margas2012 m. geguþës 15 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. geguþës 15 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kst

ë

Tai ádomuPortretas

Krakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriuje ávyko renginysKrakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriuje ávyko renginysKrakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriuje ávyko renginysKrakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriuje ávyko renginysKrakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriuje ávyko renginys„Darbðti kaip bitutë“, skirtas Mamø ðventei„Darbðti kaip bitutë“, skirtas Mamø ðventei„Darbðti kaip bitutë“, skirtas Mamø ðventei„Darbðti kaip bitutë“, skirtas Mamø ðventei„Darbðti kaip bitutë“, skirtas Mamø ðventei. Juk graþiausi palyginimai. Juk graþiausi palyginimai. Juk graþiausi palyginimai. Juk graþiausi palyginimai. Juk graþiausi palyginimai,,,,,kuriuos tariame apie biteles darbininkes, taip pat tinka mylimomskuriuos tariame apie biteles darbininkes, taip pat tinka mylimomskuriuos tariame apie biteles darbininkes, taip pat tinka mylimomskuriuos tariame apie biteles darbininkes, taip pat tinka mylimomskuriuos tariame apie biteles darbininkes, taip pat tinka mylimomsmamoms, moèiutëms. Jos – darbðèios, rûpestingos, tvarkingos,mamoms, moèiutëms. Jos – darbðèios, rûpestingos, tvarkingos,mamoms, moèiutëms. Jos – darbðèios, rûpestingos, tvarkingos,mamoms, moèiutëms. Jos – darbðèios, rûpestingos, tvarkingos,mamoms, moèiutëms. Jos – darbðèios, rûpestingos, tvarkingos,iðtikimos ðeimai ir savo namams.iðtikimos ðeimai ir savo namams.iðtikimos ðeimai ir savo namams.iðtikimos ðeimai ir savo namams.iðtikimos ðeimai ir savo namams.

Netradicinë ðventë mamoms – ,,Darbðti kaip bitutë“

Tad vaikuèiø „bituèiø“sveikinimai, dovanëlës, daine-lës ir ðokiai buvo skirti tik

joms. Vëliau ðventinë diena tæsësiedukacinëje iðvykoje bitininkës Al-donos Augustinavièienës sodyboje.Svetinga ir nuoðirdi ðeimininkë vi-sà gyvenimà paskyrë bitininkystei.

Mamos, moèiutës ir vaikuèiaisuþinojo, koks ádomus ir ávairiaspal-vis yra bièiø gyvenimas. Nuo anksty-vo pavasario iki rudens jos prineðapilnus avilius medaus. Bitininkë nu-stebino, nes ji plikomis rankomis dir-ba prie biteliø, kurios uþ rûpestá jai

atsilygina „saldþia sveikata“. Nors me-dus yra svarbiausias produktas, bet bi-èiø pienelis ir duonelë yra labai vertin-gi. Be to, visi þavëjosi ið vaðko pagamin-tomis þvakutëmis ir suþinojo, kaip jaspasigaminti. Taip pat ðeimininkë pavai-ðino ið ávairiø augalø surinktu medumi.

Vaikuèiai mamytëms ir moèiu-tëms dovanojo vaðkines bitutes, linkë-dami paèiø graþiausiø bituèiø savybiø.Dëkojame A. Augustinavièienei uþnuostabià vieðnagæ jos sodyboje.

Jurgita VAITIEKÛNIENË,Krakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø

skyriaus pradiniø klasiø mokytoja

Meilë muzikai ákvepia ir teikia jëgøAuðra MALINAUSKIENË

„Esu laiminga, galëdama dirbti„Esu laiminga, galëdama dirbti„Esu laiminga, galëdama dirbti„Esu laiminga, galëdama dirbti„Esu laiminga, galëdama dirbtitaitaitaitaitai, kas man yra arèiausiai, kas man yra arèiausiai, kas man yra arèiausiai, kas man yra arèiausiai, kas man yra arèiausiaiðirdies – mokyti vaikus grotiðirdies – mokyti vaikus grotiðirdies – mokyti vaikus grotiðirdies – mokyti vaikus grotiðirdies – mokyti vaikus grotifortepijonu“, – sako Këdainiøfortepijonu“, – sako Këdainiøfortepijonu“, – sako Këdainiøfortepijonu“, – sako Këdainiøfortepijonu“, – sako Këdainiømuzikos mokyklos fortepijonomuzikos mokyklos fortepijonomuzikos mokyklos fortepijonomuzikos mokyklos fortepijonomuzikos mokyklos fortepijonoklasës mokytoja metodininkëklasës mokytoja metodininkëklasës mokytoja metodininkëklasës mokytoja metodininkëklasës mokytoja metodininkëOlga LUKÐIOlga LUKÐIOlga LUKÐIOlga LUKÐIOlga LUKÐIENË.ENË.ENË.ENË.ENË.

Ðià ilgametæ pedagogæ„Rinkos aikðtei“ siûlë pakalbin-ti jos auklëtiniø tëvai, negailëjæmokytojai ðiltø þodþiø.

„Apie kiekvienà mûsø mo-kyklos mokytojà galima labaidaug gero ir graþaus priraðyti,nes kiekvienas jø dirba puikiai,todël tikrai nesijauèiu verta bû-ti laikraðèiø puslapiuose“, – ta-riantis dël bûsimo susitikimo sa-kë O. Lukðienë.

Gyvena kelios kartos

Nuo 1973 metø Këdainiømuzikos mokykloje dirbanti pa-ðnekovë gimë ir uþaugo Këdai-niø senamiestyje. Èia baigë irtuometinæ 1-àjà vidurinæ (da-bar – J. Paukðtelio pagrindinë)mokyklà.

„Esu keliø kartø këdainie-të, nes mano proseneliai, sene-liai ir tëvai gyveno Këdainiø ra-jone. Mieste baigiau vidurinæ irmuzikos mokyklas, o pastarojo-je ir ásidarbinau baigusi studijas“,– pasakojo O. Lukðienë.

Svajojo apie akordeonà

„Vaikystëje, kaip ir daugu-ma vaikø, labai troðkau mokytismuzikos.

/Nukelta á 9 psl./ O. Lukðienë: „Nors Muzikos mokykloje dirbu daugybæ metø, kasdien á darbà einu kaip á ðventæ.“

1959– tais metais Këdai-

niuose buvo ákurta Muzi-kos mokykla, kurioje nuopat ásikûrimo veikia forte-pijono klasë.

67– tiek mokiniø Mu-

zikos mokykloje mokësipirmaisiais mokslo me-tais. Pirmoji mokytoja bu-vo I. Zdanavièienë, o pir-mosios laidos (1962 m.)absolventë Stanislava Jo-naitienë dirbo fortepijo-no mokytoja.

1993– nuo tø metø skyriui

vadovauja Larisa Melni-kienë.

11– tiek fortepijono moky-

tojø ir 5 koncertmeisterësðiais metais dirba Muzikosmokykloje. Ðio skyriaus mo-kiniai ir mokytojai dalyvau-ja ávairiuose rajono bei mies-to kultûriniuose renginiuose,respublikiniuose konkursuo-se ir festivaliuose./Nuotr. ið asmeninio O. Lukðienës archyvo/

Meironiðkio skyriaus vaikai su mamomis ir moèiutëmis ásiamþino bendroje nuotraukoje.

2012 m. geguþës 15 d.margas8

Kûryba

Startavo Didysis þygis po Baltijos ðalis

„Didþiajam Baltijos þygiui“atrinkta 30 lankytinø objektø – podeðimt ið Lietuvos, Latvijos ir Es-tijos, kuriuos lankydami keliauto-jai dalyvauja loterijoje ir gali lai-mëti vertingø prizø bei gauna nuo-laidø objektø lankymui. Þygis,vyksiantis iki rugpjûèio 31 dienos,organizuojamas jau ðeðtàjá kartà.

Kodël verta dalyvauti?

„Didysis þygis po Baltijosðalis 2012“ – puiki galimybë kar-tu praleisti laikà ir laimëti vertin-gø prizø. Pagrindinis prizas –skrydis á abi puses á pasirinktà ðaláið pateikto sàraðo ir nakvynë 4þvaigþduèiø vieðbutyje dviem as-menims. Baltijos prizas – kelionëá pasirinktà vienos ið Baltijos ðaliøsostinæ ir nakvynë 4 þvaigþduèiøvieðbutyje dviem asmenims. Taippat bus galima laimëti daugybæ ki-tø prizø Estijoje, Latvijoje ir Lie-tuvoje.

Be to, ðio þygio dalyviai ke-liauja pigiau – pateikæ nuolaidø ku-ponà, kurá gali rasti „Didþiojo þy-gio po Baltijos ðalis 2011“ broðiû-roje, gauna áëjimo nuolaidø lanko-muose objektuose. Lankomameobjekte pateikæ „Didþiojo þygio poBaltijos ðalis 2012“ knygelæ, bilie-tà galësite ásigyti su 50 proc. nuo-laida. Informacija apie kainas pa-teikta knygelëje ir þygio svetainëjehttp//:www.greatbaltic.eu.

Tapti þygio dalyviu verta ir dëlto, kad nereikia ilgai svarstyti, kurkeliauti ir kà pamatyti per atosto-gas bei praleisti daug laiko ren-giantis kelionei – keliautojas gau-na parengtà marðrutà su iðsamiainformacija, objektø apraðymais irþemëlapiu. Kasmet þygio organi-zatoriai siûlo aplankyti vis kitusobjektus, turizmo ekspertai juos

vertingiausià prizà. Nuotraukasreikia ádëti savo profilyje „Didþio-jo þygio po Baltijos ðalis 2012“ in-terneto svetainëje http://www.gre-atbaltic.eu iki rugpjûèio 31 d.

Ðiais metais „Baltijosþygyje“ – ir Paberþë

Ðiais metais kvieèiama ke-liauti po EDEN (PatraukliausiosEuropos turizmo vietovës) pro-jekto objektus laimëtojus bei kan-didatus. Todël tarp siûlomø ap-lankyti – ir Paberþës 1863 m. su-kilimo muziejus (taip pat L. Ðep-kos droþiniø muziejus, V. Into ak-menø muziejus, Uþgavëniø mu-ziejus, karstinë ágriuva Karvës ola,Krekenavos regioninio parko lan-kytojø centras, apþvalgos ratasprie Zaraso eþero, Ventës ragoðvyturys, Molavënø piliakalniøkompleksas ir Neries regioninioparko lankytojø centras).

Paberþës sukilimo muziejuslankytojus pasitiks atsinaujinæs –2011 m. atlikta muziejaus rekonst-rukcija: atnaujintos ekspozicijos,jos papildytos informacija lietuviøir anglø kalbomis, restauruotos þi-balinës lempos. Këdainiø rajonoobjektas á marðrutà átrauktas ant-ràjá kartà – 2008 metais keliauto-jams buvo siûloma aplankyti Ku-nigaikðèiø Radvilø mauzoliejø.

Daugiau informacijos apieþygá: http://www.greatbaltic.eu

VðÁ Këdainiø turizmo ir versloinformacijos centro inf.

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

TTTTTaip vadinasi viena Juozoaip vadinasi viena Juozoaip vadinasi viena Juozoaip vadinasi viena Juozoaip vadinasi viena JuozoPaukðtelio knyga. VPaukðtelio knyga. VPaukðtelio knyga. VPaukðtelio knyga. VPaukðtelio knyga. Viena iðiena iðiena iðiena iðiena iðtrilogijos apie kaimà ir jotrilogijos apie kaimà ir jotrilogijos apie kaimà ir jotrilogijos apie kaimà ir jotrilogijos apie kaimà ir joþmones. Man tik vienà kartàþmones. Man tik vienà kartàþmones. Man tik vienà kartàþmones. Man tik vienà kartàþmones. Man tik vienà kartàyra tekæ matyti raðytojà gyvà,yra tekæ matyti raðytojà gyvà,yra tekæ matyti raðytojà gyvà,yra tekæ matyti raðytojà gyvà,yra tekæ matyti raðytojà gyvà,ramioje savo namo aplinkojeramioje savo namo aplinkojeramioje savo namo aplinkojeramioje savo namo aplinkojeramioje savo namo aplinkojepriiminëjantá rajono literatus,priiminëjantá rajono literatus,priiminëjantá rajono literatus,priiminëjantá rajono literatus,priiminëjantá rajono literatus,atidþiai jø klausantá, kaipatidþiai jø klausantá, kaipatidþiai jø klausantá, kaipatidþiai jø klausantá, kaipatidþiai jø klausantá, kaipsugebëdavo klausytis savosugebëdavo klausytis savosugebëdavo klausytis savosugebëdavo klausytis savosugebëdavo klausytis savomokiniø per literatûros pamo-mokiniø per literatûros pamo-mokiniø per literatûros pamo-mokiniø per literatûros pamo-mokiniø per literatûros pamo-kas ar kitu metu.kas ar kitu metu.kas ar kitu metu.kas ar kitu metu.kas ar kitu metu.

Raðytojo namø kûrybosaura

Gamtos ramybëje prisiglau-dæs namas buvo pedagogo, raðy-tojo kûriniø, dovanotø þmonëms,liudytojas. Iðëjo Juozas Paukðte-lis ið gyvenimo, o namas liko,skleisdamas paslaptingà kûrybosaurà. Kaip ir dauguma tokiø na-mø Lietuvoje, Juozo Paukðtelionamas tapo muziejumi. Lankyda-vosi tame muziejuje mokslinin-kai, uþsukdavo vienas kitas eks-kursantø bûrys, jei kas nors prisi-mindavo, kad Këdainiai turëjo irsavà raðytojà. Praskrisdavo ro-mantikos sparnais poezijos pava-sariø paukðtë. Ir vël tylu, kaip irJ. Paukðtelio gyvenimo laikotar-piu. Mëgo raðytojas tà tylà, lei-dþianèià susikaupti ir apmàstytiþmogaus gyvenimo problemas.

Skaitau deðimties klausimøLietuvos raðytojø atsakymus.Juozo Paukðtelio atsakymai patystrumpiausi, be jokios arogancijos,paprasti, dalykiðki. Tokie, koks jispats buvo gyvenime, daþnai uþsi-daræs, savo mintis iðklodamas netik romanuose, bet ir straipsniuo-se to meto periodikoje.

Atgijo noras privatizuoti

Pasikeitë laikai ir daug kampasirodë, kad kultûra, neduodan-ti pelno, þmonëms nereikalinga.Atsimenu, kaip tada prieð val-dþios norà parduoti J. Paukðtelionamà-muziejø sukilo Këdainiøkraðto inteligentai, daugiausiamokytojai. Vyko aðtri diskusija sa-vivaldybës apartamentuose. Toksnoras buvo pristabdytas. Ëjo me-tai, daugelis ið tø protestuotojø,negaliø kamuojami, pritilo, kaikurie iðëjo ið gyvenimo. Vël atgi-jo noras privatizuoti muziejø. Jukjokio pelno neduoda, o remontasjau esà reikalingas. Kam kiðtitûkstanèius á nepelningà objektà?

Rinko paraðus

Rajono literatai áteikë val-dþiai ne vienà deðimtá gyventojøparaðø, rekomenduodami tamþalumoje paskendusiame name-lyje kurti rajono literatûros ir me-no muziejø, kuriame bûtø surink-ta medþiaga apie Këdainiø rajo-ne gyvenusius raðytojus ir meni-ninkus, taip pat ir apie iðkiliausiusliteratûros mokytojus. Paradok-sas – paraðai tikriausiai atsidûrëstalèiuje, kaip neverti dëmesio,

„Èia mûsø namai“motyvuojant, kad nëra reikalo kið-ti tûkstanèius á toká objektà, kuriuoþmonës nesidomi. Argi? O gal val-dþios atstovai nesupranta, kas taiyra muziejus, kad gali já Muziejømetais paskelbti kaip privatizuo-jamà objektà?

Juk muziejus – tai ne klubinëástaiga, uþsiimanti renginiø orga-nizavimu. Muziejus – tai mûsøðventovë, priglaudþianti tuos, ku-rie savo talentus atidavë þmogið-kosios moralës ugdymui. Muzie-jus tarnauja valstybës ir þmogaustobulëjimo istorijai, kurià turëtøþinoti kiekvienas, jei nenori vël bû-ti nuvestas á viduramþius. Tam, þi-noma tarnauja tie, kurie nori þmo-gø paversti vergu, kad galëtø gal-voti tik apie savo kiðenes. Matyt,kaþkam prireikë vilos ramiamekampelyje. Ir tas kaþkas tiesia sa-vo èiuptuvus á tai, kà galima nu-pirkti gal ne visada uþ dorai uþ-dirbtus pinigus, sunaikinant tokià„nereikðmingà“, kaip kam atrodo,kultûros dalelæ. Ir ðtai tie „mûsønamai“ jau tampa nebe mûsø, okokio nors pinigø maiðo.

Koks namo-muziejauslikimas?

Tyli mokytojai lituanistai,skaitydami skelbimà, kad JuozoPaukðtelio namas-muziejus busprivatizuotas. Kodël tyli? Pamàs-tykime. Gal tas nuolankumas ir ty-la ne tik mûsø rajone, bet visojeLietuvoje leidþia po demokratijospriedanga naikinti viskà vardanpaties didþiausio pono kito? Ir taipáteisinti dvasiná skurdà. Jaunimas,susodintas prie kompiuteriø, ne-iðmoks savarankiðkai màstyti, ne-þinos, kas buvo tas Juozas Paukð-telis, kaip jau dabar „Klausimëlio“laidos paklausti jauni þmonës ne-þino, kas toks buvo Maironis, ne-prisimena në vieno eilëraðèio, ne-gali atsakyti kas Lietuvos himnoautorius. Ar tokios Lietuvosmums reikia?

Neokolonializmas, ásitvirtinæglobalistø nuostatai, niekada ge-ruoju neatiduos þmonëms to, kaspadëtø jiems siekti dvasiniø ver-tybiø aukðtumø. Taigi kai „mûsønamai“ jau ne mûsø namai, ar ga-lima tylëti? Kai menininkai iðgu-jami ið savojo rajono ieðkoti prie-globsèio Þemaitijoje ar kur norskitur, kur ta tyla gali mus nuvesti?

Kvieèia diskusijai

Raðau, tikëdama, kad straips-nis pakvies daugelá á diskusijà, kadnebûsiu apkaltinta senø laikønostalgija. Juk lengviausia viskàsugriauti, sunaikinti, nieko ra-cionalaus toje paèioje vietoje ne-sukûrus.

Greitai visa Lietuva jau busne mûsø namais, jei mes linkèio-sime galvas tik prieð pinigø mai-ðus, prisidengusius demokratijosklastinga aureole.

Neþinau, gal J. Paukðtelio na-mas-muziejus jau parduotas. Ne-aiðku, kam. Taèiau diskusija, ma-nau, praverstø… Gal maþiau ver-tybiø bûtø sunaikinta…

Prieð keletàmetøkeliautojamsbuvo siûlomaaplankytiKunigaikðèiøRadvilømauzoliejø.

kruopðèiai atrenka, atsiþvelgdamiá jø unikalumà, vertæ, pasiekiamu-mà ir turistiná patrauklumà. Todëlvisi, keliaujantieji ðio þygio marð-rutu, gali bûti tikri, kad tos pro-jekto vietovës, kuriose lankysis, jønenuvils, suteiks naujø þiniø, pa-tirèiø ir teigiamø emocijø.

Kaip dalyvauti?

Registruokitës svetainëjewww.greatbaltic.eu. Kiekvienasþygio dalyvis turi susikurti asme-niná vartotojo vardà ir slaptaþodá.Viename ið Lietuvos turizmo in-formacijos centrø pasiimkite „Di-dþiojo þygio po Baltijos ðalis 2012“knygelæ (arba atsispausdinkite iðþygio svetainës – jos lygiavertës).Susipaþinkite su lankytinais þygioobjektais ir suplanuokite savo ke-lionës marðrutà. Jei norite laimë-ti prizø, kiekviename ið minëtølankytinø objektø turite rastilankstinuko nuotraukoje pavaiz-duotà vietà ir joje nusifotografuo-ti. Kuo daugiau objektø aplanko-te – tuo didesnë galimybë laimëti

Geguþës 1-àjà startavo Estijoje, LatvijojeGeguþës 1-àjà startavo Estijoje, LatvijojeGeguþës 1-àjà startavo Estijoje, LatvijojeGeguþës 1-àjà startavo Estijoje, LatvijojeGeguþës 1-àjà startavo Estijoje, Latvijojeir Lietuvoje vykstantis kelioniø projektasir Lietuvoje vykstantis kelioniø projektasir Lietuvoje vykstantis kelioniø projektasir Lietuvoje vykstantis kelioniø projektasir Lietuvoje vykstantis kelioniø projektas„Didysis þygis po Baltijos ðalis 2012“.„Didysis þygis po Baltijos ðalis 2012“.„Didysis þygis po Baltijos ðalis 2012“.„Didysis þygis po Baltijos ðalis 2012“.„Didysis þygis po Baltijos ðalis 2012“.Ðio turistinio projekto tikslas – skatintiÐio turistinio projekto tikslas – skatintiÐio turistinio projekto tikslas – skatintiÐio turistinio projekto tikslas – skatintiÐio turistinio projekto tikslas – skatintiturizmà Baltijos ðalyse, padëtiturizmà Baltijos ðalyse, padëtiturizmà Baltijos ðalyse, padëtiturizmà Baltijos ðalyse, padëtiturizmà Baltijos ðalyse, padëtikeliautojams susipaþinti su iðskirtiniais,keliautojams susipaþinti su iðskirtiniais,keliautojams susipaþinti su iðskirtiniais,keliautojams susipaþinti su iðskirtiniais,keliautojams susipaþinti su iðskirtiniais,jau þinomais turistiniais objektais beijau þinomais turistiniais objektais beijau þinomais turistiniais objektais beijau þinomais turistiniais objektais beijau þinomais turistiniais objektais beiatrasti naujus ar nepelnytai primirðtusatrasti naujus ar nepelnytai primirðtusatrasti naujus ar nepelnytai primirðtusatrasti naujus ar nepelnytai primirðtusatrasti naujus ar nepelnytai primirðtusobjektus namuose ir kaimyninëse ðalyse.objektus namuose ir kaimyninëse ðalyse.objektus namuose ir kaimyninëse ðalyse.objektus namuose ir kaimyninëse ðalyse.objektus namuose ir kaimyninëse ðalyse.

Ðiais metais kvieèiama keliauti po patraukliausias Europos turizmo vietas,todël tarp siûlomø aplankyti – ir Paberþës 1863 m. sukilimo muziejus.

margas2012 m. geguþës 15 d. 9

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

/Atkelta ið 7 psl./

Bûdama pirmokë pati sava-rankiðkai atëjau á Muzikos mokyk-là laikyti stojamøjø egzaminø. La-biausiai uþ viskà norëjau mokytisgroti akordeonu. Tuomet buvau la-bai maþutë, smulkutë, todël manepamatæs ðviesaus atminimo moky-tojas Vacys Ðablevièius pasiûlë pasjá mokytis grieþti smuikeliu. Taèiaubuvau labai uþsispyrusi ir atsisa-kiau – troðkau tik akordeono. Mandar siûlë ir prie fortepijono sësti,bet mylimo instrumento neiðda-viau“, – juokiasi O. Lukðienë.

Nors didelis instrumentasmergaitei ir pasirodë per sunkus,ji vis tiek norëjo iðmokti juo groti.

Gavo du paþymëjimus

„Matyt, tokiam mano vaikið-kam pasirinkimui átakos turëjo tai,kad anais laikais akordeonas buvomadingas. Aplinkui girdëdavauskambant juo atliekamus kûrinius.Mano kaimynas grojo ðiuo instru-mentu, tad man jis skambëjo be ga-lo graþiai“, – prisiminë O. Lukðienë.

Taèiau po keliø metø akordeo-no pamokø Muzikos mokyklojemergaitë turëjo lankyti papildomoinstrumento – fortepijono, pamokas.

„Taip susiþavëjau fortepijo-nu, kad nusprendþiau mesti akor-deonà. Kadangi man buvo likæmokytis tik pora metø, mokyto-jai mane ákalbëjo neatsisakyti pa-mokø ir rinktis antrà specialybæ– fortepijono. Taip ið viso devy-nerius metus mokiausi Muzikosmokykloje. Jà baigusi gavau dvie-jø specialybiø – akordeono ir for-tepijono – muzikos mokyklos bai-gimo paþymëjimus“, – pasakojoO. Lukðienë.

Ástojo mokytis dirigavimo

Baigusi vidurinæ mokyklàmergina savo gyvenimo neásivaiz-davo be muzikos, todël tà paèià va-sarà ástojo net á dvi mokymo ástai-gas – tuometinæ Kauno J. Gruo-dþio aukðtesniàjà muzikos mokyk-là (dabar konservatorija) ir Ðiau-liø pedagoginá institutà.

„Kaune labai norëjau moky-tis groti… kanklëmis. Dëstytojaimane ëmë atkalbinëti nuo tokiopasirinkimo, nes ir taip turëjau dvispecialybes, be to, ir dainavau ne-blogai, todël pasiûlë rinktis cho-rinio dirigavimo studijas. Ástojaulengvai, taèiau tai buvo ne aukð-toji, bet aukðtesnioji mokykla“, –kalbëjo pedagogë.

Tæsë studijas universitete

Kaip tik tuomet O. Lukðie-nës mokyklos draugës ketino stu-dijuoti tuometiniame Ðiauliø pe-dagoginiame institute. Nuvykusikartu su bendraklasëmis, ji galu-tinai apsisprendë ten mokytis.

„Ðiame institute buvo lietuviøkalbos, literatûros ir muzikos spe-cialybë. Sëkmingai ástojau, bet pometø studijø supratau, kad moks-lai, kuriuose buvo labai maþai mu-zikos, yra ne man. Þinojau, kadmetusi J. Gruodþio konservatori-

jà padariau klaidà, tad netrukusten sugráþau. Labai stengiausi irper vienerius metus baigiau dukursus“, – atviravo O. Lukðienë.

Baigë su pagyrimu

Ji su pagyrimu baigë konser-vatorijà. Taip sutapo, jog tà paèiàvasarà këdainietë su vyru Jonu pa-jûryje susitiko savo buvusià forte-pijono mokytojà Vilijà Þadeikienæ,kuri studijavo Muzikos akademijosKlaipëdos fakultete. Iki stojamøjøegzaminø á ðià aukðtojo moksloástaigà buvo likusios dvi dienos.

„Greit pasiruoðiau ir ástojaubei tæsiau studijas, susijusias su mu-zika. Iki ðiol labai dþiaugiuosi, kadnepasilikau mokytis Ðiauliuose, nestos studijos tikrai nebuvo man skir-tos“, – ðypsosi O. Lukðienë.

Dirba su auklëtinëmis

Per bemaþ keturis deðimtme-èius darbo Këdainiø muzikos mo-kykloje pedagogë iðleido apie sep-tyniasdeðimt fortepijono klasæ bai-gusiø auklëtiniø, ágijusiø specialy-bæ. Tiesa, paðnekovës mokiniøskaièius yra gerokai didesnis, nesjos pamokas lankë gausus bûrysvaikø, fortepijonà pasirinkusiøkaip pasirenkamàjá instrumentà.

Mokytoja dþiaugiasi, kad dabarMuzikos mokykloje kartu su ja dir-ba buvæ jos mokiniai: Vaida Kalvai-tienë, Rita Stanionienë, Asta Èer-nikauskienë ir Justina Paulauskienë.Ðios pedagogës auklëtiniai darbuo-jasi ne tik Lietuvos muzikos mokyk-lose, bet ir Latvijoje bei Rusijoje.

Pavadino geràja fëja

Mûsø ðalyje ir uþ jos ribø þi-nomas kompozitorius AntanasJasenka ir vargonininkas Rober-tas Lamsodis taip pat yra O. Luk-ðienës mokiniai.

„Dþiaugiuosi, kad jie maneatsimena. Ðtai Robertas per kiek-vienas ðv. Kalëdas man paskam-bina, o kai atsiliepiu, iðgirstu var-gonø muzikos garsus. Visada su-sigraudinu, kai pas mane ávairio-mis progomis ateina vaikai su gë-

lëmis“, – susijaudino O. Lukðienë.Ji prisiminë, jog kartà buvusi auk-lëtinë pavadino jà geràja fëja.

Dþiaugiasi vaikø sëkme

„Dabar yra nemaþai gabiø vai-kø. Dþiaugiuosi, kai mûsø mokiniuspastebi M. K. Èiurlionio menø mo-kyklos ir J. Gruodþio konservatorijosatstovai. Tikrai aiðku, kad vaikø, ku-riuos iðleidome mokytis á ðias ugdy-mo ástaigas, gyvenimas ir ateitis bussusieti su muzika. Manau, kad vaikai,kurie groja, yra ðvelnesni, geresni irnedaro jokiø rimtø nusiþengimø. Jielabai ádomûs ir saviti, o individualiosepamokose labai atsiskleidþia jø cha-rakteris“, – ásitikinusi O. Lukðienë.

Reikia, kad liepsnotø

Mokytoja prisipaþino, kadtuomet, kai pas jà ateina naujasmokinukas, ji visada jauèiasi kaipjauna specialistë.

„Kai penkeriø ar ðeðeriø me-tø vaikà reikia pradëti mokyti, at-rodo, kad neþinosiu, kà ir kaip jampasakyti. Manau, kad baimë dëlvaiko yra normalus jausmas, nestai didþiulë atsakomybë, koká já ið-ugdysi. Juk augantá þmogø reikiane pripildyti þiniø, o suþadinti já irkaip þibintà uþdegti, kad jis lieps-notø ir norëtø muzikos. O tai pri-klauso nuo pirmø pamokø, nuopirmo mokinio ir mokytojo susiti-kimo“, – ásitikinusi O. Lukðienë.

Paðnekovë pastebëjo, kad kuomaþesnis vaikas, tuo didesnës pe-dagogo galimybës. O tam, kad dar-bas su kiekvieno amþiaus tarpsniomokiniais vyktø ádomiai ir leistøauklëtiniams atsiskleisti, ji naudo-ja ávairius metodus – nuo pokalbiøapie muzikinius dalykus sëdint antgrindø iki þaidimø bei ðokiø.

Nuo jogos iki draugø

Nors darbas Muzikos mokyk-loje mokytojai teikia didþiulá

dþiaugsmà, po darbo ji lanko jo-gos treniruotes, kuriose atsipalai-duoja ir nusiramina.

„Mëgstu darbuotis kolektyvi-niame sode. Taip pat patinka bë-gioti. Be to, jau dvideðimt metø þie-mà maudausi vandens telkiniuose.Nesu visiðka sveikuolë, bet ásiklau-sau, ko nori mano organizmas. Ðtaimënesá galiu valgyti silkæ arba ke-letà mënesiø kirsti varðkës sûrelius.Matyt, tai rodo, kad esu labai pa-stovi“, – juokiasi O. Lukðienë.

Apie jos pastovumà bylojadaugelis dalykø. Ðtai jau daugelámetø nuo vaikystës ji draugauja sutais paèiais þmonëmis, atostogau-ja tose paèiose vietose ir dirba vie-noje ástaigoje.

„Nors Muzikos mokyklojedirbu daugybæ metø, kasdien á dar-bà einu kaip á ðventæ, nes èia sutin-ku puikius kolegas ir savo sritiesspecialistus“, – sakë O. Lukðienë.

Turi meniðkà sielà

Dar studijuodama paðneko-vë iðtekëjo uþ këdainieèio JonoLukðio. O ðiemet geguþës 13 die-nà pora minëjo 40 bendro gyve-nimo metø sukaktá.

O. Lukðienë savo vyrà vadi-na gyvenimo draugu, kuris irdþiaugsme, ir varge yra visada kar-tu ir jà supranta ið pusës þodþio.

„Labai ádomu gyventi ðalia Jo-

no, todël esu laiminga bûdama kar-tu su juo“, – prisipaþino moteris.

Jos sutuoktinis dirba akcinë-je bendrovëje „Vikstata“ ir yra ne-susijæs su muzika, taèiau, anot kë-dainietës, jis turi meniðkà sielà.

„Kaip medþio droþëjas Jonaspriklauso Këdainiø tautodailinin-kø sàjungai. Jo darbai puoðia ávai-rias miesto vietas. Tad menineprasme kaþkà bendro mes tikraiturime“, – sakë O. Lukðienë.

Laiminga galëdama susitikti

Pora susilaukë dviejø dukte-rø – vyresnëlës Estelos ir jaunë-lës Eligijos, kurios tëvams pado-vanojo tris anûkus: Akvilæ, Mant-vydà ir Jogailà.

Beje, Estela, kaip ir mama,Këdainiø muzikos mokykloje bai-gë fortepijono klasæ, o Eligija –kankliø. Jaunesnioji dukra mokësiKauno Vytauto Didþiojo univer-sitete, kur ágijo aplinkotyros baka-lauro ir magistro laipsnius. Vëliau,baigusi M. Riomerio universitetà,ji gavo ir teisininko diplomà. Tuotarpu vyresnioji dukra baigë lie-tuviø kalbos ir literatûros bakalau-ro ir magistro studijas Vilniausuniversiteto Kauno fakultete.

„Labai dþiaugiuosi, kad tu-riu dukras ir anûkus. Esu laimin-ga, kad galiu su jais daþnai susi-tikti“, – prisipaþino O. Lukðienë.

Meilë muzikai ákvepia ir teikia jëgø

O. Lukðienë (centre) dþiaugiasi savo auklëtiniais (ið kairës) R. Lamsodþiu,V. Kalvaitiene, A. Jasenka, A. Èernikauskiene, R. Stanioniene ir J. Paulauskiene.

Praëjusá sekmadiená Olga su vyru Jonu minëjo bendro gyvenimo 40 metø sukaktá.

O. ir J. Lukðiø dukros Estela (antra ð kairës) ir Eligija su vaikais: Mantvydu,Akvile ir Jogaila.

2012 m. geguþës 15 d.margas

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083. Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios

Vidos Aksenavièienës ámonë teikia visas laidojimo paslaugas visà parà.Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais.

Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà nuomos atributikà.

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties, betnorime pasidalinti Jûsø skausmu...

kasdiennuo 8 iki 10 val.

atliekami gliukozës, cholesterolio,hemoglobino tyrimai.

Su „Kaðtonø“ vaistinës kortele visà geguþësmënesá – 10 proc. nuolaida! Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje,

tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

LAMINUOTOSGRINDYS

Lauko ir vidaus durysPlastikinës lauko dailylentës.

Atveþa á namus.

Acto padaþas

Reikës: 50 mililitrø vyno ar obuo-liø acto, 1 arbatinio ðaukðtelio alie-jaus, po 0,05 arbatinio ðaukðteliodruskos ir cukraus.

Visus ingredientus sudedame irmaiðome, kol iðtirpsta druska ir cuk-rus. Ðiuo acto padaþu skaniname sa-lotas, ávairius uþkandþius ar silkæ.

Gaiviosios salotos

Reikës: po 1 vienetà poro ir raudonosios saldþiosios paprikos,po 0,5 saldþiøjø þaliosios ir geltonosios paprikø, 2 vnt. pomidorø,0,5 ilgavaisio agurko, 0,3 ðaukðtelio kmynø, 5 ðaukðtø alyvuogiøaliejaus su baziliko prieskoniais, 3 ðaukðtø 6 procentø obuoliø ac-to ir pagal skoná druskos.

Paprikas susmulkinkite ðiaudeliais. Agurkà supjaustykite no-rimo stambumo gabalëliais. Porà supjaustykite þiedais. Atskiraiplaktuvu suplakite actà, druskà ir aliejø.

Gautà padaþà uþpilkite ant á dubená sudëtø visø darþoviø, uþ-barstykite kmynø ir lengvai pamaiðykite, taip pat galite ádëti ir ðvie-þiø bazilikø.

Salotas patiekite prie mësos ar þuvies patiekalø.

Raudonojo kopûsto garnyras

Reikës: 150 g rûkytos kiaulienos ðoninës, 1 svogûno, 1 obuo-lio, 6 valgomøjø ðaukðtø cukraus, 100 ml obuoliø acto, 1kg raudo-nojo kopûsto, druskos ir pipirø, 2 v. ð. balzamiko acto (nebûtinai),200 g graikiniø rieðutø.

Kiaulienos ðoninæ supjaustykite juostelëmis ir dëkite á ákai-tintà keptuvæ, kepkite 2 minutes. Á tà paèià keptuvæ sudëkite smul-kintà svogûnà, iðmaiðykite ir kepkite 1–2 minutes. Obuolá nulup-kite ir supjaustykite nedideliais kubeliais.

Supjaustykite kopûstà ir kartu su obuoliu sudëkite á keptuvæsu ðonine bei svogûnais. Supilkite obuoliø actà, balzamiko actà,cukrø, truputá druskos, iðmaiðykite ir uþvirkite. Uþvirus skysèiuiugná sumaþinkite ir uþdengæ keptuvæ troðkinkite apie 40 minuèiø.

Suminkðtëjus kopûstams, pagal skoná dar dëkite druskos irpipirø, taip pat suberkite smulkintus rieðutus, iðmaiðykite ir po 3minuèiø nuimkite nuo ugnies. Raudonojo kopûsto garnyrà patie-kite su kiaulienos, ryþiø ar þuvies patiekalais.

Patiekalai su gardþia rûgðteleÐákart siûlome pasigaminti keletà patiekalø, kuriø viena iðÐákart siûlome pasigaminti keletà patiekalø, kuriø viena iðÐákart siûlome pasigaminti keletà patiekalø, kuriø viena iðÐákart siûlome pasigaminti keletà patiekalø, kuriø viena iðÐákart siûlome pasigaminti keletà patiekalø, kuriø viena iðsudedamøjø daliø yra obuoliø actas.sudedamøjø daliø yra obuoliø actas.sudedamøjø daliø yra obuoliø actas.sudedamøjø daliø yra obuoliø actas.sudedamøjø daliø yra obuoliø actas. Obuoliø actas nuo senoObuoliø actas nuo senoObuoliø actas nuo senoObuoliø actas nuo senoObuoliø actas nuo seno

laikomas ne tik maistu, bet irlaikomas ne tik maistu, bet irlaikomas ne tik maistu, bet irlaikomas ne tik maistu, bet irlaikomas ne tik maistu, bet irvaistu nuo ávairiø ligø, taèiau irvaistu nuo ávairiø ligø, taèiau irvaistu nuo ávairiø ligø, taèiau irvaistu nuo ávairiø ligø, taèiau irvaistu nuo ávairiø ligø, taèiau irkitø rûðiø actas – vynuogiø arkitø rûðiø actas – vynuogiø arkitø rûðiø actas – vynuogiø arkitø rûðiø actas – vynuogiø arkitø rûðiø actas – vynuogiø arbalzamo, yra ne maþiaubalzamo, yra ne maþiaubalzamo, yra ne maþiaubalzamo, yra ne maþiaubalzamo, yra ne maþiauveiksmingas. Mat kiekvienasveiksmingas. Mat kiekvienasveiksmingas. Mat kiekvienasveiksmingas. Mat kiekvienasveiksmingas. Mat kiekvienasnatûralus actas turi mûsønatûralus actas turi mûsønatûralus actas turi mûsønatûralus actas turi mûsønatûralus actas turi mûsøorganizmui svarbiø mineralø,organizmui svarbiø mineralø,organizmui svarbiø mineralø,organizmui svarbiø mineralø,organizmui svarbiø mineralø,vitaminø ir organiniø rûgðèiø.vitaminø ir organiniø rûgðèiø.vitaminø ir organiniø rûgðèiø.vitaminø ir organiniø rûgðèiø.vitaminø ir organiniø rûgðèiø.

Saugo ir gydo

Obuoliø actas yra ekologið-kiausias produktas, pasiþymintisgeriausiomis gydomosiomis sa-vybëmis. Á jo sudëtá áeina obuo-liø, pieno, askorbo, folinë, pan-toteno rûgðtys. Taip pat jis tur-tingas mineraliniø medþiagø: ka-lio, floro, kalcio, fosforo, magnio,geleþies, vitaminø B2, B6, C. Vi-si ðie komponentai teigiamai vei-kia þmogaus organizmà, iðvaloðlakus ir saugo nuo kenksmingoaplinkos poveikio.

Kaip pasigaminti

Obuoliø acto galima nusi-pirkti parduotuvëse, taèiau prieðperkant reikia gerai iðstudijuotietiketæ. Jei ðio acto sudëtinëse da-lyse nurodomi aromatizatoriai irdaþikliai, geriau tokio produktonepirkti, nes jis yra nenatûralus.

O gydymui skirto obuoliøacto galima pasigaminti ir pa-tiems.

Stambia trintuve sutrinamirûgðtûs obuoliai. Gauta koðë at-skiedþiama virintu vandeniu(800 gramø koðës – 1 litas van-dens). Kiekvienam litrui vandensimama 100 g cukraus arba me-daus, rûgimui paspartinti reikia20 g sudþiovintos ruginës duo-nos.

Pirmas 10 dienø stiklinis in-das turi bûti laikomas kambariotemperatûroje atidarytas, mai-ðyti masæ 2–3 kartus per dienàmediniu ðaukðtu. Paskui masæreikia sudëti á marliná maiðelá iriðspausti sultis. Jos supilamos á

Pamirðtas obuoliø actasindà plaèiu kakle-liu. Indas uþden-giamas marle ir lai-komas 40–60 die-nø ðiltai. Paskui ac-tas filtruojamas, ið-pilstomas á bute-lius, kuriuos reikiauþkimðti kamðèiais.Laikyti ðaldytuve.

Naudojamas irgydymui

Jau nuo senølaikø obuoliø actubuvo gydomi ávai-rûs negalavimai,taip pat jis buvonaudojamas gro-þiui puoselëti.

Obuoliø actasgali bûti vartoja-mas kaip priemonëvirðkinimo sutrikimams gydyti, tiklabai svarbu þinoti, kad, jei yraskrandþio ar dvylikapirðtës þarnosopø, jo gerti negalima.

Obuoliø actas tinka esant vi-duriø uþkietëjimui ar kitam virð-kinimo sutrikimui. Tokiais atve-jais rekomenduojama pavalgiusgerti stiklinæ vandens su dviemðaukðteliais acto, o virðkinimo sis-temos bei medþiagø apykaitosprofilaktikai gydytojai pataria kasrytà iðgerti stiklinæ ðalto vandenssu 1 ðaukðteliu obuoliø acto. Jisne tik pagerina medþiagø apykai-tà, bet ir padeda organizmui su-deginti riebalus, maþina svorá ircholesterolio kieká kraujyje.

Kai kamuoja migrena

Esant skrandþio ir þarnynosutrikimams reikia gerti toká gë-rimà: 2 arbatiniai ðaukðteliai vai-siø acto, 1–2 ðaukðteliai medausiðtirpinami stiklinëje vandens. Ac-tas sunaikina visus ligas sukelian-èius mikrobus skrandyje ir virðki-namajame trakte ir padeda atsi-naujinti mikroflorai.

Kai þmogø kamuoja didelisarterinis kraujospûdis, migrena,

artritas, aukðta temperatûra, nu-degus, sergant alkoholizmu ke-letà kartø per dienà pavalgiusvienu ypu reikia iðgerti tokio gë-rimo: stiklinë ðilto vandens irðaukðtelis vaisiø acto.

Ir groþiui, ir sveikatai

Obuoliø actas puikiai tinkane tik sveikatos sutrikimams gy-dyti ar profilaktikai – ðá natûra-lø gaminá galima naudoti ir kaipávairiø kosmetiniø priemoniøpakaitalà. Visø pirma actà nau-dojame kaip dezinfekuojamàjàantiseptinæ priemonæ, naikinan-èià mikrobus ir bakterijas. To-dël, jeigu skundþiatës odos bë-rimais, iðsiplëtusiomis venomisar netgi nusideginote – ant pa-þeistos vietos dëkite obuoliø ac-to kompresus.

Moterys, turinèios strazda-nø, taèiau jø nepageidaujanèios,ðias dëmeles taip pat gali teptiobuoliø acto miðiniu.

Jeigu kas rytà iðgersite postiklinæ vandens su ðaukðteliuobuoliø acto, jûsø oda taps ðvie-si, lygi ir sveika.

Parengë Auðra MALINAUSKIENË

„Kaðtonø“ vaistinëje(J. Basanavièiaus g. 10)

10