a.w. tozer “Šventojo pažinimas” (“the knowledge of the ... ?· a.w. tozer “Šventojo...

Download A.W. Tozer “Šventojo pažinimas” (“The Knowledge of the ... ?· A.W. Tozer “Šventojo pažinimas”…

Post on 24-Jan-2019

215 views

Category:

Documents

0 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

  • A.W. Tozer ventojo painimas (The Knowledge of the Holy)

    vadas

    Tikroji religija sukelia konflikt tarp dangaus ir ems, ir atnea aminyb laik. Kristaus pasiuntinys,

    nors ir kalba tai, k Dievas sak jam, turi, kaip sak kvakeriai, pritaikyti savo ini klausytoj situacijai.

    Prieingu atveju jo kalba bus suprantama tik jam paiam. Jo inia ne tik turi bti amina, bet ir atitinkanti

    laik. Jis turi kalbti savo kartai. ios knygos inia nra ms dien inia, bet ji tinka ir mums. Problema, apie

    kuri a kalbsiu, egzistavo Banyioje visais laikais, bet iandien ji yra ypatingai atri. A kalbu apie Dievo

    didybs tikro supratimo pametim. Banyia paliko tikrj supratim apie Diev ir tai vyko ne staiga, o

    ingsnis po ingsnio; ir tai, kad pati Banyia nemato ir nesuvokia to, tik dar labiau pablogina situacij.

    Skurdus Dievo painimas, kuris bdingas beveik visiems krikionims, yra daugelio blogybi prieastis; ir

    nauja krikioniko gyvenimo filosofija yra i blogybi pasekm. mons pamet tikr dievikos didybs

    suvokim, todl jie prarado ir pagarbi Dievo baim bei Jo pripainim. Mes pametme garbinimo dvasi.

    Moderni krikionyb negali pasigirti tikiniaisiais, kurie patirt ir brangint gyvenim Dvasioje. odiai:

    Bkite rams ir painkite, kad A esu Dievas, jau nieko nereikia i laik pasitikiniam savimi ir

    bruzdaniam garbintojui.

    is Dievo didybs suvokimas yra prarandamas btent tuo laiku, kai religija stipriai stumiasi priek ir

    banyios klesti kaip niekad anksiau. Blogiausiai yra tai, kad ms pergals yra iorins, o pralaimjimai-

    vidiniai. Ms religijos kokyb yra paeista, todl iorins pergals yra tik dar vienas pralaimjimas.

    Vienintelis bdas, kuriuo mes galime susigrinti dvasinius praradimus, tai grti j prieastis ir daryti tai,

    ko reikalauja tiesa. ventojo painimo trkumas yra vis ms problem aknis. Grimas prie Viepaties

    didybs yra j isprendimas. Jei ms suvokimas apie Diev yra skurdus ir klaidingas, nemanoma ilaikyti

    sveik moral ir teisingus poirius. Jei mes norime, kad Dvasios jga sugrt ms gyvenimus, turime

    pradti galvoti apie Diev tok, koks Jis yra i tikrj.

    A viliuosi, kad i mano knygel bus kuklus naas didesn Dievo didybs painim. Jei i dien

    krikionys skaityt Augustino ar Anzelmo ratus, mano knyga bt nereikalinga. Deja, jie tik ino j vardus.

    Leidyklos kartais ileidia i viesuoli knygas, bet jos pasilieka knygyn lentynose. Akivaizdu, kad nedaug

    krikioni yra pasiruo skaityti imtus puslapi religins ir didelio dmesio sutelkimo reikalaujanios

    literatros. ios knygos primena jiems t knyg, btin perskaityti studij metais, daugyb ir nekelia joki

    ger prisiminim. Mano knyga nra parayta nei ypatingu, nei paslaptingu stiliumi, todl a viliuosi, kad kai

    kurie prisivers perskaityti j. Joje nra nieko, kas prietaraut sveikai krikionikai teologijai; ji yra skirta ne

    profesionaliems teologams, bet monms, kuri irdys lenkia juos iekoti Dievo. A viliuosi, kad i knyga

    turs dal js asmenins religijos pltroje ir a bsiu patenkintas, jei nors keletas moni, skaitydami j, bus

    kvpti mstyti apie Dievo esyb.

    A.W. Tozer

  • 1 skyrius

    Kodl mes turime teisingai galvoti apie Diev?

    Visagalis Viepatie, ne filosof ir imini, bet prana, apatal ir ms Viepaties Jzaus Kristaus

    Dieve ir Tve, leisk pripainti Tavo ventum. Tie, kurie nepasta Tavs, galbt aukiasi kitokio dievo negu

    Tu ir garbina ne Tave, bet savo vaizduots krin, todl apviesk ms protus, kad mes paintume Tave tok,

    koks Tu esi, kad galtume mylti ir garbinti Tave taip, kaip Tu esi vertas. Amen.

    Tai, kas ikyla ms prote tuomet, kai mes galvojame apie Diev, yra labai svarbu. Istorija patvirtina,

    kad, koks buvo tautos ar atskiro asmens Dievo painimas, tokia buvo ir j religija. Dievo garbinimo tyrumas

    priklauso nuo to, koki viet garbintojo gyvenime uima Dievas. Taigi visada svarbiausias Banyios

    klausimas yra pats Dievas ir tikra realyb apie mog yra ta, kok suvokim apie Diev jis turi giliai savo

    irdyje, o ne ta, k jis gali pasakyti ar padaryti. Pagal slapt irdies statym mes visada artinams prie tokio

    Dievo, kur sivaizduojame savo prote. Tai yra tiesa ne tik apie kiekvien krikion atskirai, bet ir apie vis

    Banyi. I to, k ji moko apie Diev arba k nutyli, nes danai tyla kalba garsiau u odius, mes galime

    painti j. Tai, kok Dievo liudijim ji skelbia, pasako visk apie j. Jei mogus nuoirdiai pasakyt, kokios

    mintys kyla jam pagalvojus apie Diev, mes galtume tiksliai nuspti dvasin jo ateit. Jei mes galtume inoti,

    k iandieniniai religiniai vadovai i tikrj galvoja apie Diev, beveik tiksliai nusptume, kur Banyia bus

    rytoj.

    Be joki abejoni, pats svariausias odis kiekvienoje kalboje yra tas, kuriuo yra vadinamas Dievas.

    Mintys ir kalba yra dovanos, kurias Dievas suteik savo kriniams, panaiems J. Jos yra labai artimos Jam

    ir yra nemanomos be Jo. Reikminga yra tai, kad pirmasis odis buvo odis: Pradioje buvo odis, tas odis

    buvo pas Diev, ir odis buvo Dievas. (Jono 1:1). Mes galime kalbti, nes Dievas kalbjo. Jame odis ir

    supratimas yra neatsiejami vienas nuo kito.

    Neapsakomai svarbu, kad ms supratimas apie Diev bt kuo ariau tiesos. Ms ipainimai visuose

    ms credo yra labai nereikmingi, palyginus juos su tikromis ms mintimis apie Viepat. Ms tikras

    supratimas apie Diev danai gali slptis po denominacini ipainim iuklmis ir galbt reikia nemaai

    pastang isiaikinti koks jis yra i ties. Tik po skausmingo savs ityrimo mes galsime suinoti, k mes i

    ties galvojame apie Diev. Teisingas supratimas apie Viepat yra ne tik sistematins teologijos, bet ir

    kasdieninio krikioniko gyvenimo pamatas. Jis yra tas pats, kas pamatas ventyklai; jei jis yra netinkamas

    arba netvirtas, ji anksiau ar vliau sugrius. A manau, kad doktrinoje ir krikionikos etikos pritaikyme yra

    maai klaid, kuri aknis nra netobulame arba netinkamame supratime apie Diev. A manau, kad i dien

    Dievo suvokimas yra taip krits, jog yra labai toli nuo to, kurio yra vertas Aukiausiasis Dievas; ir tuose,

    kurie laiko save krikionimis, jis prilygsta moralinei nelaimei. Visos dangaus ir ems problemos kartu yra

    niekas, palyginus jas su ia Dievo painimo problema: kas yra Jis, koks yra Jis ir kaip mes, kriniai, turime

    elgtis su Juo.

    mogus, kuris turi teising suvokim apie Diev, yra laisvas nuo laikin problem daugybs, nes

    supranta, kad jos yra laikinos. Bet netgi tuomet, kai jis gali bti ilaisvintas nuo dideli laikin nat, sunki

    aminybs nata gula ant jo pei ir spaudia ymiai labiau u visas pasaulio kanias. i sunki nata yra

    mogaus pareiga prie Diev. Jis suvokia savo pareig mylti Diev vis savo gyvenim, visa irdimi ir siela,

    tobulai paklusti Jam ir tinkamai garbinti J. Kai kenianti mogaus sin sako jam, kad n vieno i i dalyk

    jis nepadar, o tik nuo pat vaikysts kvailai maitavo prie dangaus Visagal, is vidinis svoris tampa sunkiai

    pakeliamu. Evangelija gali paalinti i griaunani sielos nat, suteikti lov vietoj pelen ir diaugsm

    vietoj gedulo, vis dlto, jei mogus nejauia ios natos, Evangelija nieko nereik jam; ir kol jis nepamatys

  • Dievo, iauktinto vir visko, nejaus nei baims, nei natos. Menkas Dievo suvokimas sunaikina Evangelij

    kiekviename, kuris turi j.

    Tarp vis nuodmi, kurias linksta mogaus irdis, nra labiau nekeniamos Dievui u stabmeldyst,

    nes savo gilumoje ji yra meitas apie J. Stabmeldika irdis laiko Diev kitokiu negu Jis yra o tai jau yra

    baisi nuodm - ir pakeiia tikrj Diev kitu, panaiu save. is dievas visada atitinka atvaizd to, kuris sukr

    j; jis gali bti tyras arba nedoras, geras arba iaurus, priklausomai nuo moralins mogaus, kuris susikr j,

    bsenos. Visikai nekeista, kad kritusios irdies susikurtas dievas yra nepanaus tikrj Diev. Viepats sako

    nedorliui: Tu manai, kad A esu toks, kaip tu. (Psal.50:21). I tikrj tai yra Aukiausiojo Dievo, kuriam

    cherubai ir serafimai aukia: ventas, ventas, ventas kareivij Dievas, eidimas. Bkime budrs ir

    nepasiduokime savo ididume klaidingai miniai, kad stabmeldyst yra tik lenkimasis matomiems objektams,

    todl civilizuotos tautos yra laisvos nuo jos. Mintys apie Diev, kurios nevertos Jo, yra stabmeldysts esencija.

    Jos prasideda prote ir gali pasilikti jame be jokio matom garbinimo veiksm. Paulius sako: Pain Diev,

    jie negarbino Jo kaip Dievo ir nedkojo Jam, bet tuiai mstydami paklydo ir neimani j irdis aptemo.

    (Rom.1:21). I to kilo stab, panai mones, gyvulius ir roplius garbinimas, taiau visa tai prasidjo prote.

    Neteisingi supratimai apie Diev yra ne tik stabmeldysts altinis, jie jau yra stabmeldyst. Ikreipti supratimai

    apie Diev greitai suteria religij. Ilga Izraelio istorija akivaizdiai parodo tai, o Banyios istorija patvirtina.

    Banyiai yra labai svarbu turti aukt suvokim apie Diev, nes jam menkjant, kartu su juo menkja ir

    Dievo garbinimas joje bei jos moral. Pirmas ingsnis banyios degradacij yra aukto supratimo apie Diev

    pametimas. Bet kurios banyios kritimo prieasties pirmiausia mes turime iekoti jos svarbiausios teologijos

    sugedime. Ji paprasiausiai netesingai atsak klausim: Koks yra Dievas?. Ji ir toliau gali laikytis teisingo

    teorinio ipainimo, bet kasdieninis jos ipainimas tapo netikru. Jos mokiniai pradeda tikti kitokiu Dievu,

    negu Jis yra i tikrj, ir tokia erezija yra labai klastinga bei neanti mirt.

    Pati

Recommended

View more >