europos sajungos teise - konspektas

8/9/2019 Europos sajungos teise - konspektas

1/47

ES institucinė sistema | Dėst. Agnė Veršelytė | 2012 m. lapkričio 13 . | !otenciali" koliok#iumo klausim" $ atsakym"%&'S&()D*&+A VE,S)-A

ES institucinė sistemaDėst. Agnė Veršelytė

2012 m. lapkričio 13 .!otenciali" koliok#iumo klausim" atsakym"

KONSOLIDUOTA VERSIJA

1. Europos Bendrijų susikūri o prie!"s#$s

%ertinis akmuo Europos /en ri ai u#o pa ėtas 1 0 m. gegu4ės .5 kai !ranc67i os u4sienio reikal" ministras ,o ertas 8umanas 9,o ertSc:uman; pateikė sa#o ir plan>58umano eklaraci >.

,o ertas 8umanas iškėlė i ė >5 konkrečiai Vokieti os ?e eracinei,espu likai ir et kuriai kitai to pagei au ančiai Europos #alsty ei pasi6lėsu ungti " turimus angli" ir plieno išteklius @ Europos angli" ir plienoen ri > 9EA!/;. +uo metu niekas ne4ino o5 og ai u#o lemta tapti pirm> a ištri " Europos /en ri "B kartu su Europos ekonomine en ri a 9EE/; ir

Europos atominės energetikos en ri a 9Euratomu;. Europos Anglies ir !lieno/en ri a 9EA!/; pra ė o sa#o #eikl> 1 2 m. ir ap ungė au C #alsty es!ranc67i >5 Vokieti >5 )tali > ir /eneliukso šalis. 8ios en ri os @k6rimas taporealiu #ieni imosi 4ingsniu 4yminčiu nau os eros pra 4i>.

8umano paskel to e eklaraci o e u#o tikimasi5 ka @kurta EA!/pa ės sureguliuoti santykius tarp !ranc67i os ir Vakar" Vokieti os eiormuoti en r> rink>. -au ta a u#o aišku5 ka ateity e en ro i rinka turės6ti išplėsta @ kitas ekonomines s eras.

1 F m. u#o pasi6lyta sukurti muit" s> ung> nau omsekonomikos šakoms5 tarp " energetikai ir transportui. !asi6lym> EA!/#alsty i" nari" #yriausy ės 1 m. aps#arstė =esino e ir priėmė garsi> >=esinos re7oliuci >. -o e u#o kal ama apie ekonominės ei politinėsEuropos S> ungos 6tiny G. EA!/ #yriausy i" nari" komitetui u#o pa#estaaps#arstyti galimus ė imus @ tolimesnG integraci >. 1 C m. komitetas atlikosa#o ar > ir o ataskaita tapo pagrin u kitoms ery oms.

1 H m. ko#o 23 . ,omos kon erenci o e šešios #alsty ėspasirašė #i sutartis 9@sigalio usias 1 I m. sausio 1 .;5 @kur amos #inau as organi7aci as

J Europos EkonominG /en ri > 9EE/;5 kurios tikslai muit" ir kit"kieky ini" apri o im" panaikinimas5 #ieningo muit" tari o @#e imas5 en rau4sienio preky os politika5 lais#o 4moni"5 paslaug" ir kapitalo u ė imou4tikrinimas5 en ra agrarinė politika5 #ieningos konkurencinės sistemos@#e imas5 teisės :armoni7a#imasK

J Europos atominės energetikos en ri > 9Eurotomas;5 kuriospagrin iniai u4 a#iniai tyrimai ir mokslini" 4ini" propaga#imas5 #ieningossaugumo normos5 apsir6pinimas r6 a5 egiomis me 4iagomis5 in#estici "skatinimas5 en ros ran uolinės energetikos rinkos suk6rimas.

!agrin inės prie4astys skatinusios sukurti Europos en ri " u#o)storiškai susiklostė5 ka Europos /en ri " k6rime i el@ #ai men@

#ai ino ekonominis aktorius. Europos #alsty i" #ieni imosi #iena išu4 uoči"5 numatyt" 1 H m. ,omos sutarty e5 u#o stiprinti " ekonomik>5t.y. sukurti rink> ei ekonominG ir pinig" s> ung>5 skatinti arn" ir tolyg"ekonominės #eiklos plėto im>5 tolyg" ir e inLiaci os augim>5 siekti aukštolygio ekonomikos susilie imo ei aukšto apr6pinimo ar u ir socialinėsapsaugos5 gy#enimo lygio kilimo5 #alsty i" nari" ekonominės ir socialinėssanglau os ei soli arumo. /6 as tam u#o parinktas lais#a preky atarpusa#y e. Api en rinant5 !agrin inės prie4astys

• !ranc67i os ir Vokieti os sutaikymas5

1 / 47


2/47


• /en ros rinkos su#ieni imas5• (ais#os preky os er #ės suk6rimas5• =uit" ir kit" kieky ini" apri o im" panaikinimas5 muit"

tari o @#e imas5• +arptautinis ekonominis en ra ar ia#imas5• ėl ES teisės @gy#en inimo ei taikymo 9p#7.5irekty#" nuostatas perkeliantys @statymai5 nacionalini" teism"spren imai ėl ES teisės taikymo5 kiti teisės aktai;.

. Europos #eis*s s&/ok"

Europos teisė 9Europinė teisė ) Europos regiono teisė. ES teisėsnorm" sistema5 #irš#yriausy inė teisė. N#airiomis prasmėmis tai gali 6titarptautinė5 #irš#alsty inė5 tarptautini" Europos regiono organi7aci " ar anacionalinė 9Europos regiono; #alsty i" teisė 9tokia samprata nau o ama5p#7.5 (yginamo o e teisėtyro e;.

0. ES su#"r#i i ( "s#ri-2#o) 3/es#i p"'rindini"i EB s#ruk#ūrosp"kei#i "i

Vienas iš s#ar iausi" pakitim" atsiran a en ro spren imoproce 6ra 9E! @gy a Veto teisG;.

+eisinis pagrin as ekonominei pinig" s> ungai5 nutarta @#estien r> #aliut>5 pro lema realiai #alsty ės norė o per uoti tik monetarinesteises.

Atsiran a ES piliety ės institutas. !sic:ologiniu po4i6riu itin

reikšmingas alykas. %lasikinės #iešosios teisės piliety ė yra politinis ryšystarp asmens ir #alsty ės. !iliety ės instituto @t#irtinimas 4ymi tai5 ka yratiesioginis ryšys tarp su ekto ir piliečio.

2 / 47


3/47


Atsiran a nau a proce 6ra5 kuri lei 4ia austi #alsty es. )ki šioleg7istuo a pa4ei imo proce 6ra. E% ar #alst. narė gali kreiptis ir ESteisingumo teismas gali konstatuoti5 ka #alsty ė narė ne#yk o@sipareigo im". +eismas ne@pareigo a#o #alsty ės laikytis @sipareigo im"5tačiau konstata#imo pakak a#o.

S#ar u5 ka su si iarumo principas u#o išplėstas @ #isas sritis.!asakyta5 ka is yra pamatinis #is" Europos en ri " principas ir turi 6titaikomas #isoms sritims.

+aip pat kiti instituciniai pokyčiai 9,egion" komitetas5 /*S!5Europolas it t.t.;

3 / 47


4/47


4. R" s5ių sis#e " ES (iki Lis"6onos su#"r#ies 3si'"+ioji o)

=astric:to sutartimi @steigtai S> ungai Sutartis suteikė tam tikr"gali"5 kurios suskirstytos @ tris grupes5 paprastai #a inamas Oramsčiais

P Opirmasis ramstis $ Europos /en ri os5 suteikiančios pagrin >/en ri os instituci oms @gy#en inti @galio imus5 kuriuos Sutarty e nustatytosesrityse oms per a#ė #alsty ės narėsK

P Oantrasis ramstis $ en ro i u4sienio ir saugumo politika5nustatyta Europos S> ungos sutarties V antraštinė e aly eK

P Otrečiasis ramstis $ en ra ar ia#imas teisingumo ir #i ausreikal" srity e5 nustatytas Europos S> ungos sutarties V) antraštinė e aly e.

ES strukt6ra išliko iki (isa onos sutarties5 tačiau pastaro i aug k>pakeitė. +uo metu u#o 3 ramsči" sistema.Europos Bendrij" (pir "sis r" s#is)

/en ri os u4 a#inys $ #alsty ėse narėse skatinti arni>5su alansuot> ir t#ari> ekonominės #eiklos plėtr>5 aukšto lygio u4imtum> irsocialinG apsaug>5 #yr" ir moter" lygy G5 t#ar" ir neinLiacin@ augim>5 i elG

konkurenci > ir ekonomini" re7ultat" kon#ergenci >5 aukšto lygio aplinkosapsaug>5 gy#enimo lygio ir gy#enimo koky ės gerinim>5 #alsty i" nari"ekonominG ir socialinG sanglau > ei soli arum>. Siek ama ši" tiksl" irne#iršy ama sa#o @galio im" /en ri a suk6rė en r> rink> ir su tuosusi usias priemones5 nustatytas E/ steigimo sutarties 3 straipsny e5 eiinici a#o ekonominG ir #ien> en r> pinig" politik>5 minim> F straipsny e./en ri os #eikla turi 6ti #yk oma laikantis proporcingumo principo5 osrityse5 kurios nepriklauso os išimtinei kompetenci ai5 $ su si iarumoprincipo 9E/ steigimo sutarties straipsnis;.

!irmasis ramstis ekonominis 9apima ankstesnes nuostata;5 iki toleg7ista#usios trys en ri osK is #a intas Europos /en ri a. =astric:tosutartimi E/ priskirta nau a kompetenci a. S#ar u tai5 ka pirmasis ramstisyra #iršnacionalinis ramstis ame spren imai gali 6ti priimami k#aliQkuotaals" augumaK ES teisingumo teismas gali priimti @#airaus po 6 4iospren imus.

Bendroji u!sienio ir s"u'u o po+i#ik" (BUS7) ("n#r"sis r" s#is)S> unga kelia sau tiksl> nustatyti ir tarp#yriausy iniais 6 ais

@gy#en inti en r> > u4sienio ir saugumo politik> 9RC.1.1.;. Valsty ės narėsturi akty#iai ir es>lygiškai remti ši> politik> lo alumo ir sa#itarpiosoli arumo #asia. -os tikslai

P apsaugoti S> ungos en r>sias #erty es5 s#ar iausiusinteresus5 nepriklausomum> ir #ientisum>5 #a o#au antis -ungtini" +aut"

:arti os principaisKP #isokeriopai stiprinti S> ungos saugum>KP išlaikyti taik> ir stiprinti tarptautin@ saugum> #a o#au antis

-ungtini" +aut" :arti os principais5 taip pat Telsinkio aigiamo o aktoprincipais ir !ary4iaus c:arti os tikslais5 @skaitant su išorės sienomissusi usius principusK

P skatinti tarptautin@ en ra ar ia#im>KP plėtoti ir stiprinti emokrati >5 teisinG #alsty G ir pagar >

4mogaus teisėms ei pagrin inėms lais#ėms.Antrasis ramstis en ra u4sienio ir saugumo politika. Ankstesnis

Europos politinis en ra ar ia#imas 9/*S!;. Atsira o nau os #eiklos sritys@kurus pači> ES5 kuri" iki tolde iure ne u#o. =astric:to sutartis ormalusispagrin as kal ėti apie en r> politik>.

4 / 47


5/47


Bendr"d"r6i"/i "s #eisin'u o ir /id"us reik"+ų sri#$je (#re5i"sisr" s#is)S> ungos tikslas $ tarp#yriausy iniais 6 ais plėtoti en rus #eiksmus toliaunuro ytose srityse 9RF.11.1.;5 siekiant piliečiams u4tikrinti aukšto lygioapsaug> lais#ės5 saugumo ir teisingumo er #ė e.%al ama apie šias sritisP asmen" #ykimo per /en ri os išorės sienas taisyklės ir kontrolėKP ko#a su terori7mu5 sunkiais nusikaltimais5 preky a narkotikais irtarptautinio masto sukčia#imuKP teisminis en ra ar ia#imas au 4iamosiose ir ci#ilinėse yloseKP Europos polici os iuro 9Europolo; @steigimas ei nacionalini" polici ospa ėg" keitimosi in ormaci a sistemos suk6rimasKP ko#a su neteisėta imigraci aKP en ra prieglo sčio politika.

+rečiasis ramstis !olici os ir teism" en ra ar ia#imasau 4iamosiose ylose 9atsira o suk6rus #i aus rink>5 panaikinus sien"kontrolG;.

)lg> laik> pirmie i ramsčiai nesiskyrė nuo paprasto

tarp#yriausy inio en ra ar ia#imo tiesiog po ES #ėlia#a.

8. ES k"ip /ir9n"-ion"+in* or'"ni:"-ij"

Europos S> ungos teisė laikoma sa#arankiška teisės sistema5 kurinepriklauso nuo #alsty i" nari" nacionalinės teisės. ES teisės normos pagalteisinG gali> yra #iršesnės u4 #alsty i" nari" nacionalinG teisG5 nuo osnepriklausančios ei pri#alomos #alsty ėms narėms. Viršnacionalinė teisėyra @gy#en inama speciali" ES instituci "5 kurios nėra pa#al 4ios #alsty ėmsnarėms5 pagal a. !riešingai nei tarptautinė teisė5 kurios norm" laikymasis ir#yk ymas priklauso nuo tarptautinės teisės su ekt" geros #alios5#iršnacionalinė teisė ir os pri#alomumas garantuo amas atitinkamospecialaus a ministracinio mec:ani7mo ėka.

;. ES skir#u "i nuo /"+s#$6*s ir #"rp#"u#inių or'"ni:"-ijųSkirtumai nuo #alsty ės• ES kilmės šaltinis priklauso #iešosios tarptautinės teisės sričiai. +ai

tarp#alsty inės sutartys5 o ne tautos #alios aktas. =o ernios #alsty ėsorgani7aci os pirminis šaltinis $ konstituci a5 kaip tautos aktas5 kaip tautossusitarimas @t#irtinti tam tikr> #alsty inio gy#enimo organi7aci >5 #al 4iosinstituci as ir " gali" ri as5 pilieči" teisinio statuso pagrin us. Valsty ė $

#isa a tautos k6rinys.• ES ir os instituci os #eikia tik pagal suteiktinG kompetenci >5 ospačios tos kompetenci os ri " pakeisti negali. +uo tarpu #alsty inė pilieči"en ruomenė5 priim ama konstituci >5 @gy#en ina ai priklausanči>

Kompetenz Kompetenz 5 t. y. kompetenci > nusistatyti sa#o kompetenci >. +aiesminis #alsty ės ir ES skirtumas.

Skirtumai nuo tarptautini" organi7aci ". +eisingumo +eismo urispru enci o e yra konstatuota5 ka /en ri a yra suk6rusi nau > teisinGt#ark>5 ka os nau ai #alsty ės tam tikrose srityse apri o o sa#o su#ereniasteises

• ka yra sukurti supranacionaliniai organai5 kas nėra 6 inga en ra aitarptautinei teiseiK

• ka ES teisė #eikia ir yra taikoma tiesiogiai šalyse narėse5 #alsty ėsnarės sutiko5 og ES sutartys ei ES instituci " aktai turės prioritet>nacionalinės teisės at4#ilgiuK

5 / 47


6/47


• ka ES++ spren imai pri#alomi #alsty ėms5 " nacionalinės teisėssu ektams ei ES instituci omsK

• ka ES teisės su ektai yra ne tik #alsty ės5 et ir " Q7iniai ei uri iniai asmenys. ES piliečiai turi politinG atsto#y G ir gali pasisakytispren im" priėmimo procese.

6 / 47


7/47



8/47


kuriuos priima ES instituci os sa#o kompetenci os ri ose 9reglamentai5irekty#os5 spren imai5 nuomonės ir rekomen aci os;. !irminė teisė nulemiaantrinės teisės turin@5 6tent pirminės teisės pagrin u yra priimami antrinės9iš#estinės; teisės aktai. ES teisės :ierarc:i o e aukštesnG teisinG gali> turipirminė teisė. +am5 ka galiot" ES antrinė teisė5 os aktai turi 6tisu erinami su :ierarc:iškai #iršesne teise.

11. K"s sud"ro pir in ES #eis

ES pirminG teisG su aroalima teigti5 ka et kurios ES rėmuose su aryti tarptautiniai susitarimai išesmės yra pirminės teisės alis. Visos s#ei'i" osios su#"r#$s 9!ary4iaus5,omos5 Eurotomo;. Vis" ši" sutarči" /*+esn*s p"#"isos 9p#7. Amster amo5'icos5 (isa onos;. N"ujų /"+s#$6ių s#oji o su#"r#$s. N#air6spro#oko+"iprie #is" sutarči"5 t.y. ir steigiam" "5 ir patais"5 ir sto imo sutarči". Valsty ėsnarės mėgsta aryti @#airius p"rei9ki us 5 kaip os supranta #ien> ar kit>pirminės teisės nuostat>. alimos #i situaci os " ; eklaraci > pa aro #isos

#alsty ės narės5 p#7. ES konstitucinė e sutarty e #iršeny ės principas@t#irtintas pačio e sutarty e5 (isa onos sutarty e to atsisakyta5 tačiau#alsty ės narės pri ė o eklaraci >5 kurio e pasakė5 ka ger ia ES++su ormuot> praktik> ir ruošiasi to principo laikytis5 6 ; #iena ar kelios#alsty ės narės pareiškia eklaraci as5 p#7. 1 2 m. =astric:to sutartimiu#o @trauktas piliety ės institutas5 o aliai #alsty i" is nepatiko5 to ėlDani a pri ė o #ienašali> eklaraci >5 kurio e teigė5 ka tos nuostatos niekonesukuria ir neturėt" sukurti. Bendrieji #eis*s prin-ip"i. ES sud"ro i#"rp#"u#ini"i susi#"ri "i. +okie susitarimai yra pri#alomi ir ESinstituci oms5 ir #alsty ėms narėms.

1%. ES #eis*s /ir9en$6*s prin-ipo #urin$s ir reik9 *.

'ors nei ES5 nei E/ sutarty e šis principas ne@t#irtintas5 tačiau pagal ši"sutarči" sistem> ir tikslus ei Europos +eisingumo +eismo praktik>spren 4iant ylas galima teigti5 ka š@ princip> iš esmės pripa4@sta tiekS> ungos instituci os5 tiek ir #alsty ės narės. /e šio principo 6t"ne@manoma @gy#en inti ES teisės. Visa a reikia @#ertinti tok@ akt>5 ka 5@sto ama @ Europos S> ung>5 #alsty ė narė apri o a sa#o kompetenci > tokiapat alimi5 kaip ir #isos kitos #alsty ės narės ir taip šios per uotoskompetenci os ri ose S> ungo e kuriama nau a teisinė t#arka5 pri#alomakiek#ienai #alsty ei narei. -ei #alsty ės narės nesuteikt" tokiai ES teisinei

t#arkai #iršeny ės5 tai kiek#iena #alsty ė narė turėt" neri otas galias ši> ESteisG pa4eisti ar os ne#yk yti išlaiky ama ar priim ama aiprieštarau ančius nacionalinės teisės aktus ir to ėl 6t" ne@manoma@gy#en inti en r" tiksl"5 kuri" siekiama kuriant /en ri as ir EuroposS> ung>.ES++ sako5 ka ES teisė turi #iršeny G et kokios nacionalinės teisėsat4#ilgiu. De iure ne #is" #alsty i" teismai pripa4@sta es>lyginG #iršeny G.De acto nėra 4inoma spren im"5 ka a #iršeny ės principas 6t" paneigtas5ka a o 6t" atsisakyta laikytis.

1 . ES #eis*s /ir9en$6*s prin-ipo #"ik$ o p"sek *s /"+s#$6*se

n"r*se

8 / 47


9/47


10/47


11/47


Spren imas yra pri#alomas #isas. Spren imas5 kuriame nuro omi oa resatai5 yra pri#alomas tik tiems a resatams.,ekomen aci os ir nuomonės neturi pri#alomosios galios.

1;. T"rp#"u#in*s su#"r#$s ES #eis*s 9"+#inių sis#e oje.

ES turi materiali> > 9teisėk6ros; kompetenci > #i u e. ES neiš#engiamai turiturėti ir išorinG kompetenci >5 t.y. su aryti tarptautinius susitarimus sutrečiosiomis #alsty ėmis ir +&. 8iuo at#e u su (isa onos sutartimi u#o@trauktos nau os nuostatos5 kurios patikslina5 etali7uo a at#e us5 ka atarptautinius susitarimus galima su aryti. !roce 6ra išlieka analogiška. +a a5 kai susitarimo su arymas 6tinas pasiekti steigiamosiose sutartysenumatyt" tiksl". ES gali #eikti kai tai numato antrinė teisė. %ai is gali turėti po#eik@ en roms taisyklėms5 keisti " [email protected]#ar u5 ka tokios sutartys yra pri#alomos ir ES instituci oms5 ir #alsty ėmsnarėms.

+ai yra ES teisės alis ir as @gy#en inti5 " laikytis5 as tinkamai taikyti pri#aloir instituci os5 ir #alsty ės narės. -os yra aukščiau antrinės teisės 9nors a šalimi ar organi7aci a5 to ėlreikia5 ka prisi ungt" ir #alsty ės narės.

1 sutart@ su -AV taip pakeisti5 ka 6t" su erinama5 ar apanaikinti.

1=. Re'+" en#o p"'rindini"i 6ruo!"i.o Re'+" en#"s $ 2IIstr. taikomas #isuotinai5 pri#alomas #isaapimtimi5 taikomas tiesiogiai. )šsiskiria sa#o pri#alomumu. ėl sa#opo4ymi" reglamentai taikomi #isiems tiek #alsty ėms5 " instituci oms5

11 / 47


12/47


tiek pri#atiems asmenims. -" nuostatomis galima remtis kaip irnacionaliniu @statymu.Veikimas $ niekas neturi teisės nesilaikyti " nuostat".ES++ )talai perrašinė o reglament" nuostatas @ nacionalinG teisG $ iemsiškėlė yl>. -ie grin ė sa#o perrašinė im> tuo5 ka nėra skirtumo5 ka angi#is#ien perkeliamos #isos nuostatos5 o 4monėms nacionalinė teisė yrasuprantamesnė. +eimas pasakė5 ka to aryti negalima5 nes

1. ,eglamentas turi #iršeny G ir e perkelimo5 is yra tiesiogiaitaikomasK

2. !erkeliant galima pa aryti klai >K3. alima suklysti ėl a resat"KF. +eisingumo teismas negali sprGsti yl" kylanči" iš nacionalinės

teisės pa4ei im"5 o iš reglamento $ gali.)šimtis kai galima perkelti yra ta a5 kai pats reglamentas numato5 ka#al 4ios instituci os turi imtis tam tikr" #eiksm"5 ka @gy#en itireglamenta5 t.y. kai pats reglamentas tai numato.

Xra #ertikalus ir :ori7ontalus reglamento #eikimasVertikalus $ kai reglamentas taikomas #alsty ėms ir

instituci omsKTori7ontalus $ kai taikoma pri#atiems asmenims.Dėl kan i ači" os turi perkelti reglamento nuostatas @ nacionalinG teisG5nes tiesioginis po#eikis oms ar galios neturi5 o nacionalinis @statymas turi6ti su erintas su ES teise norint @stoti. )r (ietu#ai taip u#o5 tačiau @sto usyra tam tikras laikotarpis5 kai perkeltos reglamentuo nuostatos yraraukiamos iš nacionalini" @statym".

%@. Direk#$/os k"ip #eis*s "k#o $p"#$6*s.

Direk#$/os $ pri#alomas teisės aktas5 tačiau tas pri#alomumas tik alinis5pri#aloma ne #isos apimties5 o tik tikslai. +aip pat i skirta #alsty ėmsnarėms5 ne pri#atiems asmenims. SESV 2IIstr. Valsty ės narės pačiospasirenka5 kaip @gy#en inti irekty#as. Da4niausiai " nuostatos yraperkeliamos @ nacionalinG teisG. Direkty#a yra pri#aloma re7ultato at4#ilgiu.!ro lema tiesioginio taikymo et pri#aloma perkeltiY!erkeliant irekty#> @ nacionalinG teisG yra tokie reikala#imai

1. +aikomos priemonės turi tinkamai atspin ėti irekty#os turin@K2. Valsty ė turi laikytis termino5 kuris nustatytas irekty#o eK3. Valsty ė turi pasirinkti tinkamiausias inkorpora#imo ormas ir 6 us.

ES++ yra iš#e Gs tiesioginio #eikimo princip>. Direkty#a tampa tiesioginiotaikymo tik esant tam tikroms s>lygoms

Direkty#a ne@gy#en inama per nustatyt> termin>KDirekty#os nuostatos @gy#en inamos netinkamaiKDirekty#os nuostatos aiškios5 et s>lyginės ir suteikia kaikuriems asmenims teises.

Direkty#os tiesioginis #eikimas yra išimtis5 o ne taisyklė. Direkty#a nieka anegali 6ti taikoma :ori7ontaliai.ES++ yra iš#e Gs ar #iena principa netiesioginio irekty#os #eikimo $kiek#iena ES #alsty ės instituci a aiškin ama teisG turi atsi4#elgti @irekty#os nuostatas5 net ei irekty#a ar nėra perkelta @ tos #asty ėsnacionalinG teisG. +ais at#e ais5 eigu nacionalinė teisė #isiškai skiriasi nuoar neperkeltos irekty#os nuostat"5 #is#ien turi 6ti aiškinama irekty#osnau ai 9netiesioginis #eikimas;.Valsty ei laiku ne@gy#en inus irekty#os ir nuo to nukentė us pri#atiemsasmenims5 ie gali kreiptis @ nacionalinius #alsty ės teismus5 ka #alsty ėatlygint" 4al>.

12 / 47


13/47


1 Hm. =ars:all yla $ neperkėlus irekty#os i negali #eikti asmens5 etteismai turi atsi4#elgti rem amiesi ne #ien tiesioginiu irekty#os #eikimu.!agal kit> yl> #isos #alsty ės instituci os turi atsi4#elgti.D#igu os irekty#os $ suteikia teises ir piliečiams5 ir i elėms @monėms.Voscos yla $ #isos instituci os turi remtis irekty#om5 net ei sukuria pareig>6kio su ektams 9 et tai iš esmės taikoma tik aplinkos apsaugos srity;.

%1. Direk#$/os ir Re'+" en#o skir#u "i

,emiantis SESV 2II str. reglamentas taikomas #isuotinai5 tiesiogiaitaikomas5 pri#alomas #isas. Skiriasi nuo kit" akt"5 ka pri#alomas #isaapimtimi. Dėl to taikomas #isiems #alty ėms $ narėms5 Q7iniamsasmenims5 uri iniams asmenims.'iekas neturi teisės nesilaikyti reglamento nuostat". Valsty ės $ narėsnegali suteikti išimči".!errarašant @statym> pagal reglament> ir taikiant reglament> tiesiogiai yrai elis skirtumas 9ES++ ?rance #. ommission yla5 Variola yla;

1. perkeliant @ nacionalinG teisG keičiasi a resat" ratasK2. skiriasi nuostat" reikšmė kit" norm" at4#ilgiu5 t.y. " #iršeny ėK3. klai os tikimy ėKF. 6t" pakirstas ES++ monopolis aiškinant ES teisG.

Z)šimtis $ galima perkelti5 eigu tai nuro oma pačiame reglamente.

+uri tiek #ertikal" 9asmuo ir #alsty ė;5 :ori7ontal" 9?A[-A ir -A[?A; taikym>.

Xra @pareigo imas erinti nacionalinG teisG su ES teise. Valsty ė $ kan i atėturi perkelti reglament" nuostatas @ nacionalinG teis@ ir tik tokiu at#e u@gy#en inti ES teisės reikala#imus.

Direkty#a $ pri#aloma5 et ne #isos apimties. Skirta #alsty ėms $ narėms.!erkeliant @ nacionalinG teisG5 #alsty ės a4niausiai perrašo irekty#"nuostatas.

SESV 2II str. irekty#a pri#aloma kiek#ienai #alsty ei narei5 kuriai i skirta5re7ultato5 kur@ reikia pasiekti at4#ilgiu5 et nacionalinės #al 4ios instituci ospasirenka os @gy#en inimo orm> ir 6 us.

!erkeliant @ nacionalinG teisG5 #alsty ės yra #ar4omos tam tikrais@pareigo imais. !riemonės turi atspin ėti irekty#os turin@. +aip pat laikytistermimo5 iki kurio reikia perkelti irekty#os nuostatas. Valsty ės turi

pasirinkti tinkamiausias inkorpora#imo ormas ir meto us.!erkeliant irekty#as @ nacionalinG teisG

1; atitinkamos #i aus priemonės turi atspin ėti irekty#os turin@K2; nacionalinė #al 4ia turi paisyti irekty#o e nustatyto os @gy#en inimo

terminoK3; i pri#alo pasirinkti tinkamiausias inkorpora#imo priemones ir

meto us.

Directives difer rom regulations in a number o ways. They do not havegeneral application and so do not have to be addressed to all Member tates. !dditionally" they are not directly applicable and" normally" the rights

and obligations created by them only become efective once they havebeen incorporated into national law by the appriopriate national authorities.They do" however" place an obligation on Member tates to ensure that a

13 / 47


14/47


particular aim is achieved by a particular date" leaving national authoritiesto decide on the implementation details. This allows a ar greater degree o #e$ibility" providing Member tates with the opportunity to introduce ameasure in the manner best suited to that state.Decisions are o ten the chosen method where harmonisation" rather thanuni ormity" o law is the aim.

%%. ES #eis*s "k#o #iesio'inis #"ik$ "s ir #iesio'inis /eiki "s

Direct applicability can be distinguished orm direct efect despite the act the %&' has used the terms interchangeably. Direct applicability should beinterpreted as meaning that a provision re(uires no implementation asurther action by the Member tates in order to ta)e efect. *hile all

regulations are directly applicable" the &ourt con+rmed that regulationswould be directly efective only when able to ul+l all the ,an -end criteria.

%& law has direct efect" which can be seen as a twopronged concep under

which/. community law provides not only Member tates with rights andobligations" but individuals also0 and

2. such rigts and obligations can be en orced by individuals be ore theinational courts0

,an -end criteria 1or eyners criteria34 clear and precise 1both parties must be clear as to what their respectiverights5obligations are. This does not necessarity mean that the whole

provision must comply De reune v. abena it was held only part o anarticle ul+lled this criteria" but it was conse(uently directly efective304 unconditional 1a provision will not be unconditional i the right it providesis in some way dependent on the 6udgement or discretion o an independent body unless that discretion is sub6ect to 6udicial control304 not sub6ect to any urther implementing measures on the part o either thecommunity or national authority0

%fect o principle/. increases efectiveness o %& law02. uni ormity o %& law in all Member tates07. supports integration0

% . Direk#$/os #iesio'inio /eiki o '"+i $6*s ir s&+$'os

X#one #an Duyn #. Tome &\ce. Direkty#os nuostatos gali #eikti tiesiogiai5 ei yra tenkinamos šios s>lygos1; irekty#os @gy#en inimo terminas pasi aigGsK2; irekty#os norma ne@gy#en inta ar a @gy#en inta logaiK3; tokia norma galima remtis tik prieš #alsty G.

ES++ yra išlei Gs irekty#" tiesioginio #eikimo princip>. 8ie at#e ai irekty#a nėra perkelta per nustatyt> termin>K nuostatos @gy#en intos netinkamaiK suteikia tam tikras asmenines teisesK nereikia oki" papil om" @gy#en inanči" nuostat".

14 / 47


15/47


Direkty#" tiesioginis #eikimas yra išimtis5 o ne taisyklė ir tik tuo at#e u5 kaikal ame apie #ertikalius santykius.

Direkty#a gali #eikti tiesiogiai tik #ertikaliai5 t.y. asmuo prieš #alsty G5 eiguyra išpil ytos tiesioginio #eikimo s>lygos.

!.S. 'etiesioginis irekty#" #eikimo p. $ kiek#iena #alsty ės instituci a5aiškin ama nacionalinG teisG turi atsi4#elgti @ irekty#" nuostatas.

=ars:all yla 1 IH m. neperkeltos @ nacionalinG teisG irekty#os negali@pareigoti asmens5 et teismai turi atsi4#elgti @ tiesiogin@ irekty#os #eikim>.

D#igu o #eikimo irekty#os priimamos aplinkos apsaugos srity e teisėspiliečiams ir @pareigo imai #alsty ėms $ narėms.

Directives are not directly applicable" as they re(uire implementation intonational law. &onse(uently" directives do not appear to provide rights toindividuals until they are incorporated and the via national legislation

although they do place obligations on Member tates.%&' 9ranz -rad and ,an Duyn 4: ! directive has not been ade(ualy implemented into national law" it may still give rise to direct efects.;n order or directives to be directly efective" the %&' has held that where adirective has not been ade(ualy implemented into national law" it may stillgive rise to direct efects. This approach ma)es directives both moreefective and also estops Member tates rom relying on their own


16/47


%4. Sprendi o ir re'+" en#o skir#u "i

Spren imas yra in i#i ualus teisės aktas5 kuris skirtas i i#i ualiemsasmenims ar " augetui. )n i#i ualaus po 6 4io spren imai #eikiatiesiogiai. +ačiau gali 6ti ir en ro po 6 4io spren imai. %a angi ie nėrataikomi #isuotinai5 to ėl iš esmės yra la iau a ministraciniai5 o ne norminiaiaktai.ES++ pasisakė5 ka eigu spren imas yra en ro po 6 4io5 tai o #eikimasyra panašus @ irekty#os5 t.y. @ reikia perkelti @ nacionalinG teisG.

Esminis skirtumas $ teisinės pasekmės. ,eglamento at#e u tai yra la aiaišku. /et šiaip aiški" nėra.

! decision is similiar to a regulation in that it has direct applicability"re(uiring no implementation in order to ta)e efect. !ll decisions must be

published in the >?cial 'ournal" ta)ing efect at a prescribed time or on the2@th day ollowing publication. Decisions are only binding upon those towhom they are addressed.

%8. Nepri/"+o i ES #eis*s "k#"i

!agal SESV 2II str. ES teisės instrumentai 9aktai; apima irekty#as5reglamentus5 spren imus5 nuomones ir rekomen aci as. !agal teisinioimperaty#o po 6 @ skiriami pri#alomi ir nepri#alomi teisės aktai.'epri#alomiems aktams priskiriamos ES instituci " lei 4iamosrekomen aci os ir nuomonės.

,ekomen aci os gali 6ti skiriamos #alsty ėms narėms5 Q7iniams ei uri iniams asmenims. -omis a4niausiai si6lomi tam tikri #eiksmai arelgesys5 @#airi" politini" sriči" erinimas5 koor ina#imas. Da4niausiai priima%omisi a5 rečiau $ +ary a.

'uomonėse paprastai iš ėstomi ES instituci " po4i6riai5 po7ici os tamtikrais klausimais. 'uomonė gali 6ti skiriama #alsty ėms narėms5 gali 6tiir atsakymas @ kitos instituci os okument> ar paklausim>. 'uomonė gali 6tireikalinga kaip proce 6rinis 4ingsnis ES spren im" priėmimo procese5 ekurio galutinis spren imas negalio a.

'ors SESV 2IIstr. sako5 og rekomen aci os ir nuomonės neturipri#alomosios galios5 negalima teigti5 ka os apskritai neturi okio teisiniopo#eikio. SprGs ami teisinius ginčus nacionaliniai teismai turi atsi4#elgti @rekomen aci as5 ypač ta a5 kai os gali nuro yti5 kaip aiškinti #i aus teisėsnuostatas5 priimtas @gy#en inant rekomen aci as5 ar a5 kai rekomen aci ospapil o pri#alomus /en ri os teisės aktus.

%;. Teis*s "k#"i prii " i ES 6endros u!sienio ir s"u'u o po+i#ikossri#$se? ins#i#u-ijos 6ei p"rei'$6*s 3s#ei'#os 9ios ES po+i#ikos/$kd$ ui

/en ruosius ES u4sienio politikos strateginius interesus ir tikslus9 en r>sias gaires; nustato Europos Va o#" tary a 9#ien alsiai5#a o#au amasi +ary os rekomen aci a; tose srityse5 kur ES turi ar gali turėtis#ar i" interes". /en ro e strategi o e nuro omi s#ar iausi en ros u4sieniopolitikos tikslai5 os @gy#en inimo trukmė ir galimi panau oti resursai.Strategi as @gy#en ina +ary a pareng ama ir priim ama spren imus5@pareigo ančius #alsty es nares. %omisi a u4tikrinti5 ka tokiuosespren imuose /en ri os #eikla atitikt" /*S!. !arlamentas pateikia

16 / 47


17/47


nuomones ir t#irtina iu 4et>. Spren imai nustato ES po7ici as5 #eikimoplanus ir tikslus5 ei konkrečiais @gy#en inimo priemones.

+arptautiniai susitarimai su aromi su #iena ar keletu treči" " šali" artarptautini" organi7aci ". Vyk yti ery as ėl tarptautini" susitarim" +ary apaprastai @galio a ES pirmininkau anči> šal@ ir5 ei reikia5 E%. +arptautiniamssusitarimams /*S! srity e +ary a turi pritarti #ien alsiai. 8alys narės galisusilaikyti5 taip ne lokuo amos spren imo priėmimo. Susilaikiusi #alsty ėnarė nepri#alo @gy#en inti tokio +ary os spren imo5 tačiau turi pripa4inti5ka toks spren imas saisto Europos S> ung>. *4sienio politikos srity enepriimami @prastiniai ES teisės aktai $ reglamentai ir irekty#os. ES u4sieniopolitik> @gy#en ina ES #yriausiasis @galiotinis u4sienio reikalams ir saugumopolitikai ir #alsty ės narės.

/*S!> #yk o1. Europos Va o#" +ary a paskiria S&jun'os /$ri"usi&j3 3'"+io#in3u!sienio reik"+" s ir s"u'u o po+i#ik"i 9 -is pirmininkau a *4sienioreikal" tary ai5 pri4i6ri ES elegaci " trečiosiose #alsty ėse ei tarptautinėseorgani7aci ose #eikl> ir #a o#au a en rai u4sienio ir saugumo politikai5reguliariai konsultuo asi su Europos !arlamentu s#ar iausiais en ros

u4sienio ir saugumo politikos aspektais5 esminiais pasirinkimo klausimais irin ormuo a apie ši" politikos krypči" rai >. Vyriausiasis @galiotinis ormuo aEuropos išorės #eiksm" tarny >5 su aryt> iš +ary os generalinio sekretoriatoar uoto "5 %omisi os ir #alsty i" iplomatini" tarny "5 kuri u4tikrina#eiksmingai u4sienio politikai reikalingus išteklius5 en ra ar iau a su#alsty i" nari" iplomatinėmis tarny omis.;.2. Europos išorini" #eiksm" tarny a 9Su aryta iš +ary os generaliniosekretoriato5 %omisi os ir #alsty i" nari" eleguo amo personalo. -i pa e aS> ungos #yriausiam @galiotiniui u4sienio reikalams ir saugumo politikai kurtipasi6lymus ir #yk yti politik> pat#irtint> +ary o e.;.3. i#ilini" kri7i" #al ymo aspekt" komitetas 9 )V &=; 9 +ai !olitinioSaugumo %omiteto ar o grupė5 kuri yra atsakinga u4 @#airius ci#iliniuskri7i" #al ymo aspektus. %uria ci#ilini" kri7i" #al ymo koncepci as irinstrumentus5 #ertina strategines alternaty#as5 planuo a ir pri4i6ri ci#ilini"operaci " progres>.;F. !olitinė $ karinė grupė 9!= ; 9 Atsakinga u4 karines ir mišrias operaci as.%uria strategines koncepci as5 pa e a rengti plana#imo okumentus irpri4i6ri operaci " progres>.;.. Europos s> ungos karinis komitetas 9E*= ; 9 Aukščiausia karinė instituci a

+ary o e5 kuri> su aro #alsty i" nari" kariuomeni" #a ai ir atsto#au aminuolatini" atsto#". -os paskirtis $ teikti rekomen aci as ir patarti kariniaisklausimais ES.;.C. *4sienio santyki" patarė " ar o grupė 9,E(E]; 9 Dar o grupė yra

atsakinga u4 #isus :ori7ontalius klausimus rengiant ir #yk ant +ary osspren imus.;.

% Europossaugumo ir gyny os politik> 9ES !;. Su arant (isa onos sutart@ u#opakeistas politikos pa#a inimas5 taigi (isa onos sutarty e pa rė4iama /S !s#ar a ir speciQškumas5 steigimo sutartyse ai paskirtas nau as skyrius et išesmės i #is ar yra en rosios u4sienio ir saugumo politikos 9/*S!;alis.+o ėl ES kompetenci a šio e srity e yra tapati S> ungos kompetenci ai/*S! srity e.

17 / 47


18/47


%=. ES 3'"+ioji "i /eik+os sri#$je CL"is/*s? s"u'u o ir #eisin'u oerd/*

Europos Va o#" +ary a api rė4ia lais#ės5 saugumo ir teisingumoer #ės teisėk6ros ir #eiksm" plana#imo strategines gaires5 #alsty ėmsnarėms paliekama teisė nusistatyti oms priimtinus nacionalinio saugumou4tikrinimo5 en ra ar ia#imo ir koor ina#imo 6 us. 8ie 6 ai pri#aloneprieštarauti su si iarumo ir proporcingumo principams.

+ary a5 rem amasi %omisi os pasi6lymu5 gali pat#irtinti priemones5nustatančias s>lygas5 kuriomis #alsty ės narės5 en ra ar iau amos su%omisi a5 o ekty#iai ir nešališkai #ertina5 kaip #alsty i" nari" #al 4iosinstituci os @gy#en ina lais#ės5 saugumo ir teisingumo politik>.

+ary a pat#irtina priemones5 ka 6t" u4tikrintas #alsty i" nari"atitinkam" pa alini"5 taip pat ši" pa alini" ir %omisi os a ministracinisen ra ar ia#imas.

Europos !arlamentas ir +ary a5 priim ami reglamentus pagal @prast>teisėk6ros proce 6r>5 api rė4ia a ministracini" priemoni" sistem>5 susi usi>

su kapitalo u ė imu irmokė imais5 kai siekiama u4kirsti keli> terori7mui ir su uo susi usioms#eikoms.

S> ungos politikai ir os @gy#en inimui taikomas soli arumo ir teisingoatsakomy ės pasi ali imo tarp #alsty i" nari" principas.

%a angi nelieka ramsči" ir (isa onos sutartimi panaikinami ES 3 irE/ CI straipsniai5 kuriais u#o ri o ama +eisingumo +eismo kompetenci a5

+eisingumo +eismas @gy a en r> > kompetenci > priimti pre u iciniusspren imus lais#ės5 saugumo ir teisingumo er #ės srity e.

%al ant apie #i7"5 prieglo sčio5 imigraci os ir kitas su lais#u asmen" u ė imu susi usias politikos sritis 9 teism" en ra ar ia#im> ci#ilinėse

ylose5 teismo spren im" pripa4inim> ir #yk ym> ir pan.;5 @ +eisingumo +eism> gali kreiptis #isi nacionaliniai teismai $ " ratas ne eri o amas tikaukščiausiaisiais teismaisK +eisingumo +eismas gali priimti spren imus ėl#iešosios t#arkos priemoni" atliekant tarp#alsty inG kontrolG. +o ėl šio esrity e +eisingumo +eismas turi uris ikci > pagal en r> > teisG.

@. Kokios ins#i#u-ijos sud"ro ES ins#i#u-in sis#e &

1. Ki#os (p"'"+6in*s) ES ins#i#u-ijos

18 / 47


19/47


%. K& "#s#o/"uj" Europos 7"r+" en#"s

eglamentavimasESS 13 str.5 1F str.SESV 223 $ 23F str.

Europos !arlament> su aro H3C nariai $ /"+s#$6ių n"rių #"u#ų "#s#o/"i . +aigi iš to seka5 ka Europos !arlamentas atsto#au a #alsty i" nari" tautas5#isuomenes5 o ne #alsty es nares5 kaip #yriausy i" atsto#us5 ka angiEuropos !arlamento nariai renkami tiesioginiu alsa#imu.

. 7"'rindin*s Europos 7"r+" en#o unk-ijos

Skirtinos šios pagrin inės Europos !arlamento unkci os1. /en rai su +ary a #yk o teisėk6ros unkci as 94r. Nprasta ir speciali

teisėk6ros proce 6ra atsakyme @ 1 klausim>;K2. /iu 4etines unkci asK3. !ritarimas tarptautini" sutarči" su arymuiKF. Daly#a#imas instituci " paskyrime 9renka %omisi os pirminink>5

pritaria E% nari" kan i at6roms;K

. Vyk o politinės kontrolėsi ir konsulta#imo unkci as 9nepasitikė imo%omisi a pareiškimas5 +yrimo komitet" su arymas;.

19 / 47


20/47


0. K"s sud"ro Europos S&jun'os T"r$6&

eglamentavimasEuropos S> ungos +ary aESS 13 str.5 1C str.SESV 23H $ 2F3 str.

,ienu aspe)tu +ary > su aro po #ien> kiek#ienos #alsty ės narės ministro lygio atsto#>5kuris gali prisiimti @sipareigo imus sa#o #alsty ės narės Vyriausy ės #ar u iralsuoti os #ar u5 taigi turintys @galio imus atsto#auti #alsty G.

Kitu aspe)tu +ary > instituciškai su aro šiuos nuolatinės instituci os

o Bendrųjų reik"+ų #"r$6" 5 kuri u4tikrina @#airios su ėties +ary osar o nuoseklum>K

o U!sienio reik"+ų #"r$6" 5 kuri pagal gaires parengia S> ungos išorės#eiksmus ir u4tikrina5 ka S> ungos #eiksmai 6t" nuosekl6sK

o V"+s#$6ių n"rių /$ri"us$6ių nuo+"#inių "#s#o/ų ko i#e#"s 5 kurisyra atsakingas u4 +ary os ar o parengim>Ko >ener"+inis sekre#ori"#"s 5 kuris pa e a +ary aiKir kitos nenuolatinės.

4. 7"'rindin*s Europos S&jun'os T"r$6os unk-ijos.

Aendrai +ary a en rai su Europos !arlamentu #yk o teisėk6ros ir iu etines

unkci as. -i #yk o politikos orma#imo ir koor ina#imo unkci as laiky amasiSutartyse nustatyt" s>lyg".

)š ESS ir SESV nuostat" išskirtinos šios pagrin inės +ary os unkci oso /en rai su Europos !arlamentu #yk o teisėk6ros unkci asKo *4tikrina #alsty i" nari" en ros ekonominės politikos koor ina#im>Ko ,em amasi Europos Va o#" +ary os nustatytomis en romis

gairėmis api rė4ia ir @gy#en ina en r> u4sienio ir saugumo politik>Ko S> ungos #ar u su aro tarptautinius susitarimus su trečiosiomis

#alsty ėmis ar a tarptautinėmis organi7aci omisKo %artu su Europos !arlamentu su aro iu 4eto #al ymo instituci >5 kuri

t#irtina /en ri os iu 4et>Ko Skiria Europos Au ito ,6m"5 Ekonomikos ir socialini" reikal" komiteto5,egion" komiteto narius.o 'ustato Europos Va o#" +ary os pirmininko5 %omisi os pirmininko5

S> ungos #yriausio o @galiotinio u4sienio reikalams ir saugumopolitikai5 %omisi os nari"5 Europos S> ungos +eisingumo +eismopirminink"5 nari" ei kancleri" ir +ary os generalinio sekretoriausalgas5 išmokas ir pensi as5 ir kitas et kokias #ieto ar o u4mokesčiomokamas išmokas.

8. K& "#s#o/"uj" Europos Ko isij"

eglamentavimasESS 13 str.5 1H str.

20 / 47


21/47


SESV 2FF $ 2 0 str.

Europos %omisi > su aro 2H nariai. Europos %omisi os nariai atstovaujavisos Europos Sąjungos gyventojus, o ne savo valstybes9#yriausy es;5 nepaisant to5 ka %omisi o e yra po #ien> nar@ iš kiek#ienos#alsty ės narės. Vyk y ama sa#o @sipareigo imus5 %omisi a yra #isiškainepriklausoma. 'epa4ei 4iant reikala#im"5 %omisi os nariai nesiekia gauti irnepaiso okios #yriausy ės5 instituci os5 @staigos ar organo nuro ym"5susilaiko nuo et kokios su sa#o pareigomis nesu erinamos #eiklos.

;. 7"'rindin*s Europos Ko isijos unk-ijos.

Skirtinos šios pagrin inės Europos %omisi os unkci oso +eikia teisės akt" pasi6lymusKo !agal kompetenci > priima teisės aktusKo !riima aktus @gy#en inančias priemones 9@galinus Europos S> ungos

+ary ai;Ko Atlieka koor ina#imo5 #yk om>sias ir #al ymo unkci as Sutartysenustatytomis s>lygomis.o *4tikrina5 ka Sutartys ir priemonės5 kuri" omis #a o#au amosi

imasis instituci ose5 6t" taikomosKo )nici uo a S> ungos metini" ir augiameči" program" su arym>5 ka

6t" pasiekti susitarimai tarp instituci "Ko Vyk o iu 4et> ir #a o#au a programomsKo Atsto#au a S> ung> išorės santykiuoseKo !ri4i6ri S> ungos teisės taikym>5 kontroliuo ant ES++ 9sutarči"

sergėto a;Kir kt.

ungos +eisingumo +eism> su aro1; +eisingumo +eismas $ su aro po #ien> teisė > iš kiek#ienos #alsty ės

narės 92H;5 iems pa e a generaliniai a #okatai 9I;K2; /en rasis +eismas $ su aro ne ma4iau kaip po #ien> teisė > iš

kiek#ienos #alsty ės narės 9ne ma4iau kaip 2H;K3; Speciali7uoti teismai 9šiuo metu tik +arnauto " +eismas $ su aro Hteisė ai;.

+iek generaliniai a #okatai +eisingumo +eisme5 tiek teisė ai #isuoseminimuose teismuose gali 6ti skiriami ir antrai ka enci ai.

=. 7"'rindini"i Europos S&jun'os Teisin'u o Teis o u!d"/ini"i

9ESS 135 1 str.5 SESV 2 1 2 H str.;aiškina ES teisG #ysto ES teisG spren 4ia antrinės teisės akt" atitikt@ pirminei teisei spren 4ia #alsty i" nari" #eiksm" atitikt@ ES teisei

21 / 47


22/47


+eisingumo +eismas turi aukščiausi> ir kartu išimtinG teisminG #al 4i> #isaisS> ungos teisės klausimais. !agrin inis o u4 a#inys nusakomas taip


23/47


Au ito ,6mai neturi sa#arankiškos teisinės galios. 'ustatG sukčia#imo akt>ar a pa4ei im>5 au itoriai in ormuo a &(A? $ Europos ko#os su sukčia#imutarny >.

Au ito ,6m" uBduotis $ tikrinti5 ar #isos pa amos gautos ir #isos išlai ospa arytos teisėtai ir t#arkingai5 taip pat ar Qnans" #al ymas yra patikimas.!riešingai negu kai kurie nacionaliniai #alsty i" nari" Au ito r6mai5 is ne turiteisminės kompetenci os pri#erstinai #yk yti sa#o prie4i6ros @galio imus ar aausti u4 teisinius pa4ei imus5 kuriuos išaiškina #yk y amas sa#o prie4i6ros#eikl>. %ita #ertus5 is gali #isiškai sa#arankiškai pasirinkti tikrinimo o ekt>ir tikrinimo meto >. Au ito ,6mai gali tikrinti ir pri#ačius asmenis5pa#y7 4iui5 ar iš S> ungos lėš" pri#ačiam ga#ė ui išmokėta su si i anau o ama pagal S> ungos teisės reikala#imus.

+ikrasis Au ito ,6m" ginklas yra vieCumo povei)is . -o prie4i6ros #eiklos re7ultatai pasi aigus kiek#ieniems Qnansiniams metams api en rinami metiniame pranešime5 kuris skel iamas %uropos H6ungos o+cialia6ame leidiny6e$ taip ie pa#iešinami #iso e Europo e. /e to5 Au ito ,6mai et ka a gali pateikti pasta as tam tikrais klausimais specialiuose pranešimuose5 kurie taip

pat skel iami %uropos H6ungos o+cialia6ame leidiny6e .

01. Europos V"do/ų T"r$6os p"skir#is ir unk-ijos

9ESS 135 1 str. Sutarties ėl ES #eikimo 23 23C str.; eramai skatina S> ungos plėtotG ir nustato en riausias os politinesgaires ir prioritetusi ne#yk o teisėk6ros unkci "

Europos Va o#" +ary os #ai muo #e opas nustatyti 6endr& ES po+i#ikoskr$p#3 6ei priori#e#us ir nagrinėti su ėtingus ar a opius klausimus5 kuri"negalima išsprGsti 4emesniu $ tarp#yriausy inio en ra ar ia#imo $lygmeniu.'ors +ary a aro i elG @tak> rengiant ES politinG ar ot#arkG5 i ne#uri'"+ių +eis#i #eis*s "k#ų .

?*'% )-&S• %onstitucinė ir institucinė ES rai a• Ekonominės ir socialinės politikos gairės• ES po7ici os tarpt. ery ose koor ina#imas5 santyki" su kitomis

šalimis gairės• 'au " politikos sriči" inicia#imas5 spren imai ėl ES +ary o e

nesutart" klausim"• EV+ ne#yk o ES teisės akt" lei ė o unkci os

!agrin inė pačios Europos Va o#" +ary os unkci a $ nustatyti en r>siaspolitines ES #eikimo gaires. Sa#o u4 uotis i #yk o priim ama politiniusprincipinius spren imus ar a ormuluo ama en r>sias nuoro as ir u4 a#inius +ary ai ar Europos %omisi ai5 pa#y7 4iui5 Europos Va o#" +ary a a#ėpost6m@ Ekonominei ir pinig" s> ungai5 Europos pinig" sistemai5 tiesioginiams Europos !arlamento rinkimams5 taip pat socialinei politinei #eiklai ir sto imo klausimais.

0%. Europos V"do/ų T"r$6os sud*#is

23 / 47


24/47


Valsty i" nari" ar a " #yriausy i" #a o#ai5 os pirmininkas ir %omisi ospirmininkas.

+ary os susitikim" aly#iaiEuropos Va o#" +ary os susitikimuose aly#au a #is" ES šali" #alsty i" ar a#yriausy i" #a o#ai5 %omisi os pirmininkas ir susitikimams pirmininkau antisEuropos Va o#" +ary os pirmininkas. -uose taip pat aly#au a ES#yriausiasis u4sienio reikal" ir saugumo politikos @galiotinis

Europos Va o#" +ary a5 tai yra #alsty i" nari" ir #yriausy i" #a o#ai irEuropos %omisi os pirmininkas5 susitinka ne rečiau kaip u kartus per pusmet@. %ai reikia pagal ar ot#arkG5 Europos Va o#" +ary os nariai galinusprGsti5 ka kiek#ienam " pa ėt" ministras5 o %omisi os pirmininkui $%omisi os narys 9ES sutarties 1 straipsnio 3 alis;.(isa onos sutartimi @#estos Europos Va o#" +ary os pirmininko pareigos.Europos Va o#" +ary os pirmininkas turi5 priešingai negu iki tol pirmininka#usios #alsty ės5 ne nacionalin@5 o europin@ man at>. Europos Va o#" +ary os pirmininkas renkamas #e " su puse met" ka enci ai ir šias pareigas

is eina #isu etatu. !irmininku turi 6ti išrenkama @4ymi asmeny ė k#aliQkuo

ta Europos Va o#" +ary os nari" als" auguma5 is gali 6ti perrenkamasar #ienai ka enci ai. !irmininkas yra atsakingas u4 pasirengim> EuroposVa o#" +ary os posė 4iams5 is taip pat atsto#au a ES tarptautiniuose aukščiausio o lygio susitikimuose u4sienio ir saugumo politikos klausimais.

0 . Ekono ikos ir so-i"+inių reik"+ų ko i#e#o ir re'ionų ko i#e#op"'rindin*s unk-ijos

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (ESS 13 str.,Sutarties dėl ES veikimo 3 1!3 " str.#!ataria ir remia +ary > ir %omisi >4 tei)damas nuomones sutartyse numatytais atve6ais4 tei)damas nuomones savo iniciatyva4atstovau6a valstybiE nariE Ivairioms interesE grupFms H6ungosteisF) ros procese

Ekonomikos ir socialini" reikal" komiteto 9ES,%; tikslas $ u4tikrinti5 kaEuropos S> ungo e instituci " lygmeniu 6t" atsto#au ama @#airioms ekonominėms ir socialinėms grupėms5 ypač ar a#iams ir ar uoto ams56kininkams5 #e4ė ams5 preky ininkams5 amatininkams5 lais#" " pro esi "atsto#ams ir ma4" " ir #i utini" @moni" #a o#ams. !er š@ komitet> @tak>gali aryti ir #artoto ai5 aplinkosaugininkai ir s> ungos.

$egionų komitetas (ESS 13 str., Sutarties dėl ES veikimo 3 %!3 & str.#!ataria ir remia +ary > ir %omisi >4 tei)damas nuomones sutartyse numatytais atve6ais4 tei)damas nuomones savo iniciatyva4 atstovau6a valstybiE nariE vietos ir regionE valdBiai H6ungos teisF) ros

procese

8is komitetas5 kaip ir ES,%5 nėra ES instituci a tikr> a to 4o 4io prasme5 nesatlieka tik patariamHsias uBduotis. %ai kuriais nustatytais at#e ais Tarybaarba Komisi6a privalo )onsultuotis su ,egion" komitetu 9Opri#alomo ikonsultaci a ;5 ypač š#ietimo5 kult6ros5 s#eikatos apsaugos5 transeuropini"tinkl" plėtros5 transporto5 telekomunikaci " ir energetikos in rastrukt6ros5ekonominės ir socialinės sanglau os5 u4imtumo politikos ir socialini" teisėsakt" lei y os srityse. +ačiau ir e teisinio @pareigo imo +ary a su ,egion"

24 / 47


25/47


komitetu reguliariai konsultuo asi @#airiausiais teisėk6ros klausimais9O akultaty#io i konsultaci a ;.

00. Europos Fen#rinio 6"nko ir Europos in/es#i-ijų 6"nkop"'rindini"i u!d"/ini"i

E / JBdavinys $ palaikyti kain" sta ilum> euro 7ono e.Gunk-ijos

nustato ir @gy#en ina euro 7onos pinig" politik> atlieka u4sienio #aliutos operaci asKlaiko ir #al o euro 7onos šali" oQciali>sias u4sienio atsargasskatina sklan " mokė imo sistem" #eikim> turi išimtinG teisG uoti lei im> leisti anknotus euro 7ono e

Europos in#esticinis ankas teikia paskolas ir garanti as5 #isuoseekonomikos sektoriuose paleng#inančias pro ekt" Qnansa#im> 9menkiauiš#ysčiusi" region" plėtros pro ektusK pro ektus5 skirtus @monėms

mo erni7uoti5 kai ši" pro ekt" ėl " masto ar po 6 4io ne@manomaQnansuoti #ien atskir" #alsty i" nari" turimomis lėšomisK kelioms#alsty ėms narėms s#ar ius pro ektus;

04. Ins#i#u-in*s pusi"us/$ros prin-ipo #urin$s ir reik9 *

)nstitucinė pusiaus#yra atspin i pagrin in@ teisinės #alsty ės princip>. -ireikalau a5 ka kiek#iena instituci a #yk yt" sa#o @galio imus nepa4eis amakit" instituci " @galio im"5 o pa4ei imo at#e u +eisingumo +eisme per4i6rė usteisėtum> grėst" atsakomy ė.)nstitucinė pusiaus#yra /en ri o e grin 4iama ne #al 4i" pa ali imo principukonstitucinės teisės prasme9 H2;5 et unkci " pa ali imo principu5 pagal kur@/en ri os unkci as #yk o tos instituci os5 kurios pagal Sutartis turigeriausias galimy es as #yk yti. !riešingai nei #al 4i" pa ali imo principas5kuriuo5 e kita ko5 siekiama u4tikrinti5 ka pri#at6s su ektai 6t" apsaugotiapri o ant #alsty inG #al 4i>5 unkci " pa ali imo principu siekiamau4tikrinti5 ka /en ri os tikslai 6t" #eiksmingai @gy#en inti9 H3;.10 . +urė amas tai omeny e5 +eisingumo +eismas ar 1 I m.spren imuose Meroni9HF; ylo e ei #ėliau nusisto#ė usio e praktiko e@t#irtino Oinstitucinės pusiaus#yros s>#ok> api en rin amas organi7aciniusprincipus ir galias5 @t#irtintas Europos /en ri as @steigusiose sutartyse5 ypačE/ sutarty e5 ir suteikė institucinei pusiaus#yrai norminio5 teismingo ir

ormalaus principo gali>9 H ;.10C. %aip +eisingumo +eismas nuro ė Spren ime arlamentas prieCTarybH9HC;" Sutartimi u#o sukurta gali" pa ali imo tarp /en ri os instituci "sistema5 kiek#ienai instituci ai priskiriant konkreči> unkci > /en ri osinstitucinė e strukt6ro e ir konkreči" /en ri ai numatyt" u4 uoči"@gy#en inim>. )nstitucinės pusiaus#yros išsaugo imas reiškia5 ka kiek#ienainstituci a turi #yk yti sa#o @galio imus atsi4#elg ama @ kit" instituci "@galio imus. )nstitucinė pusiaus#yra taip pat reikalau a5 ka u4 os pa4ei im>galėt" 6ti au 4iama. +ame pačiame spren ime +eisingumo +eismas taippat nuro ė5 ka pagal Sutartis am patikėta u4tikrinti5 ka aiškinant irtaikant sutartis 6t" laikomasi teisės. +aigi is turi turėti galimy G u4tikrintiinstitucinG pusiaus#yr> ir to ėl tikrinti5 ar laikomasi /en ri os instituci "@galio im"9HH;.10H. %aip /en ri os instituci a E/ H straipsnio 1 alies prasme5 +eisingumo

+eismas taip pat su aro šios institucinės pusiaus#yros al@. +ai reiškia5 ka

25 / 47


26/47


kaip /en ri os teisminė instituci a5 kuri pagal E/ 220 straipsn@ pagal sa#okompetenci > turi u4tikrinti5 ka aiškinant ir taikant ši> Sutart@ 6t" laikomasiteisės5 is turi ger ti +ary os ir !arlamento teisės akt" lei y os galias9 HI;.

+ai 6tinai suponuo a5 ka +eismas5 #iena #ertus5 palieka /en ri os teisėsakt" lei ė ui unkci > leisti teisės aktus @moni" teisės srity e5 kuri> amsuteikia Sutartis5 ir5 kita #ertus5 kaip ir anksčiau5 susilaiko nuo en r" "/en ri os teisės princip"5 galinči" prieštarauti teisės akt" lei ė o tikslams5plėto imo. +eisingumo +eismas gali remtis en raisiais teisės principais5 kaisiekia rasti su Sutarties tikslais su erinamus spren imus @ am pateiktasteisės aiškinimo pro lemas. +ačiau is negali prisiimti /en ri os teisės akt"lei ė o #ai mens5 ei eg7istuo anči> teisės sprag> gali u4pil yti /en ri osteisės akt" lei ė as9 H ;.10I. +eisėk6ra paprastai #yk oma @#ertinant skirtingus politinius irsocialinius interesus5 kuriems atsto#au a teisėk6ros proce 6rosealy#au ančios instituci os ir organai. /e atitinkamo emokratinio

legitimumo5 šie organai taip pat turi 6tinas 4inias5 lei 4iančias @gy#en inti iems suteikt> politinG atsakomy G. 8iuo klausimu reikia pa4ymėti5 ka sa#opraktiko e /en ri os teismai aiškiai pripa4ino /en ri os teisės akt" lei ė o

galias #ertinti ir priimti spren imus atitinkamose teisės srityse9 I0 ;.10 . /e to5 reikia atsi4#elgti @ Airi os #yriausy ės išsakytas a e ones9 I1 ;. -aireikia pritarti5 ka atsi4#elgiant @ en ro#i" teisės kompleksiškum> irnacionalini" taisykli"5 neretai susi usi" su skirtinga #alsty i" nari"ekonomine situaci a5 gaus> 6tina laikytis atsargumo. Airi os #yriausy ėteisingai paste i5 ka tiek teisėk6ros 6 u5 tiek teismo keliu keičianten ro#i" teisG tai turi 6ti kruopščiai apgal#ota. /en ri os teisės akt"lei ė as geriausiai gali su erinti skirting" #alsty i" nari" po7ici as. -ei5 kaipsi6lo ieško#ai pagrin inė e ylo e5 +eisingumo +eismas akcinink" lygy ėsprincip> pripa4int" en ruo u principu5 ne 6t" galima numatyti tokiopripa4inimo pasekmi".110. aliausiai5 kal ant apie en r" " teisės princip" unkci > u4pil ytiteisės spragas9 I2 ;5 reikia turėti omeny e5 ka remtis šiais principais etaliaireglamentuo amose teisės srityse5 kaip antai en ro#i" teisė5 reikia kur kasma4iau nei ne taip grie4tai reguliuo amose srityse.kiek#iena instituci a #yk o sa#o @galio imus nepa4eis ama kit" instituci "@galio im" 9F0; ir kuris rau 4ia instituci ai Ou4kirsti keli> kitomsinstituci oms @gy#en inti pačiomis sutartimis oms suteikt> išimtinGteisG 9F1; .

Lalimienes straipsnis apie institucine pusiausvyra:ttp [[^^^.google.lt[urlYsa_t`rct_ ` _èsrc_s`source_ê `c _3`ca _r a`s i_2`#e _0 ^b?

A ùrl_:ttp 3A 2? 2?^^ .̂mruni.eu 2?lt 2?mokslod ar ai2? urispru enci a 2?arc:y#as 2? ^n.p:p 3?i3D2H 3FFèi_asuc*& u?c /s^ HuXDoAgùsg_A?b 'T t= t%T2ValrbCn D2e Vk mA^

08. S#ei'i o su#"r5ių kei#i o #/"rk"

26 / 47

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAwhttp://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&sqi=2&ved=0CCwQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Flt%2Fmokslo_darbai%2Fjurisprudencija%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D279344&ei=asucUOCuFcbBswb7uYDoAg&usg=AFQjCNHqtMjtKH2ValrGQ6nfD2ejVkqmAw


27/47


0;. Su#eiki oHri6o#ų 3'"+ini ų prin-ipo #urin$s ir reik9 *

Ko pe#en-ijos su#eiki o prin-ip"s (ESS 4 s#r. 1 d"+is)

S> ungos kompetenci os ri " nustatymas grin 4iamas suteikimo principu.Turin$s

- Europos S> unga neturi a soliučios kompetenci os 9kompetenci oskurti kompetenci >;.

- !agal suteikimo princip> S> unga #eikia tik neper4eng ama ri "kompetenci os5 kuri>5 siekiant Sutartyse nustatyt" tiksl"5 ai šioseSutartyse suteikė #alsty ės narės.

- Visa Sutartimis S> ungai nepriskirta kompetenci a priklauso#alsty ėms narėms.

7o/eikisW Atri o ama kompetenci a tarp Europos S> ungos ir #alsty i" nari" 9ri otaS> ungos kompetenci a;W Atri o ama kompetenci a tarp S> ungos instituci " 9ri ota S> ungosinstituci " kompetenci a;W +am tikros antrinės teisės akt" lei imo proce 6ros nustatymas 9p#7.@prasta5 speciali teisėk6ros proce 6ra;W +am tikros teisės akto ormos nustatymas 9p#7. ,eglamentas5 irekty#a irt.t.;

Es 3'"+ioji "iES steigiamosiose sutartyse S> ungos instituci oms nesuteikiama

en ro @galio imo priimti et kokius teisės aktus5 reikalingus Sutartysenustatytiems tikslams pasiekti5 o atskiruose skyriuose konkrečiai nustatoma@galio im" #eikti apimtis. !agrin inis principas $ ES ir os instituci os pačiosnegalipriimti spren im" ėl sa#o teisinio pagrin o ir kompetenci os. +am taikomas

)ompetenci6os sutei)imo principas 9SESV 2 straipsnis;. 8@ 6 > #alsty ės narės pasirinko5 ka aiškiai

matyt"5 koki" sa#o gali" atsisako5 ir ka galėt" ta)kontroliuoti.%ompetenci os suteikimo apimtis alykiniu po4i6riu5atsi4#elgiant @ ES suteikt" u4 uoči" sriči" po 6 @5 yra skirtinga. -eikompetenci a ES nesuteikta5 i yra išimtinai #alsty i" nari". ES sutarty eaiškiai sakoma5 ka Onacionalinio saugumo klausimai yra išimtinė #alsty i"nari" kompetenci a.


28/47


mas.-is spren 4iamas pagal tris )ompetenci6os )ategori6asRiCimtinF )ompetenci6a9SESV 3 straipsnis; ES priklauso tose srityse5 ėl kuri" manoma5 ka

#eiksmai ES lygmeniu us #eiksmingesni u4 nekor inuotus kurios nors#alsty ės narės #eiksmus. 8ios sritys yra tiksliai atskirtos5 tai $ muit"s> unga5 #i aus rinkos #eikimui 6tin" konkurenci os taisykli" nustatymas5pinig" politika5 skirta #alsty ėms narėms5 kuri" #aliuta euro5 en rapreky os politika ir en ros 4u#ininkystės politikos alys. 8iose politikossrityse tik Europos S> unga gali priimti teisiškai pri#alomus aktus5o #alsty ės narės pačios tai aryti gali tik Europos S> ungai @galio us ar a eito reikia S> ungos aktams @gy#en inti 9SESV 2 straipsnio1 alis;K

R pasidali6amo6i )ompetenci6a tarp % ir valstybiE nariE9SESV F straipsnis; taikoma tose srityse5 kuriose ES #eikimas uo a

papil omos nau os5 palyginti su #alsty ės narės #eiksmais. !asi ali amo ikompetenci a numatyta #i aus rinkos5 ekonominės5 socialinės ir teritorinėssanglau os5 4emės 6kio ir 4u#ininkystės5 aplinkosaugos5 transporto5

transeuropini" tinkl"5 energetikos5 lais#ės5 saugumo ir teisingumo er #ės eien r" s#eikatos saugos pro lem"5 mokslini" tyrim" ir tec:nologi " plėtros5kosmoso5 en ra ar ia#imo #ystymosi la ui ir :umanitarinės pagal ossrityse. Visose šiose srityse ES turi pirmeny G pasinau oti kompetenci a5kuri #is ėlto apima tik atitinkamu S> ungos teisės Aktu reglamentuo amuselementus5 o ne #is> politikos srit@. Valsty ės narės nau o asi sa#okompetenci a tiek5 kiek ES nepasinau o o ar a nuspren ė augiaunesinau oti sa#o kompetenci a 9SESV 2 straipsnio 2 alis;. !astarasis at#e is6na5 kai atitinkama ES instituci a nuspren 4ia panaikinti @statymo gali>turint@ teisės akt>5 ypač siekiant atitikti su si iarumo ir proporcingumoprincipus. +ary a taip pat #ienos ar keli" sa#o #alsty i" nari" iniciaty#a gali%omisi > paraginti teikti pasi6lymus ėl teisės akto panaikinimoK

Rremiamo6i )ompetenci6a9SESV C straipsnis; pagal remiam> > kompetenci > ES gali tik

koor inuoti ar papil yti #alsty i" nari" #eiksmus5 tačiau tose srityse5 kuriose ai priklauso remiamo i kompetenci a5 i okiu 6 u negali imtis nacionalini"teisės akt" su erinimo 9SESV 2 straipsnio alis;. +aigi u4 teisin@ @ orminim>yra atsakingos #alsty ės narės5 kurios turi nema4> #eikimo lais#G. 8ioskategori os kompetenci a taikoma tokiose srityse kaip 4mogaus s#eikatosapsauga ir gerinimas5 pramonės politika5 kult6ra5 turi7mas5 š#ietimas5

aunimas5 sportas ir pro esinis mokymas5 ci#ilinė sauga ir a ministracinisen ra ar ia#imas. Ekonominės ir u4imtumo politikos srityse #alsty ės

narės aiškiai pripa4@sta5ka " nacionalinius #eiksmus turi koor inuoti ES.!aminėtina5 ka ES kompetenci os ekonominės ir u4imtumo politikoskoor ina#imo srity e ei en ros u4sienio ir saugumo politikos srity enegalima priskirti nė #ienai iš ši" tri " kategori ". +aigi šios sritys @ š@kompetenci os s>raš> nepatenka. +ik #iena nuostata patikslinama5 kaen ra ES u4sienio ir saugumo politika neturi @takos #alsty i" nari"

kompetenci ai ėl sa#o u4sienio politikos #yk ymo ir nacionalinioatsto#a#imo pasauly e.

/e ši" speciali" @galio im" #eikti5 S> ungos Sutartyse S> ungosinstituci oms suteikiama galimy ė imtis #eiksm" ir tuomet5 kai tai 6tina#i aus rinkai sukurti ir ai #eikti ei neiškreiptai konkurenci ai u4tikrinti9plg. SESV 3 2 straipsn@ $ #a inamo i utarGiE papildymo )ompetenci6a arbalan)stumo iClyga;. +ačiau šis @galio imas imtis #eiksm" nėra en ras@galio imas5 pagal kur@ S> ungos instituci os galėt" #yk yti u4 uotis5nesusi usias su Sutartyse iškeltais tikslaisK os taip pat negali5 uo

28 / 47


29/47


rem amosi5 išplėsti sa#o kompetenci os #alsty i" nari" s>skaita. Anksčiaušiuo @galio imu suteikiamomis galimy ėmis praktiko e nau otasi la aia4nai5 nes laikui ėgant ES u#o keliamos #is nau os u4 uotys5 kuri"ne u#o galima numatyti su arant steigiam>sias sutartis5to ėl Sutartysene u#o suteikta ir kompetenci os oms #yk yti. !irmiausia reikėt" paminėtiaplinkosaugos ir #artoto " apsaugos sritis5 taip pat Europos regioninėsplėtros on o5 kuriuo siekiama suma4inti atotr6k@ tarp išsi#ysčiusi" irnepakankamai išsi#ysčiusi" ES region"5 @steigim>. 8iuo metu ėl ši" sriči"

au suteikti special6s @galio imai5 to ėl ėl aiškaus reglamenta#imo Sutarči"papil ymo kompetenci os praktinė reikšmė gerokai sumenko. -a pasinau otireikalingas Europos !arlamento pritarimas. !agaliau numatyta irkompetenci a imtis #eiksm"5 kurie 6tini au aiškiai suteiktiems @galio imams#eiksmingai ir tikslingai @#yk yti 9)ompetenci6a pagal daly)inIryCI;.Xpating>reikšmG šikompetenci a@ga#o išorės santyki" srity e. !agal >ES gali prisiimti @sipareigo imus ir ai nepriklausanči" #alsty i" ar kit"tarptautini" organi7aci " at4#ilgiu srityse5 kurias apima ES u4 uoči" s>rašas.Vai7 us pa#y7 ys $ +eisingumo +eismo nagrinėta yla Kramer 5 ku rioso ektas u#o ES kompetenci a en ra ar iauti su tarptautinėmis 6r"

teisės organi7aci omis ir prireikus prisiimti atitinkamus tarptautinius@sipareigo imus ėl 6r" 4#e y os k#ot" nustatymo. +am reikaling> irSutartyseaiškiai nenumatyt> ES išorės #eiksm" kompetenci > +eisingumo +eismasiš#e ė iš os #i inės kompetenci os 4u#ininkystės politikos srity e #yk anten r> 4emės 6kio politik>. ES nau o amasi sa#o kompetenci a pri#alolaikytis iš katalikiško o socialinio mokymo paimto subsidiarumo principo 5kuris5 @ @t#irtinus ES sutarty 9ES sutarties straipsnio 3 alis;5 pakeltas@ konstitucin@ lygmen@. 8is principas turi #i puses $ teigiam> ir neigiam>

teigiama 5 t. y. ES kompetenci os skatinimas išreikštas nuostata5 ka ES turi#eikti5 ei keliamus tikslus pasie)ti b t geriau S> ungos lygmeniuK

neigiama 5 t. y. su si iarumo principo ri o antis po#eikis lemia tai5 ka ESneturi #eikti5 ei tikslams pasiekti u4tenka #alsty i" nari" #eiksm". !raktiko etai reiškia5 ka #isos S> ungos instituci os5 ypač %omisi a5 turi @ro yti5 ogen ras reglamenta#imas ir en ri #eiksmai apskritai reikalingi.

!er ra7uo ant . Montes)6F 9 :. =ontes uieu; ei ES lygmeniu reglamentuotine 6tina5 6tina nereglamentuoti. -ei poreikiui reglamentuoti ES lygmeniupritariama5 keliamas #eiksmo5 kurio S> unga turi imtis5 masto ir po 6 4ioklausimas. Atsakymas @ š@ klausim> kyla iš proporcingumo principo 5 kuris ėlES +eisingumo +eismo praktikos @ė o @ S> ungos teisėt#ark> ir5 susie ant sunuostatomis ėl kompetenci os5 @t#irtintas ESsutarty e 9ES sutarties

straipsnio F alis;.!agal š@ princip> reikia išsamiai aps#arstyti5 aratitinkama teisinė priemonė 6tina ir ar ne 6t" pakankamai #eiksmingi kiti#eiksmai. !irmiausia tai reiškia5 ka pirmeny ė teiktina pagrin "@statymams5 6tiniausiems reikala#imams ir nacionalini" reikala#im"tarpusa#io pripa4inimo taisyklėms ir #engtini neproporcingai išsam6s teisėsaktai. %aip laikomasi su1si iarumo ir proporcingumo princip" a1ar galipri4i6rėti ir nacionaliniai parlamentai. 8iuo tikslu sukurta iCan)stinio

perspF6imo sistema 5 pagal kuri> nacionaliniai parlamentai per aštuoniassa#aites nuo pasi6lymo ėl @statymo gali> turinčio teisės akto pateikimo galipateikti pagr@st> nuomonG5 0o0e iš ėsty ami5 ko ėl atitinkamas pasi6lymas ėl@statymo gali> turinčio teisės akto neatitinka su1si iarumo ir proporcingumoreikala#im". -ei šiai pagr@stai nuomonei pritariama ne ma4iau kaip #ienu

treč aliu nacionaliniams parlamentams suteikt" 1als" 9kiek#ienas nacionalinisparlamentas turi po u 1alsus5 o 0ei parlamentas su arytas iš r6m" $ kiek#ienir6mai turi po #ien> 1als>;5 pasi6lym> ėl to teisės akto 0o rengė0as

29 / 47


30/47


9 a4niausiai Europos %omisi0a; turi ar kart> aps#arstyti ir ar1a palikti tok@pat@5 ar1a pakeisti5 ar1a atšaukti. -ei Europos %omisi0a nuspren 4ia pro0ekt>palikti tok@ pat@5 pagr@sto0e nuomonė0e 0i turi pagr@sti5 ko ėl5 0os nuomone5pro0ektas atitinka su1si iarumo princip>. 8i pagr@sta nuomonė kartu sunacionalini" parlament" pagr@stomis nuomonėmis per uo ama ES teisės akt"lei ė0ui5 ka šis @ 0as atsi4#elgt" teisėk6ros proce 6ros metu. -ei ES teisės akt"lei ė0as5 rem amasis 33 +ary1os nari" auguma ar1a Europos !arlamento1als" auguma5 mano5 ka pasi6lymas su1si iarumo principo neatitinka50isaugiau ne1es#arstomas.

30 / 47


31/47


0< k+"usi "s. Su6sidi"ru o ir propor-in'u o prin-ipo #urin$s irreik9 *

Su6sidi"ru o prin-ip"s (ES 4 s#r. d"+is)

Turin$sSu si iarumo principas nustato5 kokiomis s>lygomis Europos S> unga aisuteiktos kompetenci os ri ose5 gali #eikti5 kai taip pat ir #alsty ės narės yrakompetentingos to e srity e.

S&+$'os). Sritis nepriklauso Europos S> ungos išimtinei kompetenci ai5 ir)). %ai si6lomo #eiksmo tiksl" #alsty ės narės negali eramai pasiekti9#alsty i" nari" #eiksmingumo tr6kumas;5 ir))). Europos S> unga ėl si6lomo #eiksmo masto ar a po#eikio gali uospasiekti geriau 9S> ungos #eiksmo pri ėtinė #ertė; .

7"sek *s

+ik esant #isoms s>lygoms Europos S> unga gali imtis #eiksm" ir priimtiteisės aktus srityse5 kuriose taip pat ir #alsty ės narės turi kompetenci >#eikti.

Reik9 *W )š#engimas europinio centrali7moW Spren im" priėmimas arčiau pilieči"

Tiks+"iN#airiose srityse5 išskyrus tas5 kurios priklauso išimtinei Europos en ri osteisei5 su si iarumo principu siekiama ne tik išsaugoti #alsty i" nari" teisGpriimti spren imus ir imtis #eiksm"5 et ir @teisinti /en ri os #eiksmus5 eiO ėl numatomo #eiksmo masto ar a po#eikio #alsty ės narės u4si rė4t"tiksl" negali tinkamai @gy#en inti. +aigi šis principas @ Europos sutartis u#o@trauktas siekiant u4tikrinti5 ka @galio imai 6t" #yk omi kuo la iauatsi4#elgiant @ pilieči" interesus.

Api6r*!#is1. Su si iarumo principo esmė ei s#ar iausias tikslas $ u4tikrinti 4emesniolygio #al 4ios instituci " nepriklausomum> nuo aukštesnės #al 4iosinstituci " ar a #ietos #al 4ios instituci " nepriklausomum> nuo centrinės#al 4ios. +ai reiškia5 ka keli" lygi" #al 4ios instituci os ali asi @galio imais.

+okiu pat principu grin 4iama e eralini" #alsty i" instituci " sistema.%. Europos en ri o e su si iarumo principas yra taikomas kaip @galio im"5kuriais ali asi /en ri a ir #alsty ės narės5 #yk ymo regulia#imo kriteri us.Va o#au antis šiuo principu /en ri a neturi teisės imtis #eiksm" tam tikro esrity e5 ei #alsty ės narės > gali tinkamai reglamentuoti centriniu5regioniniu ar a #ietos lygmenimis. %ita #ertus5 pagal š@ princip> /en ri a turi#yk yti sa#o @galio imus5 ei #alsty ės narės negali tinkamai @gy#en intisutarči" tiksl".. !agal E/ sutarties straipsnio antr> pastraip>5 tam5 ka /en ri osinstituci " #eiksmai atitikt" su si iarumo princip>5 6tina @#yk yti triss>lygas") Sritis neturi priklausyti išimtinei /en ri os kompetenci ai.6) Valsty ės narės negali tinkamai @gy#en inti pasi6lyt" #eiksm".-) Atsi4#elgiant @ #eiksm" mast> ar a po#eik@5 /en ri a šiuos #eiksmus@#yk yt" sėkmingiau.

31 / 47


32/47


F. T"ik$ o sri#is1. T"ik$ o prin-ip"sSu si iarumo principo taikym> galima #ertinti #e opai. +ose srityse5 kuriosepagal Sutart@ /en ri a @galio imais ali asi su #alsty ėmis narėmis5su si iarumo principas yra ši" @galio im" su#okimo kriteri us 9ri o anau o im>si @galio imais;. & srityse5 kuriose pagal Sutart@ Europos en ri ainesuteikiami okie @galio imai5 su si iarumo principas papil om" @galio im"nesukuria 9nesuteikia @galio im";.%. A#sk$ri o pro6+e "Su si iarumo principas taikomas tik tose srityse5 kuriose /en ri a sa#o@galio imais ali asi su #alsty ėmis narėmis. +o ėl šis principas netaikomassrityse5 kurios priklauso išimtinei /en ri os ar nacionalinei kompetenci ai.

+ačiau šias sritis atskirti neleng#a5 nes5 pa#y7 4iui5 pagal E/ sutarties30I straipsn@ /en ri os kompetenci os sritys gali 6ti išplėstos5 eiguSutarties tikslams pasiekti yra 6tini /en ri os #eiksmai. )šimtinės /en ri oskompetenci os sritis atskirti ke lu ar ir ėl to5 ka Sutartyse nenuro ytoskonkrečios kompetenci os sritys5 o tik aprašytos unkci os.Europos /en ri " +eisingumo +eismas priėmė kelet> spren im"5 kuriuose

išskyrė tam tikrus Sutartyse aiškiai neapi rė4tus @galio imus ir uos pripa4inokaip išimtinius5 tačiau išsamaus ši" @galio im" s>rašo nepateikė.%a angi nėra okios aiškios su si iarumo principo taikymo atskyrimo ri os5šis principas ir toliau us aiškinamas @#airiai. +ačiau /en ri a turi aišk" tiksl>$ /en ri os #eiksmus #yk yti tik Sutarties tikslams siekti ir u4tikrinti5 kaspren imai ėl nau " #eiksm" 6t" priimami kuo la iau atsi4#elgiant @pilieči" interesus. +arp kita ko5 su si iarumo principo ir pilieči" interes"paisymo s>sa ai ypač aug ėmesio skiriama ES sutarties pream ulė e.Nsigalio us (isa onos sutarčiai su si iarumo taikymo sritis ne egalėt" 6tiskirtingai aiškinama. 'au o o e sutarty e api rė4ti išimtiniai S> ungos@galio imai ei @galio imai5 kuriais yra ali amasi. Sutarties ėl ES #eikimokonsoli uotos #ersi os F straipsnio antro e aly e pateiktas politikos sriči"5 sukuriomis susi usiais @galio imais yra ali amasi5 s>rašas. N @ @eina #i ausrinka5 socialinė politika5 ekonominė5 socialinė ir teritorinė sanglau aK 4emės6kis ir 4u#ininkystė5 išskyrus iologini" 6ros ištekli" apsaug>K aplinkosapsaugaK #artoto " apsaugaK transportasK transeuropiniai tinklaiK energetikaKlais#ės5 saugumo ir teisingumo er #ėK en ros #isuomenės s#eikatosapsaugos pro lemos.. K"s #uri +"ik$#is su6sidi"ru o prin-ipoSu si iarumo principas taikomas #isoms Europos S> ungos instituci oms.

Xpač aug praktinės reikšmės is turi +ary ai5 Europos !arlamentui ir%omisi ai. (isa onos sutartimi sustiprintas nacionalini" parlament" ir

+eisingumo +eismo #ai muo #yk ant su si iarumo principo laikymosi

kontrolG.D. N"-ion"+inių p"r+" en#ų /$kdo " kon#ro+*(isa onos sutarty e api rė4tas išankstinio @spė imo mec:ani7mas5 pagal kur@nacionaliniai parlamentai turi teisG per aštuonias sa#aites %omisi ai nusi"stinuomones ėl teisės akt" pro ekt"5 kuriuos ši pri#alo iems pateikti tuo patmetu kaip ir Europos !arlamentui ei +ary ai. -eigu #ienas treč alisnacionalini" parlament" pagr@sto e nuomonė e u4ginči a teisės akto pro ektoatitikt@ su si iarumo principui5 tai %omisi a turi pers#arstyti sa#o pro ekt> ir5

ei pro ektas nekeičiamas5 pagr@sti5 ko ėl is ne u#o pakeistas 9Ogeltonoskortelės proce 6ra;. -ei teisės akto pro ektas yra susi Gs su lais#ės5saugumo ir teisingumo er #e5 tai ši ri a turi atitikti #ien> ket#irta al@nacionalini" parlament". /e to5 eigu teisės akto atitikt@ su si iarumoprincipui u4ginči a paprasto i nacionalini" parlament" auguma 9Ooran4inėkortelė ;5 o %omisi a #is tiek nekeičia sa#o pasi6lymo5 tai klausimas

32 / 47


33/47


nagrinė amas +ary o e ir Europos !arlamente5 kurie sa#o nuomonG turipareikšti po pirmo o s#arstymo. -ei ie mano5 ka teisės akto pasi6lymas yranesu erinamas su su si iarumo principu5 tai @ gali atmesti proc. +ary osnari" als" auguma ar a Europos !arlamento als" auguma.8i išankstinio @spė imo teisė suteikiama et kuriems nacionalini" parlament"r6mams.

E. Teis ų /$kdo " kon#ro+*!agal E/ sutarties straipsnio antr> pastraip> su si iarumo principas turėt"6ti patikrintas teismuose. +ačiau taikant š@ princip> ES instituci omssuteikiama i elė pasirinkimo lais#ė5 @ kuri> +eisingumo +eismas turiatsi4#elgti. /en rai galima teigti5 ka +eisingumo +eismo #yk oma kontrolės#eiklos apimtis priklauso nuo to5 ar #alsty ės narės #eiksmingai aly#a#opriimant spren im> ėl pasirinkt" #eiksm" turinio ir masto5 ar ši" #eiksm"6tinumo klausimas u#o išanali7uotas nuo ugniai ir atsi4#elgiant @

konkrečius interesus ir ar u#o tinkamai konsultuo amasi susuinteresuotomis instituci omis ei uri iniais su ektais 9taip pat irpriklausančiais 4emesniam nei nacionalinis lygiais;.

1 C m. lapkričio 12 . 9 yla IF[ F5 ,ink. p. ) H ; ir 1 H m. gegu4ės13 . 9 yla 233[ F5 ,ink. p. ) 2F0 ; spren imuose +eisingumo +eismasnuro ė5 ka su si iarumo principo laikymasis yra #iena iš s>lyg"5 kuriaspri#aloma pagr@sti pagal E/ sutarties 2 3 straipsn@. +aigi šis reikala#imastenkinamas net ei pats principas nėra paminėtas teisės aktokonstatuo amo e aly e5 tačiau iš konstatuo amosios alies #isumos aišku5ka @ @ u#o atsi4#elgta teisės akto nagrinė imo metu.(isa onos sutarties !rotokole ėl su si iarumo ir proporcingumo princip"taikymo nuro yta5 ka +eisingumo +eismas5 #yk y amas teisės akt"teisėtumo kontrolG5 turi @galio imus nagrinėti ieškinius ėl su si iarumoprincipo pa4ei imo. +ok@ ieškin@ gali pateikti et kuri #alsty ė narė. )eškinysgali 6ti pateiktas os parlamento #ar u5 ei tai atitinka konstitucinius #i ausreikala#imus. -eigu numatyta konsultuotis su ,egion" komitetu5 am taip pat turi 6tipateiktas tas pats ieškinys.

EURO7OS 7ARLA ENTO VAID UO1. V$kdo i d"r6"iE! augel@ met" gynė su si iarumo princip>. +#irtinant Europos S> ungossutarties pro ekt> 1 IF m. #asario 1F . is iškėlė iniciaty#> pasi6ly amasnuostat>5 pagal kuri> tais at#e ais5 kai pagal Sutart@ S> ungos @galio imaisutampa su #alsty i" nari" @galio imais5 #alsty ės narės gali #eikti tosesrityse5 kuriose S> unga nėra priėmusi normini" akt". /e to5 pasi6lyme

pa rė4iama5 ka S> unga #eiksm" turėt" imtis tik ta a5 ei uos @#yk yt"#eiksmingiau nei #alsty ės narės #eik amos atskirai.E! šiuos pasi6lymus ėl su si iarumo principo @traukė @ augel@ re7oliuci "9p#7.5 1 I m. lapkričio 23 .5 1 I m. gruo 4io 1F .5 1 0 m. liepos 12 .51 0 m. lapkričio 21 . ir 1 m. gegu4ės 1I . re7oliuci os;5 kuriose ispat#irtino sa#o pritarim> šio principo taikymui Europos S> ungo e ir paraginopra ėti e atus ėl su si iarumo principo aiškinimo ir taikymo.%. Susi#"ri "s d*+ ins#i#u-ijų 6endr"d"r6i"/i o,emiantis !arlamento inici uot" iskusi re7ultatais 9 iems pritarta E in urgoEuropos Va o#" +ary os iš#a ose ėl su si iarumo5 skai rumo iremokrati os ei !arlamento 1 2 m. lapkričio 1I . re7oliuci o e; 1 3 m.spalio 2 . +ary a5 !arlamentas ir %omisi a pasirašė tarpinstitucin@susitarim>5 kuriuo trys instituci os aiškiai išreiškė nor> ry4tingai siektipa4angos šio e srity e. +aip os @sipareigo o laikytis su si iarumo principo.

33 / 47


34/47


35/47


tiek supranacionaliniu lygiu. 8ia koncepci a remiasi Europos /en ri os +eisingumo +eismas. Vieno iš teis s mokslo atsto#o Emiliou teigimu 55sunku a strakiai api1r 4ti šio principo reikšmG ir apimt@ .!roporcingumo principas5 kaip teisingumo koncepci a nau o ama1; a pi1r e 4iant Europos /en ri os ei os instituci " kompetenci > ir@statym" lei y os @galio imusK2; nustatant5 taikom" Europos /en ri os teis s su ektams tei s e tum> ir@#ertinant #alsty i" nari" elges@5 kai os #eikia Europos /en ri os teis sre muose .!roporcingumo principo @t#irtinimas Sutarty e nulemia /en ri oskompetenci > ir @statym" lei y os galias. 'uo Europos Va o#" +ary ossusitikimo E in urge 1 2 m. gruo 4io m nes@5 %omisi a kasmetturi pranešti Europos Va o#" +ary ai a p ie su s i ia rumo irproporcingumo princip" taikym>5 kaip numatyta Europos /en ri osS tei g imo Sutarties s t rai psny 0e . 8is principas u#o taikomas irple to ama s5 o # liau ir @rašytas @ 1 3 m.55+arpinstitucin@ susitarim> l su si iarumo principo @gy#en inimoproce 6r"B ei55Su si iarumo ir proporcingumo princip" protokol>B ir pri tas prieAmster amo ir 'icos sutarči". !rotokole akcentuo amas su si iarumoprincipo a pi1r e 4imas5 kuris @t#irtintas Europos /en ri os SteigimoSutarty e ir papil ytas =astric:te 3 straipsny e pasku tine e aly e@t#irtinta nuostataO/en ri a nesiima oki" #eiksm"5 kurie n ra 6tini siekiant šios Sutartiesnustatyt" tiksl"M.!rie Amster amo sutarties pri e amame !rotokole l su si iarumo irproporcingumo princip" taikymo yra @t#irtinta5 ka kiek#iena instituci a5

#yk y ama ai suteiktus @galio imus5 pri#alo garantuoti5 ka 6t"laikomasi su si iarumo5 taip pat ir proporcingumo princip"5 Okurienumato5 ka /en ri a nesiima oki" #eiksm"5 kurie n ra 6tini siekiantSutarties nustatyt" tiksl"M. %itaip tariant5 3 straipsnio nuostata yrapateikiama kaip proporcingumo a pi1r e 4imas5 ypa pa1r e 4iant klausim>5 kaip #is" pirma /en ri os instituci a pri#alo #eikti.Sutarty e l %onstituci os Europai aiškiai ir išsamiai i šaiškinamapropor cingu mo principo s#ar a. !irmos alies straipsny e5 kuriameapi1r e 4iamos S> ungos kompetenci os sritys5 kal ama #ien tik apie55!agrin iniusB principus. 8ios S ut arti es ) 11 straipsnis nustato1. S> ungos kompetenci os ri " nustatymas grin 4iamas suteikimo

principu. S> ungos kompetenci os @gy#en inimas grin 4iamassu si iarumo ir proporcingumo principais.2. !agal suteikimo princip> S> unga #eikia neper4eng ama ri "kompetenci os5 kuri>5 siekiant šios %onstituci os nustatyt" tiksl"5 ai šio e%onstituci o e suteik #alsty1 e s nar s. Sritys5 kuri" ši %onstituci a nepriskiriaS> ungos kompetenci ai5 priklauso #alsty i" nari" kompetenci ai.3. !agal su si iarumo princip> tose srityse5 kurios nepriklauso S> ungosišimtinei kompetenci ai5 i ima #eikti tik ta a ir tik tokiu mastu5 kai#alsty1 s nar s numatomo #eiksmo tiksl" negali eramai pasiekticentriniu5 regioniniu ir #ietiniu lygiu5 o S> ungos lygiu l numat omo#eiksmo masto ar a po#eikio uos pasiekti 6t" leng#iau. S> ungos

instituci os su si iarumo princip> taiko pagal !rotokol> lsu si iarumo ir proporcingumo princip" taikymo. 'acionaliniaiparlamentai protokole nustatyta t#arka u4tikrina5 ka 6t" laikomasi šioprincipo.

35 / 47


36/47


F. !agal proporcingumo princip> S> ungos #eiksm" turinys ir ormane#irši a to5 kas 6tina siekiant %onstituci os tiksl".!irm> kart> proporcingumo princip> taikė Europos /en ri " +eisingumo

+eismas /ylo e I[ Aelgi6os anglia)asi " ederaci6a prieC !u)Ciausi > v aldB i> 19 d ration &harbonniere de Aelgi >ue v Nigh !uthority3 5Europos angli" ir plieno en ri os r muose . /ylo e pareišk e ai teig 5 kaAukšiausio i #al 4ia5 u4uot pri musi en r> spren im> nustatyti iksuotasanglies kainas5 gal 0o su aryti s>lygas tokioms kainoms pasiekti norim>lyg@ panaikin ama kompensacinius m oke imus5 skirtus kompensuoti u4/elgi os anglies pro ukci os i eles kainas5 toms @m on e ms5 kuriosnepakankamai suma4ino sa#o kainas. +eismas atmet š@ pasi6lym>teig amas5 ka Otaikant #isuotinai pripa4int> teis s norm>M5 Aukšiausios #al 4ios #eiksmai5 atsakantys @ neteising> @mon s #eikl>5 turi6ti proporcingi tos #eiklos sunkumui. 8iame kontekste n e ra pasakomaaugiau nei senai 4inoma tiesa5 ka 1ausm turi atitikti nusikaltim>5 iriš ties" šiuo principu a4nai u#o remtasi5 kai Aukšiausio i #al 4ia ar a %omisi a skir a#o au >. !roporcingumo principo

turin@ ir o taikymo ypatumuspa1r e 4iageneralinis a #okatas =. !oiares =a uro pateikto e iš#a o e5 /ylo e F3F[0F 1'an%ri) !nders !ho)ainen" Mati Oeppi) v ,irallinen syyttP6P3 .!ateikto e iš#a o e a #okatas atsklei proporcingumo princip>1; 55pirmasis yra tinkamumo kriteri us nagrine ama priemon turi ištikr" " prisi ti prie tikslo siekimo 5 55klausim>5 @ kur@ reikiaatsakyti5 taikant tinkamumo kriteri "5 ar priemon turi apskritai kokiosnors nau os teisiniams tikslams5 kuriais remiasi #alsty1 nar 5 kai taipn ra5 priemon iš esm s pa4ei 4ia proporcingumo princip> .2 ; 55antrasis kriteri us yra susi Gs su pr iem on e s 6tinumu. Api 6 inanttiksliau5 ar galima pasinau oti alternaty#ia priemone5 kuri leist" taip pat#eiksmingai apsaugoti #alsty1 s nare s tikslus5 et ma4iau apri ot"lais#> preki" u e im>. %itaip tariant ar #alsty1 nar 5 nukreip amatiek pat ištekli" alternaty#iai priemonei5 gal t" pasiekti t> pat@re7ultat> su ma4esniu po#eikiu /en ri os #i aus preky ai. !aprastai5

eigu nepasirenkama ma4iau apri o ant alternaty#a5 taiprilygsta proporcingumo principui .3; 55aka eminiai

europos sajungos teise - konspektas

Documents