V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.11/12 (252/253) 2015 GRUODIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

K N Y G O S

Alvydas TotorisLaièiai. Kaimas prie Þvikës. V., 2015

Geneologinë-kraðtotyrinë studija apie vienàið Kupiðkio kraðto kaimø. Tai puikus pavyzdys,kaip reikëtø raðyti nedidelës vietovës ar bendruo-menës istorijà.

Gerrit NoordzijÐtrichas: raðymo teorija. V., 2015

Grafinio dizaino kursas, dëstytas Hagos Ka-raliðkoje dailës akademijoje, paremtas kaligrafiniaisdailës pratimais. Per uþsiëmimus diskutuojant iraptariant patirtis atsirado raðymo teorija, kuri su-teikia galimybæ apibûdinti raidþiø formà matema-tiniu tikslumu, atmetant estetinius ir ideologiniusfaktorius. Ði knyga skirta ðiai teorijai pristatyti.

LAIMINGØ IRKÛRYBINGØ2016 METØ!

2016. Antanui Tamoðaièiui – 110. V., 2015Sudarytoja Laimutë LukoðevièienëDailininkë Sigutë Chlebinskaitë

VDA garbës profesoriaus Antano Tamoðaièio(1906–2005) 110-osioms gimimo metinëms skirtassieninis kalendorius.

Vilniaus dailës akademija/Vilnius Academy of Arts. 2016. V., 2015Sudarytojai Èeslovas Lukenskas,Jonas Kazlauskas

Tradicinis sieninis kalendorius, kuriame skel-biami geriausi 2015 m. ávykusio VDA garbës pro-fesoriaus Algimanto Ðvëgþdos (1941–1996) pie-ðinio konkurso darbai.

LIETUVIØ DAILININKAI

Skulptorius, profesorius Juozas Këdainis (1915–1998). V. Jankausko nuotr.

Lapkrièio 11–18 die-nomis VDA prorekto-rë studijoms prof. EglëGanda Bogdanienë irKostiumo dizaino ka-tedros vedëja prof. dr.Jolanta VazalinskienëLietuvos RespublikosGeneralinio konsuloDainiaus Numgaudþiokvietimu lankësi SanktPeterburge. Koman-diruotës metu susitiktasu Generaliniu konsu-lu Dainiumi Numgau-dþiu, Sankt Peterbur-go Ðtiglico meno ir

Ið vieðnagës Sankt Peterburge

KALËDINÆ VAKARONÆ PRISIMINUS

Corpus Ludus Militaris. V., 2015Sudarytojas Þilvinas LilasDailininkas Liudas Parulskis

Vieno ið Migruojanèiø meno akademijø ren-ginio, liepos 25–rugpjûèio 7 dienomis Panemunëspilyje vykusios dviejø savaièiø trukmës kûrybinëslaboratorijos „Corpus Ludus Militaris” katalogas.

OÞKOS METAI

Naujas poþiûris á klasikà. V. Jankausko nuotr.

Julija FominaMeno parodø kuratorystë Lietuvoje:sampratos raida. V., 2015

Jolanta BernotaitytëLietuviø dailës reprezentacija JAV XX a. 6–9deðimtmeèiuose: organizacinis aspektas. V., 2015

Rûta BûtënaitëKilimas: tarp meno ir dizaino objekto. V., 2015

Pastaruoju metu apgintos menotyros daktarodisertacijos ir meno projektai meno daktaro laips-niui ágyti

V. Jankausko nuotraukos

kinëje kultûroje. Suteikiama galimybë pamatyti darbø, kuriuose matyti ankstyvas autoriaus smalsumasnko darbuose galima áþvelgti jo architektûrinæ prieigà prie skiautinio, kurá jis toliau tiria ir naudoja kaip

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 5

GruodisGalerijoje „Argentum“ veikia Remigijos Vaitkutës paroda „Lapkritis su Mo-

kume...“„Titaniko“ parodø salëse veikia Audriaus Naujokaièio (1961–2012) tapybos,

grafikos, fotografijø, asambliaþø, video paroda „Virð Bermudø trikam-pio“

7 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Vladimiro Mackievièiaus (Rusija) per-sonalinë paroda „Mess AGE“.

8 d. „Menø spaustuvës“ fojë atidaroma VDA scenografijos specialybës stu-dentø darbø, dalyvavusiø 2015 m. tarptautinëje Prahos kvadrienalëje,paroda „PQ’15 scenografija“

10 d. „Titaniko“ parodø salëje atidaroma tekstilininkës doc. Rûtos Bûtënai-tës paroda „Kilimas: tarp meno ir dizai-no objekto“. 15 d. ðis darbas apgintaskaip meno projektas meno daktaro laips-niui ágyti11 d. Ursulos Pilar San Cristobal Opazopaskaita ir performansas11 d. Kupiðkio etnografijos muziejujeatidaroma skulptoriaus prof. Juozo Kë-dainio ðimtmeèiui skirta paroda „Kûry-ba ðiandienos þvilgsniu“13 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Kæs-tuèio Grigaliûno paroda „Sutemos tirð-èiausios prieð auðrà“15 d. Galerijoje „Argentum“ atidaromaautorinës juvelyrikos paroda „7-osiosdienos improvizacija“, skirta ðv. Eligijausdienai

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A Vytautas Brëdik is

SUGRÁÞIMAS Á VILNIAUSDAILËS INSTITUTÀIð spaudai rengiamos knygos „TreèiasTomas“

2

Kiekvienas darbas yra veiksmas – judëjimas ir tobulëjimas, o jeigu ne,tada viskas turëtø sustoti? Taèiau darbà pirmiausia reikia gerai atlikti irgauti teigiamus rezultatus, o tik po to apie tai kalbëti, ar raðyti?

Baigæs Vilniaus dailës institutà nesitikëjau, kad po deðimties metø vëlá já sugráðiu, taèiau jau kaip pedagogas, turintis praktinio darbo patirtá. Kai1965 m. Interjero katedros vedëjas V. Mikuèianis mane pakvietë dëstytiarchitektûrinës kompozicijos pagrindus, pirmiausia suabejojau, ar man pa-vyks susikalbëti su studentais, kokius uþdavinius ir kaip, kartu su jais, tu-rësime spræsti? Suvokiau, kad imantis ðio uþdavinio teks perþiûrëti esamàkompozicijos pagrindø programà, jà koreguoti, o taip pat galbût net keistikonceptualià architektûrinës kompozicijos sampratà. Buvo aiðku, kad bû-tini kitokie nei mano studijø metais buvæ metodinio darbo orientyrai ir uþ-daviniai, taèiau kamavo abejonës ar sugebësiu tà darbà kokybiðkai atlikti,taip ir liko neaiðku ar jis bus man ádomus.

Taèiau nutariau surizikuoti ir pabandyti reikðtis naujame pedagogovaidmenyje. Nuo tada ir prasëdëjau pirmame kurse 10 metø. Per ðá laikotarpsná teko susipaþinti su ávairiø mokyklø ieðkojimais, aiðkintis kaip rei-kia spræsti darbo eigoje kylanèias problemas, reikëjo rasti savo kelià irnuolat eksperimentuoti. Atsiþvelgdamas á studijø eigà ir á gautus rezultatus,daþnai keisdavau ir tobulindavau spræstinus uþdavinius, turëdamas aiðkøtikslà – paruoðti geresnæ dëstomo dalyko programà ir jos praktinio ágyven-dinimo metodikà. Per tà laikà taip pat sukaupiau daug vizualinës medþiagosá katedros metodiná fondà...

Po keleriø metø Architektûrinës kompozicijos ir grafikos pagrindø kur-so PROGRAMA buvo paruoðta ir suderinta su mokymo planais, ágavo jauiðbaigtà pavidalà... Visas studijø kursas, nagrinëjantis erdvæ ir formà, buvosudarytas ið tampriai tarpusavyje susijusiø, taèiau skirtingø pagal keliamusuþdavinius trijø pagrindiniø skyriø:

ARCHITEKTÛRINËS GRAFIKOS skyriaus mokomojo charakterio uþda-viniai buvo atliekami tokia tvarka, kad palaipsniui iðmokæs pamatyti ir sà-moningai ávertinti vaizduojamø daiktø struktûrà, studentas ágautø erdvës irformos tûrio suvokimo ágûdþiø, ir sugebëtø profesionaliai pavaizduoti savosumanymus projekte.

ARCHITEKTÛRINËS ANALIZËS skyriuje buvo analizuojamos gamtosir þmogaus sukurtø formø struktûros, akcentuojama logiðko ir organiðkoformavimo estetika. Mokymo proceso metu nustatoma analizuojamo ob-jekto vieta erdvëje, ávertinama jo forma, struktûra, proporcijos ir spalvøderinys...

ARCHITEKTÛRINËS KOMPOZICIJOS skyriuje, pasinaudojus pir-muose dviejuose skyriuose ágytomis þiniomis ir ágûdþiais, buvo sprendþia-mi kontrolinio charakterio praktiniai uþdaviniai.

Kurso teorinës paskaitos buvo skaitomos ir praktiniai pratimai atlieka-mi ne pagal atskirus skyrius, bet pagal tam tikrà loginæ tvarkà, kurià pa-diktuodavo konkretûs analizuojami objektai.

1971 m., iðimties tvarka, visagalis VAK‘as (Aukðèiausioji atestacinë ko-misija Maskvoje), uþ kûrybiná darbà ir sëkmingà pedagoginæ–metodinæ veiklà

patvirtino man docento vardà...1975 m. katedros nutarimu buvau perkeltas ið pirmo kurso, aplenkiant

antrà, á treèià dëstyti projektavimo dalykà ir vadovauti diplomantams. Vëlreikëjo ið naujo gilintis á kursiniø ir diplominiø darbø architektûrinio projek-tavimo metodinius klausimus, sudarinëti naujas projektavimo programas irnuolat jas tobulinti. Teko dalyvauti ir su kitais dëstytojais ruoðiant originaliàprojektavimo dalyko koncepcijà, kuria remiantis daug metø buvo paren-kami konkretûs laipsniðkai vis sudëtingesni kursinio projektavimo uþdaviniaiir sudarinëjamos projektavimo programos...

Treèio kurso rudens semestre buvo ruoðiami ugdymo–ðvietimo pa-skirties pastatø projektai. Projekte sprendþiami specifiniai auganèio vaikoporeikiai. Akcentuojamas pastato ir já supanèios natûralios gamtos ryðys,detalizuojamas teritorijos suplanavimas. Pavasario semestre reikëjo spræstiproblemas, kurios neiðvengiamos projektuojant naujà pastatà istorinëjemiesto aplinkoje. Pastato paskirtis, susijusi su aplinkos infrastruktûra, ga-lëjo bûti pasirenkama individualiai. Todël buvo detalizuojamas pagrindiniøpatalpø planavimas.

Treèiame kurse daug dëmesio buvo skiriama profesionalumo pagrindøátvirtinimo klausimams, studento savarankiðkumo ugdymui ir jo kontaktamssu uþsakovais. Todël visà projektavimo procesui skirtà laikà teko suskirstytiá atskirus etapus ir tuo remiantis skaityti atitinkamas teorines paskaitas,lankytis su kuruojamais studentais analogiðkuose objektuose, susitikinëtisu uþsakovais, vykdyti katedros ir atskirai kurso tarpines perþiûras su iðsa-miu atliktø darbø aptarimu.

Taip pat teoriniø paskaitø metø, kai buvo nagrinëjama þmogaus veiklair galimas emocinis architektûros poveikis, studentai turëjo pateikti teorinásavo projekto pagrindimà – tikslingà projektavimo programà, savotiðkà ar-chitekto kûrybinio proceso „scenarijø“. Tai yra, nuo abstraktaus objektosuvokimo, pereiti per ávairias tarpines kûrybinio proceso grandis prie kon-kretaus projektavimo ir pagrindinës koncepcijos suformulavimo.

Kad studentai sugebëtø iðspræsti ðá nelengvà uþdaviná, jie, pasinau-dodami dëstytojo patarimais, pirmiausia turëjo iðmokti atlikti natûroje analo-giðko pastato iðsamià analizæ ir pabandyti pateikti apibendrintà ávertini-mà. Kiekvienais metais projektavimo uþdaviniai buvo svarstomi, jeigu reikëjokoreguojami ir tvirtinami katedros posëdþiuose...

1984m. VAK‘as man patvirtino profesoriaus vardà, o Lietuvos mokslotaryba þavingai „iðnostrifikavo“...1993 m.?

Kad galiu tapti Rektoriumi, supratau tik gráþæs á namus vienà vëlyvàþiemos vakarà ir ten radæs grupelæ studentø, kurie ákalbëjo dalyvauti naujo-jo rektoriaus rinkimuose. Pats asmeniðkai niekuomet nenorëjau ir nesie-kiau ðio posto.

1988 metø pabaigoje iðrinktas Vilniaus valstybinio dailës instituto (Vil-niaus dailës akademija) Rektorium, susidûriau su nepavydëtina situacija.Lietuvai þengiant á nepriklausomà valstybæ ir á bûsimus ryðius su pasaulinekultûra, reikëjo skubiai persitvarkyti patiems mokyklos viduje, nelaukiantnurodymø ar maloniø ið kitur, patiems rûpintis ir kurti ið esmës naujà aukð-tàjà dailës mokyklà, pakeisti deðimtmeèiais formuotà sovietiná palikimà.Atsinaujinimo procesà reikëjo atlikti neturint administracinio darbo patyrimoir kvalifikuotø patarëjø, nuolat susiduriant su intrigomis, nepasitikëjimu, tie-sioginiu ir netiesioginiu pasiprieðinimu Instituto viduje ir iðorëje. Pasitvirtinomano nepaaiðkinama nuojauta, kad tapæs Rektoriumi privalësiu atsisakytivisø iki tol turëtø teisiø kaip Instituto darbuotojas, net negalësiu pagerintisavo ðeimos gyvenimo sàlygø? (tæsinys kitame numeryje)

Minint 50 metø jubiliejø. Sveikina bendrakursis Arûnas Þebriûnas, instituto rektorius Vincentas Geèas, tapytoja Sofija Veiverytë, kiti kolegos. 1980

N A U J O SM E N O T Y R O SD A K T A R Ë S

Kæstuèio Grigaliûno parodoje „Sutemostirðèiausios prieð auðrà“

Menotyrininkë ir parodø ku-ratorë. Gimë 1982 m. Kaune.2004 m. baigë menotyros ba-kalauro studijas Vytauto Di-dþiojo universitete ir pradëjodirbti Ðiuolaikinio meno cen-tre. 2004–2006 m. studijavoVilniaus dailës akademijosUNESCO kultûros vadybos irkultûros politikos katedroje,ágijo menø magistro laipsná.2010–2014 m. studijavo Lietu-vos kultûros tyrimø institutomenotyros krypties doktoran-tûroje. Daktaro disertacijostema „Meno parodø kurato-rystë Lietuvoje: sampratos irraida“

Dailës istorikë, muziejininkë.Gimë 1976 m. 2001 m. baigë me-notyros magistro studijas Vy-tauto Didþiojo universitete.2008–2015 m. studijavo Vil-niaus dailës akademijos meno-tyros doktorantûroje. Nuo 2001m. dirba Lietuvos nacionaliniomuziejaus Ikonografijos sky-riuje, priklauso Lietuvos dailësistorikø draugijai. Daktaro di-sertacijos tema „Lietuviø dailësreprezentacija JAV XX a. 6–9deðimtmeèiuose: organizacinisaspektas“

dizaino akademijos tarptautiniø ryðiø prorektore NadeþdaGluðèevskaja, Ermitaþo meno leidiniø leidyklos direktoreElena Zveginceva ir Ermitaþo taikomosios dailës kolek-cijos tyrëja, menotyrininke dr. Marina Bliumin, Sankt Pe-terburgo Repino akademijos rektoriumi Semionu Michai-lovièiumi ir Sankt Peterburgo lietuviø bendruomenës at-

Jolanta Bernotaitytë

Julija Fomina

stovu, verslininku, kultûros renginiø organizatoriumi Via-èeslavu Kutyrkinu. Vizito metu aptartos kultûrinio bendra-darbiavimo, studentø ir dëstytojø mobilumo (pagal dviðaliobendradarbiavimo sutartá) galimybës. Numatyta paruoðti irderinti dviðalio bendradarbiavimo sutartis su Ðtiglico menoir dizaino akademija ir Repino akademija, aptarti parodøorganizavimo galimybes Ðtiglico meno akademijos mu-ziejuje. E. G. Bogdanienës nuotraukos

Ið vieðnagës Sankt Peterburge

16 d. Performanso menininkës Ievos Mi-sevièiûtës (Niujorkas) paskaita „Apielieþuvio doktoratà, kaulø ir raumenøekonomikà ir kur yra erdvë þmonë-ms bûti amebomis“

18 d. Menotyros daktaro disertacijà ginaRasa Antanavièiûtë

19 d. Galerijoje „Þidinys“ vyksta kalë-dinis koncertas „Metø ratu“; daly-vauja folkloro ansamblis „Girjau-kis“

22 d. Kalëdinë vakaronë Gotikinëje sa-lëje. Koncertuoja Renata Dubins-kaitë (mecosopranas), AlgirdasBagdonavièius (kontratenoras), Vai-va Eidukaitytë-Starostienë (klave-sinas).

Ið parodos „Mess AGE“

Audriaus Naujokaièio parodos „Virð Bermudø trikampio“ fragmentas

Rûtos Bûtënaitës parodoje

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 4 3

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJATARYBOS POSËDÞIO PROTOKOLAS2015-11-12 Nr. T-2015-3Vilnius

Posëdis vyko 2015-11-12 Nr. T-2014-3 14 val. Maironio g. 3Posëdþio pirmininkë: prof. Virginija AdomaitienëSekretorë: Laima SpelskienëDalyvavo: prof. Virginija Adomaitienë, prof. dr. Adomas Butrimas, prof. Jonas

Audëjaitis, doc. dr. Alfredas Chmieliauskas, Gediminas Laðas, prof. Alvydas Lukys,prof. Arûnas Sakalauskas, Arvydas Þalpys. Kviestieji dalyviai: rektorius prof. AudriusKlimas, Rektoriaus pavaduotojas ûkio reikalams Virgilijus Kireilis, Studijø tarnybosdirektorë Marija Ðimanëlienë, Priëmimo komisijos pirmininkas Alvydas Mandeika,ankstesnës VDA tarybos narys VDA garbës profesorius Saulius Valius.

Dienotvarkë1. Priëmimo á VDA studijø programas analizë ir siûlymai, kaip geriau organizuoti

stojamøjø egzaminø procesà VDA viduje (rektorius prof. Audrius Klimas, Stojamøjøegzaminø komisijos pirmininkas Alvydas Mandeika, Studijø tarnybos direktorë MarijaÐimanëlienë)

2. VDA biudþeto surinkimo ir formavimo klausimai (Rektoriaus pavaduotojasûkio reikalams Virgilijus Kireilis)

3. VDA Kauno dailës fakulteto Vizualaus meno katedros Tapybos studijosdëstytojø tarnybinis raðtas ir VDA Kauno dailës fakulteto Tapybos studijos studentøkreipimasis (rektorius prof. Audrius Klimas, Kauno fakulteto dekanas prof. JonasAudëjaitis)

1. SVARSTYTA: Priëmimo á VDA studijø programas analizë ir siûlymai, kaipgeriau organizuoti stojamøjø egzaminø procesà

Rektorius A. Klimas iðsamiai pristatë informacijà apie 2015 m. priëmimà á VDA:2015 BPO ypatumus, priimtøjø konkursiná balà (VDA – 7, t. y. palyginti aukðtas),priimtø ðimtukininkø skaièiø (VDA – 27), bendrà priimtøjø skaièiø ir priimtøjø skaièiøá visas studijø pakopas (VDA stojanèiøjø nuo 2010 m. skaièius ðiek tiek maþëja, betne dramatiðkai, VDA maþiau – 52), situacijà BA, MA ir doktorantûros pakopose(beveik nëra konkurso á VDA MA studijas), VDA geografiniuose padaliniuose iratskirose programose (netikëtai Kauno fakulteto Architektûros programa surinkotik 1 studentà, Skulptûra – 0, Stiklas – 1, Architektûra Klaipëdos fakultete – 0,Ðiuolaikinis menas ir medijos – 2, Telðiø fakulteto Dizainas 1+1, Kostiumo dizainas– 2, Skulptûra – 0, taèiau Metalo menas ir juvelyrika – net 20; kitos sëkmingesnësprogramos: Fotografijos ir medijø meno – 19, Grafika – 14, Grafinis dizainas – 16,Kostiumo dizainas – 24, Kauno fakulteto Taikomoji grafika).

Stojamøjø egzaminø komisijos pirmininkas Alvydas Mandeika pateikë svar-besnius pastebëjimus apie 2015 m. stojamøjø egzaminø á VDA tvarkà:

2015 m. Dailës, dizaino ir meno krypèiø grupëse á stojamojo balo sandarà áveduskûrybiniø darbø aplanko (portfolio) ávertinimà, stojantieji nesusidûrë su dideliu ne-patogumu juos paruoðiant ir pateikiant vertinimui. Informacija apie tai buvopakankamai plaèiai paskleista, ir tik keli stojantieji ið visø laikiusiøjø nepateikë savoportfolio.

Egzamino laikymà sutrumpinus iki vienos dienos, stojantiesiems atsiradoplatesnës galimybës sesijos metu dalyvauti egzaminuose á keletà studijø programø.Nors tokia tvarka ir neskatina gilesnës motyvacijos, taèiau suaktyvina visà stojamøjøegzaminø eigà – susiformuoja didesnës imties laikanèiøjø grupës, kuriose vertinimastampa objektyvesnis. Taèiau, ðiemet ypaè sumaþëjus stojanèiøjø skaièiui, toks platusgalimø prioritetø á programas pasirinkimø skaièius „atëmë“ po keletà stojusiøjø iðlabiau „nepopuliariø“ studijø programø.

Atlikta vertinimo komisijos pirmininkø ir nariø apklausa parodë, kad portfolioátraukimas á vertinimo balà pasiteisino ir buvo sutiktas palankiai, kaip labiau atsklei-dþiantis stojanèiojo pasiruoðimà ir motyvacijà studijoms. Netgi yra siûlymø esamà20% portfolio vertinimà pakelti iki 40–50% stojamojo balo sumos. Tuo pat metu yrakeliami ir abejotinos autorystës nustatymo ir patvirtinimo aspektai, nors priëmimokomisijos gausiø klastojimo atvejø nepastebëjo.

Pakankamai komplikuotas lieka portfolio gràþinimas stojusiems, ypaè tiems,kurie neástojo, o egzaminà laikë ne Vilniuje.

Sumaþëjus stojamojo egzamino uþduoèiø skaièiui, tampa tiesiog bûtina rengtitokias uþduotis, kurios pilniau ir ávairiapusiðkiau padëtø atskleisti stojanèiojo pasiruo-ðimà. Tai nëra lengva padaryti ypaè tose grupëse, kur apjungtos kelios studijø pro-gramos, taèiau á tai reikia atsiþvelgti màstant apie kitø metø stojamuosius egzaminus.

Nauja LAMA BPO pateikta darbø kodavimo–iðkodavimo sistema turëjotrûkumø. Pirmiausia, sukonfigûruoti kodai labai ilgi ir sunkinantys vertinimo ko-misijos darbà. Sistema koduoja visus uþsiregistravusius egzaminui, nors, kaip þinia,á egzaminà atvyksta iki 2/3 uþsiraðiusiø.

Negerai, kad slapti kodai buvo prieinami labai plaèiam egzaminø administrato-riø ratui.

Studijø tarnybos direktorë Marija Ðimanëlienë nurodë vienà ið prieþasèiø, kodëlVDA Architektûros programa tapo nepopuliari – VGTU Architektûros programavisur vykdo didþiulá kokybiðkà agitaciná darbà. Reikëtø atskirose programose glau-dþiau bendradarbiauti su gimnazijomis.

Adomas Butrimas pasiûlë sukviesti visuose VDA fakultetuose vykdomø Ar-chitektûros programø vadovus ir iðsiaiðkinti, kokiu bûdu bûtø galima á VDA pritrauktidaugiau stojanèiøjø.

Arvydas Þalpys pasiûlë pakviesti ir Skulptûros ar kitø programø vadovus.NUTARTA: Pakviesti á Tarybos posëdþius visø VDA Architektûros, Skulptûros

ir Stiklo programø vadovus su konkreèiais pasiûlymais, kaip padidinti stojanèiøjø áprogramas skaièiø.

(nukelta á 4 psl.)

Dalia Matulaitë

GENTÁ IR ÞEMÆ MYLËJO KAIP DONELAITISProf. Juozo Këdainio gimimo ðimtmeèiui

Sekmadienis, gruodþio 13 diena… Greitasis traukinys á Kaunà – 14. 05…Vilniuje dar tik dulksnoja, o Kaune jau pliaupte pliaupia lietus…

Privalau suspëti á prof. Juozo Këdainio gimimo ðimtmeèiui skirtos pa-rodos paskutines valandas iki uþdarymo Þmuidzinavièiaus Velniø muziejuje…Bandau suspëti á praeità, bet dar mano neávardintà laikà… Nuo savivokos„að esu gyvastis“ iki að – „valios“ skulptorë…

Tëviðkës ir tëvynës patirtys… Medinë trobelë Kelmëje, Gruþevskiø rûmøkalno papëdëje… Èia tëvai apsistoja, kai gimtinëje Jukniðkëse, karo bangaiprariedant, vos pajudëjus frontui, sudega mûsø namai… Man gal ketverimetai… Prigludusi prie tëvo, skaitanèio laikraðtá, vis praðau kà nors nupai-ðyti… Ir tëvas trumpu raudonu pieðtuku laikraðèio paraðtëje vis nupaiðo pra-ðomà tai „avukà“, tai kiauliukà ar kità kurá naminá gyvuliukà…

Pokaris… Gentis pajudëjo… Vieni á Sibirà, kiti á miðkà… á mirtá ir ten, irèia… Tëvai pasitraukia á Klaipëdos kraðtà... Èia pasitinka kintantys vëjai nuojûros ir dukart per metus ið krantø, kiek tik akys uþmato á lankas iðsiliejantiMinija, ðimtameèiai àþuolai ugnimi iðdegintomis drevëmis, stebuklingo gra-þumo Èiûteliø miðkas, Vilkyðkiø kalvos ir Rambynas… „Aukðtujø Ðimoniø“þemë…

Tëvas (profesija – zootechnikas) kas treji metai, kartais kas pusmetis visatleidþiamas ið darbo… Buvo dingæ mokslo baigimo dokumentai, neradonet archyvuose… Tokie laikai… Kas keli metai vis kita mokykla, vis kiti mo-kytojai, kiti vaikai… Stiprus atskirumo jausmas… Viskà sugeri akimis… Nuogimimo þinojau – „eisiu á menus“…

Iki paskutiniøjø vidurinës mokyklos klasiø tëvas kontroliavo mano irbrolio matematikà… Geometrija buvo mano meilë… Sëdëdavau iki giliosnakties prie uþduoèiø, kad klasës pirmûnë nuo manæs nusiraðytø namø dar-bus! Pieðimà dëstydavo geografijos, braiþybos mokytojai. Iki baigiant mokyklànemaèiau „gyvo“ dailininko. Bet maþame Priekulës miestelio knygynëlyjeprisipirkdavau atvirukø su I. Ðiðkino, P. Kalpoko, A. Þmuidzinavièiaus tapyba,

broðiûrëliø su Þalgirio mûðiu, Jano Dlugoðo apraðytu, ar Petrarkos poezija…1961 metais baigusi mokyklà iðvaþiavau á Vilniø, á Dailës institutà laikyti

stojamøjø egzaminø. Svajojau apie tapybà… Ið pieðimo ir kompozicijos gavaudvejetus… Buvo gëda gráþti namo, tad nuvaþiavusi á Kaunà ástoju á Þemësûkio akademijà, agronomijà. Du pirmus metus èia dëstomi gamtos mokslai:fizika, aukðtoji matematika, chemija (organinë, neorganinë, analitinë, ko-loidø), biologija (su herbarijaus rinkimu), zoologija, geologija, geodezija irkt. Vardiju „grunto“ sudëtá iki panyrant á meno studijas, á impulsø, nuojautø,suklusimø ir ásiklausymø tëkmæ, neðanèià intuicijos, valios prabudimo irkûrybos link… LÞÛA aptikau antrakursio Stasio Glinskio (garsi menininkøgiminë) tapybos studijà. Broliø atkalbëtas studijuoti Dailës institute (bûsiàssuþlugdytas) – mintijo, tapë ir gyveno kaip Andri Periuðo apraðytas Van Go-gas. Jo paraginta, ryþausi dar vienam gyvenimo posûkiui.

Kai 1963 m. vël sugráþau á Vilniø, Dailës institute jau buvo ávykusiospermainos… Vaizduojamieji menai buvo panaikinti, likusi tik dailës peda-gogika ir taikomieji menai. Rygoje turëjo atsirasti Pabaltijo menø institutassu dëstomàja rusø kalba.

Ástojau á dailës pedagogikà vis tebesvajodama apie tapybà. Kurse LaimaDrazdauskaitë, Edvardas Juchnevièius, Dalia Maþeikytë, Henrikas Ciparis…Daugelis jau mokæsi meno mokyklose. Kursà veda studentø mylimas tapy-tojas Jonas Ðvaþas. Kalbëdavo intelektualias kalbas silpnu balsu (tuo metujau sirgæs dþiova). Dëstytojas man sakydavo: „Tu dirbdama pergyvenk! Per-gyvenk dirbdama!“ Ir að pergyvendavau, kad dirbdama negaliu pergyventi…

Po pirmo kurso vasaros praktikos, naujø mokslo metø pradþioje J. Ðvaþasrenkasi tapytojø kursà, …o manæs neima… Siûlo eiti á grafikà… (sausa adataraiþyti cinko plokðteles ir daþus átrinti skudurëliu – koks siaubas!) Galvoju:juk að pati renkuosi profesijà visam gyvenimui, negalima taip manæs ið-stumti… Tuo metu tapytojas (puantilistas) Jonas Mackonis atëjæs praneða,kad vël atidaroma skulptûros specialybë, jis dëstysiàs pieðimà. Per metusmûsø mokytojai – profesoriai Juozas Mikënas, Liudvikas Strolis ir kt. suge-bëjæ Maskvoje valingai apginti lietuviø aukðtàjà meno mokyklà Vilniuje.Greta stovinèius augalotus kurso vyrus Mackonis ragina rinktis skulptûrà…Vis ateina ir ragina, ir ragina… Að stoviu greta „iðspinduliuodama“ turbûtdidþiulæ átampà, kad Mackoniui iðsprûsta þodþiai: „Na, merginø turbût

(atkelta ið 3 psl.)Ankstesnës VDA Tarybos narys VDA garbës profesorius Saulius Valius

paþymëjo, kad nuo 2008 m. dalyvauja aukðtøjø mokyklø tarptautiniø akreditacijøkomisijose, kuriø nuomone Akademija ið paskutiniø jëgø kovoja uþ iðlikimà„kalëjimo“ sàlygomis, demonstruoja iðtvermæ, bet tai nëra tinkamas kelias. Nuotarptautinës akreditacijos komisijos buvo parengtas raðtas ministrui GintaruiSteponavièiui, kuriama nurodoma, kad esanti aukðtojo mokslo sistema griauna paèiàaukðtøjø mokyklø esmæ. Taèiau tai nedavë jokiø rezultatø. Gal dabar prieð rinkimusbûtø dar vienas ðansas pabandyti kaþkà pakeisti.

PASISAKË: Alfredas Chmieliauskas, Audrius Klimas, Virginija Adomaitienë,Jonas Audëjaitis, Alvydas Lukys.

NUTARTA: praðyti Rektoriaus ápareigoti prorektoriø strateginei plëtrai SauliøVengrá parengti argumentuotà raðtà LR seimui ir LR ðvietimo ir mokslo ministerijaidël priëmimo tvarkos á menø srities studijø programas.

2. SVARSTYTA: VDA biudþeto surinkimo ir formavimo klausimai Rektoriaus pavaduotojas ûkio reikalams Virgilijus Kireilis informavo, kad

paaiðkëjus kiek ástojo studentø, rudenio semestrui papildomai gauta 85 278 Eurdaugiau lëðø negu buvo planuota. Jø paskirstymas fakultetams pagal studentø skaièiøpatvirtintas Senato 2015-11-11 Nr. S-2015-4 nutarimu Nr. S-2015-4/9 tvirtinti rudeniosemestre papildomai gautø lëðø (85 278 Eur) paskirstymà:

2015 m. rudens krepðeliø ir su studijomis susijusiø prekiø ir paslaugø pirkimuiskirtø lëðø paskirstymo lentelë tarp VDA fakultetø

PASISAKË: Virginija Adomaitienë, Jonas Audëjaitis, Alvydas Lukys, ArvydasÞalpys, Alfredas Chmieliauskas, Audrius Klimas, Gediminas Laðas dar kartà pa-þymëdami, kad biudþeto skirstymo klausimai buvo iðkelti kolektyvø, VDA tarybailankantis VDA fakultetuose. Kolektyvams trûko informacijos apie skirstymo prin-cipus, gaires, trûko komunikacijos, nors dekanai ir dalyvauja Senato posëdþiuose,kuriuose svarstomas biudþetas.

Virgilijus Kireilis paaiðkino visà biudþeto tvirtinimo eigà: lapkrièio pabaigojegaunamas biudþeto projektas. Pagal já daromas VDA biudþeto projektas, kurisskirstomas pagal tvirtintus principus, kuriø pagrindas yra studentø skaièius. Iðsiun-tinëjama dekanams. Svarstoma rektorate, á kurá kvieèiami ir dekanai. Stengiamasi

nebus…“ – ir vël kreipiasi á vyrus… „Að noriu!“ – iðtariu, pati nustembusavo dràsa ir lengviau atsikvepiu – neprivertë manæs eiti ten, kur nenoriu!

Taip patenku iðkart á antrà atkuriamos skulptûros specialybës kursà. Pir-mà pusmetá dësto Juozas Këdainis. Jam iðëjus kûrybiniø atostogø, antrà pus-metá – Gediminas Jokûbonis, tik kà pastatæs Pirèiupio Motinà, apdovanotastuo metu aukðèiausiais ávertinimais ir … (tokie gandai) nelabai amþininkønorimas matyti Dailës institute.

Ðios dvi ypatingos asmenybës nulëmë „tokios skulptorës Dalios Matu-laitës“ tapsmà ir raidà… Arba, teisingiau, be prof. Juozo Këdainio nebûtøskulptorës Dalios Matulaitës.

Ðokte áðokusi á man visiðkai nepaþástamà, nesvajotà meno sritá – pasiju-tau gerai… Po daugelio metø nebegalëèiau pasakyti, apie kà dëstytojas kal-bëdavo. Ásiminë balso tembras, pasitikëjimas sakomø þodþiø esme, juntamastipria átaiga, dëmesys kiekvienam rodomam pieðinëliui ar eskiziukui ir gebë-jimas dþiaugtis, … dþiaugtis atpaþástama tvarinio gyvastimi, neforsuotu jaus-mu ir jutimais… Ásiminë tai, kas galëtø bûti pavadinta – pasakyto þodþioðviesa, ðviesos kryptimi.

– Nueik á Etnografiná muziejø, archeologijos skyriø, tokioje tai stiklovitrinoje aptiksi þalvario þalèius, susirangiusius á aðtuoniukæ, …nusipaiðyk,paþiûrëk kaip sukomponuota, kaip padaryta…

Tame KAIP – raktas á senàjà baltø kultûrà… ir ne tik… Tai yra kelias ástruktûrø, kitimø ir erdviø modelius, jø paþinimà, …kelias á intuityviàjàmatematikà, á erdviniø struktûrø analizæ, interpretacijà ir patirèiø sintezæ; ávizijos erdvëje struktûravimà … ir dar toliau… Á erdviniø menø dësniø (dës-ningumø) paþinimà daugelyje pasaulio kultûrø, á meno gyvasties (energijoskokybës) paþinimà, á meno (menininko) filosofijà ir laisvàjà kûrybà, … kûrëjo

prigimties pasirenkama kryptimi…– Pasiþiûrëk, kaip tas medelis kabinasi á gyvenimà! – profesorius Juozas

Këdainis atkreipia savo prakutusiø studentø dëmesá á nuskurdusá berþelá,iðdygusá tarp akmeniniø stelos blokø Rygos Broliø kapuose…

– Bet ið jo niekada neiðaugs medis, – pagalvoju,… – Ne laiku ir ne vietojiðdygæs, bus nurautas ar nukirstas…

Po daugelio metø, kai politikai ásiûbavo mûsø Mokytojø Þaliojo tiltoskulptûrø griovimo „kampanijà“ – atmintis vël atplukdë tà uþskurdusá Broliølatviø medelá akmeniniame Kariø monumente.

„Juk gyvenimas ið vargo iðaustas ir vargi uþgrûdintas“, – raðo JuozuiKëdainiui brolis Bronius 1946. 06. 16. (Knygelë „Kûrybinë brolystë. Ið Juozoir Broniaus Këdainiø epistolinio palikimo“, iðleista 2009 m., artëjant skulp-toriaus ðimtmeèiui…)

„Juk þinai, kaip dabar reikia, kad tarp ponø kalbi ar kà sakai – reikiasaugotis Tai tiek norëjau atsakyti, praðydamas nepamirðti lietuviøkalbos vokiðkame kraðte; taip pat jokio paaukðtinimo vokiðkame kraðtenepriimti. Gerø lietuviø ðiais laikais reta“ – ið Kristijono Donelaièio laiðkobièiuliui J. G. Jordanui, raðyto 1777 m. rugpjûèio 16 d. (Dalia Dilytë.Kristijonas Donelaitis ir Antika. 2005 m.).

Ádomi sàðauka laikø… Tik kà atðventëme Kristijono Donelaièio 300metø jubiliejø (gimæs 1714 m. sausio 1 dienà) ir dvideðimtojo amþiaus „bûrødainiaus“ – skulptoriaus Juozo Këdainio ðimtmetá (gimæs 1915 m. gruodþio31 dienà). Tarsi ið Donelaièio „Metø“ – „Arklininkas“ (1957) ir „Kalvis“(1966), ir Tëvas, apkabinæs arklá arimuose… Visi dvelkia tàja paèia ÞemësDruska…

O skulptûros studijos tæsiasi…

atsakyti á visus kilusius klausimus. Rektoratas teikia svarstyti senate, kurio teikimubiudþetà svarsto ir tvirtina VDA taryba.

NUTARTA:a) siekiant aktyviau átraukti padalinius á biudþeto formavimà, ápareigoti Virgilijø

Kireilá iðsiøsti dekanams praðymà pateikti klausimus, pastabas, siûlymus biudþetuiformuoti ir informuoti apie apklausos rezultatus kitame tarybos posëdyje;

b) kartà per metus VDA tarybai nuvykti á fakultetus iðklausyti kolektyvø nuo-monæ apie iðkilusias problemas.

3. SVARSTYTA: VDA Kauno dailës fakulteto Vizualaus meno katedrosTapybos studijos dëstytojø tarnybinis raðtas ir VDA Kauno dailës fakulteto Tapybosstudijø studentø kreipimasis (pridedama)

Situacijà plaèiai referavo Kauno fakulteto dekanas Jonas Audëjaitis, rektoriusAudrius Klimas, Arvydas Þalpys.

PASISAKË: Audrius Klimas, Vladas Laðas, Virginija Adomaitienë, Jonas Au-dëjaitis, Adomas Butrimas, Arvydas Þalpys, Alfredas Chmieliauskas, Alvydas Lukys,Saulius Valius.

Adomas Butrimas informavo, kad ðiuos raðtus gavo ir Akademijos senatas, kurioposëdyje nutarta pateikti minëtus dokumentus svarstyti VDA senato Etikos komisijaiir kitame senato posëdyje pateikti iðvadas ir rekomendacijas.

NUTARTA:a) padëkoti darbuotojams ir studentams uþ laiðkus, kurie padëjo geriau suprasti

situacijà ir sprendimo kelius;

b) paþymëti, kad vyksta situacijos pokyèiai;c) aptarti Senato etikos komisijos iðvadas ir rekomendacijas, jai apsvarsèius

darbuotojø ir studentø pateiktus dokumentus;d) ásigilinus ir ávertinus situacijà ápareigoti rektoriø svarstyti struktûriniø pokyèiø

galimybæ Kauno fakulteto Vizualaus meno katedroje;e) kità Tarybos posëdá ðaukti ð. m. gruodþio 15 d. 15 val.

Tarybos pirmininkë Virginija AdomaitienëSekretorë Laima Spelskienë

Pavadinimas

Planuota gauti rudens krepðeliø suma

Gauta rudens krepðeliø suma

% nuo gautos rudens krepðeliø sumos

Papildomai gautas finansavimas sustudijomis susijusiø prekiø ir paslaugøpirkimui ir paskirstytas pagal gautøkrepðeliø procentus (%)

Ið viso fakultetams skirta (2+4)

Klaipëdos fakultetas

15000

18899

4,40%

2017

20916

Telðiø fakultetas

20000

23709

5,40%

2475

26184

Kauno fakultetas

60000

95887

22,00%

10081

105968

Vilnius fakultetai

255000

296783

68,20%

31252

328035

Studentø rëmimoir skatinimoprograma

2558

2558

Ið viso Eur

350000

435278

100%

48383

483661

INFORMACINIS BIULETENIS Nr. 11_12 (252_253) 2015 GRUODIS

/ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 300 /GrayImageDepth -1 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 1200 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName (http://www.color.org) /PDFXTrapped /Unknown

/Description >>> setdistillerparams> setpagedevice