pykèio pinklëse, pdf/366.pdfme kasdien, kai bûname gundo-mi elgtis prieð dievo valià,...

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedo tema:nuolankumas

Nr. 5 (366) 2012 m. kovo 10 d. Kaina 3,30 Lt

Roger Barrier

Nuolankumo link......5 p.

Nukelta á 2 p.

Mindaugas Raduðis

Vaiko santykis sutelevizoriumi – tëvøelgesio atspindys.....9 p.

Keith Krell

Dievas pasirenkanuolankiuosius..........5 p.

Lozanoskonvencija.....................10 p.

Dël savo kûno silpnumo kasdienà susi-duriame su maþes-

nëmis ir didesnëmis pagundomis.Sakydama pagundos, turiu ome-nyje kà kità, nei vidinius ar iðori-nius gyvenimo sunkumus, uþkuriø numanoma nematomaDievo ranka. Tokios pagundosBiblijoje vadinamos tikëjimo ið-bandymu. Taip Dievas vedë Iz-raelio tautà per dykumà, iðmë-gindamas iðrinktosios tautos ðir-dies nusistatymà. Keturiasde-ðimt dienø dykumos iðbandy-mas dël þmoniø maiðtingumo irnetikëjimo, deja, virto ilgø ketu-riasdeðimties metø klajoniø epo-pëja. Taip pat Dievo Dvasia nu-vedë ir Kristø á dykumà, jog tenJis bûtø iðmëgintas. Prieðingainegu Izraelis, Jëzus atrëmë vi-sus piktojo pagundymus ir iðdykumos Jis iðëjo kupinas Dva-sios jëgos.

Pykèio pinklëse,arba nugalëkime pikta gerumu

ANÞELIKA KRIKÐTAPONIENË

Bet ðá kartà kalbësiu ne apietokius iðbandymus, o apie pa-gundas, su kuriomis susiduria-me kasdien, kai bûname gundo-mi elgtis prieð Dievo valià, uþ-gniauþti savyje dieviðkà pradàir skaudinti artimà. Smulkiospagundos – tai kaip raugës irpiktþolës, kurios grësmingai kë-sinasi nustelbti dieviðkosios ka-ralystës daigus mûsø sieloje,santykiuose su þmonëmis, baþ-nyèioje ir visuomenëje. Geismøpuolama siela – kaip dirva supiktomis sëklomis. Jos skverbia-si á mûsø mintis, jausmus ir mû-sø valià, siekdamos pavergtiblogiui. Sielà, nelyg Dievo kara-lystës sodinukø sodà, reikiakruopðèiai priþiûrëti per visasgyvenimo dienas. Nepamirðti ra-vëti piktþoles ir puoselëti gerusDvasios daigus, nuostabiusmeilës, ramybës, dþiaugsmo irkantrybës þiedus, idant siela ne-

taptø ðabakðtynu ar neáþengia-ma visokiø blogybiø kemsyne.

Pykèio kultûraÐiame straipsnyje noriu pa-

sidalinti mintimis apie pagun-dà, kuri, manyèiau, yra viena iðdominuojanèiø ðiuolaikiniamepasaulyje. Galbût nuskambëskiek netikëtai, nes raðysiu neapie seksualinio netyrumo blo-gybes. Be abejo, seksualinësnuodëmës ðiais laikais yra vie-na didþiausiø pasaulio rykðèiø.Kai netyrumas suvokiamas kaipgyvenimo norma, skaistumo,

ðventumo puoselëjimas tampasunkiu etinio auklëjimo iððûkiubei nuoþmios dvasinës kovoslauku. Taèiau ðá kartà kalbësiuapie kità, ne maþiau aktualià irpaplitusià, blogybæ, kuri neretailieka nepastebëta net tarp krikð-èioniø – tai nevaldomas pyktis.

Nûdien visuomenëje vis di-dëjant stresui, nuovargiui irátampai, vis labiau pleèiasi„pykèio kultûra“, kuri neabejo-tinai prieðinga Dievo karalystësmeilës kultûrai. Paminësiu tikkeletà destruktyvaus pykèio

Ramûnas JuknaDialogas suÞodþiu................................11 p.

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Kodël jûs savo vizijoje ra-ðote tik apie Kristaus paþinimà?O kodël nëra ávardinti ir Die-vas Tëvas ir Dievas ÐventojiDvasia?

Ar jûs savo bendruomenëjeiðskiriate Kristø ið visos Tre-jybës? Jei taip, tai kodël?

Be abejo, savo vizijà ga-lëtume formuluoti ir

taip: Paþinti Trejybæ ir jos pa-þinimà perteikti kitiems. Taèiautada tikriausiai kiltø dar dau-giau klausimø nei dabar. For-muluodami savo vizijà, màsto-me Naujojo Testamento katego-rijomis ir ypaè remiamës apað-talo Pauliaus mintimis, uþraðy-

Kristaus ar Trejybës paþinimas?

tomis Laiðke filiepieèiams:„Að ið tikrøjø visa laikau

nuostoliu dël Kristaus Jëzaus,mano Vieðpaties, paþinimo di-dybës. Dël Jo að praradau viskàir viskà laikau sàðlavomis, kadlaimëèiau Kristø ir bûèiau atras-tas Jame, nebeturëdamas savoteisumo ið ástatymo, bet turëda-mas teisumà per tikëjimà Kris-tumi, teisumà ið Dievo, paremtà

tikëjimu, kad paþinèiau Já, Joprisikëlimo jëgà ir bendravimàJo kentëjimuose, suaugèiau su Jomirtimi, kad pasiekèiau prisikë-limà ið numirusiø“ (Fil 3, 8-11).

Pastebëtina, jog apaðtalai,kalbëdami apie Dievo paþini-mà, daþniausiai já sieja su DievoSûnaus paveikslu. Tikriausiaidël to, kad bûtent Dievo Sûnusþmonëms apreiðkë neregimàDievà, kaip kad raðo ir Jonas:„Dievo niekas niekada nëra ma-tæs, tiktai viengimis Sûnus, Tëvoprieglobstyje esantis, mums Já ap-reiðkë“ (Jn 1, 18); taip pat ir Laið-ko hebrajams autorius: „Daugelkartø ir ávairiais bûdais praeityjeDievas yra kalbëjæs tëvams per

pranaðus, o ðiomis paskutinë-mis dienomis prakalbo mumsper Sûnø, kurá paskyrë visa kopaveldëtoju ir per kurá sutvërëpasaulius“ (Hbr 1, 1-2).

Pacituosiu dar kelias Naujo-jo Testamento iðtraukas, kurioseDievo paþinimas siejamas su Jë-zaus Kristaus asmeniu. Pavyz-dþiui, Paulius teigia: „Nes taiDievas, kuris ásakë ið tamsos nu-ðvisti ðviesai, suðvito mûsø ðir-dyse, kad suteiktø mums Dievoðlovës paþinimo ðviesà Kris-taus veide“ (2 Kor 4, 6). Graþiaipasakyta – Dievo ðlovæ paþásta-me þiûrëdami á Kristaus veidà.Laiðke efezieèiams apaðtalasDievo Sûnaus paþinimà iðkeliakaip dvasinës brandos bei tikin-èiøjø vienybës sàlygà: „[...] kol

Nukelta á 3 p.

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Andrew Murray

Nuolankumas:atpirkimopaslaptis...........................7 p.

Nr. 5 (366) 2012 m. kovo 10 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

kasdieniø pavyzdþiø. Neretaiámoniø ar ástaigø vadovai ne-suvaldo savo pykèio santykiuo-se su darbuotojais ir ðiuos su-kausto baimë. Kai vyresnieji na-muose ar mokyklose paaugliustramdo savo pykèiu, paaugliøpyktis ar net patyèios po to atsi-græþia prieð bendraamþius, mo-kytojus, tëvus. Deja, neretai ðei-moje, pagrindinëje visuomenëslàstelëje, pykèio emocija ima do-minuoti auklëjant vaikus. Tëvaitiesiog nebeturi laiko ir nebe-ástengia savo vaikams dovanotimeilës ir ðvelnumo. Visus iðki-lusius klausimus sprendþiapykèio ákarðtyje, kad bûtø grei-èiau. „Rezultatas“ pasiekiamasgreitai, bet ilgainiui tampa de-struktyvus – „uþprogramuoja-ma“ negatyviai nusiteikusi,prieð autoritetus maiðtaujantipikta nauja karta. Ne paslaptis,kad smurtas ðeimoje tapo opiaproblema. Eurobarometro 2010metø tyrimas atskleidþia, kadsmurtas prieð moteris ir vaikusLietuvoje yra paplitæs labiau neikitose Europos Sàjungos ðalyse.Be to, visuotiná pyktá „augina“ irekonominë krizë. Visi jauèiasi gi-liai nelaimingi, pikti ir pasimetæ.Tautoje formuojasi piktumo, kal-tinimø ir psichologinës bei fizi-nës agresijos atmosfera. Pykstantir kaltinant kità, lengva paslëptisavo nenorà prisiimti asmeninæatsakomybæ uþ kûniðkus, neigia-mus padarinius gyvenime.Esant tokioms tendencijoms, ne-nuostabu, kad piktumas perþen-gia ir baþnyèios slenkstá bei visdaþniau pasibeldþia á tikinèiøjøgyvenimo duris, uþvaldo min-tis ir jausmus.

Kas laimës ðioje kovoje? Arpykèio kultûra su smurto pro-trûkiais palenks tikinèiuosius posavo jungu, ar vis tik Dievo ka-ralystës pradas ims virðø virðblogio jëgos mûsø ðeimose, baþ-nyèioje, o gal net ir visuomenëje?

Griaunantis pyktisBiblijoje pasakojama viena

ryðki ir pamokanti istorija, kaippykèio tulþis uþvaldo ðirdá ir su-griauna gyvenimà. Tai drama-tiðka karaliaus Sauliaus istorija.

Dovydui nugalëjus filistinàir visiems gráþtant á namus,moterys ið visø miestø iðeida-vo sutikti karaliø Sauliø dainuo-damos, ðokdamos ir grodamosbûgneliais bei cimbolais. Mo-terys dainuodamos kartojo:„Saulius nukovë tûkstanèius, oDovydas – deðimtis tûkstan-èiø.“ Saulius labai supyko, jamnepatiko tokios kalbos. Jis ta-rë: „Dovydui jos priskyrë de-

ðimtis tûkstanèiø, o man tiktûkstanèius; jam betrûksta tikkaralystës.“ Nuo tos dienosSaulius ëmë stebëti Dovydà.Kità dienà piktoji dvasia nuoDievo taip apëmë Sauliø, kadjis siautë savo namuose. Tuometu Dovydas skambino arfakaip kasdien. Saulius laikë ran-koje ietá. Jis sviedë jà á Dovy-dà, galvodamas: „Prismeigsiujá prie sienos.“ Bet Dovydas ið-sisuko du kartus. Saulius bijojoDovydo, nes Vieðpats buvo sujuo, o nuo Sauliaus Jis buvo pa-sitraukæs. Saulius paðalino Do-vydà nuo savæs ir paskyrë tûks-tantininku. Dovydas áeidavo iriðeidavo prieðais tautà. Dovydasiðmintingai elgësi visuose savokeliuose, ir Vieðpats buvo sujuo. Saulius, matydamas, kadjis elgiasi labai iðmintingai, bi-jojo jo. Visas Izraelis ir Judasmylëjo Dovydà, nes jis áeidavoir iðeidavo prieðais juos (1 Sam18, 6-16).

Ðioje iðtraukoje matome,kaip uþsimezga karaliaus Sau-liaus asmeninë tragedija. Jis ási-leidþia pyktá ir tampa tiek Vieð-paties, tiek Jo tarno Dovydo prie-ðu bei persekiotoju iki pat savogyvenimo pabaigos. Tai dviejøVieðpaties tarnø santykiø dra-ma. Vieno gyvenimas, apkartin-tas vidinio pelyno, – piktas, tûþ-mingas, niokojantis. Kito – kupi-nas iðminties, dievotumo ir nuo-lankumo, gaivinantis, guo-dþiantis, pergalingas.

Pyktis prieð Dovydà Sau-liaus sieloje uþsimezga ið pavy-do ir nepagrásto ásiskaudinimo.Pykèio sëkla krenta á ðirdá tada,kai jiems gráþtant ið pergalingomûðio su filistinais, Izraelio mo-terys apdainavo ðlovingà Izrae-lio pergalæ, priskirdamos Dovy-do rankai deðimt tûkstanèiø, oSauliaus – tûkstanèius nugalëtøprieðø. Sukilæs pavydas tarsi po-tvynio vanduo uþlieja Sauliausðirdá neapsakomo pykèio banga.Dar visai neseniai karalius sim-patizavo jaunuoliui Dovydui,gërëjosi jo arfos grojimu, vertinojo pergalæ prieð Galijotà, suteikëjam valdþià bûti kariø vadu. Ta-èiau pasipiktinimas visiðkai pa-keitë karaliaus poþiûrá á Dovy-dà. Pykèio valdoma ðirdis nega-li mylëti Dievo ir artimo. DabarSauliaus akimis jaunasis Dovy-das tapo jo konkurentu. Nuo tosdienos karalius ëmë akylai ste-bëti ir sekti Dovydà. Pyktis gim-do baimæ ir nepasitikëjimà arti-mu ir galiausiai veda link smur-to ir siekio nuþudyti. Taip Kai-nas, uþsidegæs pavydu ir pykèiu,nuþudë savo brolá Abelá. Jokûbo

sûnûs ið pavydo ir pykèio savobrolá Juozapà pardavë á vergystæ.Karaliaus Sauliaus pyktis virtokankinanèia paranoja, siautëji-mu namuose ir nuolatiniu troðki-mu nuþudyti Dovydà. Akivaiz-du, kad pyktis traukia sielà á tam-sà dvasinio degradavimo keliu.

O juk su savo pasipiktini-mu karalius galëjo susitvarkytijau pirmoje stadijoje, vos jam uþ-gimus. Sauliui tereikëjo raciona-liai apmàstyti pykèio prieþastisir apvalyti ðirdá nuo niekingo pa-vydo, Dievo akivaizdoje nusiþe-minant ir atgailaujant. Juk Do-vydas nieko piktinanèio nepa-darë. Atvirkðèiai, jis, áveikæs filis-tinø galiûnà Dievo jëga, lëmë es-miná persilauþimà mûðyje irtauta laimëjo nelygià kovà su fi-listinais.

Deja, kartais tikintieji nejuèiakartoja Sauliaus gyvenimà... Persavo netrumpà pastoracinio tar-navimo laikà teko daugybæ kar-tø susidurti su nepelnytu pyk-èiu, nukreiptu á ganytojø tarna-vimà. Neretai þmonës savo ási-senëjusias nuoskaudas, pyktá,pavydà, baimes, nepilnavertið-kumà, depresyvumà nukreipiaá pastorius, juose „projektuoda-mi“ visø savo bëdø prieþastis.Taip jie stengiasi slopinti savokûniðko gyvenimo neatsakingu-mà bei sielos skausmà, kurá su-kelia neiðspræstos problemos. Okadangi ganytojo tarnavimasvieðas – visada atviras kritikai.Taèiau svarbu nepamirðti, jogkritika gali bûti sveika, t.y. pa-grásta, arba destruktyvi –nepa-grásta ir ákvëpta piktojo.

Pagrásta kritika bus raciona-liai ir konstruktyviai aptariamaakis á aká su tuo asmeniu, kurissupykdë. Tai gali bûti pasipikti-nimà sukëlæ konkretûs þodþiai arveiksmai. Brandûs pamaldûsþmonës sugeba brandþiai spræstisavo vidiná konfliktà – jie prisii-ma atsakomybæ uþ savo pyktá arkritikà bei jos nenukreipia á kitàsu pykèiu nesusijusá objektà, betkalbasi su tuo, kas iðties papikti-no, siekdami ramybës, o ne karo.

Tuo tarpu nepagrásta kritikayra impulsyvi ir spontaniðka,nes daþniausiai bûna áþiebtapykèio jausmo, kurá þmogus su-kaupë ir tiesiog trokðta iðlieti. To-kia kritika nesusijusi su kritikuo-

jamu objektu. Ji nesiekia tiesos,bet stengiasi pakenkti, sukeltiskausmà tam, prieð kà yra nu-kreipta, nes paèiam skauda. Ne-tinkama kritika gali bûti iðreikð-ta ávairiais nesàþiningais bû-dais: anoniminiais pasipiktini-mo laiðkais, prakeiksmà skel-bianèiomis „pranaðystëmis“,blogio linkëjimu ir t. t. Arba slap-èia liejama tulþis, skleidþiantkeistas „sàmokslo“ teorijas apieautoritetus tarp ásiskaudinusiossielos þmoniø, o tai sukelia pa-vyduliamus, prieðiðkumus, vai-dus, prieðtaravimus ir galiausiaiveda bendruomenæ prie susi-skaldymo. Visa tai yra netinka-mos pykèio iðreiðkimo formos,piktojo strëlës, lekianèios ið tikin-èiojo, pralaimëjusio savo vidinækovà, lûpø. Bëda ta, kad tokiaisbûdais problema neiðspren-dþiama, net nepajuda ið vietos,o opus vidinis skaudulys visauga, padarydamas vis daugiauþalos visø pirma paèiam þmo-gui, o po to ir aplinkiniams.Þmogus pakliûna á savo pykèiopinkles ir tampa jo ákaitu. Neap-sigaukime – nesusitvarkæ supykèiu, nieko gero nelaimësime.Pyktis virtæs átûþiu galiausiaipadegs visà gyvenimà ir já su-naikins. Kraðtutinë pykèio for-ma, pakurstyta pavydo, kaip jaumatëme, veda á beprotystæ ir vi-soká blogá – nesvarbu prieð kà jibebûtø nukreipta.

Dvi prieðingoslaikysenos, tarnavimo irgyvenimo bûdaiMûsø pasirinktos Raðto ið-

traukos veikëjai – Saulius ir Do-vydas – atskleidþia du skirtingusgyvenimo bei tarnavimo Dievuitipus.

Karaliø Sauliø matome sa-vo menëje rankoje laikantá ietá.Kaip keista karaliaus rankosematyti ne skeptrà – valdymosimbolá, ne ðventà ritiná – iðmin-ties ir dievobaimingumo þenklà,net ne tauræ – linksmybës, ma-lonumo ir dþiaugsmo simbolá,bet ietá – ginklà, neðantá mirtá.Sutikite, ieties paskirtis bûti karolauke, bet ne karaliðkoje menëje.Ginklas rankoje kalba apie kara-liaus piktà, agresyvià, netaikin-gà ðirdies laikysenà ir destrukty-vø nusistatymà. Tai gyvenimas,

apimtas átûþio, baimës, nepasi-tikëjimo ir neapykantos. Ne sykáir ne du Saulius kësinosi atimtiDovydui gyvybæ. Iki pat savomirties karalius – galios þmo-gus – negailestingai medþiojosavo pavaldiná. Net Dovyduipasitraukus ið rûmø aplinkos,slapstantis kitoje tautoje, vëliaugyvenant Adulamo uoloje suvarguoliais, kurie rinkosi pas já,Saulius nepaliaujamai alsavoánirðiu Dovydui á nugarà ir kësi-nosi nuþudyti, kol pats buvonukautas mûðyje. Kokia tragiðkair karti antroji Sauliaus gyveni-mo pusë. Tad Saulius simboli-zuoja kupinà kûniðko pykèio,persekiojimø ir neðantá mirtátarnavimo tipà. Dievas pasi-traukë nuo Sauliaus... Nuo tosdienos jo gyvenimà valdë pikto-ji dvasia.

Antras dramos veikëjas,Dovydas, savo rankoje laikë arfà.Ðis muzikos instrumentas tarsiapibûdina asmenybës taikingu-mà ir ramybæ, juk muzika skam-ba taikos metu. Be to, muzikavi-mas kalba apie jautrià ir kûry-bingà ðirdá, labiau linkusià á gëránei á piktà. Dovydo grojimas ra-mino Sauliaus pykèio priepuo-lius, taurino jo jausmus. Dovy-das ne tik meistriðkai skambinoarfa, bet visa ðirdimi garbinoDievà, savo Kûrëjà. Dievotoþmogaus prisilietimas prie ken-èianèios sielos – nelyg dangiðkapalaima. Dovydas ákûnija tai-kingo, teisingo, dievobaimingo,gero ir iðmintingo vyro prototi-pà. Jis në karto nepasidavë pyk-èio pagundai ir nekerðijo Sau-liui, bet, atvirkðèiai, iðreiðkë jamvisokeriopà pagarbà. Dovydodievobaimingumas padëjo nu-galëti pikta gerumu (Rom 12,18-21). Todël Dievui patiko Dovy-do ðirdis ir jo namus Jis átvirtinoper amþius Kristaus asmenyje (2Sam 7,16).

Tad Dovydo gyvenimo pa-vyzdys mus ákvepia saugoti ðir-dá nuo átarumo, pavydo, pykèiotulþies – viso to, kas naikinaDievo ir artimo meilæ mumyse.

Straipsná noriu uþbaigti lie-tuviø literatûros klasikës Mari-jos Peèkauskaitës (Ðatrijos Raga-nos) þodþiais:

Jei þmogus nori bûti doro-vingas, tai jis nesiliaudamas tu-ri valdyti ir gniauþti savo piktuspalinkimus. Kûnas vis kylaprieð sielà, þemesnioji prigimtisvis verþiasi nustelbti sàþinësbalsà. Tad reikia kovoti ir ko-voti, kol esi gyvas, ir visi þino-me, kokia toji kova yra sunki.Tai kovai noro ir jëgø tegalimapasisemti ið tikëjimo. <...> Ojei dël savo prigimties silpnu-mo tenka kartais tà kovà pra-laimëti, pasiduoti pagundoms,tai tik trumpai valandëlei. Su-sigriebæ vël kovojame ir sten-giamës kilti aukðtyn. („Motinaauklëtoja“, 50 psl.)

Pykèio pinklëse,arba nugalëkime pikta gerumu

Nuo

tr. G

. Tum

ulio

Nr. 5 (366) 2012 m. kovo 10 d. Dvasia ir þodis 3

Atkelta ið 1 p.

Draugauju su vaikinu apiemetus laiko, mes màstome apieateitá kartu ir santuokà, taip pattrokðtame vadovautis Dievu. Þi-nome, kad lytiniai santykiai yratabu. Bëda ta, kad apie glamo-nes nieko konkretaus nesu gir-dëjusi. Taip, tai greitkelis á lyti-nius santykius, todël að visà laikàjø privengiau. Taèiau mano vai-kinas sako, kad geismas yra rei-kalingas santuokai, ir jei mes nu-stosim glamonëtis, t.y. beveik kadliestis vienas prie kito, tas geis-mas dings ir gali niekada nebe-atsirasti. Be to, mums nesilie-èiant, draugystë nesiskirtø nuobet kurios kitos. Svarbu paminëtiir tai, kad jam baisiai sunku savogeismà valdyti ir jis neþino, kàsu juo daryti, kaip iðkæsti.

Esu nuoðirdþiai pasimetusiskaistumo tema. Noriu, kad bûtøabiem gerai, ypaè prieð Dievà. Arreiktø nutraukti glamones? O bu-èinius? Kokias fizines ribas rei-kia nubrëþti, kad galëtume skais-èiai draugauti iki vestuviø?

Labai gera girdëti, jog rû-piniesi judviejø su drau-

gu skaistumu prieð Dievà! Visgi,tiesà sakant, skaistumas labiau rei-kalingesnis jums, o ne Dievui. Matjums teks patirti bûsimas skaistu-mo arba neskaistumo pasekmes.Daþnai manome, kad dël Dievotaip stipriai aukojamës stengda-miesi laikytis Jo nurodymø, taèiautuos nurodymus juk Vieðpats da-vë, kad kaip tik mes bûtume lai-mingesni. Kur kas geriau negumes suprasdamas, kas mums,þmonëms, teiks didesnæ palaimà,Jis nori, kad mes tà palaimà patir-

tume ir sykiu perspëja, kas jà ap-kartins.

Tad mokydamas iðliktiskaistiems iki santuokos, Dievasþino, kad taip pasirinkæ bûsimelaimingiausi, iðvengsime daugy-bës galimø dvasiniø, psichologi-niø, fiziniø problemø. Bëda ta,kad mes tuo nelabai tikime, mano-me, jog patys pukiai þinome, kasmums geriausia... Todël ir sunkususitaikyti su ikivedybinio susilai-kymo nuo fizinio artumo dorybe,bandome ieðkoti ávairiø iðlygø,pasiteisinimø. Taèiau, jei bûsimesàþiningi, pripaþinsime, jog gla-moniø geidþia momentinio pasi-tenkinimo siekianti aistra, o ne to-liau þvelgianti meilë. Juk jûs darne vyras ir þmona. Màstote apiesantuokà, taèiau gali taip nutikti,kad nesusituoksite (teneþeidþia to-kia prielaida, ji visai ámanoma) –juk gyvenime nutinka paèiø neti-këèiausiø dalykø... O anksèiau lai-ko pradëjus „kabinti medø“, tiki-mybë, kad jûsø keliai gali iðsiskirti,tik dar labiau padidëja. Ir kas tuo-met? Kiekvienas liksite su ta pa-tirtimi, kuri niekur neiðgaruos, pri-

Apie skaisèià draugystæ siminimai lydës ir kankins suti-kus kità partnerá, o jam teks iðgy-venti, kad jo mylimas þmogus jaubuvo kito glamonëtas ir buèiuo-tas.

Taigi tikra meilë iki pat san-tuokiniø áþadø kantriai laukia irsergsti abiejø skaistumà, nes jûsdar nesate „vienas kito“. Juk netjeigu parduotuvëje esanèiø daiktønegalime iðsineðti ir jais naudotis,kol uþ juos sumokame ir jie tam-pa mûsø, tai juolab savintis ir më-gautis kito þmogaus kûnu, kol persantuokos sandorà jis netampa„tavo“, yra ðventvagiðka.

Daug kà galima planuoti, betkol þiedai nesumainyti, tol iðliekair alternatyviø pasirinkimø tiki-mybë, o kartu ir susilaikymo bûti-nybë. Svarbu saugoti save nepri-ekaiðtingai skaistø savo sutuokti-niui. Kalbëti apie ribas, kurios ne-perþengtø skaistumo, manau, bû-tø panaðu kaip kalbëti apie bridi-mà á vandená ir samprotauti, ka-da gi suðlampama. Manyèiau, jogribø klausimà reikëtø kitaip, ne-bandant tiesmukai tas ribas uþ-brëþti. Prisiminkime, kad Vieðpats

mokë su artimu elgtis taip, kaip pa-tys norëtume, kad su mumiselgtøsi. Tad galime savæs paklaus-ti, kokio sutuoktinio mes norëtu-me – visiðkai skaistaus, „pusiauskaistaus“ ar neskaistaus? Ma-nau, kad labiausiai dþiaugtumë-mës, jei sutuoktinis nebûtø turëjæsjokios intymumo patirties praeity-je, todël ir save derëtø saugoti su-tuoktiniui visiðkame skaistume.Laikantis skaistumo, tikrai niekoneprarandama, o nesilaikant –tikrai nieko neatrandama. Terei-kia tuo patikëti ir kantriai lauktijungtuviø dienos, kuomet patsVieðpats du sujungs á vienà kûnàir dovanos harmoningà bendrystætiek sieloje, tiek kûne.

Taip Jums siûlyèiau paskai-tyti dr. J. Dobsono knygà „Meilë vi-sam gyvenimui“ bei J. McDowellstraipsná „Seksas: dabar ar vë-liau?“

Linkiu jums stiprybës vado-vautis dieviðka, susilaikanèia irkantria, meile. Ji jûsø neapiplëð, opraturtins.

Pastorius MindaugasSakalauskas

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

mes visi pasieksime tikëjimovienybæ ir Dievo Sûnaus paþi-nimà, tobulai subræsime ikiKristaus amþiaus pilnatvës sai-ko, kad daugiau nebebûtumekûdikiai, siûbuojami ir neðioja-mi bet kokio mokymo vëjo(Ef 4, 13-14).

Toks màstymas bûdingasne tik Pauliui. Antrame apaðta-lo Petro laiðke Jëzaus Kristauspaþinimas taip pat laikomasvienu svarbiausiø vaisingo ti-këjimo tikslø (2 Pt 1, 2-10). Pa-sak Petro, krikðèionys nugalinuodëmæ ir iðtrûksta „ið pasau-lio purvyno Vieðpaties ir Gelbë-tojo Jëzaus Kristaus paþinimu“(2 Pt 2, 20). Dël to jis tikinèiuo-sius ir ragina: „Aukite maloneir mûsø Vieðpaties ir GelbëtojoJëzaus Kristaus paþinimu“(2 Pt 3, 18).

Manau, kad pacituotø Nau-jojo Testamento vietø pakanka,kad ásitikintume, jog Krikðèioniøbendrijos „Tikëjimo þodis“ vizi-jos formuluotë yra bibliðka ir at-spindi apaðtaliðkà tikëjimà. Ta-èiau pabrëþdami Kristaus paþi-nimà, jokiu bûdu nesiekiame su-menkini ontologinës Dievo Tre-jybës. Tai turëtø bûti aiðku, per-skaièius mûsø tikëjimo iðpaþini-mus.

Vyr. pastorius GiedriusSaulytis

Ar be Biblijos yra dar ko-kiø nors kitø istoriniø ðaltiniø(t.y. sekuliariø ðaltiniø) apie Jë-zø, Jo mokinius bei kitus Bib-lijoje apraðytus veikëjus ar ávy-kius? Kur galëèiau rasti dau-giau informacijos?

Mûsø þiniø ðaltiniaiapie Jëzø Kristø yra

dviejø kategorijø: (1) paraðytinekrikðèioniø autoriø pirmaisamþiais po Kristaus ir (2) krikð-èioniø autoriø, raðiusiø apie sa-vo Vieðpatá.

Nekrikðèioniðki ðaltiniai yrajudëjø ir pagoniø kilmës. Norsjø nëra daug, taèiau ðie ðaltiniaiiðsprendþia istoriná Jëzaus egzis-tavimo klausimà, patvirtina Jovieðo tarnavimo aktus bei Jomirtá prie Judëjos valdytojo Pon-cijaus Piloto.

Istoriniai ðaltiniai apie Jëzø KristøPats ankstyviausias nekrikð-

èioniðkas liudijimas apie Jëzøpriklauso þydø istorikui Juoza-pui Flavijui (apie 37/38-100 m.po Kr.). Juozapas Flavijus palikodidelá 20 knygø apimties istori-ná pasakojimà Antiquitates Ju-daicae („Þydø senovë“), paskelb-tà 93 m. po Kr. Tai pirmas ne-krikðèioniðkas ðaltinis, kuriamedu kartus minimas Jëzaus var-das bei Jokûbo vardas („Þydø se-novë“ 18.3.3; 20.9.1).

Ið lotynø kilmës autoriø pir-masis Kristø mini Plinijus Jau-nesnysis (62-113 m. po Kr.). Bû-damas Romos vietininku Bitini-joje, vienoje ið savo ataskaitø im-peratoriui Trajanui Plinijusklausia, kà daryti su krikðèioni-mis, kurie Kristø garbina kaipDievà („Laiðkai“ 10.96.7).

Romënø raðytojas, istorikas,

politinis veikëjas Gajus Korne-lijus Tacitas (55-117 m. po Kr.) sa-vo veikale „Analai“ apraðokrikðèioniø persekiojimà Romo-je, valdant imperatoriui Nero-nui. Tacitas mini Kristaus var-dà („Analai“15.44) bei nurodoJo mirties datà – imperatoriausTiberijaus ir prokuratoriaus Pon-cijaus Piloto valdymo metais(„Analai“15.44).

Treèias raðytojas, trumpaiuþsiminæs apie Kristø ir krikð-

èionis, yra Gajus SvetonijusTrankvilas (70-160 m. po Kr.) –romënø istorikas ir biografas, la-biausiai pagarsëjæs veikalu „Ce-zariø gyvenimas“, dar þinomukaip „Dvylikos Cezariø gyveni-mas“. Skyriuje apie imperatoriøNeronà autorius raðo, kad „[...]jam valdant buvo nubausti krikð-èionys“ („Neronas“ 16.2). Skyriujeapie imperatoriø Klaudijà raðo-ma, jog [...] judëjus, nuolat neri-maujanèius dël Kristaus, jis iðvarëið Romos” („Klaudijus“ 25.4).

Taigi, nors nekrikðèioniðkøðaltiniø apie Jëzø nëra daug, ta-èiau jie svarbûs. Jø pakanka áro-dymams, jog Jëzus buvo reali is-torinë asmenybë, gyveno Pales-tinoje I a. pradþioje, subûrë ap-link save grupæ mokiniø ir priePoncijaus Piloto buvo nuteistasmirties bausme.

Pastorius Darius Venslovas

Ar yra nuodëmë plëtoti neitin sàþiningà verslà, ne visa-da iðmuðant èekius, mokant vo-keliuose, perkant nedeklaruotasprekes ir pan., pasiteisinant to-kiu pasakymu: „Jei dirbsiu kaipreikia, krisiu á minusà.“

Lietuvos pramonininkøkonfederacijos paskai-

èiavimais ðiuo metu Lietuvojeapie 40-50 % visø pinigø sukasijuodojoje arba pilkojoje zonoje(Lietuvos makroekonomikos ap-

Kam mokestá – mokestáþvalga, 2011m. gruodis, Nr.46, p.6), todël akivaizdu, kad nemaþaþmoniø dalis susiduria su mo-kesèiø mokëjimo problemomis,neiðskiriant ir krikðèioniø. Visdëlto, nepaisant nepalankausekonominio-socialinio konteks-to, bûdami savo valstybës pilie-èiais, esame ápareigoti laikytisvisø galiojanèiø ástatymø, juo-lab, kad krikðèionio sàþinæ sais-to ir Dievo þodis: „Atiduokite vi-siems, kà privalote: kam mokes-tá – mokestá, kam muità – muità,

kam baimæ – baimæ, kam pagar-bà – pagarbà“ (Rom 13, 7).

Jei kai kurie, prislëgti naðtø,ima gudrauti, bent jau tikrai ne-turëtø jaustis gerai ar laikyti tainorma, ypaè iðpaþástantiejikrikðèioniðkas vertybes. Dardaugiau, jei kalbame ne apie ið-gyvenimo klausimà, „galo sugalu sudûrimà“, bet, kaip sako-te, kaþkokià „plëtrà“, mokesèiøslëpimas yra nesàþiningas ir pa-vojingas kelias – tokiu bûdu su-kaupti turtai laimës neatneð.Mokesèiø nemokëjimas yra nu-sikaltimas prieð valstybæ, o go-

dumas yra nuodëmë Dievo aki-vaizdoje, ir tai kur kas pavojin-giau, nes ði sielà pavergianti„klampynë“ gali sugriauti visàgyvenimà. Godumas yra stab-meldystë (Kol 3,5), meilë pini-gams – visokio blogio ðaltinis (1Tim 5,10), todël þiûrëkime, kaipelgiamës su „neteisiàja Mamo-na“ (ðiuo atveju, mokant mokes-èius), – saugokimës, kad nepa-kliûtume á jos spàstus ir kiekámanydami stenkimës niekamnelikti skolingi. Tepadeda Die-vas!

Pastorius Darius Ðirvys

Kristaus arTrejybëspaþinimas?

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Nr. 5 (366) 2012 m. kovo 10 d.4 Naujienos

Ð. m. vasario 17-18 d. LCCtarptautiniame universitete jautreèius metus vyko kasmetinëKrikðèioniðkøjø bendruomeniøugdymo konferencija, kurios te-ma ðámet – „Baþnyèia kaip mi-sijinë bendruomenë Lietuvoskontekste“.

Konferencijoje dalyvavoapie 90 dvasininkø ir kitø Vieð-paties tarnø ið Klaipëdos mies-to baþnyèios, Klaipëdos Evange-lijos baþnyèios, Krikðèioniø ben-drijos „Tikëjimo þodis“, evange-likø liuteronø, evangelikø refor-matø baþnyèiø, Jungtinës meto-distø baþnyèios, laisvøjø krikð-èioniø baþnyèios bei ið kitøevangeliniø ir katalikø bendruo-meniø. Konferencijos metu vy-ko trys plenarinës sesijos beiávairûs seminarai. Renginá mo-deravo evangelikø liuteronø ku-nigas Romas Liachavièius.

Vasario 17 d. plenarinëje se-sijoje praneðimà tema „Baþnyèiakaip misijinë bendruomenë“skaitë LCC tarptautinio univer-siteto Teologijos fakulteto deka-nas dr. Steve‘as Dintamanas.Praneðëjas dalijosi áþvalgomisapie tai, kad visa Biblijos istori-ja – tai pasakojimas apie Dievomisionieriðkà darbà ir Jo pa-stangas suburti savo tautà, ku-rios tikslas – nebûti paèiai sau,bet tapti palaiminimu visomstautoms ir þmonëms. Lygiai taipir krikðèioniø baþnyèios misija(anot teologo H. Berghoffo, kurisiðskiria instituciná, bendruome-niná ir misijiná baþnyèios mat-menis) – tai bet kokia veikla, ku-rià baþnyèia atlieka pasaulyje,siekdama iðreikðti ir skleisti Die-vo meilæ. Baigdamas praneðimàdr. Steve‘as Dintamanas raginouþduoti klausimus: „Kà þmo-

Treèioji Krikðèioniðkøjø bendruomeniø ugdymo konferencija„Baþnyèia kaip misijinë bendruomenë Lietuvos kontekste“

DALIA JANUÐAITIENË

nës mato, paþvelgæ á mûsø ben-druomenæ: pastatà ir instituci-nes programas?“ „Keistø ir uþ-sisklendusiø þmoniø bendruo-menæ, ar þmones, kurie stengiasipalaiminti esanèius aplinkjuos?“

Pasibaigus plenarinei sesijaipraneðimo temà konferencijosdalyviai aptarë grupelëse.

Vasario 18 d. vykusios ant-rosios plenarinës sesijos prane-ðimà skaitë krikðèioniø bendri-jos „Tikëjimo þodis“ vyr. pasto-rius dr. Giedrius Saulytis. Jo pra-neðimo tema – „Misijø paradig-mos ir jø atðvaitai Lietuvoschristianizacijoje“. Pastorius ið-skyrë ir aptarë ðeðias misijinesparadigmas: ankstyvosios krikð-èionybës, patristinæ, Romos ka-talikø, Reformacijos, Apðvietosir ekumeninæ.

Ankstyvojoje baþnyèioje mi-sija buvo suvokiama kaip Jë-zaus prisikëlimo liudijimas irEvangelijos tiesø skelbimas ikiþemës pakraðèiø, jai bûdingiapokaliptiniai regëjimai ir greitosparûzijos laukimas.

Patristinëje Rytø baþnyèiojedëmesys sutelkiamas nebe tieseschatologija, o ties proktologija,pradeda vystytis kristologija –nagrinëjama, kas buvo Kristusiki tol, kol Jis tapo þmogumi.

Viduramþiø (lotynø) krikð-èionybës akcentas – staurologija,Kryþiaus ir Atpirkimo klausi-mai. Taèiau per istorijà sielos ið-ganymas palaipsniui redukuo-jamas iki krikðto – tai tapo teolo-giniu pagrindu ir kryþiuoèiøvykdomai prievartinei Lietuvoschristianizacijai.

Protestantiðkoji MagisterinëReformacija, kurios atstovai –profesoriai M. Liuteris, Þ. Kalvi-nas, T. Cvinglis, misijoms buvoabejinga, o gal net prieðiðka, o ra-dikalioji Reformacija gráþo prieankstesnës paradigmos – vël at-rado Didájá paliepimà, pacifiz-mo idëjas. Lietuvoje Reformacijatapo ir kultûriniu reiðkiniu (áLietuvà su ja áþengë abëcëlë, pir-moji knyga, giesmynas, su ja su-sijæs net Vilniaus universitetas),taèiau nepalietë valstieèiø tikë-jimo. Ðioje srityje kur kas sëkmin-

giau dirbo jëzuitai.Apðvietos ir vëlesniais lai-

kotarpiais pradedami kvestio-nuoti baþnyèios skelbiamo tikë-jimo pagrindai, o modernybëeliminuoja ir Dievà. Postmo-dernybëje ieðkoma naujø religin-gumo formø, baþnyèios vietà uþ-ima klubai, prekybos centrai, so-cialiniai tinklai, o Dievo vietà –naujieji stabai. Baigdamas pra-neðimà pastorius G. Saulytis tei-gë, kad postmoderni misiologi-në bendruomenë turi siekti holis-tinës misijos sampratos. Postmo-derniøjø laikø baþnyèios siekis –tapti tarpkultûrine hermeneuti-ne bendruomene, kuriai bûdin-gas kolonistiniø nuostatø atsiþa-dëjimas, Evangelijos ákultûri-nimas, kontekstinës teologijosformavimasis, ekumeninës lai-kysenos puoselëjimas.

Tarp ðeðtadienio plenariniøsesijø vyko net ðeði seminarai.Lietuvos evangelikø baptistø sà-jungos misionierë Gilija Þu-kauskienë, su vyru Klaipëdojeákûrusi meno mokyklà, kuriojevaikai gali ieðkoti atsakymo á te-ologinius klausimus per menà,vedë seminarà „Menas kaip mi-sija“ – jame menas buvo prista-tytas kaip priemonë skelbtiEvangelijà. Misionierius ið Vo-kietijos Marianas Kozakas, ku-ris prieð penkerius metus Lietu-voje ákûrë Alytaus laisvøjøkrikðèioniø baþnyèià, seminare„Baþnyèiø steigimas kaip misi-ja“ dalijosi patirtimi, kà reiðkiaLietuvos kontekste steigti baþ-nyèià. Lietuvos laisvøjø krikð-èioniø baþnyèios vyskupasArûnas Rulinskas nagrinëjoklausimà, ar gali Lietuva, uþuotbuvusi tik misijø lauku, tapti ða-limi, siunèianèia misionierius á

kitas ðalis? Jo seminaro tema –„Lietuviai misionieriai uþsieny-je“.

Lietuvos kalëjimo kapelio-nø asociacijos vadovas ir baþny-èios „Biblijos kelias“ Vilniujenarys Gintaras Vëbra seminare„Tarnystë kalëjime kaip misija“dalijosi tarnystës kalëjime patir-timi. Birþø rajono vaikø globosnamø „Vaiko uþuovëja“ direk-torë, Lietuvos evangelikø refor-matø baþnyèios tarnautoja Dai-va Janonienë apie vaikø namuskaip baþnyèios misijà pasakojotaip pat pavadintame seminare.Pranciðkonø vienuolis br. Pau-lius Vaneikis (OFM), tarnaujan-tis kapelionu Kretingos prancið-konø gimnazijoje ir Pakutuvënøparapijoje, klausimø atsakymøforma dalijosi áþvalgomis apiejaunimo tarnysèiø svarbà, bû-dus prabilti jauniems þmonëms,skelbiant Evangelijà (seminarotema – „Darbas su jaunimukaip misija“).

Treèiosios (paskutinës) ple-narinës sesijos tema buvo„Antropologinës áþvalgos misi-jø darbui: „John Frum“ gentis“.Savo áþvalgomis ir patirtimi ðiatema dalijosi presbiterionø baþ-nyèios pastorius, misionierius,LCC dëstytojas Johnas Rushas.Praneðëjas áspûdingu liudijimupagrindë þymaus XX a. Kana-dos misionieriaus ir knygø au-toriaus D. Richardsono mintá,kad èiabuviø tautos nëra primi-tyvios. Prieðingai, Dievas ne tikparengë Evangelijà tautoms, betir tautas parengë Evangelijai. Ðiàmintá patvirtina paties misionie-riaus patirtis Vanuatu (Melane-zijoje, Ramiojo vandenyno salo-se ásikûrusioje valstybëje) vals-tybës tana gentyje, kurià jis apra-ðë knygoje „Þmogus su paukð-èiu ant galvos“ (anglø k. – TheMan with a Bird on His Head).

Konferencija baigësi Klaipë-dos evangelikø liuteronø ðlovin-tojø giesmëmis ir malda.

Vasario 16-18 d. Vilniausbaþnyèios „Tikëjimo þodis“ pa-augliø lyga buvo surengusi kas-metinæ þiemos iðvykà (ðá syká –kaimo turizmo sodyboje netoliAukðtadvario). Tai – puiki pro-ga bendrauti, mokytis, þaisti irsustiprinti savo tikëjimà.

Skirti laikà Dievui kur kaslengviau, kai netrukdo áprastaaplinka, nebaigti darbai ar vilio-jantys ekranai. Be galo svarbusasmeninis laikas su Dievu, kaityloje galime skaityti Raðtà irmelstis. Taip pat gera kartu ðlo-vinti Dievà, jausti Jo artumà irmelstis vieniems uþ kitus.

Þiemos iðvykoje suderina-

Smagus ir prasmingas þiemos savaitgalisJURGITA MILOÐEVIÈIENË

mi malonûs ir naudingi uþsiëmi-mai. Smagiai leisdami laikà irþaisdami suþinome ir iðmoksta-me daug naujo. Ðiemet mokëmëstarnauti: skelbti Evangelijà, pa-tarnauti bendraamþiams dramair teminiais þaidimais.

Didelis aèiû visiems vado-vams (Tadui, Rolandui, Vladui,Julijai) ir labai linksmiems beikûrybingiems paaugliams.

Ðtai keletas jø atsiliepimøÐitokia iðvyka man buvo

pirma, ir ji man patiko. Sma-gu, kad praleidau laikà su ti-kinèiais þmonëmis. Buvo ádo-mûs þaidimai, ypaè orientaci-

nis. Taip pat patiko pamokslai.Þinoma, maistas buvo skanus,geras miegas ir jaukus namelis.

Elþbieta

Viskas buvo labai gerai: ap-linka, þaidimai, pamokslai, pir-tis, draugija.

Julius

Þiauriai patiko namelis, lo-vos, maistas, kakavos bokalai,þaidimai, orientacinis, draugija,programa, skaityti Biblijà, va-dovai. Nepatiko, kad nebuvoaukðtø kalneliø, ir per didelësmaisto porcijos.

Agnë

Þiemos iðvyka buvo iðtiesðauni! Labai patiko, kad turë-jome krûvà laiko bendrauti vienisu kitais. Patiko ir pirtis. Orasbuvo fantastiðkas, tik gaila, kad

nedaug laiko praleidome lauke...Tikiuosi, kad kitais metais vëlbus surengta tokia linksma irnuotaikinga iðvyka!

Morta

��

�� !� �� "��#� �� $�� %��

�� &�� %��!��'�(��%��)�� '�!��*�� %��'�(��&��%�� '��'�+�� %��'�!��%��&��

��

,�� %� �� '�-�� %�� &��% ��'�#� ��

�� %�� )�� ./)�00��12��!�� '�� .3!��3��45�632��7�� &��8�� %��

3�� .3�!��3�� 45�492�� 7�� !�� $��7��:�� .�� 2� �� .3!��3��452��7�� $�� -�� ;��%�� 7�� $�� %��%�� #�� $�� $�� $�� !�� 7�� 7��%�� .3!��3��3�4��9��4<2��7�� $��

� ��/�� $��

7�� $�� &�� %$�� 7��$�� '�-�� =!��'>�� ?��%�� ?��!�� @��8�� A�� -�� %��& �� -�� $�� %��

B�� $��%��%�?�� %��7�� .3�!��3��3C2�/�� %��:��

!�� %$�� .�� 2�7��%�� %�� %�� A�� $�� $��

!��"�#�� $

!�� $�� % ��B�� %�� )��B��!��%�� (�� &�� (��B��%�� %$�� %$��%�� %�� ,�� )�� %�� :=7��$�� ?��A�� % ��(��;�� DE�

!�� =(�>�� F��"�*��:�� "�� %�� &��& ��'��

��%�� %�� (�./)�3<��36�3<2�

B�� $�� G��?�� )��%�� )��)�� /��%�� :��

7�� %��&�� %��$��#�� *�� %�� @��?�� %�� %�� A�� -��H��

!�� =IJ�� %�A��%>�.*��%�� &��2� ��$�� %$��-�� $�� %$��(��

�� %�� %$��:�� )��&�%�� =�� >�� K�� ?�� :�=��$�� %$��$�� >�

/��&�� &�� %�:�=(�� %$�� '�(�� %�� %$�� '� (�� ?�� '�(�� '>

A��B��

�� L�� ?�� & ��L��?�� 8�� $�� /�� %�� ?�

��

!��%��%�� -�� %$�� '�!��'�M�� B�� % ��% �

8� �� %��%�� &�� 361�� %��:�!�� +�� & �� "�� "��&�"��" ��.7��361��52��!�� %�� $�� %�?�� 4�!�� %�� :�� '.4�!� �N��3<2�

A�� !��$�� @� �� %��

�� (��%�� *��

,$��%�� -�O�� %��:�� %$�� '�!�� ?��%�� ?��

7�� !�� %�� &�� $�� ?�� @�� %$��% �� A� �� K��%�� $�� %�?�� A��$�� :�� $�� $��?�

!��"�.�� $

��

��

��

� ��

�� !��"��

�� "��#$�� %&��'��()*(+,�

P��Q��R�=B��

��>

��

!�� %$�� &�� .��2��H&�� %�� $�� $�� &��

K�� $�� %��?�� %)�� B��%�� =��>�� ?�� 7�� $�� :�=(��&�� ?��%�� $�� '�-&�� &��-�� &�� &�� ?��'�+��&��%�� $��>�

M��%�� & ��

(��7�� %�� $�� $��&��:=K��&��!��'>�-��!�� %$�� &�� %�� %�� %�� $�� -�� %��%�� % ��&�� %��$��-�)��!�� O��%�� %��! �� %��-�� %�� %�� %��

B�� %�� $��

/�� *�� %$�� %�� -��*�� &��$�� %$�� %�� $��%�� &�� %�?� �� -��&�� $�� $��%�?� �� $�� $�� A�� "��)�� %��

K��&� �� %��:�=-�� -��!��%��%�� %�� 'E�(��%�� (��:� 3� �� $�� 3��%�� %�:�= �� &�� >��O��:�� ($�&�� $�� )�� %�� $�� %$��%��

(�� '�K�� &�� !�� % ��%�� % � ��-�)��-�� ?�� (�� %�� -�)�'�(�� % �� &��$��'��

/�� &��%�� $�� &�� $�)�� & �� .3�!��3��4N�492�

;��7��:�� A�� ;�� & ��-�� %�� &��B�� & �� B�� &�� &��& %�� /�� $�� %�� &��?�� &��%�� -��?�� %�� ?�

!��%�� )�� $��&�� /� �� %�� 7�� %�� @�� *��*�� *�� =#�� E��@ �� H& ��" �� %�� %��H�� $

�� -��-�� %��-�� $�� & ��!�� '�� %�� -�� %�� %�� ./)�<4��12�

7�� @� Q�� "�� %��=� ��E�.�� )�"�� *�"� ��3<C��%�� 2� �� !��

�� $�� (�� $�� '� -�� &��?�� $�� -�� =K�� E��7��

7� �� D-�� &�� B�� -��"J�� !�� $��-�� K�� 64CCC��6CC��.A��N��3�402��@�� +�-�)�� 0CCC��

�� &��

7��%��6��$�� %��(�� :�=B�� E��A��%�� -�� % � �� -��( ��$�� -��

4��%�� !��-��-�� .3�!�� 3�� 6C�632�7��%��:��&�� *�� &0�� 1� 2*� � �� +��%��3�

A��&�� *�� -�� %�� $�� $�� A�� %��$��&�� *�� . ��&��$�� &��-��2��!�� A� �� -��!��;�� %�� !��

#��&�� *�� &0�� :�� B��%�

��!�� :�*�� "�� &�� .3�!��3��43��4��NS�G*�6��3C2��A��-�� %�� %�?�� .=��E2�� %��.=� ��E2�� ? �� %�� .=��E2��;��%�� !�� 7�� $��

4� �� *�� %�� -��%��&��-��%�� &��!��-��@& ��-�� @& ��&�� %��

4� � �� %�� !��%�� !��A��% ��%��"J��-��-�� -�� %� ��-�� !��"J��%��%�� :�� %��A�� % �� -��"��

�� #��=��E�� 7��?��!�� A��!�� %�� % �� $

(�� 7�� & �� :�*� �� +��%��.3�!��3�632��!�� -��:�)�� $�*� �� " ��+�� 5�� &�� +�� .-��9��46�4<2�

B��-�� %��8��%��-�J ��F�� $��.3�!��3��632��-�)��7�� %�:�=��!��E��A��&�� & � ��

��6�� $

��

��

/�� *�� &0� �� 7$$$8��&�&� �� 7$$$8�� $�9��&�� "�� .Q��4��0��N�92�

!�� 7�� )�� % ��% �� %� ��;��( ��(��-�)�� $��?��

!�� % �� %�� %��/ �� !�� &�� % ��A�� %�� &��&�� 8��/ �� %� �� %��$��

8�� &�� 8�� $�� "�� %�� %��%��?��% �� %�� )��

��F�� &��&��

��&� �� &��%�?�� -��% �� %��#�� $�� %�� A�� &��

/�� %�� $��%��&�� A�� %��%�� H��$�� ( � ��H �� )�� %�� H�� % �� $�� ( �� &��

A��%�� (�� %�� ( ��(��-�� $�� % �� % ��%� ��!��!��%�� % ��(��(��%� ��" ��5�� 5� ��:��

� ��.!��4��N��392�

�� % ��& ��%��%�� %�� !�� & �� % �� !��% �� &��-��&�� )�"�� &��%��

;��&�� %��!��A�� %��-��!��%��$��&��-��&��(�� (��%�� -�� !��%��& �� -�� ?��'�!��%��-��% �� %��'�/��%��-�� '�� $�/��%��-�� -�� ?��-�� ?�� '�� &�� "�� $

K% �� -�� A� ��-��-��% ��-��-�� %�� !��%�� & %��%��-��%�� &�� !�� -�� -�)��%�� & ��?�� B��-��%��

�� ( � ��-�� %��

�� &�� -�� %�� -��)�� % �� -�� %��%��&�� % �� %�� %�� ?��%�� B�� &�� %�� -�� %��-��

-�� !�� % �� %�� $��$�� % ��%�� '�!��$��!��'�� &�� =��E� �� A�� -�)�� &�� 8��&�� !�� !��

!�� ( � �� -�� '�7�� &�� %�$��)� �� %��/��

8� �� +�� &�� -�)�� '��%�� &��%��&�� !��% ��A��%��!��-��

@��-�)�� A�� )��8�� !�� %��%��A� �� %��

��

��

� �� -��!��!��&��-�� ?�� 8�� ?�� ?��!�� & �� '�-�� %��-��

-��&��&�� $��:�� !��&�� 8��A��%�� &�� &��

K��&�� %� �� %�� (�� %�� ?�� &�� % �� $�� -��%�� %��

K�� &��& �� &��&�� $��

#�� %�?�� %��7�� :B�� :��34C��$�� (�� &�� %�� -��)�� )�� ?�� $�� G�� ?�� %�� %�� -�� "�� % �� %��G�� ?��(��7�� % ��&��&�� %�� !��

A�� %�� ?�� ?��!��%�� %��

��!!!"#$#�%"�&�'%&()�*�&�$(��(��($%�)

&�� $�� .��$��#$�� $��

� ��

8� �� %�� %��# �� %��% �� D�B�� =A��% ��(�� )��$�� -�� % ��B �� 7�� (��?�� -��(�� >�

�� :�+�� "�;�� $�*�� "�)0��<��"��+�� ./)�63��32�

!�� %��

4��; �� &5 ��-

7�� $�� -�� %�� %$��D�K��

7�� %�� % �� 7��%�� $�� $��H��/)�� %��6C��%��30�3N��$��:�=�� H��B�� !��% �� %�� %$�� >��@��?�� %��%?�M�� H��&�� %�� ?:�� 5�� &��$�=�� &�� &$�/�� $�7$$$8�9�� &�� 5�� &� �� &��&��./)6C��30��3N2��7�� H��&��?��%�� ?�� ?�

H� ��399N��46��/)��$��:� � �� %�� &� ��7�� % �� B� ��&$��

��?�� %�?��;��%�� %��%��

>$��%�� &��%�� -

!�� A�� %�� M�� %�� % �� $�� A��& �� -��&��:�� 5�.-��<��52��!�� $��-�� !��7�� %��%�� :�)��&��%��&�� & �� .4!��34��N2�

B� ��%�� )��-��&�� ?�� $��

�� "� �� +��%�� .7��49��402�

7�� -�� :�=7�� @�� %��'�@�� "�� @�� ?�� !�� %�� >�

M��*��F��@��%��!� ��&�� %�� A�� &�� ?�� %��

��-�:�� & -��&%��& �� %��*�� .K��3��3C2��7�� %�� *��

6$�� %�� "�� ?��@�� -

�� %�� H��)�� ?�� ?��

�� ?�� %�� %$��%��7�� %$��H�� &�� %$��%��

!�� %��%��

��(�� DE

A�$��)��:�=-��$�� &�� -�� %�� K��%�� ?�� E�

�� *�� &�� %��/�� :�=!�� 'D>

K�� &�� "J�� A�$�� %�?�A�� %��&��

A$�� %��-

7�� *� "�� ?�� (�� 7�� $�� )?��%$�� ?��-�� %��

7�� ? ��H� �� !�&�� %�� @�� !�� ?��:=!�� %��%��'E

K�� K�� ?�� ?��%��:�=A�� >�

=(�� &�� )�� '7�� %�� >��

@��:��)�� K�� )�� ?� �� ;�� "��%��8�$�� &�� &$��

��!!!"+(�$#&�&�"+��'%&()��$��,��*��$��$%�)

��6�� $

� ��

�� #$�� /��/0

��.�/��$��#�� /��1�� #��#�� 0

�&��L�� %��-��&��:�� .-��3��02�

!��$�� %�� ?��:�(�� %��%�� '+�� 'B��%��%�� %��

B$�� -

8� ��%�� $�� %��?�� %� �� %�:�=��>��B��%�� ?��F��?��% �� 7�� :�=/�� 8��M��

��

!��@�� %�� :�=!�� 'E�-�)�� *��)�� $�� :�<��& �� $� �� & $��&�� 9&�� 5 ��$�� &��$�*�� &�� 5�� & ��-�T��U+� ��&�� "��&��&0�� & ��%��&��?��0�� 5�� 5�.- �0��<3�<<S�34��<4�<62�

(�� 7�� &�� !�� :� ��

@� �� %��%�� %�� $��(��7��:�4� ��" �� 5 �� &� �� $�� %�� .4�!��3C��342�

#$��%�� -8�� % �� A�� #�� ?�� %��

-�� %�� :� =A��

��

!��%�� )�� %��%��A�$�� %��?�� )��-�� &��$��%��

A�� .%��$��%�� 2��%�� ;�� ?�� :�=8�� )�� E��+�� %�� %�� -��&� ��% �� &�� %��7� �� )��&�� =A8��E�� %�� "��%��

�� @ �� %�� /��

/�� )�� %��'�+��%�� )��+�� &�� *� �� " �� *��&��=7�%��%�DE��=A��%��DE�� &�� %�?��

��% ��&��?��" ��A8�J��

A�� .=!��%�'�K��'�A��B��%�� E2��$�� $�� A�� %��& �� &��

+�� %)�� )�� '

H�� A�� )��/�� ?�� %��.�� 2�� %�� % �� % %��$�� K�� )��&��

A��?�� )��'�!�� $�� .��%�� *�)� ��% ��2��?�� ?�� A8�� .=�&��*�� *��

�� E2��A�$�� %�� $�� $��A��%$�� "��.=+��?��%�� )��&��'E2�

A�� 8%��!� ��=�� E�� % ��=/�� )��DE'

7��%��% � �� )�� @�� ?�� % �:�� &�� &�%��$��% ��A�� A8 ��)�� %��

A�� )��%�� %��%��

��B�� =� �A8E� )� �� )��&�� %�� $�� %�� =��E�� ?��$�� $�� %��" �� 7�� )�� %�� %�� )��%��&�� ?�� &��"��

!�� )�� $�� %�� % � ��.��&��%��2��%��=A8�� E�A�� :�� '

O�� ?�� -��&�� %�� .�� %)�� %��)�� 2�� =@�� E��B�� -�� %��&�� %��

-�� &�� %$��&�� "�� &��$�� -�� & �� $��%��&�� %�� &�� A��

�� )��

(�� &�� &��-�� &� �� %�� %�� %�� %��%�� A��

K�� )�� )�� *�� )�� &��%��'�A��*��%��&�� %��&�� *��

K��$�� %�� )��-��% ��&�� A�$�� %�� A8� ��&�� %�?�� %�?�

B�� %��&�� )��@��K��&��B�� =A��H��H��E��% ��;�� =��%�� )��E��$��%��&�� &��

A�� &��

-.��,$��$�!!!"#%&��&,$��$"�(

�� -�� /�-

�� 1�� #�/��

��0��

2��!��%�� '8� �� $��& ��

�� +�� A�$�� & ��G�� $�� /� %�� $��

!��$��:��A�� '��B��H��

�� & ��123�(&��.$��.��4$��$��$%��$�

9&�� 5 �� & �� "� ��0��$�+�� ?�� &��$

��4�� &��&�� 1�� &�� &��$

��C��&��$��<�� (�� $��/��

�� &�� $��*��-��9�� $$$

Nr. 5 (366) 2012 m. kovo 10 d.

Lozanos konvencija

10 Teologija

ÁþangaMes, Jëzaus Kristaus Baþ-

nyèios nariai, daugiau kaip 150tautø atstovai, Tarptautinio pa-saulio evangelizacijos kongreso,vykstanèio Lozanoje, dalyviai,ðloviname Dievà uþ Jo nuosta-bø iðgelbëjimà ir dþiaugiamës Josuteikta draugyste. Mus labaijaudina ir skatina atgailauti tai,kà Dievas daro ðiomis dienomis,ir mes aiðkiai suvokiame evan-gelizacijos svarbà. Tikime, kadEvangelija yra Dievo GerojiNaujiena visam pasauliui, ir dëlJo malonës esame pasiryþæ pa-klusti Kristaus ásakymui skelbtiEvangelijà visai þmonijai ir pa-daryti Jo mokiniais visø tautøþmones. Todël trokðtame patvir-tinti mûsø tikëjimà bei sprendi-mà ir pavieðinti ðià sandorà.

1. Dievo tikslasMes patvirtiname, jog tikime

vienu amþinuoju Dievu, pasaulioKûrëju ir Vieðpaèiu – Tëvu, Sûnu-mi ir Ðventàja Dvasia – valdanèiuviskà pagal savo valià. Jis yra pa-ðaukæs þmones ið pasaulio irsiunèia juos atgal á pasaulá bûti Jotarnais ir liudytojais, kad Jo kara-lystë plëstøsi, Kristaus Kûnasaugtø ir kad Jo vardas bûtø paðlo-vintas. Mes apgailestaudamipripaþástame, kad daþnai iðsiþa-dëdavome savo paðaukimo ir pa-tirdavome nesëkmiø misijose dëlto, kad paklusdavome pasauliuiarba nuo jo ið viso pasitraukdavo-me. Vis dëlto dþiaugiamës, kadEvangelija iki ðiol yra brangus tur-tas, nors ir uþgimusi þemiðkuoseinduose. Mes trokðtame ið naujoatsiduoti uþduoèiai, kad ðis turtasÐventosios Dvasios galia taptø þi-nomas.

(Iz 40, 28; Mt 28,19; Ef 1,11;Apd 15,14; Jn 17, 6, 18; Ef 4,12; 1Kor 5,10; Rom 12, 2; 2 Kor 4, 7)

2. Biblijos autoritetas irgaliaMes patvirtiname Senojo ir

Naujojo Testamentø dieviðkà

ákvëpimà, teisingumà ir autori-tetà kaip vienintelá Dievo para-ðytà Þodá, neklaidingà visame,kà jis teigia, ir vienintelá neklys-tamà tikëjimo ir praktikos vado-và. Taip pat patvirtiname DievoÞodþio galià ágyvendinti iðga-nymo planà. Biblijos þinia skir-ta visiems, nes Dievo apsireiðki-mas Kristuje ir Raðte yra nekin-tamas. Per já (Raðtà) ÐventojiDvasia kalba ir ðiandien. Ðven-toji Dvasia apðvieèia kiekvienàþmogø, nesvarbu, ið kurios kul-tûros, ir leidþia jam paèiam su-vokti tiesà. Tokiu bûdu visaiBaþnyèiai atsiskleidþia vis dau-giau ávairialypës Dievo iðmin-ties.

(2 Tim 3,16; 2 Pt 1, 21; Jn 10,35; Iz 55,11; 1 Kor 1, 21; Rom1,16; Mt 5,17-18; Jud 3; Ef 1,17-18;3,10.18)

3. Kristaus vienatinumasir universalumasMes patvirtiname, kad yra

tik vienintelis Gelbëtojas ir tikvienintelë Evangelija, nors evan-gelistiniø poþiûriø ávairovë iryra plati. Pripaþástame, kad kiek-vienas turi tam tikrà Dievo paþi-nimà per Jo apsireiðkimà gam-tos pasaulyje. Bet mes neigiame,kad toks paþinimas gali iðgelbë-ti, nes þmonës uþgniauþia tiesàsavo nuodëmingumu. Mes taippat atmetame sinkretizmà ir tei-ginius, esà Kristus vienodai kal-ba per visas religijas ir ideologi-jas, kaip menkinanèius Kristø irEvangelijà. Jëzus Kristus –vienintelis kartu Dievas ir þmo-gus – atidavæs save kaip aukà uþnusidëjëlius yra ir vienintelistarpininkas tarp þmoniø ir Die-vo. Nëra jokio kito vardo, kuriuomes galëtume bûti iðgelbëti. Visikenèia dël nuodëmës, bet Die-vas myli kiekvienà ir nenori,kad kas nors ið jø praþûtø, betkad visi atgailautø. Taèiau tie,kurie atstumia Kristø, atsisakoiðgelbëjimo dþiaugsmo ir pa-smerkia save amþinai atskirèiai

nuo Dievo. Jëzaus paskelbimasPasaulio Gelbëtoju savaime ne-reiðkia, kad visi þmonës yra ið-gelbstimi automatiðkai arba pa-èioje pabaigoje, taip pat nepatvir-tina, kad visos religijos siûlo ið-gelbëjimà per Kristø. Ið tikrøjø taireiðkia paskelbti Dievo meilæ nu-sidëjëliø pasauliui ir pakviestikiekvienà atsiliepti Jam, kaipGelbëtojui ir Vieðpaèiui, visa ðir-dimi su atgaila ir tikëjimu. Jë-zaus Kristaus vardas yra ið-aukðtintas virð visø kitø vardø,mes ilgimës tos dienos, kai kiek-vienas kelis priklaups prieð Já irkiekvienas lieþuvis iðpaþins Jákaip Vieðpatá.

(Gal 1, 6-9; Rom 1,18-32; 1Tim 2, 5-6; Apd 4,12; Jn 3,16-19;2 Pt 3, 9; 2 Tes 1,7-9; Jn 4, 42; Mt11,28; Ef 1, 20-21; Fil 2, 9-11)

4. EvangelizavimoprigimtisEvangelizuoti reiðkia pa-

skleisti Geràjà Naujienà, kad Jë-zus Kristus mirë uþ mûsø nuo-dëmes, kaip pranaðauta Raðtuo-se, buvo prikeltas ið mirusiøjø irkad kaip karaliaujantis Vieðpatsvisiems atgailaujantiems ir tikin-tiems dabar Jis siûlo atleidimàuþ nuodëmes ir Dvasios iðlais-vinanèias dovanas. Mûsø,krikðèioniø, tikslas ðiame pa-saulyje yra evangelizuoti ir uþ-megzti toká dialogà, kuris leistøásiklausyti ir suprasti. Pats evan-gelizavimas yra skelbimas isto-rinio, biblinio Kristaus, kaipGelbëtojo ir Vieðpaties, siekiantátikinti þmones ateiti pas Já irtaip susitaikyti su Dievu. Pateik-dami þmonëms evangelinákvietimà, neturime teisës nuty-lëti, kokia yra buvimo Jëzausmokiniu kaina. Jëzus vis darðaukia visus sekti Já atsiþadantsavæs, imti savo kryþiø ir tapti Jonaujosios bendruomenës dali-mi. Evangelijos priëmimà sekapaklusnumas Kristui, ásilieji-mas á Jo Baþnyèià ir atsakingastarnavimas ðiame pasaulyje.

(1 Kor 15, 3-4; Apd 2, 32-39;Jn 20, 21; 1 Kor 1, 23; 2 Kor 4, 5;5,11-20; Lk 14, 25-33; Mk 8, 34;Apd 2, 40-47; Mk 10, 43-45)

5. Krikðèionio socialinëatsakomybëMes patvirtiname, kad Die-

vas yra visø þmoniø Kûrëjas irTeisëjas. Todël kaip ir Jis turëtu-me rûpintis teisingumu, visosþmonijos susitaikymu ir iðsi-laisvinimu ið bet kokios prie-spaudos. Kadangi visi þmonëssukurti pagal Dievo paveikslà,kiekvienas asmuo, nesvarbu, ko-kios rasës, religijos, spalvos, kul-tûros, klasës, lyties ar amþiaus,turi iðskirtiná orumà, dël kurioturi bûti gerbiamas, aptarnauja-mas ir jokiu bûdu neiðnaudoja-mas. Mes apgailestaujame tiekdël savo apsileidimo, tiek dël to,kad kartais per menkai siejomeevangelizavimà ir socialinæ rû-pybà. Nepaisydami to, kad susi-taikymas su kitais þmonëmisnëra susitaikymas su Dievu,kad socialinë veikla nëra evan-gelizavimas ir kad politinis ið-laisvinimas nëra iðgelbëjimas,vis dëlto tvirtiname, kad evan-gelizavimas ir ásitraukimas á so-cialinæ-politinæ veiklà yra mûsøkrikðèioniðka pareiga. Nes abuðie dalykai yra doktrinø apieDievà ir þmogø, mûsø meilës ar-timui ir paklusnumo Jëzui Kris-tui bûtina iðraiðka. Iðgelbëjimoþinia taip pat reiðkia teismonuosprendá kiekvienai atstûmi-mo formai, priespaudai bei dis-kriminacijai. Mes neturëtume bi-joti pasmerkti blogio ir neteisy-bës, kad ir kur jie egzistuotø. Kaiþmonës priima Kristø, jie gims-ta ið naujo – Jo karalystei – ir todëlprivalo ne tik deklaruoti, bet irskleisti teisumà neteisiame pa-saulyje. Iðgelbëjimas, kurá skel-biame, turëtø mus orientuoti á as-meniniø bei socialiniø atsako-mybiø visumà. Tikëjimas bedarbø yra miræs.

(Apd 17, 26-31; Pr 18, 25; Iz

Lozanos konvencijaPirmasis tarptautinis pasaulinës evangelizacijos

kongresas, kitaip vadinamas Lozanos kongresu arba„Lozana 74“, ávyko 1974 m. liepos 16-25 d.

Ðveicarijojos mieste Lozanoje.

Amerikos evangelisto Billy Grahamo iniciatyva á kongresàsusirinko apie 2700 evangelikø vadovø ið 150 ðaliø.Susirinkusieji svarstë galimybes remti pasaulinæ misijøveiklà ir tarësi, kaip skatinti evangelizavimà. Kongresorezultatas – Lozanos sandora, arba konvencija (angl.Lausanne Covenant), suformuluota vadovaujant britø teologuiJohnui Stottui. Ðiame dokumente, be kitø dalykø, pabrëþiamamisijø svarba, Biblijos autoritetas, Jëzaus Kristausvienatinumas, krikðèioniø socialinë atsakomybë irbendradarbiavimas neðant Geràjà Naujienà. Sandoralaikoma vienu svarbiausiø evangelikø judëjimo dokumentø.

1,17; Ps 45, 7; Pr 1, 26-27; Jok 3, 9;Kun 19,18; Lk 6, 27-35; Jok 2,14-26; Jn 3, 3-5; Mt 5, 20; 6, 33; 2 Kor3,18; Jok 2, 20)

6. Baþnyèia irevangelizavimasMes patvirtiname, kad Kris-

tus siunèia savo atpirktus þmo-nes á pasaulá, kaip Jo Tëvas siun-të Já, ir kad Jis kvieèia savo mo-kinius panaðiai skverbtis á pa-saulá. Mes turime iðsilaisvinti ið„baþnytinio geto“ ir prasi-skverbti á nekrikðèioniø visuo-menæ. Baþnyèios pasiaukojantimisija evangelizuoti yra pirma-eilis dalykas. Pasaulio evangeli-zavimas – tai visos Baþnyèiosdarbas neðti visà Evangelijà vi-sam pasauliui. Baþnyèia yra pa-èiame Dievo kosminio tikslocentre, ji yra Jo pasirinktas áran-kis Evangelijai skleisti. TaèiauBaþnyèia, kuri pamokslaujaapie kryþiø, turi bûti pati paþen-klinta kryþiaus. Ji tampa kliûti-mi evangelizavimui tada, kai ið-duoda Evangelijà, kai jai trûkstagyvo tikëjimo Dievu, nuoðir-dþios meilës þmonëms ar sàþi-ningumo visuose dalykuose,tarp jø ir savo reklamoje bei fi-nansuose. Baþnyèia yra Dievoþmoniø bendruomenë, o ne ins-titucija ir negali bûti sutapatintasu jokia kultûra, socialine ar po-litine sistema ar þmogiðka ideo-logija.

(Jn 17,18; 20, 21; Mt 28,19-20;Apd 1, 8; 20, 27; Ef 1, 9-10; 3, 9-11; Gal 6,14-17; 2 Kor 6, 3-4; 2Tim 2,19-21; Fil 1, 27)

7. BendradarbiavimasevangelizuojantMes patvirtiname, kad aið-

kiai matoma Baþnyèios vienybëtiesoje yra Dievo tikslas. Evange-lizavimas mus skatina vienytis,nes vienybë sustiprina mûsøliudijimà, o nesantaika naikinamûsø neðamà susitaikymoEvangelijà. Taèiau mes pripa-þástame, kad organizacinë vie-nybë, pasireiðkianti ávairiomisformomis, nebûtinai paspartinaevangelizacijà. Vis dëlto, priëmætà patá bibliná tikëjimà, turëtumebûti labai vieningi bendraudamivieni su kitais, dirbdami, liudy-dami. Mes iðpaþástame, kadkartais nuodëmingas individu-alizmas ir betikslis veiklos dub-liavimas sugadindavo liudiji-mà. Ásipareigojame siekti dides-nës vienybës iðpaþindami tiesà,ðlovindami, siekdami ðventu-mo ir skleisdami Evangelijà. Messkatiname regioniná ir funkcinábendradarbiavimà dël Kristausmisijos palaikymo, strateginioplanavimo, abipusio padràsini-mo ir pasidalijimo iðtekliais beipatirtimi.

(Jn 17, 21-23; Ef 4, 3-4; Jn 13,35; Fil 1, 27; Jn 17,11-23)

Bus daugiau

Ið kongreso kilo tarptautinis Lozanos judëjimas,koordinuojamas Lozanos pasaulinës evangelizacijoskomiteto (þr. http://www.lausanne.org ). Daugelyje ðaliø buvoákurtos nacionalinës organizacijos, kurioms pavesta skatintibaþnyèias bei krikðèioniø organizacijas aktyviauevangelizuoti; temoms gilinti ir plësti organizuota daugkonferencijø ir konsultaciniø renginiø (daugiausiabendradarbiaujant su Pasauliniu evangelikø aljansu).Lozanos judëjimo paskelbti dokumentai laikomi pagrindiniaisevangelikø judëjimo susitarimo dokumentais. 1989 m.Maniloje suðauktas kitas pasaulinës evangelizacijoskongresas (vadinamas ir Lozana II, per já paskelbtas Manilosmanifestas). Treèiasis toks susirinkimas ávyko 2010 m.spalio 16-25 dienomis Keiptaune, Pietø AfrikosRespublikoje; iðleistas Keiptauno ásipareigojimas.Spausdiname ið naujo redaguotà ir taisytà tekstà.

Nr. 5 (366) 2012 m. kovo 10 d. Refleksijos 11

Pasidalinsiu refleksijo-mis, kurias paþadinovieno sekmadienio

pamaldose iðsakytas pamoks-las. Pamokslininkas pasirinkotekstà ið Jono evangelijos 8 sky-riaus. Tai – istorija apie pasKristø atvestà svetimavusià mo-terá.

Istorijos siuþetas irpamokslo santrumpaFariziejai ir Raðto þinovai pa-

spendë Jëzui eilines pinkles. Jiepagavo svetimavusià moterá,kuri sulauþë Dievo ástatymà„Nesvetimauk“. Uþ tokius nusi-þengimus pagal Ástatymà þmo-nës turëjo bûti baudþiami mirti-mi. Taèiau Izraelio tauta tuometbuvo pavergta Romos, tad, kaipir visame Romos Imperijos pa-saulyje, taip ir Izraelio kraðte ga-liojo liberalesni ástatymai, kurieuþ svetimavimà mirties baus-mës nenumatë.

Kristus pastatomas á bevil-tiðkà padëtá. Kad ir kà Jis darytø,bûtø apkaltintas ir pasmerktas:jei Vieðpats moterá pasmerktømirèiai (klausydamas Mozësástatymo), Jis bûtø vertas pa-

Dialogas su ÞodþiuRAMÛNAS JUKNA

smerkimo pagal Romos teisæ; jeiJis moterá uþstotø (klausydamasRomos ástatymo), Jis bûtø pa-smerktas kaip parsidavëlis ir at-simetëlis nuo Mozës ir Izraeliotautos.

Tad kaip pasielgs Kristus?Ar Jis uþkibs ant gudriai paruoð-to jauko ir nepastebës paslëptokabliuko? Kaip atpaþinti tokiàgudriai paruoðtà veidmainystæir klastà?

Garsusis Kristaus atsaky-mas – „Kas ið jûsø be nuodë-mës, tegul pirmas sviedþia á jàakmená“ – vienu mostu nubrau-kia visas pastangas ávilioti á pin-kles ir diskredituoti Vieðpatiestarnystæ. Kristaus gailestis nusi-dëjëlei bei tiesumas teisuoliø at-þvilgiu pribloðkia.

Viena vertus, ði istorija at-skleidþia begëdiðkà þmogauskietumà bei nejautrumà kito at-þvilgiu. Normas sulauþæs, iðti-kimybæ praradæs, nusidëjæs, su-siterðæs þmogus nebeatitinka ke-liamø aukðtø standartø, todël jisiðtremiamas, su juo susidoroja-ma, kartais net iki mirties. Taipadaro apie save geros nuomo-nës esantys teisuoliai. Bet taip

pat ði istorija puikiai pavaiz-duoja Jëzø, kuris neatmeta taipsusikompromitavusios þmogys-tos, bet suteikia jai galimybæ.Toks Vieðpaties elgesys yra viltisnusidëjëliui, bet tuo pat metu – sà-þinës apkaltinimas pasmerkë-jams. Tie, kurie piktinosi ir smer-kë, patys buvo ne be nuodëmës.Visi istorijos dalyviai buvo nuo-dëmës pakirsti sielos ligoniai.Tik vieni ið jø buvo þiauresni irsavo silpnumo iðkart nepripaþi-no.

Pamokslo suþadintosrefleksijosManau, toks Kristaus poel-

gis ðiandieniniam þmogui yravisuotinai priimtinas. Retam ku-riam Vieðpats atrodo kaip did-vyris, brëþiantis naujà, giliàprasmës linijà – ugdantis gailes-tá nusidëjëliui. Daþniau Jis gali at-rodyti kaip mûsø kultûros at-vaizdas ar projekcija. Juk ðian-dien ið individualybës kiauto ne-iðlendantis abejingas þmogusapskritai nevertina ðalia esanèioþmogaus poelgiø. Nevertina netodël, kad bijotø teisti, pats jaus-tøsi didesnis nusidëjëlis nei jo ar-

Paradoksalu, bet ma-no laikyta neákanda-ma doktrina apie

Trejybæ ne tik metë iððûká manoprotui, bandanèiam suvokti trias-mená vienà Dievà, bet ir visiðkainelauktai atvërë tiek daug kasdie-nybæ keièianèiø áþvalgø. Man taiaiðkus Dievo kvietimas bûti pla-taus màstymo bei dar platesnësðirdies þmogumi. Taigi kaip þino-jimas, kad Dievas nuo pat pra-dþiø buvo triasmenis – Tëvas,Sûnus ir Ðventoji Dvasia, – betvisgi vienas Dievas, keièia manokrikðèioniðkà gyvenimà?

Pirmiausia supratimas, kadDievas amþinai egzistavo kaiptriasmenis, atveria paèià Dievoprigimtá. Dievas nëra beasmenëaukðtesnë jëga, kaip teigia kaikurie ðiandienos dvasiniai judë-jimai, bet Asmuo, á kurá galiukreiptis, kurá galiu paþinti. Dardaugiau, jeigu Dievas bûtø tikaukðtesnë jëga ar tik vienasme-nis, vadinasi, jo prigimties cen-tre bûtø jëga ir galia. Timas Kel-leris taikliai paþymi, kad, jeiguDievas bûtø vienasmenis, taireikðtø, jog prieð sukûrimà ne-buvo meilës ir santykiø. Taèiau

Tëvas, Sûnus ir Ðventoji DvasiaJUSTINA STENIUKAITË

timas ar jaustø begaliná Dievomalonës poreiká. Ne, jis atsisakovertinti todël, kad nemato niekoblogo, kai daroma nuodëmë arblogis, nejauèia atsakomybës uþðalia esantá. Nevertina, nes ðiølaikø þmogus yra abejingas. Taine gailestingumas, bet abejingu-mas. O Kristaus gailestis nusi-dëjusiai moteriai buvo nepelny-tos malonës dovana ir kreditas.

Ðtai dar viena pamoka, ku-rià taip svarbu mums, nuolati-niams pamokslø klausytojams,iðmokti. Taip lengva palinguotigalva, parodant supratimà pa-mokslininkui. Nesunku pa-mokslo metu iðspausti aðarà,kai pastorius nerdamasis ið kai-lio perpasakoja skausmo kupi-nà istorijà. Nesunku pasipiktintifariziejø veidmainyste bei klas-ta, aukðtøjø kunigø politiniø in-trigø kûrimu, kitø Ðventojo Rað-to istorijø dalyviø naivumu, kû-niðkumu ar nuodëmingumu.Bet ar daþnai mes patys savæspaklausiame, kuo skambëjæs þo-dis naudingas man? Kà jis kal-bëjo man? Kuo ðis pamokslas aristorija svarbi man? Ko girdëtasÞodis mane moko? Kaip elgtisskatina sekmadienio pamoks-las? Ar að girdþiu, kas sakomaman? Ar klausiu savæs, kaip irkur turëèiau keistis?

Taikyti Dievo þodá kasdie-niame gyvenime yra gyvybiðkai

svarbu. Ðventasis Raðtas neturimums bûti tik filosofiniø idëjøir postulatø rinkinys, cituojamasnorint pagraþinti stiliø ir retorikàar siekiant ávertinti istoriniusávykius. Jis neturëtø bûti priim-tas tik kaip tikëjimo tiesø kûri-mo medþiaga ar iðprusimo ar-gumentas. Raðtas turëtø bûtikasdienio krikðèioniø gyveni-mo apmàstymø dalis, kaltinan-tis, vedantis á atgailà ir keièian-tis.

Kreipdamasis á apaðtalus,Kristus pasakë: „Jûs esate ðva-rûs dël þodþio, kurá jums kalbë-jau“ (Jn 15, 3). Dievo þodis turiapvalanèià, keièianèià galià. Ta-èiau kodël ðie Vieðpaties iðsaky-ti þodþiai skirti tik apaðtalams,o ne minioms? Apaðtalai ne tikklausydavosi Kristaus pamoky-mø ir palyginimø, bet vakare,minioms iðsisklaidþius, klaus-davo Vieðpaties ir praðydavopaaiðkinimø. Kartais Kristausþodis vesdavo á pasirinkimøkryþkelæ. Vieðpaties pamoks-lautas þodis ragindavo atsi-liepti, ieðkoti atsakymo, kurá su-formulavæ apaðtalai kûrë dialo-gà tarp savæs ir Vieðpaties. Tam,kuris kalba, ðiandien mes atsa-kome klusnumu ir apsispren-dimu vykdyti Þodá. Taip meskuriame dialogà. Taip Þodismûsø gyvenime nelieka bergþ-dþias.

dabar turime Dievà, kuris amþi-nai egzistavo kaip triasmenis, to-dël mûsø Dievo prigimties cen-tre nepajudinamai stovi ne ga-lia ar savirealizacija, o meilë irsantykiai. Ið to kyla radikali iðva-da: triasmenio Dievo sukurtopasaulio centre lygiai taip pat tu-rëtø bûti santykiai ir meilë. Ir jei-gu mes buvome sukurti pagal to-kio Dievo atvaizdà ir panaðu-mà, tai ið esmës keièia visus san-tykius: ðeimoje, darbe, baþnyèio-je, kiekvienoje visuomenës sfe-roje, tarp tautø ir valstybiø.

Norëdami atsakyti á klausi-mà, kaip keièiasi mûsø santy-

kiai, turime nuodugniau pa-þvelgti, kokie yra santykiai tarpTëvo, Sûnaus ir ÐventosiosDvasios. Labiau ásiþiûrëjæ, su-glumsime, nes nepamatysime ásave nukreiptø ir tik savo porei-kiais besirûpinanèiø Tëvo, Sû-naus ir Ðventosios Dvasios. Prie-ðingai, jø save atiduodanti meilë,siekis paðlovinti vienas kità,troðkimas patarnauti ir besàly-ginis paklusnumas vienas ki-tam, ieðkojimas ir vykdymas ki-to valios atima þadà. Net baisupagalvoti, prie kokio praktiniopritaikymo tai veda. Esu kvieèia-ma atidëti savo troðkimus ir po-reikius á ðalá tam, kad patarnau-èiau ðalia esanèiam. Esu kvieèia-ma mylëti tokia meile, kuri yrasave atiduodanti ir kuriai nëraper didelës aukos. Kvieèiamaatidëti savo prioritetus ir ieðkotidangiðkojo Tëvo valios bei besà-lygiðkai paklusti, kaip ir Kristuspakluso Tëvui, o Ðventoji DvasiaKristui. Esu kvieèiama pakeistisavo gyvenimo aðá, kuria nebe-galiu bûti að pati. Paþástant savoegocentriðkà ðirdá, ðie pokyèiaiyra daugiau nei revoliucija.

Kaip tipinë Vakarø kultûros

atstovë galëèiau èia ir sustoti, ta-èiau ið tiesø bendrystë su trias-meniu Dievu veda kur kas to-liau. Mano gyvenimas niekadanebegalës bûti grynai individualis-tinis, nes triasmenis Dievas ne-iðvengiamai kvieèia á bendruo-menæ, baþnyèià. Tai nëra kaþkaspapildomo labiau paþengu-siems, bet Dievo planas kiekvie-nam. Kokia tai bendruomenë,kurios dalimi bûti ir kurià statytiesame kvieèiami? Tai priimantibendruomenë, nes kiekvienas jo-je patyrëme, kaip stipriai esamepriimti per Kristaus aukà. Dardaugiau, tai padràsinanti ben-druomenë, kurios nariai statydi-na vienas kità ir dràsina gyventiDievui patinkantá gyvenimà.Tai pasiaukojanti bendruome-në, aukojanti savo gyvenimà irturtà kitø poreikiams patenkinti.Galiausiai tai kenèianti bendruo-menë, kuri myli ir atleidþia netir tada, kai tai sukelia skausmà(Keller T. (1997) FellowshipGroup Handbook: a Manualfor Leaders and Coordinators).Prisipaþinsiu, buvimo tokiojebendruomenëje ir jos kûrimokaina mane gàsdina.

Galiausiai ne maþiau ðoki-ruojanti iðvada ðmëþuoja proakis màstant apie tai, kaip skir-tingai Tëvas, Sûnus ir ÐventojiDvasia dalyvauja þmogaus ið-gelbëjime. Dievas Tëvas suma-no iðgelbëjimo planà ir siunèiasavo Sûnø á þemæ. Sûnus, pa-klusdamas Tëvui, atperka mussavo mirtimi ant kryþiaus, oprisikëlæs ir pakilæs á dangø at-siunèia Ðventàjà Dvasià, kuriatgimdo mus naujam gyveni-mui, paðventina ir ágalina tar-nystei. Be galo skirtingi vaidme-nys, bet kartu – nedaloma vie-nybë. Nematyti në maþiausiosátampos tarp skirtingumo ir vie-ningumo, kurià neretai jauèiutarnystës laukuose besidarbuo-dama su broliais ir sesëmis. Esa-me be galo skirtingi, apdovanotiskirtingais Dievo talentais ir do-vanomis. Nors esame tame pa-èiame Kristaus kûne, susiduria-me su pagunda nuklysti á dukraðtutinumus: pasididþiavussavo dovanomis sakyti broliui„Man tavæs nereikia“ arba kaiptik nuvertinant save sakyti:„Kadangi nesu toks, kaip ðaliaesantis, todël nepriklausau kû-nui“. Taèiau matydama, kaip to-bulai Tëve, Sûnuje ir ÐventojojeDvasioje dera skirtingumas irvienybë, trokðtu ðià dermæ ma-tyti baþnyèioje, darbe, ðeimoje.

Nr. 5 (366) 2012 m. kovo 10 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ –Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ – Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ – ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio g. 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Urbðio g. 1 (4 a.) sekmadieniais

11 val., treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio g. 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës g. 32 (2 a.) sekmadieniais

10 val. treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto g. 30/2 sekmadieniais 14 val.ZARASUOSE—Ðiauliø g. 32/61 sekmadieniais

12 val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—J. Biliûno g. 7, (áëjimas ið kiemopusës), sekmadieniais 11 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës g. 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25 (3a.) sekmadie-

niais 12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë g. 35b-28, sekma-

dieniais 10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso g. 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas ið M. K. Èiurlio-

nio g. sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.JONAVOJE—Sodø g. 19 (áëjimas ið kiemo pusës) sek-

madieniais 10 val., antradieniais 18.30 val.ALYTUJE—Kalniðkës g. 2B sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.MARIJAMPOLËJE—Vytauto g. 32 treèiadieniais 18 val.,

sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës g. 14 sekmadieniais 11 val.,treèiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës g. 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos g. 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo g. 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø g. 83 sekmadieniais 11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës g. 20 sekmadieniais

11 val.RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais

11 val.TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 450 egz. Spausdino UAB „BALTO“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëRûta BagdonienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos g. 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno g. 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais

10 val.

KLAIPËDOS KRAÐTEGARGÞDUOSE —P. Cvirkos g. 13 III aukðtas,

sekmadieniais 14 val.

UÞSIENYJEDUBLINAS, AIRIJA—Evangeliðka Dublino lietuviø

bendruomenë. 28A Pearse Str., sekmadieniais14 val.

T E G I R S I U V I E Ð P A T Á G I E S M E

Psichologës dr. Lindos Solie paskaita„Kaip kovoti su depresija“.Kovo 25 d. 17 val.Vilniaus baþnyèioje„Tikëjimo þodis“

pykèio pinklëse, pdf/366.pdfme kasdien, kai bûname gundo-mi elgtis prieð dievo valià,...

Documents