naujienlaiŠkis apie eee ir norvegijos …...paramą pagal šią schemą galėjo pretenduoti ne tik...

7
Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2 NAUJIENLAIŠKIS APIE EEE IR NORVEGIJOS PARAMĄ LIETUVAI NR. 2 Dalis šalies įmonių dalyvauja 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamoje Žaliosios pramonės inovacijų programoje, skatinančioje efektyviai naudoti gamtinius išteklius ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Projekto nauda įvairiapusė: mažėjant žaliavų bei išteklių poreikiui, mažėja ir gamybos savikaina, o investicijos į naujas technologijas užtikrina verslo konkurencingumą. Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis finansuojamas projektų, susijusių su inovatyviomis aplinkosaugos technologijomis ir žaliaisiais produktais, įgyvendinimas. Žalioji pramonė – tai ekologiški drabužiai, sveikas maistas, aplinkai draugiškos statybinės medžiagos, ekologiška farmacija, atsinaujinančioji energetika, atliekų perdirbimas, ekologiškas transportas ir kt. Ūkio viceministro Mariaus Skarupsko teigimu, augantis vartotojų sąmoningumas skatina įmones ŽALIOSIOS INOVACIJOS – AUKŠTESNEI PRIDĖTINEI VERTEI ĮMONĖSE KURTI vis dažniau susimąstyti apie atsakingą išteklių naudojimą, o investicijos į žaliuosius sprendimus reiškia didesnį konkurencinį verslo pranašumą. Perėjimas nuo tradicinių prie aplinkosauginių technologijų yra sudėtingas procesas, kuriam trukdyti gali ir investicijų trūkumas. Žaliosios pramonės inovacijų programa tai galimybė užsitikrinti finansinę paramą žaliesiems projektams įgyvendinti. Pasak viceministro, skiriant paramą, prioritetas teikiamas dvišaliams Lietuvos ir Norvegijos verslo projektams, nes vienas iš Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimo tikslų – skatinti bendradarbiavimą tarp Norvegijos ir Lietuvos. „Lietuvos verslas turi gerą galimybę perimti Norvegijos patirtį šioje srityje, užmegzti vertingų verslo ryšių,“ – teigia M. Skarupskas. Pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinį mechanizmą finansuojamos programos biudžetas sudarė 9,4 mln. eurų. Parama projektams buvo teikiama pagal dvi – Partnerystės projektų ir Mažųjų projektų – schemas. http://www.norwaygrants.lt http://www.eeagrants.lt

Upload: others

Post on 30-Dec-2019

8 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2

NAUJIENLAIŠKIS APIE EEE IR NORVEGIJOS PARAMĄ LIETUVAI NR. 2

Dalis šalies įmonių dalyvauja 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamoje Žaliosios pramonės inovacijų programoje, skatinančioje efektyviai naudoti gamtinius išteklius ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Projekto nauda įvairiapusė: mažėjant žaliavų bei išteklių poreikiui, mažėja ir gamybos savikaina, o investicijos į naujas technologijas užtikrina verslo konkurencingumą.

Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis finansuojamas projektų, susijusių su inovatyviomis aplinkosaugos technologijomis ir žaliaisiais produktais, įgyvendinimas. Žalioji pramonė – tai ekologiški drabužiai, sveikas maistas, aplinkai draugiškos statybinės medžiagos, ekologiška farmacija, atsinaujinančioji energetika, atliekų perdirbimas, ekologiškas transportas ir kt.

Ūkio viceministro Mariaus Skarupsko teigimu, augantis vartotojų sąmoningumas skatina įmones

ŽALIOSIOS INOVACIJOS – AUKŠTESNEI PRIDĖTINEI VERTEI ĮMONĖSE KURTI

vis dažniau susimąstyti apie atsakingą išteklių naudojimą, o investicijos į žaliuosius sprendimus reiškia didesnį konkurencinį verslo pranašumą. Perėjimas nuo tradicinių prie aplinkosauginių technologijų yra sudėtingas procesas, kuriam trukdyti gali ir investicijų trūkumas. Žaliosios pramonės inovacijų programa – tai galimybė užsitikrinti finansinę paramą žaliesiems projektams įgyvendinti.

Pasak viceministro, skiriant paramą, prioritetas teikiamas dvišaliams Lietuvos ir Norvegijos verslo projektams, nes vienas iš Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimo tikslų – skatinti bendradarbiavimą tarp Norvegijos ir Lietuvos. „Lietuvos verslas turi gerą galimybę perimti Norvegijos patirtį šioje srityje, užmegzti vertingų verslo ryšių,“ – teigia M. Skarupskas.

Pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinį mechanizmą finansuojamos programos biudžetas sudarė 9,4 mln. eurų. Parama projektams buvo teikiama pagal dvi – Partnerystės projektų ir Mažųjų projektų – schemas.

http://www.norwaygrants.lt http://www.eeagrants.lt

Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2http://www.norwaygrants.lt http://www.eeagrants.lt

Pagal Mažųjų projektų schemą finansuojamos veiklos, susijusios su naujų žaliųjų produktų – gaminių ar medžiagų – sukūrimu ar patobulinimu, jų įvedimu į rinką.

Partnerystės projektų schemos lėšomis remiamos veiklos, susijusios su naujų aplinkosaugos technologijų sukūrimu, jų diegimu ar įvedimu į rinką bei esamų technologinių procesų modernizavimu, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai ir didinti gamtos išteklių panaudojimo efektyvumą. Gauti paramą pagal šią schemą galėjo pretenduoti ne tik smulkios ir vidutinės, bet ir didelės Lietuvos įmonės. Didžiausias skiriamo finansavimo dydis projektui įgyvendinti siekė 1,5 mln. eurų.

Žaliosios pramonės inovacijų programa siekiama stiprinti dvišalį Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą tarp verslo įmonių ir mokslo institucijų. Norvegija – viena iš pasaulio aplinkosaugos lyderių, skatinanti kurti bei diegti žaliąsias inovacijas. Norvegijoje yra daugiausiai elektra varomų automobilių, veikia didžiausias pasaulyje elektra varomas keltas, o hidroelektrinėse išgaunama net 98,5 proc. elektros energijos.

Didėjanti aplinkos tarša ir siekis efektyviau panaudoti energiją skatina žaliųjų pastatų idėjų realizavimą. Pasaulyje sparčiai populiarėja namų, kuriuose panaudotos inovatyvios žaliosios technologijos, statyba.

2015 m. gegužės 5 d. Vilniuje vyks konferencija „Žalieji sprendimai pastatams: iššūkiai ir galimybės“. Ją organizuoja Ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimo partnere Norvegijos agentūra „Innovation Norway“ ir Norvegijos Karalystės ambasada.

Konferencijoje bus diskutuojama apie žaliųjų sprendimų taikymą, didžiausią dėmesį skiriant inovatyvių technologijų bei medžiagų panaudojimui šiuolaikiniuose pastatuose.

Ūkio ministerija praneša, kad 2015 m. balandžio 2 d. pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programą skirtos lėšos projektui „Ozono technologijos žaliosioms inovacijoms (angl. Ozone technologies for green innovations)“ įgyvendinti. Šį projektą vykdys UAB „Milviteka“.

Projekto tikslas – sukurti naują, efektyvią, draugišką aplinkai vaisių ir daržovių plovimo technologiją, jungiančią tokius procesus kaip: ultragarso panaudojimas plaunant, hidrodinaminė kavitacija, susijusi su intensyviu ozonavimo srautu, mechaninis šveitimas ir plovimas, galutinis produkto ozonavimas, plovimo vandens papildomas valymas ultragarsu ir recirkuliacija. Svarbiausias technologijos išskirtinumas – ozono dujų naudojimas visame technologiniame procese.

Plačiau>>

Plačiau>>

Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2

SĖKMINGAI ĮVYKDYTAS LYČIŲ LYGYBĘ MOKSLO INSTITUCIJOJE SKATINANTIS PROJEKTAS

kad tiek universitetų, tiek mokslą reguliuojančių bei finansuojančių institucijų atsakingi darbuotojai yra per mažai informuoti apie lyčių lygybės problemą ir jos svarbą šalies inovatyvios ekonomikos plėtrai, apie problemos sprendimo būdus mokslo organizacijose.

Taip pat buvo kuriamos lobistinės veiklos vystymo rekomendacijos, kad lyčių lygybės problema mokslo institucijose būtų įtraukta į tarptautines bei regionines Europos Sąjungos programas ir jų veiksmų planus. Kartu su partneriais iš Norvegijos suformuluotos rekomendacijos įtrauktos į Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai SAPGERIC konferencijos rezoliuciją ir pateiktos ES tarybai. 2013 m. gruodžio – 2014 m. sausio mėn. vyko konsultacijos su Konkurencingumo tarybos ir Europos komisijos atstovais.

Ypač svarbi buvo Vilniuje organizuota baigiamoji GEIRICA projekto konferencija „Siekis išlaikyti tvarią lyčių lygybę moksliniuose tyrimuose ir inovacijose“, vykusi Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose 2015 m. sausio 15–16 dienomis. Konferencijoje dalyvavo 70 dalyvių ir pranešėjų iš Lietuvos bei EEE valstybių. Renginio metu buvo aptartos įvairaus lygmens iniciatyvos ir metodai, taikomi šalyse partnerėse užtikrinant lyčių lygybę mokslinių tyrimų institucijose, pristatyti svarbiausi projekto rezultatai bei juos atspindintis GEIRICA leidinys ir projekto metu sukurtas filmukas „Striving for Awareness“ („Siekiant

GEIRICA – taip sutrumpintai vadinamas Europos ekonominės erdvės (EEE) pagal Norvegijos finansinį mechanizmą finansuojamas projektas „Lyčių lygybės įgyvendinimas mokslinių tyrimų institucijose – bendradarbiavimo požiūris“. Šio projekto tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir EEE šalių donorių, užtikrinant lyčių lygybę universitetuose bei mokslo institucijose.

Siekiant sukurti įvairaus lygmens suinteresuotų institucijų (mokslo valdymo ir finansavimo institucijų, universitetų administratorių, mokslininkų organizacijų bei kt.) efektyvaus bendradarbiavimo mechanizmus, padedančius įgyvendinti struktūrinius pokyčius ir skatinančius lyčių lygybę universitetuose ir mokslo organizacijose, buvo išanalizuota ir apibendrinta partnerių patirtis, užtikrinant lyčių lygybę minėtose srityse. Tuo tikslu buvo paruoštas klausimynas, sudarytas taip, kad atspindėtų visų suinteresuotų institucijų veiklą ir taikomas priemones, skirtas lyčių lygybei skatinti bei stebėti šalyse partnerėse – Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.

Apklausta daugiau nei 300 respondentų, atstovaujančių suinteresuotoms institucijoms. Gauti rezultatai buvo analizuojami ir aptariami darbiniuose seminaruose, organizuotuose Trondheime, Reikjavike, Vaduce ir Vilniuje. Apklausa parodė,

Plačiau>>

sąmoningumo“), skirtas mokslo visuomenei.

Projektas buvo ypač naudingas Lietuvai, kur struktūriniai pokyčiai, skatinantys lyčių lygybę mokslo institucijose, tik pradedami įgyvendinti. Projekto veiklos sudarė sąlygas supažindinti suinteresuotų institucijų vadovus ir atstovus su faktais, rodančiais problemos ir jos sprendimo svarbą, bei metodais ir priemonėmis, taikomomis ją sprendžiant. Pagrindinis projekto GEIRICA siūlymas – tolesnis bendradarbiavimas lyčių lygybės mokslo srityje klausimais, įtraukiant Baltijos jūros regioną ir perduodant patirtį Rytų partnerystės šalims. Šio pasiūlymo stipriosios pusės yra EEE šalių patirtis įgyvendinant lyčių lygybę mokslinių tyrimų institucijose ir Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje patirtis, kuria dalijamasi su Rytų bloko šalimis.

Projektą įgyvendino Vilniaus universitetas. Projekto partneriai – asociacija „BASNET forumas“, Norvegijos Mokslo ir technologijų universitetas, Lichtenšteino universitetas, Islandijos universitetas.

Projektas baigtas įgyvendinti 2015 m. vasario 28 d. Projektui finansuoti skirta suma – 143 773,99 Eur.

Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2

NEMUNO DELTOJE – FESTIVALIS, SKIRTAS PAUKŠČIAMS

http://www.norwaygrants.lt http://www.eeagrants.lt

Nemuno delta – vieta, pasižyminti itin didele įvairių rūšių paukščių gausa. Sąlygos jiems kurtis Šilutės r. esančiose salose – itin palankios, todėl dauguma jų ten apsistoja ir peri. Siekiant parodyti visuomenei didelę salų reikšmę giesmininkams, gegužės viduryje nuspręsta rengti jų buveinių būklės gerinimui skirtą festivalį, kuriame svečių lauks pažintis ne tik su paukščiais, bet ir su vietos amatais bei papročiais.

Į festivalį Nemuno deltoje kviečiami visi, norintys gamtos apsuptyje susipažinti su krašto vertybėmis, puoselėjamomis tradicijomis ir taikomais darnaus ūkininkavimo principais. Šventės svečiai bus skatinami neskubant pažinti paukščių pamėgtą salų kraštą, jį tyrinėti.

„Norime buveinių atkūrimo procesą apipinti įvairiapuse veikla, į kurią įsitrauktų kuo daugiau vietos žmonių, – sakė Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė. – Nebūtinai per tiesiogines veiklas, tokias kaip krūmų kirtimas, nendrių šalinimas ar šienavimas, bet ir iš pirmo žvilgsnio mažai susijusias sritis, pvz. tautodailę, maisto gamybą, turizmo paslaugas“.

Pasak komunikacijos specialistės, tikimasi, kad matydami tiesioginę dėl paukščių ir jų apsaugos prisiimamų įsipareigojimų naudą, vietos gyventojai bus motyvuoti atkurti buveines ir jas išsaugoti.

Planuojama atvykusius vaišinti kafija ir vietos žolelių arbata, plukdyti kurėnais, kateriais, irklentėmis ir kitokiomis priemonėmis, supažindinti su perinčiais paukščiais, neršiančiomis žuvimis. Taip pat –

Nuotraukos autorius R. Urbakavičius

išmokytiinti pinti bučius ir žvejoti, galbūt – gaminti vėtrunges. Šventės metu visuomenei bus pristatytas naujas Tulkiaragės pažintinis takas.

Festivalis Nemuno deltoje vyks gegužės 16–17 dienomis. Jis organizuojamas vykdant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, iš dalies finansuojamą Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

Plačiau>>

Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2

Druskininkai

Vičiūnai

Čepkelių valstybinisgamtinis rezervatas

Zervynos

Varėna

Alytus

BirštonasAukštadvaris

Elektrėnai

Rumšiškės

Jonava Rukla

Kaunas

Kulautuva

Dievogalė

Trakų Vokė

Vilnius

Liubavas

Švenčionys

GinučiaiSaldutiškis

Utena

Vyžuonos

Leliūnai

Kupiškis

Panevėžys

Ramygala

BiržaiJoniškis

Meškuičiai

Pakruojis

Viekšniai

Telšiai

VarniaiGargždai

Klaipėda

Juodkrantė

Kintai

Skaudvilė

Kelmė

Tauragė

Nemuno deltosregioninis parkas

Palanga

Šiauliai

Kairiai

ŠeduvaRadviliškis

Vabalninkas

Kurtuvėnųregioninis parkas

Daugailiai Visaginas

Gražutėsregioninis parkas

Asvejos regioninis parkas

Marijampolė

Vilkaviškis

Pivašiūnai

EEE IR NORVEGIJOS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ ŽEMĖLAPIS

http://www.norwaygrants.lt http://www.eeagrants.lt

Projektas „Lyčių lygybės įgyvendinimas mokslinių tyrimų institucijose – bendradarbiavimo požiūris“

Projektas „Darbo su rizikos grupės jaunimu kokybės stiprinimas Kupiškyje“

Gegužės 5d. Vilniuje vyks konferencija „Žalieji sprendimai pastatams: iššūkiai ir galimybės“. Programa: Žaliosios pramonės inovacijos.

Programa „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“

Projektas ,,Ozono technologijos žaliosioms inovacijoms“. Programa:

Žaliosios pramonės inovacijos.

Projektas „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo

mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“

Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2

TEISMAI – ARČIAU ŽMOGAUS: SUKURTA VIRTUALI TEISMO POSĖDŽIŲ SALĖ

http://www.norwaygrants.lt http://www.eeagrants.lt

Kaip vyksta teismo posėdžiai, kas juose dalyvauja, kokias teises bei pareigas turi teismo proceso dalyviai?.. Atsakymai į tokius ir panašius klausimus paprastai ir aiškiai pateikiami virtualioje teismo posėdžių salėje, kurioje galima tapti vienos iš bylų dalyviu.

Kupiškio jaunimo centras yra vienintelė savivaldybėje Virtualioje salėje galima susipažinti su teismo posėdžių salės išdėstymu, posėdyje dalyvaujančiais asmenimis – teisėju, advokatu, kaltinamuoju, liudytoju, nukentėjusiuoju, proceso stebėtoju ir kitais. Virtualiai atvaizduojama visa teismo posėdžio eiga: salės lankytojai, pasirinkę vieną iš proceso dalyvių personažų, gali sužinoti, kas jų laukia posėdžio metu, kada reikės atsistoti, kur atsisėsti, kaip ir kada teks atsakyti į klausimus ar pateikti prašymus.

„Ši edukacinė priemonė skirta tiems, kurie dalyvauja teismo procese ir nori jaustis saugiau žinodami, kas jų laukia už teismo durų. Taip pat tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie teismo procesą, nagrinėjamas bylas, proceso dalyvių teises ir pareigas“, – teigia virtualios posėdžių salės projektą įgyvendinusios Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorė Reda Molienė.

Pasak NTA atstovės, salėje pristatomi keli skirtingi teismo posėdžiai, nagrinėjant skirtingų rūšių bylas – administracines, civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų. Nuo to, kokios rūšies byla nagrinėjama, priklauso ir posėdžio eiga bei kas jame dalyvauja.

Nuotraukos autorius R. Urbakavičius

Salėje galima ne tik stebėti imituojamą teismo posėdį, bet ir užduoti klausimų apie teismo posėdžio eigą, rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Į virtualią teismo posėdžių salę galima patekti apsilankius Lietuvos teismų interneto svetainėje www.teismai.lt, atskirų teismų ir teisėsaugos institucijų interneto svetainėse arba suvedus adresą sale.teismai.lt.

Naudojant specialią įrangą salė pristatoma ir Nacionalinėje teismų administracijoje veikiančioje teismų ekspozicijoje (L. Sapiegos g. 15, Vilnius).

Plačiau>>

Šis edukacinis projektas – tai viena iš priemonių, skirtų didinti psichologinį komfortą nusikaltimų aukoms ir liudytojams, suteikiant kuo daugiau informacijos apie teismo procesą ir šių asmenų teises jo metu. Visos priemonės įgyvendinamos Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ lėšomis.

Naujienlaiškis apie EEE ir Norvegijos paramą Lietuvai - Nr.2

KUPIŠKYJE BUS STIPRINAMA DARBO SU JAUNIMU KOKYBĖ

http://www.norwaygrants.lt http://www.eeagrants.lt

Kupiškio r. savivaldybėje yra apie 3800 jaunų (14–29 m.) žmonių, iš kurių 8,9 proc. gyvena socialiai jautriose šeimose. Mažiau galimybių turintys, nemotyvuoti jauni žmonės, patiriantys socialinę, geografinę atskirtį, turintys ugdymosi ar elgesio sunkumų, nesantys pasirengę darbo rinkai priskiriami rizikos grupei. Pasak naujo projekto „Darbo su rizikos grupės jaunimu kokybės stiprinimas Kupiškyje“ vadovės Gailos Matulytės, tokiai grupei priklauso dar didesnis procentas provincijos jaunimo.

Kupiškio jaunimo centras yra vienintelė savivaldybėje neformaliojo ugdymo įstaiga, tiesiogiai dirbanti su jaunimu atviro darbo principais. Ši veikla vykdoma jau septynerius metus. Nors įstaigoje veikia neformalios jaunimo grupės, centrą nuolat lanko apie 100 jaunuolių (renginiuose dalyvauja apie 300), dėl nešildomų patalpų sunku pritraukti daugiau jaunų žmonių. Esama situacija paskatino parengti minėtą projektą „Darbo su rizikos grupės jaunimu kokybės stiprinimas Kupiškyje“, finansuojamą pagal Europos ekonominės erdvės Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“.

Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje kovo mėnesį vyko projekto pristatymo visuomenei renginys, kuriame viešėjo vieni geriausių Norvegijos darbo su jaunimu ekspertų – Jaunimo centrų asociacijos „Ungdom&Fritid“ generalinis sekretorius Palas Isdahlas Solbergas ir Tonsbergo jaunimo informacijos centro vadovas, socialinio darbo gatvėje ekspertas Arve Howlidas. Renginyje dalyvavo kultūros ir švietimo skyriaus, policijos

Nuotraukos autorius R. Urbakavičius

komisariato, teritorinės darbo biržos, probacijos poskyrio atstovai, socialiniai darbuotojai, jaunimas.

Pasak A. Howlido, darbui su jaunimu gatvėje (lietuvių k. nėra atitikmens angliškam terminui street work) būtina turėti reikiamas kompetencijas, žinoti jaunimo poreikius, būti arti jaunų žmonių, gebėti juos motyvuoti – būtent tokia darbo su jaunimu grandis tampa labai reikalinga įgyvendinant jaunimo politiką savivaldybėje.

Apie 40 proc. darbo gatvėje laiko sudaro tiesioginis socialinių darbuotojų ėjimas į viešas erdves. Visa kita skiriama bendravimui su ugdymo įstaigomis, policija, kitais socialiniais partneriais, dokumentų rengimui. A. Howlido teigimu, labai svarbu suprasti priežastį, kodėl jauni žmonės gatvėse praleidžia daug laiko (neretai iškrisdami iš švietimo sistemos), ir laiku reaguoti – pamažu sukurti alternatyvas, informuoti apie galimybes.

Viešose erdvėse, kur jauni asmenys yra savotiški teritorijos šeimininkai, A. Howlidas rekomendavo pasitelkti nuoširdų smalsumą, pozityvų požiūrį ir susikoncentruoti ne į problemas, bet į galimybes. Ekspertas patarė taikyti holistinį, o kartu ir realistinį požiūrį į jauną žmogų. „Gatvės darbe svarbūs trys dalykai: karšta širdis, šaltas protas ir patogūs batai“, – apibendrino A. Howlidas.

Iki projekto „Darbo su rizikos grupės jaunimu kokybės stiprinimas Kupiškyje“ įgyvendinimo pabaigos 2016 m. numatyta ne tik sustiprinti darbo su rizikos grupės jaunimu kokybę, bet ir apšiltinti jaunimo centro pastatą, įdiegti šildymo sistemą,

Plačiau>>

įrengti internetą, virtuvėlę, laipiojimo sienelę, o į savęs pažinimo ir motyvacijos skatinimo mokymus įtraukti apie 150 dalyvių.

Norėdami daugiau nebegauti naujienlaiškio, atsakykite mums į laišką adresu [email protected]

AUDRONĖ NIKŠAITĖTarptautinės finansinės paramos koordinavimo skyriaus vedėjaTel: (8 5) 239 0106El. paštas: [email protected] IEVA STANAITYTĖTarptautinės finansinės paramos koordinavimo skyriaus vyr. specialistėTel: (8 5) 239 0299El. paštas: [email protected]