baudziamoji teise bendroji dalis [mokslobaze.lt]

8/13/2019 Baudziamoji Teise Bendroji Dalis [Mokslobaze.lt]

1/97

1tema. Baudiamosios teiss samprata

1. Baudiamosios teiss kaip teiss akos svokaBaudiamoji teis tai teiss aka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius atsirandanius dl nusikalstamos veikos padarym

Ne pozityvius, o negatyvius santykius kurie kyla asmeniui paeidus baudiamj statym. ati svoka !baudiamoji teis" gali b#vartojama keliais aspektais$ a% kaip teiss aka teiss sistemoje& b% kaip statym' leidybos sritis (statymo leidjo ar )eimo%& *% kamokslo sritis.

Nusikalstamos veikos ir j' poymiai yra pirmoji baudiamosios teiss, kaip teiss akos, reguliavimo dalyko sudedamoji danusikalstam' veik' padarymo teisiniai padariniai + antroji baudiamosios teiss dalyko sudedamoji dalis. Taigi baudiamoji teis, kateiss aka, yra nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis. audiamoji teis, kaip mokymo dis*iplina, yra teisidis*iplina, kuri nagrinja nusikalstam' veik' poymius ir i' veik' padarymo teisinius padarinius.

iuolaikins baudiamosios teiss apibrimas- tai valstybs nustatyt' teiss norm' sistema, reglamentuojani' kokios veikyra nusikalstamos, nustatanius bendrosios baudiamosios atsakomybs pagrindus, valstybs prievartos priemoni' turin, slygkurioms esant bausms gali b#t pakeistos kitomis poveikio priemonmis, atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. )vo

baudiamoji kilo nuo odio bausti.iterat#roje kartais / svokos turinys yra skirstomas dvi dalis$ baudiamj teis0 subjektyvine prasme (ius puniendi%

baudiamj teis0 objektyvine prasme (ius poenala%.audiamoji teis subjektyvine prasme i esms turi atsakyti klausim dl valstybs teiss nubausti asmen, padariu

nusikaltim. aymtina, kad valstybs teis nubausti pirmiausia atsiranda todl, kad ji teiss norm' pagrindu imasi reguliuotvark visuomenje. 1 piliei' reikalavimo utikrinti j' saugum iplaukia valstybs pareiga utikrinti joje gyvenani' moninteresus ir saugum. 2i valstybs pareiga yra atsiradusi i jos paios paskirties. /eiss nustatytai tvarkai utikrinti panaudoja teiss paeidj' nubaudim bei taisym. 3tsivelgiant tai tam tikri nubaudimo teiss aspektai gyja savarankik prasm0 ir todl

baudiamosios teiss sritis gali b#ti spe*ialiai ak*entuota.audiamoji teis objektyvine prasme tai visuma statymo numatyt' draudim' ar pareigojim', kurie idstyti baudiamosi

teiss normose. 2ios baudiamosios teiss normos apibria saugom' teisini' grybi' apimt ir jiems padaromos alos pob#d..Baudiamosios teiss dalykas ir metodai.

audiamosios teiss teisinio reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai atsirandantys dl nusikaltamos veikos, dnusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo. audiamosios teiss dalykas baudiamosios teiss normomis nustatomsvarbiausi' visuomens gri' apsauga (vertybi' kurios deklaruotos 4 konstitu*ijoje%, o u padarytus paeidimus grasinamatitinkamomis priemonmis./ teiss normos realizuojamos panaudojant imperatyvin metod. /ai reikia, kad jas reikia taikyti ne tik tiksliai laikan

baudiamosios tess normose apibrt' reikalavim', bet ir panaudojant valstybs prievart. /aigi baudiamosios teiss dalykas ytas, kad jos normos yra nukreiptos apsaugoti tam tikrus moni' interesus (teisinius grius%, jos sank*ijos yra nukreiptos asmen

padarius nusikaltim, kuriems dl padaryt' nusikaltim' remiantis iomis sank*ijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pob#dsuvarymai. 2ie suvarymai yra tiksliai apibrti, negali b#ti pakeiiami ali' (subjekt'% tarpusavio susitarimu ir yra privalomitaikyti, ir vykdyti.!. Baudiamosios teiss sistema

Baudiamosios teiss sistema tai baudiamosios teiss teiss kaip teiss akos sranga. 2i sistem sudaro dvi dalybendroji ir spe*ialioji. 5os veikia sistemoje santykyje viena su kita.audiamasis kodeksas turi savo strukt#r$ j sudaro endroji ir )pe*ialioji dalys. 2ios dalys savo ruotu yra suskirstyto

skirsnius, o skirsniai + straipsnius. )traipsniai gali turti dalis ar punktus.audiamojo kodekso endrojoje dalyje yra nustatyta baudiam'j' statym' galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrie

poymiai ir jo padarymo 6ormos, asmen', traukiam' baudiamojon atsakomybn, amius, nuro domos kalts 6ormos atskleidiamas j' turinys, taip pat bausms, j' skyrimo ir atleidimo nuo j' tvarka.

)pe*ialiojoje dalyje ivardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais, ir nustatytos sank*ijos u baudiamosioteiss norm' paeidim.

7 endroji ir )pe*ialioji dalys sudaro viening visum. 8anai )pe*ialiosios dalies normos yra taikomos kartu endrosios dalies normomis. 9:smins reikms atskleidiant 7 )pe*ialiosios dalies norm' turini turi endrosios dalinormos-de6ini*ijos. ateikiant nusikaltimo, atsakomybs ir kit' pagrindini' baudiamosios teiss svok' apib#dinimstatyme pasiekiamos vis' ios teiss akos norm' vieningas supratimas. audiamojo statymo )pe*ialiosios dalies norm

numato sank*ijas kaip padaryto nusikaltimo pasekmes. /uo tarpu visa bausms skyrimo tvarka (konkreios bausmparinkimas pagal sank*ij, velnesns negu numato atit inkamo straipsnio sank*ija bausms paskyrimas, subendrin tbausms paskyrimas esant nusikaltim' sutapiai% ir kt. klausimai yra nustatyti baudiamojo kodekso endrojoje dalyje.

/aigi galima pasakyti, kad baudiam'j' statym' endroji dalis savarankikai 6unk*ionuoti be )pe*ialiosios dalies nega/aiau ir )pe*ialiosios dalies norm' realizavimas praktikai nemanomas be endrosios dalies.". Baudiamosios teiss udaviniai3pibendrintai galima teikti, b.t. udaviniainustatyti kokios veikos laikytinos nusikaltimais ar baudiamaisias nusiengimaissaugoti visuomen0 nuo t' nusikalstam' veik', taikant valstybs prievart.#.Baudiamosios teiss spe$ialieji prin$ipai %nullum crimen sine lege nullum poena sine lege, nullum crimen sine culpultima ratio, non bis in idem ir kt.&.


2/97

2iuolaikin teis, kai ginami valstybje pripainti griai, atiduoda pirmenyb0 % asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimas?% in dubio pro reo(visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai%@% bausms ekonomijos prin*ipas

A% ne bis in idem draudimas bausti = kartus u t pai veika prin*ipasB% nullum *rimen,sine lege *ulpa nra nusikaltimo be kalts prin*ipas.nullum *rimen, nulla poena sine lege- iuolaikini' statym' dauguma gana aikiai apibria statymo galiojimo laik prad

pabaig, grtamojo galiojimo atvejus. Cstatyme yra kategorika nuoroda, kad statymas neturi grtamosios galios. Nei#rint takad baudiamieji statymai yra kodi6ikuoti, neretai kyla klausimas ar konkreti veika yra udrausta , dl statymo netikslumoneaikumo ar blanketini' norm' taikymo .

atsakomybs neivengiamumo prin*ipas- io prin*ipo realizavimas reikia, kad kiekvienas, padar0s nusikaltim privalo uatsakyti.

asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimas- prin*ipas reikia, kad baudiamosios teiss normos turi utikrinti, kbaudiamojon atsakomybn b#t' traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo. /aiau vairiose valstybse yra taikomakolektyvins atsakomybs prin*ipas. ausms individualizavimas nra atribotas nuo aplinkos kaltininko nubaudimas daro takaltininko artimiesiems, eimai ir tokios takos ivengti beveik nemanoma. ausms individualizavimas reikmingas siekianubaudimo teisingumo. /eisingumas reikia statymo nustatyt, optimal' pataisymui reikaling bausms dyd.

in dubio pro reo (visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai%- susietas su baudiamuoju pro*esu. Diaplinkybi', kurios ne visikai aikios ir tikslios, vertinimas ir atsisakymas lemia kaltinimo pagrstum. /aiau tas pats reikminir baudiamosios teiss prasme- yra visi statymo numatyti nusikaltimo sudties poymiai ar ne negali b#ti joki' abejoni'. 7kyla abejoni' sprendiant veiklos kvali6ikavimo klausimus, turi b#ti parinkta tik ta nusikaltimo sudtis, kuri be abejons atitinsurinktus duomenis. Neturi b#ti taikomi grietesni statymai, kad nepaeist' mogaus teisi'.

bausms ekonomijos prin*ipas turt' b#ti akivaizdiai ak*entuotas baudiamajame statyme. Cstatymo tvirtintas bausmekonomijos prin*ipas reikia, kad nustatytos tokios sank*ij' ribos, kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kurutekt' nuteistajam pataisyti.

'. Baudiamosios teiss (unk$ijos.endriausia prasme baudiamoji teis vykdo apsaugin0 6unk*ij.abiau spe*ializuotos / 6unk*ijos$;. endrosios preven*ijos$ audiamaisiais draudimais siekiama ukirsti kelia nusikaltimams apskritai. 4ealus / statym

taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkam poveik kitiems, poten*ialiai linkusiems nusikalsti asmenims. :sm$ bausmi' grietumas, o atsakomybs neivengiamumas.

=. 1n6orma*in$ :sant tinkamai pateiktai in6orma*ijai apie /N nustatytus draudimus ir pareigojimus siekiama$ ;% apsaugonuo neteist' veiksm' mones, kurie nelink0 nusikalsti (sulaikyti nusikaltl, b#tinoji gintis ir t.t.%, =% / priemonmis gal

pasinaudoti nukentj0s asmuo, >% taip 6ormuoti statymui paklusni' moni' kategorij, taip siaurinant galimybes darynusikaltimus.

>. 4epresin$ :sm$ pagal / normose nustatytas sank*ijas daromi asmeninio ar turtinio pob#dio suvarymai nuteistajam.?. 1ndividualios preven*ijos (pataisymo%$ Nusikaltusiam asmeniui taikant statym tikimasi jo elgesio pasikeitimo daugi

nedarys nusikaltim'. / poveikis priklauso nuo$ tinkamai pritaikyto statymo, individualizuotos bausms parinkimo, jos atlikimorganiza*ijos ir t.t.). Baudiamosios teiss santykis su kitomis teiss akomis %tarptautin, $ivilin, administra$in, baudiamojo pro$esbausmi vykdymo& ir dis$iplinomis %kriminoligija, kriminalistika&.audiamoji teis kaip teiss aka, turi ssaj su kitomis teiss akomis. (konstitu*ine%. 7onstitu*ijoje numatytos esmins mogateiss ir laisvs, konstitu*ijoje jos deklaruotos. au. /eis yra kaip priemon tas deklara*ijas apsaugoti. aud. teis siejasi

ribojasi su administra*ine teise, nes kai kurie administra*iniai nusiengimai ribojasi su nusikalstamomis veikomis. .t. susijusisu kitom teiss akom komer*ine, 6inans', *iviline ir t.t.

/ vieta teiss sistemoje gali b#ti aptariama dvejopai$;. ji gali b#ti analizuojama kit' baudiamojo pob#dio teiss ak' (b-ojo pro*eso ir bausmi' vykdymo teiss% poi#riu,=. teiss sistemos apskritai poi#riu.;. / dar vadinama materialine teise, o baudiamasis pro*esas ir bausmi' vykdymo teis 6ormalija teise. /ai reikia, k

tarp i' teiss ak' yra tiesioginis ryys. / apibria nusikalstam' veik' rat ir bausmes u j' padarym. / nesprendklausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi b#ti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausm. 7vototardymo organ' bei vis' instan*ij' teism' veikla traukiant asmen baud. atsakomybn ir paskiriant bausm0 sureguliuota baud

pro*eso teiss. ausmi' vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi b#ti vykdyta teismo paskirta bausm u padarynusikaltim. 2i teiss aka numato bausmi' vykdymo tvark ir juos vykdani' institu*ij' teises bei pareigas.


3/97

/aigi /, baud. pro*esas ir bausmi' vykdymo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai sureguliuoja visus klausimususijusius su padaryto nusikaltimo iaikinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausms realizavimu.

=.


4/97

audiamosios teiss mokslas - tai ini' visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reikinius kaip nusikaltimasbausm. /uo ji skiriasi nuo baudiamosios teiss kaip teiss akos, nes mokslo dalykas yra tirti ios teiss akos normas, pagkurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausm.

Gokslo rezultatai apskritai (ir baudiamosios teiss skyrium imant% daug priklauso nuo mokslins analizs metod'.Nordamas nuodugniau itirti atskirus baudiamosios teiss inst itu t u s ir baudiamosios teiss normas, baudiamosi

teiss mokslas naudoja gana vairius metodus. /arp j' pamintini$ sisteminis, lyginamasis (komparatyvinis%, statistinso*iologinis, istorinis ir kt. )isteminis metodas gali b#ti panaudotas nustatant teiss normos viet, parenkam' bausmi' r#ir dyd, sudarant atskiras baudiamojo kodekso dalis ir kt. yginamasis (komparatyvinis% metodas paprastai naudojamlyginant skirting' ali' baudiamosios teiss atskirus institutus ar normas. )tatistinis metodas reikalingas vertina

padaryt', iaikint' nusikaltim', paskirt' bausmi' ir kitus kiekybinius rodiklius. 5is svarbus norint isiaikinti padary

nusikaltim' strukt#r, taikytas bausmes, nuteist'j' demogra6inius ir kt. rodiklius, kurie gali b#ti vertingi baudiamiesiemstatymams tobulinti. )o*iologini' metod' panaudojimas padeda atskleisti spe*i6inius baudiamosios teiss klausimus, kurreikalingi isamaus painimo. 3nketuojant baudiamsias bylas, apklausiant nuteistuosius ar nukentjusiuosius, teissaugdarbuotojus galima tiksliau paaikinti kai kuri' baudiamosios teiss institut' veikim (pvz., skirting' bausmi' e6ektyvumkriminalins ar kitos statistikos patikimum ir kt. klausimus. anaudojant istorin metod atskleidiama baudiamositeiss norm' raida, vertinamos jos taikymo galimybs ir kt.

/yrimo metod' panaudojimas priklauso nuo konkreios mokslins uduoties, keliam' tiksl' ir pan. /odl moksliniamdarbe gali b#ti panaudotas ne kuris nors vienas, o keli metodai.

tema. Baudiamasis statymas

1.Baudiamojo statymo svoka ir pagrindiniai bruoaiaudiamasis statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss altinis. audiamosios teiss normos, kuriose 6ormuluojam

elgesio taisykls, yra priimamos, keiiamos ar naikinamos tik statymu. Disos baudiamosios teiss normos ar, kitaip sakant, vgaliojantys baudiamieji statymai ietuvoje yra kodi6ikuoti viename statyme. is statymas vadinamas Baudiamuokodeksu.

ietuvos 4espublikos baudiamasis kodeksas yra vientisas baudiamasis statymas, kurio paskirtis baudiamosios teispriemonmis ginti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo nusikalstam' veik'.

=. 2is kodeksas$;% apibria, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, bei jas udraudia&=% nustato bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones u iame kodekse numatytas veikas b

priveriamsias medi*inos priemones&>% nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus ir slygas, taip pat pagrindus ir slygas, kuriais nusikalstamas veik

padar0 asmenys gali b#ti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms.4 baudiamieji statymai turi toki paskirt$- udrausti veikas, kurios daro esmin0 al asmens,valstybs ar visuomens interesams arba kelia grsm0 tokiai alai atsirasti&- tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais&- nustatyti nusikalstam' veik' pavojingumo pob#d ir jas atitinkanias bausmes&- saugoti asmenis ir visuomen0 nuo nusikalstam' ksinim'si grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustatyti pagrindus, kuria

remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys, norint juos pataisyti.audiamuosiuose statymuose yra nustatyti draudimai arba pareigojimai nedaryti nusikalstam' veik'.

.Baudiamosios teiss altiniai.Baudiamosios teiss normos priimamos, kei-iamos ar naikinamos statymu, todl baudiamasis statymas y

pagrindinis baudiamosios teiss norm altinis. J kadangi teis0 priimti statymus ietuvoje turi tik )eimas, tai galima daryivad, kad tik )eimas kuria ietuvos baudiamj teis0 kaip teiss ak. Nei Dyriausyb, nei kitos valstybs institu*ijos neg

priimti, keisti ar naikinti baudiamosios teiss norm'.audiamosios teiss norm' nustatyt' draudim' turi laikytis visi ietuvos pilieiai, taiau pripainti, kad asmuo paei

baudiamj statym ir taikyti baudiamosios teiss normose numatytas sank*ijas gali toli grau ne kiekvienas pilietis ar institu*iTeis taikyti baudiamuosius statymus suteikta tik teismams ir pagal savo kompeten$ij kitoms institu$ijoms, kurivardijamos kaip teissaugos institu$ijos, ir j pareignams. e teism', baudiamuosius statymus pagal savo kompeten*ij tai

prokurat#ros prokurorai ar Didaus reikal' ministerijos ikiteisminio tyrimo pareig#nai, )pe*iali'j' tyrim' tarnybos ikiteismintyrimo pareig#nai, Einansini' nusikaltim' tyrimo tarnybos ir kai kuri' kit' staig' ikiteisminio tyrimo pareig#nai. /aika

baudiamj statym yra apribojamos mogaus teiss (atimama laisv ar apribojama laisv, atimama teis dirbti tam tikr darir pan.%, todl jam taikyti yra spe*ialus baudiamasis pro*esas, kurio paskirtis laikantis tam tikr' taisykli' nustatyti, ar tikrai konkreatveju yra paeistas baudiamasis statymas ir kas j paeid, o ios taisykls idstytos audiamojo pro*eso kodekse.

/ietuvos baudiamosios teiss altinis yra ir tarptautins sutartys. ietuva dalyvauja rengiant ir priimant tarptautinsutartis ir negali nesilaikyti i' institu*ij' priimam' teiss akt', nesivadovauti jais teiss k#rimo ir taikymo veikloje.

Tre-ias baudiamosios teiss altinis 0 /ietuvos uk-iausiojo Teismo pateikiami baudiamosios teiss norm 0baudiamj statym iaikinimai. 5ie pateikiami ietuvos 3ukiausiojo /eismo senato nutarimuose arba audiam'j' byl'skyriaus teisj' kolegij' nutartyse. 1aikinimuose aikinami tie baudiamieji statymai ar j' dalys, dl kuri' kyla taikymo problem'!./ietuvos 2onstitu$ija ir /ietuvos baudiamieji statymai.


5/97

audiamieji statymai, kaip ir visi kiti ietuvoje galiojantys, neturi prietarauti ietuvos 4espublikos 7onstitu*ijai, kuri numane tik bendruosius alyje galiojanius teiss prin*ipus, bet ir tiesiog tvirtina daugel baudiamajai teisei reikming' nuostaietuvos 7onstitu*ijos =K str. pirma dalis nustato, kad !Niekas negali b#ti savavalikai sulaikytas arba suimtas. Niekam neturi b#atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias pro*ed#ras, kurias yra numat0s statymasL, 7onstitu*ijos >; str., be kko, nustatyta, kad !ausm gali b#ti skiriama tik remiantis statymuL. 7onstitu*ijos atitinkamuose straipsniuose garantuojammogaus teis gyvyb0 (;M str.%, laisvs nelieiamyb (=K str.%, asmens nelieiamyb (=; str.%, mogaus privataus gyvenimnelieiamyb (== str.%, nuosavybs nelieiamyb (=> str.% ir kt. C ietuvos 7onstitu*ijoje idstytas nuostatas privaloma atsivelgne tik kuriant ir tobulinant baudiamuosius statymus, bet ir juos taikant, nes remiantis jos A str. 7onstitu*ija yra vientisas tiesiogiai taikomas aktas. /ai reikia, kad kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamostatymo, bet ir 7onstitu*ijos nuostatomis. /odl iuo aspektu konstitu*ins normos yra baudiamosios teiss altinis.

".Tarptautins sutartys ir /ietuvos baudiamieji statymai./arptautins sutartys ietuvos baudiamosios teiss altiniu tapo tik atgavus nepriklausomyb0 ;MMK metais. ;MM= m. ietuv4espublikos 7onstitu*ijos ;> straipsnio > dalyje teigiama, kad tarptautins sutartys, kurias rati6ikavo ietuvos 4espublik)eimas, yra sudedamoji ietuvos 4espublikos teisins sistemos dalis. /aigi nuo ;MM= met' tarptautins sutartys ietuvos teisje yvienas i teiss altini'. 7albant apie tarptautines sutartis kaip baudiamosios teiss altin ir j' taikym ietuvos baudiamojoteisje, kyla du svarb#s klausimai, susij0 su tarptautini' sutari' ir vidaus baudiamosios teiss santykiu ir j' taikymu$ a% koks ytarptautini' sutari' taikymo ietuvos vidaus baudiamojoje teisje me*Hanizmas ir b% kaip sprendiama tarptautins ir vidaus teisnorm' kolizija.

3irmo klausimo esm yra tokia$ ar tarptautins sutartys ir i tarptautins sutarties iplaukiantys :uropos )jungos institu*iteiss aktai ietuvos baudiamojoje teisje gali b#ti taikomi tiesiogiai, o teismai, priimdami sprendim baudiamojoje byloje, gremtis ne 7 nuostatomis, o tarptautine sutartimi, ar tarptautins sutartys gali b#ti taikomos tik tada, kai jomis remdamasis ietuv4espublikos )eimas priima atitinkam baudiamj statym ir papildo ietuvos 4espublikos 7.

3tkreiptinas dmesys, kad tai yra globali teiss problema, kuri ilg laik nagrinjama daugelio valstybi' teisinink'. 2iproblemos sprendimo atvilgiu pasaulyje susi6ormavusios dvi teorijos - dualistin ir monistin, kurios skirtingai vertina i' dvieteisi' santyk. agal dualistin0 teorij tarptautin ir vidaus teis yra atskiros teiss akos, ir tarptautins teiss normos paprastgali b#ti taikomos vidaus teisje tik valstybei sank*ionavus jas, t. y. jomis remiantis priimant vidaus statymus. Gonistins teorijatstov' teigimu, jei valstyb prisijung prie tarptautins sutarties, nereikalaujama neivengiamai traukti sutarties nuostat' vidateis0. /arptautins sutartys vidaus teisje gali b#ti taikomos tiesiogiai.agrindinis tarptautini' sutari', susijusi' su baudiamja teise, taikymo ietuvos 4espublikoje b#das yra t' sutarrati6ikavimas ietuvos 4espublikos )eime ir j' nuostat' traukimas ietuvos 4espublikos 7. 7ol statym' leidjas nepadar, tarptautins sutartys, kuriose yra baudiamosios teiss nuostat', negali b#ti tiesiogiai taikomos ietuvos teism/oki ivad padar ir ietuvos 4espublikos 7onstitu*inis /eismas.

/aiau ivada apie tarptautini' sutari' traukim vidaus teis0, kaip vien i j' taikymo vidaus teisje slyg', nereikia, ktarptautins sutartys apskritai baudiamojoje teisje negali b#ti taikomos tiesiogiai, t. y. ietuvos teismai negali savo sprendim' grrati6ikuotomis tarptautinmis sutartimis. /okia ivada taip pat b#t' neteisinga. 7ai kuri' tarptautini' sutari' nuostatos, susijusisu baudiamja teise, gali b#ti tiesioginio taikymo dalykas. /iesiogiai gali b#ti taikomos bendrojo pob#dio sutartys, lieianimogaus teises, taip pat :uropos )jungos teiss aktai, kurie ivardyti 7 priede.

Diena i bendrojo pob#dio sutari' yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. 8alis ikonven*ijos nuostat' skirta baudiamajai teisei. Nors ietuva yra rati6ikavusi i konven*ij, taiau ne visos jos nuostatos detalitrauktos ietuvos 4espublikos 7. Ginta konven*ija yra tiesiogiai taikoma konven*ija, ir tai yra visuotinai pripastama, todietuvos teismai gali j taikyti tiesiogiai baudiamosiose bylosetaikymo galimyb.

Nors teorikai tarptautins sutartys ir :uropos )jungos teiss aktai gali b#ti taikomi tiesiogiai, praktikai tarptautinsutartys, i j' ir :uropos )jungos teiss aktai, gali b#ti tiesiogiai taikomi tik tais atvejais, kai ietuvos baudiamieji statymnumato kitok teisin reguliavim negu tarptautin sutartis.

ntras svarbus tarptautini sutar-i ir vidaus teiss santykio klausimas 0 kaip sprendiama j koli4ija.Nors ietuva derividaus statymus su tarptautini' sutari' normomis ir rati6ikuot' sutari' normas traukia vidaus statymus, kolizij' ivennepavyksta. 7aip teismai turt' veikti, susid#r0 su tokia situa*ijaO. irm kart aikus io klausimo sprendimas buvo teisintas ;Mm. birelio == d. priimtame naujame ietuvos 4espublikos tarptautini' sutari' statyme. 2io statymo ;; straipsnynustatyta, kad sigaliojusias ietuvos 4espublikos tarptautines sutartis ietuvos 4espublikoje privalu vykdyti. 5ei sigaliojusio

rati6ikuotoje ietuvos 4espublikos tarptautinje sutartyje nustatytos kitokios normos negu ietuvos 4espublikos statymuose, kituoteiss aktuose, galiojaniuose i sutart sudarant arba sigaliojusiuose po ios sutarties sigaliojimo, taikomos ietuvos 4espubliktarptautins sutarties normos. 3iku, kad ietuva, tiek stodama :uropos /aryb, tiek :uropos )jung, sipareigojo suderinti savteiss aktus su i' organiza*ij' teiss aktais. /aiau, nepaisant tokio sipareigojimo, statym' kolizija manoma.

Irtant prie baudiamosios teiss reikia pabrti, kad tarptautini' sutari' tiesioginio taikymo sritis, net ir esant kolizijai sietuvos statymais, yra gana siaura. 5ei tarptautins sutartys 6ormuluoja normas, susijusias su asmen' baudiamosios atsakomybslygomis ir rekomenduoja valstybms gyvendinti jas vidaus statymuose, o valstyb to nepadaro, sunku sivaizduoti, kad teismai vieremdamiesi tarptautins sutarties normomis gals asmen pripainti esant kalt ir nuteisti u padaryt veik net ir vadovaudamienuostata, kad tokios sutartys yra sudedamoji ietuvos teisins sistemos dalis. 3ntai kai kurios tarptautins sutartys (konven*ijosskirtos kovoti su tam tikr' r#i' nusikaltimais, pareigoja valstybes nustatyti u tam tikras veikas ne tik 6izini', bet ir juridiniasmen' baudiamj atsakomyb0. 5ei valstybs baudiamuosiuose statymuose tokia atsakomyb nra numatyta, teismai negal


6/97

tiesiogiai taikyti konven*ijos norm' ir nubausti juridin asmen. J normos, kurios turi labiau pro*esin pob#d, gali b#ti be vargtaikomos tiesiogiai.

'. /ietuvos 5espublikos naujasis baudiamasis kodeksas ir jo struktra.6abar galiojantis /ietuvos 5espublikos baudiamasis kodeksas susideda i trij dali7 bendrosios dalies, spe$ialiosi

dalies ir B2 pried.Dis' nusikalstam' veik' poymiai ir bausms, numatytos ir skirtinos u padarytas tam tikras nusikalstamas veikas, apraom

spe*ialiojoje audiamojo kodekso dalyje. Nra nusikalstam' veik', netraukt' 7 spe*ialij dal. /iesa, galiojant ;Mmet' 7 buvo viena nusikalstama veika + geno*idas, kurios poymiai nuo ;MM= met' 6ormuluojami ne 7, o atskirame statymCsigaliojus =KKK met' 7 vis' nusikalstam' ietuvoje veik' poymiai yra numatyti 7 spe*ialiojoje dalyje.

/aiau naujojo 7 spe*ialiojoje dalyje 6ormuluojami ne tik nusikalstam' veik' poymiai, bet ir numatytos ir skiriamos bausmjas padarius. 7ai kuriuose 7 spe*ialiosios dalies straipsniuose, paprastai j' pabaigoje po nusikalstamos veikos sudties poymapraymo ir nustatyt' sank*ij' 6ormuluojamos spe*i6ins baudiamosios atsakomybs u 7 straipsnyje udraust veik slygos. 5gali apimti tris dalykus$ ;% kalts 6orm, =% juridini' asmen' baudiamj atsakomyb0 ir (ar% >% nusikalstamos veikos status (vieokaltinimo veika ar veika, u kuri baudiamoji atsakomyb atsiranda tik pagal pareikim + skund%. 2ios nuostatos 6ormuluojamstandartiniais sakiniais e to, daugelio 7 spe*ialiosios dalies skyri' pabaigoje paskutinis straipsnis vadinamas !)voiaikinimasL. 2iuose 7 straipsniuose apraomos ne nusikalstam' veik' sudtys, o pateikiamas atitinkamo 7 skyriaus kkuriuose straipsniuose aprayt' nusikalstam' veik' sudties poymi' aikinimas.

)kirtingai nei spe*ialiojoje dalyje, audiamojo kodekso bendrojoje dalyje nusikalstam' veik' sudtys ne6ormuluojamos,apraomos nuostatos, turinios visuotin pob#d ir taikomos ne vienai nusikalstamai veikai, o visoms ar daliai nusikalstam' veiknumatyt' 7 spe*ialiojoje dalyje. endrojoje dalyje tvirtinami baudiamosios atsakomybs pagrindai, 6ormuluojami baudiam'statym' galiojimo prin*ipai ir aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb0. 2ioje dalyje pateikiami nusikalstam' veik' r#apibrimai, j' klasi6ika*ija, kalts 6ormos ir j' apibrimai. e to, pateikiamas vis' bausmi' ir baudiamojo poveikio priemonsraas, atskleidiamas j' turinys, 6ormuluojamos bausmi' skyrimo teisme taisykls. /aip pat tvirtinamas atleidimo nuo baudiamosiatsakomybs, atleidimo nuo bausms institutas, 6ormuluojamos atleidimo r#ys ir j' taikymo slygos, teistumo institutas. Norkaip minta, bendrosios dalies normose nusikaltim' sudtys ne6ormuluojamos, tam tikri nusikaltimo sudties poymiai, kurie yvienodi visoms nusikalstamoms veikoms, apraomi b#tent bendrosios dalies straipsniuose (pvz., baudiamosios atsakomybs amiu

pakaltinamumas, kalts 6ormos ir r#ys%..8uo 99" m. gegus 1 d. /ietuvos 5espublikos baudiamasis kodeksas turi pried, kuris pavadintas :;gyvendinam

'. 2iame priede vardijami :uropos )jungos teiss aktai, su kuriais suderintas ietuvos 4espublikbaudiamasis kodeksus. /aiau paiame 7 i' :uropos )jungos teiss akt' turinys neatskleidiamas. 3tkreiptinas dmesys, kpriede nurodyti :uropos )jungos teiss aktai, nepaisant 7 ; straipsnio > dalies nuostatos dl 7 suderinimo su :uropos )jungteiss akt' nuostatomis, galioja ir gali b#ti taikomi tiesiogiai. /odl asmuo, taikantis atitinkamas audiamojo kodekso normas, tu

b#ti susipain0s ir su priede nurodyt' teiss akt' turiniu..Taikant Baudiamojo kodekso normas, labai svarbu vardyti ne tik tinkam B2 straipsn, bet ir jo dal. /aikant

spe*ialiosios dalies norm (tai vadinama nusikalstamos veikos kvali6ikavimu%, reikalaujama nurodyti ir 7 straipsn, ir jo dal, pagkuri kvali6ikuojama nusikalstama veika. 7 straipsnio dalies nenurodius kaltinamajame akte, yra pagrindas grinti by

prokurorui patikslinti kaltinim, o jei 7 straipsnio dalis nenurodoma nuosprendyje, yra pagrindas, esant apelia*iniam ar kasa*iniaskundui, auktesns instan*ijos teismui panaikinti arba keisti emesnio teismo priimt nuosprend motyvuojant netinkam

baudiamojo statymo taikymuM.

).Baudiamojo kodekso spe$ialiosios dalies straipsnio struktra)pe*ialiosios dalies straipsniai susideda i dviej' dali'$ dispozi*ijos ir sank*ijos. )traipsnio dispozi*ijoje apraomi teisikai reikminnusikalstamos veikos poymiai (nusikalstamos veikos sudties poymiai%, o sank*ijoje - bausms, kurias gali skirti teismas u

padaryt nusikalstam veik. 7iekviena 7 straipsnio sudedamoji dalis pradedama nauja pastraipa.. )pe*ialiosios dalies straipsniui nustato baudiamj atsakomyb0 u konkreius nusikaltimus. )pe*ialiosios dal ies skyriai nustaatsakomyb0 u nusikaltimus gyvybei, nuosavybei, ir pan audiamosios teiss normos ir 7 straipsnio atskyrimas reikkad ne kiekviena baudiamosios teiss norma ir ne visuomet sutampa su ati tinkamais 7 straipsniais. 8augum

baudiamosios teiss norm', vardi jani' konkreius draudimus, yra idstytos 7 )pe*ialiosios dalies straipsniuose. /ainorint visapusikai suvokti draudimo esm0, neretai tenka pasitelkti ir endrosios dalies straipsnius. Fra 7 )pe*ialiosi

dalies straipsni', kuriuose idstytas ne vienas, o du ar net daugiau draudim'. J tai reikia, kad viename 7 straipsnyje ydvi normos.audiamojo statymo straipsnis turi dvi dalis$ dispozi*ij ir sank*ij. 7 straipsnio dispozi*ija + tai ta jo dalis, kuri apibrkonkrei veik kaip nusikaltim. /aigi dispozi*ija nurodo veikos, kuri utraukia baudiamj atsakomyb0, poymius ir slgas, kuriomis ji yra galima.Straipsnio sankcija bausms r#is ir b#das u dispozi*ijoje nurodyt veik. 5ose atsispindi veik

pavojingumas. Disada nurodomos pagrindins bausms, gali b#ti ir papildomos (privalomos ir 6akultatyvios%.*.6ispo4i$ija ir jos rys.

BK Straipsnio dispozicija tai ta jo dalis, kuri apibria konkrei veik kaip nusikaltim. /aigi dispozi*ija nurodo veikokuri utraukia baudiamj atsakomyb0, poymius ir slygas, kuriomis ji galima. 5i turi b#ti aiki, gerai atskleista, kad utikrinstatymo teisingum$ 7lasi6ika*ijos pagrindas - pavojingos veikos poymio apraymo b#das straipsnio dispozi*ijoje.


7/97

aprastai yra manoma kad 7 straipsni' dispozi*ijos pagal idstym yra keturi' r#i'$ paprastos, apra omosios,blanketins ir pasiuniamosios.1& paprastos tik vardina nusikalstam veik, bet neaikina jos poymi', taikoma, kai nusikaltimas yra visiems aikusuprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas& pvz.$ tyinis nuudymas, nuudymas dl neatsargumo&=% apraomosios yra tuomet, kai veika apib#dinama pakankamai tiksliai, nusakoma koki' poymi' visuma sudanusikalstam veik.& pvz.$ valstybs idavimo esm&>% blanketins nra vis' konkrei' nusikaltimo poymi', o nesantiems nustatyti duodama nuoroda kitus norminius aktulanketinje dispozi*ijoje paprastai vardijamos tik postatyminio akto *Harakteristika ir pasekms, kurios atsiranda dl nusikalstamveikos.?% 3asiun-iamoji dispozi*ija skirta taip pat 7 tekstui trumpinti. 2i dispozi*ija neturi pagrindini' nusikalstamos veik

apraym' ir apie j' buvim galima spr0sti i daromos nuorodos kit 7 straipsnio dal ar i viso kit straipsn.+.=ank$ija ir jos rys.

)traipsnio sank*ija tai tos pasekms, kurios yra numatytos statymo u jame nustatyt' reikalavim' paeidim. 4emdamassank*ija teismas asmeniui, padariusiam nusikaltim, skiria bausm0.

1 sank*ijos r#ies ir jos dydio paprastai sprendiama apie nusikaltimo ir nusikaltlio pavojingum. )ank*ijos visuomnumato pagrindins bausms r# ir dyd. apildomos bausms sank*ijoje nurodomos kaip privalomos ar 6akultatyvios.

Ialiojantis 7 baudos, kaip pagrindins ir taip pat papildomos bausms, dyd nustato bendrojoje dalyje, o straipsnisank*ijoje tik nurodoma, kad bauda turi ar gali b#ti paskirta kaip pagrindin ar papildoma bausm. /urto kon6iskavimas kai

papildoma bausm apskritai yra nurodyta tik bendrojoje dalyje, aptariant, u kokius nusikaltimus ji skiriama.)ank*ijos gali b#ti absoliuiai ir santykinai apibrt os. 3bsoliuiai api brta sank*ija yra tuomet, kai jos negalima dozuot

(buvo mirties bausm, dabar nra%&. /oki' sank*ij' iuo metu galiojaniame 7 nra.)antykinai apibrtos sank*ijos numato bausms r# ir j' ribas. )antykinai apibrtos sank*ijos yra dviej' r#i'$ ;

nustatanios 7 straipsnyje tik virutin0 rib ir =% nustatanios apatin0 bei virutin0 ribas. 7ai 7 straipsnyje yra nustatyta

tik virutin riba, jos apatin0 rib daniausiai nustato atitinkamas bendrosios dalies straipsnis.8augumoje straipsni' yra numatytos alternatyvins sank*ijos, leidianios teismui pasirinkti vien i dviej' ar daugiau

sank*ij'. 7ai 7 straipsnyje numatytos sank*ijos u padaryt vien nusikaltim leidia paskirti daugiau nei vien bausm0+ pagrindin0 ir vien ar dvi papildomas, + tokios sank*ijos vadinamos komuliatyviomis.

11.Baudiamj statym aikinimas, aikinim rys/ai intelektuali veikla, skirta tikram baudiamojo statymo turiniui suvokti, jo prigimiai ir vietai teiss sistemoje suvok

4#ys$;% aikinimas pagal subjektus$-autentikas aikina statymo leidjas. 4 7onstitu*ija nenumato spe*ialaus autentiko statym' aikinimo, kur atlikt' pa

)eimas. /aiau neretai statymo leidjas iaikina kai kurias statyme naudojamas svokas, kad nekilt' abejoni' dl j' turinio&-teisminis gali b#ti$ norminis turintis normin0 gali (3ukiausiojo /eismo )enato aprobuoti teismo sprendim

7onstitu*inio teismo sprendimai% ir kazuistinis nagrinjant konkrei baudiamj byl&

-mokslinis (doktrininis% pateikiamas moksliniuose straipsniuose, monogra6ijose, praneimuose (neturi privalomosios galiotaiau paprastai j atsivelgiama sprendiant konkreias bylas%.=% aikinimas pagal apimt$siaurinamasis arba pleiamasis nekeiia statymo turinio, o tik parodo jo tikrj prasm0, kuri, palyginus su teksto odi

iraika, gali b#ti siauresn ar platesn.>% Cstatymo turinio aikinimo b#dus$-gramatinis gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali turti ir padtas ne vietoje kablelis&-sisteminis palyginant atskirus straipsnius ar j' dalis&-istorinis padeda atskleisti statymo primimo slygas&-loginis logikos taisykli' panaudojimas statymo turiniui atskleisti.rin*ipins aikinimo taisykls$;%jei kyla neaikum' dl statymo teksto ar jo taikymo pirmenyb turi b#ti atiduota tam, kas lengviau teisiamajam&=%pleiamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti atsakomyb0 ar kitaip palengvinti kaltininko padt&

>%pleiamuoju aikinimu neturt' b#ti ipleiamos baudiamosios atsakomybs ribos ar kitaip apsunkinama kaltininko padti1./ietuvos 5espublikos uk-iausiojo.Teismo vaidmuo aikinant baudiamuosius statymus./ietuvos uk-iausiojo Teismo pateikiami baudiamosios teiss norm 0 baudiamj statym iaikinimai. 5ie pateikia

ietuvos 3ukiausiojo /eismo senato nutarimuose arba audiam'j' byl' skyriaus teisj' kolegij' nutartyse. ietuv3ukiausiasis /eismas nekuria statym', taip pat nauj' teiss norm', kurios numatyt' naujus draudimus ar sank*ijas asmenim

padariusiems nusikalstamas veikas, ar juos keist'. /aiau ietuvos 3ukiausiasis /eismas atlieka labai svarb' darb - pagal sakompeten*ij teikia priimt' statym' aikinim, kuris yra privalomas visiems asmenims ir institu*ijoms, taikanioms statym. ietuv3ukiausiojo /eismo teikiami baudiam'j' statym' aikinimai yra labai reikmingi baudiamosios teiss teorijos, t. y. moksraidai, taip pat baudiamiesiems statymams taikyti. 8l to jie taip pat priskirtini prie baudiamosios teiss altini'. 1aikinimuoaikinami tie baudiamieji statymai ar j' dalys, dl kuri' kyla taikymo problem'.

/ietuvos uk-iausiojo Teismo baudiamj statym aikinimas vadinamas teisminiu statymo aikinimu.ietuv3ukiausiasis /eismas baudiamuosius statymus aikina trimis b#dais. 3irmas ir svarbiausias bdas yra teismo kolegi


8/97

nutartys, priimamos nagrinjant kasa$ines bylas pagal pro$eso dalyvi kasa$inius skundus dl emesnij teism sprendimbaudiamosiose bylose. 7asa*ini' nutari' apraomosiose dalyse pateikiami baudiam'j' statym' aikinimai, j' motyvai, rezoliu*inse - nurodoma, koks baudiamasis statymas turi b#ti taikomas byloje nurodytomis aplinkybmis.

8l statymo aikinimo privalomumo ietuvos 3ukiausiojo /eismo nutartys, priimtos nagrinjant baudiamsias bylas kasa*intvarka, tampa vienu i pagrindini' baudiamosios teiss studij' altini'.

)iekdamas isiaikinti, ar vienodai teismai taiko baudiamuosius statymus, ietuvos 3ukiausiasis /eismas analizuoja teismpraktik taikant baudiamuosius statymus tam tikr' kategorij' bylose (pvz., kontrabandos, nuudym', iaginim' ar statym' db#tinosios ginties nuostat' taikymo%. 5emiantis teism praktikos anali4e rengiamos teism praktikos apvalgos ir /ietuvuk-iausiojo Teismo senato nutarimai dl teism' praktikos tam tikr' kategorij' bylose. 5uose keliamos baudiam'j' statymtaikymo problemos teismuose tam tikr' kategorij' bylose ir su6ormuluojami baudiamojo statymo nuostat' iaikinimai. /ai

antras baudiamj statym aikinimo bdas. 3pvalgas ir nutarimus priima ietuvos 3ukiausiojo /eismo senatas ir publikuojami leidinyje !/eism' praktikaL, ieinaniame dukart per metus. e i' dviej' baudiam'j' statym' aikinimo b#d/ietuvos uk-iausiasis Teismas naudoja ir tre-i statymo aikinimo bd, numatyt Teism statymo ! straipsnio daliepunkte, ? konsultuoja teisjus dl baudiamj ar baudiamojo pro$eso statym.

7onsulta*ijos taip pat publikuojamos !/eism' praktikojeL.

1!.;statym spragos ir analogija.

Cstatym' spraga -yra tokie atvejai, kai baudiamasis statymas numat baudiamj atsakomyb0 u tam tikras veikas, taiau dnetinkamo statymo 6ormulavimo ar kit' statym' pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamo

Norint atskirti kriminaliza*ijos pro*es nuo sprag', pirmiausia reikia ispr0sti klausimus$1& ar veikos baudiamumo nustatymo reikalavimas nra tik neteisingas slyg', kurioms esant baudiamasis statymas apskri

gali b#ti pritaikytas, suvokimas&& ar nra kit' teiss norm', kurias statym' leidjas mano esant pakankamas, kad b#t' galima ispr0sti atsakomyb0

padarytas veikas&!& ar nra smoningo statymo leidjo vengimo nustatyti u tokias veikas baudiamj atsakomyb0"& ar negalima esamos statym' spragos upildyti pleiamuoju aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism' praktik.Dienintelis b#das panaikinti spragas baudiamuosiuose statymuose yra j' pakeitimas ir papildymas.nalogijos problema. Cstatymo analogija paprastai suprantamas toks teisinio santykio sureguliavimas, kai vietoj tr#kstam

panaudojamas kitas statymas. audiamojoje teisje analogija negalima. /aiau statymuose yra kai kurie analogijos aspekt"sukelia sunkias pasekmesP, "sunkus eidimasPQ1".Baudiamj statym galiojimas laike.

Rinoti ietuvos 4espublikos baudiam'j' statym' galiojimo laiko atvilgiu nuostatas labai svarbu tais atvejais, kai daranusikalstam veik galiojo vienas baudiamasis statymas, o priimant pro*esinius sprendimus + jau kitas baudiamasis statym7lausimo esm + kuris statymas turi b#ti taikomas, pagal kur statym kvali6ikuojama kaltininko veika ir ar ji apskritai gali bkvali6ikuojama, jeigu padarant nusikalstam veik galiojo vienas statymas arba jo nebuvo, o priimant atitinkamus pro*esinisprendimus (pareikiant tarim, suraant kaltinamj akt, priimant nuosprend% jau galiojo kiti statymai. agaliau koki ta

asmens baudiamajai atsakomybei turs tai, kad statymas pasikeit bylai esant apelia*ins ar kasa*ins instan*ijos teisme nuosprend vykdant, t. y. asmeniui atliekant bausm0. Cstatym' leidjas baudiamuosius statymus j' galiojimo laiko atvilgiu skirstotris grupes$ ;% statymai, lieiantys veik' nusikalstamum, =% statymai, lieiantys asmen' baudiamum, ir >% statymai, turintys takasmen', padariusi' nusikalstamas veikas, baudiamajai teisinei padiai. /oks skirstymas pagrstas 7 > straipsnio nuostatomis. Deiknusikalstamum lieiantys statymai - tai statymai, nustatantys, keiiantys ar naikinantys nusikalstamos veikos sudties poymiurimus tokius statymus veikos gali b#ti kriminalizuojamos ar dekriminalizuojamos. 3smens baudiamum lieiantys statymai - statymai, keiiantys bausms u padaryt nusikalstam veik r# ar jos dyd. Cstatymai, turintys takos asmens baudiamajai teisin

padiai, nekeiia veik' nusikalstamumo ar asmens baudiamumo, taiau jie turi takos asmen, padarius nusikalstam veik, atleinuo bausms ar baudiamosios atsakomybs, lygtinai atleisti nuo bausms, teistumo terminui, senaties eigai.

audiam'j' statym' taikymo pasikeitus statymui klausimus reguliuoja 7 > straipsnis. 2io straipsnio ; dalyje nustatyta, kveikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato statymas, galioj0s tos veikos padarymo metu. 2ioje statymo nuostatotvirtintas pagrindinis ietuvos 4espublikos baudiam'j' statym' galiojimo laiko atvilgiu prin*ipas. 5is vardijamas taipnusikalstamos veikos padarymo laiko prin$ipas. 4emiantis iuo prin*ipu, neatsivelgiant j tai, kada nusikalstama veika y

iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas, asmens padaryt' veik' baudiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra statymakuris galiojo padarant veik. 7artu paymtina, kad 7 > straipsnio = dalyje numatytos nuostatos, kurios tvirtina kit baudiam'statym' galiojimo laiko atvilgiu prin*ip. /eigiama, kad statymas, naikinantis veikos nusikalstamum, velninantis bausm0 ar kita

palengvinantis asmens teisin0 padt, turi grtamj gali, t. y. taikomas veikai, padarytai iki jo sigaliojimo. /ai + grtamosibaudiamojo statymo galios prin$ipas. (8ar is prin*ipas vadinamas ir kitaip + atgalinio baudiamojo statymo galiojimo prin*ipa7ita vertus, galioja bendra taisykl$ statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm@ ar kitaip sunkinanasmens teisin@ padt, negali bti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu. /iesa, > straipsnio > dalyje numatoma ir iimi'. /aigi 7 > straipsnyje tvirtint' nuostat' ypatumas yra tas, kad asmens baudiamosiatsakomybs u padaryt veik klausimas gali b#ti sprendiamas ir pagal veik padarant galiojus baudiamj statym, kaltinamojo akto ar teisminio bylos nagrinjimo metu ar net apelia*ins ar kasa*ins bylos nagrinjimo metu ir net pagnuosprendio vykdymo metu sigaliojus baudiamj statym.


9/97


10/97

tuomet, kai padaryta tokia veika, kuri pagal tarptautins bendrijos pripastamus bendruosius teiss prin*ipus buvo laikomnusikaltimu. 2iuos pradmenis ipltoja 7 > str. ; dalis ir kiti statymai, reglamentuojantys baudiamosios teiss normgaliojim ir taikym laiko atvilgiu, pavyzdiui, audiamojo kodekso, audiamojo pro*eso kodekso ir ausmi' vykdymkodekso sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymas. audiam'j' statym' taikymo pasikeitus statymui klausimus reguliuo7 > straipsnis. 2io straipsnio ; dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato statymas, galioj0s tveikos padarymo metu. 2ioje statymo nuostatoje tvirtintas pagrindinis ietuvos 4espublikos baudiam'j' statym' galiojimo laiatvilgiu prin*ipas. 5is vardijamas taip - nusikalstamos veikos padarymo laiko prin$ipas. 4emiantis iuo prin*ipu, neatsivelgian

j tai, kada nusikalstama veika yra iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas, asmens padaryt' veik' baudiamojo teisinvertinimo pagrindas yra statymas, kuris galiojo padarant veik. 7artu paymtina, kad 7 > straipsnio = dalyje numatytos nuostatokurios tvirtina kit baudiam'j' statym' galiojimo laiko atvilgiu prin*ip. /eigiama, kad statymas, naikinantis veikos nusikalstamum

velninantis bausm0 ar kitaip palengvinantis asmens teisin0 padt, turi grtamj gali, t. y. taikomas veikai, padarytai iki sigaliojimo. /ai + grtamosios baudiamojo statymo galios prin$ipas. (8ar is prin*ipas vadinamas ir kitaip + atgalinbaudiamojo statymo galiojimo prin*ipas% 7ita vertus, galioja bendra taisykl$ statymas, nustatantis veikos nusikalstamumgrietinantis bausm@ ar kitaip sunkinantis asmens teisin@ padt, negali bti taikomas padarytai veikai, jei jis negalionusikalstamos veikos padarymo metu.1*.8usikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas/aikant baudiamj statym u padaryt nusikalstam veik,b#tina nustatyti jos padarymo laik. Nusikalstamos veik

padarymo laikas yra veikos (veikimo arba neveikimo% padarymo laikas. 5eigu veikos padarymo metu galiojo vienas statymaspadarini' atsiradimo metu - kitas, taikomas statymas, galioj0s veikos padarymo metu. /aiau 7 > str. ; dalyje numatyta iimtsusijusi su materialinmis nusikalstam' veik' sudtimis. 7ai darant nusikalstam veik, kuri statyme apibudinta kaip materiakaltininko tyia yra nukreipta tam tikr padarini' atsiradimo laik, tokios veikos padarymo laikas yra t' padarini' atsiradimlaikas. /okiu atveju taikomas statymas, galioj0s padarini' atsiradimo metu.5eigu nusikalstam veik sudaro du veiksmai, jos padarymo pabaiga yra antrojo veiksmo atlikimo laikas. /0stins ir trunkamosiveikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo dar baudiamajame statymnumatytas veikas. /aiau i' nusikalstam' veik' padarymo atvejais taikomas statymas, galioj0s tuo metu, kai nusikalstamveika pabaigta arba nutraukta.5eigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dl to, kad nutr#ko rengimosi arba pasiksinimo stadijoje, taikomas jos nutr#kimmetu galioj0s statymas.endrininkavimo atvejais kiekvienam i bendrinink' taikomas baudiamasis statymas, galioj0s tuo metu, kai bendrininkveikdamas pagal susitarim, pabaig savo veiksmus arba nuo j' susilaik. 1imt sudaro tokios bendrinink' padarytnusikalstamos veikos, kuri' padarini' atsiradimo jie norjo kitu metu. /okiais atvejais visiems bendrininkams taikom

baudiamasis statymas, galioj0s padarini' atsiradimo metu5eigu baudiamojo statymo pakeitimai nekeiia padarytos veikos nusikalstamumo, jos baudiamumo bei veik padariusioasmens teisins padties teismas taiko veikos padarymo metu galiojus statym.1+.Baudiamojo statymo grtamoji galia.Deikos nusikalstamum panaikinantis, bausm0 velninantis ar kitokiu b#du nusikalstam veik padariusio asmens teisin0 pad

palengvinantis baudiamasis statymas turi grtamj gali. /ai reikia, kad nustatyta bendros taisykls, jog asmuo atsako pagstatym, galiojus nusikalstamos veikos padarymo metu, iimtis. 5os esm yra tai, kad kaltininkui taikomas ne statymas, kurgaliojo jo veikos padarymo metu, o vlesnis statymas, jei remiantis baudiamosios teiss doktrina ir teism' praktika jis pripastamvelnesniu. /aip pasireikia Humanistinis baudiam'j' statym' pob#dis. #t' ne tik nepagrsta, bet ir neHumanika asmeniui toliatlikti bausm0 u veik, kuri nauju statymu dekriminalizuota arba numato galimyb0 atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar skivelnesn0 bausm0 bei taikyti kitas bausms atlikimo slygas, kurios palengvina nuteistojo padt. 7 aptariant grtam

baudiamojo statymo galiojim le! retro agit"# jis siejamas su trimis aplinkybi' grupmis$ ;% veikos nusikalstamumpanaikinimu (dekriminaliza*ija%& =% bausms velninimu (depenaliza*ija%& >% kitokiu teisins nuteisto asmens padtipalengvinimu.9.Aeikos nusikalstamum nustatan-io ar panaikinan-io, bausm@ velninan-io ar grietinan-io, kitokiu bdu nusikalstamveik padariusio asmens teisin@ padt palengvinan-io ar kitaip sunkinan-io baudiamojo statymo $arakteristika.C)/3/FGJ, NS)/3/3NT1J 34 N3171N3NT1J D:17J) NS)173)/3GSGU, NS)/3/FG3)5ei statymas naikina veikos nusikalstamum, jis galioja atgal, t. y. taikomas asmenims, padariusiems veik isigaliojant tokiam statymui. /okiais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o jei byla yra nagrinjama teism

priimamas iteisinamasis nuosprendis. 5ei asmuo jau nuteistas ir atlieka bausm0 - sigaliojus statymui, naikinaniaveikos nusikalstamum, asmuo turi b#ti atleidiamas nuo tolesnio bausms atlikimo. Disais atvejais nuosprendyje nutartyje remiantis nauju statymu dl veikos nusikalstamumo panaikinimo ir 7 > straipsnio ; punktu.

Deikos nusikalstamumas gali b#ti panaikinamas keliais budais$ ;% panaikinant 7 spe*ialiosios dalies straipsn=% nepanaikinant 7 spe*ialiosios dalies straipsnio, bet vedant naujus papildomus nusikaltimo sudties poymius

pateikiant kitok o6i*ial' j' aikinim. 7artu atkreiptinas dmesys, kad 7 > straipsnio > dalyje nustatyta, jstatymas, nustatantis veikos nusikalstamum, neturi grtamosios galios. /okiais atvejais baudiamojo statymo nuostatnetaikomos, asmuo negali b#ti patrauktas baudiamojon atsakomybn u padaryt veik, nepaisant to, kad priimasprendim dl padarytos veikos statymas toki atsakomyb0 numato.

/aiau 7 > straipsnio > dalyje numatyta ir iimi'. 5oje teigiama, kad iimt sudaro io kodekso normonustatanios atsakomyb0 u geno*id (MM straipsnis%, tarptautins teiss draudiam elges su monmis (;KK straipsni


11/97

tarptautins Humanitarins teiss saugom' asmen' udym (;K; straipsnis%, okupuotos valstybs *ivili' trmim (;straipsnis%, tarptautins Humanitarins teiss saugom'Vasmen' alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su ja(;K> straipsnis%, *ivili' ar karo belaisvi' prievartin panaudojim prieo ginkluotosiose pajgose (;K@ straipsnidraudiam karo atak (;;; straipsnis%.2D:N1N3NT1J 34 I41:R/1N3NT1J 3)G:N) 3S8R13GSGU C)/3/FGJ NS)/3/FG3)agal 7 > straipsnio = dal, jei naujas statymas velnina asmens baudiamum, toks statymas turi grtamj gali,t. y. veika kvali6ikuojama ar perkvali6ikuojama pagal statym, sigaliojusi po nusikalstamos veikos padarymo .

Naujojo 7 normos, palyginti su ;MA; met' 7, neabejotinai daugeliu atvej' numato baudiamosios atsakomybsu 7 numatyt nusikalstam veik priemoni' velninim. 1vada apie baudiamumo velninim darytina, jei$ a%naujajame statyme nra papildomos bausms (daugelis ;MA; met' 7 sank*ij' numat greta pagrindini' ir

papildomas bausmes%, b% naujajame statyme vietoje vienos laisvs atmimo bausms vedama alternatyvi bausm(dauguma naujojo 7 sank*ij' yra 6ormuluojamos kaip alternatyvios$ greta laisvs atmimo bausmsalternatyviai numatomas aretas ar su laisvs atmimu nesusijusios bausms%. Cstatymas, numatantis alternatyvias

bausmes, visada bus laikomas velnesniu u statym, kurio sank*ija numato vien laisvs atmimo bausm0nepriklausomai nuo jos dydio, *% sumajo minimal#s ar maksimal#s bausms dydiai spe*ialiosios daliessank*ijose ar bendrosios dalies straipsniuose dl bausms r#i'. Net ir paliekant tok pat i' bausmi' maksimumstatyme sumainus j' minimal' dyd, naujas statymas bus laikomas velnesniu.

ausms velninimas nauju statymu gali b#ti ;% tiesioginis - keiiant tik statymo sank*ij, bet nekeiiadispozi*ijos, arba =% netiesioginis (sudtingas%. 3ntruoju atveju tiesiogiai nauju statymu 7 straipsnio, pagal kukaltinamas asmuo, sank*ija lyg ir nekeiiama, bet statymas panaikina nusikaltim kvali6ikuojant poym arba kita6ormuluoja konstitu*ins nusikaltimo sudties poymius.3tkreiptinas dmesys dar vien dalyk$ nereikia painioti statymvelninanio asmens baudiamum, taikymo ir realaus bausms velninimo. /eismas, vadovaudamasis 7 > straipsnio = dalimi, pekvali6ikuos veik pagal naujojo 7 straipsn, pagal to straipsnio sank*ij paskirs bausm0, taiau tai, kad taikomas 7 > straipsnnereikia, jog pati nauja paskirta kaltininkui bausm neivengiamai suvelns.C)/3/FGJ, 71/J71S W8S 8343NT1J C/37U 3)G:N) /:1)1N:1 38XT131 (5U 3:NID1N3NT1J 3

3)SN71N3NT1J%, NS)/3/FG3)2iuo atveju kalbama apie statymus, kurie pakeiia atleidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs slygas, senaties ar teistumnuostatas.

Naujas statymas neb#tinai velnina asmens baudiamum. Nemaai nauj' statym' nekeiia 7 spe*ialiosios dalies straipsnsank*ij', o kai kuriais atvejais net jas grietina. /aiau sigalioj0s naujas baudiamasis statymas tuo pat metu gali numatvelnesnes lygtinio atleidimo nuo bausms slygas ar vesti nauj atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r#, kur i prin*ipgalt' b#ti taikoma kaltinamajam.. 3tkreiptinas dmesys, jeigu baudiamojo statymo pakeitimai nekei-ia padarytos veiknusikalstamumo, jos baudiamumo bei veik padariusio asmens teisins padties, teismas vadovaujasi B2 ! straipsniodalimi ir taiko veikos padarymo metu galiojus statym. /okia nuostata iplaukia i 7 > straipsnio ; dalies ir i ietuv3ukiausiojo /eismo senato nutarimo ;; punkto.Cstatymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm0 ar kitaip sunkinantis nusikalstam veik padariusio asme

padt, neturi grtamosios galios. Deikos nusikalstamum nustatantis statymas yra toks statymas, kuriame numatyta nauja arpakeista esanti nusikalstamos veikos sudtis ipleiant baudiamosios atsakomybs ribas. Irietinantis bausm0 statymas yra tostatymas, kuris padidina jos minimali, maksimali arba abi ias ribas, numato nauj alternatyvi grietesn0 bausms r#, paalivelnesn0 bausms r#. /ais atvejais, kai naujasis baudiamasis statymas padidina minimali bausms rib ir kartu sumaina jmaksimali rib, nustato nauj alternatyvi velnesn0 bausms r# ir kartu padidina grietesns bausms ribas, sumaina minima

bausms rib ir kartu padidina maksimali jos rib, vienareikmikai atsakyti, ar toks statymas yra grietesnis, negalima. 7itasunkinantis nusikalstam veik padariusio asmens padt statymas yra toks statymas, kuris pakeiia nusikalstamos veikos r#klasi6ika*in0 nusikaltimo grup0, susiaurina galimybes atleisti veik padarius asmen nuo baudiamosios atsakomybs ir bausmarba atidti jam paskirtos bausms vykdym, nustato asmeniui maiau palanki pataisos staigos r#, suteikia maiau palankesn

baudos sumokjimo slygas, pailgina senaties, teistumo terminus ir pan.1.Aalstybs baudiamoji jurisdik$ija. .Aalstybs baudiamosios jurisdik$ijos samprata.7iekvienos valstybs teisin kompeten*ija priklauso nuo to, koks valstybs poi#ris jurisdik*ij, kuri yra jos suvereniteto iraiir pagrindin ypatyb. Cgyvendinant jurisdik*ij dalyvauja ir statym' leidiamoji (leidiant statymus% bei vykdomoji (galiojimsusij0, pavyzdiui, su asmen' sulaikymu, sumimu, aretuojant turt ir pan.% valdios. /aigi, jurisdik*ija tai valstyb

suvereniteto iraika, kai kompetentingos valstybs institu*ijos pagal savo galiojimus leidia teisinius aktus, teisikai verti6aktus, taiko sank*ijas ar sprendia kitus teiss taikymo klausimus, kylanius dl asmen' veiklos alies teritorijoje arba u jos ribDiena i valstybs jurisdik*ijos 6orm' baudiamoji jurisdik*ija. Dalstybs baudiamoji jurisdik*ija neabejotinai susijusi galiojimais leidiant baudiamuosius statymus (statym' leidybos jurisdik*ija%, nagrinjant baudiamsias bylas (teismi

jurisdik*ija% ir sudarant slygas (prielaidas% nagrinti baudiamsias bylas dl valstybs teritorijoje ir u jos rib' padarynusikalstam' veik'. Dalstybs baudiamoji jurisdik*ija gyvendinama vadovaujantis tam tikrais prin*ipais, kuri' tvirtinimkonkreios alies baudiamajame kodekse apibria ios alies baudiam'j' statym' galiojimo erdvje teisines ribas. /aiteritorinio prin*ipo gali' nepakanka, norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, kai jis, padar0s nusikalstam veik nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teritorijos rib' (nusikalsta kitos valstybs teritorijoje arba vietoje, kuri pagal tarptautiteis0 nepriklauso n vienai suvereniai valstybei% , vliau j sugrta. :kstrateritorin jurisdik*ija yra teritorins jurisdik*ij

papildinys, nes valstyb gali iplsti savo baudiam'j' statym' galiojimo teisin0 erdv0 .


12/97

!.Aalstybs baudiamosios jurisdik$ijos prin$ipai. audiam'j' statym' galiojim erdvje apsprendia teritorinis, pilietybs (personalinis%, realinis bei universalinis prin*iptvirtinti 7 ?- str.".Teritorinis valstybs baudiamosios jurisdik$ijos prin$ipas.

audiamojo statymo galiojimas visuomet yra ribojamas tam tikra teritorija, kurios ribose utikrinamas valstybsuverenitetas. 7omentuojamo straipsnio ; dalyje tvirtinta taisykl, pagal kuri !asmenys, padar0 nusikalstamas veikas ietuvvalstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su ietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, atsako pagal kodeksL. Cstatymo nuoroda asmen reikia, kad statymas, kuriame aptariamas teritorinis prin*ipas, nustato baudiamatsakomyb0 nepriklausomai, koks asmuo - 6izinis ar juridinis padar 7 udraustas veikas ar 6izinis asmuo yra ietuvos pilietiusienietis ar asmuo be pilietybs (apatridas%, ar juridinis asmuo registruotas ietuvoje ar kitoje valstybje, kokia juridinio asme

6orma, ir pan.#./ietuvos teritorijos svoka.ietuvos valstybs teritorij apibria valstybs siena. agal ietuvos 4espublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statym

valstybs siena yra linija ir ia linija einantis vertikalus pavirius, apibriantis ietuvos 4espublikos teritorijos ribas sausumojems gelmse, oro erdvje, vidaus vandenyse, teritorinje j#roje ir jos gelmse.

4 teritorija$;% ems pavirius ir gelms tarp valstybs sien',=% vandens telkiniai, esantys respublikos teritorijoje>% teritoriniai vandenys,kuriems priklauso ;= j#rmyli' ploio altijos j#ros pakrai' vandenys,?% pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos,@% oro erdv vir sausumos ir vanden' teritorijos,A% j#r' laivai ir orlaiviai su 4 skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose.

)u valstybs teritorija yra glaudiai susijusios dar dvi svokos$!kontinentinis el6asL ir !iimtin ekonomin zonaL.ietuvos baudiamieji statymai taip pat galioja, jeigu nusikaltimas padarytas ietuvai priklausaniame kontinentiniame el7ontinentinis el6as + tai susietas su teritoriniais j#ros vandenimis iki tam tikro gylio j#ros pavirius ir jos gelms. Cvairstatini' pastatymas j#ros dugne esanioms ikasenoms tirti priklauso ietuvos valstybs jurisdik*ijai. /eiss paeidimai, sussu neteistais j#ros du /uo tarpu iskirtin ekonomin zona pagal 5#ros aplinkos apsaugos statym yra !u teritorini' vanderibos esanti altijos j#ros dalis, kurioje ietuvos 4espublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdik*ij ir pareigas, nustatyt

pagal ietuvos 4espublikos statymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninmis valstybmis nustato ietuv4espublikos tarptautiniai susitarimaiL. agal pamintos 5#r' teiss konven*ijos @A str. pakrants valstybs iskirtinje ekonminje zonoje turi$ a% suverenias teises, kuriomis remdamosi gali tyrinti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti tiek gyvuosius itekliutiek negyvosios gamtos turtus tuose vandenyse, kurie dengia j#ros dugn, arba j#ros dugne, jos gelmse esaniuose kloduose& b% tuteis0 atlikti kitoki veikl, skirt iskirtinei ekonominei zonai tyrinti ir eksploatuoti, pavyzdiui, usiimti energijos gamy

panaudojant vanden, sroves, vj.ietuvos usienio diplomatini' atstovybi' teritorija ir diplomat' automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi ietuvos teritorija

jie naudojasi nelieiamumo teise$ juose negalima daryti kratos, areto ir pan. Ssienio ali' diplomatinis korpusas naudojadiplomatinio imuniteto teise j' jurisdik*ijos klausimas yra sureguliuotas Dienos konven*ijos 8l diplomatini' santyki' btarpvalstybinmis sutartimis. 8iplomatinis imunitetas yra dviej' r#i'$

;% diplomatini' atstovybi' imunitetas (eksteritorialumas% jos patalp' ir transporto nelieiamyb&=% asmeninis diplomat' imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, j' eim

nariai, nesantys 4 pilieiais ir gyvenantys su diplomatais%./ok imunitet paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareig#nai, diplomatini' atstovybi' personalas&taip pat usien

valstybi' vadovai, parlamentarai, vyriausybini' delega*ij' nariai bei pagal dvipus susitarim vairi' delega*ij' nariai bei bendradarbiai. /ok imunitet turintis asmuo, padar0s nusikaltim usienyje, paskelbiamas persona non grata ir jam nustatomivykimo i alies laikas.

/aip pat pagal 4 7onstitu*ij nelieiamyb0 turi rezidentas, )eimo nariai (sesij' metu%, 7onstitu*inio teismo teisjai, teisjir pan. jiems yra numatyta tam tikra pro*ed#ra'.Teritorinio prin$ipo iimtys./aigi kontinentinis el6as ir iskirtin ekonomin zona pagal tarptautines sutartis ir ietuvos 4espublikos 7onstitu*ijos ?str.

? dal nra ietuvos valstybs teritorijos dalis. 3ptariant teritorin prin*ip, baudiamoji atsakomyb siejama su ietuvos valstybteritorija. /odl klausimo sprendimas galt' b#ti dvejopas$ a% nustatoma spe*iali atsakomyb u veikas, padarytkontinentiniame el6e ir iskirtinje ekonominje zonoje (taip yra padariusios kai kurios valstybs,pavyzdiui, 4usija%& asmenys, padar0 veikas iose teritorijose, traukiami baudiamojon atsakomybn remiantis ne teritoriniu, o kitais prin*ipa

pavyzdiui, pilietybs arba universaliniu, atsivelgiant padariusio veik asmens pilietyb0 arba paeisto teisinio grio spe*i 6ikiimtines ietuvos valstybs teises aptariamose teritorijose. /ai nulemia ir tarptautinse sutartyse nustatyti pakrants valstybinteresai, susij0 su pavojing' zon' tokiose vietose suk#rimu, toki' zon' turt' tyrimu ar naudojimu.).Aalstybs baudiamoji jurisdik$ija, nusikalstam veik padarius /ietuvos jros, ups ar oro laive %vliavos prin$ipas&.adarius nusikalstam veik j#ros laive, kuris yra atviroje j#roje, ar orlaivyje, kuris yra atviroje oro erdvje, turiniamietuvos valstybs vliav ar ietuvos valstybs skiriamuosius enklus, bau diamoji atsakomyb atsiranda pagal ietuvos

jeigu kitaip nenustatyta ietuvos 4espublikos tarptautinje sutartyje. 7artu b#tina atkreipti dmes kad tokia jurisdik*ija papras


13/97


14/97

valstybs paslaptis (7 ;=? str.%, valstybs paslapties atskleidim (7 ;=@ str.%, valstybs paslapties praradim (7 ;=A strvalstybs simboli' iniekinim (7 ;=B str.% usienio valstybs ar tarptautins vieosios organiza*ijos simboli' iniekinim (7 ;= str.%. 2is nusikaltim' sraas yisamus, todl jame nenumatyto nusikaltimo, kuriuo ksintasi esminius ietuvos valstybs interesus, padarymas nesudar

baudiamosios atsakomybs pagrindo pagal komentuojam straipsn.?. Ssienietis u pamintus nusikaltimus komentuojamo straipsnio pagrindu baudiamojon atsakomybn turi b#ti traukiamietuvoje

!9.Aalstybs interes svoka.Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs interesams yra nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi ietuv

valstybs nepriklausomyb0, teritorijos vientisum, konstitu*in0 santvark. Dalstybs interes' apsaugos prin*ipas tvirtintas 7 A straipsnyje. Dertybs, kurias ksinamasi darant nusikalstamas veikas, numatytas 4 7 ;;?-;= straipsniuose, yideologins.

!1.Dndividuali interes apsaugos valstybs baudiamosios jurisdik$ijos prin$ipas, jo skiriamieji bruoai ir taikymslygos./aikant individuali' interes' apsaugos prin*ip prapleiamos valstybs jurisdik*ijos ribos. 1ndividuali' interes' apsaug

prin*ipas 4 7 netvirtintas, nors abiej' 7 projekt' rengjai ir si#l tai padaryti. 2io prin*ipo reikm ta, kad j taikant galimgyvendinti savo baudiamj jurisdik*ij tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb aplaidiai i#ri kitvalstybs piliei' teisi' apsaug ir nesiekia dl toki' veik' gyvendinti savo baudiamosios jurisdik*ijos. /okiais paia

pagrindais valstybs baudiamoji jurisdik*ija gali b#ti gyvendinama ir tuomet, kai nusikalstama veika padaroma teritorijoniekam nepriklausianioje suvereniomis teismis. Ialiausiai io prin*ipo pripainimas yra b#tina personalinio prin*i

pripainimo pasekm, nes tik tokiu atveju galima kalbti apie abipus valstybs ir nuolat joje gyvenani' asmen' ry. Dis' pirmis prin*ipas gali b#ti taikomas tik tada, kai padaryta nusikalstama veika baudiama ir pagal ietuvos, ir pagal nusikalstamveikos padarymo vietos baudiamuosius statymus (veikos abipusio baudiamumo apribojimas%. 2is reikalavimas netaikomas ttuomet, kai veika padaroma vietoje, kurioje negalioja jokios valstybs statymai. 3ntra, taikant prin*ip kaltininkas gali b#teisiamas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybs, neleidianios j iduoti nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb3bipusio baudiamumo reikalavimo pripainimas lemia tai, kad pirmiausia kaltininkas turi atsakyti pagal nusikalstamos veik

padarymo vietos valstybs statymus, ir tik nesant tokios galimybs gali b#ti realizuota nusikalstamos veikos aukos valstybbaudiamoji jurisdik*ija. /reia, taikant prin*ip turt' b#ti baudiami tik ietuvoje nuolatins gyvenamosios vietos neturintusienieiai ir asmenys be pilietybs. /ai b#tina slyga norint prin*ip atriboti nuo personalinio. Ialiausiai engus ingsn

prin*ipo pripainimo link, reikia nustatyti, kad j taikant saugomi ne tik ietuvos pilieiai, bet ir kiti nuolatos ietuvoje gyvenantasmenys. /aiau iuo atveju reikia pabrti, kad kit' asmen' gynyba gali b#ti organizuojama tik tuomet, kai dl j' padarynusikalstam' veik' usienyje gali b#ti taikomas personalinis prin*ipas. /o nesant, negalimas ir atvirktinis valstybs ir asmeteisinis ryys.

!.Cniversalus valstybs baudiamosios jurisdik$ijos prin$ipas, jo skiriamieji bruoai ir taikymo slygos .

B )traipsnis . audiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus;. 7omentuojamas straipsnis tvirtina baudiamosios teiss doktrinoje vadinamj universalins jurisdik*ijos prin*ip. 2io

prin*ipo esm0 sudaro tai, kad valstyb nustato baudiamj atsakomyb0 u tam tikrus nusikaltimus, neatsivelgdama juospadariusi' asmen' pilietyb0 ir gyvenamj viet, taip pat nusikaltimo padarymo viet bei tai, ar u padaryt veik baudiamapagal nusikaltimo padarymo vietos statymus. 2ia taisykle spe*ialiai uprogramuojama keli' valstybi' baudiam'j'statym'jurisdik*ij' kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstam veik padar0s asmuo neivengt' baudiamosios atsakomybs./radi*ikai tokiomis nuostatomis siekiama padti baudiamosios teiss priemonmis ukirsti keli tarptautiniams nusikaltimams.ietuvos 4espublika universalin prin*ip taiko tik tiems nusikaltimams, kurie numatyti ietuvos 4espublikos tarptautinsesutartyse, pavyzdiui, nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai (7 MM-;;> str.%, prekyba monmis (7 ;?B str.% ir vaiko

pirkimas arba pardavimas (7 ;@B str.%Dienu i esmini' io prin*ipo poymi' yra tai, kad asmen, padarius tarptautin ar tarptautinio pob#dio nusikaltim,

numatyt 7 B str., patraukti baudiamojon atsakomybn ietuvoje galima net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietosvalstyb nenumato baudiamosios atsakomybs u tokias veikas.

!!.tstovavimo valstybs baudiamosios jurisdik$ijos prin$ipas, jo skiriamieji bruoai ir taikymo slygos.3tstovavimo prin*ipo esm ta, kad usienietis, esantis prin*ip taikanios valstybs teritorijoje, u usienyje padarytnusikalstamas veikas (iskyrus tas, kurios baudiamos taikant valstybs interes' apsaugos, individuali' interes' apsaugosuniversal'j prin*ipus% atsako pagal valstybs baudiamuosius statymus tik tuo atveju, kai kita valstyb prao j nubausDalstybs neretai ieko j' teritorijoje arba u j' rib' nusikalstam veik padariusi' asmen', siekdamos dl padaryt' veikgyvendinti savo baudiamj jurisdik*ij. /aiau suradus iekom asmen, kartais susiduriama su jo idavimo teisinmis kli#tim)iekdama, kad toks asmuo neivengt' baudiamosios atsakomybs, jo iekanti valstyb gali kreiptis su praymu nuteisti kaltininu nusikalstam veik, padaryt praomosios valstybs teritorijoje arba u jos rib' pagal jo 6aktins buvimo valstybs teis0. Norin


15/97

kad toks praymas b#t' patenkintas, vis' pirma privalu, kad praym gavusios valstybs baudiamieji statymai tvirtinatstovavimo prin*ip. 3tstovavimo prin*ipo pagrindas ekstradi*ijos arba asmens perdavimo netaikymas arba negalimumas bsiekis utikrinti atsakomybs neivengiamum. Nepaisant gantinai plai' atstovavimo prin*ipo galiojimo rib', leidiani' teigkad jis yra artimas universaliajam baudiam'j' statym' galiojimo erdvje prin*ipui, laikyti juos lygiaveriais negalima. 4 atstovavimo prin*ipas netvirtintas.3tstovavimo prin*ip apib#dinanios ir jo galiojimui b#tinos slygos$

;. 3tstovavimo prin*ipas turtu b#ti taikomas tik nuolatos ietuvoje negyvenantiems usienieiams ir asmenims pilietybs, padariusiems nusikalstamas veikas u ietuvos teritorijos rib'.

=. 3tstovavimo prin*ipas turt' b#ti taikomas tik tuomet, kai dl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos negali b#gyvendinta ietuvos baudiamoji jurisdik*ija taikant vliavos, valstybs interes' apsaugos, individuali' intere

apsaugos arba universal'j prin*ipus. 2i atstovavimo prin*ipo taikymo slyga galt' b#ti 6iksuojama ne j tirtanionormoje, o straipsnio pavadinime.>. /aikant norm kaltininkas turt' b#ti ietuvoje. /a pati slyga galioja ir iki teisminio tyrimo pradios momentui.?. austi asmen taikant atstovavimo prin*ip galima tik tuo atveju, kai, vadovaujantis pasirayta tarptautine sutartimi ar

na*ionaliniu statymu, kaltininkas negali b#ti iduotas arba perduotas kaltininko nubaudimu suinteresuotai valstybei artoks praymas, inant, kad jis nebus patenkintas, visai nepateikiamas. #tent tokiais atvejais kaltininko nubaudimsuinteresuota valstyb gali kreiptis praydama perimti i jos baudiamj persekiojim ir kaltinam asmen u jteritorijoje arba u jos rib' padaryt nusikalstam veik teisti pagal praomosios valstybs baudiamuosius statymus.

@. adaryta nusikalstama veika turi b#ti baudiama ietuvoje ir jos padarymo vietoje, o jei ji padaryta vietoje, kurionegalioja jokios valstybs statymai, tai gresianti kaltininkui bausm turi b#ti ne maesn kaip vieneri metai laisvatmimo.

!".


16/97

teisiamas savoje valstybje. Toki praktik savo pilie-i atvilgiu taiko daugelis valstybi, t tvirtindamos sana$ionalinse konstitu$ijose. Taip garantuojama teis bti neiduotam kitos valstybs teismams. Ddavimas usienio alimreglamentuotas dvialiais arba daugiaaliais susitarimais. Fra galimyb neiduoti, jei manoma, kad ten jis bus nuteistneteisingai. 3aprastai neiduodama tuo atveju, jei toje valstybje yra tikimyb, kad asmuo bus nuteistas mirties bausme,valstybje, kurioje tas asmuo yra atsirad@s, tos mirties bausms nra. iuo metu < taikoma tik u nusikaltimus, kurbausm yra daugiau kaip 1 metai laisvs atmimo.ietuvoje asmens ekstradi*ijos teismo pro*esas vyksta Dilniaus apygardos teisme. :kstradi*ij i lietuvos reglamentuoja 4 ==Y - ==@straipsniai. d. /arybos pagrind' sprendimo =KK=V@?V/D4 dl :uropos areto orderio ir valstybnari' tarpusavio perdavimo pro*ed#r' str. ; dalyje nurodytus 6ormos ir turinio reikalavimus

agal :uropos areto order ietuvos 4espublikos pilieiai ne i,duodami svetimai valstybei, o perduodami ki:uropos )jungos valstybei. ietuvos 4espublikos piliei' perdavimo pagal :uropos areto order pagrindas yra tarptautisutartis - :uropos )jungos steigimo sutartis. agal :uropos areto order perduodamas asmuo, kuris$ a% :uropos areto ordeidavusioje valstybje yra tariamas nusikalstamos veikos padarymu, arba b% :uropos areto order idavusioje valstybnubaustas su laisvs atmimu susijusia bausme, taiau nra jos atlik0s.agal :uropos areto order asmuo perduodamas tik tuo atveju, jeigu$ a% pagal order idavusios valstybs statymus u

padaryt nusikalstam veik yra numatyta bent vieneri' met' su laisvs atmimu susijusi bausm, arba b% kai paskirtos su laisvatmimu susijusios bausms terminas yra ne trumpesnis negu keturi mnesiai. 3smen'perdavimasteismui$ ;. raym suimti ir perduoti asmen bei praym pagrindiani mediag, /eismas gali si'sti bet kuriai valstybei, kuriteritorijoje tas asmuo gali b#ti surastas, ir prayti t valstyb0 bendradarbiauti suimant ir perduodant jam t asmen
http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=64134&Zd=Asmens%2Bperdavimas%2Bad%2Bhoc&BF=4#43z%2343zhttp://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=64134&Zd=Asmens%2Bperdavimas%2Bad%2Bhoc&BF=4#43z%2343zhttp://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=64134&Zd=Asmens%2Bperdavimas%2Bad%2Bhoc&BF=4#43z%2343z


17/97

Dalstybs, )tatuto 2alys, pagal ios )tatuto dalies nuostatas ir j' na*ionalinje teisje nustatyta tvarka vykdo sumimo perdavimo praymus. =. 5eigu praomas perduoti asmuo, na*ionaliniame teisme ginija praym, praomoji valstyb nedelsdama konsultuojasu /eismu, kad suinot', ar yra priimta atitinkama nutartis dl bylos priimtinumo /eismui. 5eigu byla yra priimtina /eismu

praomoji valstyb pradeda j vykdyti. 5eigu nutartis dl bylos priimtinumo dar nra priimta, praomoji valstyb gali atidpraymo perduoti asmen vykdym, kol /eismas priims sprendim dl bylos priimtinumo. >. Dalstyb, )tatuto 2alis, pagal savo pro*eso teis0 leidia per savo teritorij gabenti /eismui kitos valstybs perduot asmeiskyrus atvejus, kai dl tokio gabenimo per tos valstybs teritorij gali b#ti kliudoma perdavimui ar jis usit0st'. ?. 5eigu asmeniui, kur praoma perduoti, yra ikelta byla arba asmuo atlieka bausm0 praomojoje valstybje u kit nusikaltimne t, dl kurio yra praoma j perduoti /eismui, praomoji valstyb, nutarusi vykdyti praym, tariasi su /eismu.

5ei valstyb, )tatuto 2alis, gavusi /eismo praym perduoti jam asmen, gauna ir kitos valstybs praym iduoti t asmen dveikos, kuri yra pagrindas to nusikaltimo, dl kurio j perduoti prao ir /eismas, ji tai pranea /eismui ir praaniajai valstybei. raymas suimti ir perduoti asmen pateikiamas ratu. Fpatingos skubos atvejais praym galima perduoti bet kokiu b#dkuriuo galima pristatyti raytin dokument,

Fpatingos skubos atvejais /eismas gali prayti laikinai suimti praom perduoti asmen, kol bus teiktas praymperduoti asmen ir j pagrindiantys dokumentai.;.LperdavimasL yra tada, kai valstyb pagal ;MM m. 4omos /arptautinio baudiamojo teismo )tatut pristato asmen /eismui&=. LidavimasL (ekstradi*ija% yra tada, kai viena valstyb pagal sutart, konven*ij ar na*ionalinius teiss aktus pristato asmekitai valstybei.

! tema7 8usikaltimas ir baudiamasis nusiengimas!.1. 8usikalstomos veikos samprata ir rys.

Nusikalstamos veikos yra baudiamosios teiss erdis. audiamosios teiss objektas + nusikalstamos veikos, j' poymiai ir i' veipadarymo teisiniai padariniai. /erminas !nusikalstama veikaL yra naujas ietuvos baudiamojoje teisje, atsirad0s primus =KKK meaudiamj kodeks ir vartojamas vardyti visas iame kodekse numatytas ar kitais odiais draudiamas veikas.

8usikalstama veika yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika %veikimas ar neveikimas, u kuri numatybaudiamoji atsakomyb.Fra pabriami du poymiai, apib#dinantys veik kaip nusikaltim ar baudiamj nusiengim, ar nusikalstam veik apskritai. 2

poymiai tai 1& veikos pavojingumas, & veikos draudiamumas arba prieingumas baudiamajam statymui %Baudiamajakodeksui&.

1r nusikaltimas, ir baudiamasis nusiengimas yra pavojingos veikos. Deika baudiamojoje teisje - tai so*ialireikmingas mogaus elgesys, poelgis. e veikos negali b#ti kalbos apie nusikalstam veik. /aiau toli grau nkiekvienas mogaus poelgis pripastamas ess nusikalstamas. Rmogaus poelgiai so*ialiniu poi#riu gali b#ti so*ialinaudingi, neutral#s ir alingi.8usikalstama veika 0 tai pavojinga viepataujan-iai vertybi sistemai veika.

ND poymiai$o avojingumas&o rieikumas teisei&o )moninga ir valinga veika (veikimas ar neveikimas%

*usikalstama veika

Nusikaltimas Nusikalstamas nusiengimas/ai pavojinga ir iame kodekse udrausta veika(veikimas ar neveikimas%, u kuri numatyta laisvsatmimo bausm (7 ;K str.%

avojinga ir iame kodekse udrausta veika(veikimas ar neveikimas%, u kuri numatyta

bausm nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrusaret. (7 ;K str.%

!..8usikaltimo svoka

8usikaltimas %BT kodeksas 11 str. 999 9+ ' &;. Nusikaltimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas%, u kuri numatyta laisv

atmimo bausm.=. Nusikaltimai yra tyiniai ir neatsarg#s. /yiniai nusikaltimai skirstomi nesunkius, apysunkius, sunkius ir lab

sunkius.*usikaltimai
http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=64134&Zd=Asmens%2Bperdavimas%2Bad%2Bhoc&BF=4#59z%2359zhttp://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=64134&Zd=Asmens%2Bperdavimas%2Bad%2Bhoc&BF=4#59z%2359z


18/97

/yiniai nusikaltimai Neatsarg#s nusikaltimaiNusikaltimas yra tyinis, jeigu jis padarytastiesiogine arba netiesiogine tyia$/iesiogine tyia, jeigu$

;. asmuo suvok pavojing ND pob#d irnorjo taip veikti, (6ormalioji sudtis%

=. asmuo suvok, pavojing ND pob#d,

numat, kad dl jos veikimo ar neveikimogali atsirasti 7 numatyti padariniai, ir j'norjo& (materialioji sudtis%

Netiesiogin tyia, jeigu$asmuo suvok, pavojing ND pob#d, numat,kad dl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti7 numatyti padariniai, ir nors j' nenorjo, betsmoningai leido jiems atsirasti

Neatsargus nusikaltimas, jeigu jis padarytas dl$;. nusikalstamo pasitikjimo kai asmuo

numat, kad dl jo veikimo ar neveikimogali atsirasti 7 numatyti padariniai, taiaulengvab#dikai tikjosi j' ivengti&

=. nusikalstamo ner#pestingumo kai asmuo

nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimogali atsirasti 7 numatyti padariniai, norspagal aplinkybes ir savo asmeninessavybes galjo ir turjo tai numatyti.

7 ;@ ir ;A str., toks pat skirstymas taikomas ir baudiamajam nusiengimui.

/yiniai nusikaltimai skirstomi $

Nesunkius 3pysunkius )unkius abai sunkiusS juos baudiamajamestatyme (b st% numatytadidiausia bausmnevirija > met' laisvsatmimo

S juos b st numatytadidiausia bausmvirija > m. laisvsatmimo, bet nevirija Am.

S juos b st numatytadidiausia bausmvirija Am. laisvsatmimo, bet nevirija;K m.

S juos b st numatytadidiausia bausmvirija ;K m. laisvsatmimo

>. Nesunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm nevirtrej' met' laisvs atmimo.

?. 3pysunkis nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virtrejus metus laisvs atmimo, bet nevirija eeri' met' laisvs atmimo.

@. )unkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virieerius metus laisvs atmimo, bet nevirija deimties met' laisvs atmimo.

A. abai sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausmvirija deimt met' laisvs atmimo.

Nusikaltimas gali b#ti nagrinjamas vairiais aspektais$ 7aip atitinkamas poelgis. 7aip so*ialinio gyvenimo reikinys. 7aip asmens savybi' ir jo *Harakterio bruo' pasekm.

!.!. 8usikaltimo poymiai7

Nusikaltimo poymiai$

o tai veika (veikimas ar neveikimas%&o tai pavojinga veika (materialusis poymis$ veika pavojinga viepataujaniai vertybi' sistemai. Deikos pavojingum

apib#dinamas dviem rodikliais$ pob#diu ir laipsniu. ob#dis tai kokybin veikos *Harakteristika. 5is priklauso nunusikaltimo objekto, t.y. nuo teisini' gri', kuriuos ksinamasi, vertingumo. aipsnis ireikia kiekybin0 veik*Harakteristik. Dienar#iai nusikaltimai atskiriami pagal laipsn. &

o tai prieinga teisei veika$ Pudrausta 7" ( 6ormalusis poymis%.

)kiriami trys nusikaltimo poymiai. Nusikaltimu gali b#ti laikoma tik smoninga ir valinga veikla. 5i gali pasireikti aktyvveikimo 6orma veikimu arba pasyvia elgesio 6orma neveikimu. Nusikaltimu nelaikoma nei sitikinimai, nei mintys, nei asmeneigiamos subjektyvios elgesio savybs, kol jos nra realizuojamos mogaus iorinje veikloje.


19/97

Nusikaltimu yra pripastama ne bet kokia veika, bet pavojinga veika. avojingumas yra laikomas antruoju nusikaltimo poymiDeikos pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savyb, kuri nepriklauso nei nuo statymo leidjo, nei nuo asmen', taikan

baudiamsias teisines normas, valios. Deikos pavojingumas yra dinamikas, kintantis poymis. avojingum lemia vairobjektyv#s ir subjektyv#s veikos poymiai. agrindinis vaidmuo tenka objektyviems poymiams$ padarytos veikos pob#diu

pasekmms, vietai, laikui ir kitoms aplinkybms. )ubjektyv#s poymiai tai kalt, tikslas, motyvai.

Deikos pavojingumas apib#dinamas dviem rodikliais$ avojingumo pob#diu. avojingumo laipsniu.

Nusikaltimai skiriasi pavojingumu. Nusikaltim' pavojingumas apibriamas = terminais$ nusikaltimo pavojingum

pob#dis ir pavojingumo laipsnis.

avojingumo pob#d daniausiai lemia ksinimosi objekto vertingumas- antai k#no sualojimas skiriasi nuo vagysts pavojingumpob#diu, nes k#no sualojimas yra pavojingesnis nusikaltimas dl to , kad sveikata yra didesn vertyb u nuosavyb0.

/uo tarpu keli tapat#s ar vienar#iai nusikaltimai skiriasi pavojingumo laipsniu, kur lemia tam tikr' poymi' ireiktumlaipsnis (sunkus k#no sualojimas yra pavojingesnis u lengv k#no sualojim.ir t.t.%.

Nusikaltimo pavojingumas (sunkumas% kon*entruota 6orma ireikiamas statymo sank*ijoje u padaryt nusikaltim. /pirmas r#inis nusikaltimo pavojingumo lygis. 3ntras veik' pavojingumo lygis konkretaus padaryto nusikaltimo lygis.

Naujame 4 7 nusikaltim' klasi6ika*ijai numatoma teikti daug didesn0 reikm0, siejant su nusikaltimo kategorijomtokias baudiamsias teisines pasekmes kaip atleidim nuo bausms, atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, pripainimre*idyvistu, lygtin atleidim nuo bausms, senaties bei teistumo inykimo terminus. Naujuose statymuose numatoma iskirti

nusikaltim' kategorijas nesunkius (veikos, u kurias statymu numatyta sank*ija yra ne didesn kaip A metai laisvs atmimosunkius (tyiniai nusikaltimai, u kuriuos statymas numato iki ;K met' laisvs atmimo%, labai sunkius (tyiniai nusikaltimai, ukuriuos statymas numato laisvs atmimo bausm0 daugiau kaip ;K met'.1&Nusikaltimas veika, pavojinga viepataujaniai vertybi sistemai.

Rodis "pavojingasP / aikinamas kaip keliantis pavoj', darantis al, besiksinantis ar kak paeidiantis. Ne maisvarbu k ksinamasi, kam daro al nusikalstamas poelgis$ valstybei, asmeniui, visuomenei.

Disas visuomenines vertybes galtume suskirstyti dvi grupes$ endramogikos tokios vertybs, kurias demokratinje visuomenje pripasta ir gerbia visos politin

partijos (mogaus gyvyb, sveikata, laisv, orumas, nuosavyb, visuomens saugumas%. 2ios vertybginamos (bent jau statymuose% daugiau ar maiau ir totalitarinse valstybse.

Nusikaltimopoymiai

Nusikaltimas taiveika

Nusikaltimas taipavojinga veika

Nusikaltimas - taiprieinga teisei veika

Nusikaltimo pob#d lemiantys poymiai7sinimosi

Nusikaltimodalykas

Deikos tikslas

DeikosDeikos

Nusikaltimo

7alts 6orma

Deikos


20/97

1deologins paprastai skiriasi vairi' partij' poi#ris b#tent ias vertybes. 5uk kiekviena visuomen tusavo vertybi' skal0, ir jeigu vienose alyse vertinami tvirti santuokiniai ryiai, tai kitose alyse legalizuojam

prostitu*ija8idiausias vertybes saugo /, dl to galime teigti, kad nusikaltimais pripastamos paios pavojingiausios veikos, kurios ksina didiausias vertybes.

2)eikosprieingumas baud!iamajam "statymui.Nusikaltimu galime pavadinti tik toki pavojing veik, kuri yra kriminalizuota statyme. 2is poymis reikia, kad m

dominanti veika ne tik apskritai kelia pavoj' kokioms nors vertybms, bet yra statymas, kuris aprao nepageidautino elgespoymius ir numato baudiamj atsakomyb0 u toki veik. C spe*i6iniai tuo atvilgiu, jog juose 6ormuluojamos

pareigojamos, o draudiamos normos. 5os draudia daryti poelgius, kurie yra apraomi C dispozi*ijoje.

IvadosGei nra bent vieno nusikaltimo poymio, nra nusikaltimo.8usikaltimo poymiai yra pagrindas ini$ijuoti baudiamj persekiojim.

a%padaryta veika pripastama pavojinga viepataujanioms vertybms, taiau neprieinga / .vz.$ iki iol nra 7 straipsnio, kuris draust' prostitu*ij.

b%veika prieinga /, taiau nepavojinga viepataujaniai vertybi' sistemai, nedaro jai alos.vz.$ spekulia*ija.

=


21/97

!.".8C=D2/TDHI 2/=DJD2ADH=

Nusikaltim' klasi6ikavimas tai nusikaltim' suskirstymas atskiras grupes pagal atitinkamus kriterijuNusikaltimai klasi6ikuojami$

pagal nusikaltimo sudties elementus, atskiras grupes ir remiantis baudiamojo persekiojimo slygomis, pagal pavojingumo pob#d ir laipsn.audiamajai teisei reikmingiausias yra nusikaltim' klasi6ikavimas pagal pob#d ir laipsn, nes b#tent tok

klasi6ikavimas padeda spr0sti baudiamosios atsakomybs di6eren*ijavimo bei bausms individualizavimo klausimus.Nusikaltim' klasi6ikavimas pagal j' pavojingumo laipsn ir pob#d$

nusikaltim' priskyrimas tam tikroms kategorijoms, tiesioginis nurodymas 7 )pe*ialiosios dalies normose, nusikaltim' kategorij' iskyrimas pagal baudiamosios teiss normos sank*ijoje numatyt bausm

dyd.

Nusikalstamos veikos skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus.Nusikaltimai yra tyiniai ir neatsarg#s.agal pavojingumo pob#d ir laipsn nusikaltimus galima slyginai suskirstyti tokias kategorijas$

;. nusikaltimai, nesudarantys didelio pavojaus - nesunk#s nusikaltimai&=. apysunkiai nusikaltimai&>. sunk#s nusikaltimai&

?. labai sunk#s nusikaltimai.Nusikaltimai nesudarantys didelio pavojaus tai nusikaltimai, u kuri' padarym statyme yra numatyta t

bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, arba maksimali bausm ne daugiau kaip vieneri metai laisvs atmimo.rie nesunki' nusikaltim' priskiriami tyiniai nusikaltimai, u kuriuos statyme nustatyta bausm daugia

kaip vieneri metai laisvs atmimo, bet ne daugiau kaip ketveri metai laisvs atmimo, o neatsargius nusikaltimus, u kuriustatyme numatyta bausm daugiau kaip vieneri metai laisvs atmimo, bet ne daugiau deimties (pvz., nuudymas dneatsargumo%.

3pysunkiais laikomi nusikaltimai, u kuri' padarym statyme nustatyta bausm yra didesn nei ketveri metlaisvs atmimo, taip pat neatsarg#s nusikaltimai, kai u j' padarym statyme nustatyta bausm ne daugiau kaip eeri metlaisvs atmimo.

rie sunki' nusikaltim' priskiriami nusikaltimai, u kuri' padarym statyme numatyta bausm daugiau kaeeri metai laisvs atmimo, bet ne daugiau deimties met' laisvs atmimo. 5ei yra padaromas sunkus nusikaltimas, asmeninegali b#ti taikomas bausms vykdymo atidjimas.

abai sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas. S tyin nusikaltim baudiamajame statyme ynumatyta didiausia bausm, kuri virija deimt met' laisvs atmimo.

S kai kuriuos itin sunkius nusikaltimus labai retai yra taikoma amnestija ar teikiama malon.#tent pagal pavojingumo pob#d ir laipsn nusikaltimai klasi6ikuojami C atitinkamas grupes, pavojingumo laipsnis

pob#dis lemia nusikaltimo sudi' suskirstym paprastas, kvali6ikuotas, ir privilegijuotas. Dien veikos pavojingumneutenka, kad veika b#t' laikoma nusikalstama. Nusikaltimu laikoma tik tokia pavojinga veika, kuri numaty

baudiamajame statyme. rieingumo teisei poymis reikia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu.

!.#. BC6KDHLGL 8C=DK


22/97

ii%3avojingumo laipsnis parodo kiek nusikaltimas pavojingas. /oks pat pagal savo pob#d nusikaltimas gali bskirtingai pavojingas pagal savo laipsn. kiekybin *Harakteristika. (l.sunkus, apysunkis, lengvas% (pvz. nuudymas unuudym dl savanaudik' tiksl', tv, motin%

/eismas vertina kiekvieno nusikaltimo pavojingum skirdamas bausm0. )ank*ijose yra numatytos tam tikralternatyvos, tam tikri bausms diapazonai, kurie leidia atsivelgt pavojingum, jo pob#d, laipsn ir individualizuot bausm/eismas parenka tinkamiausi i sank*ijoje nurodyt' bausmi' arba net nenurodyt'. avojingumas materialusis nusikaltim

poymis.b%#rieingumas teisei. (iame kodekse udrausta veika%. Eormalusis poi#ris. Deika yra ne iaip pavojinga, bet ir statym

leidjo atitinkamu b#du 6orminta, tai yra kriminalizuota veika.*% %Baudiamumas&nieks nra tikras dl to.

8uo nusikaltimo skiriasi baudiamumo prin$ipu.

!.). 8usikaltimo ir baudiamojo nusiengimo atribojimo kriterijai.agrindinis materialus kriterijus, pagal kur naujajame 7 atskiriamas nusikaltimas ir baudiamasis nusiengima

-nusikalstamos veikos dalyko ypatumai, pirmiausia jo vert ar kiekis.3ntai 7 ==@ straipsnio (7yininkavimas% ; dalyir = dalyje nustatyta, kad valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kit' naudai tiesiogiai ar netiesiogiai prim0

paadj0s ar susitar0s priimti ky, reikalav0s ar provokav0s j duoti u teist ar neteist veikim ar neveikim vykdagaliojimus, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba laisvs atmimu iki trej' me(= dalyje - iki penkeri' met'%. /o paties straipsnio ? dalyje nustatyta, kad valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savar kit' naudai tiesiogiai ar netiesiogiai prim0s, paadj0s ar susitar0s priimti maesns negu 1 HM/ verts ky, reikalavar provokav0s j duoti u teist ar neteist veikim ar neveikim vykdant galiojimus, padar baudiamj nusiengim

baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu. 2iuo atveju kyio dalyko vert yra nusikaltim

ir baudiamojo nusiengimo atskyrimo kriterijus.3tsivelgiant pagrobto turto vert0 atskiriamos ir nusikalstamos veikos nuosavybei. Iali b#ti atskiriama iratsivelgiant nusikalstamos veikos padarinius, j' dyd.

/aiau ne visada statym' leidjas paioje statymo dispozi*ijoje 6ormuluodamas nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimpoymius paymi abiej' nusikalstam' veik' skiriamj rib. /ada reikia pasitelkti vairius statymo aikinimo b#dus. 8eja, nvisada gelbsti gramatinis ar loginis statymo aikinimas. 5ei statyme nra aiki' atskyrimo kriterij', reikia pasitelkti o6i*ia

baudiamojo statymo aikinim. 3utentikas baudiamojo statymo aikinimas pateikiamas 7 spe*ialiosios dalies straipniuose, pavadintuose !)vok' iaikinimasL.

!.*. 8usikalstamos veikos atribojimas nuo kit teiss paeidim %$ivilinio delikto, administra$inio teiss paeidimdrausminio nusiengimo& atskyrimas nuo kit teiss paeidim.3dministra*ins teiss paeidimas (nusiengimas% - prieingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasvalstybin0 arba viej t

baudziamoji teise bendroji dalis [mokslobaze.lt]

Documents