giedrius saulytis pauliaus malonës teologija (ii) pdf/2009/293.pdf · teologija patyrë ne vienà...

Pauliaus malonës teologija (II)

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –paðauktitarnystei

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d. Kaina 3,30 Lt

John Macartur

Kodël krikðèionysturëtø tarnauti ..............5 p.

John Stott

Vedimas, paðaukimasir tarnavimas................10 p.

Raimonda Kirijanovienë

Muzika ir að.....................9 p.

Nukelta á 2 p.

John Piper

Iðlaisvinti mylëti...........5 p.

Nukelta á 3 p.

Kaip pajausti, kad gavauÐventàjà Dvasià? Koks tai tu-rëtø bûti jausmas?

Nors kai kurios krikð-èioniðkos bendruome-

nës laikosi poþiûrio, kad Ðven-tàjà Dvasià tikintysis gaunakaip atskirà, vëliau, po atsiver-timo, skirtà palaiminimà, visgiteisingiau, manyèiau, yra teigti,jog kiekviename ið aukðto, arbaið Dvasios, gimusiame krikðèio-nyje per tikëjimà Kristumi ir at-gailà Ðventoji Dvasia apsigyve-na atgailos akimirkà. Juk Ðven-toji Dvasia aktyviai dalyvaujaþmogaus átikëjimo procese: dau-gybæ kartø ir ávairiausiais bûdaiskviesdama já græþtis á Dievà, áti-kinëdama dël nuodëmingumo,apreikðdama Dievo meilæ irKristaus aukà, kaip vienintelæ

susitaikymo su Dievu galimybæ.Be Jos ákvëpimo në vienas ne-ástengtø ðauktis Gelbëtojo vardo.O þmogui atvërus savo ðirdáDievui, priëmus ÐventosiosDvasios liudijimà, Ji pripildo jáið vidaus. Apaðtalas Paulius Ko-rinto tikinèiøjø klausia: Ar ne-þinote, kad jûs esate Dievoðventykla ir Dievo Dvasia gy-vena jumyse? (1Kor 3, 16). Norskorintieèiai tuomet dar buvo ga-na kûniðki, ne visi meldësi kito-mis kalbomis, taèiau Pauliustvirtina kaip savaime supranta-mà dalykà, kad jie yra gavæ Dva-sià.

Tad turbût teisingiau bûtøteigti, jog Dvasios gavimà pir-miausia liudija ne jausmai, onuoðirdus tikëjimas ir atgaila. Jeiturime tikëjimà, turime ir Ðven-tàjà Dvasià. Taèiau ir jausmai

gali liudyti apie Dvasios gavi-mà. Aiðkiausiai Dvasios apsi-gyvenimà þmoguje rodo jamekylantis iki tol nepatirtas norasskaityti Ðventàjá Raðtà, melstis,bendrauti su tikinèiais þmonë-mis, atsiþadëti nuodëmingøáproèiø, netikintiems þmonëmspasakoti apie iðgyventà Dievomeilæ, laisvæ nuo slëgusiosnuodëmingumo naðtos ir kitipanaðûs iðgyvenimai. Tokiusjausmus suþadina ÐventojiDvasia.

Pastorius MindaugasSakalauskas

Katalikø ir pravoslavø baþ-nyèiose yra iðpaþinties sakra-mentas. Iðpaþintis atliekamakunigui prie klausyklos. O kaipyra jûsø baþnyèiose?

Dovilë

Mûsø baþnyèiose nëraklausyklø ir privalo-

mai atliekamos iðpaþinties kaipkatalikø ir pravoslavø baþny-èiose, nes Ðventajame Raðte ne-randame ásakymo, kuris áparei-gotø tikinèiuosius iðpaþinti sa-vo nuodëmes kunigui. Þmogussavo nuodëmes be jokiø tarpi-ninkø gali iðpaþinti Dievui, ku-ris vienintelis turi galià jas at-leisti (1 Jn 1, 9; 2, 12). Paþvelgusá Jokûbo laiðko 5 skyriaus 16 ei-lutæ, kuria remiasi katalikai irstaèiatikiai, praktikuojantys au-sinæ iðpaþintá, matome, kad èiavisø pirma kalbama apie mal-dà, kuri veiksminga tada, kai ky-la ið apvalytos ir neturinèios koslëpti ðirdies. O savo nusiþengi-mø iðpaþinimas èia minimastik kaip priemonë ðirdies apva-lymui.

Pauliaus laiðkuose „charis“yra centrinë sàvoka, aiðkiausiaiatskleidþianti, kaip Paulius su-pranta iðganymo ávyká (HansasConzelmannas).

Ástatymo ir malonësantitezë„Að stebiuosi, kad jûs nuo

To, kuris paðaukë jus Kristausmalone, taip greitai persimetateprie kitos evangelijos“ (Gal 1, 6).Ta kita evangelija, kurià Pauliuskategoriðkai atmeta, skelbë, jog ið-ganymas gali bûti pasiekiamasÁstatymo darbais ir vien JëzausKristaus aukos nuteisinimui ne-pakanka. Ðiam poþiûriui paneigtiapaðtalas skiria visà Laiðkà gala-tams ir didþiàjà dalá Laiðko ro-mieèiams. Turësime pasitenkintitik kai kuriomis ðiø laiðkø citato-mis, taèiau bene átaigiausiai Ásta-tymo darbø ir malonës antitezëskamba Laiðke efezieèiams:

Bet Dievas, apstus gailes-tingumo, ið savo didþios meilës,kuria mus pamilo, mus, miru-

Pauliaus malonës teologija (II)GIEDRIUS SAULYTIS

sius nusikaltimais, atgaivinokartu su Kristumi, – malone jûsesate iðgelbëti, – kartu prikëlë irpasodino danguje Kristuje Jëzuje,kad ateinanèiais amþiais savo ge-rumu parodytø mums beribiussavo malonës turtus Kristuje Jë-zuje. Nes jûs esate iðgelbëti ma-lone per tikëjimà, ir tai ne ið jûsø– tai Dievo dovana, ir ne dëldarbø, kad kas nors nesigirtø (Ef2, 4-9).

Apaðtalas pabrëþtinai teigia,jog iðganymas – tik ið Dievo ma-lonës. Net du sykius ðioje iðtrau-koje pasikartoja frazë – malonejûs esate iðgelbëti (chariti estesesomenoi). Amþinasis gyveni-mas ir sielos iðganymas niekaipnegali bûti pelnytas. Já dovanojaapstus gailestingumo Dievas,mylintis þmogø didþia meile.Prieð pasakydamas, kaip þmoguipriimti iðganymo malonæ ir patirtidieviðkà gailestingumà bei Jomeilæ, apaðtalas atskleidþia tikrà-jà þmogaus egzistencijos bûklæ.

-

K L A U S I A M E P A S T O R I A U SEl

Gre

ko, Ð

vent

as P

auliu

s (1

606)

, alie

jus,

El G

reko

muz

ieju

s, T

oled

as.Jurgita Kaðelionytë

Vilniaus baþnyèioschoro iðvyka áAnglijà...................................4 p.

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d.


2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Ji dramatiðkai beviltiðka. Pauliusregi þmonijà dvasinës mirtiesbûsenoje – <...> mus, mirusiusnusikaltimais. Gyvenimas beKristaus, anot apaðtalo, yra egzis-tavimas mirties karalijoje. Norsèia Paulius nekalba apie darbøbergþdumà, taèiau nesunku su-prasti, jog ið mirties në vienas sa-vo pastangomis neprisikelia! Iðnumirusiø prikelti gali tik Die-vas. Todël Jëzaus prisikëlimas,kai juo tikima, tampa ir tikinèiojodvasios prisikëlimu ið dvasinësmirties. Nesuvokiant ar juolabneigiant ðià tragiðkà þmogaus eg-zistencijà be Kristaus, nesupran-tamas liktø ir Pauliaus ákarðtis,jam dëstant iðganymo maloneper tikëjimà pagrindus. Pauliaussoteriologija visø pirma grindþia-ma nuodëmës universalumu:

<...> þydai ir pagonys – visiyra nuodëmës valdþioje, kaip pa-raðyta: „Nëra teisaus, nëra nëvieno. Nëra iðmananèio, nërakas Dievo ieðkotø. Visi pakly-do ir tapo netikusiais; nëra kasdarytø gera, nëra në vieno!“(Rom 3, 9-12).

Tiek þydai, kurie turi Dievoduotà Dekalogà, tiek pagonys,kuriø sàþinëse girdimas jo aidas,yra nuodëmës valdþioje. Dievoakyse – Paulius savo argumen-tams paremti pasitelkia identið-kus 14-tos ir 53-ios psalmiø teks-tus, kuriuose vaizdþiai apraðo-ma, kaip Vieðpats paþiûrëjo iðdangaus, kad pamatytø, ar yrakas iðmano ir ieðko Dievo – visaþmonija paklydusi ir sugedusi.Ðios psalmës baigiasi ilgesingumaldos ðauksmu: „O, kad ið Sio-no ateitø iðgelbëjimas...“ (Ps 14, 7;53, 7). Taigi ir pagal judaizmo, irpagal Pauliaus sampratà, þmo-giðka egzistencija be Dievo – be-viltiðka. Akivaizdu, kad be suve-renaus Dievo ásikiðimo, þmogusþûsta. Taèiau judaizme nuodë-mës problema sprendþiama vie-naip, o Pauliaus – kitaip. Judaiz-mo tragedija yra ta, kad taip ilgailauktas, iðtvermingai melstas irgaliausiai atëjæs Gelbëtojas ir Me-sijas yra neatpaþástamas ir atstu-miamas. Todël Izraelis nuteisini-mo ir toliau ieðko Toroje, stengda-masis ávykdyti Dekalogo ásaky-mus ir daugybæ kitø priesakø.Taèiau toká iðganymo kelià Pau-lius atmeta kaip visai bergþdþià,teigdamas, jog: „<...> ástatymodarbais Jo akivaizdoje nebus ið-teisintas në vienas þmogus. Perástatymà tik paþástame nuodë-mæ“ (Rom 3, 20).

Tai bene paradoksaliausiasPauliaus soteriologijos teiginys –Ástatymas tik padeda paþintinuodëmæ, o ne jà nugalëti. Dardaugiau – Ástatymas sustiprinanuodëmæ:

Bet að nebûèiau paþinæsnuodëmës, jei nebûtø ástatymo.Nebûèiau suvokæs geismo, jeiástatymas nebûtø pasakæs: „Ne-geisk!“ Bet nuodëmë, per ásaky-mus gavusi progà, paþadino ma-nyje visokius geismus, o be ásta-tymo nuodëmë negyva. Kadai-se be ástatymo að buvau gyvas.Bet, atëjus ásakymui, atgijo nuo-dëmë, ir að numiriau. Taip manpaaiðkëjo, kad ásakymas, skirtasgyvenimui, nuvedë mane á mirtá.Nes ásakymo paskatinta nuodë-më mane suvedþiojo ir juo manenuþudë.<...> nuodëmë pasiro-dë nuodëme tuo, kad atneðë manmirtá, pasinaudodama geru da-lyku, – kad per ásakymà nuodë-më taptø be galo nuodëminga(Rom 7, 7-13).

Jei ásigiliname á ðià Pauliausþmogaus vidinës bûsenos trak-tuotæ, belieka drauge su juo ðauk-ti: „Vargðas að þmogus! Kas ið-laisvins mane ið ðito mirties kû-no!“ (Rom 7, 24). Taèiau bûtentðioje agoniðkoje maldoje ir atsive-ria Dievo malonë par excellence,nes „<...> kur buvo apstu nuodë-mës, ten dar apstesnë tapo ma-lonë, kad kaip nuodëmë vieðpa-tavo mirtimi, taip malonë vieð-patautø teisumu amþinajam gy-venimui per Jëzø Kristø, mûsøVieðpatá“ (Rom 5, 20-21).

Apibendrinant Pauliaus po-þiûrá á Ástatymà, galima pasakyti,jog jis dvejopas. Viena vertus, perÁstatymà nuodëmæ paþástame, irðiuo aspektu jis yra mûsø auklë-tojas (gr. paidagogos), vedantispas Kristø, kad bûtume iðteisintitikëjimu (Gal 3, 24). Kita vertus,Ástatymas suponuoja Mesijo irIðganytojo bûtinybæ. Dël to Kristøapaðtalas vadina Ástatymo telos– iðpildymu ir pabaiga (Rom 10,4).

Tad suprantama, kodël Pau-lius aprauda Izraelá ir meldþiasiuþ savo tautieèius, nesuvokian-èius Dievo nuteisinimo maloneper tikëjimà (Rom 10, 1-3). Ana-logiðkas yra ir jo santykis á Gala-tijos baþnyèiø krikðèionis, kurie,nors ir patikëjæ Jëzumi Kristumi,vël pradëjo laikytis Ástatymo, vil-damiesi taip sutvirtinti savo ið-

gelbëjimà. Ðtai toká poþiûrá Pau-lius laiko kita evangelija, kurià jispasmerkia ðventu prakeikimu –anatema (Gal 1, 8-9): „Jûs, ieðkan-tys iðteisinimo ástatyme, atsisky-rëte nuo Kristaus, praradote ma-lonæ. O mes per Dvasià karðtailaukiame ir viliamës tikëjimo tei-sumo“ (Gal 5, 4-5). Ástatymo dar-bø ir malonës prieðprieðoje nebe-ámanomas treèias, tarpinis,sprendimas. Soteriologine pras-me Ástatymo darbai eliminuojamalonæ ir vice versa: „<...> jeimalone, tai ne dël darbø, nes ta-da malonë nebûtø malonë. Bet jei-gu darbais, tai jau nebus malonë;kitaip darbas nebûtø darbas. <...>Tam, kuris dirba, atlyginimas ne-laikomas malone, bet skola. Otam, kuris nedirba, bet tiki Tuo,kuris iðteisina bedievá, jo tikëji-mas áskaitomas jam teisumu“(Rom 11, 6; 4, 4-5). Tokia Pau-liaus argumentacija veda prienuoseklios iðvados: „<...> jei tei-sumas ágyjamas ástatymu, tuo-met Kristus mirë veltui“ (Gal 2,21).

Teologinëje krikðèionybës is-torijos raidoje Pauliaus malonësteologija patyrë ne vienà renesan-sà. Ið pradþiø jà „atgaivino“ Au-gustinas, vëliau – XVI a. reforma-cija. Atrodytø, kad asmenys, iðgy-venæ radikalià konversijà (atsi-vertimà), geriausiai suprasdavoPauliø. Èia apsiribosime tik kelio-mis citatomis, vaizdþiai ir tiksliainusakanèiomis pagrindinesapaðtalo Pauliaus malonës teolo-gijos tezes. Kalbëdamas apieþmogiðkø pastangø bejëgiðkumàiðpildyti Ástatymo keliamus rei-kalavimus, Augustinas taikliaipastebi: „Dievas ásako tai, ko mesnegalime ávykdyti, kad þinotu-me, ko turime pas Já praðyti“. Ar-ba: „Tai, kà ásako Ástatymas, pa-siekiama tikëjimu, kuris maldojepraðo to, ko reikalauja Ástaty-mas“. Panaðiai skamba ir garsu-sis Augustino paradoksas: „Tegusuteikia Vieðpats tai, kà ásako, irtegul ásako, kà nori“. Augustinasgiliai suvokë, jog visi ÐventojoRaðto reikalavimai, taip pat ir pa-grindiniai Dievo ásakymai, ávyk-domi tik ið Dievo malonës, sutei-

kiamos per tikëjimà Jëzumi Kris-tumi.

Martynas Liuteris, augusti-jonø vienuolis, ieðkojæs sielos ra-mybës per atgailos darbus ir iðgy-venæs ne maþesnæ ðirdies agonijànei apaðtalas Paulius ir ne maþiauradikalø atsivertimà, darbø ir tikë-jimo santyká iðreiðkia ðtai taip:„Ne medis auga ant vaisiø, betvaisiai ant medþio. Þmogus yranusidëjëlis ne todël, kad daro nuo-dëmes, bet jis daro nuodëmes dëlto, kad yra nusidëjëlis. Taip pat irteisus þmogus yra toks ne todël,kad daro teisius darbus, – jis juosdaro dël to, kad yra iðteisintas“.Arba: „Þmonës vertina þmogø pa-gal jo darbus, Dievas vertina dar-bus pagal þmogø“. Guosdamassavo bendraþygá laiðke, reforma-cijos tëvas raðo: „Mokykis, manomielas broli, paþinti Kristø, ir Tànukryþiuotà, bei mokykis nesiviltisavimi, o Vieðpaèiui giedok ðiàgiesmæ: „Vieðpatie Jëzau, Tu esimano teisumas, o að esu Tavonuodëmë. Tu pasiëmei tai, kasmano, ir suteikei man tai, kas Ta-vo. Tu tapai tuo, kuo nebuvai, kadir að tapèiau tuo, kuo nebuvau“.

Malonës ir charizmøsintezëBent keliais sakiniais reikëtø

aptarti dar vienà Pauliaus malo-nës teologijos aspektà – malonësir charizmø sintezæ. Ðios dvi kate-gorijos, charis ir charisma (vns.),arba charismata (dgs.), yra tam-priai susijusios ne tik etimologinebet ir teologine prasme:

<...> kaip viename kûne tu-rime daug nariø, bet ne visi nariaiatlieka tà patá uþdaviná, taip irmûsø daugybë yra vienas kûnasKristuje, o pavieniui – vieni ki-tø nariai. Pagal mums suteiktàmalonæ [charin] turime ávairiødovanø [charismata] (Rom 12, 4-6).

Kaip Kristus yra pilnas ma-lonës (charitos), taip þvelgdamasá Kristaus kûnà – Baþnyèià – Pau-lius regi jà pilnà ávairiausiø ma-lonës dovanø (charismaton).Var-dindamas ðias dovanas, apaðta-las pamini mokymà, diakono tar-nystæ, sielovadà, vadovavimà,gailestingumo darbus (Rom 12, 6-8). Palyginus ðá sàraðà su tuo, kuráPaulius pateikia Pirmame laiðkekorintieèiams, tampa aiðku, kadapaðtalas ðiuos sàraðus sudaroad hoc. Tø dovanø esama ir dau-giau. Viskas, kà tikintieji bedarytøið dëkingumo Jëzui Kristui uþ ið-ganymo malonæ, yra charismata.Beje, ir celibatà, ir santuokà Pau-lius vadina charizmomis (1 Kor7, 7)! Taigi kaip apibrëþtume ma-lonës dovanas?

Charisma – tai gauta, priimtamalonë, suteikianti jëgø bei suge-

bëjimø vienaip ar kitaip tarnautiDievui ir þmonëms. TarnystæDievui Paulius suvokia kaip dë-kingumo atsakà Kristui uþ iðga-nymo malonæ. Jei esame dëkingiDievui uþ nepelnytà iðganymàKristuje Jëzuje, malonæ ne tik pri-imsime, bet ir ieðkosime bûdø,kaip jà gràþinti Dievui. Ðtai taipcharis virsta charisma. Tarsi á apy-vartà leidþiamas talentas ið Jëzauspalyginimo (Mt 25, 14-30). Ðeimi-ninkas rûstauja tik ant tarno, uþ-kasusio talentà, bet dþiaugiasitais, kuriø triûsas atneðë pelno. Iðkeliø autobiografiniø Pauliaus de-taliø aiðkëja, jog panaðiai jis trak-tuoja savo apaðtalystæ:

Juk að esu maþiausias iðapaðtalø, nevertas vadintis apað-talu, nes persekiojau Dievo baþ-nyèià. Bet Dievo malone esu, kasesu, ir Jo malonë man nelikobergþdþia, bet að darbavausi daugdaugiau uþ juos visus, nors neað, bet Dievo malonë, esanti sumanimi (1 Kor 15, 9-10; þr. taip pat1 Tim 1, 12-14).

Gindamas savo apaðtalystæprieð jà nuvertinusius korintieèius,Paulius neretai primena ir savotarnystës darbus. Jis net iðdrástateigti, kad jo apaðtalystës vaisiøyra daugiau nei visø kitø apaðta-lø kartu sudëjus. Taèiau, prieðin-gai nei charizmomis besididþiavækorintieèiai, Paulius ðlovæ atiduo-da Dievui. Charis, kaip charisma-ta ðaltinis, neskatina þmogaus di-dþiuotis. Net jeigu ðis daro ir ypa-tingai didelius darbus – kaip Pau-lius. Korinto baþnyèioje apaðtalassusiduria su rimta problema –ten charizmomis ne tik didþiuoja-masi, bet ir manipuliuojama. Ðáklausimà Paulius sprendþia Pir-mo laiðko korintieèiams 12-14skyriuose, nustatydamas ávairiøcharizmø hierarchijà. Á sàraðopradþià jis áraðo iðminties ir paþi-nimo þodá, o á pabaigà – kitas kal-bas ir jø aiðkinimà. Korinto ben-druomenëje turintieji maþiausiàcharizmà – kalbëjimà kitomiskalbomis – pasiaukðtino prieð tu-rinèiuosius didþiausias. Net patsPaulius, korintieèiø dvasinis të-vas, jiems rodësi esàs nepakan-kamai apdovanotas. Dël toapaðtalas ir primena apie gau-sius savo darbus, o pasipûtusiøbendruomenës nariø visai nere-toriðkai klausia: „Kas gi tave ið-skiria ið kitø? Ir kà gi turi, ko ne-bûtum gavæs? O jei esi gavæs, taiko didþiuojies, lyg nebûtum ga-væs?“ (1 Kor 4, 7). Ne tik ðiamelaiðke, bet ir kitur kaskart kalbë-damas apie malonës dovanas,Paulius ragina „nemanyti apiesave geriau negu dera manyti“(Rom 12, 3), „nebûti iðmintin-giems savo akyse“ (Rom 12, 16),„nesipûsti vienas prieð kità“ (1Kor 4, 6). Manau, kad ðie pamo-kymai yra labai aktualûs irmums, skirtingø konfesijø atsto-vams. Jø laikydamiesi, tvirèiaueisime vienybës link.


--

Nuo

tr. D

aria

us P

ranc

kaus

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d. Dvasia ir þodis 3

Atkelta ið 1 p.

Mes tikime ir pritariame,kad iðpaþinti nusiþengimus rei-kia, bet tik pats þmogus spren-dþia, kada ir kam atskleisti savonuodëmes. Asmuo, kuriam ið-paþástamos nuodëmës, nebûti-nai turi bûti kunigas ar pastorius,nors prisipaþinti dvasininkuiyra geriau ta prasme, kad pasta-rasis turi daugiau þiniø bei pa-tirties sielovados srityje ir labiautikëtina, kad jis þinos, kà þmoguipatarti, nes daþnai po iðpaþin-ties kyla klausimø, panaðiø á ðá:„O kà man daryti? Kaip toliaugyventi, kad nenusidëèiau?“

Tai, kad nuodëmklausysnebûtinai turi bûti kunigas arpastorius, patvirtina Raðto min-tis, kad dvasininkas Dievo aky-se nëra laikomas aukðtesniu uþeiliná tikintájá ir nëra tarpininkastarp Dievo ir þmogaus, nes tastarpininkas yra pats Jëzus Kris-tus (1 Tim 2, 5).

Pastorius Romas Tuominis

Gerbiamas pastoriau Gied-riau,

noriu Jûsø paklausti, kokiàreikðmæ þmogaus gyvenime tu-ri vandens krikðtas? Kuo jissvarbus? Ar tokiu bûdu mesgauname Ðventàjà Dvasià kaipJëzus (Mt 3, 16)? Ar gali þmo-gus vis tiek nueiti á pragarà, nebûdamas pakrikðtytas arbapakrikðtytas per jaunas, nors irtiki Dievu?

Ðito klausiu todël, kad patibuvau pakrikðtyta vandenyje,kai man buvo maþdaug 10 me-tø. Kadangi buvau maþa, taitikriausiai nesupratau to svar-bos ir reikðmës, todël að neþi-nau, ar tuometinis mano krikð-tas „skaitosi“ ar ne. Taigi, jei-gu að mirèiau, ar vis tiek pa-tekèiau á pragarà nors ir tikiuDievu, meldþiuosi, atgailaujuuþ savo nuodëmes, esu apsi-sprendus Jam gyventi? Juk visiðie dalykai rodo, jog manyjegyvena Ðventoji Dvasia, nes beJos að negalëèiau viso to daryti.

Todël noriu paklausti, kàJûs manote apie tokià mano pa-dëtá? Ar man reikia persikrikð-tyti ið naujo ir ar ið viso taip ga-lima (tikriausiai bûèiau tai pa-dariusi jau ankðèiau, bet visgirdëdavau, kad vandeny pasi-krikðtyti galima tik vienà kar-tà)? Ar dël nesàmoningo krikð-to visas mano tikëjimo gyveni-mas yra nieko vertas?

Taip pat noriu paklausti,kieno vardu krikðtijama „Tikë-jimo þodþio“ baþnyèioje: vienJëzaus Kristaus, ar Tëvo, Sû-naus ir Ðventosios Dvasios? Ir,ar labai svarbu, kuriuo ið ðiødviejø bûdø krikðtijama?

Nuoðirdþiai dëkoju uþ at-sakymà.

Þivilë

Þivile, aèiû uþ tokià dau-gybæ klausimø. Su-

prantu, kad tau tikrai rûpi iðsiaið-kinti viskà. Pabandysiu trumpaiá juos atsakyti.

Vandens krikðtas yra svar-bus þingsnis tikëjimo kelyje,nes Jëzus ásakë mokiniamskrikðtyti patikëjusiuosius Juo.Ðventosios Dvasios krikðtas në-ra tapatus vandens krikðtui.Todël Apaðtalø darbø knygojeskaitome, jog kartais Dievaskrikðtydavo Dvasia, o po to ti-kintieji buvo pakrikðtyti vande-niu. Jëzaus atveju, kurá mini,buvo prieðingai – pirma van-dens, po to – Dvasios krikðtas.Taèiau, kaip ir minëjau, tai në-ra vienas ir tas pats. Á pragaràþmogus tikrai nenueis, jeigu ti-ki Jëzumi Kristumi. Ðventaja-me Raðte mums duoti tvirti pa-þadai, teigiantys, jog tikintysJëzumi turi amþinà gyvenimà,ir kiekvienas, kuris ðaukiasi Jovardo, bus iðgelbëtas. Tikëjimoþodþio bendrijos baþnyèiosekrikðtijame Trejybës vardu –vardan Tëvo, Sûnaus ir Ðven-tosios Dvasios.

Dabar dël tavo krikðto irdvejoniø, kylanèiø todël, kadbuvai pakrikðtyta dar visai jau-na. Ne vienas dalykas mûsø ti-këjimo kelyje vyksta nesàmo-ningai, tik po to mes apmàsto-me ir suvokiame vieno ar kitoþingsnio prasmæ. Todël tau ne-reikëtø dabar pergyventi, ar juolabiau persikrikðtyti vien dëlto, kad ðiandien kur kas sàmo-ningiau tiki Dievu ir nuoðir-dþiai Jam meldiesi. Dievo aky-se tavo krikðtas tikrai „uþskai-tytas“.

Evangelikai pripaþásta duVieðpaties ásteigtus sakramen-tus: krikðtà ir duonos lauþy-mà. Pirmasis mus áveda á San-dorà, o antrasis, kuriame nuo-latos dalyvaujame, vis mumsprimena, jog esame NaujosiosSandoros dalininkai. Todëlðiuo metu kur kas svarbiau rû-pintis dalyvavimu antrajamesakramente, t.y. duonos lauþy-me. Tai vëlgi mûsø tikëjimo Jë-zumi Kristumi vieðas iðpaþi-nimas, Jo mirties apmàstymasir Jo sugráþtanèio laukimas.

Viliuosi, kad tai turëtø su-teikti tau didesnæ ramybæ ir pa-sitikëjimà. Labai dþiugu girdë-ti, jog meldiesi Vieðpaèiui ir esiapsisprendusi Jam gyventi. Te-gul Jis laimina ðá ðventà tavopasirinkimà.

Kristuje,Pastorius Giedrius Saulytis

Krikðèionybë – viena ið dau-gelio religijø, o Jëzus Kristus –vienas ið daugelio vieðpaèiø. KuoKristus pranaðesnis uþ kitusvieðpaèius, kad bûtø verta Juo

tikëti, neabejojant, kad gali „pra-ðauti pro ðalá“?

Dalia

Norëdamas tiksliau at-sakyti á jûsø klausimà,

turëèiau ir jums uþduoti klausi-mà: kà jûs laikote pranaðumu?Jeigu pranaðumas yra materia-li sëkmë, pripaþinimas, padë-tis visuomenëje, tada Kristusnedaug kuo pranaðesnis uþávairiø religijø atstovus – ne toatëjæs á þemæ Jis siekë ir ne tosiekti ragina tikinèiuosius.

Jeigu pranaðumas yra am-þinasis gyvenimas, Dievo ása-kymø laikymasis, sugebëjimasmylëti, atleisti ir aukotis, tadaKristus, be abejonës, yra prana-ðesnis. Kristus – vienintelis iðvieðpaèiø (kaip jûs sakote), ku-ris uþ savo skelbiamà tiesàlaisva valia paaukojo savo gy-vybæ (Jn 10, 17–18). Be Jo mir-ties ir prisikëlimo nebûtø krikð-èionybës. Jëzus visø pirma at-ëjo ne tam, kad padarytø þmo-nes truputëlá geresnius, bet kadþmonija pamatytø savo tragið-kà padëtá amþinybës perspek-tyvoje ir tai pamaèiusi galëtøne truputá „pasitempti“ prieðDievà savo pastangomis, betatgailaudama uþ savo nuodë-mes ir tikëdama Kristumigimtø ið naujo (ið aukðto) (Jn 3,3).

Kitaip þodþiais tariant, vi-sø pasaulyje sutinkamø religi-jø, iðskyrus krikðèionybæ, esmë– stengtis padaryti þmogø ge-resná, labiau dvasingà ir, kiekámanoma natûralioms þmo-gaus pastangoms, já patobulin-ti. Jëzus tuo ir pranaðesnis, kadJis ne praþuvusio þmogaus ið-oræ „dailina“ (padaro labiaudvasingà), bet keièia þmogø iðesmës, ið vidaus, ir tai vykstane geros idëjos dëka, bet per gi-mimà á Dievo karalystæ. Jis tu-ri galià prikelti þmogø ið dva-sinës mirties. Visø pirma Jëzusparodo þmogui tikrà jo bûklæ, opo to kvieèia tikëti tuo, kà Jis pa-darë dël kiekvieno – prisiëmëþmonijos nuodëmes ir vietojmûsø mirë ant kryþiaus (Fil 2,8–10). Jam atiteko kanèia irmirtis, kuri uþ visus nusiþen-gimus teisëtai priklausë mums,o mums atiteko Jam priklau-santis, bet mums padovanotasamþinasis gyvenimas,dþiaugsmas ir ramybë, kuriøJis buvo vertas.

Jëzus pranaðesnis tuo, kadið nuodëmingo þmogaus Jisnieko nereikalauja, bet pirmasjam dovanoja amþinàjá gyve-nimà ir kvieèia sekti Juo nekaip idëja, bet kaip gyvu as-meniu (Rom 14, 7).

Taigi Jëzus atëjo ne pasi-pelnyti ið vargstanèios þmoni-

jos skausmo, kaip kai kuriø re-ligijø ákûrëjai, kurie sudaroþmonëms apgaulingà pamal-dumo vaizdà, pataikaujaþmogaus kûniðkumui, sakyda-mi, kad ðiaip jau viskas su ta-vimi gerai, tik reikia truputëláèia, truputëlá ten „patvarkyti“.

Jëzus, kaip vienas ið Trejy-bës asmenø – Dievas Kûrëjas –mato tikràjà þmonijos bûsenà;ji nepataisomai sugedusi, mi-rusi. Ir vienintelis dalykas, kàgalima padaryti, tai gimti iðaukðto, gimti ið naujo, gimtidar kartà, bet ne á ðià þemæ, nesmes joje jau esame, bet á dan-gaus karalystæ, kuri prasidedajau èia, þemëje.

Në viena religija nepasiû-lys jums tapti Dievo vaiku.Niekas kitas, iðskyrus Jëzø, ne-sutaikys jûsø su visagaliu Die-vu, kuris teis kiekvienà þmogøir kiekvienà religijà. Jëzus ne-siûlo „iðskirtinio dvasingu-mo“ ðiame gyvenime, bet Jissiûlo vienintelæ galimybæ iðsi-gelbëti nuo ðá pasaulá iðtiksin-èios Dievo rûstybës.

Pastorius Romas Tuominis

Kaip viduramþiais vienuo-liai mokë vaikus?

Reikëtø paþymëti, kadviduramþiø laikotar-

piu (apie 476 – 1492 m.) veikëtokios ugdymo institucijos: pa-rapinës, vienuolynø, katedrø,koleginës mokyklos, riteriørengimo sistema, amatininkørengimo ir miesto mokyklos,kûrësi pirmieji universitetai.Trumpai apþvelkime vienuo-lynø mokyklas vaikams.

Anot istorikø, ankstyvai-siais viduramþiais raðtingi bu-vo tik dvasininkai, todël mo-kyklos daþniausiai buvo stei-giamos prie baþnyèiø ir vie-nuolynø. Vienuolynuose veikëdviejø tipø mokyklos: „vidinëmokykla“ (skirta novicijø mo-kymui) ir „iðorinë mokykla“ –tiems, kurie neketino vëlesniosavo gyvenimo susaistyti vie-nuoliðkais áþadais. Mokytàvienuolá paskirdavo mokytinovicijø (jaunø vienuoliø), okai jis tapdavo þymiu moksli-ninku, pas já studijuoti burda-vosi ir kitø vienuolynø vie-nuoliai. Pasiturinèiø ðeimøjaunuoliai taip pat bûdavosiunèiami mokytis pas mokytàvienuolá. Daugelis ðiø jaunuo-liø tapdavo dvasininkais arbadirbdavo pasaulietiná darbà.Vienuolynø mokyklos buvo at-viros ne tik turtingøjø, bet irvalstieèiø vaikams. Mokykloseberniukai buvo mokomi skai-tyti ir raðyti lotynø kalba. Isto-riniai ðaltiniai teigia, kad stebë-tina daugybë valstieèiø vaikø

puikiai mokëjo lotynø kalbà.Vienas ið deðimties valstieèiøvaikø tapdavo dvasininku, odvasininkai privalëjo mokëtikalbëti lotyniðkai. Be to, kai ku-rie vienuolynai buvo ásiparei-gojæ rûpintis materialiais irdvasiniais naðlaièiø porei-kiais.

Kilmingø ðeimø mergaitësbuvo siunèiamos á moterø vie-nuolynus, kur jos ágydavo iðsi-lavinimo pagrindus. Vienuo-lës jas mokydavo lotynø kalbamelstis, skaityti, raðyti. Be to,mergaitës buvo mokomosmegzti, nerti bei atlikti ávairiusnamø ruoðos darbus. Taip josbuvo paruoðiamos vedybi-niam gyvenimui.

Viduramþiø vienuolynuo-se subrendo ne vienas þymusmokslininkas: Bonaventûra,Viljamas Okamas, RodþerisBekonas. Ðtai kà apie viduram-þiø vienuolyno mokyklà raðovienas ið garsesniø to laikotar-pio kultûros ir mokslo veikëjøBeda Garbingasis (673–735),kunigas, vienuolis benedikti-nas, mokëjæs lotynø ir graikøkalbas: „Gimæs vienuolynø þe-mëje, að septyneriø metø tëvøbuvau atiduotas abato Bene-dikto, vëliau Seolfrido globai irlavinimui. Nuo to laiko, pralei-dæs visas dienas vienuolyne,að atsidëjau Ðventojo Raðto stu-dijoms. Grieþtai laikiausi regu-los, kasdien giedojau pamaldo-se ir visada buvau patenkintasmokymu, mokymusi ir raðy-mu“ (Gilson, 2004, p.140).

Vienuolynø mokyklos gar-sëjo iki XI amþiaus. XII amþiu-je katedrø mokyklos pralenkëvienuolynø mokymo ástaigas.Jose buvo mokoma 7 laisvøjømenø: retorikos, lotynø kalbos,dialektikos, aritmetikos, geo-metrijos, astronomijos, muzi-kos.

Viduramþiðka mokymosistema turëjo ne tik ðviesiø, betir tamsiø pusiø. Ðtai, pavyz-dþiui, pedagogikos tëvu titu-luojamas J. A. Komenskis(1592–1670) „Didþiojoje didak-tikoje“ ne kartà kritikuoja vidu-ramþiðkà mokymo sistemà irnetgi iðreiðkia savo asmeninánusiskundimà ja: „Ir að – vie-nas ið daugelio tûkstanèiø,vargðas þmogelis, kuriam gra-þiausias gyvenimo pavasaris,þydintieji jaunystës metai nie-kingai praþuvo scholastiniuosniekniekiuos praleisti“ (J.A.Komenskis, Rinktiniai raðtai,p.258).

Norint iðsamiau ávertintivienuoliø mokymà bei visà tometo ðvietimo sistemà, reikiagilesniø istoriniø studijø.

Vaikø ir paaugliø pastorëRasa Mardosaitë

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d.4 Naujienos

Vasario 13-15 dienomisVilniaus baþnyèios

„Tikëjimo þodis“ ðlovinimogrupë buvo iðvykusi á Anglijà,kur lankësi dviejose vietinësebaþnyèiose. Kadangi tai buvopirmoji tolima choro iðvyka á uþ-siená, kuri kai kuriems atrodëneámanoma, ðlovintojai jà taip irpavadino – „Misija neámano-ma“.

Dievo padedami ir nepaisy-dami prietarø, vasario 13 d.,penktadiená, 13 keleiviø (vëliauprie jø prisijungë dar vienas),leidosi á kelionæ. Londone juospasitiko ten gyvenantys lietu-viai. Po ekskursijø mieste, kurio-se juos lydëjo brangus brolis Sta-sys Karpavièius, ir nakvynëstautieèiø ðeimose ðlovintojai su-sibûrë lietuviø bendruomenëjeatiduoti garbæ Dievui giesmë-mis. Dþiugu buvo matyti paþás-tamus veidus, susitikti su drau-gais. Koncerto metu skambëjogospel kûriniai anglø kalba beilietuviðkos psalmës. Atsidëko-dami uþ priëmimà, Londono

Vilniaus baþnyèios choro iðvyka á AnglijàJURGITA KAÐELIONYTË

lietuviø krikðèioniø bendruome-nei choristai padovanojo Vil-niaus baþnyèioje vykusio semi-naro „Ryðkiausi lietuviø refor-matoriø portretai“ kompaktinádiskà ir Dainoros Pociûtës kny-gà „Maiðtininkø katedros“. Mu-zikantai dalinosi naujausiø gies-miø natomis bei ðvieþiais gyve-nimo su Vieðpaèiu patyrimais.

Pasidþiaugæs ðiltu bendra-vimu su lietuviais londonie-èiais, ekipaþas pajudëjo Oksfor-do link. Ten jø laukë dar viena,iki tol nepaþástama, juodaodþiøbendruomenë, kurià ðiuo metulanko buvusi Vilniaus baþny-èios choro vadovë AudronëEpih. Vëlai vakare mus pasitikovisa „Christian Life Centre“baþnyèios vyresniøjø grupë.Pastorius Grady Reid su þmo-na apkabino kiekvienà. Visi bu-vo apstulbinti tokio ðilto sutiki-mo. Mus apgyvendino vieðbuty-je, o ryte susirinkome á sekmadie-niná tarnavimà. Ekspresyvusjuodaodþiø ðlovinimas nepalikoabejingo nei vieno. Mëgavomës

nuostabia dvasios laisve ir vil-timi, kurià turime Vieðpatyje. Taibuvo puikus ðlovinimo pavyz-dys lietuviams muzikantams,bandantiems giedoti gospel mu-zikà.

Per pamokslà pastoriusGrady dalinosi mintimis apieþodþiø galià, kai jie kyla ið mû-sø ðirdies tikëjimo. Lietuviø dai-nuojami gospel kûriniai buvoðiek tiek ramesnio atspalvio, ta-èiau ir jie iðjudino bendruome-næ, kuri pabaigoje sutartinai plo-jo afrikietiðku ritmu. RièardoDaunoravièiaus liudijimas apietai, kaip Dievas dovanojo jø ðei-mai taip ilgai lauktà vaikelá, pri-vertë daugelá klausytojø nu-braukti aðarà ir ið naujo ásitikintiDievo iðtikimybe ir gerumu.

Oksfordo baþnyèiai atmini-mui padovanojome albumà„Lithuania“. Visokeriopai pa-laiminti giesmininkai susirinkobaþnyèios kavinëje, kur jø laukëgausios vaiðës. Kol pastoriausþmona dalino patiekalus, pasto-rius ádëmiai domëjosi Lietuvos

baþnyèiø istorija. Bendravimoákarðtyje choras vël perëjo priedainø, ðá kartà jau lietuviðkø.Giesmës su liaudiðkais moty-vais ypaè suþavëjo juodao-dþius.

Sekmadienio popietæ turëjo-me progà pasivaikðèioti po nuo-stabaus groþio Oksfordo miestà,kai kas nuvyko prie þymaus ra-ðytojo, „Þiedø valdovo“ auto-riaus J.R.R. Tolkeino kapo. Cho-ristai nesusilaikë nepagiedojæ irvienoje ið pagrindiniø Oxfordogatviø. Visur juos lydëjo brangimûsø sesuo Audronë Epih.

Vakare visi susirinkomedar kartà pabendrauti subaþnyèios nariais bei tenai gy-venanèiomis keliø seserø lietu-vaièiø ðeimomis. Vidurnaktá

choristai nenoriai ruoðësi kelio-nei á Londonà, ið kurio turëjoskristi namo. Visi neabejojo, kadsusitiks dar kartà, o choro vado-vë Edita Tamoðevièienë pakvie-të juodaodþius atvykti pagiedotiá Lietuvà.

Iðvyka á Anglijà be galo pra-turtino keliauninkø ðirdis. Paty-rëme, kad Vieðpaties malonë ne-pranyko, Jo iðtikimybë didelë irkad su Dievu viskas yra ámano-ma. Kai mes atneðame Dievuisavo kepaliukà duonos ir keliasþuveles, Jis tai padaugina taip,kad pasotina visà minià. Sugrá-þæ ðlovintojai kelionæ pervadinoá „Misija ámanoma“. Dëkojamebaþnyèiai uþ palaikymà ir mal-das, be kuriø ði kelionë nebûtøtaip sklandþiai praëjusi.Koncertuojame Londono lietuviø bendruomenëje

Atvykome á „Christian Life Centre“ baþnyèià Oksforde

Su „Christian Life Centre“ pastoriais ir nariais

Seminaras evangelizacine tema Kad vienaip ar kitaip kai kuriuos iðgelbëèiau... (1 Kor 9, 22)

Pagrindinis praneðëjas – vyr. pastorius Giedrius Saulytis10 teminiø seminarø, klausimø – atsakymø forumasKovo 28 d. (ðeðtadiená) Vilniaus baþnyèioje Tikëjimo þodis

Iðsamesnë informacija ir registracija á seminarà –

www.btz.lt ; tel.: (8-5) 2406320

��

�� !"#��$�� %��& �� $��

�� '�� $�� $�� (�� !�� "��#$%�� )� �� *��#��&�$��'��(��

��&��)��*��'��(��+��,��-.�/�

"��(��&�� 0�� 1��'��2��'��)&'&�3��&��(��$� ��'��2��2��4��4*��

��

"��(��(��(��(��$��'��*��1'��('�� 0��&��(��2�2��3��'��'��4��)��*��2� ��4��2�� 1��(��2��&��

��5%��1��&��(��'��&�� 0��&�� '�� )��'��$��'��6��7��8��'��9��)'��)��&)��4��'�� 5��'��'��'��&��)��:�;$��'��&��#$%��)��$��<�#��'��)��4��

"��&��'��'��$��2�&)��(��&��(��&�� $��(�� '�� $�� $�� (�� =��$�� '��(��2��$��1��)��1��)��2��'��(��

�$� ��&��'��*��&'��(��

#��$��3��&��4&��$��(��)�� 5�'��#�� >#��*��'&��&�� '�� '�� )��&��$��*��$��? �@��$��)��&)��)��$��)��$��$��(��(��&��(�&��(�� @��)��4�'$��4��)��2��)��$��)��(��&��;��'��4�*��1�(��1��&'�� !��(��&�$�$�� )�� *��(��&'��'��&��4��)��(��1��$)�

� ��

��

+��(��&��,��$��(��;��'��&��(��'��<��'��&��(��&��<��&��(��(��;��'��%��&��$��)&'�� @��$�&��'��()��$��6�� @��)��&�$��'��2��<��'�� 9��)��&�� >=(�'��()��$��$��'��&��4�� ?�9��)%��'��)��$��<�� ,� ��$��'��)��$�1��(��$��2

)�� +��

8��&��&��)��(��)��2��&��'��!��)2��4�&�� ;'��'��&��)&�'��*�� !��4��$��(��)�1��1��3��)��)��)��$��)��1�� *��1��4��)&'�� *�� (��4��!��4�&�� =(��'��2��2��('�� 9��$��'��<��3��4��&�� 0�('3��)&'��2��(��&��)��&��*��)&'��4��2�1��2��4��&��

=��$�� 7��*��3��4�&��&��4�*��'�� @*��4�&��&��)��&��'3�;��'��4��4��#�� ;��'��4��A��

��4�&��2 �!��&��(*��1��%��1��4�*��1��*�� )&'��2�� 2��(��(�� "��4��&��'��14��)��)��'��)��2 �"��'��4�&��&��

0��(��2��'��4��)��$��)��4�&��*��)��'��)��$��$��&��$ �!��$��$��&��&��*��&��$��)��4�&��;��'��4��4��$��4��$��'�)&'��'�� =��'��4�*��'��'&��'��(��1��3�1��4�&��'��2��2�A��(&��&'�� "��>�(��1��

��&��)�?��

@��)&'��'��$��$��6��&��4��)�� ;��'��$��'��1��&�$��'�� B��$��1��3��'�� "��1��2��4�&�� 2��(&��)��4��'��2��$�� C D

8�'��)�14��4��*��'��3 �"��)��'��)��)��'��'��2�� 8�'��'��3�4��'��$��'��(��&��'��6��(��&�� E'��&��'�)&'��2��$��'��%�6�� 5(�'��$��$)��4�*�$��"��$��4��

)��A��2��'��(��$��<�4��4'��4��'��)&'��*��4��$��*��'��'&�� 1� �4��)�� ()&'��)��&��'��)�� &'��'��$�� "��2��&��'��1��4��&��2 �;��)��&��4�&��'�� 4��$��)��1��)��

"��'��(��4��$��4��4�&��)��'&��$��$��&�� 8'��A��*��A��>4�*��'��? ��4�&��&��)&'��'$��'�� )��%�� '�� &�� '�A��6��2��&��'�� 4�&��4��)&��$�� (��4��(��'��2�)&'��2��'��(��'� �"��&��)��(�� '$� ��'�� )&'��2!��)��*��4��)��)��4��2��'��2

#��$��)��)��)��(��)�� =(��&��2��)��)��'��4��'�� "��$��2��&��4�&��)&'��2��$��)��'��2

�� 9��1�'$�$�� "��

��

� ��

+��(��7A�%��F��&��)2��2��2� 4�� *�� '�� 2��4�&��'��&��3��;'��'��&�3��(&��$�� ,� �� -�� .��,� ��,� �� ,� ��-� ��/��/�� 7A�F��F�,�

B��>'��?��<��'��()��$��4�� #��'��&��'��)&'��'$��)��%��<��4�&��!��*�� E'��;'��)&'��&��)��(��*�� @��'��'��2��(��'��1�<��4��)&'��'��1��)��(��'$��;��'��'��%�� (��'��$��'��(�)��$�� (��'��#$%��!��&��'��$��&��'��;��'��"$�'�� #��&��'��;��'��'��&��'��$��(�;��'��'��*��'��;'��'��4��)&'��'�� 5��'��(��*��'��&��;��'��'��&�� "��&��4�&��'��&�$��)��

0�4'��1�.��3��&��4��>��? �& �� /��0��$��7A�F��.�

)�� 1��

��

��

��

��

�

��!"��#$

�� $

� �"�� %��

� ��

� �" ��

%�!��

)�

��

��

��

��

��

2�3

�

� ��

��&�$��;'��'��&�$&��'��'��4�&��&��$�1'��'$��'��(��*��!��'��3��)��'��2 ��)��4�&��4&��1'��'��&��$��4�&��2��)�4��'��(��*��(��'��$ �E��$��()��$�� ;��'��$��2��2��)��$��$��'�� "��<��&��1��$��<�� /��/��/��0�� !��'��(��*��$��'��)��!��'��2 �"��&��$ G��'��2��'��4�� H��4��4��)��'��'��2 �� 45��'��$��'��$��'�� B�� $4��&��&��4��4��'��

"��3��(��'��)�'��2��2��()��$��'��2��'��)�'��)��'��<��'��(��*��&��$��!��$��'��

�� >!��&��'��'��'��45��<��$��'��<�� <��'��$��'��I?

=��(��0��'��(��2��1��(��0��(��7A�%�� -� �� $ ��0��F��/� �G��()��$��2 !��'��(��*��)�'��'��2��)�� @��)�'��'�(�2�1)��2�'��(��*��*��)��>��'��%��?��&�3��4�� @��)�'��'��2��$��&��3��(��*��)��)��$��(��!��'��*��)��(��1'��)��(��$��'��&��

;�'��&��1'��)��)��(�� !��'��&��)�'3��'��2��2��'��2 �=(��'��2��<��&��!��'�� "��$��()��$��'��<��'��'��2��;��'��;'��2��

��'$�!��'��()��$�� !��#��$��'�(��$)��&��#��&��(��3�

;�'��)��&��1��'��)��0��F�� &�� "��$��;��'��4��1 �9��*��)�� !�� )��$��2��'�(�2��2��4��)��)��*��(��'��4��)�� H��'��'��;��'��$)� �"��<��'��$��'�� "��'��'��)��$��;��'��;'��$��)��'��2 �"� �� -� ��6� �� -� �� 7/�0��/��/��-� �� /��8� ��%JE��&��'��'��

!��0��2��1��&�2�<��'��2��'��2 !��'��*��'��$��)$��'��(��<��$��'��'�� !��'��'��&�� "��$��*��'��'�� '�� !�� *��!��*��1 �"��<��!*��)��*�� !��'��&��2��'��2

0��(�� 0��4'��1��(�2�K�� G��*��*�2��)&'2��2��K��-��-��<�(��'�� @��'��'��'��(��<��'��)�� !��'��(��#��)��#1��(��#��'��)&'��2��2��(��)��2��;��'��'��0��)�� '�� $�� /�� -� ��$ �� $��K��-�� !�� >"��)��*��)�'��$��2? �#*��'��2��2��$��2 �=��$��(��7A�%��F��&�� 5(��'��$��;��'��$��'��2��$��2��)2�� '�� !��*��(��'��(��

)��&�$��*�� $�� 2� ��'��2��I� !�� '��;��'��$��$��$��$��2�� 0'% ��$��'��1�'��'�'��2��'��3��&�3��&��4��6��)��&�3��(�(��)��'��(��4��)�(�2��$)�� #��$��;��'�� $)�� '��$��$��&��1�� L��)��&��$��)��&��)��'��(��$��$��2 �"��)��;��'��'��2��$��$��)��$��$��2��'��2��

�� /�� $��/�� 0�� (�� /��K��-��F�� @��(��4��)��*��'�� !*��)&'��$��'��A��6�� ,��$��0�� 9�� $��*�� /��/ �;��'��$ � "�� #�� '��3��(��,��$��)�� $ �@��$�)��'��$��&��$��2��'��2��

#��'��'��2��&��'��2��&��4��'��2��4��'��'��2�� #��'��2�'��'��'��'��)��)�� '��2�� 4��)��&��)��)��2 �!��2��'��2��2 �"��'��<�(�!��*��$��2��'��2��

0�4'��1��(��!��-��&�� :��/��/��.��-��!��-��F� �G��'$��2�0��($��A�%�� ;'��)��'�� :��/��/��.��,� �� 8��)��'��;��'�� L�.��$�� & �� -�� !��-��.� @��'�� #*��'��$��&��*��<��

=��(��0��('��

��1'��;'��'�� !��&��'��(��4��4��1��4��)��)��14'��)��)��$��2��2��$��()&�&��'�� $��(�'��'��'��&��'��1'��*�(��$��2��(��2 �"��'��(��&��'��;'�� '��;��'��!�� "��;'��'��4'��)��1��*��

� ��$�� $4��'��&��(��(�� 9�)��'��$)��2��4��1)&�� E'��;'��'��'��'��#�� "��*��#�� !��4��)��*�2��'$��$�!*�$��4�� 4�&��)��#��&��2 ��(��*�$��'��4��&��2��E'��2�2�;'��21)��2��*��#�� -��$�� ) �� /�� $��$��0��!��-�-� �!��&��)��'��#��'��(��'��'��2��*�2 @��'��'��(�&��1�'��2��*�2 �� /!�"0�� %�� /��;��<� ��/!"0�� %�� /��;C D�& ��-� �� $�� /�� !��-��F��M� ��4�&��&��!��*��'��4��)��;��'��'$��2� ��3� �� A��6��2�� 2E'��;'��$)��)�� "��&��

& ��/�� C D�� 0�� (��!��-��/�-.� �5��(��*��;��'��'��$��*��(��$��(��&��&��)&�&��$��$�� '��&��(��(��&��'��)��&��IJ"��*�� =��$��1�1��3��$��*��'�� "�� /��/��

�� $% �9��*��

"��)��'��!*��)��)��)��(��'�� ;��)�4��4�&��'��'��)��)��)�4��$��'��2��)��4�� H��'�� @��'��)��&��)�'�� '�� '�� ;�'��'��&�� ) � =��(��0��(��$4��'��!��-NK��-N��0��F��7A�F� �0��)��1��)��*��(��'�� ;�'��)��*��4&��)��

O��'��%��)�;��'��'��1��'��3��#��>��'��?�� O��'��2�1�'��4��<�1��>��'��? �#*��*��<�1'��$��'��&� �C D

;��'��'��(�� !2��;��'��'��I0��2��&��(��>4��(��P ��B��$��'��'��I�!��'��2��1��3��2��'��3��)��1�'��2��(��1��)�� !��&��'��*��)&'��'�� #��$��*��4��2��*��1��#��'��

"��)�� *�� "��1��$��'��2I9��#1��*��#��3��*��)��#��#��2I�!2��)��&��'��)&'��#��'��I

&��

@��;��'��'��$��'��(��<�!��$��$ ;��2��(��7A�%��F��&��.��3�� '��(��<�!��M��$��(�� G��(��6��3 �� /��/�� .�/��,� ��-� �� /�� /�0��,M��M� �0��&��2��2�!��$��$��4��2��'��2 �E��$�&��;�'&��)��$��)��$ �!��;��'��&��'��)�24��1�8��2��;�'&��$��('3��;��'��)��3��-8��,��.N��!�� #��4�*�)�'� �>-� ��

8�� =��

��

��

;��'��A��<�8��&��)�24��:�#��)�24��2��2��'��)�24��'��(��4��$��'��:?

!��'��4��$��$��1��'2 �#��)��$��)�14��1�#��%��3 �#��4��$��8��A��'��$��'�� "��'��<��$��'��1��'3��(�'��'� �#��()��$��'��4��)�14��4��$��(�&��(��1 �"��2��;��'�� #$%��'��($��'��1��)��$�� #$%��(�$��)��'2��(��'��'�� #��('��'��'��4��(�($��'��4��()��$��(��&��$��A��1��$1��2 �5(��(�� '�� #$%�� 4��)��4��)$��&4��(��($��2��(��'��'��4��(��$)��1��)� �L��44��)3��1��)�� #�� $� E'��2�2;'��2��E'��2��;'��<��'�� Q��%$�>#��?��(��#��1�4��4��$��'��(&�� .��/�7A�F��/� �"��)��2��'��)��&�� #��4��&��(��'��'��44��)$�1��)��1'&��&��)��2��E'��2�2�;'��2��#��'��

"��8��9��"��)&'��'��$�E'��;'�� "��;'��'��&��'��$��'��)��&)�� R4��'��$��<��!��'��)� �#��'��4��$�� #*��)��'�� '�� )�� !��$��4��*��2��'��$��4��*�

��'�� "��)�� )�'��

��'��2��4��)��$��2��$��2��'�� "��'��*��'��<��1��I�"��'3��2�(��'��)&'��(��2��(��'��'��I�!��)��2��'$��!��4��$�3��2��4��3��2I�#�� =��$��'��(��'$��4��)��'$��*��(��'�� #�� #��)�14��1��)��$�E'��2�2�;'��2��'��(&��#��&�$�'��(��(��'��)��&��<��&��$��4�&��

@*�� &�� '��)��&�$�&��&��2��$��(��(�� @�� !2�� &��I� K��(��('��'�� B��*��'��E'��;'��'�� 9��<��&��(��(�� @��A��&'�� C D

;��'��'��'��2��(��*�� #��'��&��(��&��'��('��A��&'��'�� E��$��!��'��4��$��$��<�#��$�$��*��$��(�)��$��$��)��(��)��(��($��$�$�)��4�� 5��$�#��3��;��'��$��#��(��$��E'��2�2;'��2��#��'��

"��)��*��)��$��'��'��2��4��3��2��4�� $�3�� &��(��I

�� !��

�� *�� )��'�� 1��)��'��2�!��$�1��'��2��$��4��2��2��)��*��2��&��2�#�� "��<��4'��)��1��1��/�� 14��(��7A�%��F��&��-��$��('��&��!��*�2 �0��'3��&��'�� *��6��(��I�"��4��I!��*�� *��!��*��I�"��'��'��2��*��)��&��!��*�2��'��'��'�� !��(&��$��'��)��$��)��4��$�� @��)��4��)��$��*��)��1)&�� <�)��;��'��8*��4��2 �@��)��'��'��&��&��$��'��'�'��'��)�� )��)�� 4�� &�� '�� !��)��$��)��'��)��41��;��'��8*�� "��'��1��2��!��'$�� G��'$��4��1�>��? �;��'��$��$��'��$��'��!��'3

+��'��&��4��(&��$�� '��)��#��'�� )��*��&��#��<��*��)��'� �,��$��'��*��&��)��1'��(��'��)��'��'��*��)��)�&��'��$�� !��'��#��*��*��(��'�� #��#��4�&��*��#��&�� #��4��$��&��&��!�� 5��!��&��)��#�� !��'&��I�"��'&��'��('��)��$��'��&�$��'��2 �!��'��($��1�#$%�!��

"��&�� @��$��$��2�!��$��$��*��&�� "��$��$��2#��$��*�� #��

��(��#��4�&��3��(��1�#1 �!2�*��$��I��$�1��3�1��'��$�1��'��2��2��4��'&��$��)�I� F� ��$�� (�� 4�&��)��'�� /�� .��$��"��'&��*��)��A��6��4�&��'��)��'��2

!��$��4�&��4�� 9��4��4�&��$��*��'&��1�'��2��1��2��3��(��'$��)��$��4�� 0��($��1� !�� 1� ��1��7'��)��(��!��(��'3��4�&��)��'� �=��*��)��4�&��I!��&��'�� #��(��$��$��'��

9��)��4'��1��(��!��&��<��*��1�'��2�;��'��)��*��1�'$��2�#��&��&�� # �� -� �� !��S� J!��I�@��;��'��#��:

��

9��-� �� $��*��J�@��;��'��)��2��$��2 ��$��<��;��'��)��1��$��2��&�� /��$��)�� =(��*��)��&��(�2��'��2��&��)��

!��&��'��I�=��(��0��(� �� $�� 7��0��!�� #*��(��#$%��!��&��'�� =(��(��&��<��'��2�'��1��'��2��(��1��'��2��(��2�� '��2� ��$��2�� '��2��(�2��'��2�;��'2 �"��&��'��&�$ �E��&��*��:

��&��&��I�=��0��-��$�� *��)��&��(��)��<��$��*��'��$��4��2�'��3I�=��)��&��(

��4��(��(�� G�� (��&��'��)��)&'��2 ��)��)��(��(��I5(��4��(��(�� &�$�� 4��)��&��>�*��P��)��4��$��(��'��$�

"��)��*��)&'��I8��)��&)��*��'��2��(�� 4��(��(�� )��I�=��2��(��'��)��4��I

��$��0�� 0� �� *��*��4$��1��((��)��4��$��(��(��$��'��4��)��'��$ �!��1'&��I�"2��2��(�� "��'��(��(�$� �� G��*��*��'��2 �"2��2��'$��(��(��1��'��(��4��(��4��&�� 5(��*�I

� �� =��1��4��1��I�"��<��4��(��'$��)��$��<��'��3��4��

�&'��&��&)�)��)��(�&��4��$��)&'��(��)&'��*��'�� $��1��(��2��4��)��;��'��(��'$��2�#�� '�� )&'�� #��

<�� .�� !�� =(� �� 1��)��'��$��*�� 9��&�� >��)&'��)$��(��P �=�4��&�$�<��)��(��'��2��(��&��(3��(��#�� &��#��4��)��&��

"��)��2��&��'��2��2��&��2��(��$��#��(��&��2�#��&��'$�� !��'��(��*��'��)&'��2 �5(��1��I�!��&��*��I�!��&�� *��'��I

�� !�"��

'�� $�� $

�� %�� "$��

�� !��" ��

(��$��&��$��

�� & ��

-�

��

>��

��

� �

��

��

��

��

� ��

0�� 7� �� <�(��$��$4��1��&��2��4��(&�2��$�� # � �� !��)�� >!��$��0��&�$��$&��('��)��$��%��,��;��'��;'��'��--�I

=��&�� ;��'��&��'��)��'��;��'��'��4�2�'��4��$��#��;'��$��'��'��$��'��(��*��;��'��'��2��&��4��)�� @��;��'��(��1��*��(��3��(��&��'��(��*��#��<��'��$'&��1��&�� "��A�� (� 1��&�� 2� ��&�� (��&��0��)��;��'��)��$��>1��&��?��'��$�)��&��;��'��2 �!��1��&��0��1��&��&�2��'��$)��1'&��&��1��&��4��;��'��2 �O��&��&��)��$��(��$�� +��(��&��$�� 4��(&�� 1��&��&�$��&��1��&��)��'2��2�(��1��(��)��&��(��&�$��

7��&�3��1��&��&��)��)��1��&��E'��;'��(��1 �"��&��4'��)��1�(��(�� @��4��;��'��4��*��2��(��1�

��&�$��*��4&��*��

E��)��&�� 0��(��(��)&'�� "��'�(��(�� '�)��2� 1��&�2 O��$�� )�� & �� 0��'��(1��'�)��2�1��&�2��0��'�)��2��2��&�$�� !�?#��$�� T��'$��1��$�� & � �� $��

0�)��$�(��$�<�� #��)��)��$��*��(��&��'��2�1��&�2��)�<��&�$��&��'�

)��

��

8��$��1�1��%��&�'��1��$��2��2 �& �� 8��(1�1��&�2��2��$�� @��A�� #*��'��'�� (�'��)��'��)&��:E�� $�� 4��2 �!��$��(��'$�)��(��1��I�!��$��'��'��'��&��$��&��(��I�!��0�� 1��$�� )��&��$��)�� '��'3 �!��$�� ) �� $�� !*��$��'��$��

��&'*��)��*��)&�'��'$�� #��)&'��*��)&'��'��)&��$��'��'� �!��$�I

9�� *�1�'��4��)�� &��(��4��&��'��*� ��$:� +��(�� A�%��14��)��$��4��)��)��%�2��2�)��2��(��2��*��(��)��2��(��2��4��&�� #��$��)��2��*��'��'&��&��1��&�2��)��2��<��4��)��)��1�)��&��3 ��(��<��*��$��'�� #��&��(��(��)��4��&��(��2��2��4��&��)��!��'��)�� 8��&�� 0��& ��(�� '$�� 2� ��!��)��(��1��(��1��)�14��A�%��'3��(��

"��)��*��&��(��(��4��&��'��(��2 �"��$�&��<��'� �# �� !�� !��&��(��4��&��*��(��2 �@��$�&��*��'$�� $�'��4��)��&��'�� !��;��'��(��'��$��$��)��'��'��(��&��)��'��&'��<��'��4��)��

!��*��(��(��2�4��;��'��)��#��'��(�#��'��#��(��'��'��)�� 4��$�� #��4��)��'��2�)&'��2��(��A��(��(��$��4��4��;��'��'$ �!��;��'��*��(��'�� '�� +��'$��&�(��(��$��'��'��4�� "��*��&��'��&� ��2��2��4��(��(��1��(��1�(��(��$43

+��(��(&�� &�� $�&��'��$��

)��

� �"� ��" �*

9$��)��)&'��*��$��

'��;��'��$��$��1��)&'��2��1�� +��(��'$��)&'�� &��F��$�� )&'�� !�B#��$�� ? �9��0��2��)��$��>1��&��P��$��'��(��'��)��1'&��1��&�2 ��4��&��1��&�2��(��$��&��;��'��$�� ;��1��&��;��'��$��&��4��;��'��)&'��&�(��&�(��$

E��2��&��(�2��3�<�>@&�$��'��2�� P�<��4��$��$�� ;�4��&��<�� &�$��'��$��&��'3�)�� =��(��&��)�� 0��@�%$�!��S��M��#$%��+��/��-.��'��4��$��&��'��$��)�� >"��&��$��'��2��&��'��1P �L��'��)��2��'�� '��4��$��*��)��4��$��4��(��)��&��)�� !��0��(�2��3��2��4��&��(�27A�%�� 0��$�� *�� 0��.�$��7A��-M�-S� �!��4��4��$��<��'��)��$��

#��$�� <��$��1��&��&�$��'� �"��'��*��2��)%��2��3��1��2��&)1�<��&�$�� 9$��1��&��(�� "��(��$��2��(��*��(��3�N��$��'��)��)��2��2��4��)��$��2N��$��'��)��)��(��)�� 9��$��$��4��)�� &�� )��4��)��'��)�� 9��$��)��&�3��4��4��A��2�4��4��'��2�4��2 "��$��&��!��'��&��4��)��4��!�� 0��'��*�&��)��'��2��)��2��(�

�'��)��&��)��&��$��*��$��'3� �K*��*��

=��)��1��'��%��*��4�&��)��'��4'��)��1�4��)��(��(��$��$��$��$��&��(��*��)�I�"��1'&��&��1��&�2��4�&��*��1'��'��4��)��;��'��(��'$��)�4��1��$��:�"��*��E'��;'��$)�:

+� ��

L��)��)��$��(��(��)�� & �� $�� 4�&��4��$�� '�� '�

;��'��'��)��)��'��$��'��2��4��$�� L��(��4��*��$�'��)��(��)��'��'��"��-�

5��)��&�$��*��'� @��$��&��(��'��'$��4��)��(��(��4��&��'��(��2 �8��$��$�&��%��1��2��4'$�&��'��)3� �� $�� !��&��;��'��&��>'��)&��?��'��(��

"�� $��;��'��'��'3��'3��(��(�&�$��'��)&��3��4��'�� #$%��!��;��'��*��2��3��)��2��'��2��'��1��$��)��(�'�� 5��'��&��4��&�2��4�'��2��$��#$%�� )��$�� @��$��$��'$��'$��'��(��;��'��

�*��'��)�14��*��(��$��4��)��)��'��2��'��2��'��*�2��)��$��$� �"��4��)��$��'�� #��)��'��(��;��'��'��(�)��(��4��&��'��(��2 �"��'��'��&��(��$��;��'��$��(��'��'��'$��(��

��#��!$ �#��$��%!��!%��!�

8�� =��

��

)��#�*��"� ��%� �� "�� $

��!�� %"��

��#��,

#��

��

0��

��

��

��

��

��

��

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d. Mano liudijimas 9

Kaþkada per televizo-riø kalbëjæs garsus muzikantas pasa-

kë tokius þodþius: Jei gali ne-kurti, tai nekurk, bet jei negali...tada, jau patys suprantate, – ki-taip neiðeina. Kad negaliu nekurti,supratau ne taip seniai. Vis atidë-liodavau ðios dilemos sprendimà,sakydavau sau, kad laikas paro-dys, kaip èia bus, gal vaikai pra-tæs mano pradëtà kelià (ir jie tæsia),bet kuo toliau, tuo labiau gyveni-miðkos aplinkybës stumte stûmëgilinti ðiuos sugebëjimus.

Sàmoningai pradëjau fik-suoti, kiek galiu bûti negrojusi,nedainavusi, kaip ilgai man ne-ateina jokia melodija, kas daroátakà atsiradusios melodijosþanrui, tonacijai ir taip toliau.Vis uþduodavau sau klausimà,ar man èia reikia tos kûrybos,kam ji? Eièiau sau ir ðluoèiaugatves ar dar kaþkà veikèiau.Ásivaizduoju, kad kiekvienasþmogus, kuris kuria (nesvarbukà), viduje iðgyvena panaðiasdilemas. Ypaè tai skausminga,kai kuri kaþkà visiðkai nepopu-liaraus, gal tik tau vienam su-prantamo.

Muzikavimas mano gyve-nime, kaip ir pats gyvenimas,perkopë ne vienà kalnà ir perëjone vienà slëná. Apie tai ir norë-èiau papasakoti.

Muzika ankstyvajamemano gyvenimolaikotarpyjeVaikystëÞmonës, kurie muzikuoja,

daþnai sako: „Kiek save atsi-menu, að vis dainuodavau arbabandþiau groti ávairiausiaisdaiktais“. Ir að, kalbëdama apiesavo pomëgá muzikuoti, galiupasakyti tà patá.

Mano seneliø namai buvolabai svetingi, atvaþiuodavo be-galës sveèiø. Visi þinojo, jog pokermoðiaus (taip vadindavosi„mugës“ prie baþnyèiø, pana-ðios á Kaziuko) pas Marganavi-èius gali uþvaþiuoti kas tik nori.Po uþkandþiø ir gërimø greitaivisi imdavo traukti liaudiðkasdainas. O po kiek laiko jas visasiðmokom ir mes su sese. Tadajau per visas ðventes mes su se-serimi bûdavome iðstatomossveèiø akivaizdoje ir dainuoda-vom iðmoktas dainas su tokiuentuziazmu, kad sugraudinda-vom ne vienà.

Taip visa giminë nuspren-dë, kad mums bûtinai reikia to-liau mokytis muzikos. Muzikosmokykla buvo tuo metu vienin-telë vieta, kur tai buvo galimapadaryti, mokymasis privaèiainebuvo labai populiarus, na ne-

Muzika ir aðRAIMONDA KIRIJANOVIENË

bent galëjai iðmokti grodamasvestuvëse.

Mokantis muzikos mokyk-loje, teko gerai paprakaituoti, nesman vis norëjosi groti ne taipkaip paraðyta. Norëdavosi pa-keisti kaþkokias natas ar pridëti.Tuos kûrinius, kuriuos duodavomano fortepijono mokytoja, per-darydavau savaip ir grodavausavo draugëms bei draugamstaip, kaip noriu. Todël, aiðku, ið-kildavo dideliø problemø, kaireikëdavo atsiskaityti. Manomokytoja valstybiniam egzami-nui surado Skrebino kûriná, kurisbuvo beveik neþinomas tuo me-tu klasikos pagrindus dëjusiemsmuzikos mokyklos mokytojams.Jis man taip patiko ir já sugrojautaip ðauniai, kad po egzaminoturëjau já groti ávairiuose kultûrosnamø renginiuose bei koncer-tuose. Tokia buvo ta graþiojimuzikos mokyklos laikø pusë.Bet, kaip daþnai nutinka anksty-vosios paauglystës metais, pra-dëjau groti maþai, bëgdavau ið-tisai ið pamokø, todël neiðmo-kau gerai solfedþio, ir to dabarlabai trûksta. Lûþis ávyko ikimuzikos mokyklos baigimo li-kus porai metø, kai mane vie-nas vaikinas pasikvietë grotimokyklos grupëje klaviðiniais.

PaauglystëTuomet ið tikrøjø prasidëjo

auksinis laikotarpis. Toks, apiekurá kiekvienas paauglys galëtøtik svajoti. Tu groji mokyklos an-samblyje su vyresniais uþ tave,koncertuoji mokyklos ðokiuose,á kuriuos suguþa ir ið kitø mo-kyklø. Trumpai tariant, tai begalo mane motyvavo. Ðiamesunkiame laikotarpyje, kai ne-skiri þemës nuo dangaus, mu-zikavimas man buvo tarsi sau-gus uostas. Muzikos man vi-siðkai pakakdavo, kad realizuo-èiau save, kad turëèiau draugø,kad mylëèiau ir bûèiau mylima.To muzikavimo buvo tiek daug,kad net pavargdavau. Be to, rei-këjo rengti ávairius renginiusmokykloje, groti ðokiø rateliams,dainuoti chore ir t.t. Taip prabëgograþiausi ir nerûpestingiausimano metai. Noriu padràsintijus, jaunuoliai – vertinkite ðiasdienas ir iðnaudokite jas savotalentø tobulinimui. Didysiskûrëjas gyvena kiekvieno ið jûsøðirdyje, vadinasi, jûs galite kurti.Ir nebûtinai tai turi bûti mu-zika. Yra daug ádomiø dalykø.Nors menai, kaip að ásitikinau,turi labai didelæ galià þmogaussielos puoselëjimui.

Studijø metaiMuzikos mokytoja, kuri bu-

vo man kaip gyvenimo vedlys irsielovadininkë, labai apgailesta-

vo, kad nestudijuosiu muzikos.Mat mokyklos baigimo etapebuvau labai ásikvëpusi raðyti,kurti eiles, todël nuspendþiaustudijuoti lietuviø kalbà. Deja,nepasisekë ástoti á universitetà.Draugë pakalbino stoti á VISI(dabartiná VGTU), o man buvovis vien kur. Taip atsidûriau vi-sai ne savo rogëse. Kà jau mo-ku tai moku – gyvenime rinktistai, kas prieðinga mano ðirdiesbalsui. Èia reikëtø pasakytisvarbià pastabà: privalome sek-ti savo ðirdimi, kokia ji suge-dusi bebûtø. Neverta bijoti, nesDievas ten ádëjo amþinybëstroðkimà, o tai reiðkia, kad jiten ir nuves.

Studijuodama taip pat turë-jau prisiminti tai, kà iðmokaumuzikos mokykloje. Tuo metuegzistavusi komjaunimo orga-nizacija kartà paskelbë, kad ieð-komi muzikalûs þmonës naujaimuzikinei grupei. Keletas þmo-niø ið mûsø gupës nuëjome,tarp jø buvo ir dabartinis manovyras Remigijus. Negalëjome pa-tikëti, kad mums leido groti sutuo metu á armijà iðëjusio An-driaus Mamontovo operatoriu-mi ir likusia aparatûra (mat tadabuvo viskas bendra). Iðtisas die-nas kiurksodavome maþamekambarëlyje prie Auðros vartø.Grodavom kartais net paromis.Mums vadovavo Gracijus Pau-ga ir Andrius Kulikauskas, turë-davom ataskaitinius koncertusinstituto darbuotojams, vaþinë-jom po kalëjimus, grojom stu-dentø dienose. Þodþiu, muziki-nis gyvenimas virte virë. Taippraëjo dveji su puse metø ir aðnusprendþiau mesti mokslus.Su ðiuo sprendimu „subrendo“ir kitas – nutarëmë susituokti suRemiu. Tai pakeitë mûsø idilið-kà muzikavimo periodà, taèiaujis nesustojo.

Motinystë ir muzikaGrojom iki pat mano pir-

mo gimdymo. Neásivaizduoju,kaip ten mano Gabrielis iðbuvopilve. Bet uþ tai dabar suprantu,kodël jis mëgsta trankià muzikà.

Vëliau prasidëjo sunkiau-sias gyvenimo periodas, kuriometu sugebëdavau iðspaustivienà kità lopðinæ. Bet ðiame eta-pe labai daug klausiausi ávairiosmuzikos. Po Lietuvos nepri-klausomybës atkûrimo atsiradogalimybë gauti ávairiø áraðø. To-kiu bûdu save maitinau ir manto pakako. Taèiau mano muziki-niai sugebëjimai labai nusilpo.

Nepasakyèiau, kad tuo me-tu labai ilgëjausi muzikos – bu-vau pasinërusi á motinystæ irûkiðkus reikalus, o nebegalëda-ma atlikti kaþkokios patikusiosmelodijos kaip reikia, nusivy-liau savimi ir muzikà palaido-jau, puoselëdama mintá kad galvaikai...

Muzika DievuiBet, kaip ir visas gyveni-

mas, taip ir muzika buvo pri-kelta Dievo. Jo atëjimas paþadi-no vël norà kurti. Tik èia buvoviena bëda – tekstai. Kokias eilespritaikyti? Visi aplinkui dainuo-ja tik apie Dievà, o tai kurgi mei-lë, groþis ir visa kita? Nuspren-dþiau, kad nelabai kà turësiu pa-sakyti, tuo labiau, kad buvo tiekdaug uþsienietiðkø grupiø, ku-rios tai darë nepriekaiðtingai.

Bet Dievo malonë vis manejudindavo. Þiûrëk, ðeimininkau-dama pradëdavau niûniuotikaþkokià melodijà, kildavomaldos, kurias tiesiog iðdainuo-davau. O èia dar mano namuo-se atsirado pianinas ir bûgnai.(Namo rûsyje juos tuo metu lai-kinai buvo pasidëjæs misijos tar-navimas). Tai að uþmigdþiusvaikus, vis paslapèiom ten uþ-

sukdavau. Grodavau tiek, kadnebejausdavau, kaip prabëgda-vo valandos, ir tik iðgirdusi ma-þyliø verksmus, bëgdavau vir-ðun, nesuprasdama, á kokià re-alybæ dabar man reikia sugráþti.Taip muzikuojant Dievas manenukeldavo tarsi á kità pasaulá irvisos mano dainos nusileisdavolyg ið dangaus. Vieno tokio pa-sigrojimo metu Vieðpats manprakalbo: „AÐ atversiu tavo bal-sà“. Iki tol að dainuodavau nor-maliai, na nenusidainuodavau,bet po to ávykio dainuoti pradë-jau kitaip.

Ilgainiui muzikavimasman tapo kaip dopingas, be ku-rio nebûèiau iðtvërusi neleng-vos motinystës naðtos, kuri labaiuþsitæsë. O kur dar visos kitosgyvenimo dilemos, dvasiniaikonfliktai ir t.t. Ið tikrøjø ir la-bai rimtai – muzikavimas Die-vo akivaizdoje man padëjo áveik-ti ne vienà toká konfliktà. Mu-zikuodama atsiverdavau Die-vui ir Jis mane keitë, tuo me-tu man ateidavo didþiausi ap-reiðkimai, pamokymai. Jo pamo-kymus apmàstydavau daino-mis arba eilëmis. Muzika mantapo priemone bendrauti tiek suDievu, tiek su þmonëmis.

Tai buvo ta vieta, kur að ið-gydavau. Apie toká muzikos po-veiká kalba ir Ðventasis Raðtas.Þinome istorijà, kuomet apnik-tas piktos dvasios karalius Sau-lius kviesdavosi Dovydà, kadðis pagrotø.

Taigi muzika, kaip ir betkoks kitas reiðkinys þmogausgyvenime nueina tam tikrà keliàkartu su juo, iðgyvena tuos pa-èius dalykus kaip ir jis. PatarlëseSaliamonas uþraðë tokius þo-dþius: „Þmogus neþino, kas jolaukia – ar meilë, ar neapykan-ta“. Ðitos neþinomybës yra pil-nas þmogaus gyvenimas, bet ta-me ir slypi ðio gyvenimo groþis.

Ðiuolaikiniame pasaulyjeyra daug muzikos. Galima pa-sakyti, kad muzika gaminamakaip ir bet kuri kita prekë. Ir aðpagalvojau, kokià gi vietà tokia-me kontekste galëtø uþimti ma-no muzika.

Mano muzika nëra ta, kuribrautøsi á kaþkieno vidø ar áro-dinëtø kaþkà. Greièiau ji panaðiá beldimà. Galbût ne visai á to-ká, kaip beldþia Vieðpats, norë-damas prakalbinti mûsø ðirdis,bet gal ðiek tiek á já panaðø. Tuoviliuosi...

Raimonda Kirijanovienë yraVilniaus baþnyèios Tikëjimo

þodis choristë, autentiðkøkrikðèioniðkø giesmiø autorë, ne

kartà su grupe dalyvavusikrikðèioniðkos muzikos

festivalyje SIELOS (2005 m.geriausio debiuto nominacijos

laureatë). Jos vyras Remigijus irsûnus Gabrielius – Vilniaus

baþnyèios ðlovinimo grupësbûgnininkai

Raimonda Kirijanovienë

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d.10 Teologija

Jei Dievas yra numatæssavo þmonëms gyveni-mo tikslà ir jei tà tikslàgalima suþinoti, tada në-

ra nieko svarbiau uþ to tikslo at-skleidimà ir siekimà. ApaðtalasPaulius aiðkiai leido suprasti,jog tuo tiki. „Mes esame Dievokûrinys, – tvirtino jis, – sukurtiKristuje Jëzuje geriems dar-bams, kuriuos Dievas ið ankstopaskyrë mums atlikti“. Tad jeiDievas suplanavo ir sukûrë ge-rus darbus mums atlikti, vei-kiausiai dar prieð mums gims-tant, be abejo, turime suþinoti,kokius darbus Jis mums supla-navo. Nieko keisto, kad toliau ta-me paèiame laiðke Paulius raðo:„Nebûkite tad neprotingi, bet su-praskite, kokia yra Vieðpatiesvalia“.

Gretimame Laiðke kolosie-èiams Paulius taip pat meldþia-si, kad Dievas juos pripildytø„Dievo valios paþinimo su visadvasine iðmintimi ir suprati-mu“, bei pamini, jog Epafras„visada grumiasi“ uþ juos mal-dose, kad jie „bûtø subrendæ irvisiðkai ásitikinæ, kokia yra Die-vo valia“.

Kai tik kalbame apie Dievovalios savo gyvenime ieðkoji-mà, beveik visada neiðvengia-mai bus pavartoti trys skirtingiþodþiai: „vedimas“, „paðauki-mas“ ir „tarnavimas“. „Vedi-mas“ reiðkia, kad Dievas norinukreipti mûsø kelius, „paðau-kimas“ – kad Jis mus ðaukia, o„tarnavimas“ – kad Jis nori, jogtarnautume savo gyvenimais.Tuo paèiu visoms trims sàvo-koms bendra tai, kad kiekvienuatveju iniciatyvà rodo Dievas, irkiekviena ið jø yra ir bendro po-bûdþio (vienodai taikoma vi-siems), ir asmeninio (skiriasikiekvieno þmogaus atveju).Skaitykite toliau, ir viskas paaið-kës.

VedimasKartais atsidûstame: „Kad

turëèiau dar deðimt metø...“ Sa-koma, jog katës turi devynis gy-venimus, taèiau mes, þmonës,turime tik vienà gyvenimà ir ne-galime jo padauginti. Tenkaskubiai atrasti Dievo valià tamvieninteliam Jo duotam gyveni-mui.

Taèiau prieð ieðkodamiDievo valios, turime Jo „bendrà“valià atskirti nuo „konkreèios“.Bendra Dievo valia taip vadi-nama todël, kad ji skirta vi-siems þmonëms: ji ta pati vi-siems, visur ir visada. KonkretiDievo valia taip vadinama to-dël, kad ji skirta konkretiemsþmonëms konkreèioje vietoje

konkreèiu metu. Jo bendra valia– kad „taptume panaðûs á Jo Sû-naus atvaizdà“. Panaðumas áKristø – Dievo valia mums vi-siems, ji vienoda visiems moki-niams. Tuo tarpu konkreti valiasiejasi su gyvenimo veiklos arpartnerio pasirinkimu, kamskirti savo jëgas, laikà, pinigusir atostogas. Konkreti valia kiek-vieno þmogaus gyvenimui ski-riasi. Tik atskyræ „bendra“ nuo„konkretaus“, galime pakartotiklausimà, kaip suþinoti Dievovalià. Jo bendrà valià atsklei-dþia Ðventasis Raðtas. Raðte ne-pateikti greiti sudëtingø XX am-þiaus etikos problemø sprendi-mai, taèiau pateikti principai,kuriuos pritaikius ámanoma ið-spræsti minëtàsias problemas.Apibendrintai galima teigti, kadDievo valia Dievo þmonëms yraDievo þodis.

Taèiau konkreti Dievo valiaRaðte neuþraðyta. Neneigsiu,kad kartais Dievas þmones ve-da ir per ið konteksto iðplëðtastam tikras eilutes, taèiau turiupridurti, kad Jis taip daro tik nu-sileisdamas mûsø silpnumui.Ðventasis Raðtas nëra pavieniøtekstø antologija – tai vientisas,istorinis apreiðkimas. Neturimeteisës ignoruoti pirminës Raðtoreikðmës priversdami já prabiltimums. Taèiau Biblijoje yra kon-kreèiose situacijose pritaikomøprincipø. Paimkime kaip pa-vyzdá santuokà. Raðte pateiktibendri pamokymai ir ið ankstoiðspræsti kai kurie klausimai. Pa-sakyta, kad santuoka – Dievovalia þmonëms, o nesituokti – ið-imtis, o ne taisyklë; kad vienas iðpagrindiniø santuokos ásteigimotikslø yra draugystë, kad svarbuðio bruoþo ieðkoti sutuoktinyje;kad krikðèionis gali tuoktis tiksu kitu krikðèionimi ir kad san-tuoka (kaip meile pagrástas, mo-nogamiðkas ir heteroseksualinisásipareigojimas visam gyveni-mui) yra vienintelë Dievo nusta-tyta vieta seksualiniams santy-kiams. Ðie bendrieji principaiBiblijoje aiðkiai iðdëstyti, taèiauBiblija niekam nepasakys, arDievas já ðaukia tuoktis, ar pasi-likti nesusituokusiam, ir (jei jisturi susituokti) kas turi bûti jo su-tuoktinis.

Jei Dievas neatskleidþiakonkreèios valios ÐventajameRaðte, tuomet kaip jà suþinoti?Manau, neturime teisës taikytikokiø nors stereotipø, nes Die-vas yra visagalis ir laisvas elgtisbet kaip. Taèiau aptikau, jogsaugu vadovautis toliau pateik-tais penkiais veiksmaþodþiais.Pirma, pasiduokite. Mes turimepasiduoti, arba duoti kelià, Die-

vo tikslui. Jei neatsisakysime sa-vo valios, sukursime vienà iðrimèiausiø kliûèiø, trukdanèiøatrasti Dievo valià. Kaip Dievasneatskleidþia tiesos tiems, kurienenori ja tikëti, lygiai taip pat Jisneatskleidþia savo valios tiems,kurie nenori jos vykdyti. „Jis ve-da nuolankiuosius teisingais ke-liais ir moko juos savo kelio“.

Antra, melskitës. Nepakankaneapibrëþtai pasiduoti – reikiailgai ir su viltimi melstis. „Pra-ðykite, ir jums bus duota“, – mo-kë Jëzus, o Jokûbas pridûrë: „Ne-turite, nes nepraðote Dievo“. Mû-sø dangiðkasis Tëvas savo vai-kø nelepina. Jis neatskleis savovalios, jei ið tikrøjø nenorësimejos þinoti ir neiðsakysime ðiotroðkimo maldose.

Treèia, kalbëkitës. Nors vie-nas ið protestantiðkos krikðèio-nybës privalumø yra primygti-nis „teisës turëti asmeninæ nuo-monæ“ reikalavimas, tai nereið-kia, kad visus sprendimus turi-me priimti patys. Prieðingai, mesturime vienas kità – Dievo ðei-mà. Nusiþeminkime ir kalbëki-mës su kitais þmonëmis, taippat ir su savo tëvais, praðykimepatarti, nes „iðmintingieji klausopatarimo“. Te mûsø sprendimaibus grupës sprendimai, atsakin-gai priimti Dievo þmoniø drau-gijoje.

Ketvirta, galvokite. Nors turi-me pasiduoti, melstis ir klaustipatarimo, apsispræsti galiausiaiteks mums patiems. Kaip pa-stebëjome ankstesniame skyriu-je, paþadà vesti Dievas derina sudraudimu elgtis kaip arkliui armului, kurie neturi supratimo.Nesitikëkime, kad paþadà musvesti Jis ávykdys naudodamas„kamanas ir þàslus“ (t. y. jëgà)ar suteikdamas neracionaliànuojautà; veikiau Jis naudos pa-ties duotà protà, kiekvienoje si-tuacijoje atidþiai pasveriant vi-sus uþ ir prieð.

Penkta, laukite. Nedarykiteklaidos – neskubëkite ir nebûkitenekantrus su Dievu. Jam prirei-kë maþdaug 2000 metø, kad Ab-raomui duotà paþadà ávykdytøKristaus gimimu. Prireikë aðtuo-niasdeðimt metø, kad tarnavi-mui paruoðtø Mozæ. Jam prirei-kia maþdaug dvideðimt penke-riø metø, kad subrandintø þmo-gø. Tad jei privalome priimtisprendimà per tam tikrà laikà,priimkime já, taèiau jei laikas ne-spaudþia ir ateitis dar miglota –iðmintingiau yra laukti. Many-èiau, Dievas mums kalba tà pa-tá, kà nurodë Juozapui su Marija,siøsdamas juos su kûdikiu Jë-zumi á Egiptà: „Pasilik ten, koltau pasakysiu“. Ið savo patirties

galiu pasakyti, kad daþniauklystama skubotai elgiantis ne-gu delsiant.

Paðaukimas„Paðaukimas“ – vienas ið

daugelio Biblijos þodþiø, kuriebëgant metams pakeitë reikðmæir buvo nuvertinti. Kasdienëjekalboje „paðaukimu“ galime va-dinti darbà arba karjerà. TaèiauBiblijoje ðis þodis vartojamasplatesne ir kilnesne prasme. Jisakcentuoja ne þmogiðkà (kà mesdarome), o dieviðkà (kà Dievaspaðaukë mus daryti) aspektà.

Naujajame Testamentasgraikiðkas þodis „ðaukti“ pavar-totas apie 150 kartø, daugumojeatvejø – Dievui ðaukiant þmo-nes. Senajame Testamente Die-vas paðaukë Mozæ, Samuelá irpranaðus, Naujajame Testa-mente Jëzus paðaukë Dvylika irvëliau Sauliø ið Tarso. Ðiais lai-kais, nors nesame nei pranaðai,nei apaðtalai, Jis vis dar ðaukiatarnauti Jam. Kaip nuostabu,kad Dievui mes pakankamai rû-pime, kad mus ðauktø asmenið-kai. Dël to Dievas yra „Tas, ku-ris jus paðaukë“, o mes esame„Jo tikslu paðauktieji“.

Tad kà, pagal Ðventàjá Rað-tà, Dievas mus paðaukë daryti?Koks yra mûsø dieviðkas pa-ðaukimas? Prieð atsakydami á ðáklausimà turime „bendrà“ pa-ðaukimà atskirti nuo „konkre-taus“ paðaukimo, taip kaip„bendrà“ Dievo valià atskyrëmenuo „konkreèios“. Bendras pa-ðaukimas skirtas visiems Dievoþmonëms, todël visiems yratoks pats. Konkretus paðauki-mas skirtas kiekvienam asme-niðkai, todël jis yra labai ávairus.Dievas visus ðaukia bendrai, irkiekvienas esame gavæ tam tikràkonkretø paðaukimà.

Bendras Dievo paðaukimas nëradaryti (darbas), bet bûti (asmuo).Nors Jis ðaukia þmones ávai-riems darbams atlikti, kuo netru-kus ásitikinsime, pirmiausia Jismus paðaukia svarbesniam da-lykui – bûti Jëzaus Kristaus mo-kiniais, gyventi naujà gyvenimànaujoje bendruomenëje ir pasau-lyje. Tad kam nors paklausus,koks tavo paðaukimas, pirmasir teisingas atsakymas turëtø bû-ti: „Að esu paðauktas priklausytiJëzui Kristui“. Ið tikrøjø Dievasmus ðaukia priimti visus palai-minimus, kurie yra Jëzuje Kris-tuje, ir dþiaugtis jais: „Patys esa-te paðaukti paveldëti palaimini-mo“. O koks tai palaiminimas?Ávairiapusiðkas.

Pirma, esame paðaukti ben-drystei su Jëzumi Kristumi. Nuo josviskas prasideda. Jis vis dar

kvieèia: „Ateik pas mane“, „Sekmanimi“. Nes „Dievas <...> juspaðaukë á savo Sûnaus, mûsøVieðpaties Jëzaus Kristaus, ben-dravimà“. Kaip Kristus paðau-kë Dvylika, „kad jie bûtø kartusu Juo“, taip Jis mus ðaukia pa-þinti Já ir dþiaugtis Jo draugyste.Amþinasis gyvenimas – tai pa-þinti Dievà ir Jo Kristø, ir niekasnepakeis bendravimo su Juo.

Antra, esame paðaukti lais-vei. Paulius raðë galatams: „Jûs,broliai, esate paðaukti laisvei“,kalbëdamas apie laisvæ nuoÁstatymo pasmerkimo. Jà gau-name Dievui mums atleidus irpriëmus Kristuje. Ði laisvë – lais-vë nuo kaltës ir netyros sàþinës,laisvë ateiti pas Dievà kaip Joávaikintiems sûnums ir dukte-rims. Taèiau ði laisvë nëra laisvënuodëmiauti ar neturëti sociali-niø ásipareigojimø. Prieðingai,kaip tæsia Paulius: „Tiktai tene-bûna ði laisvë proga kûnui, betmeile tarnaukite vieni kitiems(paþodþiui – „vergaukite vienikitiems“). Jau anksèiau uþsimi-nëme apie ðá paradoksà – laisvimes tampame tik tarnaudami.

Treèia, esame paðaukti ra-mybei. „Jûsø ðirdyse tevieðpatau-ja Kristaus ramybë, nes bûdamivieno kûno nariais esate paðauk-ti ramybei“. Nuoroda á „vienàkûnà“ padeda suprasti, kà Pau-lius turëjo omenyje. Jis èia nekal-ba apie ramø protà, ðirdá ar sàþi-næ, bet apie susitaikymo ramybæKristaus karalystës bendruome-nëje (shalom). Dievas mus ðaukiapriklausyti ne tik Kristui, bet irKristaus þmonëms.

Ketvirta, esame paðauktiðventumui arba „bûti ðventai-siais“. Kadangi pats Dievas yraðventas, Jis ir mus ðaukia bûtiðventais. Deja, daugeliui þmo-niø „ðventumas“ asocijuojasisu neteisingu ávaizdþiu: jie ási-vaizduoja nuo pasaulio uþsida-riusius pamaldþius þmones ið-blyðkusiais veidais ir tuðèiaisþvilgsniais. Taèiau tikras ðven-tumas – tai realiame pasaulyjeatsiskleidþiantis panaðumas áKristø.

Penkta, esame paðaukti liu-dyti. „O jûs esate <...> Dievotauta, kad skelbtumëte dorybesTo, kuris paðaukë jus ið tamsy-biø á savo nuostabià ðviesà“.Tai, kuo buvome seniau, Petrassuprieðina su tuo, kas esame da-bar. Gyvenome tamsoje, dabargyvename ðviesoje. Buvome netauta, dabar esame Dievo tauta.Seniau negavæ gailestingumo,dabar já gavæ. Logiðka iðvada –ðiø palaiminimø negalime lai-kyti sau. Bûdami paðaukti á Die-vo ðviesà, neiðvengiamai esamepaðaukti jà skleisti.

Ðeðta, esame paðaukti kentë-ti. „Jei esate kantrûs, darydamigera ir kentëdami, Dievo akysetai verta pagyrimo. Juk jûs tampaðaukti“. Petras raðë tuo metu,kai Nerono prieðiðkumas krikð-èionims stiprëjo ir horizontegrësmingai kaupësi persekioji-

Leidykla „Tikëjimo þodis“ neseniai iðleido iðkilaus anglikonø teologo ir pastoriaus Johno Stotto knygà „Ðiuolaikiniskrikðèionis“. Siûlome jums vienà jos iðtraukà.

JOHN STOTT

Vedimas, paðaukimas ir tarnavimas

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d. Teologija 11

mø audros debesys. Audra galë-jo prapliupti bet kurià akimirkà.Kaip krikðèionims reaguoti, kaikenèia nekalti? Petras atsakëtiesmukai. Jie turi sekti Kristauspavyzdþiu ir neatmokëti tuo pa-èiu. Pareiðkimas, kad nekaltaskentëjimas – neiðvengiamakrikðèionio paðaukimo dalis,daugelá þmoniø ðokiruoja, betmus áspëjo pats Jëzus: „Jei pa-saulis jûsø nekenèia, þinokite,kad manæs jis nekentë pirmiau<...> Jei persekiojo mane, tai irjus persekios“.

Septinta, esame paðaukti áðlovæ. Krikðèioniðkas paðauki-mas yra „dangiðkas paðauki-mas“. „O visokeriopos malonësDievas, paðaukæs jus á savo am-þinàjà ðlovæ Kristuje, pats jus,trumpai pakentëjusius <...> su-tvirtins, sustiprins ir pastatysant tvirto pagrindo“. NaujajameTestamente kentëjimai nuolatosgretinami su ðlove. Per kentëji-mus Jëzus buvo paðlovintas,taip pat bûsime paðlovinti irmes. Jei kenèiame kartu su Kris-tumi, kartu bûsime ir paðlovinti.Todël Dievas ðaukia ne vienðiam gyvenimui – Jis ðaukiadrauge naujoje visatoje praleistiamþinybæ.

Ðtai toks yra septyneriopasbendras Dievo paðaukimas. Jismus visus ðaukia pas Kristø,laisvei, ramybei, ðventumui, ðlo-vei, ðaukia liudyti ir kentëti. Pa-prasèiau tariant, Dievas ðaukiapriklausyti Kristui dabar ir am-þinybëje, mylëti vienas kità ra-mybëje Jo naujoje bendruome-nëje bei tarnauti, liudyti ir kentë-ti pasaulyje. Visø pirma „krikð-èionio paðaukimas“ tai ir reið-kia. Paðaukimas vienodas vi-siems, ir esame raginami gy-venti jo vertà gyvenimà.

Jei bendras paðaukimas(vienodas visiems) – bûti lais-vam, ðventam ir panaðiam áKristø, tai konkretus paðaukimas(kiekvienam skirtingas) siejasisu labai asmeniðkais dalykais.Pasigilinkime á Pauliaus þo-dþius: „Kiekvienas tepasiliekatoks (paþodþiui – „tokio paðau-kimo“), koks buvo, kai Dievas jápaðaukë“. Ið karto á akis krenta,kad þodá „paðaukimas“ apaðta-las vartoja dviem prasmëm. Þo-dþiai „kai Dievas já paðaukë“reiðkia þmogaus atsivertimà, kaijis iðgirdo ir pakluso bendramDievo paðaukimui. Kita vertus,„toks, koks buvo („tokio paðau-kimo“)“, reiðkia konkretø paðau-kimà atsivertimo metu. Dievasmus kaþkam „paðaukë“ ir „pa-skyrë“ kaþkà daryti. Ir apaðta-las iðsako pagrindiná principà,pakartodamas já tris kartus, kadturime tokie „pasilikti“. Jis pa-teikia tris pavyzdþius – namai(vedæs ar nevedæs), kultûra (þy-das ar pagonis) ir socialinë pa-dëtis (vergas ar laisvasis). Kadsuprastume Pauliaus mokymà,reikia suvokti to meto Korintokultûrà ir situacijà. Pasirodo, Ko-rinto atsivertëliams gyvenimas

Kristuje buvo toks naujas („nau-jas kûrinys“) ir daug þadantis beiradikaliai skyrësi nuo jø ankstes-nës bûklës, jog jie manë, kad ne-reikia iðsaugoti nieko, kas pri-klausë senajam gyvenimui, –visko reikia iðsiþadëti.

Vël pagalvokime apie san-tuokà. Priklausydami Kristui jieklausë, kaip prieð atsivertimàduotas ásipareigojimas gali ga-lioti po atsivertimo? Ar tokie san-tykiai nebûtø „netyri“? Pauliusatsako, kad ne. Kodël? Nes Die-vo apvaizda apglëbë ir gyveni-mà prieð atsivertimà, ir po jo. Jøsantuoka, nors ir sudaryta prieðtampant krikðèionimis, buvo da-lis „paðaukimo“, kurá jie turëjoDievui juos paðaukus. Todël jieneturi teisës iðsiskirti. Paðven-tinti santuokà ið Dievo malonës– taip, atmesti – ne.

Sau ðá mokymà turime tai-kyti labai atsargiai. Paulius pa-teikia bendrà, ne absoliuèià tai-syklæ. Pavyzdþiui, jis nepasilikofariziejumi, kai buvo paðauktasbûti Kristaus apaðtalu. PanaðiaiDvylika paliko tinklus ir muiti-nes, kai buvo paðaukti apaðta-lais. Paulius sako, kad vergas ið-naudotø progà tapti laisvu. Mestaip pat turime bûti atviri – gal-bût Dievas mus ðaukia kam norskitam. O Paulius prieðinosi ne-apgalvotiems ir beatodairið-kiems þingsniams, permainomspermainø vardan ir ypaè po-þiûriui, kad visa, kas ávykoprieð atsivertimà ir kas nëra su-sijæ su religija, Dievo akyse netu-ri jokios vertës.

Nuo Raðto pereikime prie is-torijos – kà apie tai kalbëjo refor-matai ir puritonai. Reformataitvirtino, kad dieviðkà „paðauki-mà“ turi kiekvienas krikðèionisvyras ir krikðèionë moteris, prieð-taraudami viduramþiðkam ka-talikø mokymui, jog vyskupai,kunigai, vienuoliai ir vienuolësturi aukðtesná paðaukimà, matjis yra „religinis“. Reformatai to-ká poþiûrá atmetë kaip „klerika-lizmà“, atskiriantá dvasininkusnuo pasaulieèiø, ir „dualizmà“,atskiriantá tokià „ðventà“ veiklàkaip malda nuo tokios „pasau-lietinës“ veiklos kaip namø ruo-ða arba darbas uþ pinigus. Jietvirtino, kad Dievui rûpi visosþmogaus gyvenimo sferos, ir bûtiûkininku, amatininku, teisëju arnamø ðeimininke – toks patsdieviðkas paðaukimas kaip bûti„kunigu“ ar „pastoriumi“. Liu-teris ðios pozicijos laikësi labaiatkakliai:

„Tie, kurie vadinami „dva-siðkais“, tai yra kunigai, vysku-pai ir popieþiai, nei skiriasi nuokitø krikðèioniø, nei yra uþ juospranaðesni, iðskyrus tai, kad at-sako uþ Dievo þodþio ir sakra-mentø suteikimà, o tai yra jødarbas ir pareiga.

Taèiau siuvëjai, batsiuviai,mûrininkai, dailidës, virëjai,smuklininkai, ûkininkai ir visipasaulieèiai amatininkai“ taippat yra „paðventinti“ kaip kuni-

gai, kiekvienas „dirbti ir atliktisavo pareigas.

Be to, kiekvienas turi gautinaudos ið kitø ir pats tarnautikitiems savo paties darbu ar at-likdamas savo pareigas, kad to-kiu bûdu bendruomenës kûno irdvasios gerovei bûtø nudirbtadaug visokio darbo, lygiai kaipvienas kitam tarnauja kûno na-riai (1 Kor 12, 14–26)“.

Ir priduria: „Tarnystë Die-vui nëra vienas ar du darbai,nei jà apriboja vienas ar du pa-ðaukimai – ji yra paskirstyta vi-siems darbams ir visiems paðau-kimams“. „Tik siekiu, kad bûtøiðsaugotas skirtumas tarp pa-ðaukimo ir pareigø, kad kiekvie-nas matytø, kam Dievas yra jápaðaukæs, ir atliktø savo parei-gas iðtikimai ir sàþiningai kaiptarnystæ Dievui“.

Kalvinas mokë panaðiai:„Vieðpats kvieèia kiekvienà

þmogø ieðkoti jo paðaukimo at-liekant kiekvienà veiksmà <...>Todël, kad per kvailumà ar sku-botumà visko neapverstumeaukðtyn kojomis, kiekvienamþmogui skyrë atlikti tam tikraspareigas jo konkreèiame gyveni-mo kelyje. Ir kad në vienas beato-dairiðkai neperþengtø ribø, ðiuosávairius gyvenimo bûdus Jis pa-vadino „paðaukimu“. Todëlkiekvienam þmogui, kad nerû-pestingai neklaidþiotø po gyve-nimà, Vieðpats skyrë tam tikràgyvenimo bûdà tarsi sargybosbokðtà <...> Ir tai mus ypatingaiguodþia: joks darbas, jei paklûstipaðaukimui já atlikti, nëra toksniekingas ir þemas, kad neðvies-tø ir nebûtø laikomas labai bran-giu Dievo akyse“.

Puritonai ðià temà iðplëtojodar labiau. Pavyzdþiui, átakin-gas Kembridþo dvasininkasWilliamas Perkinsas paraðëtraktatà „A Treatise of the Vocationsor Callings of Men“ (iðleistas 1603m.). Pacituosiu:

„Avis ganantis piemuo at-lieka <...> toká pat gerà darbàDievo akyse, kaip sprendimàpriimantis teisëjas ar valdantismagistratas, ar pamokslaujan-tis dvasininkas. Taigi turimetvirtà pagrindà kiekvienas siek-ti teisingai iðnaudoti savo kon-kretø paðaukimà“.

Kitame amþiuje kitoje At-lanto pusëje Harvardo puritonasCottonas Matheris paraðë knygà„A Christian at his Calling“ (1701m.), kurioje mokë, kad kiekvie-nas krikðèionis gauna du paðau-kimus – „bendrà paðaukimà“(„tarnauti Vieðpaèiui Jëzui Kris-tui“) ir „asmeniðkà paðaukimà“(„tam tikrà darbà, kuriuo yranaudingas aplinkiniams“).

Be to, reikia siekti vykdytiabu paðaukimus, nes „vykdy-damas paðaukimà krikðèionisyra tarsi á dangø valtá irkluojan-tis þmogus <...> Jei rûpinsis tikvienu paðaukimu, nesvarbu ku-riuo, irkluos tik vienu irklu irsunkiai pasieks amþinos palai-mos krantà“.

Nesunku bûtø sukritikuotitoká mokymà. Kaip ir mes, re-formatai ir puritonai buvo savokartos ir kultûros þmonës. Jøpoþiûris á visuomenæ buvo sta-tiðkas ir viduramþiðkas. Rea-guodami á kai kuriø anabaptistømokymo revoliucines uþuomi-nas, jie buvo linkæ per daug prie-ðintis permainoms. Kartais jieper daug priartëdavo prie ne-smagaus himno „Visa yra ðvie-su ir graþu“ posmo:

Turtingas pilyjeIr vargðas patvory –Dievas juos ten padëjo,Sutvarkë, kaip norëjo.

Be abejo, biblinio mokymoapie „paðaukimà“ neturëtumetaikyti prieðindamiesi sociali-nëms permainoms.

Paulius pirmame amþiuje,reformatai ðeðioliktame ir puri-tonai septynioliktame – visi at-rodo ganëtinai nutolæ nuo mû-sø. Tad kokio principo Pauliusmokë, reformatai ir puritonai jávël atrado, o mes turime laikytisðiais laikais? Mano nuomone,ðtai kokio: visas mûsø gyveni-mas – prieð atsivertimà bei tai,kas nesusijæ su religija, – priklau-so Dievui ir yra Jo paðaukimodalis. Nemanykime, kad Die-vas mumis susidomëjo tik po at-sivertimo ir kad dabar Jam rûpitik mûsø religinis gyvenimas.

Pagalvokime apie gyveni-mà prieð atsivertimà. Koks buvomûsø paðaukimas, kai Dievasmus paðaukë? Jei atsivertimometu priþiûrëjome pagyvenu-sius giminaièius, nepalikime jødabar. Jei studijavome, negalimemesti studijø ir iðeiti ið universi-teto. Jei su kuo nors sudarëme su-tartá, neturime teisës jos nu-traukti. Jei Dievui mus paðau-kus turëjome muzikiniø, meni-niø, sportiniø gabumø, neiðsi-þadëkime dabar ðiø gërybiø, ku-rias suteikë gerasis Kûrëjas. Ga-bumais Jis mus apdovanojo ne-atsitiktinai. Jie yra Dievo numa-tyto gyvenimo – á kurá Jis muspaðaukë ir kurá mums paskyrë –dalis. Dievo visagalybë apimaabi gyvenimo dalis. Mumyse irmûsø labui Jis pradëjo dirbti nenuo atsivertimo, o nuo gimimo,net prieð mums gimstant tvar-kydamas genus, o vëliau – for-muodamas bûdà, charakterá, ið-silavinimà ir sugebëjimus. Visa,kuo Dievas mus padarë ir kà su-teikë prieð tampant krikðèioni-mis, Jis vëliau iðperka, paðven-tina ir perkeièia. Gyvenimasprieð atsivertimà yra neatsieja-mai susijæs su gyvenimu po at-sivertimo. Nors esame naujiþmonës Kristuje, vis dar esametie patys þmonës, kokie buvomesukurti, tik Kristus mus padarënaujais.

Pagalvokime apie tai, kasgyvenime nesusijæ su religija.Dauguma ið mûsø garbinameper daug religingà Dievà.Mums atrodo, kad Jam rûpi tik

religinës knygos, religiniai pa-statai ir tarnavimai. Taèiau Jamrûpime mes – mûsø namai, ðei-ma ir draugai, darbas ir pomë-giai, pilietinis ir bendruomeninisgyvenimas. Tad Dievo visagaly-bë apima abi gyvenimo dalis irvisas jo sferas. NesumenkinkimeDievo ir nebandykime Jo ið-stumti ið nereliginës gyvenimodalies. Nepamirðkime, kad ir jàapima Dievo paðaukimas. Bû-tent ja turime tarnauti Dievui irpaðlovinti Já.

TarnavimasJei norime suþinoti, kur Die-

vas mus veda ir kà ðaukia da-ryti, galime neabejoti, kad vedi-mas ir paðaukimas siejasi sutuo, kaip geriausiai Jam patar-nauti. Be to, kaip „vedimas“ bei„paðaukimas“, taip ir tarnavi-mas turi platesnæ ir siauresnæprasmes, jis gali bûti taikomasbendrai ir konkreèiai.

Pasakysiu tris dalykus apietarnavimà.

Pirma, visi krikðèionys be iðim-ties yra paðaukti tarnauti, net visàgyvenimà praleisti tarnaudami.Tarnavimas – ne siauro elito,bet visø Jëzaus mokiniø privile-gija. Tikriausiai pastebëjote, kadað sakau, jog visi krikðèionys yrapaðaukti tarnauti (diakonia), o nebûti dvasininkais. Darytumekrikðèionybei meðkos paslaugàteigdami, kad Dievui tarnautigali tik kunigai, kaip viduram-þiais tik dvasininkai buvo laiko-mi paðauktaisiais (ar bent jø tar-navimas laikomas „dvasiðkiau-siu“).

Gráðiu prie pirmojo teiginio,kad visi krikðèionys be iðimtiesyra paðaukti tarnauti. Kas manleidþia taip kategoriðkai teigti?Jëzus Kristus. Kaip matëmepenktame skyriuje, Jo vieðpatys-të mûsø gyvenime apima ir dar-bà. Kadangi Jis pats yra „tar-nas“ par excellence, be iðlygø atsi-davæs Dievui ir þmonëms, ne-ámanoma bûti Jo mokiniu ir ne-trokðti tarnaujant sekti Jo pavyz-dþiu. Jis pamokslavo apie Die-vo karalystæ, gydë ligonius, mai-tino alkstanèius, draugavo suvieniðiais, gynë engiamuosius,guodë liûdinèius, ieðkojo praþu-vusiø ir plovë apaðtalams kojas.Jokia uþduotis Jam nebuvo persunki, joks tarnavimas nebuvoper prastas. Jis gyveno ir mirëtarnaudamas ir visiðkai uþmir-ðæs save. Ar neturëtume Juo sek-ti? Pasauliui didybës kriterijus –sëkmë, Jëzui – tarnavimas.

Antra, egzistuoja begalë ávairiøkrikðèioniðkø tarnavimø. „Tarnau-ti“ reiðkia „patarnauti“, o Dievuiir þmonëms galime patarnautiávairiais bûdais. Toká ásitikini-mà pagrindþia Apaðtalø darbø6, 1–4. Jeruzalës baþnyèià griovëetniniai ir kultûriniai kivirèai.„Graikijos þydai“ skundësi „heb-rajø þydais“, kad kasdien dali-jant maistà diskriminuojamos jønaðlës. Be to, á ðiuos ginèus ásivëlë

Nukelta á 12 p.

Nr. 4 (293) 2009 m. vasario 28 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 10 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 15 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—Ramybës 1-14, sekmadieniais 15val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë 35b-28 sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Reval Hotel Neris „Beta“ salëje (Donelaièio

g. 27) sekmadieniais 10.30 val.JONAVOJE—Vasario 16-osios g. 1 (1a.) sekmadieniais

10 val., antradieniais 18.30 val.ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,

treèiadieniais 18.30 val.MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,

sekmadieniais 10 val.KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-

èiadieniais 18 val.DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Kultûros centro maþojoje salëje (3

a.) ðeðtadieniais 10 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 3A sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 10 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

10 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 570 egz. Uþsakymas PRO003801. Spausdino AB „Spauda“, Laisvës pr. 60, 05120 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais

11 val.JURBARKE—Gedimino 15A-36 sekmadieniais 15 val.TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.ÞAGARËJE—Draugystës g. 1 sekmadieniais 16 val.KELMËJE —Kelmës meno mokykloje (Laisvës gynëjø

a. 1), sekmadieniais 15 val.

UÞSIENYJELONDONE—Beckton Community Centre, East Ham

Manor Way, Beckton E6 5NG sekmadieniais 11val. (vietos laiku).

apaðtalai; ginèai atimdavo dauglaiko ir trukdydavo pamokslautiir mokyti – atlikti Jëzaus skirtàuþdaviná. Todël jie pasielgë ið-mintingai sukvietæ baþnyèiossusirinkimà ir pasakæ: „Nederamums palikus Dievo þodá tar-nauti (diakonein) prie stalø“. Jiepapraðë baþnyèios iðrinkti ðiamdarbui septynis vyrus ir pridûrë:„O patys toliau atsidësime mal-dai ir þodþio tarnavimui (diako-nia)“.

Atkreipkite dëmesá, kad irmaisto dalijimas, ir þodþio mo-kymas pavadinti tarnavimu(diakonia). Ðis krikðèioniðkas tar-navimas galëtø bûti ir nuolati-niu darbu, o jam atlikti reikiadvasios kupinø þmoniø. Vie-nintelis skirtumas – vienas tar-navimas yra pastoracinis, o kitas– socialinis. Niekas nevadinapirmojo „tarnavimu“, o antrojo– „netarnavimu“; niekas nesa-ko, kad pirmas yra dvasinis, oantras – pasaulietinis, nei kadvienas yra pranaðesnis, o kitas –menkesnis. Tiesiog Kristus dvy-lika paðaukë tarnauti þodþiu, oseptynis – tarnauti prie stalø.

Pats uþaugau manydamas,kad skirtingi tarnavimai sudarotam tikrà hierarchijà arba pira-midæ. Nesaugiai aukðtai buvouþsiropðtæ kitoje kultûroje tar-naujantys misionieriai. Jie buvomûsø didvyriai ir didvyrës. Bu-vau iðmokytas, kad jei ið tikrøjønoriu tarnauti Kristui, turiu ne-dvejodamas prisijungti prie jøgretø uþjûryje. Jei entuziazmoðiek tiek maþiau, galiu likti na-mie ir tapti pastoriumi. Jei ne-trokðtu net tapti pastoriumi, ga-liu bûti gydytojas arba mokyto-jas, taèiau tapdamas verslinin-ku, politiku ar þurnalistu atsi-durèiau visai netoli atkritimo!

Nesupraskite manæs neteisin-gai. Bûti misionieriumi arbapastoriumi – nuostabi privilegi-ja, jei Dievas tam ðaukia. Taèiau nemaþiau nuostabu bûti krikðèio-niu teisininku, pramonininku,politiku, vadovu, socialiniu dar-buotoju, televizijos laidø auto-riumi, þurnalistu ar namø ðei-mininke, jei Dievas tam ðaukia. Pa-gal Romieèiams 13, 4, valdinin-kas (ástatymø leidëjas, teisëjas arpolicininkas) yra toks pats „Die-vo tarnas“ (diakonos theou), kaipir pastorius. Mes turime atmestibet kokià hierarchijà ir sugriautipiramidæ.

Þinoma, vis dar trûksta tin-kamø misionieriø, vyrø ir mote-rø, kurie visø pirma bûtø nuo-lankûs, pavyzdþiui, nuolankûsatgailauti dël kultûrinio imperia-lizmo ir susitapatinti su kita kul-tûra, nuolankûs paklusti kitosðalies baþnyèiø vadovams,nuolankûs atsakyti á þmoniøporeikius (socialinius ir evange-linius) ir nuolankûs pasitikëti,kad bendrauti padës ÐventojiDvasia. Pasaulio evangelizacija– svarbiausia baþnyèios uþduo-tis, ir jai skirta penktoji ðios kny-gos dalis. Dievo þodþio mokan-èiø pastoriø taip pat labai reikia.Apie ðá tarnavimà pakalbësime13 ir 17 skyriuose.

Tuo paèiu gyvybiðkai trûks-ta krikðèioniø vyrø ir moterø, ku-rie savo kasdiená darbà laikytøpagrindiniu krikðèioniðku tar-navimu ir bûtø pasiryþæ pasau-lietinæ aplinkà persmelkti Kris-taus vertybëmis.

Reikia, kad verslo ir pramo-nës srityse dirbantys krikðèionyssavo „misija“ paskelbtø „tarna-vimà visuomenei“, kad dràsiaieksperimentuotø keisdami dar-bo santykius, darbuotojø dalyva-

vimà valdyme ir skirstant pel-nà, bei jaustø pareigà be metiniofinansinio audito atlikti ir „so-cialiná audità“.

Reikia, kad politikai krikð-èionys ávardytø didþiausià vi-suomenëje tarpstantá neteisingu-mà, atsisakytø su juo taikstytis irpasiryþtø pakeisti ástatymus,kad ir kiek laiko prireiktø. Rei-kia, kad ekonomistai krikðèio-nys surastø bûdà, kaip vienumetu kontroliuoti infliacijà irmaþinti nedarbà.

Reikia, kad reþisieriai krikð-èionys kurtø ne tik tiesiogiaikrikðèioniðkus ar evangelisti-nius, bet ir „sveikus“ filmus, ku-riuose bûtø netiesiogiai skatina-mos krikðèioniðkos asmeninësir ðeimos vertybës bei pagerbia-mas ir ðlovinamas Kristus.

Reikia daugiau gydytojøkrikðèioniø, kurie drauge su te-ologais kovotø su ðiuolaikiniaismedicininës etikos iðkrypimaisir atrastø bûdø, kaip iðsaugotikrikðèioniðkà poþiûrá á þmogø irðeimà.

Reikia atsidavusiø mokyto-jø krikðèioniø ir krikðèioniðkose,ir pasaulietinëse mokyklose, ku-rie laikytø privilegija tarnautimokiniams taip, kad padëtøkuo labiau atskleisti Dievo jiemssuteiktus gabumus.

Reikia daugiau socialiniødarbuotojø krikðèioniø, kurie, rû-pindamiesi fiziðkai ir protiðkaineágaliais þmonëmis, skriau-dþiamais vaikais, narkomanais,AIDS aukomis ir kitais, naujau-sias gydymo ir socialinës rûpy-bos priemones derintø su krikð-èioniðka meile, tikëjimo malda irbaþnyèios parama.

Treèia, konkretø tarnavimà, ku-riam Kristus mus ðaukia, greièiausiailems mûsø gabumai. Tai yra,

sprendþiant, kokià veiklà pa-sirinkti gyvenime, tikriausiaidaugiausia lems jûsø asmenybë– koká jus Dievas sukûrë ir atpir-ko. Dievas nekuria atsitiktinai:Jis mums nesuteikë sugebëjimøtam, kad juos iððvaistytume. Jisir neatperka mûsø atsitiktinai,duodamas dvasines dovanasiððvaistyti. Jis trokðta, kad áþiû-rëtume Jo dovanas, iðugdytumeir naudotume jas. Jis tikrai nori,kad bûtume pasitenkinæ (naudo-dami dovanas), o ne nusiviltu-me (nenaudodami dovanø).

Man atrodo, kad neprieðta-rausime krikðèioniðkoms sukû-rimo ir atpirkimo doktrinomssakydami sau: „Að esu unikalus.(Tai nëra iðdidumas. Tai faktas.Jei kiekviena snaigë ir kiekvie-nas þolës lapelis yra unikalus,kiekvienas þmogus yra dar uni-kalesnis.) Mano genø nulemtigabumai, paveldëtas charakterisir temperamentas, kilmë, auklë-jimas ir iðsimokslinimas, talen-tai, polinkiai ir pomëgiai, atgimi-mas ir Dvasios dovanos yraunikalûs. Dievo malone esu, kasesu. Kaip að, Dievo sukurtasunikalus, galëèiau praplësti savoribas tarnaudamas Kristui irþmonëms, kad nieko neiððvais-tyèiau ir panaudoèiau viskà, kàJis man davë?“

Gali pasitaikyti ðio principoiðimèiø, taèiau, mano nuomone,jis ið esmës yra teisingas. O ban-dant save sàþiningai, ne iðdi-dþiai ar apsimestinai kukliai,ávertinti daugiausiai padëtømus geriausiai paþástantys të-vai ir draugai.

Visi trys ðiame skyriujenagrinëti þodþiai (vedimas, pa-ðaukimas ir tarnavimas) siejasisu Dievo valia mûsø gyvenimuiir kaip jà suþinoti. Baigdamas

paminësiu dvi baimes, kuriasgalbût jauèia skaitytojai, ir pa-bandysiu juos nuraminti.

Pirma, nëra reikalo bijoti,kad bus sudëtinga ávykdytiDievo valià. Kai kurie krikðèio-nys mano: kuo nemalonesnëperspektyva nusimato, tuo la-biau tikëtina, kad tokia yraDievo valia! Bet Dievas nëramûsø gyvenimà sugadinti lin-kæs pabaisa: Jis mûsø Tëvas,Jam rûpi mûsø gerovë ir Jis yrapasiryþæs duoti tik tai, kasnaudinga. Jëzus sakë: „Jei tadjûs, bûdami blogi, mokate sa-vo vaikams duoti gerø dalykø,tai juo labiau jûsø Tëvas, kurisyra danguje, duos gera tiems,kurie Já praðo!“ Neabejokite –Dievo valia yra „gera, priimti-na ir tobula“.

Antra, nëra reikalo bijoti,kad niekada nesuþinosime Die-vo valios. Neturime jokios prie-þasties nerimauti ar jaudintis,nervintis ar susirûpinæ nemie-goti naktimis. Keista, bet vienasið seniausiø mano vaikystës pri-siminimø, kai man buvo nedaugiau negu ðeðeri ar septyneri,yra á miegamàjá kas vakarà la-bos nakties palinkëti uþeinantimama. Að jai neduodavau ra-mybës nuolatos kamantinëda-mas: „Mamyte, kuo að bûsiuuþaugæs?“ Ji atsakydavo, kadnëra ko nerimauti, nes reikiamumetu man bus parodyta. Ir da-bar, praëjus daugiau kaip ðe-ðiasdeðimèiai metø, þvelgdamasatgal matau, kad ji buvo teisi, ovisi tie vaikiðki nuogàstavimaibereikalingi. Galime visiðkai pa-sitikëti, kad ámanoma suþinotiTëvo valià ir kad ji yra gera. Jisþino bûdø ir priemoniø, kaipparodyti, kà turime daryti. Pa-grindinë sàlyga, kad Jis atskleis-tø savo valià, – patys turimetrokðti jà suþinoti.

Atkelta ið 11 p.

Vedimas, paðaukimas ir tarnavimas

giedrius saulytis pauliaus malonës teologija (ii) pdf/2009/293.pdf · teologija patyrë ne vienà...

Documents