12009-2010 1

Negalėdami pakeisti tikrovės, keiskime ją reginčias akis. N. Kazantzakis

2

Tikslas

Išmokti pažinti save, savo vertybes, jausmus, gebėti juos išreikšti.

3

Prieš pradedant kalbėti apie žmonių bendravimą ir bendradarbiavimą, turime kiekvienas paklausti savęs ir kitų:

„Kas aš esu? Kas tu esi? „Kas mes esame?“„ Kokia mano, tavo, esmė? „Kas nulemia „mano“, „Tavo“, „Mūsų“ mintis ir elgesį kiekvieną dieną – esminiai tikslai ir vertybės ar kiti dalykai? Kas?

Viena iš pagrindinių visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimų mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis – nelygiateisiško bendravimo situacijos, kai vienas stovi, o kitas klūpo, o stovintysis galvoja apie savo tikslą, apimtas poreikio jį kuo greičiau pasiekti.

Visai kitokius pėdsakus palieka konstruktyvaus lygiateisiško bendravimo situacijos, kuriose abu asmenys yra visiškai laisvi, laisvai išreiškia savo esmę , savo mintis, savo norus.

4

Atviras ir konstruktyvus kontaktas tarp žmonių įmanomas tik abipusės pagarbos ir visiško atvirumo pagrindu.

Atsakykite į klausimus:

Kas yra meilė ir pagarba?

Kuo pasireiškia šie jausmai?

Ką jie žmogui duoda?

Užbaikite mintyse sakinį: „Didžiausia dovana, kurią aš turiu savyje ir galiu dovanoti kitam, tai .......?“

5

Kaip Jūs parodote pagarbą kitam?

Kokių savęs gerbimo būdų Jūs pageidaujate iš kitų žmonių?

6

Savistaba* mums suteikia tik dalį tik dalį informacijos apie save.

Bendraudami pamatome save kitų akimis.

Matydami save kitų akimis susikuriame „socialinį veidrodįsocialinį veidrodį“.

*savistaba – tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas, žvelgiant į savo vidinį pasaulį.

2009-2010 6

7

Kas AŠ esu?

Kas AŠ toks?

8

Asmenybės savigarba formuojasi, girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus.

Ypač tai svarbu vaikystėje, kurioje didžiausią įtaką turi suaugusiųjų vertinimai :

◦ tėvų ar globėjų,

◦ vėliau mokykloje - mokytojų.

9

Savigarba nėra pastovus jausmas

Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude.

Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį - kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje, kai vertiname atskiras savo ypatybes, poelgius, veiksmus.

10

Įsivaizduokite žmogų, kuris yra atstumtas, užsidaręs, nepasitikintis savimi.

◦ Mes matome, kad jo savigarbos lygis - žemas. ◦ Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį, tai

galbūt sužinotumėt, kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį.

◦ Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų.

11

Žema savigarba brangiai kainuoja. Su žema savigarba susijusios įvairios problemos: narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas.

Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir

gyvenimo problemų

12

Mūsų savigarbos lygis labai svarbus, nes jis atsispindi bendravime.

Ir aukštą, ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas.

13

Aukšta savigarba - priešingai, galinga, malonumą teikianti jėga.

C. Rogers (1961) apie savigarbą rašė:

„Tai nėra mėgavimasis savimi, iš tikro tai tylus malonumas

būti kažkuo".

14

Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti, bet ir pakelti savigarbos lygį, todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje, kad atitiktume jos vertybes ar normas.

Mes prisitaikome fiziškai, emociškai ir intelektualiai. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas, bet prisitaikome ir išoriškai: apranga, elgesiu, kad būtume patrauklūs kitiems.

Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį, patvirtinantį mūsų sėkmę, tai savigarba kyla.

15

„Studentas". Bet Jūs esate ne bet koks,

Jūs esate „geras" arba „blogas" studentas

16

Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą, bet ir pozityvųjį ar negatyvųjį Aš.

Savosios vertės jausmas, arba savęs vertinimas - tai savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas.

17

Tai savęs pažinimo būdas.Jo metu lyginame savo savybes su kitų žmonių ypatybėmis.Save lyginame tada, kai nesame tikri dėl savo:◦ elgesio;◦ jausmų;◦ sugebėjimų ir t.t.

2009-2010 17

182009-2010 18

19

Galime išskirti du socialinio palyginimo tipus:◦Aukštyn Aukštyn orientuotąorientuotą;

◦Žemyn Žemyn orientuotąorientuotą.

2009-2010 19

geresni,stipresni žmonės

prastesni,blogesni žmonės

20

Lygindami save su pranašesniais žmonėmis galime apibrėžti siektinus standartus.

Tačiau tuo pat metu galime pažeisti savo Ego – nuolatos jausimės prastesni, blogesni už kitus.

2009-2010 20

21

Savęs lyginimas su silpnesniais, prastesniais, vadinamas apsisaugojimoapsisaugojimo arba savo vertės savo vertės kėlimo strategijakėlimo strategija.

Naudodami šį palyginimo būdą galime labiau pasitikėti savo jėgomis, meistriškumu, gebėjimais.

2009-2010 21

22

Vis dėlto, vertinant save geriau išlaikyti dviejų palyginimų viduriuką – save lyginti su panašiais žmonėmis.

2009-2010 22

geresni,stipresni žmonės

prastesni,blogesni žmonės

panašūs žmonės

23

Palygindami, dažnai siekiame ne pažintisave, o tiesiog išsiaiškinti „ar aš geresnis užjį?“.Stereotipiniai klausimai (ir ką jie reiškia):

ką veiki gyvenime? (ar uždirbi daugiau už mane?) kokie tavo pomėgiai? (ar aš už tave pranašesnis?) ką veiki laisvalaikiu? (ar tavo gyvenimas įdomesnis už mano?)

2009-2010 23

24

Reikėtų pamatyti save kitų akimis, bet ne vesti savo vertės statistiką.

Pasirinkti teisingus asmenis ir savybių palyginimo kriterijus.

Matyti save tokį, kokį tave mato kiti.

2009-2010 24

25

Tik atsiverdami kitam žmogui, mes galime

pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį.

F. Porat

2009-2010 25

26

Keturios asmenybės „ erdvės "

Atvira

Paslėpta

Neaiški

Nežinoma

2009-2010 26

27

Atvira

Atvira „erdvė" yra vieša. Ji apima informaciją, kurią mes žinome

apie save ir kiti žino apie mus, pavyzdžiui, mūsų vardą, profesiją ir

pan.

2009-2010 27

28

Paslėpta

Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai, ko nenorime, kad jie

žinotų apie mus:

Savo baimesFantazijasBanko kortelės PIN kodąApatinių spalvą.

2009-2010 28

29

Neaiški „erdvė"

Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų, kuriuos apie mus žino

kiti, tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. Pavyzdžiui:

Aplinkiniai gali pastebėti, kad mes pernelyg stipriai

kvėpinamės; Kad esame labai triukšmingi ir

pan. Šią informaciją apie save mes

galime gauti atgaliniu ryšiu, t. y. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus,

kurių mes patys nejaučiame.2009-2010 29

30

Nežinoma „erdvė"

Nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam, nei mums, nei kitiems. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės, pasąmonėje glūdintys Aš aspektai.

Johari langas-

2009-2010 30

31

Neturėdami socialinio veidrodžio, matytume tik miglotus savojo AŠ savojo AŠ kontūrus.

Negalėtume lyginti savęs su kitais.

negalėtume objektyviai savęs įvertinti...

2009-2010 31

32

Bendravimas ir atsiskleidimas kitiems sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą, tarpusavio santykių stiprėjimą bei

gilėjimą. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti,

vadinasi, verta rizikuoti.

2009-2010 32

33

Pradėkime nuo savęs klausdami

Kas aš esu?

34

Koks aš esu?Koks aš esu?

Charakterischarakteris

temperamentas

valia

35

Temperamentas -tai anksti pasirodantys, palyginti pastovūs, charakterio lemiami individualūs reakcijos ir valdingumo skirtumai.

Išskirti šie tipai:

cholerikas (gr. chole “tulžis”),

sangvinikas (gr. sanguis “kraujas”),

melancholikas (gr. melas chole “juodoji tulžis”),

flegmatikas (gr. flegma “gleivės”).

36

Cholerikas -

tai žmogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energija liejasi per kraštus:

valdingas; impulsyvus, judrus, aktyvus; audringai reaguoja į visus įvykius,

greitai užpyksta.

37

Sangvinikas -

tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus:

pasitikintis savimi; lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų; mėgsta juokauti.

38

Melancholikas

tai jautrus, pasyvus žmogus, linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų, kuriuos jis įžvelgia aplinkoje:

neramus, įtarus; jautrus menkiausioms pašalinėms

smulkmenoms; linkęs į depresiją.

39

Flegmatikas

tai žmogus, kuris galvoja ramiai, nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. Tai pasyvaus temperamento tipas.

lėtas, neemocionalus; kantrus, ištvermingas, gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų nei kitų temperamentų žmonės.

Koks temperamento tipas yra geriausias?

40

ekstravertus - žmones, kurie visą dėmesį sutelkę į išorinį pasaulį, jame vykstančius įvykius ir žmones;

intravertus – žmones, kurie visą dėmesį nukreipę į savo vidinį pasaulį, mintis, jausmus, patyrimą. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis, nei veikiantis žmogus.

C. Jung, analitinės psichologijos kūrėjas, vienas žymiausių XX amžiaus psichologų, pasiūlė skirstyti visas asmenybes į:

41

Nemėgsta skolinti. Jei skolina, tai atsargiai ir dvejodami.

Mielai skolina pinigus ir daiktus.

Ataskaitas mieliau pateikia raštu nei žodžiu.

Iškalbus; ataskaitas mieliau pateikia žodžiu nei raštu.

Kartais būna labai tiesmuki ir stačiokiški.

Paprastai stengiasi neužgauti kitų.

Santūriai juokiasi ir reiškia jausmus. Jukūs.

Gana greitai sutrinka. Sunkiai sutrikdomi.

Labai gerai prižiūri savo daiktus ir turtą. Viskas turi būti gražu ir tvarkinga.

Nesirūpina savo daiktais ir turtu.

Varžosi kalbėti ir pasirodyti auditorijai. To vengia.

Apsigimę oratoriai, nesivaržo auditorijos.

Lėtai apsisprendžia ir veikia. Greitai priima sprendimus.

Būdinga jausena ir elgsena (1)Būdinga jausena ir elgsena (1) INTRAVERTŲINTRAVERTŲ EKSTRAVERTŲEKSTRAVERTŲ

42

Daugelio laikomi pedantais. Rašo, perrašo, iki tobulybės.

Veikia greitai. Retai perrašo laiškus ir paiso smulkmenų.

Atsargiai užmezga naujas pažintis. Greitai susidraugauja.

Nors paprastai nėra šnekūs, mėgsta rimtas diskusijas ir ginčus.

Nemėgsta ginčytis.

Nuolat susirūpinę. Dėl nieko per daug nesirūpina.

Rūpestingi ir atidūs kasdieniams dalykams.

Nesuka galvos, ką vilkėti, ką valgyti, kur eiti ir t.t.

Labai jautrūs pastaboms apie juos. Jiems nelabai rūpi, kas apie juos šnekama.

Piktinasi valdingais įsakymais. Į nurodymus reaguoja dalykiškai.

Sunkumus stengiasi įveikti vieni. Nedvejodami prašo pagalbos sunkumams įveikti.

Būdinga jausena ir elgsena (2)

INTRAVERTŲ EKSTRAVERTŲ

43

Būdinga jausena ir elgsena (3)

INTRAVERTŲ EKSTRAVERTŲ

Jiems smagiau dirbti pavieniui nei komandoje.

Mieliau dirba su kitais, o ne vieni.

Mėgsta būti giriami. Abejingi pagyrimams.

Linkę įtarinėti. Nėra įtarūs dėl kitų žmonių paskatų.

Nepastovesnės nuotaikos nei stiprūs ekstravertai.

Kone visada vienodai nusiteikę.

Mėgsta darbą, reikalaujantį kruopštumo, dėmesio detalėms.

Labiau mėgsta darbą, kur detalės nėra svarbios.

Labiau mėgsta intelektualius užsiėmimus.

Labiau mėgsta sportą nei knygas ar intelektualią veiklą.

Daug svajoja ir mąsto, kas galėjo būti ar kas bus.

Nekuria planų – gyvena šia diena.

Nepaprasta sąžiningi ir koneveikia save už ne itin tobulą darbą.

Linkę rizikuoti, leistis į avantiūras – retai rūpinasi padariniais.

44

Kaip aš mąstau? 7 Gardnerio intelektaiKaip aš mąstau? 7 Gardnerio intelektai

45

Kaip aš mąstau?

LOGIKA KŪRYBA

ORGANIZACIJA INTUICIJA

46

KAIRIAJAM pusrutuliuipriskiriamos funkcijos:

kalba, skaitymas, rašymas, loginis mąstymas, taisyklių laikymasis, teksto ir sakinio analizė, sugebėjimas išskirti detales, skaičiai, duomenys, faktai, linijinis nuoseklus suvokimas, laiko suvokimas, sugebėjimas mintinai išmokti nuo konteksto atskirtus informacijos vienetus (svetimos kalbos žodžius, datas, formules, terminus ir kt).

DEŠINIAJAM pusrutuliuipriskiriamos funkcijos:

vaizduotė, kūno kalba, intuicija / jausmai, kūrybingumas, sugebėjimas susieti faktus, orientacija, menas, muzika, šokis, balso skambesys, intonacija, kalbėjimo ritmas, mimika, judesiai, visumos suvokimas, erdvės pojūtis

47

Intekektas – suvokimas, prasmė, protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai

48

Verbalinis intelektasVerbalinis intelektas – tai jautrumas žodžių prasmei, – tai jautrumas žodžių prasmei, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui ir kaitymui, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui ir kaitymui, jų pajėgumui pakeisti nuotaiką, įtikinti ar perteikti jų pajėgumui pakeisti nuotaiką, įtikinti ar perteikti informaciją. Labai išvystyto šios rūšies intelekto informaciją. Labai išvystyto šios rūšies intelekto apraiška – poeto ir rašytojo naudojami niuansai.apraiška – poeto ir rašytojo naudojami niuansai.

Jei dominuoja tokio tipo intelektasJei dominuoja tokio tipo intelektas, , žmogusžmogus::

lengviausiai priima ir įsisavina žodinę informaciją, lengviausiai priima ir įsisavina žodinę informaciją, gali fiksuoti įvairius kalbos niuansus, stilių bei gali fiksuoti įvairius kalbos niuansus, stilių bei atpažinti kalboje išreikštą nuotaiką;atpažinti kalboje išreikštą nuotaiką;

labai sklandžiai kalba, reiškia mintis, jo žodynas labai sklandžiai kalba, reiškia mintis, jo žodynas yra turtingas, jis mėgsta skaityti, jam patinka rašyti yra turtingas, jis mėgsta skaityti, jam patinka rašyti bei žaisti žodžių žaidimus.bei žaisti žodžių žaidimus.

49

Erdvinis intelektasErdvinis intelektas – tai gebėjimas gerai – tai gebėjimas gerai manevruoti erdvėje, konstruoti ar įsivaizduoti manevruoti erdvėje, konstruoti ar įsivaizduoti trimačius objektus bei jų projekcijas, interpretuoti trimačius objektus bei jų projekcijas, interpretuoti diagramas, žemėlapius ir kt.diagramas, žemėlapius ir kt.

Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogusJei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus:

mąsto vaizdais, jaučia visumą, gerai piešia, tapo, lipdo, mąsto vaizdais, jaučia visumą, gerai piešia, tapo, lipdo, lengvai skaito žemėlapius, schemas, diagramas;lengvai skaito žemėlapius, schemas, diagramas;

turi gerą vaizdinę atmintį, ypatingai tiksliai skiria turi gerą vaizdinę atmintį, ypatingai tiksliai skiria spalvasspalvas..

50

Loginis – matematinisLoginis – matematinis intelektas – gebėjimas intelektas – gebėjimas manipuliuoti abstrakčiais simboliais, gerai spręsti manipuliuoti abstrakčiais simboliais, gerai spręsti loginius galvosūkius, ieškoti priežasties ir pasekmės loginius galvosūkius, ieškoti priežasties ir pasekmės ryšių.ryšių.

Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogusJei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus:

geba įžvelgti įvairių reiškinių loginę struktūrą, mėgsta tikslumą, jam patinka abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, jis mėgsta dirbti kompiuteriu;

žavisi gerai organizuota veikla.

51

Kinestezinis intelektasKinestezinis intelektas – tai tobulas – tai tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas, savo kūno suvokimas ir valdymas, gebėjimas tyrinėti liečiant, judant.gebėjimas tyrinėti liečiant, judant.

Jei dominuoja tokio tipo intelektas,Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogusžmogus::

itin gerai jaučia savo kūną, jo puikūs refleksai, jis itin gerai jaučia savo kūną, jo puikūs refleksai, jis greitai išmoksta naują judesį, pastebi judančius objektus, greitai išmoksta naują judesį, pastebi judančius objektus, mėgsta liesti ir dažniausiai yra auksinių rankų meistras;mėgsta liesti ir dažniausiai yra auksinių rankų meistras;

mėgsta vaidinti, yra jautrus fizinei aplinkai, atsimena mėgsta vaidinti, yra jautrus fizinei aplinkai, atsimena tai, kame realiai dalyvavo, o ne tai, ką girdėjo ar tik matė.tai, kame realiai dalyvavo, o ne tai, ką girdėjo ar tik matė.

52

Muzikinis intelektasMuzikinis intelektas – tai– tai gebėjimas jautriai gebėjimas jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti instrumento skambesį melodijoje, mėgautis instrumento skambesį melodijoje, mėgautis improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais. improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais. Muzikinio intelekto apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ir Muzikinio intelekto apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ir kitų didžiųjų kompozitorių genialumas.kitų didžiųjų kompozitorių genialumas.

Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogusJei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus:

jautrus balso tonui, tembrui ir ritmui, emocinei muzikos jėgai; gali būti labai dvasingas.

53

Vidinis (asmeninis) intelektasVidinis (asmeninis) intelektas – tai gebėjimas – tai gebėjimas pažinti save, paaiškinti savo ir kitų žmonių mintis, pažinti save, paaiškinti savo ir kitų žmonių mintis, jausmus, emocijas, nusipiešti tikslų savo jausmus, emocijas, nusipiešti tikslų savo psichologinį portretą, ieškoti atsakymų į būties psichologinį portretą, ieškoti atsakymų į būties klausimus.klausimus.

Jei dominuoja tokio tipo intelektas,Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus:žmogus:

yra jautrus savo vertybėms, gerai pažįsta savo yra jautrus savo vertybėms, gerai pažįsta savo jausmus, pranašumus ir trūkumus;jausmus, pranašumus ir trūkumus;

puikiai suvokia save, savo tikslą, turi intuiciją, puikiai suvokia save, savo tikslą, turi intuiciją, vidinę motyvaciją, linkęs į savianalizę bei vidinę motyvaciją, linkęs į savianalizę bei individualizmą.individualizmą.

54

Tarpasmeninis (socialinis)Tarpasmeninis (socialinis) intelektas – intelektas – tai gebėjimas įvairias būdais bendrauti su tai gebėjimas įvairias būdais bendrauti su kitais sudėtingoje socialinėje aplinkoje. kitais sudėtingoje socialinėje aplinkoje.

Jei dominuoja tokio tipo intelektas,Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus:žmogus:

lengvai užmezga kontaktą ir bendrauja su lengvai užmezga kontaktą ir bendrauja su žmonėmis, gerai derasi, suvokia kito žmogaus žmonėmis, gerai derasi, suvokia kito žmogaus ketinimus, mėgsta būti draugijoje, turi daug draugų;ketinimus, mėgsta būti draugijoje, turi daug draugų;

dažnai tarpininkauja sprendžiant konfliktus, domisi dažnai tarpininkauja sprendžiant konfliktus, domisi socialinėmis situacijomis.socialinėmis situacijomis.

55

Kaip su jais komunikuoti?

Vizualams – braižykite grafikus, schematizuokite dialogo esmę.

Audialams – dėliokite garsinius kirčius, darykite pauzes, keiskite tembrą, skirdami svarbius dalykus nuo nesvarbių.

Kalbėdami su kinestetikais dialogui suteikite emocinių atspalvių, netaupykite detalių perspėdami apie pavojus arba piešdami džiaugsmingas perspektyvas.

Logikams kalbėkite logiškai, argumentuotai, racionaliai. Naudokitės tais žodžiais, kuriuos vartoja jūsų pašnekovas.

56

Tęskime ....Kaip pažinti save?

57

Kokios mano vertybės?

meilėšeima

laisvė

prestižaspinigai

statusas

grožis

dvasinisgyvenimas

kūryba

tikėjimas

58

Minčių žemėlapis