8 p. 5 p. 2 p. 3 - 6 p. 4 p. prienø parapijos kristaus ... · kurti ir gyventi 8 p. vasara - ......

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 54 (10112) * 2018 m. liepos 25 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2 p. 3 - 6 p. 4 p.

Ðiandien – prieðpilnis, Saulëteka 5.16 val., leidþiasi 21.32

val. Dienos ilgumas 16.16 val.Vardadienius ðvenèia Kargaudas, Auðrinë, Jokûbas, Kris-

toforas, Kristupas, Valimantas, Valimantë, Valiotë. Ketvirtadiená– Onos, Anetos, Anës, Milës, Dauginto, Eigirdo, Eigirdës, penk-tadiená – Sergijaus, Natalijos, Nazaro, Subarto, Suginto, Su-gintës vardo dienos.

Liepos 25 – Ðv. Jokûbas, rugiapjûtës pabaiga.Liepos 26 – Ðv. Ona, pabaigtuvës.

Nuo 1956 -øjø Prienuosegyvenimu besidþiaugianti Onutëgimë netolimuose Ðiauliðkiuo-se. Á turgø ji atneða visko po tru-putá, kà uþaugina, ir sako, jogtaip nuo kasdienybës atitrûksta,pabendrauja. Paklausta, kaipminës varduves, santûriai besi-ðypsanti Onutë pasakojo, kad 77-àsias Onines ðvæs tradiciðkai– pirmiausia bûtinai, kaip irkiekvienais metais, dalyvausOniniø atlaide Prienø baþnyèio-je. Po miðiø varduvininkës pa-sveikinti á sveèius suguþës ar-timieji, giminës. „Taip ir bëgagyvenimas“, - sako Onutë.

„Taip ir bëga gyvenimas...“

Pociûnuose ásikûræs Kauno paraðiutininkø klubas praëjusá ðeð-tadiená jau treèià kartà pakvietë dienà praleisti su aviacija.

Karðti orai neiðgàsdino aviacijos gerbëjø, kurie plûste plûdo áaerodromà. Èia jø laukë aviacinës technikos paroda, aviatoriøskrydþiai, paraðiutininkø ðuoliai, prekybininkø mugë, apþvalginiai -pramoginiai skrydþiai ir daug kitø ádomybiø.

Daugiau apie ðventæ - kitame laikraðèio numeryje.

Aviacijos ðventë Pociûnuose

6 p.

Altorius – svarbiausia baþnyèiosdalis. Tai – vieta su tam tikros formosstalu, prie kurio ðv. Miðiø metukunigas meldþiasi ir aukoja ðv. Miðiøaukà.

Pradëdamas iðkilmes Prienøparapijos klebonas Jonas Baliûnaspriminë, kad Vatikano II susi-rinkimo dokumentuose, pagrin-dþianèiuose liturginës reformosbruoþus, kalbama ir apie altoriø svar-bà, jø priderinamumà prie baþnyèiosarchitektûros bei aplinkos. Á tai buvoatsiþvelgta ir teikiant uþsakymà nau-jojo Prienø baþnyèios altoriaus ga-mintojams. Lenkijoje, Osvencimoliturginiø reikmenø gamybos ámo-nëje, pagamintas altorius tapo ne tiksvarbiausiu, bet ir vienu graþiausiøPrienø baþnyèios akcentø, liudijan-èiø apie parapijos bendruomenësvieningumà ir kelià á atsinaujinimà.Juo labiau, kad jis konsekruotas Lie-tuvai ðvenèiant Lietuvos valstybësatkûrimo ðimtmetá bei Trakø DievoMotinos Lietuvos Globëjos metus irlaukiant Popieþiaus Pranciðkausapsilankymo Lietuvoje.

Pasibaigus altoriaus konsekra-vimo ceremonijai ir ðv. Miðiø iðkil-mei, buvo pasiraðytas Altoriaus kon-sekravimo aktas. Já pasiraðë vys-kupas Rimantas Norvila, Vilkavið-kio Katedros kleb. dek. prel. kan. Vy-tautas Gustaitis, Vilkaviðkio Kated-ros Kapitulos pirmininkas, Alekso-to parapijos kleb. Valius Zubavièius,

Prienø parapijos kleb. kan. JonasBaliûnas, Prienø parapijos alt. jub.mons. Juozas Uþupis, Prienø pa-rapijos vikaras kun. Vitalij Volod-koviè, Prienø rajono savivaldybësmeras Alvydas Vaicekauskas irparapijos atstovai: Rima Sodaitienë,Saulius Kondrotas, Gediminas

Prienø parapijos Kristaus Apsireiðkimobaþnyèioje konsekruotas naujas altorius

Praëjusá sekmadiená Prienø parapijos Kristaus Apsireiðkimo baþnyèioje vykusios iðkilmësbuvo skirtos naujo altoriaus konsekracijai. Ðv. Miðioms vadovavo ir altoriø konsekravo JEVilkaviðkio vyskupas Rimantas Norvila.

Olsevièius, Vytautë Kurtovienë irVytautas Stravinskas.

Vëliau parapijieèius ir sveèiussuvienijo ðventinë agapë Parapijosnamuose.

Ramutë ÐimukauskaitëDaugiau nuotraukø:www.gyvenimas.info

Tik nuo Joniniø(fiziniams asmenims) iki

Oniniø (liepos 26 d.)„Gyvenimo“prenumerata2019 metams

(uþsisakant redakcijoje) - su10 proc. nuolaida!

Pasiraðiusieji aktà garbingi sve-èiai bei parapijos atstovai ir ðv.Miðiødalyviai.

Altoriaus ir sakyklos konsekravimo momentas. Vyskupas altoriø tepaaliejumi.

Altoriaus konsekravimo aktà pasiraðo JE vyskupas Rimantas Norvila irmons. Juozas Uþupis.

Daþniausiaiuþduodamiklausimai apie„Sodros“iðmokas pomokesèiø

Prieð rinkimuskonservatoriaibado á politiniøoponentøpaþeidimus

Þmonës,kurie ákvepiakeliauti,sportuoti,kurti irgyventi

8 p.Vasara -atostogømetas 5 p.

„Balbieriðkis - kampelisðirdþiai brangus...“

2018 m. liepos 25 d. Nr. 54 (10112) 2 p.

Rytas STASELIS

Prisiminimai apiepolitinæ skaistybæ

Dar vienas ryðkus Lietuvos valstieèiø irþaliø sàjungos atstovas Seime – Justas Dþiugelis, dalyvavæs„Laisvës TV“ „karðtos këdës“ rublikoje, regis yra prisirpæs ganagrieþtiems politiniams sprendimams ir gal ne dabar, o kiek vëliausekti kitø buvusiø kolegø – Povilo Urbðio, Broniaus Matelio,Daivos Ðakalienës pramintais keliais, uþdarant LVÞS frakcijosduris Seime ið anos pusës. Ponas Dþiugelis dievaþijasi, esà vis darnusiteikæs dirbti valdanèiojoje frakcijoje, suprask – bûti konst-ruktyvia „rakðtim pasturgalyje“. Ir toká variantà (ið esmës laukimoligi tol, kol bus paðalintas) vertina labiau, nei greità demarðà.

Áspûdinga kompanija: pilkoje minioje iðsiskiriantys politikai,diduma kuriø dalyvavo LVÞS iðsukant rinkimø sàraðà. PonasUrbðys – buvæs STT pareigûnas, partijos garbë ir sàþinë (gal pergarsiai, bet su tokia uþkabinta etikete jis ëjo á rinkimus ir juoslaimëjo). Ponas Matelis, þinomas ir daug visame Aukðtaitijosregione pasiekæs þurnalistas, leidëjas, gebëjæs LVÞS margaikompanijai iðryðkinti ðá bei tà apie spaudos bei iðraiðkos laisvæ.Ponia Ðakalienë – dantimis ásikabinusi á moterø padëties visuo-menëje ir vaikø teisiø apsaugos visuomenëje problemas. Dabar –p. Dþiugelis, ëmæsis ypaè simpatiðkø iniciatyvø, kurios galëtøpadëti neágaliesiems integruotis á visuomenæ, darbo rinkà, o, kitavertus, valstybës asignavimai ðiam tikslui bûtø labiau racionalûsbei maþiau iððvaistomi. Esu ðiek tiek susidûræs su dabar egzis-tuojanèia sistema bei þinau, kà reiðkia, kai valstybës lengvatasgaunanèios ámonës bosas atlyginimø dienà aplanko kompanijojedirbanèius, neágalumà teisëtai turinèius þmones ir susirenkaduoklæ (tuomet tai buvo 100 litø).

Ko gero, tokie LVÞS rinkimø sàraðo personaþai partijai leidosakyti, esà mes – skaidrûs, kompetentingi ir, svarbiausia – kitokie,palyginti su visais buvusiais valdþioje prieð 2016 metus.

Tai va. Dabar tie þmonës pamaþu ið to keisto ir pilku tampanèiusambûrio traukiasi (tiesà sakant, ne taip greitai, kad jau galëtumekalbëti apie skilimus ar þlugimus), LVÞS frakcijoje palikdamibalsavimo maðinos sraigtelius arba „numerius“, sovietinës ir ru-siðkos kariuomenës terminologija. Ramûnui Karbauskiui ðian-dien reikia ne idëjø, ne intelekto, o uþsitikrinimo, kad visi frakcijosnariai yra balsavimo „numeriai“. Ne itin diskutuojantys (juolab– nesiginèijantys), o spaudþiantys tuos balsavimo mygtukus, ku-riuos reikia, ir kada nurodo jis arba p. Ðirinskienë. Man tik tra-giðkai gaila, kad tarp tø balsavimo numeriø dar liko keletas pagar-bos vertø þmoniø: tarkime, p. Vareikis arba p. Poderys, kuriuosjø vaidmuo LVÞS politikoje, reikia manyti, tenkina.

Seimo Kultûros komiteto pirmininkas mato ir jauèia tai, kasvyksta, todël ir siekia apsaugoti savo „svorá“ Seime, kad galëtødaryti esminæ átakà valstybës vardu parlamente priimamiemssprendimams. Jis savo kompanijos intelekto praradimus bandokompensuoti Lietuvos lenkø rinkimø akcijos – Krikðèioniðkøðeimø sàjungos (LLRA/KÐS) „mrakobiesais“ (lietuviðkasvertinys – obskurantistais - taip gerai neskamba), kurie yra iðesmës antivalstybininkai ne tik dël savo meilës „Georgijaus juoste-lëms“, bet ir dël tebevyraujanèio poþiûrio, kad Lietuvos suvere-nitetas Pietryèiø Lietuvoje ir Vilnijoje yra laikinas istorinis nesu-sipratimas. Ir ðis – buvusiø komunistø ir sovietmeèio nomen-klatûros veikëjø dabar suformuotas tikras krikðèioniðkas tali-banas p. Karbauskiui visai tinka. Kita vertus, partneriai ið Lietuvossocialdemokratø darbo partijos, turintys vienintelá interesà - „vsiozakonno“ jam tinka dar labiau. Kaip gali netikti tokie, kuriø ge-neralinis tikslas – bet kokia kaina bûti prie valdþios pinigø lovio.Prisiminimai apie valstieèiø - þaliøjø politinæ skaistybæ baigsisprie jø kompanijos prisijungus ne paèios skaidriausios politinësjëgos - „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) frakcijai Seime. Vël - nepartijai, su kuria dël teisësaugos ðeðëlio p. Karbauskis kadaiseþadëjo neturëti reikalø, o frakcijai Seime.

Kaþkam patiko beveik prieð metus Seime sudarytas politinisLVÞS ir LSDDP frakcijø valdantysis naujadaras. Ne partijø, ofrakcijø.

Nustebau tik, kai apie jo galimybæ pradëta kalbëti po to, kaiTT frakcija Seime ið savo gretø iðgrûdo Petrà Gruþulá, kurispaskutiniu metu buvo tapæs tikru valdanèiosios koalicijos key-speakeriu (esminiu praneðëju). Todël reikia manyti, kad ir nuonesantuokinio vaiko prieþiûros kol kas iðsisukantis p. Graþulisturës ne vienà galimybæ prisisiurbti ar atgalios prie TT, ar tiesiaiprie LVÞS, o gal pasuks prie LLRA - KÐS fundamentalistø (kurjam akivaizdþiausia vieta).

Faktas tik, kad visi ðie aljansai nei valstieèiams, nei Karbaus-kiui, juo labiau Sauliui Skverneliui, politinës skaistybës nesugrà-þins. Skaistybës plëvës, taip pat ir politikoje, tëra vienkartinionaudojimo. Sako yra chirurgø, kurie padëtá moka pataisyti. TaèiauLVÞS atþvilgiu – bergþdþias reikalas. Pamirðkime...

Tvarkinga paðto dëþutë ir teisingas adreso raðymas– saugiø ir tvarkingø laiðkø, siuntiniø bei prenumeratø garantija

„Ar sujungus darbdavio ir dar-buotojo mokamus mokesèius ne-sumaþës mano atlyginimas ir„Sodros“ iðmokos? Kokià átakàmokesèiø pokyèiai turës man as-meniðkai?“ – tokiø ir panaðiø klau-simø sulaukia „Sodros“ konsul-tantai po to, kai buvo priimta mo-kesèiø reforma.

Pateikiame paprastus ir aiðkiusatsakymus á penkis daþniausiai gy-ventojø pateikiamus klausimus, su-sijusius su mokesèiø reforma.

1. Kai mokesèius sujungs, arnesumaþës mano atlyginimas árankas?

Atlyginimas, kurá gaunate á rankas,dël mokesèiø sujungimo negali suma-þëti.

Sujungiant darbdavio ir darbuotojomokamus mokesèius, gyventojø atly-ginimas „ant popieriaus“ turi iðaugti1,289 karto. Gaunama suma „á rankas“dël to nesikeis arba padidës dël neap-mokestinamøjø pajamø dydþio (NPD)plëtros.

2. Kodël socialinio draudimo ið-mokos procentais maþëja? Ar suma-þës ir jø dydis?

Ligos, motinystës, tëvystës, vaikoprieþiûros, nedarbo iðmokos „á rankas“nemaþës.

Dël nuo 2019 m. „ant popieriaus“didëjanèio atlyginimo (jis turi iðaugti1,289 karto), keièiama tik procentinësocialinio draudimo iðmokø iðraiðka.O „á rankas“ iðmokos, kaip ir atlygini-mai, nemaþëja.

Pavyzdþiui, mama, pasirinkusi vie-neriø metø trukmës vaiko prieþiûrosatostogas, ðiandien turi teisæ gauti 100proc. kompensuojamo (buvusio)uþdarbio dydþio iðmokas.

Jei atlyginimas „ant popieriaus“buvo 1000 eurø, tuomet „á rankas“ ið-moka ðiandien siekia 790 eurø, nes nuoiðmokø atskaitoma 15 proc. gyventojøpajamø mokesèio (GPM) ir 6 proc. pri-valomojo sveikatos draudimo ámokø.

Po reformos vaiko prieþiûros iðmo-ka, kai vaikas priþiûrimas vieneriusmetus, procentais sudarys nebe 100proc. kompensuojamo uþdarbio dy-dþio, bet 77,58 proc. Nuo 1289 eurø„ant popieriaus“ atskaièius GPM irsveikatos draudimo ámokas tai bus tiepatys 790 eurø „á rankas“.

3. Kokios procentais bus moti-nystës, ligos, nedarbo iðmokos po per-

PR Daþniausiai uþduodami klausimai apie„Sodros“ iðmokas po mokesèiø reformos

Socialinio draudimo iðmokø dydþiai nuo 2019 m.Motinystës iðmoka

Tëvystës iðmoka

Vaiko prieþiûrosiðmoka

Nedarbo iðmoka

Ligos iðmoka

Ligos iðmokaslaugant ðeimos nará

77,58 proc. moters vidutinio darbo uþmokesèio

77,58 proc. vyro vidutinio darbo uþmokesèio

77,58 proc. þmogaus kompensuojamojo darbouþmokesèio (kai pasirenkamos vaiko prieþiûrosatostogos iki vaikui sueis 1 metai)

54,31 proc. pirmaisiais metais31,03 proc. antraisiais metais (kai pasirenkamos

vaiko prieþiûros atostogos iki vaikui sueis 2 metai)

23,27 proc. nuo MMA - pastovioji dalis ir38,79 proc. þmogaus vidutinio darbo uþmokesèio

pirmà - treèià mënesá


ketvirtà - ðeðtà mënesá


septintà - devintà mënesá

62,06 proc. þmogaus vidutinio darbo uþmokesèio

65,94 proc. þmogaus vidutinio darbo uþmokesèio

tvarkos?Nuo 2019 m. sujungus darbuotojo

ir darbdavio mokesèius ir darbuotojøatlyginimams „ant popieriaus“ padi-dëjus 1,289 karto, keièiama procentinë„Sodros“ iðmokø iðraiðka. Lentelëjerasite socialinio draudimo iðmokø dy-dþius nuo 2019 m.

Iðmokø mokëjimo tvarka, staþoreikalavimai, iðmokø, gaunamø „á ran-kas“, dydis liks tokie pat, kaip ir iki ðiol.

4. Ðiuo metu auginu vaikà ir lau-kiuosi, bet vaikelis gims kitàmet. Kaipbus skaièiuojama motinystës ir vaikoprieþiûros iðmoka – juk atlyginimas„ant popieriaus“ ðiemet gerokaimaþesnis nei kitàmet?

Jei teisæ á motinystës ar vaiko prie-þiûros iðmokà ágysite 2019 -aisiais, ið-moka (kaip ir dabar) bus skaièiuojama

vertinant per pastaruosius 12 mënesiø(atmetus paskutiná mënesá prieð teisësá iðmokà atsiradimà) turëtas pajamas.Na, o 2018 m., iki darbuotojo ir darb-davio mokesèiø sujungimo, gautos pa-jamos bus dar padaugintos ið 1,289.

5. Kaip bus apskaièiuojama ligosiðmoka? Ar ji nesumaþës?

Iðmoka nesumaþës ir bus ap-skaièiuojama taip pat, kaip ir dabar. Jeiá 3 mënesiø laikotarpá, pagal kuráskaièiuojama iðmoka, pateks mënesiaiið 2018 m. – tuo metu turëtos drau-dþiamosios pajamos bus padaugintosið 1,289.

Beje, naudinga þinoti, kad norintateityje ligos iðmokas gauti automa-tiðkai, be papildomø praðymø, „Sod-ros“ asmeninëje paskyroje gyventojuigalima uþpildyti neterminuotà pra-ðymà.

Pavyzdþiui, teisæ á motinystës iðmokà ágysite 2019 m. balandá. Jûsøatlyginimas „ant popieriaus“ ðiemet buvo 1 000 eurø. Tuomet draudþiamosiospajamos, pagal kurias bus apskaièiuojama motinystës iðmoka atrodys taip:

Tai svarbu þinoti!

Dëþutës:Labai svarbu, kad paðto dëþutë bûtø

tvarkinga, sandari, rakinama, á jà tilptøgaunama korespondencija, prenume-ruoti leidiniai. Be to, paðto dëþutës turibûti aiðkiai ir suprantamai numeruotos,áskaitomai uþraðytas ámonës, ástaigos,organizacijos pavadinimas. Lietuvospaðtas primena, kad Lietuvos Respubli-kos paðto ástatyme numatyta, jog uþ pað-to dëþuèiø ásirengimà atsakingi paðtosiuntos gavëjai – gyventojai, ámonës,ástaigos, organizacijos. Paðto dëþutës turibûti árengtos laiðkininkams lengvaiprieinamose vietose:. daugiabuèiuose namuose – kiek-vienoje laiptinëje ne aukðèiau kaipantrame namo aukðte;. individualiuosiuose namuose – prieáëjimo á gyvenamàjà teritorijà arba antgreta gatvës esanèiø namø sienø, tvorø,stoveliø;. sodininkø bendrijose – prie pagrin-diniø ávaþiavimø á sodininkø bendrijà;. ámonëse, ástaigose ar organizacijose –prie pagrindinio áëjimo á pastatà.

Pabrëþtina, kad laiðkininkams nëraprivaloma pristatyti siuntà, jeigu paðto

dëþutë árengta jam neprieinamojevietoje arba jos ið viso nëra. Tokiu atvejugavëjas turi pats atvykti á savo teritorijospaðtà ir atsiimti jam adresuotà siuntà.

Tvarkingi adresai:Klientas turi pateikti toká adresà:Vardas PavardëGatvë, namo Nr.Kaimas, Rajonas(Jei tai kaimo teritorija)Miestas(Jei tai miesto teritorija)

Paðto kodasValstybëTel. Nr.Teisingo adreso pavyzdys:Vardenis PavardenisErdvës g. 68Ramuèiø kaimasKauno raj. sav.LT-54090LithuaniaTel. Nr. 86xx xx xxx

Nauji mokslo metai ne uþ kalnø...Birðtono parapijos Caritas kvieèia ðeimas keistis

iðaugtais, taèiau gerais vaikø drabuþiais, avalyne,kuprinëmis bei kitais mokyklai reikalingais daiktaisir juos atneðti á Birðtono parapijos Caritas bendruo-menës namus, adresu Birutës 10A, Birðtone.

Jûsø lauksime liepos ir rugpjûèio mënesiaisantradieniais 15.00 - 17.00 val.,penktadieniais 15.00 - 17.00 val.

Norint daiktus pristatyti kitu laiku, skambinti tel. 8 60042 234. Rugpjûèio 15 - 17 dienomis visø lauksime

bendruomenës namuose, DAIKTØ MUGËJE.Birðtono parapijos Caritas

2018 m. liepos 25 d.3 p. Nr. 54 (10112)

Alkoholis ir smurtas Liepos 19 d. apie 19.15 min. Strielèiø kaime,

iðgertuviø metu kilus konfliktui, neblaivus (1,97prom.) vyras (g. 1958 m.) smurtavo prieð kitàneblaivø (2,68 prom.) vyrà (g. 1963 m.). Átariamasissulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Liepos 21 d. Alytaus apskrities VPK Prienø r.PK gavo patrulio tarnybiná praneðimà apie konfliktà,vykusá ðeimoje. Apie 10 val. Prienø rajono gyventojasA. Þ. (gim. 1968 m.), kuriam nustatytas 2,10 prom.girtumas, kambaryje delnu tris kartus trenkë áskruostà dar girtesnei sugyventinei S. B. (gim. 1976),tuo sukeldamas fiziná skausmà. Registruotanusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2 d.

Liepos 22 d. apie 15 val. Birðtone, Vienkiemiog., neblaivus (2,80 prom. alkoholio) vyras (g. 1992m.) smurtavo prieð savo neblaivià (2,57 prom.)sugyventinæ (g. 1995 m.). Átariamasis sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.

Liepos 22 d. apie 10.45 min. Veiveriø sen.,Skriaudþiø k., Eþero g., neblaivus (3,35 prom.alkoholio) sûnus (g. 1992 m.) kartu su neblaiviu(3,52 prom. alkoholio) broliu (g. 1987 m.) smurtavoprieð savo neblaivø (2,04 prom. alkoholio) tëvà (g.1962 m.). Átariamieji sulaikyti ir uþdaryti á areðtinæ.

Ið garaþo pavogë daiktusLiepos 20 d. apie 12.30 val. Pilietis A. K. (gim.

1967 m.), gyvenantis Kaune, atvyko á Prienø rajoneesanèià sodybà ir ið nerakinto garaþo pagrobënukentëjusiajam priklausantá 150 eurø vertëssuvirinimo aparatà bei 400 eurø vertës akumulia-toriaus testerá su spausdintuvu. Dël vagystës J. M.padaryta 550 eurø turtinë þala.

Sumokëjo avansà – briketø negavoLiepos 20 d. Alytaus apskr. VPK Prienø r. PK

gautas prienieèio A. B., gim. 1966 m., pareiðkimas.Jame þmogus nurodë internetiniame puslapyjesusiradæs skelbimà apie parduodamus medþiopjuvenø briketus. Susitaræs su pardavëju, kurioanketiniai duomenys neþinomi, pervedë á jo nurodytàsàskaità 200 eurø avansà, taèiau sutartà dienà prekësnegavo. Padaryta 200 eurø turtinë þala.

Neátikëtinas þiaurumas – mirtinaisubadytos oþkos

Liepos 20 d. apie 7.30 val. Prienø rajoneesanèiame sporto aikðtyne Prienø rajono gyventojarado savo dviejø oþkø gaiðenas.

Ant oþkø kûnø - galvoje, kakle, pilve - rasta gali-mai durtiniø - pjautiniø suþalojimø, abiems oþkomsnulauþta po vienà ragà. Viena oþka buvo 3 metøamþiaus, kita - 1,5 metø amþiaus. Ið viso nuken-tëjusiajai padaryta 90 eurø turtinë þala, taip pat atim-tas ðeimos maisto ir pajamø ðaltinis.

Dël ávykio pradëtas ikiteisminis tyrimas.

Svylantys puodai priðaukë gelbëtojusLiepos 19 d. 12.48 val. ugniagesiai gelbëtojai

gavo praneðimà, kad Prienuose, Stadiono g., ið butopro virtuvës langà verþiasi dûmai, viduje turi bûtimoteris. Per balkonà iðtraukiamosiomis kopëèiomispatekta á butà. Ant viryklës svilo maisto produktai,koridoriuje prie durø rasta nukritusi buto savininkë,kuriai gaminant maistà, sutriko sveikata. Nukeltasnuo viryklës puodas, iðvëdintos patalpos, GMPmedikai buto savininkæ iðveþë á Priëmimo skyriø.

Uþsidegë tentas su pjuvenomisLiepos 19 d. 17. 21 val. praneðta, kad Aðmintos

seniûnijos Liepaloto kaime dega vilkiko „Volvo“tentas su pjuvenomis. Vilkiko vairuotojas tentàuþgesino milteliø gesintuvu iki PGP atvykimo.Apdegë 15 t pjuvenø dengiantis tento ðonas.

Degalinëje kilus gaisrui suþeisti du þmonësÐeðtadienio popietæ apie 14 val. 43 min.

ugniagesiai gelbëtojai gavo praneðimà apie tai, jogMardosø kaime esanèioje degalinëje „Milda“ uþ-siliepsnojo kemperis. Pirminiais duomenimis,namelis ant ratø uþsidegë pilantis dujas. Liepsnaspavyko sutramdyti iki joms pasiekiant dujørezervuarà ar kitus objektus. Gaisras buvolikviduotas apie 15 val. Nukentëjo du asmenys:vyriðkiui apdegë veidas, o su juo buvusiai nepilna-metei merginai - kûnas. Nukentëjusieji perduotimedikams.

Ávykis tiriamas.

Parengta pagal Alytaus AVPK ir KaunoAPGV informacijà

Prisistatydami TS-LKD Prienøskyriaus vadovai akcentavo jiemspriimtinas krikðèioniðkàsias ir þmo-giðkàsias vertybes, kalbëjo apie jørealizavimà politikoje, pasidalino,kuo jiems imponuoja 25 -eriø metøpatirtá turinti TS – LKD partija. Jøteigimu, ði tradicinë partija turi is-torines ðaknis, taip pat stiprø verty-biná pagrindà, yra atsakinga ir ási-pareigojusi ginti þmogaus laisvës,orumo, solidarumo ir teisingumoprincipus. O tai atitinka ir jos nariøvidines nuostatas.

Palyginti naujas þmogus skyriuje– jo pirmininkas Vytautas Jonelis –sakë, kad skyrius dël ávairiø prieþas-èiø dar nëra iðkëlæs savo kandidato ámerus – lyderio pavardë paaiðkës povisuotinio nariø susirinkimo ir rei-tingavimo rudená. Rinkimø prieð-auðryje skyrius skaièiuoja 224 narius,Prienø rajone seniûnijø pagrinduveikia septynios grupës – maþinantatotrûká tarp jø, visose apsilankyta,suaktyvinta jø veikla. Þmoniø kaitaskyriuje nedidelë, jaunimo galëtø bû-ti ir daugiau, taèiau jø pritraukimàstabdo rajonui bûdingos demografi-nës problemos. Visgi V. Jonelis tiki,jog rajone atras ir daugiau jaunø pa-triotø. Skyriaus pirmininkas atsklei-dë, kad rinkiminë programa dar tikdëliojama, ji orientuojama á savival-dybëje realiai ágyvendinamus dar-

bus, todël populistiniø idëjø joje ne-bus. Jo nuomone, klausimas apie tai,su kuo konservatoriai ir krikðèionysdemokratai, jei bûtø iðrinkti, savi-valdoje eitø á koalicijà, per anksty-vas, situacijas bus galima modeliuotitik po rinkimø.

Konstatuodamas dabartinæ padë-tá savivaldoje, V.Jonelis pastebëjo, jogsavivaldybei tinkamai ágyvendintiplanus trûksta ir politinës valios, irnetgi kompetencijos.

- TS-LKD skyrius savivaldojemato daugelá problemø, kurios su-sisluoksniavo á tam tikrà „pyragà“.Vien faktas, kad Vyriausioji tarnybi-nës etikos komisija merà A.Vaice-kauskà pripaþino ðiurkðèiai paþei-dus ástatymø nuostatas, manau, turibûti svarbus ne tik konservatoriams,bet ir politinës valios nestokojan-tiems savivaldybës Tarybos nariamsbei gyventojams, nes jie yra rinkëjai,- sakë V.Jonelis, kviesdamas pasisa-kyti ir savo pavaduotojus.

Skyriaus pirmininko pirmasispavaduotojas, Tarybos narys JuozasKriðtolaitis – dabartinës valdan-èiosios koalicijos atstovas, taèiau ðiaplinkybë, pasak jo, neápareigoja„vynioti þodþiø á vatà“ ar, matantpaþeidimø, balsuoti „uþ“.

-Atvirai kalbant, meras nepatei-sino mano lûkesèiø. Jo þingsnis eitiá valdanèiàjà koalicijà su valstieèiais

- þaliaisiais nebuvo geras, - J.Krikð-tolaitis nevengë iðsakyti savo nuo-monæ. Keistas jam pasirodë ir koali-cijos vadovo noras, jau baigiantiskadencijai, sustiprinti Tarybos nariøgrupæ ir sudaryti naujà frakcijà.

J.Krikðtolaitis atvirai kalbëjoapie iðbandymà valdþia, kurá, jo nuo-mone, jis sëkmingai atlaikë ir bûda-mas meru, ir dabartinëje pozicijoje,kuomet posëdþiø metu balsuoja taip,kaip jam liepia sàþinë. J.Krikðtolaitissakë besilaikantis principo pasisakytiprieð, jeigu klausimas neaiðkus, ikigalo neapsvarstytas, juolab tik iðvaka-rëse papildomai átrauktas á Tarybosposëdþio darbotvarkæ. Jo manymu,ið paþiûros „nekaltø“ klausimøprastûmimas tokiu bûdu neretainëra atsitiktinis – pavyzdþiui, uþ at-leidimo nuo nuomos mokesèio ga-limai slypi iðskirtiniø sàlygø suda-rymas verslininkams. „Jie gauna sal-dainá, pagardintà ðokoladu, o kenèiamokesèiø mokëtojai“, - sakë poli-tikas.

Paklaustas, kaip jis vertina savoëjimà á koalicijà, Tarybos narys sakë- „nevienareikðmiai“, taèiau nuo iðsa-

mesniø komentarø susilaikë.TS –LKD partijos pirmininko

pavaduotojas Audrius Narvydas,pagal iðsilavinimà – teisininkas, ku-rio hobi – gilintis á þmogaus teises irlaisves, remdamasis ástatymais ir do-kumentais, pakomentavo pastarojolaikmeèio Vyriausiosios tarnybinësetikos komisijos (VTEK) sprendi-mus, susijusius su Prienø rajonosavivaldybës mero Alvydo Vaice-kausko, administracijos direkto-riaus Egidijaus Visocko, Ðvietimoskyriaus vedëjo Rimvydo Zailsko irkitø atsakingø valdininkø elgesiu,padarytais vieðø ir privaèiø interesøderinimo valstybës tarnyboje paþei-dimais, kilusiais daugiausia dël laikunedeklaruotø, deklaracijose nepatiks-lintø privaèiø interesø ar nenusiða-linimo balsuojant (priimant) spren-dimus klausimuose, kuriuose gali-mas asmeninis suinteresuotumas.

Stebëdamas, jo ásitikinimu, at-sainià mero ir Tarybos nariø reakci-jà á ðio pobûdþio paþeidimus, A.Nar-vydas daro iðvadà, jog mûsø politikaineskaitæ ástatymø ir neþino, nei kasyra vieði ir privatûs interesai, nei kas

sukelia jø konfliktà, juolab nelinkætai pripaþinti ir klaidas iðtaisyti. Pa-vyzdþiui, meras paþeidë Vieðøjø irprivaèiø interesø derinimo valsty-binëje tarnyboje ástatymo reikala-vimus nustatyta tvarka ir terminaisdeklaruoti privaèius interesus, taippat VPIDVTÁ reikalavimus vengtiinteresø konflikto, o jam kilus – nu-siðalinti. Meras per vienerius metuspakartotinai pripaþintas paþeidusiuðio ástatymo nuostatas, o tai – jauðiurkðtus paþeidimas, uþkertantiskelià asmeniui trejus metus nuopaþeidimo paaiðkëjimo dienos bûtiskatinamam, priimamam, ski-riamam ar renkamam á aukðtesnespareigas valstybinëje tarnyboje.

Tiesa, merui tarnybinë atsako-mybë pagal Valstybës tarnybos ástaty-mà netaikoma, taèiau ið jo gali bûtipareikalauta politinës atsakomybëskaip ið priesaikà davusio asmens. Ki-ta vertus, A.Narvydo teigimu, kiek-vienas VTEK pripaþintas paþeidi-mas turi visuomenines pasekmes –tokiu bûdu diskredituojama savival-dos institucija ir nukenèia valstybëstarnybos autoritetas. Juk valstybësinstitucijos vadovams yra taikomiaukðtesni veiklos ir atsakomybës stan-dartai nei eiliniams pareigûnams.

A.Narvydas apgailestavo, kadPrienø rajono savivaldybëje formuo-jasi praktika ignoruoti VTEK pripa-þintus paþeidimus ir tarnybinius nu-siþengimus praleisti pro akis. Ad-ministracijos direktorius „nemato“skyriaus vedëjo nusiþengimo, admi-nistracijos direktoriø iðteisina Ta-ryba, meras vieðai patikina, jog nie-kada nesiekë ir neturëjo asmeninësnaudos bei ketina bylinëtis dël VTEKsprendimo… A.Narvydas pripa-þino, jog jo paties pastangos atkreiptiatsakingø institucijø - Valstybës tarn-ybos departamento, Vyriausybës ats-tovo, Ministro Pirmininko tarnybos

TS–LKD Prienø skyriausspaudos konferencija Prieð rinkimus konservatoriai bado

á politiniø oponentø paþeidimusPo gana netrumpos pertraukos apie save liepos 20 dienà surengtoje

spaudos konferencijoje priminë Tëvynës Sàjungos – Lietuvos krikð-èioniø demokratø partijos Prienø skyriaus nariai. Konferencijoje, ku-rioje dalyvavo skyriaus pirmininkas Vytautas Jonelis ir jo pavaduo-tojai Juozas Krikðtolaitis bei Audrius Narvydas, kalbëta apie partijosskyriaus pasirengimà artëjantiems savivaldybiø rinkimams, Prienørajono savivaldybës vadovø tarnybinës etikos paþeidimus ir jø tei-sines pasekmes, atsakyta á uþduotus klausimus.

( N u k e l t a á 6 p . )

Auto

rës

nuot

rauk

a

Vykdant vieno ið dingusioasmens paieðkà ðiø metøpradþioje, á pagalbà pasitelkusValstybës sienos apsaugos tar-nybos sraigtasparná, buvo netik rastas dingæs asmuo, bet irpastebëtas vienas ádomesniøobjektø. Pareigûnø dëmesá at-kreipë vienas pastatas, kuris skleidë átartinai didelá kieká ðilumos. Ðiainformacija susidomëjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatoKriminalinës policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau– Kauno apskr. VPK KPONTV) pareigûnai, átardami galimai vykdomànusikalstamà veikà.

Jø nuojauta neapgavo – praëjusià savaitæ sulaikyta organizuota grupuotë, kurigalimai uþsiëmë neteisëtu kanapiø auginimu. Tyrimo metu kriminalistai Prienørajone aptiko ne tik ûkinës paskirties patalpose kruopðèiai árengtà bei puikiaiuþmaskuotà patalpà kanapiø auginimui, bet ir 2 kg galimai narkotiniø medþiagø.Po ilgo ir kruopðtaus tyrimo Kauno apskr. VPK KPONTV pareigûnai pirmadiená,liepos 16 d., sulaikë du vyrus ir vienà moterá. Atliktø kratø metu rastoje kanapiøauginimo laboratorijoje aptikta visa reikalinga áranga kanapiø daiginimui,auginimui, vëdinimui, apðvietimui, laistymui ir dþiovinimui ir apie 2 kg galimainarkotinës medþiagos kanapiø ir jø daliø. Taip pat rasta apie 350 kanapiø augalø.Kriminalinës policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigûnaineleido á nelegalià rinkà patekti daugiau kaip 2 000 doziø narkotiniø medþiagø.Ðio narkotiniø medþiagø kiekio vertë nelegalioje rinkoje siekia apie 24 000 eurø.Uþauginus bei realizacijai paruoðus dar ir kitas, netoliese augintas kanapes, ðieskaièiai bûtø kur kas didesni.

Sulaikytai moteriai, gimusiai 1969 m., ir vyrams, gimusiems 1962 m. ir 1961m., skirtos grieþèiausios kardomosios priemonës – suëmimai. Vienas ið sulaikytøasmenø (gim. 1962 m.) anksèiau teistas uþ neteisëtà disponavimà akcizais apmo-kestinamomis prekëmis.

Organizuotos grupës nariams pareikðti átarimai pagal Lietuvos Respublikosbaudþiamojo kodekso 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. ir 265 str. 1 d. Uþ tai gresia laisvësatëmimas iki deðimties metø. Tyrimà organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardosprokuratûros Organizuotø nusikaltimø ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

Iðaiðkinta kruopðèiai slëptagalimai narkotiniø medþiagøauginimo ir ruoðimo laboratorija

2018 m. liepos 25 d. Nr. 54 (10112) 4 p.

Liepos 28 d., ðeðtadienis19 val. Birðtono kultûros centras (Jaunimo g. 4)

BIRÐTONO VASAROS MENØ AKA-DEMIJOS ATIDARYMO KONCERTAS

Atkurtos Lietuvos ðimtmeèiuiEINAM TOLYNAtlieka folkroko grupë ÞALVARINISRobertas Semeniukas (gitara, vokalas),

Sigita Jonynaitë - Bûdienë (vokalas), Domas

BIRÐTONO VASAROS MENØ AKADEMIJA2018 m. liepos 28 d. – rugpjûèio 6 d.

Þostautas (bosinë gitara), Sergej Makidon(bûgnai).

Bilieto kaina 15 Eur.

Liepos 29 d., sekmadienis19 val. Birðtono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)FORTEPIJONO MUZIKOS VAKARAS

VICTOR RYABCHIKOV (fortepijonas,Rusija).

Programoje: F. Chopin, M. Glinka, C.

Kiuji, M. K. Oginskis. Bilieto kaina 10 Eur.

Liepos 30 d., pirmadienis19 val. Birðtono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)

PRANCÛZØ MUZIKOS VAKARASASTA KRIKÐÈIÛNAITË ir ÈIUR-

LIONIO KVARTETASJonas Tankevièius (I smuikas), Darius

Dikðaitis (II smuikas), Gediminas Daèinskas(altas), Saulius Lipèius (violonèelë).

Programoje: A. E. Chausson, F. Poulenc,M. Ravel, C. Debussy ir kt.


Liepos 31 d., antradienis19 val. Birðtono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)

MUZIKOS KARALYSTËS VITRAÞAI.Programoje: G. F. Händelis, T. Merula, J.

B. Lully, G. Bononcinni, M. T. Féerie, G.Sollima, D. E. Rappaz, J. Ibert ir kt.

REGNUM MUSICALEJoana Daunytë (arfa), Elena Daunytë

(violonèelë), Vita Marija Daunytë (fleita),Kotryna Ugnë Daunytë (smuikas), RaimondaDaunienë (smuikas).


Tarptautinis simpoziumas ir meistriðkumo kursai temaInterpretacijos meno paslaptys ir subtilybës XXI a. atlikimomene ir pedagogikoje

Birðtono kurorto koncertinëse salëse irnetikëtose erdvëse skambës klasikinë muzika –vyks tarptautinis simpoziumas ir meistriðkumokursai „Birðtono vasaros menø akademija“. Deðimtdienø besitæsianèiø meistriðkumo kursø metu vykspublikai atviri uþsiëmimai, paskaitos, koncertai,susitikimai ir diskusijos, kuriuose dalyvausaukðtøjø mokyklø, universitetø, gimnazijø, menomokyklø moksleiviai, studentai ir studijas baigæ atlikëjai.

Rugpjûèio 1 d., treèiadienis19 val. Birðtono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)

VIOLONÈELËS ÞAVESYSNICHOLAS JONES (violonèelë,

Didþioji Britanija) ir JUSTAS ÈEPONIS(fortepijonas).

Programoje: F. Chopin, L. Janaèek, S.Rachmaninov.


Rugpjûèio 2 d., ketvirtadienis19 val. Birðtono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)

VYTAUTO JUOZAPAIÈIOKÛRYBOS VAKARAS

Dalyvauja Kristian ATTILA (fortepijonas,Suomija), Vladimiras PRUDNIKOVAS,Eglë JUOZAPAITIENË ir Ieva BarboraJUOZAPAITYTË.

Programoje – Lietuvos ir uþsieniokompozitoriø kûriniai.


Rugpjûèio 5 d., sekmadienis18 val. Birðtono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)

BIRÐTONO VASAROS MENØ AKA-DEMIJOS UÞDARYMO KONCERTAS

Koncertuoja BVMA dëstytojai ir dalyviai(vokalas, fortepijonas, arfa ir violonèelë).


2018 M. BIRÐTONO VASAROS MENØ AKADEMIJOS KONCERTAI

Pasaulio sveikatos organizaci-jos uþsakymu atlikto tyrimo ,,Nei-giama vaikystës patirtis“ duome-nimis, apklausus 1636 19-21 me-tø studentus ið 11-kos skirtingøvalstybiniø aukðtøjø mokyklø, pa-aiðkëjo, kad 18,9 proc. vyrø ir 29,1proc. moterø gyveno ðeimose, ku-riose buvo priklausomø nuo alko-holio ar narkotikus vartojanèiø as-menø. Dar nesame suvokæ, kokiumastu alkoholizmo paplitimas irjá lydinèios pasekmës palietë da-bartinës Lietuvos visuomenës dva-sià. Juk priklausomybæ nuo alko-holio turintis asmuo paveikia vi-sus ðeimos narius, ir tas poveikisiðlieka ilgam, gal net visam gyveni-mui. Suaugusiø alkoholikø vaikai– tai þmonës, uþaugæ ðeimose, kurbent vienas ið suaugusiøjø (daþ-niausiai tëvas, motina, patëvis, pa-motë, kiti artimi tëvus pakeitæ as-

Kaðoniø bibliotekoje -psichologës paskaita

Liepos 17 dienà Kaðoniø bibliotekoje vyko jau ketvirta psichologësVioletos Puiðienës paskaita ,,Alkoholiko vaikas“. Tai nepatogi tema,nes susijusi su tabu, kurio ðventai laikomasi daugumoje ðeimø, turin-èiø problemø dël alkoholio. Taèiau statistika tvirtina, kad nemaþadalis mûsø dabartinës visuomenës nariø yra suaugæ alkoholikø vaikai,turintys ir potrauminiø pokario bei sovietmeèio kompleksø. Kaip taireiðkiasi mûsø psichikoje ir kasdieniame gyvenime, lemia mûsøsavijautà, santykius, pasirinkimus, pasiekimus?

menys) buvo alkoholikai. Ðie vai-kai uþaugo tarsi kreivø veidrodþiøkaralystëje, kur atmosfera nuolatbuvo pertempta. Jie niekad neþi-nojo, ko gali tikëtis gráþæ namo iðmokyklos. Geriantis ðeimos narysturëdavo tarsi dvi asmenybes: vie-nà blaivià, rimtà, susivaldanèià,tarsi patikimà, o kità prieðingai -nesivaldanèià, nepatikimà, agresy-vià, impulsyvià.

Pasibaigus paskaitai, keletàminuèiø bibliotekoje tvyrojo tyla:kiekvienas permàstë tai, kà girdë-jæs. Juk daugelio artimoje aplinko-je ar kaimynystëje yra suaugusiøalkoholikø vaikø. Kadangi renka-mës jau ne pirmà kartà, psicholo-ge ir vienas kitu pasitikime, taipaskaitos dalyviai pasidalino pa-èiø patirtais iðgyvenimais.

Danutë Bajorienë

Liepos 29 d., sekmadiená, Prienø KristausApsireiðkimo parapijos baþnyèioje

bus ðvenèiami Ðv. Onos atlaidaiÐv. Miðios atlaidø dienà bus aukojamos: 8 val., 10 val.,

11 val., suma - 12.30 val. ir vakare - 18 val. Po 11 val. ðv.Miðiø iki sumos vyks Ðvè. Sakramento adoracija. Kvieèiametikinèiuosius atlaiduose gausiai dalyvauti, ásijungti áEucharistinæ procesijà ir dþiaugsmingai liudyti savo tikëjimà.

Algirdas Toliatas -kunigas, Lietuvos vyriau-siasis policijos kapelionas.Susitikime jis dalijosimintimis apie bendrystæ,pagalbà ir savo tikslus.„Geri dalykai prasidedanuo maþø idëjø. Mano vi-zija ir tikslas yra sukurtiðiuolaikinæ baþnyèià. Vieta jau yra, tai - baþnyèia Vilniuje,apleistas trijø aukðtø sandëlis. Dabar jo virðuje yra kop-lyèia, o visur kitur - diskusijø, atradimø ir bendravimoerdvë“, - pasakojo jis. Vos kunigui iðsakius savo mintis,klausytojai jau teiravosi, kuo gali padëti. Taip kilo mintisorganizuoti savanoriðkà talkà tvarkyti baþnyèià ir kartukurti bendruomenæ. Pirmasis toks susitikimas ávyksrugpjûèio mënesá.

Simonas Rudaminas -projekto „We Love Lithu-ania“ ákûrëjas. Tai - socia-linio tinklalapio paskyra,talpinanti fantastiðkogroþio Lietuvos nuotrau-kas. Susitikime S. Ruda-minas pasakojo apie ne-lengvà projekto pradþià:„We love Lithuania“ gimëprieð trejus metus ið noro parodyti, kaip atrodo Lietuva.Gyvenau Anglijoje ir paþadëjau kaimynui parinkti Lie-tuvos nuotraukø. Tas nuotraukas sudëjau á Facebookpuslapá ir pamirðau. Puslapá prisiminiau po keliø më-nesiø. Gimë mintis vystyti ðá projektà. Pradþia buvo sun-ki. Kasdien per pietø pertraukà skambindavau fotogra-fams ir praðydavau sutikimo panaudoti jø nuotraukas.Didelë dalis jø atsisakë. Pirmasis sutikæs fotografas buvoLaimonas Ciûnys. Greitai galëjau ákelti daugiau nei vienànuotraukà per dienà, o fotografai pradëjo siøsti nuotrau-kas ir patys. Dabar kasdien keliu apie 10, o perþiûriu per100 nuotraukø. Ðiuo metu turim per 300 000 sekëjø.“

Algirdas Kumþa –diplomatas, raðytojas iralpinistas. Jis prisiminë,kad alpinizmu susidomë-jo jau bûdamas keturias-deðimties metø. Ir ið kartorinkosi ne pradedanèiøjøkalnus ar lengvus marðru-tus, o Himalajus! Kalnø ekspedicijose A. Kumþa raðodienoraðèius, kurie padeda atpasakoti tikruosius po-jûèius. „Kai paraðiau knygà, pradëjau gauti atsiliepimø,kad þmonës paskaitæ patys susidomi alpinizmu ir eina ákalnus. Pradëjau galvoti, ar tai gerai, juk prisiimu morali-næ atsakomybæ, jeigu jiems kas atsitiktø. Mano knyga -

Pasaulio lietuviø jaunimosusitikimas 2018 Þmonës, kurie ákvepia

keliauti, sportuoti, kurti ir gyventiPrienø rajone, „Harmony“ parke vykusiame Pasaulio lietuviø jaunimo susitikime vyko diskusijos

su þmonëmis, kurie ákvepia kitus. Garsûs þmonës dalijosi savo gyvenimo istorijomis ir patirtimis.Klausytojai buvo skatinami diskutuoti, dràsiai klausti to, kas juos domina. Diskusijoje dalyvavo:Algirdas TOLIATAS, Simonas RUDAMINAS, Algirdas KUMÞA, Danas PANKEVIÈIUS, Andrius PAU-LIUKEVIÈIUS ir Ilka ADAMS-PAULIUKEVIÈIENË.

kaip dienoraðtis, diena po dienos, kaip að jauèiausi, kny-gose nëra nei vieno sumeluoto þodþio,“ - sakë jis.

Danas Pankevièius –keliautojas, aplankæs daugiaunei 160 pasaulio ðaliø. Savoáspûdþiais jis dalijasi socia-liuose tinkluose. Pastaraisiaismetais Danas lankosi atokiau-siuose kraðtuose, kuriuosedaþnai nëra beveik jokios civilizacijos. „Renkuosi turistønelankomus marðrutus, jie pavojingi. Daþnai ten nëravandens, elektros, net keliø gali nebûti. Esu lankæscivilizacijos nepaliestas gentis. Didesnë, ádomesnë manokelionë buvo paskutinë – visà Afrikà pervaþiavau sausu-ma. Naudojausi tik vietiniu transportu: kupranugariais,arkliais, dviraèiais, autobusais... tik ne lëktuvais ir nuo-motais automobiliais. Taip pat esu perplaukæs visàAmazonës upæ.“

Vyras keliauja jau daugiau nei 20 metø, o kelionësepraleidþia nuo 6 iki 10 mënesiø per metus.

AndriusPauliukevièius-kultûristas, fitne-so treneris ir ra-ðytojas. Susitiki-me jis dalyvavokartu su savoþmona afrikieteIlka Adams. Dis-kusijos dalyviusdomino, kaip jiatvyko á Lietuvà,iðmoko kalbà irkada èia pradëjo jaustis kaip namie. „Anglijoje gyvenaudvejus metus, ten suþinojau apie Lietuvà ir tuometnusprendþiau èia atvykti studijuoti. Að dabar turiu dunamus – Lietuvoje ir Namibijoje. Namibijoje gyvena visamano ðeima, todël mane visada traukia gráþti ten. O kaipradëjau kalbëti lietuviðkai, bendrauti su þmonëmis,Lietuva man tapo antraisiais namais. Kai bendrauji suþmonëmis jø kalba, tu daliniesi jausmais, todël esi pri-imamas“, - sakë Ilka. Andrius dalinosi mintimis apietai, kaip kilo mintis paraðyti pirmàjà knygà: „Knygà pa-raðyti paskatino A.Uþkalnis. Buvau jo treneris ir jis papa-sakojo apie mane „Obuolio“ leidyklai. Jie manæs papraðëparengti knygos planà ir paraðyti vienà dalá. Að paraðiauir leidyklai patiko.“ Taip pat Andrius dþiaugësi, kad norsknygà iðleido seniai, þmonës vis dar siunèia jam atsilie-pimus: „Graþiausias ávertinimas, koká girdëjau, buvolietuviø knygyno „Lithuanica“ darbuotojos Londone:„Net tie, kurie niekada neskaitë knygø, dabar perskaitëbent vienà.“

Vilmantë Þukauskaitë

2018 m. liepos 25 d.5 p. Nr. 54 (10112)

- Vytautai, esate keliautojas irfotografas. Kaip ðios dvi aistrosatsirado jûsø gyvenime?

- Uþ abu ðiuos pomëgius esudëkingas savo ðeimai.

Keliauti pamëgau nuo vaikystës,tai a. a. Tëèio nuopelnas. Tuometi-niame kolûkyje jis dirbo mechanikuir daug vaþinëjo po Lietuvà bei kai-mynines respublikas, ieðkodamas at-sarginiø detaliø. Pirmi kelioniø pri-siminimai: dar koks 4 - 5 metø pyp-lys visà kelià sunkveþimio kabinojeprastovëdavau priplojæs nosá priestiklo, nes atsisëdus nieko nesima-tydavo... Man tie pro langà matyti be-sikeièiantys vaizdai tuomet atrodëkaip dabar ádomiausias animacinisfilmas ðiuolaikiniams vaikams.

O fotografija? Turbût ið vyres-niojo brolio Gintaro, kuris nuo ma-þens kryptingai siekë tapti þurnalistu,rengë mokyklos sienlaikraðtá, raðëstraipsnius rajono laikraðèiui, o na-muose buvo ásirengæs tamsøjá kam-barëlá – fotolaboratorijà. Tad tekopaèiupinëti brolio turëtus fotoapa-ratus „Smena“, „Zenit“, pamirkytirankas ryðkaluose ir fiksaþe. Studijølaikais teko padirbëti studentø laik-raðtyje „Savas“, kurá laikà lankiauKTU fotostudijà.

- Kaip gimë mintis iðleisti ke-lioniø vadovà „Ádomiausios kelio-nës po Lietuvà“?

- Mano profesinë veikla nuo patstudijø laikø susijusi su leidyba, o2001 metais ásteigiau vieðàjà ástaigà„Terra Publica“, kurios vienas ið tiks-lø – skatinti patriotiðkumà, norà pa-þinti ir keliauti po gimtàjá kraðtà.Taigi, stebëjau knygø lentynas,renginius ir svarsèiau, ko trûksta.Tokios knygos dar niekas nebuvoiðleidæs. Buvo apie atskirus miestusar regionus. Buvo tokiø, sakyèiau,fotoalbumo formato leidiniø. Betkompleksinio kelioniø vadovoniekas nesiryþo iðleisti. Natûralu.Nes tai yra labai didelis darbas.Leidþiant tokià knygà dalyvauja galpusðimtis þmoniø.

- Kuo iðskirtinë knyga „Ádo-miausios kelionës po Lietuvà“?Kam ji skirta?

- Pirmiausia ðiandien, ko gero,tai pats iðsamiausias leidinys apielankytinas Lietuvos vietas. Ðiame ke-lioniø vadove apraðyta (ne paminëta,o apraðyta!) net 1600 turizmo ob-jektø, daugelis jø – iliustruoti nuo-traukomis. Antra, knyga yra „iðma-ni“, interaktyvi – joje sudëtos ne tikGPS koordinatës, kurias suvedusnavigacijos sistema nuves prie nu-tolusio piliakalnio ar atokaus gamtospaminklo. Prie objektø, kurie turikontaktinæ informacijà, knygojespausdinami QR kodai. Juos nu-skenavus telefonu ar planðete, paten-kama tiesiai á objekto interneto sve-tainæ, ten skaitytojas gali suþinoti dar-bo valandas, bilietø kainas ar tie-siogiai susisiekti su ðeimininku. Tadinformacija knygoje nesensta.

Ðis leidinys skirtas keliaujan-tiems automobiliu ir pësèiomis. Jistinka ir pradedantiesiems, ir jau águ-dusiems keliautojams, nes juo nau-dotis labai paprasta. Objektø gausanet ir patyrusiems turistams leis ið-sirinkti dar nematytà Lietuvoskampelá, o marðruto eiliðkumas þe-mëlapyje leis sklandþiai aplankytiobjektus taupant laikà ir degalus.

- Ne kartà pakartotinai iðleistaskelioniø vadovas „Ádomiausios ke-lionës po Lietuvà“ sulaukë dideliosusidomëjimo. Ar tai reiðkia, kadkeliavimas Lietuvoje vis populia-rëja?

- Taip, nuo pat 2008 - 2009 metøekonomikos krizës Lietuvoje vietinisturizmas kasmet auga po keliolikaprocentø. Á ðià statistikà, deja, vie-nadieniai keliautojai nepatenka, matsurinkti patikimus duomenis galimatik pagal nakvyniø skaièiø. Tad rea-lus augimas akivaizdus. Tuo nesun-kiai ásitikini, kai net ir nedideliamemiestelyje pamatai po 3 - 4 turistiniusautobusus, laukianèius, kol turistaigráð ið lankomo objekto.

- Ar ðis leidinys skirtas tik ke-

liaujantiems automobiliu?

- Kaip jau minëjau, knyga skirtakeliaujantiems automobiliu, o pas-kui likusias nedideles atkarpas gali-ma áveikti pësèiomis ar dviraèiu. To-kiu bûdu informacijà galima paskai-tyti prieð uþeinant á lankytinà objektà,o knygà palikti automobilyje. Vis tikdidelë leidinio apimtis turi trûkumø– knyga sveria beveik 2 kilogramus.Bet tikriems þygeiviams tai nërakliûtis, ðtai pilna mano fotokuprinësveria 12 kg (ðypsosi).

- Kokiø turistiniø objektø mûsøðalyje atsirado per pastaruosiuskeletà metø? Kuriuos rekomenduo-tumëte aplankyti?

- Pastaruosius metus dràsiai ga-lima vadinti Lietuvos saugomø teri-torijø triumfu. 17 procentø Lietuvosteritorijos uþima nacionaliniai ir re-gioniniai parkai, rezervatai ir draus-tiniai. Tai patys graþiausi ðalies kam-peliai, kuriuos lankyti tapo gerokaiádomiau ir paprasèiau. Daugelyje to-kiø vietoviø iðkilo ir itin didelio po-puliarumo sulaukë apþvalgos bokð-tai, parkø prieigose, strategiðkai pato-giose vietose ákurti lankytojø centrai.O ten apsilankymas nieko nekainuo-ja, galima uþsisakyti ekskursijø iredukaciniø programø, veikia gamtosmokyklëlës vaikams. Tad keliautojøakys ir kojos krypsta bûtent ten. Ta-èiau ne tik saugomose teritorijose yranaujoviø. Kiekvienas kurortas, mies-tas ir net maþesni miesteliai kasmetstengiasi nustebinti lankytojus naujaveikla, sutvarkytu paveldo objektu arneáprastu reginiu. Ið ádomesniø ðiosezono naujienø galiu paminëti ap-þvalgos aikðtelæ Palangos baþnyèios

Atëjus atostogø metui, daugelis ima dairytis lëktuvo bilietø ir pla-nuoti iðvykas svetur. Nors platûs horizontai, nepaþinti kraðtai ir sve-timos kultûros vilioja, taèiau puikiø áspûdþiø galima patirti ir keliaujantpo gimtàjá kraðtà. Norintiems susipaþinti su lankytinais Lietuvos ob-jektais ir atrasti dar nepaþintas ðalies vietoves padës kelioniø vadovas„Ádomiausios kelionës po Lietuvà“. Belieka iðsirinkti jus dominanèiàkryptá ir leistis á kelionæ be rûpesèiø, mat knygoje pateikiami jausudaryti marðrutai ir begalë patarimø. Bûtent apie keliones po Lietuvàir kalbamës su fotografu, entuziastingu keliautoju ir kelioniø vadovo„Ádomiausios kelionës po Lietuvà“ sudarytoju, kraðtieèiu Vytautu Kan-drotu. Vytautas yra baigæs Jiezno vidurinæ mokyklà.

bokðte, visiðkai atsinaujinusá Lietu-vos jûrø muziejø - delfinariumà, kàtik startavusá Trakø vandens batutøparkà.

- O kà daryti tiems, kurie po ðaláryþosi keliauti pirmàkart? Nuo kopradëti?

-Yra paprastas patarimas prade-dantiesiems – tiesiog pradëkite (juo-kiasi). O kalbant rimtai patarèiau„neuþgriebti“ per daug. Skirkitepusdiená ir nuvykite á gretimà miestàar ðalia esantá regioniná parkà. Ap-lankykite 2 - 3 objektus. Pajuskite,kur jums patinka, o kà geriau pra-leisti. Þmoniø pomëgiai labai skir-tingi, ir ðiandien pasaulyje popu-liarëja vadinamasis niðinis turizmas.Yra net labai keistø atmainø. Pa-vyzdþiui, vieni „kolekcionuoja“ ka-pines, ir garbës reikalas yra apsi-lankyti jose kiekviename mieste, kiti– stebi paukðèius. Anglijoje itinpopuliarus traukiniø stebëjimas –þmonës su bloknotais valandø va-landas prasëdi prie geleþinkeliobëgiø ir uþsiraðinëja pravaþiuojanèiølokomotyvø numerius. Kieno uþ-raðinë storesnë, tas kietesnis...

Tad atradæ save galite keliauti to-liau ir dràsiau rinktis jums patinkan-èius objektus. O praktiniø patarimøsurasite ir kelioniø vadove – tamskirtas atskiras straipsnis.

- Ðiemet vasara Lietuvoje ypaèðilta. Kaip aktyvaus poilsio mëgëjaiturëtø planuoti kelionæ tokiu oru?

- Ðiemet gamta mus tikrai lepinaorais – vasara prasidëjo jau geguþësmënesá. Turbût retas kuris iðtversnenuvykæs prie Baltijos jûros. Tad

pakeliui siûlau pusdieniui iðsukti iðA1 greitkelio ir apþiûrëti Raseiniø,Kelmës, Ðilalës ar Tauragës rajonus.O vakare atvaþiuoti á pajûrá. Jeivykstate ið Panevëþio ar Ðiauliø,nepatingëkite stabtelëti Plungëje,Telðiuose ar Kretingoje. Vykstantiemsið Kauno bus smagu vaþiuoti 141 ke-liu pro Jurbarkà, Pagëgius ar Ðilutæ.O ðtai ið Ðilutës jau antrus metus áNidà plaukia laivas – galima paliktiautomobilá ir pasinerti á Kurðiønerijà be automobiliø stovëjimoaikðteliø ir vairavimo problemø. Tadvariantø begalë – tereikia iðsirinkti.

- Jûsø palinkëjimas keliau-tojams.

- Nepriklausomybës ðimtmetáðvenèianti Lietuva kaip niekad geraipasiruoðusi priimti lankytojus – dau-gelis svarbiausiø turizmo objektø kàtik renovuoti ir pritaikyti lankyti.Taigi rasite naujà infrastruktûrà, da-þais kvepianèius pastatus, darbuotojøðypsenas. Kaip pavyks visa tai iðlai-kyti ir kaip viskas vystysis ateityje,priklauso ir nuo mûsø. Todël geriau-sia mûsø dovana ðimtametei Lietu-vai – keliauti po jà. Turtinkite savolaisvalaiká keliaudami po Lietuvà, irkiekviena tokia kelionë praturtinsjus paèius.

Keliauti po Lietuvà norite ir jûs?Jums padësiantá kelioniø vadovà„Ádomiausios kelionës po Lietuvà“galite ásigyti leidyklos „Terra Publica“interneto svetainëje www.terrapub-lica.lt ir ðalies knygynuose.

- Aèiû uþ pokalbá.

Kalbëjosi Kristina Girënaitë

Vasara -atostogø metas Kelioniø troðkulá galima numalðinti ir neiðvykstant ið Lietuvos

Grybavimo sezonui prasidëjusPasirodþius miðkuose pirmiems grybams reikia prisiminti pagrindines rekomendacijas juos renkant

ir ruoðiant maistui. Kasmet Lietuvoje registruojama apie 100 apsinuodijimo grybais atvejø, ið jø bent duþmonës mirðta. Dauguma ið mûsø galvoja, kad apsinuodijama suvalgius nuodingø grybø. Sveikataipakenkia ir nenuodingi, kai jie netinkamai paruoðti vartoti.

Suvalgius netinkamai paruoðtøgrybø, galima susirgti botulizmu. Li-ga prasideda staiga. Ligoná pykina,dþiûsta burna, apima silpnumas,skauda galvà, pakyla temperatûra.Vëliau sutrinka regëjimas, dvejinasiakyse, uþkrenta virðutiniai akiø vo-kai. Gali sutrikti kvëpavimas, rijimas.Negydant ligonis gali mirti dël kvë-pavimo centro paralyþiaus. Inkuba-cinis periodas daþniausiai trunka 12-24 val., kartais 6-30 val. (priklausonuo toksino dozës). Ligos sukëlëjas– clostridium botulinum. Þmogusapsinuodija ðios bakterijos iðskirtuegzotoksinu. Botulizmo bakterijøgali bûti gyvulio, kartais þmogausþarnyne, kur jos nekenksmingos. Suiðmatomis jos patenka á dirvoþemáir jame virsta sporomis. Sporos

neaktyvios ir þmogui pavojaus neke-lia. Taèiau su þemëmis patekæ áanaerobines sàlygas (kur nëra deguo-nies), pvz., á sandariai uþdarytus gry-bø konservus, sporos virsta bakteri-jomis, kurios dauginasi ir iðski-ria labai stiprø nuodà – botulotoksi-nà. Ðis toksinas yra labai atsparus.Jis suyra + 90° C temperatûroje per40 minuèiø, verdant – per 10-15minuèiø. Sporos atsparios virinimui1,5 – 6 valandas, taèiau 115° Ctemperatûroje þûna per 5-40 minu-èiø.

Nuo nuodingø grybø þmonësgali susirgti inkstø, kepenø nepakan-kamumu. Apsinuodijimo poþymiaianksèiausiai iðryðkëja po pusës valan-dos, o kartais po paros ar net vëliau.

Pajutus apsinuodijimo grybais

simptomus klaidinga manyti, kad jieiðnyks savaime. Bûtina nedelsiantkreiptis á medikus. Kol gydytojas at-vyks, ligoniui galima sukelti vëmimàduodant gerti daug skysèiø.

Poþymiai, apsinuodijus grybais,ið pradþiø yra tokie, kaip ir apsinuo-dijus bet kokiu kitu maistu: apimabendras silpnumas, nukentëjusájá py-kina, jis vemia, viduriuoja, skaudagalvà ir pilvà.

Gali pasireikðti ir pavojingesnisimptomai, kai iðsipleèia akiø vyz-dþiai, prasideda traukuliai, haliuci-nacijos arba suretëja pulsas, kvëpa-vimas, keièiasi odos ir gleivinës spal-va. Apsinuodijæs grybais þmogus galiprarasti sàmonæ.

Teiginys, kad apsinuodijusiamþmogui nevalia duoti gerti, nes nuo-

dai pateks á þarnynà, yra klaidinantis.Toksinai vis tiek pasklis, jei vos ap-sinuodijæ skrandþio neiðplausime.

Skrandá reikia plauti pirmomisvalandomis, vos apsinuodijus. Vëliauði procedûra nieko neduos. Bëda yrata, kad apsinuodijus itin kenksmin-gomis þalsvosiomis musmirëmis, li-gos simptomai atsiranda tik po ðeðiøvalandø.

Siekiant patiems iðprovokuotivëmimà, reikia gerti daug vandens ir

kiðti pirðtus á burnà.Iðplovus skrandá nusilpusiam

þmogui galima duoti gerti arbatos,taèiau kategoriðkai rekomenduojamavengti alkoholiniø gërimø. Klaidin-ga manyti, kad alkoholiu galimadezinfekuoti organizmà.

Svarbu þinoti, kuo apsinuodytaMirtinai nuodingø grybø nuo-

dingosios medþiagos paþeidþia inks-tus ir kepenis. Apsinuodijimo poþy-miai ið pradþiø bûna tokie patys, kaipir apsinuodijus maþiau nuodingaisgrybais, taèiau vëliau prasideda gel-ta, sutrinka kepenø veikla ir kraujokreðëjimo sistema, nustoja funkcio-nuoti inkstai. Apsinuodijus mus-mirëmis, labai greitai gali pasireikðtitraukuliai, þmogus netenka sàmonës.

Jei taip nutinka, apie skrandþiovalymà namuose negali bûti në kal-bos. Nukentëjusiajam reikalinga sku-bi medikø pagalba.

Grybus mëgstantys þmonësdaþniausiai apsinuodija smailiaþvy-nëmis þvynabudëmis ir þalsvosiomis

( N u k e l t a á 6 p . )

2018 m. liepos 25 d. Nr. 54 (10112) 6 p.

musmirëmis. Grybautojams nevaliaeksperimentuoti, reikia rinkti tikgerai paþástamus grybus.

Grybø yra daug daugiau, nei mesjø paþástame. Baravykus, raudon-virðius, lepðius, kazlëkus paþásta benevisi mûsø ðalies gyventojai. Ðie grybaiir skanûs, ir maistingi.

Grybai mëgstami ir laikomi ska-nëstu dël puikaus kvapo ir skonio,kurá lemia lakûs aromatiniai jungi-niai. Grybuose yra vandens, baltymø,nors ásisavinama tik jø dalis, taip patangliavandeniø, nors dauguma jø iðviso neásisavinami. Yra netgi riebalø.Ið mineraliniø medþiagø grybuose yrafosfatø ir kalio, ðiek tiek mikro-elementø – cinko, vario, aliuminio,geleþies. Yra vitaminø.

Daugelio grybø viename kilogra-me yra nuo 100 iki 800 kilokalorijø.Daugiausia – tikriniuose baravy-

Grybavimo sezonui prasidëjus(Atkelta ið 4 p.)

Dëko ja

Jûsø labai daug – uþjautusiø, padëjusiø, paguodusiø,sunku visus ir suminëti. Jûs savo uþuojauta ir pagalbapalengvinote mûsø beribá skausmà netekties valandà,mirus mylimam sûnui, broliui ir dëdei PauliuiSTABINGIUI.

Aèiû Jums visiems.

Stabingiø ðeima

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

„Taip ir bëga gyvenimas...“

Graþias cukinijas gerbiama Ve-rutë ið Jiestrakio pardavë nebrangiai.Kadangi ði moteris labai daug viskone tik iðaugina, bet ir ið iðaugintødarþoviø, uogø prigamina, pridþiovina- tai pasidomëti galima ir daþniau,kà ji atveþë á turgø.

Irena ið Paprûdþiø gerai þino, kurrasti raudonikiø, paberþiø, voveraièiø,tik vietø neiðduoda. Moteris grybusgreitai iðpardavë, buvo likæ tikvoveraièiø.

„Obuolys - laimës ir skalsossimbolis“, - mielai su praeiviaisûkiniø gyvûnø turgavietëje pir-maisiais ðiø metø alyviniaisobuoliais ið savo sodo Noreikið-këse (Kauno r.) dalijosi prekeivis,turëjæs parduoti Belgø milþinøveislës triuðá, kuris ilgas ausiskraipë ir mielai „sutiko“ nusifo-tografuoti. Obuoliø paskanauti ga-lëjo visi, o tam, kuris pirks triu-ðá, prekeivis þadëjo ir likusiusnemokamai atiduoti. Ðeimi-ninkas priminë, kad suaugusiemstriuðiams taip pat duoda po obuoládël vitaminø gausos jame. Tikmaþyliams - ne. Uþ ilgaausápardavëjas praðë 20 - 25 eurø,uþ maþylá – 5 eurø.

„Dþiaugiuosi, kad tëviðkës sodedar auga obelys, vyðnios, slyvos,kriauðës, serbentai. Kaip pasakojusimama, beje, Ona, ðiemet minësianti90 -àsias gyvenimo varduves, kiek-vienas medis turëjo galiø saugotiþmogø ir nuo gamtos stichijø, ir ki-tokiø nelaimiø. Beveik visi mûsøkraðte arèiausiai namø sodindavoliepas, nes buvo tikima, jog iðrautosaudros jos negriûna ant namo arþmogaus. Nuo seno girdëjau kalb-ant, kad eglës yra mirties medþiai,todël vengë sodinti. Beje, buvo pa-protys vaiko ûgá þymëti ant sodybosmedþio tikima, jog medis padës vai-kui augti“, - mintimis pasidalijomaþyèiø kaimiðkø viðèiukø po euràir kalakuèiukø po tris eurus ásigijæspirkëjas Pranas. Paklaustas, kaipmini varduves jo mama, vyrasþvilgtelëjo á ramø dangø virð turgausir trumpai atsakë: „Jai dovana irðventë – kiekvienas naujas rytas...“

Graþø maþytá vieno mënesiopentarkiukà augintoja pardavë uþ 5eurus, uþ dviejø mënesiø kalakutuspraðë 7 eurø, o uþ trijø savaièiø an-èiukà „bëgikà“ – 5 eurø. Juodi graþûs„koviniai“ gaidþiai, kurie kaip tikinojø ðeimininkë, tikrai savo kiemo við-tø bûrá apsaugos, kainavo po 5 eurus.Putpelæ galima buvo ásigyti uþ 2,50 -4,50 euro, o vienà jos kiauðiná – uþ0,10 euro. Humoro nestokojantisprekeivis turëjo ir jaunø, dar „ne-iðmokusiø gyvenimo“ ðuniukø.Paklaustas, kokios jie veislës, tvirti-no, jog tai tikri „þmonos sargybiniai“(Kaukazo aviganiai). Uþ vienà ðu-niukà jø pardavëjas norëjo gauti 80eurø. Beje, kitas vyras, statantis na-

mus, o á turgø atvykæs, kaip sakë,„akiø paganyti“, papasakojo ir apieslenkstá: „Po slenksèiu gyvena nami-nukai, todël negalima sveikintis perslenkstá, kad nesusipyktum, ant jo së-dëti ar kirviu kapoti. Na, o kai dabaraudrø metas, galite ir turguje pas kalváþarsteklá ásigyti. Jis taip pat turi turëtisavo vietà troboje. Uþëjus audrai,þarstekliu juodà debesá galima á ðonànuvaryti, jeigu bijote, kad sausà ðienàsulis ar grûdai dar nesuneðti á aruo-dà“. Apie iðgirstus ir kitus paproèiusuþklausiau ir ûkininkø. Ðie kaip vi-sada patikino, kad „senas grûdas uþnaujà skalsesnis gali bûti“, ir kad „vis-kà nulemia Dangus – galime pyktiant lietaus debesies, sugedusiokombaino, galima pavydëti kitamûkininkui, kai ðis jau baigia rugia-pjûtæ, o að dar nepradëjau – nuo toderlius nei sumaþës, nei padaugës –tai natûralus ûkininko gyvenimas“.„Bûdavo kadaise paprotys „pra-riekus naujà ðvieþios duonos kepalà,kampelá duonos numesti ant aukðto,namo palëpëje. Stengiausi ir að kurtinamus, perimdamas tëvø bei seneliøpatirtá, kad, kai pasensiu, galëèiaupasakyti, kad „èia prabëgo manogyvenimas“, - sakë vienas ið paðne-kovø. Centnerá ir ðiømeèio, irpernykðèio derliaus ûkininkai par-davë uþ 8 - 9 eurus.

Kaip áprastai, turguje tvankø ryt-metá labiau pirko natûralaus dûmo,vytintus mësos gaminius.

Pienu ir pieno produktais pre-kiaujanèiøjø taip pat buvo nemaþai.

Litras pieno kainavo 0,50 euro, litrasgrietinës – 3,60 euro, pusë kilogramosviesto – 4 eurus, pusë kilogramovarðkës – 0,80 - 1,20 euro. Pasirinktisûrá pagal skoná bei dydá buvo galimauþ 1,20 - 3 eurus. Deðimt viðtos kiau-ðiniø kainavo 1,20 - 1,80 euro.

Su varðkës sûriu, agurku ir „Dumedu“ duonos rieke skaniems pus-ryèiams Irena pirko medaus kilogra-mà uþ 6 eurus. Pusës litro stiklainiskainavo 4,50 - 5 eurus.

Didelis pasirinkimas buvo dar-þo, sodo bei miðko gërybiø. Obuoliøkilogramà pirko po 0,50 euro, kriau-ðiø – po eurà, ðilauogiø po 4 eurus.Raudonikiø kilogramà grybautojospardavë uþ 5 eurus, voveraièiø – uþ4 eurus. Moterys sakë, jog ðiais me-tais ypaè uþderëjo cukinijos. Todëluþ Jiestakyje iðaugintø graþiø cuki-nijø kilogramà praðë tik 0,20 euro.Ðparaginiø pupeliø kilogramà par-davë uþ 2 eurus, kopûstø – uþ 0,70euro, burokëliø – uþ eurà, morkø –uþ 1 - 1,20 euro, bulviø – 0,40 - 0,80euro, èesnako galvutë kainavo 0,40 -0,50 euro.

Onutëms, geroms ðeiminin-këms, kuriø vienoje ðeimoje trys,pirkëjas Jonas dovanoms pirkomediná koèëlà, kadaginiø padëk-liukø, mediniø prieskoniniø: „Pa-sveikinsim simboliðkai, ne dovanoskainoje esmë, o tame,kiek mylimeir gerbiame mûsø Onutes, todël busgraþus giminës suëjimas ir, þinoma,„naktiðokiai“ , skambës dainos ikipirmø gaidþiø“.

- dëmesá á tai, ar savivaldybë tinkamaiatlieka savo darbà, ir pareikalauti josatsakomybës kol kas liko bevaisës…

A.Narvydas ásitikinæs, jog ðiossrities paþeidimai turi bûti vertinamilabai rimtai, nes gali turëti neigiamøpasekmiø visos savivaldybës darbuiir priimtiems sprendimams.

Jis priminë istorija tapusá atvejá,kai 2009 metø gruodá tuometis me-ro padëjëjas Leonas Sakalavièius,Taryboje svarstant klausimà dël joeinamos pareigybës panaikinimo,tinkamai nenusiðalino, o tai taporimtu pagrindu politiko privaèiø irvieðøjø interesø konfliktui kilti.Nepaisant to, á VTEK akiratá pate-kæs asmuo, kuris vienerius metusneturëjo teisës bûti paaukðtintas pa-reigose, 2010 m. liepos 22 d. buvopaskirtas mero pavaduotoju. Lietu-vos vyriausiasis administracinis teis-mas 2014 m. liepos 16 dienà pripa-þino, jog jo paskyrimas buvo neteisë-tas. A.Narvydas svarsto, jog logiðkaimàstant, per aðtuonis mënesiusL.Sakalavièiui priskaièiuotà ir iðmo-këtà atlyginimà kalti asmenys turëtøsugràþinti á savivaldybës biudþetà. Ta-èiau meras, net ir reikalaujantVTEK, neteikë Tarybai svarstytiklausimo dël ginèijamo sprendimopanaikinimo, kadangi manë, jogsprendimas dël mero pavaduotojoskyrimo yra teisëtas… „Norëtøsi ti-këti, kad dirbdamas ðiose pareigose,L.Sakalavièius bent jau nepriëmëkokiø nors svarbiø sprendimø, juosatðaukus, pasekmës galëtø bûtineprognozuojamos,“ - pastebëjoA.Narvydas.

-Ar Ástatymas yra karalius, arKaralius – ástatymas? –klausë jis,pridurdamas, kad kai kuriais atvejaislieka tik galimybë kreiptis á teismà,nors tokiose bylose apginti vieðàjáinteresà pakankamai sunku.

A.Narvydas pasidalino ir nesenasavo patirtimi, kuomet pabandë

kuose. Taigi grybai pagal baltymø irmineraliniø druskø kieká lenkiaáprastas darþoves, turi maþai riebalø,o mineraliniø druskø – truputá dau-giau arba tiek pat, kiek mësa. Kai ku-riuose grybuose yra vaistiniø me-dþiagø.

Vadinasi, grybus valgyti sveika.

Kà reikia þinoti grybaujant. Rinkti tik gerai paþástamusgrybus. Bûti ypaè atsargiems renkantpievagrybius, nes jie panaðûs á blyð-kiàsias musmires. Ûmëdës, þaliuo-kës bei vadinamieji „kalpokai“ itinlengvai supainiojami su þalsvosiomismusmirëmis!

. Rinkti tik jaunus grybus, nessenuose, peraugusiuose grybuose ga-li bûti susikaupæ daug nuodingø jun-giniø.

Surinktus grybus reikia apdoro-ti tà paèià dienà. Nespëjus grybø

baltymai juose gali bûti pradëjæ irtiir ðiam procesui vykstant pasigaminanuodingø medþiagø – aminø, amidø.. Grybauti reikëtø miðkuose,kurie nutolæ nuo keliø, geleþinkeliobent 200–500 m, nes grybai linkækaupti terðalus. Juos labiau kaupiaraukðlëtieji gudukai (kalpokai),rudakepuriai aksombaravykiai (kaikur vadinami ðilbaravykiais), pa-prastieji kelmuèiai, gelsvarudþiaibaltikai (kai kur vadinamis guotë-mis).. Prieð einant gyrbauti reikianepamirðti ir tinkamos aprangos beiapsaugos nuo erkiø. Gráþus ið miðkopatartina apþiûrëti visà kûnà, ar nëraásisiurbusiø erkiø. Drabuþius, sukuriais grybavote, reikëtø iðpurtytiir iðdþiovinti atokiau nuo kitø drabu-þiø ar avalynës.

Mirtinai nuodingiÞalsvosios ir smailiakepurës

musmirës (þalsvosios panaðios á

Prieð rinkimuskonservatoriai bado á politiniøoponentø paþeidimus

teisinëmis priemonëmis nustatyti,kas, pasinaudodamas jo vardu ir pa-varde, sukûrë elektroninio paðtodëþutæ, ið kurios VTEK buvo iðsiøs-tas neva A.Narvydo skundas dël Tary-bos nario A.Vaidogo veiksmø. As-mens ar atsakingo tarnautojo, kurissuklastojo dokumentà, paþeidëasmens civilines teises á jo vardà irpavardæ, A.Narvydui kol kas nepavy-ko iðsiaiðkinti, nors teisësaugos ins-titucijoms nurodë ir átariamus asme-nis, papraðë atlikti jø kompiuteriniøsistemø tyrimà. Taèiau buvo atsisaky-ta pradëti ikiteisminá tyrimà pagalBK 300 straipsná, motyvuojant tuo,kad dël „skundo“ nesutriko neidokumentø apyvarta ar ástaigø dar-bas, tokie veiksmai niekam nesukëlëneigiamø pasekmiø. A.Narvyduipasiûlyta apginti savo paþeistas teisescivilinio proceso tvarka, todël neþi-nia, ar ði istorija turës tæsiná.

Tarnybinës etikos paþeidimøsavivaldybëje pradëjo daugëti nuo2017 m. pavasario. Á VTEK akiratápateko ir Tarybos narys A.Vaidogas,ir Jiezno seniûnas A.Bartusevièius,ir savivaldybës administracijos di-rektoriaus pavaduotoja R.Zablackie-në. Be skundø, kuriø autoriai nepa-bijojo pasiraðyti, A.Narvydo þinio-mis, VTEK yra gavusi ir anoniminiøskundø, kurie lygiai taip pat princi-pingai nagrinëjami. Juose atkreipia-mas dëmesys á dar dviejø Tarybosnariø, vieno savivaldybës skyriausvedëjo bei vieno biudþetinës ástaigosvadovo elgesio neatitiktá ástatymonuostatoms.

Pirmoje spaudos konferencijojeprieð rinkimus TS – LKD Prienøskyriaus vadovybë akcentavo ðiuosprobleminius klausimus, o rudenáþadëjo atskleisti savo rinkiminæ pro-gramà ir pristatyti sàraðo lyderá. IrA.Narvydas, ir J. Krikðtolaitis patiki-no, jog Prienø rajono savivaldybësmero posto nesieks.

Dalë Lazauskienë

sutvarkyti ið karto, juos geriausia pa-skleisti plonu sluoksniu vësioje ge-rai vëdinamoje patalpoje. Nelaikytipolietileno maiðeliuose ar plastma-siniuose induose, nes tuomet grybaigenda greièiau.. Ðvieþius grybus reikia valgytitik tinkamai apdorojus. Pirmiausiajuos reikia kruopðèiai nuvalyti irnuplauti, kad neliktø þemiø ir kitøneðvarumø.. Paruoðtus vëlesniam vartoji-mui grybus laikyti vësiame rûsyjearba ðaldytuve nuo 0 iki +6° C tempe-ratûroje.

. Nepirkti turguje grybø kon-servø, nes neaiðku, kokiomis sàlygo-mis ir kaip jie galëjo bûti pagaminti.Be to, niekas negali bûti tikras, kad,tarkim, vietoj ûmëdës nepatekoþalsvoji musmirë.. Nepirkti neþinomø, abejoti-nos kokybës, senø grybø!. Pavojinga rinkti ir vartotimaistui ðalnø pakàstus grybus, nes

þaliuokes);Nuodingieji ir rausvieji nuosë-

dþiai;Rudeninës ir eglinës kûgiabudës

(panaðios á kelmuèius);Rausvëjanèiosios plauðabudës.

Labai nuodingiArðiosios ir nuodingosios tau-

riabudës (gali bûti panaðios á baltosspalvos pievagrybius);

Margosios, gelsvosios musmirës;Stambiosios gijabudës;Paturajo plauðabudës.

Maþiau nuodingiPaprastosios musmirës;Samaniniai piengrybiai;Baltarudþiai baltikai;Pilkosios meðkutës.

Auðra ValaikienëVMVT Prienø valstybinës maisto

ir veterinarijos tarnybosvyriausioji specialistë - maisto

produktø inspektorë

(Atkelta ið 3 p.)

TS – LKD Prienø skyriausspaudos konferencija

2018 m. liepos 25 d.7 p. Nr. 54 (10112)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Ámonei reikalingas elektrikas - su patir timi, be þalingø áproèiø.Tel. 8 698 46 063.

Reikalingas meistas ávairiems darbams. Darbas netoli iðlauþo,gali apgyvendinti. Tel. 8 610 38 129.

Nekilnojamasis turtasParduoda 20 arø gyvenamosios pa-skirties þemës sklypà Verknës g., Birð-tono vienkiemyje. Tel. 8 614 08 731.

Parduoda sodybà Verbyliðkiø k.,netoli Verknës upës, yra 0,64 ha namøvaldos ir 1,40 ha þemës ûkio paskir-ties þemës sklypai. Tel. 8 698 56047.

Parduodama sodyba su 54 arø þemëssklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina - 11000eurø. Skambinti tel. 8 604 86 779.

Parduoda 3 -jø kambariø butà, 73kv.m, IV a., Stadiono g., Prienuose.Du balkonai, plastikiniai langai, ðarvodurys, butas tvarkingas. Tel. + 370674 10 093.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis ir skaldytas. Statybinæ medienàsupjauname pagal kliento nurodytusmatmenis. Pristato. Tel. 8 61498516, 8 699 48191.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmensanglá. Durpiø briketus

didmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota irmaiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

Ámonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvar-ko valstybës iðmokas, sveria elek-troninëmis svarstyklëmis, pasiimasavo transportu. Tel.: (8 319) 43386,8698 28 063, 8 685 86 121.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34503.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-

me, daþome, kalame dailylentes, de-

dame visø tipø grindis, klojame ply-

teles, atliekame santechnikos dar-

bus, elektros instaliacijos darbai, klo-

jame trinkeles, lankstome skardas.

Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-

ketà, dengiame stogus, skardiname,

lankstome, ðiltiname ir daþome na-

mø fasadus. Kasame pamatus, mû-

rijame, tinkuojame, betonuojame,

montuojame tvoras, langus, duris, at-

liekame langø apdailà, griovimo

darbus. Statome karkasinius namus.

Tel. 8 620 85350.

Statome nerûdijanèius apðildomuskaminus. Dedame nerûdijanèio plie-

no ádëklus á kaminus, þidinius, pirtis

ir kt. Darome pajungimus. Tel.8 685 60129.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-

vimas. Kaminø valymas. Tel.8 645 87304.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

REIKIA PINIGØ? Pasko-los. Paskolø ref inan-savimas. Galimybë pasi-

skolinti papildomai. Pvz., pasi-skolinkite 100 eurø ir per 3 mën.gràþinki te 110 eurø! VykstaAKCIJA - paskolos iki 1000 Eur lai-kotarpiui iki 6 mën. iðduodamosnemokamai be palûkanø. Tel. 8601 50 935.

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

. Metalø apdirbimas (valymas nuo

rûdþiø, daþymas, virinimas); . Taippat galime suremontuoti ir Jûsø senàbei naujà automobilá (surûdijusá arba

po autoávykio). Tel. 8 687 26 417.

Veþame þvyrà, smëlá, juodþemá,

skaldà ir kitus birius krovinius. Tel. 8690 66 155.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,

katiliniø árengimo. Komplektuojame

kokybiðkas santechnikos medþiagas

su nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,

saugias nuosaviems namams,

ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel.8 653 93 193.

Kasame, valome tvenkinius, darome

pylimus, ðlaitus, lyginame, tvarkome

teritorijas. Iðnuomojame technikà. Tel.8 640 50 090.

Þemës kasimo darbai su mini

ekskavatoriumi 3,3 t. Tel. 8 645 20612.

Reklama Reklama. „Gyvenimo“ redakcijoje priimami skelbimaiir á Alytaus, Marijampolës ir Vilkaviðkio

miestø ir rajonø laikraðèius.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Superka gero ir lieso ámitimo galvijus(AB „Krekenavos agrofirma“ kaino-mis), taip pat perka arklius ir trau-muotus galvijus. Tel. 8 616 43646.

Gaminu medinius nestandartinius bal-

dus, laiptus, palanges, kitus gaminius

pagal individualius kliento poreikius,

restauruoju ir remontuoju baldus.

Gaminu ir þaislinius baldus bei þaislus

vaikams, taip pat originalius proginius

suvenyrus. Darbø pavyzdþiø galite

rasti: https://www.facebook.com/medis.gyvenimui. Tel. 8 687 91 723.

2018 m. liepos 25 d. Nr. 54 (10112) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, [email protected]); SOCIA-LINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorëspavaduotoja (60014, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Ðiemet magiðkai geras oras leidoávykti gausybei renginiø. Trijø dienøðventëje netrûko kultûriniø akcentø,sportiniø varþybø, uþimtumo vai-kams, prisistatë Karo prievolës tar-nybos kariuomenës atstovai.

Penktadienio vakarà Balbierið-kio kultûros ir laisvalaikio centre bu-vo galima apþiûrëti kuklios vietos sa-vamokslës menininkës MarijosNavickienës kruopðèiai kryþeliu ið-siuvinëtø paveikslø parodà. Balbie-riðkio baþnyèios prieigose ðeimos suvaikais mielai dalyvavo edukacinia-me uþsiëmime, kuriame mokësi ga-minti karamelinius Dianos saldai-nius. Po jo visi susibûrë á baþnyèià,joje buvo rodomas filmas „Þmonës,kurie pastatë baþnyèià“. Uþ dau-gybës þmoniø, mecenatø pastangøvël prikelti baþnyèià ið pelenø ápras-minimà tokiu bûdu nuoðirdþiaipadëkota filmo autoriui balbieriðkie-èiui Remigijui Velièkai.

Ðeðtadienio rytmetá iki pat po-pietës pagrindinës mokyklos sportoaikðtyne ir parko stadione vyko fut-bolo, krepðinio, tritaðkiø metimo,paplûdimio tinklinio, badmintono,smiginio turnyrai, þaidimai vaikams,kuriuos organizavo miestelio seniû-nijos sporto entuziastai: VydmantasPetraðka, Vitas Rymantas Sidara-vièius, Angelë Minciuvienë ir Sta-sys Bendinskas, Saulius Narûnas,Stasys Valanèius. Vakaro progra-mos miesto parke metu atskirø rung-èiø nugalëtojams diplomus ir tauresáteikë seniûnë Sigita Raþanskienëkartu su Prienø rajono savivaldybësadministracijos vadovais EgidijumiVisocku ir Rima Zablackiene, taippat padëkota turnyrø organizatoriams.

Pats iðkilmingiausias ðventiniovakaro momentas – Balbieriðkiui la-biausiai nusipelniusiø asmenybiøpagerbimas - paskatino susirinku-siuosius atsistoti. Pirmàkart seniû-nijos istorijoje uþ ypatingus nuopel-nus kraðtui buvo paskelbti Balbie-riðkio garbës pilieèiai. Balbieriðkioseniûnaièiø sueigos sprendimu, Gar-bës pilieèiø vardai suteikti Graþinaiir Arvydui Paukðèiams, kurie prisi-dëjo prie didþiausios dovanos Bal-bieriðkio kraðtui – pritrûkus lëðø Ðvè.Mergelës Marijos Roþanèinës baþ-nyèios statybai, mecenavo ðiuos darbus.

Meras Alvydas Vaicekauskas,dëkodamas ðiai ðeimai ir áteikda-mas padëkos raðtà uþ finansinæ para-mà ir Balbieriðkio vardo garsinimà,kreipësi ir á susirinkusius balbierið-kieèius bei sveèius su palinkëjimu:„Tik bûdami vieningi, iðliksitestiprûs ir kursite Lietuvà, kuria di-dþiuosis ateities kartos“. Gerbia-miems Paukðèiams stiklo dirbiná suáraðyta nominacija áteikë ðventës glo-bëjas Savivaldybës vicemeras AlgisMarcinkevièius, o seniûnë S.Ra-þanskienë tradiciðkai ðiuos nusipel-niusius þmones pagerbë seniûnijosGarbës þenkleliais.

Persmelktas iðkilmingos cere-

monijos sukeltø emocijø mecenatasA.Paukðtys nuo scenos iðtarë þo-dþius, kurie artimi kiekvienam bal-bieriðkieèiui: „Balbieriðki, kampeliðirdþiai brangus. Kiek daug gerøþmoniø tu turi... Branginkite vienikitus ir labai aèiû uþ mums parodytàdëmesá.“

Panaðiai scenoje jautësi, dëkojouþ parodytà pasitikëjimà ir sentimen-tus Balbieriðkio kraðtui iðsakë seniû-nijos Garbës þenkleliais uþ reikðmin-gus darbus apdovanoti Balbieriðkioparapijos klebonas Remigijus Vep-rauskas, baþnyèios projektuotojasVilius Urbonas ir jos statytojasJonas Urbonas.

Dar vienas Garbës þenklelisáteiktas balbieriðkieèiui medþio dro-þëjui Remigijui Simanavièiui, kurisið seniûnijos parûpintos maumedþiomedienos sukûrë, iðdroþë ir mieste-liui padovanojo deðimt medþio skulp-tûrø – jos puoðia parko prieigas.

Ðeðtadienio vakarà miesto est-radoje skambëjo sveèiø, politikø svei-kinimai, iki sutemos truko spalvingasávairiø stiliø muzikos koncer-tas,kuriame pasirodë vietos ir kviestiniaiatlikëjai, o jo pabaigoje susirinku-siuosius nudþiugino fejerverkas.

Sekmadienis tradiciðkai skirtasdvasiniam susikaupimui, ðeimos ry-ðiams ir bendruomeniðkumui stip-rinti. Balbieriðkio baþnyèioje vykoÐv.Magdalenos atlaidai, po jø balbie-riðkieèiai vaiðinosi suneðtinëmisvaiðëmis, klausësi Balbieriðkio KLCatlikëjø Neringos, Mindaugo ir Ar-tûro atliekamø dainø.

Seniûnijos vasaros ðventæ orga-nizavo Balbieriðkio KLC, seniûnija,miestelio biblioteka, pagrindinë mo-kykla ir bendruomenë „Balbieriðkis“.

Dalë Lazauskienë

Seniûnijosvasaros ðventë „Balbieriðkis - kampelis ðirdþiai brangus...“

Liepos 20 - 22 dienomis ávairiose Balbieriðkio miestelio erdvëseðurmuliavo seniûnijos vasaros ðventë. Metais nesikeièiantis jos pa-vadinimas „Tarp Ringio ir Perðëkës“ ne tik apibrëþia teritorijà, kuriojevyksta ðventiniai renginiai, bet ir kalba apie tradicijos tæstinumà, kaividurvasará, metæ visus darbus, vietiniai gyventojai ir ið kitø miestøatvykæ kraðtieèiai susiburia draugën pabendrauti, aptarti seniûnijaibendrø problemø, pasidalinti idëjomis, ágyvendinti iniciatyvas ir, beabejonës, ðvæsti, atrasti sau mielos veiklos ir áspûdþiø.

Balbieriðkio Garbës pilieèiø vardai suteikti Graþinai ir Arvydui Paukð-èiams, mecenavusiems baþnyèios statybà.

Seniûnijos Garbës þenkleliais uþ ypatingus nuopelnus apdovanoti: baþnyèios projektuotojas Vilius Urbonas ir jostatytojas Jonas Urbonas (nuotrauka kairëje), taip pat medþio droþëjas Remigijus Simanavièius (nuotrauka deðinëje).

Garbës þenklelis - Balbieriðkio para-pijos klebonui Remigijui Veprauskui.

Apdovanojami sporto turnyrø nugalëtojai.

Saldainiø gamybos edukacija vaikams. Ðv.Magdalenos atlaidø procesija.

E. M

arèi

ukai

tytë

s - L

asta

uski

enës

nuo

trauk

a

J.Adomaièio nuotrauka

Nuot

rauk

os a

utor

ës

8 p. 5 p. 2 p. 3 - 6 p. 4 p. prienø parapijos kristaus ... · kurti ir gyventi 8 p. vasara - ......

Documents