baudziamoji teise mini konspektas

8/9/2019 Baudziamoji Teise Mini Konspektas

1/62

BT © 1 PuslapisBAUDŽIAMOSIOS TEISĖS DISCIPLINOS KONSPEKTAS

Bendroji dalis

I tema. Bad!iamosios teis"s s#$o%a& 'n%(ijos& sistema. Bad!iamosios teis"s mo%slas.

T). ). Bad!iamosios teis"s s#$o%a. Bad!iamoji teis" s*je%t+$ine ,rasme -is ,niendi. Bad!iamoji teis" o*je%t+$ine,rasme -is ,oenala. Bad!iamosios teis"s atsiradimas ir raida /$airiais $alst+*"s $+st+mosi eta,ais. Bad!iamoji teis"teisin"je $alst+*"je.

Baudžiamosios teisės sąvoka. Uždaviniai.BT - tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą.

BT teisės šaka, kuri reglamentuo!a " esminius aspektus#nusikaltimą,

bausm$,sąl%gas, kurioms esant taikoma ta bausmė.BT uždaviniai %ra spe&i'iniai pal%ginus su kitomis teisės šakomis. BT vienintelė teisės šaka nukreipta ( praeit(, !os veikimas

sie!amas su praeities veiksmais ir neveikimu, padar%tais praeit%!e. )i numato atsakom%b$ už veikas praeit%!e.BT 1 straipsnis. Baudžiamų!ų (stat%mų paskirtis*ietuvos +espublikos baudžiamie!i (stat%mai turi tokią paskirt(#1 uždrausti veikas, kurios padaro esmin$ žalą asmens, valst%bės ar visuomenės interesams arba kelia grėsm$ tokiai žalai

atsirasti tiksliai apibrėžti, kokios veikos pripaž(stamos nusikaltimais" nustat%ti nusikalstamų veikų pavo!ingumo pob/d( bei laipsn( ir !as atitinkan0ias bausmes saugoti asmenis ir visuomen$ nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustat%ti pagrindus,

kuriais remiantis baudžiami nusikaltusie!i asmen%s norint !uos patais%ti.*iterat/ro!e kartais BT sąvokos turin%s %ra skirstomas ( dvi dalis# baudžiamą!ą teis$ sub!ekt%vine prasme 2ius puniendi ir

baudžiamą!ą teis$ ob!ekt%vine prasme 2ius poenala.Baudžiamo!i teisė sub!ekt%vine prasme 2ius punlendi iš esmės turi atsak%ti ( klausimą dėl valst%bės teisės nubausti piliet(,

padarius( nusikaltimą.3ra daug teori!ų apie tai. Paž%mėtina, kad valst%bės teisė nubausti pirmiausia atsiranda todėl, kad !i teisėsnormų pagrindu imasi reguliuoti tvarką visuomenė!e. 4š pilie0ių reikalavimo užtikrinti !ų saugumą išplaukia valst%bės pareigaužtikrinti !o!e g%venan0ių žmonių interesus ir saugumą. 5i valst%bės pareiga %ra atsiradusi iš !os pa0ios paskirties. Teisės nustat%taitvarkai užtikrinti panaudo!a ir teisės pažeidė!ų nubaudimą bei tais%mą. 6tsižvelgiant ( tai tam tikri nubaudimo teisės aspektai (g%!asavarankišką prasm$ ir todėl ši baudžiamosios teisės sritis gali b/ti spe&ialiai ak&entuota.

Baudžiamo!i teisė ob!ekt%vine prasme 2ius poenala tai visuma (stat%mo numat%tų draudimų ar (pareigo!imų, kurie išdėst%ti baudžiamosios teisės normose. 5ios baudžiamosios teisės normos apibrėžia saugomų teisinių gėr%bių apimt( ir !iems padaromos žalos

pob/d(.

T). 0. Bad!iamosios teis"s dal+%as. Bad!iamieji teisiniai sant+%iai.Baudžiamosios teisės dal%kas, metodai.BT dal%ką sudaro - nusikaltimas, bausmė, sąl%gos, kurioms esant taikoma bausmėTradi&iškai baudžiamosios teisės dal%ku laikomi teisiniai sant%kiai, kuriuos reguliuo!a baudžiamo!i teisė. 7okie dal%kai patenka (

baudžiamosios teisės veikimo s'erą#nusikaltimai visi dal%kai susi!$ su nusikaltimais.

bausmė visi dal%kai susi!$ su !aaplink%bės susi!$ su baudžiamosios atsakom%bės reali8avimu.Baudžiamo!o!e teisė!e %ra keletas institutų, kurie nėra tiesiogiai susi!$ su pirmaisiais trimis#Pirmas momentas - medi&ininio poveikio priemonės-l%g ir šalia baudžiamosios teisės, nes veikia tik tada, kai veika

nepripaž(stama nusikaltimu, bet sk%rimą už pavo!ingų visuomenei veikų padar%mą reglamentuo!a baudžiamasis kodeksas. 9epakaltinamumo klausimai atrod%tų daugiau medi&ininių teisės šakų s'era, bet abi reglamentuo!amos B7.6ntrasis momentas baudžiamų!ų teisinių sant%kių sub!ektai .Tai valst%bė, 'i8iniai, !uridiniai asmen%s. Baudžiamie!i teisiniai

sant%kiai susiklosto tarp valst%bės ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką. 5iuo atve!u valst%bės 'unk&i!as v%kdo teismai. Tre0ias momentas baudžiamų!ų teisinių sant%kių atsiradimo ir pasibaigimo momentas. 5is klausimas ilgą laiką buvo diskusi!ų

ob!ektu, priėmus 7onstitu&i!ą, atsiradimo momentas nebediskutuo!amas, nes :asmuo laikomas nekaltu, kol !o kaltumas ne(rod%tas(stat%mo nustat%ta tvarka ir pripažintas (siteisė!usius teismo nuosprendžiu;.


2/62

BT © Puslapis&ivilin(administra&in(.)ei sub!ektai l%g/s ir klausimai sprendžiami susitarimo pagrindu &ivilinis metodas, !ei pavaldumo sant%kiai administra&inis

metodas. 9ei vieno!e teisės šako!e nėra gr%no vieno metodo, %ra abie!ų l%din%s, skiriasi tik propor&i!a. >ivilinė!e teisė!e daugiausiaiklausimai sprendžiami susitarimu ?alima teigti, kad baudžiamo!i teisė šiuo poži/riu spe&i'inė, l%ginant su kitomis teisės šakomis

baudžiamo!o!e teisė!e v%rau!a administra&inis metodas, asmuo padar$s nusikalstamą veiką subordinuo!amas valst%bei. ?alima rasti ir &ivilinio metodo %patumų# toks %ra baudžiamosios teisės institutas-kaltininko susitaik%mas su nukentė!usiuo!u. pv8.# B7 "@ str. susitarimas tarp šalių. Prie tokių normų nurodomos skatinan0ios tok( elges( baudžiamosios teisės normos. Pv8., narkotinių priemonių atidavimas valst%binėms institu&i!oms, pašalina nusikalstamą veiką.

Baudžiamie!i teisiniai sant%kiai.BT sant%kiai pasiž%mi tuo, kad tai %ra sant%kiai tarp valst%bės ir konkretaus 'i8inio asmens, kuris padarė nusikaltimą. Aant%kių pagrindas %ra nusikaltimo padar%mas.

Baudžiamosios atsakom%bės reali8avimas galimas#1. paskiriant bausm$,. atleidžiant nuo BT atsakom%bės.

T). 1. Pa2rindin"s *ad!iamosios teis"s s#$o%os3 nsi%altimas ir *asm". 9usikalstama veika kaip teisinis reiškin%s %ra susi!usi su dviem labai svarbiais išeities momentais#1 monių ar valst%bės interesams apginti baudžiamaisiais (stat%mais ar kitomis normomis %ra nustatomas draudžiamų veikų

ratas. 6smuo, savo veiksmais pažeisdamas vieną ar kelis nustat%tus draudimus, padaro žalą teisės saugomiems gėriams t.%. padaronusikaltimą.

dėl to k%la neišvengiama teisinė pasekmė bausmė. 9usikaltimas ir bausmė tai tos dvi pagrindinės kategori!os, kurių pagrindu 'ormuo!ama visa teisės šaka baudžiamo!i teisė.

T). 4. Bad!iamoji teis" %ai, $alst+*"s teisin"s sistemos dalis. Baudžiamo!i teisė ir kitos visuomeninius sant%kiusreguliuo!an0ios normos# moralė, religi!a. 6trankinis baudžiamosios teisės reguliuo!amų sant%kių pob/dis. Baudžiamo!i teisė teisėssistemo!e. Caterialinė ir pro&esinė baudžiamo!i teisė. Bausmių v%kd%mo teisė. Baudžiamosios teisės atribo!imas nuo kitų teisės šakų#administra&inės, &ivilinės teisės.

Baudžiamo!i teisė ir kitos visuomeninius sant%kius reguliuo!an0ios normos# moralė, religi!a.7itos so&ialinės normos 2moralė ir religi!a atspindi visuomenė!e susiklos0iusių vert%bių sistemą ir daro (taką#1. veikų, kurios laik%tinos nusikalstamomis politikai kriminali8a&i!ai ar dekriminali8a&i!ai,. bausmių politikai,". teismų praktikai.Coralinės nuostatos tai nuostatos, paremtos žmogaus vidiniu (sitikinimu. Coraliniam elgesiui svarbiausi %ra vidiniai mot%vai,

dažniausiai nepriklausomai nuo elgesio turinio. 4. 7antas, atskirdamas moralės ir teisės sritis, teisinėmis normomis vadino tokias,

kurios, neatsižvelgiant ( normas v%kdan0io asmens vidin$ b/seną, reikalau!a tik legalaus žmogaus elgesio pareigos !ausmo. BTvisuomet reikalau!a ob!ekt%viai išreikšto žmogaus poelgio, nors moralės normos smerkia ne tik tokius veiksmus, bet ir mintis.Coralės normos dažnai sutampa su BT draudimais, tuo par%škindamos šio draudimo prasm$. Daug moralinių nuostatų daro (taką žmogaus elgesiui, kurio BT ar kitos teisės šakos nereguliuo!a.

7atalikų bažn%tinė teisė skiria nusikaltimus ir nuodėmes. )as galima atskirti taip#1. 9uodėmė %ra dievo ar bažn%0ios (sak%mų, o nusikaltimas baudžiamo!o bažn%tinio (stat%mo nesilaik%mas ar sulauž%mas,. 9usidėti galima ir vidiniu b/du mintimi, o nusikaltimui reikia išorinio veiksmo,". 9uodėmes bažn%0ia atleidžia priskirdama !as sąžinės sri0iai, o nusikaltimai priklauso išorinei sri0iai,. Už padar%tus nusikaltimus %ra numat%tos bausmės ar bausmių priemonės, už nuodėmes %ra skiriamos atgailos.

9uodėmės suvokimas 'ormuo!a dorovinio elgesio nuostatas, kurios turi reikšmės tam, kad žm nenusižengtų ne tik bažn%0ios, betir pasaulietiniams baudž. (stat%mams.

6trankinis baudžiamosios teisės reguliuo!amų sant%kių pob/dis. Tam, kad !uridinis 'aktas atsirastų, teisė iki !o padar%mo privalonustat%ti atitinkamus draudimus nedar%ti kokių nors veiksmų ar (pareigoti visuomenės labui tam tikru b/du elgtis 2pv8. nevogti,nežud%ti ar mokėti lėšas savo vaikams išlaik%ti ir pan.. Baudžiamosios teisės saugomi ne visi žmonių interesai, dar vadinamiteisiniais gėriais, o tik kai kurie. BT saugo !uos pasirinktinai. Aaugomų gėrių pasirinkimo pagrindai#

1 gėrių svarba visuomenė!e ir !iems padar%tos žalos pob/dis.BT gina tokias svarbias vert%bes kaip g%v%b$, sveikatą, orumą, l%tin$ laisv$, nuosav%b$, pa0ios valst%bės eg8istavimo sąl%gas ir

daug kitų. 5iuos gėrius saugo ir kitos teisės šakos.Baudžiamo!i teisė teisės sistemo!e.BT vieta teisės sistemo!e gali b/ti aptariama dve!opai#1. !i gali b/ti anali8uo!ama kitų baudžiamo!o pob/džio teisės šakų 2b-o!o pro&eso ir bausmių v%kd%mo teisės poži/riu,. teisės sistemos apskritai poži/riu.1. BT dar vadinama materialine teise, o baudžiamasis pro&esas ir bausmių v%kd%mo teisė 'ormalią!a teise. Tai reiškia, kad tarp

šių teisės šakų %ra tiesioginis r%š%s. BT apibrėžia nusikalstamų veikų ratą ir bausmes už !ų padar%mą. BT nesprendžia klausimo,kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi b/ti inkriminuotas padar%tas nusikaltimas ir paskirta bausmė. 7votos, tard%moorganų bei visų instan&i!ų teismų veikla traukiant asmen( baudž. atsakom%bėn ir paskiriant bausm$ sureguliuota baudž. pro&eso

teisės. Bausmių v%kd%mo teisė sureguliuo!a kaip praktiškai turi b/ti (v%kd%ta teismo paskirta bausmė už padar%tą nusikaltimą. 5iteisės šaka numato bausmių v%kd%mo tvarką ir !uos v%kdan0ių institu&i!ų teises bei pareigas.

Taigi BT, baudž. pro&esas ir bausmių v%kd%mo teisė sudaro tam tikrą visumą, kuri teisiškai sureguliuo!a visus klausimus,susi!usius su padar%to nusikaltimo išaiškinimu, kalto!o asmens nubaudimu ir paskirtos bausmės reali8avimu.


3/62

BT © " Puslapis. >T, DT, ET ir kitų teisės šakų normų pagrindu sukuriamos prielaidos sub!ektų tarpusavio sant%kiams 'ormuotis ir v%st%tis,

kartu užtikrinant ir visuomenės raidos pažangą. BT normos nekuria !okių prielaidų ir nereguliuo!a kokių nors po8it%vių visuomeninių sant%kių raidos, !ų uždavin%s užkirsti kelią tokių visuomeninių sant%kių susi'ormavimui ir raidai, kurie trukdonormaliam visuomenei naudingų sant%kių 'unk&ionavimui. BT ir kitos teisės šakos dažnai gina tą pat( ob!ektą 2g%v%b$, sveikatą,nuosav%b$, viešą!ą tvarką ir kt. tik skirtingomis priemonėmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus. 5iuo metuvis didesn$ reikšm$ visose valst%bėse (g%!a tarptautinės teisės normos. 3ra ir tokių konven&i!ų, kuriuose sprendžiami baudž.atsakom%bės klausimai. +emiantis *ietuvos +espublikos 7onstitu&i!a ir susiklos0iusia (stat%mų leid%bos praktika, konven&i!ų nuostatai BT-!e taikomi tada, kai !ie %ra inkorporuoti ( *ietuvos +espublikos baudž. (stat%mus.

Caterialinė ir pro&esinė baudžiamo!i teisė. Caterialio!i baudžiamo!i teisė - tai baudžiamo!i teisė, kuri numato, kokios veikos %ra

draudžiamos ir kokios taikomos bausmė už nusikaltimų padar%mą. Baudžiamo!o pro&eso ir bausmių v%kd%mo teisės laikomos'ormaliomis teisės šakomis. Caterialinė baudžiamo!i teisė trumpai gali b/ti apib/dinama taip# tai teisės normų visuma, kuriuždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaik%mo pasekmes.

Bausmių v%kd%mo teisė.Bausmių v%kd%mo teisė sureguliuo!a kaip praktiškai turi b/ti (v%kd%ta teismo paskirta bausmė už padar%tą nusikaltimą. 5i teisės

šakos normos nustato tvarką, kaip turi b/ti v%kdomos paskirtos bausmės, kad kartu b/tų pasiekti bausmės tikslai. Avarbią vietą bausmių v%kd%mo teisė!e užima laisvės atėmimo bausmės v%kd%mas ir su tuo susi!$ nuteistų!ų teisinės padėties 2!ų teisių ir pareigų,mok%mo, auklė!imo, darbinės veiklos sureguliavimo ir kt. klausimai. 5i teisės šaka numato ir kitų bausmių v%kd%mo tvarką ir !uosv%kdan0ių institu&i!ų teises bei pareigas.

Baudžiamosios teisės atribo!imas nuo kitų teisės šakų# administra&inės, &ivilinės teisės.6tribo!imas %ra per dal%ką ir metodą.

T). 5. Bad!iamosios teis"s 'n%(ijos. 6isomen"je ,ri,a!int7 teisini7 2"r+*i7 a,sa2a. Teisini7 2"ri7& 2inam7*ad!iamosios teis"s ,riemon"mis ri*os. Bad!iamosios teis"s re,resin"s ir ,re$en(in"s ri*os. Bad!iamosios teis"s s*sidinis,o*8dis.

Baudžiamosios teisės 'unk&i!os.Bendriausia prasme baudžiamo!i teisė v%kdo apsaugin$ 'unk&i!ą.*abiau spe&iali8uotos BT 'unk&i!os#1. Bendrosios preven&i!os# Baudžiamaisiais draudimais siekiama užkirsti kelia nusikaltimams apskritai. +ealus BT (stat%mų

taik%mas padariusiems nusikaltimus daro atitinkamą poveik( kitiems, poten&ialiai linkusiems nusikalsti asmenims. Fsmė# ne bausmių griežtumas, o atsakom%bės neišvengiamumas.

. 4n'orma&inė# Fsant tinkamai pateiktai in'orma&i!ai apie BT9 nustat%tus draudimus ir (pareigo!imus siekiama# 1 apsaugoti nuoneteisėtų veiksmų žmones, kurie nelink$ nusikalsti 2sulaik%ti nusikaltėl(, b/tino!i gintis ir t.t., BT priemonėmis galėtų pasinaudotinukentė!$s asmuo, " taip 'ormuoti (stat%mui paklusnių žmonių kategori!ą, taip siaurinant galim%bes dar%ti nusikaltimus.

". +epresinė# Fsmė# pagal BT normose nustat%tas sank&i!as daromi asmeninio ar turtinio pob/džio suvarž%mai nuteista!am.. 4ndividualios represi!os 2patais%mo# 9usikaltusiam asmeniui taikant (stat%mą tikimasi !o elgesio pasikeitimo daugiau

nedar%s nusikaltimų. BT poveikis priklauso nuo# tinkamai pritaik%to (stat%mo, individuali8uotos bausmės parinkimo, !os atlikimo

organi8a&i!os ir t.t.Gisuomenė!e pripažintų teisinių gėr%bių apsauga.5iuolaikinė teisė, kai ginami valst%bė!e pripažinti gėriai, atiduoda pirmen%b$ >T, 6T, 7T teisės šakoms. Padar%ta žala sveikatai,

garbei, nuosav%bei ir kt. gali b/ti atl%ginta pagal &ivilin( ieškin(, o už daugel( nusižengimų pritaik%ta administra&inė atsakom%bė. 5ių teisės šakų nustat%ta atsakom%bė gali ne tik apsaugoti šiuos gėrius, bet ir esant !ų pažeidimui užtikrinti nukentė!usio!o interesus.Baudžiamo!i teisė %ra paskutinė priemonė 2ultima ratio padarius pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti šių gėr%bių apsaugos, gali b/ti taikoma baudžiamo!i atsakom%bė.

T). 9. Bad!iamoji teis" %ai, ltima ratio d"l nsi%alstamos $ei%los. N*adimas ! ,adar+t# $ei%#. N*adimas %ai,nsi%altsio asmens ,atais+mo ,rielaida.

Baudžiamo!i teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veiklos.5iuolaikinė teisė, kai ginami valst%bė!e pripažinti gėriai, atiduoda pirmen%b$ >T, 6T, 7T teisės šakoms. Baudžiamo!i teisė %ra

paskutinė priemonė 2ultimaratio padarius pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti šių gėr%bių apsaugos, gali b/ti taikoma baudž. atsakom%bė.

9ubaudimas už padar%tą veiką. 9ubaudimas kaip nusikaltusio asmens patais%mo prielaida.Bausmė, atpildas, kaltės išpirkimas.

T). :. Bad!iamosios teis"s sistema. Bendroji ir s,e(ialioji dal+s. Pa2rindiniai *endrosios ir s,e(ialiosios dali7 sdar+mo,rin(i,ai.

Baudžiamosios teisės sistema.BT sistema.BT sistema - tai logiška šios teisės šakos strukt/ra. )ą sudaro bendro!i dalis ir spe&ialio!i dalis.Bendro!i dalis bendri dal%kai, kurie reikšmingi bet kurio nusikaltimo pož%miui.Ape&ialio!i dalis konkretaus nusikaltimo sudėtis.Teisės teori!o!e šios dal%s skaidomos ( dar smulkesnes dalis institutus, o !ie ( normas.4nstitutai teisės normų dalis, kuri reguliuo!a sant%kinai savarankiškus visuomeninius sant%kius, kuriuos sie!a koks nors

tarpusavio r%š%s.Bendrosios dalies institutai - nusikaltimas, bausmė, atleidimas nuo atsakom%bės.Ape&ialiosios dalies institutai 2pagal B7 skirsnius#

9orma. Du aspektai# bendrosios dalies normos, spe&ialios dalies normos.7iekvienos šakos norma konkreti elgesio tais%klė 2tai gali b/ti taikoma A dalies normoms

"


4/62

BT © PuslapisBD normų turin%s kitoks, )os skirstomos#1. normos de'ini&i!os 2pateikia kažko sampratą, B7 11str.. normos prin&ipai 2(tvirtina BT prin&ipus B7 1 str.". normos sąl%gos 2artimos de'ini&i!ai, bet nustato tt sąl%gas, normų galio!imą laike,, apibrėžia nusikaltimo sub!ektų amžių.

2B7 str.Bendro!i ir spe&ialio!i dal%s.BT bendro!o!e dal%!e %ra nustat%ta#

baudž. (stat%mų galio!imo tvarka,nusikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo bendrie!i pož%miai,

nusikaltimo padar%mo 'ormos,asmenų, traukiamų baudž. atsakom%bėn, amžius,kaltės 'ormos ir atskleidžiamas !ų turin%s,

bausmės, bausmių sk%rimo ir atleidimo nuo !ų tvarka ir kt.Ape&ialio!o!e dal%!e išvardi!amos ir nustatomos#veikos, kurios %ra laikomos nusikaltimais,sank&i!os už BT normų pažeidimą.Pagrindiniai bendrosios ir spe&ialiosios dalių sudar%mo prin&ipai.BD ir AD sudaro vieningą visumą. Dažnai %ra taikomos kartu. BD v%kau!a normos-de'ini&i!os, AD normos numato sank&i!as.

BD savarankiškai 'unk&ionuoti negali be AD, ta0iau AD normų reali8avimas praktiškai ne(manomas be [email protected] Pirmie!i raš%tiniai *ietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai. 7a8imiero teis%nas 21H@, *ietuvos statutai 24-1IJ, 44

1IHHm, 444- 1I@@.+aš%tinių (stat%mų, kuriuose buvo numat%ta baudžiamo!i atsakom%bė už padar%tus nusikaltimus- gana sudėtinga. 6nkst%vi

(stat%mai, baudžiamosios teisės normos, besiremian0ios nusistovė!usiais papro0iais bei tradi&i!omis, l%ginant su kitų šalių- labai progres%v/s. Bet *iet. Galst%bės žlugimas, aneksi!a ir t.t. nieko gero nedavė. Todėl dažnai keitėsi (stat%mai, kas aneksavo- to ir (stat%mai.Ftapai# 1 ikistatutinė BT nustat%ta *iet. Atatutuose " &arinės +usi!os (stat%mai 9epriklausomos *ietuvos Isovietiniai HBaudžiamų!ų (stat%mų re'orma nepriklausomo!e *ietuvo!e. Catome, kad beveik iki praeito šimtme0io galio!ona&ionaliniai.

4ki KG4 vadinamas ikistatutiniu etapu. Turė!o ne tik paprotines teises bet ir kitų aktų, kurie numatė baudžiamą!ą atsakom%b$. 4šraš%tinių dokumentų be Cagdeburgo teisių, kurias turė!o kai kurie *ietuvos miestai, išliko tik du aktai Pr/sų 2Pamedėsteis%nas21"L ir 7a8imiero Teis%nas21H@m. Pamedės teis%nas skirtas tam tikram pavergtam pr/sų sluoksniui laisviesiems

pr/sams. BT normos neišskirtos iš &ivilinių, šeimos normų.Giso!e *D7 galio!o kitas teisės aktas 7a8imiero teis%nas. 1J@, skirtas nuosav%bei apsaugoti 2g%nė nuosav%bes sant%kius

baudžiavo!e, &ivilinės, administra&inės teises normomis. 6pimtis nedidele I straipsniai. 9ormos numatė atsakom%be už vag%st$,savavališką miško kirtimą turto atėmimą užpuolant. Gag%stė - ir nelaisvų!ų valstie0ių pasisavinimas, !ei valstietis pabėga ir kitas

ponas !i priima- vag%ste. Gag%ste ir pakl%dusio žirgo ir arba rastu daiktu pasisavinimas, !ei po viešo skelbimo !o niekas

nepasiėmė.;Pagal senov$; tai kunigaikš0io nuosav%bė. Pagal 7a8imiero teis%ną šeima už savo nario vag%ste galė!o atsak%ti tik !eižino!o. 7altės (rod%mas- pagavimas su vogtu daiktu, prisipažinimas kankinant, gerų liudininkų parod%mai. Bausmė 'eodaluinenustat%ta, o valstie0io nubaudimą sudaro du komponentai žalos atl%ginimas ir nubaudimas2duoklė teismo naudai.Cirties bausmė

pakartotinumo atve!u.Atatutai- %patingai reikšmingi. 6rtimas kompo8i&i!os sistemos kodeksams. 9usikaltimas - :7rivda;. 9ukentė!$s turi pats ieškoti

nusikaltėlio, traukti !i atsakom%bėn (rodinėti !o kalt$. 7alte nėra tiesiogiai susieta su kaltininku, tai ir šeimos narių pareiga.Avarbu, kad šalia krivdos išskiriama ir žala visuomenes tvarkai 2v%stupok ar ram%bei 2poko! pospolit%. Ausi'ormuo!a nuostata

kad nusikaltimu padaroma ne tik žala priva0iam asmeniui bet ir visuomenei.7ai kurie nusikaltimai sie!ami su katalikų tikė!imu ir nuodėmės samprata, t.%. statutas numato ir blogą %dingą veikla.

Baudžiamo!i atsakom%be ir už nusikaltimus kaip valst%bės išdavimas, pasitraukimas iš karo lauko..Dar toliau 44 ir 444 statutai. 9umat%ta baudžiamo!i 6tsakom%be už maišto rengimą, kėsinimąsi ( kunigaikšt(. 6tsakom%bė už

nusikaltimus sveikatai, g%v%bei. ?riežtos bausmės už išžaginimą. Amulkiai reglamentuoti turtiniai nusikaltimai. 6tskirai už arklių grobimą, nelaisvų žmonių išvedimą.

Pripaž(stama, kad nusikaltimas %ra žala visuomenei ir valdžia privalo r/pintis. 7ei0iantis statutų redak&i!oms, kei0iasi bausmės griežtą!a 24 statute mirties bausmė numat%ta dvidešimt kartų, tai 444 šimtą. ?alio!o iki 1@L m.

T.).;.0 .1J1@ m. +usi!os baudžiamo!o statuto 21JL" m. galio!imo (vedimas. Gokieti!os baudžiamų!ų (stat%mų galio!imas 7laipėdos krašte.

Papildomi baudžiamosios teisės (stat%mai, priimti *ietuvos teritori!o!e ir 7laipėdos krašte nepriklausom%bės laikotarpiu.Pirmo!o karo metu, 1J1M m. nustatė, kad galio!e senie!i (stat%mai, pakei0iami 1JL" m. Baudžiamaisiais nuostatais. Paskelbus

nepriklausom%b$ iškilo (stat%mų ba8ės klausimas. 1J1J priimtas *aikinasis *ietuvos teismų ir !ų darbo sutvark%mo (stat%mas, kuriuo

(teisintas tolesnis +usi!os 1JL" m. kodekso galio!imas. 7artu buvo nurod%ti negalio!ant%s straipsniai.Atatutą sudarė vienas sk%rius, skirtas BT bendrai daliai ir "I Ape&ialios dalies sk%riai.Bendro!e dal%!e 'ormali nusikaltimo samprata 2M straipsniai. Bausmes sk%rimas buvo paliktas teisė!o nuoži/rai. Ape&ialią dal(

sudarė HLL straipsnių. Daugelis nusikaltimų labai išdi'eren&i!uoti. B7 atsižvelgiant 4 *ietuvos valst%bės 4nteresus buvo ne kartą kei0iamas..


5/62

BT © I PuslapisAvarbia reikšme turė!o ir kiti aktai# 1J1J priimti 3patingi Galst%bes apsaugos (stat%mai, !is 1J"@ pakeistas detali8uotu Tautai ir

valst%bei saugoti (stat%mu. 9usikaltimai skirstomi ( didžiuosius nusikaltimus, nusikaltimus ir nusižengimus.

T. ).;.4 Liet$os o%,a(ija ir )?4@ m. ir


6/62

BT © H PuslapisBendrie!i aspektai#negalio!a !oks aktas, kuris nėra paskelbtas,(stat%mo nežino!imas neatleidžia nuo atsakom%bės,draudimas žiauriai elgtis su žmonėmis,dar keletas..Ape&ialie!i aspektai#niekas negali b/ti baudžiamas už tą pat( nusikaltimą antrą kartą,

pripažinimas kaltu, nuo tada, kai (siteisė!a kaltinamasis teismo nuosprendis,nelaikomas priverstiniu darbas, kur( dirba nuteistie!i.

7onstitu&inio teismo nutarimai spe&i'inis BT šaltinis. Ape&i'iką nulemia# tai toks šaltinis, kurio esm$ sudaro draudimas taik%tivieną ar kitą baudžiamą!( (stat%mą nuo nutarimo paskelbimo dienos. Pv8.# 7T nutarimas dėl mirties bausmės, šios normos po 7Tnutarimo negalė!o b/ti taikomos.

. Baudžiamie!i (stat%mai- B7". Tarptautinės sutart%s.7onstitu&i!os 1"@str. Aeimo rati'ikuotos sutart%s %ra sudedamo!i *+ teisinės sistemos dalis.B/dai kaip valst%bė (g%vendina tarptautines sutartis.Conistinis kai sutart%s taikomos tiesiogiai kaip na&ionaliniai teisės aktai.Dualistiniai kai valst%bė pagal tos sutarties nuostatas turi pakeistiQpriimti na&ionalinius teisės aktus. Tokiu b/du, per

na&ionalinius teisės aktus (g%vendindama tarptautin$ sutart(.*ietuvo!e BT taikomas tik dualistinis Tarptautinės sutarties (g%vendinimo b/das, t.%. privalo padar%ti tt B7 pakeitimus ar

papild%mus ir taip valst%bė (g%vendina tarptautinės sutarties reikalavimus.Pv8.#


7/62

BT © M PuslapisBaudžiamosios teisės mokslas. Tai žinių visuma apie tokius išskirtinius visuomenės teisinius reiškinius kaip nusikaltimas ir

bausmė. Cokslo dal%kas %ra tirti šios teisės šakos normas, pagal kurias veika pripaž(stama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausmė.

Baudžiamosios teisės mokslo paskirtis.6nali8uo!a nusikaltimo esm$, !o materialiuosius ir 'ormaliuosius pož%mius, nusikaltimo padar%mo 'ormas, nagrinė!a bausmės

esm$ ir !os teisingo taik%mo prielaidas tai sudaro prielaidas tinkamai taik%ti baudžiamą!( (stat%mą,Tiriant baudžiamuosius (stat%mus siekiama išaiškinti !ų sąl%gotumą bei taik%mo e'ekt%vumą.Tiria baudžiamų!ų (stat%mų raidą, kad galima b/tų suvokti kovos su nusikalstamumu tenden&i!as ir pateikti mokslines progno8es

atei0iai.

Baudžiamosios teisės mokslo vieta visuomeninių mokslų strukt/ro!e.Baudžiamo!i teisė ir kitos mokslo šakos, padedan0ios spr$sti atsakom%bės už padar%tus nusikaltimus klausimus.BT mokslas, nagrinė!antis nusikaltimo ir bausmės klausimus, susiduria su kitomis mokslo šakomis kriminologi!a,

kriminalistika, teismų statistika, teismo pedagogika ir psi&ologi!a. Teisminė psi&iatri!a, kai sprendžiami klausimai susi!$ sukaltininko gebė!imu atsak%ti už padar%tą veiką. Teisminė medi&ina, kai nustatomas žalos d%dis žmogaus sveikatai.

T0. Bad!iamosios ,oliti%os ,a2rindai.

T0.). Bad!iamosios ,oliti%os s#$o%a.Baudžiamo!i politika %ra valst%bės vidaus politikos sudedamo!i dalis. Baudžiamosios politikos paskirtis baudžiamų!ų (stat%mų

pagrindu apsaugoti valst%bės g%vento!us nuo nusikalstamų kėsinimųsi.Baudžiamo!i politika skiriasi nuo kitų valst%bės v%kdomų so&ialinės politikos kr%0ių savo ob!ektu, uždaviniais , metodais ir poveikio priemonėmis.b!ektas %ra nusikalstamumas kaipso&ialinis reiškin%s, kuriam valst%bė daro poveik( baudžiamosios teisės priemonėmis.

6pibendrintai- šiuo metu baudžiamą!ą politiką galima suprasti kaip baudžiamų!ų priemonių visumą, sudaran0ią vieną išnusikalstamumo kontrolės kr%p0ių.

Galst%bės uždavin%s sudar%ti maksimaliai saugias g%vento!ų eg8istavimo sąl%gas. Pagrindinė grandis, sprendžiantnusikalstamumo kontrolės problemas baudžiamo!i teisė. Pagal !ą nustatomos nusikalstamo elgesio ribos, 'ormuo!ami

baudžiamosios atsakom%bės už padar%tus nusikaltimus pagrindai ir t.t. Tai reiškia, kad baudžiamo!i teisė sudaro baudžiamosios politikos pagrindą. Baudžiamo!i pro&esinė, bausmių sk%rimo, nusikalstamumo kontrolės ir kt. politikos %ra tarpusav%!e susi!usios, betgali 'unk&ionuoti tiek, kiek nustat%ta baudžiamosios politikos.

T0.0. Bad!iamosios ,oliti%os trin+s.7iekviena valst%bė v%kdo daug (vairių 'unk&i!ų, viena iš !ų teisingumo v%kd%mas. Teisingumo v%kd%mui pla0ią!a prasme

valst%bė pasirenka tam tikrą kr%pt(. Tos kr%pties pasirinkimas ir reali8avimas vadinamas baudžiamą!a politika. Fg8istuo!a du prin&ipiniai poži/riai apib/dinant%s baudžiamą!ą politiką. Gieni teigia, kad tai tik (stat%mų leidė!o darbas, kiti teigia, kad baudžiamo!i politika neapsiribo!a vien baudžiamų!ų (stat%mų k/rimu, ( šią sampratą reikia (traukti ir teisės taik%mo klausimus teismų veiklą v%kdant teisingumą. Pastaro!i labiau argumentuota.

Baudžiamosios politikos blokai %ra#


8/62

BT © @ Puslapiskriminali8uo!ant ar dekriminali8uo!ant veiką veikos paplitimas. Gertinimai-(vair/s. Tam, kad veiką pripažinti nusikaltimu, !os

paplitimas neturi b/ti labai didelis. )ei didelis, uždraudus tą veiką (stat%mais, visuomen$ padarome kriminaline visuomene. Pv8.,1JJL-1JJ1m individuali komer&inė veikla-pirkimas ir perpardavimas brangiau 2normalio!e visuomenė!e (prasta komer&inė veiklaB7 buvo (vardinta kaip spekulia&i!a 2apie ILR b/tų buv$ nusikaltėliai. 6ntras momentas, lie0iantis veikos paplitimą- labai retasveikų padar%mas. 7%la klausimas ar baudžiamie!i (stat%mai turi drausti veikas, kurios padaromos labai retai ar išvis nedaromos=6tsak%mas-nevienareikšmis. 4š vienos pusės-baudžiamo!o (stat%mo paskirtis uždrausti veikas, kurių visuomenė nepageidau!a. B7 turiir preven&in( pob/d( 2Caždaug ILR B7 normų galima man%ti nebuvo ir nebus pritaik%tos nė karto.

Tre0ias aspektas, lemiant veikos kriminali8avimą ar dekriminali8avimą, (vertinimas ar tam tikrą veiką b/tina bausti baudžiamosios teisės normomis. Baudžiamo!i teisė-paskutinio!i valst%bės poveikio priemonė. 7iekvieną kartą sprendžiant veikos

kriminali8avimo ar dekriminali8avimo klausimą, turėtų b/ti sprendžiama, ar tokią veiką negalima uždrausti kitų teisės šakų pagalba administra&inės, &ivilinės, valst%binės teisės. 7itas šio aspekto momentas tas, kad realiame g%venime lengviausia pakeisti arba papild%ti B7. 9orint vieną ar kitą veiką uždrausti kitų teisės šakų normų pagalba reikalinga keisti daug%b$ (stat%mų. 7aip beb/tų b/tina vadovautis baudžiamosios teisės teori!os prin&ipu-baudžiamo!i teisė (!ungiam tik tada, kai kitos teisės šakos nebepa!ėgia kovotisu tam tikru žmogaus elgesiu.

7albant apie baudžiamosios teisės s'erą-kai kurie autoriai sako, kad baudžiamo!i teisė neturėtų kištis ten, kur nėra aiškausnukentė!usio!o. Pv8., narkotikų ar psi&otropinių priemonių varto!imas, prostitu&i!a. Tokių veikų draudimas %ra iš vienos pusėssunkiai (g%vendinamas, iš kitos pusės daro visuomenei bloga.


9/62

BT © J Puslapis1 7as atsako= Pagal B7 atsako tik nusikalt$s asmuo, kuris sulaukė atitinkamo amžiaus ir %ra pakaltinamas. 7ai kuriose

šal%se2)6G, 5vei&ari!o!e iš dalies (stat%muose reali8uotas ne tik 'i8inio , bet ir !uridinio asmens atsakom%bės klausimas, tokiu atve!u,kai kurios šal%s numato !uridinio asmens ne tik &ivilin$, bet ir baudžiamą!ą atsakom%b$. *+ B7 )uridiniam asmeniui numatospe&ialias sank&i!as 2pinigines baudas, !uridinio asmens veiklos sustabd%mą ir kt.

7am turi atsak%ti nusikalt$s asmuo= *ietuvos 7onstitu&i!os "1 str. pasak%ta, :kad asmuo nekaltu laikomas tol, kol !o kaltumasne(rod%tas (stat%mo numat%ta tvarka ir pripažintas (siteisė!usiu teismo nuosprendžiu;.Taigi betarpiškai už savo neteisėtus veiksmusasmuo atsako teismui, kuris pagal konstitu&i!os I str. %ra viena iš sudedamų!ų valst%bės valdžios dalių. Todėl kaltas asmuo atsako

prieš valst%b$." Už ką asmuo atsako= Baudžiamo!i atsakom%bė atsiranda, kai asmuo padaro veiką, to!e valst%bė!e laikomą nusikaltimu.

7as sudaro baudžiamosios atsakom%bės turin(= Baudžiamo!i atsakom%bė %ra ten, kur valst%bė per savo (galiotas institu&i!as'aktiškai priver0ia teisės pažeidė!ą (v%kd%ti teisės normo!e numat%tas pareigas, atitinkan0ias padar%tos nusikalstamos veiklos pob/d(,ir tuo sukelia kaltininkui neigiamas pasekmes. Gadinasi, atsakom%bės sąvoka apima#

1Galst%bės prievartos taik%mą. Tai reiškia , kad kaltininkui prievartine tvarka nustatomi tam tikri asmeniniai ir turtiniaiapribo!imai.

9ormat%viškumą, t.%. baudžiamo!i atsakom%bė atsiranda kaip teisės normos pažeidimo re8ultatas ir reali8uo!ama pagal šiosnormos sank&i!o!e nustat%tas ribas.

" 9eigiamo poveikio reali8avimą dėl padar%tos veikos šiuo metu, o ne kada nors ateit%!e. Teisin( sant%k(, kaip baudžiamosios atsakom%bės eg8istavimo 'ormą.6pibendrinant, baudžiamą!ą atsakom%b$ galima apib/dinti kaip asmens ir !o padar%to nusikaltimo pasmerkimą valst%bės vardu,

kur( v%kdo (galiotos institu&i!os 2teismas ir kuris pasireiškia baudžiamaisiais (stat%mais apibrėžtų asmeninio ar turtinio pob/džiosuvarž%mų kaltininkui nustat%mu.

Baudžiamosios atsakom%bės esmė.Baudžiamo!i atsakom%bė- tai teisinės pasekmės, baudžiamosios teisės normų taik%mo re8ultatas. Baudžiamosios atsakom%bės

esmė- asmens , padariusio nusikaltimą, pasmerkimas valst%bės vardu. Aavo pob/džiu, baudžiamo!i atsakom%bė reiškia valst%bės prievartos taik%mą ir kartu asmens padar%to nusikalstamo elgesio pasmerkimą.

Baudžiamo!i atsakom%bė, išoriškai veikdama kaltininką, %ra nukreipta ( !o vidin$ b/seną- elgesio reguliavimą. Tokiu b/du %rareali8uo!ama viena iš baudžiamosios teisės 'unk&i!ų dar%ti poveik( kaltininko sąmonei ir psi&ikai ir per !o sąmonės ir psi&ikossukrėtimus, tikimasi 'ormuoti tokias šio asmens sav%bes, kurios neleistų !am dar%ti nau!ų nusikaltimų.

6tsakom%bė ir sank&i!a šios sąvokos savo turiniu nesutampa. B7 sank&i!a- tai (stat%mo numat%tos bausmės ribos. 5ios ribos pasireiškia ne tik nustatant bausmių r/šis ir d%džius B7 Ape&ialiosios dalies normo!e, bet ir koreguo!ant !as Bendrosios daliesnormomis- pv8. skiriant švelnesn$, negu (stat%me numat%ta bausm$2B7 Hstr. ir kt. Tuo tarpu baudžiamo!i atsakom%bė negali b/timažesnė arba didesnė- !i %ra arba !os nėra. !ą reali8uo!ant !au gali b/ti pritaik%tos aplink%bės, (tako!an0ios griežtesn( ar švelnesn(

bausmės pask%rimą.6tsakom%bė ir bausmė.Baudžiamo!i atsakom%bė pasireiškia kaip valst%bės prievartos taik%mo 'orma. Baudžiamosios atsakom%bės ir kriminalinės

bausmės sant%kis#

*iterat/ro!e neretai rašoma, kad atsakom%bė iš esmės atitinka bausm$, arba kad vienintelė atsakom%bės reali8avimo 'orma ir %ra bausmė. 6tsakom%bė ir bausmė iš tikrų!ų %ra artimos sąvokos, bet sutapatinti pagal B7 nuostatas !ų negalima .2 9ors Gakarų Furoposkai kuriose šal%se %ra varto!ama sąvoka bausmė, o :baudžiamo!i atsakom%bė nevarto!ama. Baudžiamo!i atsakom%bė gali b/tireali8uota paskiriant bausm$. Ta0iau B7 normos leidžia baudžiamą!ą atsakom%b$ reali8uoti ir nepaskiriant bausmės, pv8. kaltininkui ir nukentė!usia!am susitaikius, nepilname0iui pritaikius priver0iamąsias auklė!imo priemones ir t.t. 6smens atleidimasnuo baudžiamosios atsakom%bės nereabilituo!an0iais pagrindais reiškia, kad asmuo pripaž(stamas kaltu dėl padar%tos veikos, ir tik remiantis (stat%mo numat%tais pagrindais !am netaikoma kriminalinė bausmė. Ta0iau asmuo pripažintas kaltu reali8uo!a svarbiausią atsakom%bės elementą- asmens ir !o padar%tos veikos pasmerkimą.

7iti baudžiamosios atsakom%bės ir bausmės pož%mių skirtumai#nesutampa !ų atsiradimo ir pabaigos laikasskirtinga teisinė padėtis asmens , kuris traukiamas baudžiamo!on atsakom%bės, ir asmens , nubausto kriminaline bausmespe&i'inės pasekmės teistumas, kuris atsiranda asmen( nubaudus kriminaline bausme.

T.1. Bad!iamasis /stat+mas ir jo 2aliojimo ri*os*+ baudžiamie!i (stat%mai turi tokią paskirt(#uždrausti veikas, kurios daro esmin$ žalą asmens,valst%bės ar visuomenės interesams arba kelia grėsm$ tokiai žalai atsirastitiksliai apibrėžti, kokios veikos pripaž(stamos nusikaltimaisnustat%ti nusikalstamų veikų pavo!ingumo pob/d( ir !as atitinkan0ias bausmessaugoti asmenis ir visuomen$ nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustat%ti pagrindus, kuriais

remiantis baudžiami nusikaltusie!i asmen%s, norint !uos patais%ti.

T.1.). Bad!iam7j7 /stat+m7 sandara. Baudžiamo!i teisė remiasi išimtinai (stat%mu, kurie neturi prieštarauti *+ 7onstitu&i!ai, kuri numato ne tik bendruosius šal%!e

galio!an0ius teisės prin&ipus, bet ir tiesiog (tvirtina daugel( reikšmingų nuostatų. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo gindamas savoteises gali tiesiogiai remtis ne tik baudžiamo!o (stat%mo, bet ir 7onstitu&i!os nuostatomis.

Pagrindas B7 visų normų rinkin%s. Bendro!i dalis# apib/dina uždavinius ir kitus bendrus klausimus atskleidžiama priemonių esmė, turin%s. Ape&ialio!i dalis# 'iksuo!a draudimus ir sank&i!as.

6bie!ų dalių normų vienos be kitos taik%ti negalima. Bendro!o!e dal%!e normos skirstomos ( sk%rius. Ape&ialios dalies sk%riaidėstomi pagal ginamas ir saugomas vert%bes, pagal !ų reikšm$. Ak%riuose ap!ungiami baudžiamosios teisės institutai. 7odi'ikuo!antatsižvelgiama ( nusikaltimų pavo!ingumą, sub!ektų pož%mius. 9umera&i!a %ra griežta. Atraipsniai turi dalis 2apraš%ti skirtingu

pavo!ingumo vienos r/šies nusikaltimus# kvali'ikuotos 2pv8. B7 1Jstr.d. - 1Jstr.1d. atžvilgiu bei privilegi!uotos sudėt%s 2pv8.1"Lstr. 1Jstr.1d. atžvilgiu arba punktus. Bendro!o!e dal%!e dal%s reikalingos, kad atskirti panašias nuostatas arba v%st%ti pirmines.

J


10/62

BT © 1L PuslapisAtraipsnio dispo8i&i!a tai spe&iali dalis, nurodanti, aprašanti veiką, kurią padarius kaltiems asmenims numat%tos sank&i!os. )i

turi b/ti aiški, gerai atskleista, kad užtikrintų (stat%mo teisingumą# paprastos taikoma, kai nusikaltimas %ra visiems aiškus, suprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas pv8.# B7 1Jstr.1daprašomosios kai %ra ne tik pavadinimas, bet ir atskleidžiamos !o detalės, išsamus ir aiškus veikos pož%mių apraš%mas pv8.#

B7 11Jstr.1d. blanketinės kai %ra pavadinimas, o pož%miai nurodomi kituose (stat%muose ar teisės aktuose pv8.# atsakom%bė už veterinari!os

tais%klių pažeidimą pats pažeidimas negalėtų b/ti nusikaltimu, dar turėtų b/ti papildomi pož%miai pv8.B7 @1str.alternat%vinės kelių veikų pož%miai, kurios atskirai ar visos kartu sudaro vieno nusikaltimo sudėt( pv8. B7 IJstr.1d.I nukreipian0ios kai %ra nusikaltimo pavadinimas, o pož%mių reikia ieškoti kituose Baudžiamo!o


11/62

BT © 11 Puslapisasmeniui skiriama bausmė, numat%ta švelnesnio (stat%mo. Padar$s nusikaltimą užsien%!e, asmuo netraukiamas baudžiamo!onatsakom%bės, !eigu !is#

- visiškai atliko užsien%!e teismo paskirtą bausm$ - užsienio valst%bės (siteisė!usio teismo nuosprendžiu buvo visiškai išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakom%bės arba

bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais to!e šal%!e numat%tais teisiniais pagrindais.+ealinis prin&ipas 2B7 Hstr. kiekviena valst%bė baudžia už svarbius !ai ir !os pilie0iams užsien%!e padar%tus kitų šalių asmenų

nusikaltimus. *ietuva %ra suinteresuota asmen(, savo veiksmais padarius( žalos *ietuvos valst%bei ar !os pilie0iui, nubausti savošal%!e, o ne išduoti !( valst%bei, kurios pilie0iu kaltininkas %ra.

Universalusis prin&ipas 2B7 Mstr. visos valst%bės baudžia nusikaltėlius, !eigu !ie bet kurio!e iš !ų %ra sulaik%ti,

neatsižvelgdamos ( nusikaltimo padar%mo vietą. Tokiam nubaudimui pagrindą sudaro tai, kad valst%bės rati'ikavusios tam tikraskonven&i!as ar tarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudžiamuosius (stat%mus, numat%damos atitinkamą atsakom%b$.

T1.4. Bad!iam7j7 /stat+m7 2aliojimas lai%e. BK 1str.Geikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato (stat%mas, galio!$s šios veikos 2veikimo ar neveikimo dar%mo metu. *ietuvos

(stat%mų (sigalio!imo datos %ra tr%s#1 paskelbimo :Galst%bės žiniose; diena data, nurod%ta pa0iame (stat%me, kuris paskelbtasG " paskelbimo Aeimo spe&. leidin%!e diena. ?%vento!ai turi susipažinti su teisės aktais, todėl praktiškai traukti baudžiamo!onatsakom%bėn galima tik tada, kai nusikalstama veika padar%ta kitą dieną po (stat%mo (sigalio!imo.

Baudžiamo!o (stat%mo galio!imas pasibaigia# 1 kai !is panaikinamas spe&. aktu kai !is pakei0iamas kitu (stat%mu " pasibaigus !o terminui, !eigu toks buvo nurod%tas pa0iame (stat%me.

9usikaltimo padar%mo laikas# pavo!ingos visuomenei veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado šios veikos pasekmės paskutinio veiksmo pabaiga, kai veiką sudaro keli veiksmaišios veikos nutraukimo momentas trunkamo!o nusikaltimo atve!u

paskutinio ( šio nusikaltimo sudėt( (einan0io veiksmo pabaiga t$stinio nusikaltimo atve!u bendrininkavimo atve!u kada kiekvienas bendrininkas padaro sutartus veiksmus.


12/62

BT © 1 Puslapisar veikos baudžiamumo nustat%mo reikalavimas nėra tik neteisingas sąl%gų, kurioms esant baudžiamasis (stat%mas apskritai gali

b/ti pritaik%tas, suvokimasar nėra kitų teisės normų, kurias (stat%mų leidė!as mano esant pakankamas, kad b/tų galima išspr$sti atsakom%bės už padar%tas

veikasar nėra sąmoningo (stat%mo leidė!o vengimo nustat%ti už tokias veikas baudžiamą!ą atsakom%b$ar negalima esamos (stat%mų spragos užpild%ti ple0iamuo!u aiškinimu, atitinkamai nukreipiant teismų praktiką.Gienintelis b/das panaikinti spragas baudžiamuosiuose (stat%muose %ra !ų pakeitimas ir papild%mas.6nalogi!os problema. 4)6 T6+PT6UT49V)F TF4AV)F# AWG76 4+ P+49>4P64.Fkstradi&i!a- išdavimas asmenų, kuriems gali b/ti iškelta baudžiamo!i b%la. Fkstradi&i!a - tai nusikaltėlio išdavimas.Pro'. 7/ris TT ap%braižose# nusikaltėlių išdavimas arba ekstradi&i!a %ra asmens, kaltinamo padarius baudžiamą!( nusikaltimą, ar

asmens, nuteisto už baudžiamą!( nusikaltimą, perdavimas iš valst%bės, kurios teritori!o!e !is %ra, kitai valst%bei, kurios teritori!o!e !is padarė nusikaltimą, siekiant tok( asmen( nubausti ar (v%kd%ti nuosprend(.

9usikaltėlio išdavimas gali b/ti suprantamas kaip !o perdavimas valst%bės, kurios teritori!o!e !is %ra, kitai valst%bei, kurios pilietis !is %ra, arba kurios teritori!o!e !is padarė nusikaltimą arba valst%bei, nukentė!usiai nuo šio nusikaltimo, tam kad !( bausti arba teisti.

4šdavimas dvie!ų kategori!ų asmenų#asmen%s, (tariami padar$ nusikaltimąasmen%s, !au nuteisti, !am v%kdoma bausmė, ir !uos reikia išduoti, kad, kad b/tų t$siamas bausmės v%kd%mas.1JIM m. Furopos tar%ba priėmė sutart( - 7onven&i!a dėl ekstradi&i!os. 7onven&i!ą sudaran0ios šal%s, vadovau!antis konven&i!o!e

nustat%tomis tais%klėmis, (sipareigo!a perduoti viena kitai asmenis, kuriems prašan0ios šalies kompetentinga valdžia kelia b%lą arbakurių minėta šalis reikalau!a, kad galima b/tų (v%kd%ti nuosprend( arba tuos asmenis sulaik%ti.

9usikaltėlio išdavimo institutas %ra kompleksinis. Gisų pirmą š( institutą sudaro#na&ionalinės teisės normos 2baudžiamo!i šaka, baudžiamasis pro&esastarptautinės teisės institutas 2ekstradi&i!os.+eglamentuo!amos tr%s grupės klausimų#4.Teisiniai nusikaltėlių išdavimo klausimai.tarptautinės sutart%sna&ionaliniai (stat%maiabipusiškumo prin&ipas.4šdavimo tvarką nustato *+ BP7 1M21str.,HJ21str, MLstr.,M121str.M"str.MHstr., priimti pagal *+ BP7 LL L M (stat%mą 9r.

4K-1ML #

4 T. Nsi%altimas ir nsi%alstammasT.4.).Nsi%altimo ir *ad!iamojo nsi!en2imo s#$o%a -BK )@& ))& )0str..

9usikalstamos veikos skirstomos ( nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus*+ B7 11 str. pateikia nusikaltimo sąvoką#-nusikaltimu laikoma pavo!inga baudžiama!ame kodekse uždrausta veika 2veikimas ar neveikimas, už kurią numat%ta laisvės

atėmimo bausmė.*+ B7 1 str. pateikia baudžiamo!o nusižengimo sąvoką#-baudžiamuo!u nusižengimu laikoma pavo!inga baudžiama!ame kodekse uždrausta veika 2veikimas ar neveikimas, už kurią

numat%ta bausmė, nesusi!usi su laisvės atėmimu, išsk%rus areštą.

9usikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo pož%miai#1. Pavo!ingumas - vienas esminių nusikaltimo pož%mių. BT reglamentuo!a nedidel$ dal( teisės pažeidimų, o kadangi BT

griež0iausia valst%bės reak&i!a ( teisės pažeidimus, nat/ralu, kad !i reglamentuo!a tik pa0ius svarbiausius. Avarbumo atsk%rimas ir %ra

reali8uo!amas per pavo!ingumą.Teisės pažeidimo pavo!ingumą apsprendžia#1. pavo!ingumo pob/dis rodo, ( kok( gėr( %ra nukreipta veika 2kas %ra nusikaltimo ob!ektas.. pavo!ingumo laipsnis kokia žala %ra padaroma arba kokia žala gresia. BT veikia ne tik kai žala %ra realiai atsiradusi, bet ir tuo atve!u, kai %ra reali

grėsmė tokiai žalai atsirasti.Tiek pavo!ingumo pob/dis, tiek pavo!ingumo laipsnis turi aplink%bes#kaltė 2ar t%0ia, ar neatsargumas,veikos padar%mo mot%vas ar tikslas,kai kuriuos ob!ekt%vios aplink%bės 2veikos padar%mo vieta, laikas, b/das, tam tikrais atve!ais ir priemonėsPavo!ingumas nėra statiškas, !is gali kisti abiem kr%ptim pob/dis ir laipsnis gali didėti, gali ir n%kti 2išn%kti.Pavo!ingumas %ra ob!ekt%vus (stat%mų leidė!as negali sumast%ti, kad viena ar kita veika pavo!inga ir (raš%ti !ą ( B7. )is turi

išsiaiškinti, kad veikos pavo!ingumas toks, kad !i gali b/ti priskiriama prie baudžiamų!ų (stat%mų.Pož%mio svarba#1.!uo remiantis sprendžiama, ar veika pripaž(stama nusikaltimu, ar ne..!ei veika pripaž(stama pavo!inga, !i turi b/ti (raš%ta ( B7 priklausomai nuo !os pavo!ingumo pob/džio ir laipsnio turi b/ti

konstruo!amos bausmės ir numat%tos sank&i!os.BT apima tik pa0ias pavo!ingiausias veikas. )ų ratą 'iloso'iškai apibrėžti lengva, o praktiškai sunku.

1


13/62

BT © 1" PuslapisEiloso'iškai B7 tik tokios veikos, kurios tiesiogiai kenkia visuomenės 'unk&ionavimui ir g%venimui. Xkriteri!ai 1. ob!ektas

( ką veika nukreipta 2pv8. prostitu&i!a žmonių sveikatą . žalos prasme 2ta pati prostitu&i!a venerinių ligų šaltinis ". reiškinio paplitimas 2reiškin%s neturi b/ti labai pla0iai paplit$s, o iš kitos pusės tai turi b/ti reiškin%s, o ne pavieniai atve!ai . kokios bus pasekmės, kai tikslas bus pasiektas, t.%. kai ta veika bus kriminali8uotaY

. Pavo!ingumas teisei -kitas nusikalstamumo pož%mis# 9usikaltimu gali b/ti laikoma tik tokia veika, kuri %ra numat%ta baudžiama!ame (stat%me. Prin&ipas atsirado Pran&/8i!os

revoliu&i!os laikais. )o esmė#BT negali b/ti taikoma analogi!a

baudžiamų!ų (stat%mų negalio!imo atgal prin&ipas 2!ie gali b/ti taikomi tik tom veikom, kurios padar%tos !ų galio!imo metu,

nusikaltimu gali b/ti pripaž(stama tik ta veika, kuri visiškai ir pilnai atitinka (stat%me numat%tos veikos pož%mius.". Geika kitas nusikaltimo pož%mis)i gali pasireikšti#akt%viais veiksmais BT veikimas,

pas%viais veiksmais, t.%. tam tikrų veiksmų neatlikimas BT neveikimas. 9egali b/ti baudžiamas žmogus už mintis ar suman%mus, kol %ra nepereinama ( veikimo ar neveikimo b/seną. 9usikaltimu gali b/ti laikoma tik ta veika, kuri atitinka visus tris pož%mius# veika, pavo!inga, prieštarau!anti teisei.

9usikaltimo ir kitokio pob/džio nusižengimų sant%kis. 9usikaltimų atribo!imas nuo kitų teisės pažeidimų 2nusižengimų 6T ir deliktų >T#1. dažniausiai (stat%mo leidė!as numato konkre0ius pož%mius, leidžian0ius administra&in( teisės pažeidimą atriboti nuo

nusikaltimo, ta0iau kai kuriais atve!ais (stat%mų leidė!as šito nepadaro 2nenurodo konkre0ių pož%mių, kurie leistų nusižengimą atriboti nuo nusikaltimo

. o !ei (stat%mo leidė!as nenumatė konkre0ius pož%mių - nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų atsk%rimas turėtų remtis tokiaiskriteri!ais#

1.pavo!ingumo laipsniu ir pob/džiu#a9usikaltimas pavo!inga veika, o administra&inis, drausminis nusižengimai, &iviliniai pažeidimai %ra mažiau pavo!ingi nei

nusikaltimai. b9usikaltimo pasekmės paprastai %ra sunkesnės nei nusižengimų ar pažeidimų & nusikaltimu kėsinamasi ( labiausiai visuomenė!e saugomus gėrius# žmogaus g%v%b$, l%tin$ nelie0iam%b$ ir kt..priešingumu teisei#

9usikaltimai visada uždrausti baudžiamo!o (stat%mo, kitus reglamentuo!a kiti teisės aktai.".sukeliamomis teisinėmis pasekmėmisa padariusiam nusikaltimą %ra skiriama pati griež0iausia valst%bės prievartos priemonė kriminalinė bausmė, už kitus teisės

pažeidimus ne tokios griežtos prievartos priemonės. kriminalinė bausmė kaltininkui visada užtraukia teistumą. b skiriasi atsakom%bės pagrindai ir sąl%gos už nusikaltimą atsako tik tas asmuo, kuris pats padarė nusikalstamą veiką, o už

administra&in( nusižengimą gali b/ti atsakom%bėn traukiami asmen%s, kurie pat%s to nusižengimo nedarė. *%ginant su &iviline

atsakom%be !i %ra kompensa&inio pob/džio, o baudžiamo!i atsakom%bė tikrai nesie!ama su konkretaus asmens teisių atstat%mu.Baudžiamo!i atsakom%bė ne tik plėto!a po8it%vią sant%kių raidą, bet ir siekia užkirsti kelią negat%viems reiškiniams.& 9usikaltimu %ra laikoma tokia veika, kuri %ra padaroma kaltai, o &ivilinis pažeidimas t.t. atve!ais gali b/ti padaromas ir be

kaltės. 9usikaltimo atsk%rimas nuo amoralių poelgių#6moralus elges%s visuomenės moralės normų pažeidimas1.nusikaltimas- amoralus poelgis, kuriuo kėsinamasi ne tik ( visuomenės moralės normas, bet ir ( baudžiamų!ų (stat%mų

saugomus teisinius gėrius. bet ne visi amoralus poelgiai pripaž(stami nusikaltimais..nusikaltimu pripaž(stama tik asmens veika, o amoraliais gali b/ti laikomi ir kito asmens (sitikinimai, mint%s, emo&i!os".nusikaltimas sukelia valst%bės prievartos priemonių taik%mą, o amoralus poelgis tik pasmerkimą.

T.4.0. Nsi%alstama $ei%a *ad!iamosios atsa%om+*"s ,a2rindas. Nsi%alstamas $ei%imas. Nsi%alstamas ne$ei%imas. 9usikaltimu gali b/ti laikoma tik sąmoninga ir valinga veika, kuri pasireiškia#1.akt%via elgesio 'orma veikimu,.pas%via 'orma neveikimu.

9ei (sitikinimai, nei mint%s kol tai nėra reali8uo!ama žmogaus išorinė!e veiklo!e, negali b/ti laikoma nusikaltimu.4šoriškai veika gali pasireikšti 'ormomis# veikimu ir neveikimu.Geikimas. pasireiškia (v. veiksmų, kuriais kėsinamasi ( baudžiamo!o (stat%mo saugomus teisinius gėrius, atlikimu. 7iekvieną

veiksnumą sudaro sąmoningas ir valingas žmogaus k/no !udes%s. +eikšmingi tik tokie !udesiai, kuriuos lemia asmens sąmonė ir valia 2dėl 'i8inės prievartos padar%ti k/no !udesiai, re'leksiniai negali b/ti nusikalstamu veiksmu. 6titinkamų !ėgų, dėsningumų

panaudo!imas %ra už veikimo ribų. Geikimas gali susidėti iš 1 !udesio ar !udesių komplekso. 9eveikimas. Tai pas%vus žmogaus elges%s, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaul%!e tam tikrus pakitimus. )am %ra

b/dingas pavo!ingumas ir priešingumas teisei. Pavo!ingumas !o pasireiškia tuo, kad susilaikant nuo tam tikrų veiksmų atlikimoatsiranda žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. 9eveikimu tokiu b/du taip pat %ra kėsinamasi ( baudžiamo!o(stat%mo saugomus teisinius gėrius. 9eveikimas nuo veikimo skiriasi 'i8ine prasme. 6smuo neatlieka tokių k/no !udesių, kuriuosgalė!o ir privalė!o atlikti. ?ali b/ti paprastas 2sudaro 1 epi8odas, gali b/ti ir sudėtinis 2susideda iš daugelio epi8odų. )is turi b/tisąmoningas ir valingas asmens poelgis. 6smuo turi suvokti, kad !is privalo veikti atitinkamu b/du, !ei nesuvokė ar negalė!o suvokti

baudžiamo!i atsakom%bė !am neatsiranda. Taip pat neatsiranda baudžiamo!i atsakom%bė, !ei asmuo suvokė, kad !is turi veiktiatitinkamu b/du, bet dėl ob!ekt%vių, nuo !o nepriklausan0ių priežas0ių negalė!o to padar%ti. 9orint asmen( patraukti baudžiamo!onatsakom%bėn už neveikimą, pirmiausia reikia nustat%ti ar !is privalė!o veikti atitinkamu b/du. Pareigą veikti atitinkamu b/du galilemti#

asmens pro'esi!a ar tarn%binės pareigos,

1"


14/62

BT © 1 Puslapisgimin%stės r%šiai,

pilietinės pareigos,ankstesnis to paties asmens elges%s.

T.4.1. Nsi%altimo ,a$ojin2mas. Nsi%altim7 %lasi'i%a$imas ,a2al ,a$ojin2mo lai,sn/ ir ,o*8d/. 9usikaltimo pavo!ingumas reiškia, kad nusikalstama veika kėsinamasi ( valst%bės saugomus teisinius gėrius. B/tent dėl tokio

kėsinimosi šiems gėriams %ra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Aąvoka :pavo!ingumas; nėra tapatisąvokai :žalingumas; 2pavo!ingumas platesnė nes apima ir grėsmės sudar%mą teisiniams gėriams. Geikos pavo!ingumas

pasireiškia ne tik kėsinimusi ( reikšmingus visai visuomenei teisinius gėrius, bet pasireiškia ir kėsinimusi ( teisinius gėrius, kurie

priklauso pavieniams asmenims. 9usikaltimas %ra pavo!inga veika ir visuomenei, ir atskiriems visuomenės nariams.Pavo!ingumas ob!ekt%vi sav%bė, !i nepriklauso nuo nei nuo tų, kurie leidžia (stat%mus 2ir baudžiamuosius, nei nuo tų, kurie tuos

(stat%mus taiko.Pavo!ingumas dinamiškas, kintantis pož%mis.2veikos, kurios laikomos pavo!ingomis gali net tapti naudingomis -pv8.

komer&inis tarpininkavimas, spekulia&i!a ir pan..Pavo!ingumą lemia ob!ekt%v/s ir sub!ekt%v/s veiklos pož%miai. Pagrindinis vaidmuo ob!ekt%viems pož%miams 2veikos

pob/džiui, pasekmėms, vietai, laikui ir pan.Geikos pavo!ingumas apib/dinamas rodikliais#1.pavo!ingumo pob/džiu - kok%binė veiklos &arakteristika, rodo koks %ra pavo!ingumas, t.%. !o turin%s. )is priklauso nuo

nusikaltimo ob!ekto 2teisinių gėrių, ( kuriuos kėsinamasi vertingumo. )am turi (takos ir padar%tos žalos turin%s 2nes !is susi!$s suob!ektu. )is priklauso nuo kaltės 'ormos 2vienodomis sąl%gomis t%0inių nusikaltimų pob/dis skirtingas nei neatsargių nusikaltimu

.pavo!ingumo laipsniukiek%binė veiklos &arakteristika. +odo kokio d%džio %ra pavo!ingumas. )( lemia daug 'aktorių#padar%tos žalos d%dis,

nusikaltimo padar%mo b/das, padar%mo tikslai, laikas, kitos aplink%bės.Gien pavo!ingumo nepakanka, kad veika b/tų laikoma nusikaltimu. 9usikaltimu laikoma tik tokia pavo!inga veika, kuri %ra

numat%ta baudžiama!ame (stat%me. Tai priešingumas teisei. 9usikalstamų veikų klasi'ikavimas pagal pavo!ingumo laipsn( ir pob/d(. 9usikaltimai ir baudžiamie!i nusižengimai pagal kaltės r/š( skirstomi (#neatsargiust%0inius.BT reikšmingiausias %ra nusikaltimų skirst%mas pagal pavo!ingumo laipsn( ir pob/d(. T%0iniai nusikaltimai skirstomi ( grupes#

nesunk/s, ap%sunkiai, sunk/s, labai sunk/s. 5ių grupių išsk%rimo kriteri!ai # bausmės r/šis ir bausmės d%dis. Bausmė visiems šiemsnusikaltimams %ra vienoda laisvės atėmimas. 4šskiriami !ie pagal numat%tą laisvės atėmimo d%d(. 9esunkus iki " metųap%sunkis tarp " H metų sunkus H 1L metų, labai sunkus virši!a 1L metų. Gisada reikia ži/rėti maksimalią ribą.

9usikaltimai#at%0iniai#

nesunk/s maN laisvės atėmimo bausmė nevirši!a " metų.ap%sunkiai maN laisvės atėmimo bausmė nevirši!a H metų.sunk/s maN laisvės atėmimo bausmė nevirši!a 1L metų.labai sunk/s maN laisvės atėmimo bausmė virši!a 1L metų.

b neatsarg/s.B7 pateikdamas išsamią visų nusikalstamų veikų klasi'ika&i!ą numato keletą dal%kų, tame tarpe kokiam sunkumo laipsniui !is

priskiriamas# vieno!e nuo nusižengimo iki ap%sunkio nusikaltimo, antro!e grupė!e sunk/s ir labai sunk/s nusikaltimai. Tai sie!amasu institutais, apsprendžian0iais bausmės sk%rimą, atleidimą nuo bausmės. Pirmo!e grupė!e numat%ti atleidimo nuo bausmėsinstitutai. Aunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo atve!u daug%bė švelninan0ių institutai negali b/ti taikomi. )ų %ra vos keletas, kuriegali b/ti taikomi.

T.4.4.Prie=in2mas teisei nsi%altimo ,o!+mis.Priešingumas teisei 'ormalus nusikaltimo pož%mis. 6tsako ( klausimą kas %ra laikoma nusikaltimu, bet neatsako ( klausimą

kodėl tai laikoma nusikaltimu. 5is pož%mis reiškia, kad padar%ta veika laikoma nusikaltimu, !ei !i sutampa su baudžiama!ame(stat%me apraš%tais nusikaltimo sudėties pož%miais.

Priešingumas teisei %ra teisinė pavo!ingumo išraiška baudžiama!ame (stat%me.

T.4.5. Kalt" %ai, nsi%altimo ,o!+mis. 9usikaltimu laikoma tik tokia veika, kuri %ra padaroma kaltai. 9ėra kaltės nėra ir nusikaltimo.7altė psi&inis asmens sant%kis su daroma pavo!inga veika ir pasekmėmis. Daugiau apie tai ži/rėti temą apie nusikaltimo

sub!ekt%vin$ pus$.

T.4.9.Nsi%altimo *ad!iammas. Nllm ,oena sine le2e.BT teisės normos reali8uo!amos panaudo!ant imperat%vų!( metodą , t.%. !os taikomos ne tik laikantis !ose apibrėžtų reikalavimų,

bet ir panaudo!ant valst%bės prievartą. BT normos apsauginės, !os %ra nukreiptos ( teisės pažeidė!ą, nes turi nustat%tas sank&i!as,taikomas už padar%tą nusikaltimą.

Sia svarbus asmeninės atsakom%bės ir bausmės individuali8avimo prin&ipas. B6 traukiamas tik kaltas nusikaltimu padar%mu

asmuo 9ullum &rimen, nulla poena sine lege prin&ipas.29iekas negali b/ti pripažintas kaltu ir nubaustas, !eigu nėra (stat%mo esmė -

(stat%minė!e nusikaltimo turinio samprato!e. T.%. baudžiama tik už baudžiamuosiuose (stat%muose (tvirtintas veikas, kuriomis pažeidžiami teisiniai gėriai.

1


15/62

BT © 1I PuslapisT.4.:. Nsi%altimas ir nsi%altimo sd"tis

9egalima tapatinti nusikaltimo ir nusikaltimo sudėties sąvokų. 9usikaltimas realaus g%venimo reiškin%s, konkretaus asmens poelgis. )is visada pasireiškia pavo!inga veika, kuria kėsinamasi (

valst%bės saugomus teisinius gėrius. Tam kad ši pavo!inga veika b/tų pripažinta nusikaltimu, !i turi b/ti uždrausta baudžiamuo!u(stat%mu. Ta0iau (stat%mai uždraudžia ne konkre0iąZ veiką, o tam tikro pavo!ingumo veikos r/š( 2atsiribodamas nuo individualių konkre0ios veikos pož%mių.

9usikaltimo sudėtis, l%ginant su nusikaltimu %ra abstraktus asmens elgesio apraš%mas (stat%me, išskiriant b/dingiausius tokioelgesio pož%mius. 9usikaltimo sudėtis %ra (stat%mo abstrak&i!a, nusikaltimo (stat%minis modelis. 9usikaltimo sudėtis tik atspindinusikaltimo pavo!ingumą 2pati šios sav%bės neturi. 9usikaltimo pavo!ingumo išraiška baudžiama!ame (stat%me %ra priešingumas

teisei. Pavo!inga veika %ra pripaž(stama nusikaltimu todėl, kad !os pož%miai atitinka apraš%tus nusikaltimo sudėties pož%mius. 9usikaltimo sudėtis tik parodo nusikaltimo priešingumą teisei. P*6S46U - I temo!e.

T.4.;. Nsi%alstammo sam,rata. Nsi%alstammo *8%l"& str%t8ra ir dinami%a. 9usikalstamumas apib/dinamas kaip reiškin%s, visuomenė!e v%kstantis pro&esas 2nenurodant !o pož%mių. Dažnai aprašoma

abstrakti nusikalstamumo samprata. 7artais nusikalstamumo samprata apib/dinama nurodant (v. pož%mius ir rodiklius.*+ baudžiamosios teisės teoretikai 6.6bramavi0ius su 6.Sepu si/lo nusikalstamumą apibrėžti kaip masiškai paplitusi istoriškai

kintant( reiškin(, turint( antagonistin(, teisin(, kriminalin( pob/d( ir susidarant( iš nusikaltimų, matomų tam tikrose valst%bėse arba !ų dal%se, padar%tų per tam tikrą laiką, visumos. 5ie autoriai išskiria tokius nusikalstamumo pož%mius#

1.masiškumą 2!( sudaro ne pavieniai nusikaltimai, bet dėsningai pasikarto!ant%s nusikaltimai.istorin( kintamumą 2vienos veikos kriminali8uo!amos, kitos dekriminali8uo!amos".so&ialin$ esm$ 2nusikaltimo prigimtis ir esmė so&ialinė, nes !ie padaromi visuomenė!e. antagonistin( pob/d( 2antagoni8mas dve!opas politiniai antagoni8mas tarp valst%bės ir !ai priešiškų !ėgų, o kitas-

priešiškumas visuomenės interesams, visuomenės moralinėms nuostatomsI.teisin( kriminalin( pob/d( 2tuo skiriasi nuo kitų so&ialinių reiškinių.9usikalstamumą sudaro ne tik pavo!ingos, bet ir baustinos

veikos, kurios %ra numat%tos baudžiama!ame (stat%meH.nusikaltimų visumą 2ne me&aninė, o organinė visuma - tai kad tarp visų nusikalstamumo pož%mių ir sav%bių %ra tarpusavio

r%š%s ir vien%bė. 9usikalstamumo b/klė, strukt/ra ir dinamika. 9usikalstamumo b/kl$ nusako# nusikaltimų paplitimas, !ų pavo!ingumas bei raidos tenden&i!os. 9usikaltimų paplitimas

matuo!amas nusikaltimo l%giu,t.%. užregistruotų nusikaltimų ir išaiškintų nusikaltimų sant%kiu su tos valst%bės arba !os daliesg%vento!ų skai0iumi 2nurodoma kiek nusikaltimų ar nusikaltėlių tenka 1LL ar 1L t/kst., g%vento!ų, g%venan0ių to!e teritori!o!e, kur anali8uo!amas nusikalstamumas.

9usikalstamumo strukt/ra kok%binė nusikalstamumo išraiška. Parodo tam tikrų nusikaltimų r/šių ir grupių pob/d( bei pavo!ingumą. 9usikalstamumo strukt/ra susideda iš dalių# žinomos ir latentinės 2visuma nusikaltimų, kurių neatspindi kriminalinė

statistika, t.%. !ie neregistruo!ami. Dėsningumas kuo pavo!ingesni nusikaltimai, tuo mažesnis !ų latentiškumas. 9usikalstamumo dinamika !o b/klės ir strukt/ros pakitimai per tam tikrą laiką.ši anali8ė turi b/ti daroma per ilgesn( laiką pv8. per I ir daugiau metų. Pirmiausia reikia mat%ti kaip keitėsi nusikaltimų ir !uos padariusių asmenų skai0ius nusikalstamumokoe'i&ientas nusikalstamumo strukt/ra.

T.4.?. Nsi%alstammo ir %on%retas nsi%altimo ,rie!ast+s. 9usikalstamumo priežast%s. Tai viena sudėtingiausių mokslinių bei praktinių problemų.Todėl daug skirtingų poži/rių,

mokslinių kr%p0ių# 9usikaltimo priežas0ių sąvoka nusikaltimo priežast%s %ra (vairių so&ialinių ir so&ialiai reikšmingų reiškinių, pro&esų, 'aktų ir

(v%kių, sukelian0ių ir lemian0ių nusikalstamumą visuma. )os gausios ir skirtingos, todėl %ra sisteminamos (vairiais kriteri!ais 2pv8. priežas0ių veikimo me&ani8mas, veikimo mastas, prigimtis, šaltiniai ir t.t.

7onkretaus nusikaltimo priežast%s. Panašios ( nusikalstamumo. 6smeninės žmogaus sav%bės sąveikau!a su g%venimo aplinka2sudėtingas me&ani8mas. 9usikaltimo me&ani8mas- sudėtinga aplink%bių sistema, kuri sudaro konkre0ią g%venimo situa&i!ą, o !ossuvokimas ir asmeninių sav%bių reak&i!a sukelia nusikaltimą.

5iame me&ani8me veikia !ėgos#1.aplink%bės, kurios labai vilio!a žmogų padar%ti nusikaltimą 2ob!ekt%vios, sub!ekt%vios so&ialinės, ekonominės, kult/rinės,

organi8a&inės, te&ninės ir pan..asmeninės sav%bės, kurios vilio!imą priima 2o nusikaltėliai dar ir susikuria palankią nusikaltimui situa&i!ąDar %ra nusikaltimo me&ani8mo veiksniai#1. konkreti g%venimo situa&i!a. situa&i!os suvokimas". nusikaltimo mot%vai. aukos vaidmuoI. nusikaltimo pateisinimas ir kt.

T5. Nsi%altimo sd"tis ir jos elementai.

T.5.). Nsi%altimo ir *ad!iamojo nsi!en2imo sd"ties sam,rata ir rei%=m". 9usikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo sudėtis baudžiama!ame (stat%me numat%tų ob!ekt%vių ir sub!ekt%vių pož%mių visuma.

Taigi, nusikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo sudėtis susideda iš atitinkamų strukt/rinių vienetų, kuriuos b/tina išsiaiškintinagrinė!ant pa0ią nusikaltimo sudėt(.

1I


16/62

BT © 1H Puslapis7iekvienas nusikaltimas %ra ob!ekt%vaus ir sub!ekt%vaus, t.%. veikos ir veiką daran0io asmens vien%bė. 9usikaltimo sudėties

pož%miai apib/dina išorin$ ir vidin$ nusikaltimo pus$. Tarp nusikaltimo sudėties pož%mių galima išskirti atskiras pož%mių grupes,apib/dinan0ias ir vidin$, ir išorin$ nusikaltimo padar%mo puses. 5ias pož%mių grupes galima b/tų pavadinti nusikaltimo sudėtieselementais.

9usikaltimo sudėties elementai %ra tam tikro l%gio abstrak&i!a. )ie (rodinė!ami ne tiesiogiai, o per nusikaltimo sudėties pož%mius,kurie (stat%mų leidė!o naudo!ami nusikaltimo sudė0iai apraš%ti. 9usikaltimo sudėties pož%miai b/tinai priskiriami kuriam norsnusikaltimo sudėties elementui. 9usta0ius !uos, (rodomas tas nusikaltimo sudėties elementas, kuriam priskiriamas apib/dinamas

pož%mis. Pož%miai, apib/dinant%s nusikaltimo ob!ektą, ob!ekt%vią!ą pus$, vadinami ob!ekt%viaisiais nusikaltimo sudėties pož%miais,o pož%miai, apib/dinant%s sub!ektą, sub!ekt%vią!ą pus$ sub!ekt%viaisiais nusikaltimo sudėties pož%miais.

9usikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo sudėties elementai tai b/tinos, sudedamosios !o vieningos strukt/ros dal%s,apib/dinamos tam tikrais pož%miais. 9usikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo sudėties pož%miai tai atitinkamos sav%bės, apib/dinan0ios, individuali8uo!an0ios

sudėties elementus. 9usikaltimo sudėties pož%miai padeda išskirti nusikaltimo sudė0ių spe&i'ines sav%bes, atskirti vienas nusikaltimosudėtis nuo kitų nusikaltimo sudė0ių.

T.5.0.Nsi%altimo ir *ad!iamojo nsi!en2imo sd"ties str%t8ra.?alima išskirti tokius nusikaltimo sudėties elementus#1. ob!ektas. ob!ekt%vio!i pusė". sub!ektas. sub!ekt%vio!i pusė.7iekvienas iš šių elementų apima ir išorin$, ir vidin$ nusikaltimo padar%mo puses. 7ai bent vieno iš nusikaltimo sudėties

elementų nėra, veika negali b/ti pripaž(stama nusikaltimu. 7iekvieną iš nusikaltimo sudėties elementų apib/dina tam tikri pož%miai.

OBEKTAS teisiniai gėriai, kurie pažeidžiami, padarant nusikaltimą. 9usikaltimo dal%kas materiali ob!ekto išraiška, per kur( pažeidžiamas ob!ektas.

9usikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo sudėties pož%mis teisinis gėris, baudžiamo!o (stat%mo saugomos vert%bės[.

OBEKTF6IOI PUSĖ išorinė, matoma nusikaltimo pusė, iš kurios pirmiausiai atskiriame vieną nusikaltimą nuo kito, pavo!ingą veiką nuo nepavo!ingos veikos.

9usikaltimo sudėties pož%miai 2!ų %ra H#1 veika[ pasekmės[" priežastinis r%š%s tarp veikos ir pasekmių[ laikasI vieta

H padar%mo b/das, aplink%bės.

SUBEKTAS tas, kas pažeidžia baudžiamosios teisės normą, padaro nusikaltimą. 9usikaltimo sudėties pož%miai 2!ų %ra #1 amžius[ pakaltinamumas[.

Aub!ektu gali b/ti ir !uridinis asmuo.

SUBEKTF6IOI PUSĖ tai vidinė, psi&inė nusikaltimo pusė. 9usikaltimo sub!ekt%vio!i pusė nematoma. 9usikaltimo sudėties pož%miai 2!ų %ra "#1 kaltė[ mot%vas" tikslas.[ - pagrindiniai nusikaltimo sudėties pož%miai.

9epaž%mėti papildomi nusikaltimo sudėties pož%miai.

T.5.1.Nsi%altimo ir *ad!iamojo nsi!en2imo sd"ties r8=+s 9usikaltimų sudėt%s gali b/ti skirstomos remiantis :vertikaliuo!u;, t.%. skirtingais l%gmenimis, bei :ori8ontaliuo!u;, t.%. vienu

l%gmeniu, prin&ipais.Baudžiamo!o!e teisė!e vertikaliuo!u prin&ipu išskiriami tr%s nusikaltimų sudė0ių l%gmen%s#1 Bendro!i nusikaltimo sudėtis tai pož%mių, b/dingų apskritai visiems nusikaltimams, visuma. Pagrindinė bendrosios

nusikaltimo sudėties paskirtis atskleisti visų nusikaltimui b/dingų pož%mių turin(. +emdamiesi bendrą!a nusikaltimo sudėtiminusikalstamas veikas galime atriboti nuo nenusikalstamų veikų.

+/šinė nusikaltimo sudėtis tai baudžiama!ame (stat%me numat%tų pož%mių, apib/dinan0ių vienar/šių nusikaltimų grup$,visuma. +/šinė nusikaltimo sudėtis apima pož%mius, b/dingus nusikaltimų grupei, turin0iai vieningą r/šin( ob!ektą. Pagal š( kriteri!ų %ra suskirst%ti B7 AD sk%riai, kuriuose išskiriami turtiniai, valst%biniai ir kt. nusikaltimai

" 7onkreti nusikaltimo sudėtis 2pati svarbiausia tai pož%mių, b/dingų atitinkamam nusikaltimui 2pv8., vag%stei,

kontrabandai, t%0iniam nužud%mui visuma. Tai B7 straipsnis ar straipsnio dalis, numatanti atsakom%b$ už nusikaltimą. 7iekvienakonkreti nusikaltimo sudėtis apib/dina keturias nusikaltimo puses# ob!ektą, ob!ekt%vią!ą pus$, sub!ektą, sub!ekt%vią!ą pus$. 7aip tik

pagal pož%mius, sudaran0ius konkre0ią nusikaltimo sudėt(, vieni nusikaltimai atribo!ami nuo kitų nusikaltimų. Baudžiama!ame(stat%me negali b/ti konkre0ių nusikaltimo sudė0ių su tapa0iais pož%miais.

7onkre0ios nusikaltimų sudėt%s g.b. klasi'ikuo!amos ori8ontaliuo!u prin&ipu pagal " kriteri!us#

1H


17/62

BT © 1M Puslapis4. Pagal sudėties apraš%mo b/dą44. Pagal sudėties apraš%mo 'ormą444. Pagal sudėties konstruk&i!ą.

I. Pa2al sd"ties a,ra=+mo *8d# i=s%iriamos 1 nsi%altim7 sd"t+s31 Paprasta nusikaltimo sudėtis be sunkinan0ių ar lengvinan0ių aplink%bių.pv8. B7 1Jstr.1d. 7vali'ikuota nusikaltimo sudėtis 2nusikaltimo sudėtis su sunkinan0iomis aplink%bėmis pv8. B7 1Jstr.d." Privilegi!uota nusikaltimo sudėtis 2nusikaltimo sudėtis su lengvinan0iomis aplink%bėmis. pv8. B7 1"Lstr.7aip atskirti paprastą sudėt( nuo kitų . Pirmasis b/das straipsnio anali8ė !ei straipsnis iš kelių dalių pirmo!i dalis paprasto!i

sudėtis, toliau einan0ios dal%s arba kvali'ikuota, arba privilegi!uota nusikaltimo sudėtis. 6tskirti galima pagal sank&i!as griežtesnės ar švelnesnės bausmės, arba (sidėmėti tam tikrus pož%mius, pv8., pakartotinumas. B7 %ra pasirinktas modelis# pirmo!i bendro!i dalis toliau kvali'ikuota toliau privilegi!uota. 7artais viename straipsn%!e %ra skirtingos nusikaltimo sudėt%s.

II. Pa2al sd"ties a,ra=+mo 'orm# i=s%iriamos 0 didel"s 2r,"s31 Paprasto!i nusikaltimo sudėtis tai sudėt%s, kuriose aprašomi vienos veikos, kuria kėsinamasi ( vieną ob!ektą, pož%miai esant

vienai kaltės 'ormai. Paprastosios sudėt%s skirstomos (#a Paprastas tik veikos pavadinimas pv8. B7 [email protected].

b 6prašomąsias išsamus apraš%mas pv8. B7 1"Istr.1d.& Blanketines turin%s atskleidžiamas kituose teisės norminiuose aktuose pv8. B7 @1str.1d.d 9ukreipian0iąsias tai tokios nusikaltimų sudėt%s, kurios nekonkreti8uodamos nusikaltimo pož%mių nukreipia ( kitą B7

straipsn( ar !o dal(. pv8. B7 @1str.Hd. Audėtinė nusikaltimo sudėtis#Au -iem veiksmais tai tokios nusikaltimo sudėt%s, kur ob!ekt%vią!ą pus$ sudaro -!ų veiksmų atlikimas. Fsmė# !ei asmuo

neatlieka abie!ų veiksmų, kalbėti apie baigtą nusikaltimą negalima pv8.Au -iem ob!ektais kai kėsinamasi vienu metu ( du ob!ektus 2pv8., plėšimas, kėsinamasi ( nuosav%b$ ir asmens sveikatą.

9usikaltimų sudėt%se su dviem ob!ektais vienas iš ob!ektų %ra pagrindinis, o kitas papildomas. pv8. B7 [email protected].& 6lternat%vinės keletas alternat%vių veiksmų, iš kurių bent vienas sudaro nusikaltimo sudėt( B7 HLstr.1d.d Au -iem kaltės 'ormomis veika gali b/ti padaroma tiek t%0ia, tiek neatsargiai, o pasekmės turi atsirasti dėl neatsargumo

2pv8., saugumo tais%klių pažeidimas, sukėl$s sunkias pasekmes.III. Pa2al sd"ties %onstr%(ij#31 Eormalios nusikaltimo sudėt%s kai (stat%mų leidė!as konstruodamas nusikaltimo sudėt( apsiribo!a tik veikos apraš%mu, o !os

pasekmes palieka už nusikaltimo sudėties ribų. 5iuo atve!u nusikaltimo baigtumui pakanka tik pa0ios veikos atlikimo, o pasekmių atsiradimas gali turėti reikšmės tik bausmės individuali8avimui. Prie tokių nusikaltimo sudė0ių priskiriamos šmeižimo, kontrabandosir kt. nusikaltimų sudėt%s.

Caterialios nusikaltimo sudėt%s tokios, kurios apima ne tik pa0ią veiką, bet ir !os sukeltas pasekmes. Tai vag%s0ių,nužud%mų, sveikatos sutrikd%mų ir kt. nusikaltimų sudėt%s. 5iuo atve!u nusikaltimų baigtumo momentas tokiose sudėt%se sie!amas sut.t. pasekmių atsiradimu# mirtimi, sveikatos sutrikd%mo padar%mu ir kt.

" 9ukirstinės nusikaltimo sudėt%s tai tokios sudėt%s, kur pakanka atlikti bent vieną veiksmą 2pv8., nusikalstamo susivieni!imosudėtis B7 Jstr.. Pakanka vien nusikalstamo susivieni!imo organi8avimo ir bus baigtas nusikaltimas. 9usikalstamos veikos sudėtis skirstoma ( " grupes# bendro!i nusikaltimo sudėtis !i leidžia pasak%ti nusikalstama veika, ar ner/šinė nusikaltimo sudėtis !i skiriama pagal ob!ektą. Tai veikų grupė apimanti kėsinimąsi ( vienar/š( ob!ektą. B7 sk%riai %ra

išskaid%ti pagal ob!ektą. +/šinė sudėtis leidžia atriboti nusikalstamą veiką nuo nesusikalstamos ir leidžia atriboti nusikalstamų veikų r/šis tarpusav%!e

7onkreti nusikaltimo sudėtis tai vienos nusikalstamos veikos ob!ekt%v/s ir sub!ekt%v/s pož%miai.7aip atskirti paprastą sudėt( nuo kitų . Pirmasis b/das straipsnio anali8ė !ei straipsnis iš kelių dalių pirmo!i dalis paprasto!i

sudėtis, toliau einan0ios dal%s arba kvali'ikuota, arba privilegi!uota nusikaltimo sudėtis. 6tskirti galima pagal sank&i!as griežtesnės ar švelnesnės bausmės.B7 %ra pasirinktas modelis# pirmo!i bendro!i dalis toliau kvali'ikuota toliau privilegi!uota.7artais viename straipsn%!e %ra skirtingos nusikaltimo sudėt%s.

T.5.4. Nsi%altimo ir *ad!iamojo nsi!en2imo sd"ties ,o!+mio s#$o%a& j7 r8=+s. 9usikaltimo sudėties pož%miai tai atitinkamos sav%bės, apib/dinan0ios, individuali8uo!an0ios sudėties elementus. 9usikaltimo

sudėties pož%miai padeda išskirti nusikaltimo sudė0ių spe&i'ines sav%bes, atskirti vienas nusikaltimo sudėtis nuo kitų nusikaltimosudė0ių.

9usikaltimo sudėties pož%miai, apib/dinant%s nusikaltimo ob!ektą ir ob!ekt%vią!ą pus$, vadinami ob!ekt%viaisiais nusikaltimosudėties pož%miais, o pož%miai, apib/dinant%s nusikaltimo sub!ektą ir sub!ekt%vią!ą pus$ sub!ekt%viaisiais nusikaltimo sudėties

pož%miais. 9usikaltimo sudėties pož%mius galima suskirst%ti ( pagrindinius ir papildomus 2'akultat%vius. 5i klasi'ika&i!a %ra labai svarbi

(rodinė!ant nusikaltimą.Prie pagrindinių nusikaltimo sudėties pož%mių priskiriami tie nusikaltimo sudėties pož%miai, kurie (stat%mų leidė!o %ra

naudo!ami aprašant kiekvienos nusikaltimo sudėties pož%mius, taigi, !ie (eina ( kiekvieno nusikaltimo sudėt( ir privalo b/ti(rodinė!ami tiriant kiekvieną nusikaltimą, tai nusikaltimo ob!ektą apib/dinantis pož%mis, pavo!inga veika, pasekmės, priežastinisr%š%s tarp veikos ir pasekmių 2ob!ekt%vio!i pusė, sub!ekto amžius ir pakaltinamumas 2sub!ektas, kaltė 2sub!ekt%vio!i pusė.

Papildomiems nusikaltimo sudėties pož%miams priklauso pož%miai, kuriuos (stat%mų leidė!as naudo!a konstruodamas ne

kiekvieną, o tik kaip kurias nusikaltimų sudėtis. 5ie pož%miai (eina ne ( visas nusikaltimų sudėtis, todėl (rodinė!ami tiriant ne visas b%las.

+eikia atkreipti dėmes(, kad nusikaltimo sudėties pož%miai ( pagrindinius ir papildomus skirstomi tik bendro!o!e nusikaltimų sudėt%!e. 7onkre0iose nusikaltimų sudėt%se visi ( konkretaus nusikaltimo sudėt( (einant%s pož%miai %ra pagrindiniai, t.%. (rodinėtini.

1M


18/62

BT © 1@ PuslapisT.5.5. Nsi%altimo ir nsi%altimo sd"ties s#$o%7 tar,sa$io r+=+s.

9egalima tapatinti nusikaltimo sudėties ir nusikaltimo sąvokų. 9usikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas tai realaus g%venimo reiškin%s, konkretaus asmens poelgis. 9usikaltimas visada

pasireiškia pavo!inga veika, kuria kėsinamasi ( tam tikrus valst%bės saugomus gėrius. 9usikaltimo padar%mą mes galime stebėti savoakimis. 6išku, mes negalime iš karto dar%ti teisiškai pagr(stos išvados dėl nusikaltimo, bet preliminarią išvadą padar%ti galime. Tokią išvadą daro ir teisininkai, priimdami nutarimus iškelti baudžiamą!ą b%lą ir pradėdami teisin( persekio!imą, nes pagrindas

baudžiama!ai b%lai iškelti %ra nusikaltimo pož%mių buvimas veiko!e. 9usikaltimo sudėtis 2priešingai negu nusikaltimas nėra ob!ekt%vios tikrovės reiškin%s. 9usikaltimo sudėties ne(manoma

pamat%ti. 9usikaltimo sudėtis tai mokslinė abstrak&i!a, teisės mokslo išradimas, (rankis išvadai dėl nusikaltimo padar%ti. Tik

(rodžius visus inkriminuoto nusikaltimo sudėties pož%mius, galima bus veiką pavadinti nusikaltimu.Taigi, esminis šių terminų skirtumas %ra tas, kad :nusikaltimo; terminas varto!amas ob!ekt%vios tikrovės reiškiniui vag%stei ar nužud%mui paž%mėti, o :nusikaltimo sudėties; terminas varto!amas ob!ekt%vios tikrovės reiškiniui teisiškai apibrėžti ir konkre0iamatve!ui teisiškai (vertinti.

7%la klausimas, ar nusikaltimo sudė0iai b/dingi tokie nusikaltimo pož%miai kaip pavo!ingumas ir priešingumas teisei.Pavo!ingumas %ra materiali nusikaltimo sav%bė. Pavo!ingas %ra nusikaltimas, o ne !o apraš%mas baudžiama!ame (stat%me, t.%.nusikaltimo sudėtis. 9usikaltimo sudėtis tik atspindi nusikaltimo pavo!ingumą, bet pati šios sav%bės neturi.

Priešingumas teisei %ra teisinė nusikaltimo pavo!ingumo išraiška baudžiama!ame (stat%me. Pavo!inga veika pripaž(stamanusikaltimu todėl, kad !os pož%miai atitinka baudžiama!ame (stat%me apraš%tus nusikaltimo sudėties pož%mius. Tik nusta0ius š( atitikimą teigiama, kad tokia veika %ra uždrausta baudžiama!ame (stat%me, t.%. konstruo!amas nusikaltimo priešingumas teisei. Taigi,nusikaltimo sudėtis tik parodo nusikaltimo priešingumą teisei.

9usikaltimo sudėties reikšmė baudžiamo!o!e teisė!e %ra labai didelė. 9usikaltimo sudėtis %ra vienas iš baudžiamosiosatsakom%bės pagrindų. 7ai veiko!e nėra nusikaltimo sudėties, tokia veika negali b/ti laikoma nusikaltimu.

9usikaltimo sudėtis turi didel$ reikšm$ ir teisingai kvali'ikuo!ant nusikaltimus.

T.9. OBEKTF6GS NUSIKALTIMO SUDĖTIES POŽFMIAI

T.9.). Nsi%altimo ir *ad!iamojo nsi!en2imo o*je%to sam,rata 9usikaltimo ir baudžiamo!o nusižengimo ob!ektas - tai teisiniai gėriai, ( kuriuos kėsinamasi nusikaltimu ir kurie %ra saugomi

baudžiamo!o (stat%mo. 5ie gėriai gali priklaus%ti žmogui 2nuosav%bė, g%v%bė tai asmens sub!ektinės teisės ar visai visuomenei2valst%bės suverenitetas, teritori!os nelie0iam%bė tai konstitu&iniai pagrindai.

7iekvieno nusikaltimo pavo!ingumas ir pasireiškia tuo, kad valst%bė teisės normomis nustato tuos gėrius, kurie %ra vertingisiekiant užtikrinti normalų asmenų bei pa0ios valst%bės eg8istavimą. Teisės normų pagalba saugomi tik tie gėriai, kurie turivisuomenin$ reikšm$ - teisiniai gėriai 2gėriai, saugomi teisės normų.

Teisiniam gėriui, atsižvelgiant ( !o pob/d(, gali b/ti padaroma 'i8inė, turtinė, moralinė, politinė ir pan. žala.Teisiniai gėriai gali turėti realų 2g%v%bė, sveikata arba idealų 2garbė, orumas, religiniai !ausmai, pob/d(.Baudžiamo!o (stat%mo gali b/ti saugomas#

pats teisinis gėris, ginamas nuo sunaikinimo ar pakeitimoasmens sant%kis su tuo teisiniu gėriu, t. %. gali b/ti saugoma g%v%bė ir laisvė tok( gėr( vald%ti , disponuoti ir naudotis !uo.+eikšmė#%ra tuo kriteri!umi, kuris padeda atriboti nusikaltimus nuo kitų teisės pažeidimų 2veika %ra nusikaltimas, kai veika nukreipta prieš

baudžiamo!o (stat%mo saugomą ob!ektą padeda suprasti materialų!( pavo!ingumo pož%m( 2kodėl taikomos prievartos priemonėssvarbu atribo!ant vieną nusikaltimą nuo kito - klasi'ika&i!a

padeda atskleisti pavo!ingumo pob/d( - vertinama pati veikadi'eren&i!uo!ama baudžiamo!i atsakom%bė - propor&i!a tarp pavo!ingumo ir sank&i!os.

9usikaltimo ob!ektu negali b/ti laikomi žmonės, (rankiai, gam%bos priemonės ir kiti materialios paskirties daiktai.

T.9.0. Nsi%altimo o*je%t7 r8=+s.-Bendrasis ob!ektas2B - visi teisniai gėriai, ( kuriuos kėsinamasi nusikalstamumu, kurie %ra saugomi m/sų valst%bė!e

baudžiamų!ų (stat%mų, visuma. )is %ra vieningas visiems nusikaltimams.+/šinis ob!ektas - tai atitinkama vienar/šių ar tapa0ių teisinių gėrių dalis, saugoma baudžiamo!o (stat%mo. )is b/dingas

atitinkamai vienar/šių nusikaltimų grupei, kuriai priklauso pv8., nusikaltimas vienam teisiniam gėriui- :g%v%bei: ar :nuosav%bei:.Tai pagrindas, ir praktiškai vienintelis, Ape&ialiosios dalies sisteminimui.

Pagal !( visos nusikaltimų sudėt%s %ra suskirst%tos ( atitinkamus sk%rius.Tiesioginis ob!ektas - tai teisinis gėris, ( kur( kėsinamasi konkre0iu nusikaltimu. )is %ra b/tinas kiekvienos konkre0ios

nusikaltimo sudėties elementas.7iekvienu nusikaltimu visada %ra kėsinamasi ( tam tikrą teisin( gėr(. Ta0iau %ra nusikaltimų, kuriais vienu metu %ra kėsinamasi (

du ar daugiau teisinių gėrių. 2B7 [email protected] atve!u, kai vienu nusikaltimu %ra pažeidžiami du ar keli ob!ektai, visada %ra išskiriamas pagrindinis b/tinasis ob!ektas ir

šalutinis 2papildomas b/tinasis ob!ektas 2pv8., plėšimas nusikaltimas ir nuosav%bei, ir sveikatai. 4r pagrindinis, ir papildomasob!ektas %ra privalomai konkre0ios nusikaltimo sudėties elementai.

Be b/tino!o ob!ekto 2pagrindinio - nulemia nusikaltimo sudėties vietą Ape&ialiosios dalies sistemo!e ir papildomo, baudžiamosios teisės teori!o!e dar išskiriami 'akultat%vie!i ob!ektai - tie teisiniai gėriai, kurie nėra b/tini, atitinkamo nusikaltimo

sudėties pož%miai, bet ( !uos galima atsižvelgti sprendžiant bausmės individuali8avimo klausimus.T.9.1. Nsi%altimo dal+%as. Nsi%altimo o*je%tas ir nsi%altimo dal+%as.

9usikaltimo dal%kas - tai konkret/s materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daroma žala teisiniams gėriams ar keliamatokios žalos grėsmė. Tai materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaul%!e. Pav%8džiui, teisinio gėrio : nuosav%bė: išraiška realiame

pasaul%!e %ra pinigai, namas, mašina bei kitas turtas. 3ra teisinių gėrių, kurie realiame pasaul%!e gali ir neturėti savo materialios

1@


19/62

BT © 1J Puslapisišraiškos. Tai dažniausiai %ra teisiniai gėriai, turint%s idealų pob/d(, - garbė, orumas, normali valst%bės valdžios bei vald%moinstitu&i!ų veikla, sąžiningo /kininkavimo prin&ipai ir pan.

+eikšmė#nusikalstamas veikas galima atriboti nuo nenusikalstamųatribo!a panašius nusikaltimus vieną nuo kitokartais lemia didesn( tos pa0ios nusikaltimo r/šies pavo!ingumą.+eikia atskirti dal%ką nuo nusikaltimo padar%mo (rankių, priemonių, kuriuos nusikaltėlis panaudo!a dar%damas nusikaltimą

2pv8., kai ginklas pavagiamas nuo kai !uo daromas nusikaltimas. 9ukentė!us%sis.

9ukentė!us%sis -asmuo, kuriam nusikaltimu padar%ta moralinė, 'i8inė ar turtinė žala reikia nepainioti su nusikaltimo sub!ektu -'i8inis, pakaltinamas, sulauk$s tam tikro amžiaus asmuo, padar$s nusikaltimą asmuo. 9ukentė!usiuo!u gali b/ti pripaž(stamas betkuris asmuo, neatsižvelgiant ( !o amžių ir pakaltinamumą, skirtingai nuo nusikaltimo sub!ekto, kuriam b/tinas tam tikras amžius ir

pakaltinamumas.

T.9.4. Nsi%alstamos $ei%os sam,rata& r8=+s. 9usikalstama veika - tai priešingas teisei, pavo!ingas, sąmoningas ir valingas žmogaus elges%s išoriniame pasaul%!e 2veikimas

arba neveikimas. 9usikalstamos veikos pavo!ingumas %ra tas, kad !a daroma žala baudžiamo!o (stat%mo saugomiems gėriams !ivisada %ra ob!ekt%viai pavo!inga. 3ra priešinga teisei, nes uždrausta (stat%mų. Taip pat !i pasireiškia išoriniame pasaul%!e, nesnegalima bausti už mintis, (sitikinimus, paži/ras.

9usikalstama veika turi b/ti sąmoninga ir valinga todėl asmuo, kuris veikė dėl nenugalimos !ėgos ar 'i8inės prievartos, negali b/ti traukiamas baudžiamo!on atsakom%bėn.

9enugalima !ėga - tai nenumat%tas, neišvengiamas išorinis (v%kis, kurio asmuo, padar$s veiką negalė!o kontroliuoti.Ei8inė prievarta - tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvarž%ti ar !ą palenkti nusikaltėlio norima linkme. Dėl psi&inės

prievartos (takos reikia atsižvelgti ( !os turin(, pavo!ingumą bei veikos, padar%tos esant psi&inei prievartai, pasekmes 2!i gali b/titraktuo!ama tik kaip atsakom%b$ švelninanti aplink%bė.

Geikimas -tai akt%vus žmogaus elges%s 2!udes%s, !udesių visuma tai sąmoninga veika, kai žmogus valdo tam tikras priemones ir panaudo!a !as nusikaltimui. Ta0iau nusikaltėlis gali veikti ir žodžiu, pav%8džiui, šmeižimo, karo kurst%mo atve!u ir pan. žodžiudažniausiai veikia nusikaltimo bendrininkai# kurst%to!as, organi8atorius. Geikimas žodžiu irgi %ra tam tikras k/no !udesio

pasireiškimas. 9eveikimas -žmogus neatlieka tam tikrų pareigų , veiksmų, kuriuos buvo b/tina atlikti ir !is sub!ekt%viai galė!o elgtis taip, kad

nekiltų pavo!aus žmonėms.Geikimas nuo neveikimo skiriasi 'i8ine prasme - pirmu atve!u daro tam tikrus !udesius , o neveikimo - nuo !ų susilaiko, nors

privalė!o !uos atlikti.Geikimas per tarpininką.G%kd%mas gali b/ti tiesioginis, netiesioginis.Tiesioginiu v%kd%to!u %ra pripaž(stamas tas bendrininkas, kuris pats asmeniškai (v%kdo baudžiamą!ą veiką.

9etiesioginis v%kd%to!as %ra tas asmuo, kuris padaro baudžiamą!ą veiką, pasiekia nusikalstamą re8ultatą per asmen( 2asmenis-:tarpininką: 2tarpininkus, kuris nesuvokia savo veiksmų esmės ar negali !ų vald%ti arba %ra nesulauk$s amžiaus, nuo kurio galima baudžiamo!i atsakom%bė. 9usikaltimo v%kd%to!as - asmuo, kuris %ra nusikaltimo užkulisiuose, bet teisingai suvokia situa&i!ą, kurio!edaromas nusikaltimas, supranta !o padar%mo me&ani8mą ir planingai pasinaudo!a :tarpininku:, kuris marionetiškai v%kdo duotą užduot(. A%kiu !is supranta, kad veikos tarpininkas nepakaltinamas arba žino kitas aplink%bes, dėl kurių šis tarpininkas nebus

patrauktas baudžiamo!on atsakom%bėn. Pv8. paprašo nepilname0io21m. amžiaus nueiti ( parduotuv$ ir kažką pavogti, arba pasinaudo!a psi&iškai ne(galaus asmens veiksmais.

9eveikimas - tai pas%vus žmogaus elges%s, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaul%!e tam tikrus pakitimus. )am b/dingas pavo!ingumas 2atsiranda žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė, priešingumas teisei 2atsakom%bė turi b/tireglamentuota baudžiama!ame (stat%me. 9eveikimas turi b/ti sąmoningas 2asmuo turi suvokti, kad !is privalo atitinkamai veikti ir valingas žmogaus poelgis.

9orint patraukti baudžiamo!on atsakom%bėn už neveikimą, pirma, reikia nustat%ti, ar asmuo privalė!o veikti atitinkamu b/du baudžiama!ame (stat%me numat%tą pareigą veikti atitinkamu b/du gali lemti#

asmens pro'esi!a bei !o tarn%binės pareigos 2g%d%to!as privalo suteikti medi&inin$ pagalbągimin%stės r%šiai 2tėvai privalo išlaik%ti vaikus ir atvirkš0iai

pilietinės pareigos 2asmuo privalo pranešti apie nusikaltimąankstesnis pa0io asmens elges%s 2vairuoto!as privalo nukentė!usia!am suteikti pagalbą.

9eveikimas gali b/ti paprastas, kai !( sudaro vienas epi8odas taip pat gali b/ti sudėtinis, t. %. susidedantis iš daugelio epi8odų.

T.9.5. 6ei%os ,a$ojin2m# ir ,rie=in2m# teisei =alinanios a,lin%+*"s. BK 6 s%+ris.Baudžiamosios teisės teori!o!e aplink%bės, kurioms esant padar%ti veiksmai, turint%s nusikalstamos veikos pož%mių, nelaikomi

nusikaltimu, apibrėžiamos kaip aplink%bės, pašalinan0ios veikos pavo!ingumą ir priešingumą teisei.*+ B7 šių aplink%bių grupei priskiriama#

b/tino!i gintis [email protected], padariusio nusikaltimą, sulaik%mas B7Jstr.

pro'esinių pareigų v%kd%mas B7"Lstr.

b/tinasis reikalingumas B7"1str.teisėsaugos institu&i!os užduoties v%kd%mas B7"str.(sak%mo v%kd%mas B7""str.

pateisinama pro'esinė ar /kinė ri8ika B7"str.mokslinis eksperimentas B7"Istr.

1J


20/62

BT © L Puslapis6plink%bių pož%miai#

b/tinas žalos, numat%tos B7, padar%mas 2priešingu atve!u neatsiranda baudžiamie!i teisiniai sant%kiai ir nebelieka diskusi!osob!ekto

aplink%bė turi pašalinti b/tent baudžiamą!ą atsakom%b$, o ne veikos baudžiamumą baudžiamosios atsakom%bės pašalinimas negali b/ti sie!amas su kaltės nebuvimu.7laida - tai asmens neteisingas padar%tos veikos ar !os pasekmių teisinis arba 'aktinis vertinimas.Baudžiamosios teisės teori!a išskiria teisin$ ir 'aktin$ klaidą. 4r teisinė, ir 'aktinė klaida apib/dina žmogaus sąmonės veiklą, todėl

klaida galima tik t%0iniuose nusikaltimuose.Teisinė klaida bus tik tada, kai asmuo neteisingai vertina#

veikos draudžiamumą, veikos kvali'ikavimą bausmės r/š( ir d%d(. Baudži

baudziamoji teise mini konspektas

Documents