margas2012 m. geguþës 8 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. geguþës 8 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kst

ë

/Nukelta á 9 psl./

Tai ádomuPortretas

/Nukelta á 8 psl./

„Atþalyno“ gimnazijos„Atþalyno“ gimnazijos„Atþalyno“ gimnazijos„Atþalyno“ gimnazijos„Atþalyno“ gimnazijosmergaièiø komandamergaièiø komandamergaièiø komandamergaièiø komandamergaièiø komanda„Praktiðkiausios„Praktiðkiausios„Praktiðkiausios„Praktiðkiausios„Praktiðkiausiosgimnazistës“ (deðimtokësgimnazistës“ (deðimtokësgimnazistës“ (deðimtokësgimnazistës“ (deðimtokësgimnazistës“ (deðimtokësEimantë Kupèiûnaitë,Eimantë Kupèiûnaitë,Eimantë Kupèiûnaitë,Eimantë Kupèiûnaitë,Eimantë Kupèiûnaitë,Simona Nistirenkaitë,Simona Nistirenkaitë,Simona Nistirenkaitë,Simona Nistirenkaitë,Simona Nistirenkaitë,Sandra Rimkevièiûtë)Sandra Rimkevièiûtë)Sandra Rimkevièiûtë)Sandra Rimkevièiûtë)Sandra Rimkevièiûtë)dalyvavo ekonominádalyvavo ekonominádalyvavo ekonominádalyvavo ekonominádalyvavo ekonominá

verslumà skatinanèiameverslumà skatinanèiameverslumà skatinanèiameverslumà skatinanèiameverslumà skatinanèiamekonkurse „Vkonkurse „Vkonkurse „Vkonkurse „Vkonkurse „Verslo genijus“, kuráerslo genijus“, kuráerslo genijus“, kuráerslo genijus“, kuráerslo genijus“, kuráorganizavo Socialiniø moksløorganizavo Socialiniø moksløorganizavo Socialiniø moksløorganizavo Socialiniø moksløorganizavo Socialiniø moksløkolegija.kolegija.kolegija.kolegija.kolegija.

Pirmus metus vykstantiskonkursas pirmame etape sulau-kë 118 uþpildytø anketø su tes-to atsakymais. Nors testo klau-simai nebuvo sunkûs, taèiau pa-màstyti teko. Atþalynieèiø ko-

„Atþalyne“ – praktiðkiausios gimnazistësmanda á juos atsakë puikiai ir ga-vo kvietimà dalyvauti „Verslo ge-nijaus“ pusfinalyje Kaune.

Pusfinaliui komandos turëjoparuoðti vienos minutës prisista-tymà. Këdainieèiø pastangos bu-vo ávertintos – komanda pripaþin-ta linksmiausia ir nuoðirdþiausia.

Po komandø prisistatymø se-kë du turai, kuriuose teko atsaki-nëti á klausimus ir spræsti ávairiasuþduotis ekonominio màstymo,finansinio raðtingumo, verslumougdymo ir kitomis temomis. Pas-kutinioji uþduotis buvo praktinë– inscenizuoti burtø keliu gautàuþduotá. „Praktiðkiausiø gimna-zisèiø“ komandai reikëjo prista-tyti ir parduoti individualaus di-zaino AB DNB banko mokëjimokortelæ!

Auðra MALINAUSKIENË

Ji visada svajojo bûti fotografeJi visada svajojo bûti fotografeJi visada svajojo bûti fotografeJi visada svajojo bûti fotografeJi visada svajojo bûti fotografe.....Artimiausiu metu iðsipildys irArtimiausiu metu iðsipildys irArtimiausiu metu iðsipildys irArtimiausiu metu iðsipildys irArtimiausiu metu iðsipildys irdar viena merginos svajonë –dar viena merginos svajonë –dar viena merginos svajonë –dar viena merginos svajonë –dar viena merginos svajonë –jai bus áteiktas profesionalausjai bus áteiktas profesionalausjai bus áteiktas profesionalausjai bus áteiktas profesionalausjai bus áteiktas profesionalausfotografo diplomas.fotografo diplomas.fotografo diplomas.fotografo diplomas.fotografo diplomas.„Kiek save pamenu, tiek laiko„Kiek save pamenu, tiek laiko„Kiek save pamenu, tiek laiko„Kiek save pamenu, tiek laiko„Kiek save pamenu, tiek laikoir fotografuoju“, – taip saveir fotografuoju“, – taip saveir fotografuoju“, – taip saveir fotografuoju“, – taip saveir fotografuoju“, – taip saveapibûdina ið Jakðiø kaimoapibûdina ið Jakðiø kaimoapibûdina ið Jakðiø kaimoapibûdina ið Jakðiø kaimoapibûdina ið Jakðiø kaimoPernaravos seniûnijoje kilusiPernaravos seniûnijoje kilusiPernaravos seniûnijoje kilusiPernaravos seniûnijoje kilusiPernaravos seniûnijoje kilusi21 metø Giedrë 21 metø Giedrë 21 metø Giedrë 21 metø Giedrë 21 metø Giedrë MINELGMINELGMINELGMINELGMINELGAAAAAIIIIITËTËTËTËTË,,,,,kuri ðiuo metu baigiakuri ðiuo metu baigiakuri ðiuo metu baigiakuri ðiuo metu baigiakuri ðiuo metu baigiafotografijos technologijosfotografijos technologijosfotografijos technologijosfotografijos technologijosfotografijos technologijosstudijas Vstudijas Vstudijas Vstudijas Vstudijas Vilniaus technologijøilniaus technologijøilniaus technologijøilniaus technologijøilniaus technologijøir dizaino kolegijoje.ir dizaino kolegijoje.ir dizaino kolegijoje.ir dizaino kolegijoje.ir dizaino kolegijoje.

Bëgo nuo monotonijos

– Kodël pasukote fotografokeliu?

– Deðimt metø mokiausiPernaravos pagrindinëje mokyk-loje, vëliau – Këdainiø „Atþaly-no“ gimnazijoje. Dar besimoky-dama paskutinëse mokyklos kla-sëse þinojau, kur stosiu ir kà stu-dijuosiu, nes visada galvodavauapie tai, kokioje darbo vietojegeriausiai realizuoèiau save.

Buvau tikra, kad negalëèiaudirbti pastovaus sëdimo darbo.Tai man bûtø tikra kanèia. Ma-no diena truktø visà amþinybæ irvien todël negalëèiau dirbti.

Nors bëgdama nuo tos mo-notonijos ir sëslumo, galima sa-kyti, atsidûriau dar keblesnëjesituacijoje (ðypsosi). Kadangi fo-tografo darbas taip pat susidedaið sëdimo darbo, kurá reikia at-likti prie kompiuterio.

Vaikystës pomëgis tapo gyvenimo aistra

Fotografija G. Minelgaitë susiþavëjo dar vaikystëje. /Nuotr. ið G. Minelgaitës asmeninio archyvo/

1839– tø metø vasario mënesá

pradëtas vartoti terminas „fo-tografija“. Fotografija – vaiz-dø iðsaugojimo technologija,naudojant mechaninius, che-minius ar skaitmeninius me-todus. Ðis þodis kilæs ið graikøkalbos þodþiø „ðviesa“ ir „tep-tukas“, kurie kartu reiðkia pie-ðimas ðviesa.

1826– ðiais metais padaryta se-

niausia pasaulyje fotografija –pirmoji iðsilaikiusi heliografi-ja, kurios autorius – Naisefo-ras Njepsas.

1880– tais metais Didþiojoje

Britanijoje pagamintas pirma-sis dviejø objektyvø fotoapa-ratas, kuriame atvaizdas buvogaunamas plokðtelëje. 1888-aisiais JAV pradëti gaminti„Kodak“ fotoaparatai, naudo-jantys ritinines fotografinesjuostas.

1839– ðiais metais fotografija

atsirado Lietuvoje. Tø paèiømetø vasarà buvo padarytosVerkiø rûmø, esanèiø prie Vil-niaus, nuotraukos.

„Atþalyno“ gimnazijos mergaièiø komanda konkurse „Verslo genijus“.

2012 m. geguþës 8 d.margas8

Kûryba

/Atkelta ið 7 psl./

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Taupë Liucija pinigëlius lai-dotuvëms. Ir ne tik joms. Neþinai,kada juoda diena gali uþklupti.Juk negali gyventi be santaupø. Podeðimt, penkiolika litø nuo kiek-vienos pensijos ir per keliolikametø jau nemaþa suma susidarë.

Dþiaugësi moteriðkë, kad irnumirusi niekam ant sprando ne-sëdës – uþteks ir laidojimui, ir ka-po prieþiûrai. Tik kuo pinigëliødaugiau, tuo nerimas didesnis. Armaþai senø þmoniø nukentëjonuo plëðikø. Juk ne vienà negyvaiuþplumpino ir dël deðimties litø.

Prisiminë Liucija seniai girdë-tà istorijà, kaip ið ðykðtumo Barbo-ra nenorëjo palikti savo santaupøniekam, lyg buvo sutarusi nusineðtijas á amþinybæ. Tada buvo mada iðanksto pasirûpinti karstu, kad pomirties nereikëtø velionio ant len-tos guldyti ir laukti, kol meistraikarstà sukals. Taigi ir Barbora iðanksto uþsisakë karstà pas meist-rus. Apþiûrëjo, kaip paruoðtas, arvidus minkðtas ir, pagyrusi staliusuþ graþiai atliktà darbà, dar pasi-derëjo dël kainos. Juk nuolaidà rei-kia padaryti. Barbora ir turguje bu-vo ápratusi derëtis dël kiekvienograðio. Pinigø taðkyti negalima, jeinori santaupø turëti – taip galvojomoteriðkë. Parsiveþë Barbora kars-tà ir pasistatë já klëtyje. Dukrai pra-neðë, kad mirties valandà jau yraapsirûpinusi amþinybës nameliu,papraðë, kad jà ten ir uþdarytø.

Praëjo dar daug metø ikiBarboros iðëjimo ið ðio pasaulio.

Vaikai ávykdë jos pageidavi-mà – paguldë á jos paèios ásigytàkarstà. Jautë, kad motina pinigë-liø turëjo, bet budyniø metu jiemsnepavyko jø surasti. Paskutinænaktá prie karsto pasiliko budëtijauniausia duktë Birutë. Dar taislaikais nebuvo mados palikti ve-lioná vienà. Sëdi Birutë visà nak-tá, retkarèiais aðarà nubraukdama,paglostydama atðalusias rankas –motina lieka motina ir dukrai ne-svarbu, kad në vieno cento per gy-venimà motina jai nedavë – juktaupë juodai dienai. Gal po laido-tuviø kur nors atras jos santaupø...

Netyèia dukters ranka nusly-do prie karsto kraðto ir atsimuðë ákaþkà kietà, nors toliau visas kars-to vidus buvo minkðtas. Pastebë-jo Birutë pakraðtyje praardytà siû-læ. Paskui, matyt, bandyta vël jàuþsiûti – gruboki dygsniai rëþë aká.Patraukë Birutë uþ siûlo – karstopakraðtys atsivërë ir iðlindo stam-bios pinigø kupiûros. Gal Barbo-ra taip slëpë pinigus nuo visokiøvagiðiø, o gal tikëjo, kad ir po mir-ties uþ pinigus geresnæ vietà dan-guje galima nusipirkti.

Prisiminë Liucija tà keistà is-torijà ir, pasiðaukus dukterá, taippat Birutæ, pareiðkë:

– Að turiu ðiek tiek sutaupiusipinigø. Nenoriu, kad jie kur norsprapultø. Neþinau, kiek gyvensiu.Vis tiek tu mane laidosi. Tai ir no-riu tuos pinigus atiduoti tau.

– Kà tu, mama, ið varganospensijos dar bandai taupyti.

Pinigai galvaþudþiaiMums pinigø nereikia. Uþtenka,kiek uþdirbame. Dar ir tau galë-tume padëti. Taigi leisk tuos pini-gëlius savo malonumui, netaupyk.

Lengva pasakyti – „netau-pyk“. Juk seni þmonës negali bûtiiðlaidûnai. Jø gyvenimas buvotoks, kad reikëjo skaièiuoti ir skai-èiuoti, kiek ir kur gali iðleisti. Tai-gi ið ápratimo Liucija ir toliau tau-pë. Buvo neramu, kad kurià norsnaktá, kas nors nepasikësintø á jossantaupas. Neðti jas á bankà kai-mynës, senos draugës, nepatarë.„Nepatikimi tie bankai... Juk patiþinai, kad jau ne vienas bankruta-vo. Kas juos ten þino. Gal pinigusponai iðsidalino. Geriau jau namiekur nors paslëpk... “

Pasiklausiusi tokiø ðnekø,Liucija vyniojo pinigus á visokiusskudurëlius, dëjo á stiklainiukus,kiðo tarp morkø á smëlá, tikëdama,kad ten jø niekas neras, o prieðmirtá ji pasakysianti dukrai, kur pi-nigai paslëpti. Pati álásdavo á tà pa-slëptà bankà tik tada, kai vaþiuo-davo pas gydytojus. Juk pas juosbe pinigø nepasirodyk. Sveikatavisais laikais buvo perkama...

Kartà Liucija rimtai pasiligo-jo. Duktë Birutë nutarë jà pasiimtipas save. Juk reikia mamai geres-nës prieþiûros.

Liucija iðtraukë pluoðtelá pi-nigø – uþ gydymà sumokës, o ki-tus, susuktus á nosinæ, ákiðo á kros-ná ir uþmetë popiergaliais ir mal-komis – neateis niekam á galvà,kad tokioje vietoje saugomi pini-gai. Taip ramia ðirdimi Liucija ið-vaþiavo pas dukrà. Namuose likotik katinas. Tas moka pats prasi-maitinti – juk peliø netrûksta.

Gera buvo pas dukterá, kainiekuo paèiai nereikia rûpintis. Pa-silopë Liucija sveikatà, atsigavo.Tik katinas jai nedavë ramybës. JukTigris ðildydavo jai kojas, o dabarvargðas liko vienas, be ðeimininkës.

Orai vëso. Tigrio niekas ne-áleis á trobà pasiðildyti. „Be reika-lo nesutariau su kaimyne, kad ma-no katinà paglobotø...“ – priekaið-tavo sau Liucija.

Pagaliau padëkojo dukrai uþglobà ir iðvaþiavo namo, paþadë-jusi, jei pasidarytø blogiau, vël su-gráþti á Birutës glëbá.

Pasitiko Liucijà Tigris kieme,uodegà iðrietæs, miauksëdamas.Paglostë moteriðkë jo ðvelnø kailáir atrakino trobos duris. Padvelkëvësa ir drëgme.

– Tuoj, katinëli, pasiðildysime,– kalbëjo moteris su katinu, kaipsu þmogumi.

Suliepsnojo krosnyje sukiðti po-pieriai, apnuogindami paslëptus pi-nigus. Tik dabar Liucija suprato, kadji pati degina viso savo gyvenimo san-taupas. Puolë plikomis rankomis jøgelbëti. Liepsna aplipo jos pirðtus,per visà kûnà nuvilnijo skausmas, irLiucija sukrito prie ugnies.

Kai atvaþiavo duktë, suþino-jusi apie nelaimæ ið kaimynës ne-tikëto skambuèio, nerado nei mo-tinos, nei pinigø. ApanglëjusiosLiucijos rankos gniauþë pelenøsaujà... Gydytojø iðvadose perskai-të – infarktas.

Ði uþduotis buvo sunkiausia,nes reikëjo ne tik sugalvoti prista-tymo bûdà, bet ir tinkamai iðreikð-ti savo mintis.

Dalyviø pastangos buvo

ávertintos dovanëlëmis ir paþy-mëjimais.

Atþalynieèiai dþiaugiasi, kadturëjo galimybæ dalyvauti ðiamekonkurse, nes suþinojo daug nau-jos naudingos informacijos apieverslà, galëjo pasitikrinti ekono-

„Atþalyne“ – praktiðkiausios gimnazistësmikos, matematikos þinias, pra-plësti akiratá, pabendrauti su ko-misijos nariais, organizatoriais irkitais dalyviais.

Sandra RIMKEVIÈIÛTË, „Atþalyno“ gimnazijos IIe klasës

gimnazistë

„I„I„I„I„Ir kaip tokio nemylëti?“ – taipr kaip tokio nemylëti?“ – taipr kaip tokio nemylëti?“ – taipr kaip tokio nemylëti?“ – taipr kaip tokio nemylëti?“ – taipsavimyliðkai prisistatë turtingossavimyliðkai prisistatë turtingossavimyliðkai prisistatë turtingossavimyliðkai prisistatë turtingossavimyliðkai prisistatë turtingosnaðlës Kyverienës (Aldonosnaðlës Kyverienës (Aldonosnaðlës Kyverienës (Aldonosnaðlës Kyverienës (Aldonosnaðlës Kyverienës (AldonosKnezevièienës) samdinysKnezevièienës) samdinysKnezevièienës) samdinysKnezevièienës) samdinysKnezevièienës) samdinysLiudLiudLiudLiudLiudvikas (Vvikas (Vvikas (Vvikas (Vvikas (VidmantasidmantasidmantasidmantasidmantasCechanavièius) ÞemaitësCechanavièius) ÞemaitësCechanavièius) ÞemaitësCechanavièius) ÞemaitësCechanavièius) Þemaitëskomedijoje „Tkomedijoje „Tkomedijoje „Tkomedijoje „Tkomedijoje „Trys mylimos“,rys mylimos“,rys mylimos“,rys mylimos“,rys mylimos“,suvaidintoje Miegënøsuvaidintoje Miegënøsuvaidintoje Miegënøsuvaidintoje Miegënøsuvaidintoje Miegënømalûne-muziejujmalûne-muziejujmalûne-muziejujmalûne-muziejujmalûne-muziejuje.e.e.e.e.

Aðaros, pagieþa, pyktis liejo-si ið dukterø – Domicelës (AstaKondrotienë) ir Petronëlës (Vili-ja Þièevièienë) lûpø. Bûta dël ko...Juk visos trys – mamaitë ir abi duk-terys myli tà patá graþuolá ir apsuk-ruolá Liudvikà, kuris visoms vieno-dai meilinosi, vienodai apgaudinë-jo, o Domicelæ tai visai begëdiðkaiapmulkino. Ir tik geraðirdþio pasi-turinèio ûkininko Kozirio (Anta-nas Blandis) dëka komedija baigia-si beveik linksmai, nes vestuvësbus. Tiesa, ne tokios, apie kokiassvajojo mamaitë ir jos dukterys.

Vaidybà mëgo nuo seno

Kantriai, atkakliai ir ilgai suminëtais vaidmenø atlikëjais dir-bo reþisierë Kristina Koreivienë.Ir neveltui. Gausiais aplodis-mentais, palankiomis, padràsi-nanèiomis ðypsenomis, bendruo-menës centro nariø ir artimøjø gë-lëmis buvo apdovanoti savi, þiû-rovams artimi ir gerai paþástamiaktoriai. Þiûrovai patikëjo, kadatgijusi kaimo teatro mëgëjø gru-pë neiðsivaikðèios ir ateityje suvai-dins dar ne vienà spektaklá.

Beje, Miegënuose nuo senovaidyba buvo mëgiama ir populia-ri. Ir reþisieriø, ir aktoriø netrû-ko. Turëjo Miegënai ir kultûrosnamus, kuriuose veikë ávairûs me-no saviveiklos kolektyvai: miðruschoras, dûdø orkestras, pagyvenu-siø þmoniø ðokiø, merginø ðokiø

Miegënuose – „Trys mylimos“

kolektyvai. Dalyvaudavome ir ap-þiûrose, ir rajoninëse ðventëse.

Gyvena èia ir dabar

Ðiandien visa tai prisimenamsu gilia nostalgija. Bet mûsø kai-mas gyvas, graþus, patrauklus,nors ir netekæs daug jaunø þmo-niø, kurie emigravæ á uþsiená, ieð-kodami geresnio uþdarbio. Betdauguma gyvena èia ir dabar. Vie-ni ûkininkauja, kiti susikûræ ver-slo ámonëles. Dar galime dþiaug-tis, kad tebeturime pagrindinæmokyklà, kurioje darbo vietas tu-ri kaime gyvenantys ir ið Këdai-niø atvykstantys mokytojai bei kitidarbuotojai. Ir gink Dieve, mesnedrástame galvoti, kad kada norsmokykla gali bûti uþdaryta. Kasbûtø, jeigu taip atsitiktø...

Kaimo gyventojø ir savival-dybës dideliø pastangø dëka pa-vyko apginti prieðgaisrinës apsau-gos punkto egzistavimà. Dabarjau sklinda þinia, kad ir mobilusispaðto autobusëlis nebeuþsuks ákaimà. Iki minimumo apkarpytaskaimo gyventojø medicininis ap-tarnavimas.

Vienija bendruomenë

Ir kiek bekapotø tas galinga-sis slibinas kaimieèiams galvas, betvis atauga naujos. Dabar þmonesjungia, kuria, vienija ir aktyvinaprieð 9-erius metus ásikûrusi ben-druomenë. Dþiaugsmai, rûpesèiai,ateities darbai ir buvo aptarti pospektaklio vykusiame ataskaiti-niame susirinkime. Pirmus metusbendruomenës centrui vadovau-janti Dalia Dzimavièienë naudo-dama vaizdinæ medþiagà apþvel-gë nuveiktus darbus. BuhalterëLina Juknienë pateikë finansinæataskaità.

Daugiausia rûpesèiø ir laikobendruomenës nariai, ypaè valdy-ba, skiria artëjanèioms kaimo ðven-tëms. Geguþës 19 dienà kaimas mi-nës 640-ies metø sukaktá, o pagrin-dinë mokykla – 70-metá. Tikimës,laukiame sveèiø, todël tvarkomës,graþinamës, puoðiamës.

Ir kiek beslëgtø mus abejo-nës ar dejonës, daþniau màstyki-me apie tai, kà turime, o reèiau –apie tai, ko stokojame.

Virginija VILKIUVIENË,bibliotekininkë

ReþisierëK. Koreivienë(pirma iðdeðinës)pristatoaktorius.

Uþ Kozirio iðleidþiamai Petronëlei mamaitë þada nemaþà dalá.

margas2012 m. geguþës 8 d. 9

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

/Atkelta ið 7 psl./

Taèiau fotografuodama pail-siu ir atsigaunu, kad net ir nuo-traukø redagavimas, jø atrinkimasman nebûna didþiulis sunkumas,kurá tikrai jausèiau tvarkydamadokumentus.

– Negi specialybæ rinkotës tikdël darbo pobûdþio?

– Ne tik. Nuo maþens labaimëgau fotografijà. Vëliau, kai mo-kiausi „Atþalyno“ gimnazijoje, pa-dëdavau paralelinëje klasëje be-simokanèiai Justinai Ðveikytei,dirbusiai neetatine koresponden-te laikraðtyje „Rinkos aikðtë“. Jospraðymu fotografuodavau kalbi-namus þmones.

Beje, tada atradau sportà,kurio akimirkas uþfiksuoti tikrainëra lengva. Taèiau kai gauni re-zultatà toká, kokio þmogus plikaakimi þiûrëdamas nemato, atro-do, kad sukuri kaþkoká neátikëti-nà stebuklà.

Dvejoniø buvo ir bus

– Ar pasiteisino Jûsø lûkes-èiai pradëjus studijas?

– Ásivaizdavau, kad mums busdaugiau praktiniø dalykø, o ne te-orijos, taip pat pasigedau gilesniodëstytojø þvilgsnio á ðiuolaikinámenà ir kitus dalykus. Mokëmëslabai daug teoriniø dalykø – þur-nalistikos pagrindø, teisës, tiksliø-jø mokslø, ið kuriø labiausiai pa-milau chemijà, nors jos, beje, mo-kykloje nemëgau. Matyt, kai þmo-gui yra ádomu, jis gali pamëgti irtai, kas iki tol nepatiko (ðypsosi).

Tiesà sakant, studijuodamanorëjau daug daugiau fotografijospraktikos – objektø ir aplinkos fo-tografavimo. Matyt, todël man la-biausiai ásiminë dviejø savaièiøpraktiniai mokymai, surengti Ni-doje, kur visas dienas vien tik fo-tografavome ir fotografavome.Ten taip pat vyko susitikimai ir dis-kusijos su þinomais Lietuvos foto-menininkais.

O dvejoniø, ar teisingai pasi-rinkau profesiná kelià, visada bu-vo ir bus...

– Negi prieð studijas nebijo-jote, kad galite negauti darbo?

– Teta man sakydavo, kad ne-pragyvensiu ið pasirinktos profe-sijos. Ji siûlë tapti gydytoja, tuo-met darbo netrûktø niekada. Tur-bût taip jau bûna, jeigu þmogui sa-koma vienaip, jam norisi daryti at-virkðèiai (ðypsosi).

Norëjau árodyti, kad galima

pragyventi ið fotografijos. Tiesàsakant, mokykloje rimtai svars-èiau ir svajojau tik apie tikslingaipasirinktas studijas.

Þinoma, visi tëvai didþiuoja-si, kad jø vaikai mokosi universi-tete, bet kas ið to, jeigu ten jiemsnëra gerai? Sëdi aukðtojoje mo-kykloje, kremti mokslus, taèiaunesijauti laimingas.

Að pirmiausia galvoju apietai, kad pati jausèiausi esanti sa-vo vëþiose ir nedaryèiau to, ko tik-rai nenoriu. Juk niekada negausipuikiø rezultatø, dirbdamas ðir-dþiai nemielà darbà.

Patinka stebëti þmones

– Koká Jûs matote supantápasaulá?

– Galima sakyti, kad kiekvie-nas fotografas gamtà, aplinkà, vi-suomenæ, þmones mato visai kituþvilgsniu. Man já taip pavyko ið-ugdyti, kad eidama gatve, matauvisai kitokius þmones, nei juos re-gi visi aplinkiniai.

Man patinka stebëti praei-vius ir aplinkà, nes tai itin pagyvi-na mano gyvenimà, kurá labai no-riu uþfiksuoti fotografijose. Ro-dos, kad man visada su savimi rei-këtø neðiotis fotoaparatà, jog ne-praleisèiau gerø akimirkø ir pui-kiø kadrø (ðypsosi).

– Kokiø savybiø reikia foto-grafui?

– Jeigu þmogus nori bûti ge-ras fotografas, jam neuþtenkavien tik áamþinti akimirkà ar ob-jektà. Fotografui reikia turëti ki-toká kompozicijos, þmogaus, daik-to, gyvûno, situacijos ar akimirkosmatymà. Mûsø grupëje mokësistudentø, kurie nematë kaip kad-ras turi „susikomponuoti“, todëljie jau po pirmojo studijø pusme-èio metë mokslus.

Beje, á mûsø kursà ástojo 42jaunuoliai, o baigs tik 26.

– Gal su Jumis studijuoja irdaugiau këdainieèiø?

– Taip. Kartu su manimistudijuoja „Atþalyno“ gimnazijàbaigæs Mindaugas Balèiauskas, kuráþavi makrofotografija – maþø ob-jektø fotografavimas, pavyzdþiui,þiogelio akytë, vabaliukai ir kt.

Svajoja apie kitas studijas

– Gal baigusi kolegijà, keti-nate toliau tæsti mokslus?

– Svarstau tokià galimybæ.Yra iðlyginamosios studijos Vil-niaus dailës akademijoje, taèiauten tolesnis mokslas susijæs ne tik

su fotografavimu, bet ir filmavimu,kuris manæs visiðkai netraukia. Þi-nau, kad tai – ne mano sritis, nesað labai mëgstu tyrinëti aplinkà, ku-rià áamþinu po tam tikro stebëjimolaiko. Tuo tarpu filmavime kadraiitin greitai keièia vienas kità, tadstebëjimui laiko beveik nelieka.

Ðiuo metu kaip tik ruoðiu bai-giamàjá fotografijos darbà, kuráginsiu birþelio mënesá. O jeigu kal-bëti apie ateities perspektyvas, taiateityje planuoju studijuoti ekono-mikà ir finansus. Taèiau kai baig-siu kolegijà, tik tada rimtai svars-tysiu, kur toliau pasukti. Kad ir kàpasirinkèiau, fotografija man vistiek liks svarbiausia (ðypsosi).

– Kodël Jûsø ateities planainesusijæ su fotografija?

– Galvoju apie galimybæ ásigytiir kità profesijà. Matysiu, kaip manseksis rinktis naujà studijø kryptá.Daug kas priklausys nuo mano pa-sirinkimo, kurá tikrai lems tai, arreikës mokëti uþ mokslà, ar ne.

Juolab kad bet kurioje Lietu-vos aukðtojoje mokykloje man rei-këtø mokëti uþ mokslà, nes jau ið-naudojau savo studijø krepðelá.Jeigu neuþsidirbsiu tolimesnëmsstudijoms Lietuvoje, svarstau ga-limybæ mokytis vienoje Danijos di-zaino akademijoje – menø mokyk-loje, kur mokslas nemokamas, stu-dentai gauna paramà ir dar galidirbti. Bûtent tai Lietuvos jauni-mà ir traukia á uþsiená.

Modeliø ieðko ir gatvëje

– Kada Jûs susiþavëjote fo-tografija?

– Vaikystëje. Kaþkada netikë-tai ledø konkurse laimëjau juosti-ná fotoaparatà, taip vadinamà mui-linæ. Tuomet man buvo dvylika me-tø ir labai apsidþiaugiau, kad paga-liau turiu nuosavà fotoaparatà, ku-riuo galiu viskà fotografuoti.

Tiesa, tai nebuvo mano pir-moji paþintis su fotografijos tech-nika. Maþdaug nuo penkeriø me-tø tëvai man leisdavo naudotis jø„Polaroid“ aparatu. Tad galima sa-kyti, kad fotografuoju tiek, kiek sa-ve pamenu (juokiasi).

Paauglystëje buvo metas, kaispaudë mokslai ir daug sportuo-davau – treniruodavausi ilgø dis-tancijø bëgime, todël mëgstamamuþsiëmimui laiko nebelikdavo.

O po nedidelës pertraukos,maþdaug vienuoliktoje klasëje, árankas vël paëmiau naujà skait-meniná fotoaparatà „Panasonic“ irjo jau nebepaleidau ið rankø. Sujuo dirbau ilgà laikà ir tik studijøpradþioje ásigijau geresná ir nau-jesná – „Canon 50 D“, su kuriuo,keisdama tris objektyvus, fotogra-fuoju iki ðiol.

– Kas buvo pirmieji Jûsø mo-deliai?

– Gëlës, vyresnioji sesuo. Odabar modeliø ieðkau tiesiog gat-vëje, per studijø draugus ir paþás-tamus. Dþiaugiuosi, kad mieste su-

tikti ávairaus amþiaus þmonës no-riai sutinka man pozuoti. Kiekvie-nà kartà, kai sugebu prikalbinti as-mená man papozuoti, dþiaugiuo-si, kad galiu já sudominti darbukartu, o galiausiai ir gautomisnuotraukomis, kuriomis þmogusgalës didþiuotis.

– Kokius objektus Jums la-biausiai patinka fotografuoti?

– Sportà, tolimus peizaþus,þmoniø portretus. Beje, mano di-plominio darbo tema yra „Rûboreikðmë perteikiant portretuoja-mojo individualybæ“. Ieðkojauádomesnës temos, kad bûtø sma-gu dirbti. Mano portretinëse nuo-traukose rûbas papildys individu-alius þmogaus bruoþus.

Fotografavo ir vestuves

– Esate studentë, nedirbate,o fotografavimo priemonës yrabrangios.

– Man padeda mama, uþ taijai esu labai dëkinga. Taip pat su-sitaupau ið paðalpos, kurià gaunu,dël tëèio netekties. Beje, mamamane skatina ir toliau tæsti moks-lus, kai baigsiu kolegijà.

– Gal fotografuodama ban-dëte uþsidirbti pragyvenimui?

– Vestuviø fotografavimasman nëra prie ðirdies. Mano nuo-mone, ði fotografija yra tuðèia.Tiesa, vienà kartà esu pati tai da-riusi, taèiau prieð darbà uþsako-vams iðkart pasakiau, kad áprastøtradiciniø nuotraukø jie tegul ne-sitiki. Todël jeigu papraðysiu, jieturës ir papozuoti, ir sutikti su ki-

tais mano pageidavimais. Norsmano pirmojo tokio pobûdþiodarbo rezultatas tikrai buvo geras,bet neþinau, ar dþiaugiausi juo.

Beje, fotografas duos tiek,kiek klientas ið jo pareikalaus. Jukjeigu þmogus fotografui nekels jo-kiø reikalavimø dël portretø kom-pozicijos, planø, rakursø, tai jis ne-turës paskatos ir dirbti.

Þavi prasmingi kûriniai

– Ar turite mëgstamà foto-grafà, kurio darbai Jus þavi?

– Esu perþiûrëjusi labai daugþinomø fotografø darbø. Portre-tuose labiausiai nemëgstu vulga-rumo, todël jeigu nuotraukose taiáþvelgiu, man tas fotomenininkasiðkart „atkrenta“. Mane þaviprasmingi kûriniai. Turbût labiau-siai mane traukia JAV fotografësDianos Arbus darbai – socialiniaiþmoniø portretai, kuriø vienanuotrauka papasakoja visà as-mens istorijà.

– Gal turite savo darbø sve-tainæ internete?

– Taip. Mano nuotraukøgalite rasti internete adresuwww.giedre-mi.daportfolio.com

– Kokiø turite svajoniø?– Turiu planø ir svajoniø, bet

tai nëra tradicinë fotostudija. Ogarsiai nenoriu iðduoti savo troð-kimø, nes tada jie neiðsipildys(juokiasi).

– Kuo uþsiimate laisvalaikiu?– Fotografavimu, nes tai yra

mano gyvenimas, laisvalaikis irpomëgis.

Vaikystës pomëgis tapo gyvenimo aistra

G. Minelgaitës nuotraukoje – jos mamos augintiniai.

Giedrei patinka fotografuoti sporto vaizdelius.

Giedrësnuotraukoje –

jos buvæskolega, ilgø

distancijøbëgikas ir

TV3 laidos„Lietuvostalentai“

dalyvis JonasStankevièius.

2012 m. geguþës 8 d.margas

Vaistiniai augalaiValgiø receptai

Skanaus! Klausimus psichologui siøskite adresu: Josvainiø g. 41 arbaskambinkite telefonu 57 771

„Esu kategoriðkai prieð tëvus,kurie savo maþylius veþiojasi poprekybos centrus.

Neseniai mums gimë dukry-të, kuriai dabar du mënesiai.

Vis daþniau þmona nori jàveþtis á parduotuves, nes ir pati noriiðeiti ið namø. Að jà suprantu, betnenoriu, kad kartu veþiotumëmësir maþylæ, kurios neturime kam pa-likti. Pats labiausiai nerimauju dëlto, kad mergytë gali „pasigauti“ ko-kià nors infekcijà. O gal tai yra per-dëta mano reakcija?“ – klausiakëdainietis R. M.

Su vaiku – á parduotuvæKëdainiø ligoninës Fizinës

reabilitacijos ir ankstyvosios ko-rekcijos skyriaus vaikø psicholo-gë Daiva GOVOROVA:

„Dþiaugiuosi, kad yra tokiørûpestingø tëèiø.

Sutinku, kad matyti savo ser-ganèius vaikus yra tikras iðbandy-mas tëvams. Taèiau visiðkai izo-liuoti vaiko tikrai nepavyks, nesreikës vaþiuoti á poliklinikà skie-pytis.

Taip pat pas jus apsilankan-tys sveèiai gali bûti ávairiø infek-cijø neðiotojai. O juo labiau uþda-

ryta namuose þmona gali pradëtiliûdëti ir perduoti ðiuos jausmusdukrytei. Kad jums bûtø ramiau,su þmona aptarkite, kada par-duotuvëse bûna maþiausiai þmo-niø, ir kiek parduotuviø þadateaplankyti pirmà kartà.“

Psichologo komentaras

Þinovai kiaulpienæ labaiÞinovai kiaulpienæ labaiÞinovai kiaulpienæ labaiÞinovai kiaulpienæ labaiÞinovai kiaulpienæ labaiaukðtina ir laiko jà sveikatos iraukðtina ir laiko jà sveikatos iraukðtina ir laiko jà sveikatos iraukðtina ir laiko jà sveikatos iraukðtina ir laiko jà sveikatos irþvalumo ðaltiniu. Jiþvalumo ðaltiniu. Jiþvalumo ðaltiniu. Jiþvalumo ðaltiniu. Jiþvalumo ðaltiniu. Ji, kaip ir, kaip ir, kaip ir, kaip ir, kaip irdilgëlë, tinka ir vaistuidilgëlë, tinka ir vaistuidilgëlë, tinka ir vaistuidilgëlë, tinka ir vaistuidilgëlë, tinka ir vaistui,,,,,ir maistuiir maistuiir maistuiir maistuiir maistui.....

Beje, kadaise vienas Bava-rijos (Vokietija) karalius privers-davæs ðeimynà po pusryèiø susi-rinkti á svetainæ, kur jø laukdavosenas dvaro vaistininkas sudviem buteliukais rankose. Vie-name bûdavusios ðvieþios kiaul-pieniø, kitame – dilgëliø sultys.Karalius priversdavo kiekvienàðeimos nará iðlenkti po maþà tau-relæ ðiø stebuklingø sulèiø.

Turi daug vitaminø

Nors kiaulpienë pasiþymikarèiu skoniu, taèiau ji nekenks-minga, o atvirkðèiai – kartumy-nai yra naudingi.

Jose gausu vitamino C, taippat vitaminø E ir A, geleþies, kal-cio, fosforo, insulino, jodo, der-vos, vaðko, organiniø rûgðèiø irnet kauèiuko. O þmogaus orga-nizmui naudingos yra visos ðioaugalo dalys.

Skatina apykaità

Kiaulpienës gerina virðkini-mà, skatina medþiagø apykaità,gydo tulþá, aktyvina apsauginesorganizmo galias, varo prakaità,tonizuoja, gerina atsikosëjimà,reguliuoja medþiagø apykaità irvalo ðlakus.

Þinovø teigimu, ðis augalasnaudingas ir moterims, ir vy-rams, nes biologiðkai aktyvûs yravisi kiaulpienës antpilai.

Beje, sergantiesiems cukra-lige vertëtø su kiaulpiene nesi-skirti þiemà vasarà, prisidþiovin-ti lapø ir naudoti juos maistui irvaistui.

Darykite salotas

Jauni kiaulpieniø lapeliaikai kuriø ðaliø brangiausiuoserestoranuose naudojami kaip de-likatesinës salotos. Jos yra kelias-deðimt kartø naudingesnës, tu-

Ir vaistams, ir maistui

rinèios daug daugiau vitaminø irmaistiniø medþiagø, nei áprastosdarþininkø auginamos salotos.

Tinka nuo anemijos

Mûsø klimato juostoje pava-sará iðdygusi dilgëlë – vienas ver-tingiausiø augalø, papildanèiø or-ganizmo vitaminø ir mineralø at-sargas tada, kai ypaè jauèiamas jødeficitas.

Todël ðvieþiø dilgëliø lapø dë-kite á ávairias sriubas, antruosiuspatiekalus, jø galima berti á salo-tas, dëti ant sumuðtiniø. Ðis auga-las puikiai tinka anemijos, avita-minozës, chroniðko nuovargioprofilaktikai.

Gydo þaizdas

Dilgëlëse esantis chlorofilasnormalizuoja medþiagø apykaità,reguliuoja ðirdies ir kraujagysliøsistemos, skrandþio ir þarnynoveiklà. O ðio augalo preparatai yranepakeièiama priemonë kraujokokybei atkurti esant kraujavimuiið gimdos, plauèiø, þarnyno, tiesio-sios þarnos.

Be to, dilgëles patartina var-toti ir gydant opaligæ, ávairius odossusirgimus, ilgai negyjanèias þaiz-

das – jos slopina uþdegimà, sti-muliuoja paþeistø audiniø rege-neracijà.

Lenkia ðpinatus

Dilgëliø þiedø antpilas varoðlapimà, ðiek tiek skatina tulþiesiðsiskyrimà. Jis gali bûti vartoja-mas sergant kepenø ir inkstø li-gomis, taip pat akmenligës pro-filaktikai. Dilgëliø lapø ir þiedønuoviru rekomenduojama ska-lauti gerklæ sergant angina, sto-matitu, gingvitu, kraujuojantdantenoms ir pan.

Odos ligoms gydyti dilgëlësnaudojamos tiek iðoriðkai, tiek iðvidaus: geriami dilgëliø lapønuovirai, nes tai – efektyvi krau-jà valanti priemonë.

Beje, maistinëmis savybë-mis dilgëlës lenkia ðpinatus, o jo-se esantis baltymø kiekis ðias þo-leles priartina net prie ankðtiniøkultûrø.

Taèiau ásidëmëkite, kad dil-gëliø ir jø preparatø reikia veng-ti þmonëms, turintiems polinká átrombozæ, nes ðis augalas didinakraujo kreðumà.

Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Salotos su dilgëlëmis

Vitaminø ðaltinisSalotos – viena ið ankstyviausiø pavasará auginamø darþoviø,Salotos – viena ið ankstyviausiø pavasará auginamø darþoviø,Salotos – viena ið ankstyviausiø pavasará auginamø darþoviø,Salotos – viena ið ankstyviausiø pavasará auginamø darþoviø,Salotos – viena ið ankstyviausiø pavasará auginamø darþoviø,su kuriomis jûsø organizmas gaus daug vitaminø ir mineraliniøsu kuriomis jûsø organizmas gaus daug vitaminø ir mineraliniøsu kuriomis jûsø organizmas gaus daug vitaminø ir mineraliniøsu kuriomis jûsø organizmas gaus daug vitaminø ir mineraliniøsu kuriomis jûsø organizmas gaus daug vitaminø ir mineraliniømedþiagø.medþiagø.medþiagø.medþiagø.medþiagø.

Lygiomis dalimis reikës: ðpinatø ir kiaulpieniø lapø, dilgëliø,2–3 lapiniø salotø, 1 kiauðinio, ridikëliø, pagal skoná uþpilo.

Dilgëles ir kiaulpienes nuplikykite verdanèiu vandeniu. Vi-sas þalias darþoves suplëðykite, ridikëlius labai plonai supjausty-kite, kiauðiná smulkiai sukapokite ir viskà uþpilkite mëgstamuuþpilu. Áberkite druskos, krapø ir petraþoliø.

Salotos „Pavasaris“

Reikës: po 1 saujà rûgðtyniø ir kiaulpieniø lapø, 2 obuoliø, 1ðaukðto kiaulpieniø þiedlapiø, po 2 ðaukðtus grietinës ar majo-nezo ir natûralaus jogurto, 1 ðaukðto smulkintø petraþoliø, kra-pø.

Rûgðtynes supjaustykite juostelëmis, obuolius – ðiaudeliais.Pieniø lapus 30 minuèiø pamirkykite sûriame ðaltame vandeny-je ir supjaustykite juostelëmis. Viskà sumaiðykite su majonezu irjogurtu, uþbarstykite pieniø þiedlapiais ir kitais þalumynais.

Salotos su jaunomis dilgëlëmis

Reikës: 2–3 salotø lapø, 10 jaunø dilgëliø, 10 grieþinëliø agur-ko, 2 ðaukðtø natûralaus jogurto, 1 arbatinio ðaukðtelis citrinossulèiø, druskos, pipirø.

Dilgëles nuplaukite ir nuplikykite verdanèiu vandeniu. Poto viskà supjaustykite ir sumaiðykite su uþpilu.

10