reklamuoti ar neinvestuoja enklo komunikacij. Prie kuriant miesto rinkodaros strategij, btina atsakyti pagrindinius klausimus: dl koki prieasi vaiuoiau Klaipd; kodl gyvenu Klaipdoje?; kodl investuoju Klaipdoje, o ne Vilniuje? ir pan. Atsakius iuos klausimus (ia taip pat btini visuomens nuomons tyrimai), galima pozicionuoti savo miest. Geras kis tas, kuris nukreiptas miesto pozicionavim konkreioje pasirinktoje rinkoje, nes kitai rinkai jis gali visai netikti. Ekspertai visada akcentuoja, jog geriausiai miest reklamuoja vietos gyventojai. Juk atvaiavus maai pastam miest, bent jau viebutyje pasiklausi, kur geriausias restoranas ar jaukiausia kavin bei domiausios lankytinos vietos. Tad rengiant ir gyvendinant miesto rinkodaros planus, btina juos traukti ir vietos gyventojus, skirti l vidinei komunikacijai per specialiai tam atrinktas viej ryi agentras. Egzistuoja dar viena miesto pozicionavimo planavimo problema: planai daniausiai sudaromi vietos valdios lygmenyje ir yra nuleidiami" gyventojams. Labai svarbu, prie planuojant miesto pristatym ir sprendiant, ko siekiama (daugiau investicij, turist, gyventoj ar pan.), atsiklausti vietos moni, kadangi gali atsitikti taip, jog, pavyzdiui, mao miestelio gyventojai patenkinti juos supania ramybe ir visikai

2

nenori, jog vasar juos uplst turistai, ar kad alia j nam prasidt fabrik statybos. Taigi, rengiant miesto prisistatymo planus ir siekiant, jog jie bt skmingi, btina vertinti daugyb faktori ir vertinti vis suinteresuot asmen bei organizacij poreikius ir nuotaikas. Pateikiama rinkodaros strategija yra parengta suvokiant, kad j reikt nuolat perirti ir pataisyti, atsivelgiant patirt, rezultat analiz, turim resurs pokyius ir bet kuriuos kitus iors faktorius, takojanius ekonominius procesus tarptautiniu mastu. Taip pat, atsivelgiant tai, kad miestas, kaip produktas, pats savaime yra nehomogenikas, neapibrtas, nekonkretus ir tai apsunkina jo pozicionavim bei aiki konkurent nustatym. Miesto strateginiame plane (2007-2013) pateikta daug pltros prioritet ir Klaipdos vizij, taiau jos neiskirtos pagal prioritetus. Nesant labai aikiai identifikuojamo produkto, kur kas didesnis dmesys ir resursai rinkodaros procese turi bti nukreipti miesto inomumo utikrinimui, jo unikali bruo paiekai, reklamai ir komunikavimui. Todl strategija vardinta kaip rinkodaros ir

komunikavimo strategija. Strategija yra parengta, atsivelgiant tai, kas bt logika ir gyvendinama vidutins trukms laikotarpiu siekiant koordinuot miesto rinkodaros veiksm Klaipdoje. Taiau jie ne visais atvejais atspindi miesto biudeto turimus mogikuosius ir finansinius iteklius, kuri dabartinis lygis vertinamas kaip potencialiai rimtas apribojimas. Kadangi miesto rinkodaros ir komunikacijos biudetas artimiausioje ateityje bus ribotas, ypatingai svarbu bus nustatyti rmimo ilaid prioritetus tiek pagal rinkas, tiek pagal produktus ir, turint omenyje strategini tiksl siekim, aikiai atskirti, kurios veiklos yra btinos atlikti, kurios yra patrauklios, bet nebtinos, o kurios yra tik domios, bet kuri neatlikimas nesutrukdyt pasiekti dabartini tiksl. Yra bendrai rodyta ir nekelia abejoni tai, kad visuomet efektyviau yra vykdyti stipr rmim keltoje kruopiai atrinkt rink negu plaiai ibarstyti rinkodaros pastangas, norint pasiekti visas manomas rinkas. Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategija 2009-2011 metams (toliau strategija) parengta siekiant didinti Klaipdos miesto inomum, patrauklum, konkurencingum bei koordinuotai vykdyti rinkodaros ir miesto komunikacijos veiksmus. Klaipdos miesto strateginis tikslas pltros laikotarpiu iki 2011 met: Klaipdos miestas tai modernus, auktos gyvenimo kokybs uostamiestis, su ivystyta moksline, investicine ir turizmo infrastruktra, patrauklus gyventojams, turistams ir investuotojams. Pagrindiniai strategijos tikslai yra: 1.)

3

Pritraukti Klaipda daugiau investicij; 2.) Pritraukti Klaipd didesnius turist srautus; 3.) Pritraukti Klaipd daugiau gyventoj. Strategija rengta atsivelgiant LR Vyriausybs parengt investicij skatinimo 2008-2013 met program (2007 m. gruodio 19 d. nutarimu Nr. 1447), Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepcija (Patvirtinta 2008 m. sausio 24 d. Lietuvos vaizdio formavimo komisijos posdyje), Klaipdos miesto pltros strateginio pltros plano 2007-2013 metams nuostatas, ikeltus tikslus bei udavinius. Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategij 2009-2011 metams sudaro septynios pagrindins dalys. Pirmoje dalyje pristatomi pagrindiniai Klaipdos miesto produktai bei atliekama esamos situacijos Klaipdos mieste analiz, atskleidiant miesto stiprybes, silpnybes, galimybes ir grsmes. Tokia analiz pads pasirinkti tinkam rinkodaros ir komunikacijos strategij, iskirti produktus atskiroms tikslinms grupms, kuriais Klaipda isiskirt i kit region ir galt pabrti savo konkurencingum, savitum, patrauklum tarp kit region. iuo metu Klaipdos miestas neturi vieno konkretaus produkto, kur bt galima pateikti rinkai. Produktas, kur Klaipdos miestas gali pasilyti vartotojui iuo metu yra labai abstraktus ir todl nepakankamai konkurencingas. Dl to bt galima iskirti kelis Klaipdos produktus, kurie padt miestui tapti labiau inomam bei leist konkuruoti su kitais miestais. Investuotojams bei verslo monms Klaipdos miestas galt pasilyti Klaipdos laisvosios ekonomins zonos, Klaipdos valstybinio jr uosto, miesto infrastruktros teikiamus privalumus. Klaipd atvykstanius turistus tikimasi pritraukti kultriniais miesto renginiais, jros ir gamtos teikiamais privalumais. Ilaikyti jau esamus bei pritraukti naujus gyventojus Klaipda galt silydama geras gyvenimo, darbo slygas, ipltot infrastruktr bei auktos kokybs socialines paslaugas. Antrojoje strategijos dalyje iskiriamos tikslins rinkos komunikacijos ir rinkodaros tikslams vykdyti. Jos skirstomos tris tikslines grupes: 1.) Verslas; 2.) Turizmas; 3.) Gyventojai. Siekiant pritraukti investicijas bei padidinti turist srautus komunikacijos ir rinkodaros veiksmai didij dalimi bus vykdomi usienio rinkose. Vidin komunikacija bus naudojama gyventoj pritraukimui Klaipd. Treiojoje dalyje iskiriami strategijos pagrindiniai tikslai bei udaviniai. Tikslai ir udaviniai suskirstyti pagal iskirtus Klaipdos miesto produktus. Ketvirtojoje bei penktoje strategijos dalyse apvelgiama Klaipdos pozicija rinkoje. Kiekvienai tikslinei grupei adaptuojamas jau sukurtas Klaipdos miesto prekinis enklas ir kis. Taip pat trumpai pristatomos silomos rinkodaros priemons, prioritetins Klaipdos miesto rinkodaros pltros kryptys.

4

etoje strategijos dalis yra skiriama efektyviai Klaipdos miesto rinkodara suinteresuot organizacij bendradarbiavimo struktrai sukurti. i dalis yra itin svarbi siekiant utikrinti skland numatyt rinkodaros ir komunikacijos priemoni gyvendinim. Tik nustaius atsakingas organizacijas u kiekvienai tikslinei grupei skirt rinkodaros ir komunikacijos veikl gyvendinim bei centralizuotai

koordinuojant j veiksmus bus galima pasiekti teigiam rezultat. Paskutinje, septintoje strategijos dalyje isamiai pristatomas Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos veiksm ir priemoni iki 2011 met planas. Priemons bei veiklos yra suskirstytos pagal tikslines grupes. Plane detaliai pateiktas numatyt priemoni ir veikl biudetas bei poveikio vertinimas.

5

1. ESAMOS SITUACIJOS KLAIPDOS MIESTE ANALIZ IR TENDENCIJOSKlaipda svarbiausias alies jrinis miestas ir vienintelis uostamiestis. Klaipdos uostas uima stiprias pozicijas tarp kit Europos ir pasaulio miest. Europos Sjungos valstybi kontekste Lietuva suprantama kaip vienas regionas, kuriame Klaipdos miestas yra vienas i dviej svarbiausi centr. Ivystyti ryiai su kitais Lietuvos regionais ir miestais utikrina ger Klaipdos integracij Lietuvos ekonomik. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau Statistikos departamentas) duomenimis per 2007 metus Klaipdos apskritis sukr ~ 11.5% visos Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam gyventojui tenka 29 800Lt. BVP, tai sudaro 102.6% bendro alies vidurkio. Klaipdos miestas tai aukiausio lygio transporto mazgas, utikrinantis geras slygas tranzitui Rytai Vakarai. Miestas aktyviai bendradarbiauja su kitais Baltijos jros regiono uostamiesiais, visavertikai sitraukia Baltijos jros rekreacini zon sistem. Be uosto Klaipdoje pltojamos ir kitos pagrindins transporto rys: keli, geleinkelio ir oro (Palangos oro uostas). Klaipdos transporto sistema orientuota didelius krovini srautus, perveimus su perkrovimais i laiv geleinkelio ir autotransporto priemones bei Ro-ro operacijas. Klaipda intensyviai besivystantis auktos gyvenimo ir aplinkos kokybs uostamiestis. Tai gamybos, verslo, vietimo, mokslo, kultros, sveikatos, sporto, rekreacijos ir turizmo centras. Subalansuota miesto pltra leidia utikrinti aukt gyvenimo kokyb. Uostamiestis yra patrauklus ir malonus ne tik miesto gyventojams, bet ir sveiams. Mieste tenkinami gyventoj ir turist rekreaciniai poreikiai: patogus susisiekimas su rekreacinmis zonomis, sutvarkytos ir visiems prieinamos vieosios miesto erdvs (parkai, pajris, pamarys, senamiestis), miesto centre atveriami prijimai prie mari, sudaromos palankios slygos vystytis vandens sporto akoms.

6

1.2. KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS SITUACIJOS APVALGA Klaipda, kaip ir Lietuva, neturi pakankamai patirties formuojant ir komunikuojant miesto vaizd. Miest rinkodara ar komunikacija ms alyje yra visai nauji terminai, pradti vartoti tik prie kelet met. Verta paymti, kad nei vienas Lietuvos miestas neturi pasirengs tokio pobdio strategijos, o iuo metu kaip tik yra rengiami analogiki dokumentai: Lietuvos ekonominio vaizdio 2009-2014 m. strategija, Lietuvos ekonominio vaizdio 2009-2011 m. strategijos komunikacijos priemoni detalusis planas bei komunikacijos gairs 2012-2014 metams. Rinkodaros strategij parengimui daniausiai yra samdomi usienio ekspertai, nes iuo metu nei vienoje Lietuvos auktojoje mokykloje nra dstoma tokio pobdio disciplina, kaip miest rinkodara, niekas neruoia miesto rinkodaros specialist. Rengiant Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategij daugiausia buvo remtasi tarptautine patirtimi bei panaaus pobdio usienio studijomis. Siekiant isiaikinti vidinius miesto rinkodaros prioritetus buvo organizuotas ekspert grups darbinis seminaras. Renginyje dalyvavo miesto kultr, ekonomik, politik, vietim ir socialin sritis reprezentuojantys asmenys, staigos, visuomens lyderiai. Renginio dalyviams buvo pristatyti rengiamos strategijos tikslai, udaviniai, siekiami rezultatai. Ekspertai, dirbdami atskirose darbo grupse, nustat sektori prioritetus, identifikavo pagrindinius miesto produktus, aptar galimus rinkodaros ir komunikacijos veiksmus. (Priedas Nr. 1) Siekiant isiaikinti tikslines rinkas, buvo atliktas vietinis tyrimas apklausa. Tyrimo metu iaikjo su kokiomis usienio rinkomis iuo metu dirba bei ateityje planuoja dirbti arba plstis Klaipdos miesto verslo mons bei organizacijos. Vertinant Klaipdos miesto rinkodaros procesus, reikia paymti, kad lig iol reikmingiausias yra Klaipdos miesto enklo sukrimas 2005 metais. Klaipdos miesto enklo krimo procesas buvo vienas pirmj bandym sujungti Klaipdos miesto rinkodaros veiklas, traukti atskirus sektorius ir institucijas bendrai rinkodaros koncepcijai vykdyti. Taiau viena i esmini rinkodaros kampanij integracijos problem yra nesukurta preks enklo palaikymo / komunikacijos strategija. Tiksliu veiksm planu ir smata grsta komunikacijos strategija sudaryt prielaidas integruoti atskir mieste veikiani institucij rinkodaros koncepcijas vien bendr veikl, utikrint biudet ir rezultato konsolidacij. Klaipdos miestas, matydamas esam situacij, pareigojo V Klaipdos ekonomins pltros agentr parengti Klaipdos miesto rinkodaros strategij.

7

Rinkodaros ir komunikacijos strategija Europos miestai ir regionai veikia nuomios ir sudtingos globalios ekonomikos konkurencinmis slygomis. Kiekvieno i j tikslas sukurti tinkamas gyvenimo slygas, pritraukti investuotojus ir turistus tampa vis sudtingiau pasiekiamas, reikalauja didiuli pastang ir nestandartini priemoni. Globalios komunikacijos erdvje informacijos srautas yra toks didelis, kad alis, miestas ar regionas, neturdamas kompleksikos, subalansuotos komunikacijos strategijos, jame gali likti nepastebtas. Skminga rinkodaros politika sustiprina konkurencines miesto pozicijas. Miesto rinkodaros strategija privalo bti suderinta su politiniais prioritetais. Miesto rinkodaros ir komunikacijos strategija tai kompleksikas priemoni derinys, susiejantis miesto ekonomin, kultrin ir socialin potencial su miesto

bendruomens lkesiais. Rinkodaros ir komunikacijos strategija yra formuojama 4 pagrindini tiksl pagrindu: Pritraukti turistus; Pritraukti investicijas pramons ir verslo pltrai; Pritraukti naujus gyventojus; takoti/paveikti miesto visuomen vidin komunikacija.

Kiekviena rinkodaros ir komunikacijos strategija yra grsta 4 pagrindiniais veiksmais: Preks enklo, kaip miesto komunikacijos pagrindo formavimas; Miesto komunikacini prioritet ir tikslini grupi nustatymas pagal miesto ir bendrj tendencij kriterijus; Efektyvi rinkodaros veiksm ir komunikacins mediagos pltra nustatytose rinkose; Iorini reklamini tendencij perteikimas miesto bendruomenei vidin komunikacija, miesto rinkodaros adaptacija miesto pltros planams. Norit pasiekti maksimal rinkodaros ir komunikacijos strategijos efektyvum, ji turi bti integruota miesto pltros plano dalis. Komunikacijos strategijoje turi bti akcentuotos ar fiksuotos visos miesto potencialo ar patrauklumo sritys, strategijoje turi bti numatytos priemons, populiarinanios miesto ekonomin, kultrin, socialin ir rekreacin infrastruktr. Kiekviena i miesto populiarinimo form turi bti nustatyta kaip atskiras prioritetas integruojant komunikacines priemones.

8

Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategija glaudiai siejasi su Klaipdos miesto pltros strateginiame plane 2007-2013 metams pateiktais miesto vizijos aspektais: 1. Svarbiausias alies jrinis miestas, Lietuvos, kaip jr valstybs simbolis; 2. Intermodalinio transporto mazgas; 3. Regioninis pramons, transporto, verslo, vietimo, mokslo, kultros,

visuomens veiklos ir politikos centras; 4. Miestas, patogus ir malonus jo gyventojams ir sveiams, vystomas pagal iuolaikinius gyvenimo kokybs standartus; 5. Miestas palankus verslui ir patrauklus investicijoms.

Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategijos technin uduotis Parengti 1 rinkodaros strategij bei priemoni plan. Parengti miesto rinkodaros program, kuri taps miesto veiklos plano dalimi. Programos pasitelkti rinkodaros veikslai vis pirma didins miesto patrauklum, pritrauks daugiau investicij, ES paramos l, didesn turist sraut ir kt.

Klaipdos miesto komunikacinis pagrindas Siekiant parengti prekin enkl atitinkani rinkodaros ir komunikacijos strategij, btina suderinti prekinio enklo ideologij, komunikacijos poreik ir rinkodaros veiksmus. Efektyvi miesto rinkodaros ir komunikacijos strategija yra grsta tinkamo komunikacinio pagrindo / ideologijos pasirinkimu. Kiekvienai i miesto prioritetini komunikacijos srii privalo bti parengta komunikacin linija: Klaipda laisvu stiliumi adaptacija ir pritaikymas; Klaipda laisvu stiliumi vidin komunikacija.

Komunikacijos kanalai Vienas i esmini efektyvios rinkodaros kampanijos kriterij tinkamas

komunikacijos / informacijos sklaidos kanal pasirinkimas. Kiekvienai tikslinei grupei pasiekti naudojami skirtingi komunikacijospriemons: TV; Radijas; Spauda; Internetas; Tiesiogin komunikacija (parodos, renginiai).

9

Pasirenkant komunikacijos kanalus taip pat yra reikmingi ie veiksniai: Geografija; Tiraas; kainiai.

Rinkodaros ir komunikacijos strategijoje privalo bti pateiktas prioritetini kanal sraas su galimybe j patvirtinti kaip Klaipdos miesto komunikacijos prioritet, siekiant pritraukti pavienes rinkodaros kampanijas nurodytuosius kanalus, itaip padidinant informacijos apie Klaipd sklaidos koncentracij.

Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategijos veiklos planas Rinkodaros ir komunikacijos strategijoje privalo bti parengtas tikslus veiklos planas, identifikuojantis Klaipdos miesto rinkodaros veiksmus pagal: Produkt; Tikslin rink; Priemones ir veiksmus; Veikl; gyvendinimo form; Vykdymo termin; Veiksm gyvendinimo rodiklius;

Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos vadybos sranga ir smata Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategijoje turi bti parengta miesto rinkodaros ir komunikacijos veiklos vadybos sranga, kurioje turi bti numatyta: atsaking institucij komunikacijos schema; Klaipdos rinkodaros biudeto

formavimo schema; Klaipdos prekinio enklo pltros ir komercializavimo schema. Klaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategijoje privalo bti nustatyta preliminari komunikacijos veiklos smata. Smata pads nustatyti veiklos prioritetus, suplanuoti atsaking institucij rinkodaros biudetus.

10

1.2. BENDRA PRODUKTO APVALGA VERSLAS Klaipdos valstybinis jr uostas

Klaipdos uostas tai labiausiai iaur nutols neulantis rytins Baltijos jros uostas. Tai svarbiausias ir didiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jros, sausumos ir geleinkelio keliai i Ryt ir Vakar. I ia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausi pramonini Ryt ali region (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipdos uost eina pagrindins laivybos linijos Vakar Europos, Pietryi Azijos ir Amerikos emyn uostus. Klaipdos uostas multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas. iuo metu uoste veikia devyniolika stambi krovos, laiv statybos ir remonto kompanij. Tiesiogiai su Klaipdos uosto veikla yra susij daugiau kaip 800 kio subjekt. Klaipdos uoste bei su uosto veikla susijusiose monse yra sukuriama per 23 tkst. darbo viet bei 4.5 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Uosto dka sukuriama apie 170 tkst. indukuot darbo viet. Klaipdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP per pastaruosius du metus. Klaipdos uostas perkrauna daugiausia konteineri lyginant su kitais Baltijos ali uostais. Per 2008 metus uoste pasiektos keturios naujos Klaipdos uosto istorijoje krovos apyvart auktumos didiausia vis krovini krova 29,88 mln. t, didiausia naftos produkt krova 9,36 mln. t, didiausia biri tr krova 5,56 mln. t ir didiausia konteineri vienet krova 373,3 tkst. TEU. 2008-aisiais metais Klaipdos uoste perkrauta 9,2 proc. arba 2,5 mln. t jrini krovini daugiau nei 2007 metais. 2008 m. Rygos uostas perkrov 29,57 mln. t krovini, t. y. +14,0 proc. daugiau nei per 2007 metus. 2008 m. Talino uostas perkrov 29,08 mln. t krovini, t.y. -19,3 proc. maiau nei per 2007 metus. 2008 m. Ventspilio uostas perkrov 28,57 mln. t krovini, t.y. -7,9 proc. maiau nei per 2007 metus. 2008 m. Kaliningrado uostas perkrov 15,38 mln. t krovini, t.y.-1,6 proc. maiau nei per 2007 metus. 2008 m. Liepojos uostas perkrov 4,19 mln. t krovini, t.y. +3,7 proc. daugiau nei per 2007 metus. Per pastaruosius atuonerius metus Klaipdos uostas buvo spariai

modernizuojamas, taiau darbai kol kas nra baigti iki galo. Artimiausiu metu btina baigti rekonstruoti krantines, rekonstruoti ir plsti uosto geleinkel bei gilinti

11

uosto dugn. Iki 2013 m. tikimasi pradti paruoiamuosius darbus, siekiant pradti giliavandenio uosto statyb panaudojant ES ir valstybs las. Klaipdos uost planuojama vystyti iaurinje dalyje iki 17,5 m gylio. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su Klaipdos valstybinio jr uosto pltra: 3 prioritetas. Jrinio miesto vystymas.

3.1. tikslas. Stiprinti uosto ir miesto pltros vientisum. 3.1.1 udavinys. Utikrinti Klaipdos intermodalinio transporto mazgo ivystym. 3.1.2 udavinys. Stiprinti miesto ir uosto sveik, aktyvinant bendradarbiavim pltros projektuose.

Laisvoji ekonomin zona (LEZ)

Klaipdos laisvoji ekonomin zona (LEZ) pirmoji ir skmingiausia tokio pobdio zona Lietuvoje. Klaipdos LEZ veikia nuo 2002 met, iuo metu ji silo: mokesi lengvatas, 412 ha teritorij pramoninei veiklai 99 metams, sutvarkyt ir paruot veiklai infrastruktr. Nuo 2002 iki iol Klaipdos LEZ pritrauk: faktini investicij 650 mln. lt.; planuojam investicij - apie 400 mln. Lt. 2008 m. LEZ monse dirbo iki 3000 moni. Nuo 1997 m. iki 2008 m. i viso Klaipdos LEZ infrastruktr investuota 61,678 mln. Lt, i j: - 12,527 mln. Lt valstybs subsidijos l; - 11,735 mln. Lt ES struktrini fond l; - 0,814 mln. Lt savivaldybs biudeto l ir kt. Pagrindinis LEZ pranaumas taikomos mokestins lengvatos zonoje

veikianioms monms: nra nekilnojamojo turto mokesio, netaikomas pajam mokestis usienyje imokamiems dividendams, investuojantys bent 1 milijon EUR nemoka pelno mokesio pirmuosius eerius metus ir moka tik 50% Lietuvos moni pelno mokesio ateinanius 10 met. mones, ketinanias sikurti LEZ teritorijoje, vilioja ir palanki geografin-logistin zonos padtis. Klaipdos LEZ veikia alia pagrindinio Lietuvos greitkelio, netoliese yra ir geleinkelio linija bei uostas. Dauguma veikiani bei besikuriani moni krovinius transportuoja per Klaipdos uost. uostamiesio LEZ investavo ir investuoja kompanijos i Tailando, Airijos, Japonijos, Lietuvos, Austrijos ir kit ali. 2008 m. LEZ teritorijoje veik 14 moni, 2 mons yra statomos, 1 mon projektuojama.

12

2009 m. LEZ teritorijoje veikianios ir statomos mons Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. MONS Klaipdos verslo parkas, UAB Pastat vystymas, UAB Espersen Lietuva, UAB Yazaki Wiring Technologies, UAB Klaipdos Skuba, UAB Orion Global PET, UAB RETAL Baltic, UAB (ex Nemuno Banga) Mestilla, UAB Ad Rem LEZ, UAB ANIS LMK, UAB Glassbel Baltic, UAB Albright Lietuva, UAB Lindstrom, UAB PACK Klaipda (ex OXK), UAB Vings logistika, UAB Helsina, UAB HANSA Flex, UAB BKL veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon veikianti mon statyba statybos projektavimas

Duomen altinis: UAB Klaipdos LEZ valdymo bendrov, 2009 m.

Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su Klaipdos laisvosios ekonomins zonos pltra: 1 prioritetas. Aplinkos, palankios pramonei, verslui ir ini ekonomikai pltoti, krimas. 1.2. tikslas. Pritraukti vietos ir usienio investicijas. 1.2.1 udavinys. Sukurti patrauklius pramonini ir nepramonini teritorij vystymo investicinius paketus.

Ekonomikos pltra Klaipdos mieste

2008 m. sausio 1 d. Klaipdos mieste veik 5912 kio subjektai, tai 7,2 proc. daugiau nei 2007 m. tokiu laiku (5516) ir 16,5 proc. daugiau nei 2006 m. (5072). Pagal ekonomines veiklos ri grupes Klaipdos mieste dominuoja didmenin ir mamenin prekyba (1399 mons), nekilnojamojo turto veikla ir nuoma (1114 mons), transporto ir sandliavimo veiklos (757 mons), statyba (515 mons), apdirbamoji gamyba (488 mons). Klaipdos miestas kio subjekt skaiiumi

13

perpus atsilieka nuo Vilniaus miesto, kuriame 2008 m. pradioje veik 24138 kio subjektai, ir nuo Kauno miesto 11241 kio subjektai. Tarp didiausi Lietuvos bendrovi, pagal 2007 m. pardavim pajamas, Klaipdos mieste esanti mon UAB Yazaki Wiring Technologies Lietuva (laid sistema, kabeli gamyba) uima 52 viet, grup DFDS LISCO (krovini ir keleivi perveimas) 59 viet. Klaipdos mieste pagal pardavim pajamas ios mons yra pirmaujanios. Klaipdos apskritis eksportuoja 14.2% produkcijos, pagamintos Lietuvoje. Pagal tiesiogines usienio investicijas (toliau TUI) per 2007 m. Klaipdos apskrit buvo pritraukta 2 626 mln. Lt. TUI ir buvo 21,6 procento didesns nei 2007 m. sausio 1 d. Tiesiogins usienio investicijos Klaipdos apskrityje sudar 7,6 procento vis tiesiogini usienio investicij alyje. Pagrindins alys investuotojos Klaipdos regione Kipras, Danija, veicarija, Vokietija, Jungtins Valstijos, Estija, Olandija. Pagrindins ekonomins veiklos kurias daugiausiai investavo usienieiai yra: apdirbamoji gamyba, rafinuot naftos produkt ir chemijos gamini gamyba, transportas ir sandliavimas. Klaipdos apskrityje daugiausia investuota apdirbamj gamyb 65,3 procento, transport ir sandliavim 15,8 procento. Apdirbamojoje gamyboje didiausia dalis investuota rafinuot naftos produkt ir chemijos gamini gamyba 39,1 procento; maisto produkt, grim ir tabako gamyb 29 procent; variklini transporto priemoni, kitos transporto rangos gamyb (tame skaiiuje ir laiv statyb bei remont) 11,3 procento. Ateityje, Klaipdoje numatoma ypa daug dmesio skirti verslui palankios aplinkos krimui, inovacij diegimui, bei investicij pritraukimui. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su verslui palankios aplinkos krimu bei investicij pritraukimu Klaipdos miest: 1 prioritetas. Aplinkos, palankios pramonei, verslui ir ini ekonomikai pltoti, krimas. 1.1. tikslas. Skatinti inovacij diegim pramonje ir versle. 1.1.1 udavinys. Patobulinti verslui sistem, sudarant palankias slygas inovacijos kurti ir taikyti. 1.2. tikslas. Pritraukti vietos ir usienio investicijas. 1.2.1 udavinys. Sukurti patrauklius pramonini ir nepramonini teritorij vystymo investicinius paketus. 1.2.2 udavinys. Pltoti rinkodaros veikl, pritraukti investicijas. Taip pat ypatingas dmesys Klaipdoje yra skiriamas ini ekonomikos pltrai bei veikia nemaai mokslo ir tyrim staig, kurios skatina inovacij diegim.

14

Klaipdoje veikia mokslo ir technologij parko misija skatinti iuolaikini, mokslui imli technologij pltr alies Vakar regione bei visoje Lietuvoje. Parkas siekia sudaryti palankias slygas auktojo mokslo, mokslo tiriamj institucij, pramons ir verslo moni bendradarbiavimui bei kooperacijai, skatina smulkaus ir vidutinio verslo moni, gaminani ini pagrindu kuriamus ir gaminamus produktus, pltr, pltos ryius tarp pramons, verslo, mokslo ir mokymo institucij bei ekonomin ir mokslo bendradarbiavim gaminant auktos kokybs produktus. 2008 m. Klaipdoje pradjo veikti asociacija Baltijos slnis. Integruoto mokslo, studij ir verslo centro (slnio) Lietuvos jrinio sektoriaus pltrai pagrindinis tikslas sukurti jrini ini ekonomikos branduol, sutelkiant teritorikai isibarsiusias jrinio mokslo ir studij institucijas ir j padalinius, bendros infrastruktros pagalba optimizuoti i institucij tarpusavio ryius bei sudaryti slygas glaudesniam jrinio mokslo, studij ir verslo bendradarbiavimui. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su mokslo ir verslo staig pltra bei bendradarbiavimo skatinimu: 1 prioritetas. Aplinkos, palankios pramonei, verslui ir ini ekonomikai pltoti, krimas. 1.1. tikslas. Skatinti inovacij diegim pramonje ir versle 1.1.2 udavinys. Pltoti mokslo, verslo ir savivaldos partneryst, stiprinani miesto ini ekonomikos potencial.

Krybins ekonomikos pltra Klaipdos mieste

Daugelyje studij paymima, jog krybini industrij sektorius yra svarbus vietins pltros elementas, pritraukiantis investicijas, darbuotojus ir turistus. Todl, didieji Europos miestai, tokie kaip Londonas, Barselona, Berlynas, Amsterdamas ir kt., krj ir investuotoj kryb pritraukim laiko prioritetinmis miesto pltros politikos kryptimis. Krybini industrij pltros potencial Klaipdoje sudaro gera infrastruktra kultros ir krybos talentams ugdyti, daug kultros ir meno mokyklose besimokanio/studijuojanio jaunimo, taip pat tradicinio meno krjai ir

profesionalaus meno sklaida. Taiau krybinio potencialo ilaikymui, taip pat, jo pritraukimui to nepakanka. Reikalinga krybikum stimuliuojanti aplinka, t.y. tinkamos krybos ir demonstravimo erdvs, aktyvus kultrinis gyvenimas, kultros ir krybos produkt paklausa ir, be abejo, parama. Rinkodaros veikla ne tik daugelyje ali priskiriama prie Krybini industrij arba krybos ekonomikos, bet pati labai takojama kit krybins ekonomikos sektori pltros.

15

Krybinms industrijoms Lietuvoje priskiriama: amatai, architektra, dizainas, kinas ir videomenas, leidyba, vaizduojamasis, taikomasis menas, muzika, programin ranga ir kompiuterins paslaugos, radijo ir televizijos program krimas ir transliacija, reklama, scenos menai ir kitos sritys, kuriose jungiasi kultros bei kins veiklos aspektai. Krybini industrij subjektais yra laikomos tiek sektori atitinkanios mons, tiek vieajam interesui atstovaujanios meno ir kultros staigos. Lietuvos kultros ir krybinio sektoriaus palyginimas su kitomis ekonominmis veiklomis, 2003 m. Ekonomins veiklos ris Sukurta BVP dalis, proc. Maisto produkt, grim ir tabako gamyba Kultros ir krybos sektorius Tekstils ir tekstils gamini gamyba Nekilnojamo turto operacijos Gumini ir plastikini gamini gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Main ir rangos gamyba Kompiuteriai ir su jais susijusi veiklaaltinis: "The Economy of Culture in Europe", 2006.

2,5 1,7 1,6 1,1 0,5 0,4 0,4 0,3

Vis dl to, io sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje yra maesnis, o pltra ltesn lyginant su situacija Europos Sjungoje. Svarbu pastebti, jog kultros ir krybinio sektoriaus indlis neapsiriboja vien tik tiesioginiu, kiekybikai apibriamu poveikiu. is sektorius taip pat: (1) skatina inovacijas kituose ekonomikos sektoriuose; (2) yra labai svarbus informacini technologij ir telekomunikacij sektoriaus augimui; (3) turi takos vietinei pltrai (pritraukiant turizm, investicijas, krybinius darbuotojus); bei (4) pasiymi dideliu socialiniu poveikiu, (5) formuoja miesto identitet ir prekin enkl. emiau lentelje patiekiamas moni, dirbani krybini industrij sektoriuje Klaipdos mieste, skaiius. moni, dirbani krybini industrij sektoriuje Klaipdos mieste, skaiius Leidyba Knyg leidyba Laikrai leidyba urnal ir periodini leidini leidyba Kita leidyba Programins rangos naudojimo konsultacijos ir jos tiekimas Architektrin ir ininerin veikla ir su ja susijusios technins konsultacijos Projektiniai konstruktoriniai darbai Reklama Reklamos priemoni krimas ir gyvendinimas Reklamos pristatymas iniasklaidoje moni skaiius

1 3 5 2 3 28 140 35 84 12 1 2 1

16

Garso ra studij veikla Radijo ir televizijos veikla Radijo ir televizijos program transliavimas Menin ir literatrin kryba ir interpretacija Teatro spektakli pastatymaialtinis: Creditinfo Lietuva, 2007

2 16 4

Klaipdos miesto savivaldyb suvokdama, kad krybika aplinka tampa vis svarbesniu darbuotoj, investicij ir turist traukos elementu, bando keisti miesto politik, kad i atitikt auganius miesto gyventoj, svei poreikius ir verslo interesus. Krybini industrij pltros skatinimas yra numatytas Klaipdos miesto strateginiuose dokumentuose. Svarbiausi dokumentai ioje srityje yra ie: 1. Klaipdos miesto kultros vystymo prioritetins kryptys (2007-2012). iame dokumente numatytos kultros vystymo kryptys apima (1) miesto kultrinio tapatumo formavim; (2) bendruomens kultrinio aktyvumo skatinim; (3) kultrini paslaug administravimo gerinim; bei (4) kultros takos miesto ekonominiam vystymuisi didinim. Pastaroji prioritetin kultros vystymo kryptis numato galimybi krybini industrij pltrai sukrim mieste. 2. Klaipdos miesto strateginis planas. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su Kultros fabriko steigimu buvusiame Tabako fabrike Klaipdos mieste: 5 prioritetas. vietimo ir kultros vystymas.

5.2. tikslas. Stiprinti Klaipdos, kaip kultros centro vaizd, formuoti patraukli krybin aplink ir skatinti miesto bendruomens kultrin aktyvum. 5.2.1 udavinys. Sudaryti slygas Klaipdos miesto kultros infrastruktros pltrai ir meno anr sklaidai alies bei tarptautiniu mastu, gerinti kultrins informacijos paslaugas. 1 prioritetas. Aplinkos, palankios pramonei, verslui ir ini ekonomikai pltoti, krimas. 1.1. tikslas. Skatinti inovacij diegim pramonje ir versle. 1.1.1. udavinys. Patobulinti paramos verslui sistem, sudarant palankias slygas inovacijoms kurti ir taikyti. 1.1.1.4. veiksmas. Miesto teritorijose, kuriose maja verslo aktyvumas, diegti naujas inovatyvias verslumo skatinimo formas, orientuotas socialiai paeidiamas tikslines grupes. 1.1.3. udavinys. Pritraukti investicijas infrastruktros pltrai. 1.1.5. udavinys. Suformuoti verslui patrauklaus miesto vaizd. 1.2.3. udavinys. Inaudoti tranzitinio turizmo pltros galimybes.

17

-

Buvusio Tabako fabriko pritaikymas smulkaus ir vidutinio verslo reikmms

Kultros fabriko projekto tikslas nebenaudojam industrinio paveldo objekt Klaipdos miesto senamiestyje (buvus Tabako fabrik, esant Bang g. 7) pritaikyti smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) reikmms, kuriant jame krybini industrij centr (Kultros fabrik) tarpdisciplininiams, vairi krypi iuolaikiniams menams. Planuojama, jog Kultros fabrike kursis menininkai, mons, dirbanios amat, mados, dizaino, architektros, kino, muzikos krimo, reklamos, vizualini men, leidybos ir kt. sferose. Pabaigus visus numatytus darbus, komplekse sikurs 300 viet sal spektakliams bei kitiems renginiams, 100 viet kino sal, 194 kv. m konferencij sal su biuro patalpomis, ra studija, spaustuv, oki studijos, krybins dirbtuvs, nedidel kino studija, baras-klubas, kuriame galt vykti vairs diazo bei kiti koncertai. I baro-klubo bt galima ieiti prie Jono kalnelio, ia galt bti lauko ekspozicijos, o ant stogo bus galimyb rodyt kino filmus po atviru dangum. Verslo inkubatoriaus valdymo modelis numato pagalb vystant savarankik krybin veikl, tame tarpe: lengvatin patalp nuom, galimyb naudotis bendra infrastruktra, gauti vairias paslaugas ir konsultacijas, dalyvauti bendruose projektuose ir pan. gyvendinant Kultros fabriko projekt (2009-2011m.) bei kitus iai veiklai skirtus ir ES remiamus projektus, Klaipdos mieste bus rengiama Krybini industrij strategija, kuri apims ir atskiras politikas bei krybini versl ir vieo meno rmimo programas. Rengiant iuos politinius dokumentus bus pritaikoma Europos ali paangi patirtis. Teisin aplinka, takojanti krybini industrij pltr ir kultros fabrik krimsi Krybini industrij sektoriaus vaidmuo ilg laik buvo ignoruojamas. Taiau pastaruoju metu Europoje vis plaiau apie sektori imta kalbti kaip apie svarb ekonomins ir socialins pltros veiksn. Tai patvirtino ir 2006 m.

Europos Komisijos inicijuotas tyrimas Europos kultros ekonomika, kuriuo pirm kart pabandyta nustatyti Europos kultros ir krybinio ekonomikos ir socialinei pltrai. sektoriaus poveik

ios studijos ivadose pripastamas

reikmingas kultros ir krybos sektoriaus indlis augimui, konkurencingumui, daugiau ir geresni viet sukrimui, tvariam vystymuisi bei inovacijoms, ir todl raginama iam sektoriui suteikti deram dmes Lisabonos strategijoje. Vis plaiau pripastant krybini industrij io svarb, sektoriaus Europos pltrai. Sjungoje Lisabonos

formuojasi palankus

politinis

kontekstas

strategijoje siloma iam sektoriui suteikti prioritetinio sektoriaus status. (iuo metu strategijoje didiausias dmesys skiriamas informacinms technologijoms ir telekomunikacijoms, tinkl krimui ir moksliniams tyrimams technologij srityje.)

18

Taip pat iuo metu Europos Komisija rengia manifestinio pobdio dokument, nustatant dialog su krybinmis industrijomis ir skatinant alis nares atkreipti dmes i spariai besivystani srit. Numatoma, jog ateityje krybini industrij pltra bus vienas i svarbi ES ali nari vertinimo kriterij. Lietuvos teisiniai dokumentai

Tiek Europos Sjungos, tiek ir vietini iniciatyv paskoje, Lietuvoje pradedama formuoti teisin baz, skirta krybini industrij pltrai paskatinti. Pirmasis teisinis dokumentas - 2007 m. kovo 28d. Kultros ministro sakymu patvirtinta Krybini industrij skatinimo ir pltros strategija. i strategija parengta, gyvendinant LR Vyriausybs 2006-2008 m. program, ir ja siekiama, kad krybins industrijos, kaip perspektyvi ir inovatyvi sritis, tapt svaria ir strategine alies kio ir

visuomens gyvenimo pltros dalimi, tai pat, kad alies krybini industrij produktai ir paslaugos skmingai konkuruot Lietuvoje ir usienyje. iam tikslui pasiekti yra numatyta: (1) kaupti, analizuoti ir skleisti informacij apie sektoriaus raid; (2) didinti moni, dirbani krybini industrij srityje, kompetencij, kelti j kvalifikacij; (3) padti formuoti krybini industrij pltrai palanki aplink. Kadangi krybini industrij sektoriaus skatinimas Lietuvoje tai sritis, kurioje nra sukaupta daug patirties, tai dauguma ioje strategijoje numatyt priemoni kol kas yra susijusios tik su informacijos kaupimu, tyrim atlikimu ir tolimesni rekomendacij parengimu. Numatomo steigti Kultros fabriko Klaipdoje paskirtis atitinka visus ios strategijos udavinius.

KULTRA IR TURIZMAS Turizmas

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Klaipdos miest (kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo mons) atvyko 11589 turistai, t.y. 17,9% daugiau turist negu 2006 m., tuo tarpu Vilniuje ir Kaune turist skaiius sumajo - 13,0% ir -15,5%. 2008 m. V Klaipdos turizmo ir kultros informacijos centras (KTKIC) i viso aptarnavo 66836 turistu. Nuo 2004 m. turst srautai Klaipd stabiliai augo ir padidjo daugiau nei 2 kartus. Daugiausia turist Klaipdoje apsilank i Vokietijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Anglijos, Ispanijos, Olandijos. 2007 m. Klaipdos mieste veik 36 apgyvendinimo staigos, i j 28 sudar viebuiai ir moteliai. Bendras viet skaiius buvo 2747. Tuo tarpu Kauno mieste buvo 45 apgyvendinimo staigos (bendras viet skaiius 2061), Vilniuje 105 (bendras viet skaiius 8408).

19

Ypatingai svarbus Klaipdai yra kruizinis turizmas, atplukdantis didij dal turist Klaipd. 2008 m. kruiziniai laivai Klaipdos uoste prisivartavo 46 kartus, atplukdydami miest apie 33 000 turist. Dideli kruizini laiv turistams organizuojami Liaudies amat jomarkai, kuri metu pristatomas Lietuvos kulinarinis paveldas, liaudies amatai bei folkloro grupi pasirodymai. Siekiant garsinti Klaipd, didinti kruizini laiv bei keleivi atvykim, miestas dalyvauja vairiuose tarptautiniuose projektuose, parodose. Nuo 2001 m. Klaipda yra asociacijos Cruise Europe nar bei dalyvauja projekte Baltic Cruise. 2008 m. kovo mn. 5- kart Lietuvos nacionalin delegacija dalyvavo kasmetinje didiausioje pasaulio kruizins laivybos parodoje Seatrade Cruise Shipping Convention 2008 Majamyje (JAV). Klaipdos miestas pristatomas

www.cruisebaltic.com internetiniame tinklalapyje. Klaipdos uoste nuolat pleiami terminal pajgumai. 2010 m. uosto ir miesto centre adama ubaigti statyti keleivi ir krovini terminal. is terminalas veikia jau penkerius metus. Nuolat tvarkomos Klaipdos laiv remonto mons ir piliaviets teritorijos, kuriomis praeina kruizini laiv turistai. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su turist pritraukimu Klaipdos miest bei turizmo infrastruktros pltra: 3 prioritetas. Jrinio miesto vystymas.

3.2. tikslas. Pltoti rekreacijos ir turizmo infrastruktr bei paslaugas, didinti j paklaus. 3.2.1 udavinys. Ivystyti rekreacini teritorij infrastruktr. 3.2.3 udavinys. Gerinti miesto turistin vaizd rinkodaros priemonmis.

Tarptautiniai jriniai renginiai

Klaipda vienintelis Lietuvos uostamiestis, galintis priimti kruizinius laivus bei skiriantis iskirtin dmes jrinio turizmo propagavimui. Klaipdos uostas pamau tampa inomas pasaulyje ne tik kaip krovini uostas, bet ir kruizini laiv uostas. Siekdama inaudoti jros teikiamus privalumus, Klaipda ypatingai didel dmes skiria tarptautinio jrinio turizmo pltrai bei tarptautinio jrinio turizmo rengini organizavimui. 2008 m. vasar Klaipdoje vyko trys jriniai renginiai: Baltijos ali regata "Sony Baltic Open Regatta", kurioje startavo 24 jachtos i Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos; istorini laiv festivalis "Baltic Sail"; Kreiserini jacht regata "Baltic Sprint Cup". 2009 m. liepos 31 - rugpjio 3 dienomis Klaipdoje finiuos The Tall Ships Races Baltic 2009 regata. Planuojama, jog uost atvyks 90-100 laiv: apie 10

20

A klass burlaivi, apie 20 B klass burlaivi, 50-60 C ir D klass jacht. Renginyje dalyvaus apie 4000-5000 laiv gul nari. i regata bus ypatingas vykis Klaipdai ir visai Lietuvai. Pirm kart vienu metu Klaipdos uost atplauks tiek daug burini laiv su usienio ali vliavomis. is tarptautinis renginys leis pristatyti Klaipd ne tik kaip krovos uost, bet ir kaip uost, skirt buriniams laivams. Klaipdai sulaukiant vis didesnio buriuotoj dmesio, labai svarbus tampa pradtas gyvendinti senojo Pilies uosto ir Dans krantini rekonstrukcijos projektas. Tai dideli l reikalaujantis projektas, kur apie 90 proc. finansuoja ES struktriniai fondai ir 10 proc. Klaipdos m. savivaldyb. 2009 m., gyvendinus projekt, bus rengta nauja iuolaikika, jros turist poreikius atitinkanti laiv prieplauka senosios Klaipdos pilies fosoje, rengta prieplaukos paslaug infrastruktra ir tinklai, rekonstruotos esamos susidvjusios Dans ups krantins nuo ups ioi iki Biros tilto (abipus ups) ir rengta aiktel jacht laikymui iemos metu. Bendras rekonstruotin piliaviets fosos ir Dans ups krantini ilgis 2800 metr. J gyvendinus, Klaipda gals vienu metu priimti iki 200 nedideli laiv ir jacht. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su rengini organizavimu Klaipdos mieste: 3 prioritetas. Jrinio miesto vystymas.

3.2. tikslas. Pltoti rekreacijos ir turizmo infrastruktr bei paslaugas, didinti j paklaus. 3.2.2 udavinys. Iplsti turizmo paslaug ir rengini vairov bei pagerinti kokyb.

Jros ir regiono gamtos teikiami privalumai

Klaipda puikiai poilsiui tinkantis miestas. Miesto papldimiuose, kaip ir visame Baltijos pajryje Lietuvoje, galima mgautis maloniu baltu smliu, netoli iaur nuo miesto nuostabaus kratovaizdio ir savitos gamtos Pajrio regioninio parko groiu bei ramybe. Buriuotojai patirtimi dalijasi dviejuose jachtklubuose, vienas i j paiame Klaipdos centre kaip ir kruizini laiv terminalas. Uostamiestis yra trauktas kruizini laiv po Baltij marrutus. I vienos Klaipdos miesto puss poilsiautojus diugina Palanga (www.palanga.lt) didiausias Lietuvos pajrio kurortas; kitoje nuostabiai graios gamtos Kuri nerija Kuri marias nuo Baltijos jros skiriantis pusiasalis, kaip kultrinis kratovaizdis, raytas Pasaulio paveldo sra.

21

Klaipdos savivaldybei priklausantys Smiltyns ir II Melnrags papldimiai apdovanoti Mlynosiomis vliavomis. Klaipdoje yra vienintelis Pabaltijo alyse Lietuvos jr muziejus. Lietuvos jr muziejus sikrs iauriausiame Kuri nerijos take Kopgalyje, kur baigiasi 98 km ilgio Kuri nerijos pusiasalis ir atsiveria Klaipdos uosto vartai. 1979 metais restauruotose ir rekonstruotose patalpose yra akvariumai su Lietuvos

glavandenmis, Baltijos ir tropini jr uvimis, preparuotos jr faunos ekspozicija. Lauko baseinuose prie akvariumo pastato apgyvendinti pingvinai, Baltijos ruoniai, iaurs jr litai. 1994 metais atidarytas vienintelis rytinje Baltijos pakrantje delfinariumas. ia gyvena Juodosios jros afalinos. Delfinai labai jautrs gyvnai, jiems reikia ypatingos prieiros ir meils. Nuo 2001 met Lietuvos jr muziejaus delfinariume pradtas ypatingas delfin ir vaik bendravimo projektas delfin terapija.

Kultra

Klaipda yra pats seniausias miestas i Lietuvos didmiesi. Klaipdos miesto krimo data laikomi 1252 metai. Tuomet Dangs ups iotyse Livonijos ordinas ir Kuro vyskupas pastat Memelburgo (Memelburg) pil, prie kurios krsi miestas. Klaipda tuomet buvo inoma kaip Memelis. Klaipdos vardas (Caloypede) pirmkart pamintas 1413 m. Vytauto laike, kuriame sakoma, kad miestas pastatytas emaii emje. XVI a. Klaipdoje spariai vystsi amatininkyst, laiv statyba, klestjo pirkliai. Vliau m kurtis stambioji pramon, isivyst jr prekyba, atsirado kultros staig. Klaipdos senamiestis isiskiria i kit Lietuvos didij miest senamiesi kompaktikumu, dar i Vokiei ordino laik likusiu taisyklingu gatvi tinklu, senja fachverkins konstrukcijos architektra, bdinga Vokietijos miestams, bei neblogai ilikusiais XVIIXVIII a. Klaipdos tvirtovs gynybini tvirtinim fragmentais. ia yra Senoji (Pirmoji) perkla, Dramos teatras ir Teatro aikt, Parod rmai Pilies muziejus, Maosios Lietuvos istorijos muziejus, Laikrodi muziejus, Evangelik liuteron maldos namai, Etnokultros centras, Kalvysts muziejus, Turgaus aikt. Klaipdos miestas garsus savo kultriniai renginiais ir itekliais. Pagrindiniai nacionalinio lygio renginiai Klaipdoje organizuojami vasar: 1. Jros vent 4 dien pritraukia miest daugiau nei pus milijono lankytoj kasmet. vents metu mieste vyksta mugs, koncertai, vairs renginiai ir parodos.

22

2. Klaipdos diazo festivalis festivalis, taps tarptautiniu diazo renginiu, kuris sukvieia miesto sveius ir muzikantus ne tik i kaimynini valstybi, bet ir i JAV, Didiosios Britanijos, Kanados ir kit ali. 2009 m. liepos 22 - 26 d. Klaipda taps 25-uoju miestu, kuriam suteikta garb priimti 46-j "Europeade" festival. vents metu uostamiestyje savo tautin kultr - okius, dainas, amatus - pristatys daugiau nei 20 Europos valstybi, kurioms atstovaus iki 5 tkst. vairaus amiaus dalyvi. Festivalyje planuoja dalyvauti tautiniai kolektyvai i Latvijos, Estijos, Vokietijos, vedijos, Danijos, kaimynins Rusijos ir kt. ali. Savivaldybs funkcijoms kultros srityje vykdyti yra steigtos 8 savivaldybs biudetins ir viena vieoji kultros staiga: B Kultros centras vej rmai, B Klaipdos kultr komunikacij centras, B Dails parod rmai, B Maosios Lietuvos istorijos muziejus, B Vieoji biblioteka, B Koncert sal, B Etnokultros centras, B Tautini kultr centras ir V Jros vent. Klaipdoje veikia 15 bibliotek, 6 kultros centrai, 27 vairs meno kolektyvai, dramos ir muzikinis teatrai, koncert sal, meno galerijos ir parod rmai, muziejai, kultros centrai. Taip pat pramogos silomos ir aktyv poils mgstantiems gyventojams 2 ledo arenos, 27 sporto klubai, nardymas, buriavimas, jodinjimas, paraiutizmas, pramoginiai skrydiai, vejyba. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su kultros vystymu Klaipdos mieste: 5 prioritetas. vietimo ir kultros vystymas.

5.2. tikslas. Stiprinti Klaipdos, kaip kultros centro vaizd, formuoti patraukli krybin aplink ir skatinti miesto bendruomens kultrin aktyvum 5.2.2 udavinys. Skatinti miesto bendruomens kultrin ir krybin aktyvum, stiprinti gyventoj kultrin identitet. 5.2.3. udavinys. Patobulinti biudetini kultros staig veiklos

administravim ir pagerinti materialines technines slygas kultros paslaug tiekimui.

GYVENTOJAI IR SOCIALIN INFRASTRUKTRA Demografin padtis

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. pradioje Klaipdoje gyveno 184 657 gyventoj, i kuri, 67,2% buvo 15-59 m. gyventojai, o 13,7% 0-14 m. amiaus gyventojai.. Klaipdos mieste ilieka gyventoj skaiiaus majimo tendencija (per 2007- 2008 m. sumajo 0,69 proc.). Tok gyventoj skaiiaus majim slygojo

23

tiek natralios gyventoj kaitos dinamika, tiek neigiamos migracijos saldo augimas. 2008 m. pirm kart Klaipdos mieste gim daugiau gyventoj nei mir. Statistiniai duomenys rodo, kad Klaipdos mieste gyventoj migracijos saldo yra neigiamas. Taiau natralus gyventoj prieaugis Klaipdoje, nors ir iliko neigiamas, per 2007 m.- 2008 m. laikotarp iaugo 20,3 proc. dl padidjusio gimstamumo (per 2006- 2007 m. laikotarp- 3,8 proc.) ir sumajusio mirusi skaiiaus (per 2006- 2007 m. laikotarp- 0,3 proc.).

vietimas

2007-2008 metais Klaipdos miesto savivaldybje veik 6 gimnazijos, 8 vidurins mokyklos, 17 pagrindini mokykl, 1 pradin mokykla, 2 suaugusij vidurins, 11 mokykl dareli. Statistikos departamento duomenimis 2007-2008 metais Klaipdos mieste bendrojo lavinimo mokyklose moksi 25310 mokini, t.y. 10,7 proc. maiau nei 2005-2006 metais. Klaipdoje taip pat veikia du universitetai: 1. Klaipdos universitetas per akademinius metus student skaiius universitete siekia 10 000 student, dirba per 600 profesori, docent, dstytoj, veikia 7 fakultetai (Gamtos ir matematikos moksl, Humanitarini moksl, Jr technikos, Men, Pedagogikos, Socialini moksl, Sveikatos moksl), 2 studij institutai (Jreivysts ir Tstini studij), 5 mokslo institututai (Baltijos pajrio aplinkos tyrim ir planavimo, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos, Jrinio kratovaizdio, Mechatronikos, Regionins politikos ir planavimo). 2. LCC tarptautinis universitetas 20072008 m. LCC tarptautiniame universitete student skaiius siek 600. Universitete studijuoja studentai i toki ali: Airija, Albanija, Baltarusija, Didioji Britanija, Gana, JAV, Kanada, Kazachija, Kirgizija, Latvija, Lietuva, Makedonija, Malaizija, Moldova, Rusija, Tailandas, Ukraina, Uzbekija, Vokietija. Pagal main program kiekvien semestr atvyksta studentai i iaurs Amerikos universitet: Bethel kolegijos (MN), Westmonto universiteto, Tayloro universiteto, Vakar Trinity universiteto. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su vietimu Klaipdos mieste: 5 prioritetas. vietimo ir kultros vystymas.

5.1. tikslas. Sudaryti slygas auktesnei bendrojo lavinimo ir neformaliojo vietimo kokybei. 5.1.1 udavinys. Sudaryti prielaidas tstiniam ir prieinamam ugdymui mieste.

24

5.1.1. udavinys. Padidinti galimybes mokini saviraikai ir socializacijai.

Socialins paslaugos

2008 metais Klaipdos miestiei sveikata rpinosi 12 viej ligonini, 11 ambulatorij, 92 privaios gydymo staigos, i j 51 odontologijos kabinetai. Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su socialini paslaug kokybs gerinimu Klaipdos mieste: 4 prioritetas. Gyvenimo slyg gerinimas ir socialinio saugumo stiprinimas.

4.2 tikslas. Gerinti socialini paslaug kokyb, didinti vairov ir prieinamum miesto gyventojams. 4.3 tikslas. Gerinti sveikatos prieiros organizavimo kokyb ir paslaug prieinamum.

Gyvenimo kokyb

Miestas pltojamas, atsivelgiant patogum gyventojams. Gyvenamieji kvartalai patraukls, su ivystyta reikiama fizine ir socialine infrastruktra. Perplanuojami senieji miesto miegamieji kvartalai. Renovuojami daugiabuiai namai, jie tampa estetikai patrauklesni ir ekonomikesni. Daugiabui nam kiemai pritaikomi iuolaikiniams gyventoj poreikiams, sprendiamos automobili laikymo

daugiabui nam kiemuose problemos. Miesto gyventojams sudaromos slygos sportuoti, gauti kokybikas, vairius poreikius atitinkanias vietimo, socialines ir sveikatos prieiros paslaugas netoli savo gyvenamosios vietos. Tenkinami rekreaciniai gyventoj poreikiai: utikrinamas patogus susisiekimas su rekreacinmis teritorijomis i vis miesto dali, gyventojai laisvalaik gali leisti rekreaciniams poreikiams pritaikytose vieosiose erdvse: parkuose, pajryje, pamaryje, senamiestyje. Klaipdos mieste i viso yra 70982 butai. Vidutinis buto naudingas plotas yra 54m2. Statistikos departamento iankstiniais duomenimis, pirmj 2008 m. ketvirt Klaipdos apskrityje buvo pastatyti 69 nauji gyvenamieji namai, t. y. 24 namais daugiau negu pirmj 2007 m. ketvirt. Naujai pastatytuose atuoniuose daugiabuiuose namuose rengta 300 but, j naudingasis plotas sudar 18,6 tkst. m , t. y. 65 procentus viso pastatyto naudingojo ploto. Lik 63 butai buvo rengti 12 but namuose, naudingasis plotas sudar 10 tkst. m (35 proc. viso pastatyto naudingojo ploto). Statistikos departamento duomenimis uostamiestis dar atsilieka nuo Lietuvos Respublikos vidurkio pagal naudingo bsto ploto kvadratinius metrus, tenkanius2 2

25

vienam gyventojui: Lietuvos vidurkis 2007 m.-24,4 m , Vakar alyse- 32 m , o vienam Klaipdos miesto gyventojui teko 2007 m. 21,2 kv. m. (2006 m. 20,8 m ). Maiausia gyvenamojo ploto vienam gyventojui tenka ir lyginant su didiausiaisiais Lietuvos miestais. Klaipdos teritorins statistikos valdybos duomenimis Klaipdos apskrityje buvo iduoti 1592 leidimai statyti 1612 nauj gyvenamj nam, kuriuose suplanuota rengti 4208 butus, tai yra 1295 butais daugiau nei 2006 m. Dauguma klaipdiei, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, gyvena daugiabuiuose namuose, pastatytuose 1961 1992 metais.2

2

2

Socialinio bsto pltra

Klaipdos miesto savivaldybje 2007 m. pabaigoje srauose socialiniam bstui nuomoti buvo rayti 1234 asmenys (eimos) (133 daugiau nei 2006 m.), i j 191 negalus asmuo. Per 2007 m. 82 asmenims buvo inuomotos savivaldybi gyvenamosios patalpos. 2009 m. planuojama pasirengti ir pradti statyti dar du gyvenamuosius namus savivaldybs socialinio bsto fondui plsti (vienas i i nam bus skirtas apgyvendinti Lietuv grtani politini kalini ir tremtini eimoms). Klaipdos miesto pltros strateginiame plane numatyti veiksmai tiesiogiai susij su vietimu Klaipdos mieste: 4 prioritetas. Gyvenimo slyg gerinimas ir socialinio saugumo stiprinimas.

4.1 tikslas. Gerinti ir pltoti miesto gyvenamj fond. 4.1.1 udavinys. Utikrinti efektyv miesto gyvenamojo fondo naudojim, prieir, atnaujinim ir modernizavim. 4.1.3 udavinys. Vykdyti subalansuot ir racionali naujo bsto pltr. 4.1.4 udavinys. Aprpinti bstu socialiai remtinus ir maas pajamas gaunanius gyventojus, gerinti bei priirti socialinio bsto fond.

26

1.3. KLAIPDOS MIESTO STIPRYBI, SILPNYBI, GALIMYBI IR GRSMI ANALIZ

VERSLAS: Klaipdos uostas, Klaipdos laisvoji ekonomin zona, miesto infrastruktra bei pltra, mokslo staigos, verslo paramos organizacijos. - Klaipda uostas lyderis tarp Baltijos ali. - Klaipdos LEZ skmingiausiai veikianti LEZ visoje Lietuvoje. - Klaipdoje yra didiulis potencialas augti, atvira erdv investuoti ir kurti versl; - Palanki Klaipdos geografin padtis ir ipltota infrastruktra; - Skatinamas mokslo, studij ir verslo bendradarbiavimas bei inovacij pltra; - Aktyvi investicini projekt komunikacija.

Stiprybs: - Patvirtintas Klaipdos regiono 2007-2013 m. pltros planas. - Neulantis ir modernus jr uostas, vis tip krovini krova. - LEZ iskirtins slygos verslui pltoti. - Uostas + LEZ vienintel tokia vieta Lietuvoje. - Multimodalinis transporto mazgas. - Miesto susisiekimo sistema yra tarptautinio susisiekimo tinklo dalis. - Kvalifikuotos darbo jgos pasila. - Plaios galimybs investuotojams. - Pozityvus miesto valdios poiris, atvirumas, pastovumas, patyrimas. - Visi Lietuvos teikiami privalumai (didiausia i Baltijos valstybi, diversifikuotas kis, gyventoj potencialas, mentalitetas, kio pltra). - Mieto teikiamos galimybs augti plstis, kurti.

Silpnybs: - Usitss nuolatini gyventoj i Klaipdos LEZ iklimas stabdo LEZ pltr. - Nesubalansuota uosto ir miesto pltra. - Uostas atskirtas nuo LEZ. - Auktos kvalifikacijos darbuotoj trkumas ir kvalifikuotos darbo jgos migracija usien. - Neispstas ems nuosavybs klausimas bei saugom teritorij keliamos problemos.

Galimybs: - Infrastruktros pltra LEZ. - Didjanios usienio investicijos. - Didjanios materialins investicijos.

27

- Uosto infrastruktros pltra.

Grsms: - Esant ekonomikos recesijai Lietuvoje mas perveam krovini kiekis per Klaipdos uost. - Darbo jgos emigracija, ypa auktos kvalifikacijos specialist.

KULTRA IR TURIZMAS: jros ir gamtos teikiami privalumai, kruizini laiv terminalas, kultros staigos, renginiai. Klaipda turi potencial ipltoti turizmo infrastruktr vienintelis Lietuvos miestas prie jros; Klaipda galt tapti Lietuv reprezentuojaniu miestu prie jros; Klaipdai btina tapti unikaliu, iskirtiniu miestu, orientuotis ne vien paslaug kokyb, bet ir paslaug vairov. Klaipdos kultrinis gyvenimas turt gauti iskirtinum per jrin tapatyb, orientuotis jrins kultros propagavim; Klaipda - kultros centras, kur vyksta ir nacionalinio lygio renginiai bei vents. Patraukls, doms renginiai Klaipdoje turt vykti nuolat, siekiant pritraukti kuo didesn skaii lankytoj i Klaipdos, Lietuvos ir usienio. Klaipdos auktasis mokslas turi bti orientuotas jrins tematikos studijas.

Stiprybs: Formuojamos palankios slygos jrinio turizmo pltrai (prieplaukos); 3 vandenys: jra, marios, Dans up. Miestas ir pajrio gamta alia miestietika rekreacija. Multikultrin istorija ir vokikas paveldas. Egzistuojanti infrastruktra. Kruizini laiv terminalas. Klaipdos senamiestis. Jr muziejus, delfinariumas, muziejai. Pasaulini regat Baltic Sail, Baltic Cup, Tall Ships pritraukimas. Gilias istorines aknis turintis miestas. Modernaus meno festivalis Seas. Tarptautinis folkloro festivalis Europeade.

28

Silpnybs: Turizmo sektorius atsilieka savo apgyvendinimo, aptarnavimo kokybe bei laisvalaikio uimtumu lyginant su konkurent uostamiesiais. Miestas negali tiesiogiai prieiti prie jros, pramonins teritorijos prie krant. Neilgas pajrio ruoas lyginant su kaimyninmis alimis. Nra pakankamai jrini pramog (jachtos, buriavimas, laiveliai ir t.t). Nepakankamai kultrini rengini ir pramog itisus metus. Nepakankamai ipltota paslaug infrastruktra, trksta auktos klass viebui. Nepakankamai nacionalinio masto kultrini rengini. Nepakankamai modernaus meno projekt. Trksta gyvybs senamiestyje. Maai inomos poilsins teritorijos Smiltynje, Giruliuose. Paiame mieste nra Europinio lygio turizmo objekt. Nra duomen ir analizs apie turizmo tak miesto ekonomikai, j ileidiamas pinig sumas, nuomon apie paslaug kokyb ir pan. Klaipda ir toliau ilieka daugiau tranzitinio turizmo vieta, labai maa dalis turist ia pasilieka kelioms dienoms, todl realios miesto biudeto pajamos i turizmo nra didels.

Galimybs: Jacht ir kateri baz piliavietje, krantini rekonstrukcija. Dans ups panaudojimas rekreacijai, barams, kavinms. Daugiau Mlynosios vliavos papldimi. Laisvalaikio ir pramog centras Giruliuose. Sveikatingumo kompleksas Kopgalyje. Didjantys usienio ir vietos turist srautai. Kultros fabrikas. Saviti renginiai itisus metus vairiose srityse. Akademinio jaunimo traukimas kultrin gyvenim. Oficialiai veikiantis uv turgus, tarptautins regatos. Jros vent Baltijos regiono vent. Klaipdos miesto kortels Klaipda card diegimas.

Grsms: Didjantis kaimynini ali rekreacijos ir turizmo paslaug konkurencingumas. Dl ribot paslaug ir turizmo objekt mieste ateityje gali sumati usukani kruizini laiv, nes kol kas Klaipda jiems nauja sustojimo vieta.

29

-

Bendra ekonomin situacija pasaulyje neivengiamai sumains turist srautus artimiausiais metais.

-

Nekuriamos naujos ir originalios turizmo paslaugos.

GYVENTOJAI IR SOCIALIN INFRASTRUKTRA: bstas, infrastruktra, vietimas, darbas, socialins paslaugos. Klaipda pagal dyd yra treias Lietuvos miestas; Klaipdoje yra didels sidarbinimo galimybs; Klaipda gyventoj suvokiamas kaip uostamiestis, bet ne kaip miestas prie jros skirtas poilsiui ir pramogoms; Jauniems monms iuo metu Klaipda nra pakankamai stiprus traukos centras (galimybs, savirealizacija).

Stiprybs: Neigiamas natralios gyventoj kaitos majimas. alies vidurk virijanti vidutin tiktina gyvenimo trukm. alies vidurk virijantis gimstamumo rodiklis. Auktos kokybs miesto infrastruktra ir galimybs (sveikatos apsauga, vietimo sistema, susisiekimas, darbo pasila, gyvenamosios vietos galimybs). Valdios nuoseklumas, atvirumas, liberalumas, veiklumas. Universitetinis miestas. Dauguma Klaipdos gyventoj lietuviai. Vienas emiausi Lietuvoje , Klaipdos apskrityje nedarbo lygis. enkli paanga modernizuojant bibliotekas, ipltotas viej interneto prieig tinklas.

Silpnybs: Neigiamas migracijos saldo. Maesnis u alies vidurk vidutinikai vienam gyventojui tenkantis naudingas plotas, kv. m. Nra tiesioginio prijimo prie jros. Nepakankamai sutvarkyta gyvenamoji aplinka. Pasyvus gyvenimas senamiestyje. Gyventojai nepakankamai informuoti apie savivaldybs vykdomus projektus ir j eig.

30

Galimybs: Vaik ir jaunimo uimtumo pltojimas bei nusikalstamumo prevencini program vykdymas. Pajrio tramvajus. Daugiabui nam modernizavimas. Uosto teritorijos panaudojimas miesto reikmms, krantini atvrimas. Nauja vali prieplauka. Senamiesio atgaivinimas. Inovacijos miesto erdvse ir pramoniniuose objektuose. Klaipdos miesto kortels Klaipda card diegimas.

Grsms: Darbo jgos emigracija. Gyventoj senjimas. Dl lt aprpinimo socialiniu bstu temp, socialiai remtiniems gyventojams ir eimoms bus sunku pagerinti gyvenimo slygas.

31

2. PRIORITETINS KLAIPDOS MIESTO RINKOSRengiant rinkodaros ir komunikacijos strategij yra btina identifikuoti rinkodaros ir komunikacini proces vartotoj socialines, kultrines, institucines grupes, kurias privalome pasiekti komunikacijos proceso metu.

GEOGRAFINIS SEGMENTAS: Siekiant efektyviai inaudoti komunikacijos proces, yra btina vertinti geografines tendencijas nustatyti komunikacijos geografij. kokias alis, regionus miestus turt bti nukreipta komunikacija. Siekiant tiksliai isiaikinti Klaipdos miesto rinkodaros geografin segment, buvo atlikta Klaipdos miesto staig ir organizacij apklausa apie usienio alis ir rinkas su kuriomis Klaipdos mons daugiausiai bendradarbiauja, pleiasi, turi ryi. (Priedas 2)

SOCIALINIS SEGMENTAS: Socialinis segmentas yra esminis elementas nustatantis, kokias socialines grupes bus orientuota rinkodaros ir komunikacijos strategija.

INSTITUCINIS SEGMENTAS: Institucinis segmentas tai bendradarbiavimo aspektus apimanti komunikacija. iuolaikiniame pasaulyje atsirasti globalios ar regionins institucijos (UN; WB; Eurocity ir t. t.) emlapyje yra efektyvi komunikacin priemon. Miesto dalyvavimas skirtinguose susivienijimuose, organizacijose ir forumuose

koncentruoja komunikacin veikl. 2.1. GEOGRAFINIS SEGMENTAS Vokietija Remiantis 2008 m. I ketvirio statistiniais duomenimis, tiesiogins usienio investicijos i Vokietijos Lietuvoje sudar 3 061 076 tkst. Lt. Klaipdos apskritis 2008 m. sulauk 327,2 mln. Lt tiesiogini usienio investicij i Vokietijos. Tiesiogins usienio investicijos Vokietij tais paiais metais sudar 21 761 tkst. lit. Lietuvos ir Vokietijos ekonominis bendradarbiavimas turi senas tradicijas jau nuo Hanzos sjungos laik. XIII a. itin glauds prekybos santykiai buv su iaurs Vokietija. Taip pat tiek prekybos santykius, tiek turizmo sraut judjim i dalies lemia vienu metu bendra buvusi Klaipdos miesto (Memelio) ir Vokietijos istorija. Kalbant apie turizmo srautus, didel dalis turist atvyksta btent istorini ini

32

poreikio vedini, o vyresnio amiaus turist dalis domisi asmeniniais savo ar giminaii patyrimais senojoje Klaipdoje. Prekybinius, ekonominius santykius gerina tai, kad Klaipdos miestas, bdamas vieninteliu Lietuvos uostamiesiu, turi puikias galimybes tiekti bei priimti produkcij i Vokietijos uost Hamburge, Bremerhafene, Kylyje bei Mukrane, kuriuos su Klaipdos uostu jungia konteineri ir ro-ro linijos. Ro-ro linijomis kroviniai pasiekia Vokietij tokiais marrutais: Klaipda (Lietuva) Grimsbis / Ipsvias (D. Britanija) Antverpenas (Belgija) / Roterdamas (Olandija) Karlshamnas (vedija) Klaipda (Lietuva), Klaipda (Lietuva) Kylis (Vokietija) Klaipda (Lietuva). Taip pat Klaipdos uoste prasideda dviej kombinuoto transporto traukini marrutai, kurie gerokai palengvina krovini gabenim Rytus tiek Vokietijai, tiek kitoms alims. Vokietijos ekonomika yra didiausia Europos Sjungoje ir treia pasaulyje. Turdama didiausi gyventoj skaii ir BVP Europos Sjungoje, Vokietija yra viena svarbiausi rink. 2007 metais Vokietijos BVP sudar 2,423 mlrd. EUR. Vokietija yra tarp pirmaujani eksportuotoj pasaulyje, 2007 m. jos eksportas siek 969 mlrd. EUR. Pagrindiniai prekybos partneriai: Pranczija, JAV, Didioji Britanija, Italija. Greta tarptautini korporacij Vokietijos ekonomikos branduol sudaro SVV. Madaug 70 proc. darbuotoj dirba SVV monse. Pagrindiniai sektoriai: automobili gamyba, mechanika, elektros ininerija, chemijos pramon, aplinkosaugos technologijos, biotechnologijos, nanotechnologijos, logistika.

vedija Tiesiogins vedijos usienio investicijos Klaipdos apskrit 2008 m. pradioje sudar 74,2 mln. Lt. Lietuvos tiesiogins usienio investicijos vedij 2008 m. pradioje sudar 642 tkst. Lt. I Klaipdos reguliariai plaukia keleiviniai keltai Karlshamn. Taip pat Klaipdos uostas tarp Baltijos ali turi plaiausi laivybos linij tinkl. Ro-ro linija plukdo krovinius marrutu Klaipda (Lietuva) Karlshamnas (vedija) Klaipda (Lietuva), taip pat generalini krovini linija plukdo krovinius marrutu Klaipda (Lietuva) Grimsbis / Ipsvias (D. Britanija) Antverpenas (Belgija) / Roterdamas (Olandija) Karlshamnas (vedija) Klaipda (Lietuva). 2007 m. Lietuvos prekybos apyvarta su vedija sudar 3923,8 mln. Lt (1136,4 mln. EUR) ir palyginus su 2006 m. iaugo 11,3 proc. Prekybos balansas buvo neigiamas ir sudar 669,2 mln. Lt (193,8 mln. EUR). Lietuvos eksportas vedij 2007 m. siek 1627,3 mln. Lt (471,3 mln. EUR). Lietuvos importas i vedijos 2007 m. sudar 2296,5 mln. Lt (665,1 mln. EUR) ir palyginus su 2006 m. iaugo 29,2 proc.

33

vedijos BVP 2007 m. siek 308,9 mlrd. dol. Infliacijos lygis 2008 m. birelio mn. siek 3,2 proc.. Gamtiniai itekliai: mikai, hidroelektrin energija, geleies rda, varis, vinas, cinkas, auksas, sidabras, volframas, uranas, arsenas, mediena. Pagrindiniai pramons sektoriai: (geleis ir plienas), elektros ranga, lktuv gamyba, popieriaus produktai, radijo ir telefonins dalys, ginkluot, medienos minktimas, maisto apdirbimas. Pagrindiniai prekybos partneriai: Vokietija, Danija, Norvegija, Jungtin Karalyst, Nyderlandai, Suomija, Pranczija.

Danija Tiesiogins Danijos usienio investicijos Klaipdos apskrit 2008 m. pradioje sudar 445,6 mln. Lt. Lietuvos tiesiogins usienio investicijos Danij 2008 m. pradioje sudar 31 199 tkst. Lt. Ro-ro linij marrutai: Klaipda (Lietuva) Kopenhaga (Danija) Fredericija (Danija), Klaipda (Lietuva) Aabenraa (Danija) Arjus (Danija). Pagrindiniai pramons sektoriai: maisto apdirbimas, mechanizmai ir ranga, tekstil ir drabuiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laiv statyba, malnai.

Norvegija Tiesiogins Norvegijos usienio investicijos Klaipdos apskrit 2008 m. pradioje sudar 56,7 mln. Lt. Lietuvos tiesiogins usienio investicijos Norvegij 2008 m. pradioje sudar 118 329 tkst. Lt.

Suomija Tiesiogins Suomijos usienio investicijos Klaipdos apskrit 2008 m. pradioje sudar 86,7 mln. Lt. Konteinerini linij marrutai: Antverpenas (Belgija) Le Havras (Pranczija) Tysportas (D. Britanija) Bremerhavenas (Vokietija) Klaipda (Lietuva) Gdyn (Lenkija) Rauma (Suomija), Amsterdamas (Olandija) Roterdamas (Olandija) Helsinkis (Suomija) Kotka (Suomija) Amsterdamas (Olandija) Roterdamas (Olandija) Klaipda (Lietuva) Sodertalje Rauma Gavle Amsterdamas (Olandija), Helsinkis (Suomija) Klaipda (Lietuva) Tysportas (D. Britanija) Roterdamas (Olandija) Helsinkis (Suomija), Klaipda (Lietuva) Gdanskas (Lenkija) Tysportas (D. Britanija) Roterdamas (Olandija) Helsinkis (Suomija) Sankt Peterburgas (Rusija) Helsinkis (Suomija) Klaipda (Lietuva) Tilbury

34

(D. Britanija) Hamburgas (Vokietija) Helsinkis (Suomija) Sankt Peterburgas (Rusija) Klaipda (Lietuva). Suomija yra paangi industrin alis su gerai ivystyta infrastruktra ir aukto lygio vyriausybiniu finansavimu, ypa sveikatos apsaugos ir vietimo. Garantuojamas nemokamas ne tik vidurinis, bet ir auktasis isilavinimas. Suomijos ekonomikos pagrind sudaro privaios mons, kurios gamina daugiau nei 80 proc. produkcijos ir teikia 90 proc. bankini paslaug. Suomija turi gana plat ir gerai ivystyt paslaug sektori. Metalo ir ininerijos pramon yra didiausias Suomijos pramons sektorius. Gaminami vairs renginiai, mainos, kuriamos miko, kalnakasybos, metalurgijos ir jgaini technologijos. ems kio ir gamtos apsaugos technologijos taip pat uima labai svarbi ios akos dal. Suomija gamina daugiau nei 30 proc. vis nauj popieriaus gamybos rengini. Spariausiai auganios sritys yra

elektrotechnikos ir elektronikos pramon, keliamj rengini, taip pat laiv statybos ir emynini technologij gamyba. Ypa ivystyta technologiniu poiriu yra pramonin automatika, vartotoj elektronika ir sveikatos apsaugos produktai. Telekomunikacij sektorius ir kompiuterins technologijos yra labiausiai ivystytos sritys. alis pirmauja Europoje mobilij telefon gamybos srityje. Pagrindiniai Suomijos importo partneriai: Vokietija, vedija, Jungtin Karalyst, Rusija, Olandija, Kinija, Danija (2005 m.). Daugiausia importuoja main gamybos pramons gamini, geleies ir plieno, naftos ir jos produkt, gamtini duj, farmacijos gamini, vaisi, darovi, telekomunikacijos rengini. Eksporto partneriai: Vokietija, vedija, Jungtin Karalyst, JAV, Rusija, Olandija (2005 m.). Suomijos eksporto struktroje vyrauja geleis, plienas, tekstils dirbiniai, elektrotechnikos renginiai, kai kurios aliavos. Pagrindiniai Lietuvos eksportuojami produktai: tekstil ir tekstils dirbiniai, mineraliniai produktai, augalins kilms produktai, mainos ir mechaniniai renginiai, paruoti maisto produktai, netaurieji metalai ir j dirbiniai, mediena ir medienos dirbiniai. Daugiau nei 80 proc. Suomijos usienio prekybos vyksta per jr. Daugiausia importo i Europos ali yra transportuojama keltais. Pietinis Suomijos uostas Hanko yra neulantis. Helsinkio uostas didiausias krovini veimo uostas, apimantis beveik pus Suomijos importo, apie 2/3 Suomijos konteineri gabenimo ir pus sunkveimi bei treileri veimo per Suomijos uostus. Kiti svarbs uostai yra Kemi, Kotka, Lovisa, Natali, Oulu, Pori, Turku, Vasa.

35

Rusija Tiesiogins Rusijos usienio investicijos Klaipdos apskrit 2008 m. pradioje sudar 9,6 mln. Lt. Lietuvos tiesiogins usienio investicijos Rusij 2008 m. pradioje sudar 245 069 tkst. Lt. Lietuvos ir Rusijos ekonominiai santykiai gana ilg laikotarp buvo susieti bendra istorija. Klaipda yra svarbi prekybos kelio tarp Ryt ir Vakar Europos grandis, vaidinanti reikming vaidmen palengvinant preki gabenim i toki ali kaip Rusija ir Baltarusija, taip pat ir paios Lietuvos Europos Sjungos centr. Klaipda turi sen tokios veiklos tradicij ir daugel met buvo puiki laivininkysts, prekybos ir susisiekimo priemon gabenant prekes i Europos pakraio ir ypa i Rusijos Vokietij, Skandinavij ir tolimesnes alis, vien ir kit pus. Klaipdos uostas sujungtas su tolimais regionais gerais keliais tai labai svarbus privalumas, kadangi rinka iame sektoriuje vis labiau pleiasi dl patogi keli ir transporto, ypa konteineri gabenimo sunkveimiais i Rusijos ir Baltarusijos. Klaipda turi puik auktos klass greitkel, nusidriekiant toli rytuose Baltarusij. Jis buvo nutiestas, kad palengvint tarybin keli eismo strategij Baltijos uost ir i jo. Dabar iuo keliu gabenami Rusijos kroviniai i tolim vietovi uost. Geleinkelis labai patogus dar ir tuo, kad jo vs plotis toks pat kaip ir Rusijos, Centrins Azijos respublik, Ukrainos, Baltarusijos geleinkeli. Tai labai palengvina krovini gabenim tolimais atstumais. Klaipdos esminis pranaumas yra ir tas, kad ji yra maiausiai periferika lyginant su kitomis buvusiomis tarybinmis respublikomis (skaitant Latvij, Estij, taip pat Rusij. vakarus nuo Lietuvos esantis svetim vald apsuptas Kaliningradas lieka Rusijos teritorijoje, bet fizikai jis yra atskirtas nuo tvyns ir turi labai blog infrastruktr). Mirusis traukinys Vikingas bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos

geleinkeli, uosto krovos kompanij ir Klaipdos, Iljiovsko bei Odesos uost projektas.

2.2. SOCIALINIS SEGMENTAS Verslas Vartotojai: Lietuvos verslininkai; Usienio investuotojai i Vokietijos, vedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Rusijos.

36

Statistikos departamento iankstiniais duomenimis, tiesiogins usienio investicijos 2008 m. sausio 1 d. Klaipdos apskrityje sudar 2625,7 mln. Lt ir buvo 21,6 procento didesns nei 2007 m. sausio 1 d. Klaipdos apskrityje daugiausia investuota apdirbamj gamyb 65,3 procento, transport ir sandliavim 15,8 procento. Apdirbamojoje gamyboje didiausia dalis investuota rafinuot naftos produkt ir chemijos gamini gamyb 39,1 procento; maisto produkt, grim ir tabako gamyb 29 procent; variklini transporto priemoni, kitos transporto rangos gamyb (i j ir laiv statyb bei remont) 11,3 procento. Vienam Klaipdos apskrities gyventojui tenka 6932 litai tiesiogini usienio investicij, t. y. 21,8 procento daugiau negu 2007 m. sausio 1 d. Daugiausia l Klaipdos apskrityje yra investav Kipro (21,3%), Danijos (17 %), veicarijos (14,4 %), Vokietijos (12,5 %), investuotojai. gyvendinant Klaipdos miesto komunikacijos strategij Klaipdos miest siekiama pritraukti investuotoj i 6 tikslini ali rink, kurie investuot pagrindinius Klaipdos miesto verslo sektorius. Pagrindiniai Klaipdos miesto verslo sektoriai yra ie: Laiv statyba ir remontas; Mediena ir baldai; Transportas ir logistika; Chemija/plastikai (PET); Maistas.

Turistai Vartotojai: Usienio turistai: Vokietija, Latvija, Pranczija, Ispanija, Italija, JAV, Estija, Skandinavijos alys, piet Europa; Lietuviai turistai: tranzitiniai turistai, rengini turistai, paintiniai turistai. Lietuvi turistus bt galima pritraukti arba prailginti j buvimo Klaipdoje laik per jrines, miesto pramogas arba j kompleks bei miesto renginius; Lietuvos gyventojai: Klaipdos miesto ir apylinki gyventojai, studentai, Vakar Lietuvos regiono gyventojai, Lietuvos gyventojai nacionalinio masto renginiams.

Per deimt 2008 m. mnesi Klaipdos turizmo ir kultros informaciniame centre buvo aptarnauti 66 503 turistai. I j 41% buvo turistai i usienio, 49% kruizini laiv turistai, o likusieji 10% tai turistai, aptarnauti parod metu.

37

Pastebta, kad Klaipd daugiausia turist atvyksta i Vokietijos (apie 14%), Ispanijos, JAV, kaimynini Baltijos ali. gyvendinant Klaipdos miesto komunikacijos strategij Klaipdos miest bus siekiama pritraukti daugiau turist i Skandinavijos ali, Rusijos bei kruizinio turizmo ali.

Gyventojai Vartotojai: Visi dabartiniai Klaipdos gyventojai (visos amiaus, socialins, demografins grups); Klaipdoje gyvenantis jaunimas arba Klaipdoje uaug, bet kitur

studijuojantys mons; Vakar Lietuvos gyventojai; Kit stambesni Lietuvos miest gyventojai.

Statistikos departamento duomenimis 2008 m. pradioje Klaipdos mieste i viso gyveno 184 657 gyventoj (54% moter ir 46% vyr). I kuri, 67,2% buvo 15-59 m. gyventojai, o 13,7% 0-14 m. amiaus gyventojai. Per pirmj 2008 m. pusmet Klaipdos miest atvyko 1465 nauji gyventojai, ivyko 2180 gyventoj (migracijos saldo 715) gyvendinant Klaipdos miesto komunikacijos strategij, Klaipdos miest siekiama ilaikyti esam gyventoj skaii bei pritraukti daugiau nauj gyventoj, kurie bt jauni, tolerantiki, isilavin, kultringi, energingi.

2.3 INSTITUCINIS SEGMENTAS Nuo 1992 m. Klaipda priklauso Baltijos miest sjungai, kartu su Danijos (Aalborg, Aarhus, Copenhagen, Fredericia, Guldborgsund, Horsens, Kge, Kolding, Nstve, Vordingborg), Suomijos (Espoo, Helsinki, Jrvenp, Jyvskyl, Kemi, Kotka, Lahti, Mariehamn, Pori, Porvoo, Tampere, Turku, Vaasa), Norvegijos (Bergen, Kristiansand), vedijos (Gvle, Gteborg, Halmstad, Kalmar, Karlskrona, Karlstad, Kristianstad, Linkping, Lule, Malm, Nacka, Norrtlje, Nykping, rebro, Oskarshamn, Robertsfors, Stockholm, Sundsvall, Trelleborg, Ume, Vstervik, Vxj, Visby), Vokietijos (Greifswald, Kiel, Lbeck, Rostock, Wismar), Rusijos (Baltijsk, Kaliningrad, Kronshtadt, Lomonosov, Peterhof, Sestroretsk, St. Petersburg) bei Lenkijos, Latvijos ir Estijos miestais. Nuo 2001 m. Klaipda yra Eurocities nar. EUROCITIES yra tinklas, jungiantis

38

svarbiausius Europos miestus. kurtas 1986 m. jis jungia vietines valdias i daugiau nei 130 miest, 30 Europos ali. EUROCITIES siekia ini ir idj, pasikeitimo patirtimi ir problemomis tarp savo nari bei nauj sprendim paiekos. Rengia daug vairi forum, projekt, rengini. Klaipdos miestai partneriai iose nagrinjamose valstybse yra: Karlskrona (vedija, nuo 1989 m.), Liubekas (Vokietija, 1990 m.), Riugenas (Vokietija, 1993 m.), Manheimas (Vokietija, 2002 m.), Leipcigas (Vokietija, 2003 m.),

erepovecas (Rusija, nuo 1992 m.), Kaliningradas (Rusija, nuo 1993 m.), Kotka (Suomija, nuo 1994 m.), Kiog (Danija, nuo 1995 m.). Lietuva kartu su Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Rusija, Suomija, vedija ir Vokietija priklauso Baltijos jros valstybi tarybai. Klaipdoje veikia vedijos Karalysts, Suomijos Respublikos garbs bei Rusijos Federacijos generalinis konsulatai. vedijos garbs konsulas Klaipdoje yra Joachim Bernhardsson. Rusijos generalinis konsulas Klaipdoje Leonid Basnin. Suomijos garbs konsulas Klaipdoje Krister Sakari Henrikinpoika Castren (Krister Casten). Klaipdos jr uosto direkcija nuo 1995 m. yra Baltijos uost organizacijos (BPO) nar. BPO vienija daugiau nei 50 reikmingiausi Baltijos jros uost devyniose alyse (Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir vedijoje). Organizacija buvo kurta 1991 m. Kopenhagoje. Klaipdai btinas glaudesnis bendradarbiavimas ir sitraukimas tokias

organizacijas: vairias miest asociacijas, tarptautines organizacijas, skatinanias socialin ir ekonomin regiono pltr. Be to, btina ir patiems steigti vairias asociacijas / organizacijas bei pritraukti jas regionus arba miestus, su kuriais siekiame bendradarbiauti vairiose srityse. 20092011 m. Klaipdai rekomenduojama siekti narysts iose organizacijose: Creative cities network; Observatory PASCAL; Europian social network; Europian network of cities for local integration policines for migrants (CLIP); REVES network; GCD global cities dialogue; The glocal forum.

39

3. KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS TIKSLAI IR UDAVINIAIKlaipdos miesto rinkodaros ir komunikacijos strategijos tikslai ir udaviniai laikotarpiu iki 2011 met nustatyti vertinus Klaipdos miesto pltros prioritetus, susiklosiusias slygas mieste ir regione bei atlikt strategin analiz.

VERSLAS Kasmet Klaipdos miest pritraukti daugiau investuotoj i usienio ir Lietuvos: 1.) Ilaikyti 7030 proc. proporcij tarp paslaug ir gamybos; 2.) Maksimaliai subalansuotai inaudoti uosto, LEZo ir turizmo galimybi potencial.

KULTRA IR TURIZMAS Pritraukti Klaipd didesnius turist srautus: 1.) Nuo paintinio pramog ir tranzitinio turizmo pereiti prie vandens ir pramog turizmo; 2.) Didinti turist srautus, prailginti j buvimo laik Klaipdoje. 3..) Stiprinti jrin Klaipdos tapatum; 4.) Organizuoti nacionalinius ir tarptautinius renginius Klaipdoje; 5.) Pristatyti Klaipdos istorij, kultr ir pan.

GYVENTOJAI IR SOCIALIN INFRASTRUKTRA Pritraukti Klaipdos miest daugiau gyventoj bei ilaikyti esam gyventoj skaii: Klaipda miestas, kuriame gera gyventi ir dirbti. 1.) Patogi buitis miestieiams; 2.) Rekreacija; 3.) Kultra, vietimas, socialins paslaugos; 4.) Didels sidarbinimo galimybs. 5.) sitraukimas labdaring veikl.

40

4. PRODUKTO RMIMAS / POZICIONAVIMASProdukto pozicija (ang. product positioning) produkto uimama vieta vartotoj smonje, lyginant t produkt su konkurent produktais. Klaipdos miestas neturi vieno unikalaus produkto, kur bt galima iskirti ir pozicionuoti. iuo metu Klaipdoje yra bent trys sudtiniai stambs produktai, kuriuos galima silyti atvykstantiems verslininkams, turistams bei gyventojams. Siekiant atrasti vis produkt bendrum, bt galima teigti, kad Klaipda identifikuoja save kaip uostamiest, miest prie jros. Tokiu atveju artimiausias ir pagrindinis Klaipdos miesto konkurentas galt bti Rygos miestas kaimyninje alyje Latvijoje. Konkurencins analizs ivados pateiktos emiau esanioje lentelje: Faktorius: Paslaug kainos Krovini tip vairov Logistika Miesto enklas, patrauklumas Klaipda 10 10 10 6 Ryga 10 9 9 10 Kaliningradas 7 5 4,5 3

Uosto verslo aplinka, infrastruktra Mokesiai

10 9

9 9

7 8

Pilnam produkt pozicionavimui btina atlikti ne tik konkurent analiz, o taip pat ir vairius vartotoj tyrimus, kurie padt isiaikinti gyventoj, turist bei verslinink pasitenkinimo indeksus.

41

5. KLAIPDA LAISVU STILIUMI ADAPTACIJA IR PRITAIKYMASSiekiant parengti prekin enkl atitinkani rinkodaros ir komunikacijos strategij, btina suderinti prekinio enklo ideologij, komunikacijos poreik ir rinkodaros veiksmus. Efektyvi miesto komunikacijos strategija yra grsta tinkamo

komunikacinio pagrindo / ideologijos pasirinkimu. Turi bti parengtos vis prioritetini miesto komunikacijos srii komunikacins linijos: Klaipda laisvu stiliumi adaptacija ir pritaikymas; Klaipda laisvu stiliumi vidin komunikacija. Miesto komunikacijos ypatumas yra tai, kad tikslin auditorija apima labai plat kultrin ir socialin sluoksn, todl vykdant miesto komunikacij neivengiama maksimalios komunikuojamos inios transformacijos. Danai auditorijos, kurios turi bti pasiektos, neturi joki bendrum, todl komunikacijai parenkami skirtingi kanalai, metodai bei retorika. vertinant mintas aplinkybes btina miesto prekin enkl pritaikyti kiekvienam i komunikacijos prioritet.

Klaipda laisvu stiliumi samprata atskirose socialinse grupse Politikos atstovai Pritraukti nauj gyventoj 1. Platus pasirinkimas gyventi laisvu stiliumi. Pritraukti investicijas 2. 3. Laisv kurti ir veikti. KlaiPDA mink savo pd! klimpk ilgam!

Pritraukti turistus 4. 5. Buriuok Klaipd. Klaipda tema improvizacijai.

Paveikti miesto visuomen 6. Laisvi mons laisvame mieste.

Verslo atstovai 1. 2. 3. 4. 5. 6. ypsokis kartu su mumis! Investuok lengvai ia ir dabar! Nuleisk inkar. Gyvenimas ant bangos. Gyvenimas jros ritmu. Jauskis savas.

Kultros atstovai 1. 2. 3. Neulantis uostas. Neulanti kultra (ice-free port/culture/business). Klaipda kultros uostas.

42

4. 5. 6. 7. 8. 9.

ia mano krantas (inkaras). Dryuot siel miestas (lojalumas). Buriuok Klaipd! Jauki susitikim miestas (cosy meeting city). Pasimatym miestas (cosy dating, kiss in Klaipeda). ia gimsta svajons (Klaipda never stop dreaming, dream in Klaipeda).

10. Vjas u dyk / ipardavimas (Wind for free!!!). 11. Subalansuota buriavimui (Wind for sale (sail)!). Ivados: Klaipdos miestas turi savo prekin enkl, kuris bus kertinis rinkodaros ir komunikacijos strategijos elementas, taiau gyvendinant strategij btina enkl adaptuoti pagal kiekvienos atskiros vartotoj grups pasiekiamumo kriterijus. Vykdant enklo adaptacijos proces buvo pateikti kiai ir asociacijos, naudotinos miesto enklui populiarinti atskirose tikslinse grupse.

Asociacijos-kiai pagal prioritetus: Prioritetas Atvira ir tolerantika bendruomen Vieta, atvira verslui Asociacija-kis ypsokis kartu su mumis! Gyvenimas jros ritmu Jauskis savas Dryuot siel miestas (lojalumas) Klaipda kultros uostas Laisvi mons laisvame mieste ia mano krantas (inkaras) Jauki susitikim miestas (cosy meeting city) Pasimatym miestas (cosy dating, kiss in Klaipeda) Gyvenimas jros ritmu Neulanti kultra (ice-free port/culture/business) Klaipda kultros uostas Gyvenimas ant bangos Buriuok Klaipd! ia gimsta svajons Laisv kurti ir veikti Platus pasirinkimas gyventi laisvu stiliumi KlaiPDA mink savo pd! klimpk ilgam! Laisv kurti ir veikti KlaiPDA mink savo pd! klimpk ilgam! Buriuok Klaipd! Investuok lengvai ia ir dabar! Nuleisk inkar Neulanti kultra (ice-free port/culture/business) ia gimsta svajons (Klaipda never stop dreaming, dream in Klaipeda) Vjas u dyk/ipardavimas (Wind for

Vieta, kurioje gera gyventi ir dirbti

43

Vieta jaukiam poilsiui

free!!!) Buriuok Klaipd! Jauki susitikim miestas (cosy meeting city) Pasimatym miestas (cosy dating, kiss in Klaipeda) ia gimsta svajons (Klaipda never stop dreaming, dream in Klaipeda) Vjas u dyk/ipardavimas (Wind for free!!!) Subalansuota buriavimui (Wind for sale (sail)!) Neulanti kultra (ice-free port/culture/business) Klaipda kultros uostas Dryuot siel miestas Buriuok Klaipd! Klaipda tema improvizacijai

5.1. KLAIPDA LAISVU STILIUMI VIDIN KOMUNIKACIJA Klaipdos preks enklo krimo procese buvo suformuotos vertybins skals, apibdinanios kiekvien i prioritet. Taip buvo pasirinkta preks enklo adaptacijos strategija, kertiniu adaptacijos poymiu ilaikant improvizacij Klaipda tai improvizacija (r. grafikas Nr. 1).

44

Grafikas Nr. 1

Klaipda tai improvizacija

Turizmas Improvizacija

Kultra Improvizacija +Energija

Gyvenamoji vieta Improvizacija +iluma

Verslas Improvizacija

Klaipda laisvu stiliumi i krypt vardytume kaip prioritetin turizmo komunikacijos procese. Tema yra pabrianti dinamikum, integralum ir liberalum. Vertybinje skalje atspindi vardytus kriterijus.

Klaipda tema improvizacijai i komunikacijos krypt tikslinga sieti su kultros proces komunikacija. Improvizacija kultrai, menui artima vertyb, todl kis artimesnis kultriniams procesams, paprastas komunikacinis pagrindas, pabriantis vertybi skalje vardytus kultrin liberalum; alternatyvum.

Nuleisk inkar / ia mano krantas Dvi komunikacines linijas iam prioritetui parinkome pagal komunikacijos struktr. 1-asis skirtas iorinei komunikacijai uostamiesio elementui, kokybiniam jros aspektui pabrti. 2-asis skirtas vidinei komunikacijai, konsoliduojantis, tapatinantis bei orientuotas autonomikum.

Neulantis verslas / Ice free business i komunikacin kryptis puikiai atspindi ekonomines geografines bei ideologines verslo vertybes Klaipdoje. Pabria improvizacijos tem liberalumo aspektu. Atspindi prioritetines verslo pltros nuostatas.

Kiekviena preks enklo, produkto populiarinimo veikla turi bti paremta vidinmis kokybinmis savybmis. Vidin komunikacija tai rankis, skirtas mobilizuoti miesto visuomen siekiant tvirtinti komunikacijos strategijoje apraytas vertybines nuostatas. Miesto komunikacijos atveju ios savybs fiksuotos dviem kriterijais: Miesto bendruomen; Miesto infrastruktra.

Vidin komunikacija tai rankis, skirtas mobilizuoti miesto visuomen, siekiant tvirtinti komunikacijos strategijoje apraytas vertybines nuostatas.

45

1. Miesto bendruomen Siekiant utikrinti tinkam reprezentacij miesto preks enklui, miesto

bendruomen turi bti traukta komunikacijos proces. Klaipdieiai turi suprasti ir pritarti pasirinktoms komunikacijos gairms. Siekiant pasiekti maksimal

komunikacijos proceso efektyvum, vidins komunikacijos gairs turt bti orientuotos bendrsias komunikacijos gaires. Vidins komunikacijos atveju komunikacijos gairs transformuojasi i teiginio siek (r. grafikas Nr. 2).

Grafikas Nr. 2

Pasaulietikas klaipdietis Mandagus klaipdietis Tolerantikas klaipdietis Paslaugus klaipdietis Vieninga Klaipda Atsakingas verslas Mano krantas

Vidin komunika cija

Klaipda laisvu stiliumi Klaipda tema improvizacijai Nuleisk inkar / ia mano krantas

Neulantis verslas / Ice free business

Kiekviena i miesto komunikacijos gairi turi bti pagrsta vidins komunikacijos priemonmis. Strategija gauna 2 pagrindinius tikslus: Produkto formavimas; Produkto populiarinimas.

2. Miesto infrastruktra Miesto komunikacijos strategija unikali tuo, kad jai btini infrastruktriniai aspektai. Vienas pagrindini miesto komunikacijos aspekt yra paslaug ir infrastruktros spektras, kuris daro lemiam tak miesto patrauklumui. Siekiant maksimaliai inaudoti komunikacijos teikiam naud, miesto komunikacijos strategija privalo bti integruota miesto pltros politik. Strategija rengiama atsivelgiant miesto pltros plan konsoliduojant maksimaliai manom interes grupi skaii.

46

6. KLAIPDOS MIESTO RINKODAROS IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS GYVENDINIMASRekomenduojamos u rinkodaros ir komunikacijos strategijos gyvendinim atsakingos institucijos: Klaipdos miesto savivaldybs administracija kartu su viej ryi agentra gyventojai (Atvira ir tolerantika bendruomen; Vieta, kurioje gera gyventi ir dirbti); Klaipdos ekonomins pltros agentra verslas (Vieta, atvira verslui); Klaipdos kultros, turizmo ir informacijos centras ir paskirta kultros staiga Vieta jaukiam poilsiui. Siekiant utikrinti efektyv sudaryti Klaipdos Klaipdos miesto miesto komunikacijos komunikacijos strategijos strategijos

gyvendinim,

btina

gyvendinimo taryb. Taryb sudaryt po vien asmen i kiekvienos atsakingos institucijos. Atviruose tarybos susirinkimuose galt dalyvauti taip pat urnalistai, politikai, verslininkai ir kt. Tarybos susirinkimai vykt vien kart per ketvirt, o prireikus ir daniau. Susitikim metu bt pristatomos veiklos ir finansins ataskaitos (atsiskaitymas u priemoni, numatyt veiklos plane gyvendinim) bei veiklos planai pagal nustatyt format. Visi veiklos ir finansiniai planai bei ataskaitos bt teikiami Klaipdos miesto savivaldybs admin