antradienio lakraštis

2012 m. lapkrièio 6 d.

aikðtëRinkos

2012 m. lapkrièio 6 d.Antradienis

Kaina 1,20 LtNr. 127 (2 492)Këdainiø rajono laikraðtis

17-ieji leidimo metai

/Nukelta á 3 psl./

Irma BAJORÛNË

UAB „Nepriklausomø patarëjø agentûra“ (NPUAB „Nepriklausomø patarëjø agentûra“ (NPUAB „Nepriklausomø patarëjø agentûra“ (NPUAB „Nepriklausomø patarëjø agentûra“ (NPUAB „Nepriklausomø patarëjø agentûra“ (NPA) nuo lapkrièio vadovaujaA) nuo lapkrièio vadovaujaA) nuo lapkrièio vadovaujaA) nuo lapkrièio vadovaujaA) nuo lapkrièio vadovaujanaujas generalinis direktorius Gintautas Tnaujas generalinis direktorius Gintautas Tnaujas generalinis direktorius Gintautas Tnaujas generalinis direktorius Gintautas Tnaujas generalinis direktorius Gintautas Tijûnaitis. Këdainieèiams jisijûnaitis. Këdainieèiams jisijûnaitis. Këdainieèiams jisijûnaitis. Këdainieèiams jisijûnaitis. Këdainieèiams jisgerai paþástamas – daug metø dirbo rajono policijos komisariate,gerai paþástamas – daug metø dirbo rajono policijos komisariate,gerai paþástamas – daug metø dirbo rajono policijos komisariate,gerai paþástamas – daug metø dirbo rajono policijos komisariate,gerai paþástamas – daug metø dirbo rajono policijos komisariate,vadovavo kriminalinei policijaivadovavo kriminalinei policijaivadovavo kriminalinei policijaivadovavo kriminalinei policijaivadovavo kriminalinei policijai, pastaruoju metu – viršininko pavaduoto-, pastaruoju metu – viršininko pavaduoto-, pastaruoju metu – viršininko pavaduoto-, pastaruoju metu – viršininko pavaduoto-, pastaruoju metu – viršininko pavaduoto-ju. Ið pareigø policijoje G. Tju. Ið pareigø policijoje G. Tju. Ið pareigø policijoje G. Tju. Ið pareigø policijoje G. Tju. Ið pareigø policijoje G. Tijûnaitis pasitraukë prieð kelis mënesius.ijûnaitis pasitraukë prieð kelis mënesius.ijûnaitis pasitraukë prieð kelis mënesius.ijûnaitis pasitraukë prieð kelis mënesius.ijûnaitis pasitraukë prieð kelis mënesius.„Naujas vadovas nesiruoðia bendrovëje daryti revoliucijos“, – pradëda-„Naujas vadovas nesiruoðia bendrovëje daryti revoliucijos“, – pradëda-„Naujas vadovas nesiruoðia bendrovëje daryti revoliucijos“, – pradëda-„Naujas vadovas nesiruoðia bendrovëje daryti revoliucijos“, – pradëda-„Naujas vadovas nesiruoðia bendrovëje daryti revoliucijos“, – pradëda-mas pokalbá apie naujà veiklos sritá ðypsosi G. Tmas pokalbá apie naujà veiklos sritá ðypsosi G. Tmas pokalbá apie naujà veiklos sritá ðypsosi G. Tmas pokalbá apie naujà veiklos sritá ðypsosi G. Tmas pokalbá apie naujà veiklos sritá ðypsosi G. Tijûnaitis.ijûnaitis.ijûnaitis.ijûnaitis.ijûnaitis.

„Lietuvos ryto“ ir „Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose

12,26 LtPensininkams ir neágaliesiems:

11,23 Lt

1 mën.

36,77 Lt

3 mën.

33,70 Lt

73,54 Lt

67,40 Lt

6 mën.

Prenumerata 2013-iesiems metams

147,07 Lt

134,81 Lt

12 mën.

Lietuvos paðto skyriuje

11,99 LtPensininkams ir neágaliesiems:

10,99 Lt

1 mën.

35,97 Lt

3 mën.

32,97 Lt

71,94 Lt

65,94 Lt

6 mën.

143,88 Lt

131,88 Lt

12 mën.

/Nukelta á 2 psl./

NPA vadovas – patyræspolicijos pareigûnas

„Nepriklausomøpatarëjø

agentûros“generalinisdirektorius

G. Tijûnaitis:„NPA –

patikimiausiasaugos tarnybaKëdainiuose.“

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Per nepilnà mënesá – trys pëstiejiPer nepilnà mënesá – trys pëstiejiPer nepilnà mënesá – trys pëstiejiPer nepilnà mënesá – trys pëstiejiPer nepilnà mënesá – trys pëstieji, automobiliais partrenkti ir suþaloti Këdainiø miesto pësèiøjø, automobiliais partrenkti ir suþaloti Këdainiø miesto pësèiøjø, automobiliais partrenkti ir suþaloti Këdainiø miesto pësèiøjø, automobiliais partrenkti ir suþaloti Këdainiø miesto pësèiøjø, automobiliais partrenkti ir suþaloti Këdainiø miesto pësèiøjøperëjose. Tperëjose. Tperëjose. Tperëjose. Tperëjose. Tokia spalio mënesio statistika verèia galvotiokia spalio mënesio statistika verèia galvotiokia spalio mënesio statistika verèia galvotiokia spalio mënesio statistika verèia galvotiokia spalio mënesio statistika verèia galvoti, jog teisûs tie, kurie tvirtina, kad vairavimo, jog teisûs tie, kurie tvirtina, kad vairavimo, jog teisûs tie, kurie tvirtina, kad vairavimo, jog teisûs tie, kurie tvirtina, kad vairavimo, jog teisûs tie, kurie tvirtina, kad vairavimokultûra pas mus þema ir kad gatvëse dauguma vairuotojø jauèiasi karaliais, kuriems pëstieji turikultûra pas mus þema ir kad gatvëse dauguma vairuotojø jauèiasi karaliais, kuriems pëstieji turikultûra pas mus þema ir kad gatvëse dauguma vairuotojø jauèiasi karaliais, kuriems pëstieji turikultûra pas mus þema ir kad gatvëse dauguma vairuotojø jauèiasi karaliais, kuriems pëstieji turikultûra pas mus þema ir kad gatvëse dauguma vairuotojø jauèiasi karaliais, kuriems pëstieji turitrauktis ið kelio net jiems eiti leistinose vietose.trauktis ið kelio net jiems eiti leistinose vietose.trauktis ið kelio net jiems eiti leistinose vietose.trauktis ið kelio net jiems eiti leistinose vietose.trauktis ið kelio net jiems eiti leistinose vietose.

Per pësèiøjø perëjà –su ðarvais ir ðautuvu?

Nereguliuojamos pësèiøjø perëjos Këdainiuose daþniausiai bûna ne ta vieta, kurioje pëstieji gali jaustis saugûs.


Per keturias praëjusios savaitës dienas, per kurias buvo aktyviaiPer keturias praëjusios savaitës dienas, per kurias buvo aktyviaiPer keturias praëjusios savaitës dienas, per kurias buvo aktyviaiPer keturias praëjusios savaitës dienas, per kurias buvo aktyviaiPer keturias praëjusios savaitës dienas, per kurias buvo aktyviailankomi artimøjø kapailankomi artimøjø kapailankomi artimøjø kapailankomi artimøjø kapailankomi artimøjø kapai, ávyko ir atsitiko visko – apvogti automobiliai, ávyko ir atsitiko visko – apvogti automobiliai, ávyko ir atsitiko visko – apvogti automobiliai, ávyko ir atsitiko visko – apvogti automobiliai, ávyko ir atsitiko visko – apvogti automobiliaiiiiiir namair namair namair namair namai, sugadintas turtas, sumuðti þmonës, o vienam vyriðkiui, sugadintas turtas, sumuðti þmonës, o vienam vyriðkiui, sugadintas turtas, sumuðti þmonës, o vienam vyriðkiui, sugadintas turtas, sumuðti þmonës, o vienam vyriðkiui, sugadintas turtas, sumuðti þmonës, o vienam vyriðkiuiprireikë gelbëtojø pagalbos.prireikë gelbëtojø pagalbos.prireikë gelbëtojø pagalbos.prireikë gelbëtojø pagalbos.prireikë gelbëtojø pagalbos.

Vëlëms skirtà laikàgyvieji leido ávairiai

Netyèia nukrito nuo ðlaito

Lapkrièio pirmomis dieno-mis Këdainiø miesto Kauno gat-vëje visada bûna apstu pësèiøjø,einanèiø ar gráþtanèiø ið kapiniø,taèiau atsitikti taip, kaip lapkrièio1-osios vakare atsitiko vienam vy-riðkiui, – retenybë.

Apie 17 val. 40 min. Këdai-niø ugniagesiams gelbëtojamsbuvo praneðta, kad jø pagalbosreikia þmogui, nukritusiam nuoaukðto Nevëþio upës ðlaito tiesKauno gatvës 9-uoju namu.

/Nukelta á 3 psl./

/Nuotr. autorës/

2012 m. lapkrièio 6 d.2

Auðra MALINAUSKIENË

Po neilgai trukusio remontoPo neilgai trukusio remontoPo neilgai trukusio remontoPo neilgai trukusio remontoPo neilgai trukusio remontoAkademijos miestelyje durisAkademijos miestelyje durisAkademijos miestelyje durisAkademijos miestelyje durisAkademijos miestelyje durisatvërë kasdieniø – maisto iratvërë kasdieniø – maisto iratvërë kasdieniø – maisto iratvërë kasdieniø – maisto iratvërë kasdieniø – maisto irbuities, prekiø parduotuvëbuities, prekiø parduotuvëbuities, prekiø parduotuvëbuities, prekiø parduotuvëbuities, prekiø parduotuvë„Agurkëlis“. Nuo ðiol ðviesiose,„Agurkëlis“. Nuo ðiol ðviesiose,„Agurkëlis“. Nuo ðiol ðviesiose,„Agurkëlis“. Nuo ðiol ðviesiose,„Agurkëlis“. Nuo ðiol ðviesiose,jaukiose ir ðiltose patalposejaukiose ir ðiltose patalposejaukiose ir ðiltose patalposejaukiose ir ðiltose patalposejaukiose ir ðiltose patalposepirkëjams siûloma daugiau irpirkëjams siûloma daugiau irpirkëjams siûloma daugiau irpirkëjams siûloma daugiau irpirkëjams siûloma daugiau irávairiø rûðiø maisto bei buitiesávairiø rûðiø maisto bei buitiesávairiø rûðiø maisto bei buitiesávairiø rûðiø maisto bei buitiesávairiø rûðiø maisto bei buitiesprekiø.prekiø.prekiø.prekiø.prekiø.

Dþiaugiasi pirkëjai

Parduotuvës „Agurkëlis“ ve-dëjos Vilmos Daunoravièienësteigimu, kol vyko remontas, laiki-nai parduotuvë buvo persikëlusi ámaþas, netoliese esanèias patal-pas, kuriose, parduotuvei sugráþusá atnaujintas patalpas, nuo ðiolParko g. 4–4, veikia antroji nedi-dukë „Agurkëlio“ parduotuvë.Èia pirkëjai gali ásigyti bûtiniau-siø maisto ir buities prekiø.

Vidaus lubø, sienø ir grindøremonto darbai buvo greitai at-likti, taip pat sutvarkytos ðildymoir elektros sistemos bei apðvieti-

mas, o atnaujintose patalposepastatytos ðiuolaikiðkos prekiølentynos.

„Dabar pas mus daug ðilèiau

Dëkojame

Lapkrièio 6 d. 13 val. Këdainiø rajono savivaldybësvisuomenës sveikatos biure vyks

seminaras-pasitarimas apie uþkreèiamàsiasligas vaikø ugdymo ástaigose.

Temos: Tuberkuliozës epidemiologinës prieþiûros aspek-tai vaikø ugdymo ástaigose

Laima Babenskienë, Kauno VSC uþkreèiamøjø ligøprofilaktikos ir kontrolës skyriaus vyriausioji specialistë

Per orà plintanèiø uþkreèiamøjø ligø (meningokokinëinfekcija, kokliuðas, difterija) aktualijos

Diana Þaltauskienë, Kauno VSC uþkreèiamøjø ligøprofilaktikos ir kontrolës skyriaus vyriausioji specialistë

Danguolë AVIÞIUVIENË,Këdainiø rajono savivaldybës VSB direktorë

DOVANOJA rusvos spalvoskaèiukà. Tel. 8 613 60 176.

Uþ iðtartà ðvelnø þodá, nuoðirdþià uþuojatà, pagalbà, dëkojamevisiems, kurie buvo kartu begalinio skausmo valandà. Dëkojameparapijos klebonui Skaidriui Kandratavièiui palydint á amþinopoilsio vietà mylimà mamà, moèiutæ, promoèiutæ AldonàArdavièiûtæ.

Dukra su ðeima

Visas paslaugø spektras

„Nepriklausomø patarëjøagentûros“ veikla – visos apsau-gos paslaugos: elektroninë apsau-ga (signalizacija), sistemø monta-vimas ir techninë prieþiûra, fizi-në apsauga.

Bendrovës specialistai ne-mokamai konsultuoja, pataria,kokios apsaugos sistemos yra tin-kamiausios konkreèiomis sàlygo-mis.

Fizinë apsauga apima keliasskirtingas veiklas: tai objektø ap-sauga reaguojant á iðkvietimo sig-nalus, pavojaus mygtuko signalus,ástaigø, ámoniø teritorijos ir turtoapsauga, vieðosios tvarkos uþtik-rinimas renginiuose, ðventëse,patruliavimas mieste.

Naktimis budi du NPA dar-buotojø ekipaþai.

Jie turi galimybæ operatyviaireaguoti á iðkvietimus. Net jei vie-nu metu suveikia ir dviejø saugo-mø objektø signalizacija, NPA vy-rai laiku nuvyksta á vietà.

Tai neabejotinas privalumasprieð kitas saugos tarnybas, kuriosturi po vienà ekipaþà, o jame – tikpo vienà þmogø.

Ne konstatuoti ávyká, oapsaugoti

„Nëra jokios naudos, jei vie-nas apsaugos darbuotojas nu-vaþiuoja ir avininkà informuoja,kad á patalpas ásibrauta ar jomspadaryta þala, – pastebi G. Tijû-naitis. – NPA yra pakankamaioperatyvi ir pajëgi sulaikyti nusi-kaltëlius, apsaugoti turtà.“

Pasak NPA generalinio di-rektoriaus, jam dar dirbant poli-cijos komisariato virðininko pava-duotoju teko bendrauti su ávairiøKëdainiuose padalinius steigusiøapsaugos tarnybø atstovais, kuriepatys pripaþino, kad fizinës ap-saugos funkcijø èia nebus, tik ob-jektø apsauga signalizacija.

„Tai laikau ne iki galo atlie-kama paslauga. Þmogui nereikiakonstatuoti fakto, jam reikia, kadbûtø kuo maþiau nuostoliø“, –neabejoja G. Tijûnaitis.

Lyderiai tarp konkurentø

Praëjusiø metø pabaigoje,prieð apsaugos policijai nutrau-kiant objektø apsaugà, Këdai-niuose pradëjo veikti keliø Lie-tuvos ir tarptautiniø saugos kom-panijø padaliniai.

NPA tarp jø – veteranai, nesKëdainiuose dirba dvylika metø,turi gerà materialinæ bazæ ir pa-tyrusius darbuotojus. Kolektyve– 28 darbuotojai.

„Tada, kai ámonë steigësi, jaiteko didelis iððûkis konkuruoti suapsaugos policija, turëjusia ið es-mës stipriai geresnes sàlygas. Sutuo iððûkiu sëkmingai susidoro-ta“, – vertina G. Tijûnaitis.

Apsaugos tarnybai prade-dantis vadovauti buvæs policijospareigûnas neabejoja, kad NPAKëdainiuose patikimiausia dël to,kad dirba èia seniausiai ir geraiþino rajono specifikà. Paslaugabesinaudojantys klientai pasitikitarnyba.

„Bene didþiausias privalu-mas yra tai, kad darbuotojø ko-mandos branduolys seniai susi-

ir ðviesiau, todël mûsø pirkëjai yralabai patenkinti ir dþiaugiasi, kadturi parduotuvæ, kuri, jø manymu,prilygsta didiesiems þinomiemsprekybos tinklams“, – sakë par-duotuvës „Agurkëlis“ vedëja Vil-ma Daunoravièienë.

Akademijoje – atsinaujinusi „Agurkëlio“ parduotuvë

Pagerëjo aptarnavimas

Paðnekovës teigimu, preky-bos salëje patogiau iðdësèius len-tynas, pagerëjo ir pirkëjø aptarna-vimas.

„Ne tik buvo praplëstas pre-

kiø asortimentas, bet ir þmoniøpatogumui sugrupuotos prekës, okad nereikëtø keletà kartø eilëseterminalas prijungtas prie kasos.Be to, nuo ðiol pirkëjai gali nau-dotis ir prekiø veþimëliais, kuriøiki ðiol neturëjome“, – kalbëjo V.Daunoravièienë.

Leidþia lankstinukà

Kaip sakë uþdarosios akcinësbendrovës „Sibena“, kuriai pri-klauso vienuolika parduotuviø„Agurkëlis“, iðsibarsèiusiø po vi-sà Këdainiø rajonà, direktorë Dai-na Kaupienë jø darbuotojai ypa-tingà dëmesá skiria klientø ap-tarnavimui ir jø poreikiams.

„Mûsø parduotuvëse galimaásigyti ne tik maisto, bet ir kasdie-ninës paklausos prekiø, reikalingøkaimo ir miesto þmogui. O jeigukurios nors prekës asortimente ne-turime, galime jà uþsakyti ir atveþ-ti. Tiesa, jau trejetà metø kartà permënesá leidþiame informaciná-re-klaminá leidiná, kuriame kiekvienaspirkëjas gali rasti jam naudingos in-formacijos apie vykstanèias nuolai-dø akcijas bei naujus produktus“,– aiðkino D. Kaupienë.

Akademijos parduotuvës „Agurkëlis“vedëja V. Daunoravièienë patenkintasuremontuotomis patalpomis.

/Atkelta ið 1 psl./

NPA vadovas – patyræs policijos pareigûnasformavæs, jie þino Këdainius irmiesto specifikà, gerai paþástaþmones. O saugumu besirûpinan-tys këdainieèiai þino, kas yraNPA, – neabejoja vadovas. – Dir-bant policijoje teko bendradar-biauti su ðios tarnybos vyrais, nessiekëme bendrø tikslø. Ásitikinau,kad niekas jie yra geri savo sri-ties profesionalai.“

Kà rinktis – pigià arpatikimà apsaugà?

Pasak G. Tijûnaièio, kai ku-rios firmos ðiuo metu dempin-guoja apsaugos paslaugø kainas,siekdamos iðstumti konkurentus.Rinka patvirtina, kad NPA ne-abejotinai iðliks, nes turi geràtechninæ materialinæ bazæ, pro-fesionalius darbuotojus, ilgame-tæ patirtá.

„Mënesio ámoka uþ paslau-gà nieko nereiðkia, jei neuþtikri-namas saugumas. Renkantis ap-saugos tarnybà pirmiausia reikë-tø þiûrëti á jos patikimumà, tik poto – á kainà, – tvirtina G. Tijûnai-tis. – Klientø daugëja ir dar dau-

gës, nes þmonës vis atsakingiaugalvoja apie saugumà, supranta,kad apie tai turi galvoti pirmiau-sia patys. Signalizacija – tik vie-na ið apsaugos priemoniø, jø tu-ri bûti visas kompleksas.

Kai þmogus jauèiasi saugus,jis daug ramesnis, sveikesnis,darbingesnis.

Kasmetinë investicija á sau-gumà nëra didelë ávertinus josteikiamus privalumus. Ramybësir saugumo jausmas per dienàgali kainuoti vos lità.

Dirbdamas policijoje nekartà maèiau apvogtus ar gaisrepraradusius turtà þmones visaisugniuþdytus. To galima iðveng-ti pasirinkus tinkamà saugumopriemoniø kompleksà.“

Turi patirties

„Policijos ir apsaugos tarny-bos darbas ir funkcijos yra arti-mos ir man priimtinos, – savoapsisprendimà imtis vadovautiprivaèiai saugos tarnybai aiðki-no G. Tijûnaitis. – Dirbu tà dar-bà, kuris man patinka ir kuria-me turiu patirties.

Sau ir komandai keliu tiks-là siekti tobulumo, kurti geràdarbo atmosferà, formuoti irplëtoti gerà NPA vardà.“

Lapkrièio 12 d. konsultuosKauno klinikø kraujagysliø chirurgas

prof. ALEKSANDRAS ANTUÐEVAS

Konsultacijos sergantiems kraujagysliøligomis (iðsiplëtusios venos, trofinës

opos), bei esant kojø kraujotakossutrikimams.

Registracija ir informacija telefonu:8 657 61 962 .

Skubiai

Nuotr. ./Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Nuo ðiol akademiðkiai „Agurkëlyje“ gali ásigyti ir ðvieþiømaisto produktø.

PARDUODA þiemines bulves(topinambus).Tel. 8 637 51 415.

2012 m. lapkrièio 6 d. 3


Nukentëjo ávairiu parosmetu

Spalis, kaip ir lapkritis, auto-mobiliø eismui, be abejo, sudëtin-gas mënuo – apniûkæ, darganota,anksti temsta.

„Vairuotojai dabar turi bûtilabai atidûs. Bet jeigu pëstieji pergatvæ eina be atðvaitø ir tamsiaiapsirengæ, juos pastebëti labaisunku“, – sako Policijos komisa-riato Keliø policijos poskyrio vir-ðininkas Giedrius Èiþinauskas.

Spalio 13-àjà J. Basanavi-èiaus ir Geguèiø gatviø sankryþo-je pësèioji partrenkta ið tiesø jausutemus, bet apðviestoje pësèiøjøperëjoje. Spalio 23-iàjà kita pës-èioji nukentëjo anksti ryte, bet J.Basanavièiaus ir Rasos gatviø san-kryþa irgi apšviesta. O spalio 31-àjà miesto centre, prie degalinës„Statoil“, treèia pësèioji partrenk-ta per patá vidurdiená.

Stovëti, kol nelieka maðinøTaigi savaime perðasi iðvada,

kad ne tamsa – didþiausias perpësèiøjø perëjas einanèiø þmoniøprieðas.

„Eidamas per nereguliuoja-mas pësèiøjø perëjas Këdainiuo-se turi bûti uþsidëjæs ðarvus. O ge-riausia dar neðtis ir ðautuvà, tadagal visi vairuotojai sustotø tavepraleisti“, – sarkastiðkai sako kë-

dainietë Meda Karvelytë.Ji prisipaþásta esanti pasipik-

tinusi vairuotojø elgesiu Këdai-niuose, nes norint ðiame miestepereiti gatvæ tenka stovëti tol, kolnelieka në vieno automobilio.

„Tik vienas kitas vairuotojaselgiasi normaliai – sustoja ir pra-leidþia, taèiau tokiu atveju nesi ga-rantuotas, kad tave praleis ir va-þiuojantieji antra eismo juosta“, –nemalonia pësèiojo patirtimi da-linasi M. Karvelytë.

Vienas praleidþia, o kitas – ne

„Rinkos aikðtës“ paðnekovësako, kad jai ne kartà pasitaikæpraeiti perëja pro paslaugiai su-stojusá automobilá, o paskui pa-kraupti nuo situacijos, kai vos spëjistabtelti, kad nebûtum partrenk-tas sustojusá automobilá lenkian-

èio arba prieðinga eismo juosta at-lekianèio vairuotojo.

„Nieko panaðaus nesu paty-rusi lankydamasi uþsienio ðalyse.Pavyzdþiui, Ðvedijoje vairuotojailabai mandagûs, jie sustoja – nëkiek nemeluoju! – kai pësèiajamiki perëjos likæ kokie trys–penkimetrai. Vairuotojas ið tolo pama-to prie perëjos artëjantá þmogø,sustabdo automobilá ir net paro-do ranka, kad gali eiti“, – pasako-ja M. Karvelytë.

Ðvedø paslaugumas nettrikdë

Moteris prisipaþásta, kad toksLietuvoje neregëtas vairuotojøpaslaugumas Ðvedijoje ið pradþiøjai atrodë labai keistas.

Pirma mintis buvusi gana ne-jauki: nejaugi mes, lietuviai, savo

Per pësèiøjø perëjà – su ðarvais ir ðautuvu?

Praëjusio treèiadienio vidurdiená Këdainiø centre policija turëjo darbo – pësèiøjø perëjoje partrenktas þmogus./Nuotr. autorës/

Panaudojæ gelbëjimo virvæ irneðtuvus, gelbëtojai uþneðë vyrið-ká ant ðlaito, kurio aukðtis toje vie-toje – maþdaug septyni metrai.Pirminiais duomenimis, priëjæspernelyg arti kraðto ir netyèia nu-slydæs, apie 40-ties metø vyriðkissusilauþë kojà.

Prireikë policijos pagalbos

Po geros valandos tà vakaràkitam vyriðkiui prireikë policijospagalbos: apie 19 valandà Pelëd-nagiø seniûnijos Paðiliø kaimo gy-ventojas, gráþæs á namus, pamatë,kad atidarytas langas ir iðdauþy-tas jo stiklas.

Toks vaizdas nieko geraneþadëjo – namo viduje nebebu-vo neðiojamojo kompiuterio, pi-

elgesiu gatvëje taip skiriamës nuoskandinavø, kad su mumis, ne-prognozuojamais, reikia elgtis taipatsargiai? Taèiau netrukus lietu-vë ásitikino, kad pagarbiai elgia-masi su visais pësèiaisiais.

„Rinkos aikðtë“ ðiemet rug-pjûtá yra spausdinusi ir këdainie-èio archeologo Algirdo Juknevi-èiaus áspûdþius ið kelionës po Skan-dinavijà. Pasakodamas apie auto-mobiliø eismo savitumus ðiamekraðte A. Juknevièius irgi akcenta-vo stebëtinà dëmesingumà, atsa-kingumà ir abipusæ pagarbà, vyrau-janèià tarp vairuotojø ir pësèiøjø.

Paryþiuje perëjø në nereikia

M. Karvelytë, beje, gerai ver-tina ir vairuotojø poþiûrá á pës-èiuosius Èekijoje, Prancûzijoje,netgi kaimyninëje Latvijoje.

„Tiesà pasakius, Paryþiausgatvëse eismas man pasirodë pa-laida bala, bet pëstieji ten gerbia-mi. Buvau labai nustebinta tokiovaizdo: pësèiøjø perëja – uþ keliømetrø, bet senukas iki jos eiti ne-sivargina. Jis iðtiesia rankà – ir vi-si automobiliai abiejose eismojuostose sustoja. Matyti tai buvoneátikëtina“, – sako paðnekovë.

Anksèiau gyvenusi Kaune jiteigia, kad netgi ðiame mieste pës-tiesiems saugiau nei Këdainiuose:„Kai su ðeima persikëlëme á Kë-dainius, buvau nustebinta, kad èialaimingai pereiti pësèiøjø perëjayra iððûkis.

Ryte – ypaè keblu

Kasdien á darbà netrumpàkelià pësèiomis einanti moterisyra pastebëjusi, kad ypaè sudëtin-ga judresnes Këdainiø gatves per-eiti rytais, prieð aðtuntà valandà,artëjant darbo laiko pradþiai, nesdauguma vairuotojø savo skubë-jimà laiko svarbesniu uþ pësèiøjøinteresus.

Keliø policijos poskyrio vir-ðininkas G. Èiþinauskas pripaþás-ta, kad Këdainiø gatvëse trûkstakultûros ir abipusio supratimo, ta-èiau yra ásitikinæs, kad ilgainiui taipasikeis.

„Laikui bëgant daugiau kul-tûros bus ir pas mus. Ne iðkart jukviskas atsiranda“, – nedaugþo-dþiauja pareigûnas.

Vëlëms skirtà laikà gyvieji leido ávairiainigø, dokumentø ir ávairiø smul-kiø daiktø. Vagys padarë beveik6,8 tûkst. litø nuostolá.

O po keliø valandø, naktá,Josvainiø seniûnijos Angiriø kai-me du ið matymo paþástami jau-nuoliai vagonëlyje sumuðë 1991metais gimusá kaunietá ir pareika-lavo atiduoti jiems savo sportineskelnes bei sportinius batelius, ku-riø bendra vertë – 700 litø.

Vagys ir vagia, ir niokoja

Tà naktá daugiau kaip 2,3tûkst. litø þala padaryta 1935 me-tais gimusiam ðëtiðkiui. Vagys at-rakino pakabinamà jo garaþo spy-nà ir pagrobë benzininæ þoliapjo-væ, benzininá bei elektriná pjûklus,taip pat penkiø litrø talpos indàsu benzinu.

Ádienojus këdainietis, kurio

pasatas stovëjo prie Ðëtos gatvës83-iojo namo, pastebëjo savo au-tomobilá apniokotà. Kaþkas, pra-sukæs vairuotojo dureliø spynelæ,pateko á vidø ir greièiausiai ban-dë uþvesti variklá, nes prasuko jouþvedimo spynelæ.

Kokie buvo piktadariø tikslai,belieka spëlioti, taèiau galutinisrezultatas – apdegusi automobilioserviso knyga, buvusi ant kilimë-lio prieðais priekinæ keleivio sëdy-næ, taip pat apdegusi toji sëdynëbei panelës apdaila, aprûkæ visipasato stiklai ir vidinë stogo pusë.

Automobilio savininkui pa-daryta 1,1 tûkst. litø þala.

Sumuðë, apvogë, sugadino

Lapkrièio 2-osios vakare prieP. Lukðio gatvës 14-ojo namo kë-dainietis S. M., gimæs 1979 metais,


Praëjusá sekmadiená baigësi tris savaites trukusi prevencinëPraëjusá sekmadiená baigësi tris savaites trukusi prevencinëPraëjusá sekmadiená baigësi tris savaites trukusi prevencinëPraëjusá sekmadiená baigësi tris savaites trukusi prevencinëPraëjusá sekmadiená baigësi tris savaites trukusi prevencinëpriemonë, policijos vykdyta Lietuvos keliuose. Nuo spalio 15-osiospriemonë, policijos vykdyta Lietuvos keliuose. Nuo spalio 15-osiospriemonë, policijos vykdyta Lietuvos keliuose. Nuo spalio 15-osiospriemonë, policijos vykdyta Lietuvos keliuose. Nuo spalio 15-osiospriemonë, policijos vykdyta Lietuvos keliuose. Nuo spalio 15-osiosbuvo akyliau stebimi pëstiejibuvo akyliau stebimi pëstiejibuvo akyliau stebimi pëstiejibuvo akyliau stebimi pëstiejibuvo akyliau stebimi pëstieji, d, d, d, d, dviratininkai ir vadeliotojaiviratininkai ir vadeliotojaiviratininkai ir vadeliotojaiviratininkai ir vadeliotojaiviratininkai ir vadeliotojai.....

/Atkelta ið 1 psl./ sumuðë 1982 metais gimusá R. T.ir suplëðë jo striukæ, o vëlø lapkri-èio 4-osios vakarà këdainietës bu-to duris dauþë ir jas sugadino iðmatymo paþástamas girtas bendra-amþis jaunuolis.

1990 metais gimæs nuolatinësgyvenamosios vietos neturintis J.P. buvo uþdarytas á areðtinæ.

Lapkrièio 3-iosios rytà Ðëtosseniûnijos Aukðtøjø Kapliø gyven-tojas rado apvogtà savo automo-bilá „Opel Vectra“, stovëjusá Kë-dainiuose, prie Josvainiø gatvës46-ojo namo.

Ið opelio pagrobta automag-netola, o vidurdiená ið radviliðkie-tës „Audi“, stovëjusio prie Dotnu-vos seniûnijos Gëlainiø kapiniø,dingo rankinë, kurioje buvo pini-gø, ávairiø dokumentø ir medika-mentø. Þala – 886 litai.

Kaime tai aktualiau

„Mieste dideliø problemø sudviratininkais jau nëra. Daugumavaþiuoja tvarkingai, apsirengæðviesà atspindinèias liemenes, jø

dviraèiai – su atðvaitais. Taèiaukaimuose kai kurie dviratininkaivaþinëja taip, kaip jiems ðauna ágalvà“, – sako Policijos komisaria-to Keliø policijos poskyrio virði-

Keliuose dalino liemenes

Abu pareigûnai pabrëþia,kad minëtos prevencinës priemo-nës metu daugiau dëmesio buvoskirta pëstiesiems, dviratininkamsir vadeliotojams, vaikðtantiems irvaþinëjantiems kaimo teritorijose,nes kaimuose keliai maþiau ap-ðviesti, sutemus eismo dalyviaijuose labiau rizikuoja.

G. Èiþinauskas „Rinkos aikð-

Þmonës taisykles þino, bet ne visi jø paisoninkas Giedrius Èiþinauskas.

Vis dëlto Patruliø bûrio va-das Robertas Mackevièius paste-bi, kad padëtis keièiasi ir kaimuo-se – dauguma dviraèiø su atðvaitais,neretenybë ir ðviesà atspindinèiasliemenes apsirengæ dviratininkai, opësèiøjø pasitaiko ne tik prisisegu-siø atðvaitus, bet ir ypaè gerai ma-tomø tamsiame kelyje, nes neðasiproþektorius, kuriuos ájungia artë-jant automobiliui.

tei“ sakë, kad buvo stengiamasine bausti þmones, o jiems primin-ti, kaip svarbu kelyje bûti mato-mam. Per tris minëtas savaitespolicininkai rajono keliuose ne-mokamai iðdalino dviratininkamsdaugiau nei 30 ðviesà atspindin-èiø liemeniø.

R. Mackevièius sako, kad ne-pasitaikë në vieno þmogaus, kurisnenorëtø paimti liemenës arbaneþinotø jos paskirties. Þmonësmaloniai nustemba gavæ tokià do-vanà, padëkoja ir paþada bûtinaijà dëvëti, dþiaugiasi galësiantys japasidalinti su artimaisiais.

KëdainieteiKëdainieteiKëdainieteiKëdainieteiKëdainietei, gimusiai 1929, gimusiai 1929, gimusiai 1929, gimusiai 1929, gimusiai 1929metais, tenka rimtai gydytis pometais, tenka rimtai gydytis pometais, tenka rimtai gydytis pometais, tenka rimtai gydytis pometais, tenka rimtai gydytis pokonflikto su kaimynu.konflikto su kaimynu.konflikto su kaimynu.konflikto su kaimynu.konflikto su kaimynu.

Moteris praneðë policijai, kadvienà vakarà kieme kilus konflik-tui R. T., gimæs 1964 metais, jà pa-stûmë, o ji griûdama ant grindiniosusilauþë dubens kaulus.

Moterá suþalojokaimynas

Baudþiamojoje byloje liudijantiBaudþiamojoje byloje liudijantiBaudþiamojoje byloje liudijantiBaudþiamojoje byloje liudijantiBaudþiamojoje byloje liudijantikëdainietë E. G., gimusi 1993këdainietë E. G., gimusi 1993këdainietë E. G., gimusi 1993këdainietë E. G., gimusi 1993këdainietë E. G., gimusi 1993metais, policijai pasiskundë, kad jàmetais, policijai pasiskundë, kad jàmetais, policijai pasiskundë, kad jàmetais, policijai pasiskundë, kad jàmetais, policijai pasiskundë, kad jàbandoma psichologiðkai paveiktibandoma psichologiðkai paveiktibandoma psichologiðkai paveiktibandoma psichologiðkai paveiktibandoma psichologiðkai paveikti.....

Tam tikra baudþiamosios by-los baigtimi suinteresuotas asmuoskambino merginai telefonu ir ban-dë daryti psichologiná spaudimà.

Bando paveikti

„Rinkos aikðtës“ inf.


„Kodël taip keistai priskaièiuo-jami mokesèiai uþ gyvatukà?“ –klausia savo laiðke këdainietisJ.Basanavièiaus g. gyventojas Vik-toras.

Ponas Viktoras raðo: „Labaistebina gyvatuko mokesèiø priskai-èiavimas. Pavyzdþiui, þiemos metuvasario, kovo, balandþio mënesiaispriskaièiuota kas mënesá virð 43 li-tø. Birþelio mën. – 18,68 Lt., o lie-pos mën. net 48,87 Lt. Rugpjûtá te-ko mokëti 16,40 litø, o rugsëjá –36,60 Lt. Kaip suprasti, kad gyva-tuko mokestis staiga paðoko dau-giau negu du kartus?

Tai kelia pyktá. Skolø neturiu.Ið tos varganos keliø ðimteliø pen-sijos, nors ir sunkiai, ðiaip taip susi-moku visus mokesèius. Bet uþtattenka valgyti kuo pigiausius ir men-kiausius maisto produktus. Taèiaunorëèiau þinoti, uþ kà moku ir ko-dël mokestis taip „ðokinëja“? Be to,tas gyvatukas ir þiemà, ir vasarà vosðiltas...“

Këdainieèio p. Viktoro laiðkàpapraðëme pakomentuoti Pane-vëþio energijos Këdainiø ðilumostinklø rajono vyresnájá vadybinin-kà Edvinà MALINAUSKÀ.

„Apie mokesèius uþ gyvatukàmes jau ne kartà aiðkinome per jû-sø laikraðtá. Truputá daugiau kaipprieð metus, 2011 metø rugpjûèio9 d. laikraðtyje „Rinkos aikðtë“ la-bai plaèiai apie tai aiðkinau straips-nyje „Kodël ðokinëja cirkuliacinësðilumos mokestis?“ Siûlyèiau jûsølaikraðèio skaitytojui susirasti ðitàlaikraðèio numerá ( kad ir bibliote-kos skaitykloje) ir ádëmiai perskai-tyti minëtà straipsná. O dabar ga-liu tik trumpai pakartoti tai, kà jauesu ne kartà aiðkinæs.

TTTTTurite ypatingà progà prisiliestiurite ypatingà progà prisiliestiurite ypatingà progà prisiliestiurite ypatingà progà prisiliestiurite ypatingà progà prisiliestiprie graþios Labdaros irprie graþios Labdaros irprie graþios Labdaros irprie graþios Labdaros irprie graþios Labdaros irparamos fondo „G vaikøparamos fondo „G vaikøparamos fondo „G vaikøparamos fondo „G vaikøparamos fondo „G vaikøpasaulis“ iniciatyvos – suteiktipasaulis“ iniciatyvos – suteiktipasaulis“ iniciatyvos – suteiktipasaulis“ iniciatyvos – suteiktipasaulis“ iniciatyvos – suteiktiKëdainiø miesto ir rajonoKëdainiø miesto ir rajonoKëdainiø miesto ir rajonoKëdainiø miesto ir rajonoKëdainiø miesto ir rajonovaikams ið sunkiai gyvenanèiøvaikams ið sunkiai gyvenanèiøvaikams ið sunkiai gyvenanèiøvaikams ið sunkiai gyvenanèiøvaikams ið sunkiai gyvenanèiøðeimø dþiaugsmà – galimybæðeimø dþiaugsmà – galimybæðeimø dþiaugsmà – galimybæðeimø dþiaugsmà – galimybæðeimø dþiaugsmà – galimybædalyvauti þiemos ir vasarosdalyvauti þiemos ir vasarosdalyvauti þiemos ir vasarosdalyvauti þiemos ir vasarosdalyvauti þiemos ir vasarosstovyklose.stovyklose.stovyklose.stovyklose.stovyklose.

KAIP GALITE PADËTI?–Paaukokite savo darbo kûriná!

Kvieèiame visus ðalies meni-ninkus paaukoti savo darbus lab-daros aukcionui „Dovanok vaikuiðypsenà“. Aukcionai vyks net 5ðalies miestuose – Këdainiuose,Plungëje, Telðiuose, Maþeikiuose irKlaipëdoje. Pirmasis renginys nu-matytas jau ðià savaitæ – 2012 m.lapkrièio 10 d. (ðeðtadiená) 13.30val. Këdainiø kultûros centre.

Palaikykite Labdarosaukcionà KËDAINIUOSE

Aukcionas vyks prieð labdaroskoncertà „Tuk tuk, ðirdele“ (kon-certuoja laura Remeikienë ir„Lauros studijos“ vaikai ið Ðiau-liø).

Svetainëje www.gvaikupa-saulis.lt rasite iðsamià informaci-jà apie ðá labdaros projektà.

Ið anksto dëkojame uþ geràðirdá! Lai Jûsø kûryba ir ðirdies ði-luma padeda maþiesiems dovano-ti dþiaugsmà!

Jûsø paraiðkø laukiame ikilapkrièio 8 d.!

Kontaktai:Labdaros ir paramos fondo “G

vaikø pasaulis” direktorë Jûratë Gi-neitienë tel. 8 698 23 726, [email protected], RaimondaStrazdauskaitë tel. 8 676 17 109,[email protected]

Pagarbiai,Labdaros aukciono „Dovanok vaikui

ðypsenà“ organizatoriai

Organizuojamø labdaros koncertø ir aukcionøturo per Lietuvà tikslas – spræsti vienà ið rimèiausiødaugiavaikiø, skurdþiai gyvenanèiø ðeimø socialiniøproblemø – pasirûpinti atþalø laisvalaikio uþimtumu.Labai svarbu tokiø ðeimø vaikams sudaryti sàlygasuþsiimti visaverte sporto, meno, uþsienio kalbø, so-cializacijos veikla. Visus metus ieðkome rëmëjø, kad kuo daugiau vaikøgalëtø iðtrûkti ið savo aplinkos ir patirtø vaikystës dþiaugsmà. Kiek jø galësdalyvauti þiemos ir artëjanèios vasaros stovyklose, priklausys nuo þmoniøgerumo. Tikimës, kad á visus penkis mûsø organizuojamus koncertus susi-rinks pilnos salës þiûrovø ir ðypsenà galësime padovanoti ðimtams vaikø.

Dþiaugsmà pabûti kartu, dalyvauti ádomiuose ir naudinguose uþsië-mimuose jau turëjo galimybæ daugiau nei keli ðimtai vaikø ið Maþeikiø,Telðiø, Skuodo, Ðiauliø,Vilniaus, Radviliðkio, Ðilutës miestø bei rajonø.Vaikus á stovyklas atrinko mokyklø socialiniai pedagogai, mokytojai, kla-siø auklëtojai bei savivaldybiø socialinës paramos skyriai. Koncertas Kë-dainiuose duos progà prie stovyklautojø prisijungti vietos vaikams.

Kvieèiame nelikti abejingais!

Daugiau apie renginio tikslà

Kodël kinta mokesèiai uþ gyvatukà?

Kiekviename daugiabutyjesuvartotà ðilumos energijos kiekáfiksuoja ðilumos apskaitos prietai-sas, kuris árengtas namo ðilumospunkte. Ðildymo sezono metu ði-lumos kiekiai karðtam vandeniuiruoðti ir cirkuliacijai atimami iðdaugiabuèio ðilumos apskaitosprietaiso suskaièiuoto ðilumos kie-kio, o likusi dalis paskirstoma pa-talpø ðildymui – proporcingai pa-gal butø plotà.

Neðildymo sezono metu iðávadiniu namo skaitikliu uþfiksuo-to ðilumos kiekio atimamas ðilu-mos kiekis karðtam vandeniuiruoðti, o likusi ðilumos dalis yrapriskiriama karðto vandens cirku-liacinëje sistemoje suvartotai ðilu-mai. Ji proporcingai padalinamanamo butams.

Tiek ðildymo, tiek neðildymosezono metu karðtam vandeniui

ruoðti suvartojamas ðilumos ener-gijos kiekis suskaièiuojamas var-totojø deklaruotà karðto vandenskieká padauginant ið ðilumos sà-naudø normatyvo vienam kubi-niam metrui vandens paðildyti. Jeigyventojai neteisingai deklaruojakarðto vandens suvartojimà – nu-rodo maþiau, nei ið tikrøjø suvar-tojo, tai cirkuliacijai lieka dides-nis ðilumos kiekis ir mokestis tàmënesá uþ cirkuliacinæ ðilumà (gy-vatukus) padidëja.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“skaitytojui p. Viktorui vis dëlto pa-tarèiau uþeiti á pas mus á Ðilumostinklø rajonà, kad ir pas mane. Èiapasistengsime jam kiek ámanomaprieinamiau iðaiðkinti, kaip ap-skaièiuojamas cirkuliacinis (gyva-tukø) mokestis ir kodël jis kartaisðokinëja.“

Këdainiø miesto Rasos gat-vëje ásikûrusios Ðeimos klinikosdarbuotojai klausia: kada paga-liau baigsis betvarkë prie ðiukðliøkonteineriø?

Þmonës skundþiasi: tai tarsipasaka be galo. Jie jau ne pirmàkartà kelia triukðmà dël to, kadmedicinos ástaiga veikia tartumðiukðlyne. Ðalia esantys konteine-riai perpildyti. Aplinkiniø namø gy-ventojai, mesdami ðiukðles ant per-

Pasaka be galopildytø konteineriø, sukrauna di-dþiausius kaupus. Ðiukðlës nuo jøbyra ant þemës, o vëjas neðioja jasaplinkui. Ir klinikos darbuotojams,ir pacientams nemaloni tokia nehi-gieniðka aplinka.

Ðià problemà komentuojaKëdainiø miesto seniûnijos se-niûnas Alvydas KLEIVA:

Dël „Ðeimos klinikos“ aplin-kos UAB „Skongalis“ jau ne kar-tà perspëtas. Patikrinsim padëtá

vietoje ir dar kartà perspësim, kadkruopðèiau vykdytø savo ásiparei-gojimus. Jo pareiga - ne tik iðveþtiðiukðles, bet ir aprinkti jas 5 met-rø spinduliu aplink konteinerius.Taèiau ir gyventojai turi ne tik rei-kalauti paslaugø ið „Skongalio“,bet ir patys prisilaikyti tvarkos -nepalikti ðiukðliø maiðø ðalia kon-teineriø, kur juos iðdrasko ðunysir katës, o rudeninis vëjas iðneðio-ja ðiukðles po visà aplinkà.

Kol patys þmonës netaps kul-tûringesni, jokia komunaliniø pa-slaugø bendrovë nespës kuopti jøðiukðliø.“

Këdainietë A. N. praðo pa-aiðkinti, kodël vienos miesto au-tobusø stotelës tvarkomos, o ki-tos – ne. Ji pasakoja:

„J. Basanavièiaus g. ties via-duku abejose gatvës pusëse yra poautobusø stotelæ.

Viena - tvarkinga, priþiûrima. Kita - netvarkinga ir labai ap-

leista.Stogas kiauras, pro já ant au-

tobuso laukianèiø þmoniø galvø ly-ja lietus. Todël keleiviai, ypaè vai-kai, daþnai autobuso laukia prieðin-goje stotelëje, kitoje gatvës pusëje.

Pamatæ atvaþiuojant savo autobu-sà, jie strimgalviais bëga prie joskersai gatvæ, rizikuodami patektipo vaþiuojanèio transporto ratais.Gali ávykti nelaimë ir kas tada buskaltas?“

Këdainietës klausimus per-davëme Këdaioniø miesto seniû-nijos seniûnui Alvydui KLEIVAI.

„Pavasará stotelë buvo su-tvarkyta, uþdengtas stogelis. Ta-èiau kà daryti, jeigu mûsø visuo-menë tokia?

Në metai neprabëgo, o jaustiklus iðdauþë, kà galëjo – tà su-

lauþë. Vietoje stiklø buvome kar-tono lakðtus uþkalæ, bet ir juos ið-spyrë ir kaþkas nusineþë. Papras-èiau kalbant – pavogë. Kiek pi-nigø iðleidþiama remontuojanttas nusiaubtas stoteles - sunkunet suskaièiuoti. O juk juos bûtøgalima panaudoti kitiems, „tai-kiems“ tikslams... Ypaè stotelësnukenèia per mieste vykstanèiasðventes nuo jaunø iðgërusiø chu-liganø.

Na, kà gi, þiûrësime, kà dargalima padaryti, bandysime vëlremontuoti tà stotelæ.“

Karðtoji linija

Kodël nesutvarko autobusø stotelës?


Dainius ÐEPETYS

Ið VIð VIð VIð VIð Vokietijos á Akademijàokietijos á Akademijàokietijos á Akademijàokietijos á Akademijàokietijos á Akademijàatvykæ gyvuliø veislininkystësatvykæ gyvuliø veislininkystësatvykæ gyvuliø veislininkystësatvykæ gyvuliø veislininkystësatvykæ gyvuliø veislininkystësspecialistai mokë mûsø ðaliesspecialistai mokë mûsø ðaliesspecialistai mokë mûsø ðaliesspecialistai mokë mûsø ðaliesspecialistai mokë mûsø ðaliesûkininkus kaip racionaliauûkininkus kaip racionaliauûkininkus kaip racionaliauûkininkus kaip racionaliauûkininkus kaip racionaliauiðnaudoti apleistas pievas iriðnaudoti apleistas pievas iriðnaudoti apleistas pievas iriðnaudoti apleistas pievas iriðnaudoti apleistas pievas irkrûmynus, kaip sukrûmynus, kaip sukrûmynus, kaip sukrûmynus, kaip sukrûmynus, kaip suminimaliomis sànaudomisminimaliomis sànaudomisminimaliomis sànaudomisminimaliomis sànaudomisminimaliomis sànaudomisgaminti kokybiškà beigaminti kokybiškà beigaminti kokybiškà beigaminti kokybiškà beigaminti kokybiškà beipaklausià produkcijà.paklausià produkcijà.paklausià produkcijà.paklausià produkcijà.paklausià produkcijà.

Apleistas pievas – Aubrakøveislës galvijams

Lietuvos þemës ûkio konsul-tavimo tarnybos bei Lietuvos më-siniø galvijø augintojø ir gerintojøasociacijos, bendradarbiaujant suDotnuvos eksperimentiniu ûkiu,surengtame seminare „Mësiniømiðrûnø galvijø laikymo ir parda-vimo privalumai“ patirtimi dalinosiVokietijos ûkininkai tëvas ir sûnusErnstas ir Feliksas Baumeriai.

Vokieèiai jau 22 metus vei-sia galvijus kuriø auginimui ne-reikia naudoti jokiø kombinuoto-jø paðarø. Baumeriø ûkyje galvi-jai ðeriami tik paèiø uþauginta þo-le ir ið jos pagamintais produktais– ðienu, ðienainiø bei silosu. Be-je, ûkininkai ðienà ir ðienainá duo-da tik sumaiðæ su mieþiø ar kvie-èiø ðiaudais, nors geriausiai, pa-sak E. Baumerio, ðiam reikaluitinka aviþiniai, taèiau jø kraðteaviþø yra auginama maþokai.

Baumeriai Lietuvoje lanko-si jau nebe pirmà kartà, todël pa-stebëjo, kad èia dar yra nemaþaiapleistø pievø bei krûmynø. Pa-sak jø, ðie plotai idealiai tinka më-siniø galvijø auginimui. „Reikiaaptverti nenaudojamas apleistaspievas, ten áleisti mësiniø galvi-jø, geriausiai Aubrakø veislës, irðie per metus patys „suremon-tuos“ ðià ganyklà, t.y. iðskabys þe-lianèius krûmokðnius, ðvariai nu-ës daugelá metø vieðëjusias þo-les“,- ið visos Lietuvos á Akade-mijà suvaþiavusiems ûkininkamskalbëjo E.Baumeris.

Svarbiausia – kokybiðkaganykla

Auginant mësinius galvijusbe abejo reikalingos nemaþos ga-nyklos. Anot vokieèiø, viename haganyklos galima laikyti dvi karvessu dviem verðeliais. Ganyklø dy-dis turi atitikti gyvuliø skaièiø. Beto, nereikia pamirðti, kad galvijø

bandai vienu metu reikalingos dviganyklos, kurios geriausia jei bû-tø ðalia viena kitos.

Pavasará gyvuliai yra iðgena-mi á vienà ganyklà, o kita, pasie-kusi reikiamà lygá, yra nuðienau-jama. Kai galvijai nuëda þolæ jieyra pervaromi á kità aptvarà.E.Baumeris, turintis labai dauggyvuliø auginimo patirties, paste-bëjo, kad paprastai galvijai ga-nykloje palieka nedidelius plote-lius þolës, kurios jie, tik dël jiemspatiems þinomø prieþasèiø, nenu-ëdë. Tokià þolæ reikia nupjauti, koldar galvijai yra ganykloje ir kai jiðiek tiek apdþiûna, jà gyvuliai no-riai suëda. „Tokiu bûdu yra tau-pomi paðarai ir palaikomas este-tinis ganyklos vaizdas“, – sakë ra-cionalusis vokietis.

Mësiniø galvijø ganyklas bû-tina aptverti. Geriausia tai pada-ryti elektrinio piemens pagalba.Vokietijoje ganyklos daþniausiaiaptveriamos trimis eilëmis ápras-tos vielos. Dvi virðutinës eilës yraprijungiamos prie elektros ðalti-nio, kad gyvuliams nekiltø norasiðtrûkti ið gardo.

Kiekvienoje ganykloje visa-da bûtinai turi bûti ðvieþio beiðvaraus vandens. Nes jis labaisvarbus normaliam ir sveikam gy-vulio funkcionavimui.

Ganyklos yra træðiamos tøpaèiø galvijø mëðlu ið èia pat esan-èiø atvirø tvartø. Tiesa, træðimuinaudojamas tik perpuvæs, bent 6mënesius krûvoje iðbuvæs, mëðlas.„Ant pievos iðkraèius toká kom-postà, jo beveik nesimato, o þolæjis maitina iðtisus tris metus“, – pa-tarimø negailëjo E.Baumeris.

Aubrakai – mësiniøgalvijø lyderiai

Savo ûkyje E. ir F. Baume-riai veisia klasikinius Aubrakøveislës galvijus, taip pat gryna-veislius genetiðkai beragius Aub-rakus ir genetiðkai beragius mið-rûnus Ðorbrakus.

Vokieèio teigimu, Aubrakøveislës galvijai pasiþymi neápras-tai dideliu produktyvumu ir na-ðumu. „Aubrakai pagal paðarøásisavinimà yra nepralenkiami irjiems negali prilygti jokia kitaveislë“, – tikino E.Baumeris, ak-centuodamas, kad ðios veislësgalvijai pasiþymi plaèiu bei plokð-èiu snukiu, o tai sudaro jiems ga-limybæ ësti labai trumpà þolæ.

Aubrakø veislës karvës pasi-þymi itin geru vaisingumu. Pasakgyvuliø augintojo, pirmà kartàAubrakø veislës miðrûnæ galimakergti jai sulaukus maþdaug 16mënesiø amþiaus.

Tuo metu gyvulys jau sveriaapie 370-400 kg. Pastebëtina yratai, kad grynaveislës telyèios posukergimo nustoja augti, miðrû-nës auga net iki penktøjø gyve-nimo metø.

Aubrakø veislës gyvuliai pa-siþymi pavydëtinu ilgaamþiðku-mu, karvës normaliomis sàlygo-mis gali atvesti maþdaug 10-12verðeliø. Be to, jos labai lengvaiverðiuojasi. „Maþdaug 90 proc.telyèiø ir 95 proc. karviø apsiver-ðiuoja paèios, be jokios þmogauspagalbos“, – sakë E.Baumeris.

Nauda þmogui ir gamtai

Seminaro metu E. ir F. Bau-

Vokietijoje Baumeriai augina apie 700 mësiniø galvijø.Dotnuvos eksperimentinio ûkio vadovas Andrius Turskis (kairëje) patenkin-tas Vokietijoje ásigytais veisliniais gyvuliais.

Baumeriø ûkyje uþaugintos telyèios greitai adaptavosilietuviðkame tvarte.

Mësinë galvijininkystë – stabilus verslas

meriai teigë, jog jie yra praktikai,o ne mokslininkai, nors uþsiimagyvuliø veisimu, todël jø poþiûrisdaugiau komercinis. „Ið savo il-gametës darbo patirties galiu drà-siai teigti, kad þemdirbiai, norin-tys gerai uþdirbti, privalo augintimësinius miðrûnus. Jie nereiklûspaðarams, gerai auga yra pakan-kamai ramaus charakterio“, –kalbëjo, pinigus mokantis skai-èiuoti, vokietis.

Vakarø ûkininkas pritarëðveicarø vykdomam projektui„VIANCO“ Baltijos ðalyse. Pagalkurá mûsø regiono ûkininkai ási-pareigojo tiekti aukðtos kokybësgalvijø mësà Ðveicarijos rinkai.Beje, vienas seminaro rengëjø

bendrovë „Dotnuvos eksperi-mentinis ûkis“, dalyvaujanti pro-jekte „VIANCO“ mësines ver-ðingas telyèias prieð pusmetá ási-gijo bûtent Baumeriø ûkyje ir da-bar mato, jog neapsiriko.

„Ðalia oþkø, aviø ir arkliø tikgalvijai sugeba þolæ paversti á ávai-riapusius ir vertingus maisto pro-duktus nuolatos didëjanèiai pa-saulio þmoniø bendruomenei.Pienas ir mësa yra baziniai mais-to produktai, kuriø gamybai rei-kia rezervuoti aukðto naðumo þe-mës sklypus“, – sakë E. Baume-ris. Jis taip pat akcentavo, kadpievas naudojant galvijø ganymuiyra tausojama aplinka bei iðsau-goma ariama þemë.

/Nuotr. autoriaus/

TTTTTel. 8 633 99 939el. 8 633 99 939el. 8 633 99 939el. 8 633 99 939el. 8 633 99 939

I. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonë

– Tvarko buhalterinæ apskaitàámonëms ir ûkininkams.

– Ruoðia ámoniø áregistravimodokumentus

(bûsimiems klientams – nemokamai).

BUHALBUHALBUHALBUHALBUHALTERINËSTERINËSTERINËSTERINËSTERINËSPPPPPAAAAASLSLSLSLSLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Tel. 8 687 47 529. Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.


Didþiausias þvërininkystësûkis modernizuoja gamybà

„Vilkijos ûkio“ vadovas È. Tallat–Kelpða pasakojo apie þvërelius ir ûkiomodernizavimà. /Nuotr. autorës/

Irma Bajorûnë

Didþiausias Lietuvoje þvërininkyste besiverèiantis „VDidþiausias Lietuvoje þvërininkyste besiverèiantis „VDidþiausias Lietuvoje þvërininkyste besiverèiantis „VDidþiausias Lietuvoje þvërininkyste besiverèiantis „VDidþiausias Lietuvoje þvërininkyste besiverèiantis „Vilkijos ûkis“,ilkijos ûkis“,ilkijos ûkis“,ilkijos ûkis“,ilkijos ûkis“,veikiantis Kauno rajone, kaip ir daugelis Lietuvos þemës ûkioveikiantis Kauno rajone, kaip ir daugelis Lietuvos þemës ûkioveikiantis Kauno rajone, kaip ir daugelis Lietuvos þemës ûkioveikiantis Kauno rajone, kaip ir daugelis Lietuvos þemës ûkioveikiantis Kauno rajone, kaip ir daugelis Lietuvos þemës ûkiosubjektø, pasinaudojo Europos Sàjungos þemës ûkio fondo kaimosubjektø, pasinaudojo Europos Sàjungos þemës ûkio fondo kaimosubjektø, pasinaudojo Europos Sàjungos þemës ûkio fondo kaimosubjektø, pasinaudojo Europos Sàjungos þemës ûkio fondo kaimosubjektø, pasinaudojo Europos Sàjungos þemës ûkio fondo kaimoplëtrai parama.plëtrai parama.plëtrai parama.plëtrai parama.plëtrai parama.

Ið Lietuvos kaimo plëtros2007–2013 m. programos daugiaukaip 400 tûkst. litø ûkiui skirtaNitratø direktyvai ágyvendinti.

Ðiuo metu vertinamas darvienas investicinis projektas pagalðios programos priemonæ „Þe-mës ûkio produktø perdirbimas irpridëtinës vertës didinimas“ (þe-mës ûkio produktø perdirbimas).Ágyvendinant ðá projektà busárengti ðaldytuvai paðarø þalia-voms saugoti.

Augina kailinius þvërelius

„Vilkijos ûkis“ – pirmasis irdidþiausias Lietuvoje þvërininkys-tës ûkis. Jo iðtakos – tarpukaryje.Dabartinis vadovas ir akcijø pake-to savininkas Èeslovas Tallat–Kelpða pasakoja, kad ûká ákûræs josenelis profesionalus agronomas,taikæs paþangiausias to meto tech-nologijas.

Tarybiniais laikais Vilkijos ta-rybinis ûkis vertësi ávairia þemësûkio gamyba, nuo 1950 metø au-gino juodsidabres lapes.

Ðiuo metu Vilkijoje, taip patðiam ûkiui priklausanèiose þvëri-ninkystës fermose Þibartoniuose(Panevëþio raj.) ir Ðveicarijoje

(Jonavos raj.) auginama daugiaukaip 40 tûkstanèiø audiniø, kelitûkstanèiai juodsidabriø lapiø.

Ûkiui priklauso paðarø gamy-bos cechas, kuriame gaminami pa-ðarai savose fermose laikomiemsþvëreliams ir kitiems Lietuvosûkiams. Ûkio vadovas È. Tallat–Kelpða didþiuojasi, kad Vilkijojepagamintus paðarus pasirinko ne-seniai Lietuvoje kailiniø þvëreliøfermà ákûræ didþiausi pasaulioþvëreliø augintojai Olandijos fer-meriai.

Parama Nitratø direktyvosprojektui

Neseniai þvëreliø fermos per-tvarkytos – gyvûnai laikomi atvi-ruose narveliuose, be kraiko.Árengti srutø rezervuarai, o srutosiðlaistomos netoli esanèiuose lau-kuose. Jie priklauso paèiam ûkiovadovui. È. Tallat–Kelpða patiki-no, kad stengiantis iðvengti kvapøproblemos iðlaistytos srutos uþ-

ariamos tà paèià dienà.Darbai kainavo apie du mi-

lijonus litø. Pagal Lietuvos kai-mo plëtros 2007–2013 m. progra-mos priemonæ „Þemës ûkio val-dø modernizavimo“ buvo pateik-ta paraiðka 690,6 tûkst. litø pa-ramai gauti, projektas finansuo-tas ið dalies.

Grieþtos taisyklës

Panaðiai apkarpyta paramair „Vilkijos ûkio“ dukterinës ben-drovës ágyvendintam projektui.

Pasak È. Tallat–Kelpðos, ma-þesnæ paramà ûkis gavo dël to,kad jau ágyvendinant projektà pa-keistos finansavimo taisyklës. Dëlprarastos paramos dalies „Vilki-jos ûkis“ dar aiðkinasi su Nacio-naline mokëjimo agentûra.

Tarptautinëje kailiø rinkojedirbanèio ûkio vadovas ásitikinæs,kad paramos suteikimo taisyklësgrieþtinamos dël pasitaikanèiøbandymø sukèiauti. Taèiau dël tonukenèia sàþiningi ûkiai, jie ne-gauna tiek paramos, kiek galëtøbûti skiriama.

Pleèia sandëlius

Pateikæ paraiðkà Visaverèiøpaðarø kailiniams þvëreliams ga-mybos veiklos modernizavimui irplëtrai þvërininkystës ûkio vado-vai stato grûdø sandëlá ir ðaldytu-vus paðarø gamybos þaliavoms.

È. Tallat–Kelpða aiðkino, kadþvëreliø paðarams naudojamos ða-lies skerdyklø, þuvies perdirbimoámoniø atliekos. Dalá tokiø þalia-vø þvëreliø augintojai atsiveþa iðLatvijos, Lenkijos. Ir þaliavos, irpagaminti paðarai ðaldomi. Todëlpaðarø gamybos cechui reikalingidideli ir ekonomiðki ðaldytuvai.

Investicijos á grûdø sandëlá irðaldytuvø ûká siekia apie 6,5 mln.litø. „Vilkijos ûkis“ tikisi 1,9 mln.Lt paramos ið Lietuvos kaimoplëtros 2007–2013 metø progra-mos. Ðiuo metu pateikta paraiðkavertinama.

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties,bet norime pasidalinti Jûsø skausmu...

Vidos Aksenavièienës ámonëteikia visas laidojimo paslaugas visà parà.

Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais.Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà

nuomos atributikà.Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083.

Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios.

UUUUUAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaigamina ir montuojagamina ir montuojagamina ir montuojagamina ir montuojagamina ir montuoja

nestandartinius virtuvës, vaikøkambario, miegamojo ir biuro baldus,

spintas su stumdomosiomis durimis.Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.

S. Dariaus ir S. Girëno g. 25. Tel.: 31 486, 8 650 90 376, [email protected] „Rimvina“ parduotuvë, J. Basanavièiaus g. 89, tel.: 56 017, 8 652 55 884.

1500

2140

1450

2350

1450

TTTTTik 330 Ltik 330 Ltik 330 Ltik 330 Ltik 330 Lt

1500

1450

450 Lt450 Lt450 Lt450 Lt450 Lt 530 Lt530 Lt530 Lt530 Lt530 Lt

800Balkonø stiklinimas, roletai, apsauginës þaliuzës,ðarvuotosios durys, vidaus durys, garaþo vartai.

Didþioji g. 46, tel. 57 305, 8 656 76 909. Darbo laikas: I–V – nuo 9 iki 17 val.

KKKKKokybiðki 6-iø kamerøokybiðki 6-iø kamerøokybiðki 6-iø kamerøokybiðki 6-iø kamerøokybiðki 6-iø kamerøplastikiniai langaiplastikiniai langaiplastikiniai langaiplastikiniai langaiplastikiniai langai

LABAI GERA KLABAI GERA KLABAI GERA KLABAI GERA KLABAI GERA KAINAAINAAINAAINAAINA:

UAB „LUAB „LUAB „LUAB „LUAB „Langø era“angø era“angø era“angø era“angø era“siûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos kokybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasës

profilioprofilioprofilioprofilioprofilio (lango 1 kv. m kaina – nuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Lt), taip patbalkonø ástiklinimà, ðarvuotàsias duris bei roletus ir tinklelius

nuo vabzdþiø. Tel. 8 609 77 355, el. paðtas [email protected]

Penktà kartà bendradarbiaujant Lietuvos Sveikuoliø Sàjungai ir Këdai-Penktà kartà bendradarbiaujant Lietuvos Sveikuoliø Sàjungai ir Këdai-Penktà kartà bendradarbiaujant Lietuvos Sveikuoliø Sàjungai ir Këdai-Penktà kartà bendradarbiaujant Lietuvos Sveikuoliø Sàjungai ir Këdai-Penktà kartà bendradarbiaujant Lietuvos Sveikuoliø Sàjungai ir Këdai-niø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biurui Këdainiuose busniø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biurui Këdainiuose busniø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biurui Këdainiuose busniø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biurui Këdainiuose busniø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biurui Këdainiuose busorganizuojama Dvasinës ir fizinës sveikatos ugdymo mokykla.organizuojama Dvasinës ir fizinës sveikatos ugdymo mokykla.organizuojama Dvasinës ir fizinës sveikatos ugdymo mokykla.organizuojama Dvasinës ir fizinës sveikatos ugdymo mokykla.organizuojama Dvasinës ir fizinës sveikatos ugdymo mokykla.

Kvieèia Dvasinës ir fizinës sveikatosugdymo mokykla

Uþsiëmimai organizuojamilapkrièio 19–25 d.d. adresu Josvai-niø g. 40, Këdainiuose.

Pirmas ávadinis uþsiëmimasvyks lapkrièio 19 d. 18 val.

Sveikatos ugdymo programapritaikyta dirbanèiam þmogui ne-atitraukiant jo nuo darbo: rytinë

ki relaksacija kûnui ir sielai.Kvieèiame visus, siekianèius

ið naujo atrasti gyvenimo pilnatvæir sveikatà, atsikratyti átampos, at-jaunëti dvasiðkai ir fiziðkai, atskleis-ti savo galimybes, registruotis ir da-lyvauti uþsiëmimuose. Iðsamesnëinformacija skelbiama Këdainiørajono savivaldybës visuomenëssveikatos biuro tinklalapyjewww.kedainiubiuras.lt, el. paðtu:[email protected], irteikiama telefonu: 57 186.

Këdainiø rajono savivaldybësvisuomenës sveikatos biuras

mankðta, meditacija, grûdinimosiprocedûros suteikianèios jëgø irenergijos visai dienai taip pat pie-tûs: subalansuota mityba, kuriasiekiama organizmà iðvalyti nuotarðalø, sureguliuoti mitybà ir va-karienë: vakarinës meditacijos,kvëpavimo, jogos pratimai – pui-

Langø, durø, fasadø gamyba ir montavimas.Galimas atsiskaitymas lizingu.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas [email protected]

Keliø, gatviø tiesimas ir remontas.Asfaltuoja aikðteles, kiemus, privaþiavimus prie pastatø.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas [email protected]: Þibuokliø g. 6, Këdainiai.


Ina VYÐNIAUSKË

Meldþias Vëliniø vakarasLiepsnai þvakës, vis plazdanèiai...Vilgo liûdintá angelàLietûs lapkrièio almantys...Ant kalneliø sugulusiusGaubia pilkas dangus –Ðitoks kelias neilgas,Ðitoks medis graþus...

Irena SOKELIENË

Vël, tëve, tave að sapnuoju...Per pievà ant arklio atjoji.Matau tavo apsiaustà baltàIr klausiu: – Sakyk ar neðalta?Girdþiu kieme – þvengia arklys,Skubu að atverti duris,Stengiuosi, jos neatsidaroGirdþiu tavo balsà man tariant:Nevarki, nereik, neskubëk,Pro langà, dukrel, paþiûrëk.Þvelgiu, kieme balta, prisnigo,Nejaugi buvau að uþmygus?Ðiaurys drasko gluosnio lapus,Ir vël að einu á kapus.Praminsiu sniege takelá,Uþdegsiu maþytæ þvakelæ,Á nuotraukà tavo þiûrësiu,Kalbësiu, kalbësiu, kalbësiu.Þinau, kad klausysi mane,Praðysiu: – ateik vël sapne.Taip norisi tau pasiguosti,Paverkt ant peties, prisiglaust,Ir vël, kaip vaikystës laikais,Mes josim gimtaisiais laukais,Tvirtai, ásitvëræs vadeliø,Laikysi mane tu ant keliø,Ir dainà dainuosim abu,Laimingi abu, að ir tu.

Romas KASMAUSKAS

Kà ðiandien Anapilin lydim,Po vienà atëjom, po vienà tenaiIðeisim be tostø, pavydo. Visai ðitoj Þemëj mes esam sveèiai,Trumpai valandëlei sustojæ,Ið kosminiø dulkiø á dulkes tenai,Sugráðim èionai pabuvojæ. Gyvenimas mûsø – tik mirksnis

Visatoj,Akimirka amþiø tëkmëj,Prasmingai nueiti ðá kelio etapà,Nelikti dagiu pakelëj. Neklauski, bièiuli, kam skamba

varpai,Kiekvienam ið mûsø jie tinka,Gyvenkim prasmingai kaip mokë

tëvai,Nebûkime slunkiai sustingæ.

Prie uþsitraukusiø þemësþaizdø gëlæ ir þodá neðu Genë SEREIKIENË

Dar taip neseniai ruduo alsavo Dar taip neseniai ruduo alsavo Dar taip neseniai ruduo alsavo Dar taip neseniai ruduo alsavo Dar taip neseniai ruduo alsavokvapais–grybø, lapø liûdesio,kvapais–grybø, lapø liûdesio,kvapais–grybø, lapø liûdesio,kvapais–grybø, lapø liûdesio,kvapais–grybø, lapø liûdesio,þemþoliø ðaknø arimø sàvartose,þemþoliø ðaknø arimø sàvartose,þemþoliø ðaknø arimø sàvartose,þemþoliø ðaknø arimø sàvartose,þemþoliø ðaknø arimø sàvartose,raþienø, rûko...raþienø, rûko...raþienø, rûko...raþienø, rûko...raþienø, rûko...

Kurianèio þvilgsnis ilgesniamlaikui stabtelëdavo prie nukritu-sio lapo, debesø kelio, þvaigþdës.Þmogaus vidus negali bûti tuðèiaslyg iððluotas. Jame visko daug –liûdesys persipynæs su dþiaugsmu,troðkimai, svajonës, maiðtavimai,meilë ir ilgesys. Literatams tie jaus-mai iðsiverþia eilëraðèiais. Stebëda-mi metø laikø groþá – gimimà irbrandà, ledokðniu virtusià lapkri-èio aðarà, gal kiek giliau jausdamikito þmogaus sielà, ilgiau stengda-miesi iðlaikyti savo sielos jaunys-tæ, pastebëjimus sudedame á po-pieriaus lapà, sueiliuojame, iðsa-

kome pajautimus. Kartais eilërað-èiai bûna nuogi, atvertomis ðirdi-mis kaip tie rudenio medþiai.Kû-ryboje viskas turi savo vietà, reikð-mæ ir prasmæ. Skaitau iðëjusiøjøvarsnieèiø þemei paliktus eiliuotuslaiðkus: Aleksandros, Vandos, Juo-zo, Vilhelmo. Kiek daug juose mei-lës gamtai, aplinkai, gyvenimui. Jiegyvi savo eilëraðèiuose. Kalbamums. Mes kaþkada gal net nesi-stengæ suvokti jø tos kalbos ðian-diena ásiklausome á kiekvienà þo-dá, vienø prasmingà, kitøklausian-tá arba pranaðingà... Aleksandraniekada nestokojusi naujø idëjø,sveiko humoro eilëraðtyje prabilo/,,pavargau“ / , Vilhelmas vienamesavo eilëraðtyje guodësi /,,paliko tie,kuriuos gerbiau, ir tie, kuriuos mylë-jau, net tie, kuriais að gyvenau, ku-riems gyvent padëjau...“/,Vanda sva-jojo /„...norëèiau eiti vingiuotu take-

liu... norëèiau bûti laukø marga gë-le... ir bûti þemës dalele...“/, Juozassavo kûryboje nuolat atsigræþdavoá daug iðbandymø pareikalavusiusprabëgusius gyvenimo metus /„...metai ðuoliavo lapkrièio vëjais,jaunystë þydëjo roþiø þiedais...“/ Iðei-na þmogus, þemëje lieka þaizda, ku-rià ji stengiasi iðsigydyti. Pamaþuþaizda uþsitraukia ir þemë priimanaujà gyvybæ, kad jà augintø, puo-selëtø, maitintø, neðiotø... Jau ðar-moja rytais krûmokðniai, belapësmedþiø ðakos. Paskutinis rudensmënuo. Vëliniø laikas.

Literatûriniame puslapyje irliteratûrinëje valandëlëje“ Vëjøpagairëj uþdekim þvakutæ“ eilesskirsime Vëliniø laiko pajautai, vë-lyvam rudeniui, skaitysime ir lite-ratûriniame puslapyje publikuosi-me ne tik savo, bet ir iðëjusiøjøvarsnieèiø paliktus laiðkus þemei.

Henrika RADZEVIÈIÛTË

Man patinka kai krenta lapai nuo me-dþiø, o ið pradþiø:

Lietus beldþia á langà ir meldþia, kadjá pamatyèiau ir iðgirsèiau...

Paukðteliai iðskristi ruoðias, o þmo-nës ðiltais drabuþiais puoðias.

Dþiaugiamës ðiuo rudeniu visi, ir ma-þi, ir dideli ...

O parke taip graþu ! Net sukasi galvaratu...

Þaidþia lapai parkø takuose, laukia-mas ir tu èia!

Genë SEREIKIENË

***Paklûpokite rudenio lapaiSuþvarbæ, ðerkðnotiPrie bebalsësTëvo ir Motinos ðirdies,Paklûpokit...Þemës þaizda uþsitraukë,Gedi laikas,Pavargo slenkstis laukimu,Paseno namas...Lapai vynioja, vistoPaskutinius ðiltusSaulës spindulius,Ant Iðblyðkusios þemës,Lëtai gula snaigës,Tirpsta þvakës,Vëjas nusineða þodá maldos,Chrizantemos atiduoda þydëjimà.Suþvarbæ ðiurena lapaiVirð gyvybæ davusios ðirdies.Anapus gëlës ðaknø – ramybë.

Vitalija MINIALGAITË

Kai nëra þmogaus ðalia –Sustoja laikas.Kai nëra þmogaus ðalia,Praranda þodþiai prasmæ.Ðirdis sukrûpèioja prie slenksèio.Pusnynø klodai uþmigdëAmþiams orchidëjos sapnà.Þaiþaruojantis speigasMedþioja paskutiná saulës zuikutá.Tikëjimas iðëjo neþinoma kryptim.O gal á Dangaus karalystæ...

Gyventi – pleventi – rusenti.Dûkti – nutrûkti.Kaip lapui, kaip liepsnaiNuo medþioNutûpti, priglustiPrie þemës drëgnos,Pasislëpti þieduosDar akimirkai...Dar nenupûskit...

Laima ÞILYTË

Ranka prie ðirdies priglunda...þvakelæ uþkûriau kapuos...Mielieji, nors niekad negráðit,bet Jûsø globoj jauèiuos...

Ranka prie ðirdies priglunda...Á Vëliniø tylà smelkiuos...Ugnelës ir þvaigþdës ðnabþda,ilgiuosi Tëvø maldos.

Ranka prie ðirdies priglunda...matau Dangaus skliautuos,iðraðytà Meilës skundà...Amþinybei tyliai meldþiuos...

Aleksandra ÞALTAUSKAITËPACAITIENË

Pavargau...

Pavargau, gyvenime, jau pavargauVaivorykðtës spalvas dëlioti...Pavargau nemigo naktimis budëti,Skaièiuoti þvaigþdeles.Jau pavargau galvoti;,,Nejaugi gyvenimas tenai kaip èia...“Matau, kaip debesys plaukioja,Kaip kûdikis verkia naktimis...Èia mano kelias, èia mano skausmas,Paliktas pëdoje.Èia akmenëliai tokie skaudûs,Gyvenimo posûkiuose skaièiuoti...Þemë karðèiuoja, bet prie jos

glaudiesi,O juk pakeisti nieko negali.Matai aplinkui tik dejonesIr motinø kraujuojanèias ðirdis.Gyvenimas – kaip po lietausVanduo drumzlëtas bëga, sukas...Stovi medþiai susigûþæ po audros,Jø lapai aðarom nuplaukia pasroviui...Nesustabdysi gyvenimo. Jis bëgs

ir plauks tolyn,Nepaklausæs paskandins metus.Trumpam prabëgs iðdykusi vaikystë,Jaunystë... Kvatoklë dabartis...O ateitis?Jauti, kaip senka jëgos ir Dievo

vardà tu ðauki.Pavargau, gyvenime, jau pavargau.

Genovaitë ÞUKAUSKAITËTu gimei, ir tau naðtà uþkrovë.Nedejuok, kad jau pavargai.Tavo dienos – ne vien tik vergovë,Bet ir laimës spalvingi takai.

Eisi jais ir ieðkosi, ieðkosiÐilumos ir gerumo þmoniø.Ir vis tiek lemtimi uþsiklosiTarp pavargusiø savo dienø.

Leokadija NORBUTIENËMOCKIENË

VëlinësSmëlis negirdimai uþpusto dienà ...Mintys pasilieka árëmintosNykioj beþadëj tuðtumoj ...Slegianèio skausmo maldaNulinkusiø þvakeliø tylaÁ mano neviltá pasibelsIr visas naktis uþkeiks,Kad sapnuose tu pravertum durisÁ laukimo ir vienatvës ðirdá———————————————

———————Þodþiai negráþta, tik suakmenëja,Pasilieka besiplaikstantis nerimasIr ðiltas skruostas smëlio...

Vanda KRYÞANAUSKIENË

VëjasVëjà, tik vëjà jauèiu,Jis draiko man plaukus.Prisilieèiu skruostu prie ðiltø delnøIr einu toliau, likimo nelaukus.Tik vëjas pakeièia lûkesèiusIr neða tolyn ant svajonës sparnø,Ir plaka per veidà skaudþiai,Kad tikëjau tavim ir ëjau kartu.Vëjau, tau palikau svajonæ,Tik negraudink manæs liûdnu verksmu,Klausysiuos tavæs per naktáIr jausiu ðaltà lietøAnt nuogø peèiø.

Klemensas MITRIUSGyvenimo dienos lyg paukðèiai

plasnoja,Bailiai mirksi maþa þvakelë gyvybës.Likimas lyg riteris þirgu ðuoliuojaÁ paskutinæ dienà... Jà Vieðpats

paskyrë.

Mano laivas jau braðkëdamas plaukia,Bet dar nesustoja. Vis skuba pirmyn...Bangos putodamos ðëlsta, dejuojaIr slenka grësmingai artyn ir artyn.

Mëto lapus klevas, prie kelioþaliavæs.

Ir obelis plaèiaðakë sodo gale.Nutilo jau strazdas, kur dainas dainavo ...Tokia Kûrëjo visiems skirta dalia.

Iðeidamas paliksiu tau savàjà meilæ,Ið karalystës dausø laimës linkësiuIr padëkà siøsiu uþ tavo ðvelnumà–Kitokiø dovanø að ten neturësiu.

Vilhelmas ÐULCASRuduo jau vël pabels á mano langàIr vël jau netrukus vël papûs ðiaurys,O mes nerûpestingai ðokam savo

paskutiná tango,Ir nesvarbu ar bus diena, ar bus naktis.

Tik muzikos garsai èia karaliauja,O kas uþ lango, mums juk nesvarbu,Plokðtelë baigësi, uþdësim naujàVël suksimës abu vienu ritmu.

O ten, lauke, man rodos, medþiai verkia,

Ðakom vis ritasi lietaus laðai.Ir kaip lëtai nuo klevo lapai krenta.Ruduo atëjo, regis nelauktai.

Nijolë DRANSEIKIENË

VëlinësTiems kur toli,Toli iðkeliavo.Noriu juos iðgirsti...Tiktai metuose kartàBûna tokia diena.Neskubëki nueiti,Vëju pavirsk.Man dar norisi bûtIr pajusti tave,Pailsësiu praëjus,Ilgai neuþmigsiu,Þinau, kad nusitiesiau keliàSavo þemëje ilgà.Gal palengvëtøJei pakelèiau akmená pilkà.

Rima PETRILEVIÈIENË

Liepsnelë vëjyjeAð apgobsiu tave chrizantemø

þiedais,Liepsnele tik þvakelës suðildysiu.Pasidþiaugsiu kartu iðgyventais vaizdais,Tartum vandeniu girdysiu ilgesiu.

Mintimis að ðaukiuos – man atliepi tyla,Tik sukaukia suerzintas vëjas.Ðirdá drasko jau senstanti mano gëla,Nevilties sëklas þemën pasëja.

Chrizantemos priglunda,apglëbia peèius,

Tik þvakelës liepsna plaikstos vëjy.Dovanoju tau, tëti, þodþius tuos paèius,Kuriuos tarti su meile mokëjai.

Ta liepsnelë – tai tavo ðirdies ilgesys,Tavo meilë ir tyras tikëjimas.Nakties tylà suvirpina èia kuþdesys –Tavo siøstas tik man palinkëjimas.

Vitolis LAUMAKYS

/ið ciklokremalyrika /prologasbe kirminøbe vartomo akmensbe tàsomø kaulø pakriauðësetauriai iðëjo aðarosþodispakilus ir gailestingasþemës menësemoliu degintuvoþiasisielasklaidos steriliaiatmintim padebesiaisgal laðu á vejàdulkele á vazàkur bitës gintaruosþëruojaþvakëblykste blyksifotografuoja portretàniekasatpaþint nenorëtøpaskutinio teismo naktá...

Marija KAUPAITËKAZAKEVIÈIENË

Prie ðeimos kapoPriglust prie savøjø tyloj ðirdim galimIr sugaut vaikystën bëganèius metus.Atminty plevena ne þvakiø liepsnelës.Joks vëjas to jausmo niekad neuþpûs.

Priklupus prie kryþiaus vardaisJus pakviesiu

Tylos valandëlëj vël bûsim kartu.Vël þemëj surasim palaimà ir ðviesàVirð lemties griuvësiø, tamsiø valandø.

Rods dþiaugsmo þiedeliai pokojom vël krinta,

Maldos þodþiams aidint ligðvento dangaus.

Ir dienos apniûkæ mûs meilëj nuðvinta,Tarsi ðirdies niekad gëla neuþgaus.

Rankas vël sunëræ jaunystënsugráþtam,

Ðviesus, tyras juokas skliautais nuaidës,Kai mes pluta duonos su meile

dalinsimësIr mums skirtis jau niekad nebereikës.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Literatûrinis puslapis“ remia

aidai


Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniøautoriø nuomonës gali nesutapti

SpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdino UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë

TTTTTel. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TELE2)ELE2)ELE2)ELE2)ELE2)

KORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTAAAAAIIIII

TTTTTel. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 5111111

Stilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûra – – – – – Inga ValiukevièienëSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nr. 573. 573. 573. 573. 573

Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376

4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr. 1 125. 1 125. 1 125. 1 125. 1 125TTTTTiraþas 5 760 egz.iraþas 5 760 egz.iraþas 5 760 egz.iraþas 5 760 egz.iraþas 5 760 egz.

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,el. pastasel. pastasel. pastasel. pastasel. pastas [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]

tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444

Direktorë-vyr. redaktorëVVVVVitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienë

Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai

AsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiskelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –

tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763El. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtas

[email protected]@[email protected]@[email protected]. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas redakcijaredakcijaredakcijaredakcijaredakcija@@@@@rinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.lt

Irma BajorûnëGiedrûna GirdenytëIrmina Valantonytë

Auðra MalinauskienëJovita Þebrauskaitë

www.rinkosaikste.lt

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Pilietinës iniciatyvos“ remia


Ðiemet metø sandûroje antrà kartàÐiemet metø sandûroje antrà kartàÐiemet metø sandûroje antrà kartàÐiemet metø sandûroje antrà kartàÐiemet metø sandûroje antrà kartàvyks Këdainiø kraðto ástaigø,vyks Këdainiø kraðto ástaigø,vyks Këdainiø kraðto ástaigø,vyks Këdainiø kraðto ástaigø,vyks Këdainiø kraðto ástaigø,ámoniø ir organizacijø muzikinësámoniø ir organizacijø muzikinësámoniø ir organizacijø muzikinësámoniø ir organizacijø muzikinësámoniø ir organizacijø muzikinësnaujametinës ðou-varþytuvësnaujametinës ðou-varþytuvësnaujametinës ðou-varþytuvësnaujametinës ðou-varþytuvësnaujametinës ðou-varþytuvësLediniam prizui laimëtiLediniam prizui laimëtiLediniam prizui laimëtiLediniam prizui laimëtiLediniam prizui laimëti, dël kurio, dël kurio, dël kurio, dël kurio, dël kurioscenoje susirungs keliolikascenoje susirungs keliolikascenoje susirungs keliolikascenoje susirungs keliolikascenoje susirungs keliolikakomandø.komandø.komandø.komandø.komandø.


Praëjusià savaitæ labdaros irPraëjusià savaitæ labdaros irPraëjusià savaitæ labdaros irPraëjusià savaitæ labdaros irPraëjusià savaitæ labdaros irparamos fondo „Vparamos fondo „Vparamos fondo „Vparamos fondo „Vparamos fondo „Viltis-Viltis-Viltis-Viltis-Viltis-Vikonda“ikonda“ikonda“ikonda“ikonda“esami ir buvæ darbuotojai rinkosiesami ir buvæ darbuotojai rinkosiesami ir buvæ darbuotojai rinkosiesami ir buvæ darbuotojai rinkosiesami ir buvæ darbuotojai rinkosiá tradiciná susibûrimà, kuriame neá tradiciná susibûrimà, kuriame neá tradiciná susibûrimà, kuriame neá tradiciná susibûrimà, kuriame neá tradiciná susibûrimà, kuriame netik bendrauta, bet ir aptartitik bendrauta, bet ir aptartitik bendrauta, bet ir aptartitik bendrauta, bet ir aptartitik bendrauta, bet ir aptartirûpesèiai bei dþiaugsmairûpesèiai bei dþiaugsmairûpesèiai bei dþiaugsmairûpesèiai bei dþiaugsmairûpesèiai bei dþiaugsmai.....

Palaiko ryðius

Áprastai ðie kasmetiniai susi-tikimai derinami prie buvusioslabdaros ir paramos fondo „Vil-tis-Vikonda“ darbuotojos ir vado-vës Rasos Raiþienës sugráþimø ágimtinæ, nes moteris jau devintusmetus gyvena ir dirba Airijos sos-tinëje Dubline.

Moteriai ádomu kas vykstaLietuvoje, kuo gyvena labdaros irparamos fondas „Viltis-Vikonda“.

Sugráþimai á „Viltá-Vikondà“

„Daþnai sugráþtu á Lietuvà.Rugpjûèio mënesá buvau parva-

nyje gyvenanèiø lietuviø meilë irðiluma ávairiais bûdais sugráþta na-mo.

„Juk Lietuva visada yra ir busmano namai, nes èia mûsø ðaknys,kuriø negali nutraukti. Að tuo gy-venu“, – prisipaþino R. Raiþienë.

Anot moters, Dublino lietu-viø bendruomenës rate ðvenèiømetø renkamos lëðos, kurios lab-dara sugráþta á ávairius Lietuvospagalbos fondus ir linijas.

„Labdaringa veikla – taikiekvieno ið mûsø slapta vidinekertelë. Juk visi savyje turimeneiðsemiamus klodus gerumo,tad tereikia praverti dureles ir ið-leisti já á laisvæ. O kiekvienasþmogus, kurá sutinkame yra di-dþiausia Dievo dovana“, – ásiti-kinusi R. Raiþienë.

Atgaiva – poezija

„Man atgaiva yra poezija, to-dël labai mëgstu organizuoti lyri-kos vakarus. Tai darome kartu sugrupës „Airija“ siela Nojumi. Pasmus eiles skaito ir dainuoja kuni-gai, poetai, savanoriai, mëgëjai irprofesionalai“, – pasakojo R. Rai-þienë.

Uþ savo veiklà paðnekovë nekartà buvo apdovanota LietuvosRespublikos Ambasadoriaus Airi-joje padëkos raðtais ir þenkliukaisuþ lietuvybës puoselëjimà.

„Saugau labai brangø meda-lá „Vienas vardas – Lietuva“, uþ1000-eèio odisëjos sutikimo Dub-line organizavimà, ir padëkos rað-tà“, – sakë R. Raiþienë.

Moteris apdovanojimø kolek-cijoje ir medalis „Tikime Laisve“,kurá jai Nepriklausomybës Atgavi-mo 20-eèio proga áteikë Uþsienioreikalø ministerija uþ nuoðirdødarbà lietuvybës labui ir Lietuvosvardo garsinimà Airijoje.

Laukia norinèiø

Pernai pirmà kartà Këdainiøkultûros centro organizuotas ren-ginys sulaukë didþiulio þiûrovø su-sidomëjimo, todël jis vyks ir ðie-met.

„Vël suteikiame galimybæscenoje pasirodyti ne atskiriemspersonaþams, bet ámoniø, ástaigø

ar organizacijø komandoms. Jaupakviesti ir paþadëjo dalyvautipernykðèiø varþytuviø dalyviai beinauji kolektyvai, kuriø dalis jaupradëjo pasiruoðimà pasirody-mams. Nors uþsiregistravo devy-nios rajono darbuotojø koman-dos, taèiau laukiame dar penkiø-ðeðiø kolektyvø“, – sakë Këdainiøkultûros centro renginiø reþisie-

þiavusi á Pasaulio lietuviø Seimà,vykusá Vilniuje, nes esu jo narë.Namo parvaþiuoju dël ávairiøprieþasèiø. Be to, visada savo vi-zitø metu stengiuosi aplankyti lab-daros ir paramos fondà „Viltis-Vi-konda“, á kurá labai miela ir gerasugráþti. Su dabartine fondo vado-ve Elena Skarupskiene nuolat pa-laikau ryðius, daug bendraujametelefonu. Dþiaugiuosi, jog ðis fon-das dirba aktyviai ir padeda dau-geliui þmoniø“, – kalbëjo R. Rai-þienë.

Perduoti vaikams

Penktus metus Airijos sosti-nës Dublino lietuviø bendruome-nei vadovaujanti R. Raiþienë dir-ba socialine darbuotoja su autiz-mu serganèiais vaikais, taip pat

mokytoja Montesori vaikø darþe-lyje ir ðeðtadieniais lituanistinëjemokykloje vaikus moko lietuviøkalbos. Ji yra savanorë, kuri dirbasu neágaliaisiais vaikais ir gelbë-janti ávairiose ðventëse ir rengi-niuose. Be to, suþinojusi apie ne-laimës iðtiktà tautietá, visada pir-moji skuba á pagalbà ir padedakuo gali.

„Esu paprastas þmogus irtiek. Tikrai nedarau nieko ypatin-go. Tiesiog èia, Airijoje, norisi ið-saugoti gimtàjà kalbà, paproèiusir juos perduoti savo vaikams beiateinanèioms kartoms, kurios gy-vens ne tik Lietuvoje“, – sakë R.Raþienë.

Sugráþta labdara

Paðnekovë teigë, kad uþsie-

Kraðto kolektyvai kvieèiami varþytis dël Ledinio prizorë Asta Bartkuvienë.

Ruoð namø darbà

Ðiuo metu vyksta pasiruoði-mas bûsimiems pasirodymams,prie kuriø prisideda ne tik paèiosámonës, bet ir Këdainiø kultûroscentro darbuotojai: reþisieriai,dailininkas, vokalo specialistas,choreografas, operatorius ir kt.

„Kiekviena komanda, suda-ryta ið 2–7 nariø, turës paruoðtimuzikiná namø darbà – dainà irðoká, bei filmuotà savo ástaigos pri-statymà. Tikimës smagaus rengi-nio, nes kiekvienas kolektyvas na-mø darbus paruoð linksmai ir ádo-miai “, – kalbëjo A. Bartkuvienë.

Balsuos þiûrovai

Pasirodymo dienà kiekvienas

á renginá atëjæs þiûrovas gaus bal-savimo biuletená, nes Ledinæ ko-mandà rinks ne komisija, bet þmo-nës. Bûtent jø balsas nulems kastaps Ledine komanda.

Be to, ðauniausia komandabus renkama dviejø varþytuviømetu, ir kaskart bus áteikiamasprizas.

Iki lapkrièio 16 dienos Kë-dainiø kraðto ástaigø, ámoniø irorganizacijø kolektyvai, norintyssavo jëgas iðbandyti muzikinësenaujametinëse ðou-varþytuvëseLediniam prizui laimëti, kvieèia-mi registruotis Këdainiø kultûroscentro tel. 50 608 arba [email protected]

Naujametis ðou-varþytuvësvyks gruodþio 29–30 dienomis Kë-dainiø kultûros centre.

Ðiemet antràkartà kraðtodarbovieèiøkolektyvaivarþytuvëserungsis dëlLedinio prizo.

Susitikimo labdaros ir paramos fonde „Viltis-Vikonda“ akimirka.R. Raiþienë (pirmoje eilëje pirma ið deðinës).

/Nuotr. ið asmeninio R. Raiþienës archyvo/

R. Raiþienë (antra ið kairës) dalyvavo XIV Pasaulio lietuviø bendruomenës Seime.

/Nuotr. autorës/

R. Raiþienë: „Uþsienio lietuviø meilëir ðiluma ávairiais bûdais sugráþtanamo“.

2012 m. lapkrièio 6 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. lapkrièio 6 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Tai ádomu

/Nukelta á 9 psl./

Bly

kst

ë

/Nukelta á 8 psl./

SSSSSpalio 24 d. Këdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos Tpalio 24 d. Këdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos Tpalio 24 d. Këdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos Tpalio 24 d. Këdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos Tpalio 24 d. Këdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos TiskûnøiskûnøiskûnøiskûnøiskûnøJuozo Urbðio skyriuje pirmà kartà apsilankë Kauno arkivyskupas metro-Juozo Urbðio skyriuje pirmà kartà apsilankë Kauno arkivyskupas metro-Juozo Urbðio skyriuje pirmà kartà apsilankë Kauno arkivyskupas metro-Juozo Urbðio skyriuje pirmà kartà apsilankë Kauno arkivyskupas metro-Juozo Urbðio skyriuje pirmà kartà apsilankë Kauno arkivyskupas metro-politas Sigitas Tpolitas Sigitas Tpolitas Sigitas Tpolitas Sigitas Tpolitas Sigitas Tamkevièius, Ðvamkevièius, Ðvamkevièius, Ðvamkevièius, Ðvamkevièius, Ðv. Juozapo baþnyèios dekanas Gintaras. Juozapo baþnyèios dekanas Gintaras. Juozapo baþnyèios dekanas Gintaras. Juozapo baþnyèios dekanas Gintaras. Juozapo baþnyèios dekanas GintarasPûras ir Apytalaukio parapijos klebonas VPûras ir Apytalaukio parapijos klebonas VPûras ir Apytalaukio parapijos klebonas VPûras ir Apytalaukio parapijos klebonas VPûras ir Apytalaukio parapijos klebonas Virgilijus Rutkûnas.irgilijus Rutkûnas.irgilijus Rutkûnas.irgilijus Rutkûnas.irgilijus Rutkûnas.

Sveèiai, sutikti ir pa-kviesti prisësti uþ kuklausvaiðiø stalo, buvo pasvei-

kinti 5-6 klasës moksleiviø patrio-tinëmis eilëmis apie Lietuvà,trumpa kalba apie paþinimà ir ið-likimà – bibliotekininkës NeringosVisockës. Klausytojø ðirdis virpi-no 7-8 klasës dviejø moksleiviødaina „Viltis“, parengta muzikosmokytojos Editos Bujanauskie-nës.

Këdainiø Juozo Paukðteliopagrindinës mokyklos TiskûnøJuozo Urbðio skyriaus vedëja Ire-

na Peèeliûnienë garbingus sveèius su-paþindino su Tiskûnø mokyklos, ku-ri visais laikais puoselëjo tautinësmokyklos idëjas ir ugdë kaimo vai-kus Lietuvos patriotiniø ir istoriniøtradicijø ðviesoje, istorija.

1977– tais metais tuometinëje

Këdainiø vieðojoje bibliotekojebuvo ákurtas folkloro ansamblis„Jorija“.

2004– ðiais metais kolektyvas

savo kûrybinæ veiklà pradëjoKëdainiø kultûros centre.

2006– tais metais uþ Këdainiø

kraðto etninës kultûros ir pavel-do puoselëjimà folkloro ansam-blio „Jorija“ vadovei ReginaiLukminienei buvo áteikta Kë-dainiø kraðto kultûros premija.Tais paèiais metais ji buvo ap-dovanota Lietuvos Respublikoskultûros ministerijos padëkosraðtu.

7– tiek metø ðiam ansam-

bliui vadovauja R. Lukminienë.

Kauno arkivyskupas metropolitasS. Tamkevièius (ið kairës), Ðv. Juozapo

baþnyèios dekanas G. Pûras ir Apytalau-kio parapijos klebonas V. Rutkûnas

susitikime su mokyklos bendruomene.

Mokykloje vieðëjo Kauno arkivyskupas S. Tamkevièius


Lapkrièio 24 dienà KëdainiøLapkrièio 24 dienà KëdainiøLapkrièio 24 dienà KëdainiøLapkrièio 24 dienà KëdainiøLapkrièio 24 dienà Këdainiøkultûros centro folkloro ansam-kultûros centro folkloro ansam-kultûros centro folkloro ansam-kultûros centro folkloro ansam-kultûros centro folkloro ansam-blis „Jorija“ minës kûrybinësblis „Jorija“ minës kûrybinësblis „Jorija“ minës kûrybinësblis „Jorija“ minës kûrybinësblis „Jorija“ minës kûrybinësveiklos 35-metá. Tveiklos 35-metá. Tveiklos 35-metá. Tveiklos 35-metá. Tveiklos 35-metá. Ta progaa progaa progaa progaa progakolektyvas rengia folklorokolektyvas rengia folklorokolektyvas rengia folklorokolektyvas rengia folklorokolektyvas rengia folklorofestivalá-koncertà „Ið Vfestivalá-koncertà „Ið Vfestivalá-koncertà „Ið Vfestivalá-koncertà „Ið Vfestivalá-koncertà „Ið VidurioidurioidurioidurioidurioLietuvos susiëjæ“, á kurá atvyksLietuvos susiëjæ“, á kurá atvyksLietuvos susiëjæ“, á kurá atvyksLietuvos susiëjæ“, á kurá atvyksLietuvos susiëjæ“, á kurá atvykskëdainieèiø draugai Krakiø irkëdainieèiø draugai Krakiø irkëdainieèiø draugai Krakiø irkëdainieèiø draugai Krakiø irkëdainieèiø draugai Krakiø irAkademijos bei Panevëþio,Akademijos bei Panevëþio,Akademijos bei Panevëþio,Akademijos bei Panevëþio,Akademijos bei Panevëþio,Kauno, Kaiðiadoriø rajonø.Kauno, Kaiðiadoriø rajonø.Kauno, Kaiðiadoriø rajonø.Kauno, Kaiðiadoriø rajonø.Kauno, Kaiðiadoriø rajonø.

Ásikûrë bibliotekoje

Septintus metus folkloro an-sambliui „Jorija“ vadovaujanti et-nografë Regina Lukminienë sakë,kad ðio graþaus jubiliejaus iðtakosyra 1977 metai.

„Prieð 35 metus Këdainiøvieðojoje bibliotekoje jos direkto-rë Janina Matulienë ákûrë ansam-blá „Jorija“. Per tris deðimtmeèiuskeitësi ir kolektyvo vadovai, ir jonariai bei veidas, todël su kiekvie-nu pasikeitimu ansamblis atrodëvis kitaip. Pastaruosius aðtuone-rius metus kolektyvas priklausoKëdainiø kultûros centrui“, – pa-sakojo R. Lukminienë.

Atgaivina paveldà

Pasak paðnekovës, pagrindi-nis „Jorijos“ tikslas ir misija yraperimti Këdainiø kraðto folkloràir iðlaikyti jo gyvastá. Todël ansam-blieèiai ne tik dainuoja dainas, betir ðoka bei þaidþia þaidimus, gy-vastá suteikia ir pasakomajai Kë-dainiø kraðto tautosakai.

Á „Jorijà“ – gyventi, pasisemtistiprybës, pabendrauti

Folkloro ansamblio „Jorija“ vadovë, etnografë R. Lukminienë: „Mûsø kolektyvo tikslas ir misija yra perimtiKëdainiø kraðto folklorà ir iðlaikyti jo gyvastá“.


Kûryba

/Atkelta ið 7 psl./ Genovaitë ÞUKAUSKAITË

VVVVVaduojasi þmonës ið vergijos. Iðaduojasi þmonës ið vergijos. Iðaduojasi þmonës ið vergijos. Iðaduojasi þmonës ið vergijos. Iðaduojasi þmonës ið vergijos. Iðvaldþios diktato, ið despotizmo,valdþios diktato, ið despotizmo,valdþios diktato, ið despotizmo,valdþios diktato, ið despotizmo,valdþios diktato, ið despotizmo,ásigalëjimo ðeimose, ið nuosavo akloásigalëjimo ðeimose, ið nuosavo akloásigalëjimo ðeimose, ið nuosavo akloásigalëjimo ðeimose, ið nuosavo akloásigalëjimo ðeimose, ið nuosavo aklopaklusnumo, atimanèio prasminges-paklusnumo, atimanèio prasminges-paklusnumo, atimanèio prasminges-paklusnumo, atimanèio prasminges-paklusnumo, atimanèio prasminges-ná gyvenimà, uþdaranèio kelius áná gyvenimà, uþdaranèio kelius áná gyvenimà, uþdaranèio kelius áná gyvenimà, uþdaranèio kelius áná gyvenimà, uþdaranèio kelius ákûrybos pasaulá. Vkûrybos pasaulá. Vkûrybos pasaulá. Vkûrybos pasaulá. Vkûrybos pasaulá. Vaduojasi ið betaduojasi ið betaduojasi ið betaduojasi ið betaduojasi ið betkokios prievartos kelyje á asmenybëskokios prievartos kelyje á asmenybëskokios prievartos kelyje á asmenybëskokios prievartos kelyje á asmenybëskokios prievartos kelyje á asmenybësformavimà savyje. Nelengvai visa taiformavimà savyje. Nelengvai visa taiformavimà savyje. Nelengvai visa taiformavimà savyje. Nelengvai visa taiformavimà savyje. Nelengvai visa taipasiekiama. Pergalë vienuspasiekiama. Pergalë vienuspasiekiama. Pergalë vienuspasiekiama. Pergalë vienuspasiekiama. Pergalë vienuspalaimina greièiau, o kitiemspalaimina greièiau, o kitiemspalaimina greièiau, o kitiemspalaimina greièiau, o kitiemspalaimina greièiau, o kitiemsprisieina Sizifo akmená risti á kalnà,prisieina Sizifo akmená risti á kalnà,prisieina Sizifo akmená risti á kalnà,prisieina Sizifo akmená risti á kalnà,prisieina Sizifo akmená risti á kalnà,kuris vadinasi gyvenimu.kuris vadinasi gyvenimu.kuris vadinasi gyvenimu.kuris vadinasi gyvenimu.kuris vadinasi gyvenimu.

Susitiko Viltarë su Karoliu-ku áprastomis aplinkybëmis – vie-nos diskotekos metu.Toks nedide-lis, vaikiðko veiduko, atrodë kadbarzda ant tokios negalëjo augti,ðvelnus berniukas – tikras Karo-liukas. Toká, atrodë, ritinëk kaipnori, jis visada atsiris á tavo glëbá.

Ásimylëjo Viltarë Karoliukà,kaip paklusnø padarëlá, taip patiðtroðkusá meilës, moteriðko ðvel-numo. Juk namuose Karoliui ne-teko dþiaugtis nei tëviðka iðmin-timi, sugebanèia vaikà vyru iðauk-lëti, nei motiniðka ðiluma.

Gërë ir vienas, ir kitas, ne-matydami, kaip auga jø vaikai,kokios iðmintingos meilës jiemsreikia. Uþsëdæ ant dviraèiø, ber-niukai lakstë ið vieno gyvenvietësgalo á kità, visiems ðypsodamiesinaivia ðypsena, uþsiimantys tik þai-dimais, nesuprantantys tikro dar-bo prakaito esmës. Atrodë, uþ-augs, taps protingais vyrais. O kaiKarolis augo á vyrus, sodinosi ða-lia prie butelio ir mokë: „Vyrai gë-rë, vyrai gers, kol pasaulis apsi-vers...“ Patiko Karoliui tas taurëskilnojimas iki saldaus apsvaigio.Taèiau Viltarë ne tokiam gyveni-mui buvo sutverta. Tvarkinga,darbðti, jauèianti atsakomybæ uþkiekvienà savo þingsná. O meilë,sako, akla. Karoliukas verþësi áglëbá, o Viltarë nesuprato, kad tasvaikiðko veido berniokas neatneðjai laimës gyvenime. Susituokë dumeilës iðtroðkæ jaunuoliai, bet Vil-tarë greitai pajuto Karolio tëvogriaunanèià átakà jø ðeimai. Ne-valyvi, apsileidæ, permirkæ alko-holio tvaike, jie ir Karolá traukë átà patá liûnà. Paëmë Viltarë Ka-rolá uþ rankos ir iðsivedë gyventiatskirai nuo tëvø. Savo lëðomissuremontavo iðsinuomotà butà,susitvarkë taip, kad malonu bûtøá jos namus uþeiti ir giminei, ir kai-mynui, bet kokiam sveèiui. TaèiauKaroliukà traukë gimtasis lizdas,kur uþ niekà nereikëjo atsiskaity-ti, kur malonumu masino taurelëskilnojimas. Apkabindavo ViltarëKaroliukà kaip vaikà, þiûrëdavo áakis, klausdama:

– Kodël tu taip elgiesi? Ne-gi mudu neturime apie kà kalbë-tis, kad tu pas tëvus ir pas tëvus?O kai gráþti, nuo tavæs sklinda tokstvaikas, kad atrodo, uþterð visàmûsø svajoniø lizdà.

– Negi að jau ir pas tëvus ne-galiu nueiti? – gindavosi Karolis.

– Ar tu pas savo tëvus nevaþiuoji?– Nieko nesakyèiau, jei tu ið

tø tëvø blaivus gráþtum... – prieð-taraudavo Viltarë. – Negi tu ma-næs nemyli? Juk man tenka viskàsavo ûkyje pasidaryti vienai...

Kai tvaikas iðgaruodavo iðgalvos, karolis patylëdavo. O ap-svaigæs vis daþniau mesteldavo:

– Juk tu ne meiluþë, o þmo-na. Tai ir rûpinkis savo vyru...

Kartà griþæs prisisiurbæs Karo-lis uþdainavo, kaip ir tëvas: „Vyrai gë-rë, vyrai gers, kol pasaulis pasivers...“

Skaudþia naðta prislëgë Vil-taræ toks vyro elgesys. Namie ið jonebuvo jokio pagalbininko. Ir netik. Nuoðirdaus paðnekovo tojedegraduojanèioje asmenybëje Vil-tarë nesulaukë. Nelengva jai bû-davo iðstumti Karoliukà ið savoglëbio, kai tas kûniðkai meilës uþ-sigeisdavo, nes toje meilëje nebe-liko jau dvasinës pagarbos, þmo-giðkos ðilumos. Norëdavosi nu-stumti tà þmogystà nuo savæs, kaþ-kur pabëgti ið bendro guolio. Ir vëlgailestis moteriðkæ uþvaldydavo.Praðydavo, maldaudavo Karolákeistis, vaduotis ið neþmogiðkosbûsenos. Taèiau vyras ir toliau ro-dë tëvø uþaugintus despoto ragus.

Rudená, bulviakasio metu,Karolis tiek prisiðveitë, kad surink-tà derliø Viltarei teko vienai na-mo pargabenti. Uþsimetusi ant pe-èiø bulviø maiðà, Viltarë tempë jáper visà laukà, O Karoliukas riti-nëjosi ið paskos, kaip tikras karo-liukas, net nesugebëjæs to maiðouþkelti Viltarei ant peèiø.

– Su kuo tu gyveni, Viltare?– sakë jai draugës. – Juk matai,kad ið jo nieko doro neiðeis. Tu ne-þinai, kà jis kalba kartu su tëvaissugërovø kompanijoje.

– O kà? – susidomi Viltarë.– Ðneka, kad judviejø vaikas

ne Karoliuko, kad jis vaikø neda-ræs, tik seksu uþsiiminëjæs...

– Girtø sapalionës... – atsakëViltarë.

Ilgai dar po tokios þinios mo-teriðkë vadavosi ið vergiðkos pri-klausomybës nuo tokio vyro. Pa-þvelgdavo á jo vaikiðkà veidukà, irjai gaila pasidarydavo ðunkeliaisbetraukianèio Karoliuko. O meilëblëso, kaip þmogiðkomis vertybëmisnekurstomas aistros lauþas. „Mesktu já! Negi visà gyvenimà vargsi, vientik gailestá savyje neðdama?“ – pra-dëjo Viltarë sau priekaiðtauti. Atro-dë, kad tik tie priekaiðtai, susipynæsu artimøjø patarimais ir keistu gai-lesèiu, virto rimbu, skaudþiai èaiþan-èiu jos asmenybæ. „Jeigu ir tavo vai-kas toks uþaugs?!“ – buvo paskuti-nis vidinis ðauksmas palikti tà ver-gijà, kurià ji uþsikrovë gerai nepa-þindama þmogaus.

Pagaliau, kai Viltarë suþino-jo, kad netoli parduodamas pado-rus butas surinko savo paskutinessantaupas ir savo tëvø paglostytanuoðirdþia pagalba, iðëjo kurtinaujo gyvenimo. Kaip jai pasise-kë, neaiðku. Tik ið vienos vergijosji iðsivadavo. Gal ateity bus atsar-gesnë...

Iðsivadavimas

Spalio 19 dienà KëdainiøSpalio 19 dienà KëdainiøSpalio 19 dienà KëdainiøSpalio 19 dienà KëdainiøSpalio 19 dienà Këdainiøkultûros centro Labûnavoskultûros centro Labûnavoskultûros centro Labûnavoskultûros centro Labûnavoskultûros centro Labûnavosskyriuje vyko vakaroëæ „Rudensskyriuje vyko vakaroëæ „Rudensskyriuje vyko vakaroëæ „Rudensskyriuje vyko vakaroëæ „Rudensskyriuje vyko vakaroëæ „Rudensvëjø sukviesti“ á kurià rinkosi nevëjø sukviesti“ á kurià rinkosi nevëjø sukviesti“ á kurià rinkosi nevëjø sukviesti“ á kurià rinkosi nevëjø sukviesti“ á kurià rinkosi netik vietiniai gyventojaitik vietiniai gyventojaitik vietiniai gyventojaitik vietiniai gyventojaitik vietiniai gyventojai, bet ir, bet ir, bet ir, bet ir, bet irsveèiai ið Nociûnø irsveèiai ið Nociûnø irsveèiai ið Nociûnø irsveèiai ið Nociûnø irsveèiai ið Nociûnø irPelëdnagiø.Pelëdnagiø.Pelëdnagiø.Pelëdnagiø.Pelëdnagiø.

Prisiminë istorinesasmenybes

Mokyklos vadovë klausyto-jams priminë kraðto istorijos asme-nybes: grafus Zabielas, dievdirbáVincà Svirská, Nobelio premijos lau-reatà Èeslavà Miloðà, 1863 m. su-kilëliø vadà Jokûbà Geiðtorà, Ne-priklausomos Lietuvos uþsienio rei-kalø ministrà Juozà Urbðá (Ðio im-laus Lietuvos þmogaus vardu pava-dinta ir jo atminimà sauganti Tis-kûnø mokykla, 2009 m. ákûrusi mo-kyklos muziejø ir etnokultûroskampelá „Seklyèia“.) – tà istorinæ vi-suomenæ, ábrëþusià pëdas Tiskûnøapylinkiø þemëje, kurioje pagony-bæ mena Ðventybrasèio àþuolai, kul-tûros pokyèius rodo senieji dvarai,kryþiai, valstybingumà þenklina Ne-priklausomybës paminklas Ðven-tybrasèio kaime, metraðtá raðo 1863m. Sukilëliø slënis, Peiksvos kaimopokario tragedijos vieta.

Akcentavo mokyklosprioritetus

Uþbaigdama kalbà, IrenaPeèeliûnienë akcentavo, kad mo-kyklos prioritetu laikomas toksmokiniø ugdymas, kuris glaudþiaisiejamas su kraðto kultûra, istori-ja, tradicijomis, propaguojamomiskraðto ðviesuoliø idëjomis, su ras-tu priimtinu bûdu kalbëti vaikamsapie Lietuvà, jos praeitá, tautosvertybes. Ji nuoðirdþiai perteikë tokraðto þmoniø viltis ir troðkimà,kad iðkilaus þmogaus vardà beitautines ir dvasines vertybes puo-

selëjanti mokykla iðliktø.

Linkëjo bûti darbèiais

Po sutiktuviø kalbos, prieðrengiantis apþvelgti mokyklà, ar-kivyskupas tarë savo þodá. Jis pri-minë mokyklos bendruomeneimokæsis klebono pastatytoje pra-dþios mokykloje, dalijosi apie sa-vo, dar kunigø seminarijos, kuriàbaigë ir lietuviø romantizmo po-etas Maironis, ðiemet ðvenèiantis150-àsias gimimo metines, stu-dento laikus. Metropolitas pabrë-þë mokytojams ir mokiniams mei-lës gimtajam kraðtui bûtinumà,skatino branginti savo ðaknis, ra-gino semtis ið savo iðtakø ir nau-dotis vertinga medþiaga ugdyme.Vaikams, kad netaptø naðta sau irkitiems, geranoriðkai linkëjo bûtidarbðtiems, klusniems.

Arkivyskupui Sigitui Tamke-vièiui buvo deramai reprezentuo-ta mokykla, aprodytas etnokultû-

ros kampelis „Seklyèia“, muziejus,kurio metraðtyje metropolitas pa-liko áraðà. Sveèias dþiaugësi, apsi-lankæs kuklioje bei jaukioje mo-kykloje ir palinkëjo Dievo palai-mos.

Padovanojo savo knygas

Atsisveikindamas su TiskûnøJuozo Urbðio mokykla arkivysku-pas mokyklos muziejui padovano-jo dvi savo knygas – „Tiesa iðlais-vina“ (apie arkivyskupo SigitoTamkevièiaus prisiminimus perapie dvideðimt „LKB kronikosmetø“) ir „Lietuviðkà YOUCAT“(Jaunimo katekizmà).

Gerbiamo sveèio, Kaunoarkvivyskupo metropolito SigitoTamkevièiaus, vieðëjimas maþojeTiskûnø mokykloje ilgam palikoneiðdildomus áspûdþius mokyto-jams ir moksleiviams.

Neringa VISOCKË,

Tiskûnø skyriaus bibliotekininkë

Renginá vedusi Labûnavosskyriaus vadovë Rita Kuèiauskie-në pasidalino mintimis apie spal-vingà rudens groþá ir pasidþiaugë,kad pagaliau þmonës kaime galësdaugiau laiko skirti bendravimui,graþiems renginiams ir koncertøbei spektakliø lankymui.

Këdainiø kultûros centroPelëdnagiø skyriaus vadovë vi-siems pristatë nepakartojamogroþio avangardiná madø ðou„Metø laikai“, kuris visus þiûro-vus suþavëjo nuotaikingu vaikøpasirodymu ir iðradingai sukur-

tais kostiumais. Savo koncertinæprogramà „Man patinka ruduo“atliko Labûnavos liaudiðkos mu-zikos kapela, vadovaujama Algir-do Kuèiausko.

Renginio dalyviai rungësimoliûgø kilnojimo ir ridenimovarþybose, dainavo ir ðoko. Norin-tieji turëjo galimybæ iðbandyti sa-vo gebëjimus dainuodami karao-ke ne tik po vienà, bet ir duetu arnet visu ansambliu.

Rita KUÈIAUSKIENË,

Këdainiø kultûros centro Labûnavosskyriaus vadovë

Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevièius dþiaugësi, apsilankæskuklioje bei jaukioje mokykloje ir palinkëjo Dievo palaimos.

Labûnavoje – nuotaikinga vakaronë

Vakaronëje – spalvingi pasirodymai.

Mokykloje vieðëjo Kaunoarkivyskupas R. Tamkevièius



Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

„Këdainiø kraðto kultûrinápalikimà perimame ið mûsø þiniøpateikëjø, Bronislovos Gauèienësið Akademijos, ðviesios atmintiespateikëjø: Juzës Grygienës ið Ku-nioniø kaime, Kotrynos Pilinku-vienës ið Bartkûniðkio kaimo beikt.“, – sakë R. Lukminienë.

Papildë naujokai

Kolektyvo vadovë pasakojo,kad ðiuo metu „Jorijoje“ yra dvi-deðimt vienas narys, kuriø amþiussvyruoja nuo trisdeðimties iki að-tuoniasdeðimt aðtuoniø metø. Ko-lektyve daugiausiai yra moterø –trylika, ir aðtuoni vyrai.

„Kadangi didþioji dalis ansam-blieèiø yra senjorai, todël kolekty-vo sudëtis dël amþiaus trupuèiukàkeièiasi. Ðiø metø rudená kolektyvàpapildë keturi nauji þmonës. Dþiu-gu, kad ansamblyje turime ir sen-buviø, kurie dël amþiaus ir ligø nevisada gali prisidëti prie kolektyvoveiklos, taèiau mums yra labai bran-gûs, nes bûtent jie perdavë, iðmokëir paliko didþiulá lobá – Këdainiøkraðto folklorà. Tai – Danutë Ma-kelienë ir Bernardas Kaþukauskas“,– kalbëjo R. Lukminienë.

Vienija skirtingus þmones

Ðiuo metu ansamblyje ilgiau-siai iðbuvæ nariai yra AlgimantasKisieliûnas, Vida Èerenkova,Onutë Verbelienë ir Narciza Èiè-kauskaitë, Boleslovas Mizgaitis.

Dalis ansamblio nariø daly-vauja ne tik ,,Jorijoje”, bet ir dvie-juose trijuose kituose Këdainiøkraðto meno kolektyvuose. Anotpaðnekovës, „Jorija“ vienija labaiskirtingø profesijø þmones: medi-cinos, ðvietimo, kultûros, sociali-nës ir kitø srièiø darbuotojus.

Turi savo repertuarà

Folkloro ansamblis „Jorija“aktyviai dalyvauja rajono kultûri-nëje veikloje: dainø ðventëse, se-niûnijose, vakaronëse, mokykloseir vaikø darþeliuose.

R. Lukminienës teigimu, ko-lektyvas gyvena kartu su kalendoriu-mi, o savo repertuare turi daugiaukaip pusðimtá dainuojamojo, ðoka-mojo ir þaidþiamojo folkloro kûriniø.

„Turime paruoðæ ne vienàprogramà, tai ir Advento, Uþgavë-niø, Ðienapjûtës, Joniniø, karo dai-nø, taip pat Këdainiø kraðto tau-tosakos programas. Ðtai artëja Ad-ventas, todël su jam skirta progra-ma vaþiuosime koncertuoti á Sur-viliðká ir Ðëtà. Ta proga kasmet muskvieèia vaikø darþeliai ir mokyklos.Tiesà sakant, prieð kiekvienà res-publikinæ dainø ðventæ stengiamësparuoðti naujà programà“, – pasa-kojo R. Lukminienë.

Reikia gilintis

Dainø ir ðokiø ansamblieèiusmoko pati R. Lukminienë.

„Esu surinkusi ne maþà ar-chyvà Këdainiø kraðto dainø, ra-teliø, þaidimø, tad ið jo atrinkusi

vertingiausias mokau kolektyvà.Maþiausiai turime iðlikusiø tradi-ciniø ðokiø, kalendoriniø dainø.Jeigu neturime, tada mokomëstradiciniø aukðtaitiðkø ðokiø, ku-rie nuo senovës buvo ðokami pa-silinksminimuose. Tai – krakovia-kai, valsai, polkos, padispanai,suktiniai, malûnëlis ir kt.“, – aið-kino R. Lukminienë.

Paðnekovë ðokti mokosi se-minaruose, o kà suþino, perduo-da kolektyvo nariams. Taip pat jiieðko informacijos, gilinais ir uþ-raðinëja folklorà.

Moko kraðto vaikus

Pasak R. Lukminienës, didþi-àjà dalá ansamblio klausytojø suda-ro vaikø darþeliø ir mokyklø auk-lëtiniai, kurie pradeda mokytis liau-dies meno, susipaþásta su dainomis,ðokiais ir labai mielai priima „Jori-jà“. „Mûsø klausytojai yra dviejøkategorijø – vyriausio ir jauniausioamþiaus këdainieèiai. Su vaikaismokomës dainuoti dainas, ðokti ðo-kius ir þaisti þaidimus. Taèiau jau-nimui sava daina yra tapusi sveti-ma, tai yra ne tik mûsø, bet ir visosvisuomenës bëda, kad jaunuoliaibëga nuo savo kultûros“, – apgai-lestavo R. Lukminienë. Nors kaikurie ansamblieèiai pastebëjo,kad jaunimas nori ðokti smagiusliaudies ðokius, taèiau reikia jiemsparodyti, pamokyti ir „uþvesti“.

Susiejo su dainom

Viena ið „Jorijos“ senbuviøyra Vida Èerenkova, kuri pokal-bá pradëjo þinomo poeto JustinoMarcinkevièiaus þodþiais.

„Jau nebeatmenu kada irkaip susiejau save su tom dainom,nes, ið tiesø, ansamblyje dainuo-ju daugiau kaip trisdeðimt metø.

Dainuoti pradëjau vaikystëje, nesdainuodavo moèiutë, o ir giminëbuvo be galo daininga. Jie atlikda-vo senàsias dainas ir pokario ro-mansus. Man buvo labai graþu.Matyt nuo to viskas ir prasidëjo“,– pasakojo V. Èerenkova.

Semiasi stiprybës

„Kai dirbau Kaune, ieðkojau,kur bûtø galima pasisemti stipry-bës, nes man daina yra didysisturtas, ið kurio galiu pasisemti jë-gø, stiprybës, suprasti kas esi, nesjose – visos mûsø ðaknys. Man ar-èiausiai ðirdies ir mieliausios yralyriðkos aukðtaitiðkos dainos“, –sakë V. Èerenkova.

Moteriai „Jorijoje“ viskasyra svarbu – ir folkloras, ir kolek-tyvas.

„Juk smagu dainuoti, kai ap-link mieli veidai. Kiekvienas ko-lektyvo atlikëjas ir jø sàstatas tu-ri kaþkà savito. Nemanau, kad an-samblio jubiliejai kaþkà duoda.Manau, kad svarbiausias yra patsbuvimas. Galvoju, kad daugumaansamblio nariø èia ateina pasi-semti stiprybës, nes dainos pade-da iðsiverkti, gyventi, pabendrau-ti“, – kalbëjo V. Èerenkova.

Patys atjaunëja

Ðiuo metu viena ið „Jorijos“senbuviø N. Èièkauskaitë yra dardviejø meno kolektyvø narë.Energinga moteris pasidþiaugëlabai draugiðkais ir smagiais an-samblio nariais, su kuriais ne tikkartu dainuoja, ðoka, bet ir ðven-èia ðventes bei jubiliejus, ben-drauja, graþiai sugyvena ir puo-

selëja liaudies menà.,,Galbût dauguma mûsø

kraðto folkloro dainø buvo pa-mirðtos arba neþinomos, taèiauvadovës pagalba mes jas puose-lëjame, artiname prie jaunimo irpatys tuo paèiu atjaunëjame beilinksminamës“, – kalbëjo N. Èiè-kauskaitë.

Daug dirba namuose

Jau septintus metus „Jorijo-je“ dainuoja, groja ir ðoka Leo-nas Mykolaitis. Ansamblio vado-vë R. Lukminienë pasakojo, kadjis kol iðmoksta groti tradiciniøðokiø muzikà turi daug padirbëtinamuose, turi graþø aukðtà pri-gimtiná balsà, tad „Jorijoje“ „uþ-vedinëja“ dainas.

„Be ðokiø, be muzikos niekoneturëtume, o èia didþiausias mû-sø pagalbininkas yra L. Mykolai-tis, be kurio armonikos skambe-sio mûsø ansamblis yra neásivaiz-duojamas“, – pabrëþë R. Lukmi-nienë.

„Atëjau kaip muzikantas.Akordeonu groti mokausi ið klau-sos, nes nemoku skaityti natø. To-dël, kaip sakoma, „groju ið kepu-rës“. Kai man reikia iðmokti grieþ-ti koká ðoká, muzika yra áraðoma,tuomet namuose klausausi ir gro-ju“, – ðypsosi L. Mykolaitis.

Sulauks sveèiø

,,35-ajam mûsø ansamblio ju-biliejui pradëjome ruoðtis jau seno-kai. Ta proga rengiame ne tik nau-jà programà, bet pasikvietëmesveèiø – kolektyvø ið kitø rajonø,su kuriais graþiai ir ðiltai bièiu-

liaujamës bei vieni pas kitus kon-certuojame. Todël savo sukaktiesðventæ ávardinome netradiciðkaiprojektu kuri remia Këdainiø sa-vivaldybë – koncertas-festivalis„Ið Vidurio Lietuvos susëjæ“, ku-riame dalyvaus Panevëþio kraðtofolkloro ansamblis „Raskila“, va-dovaujamas Linos Vilienës, Kai-ðiadoriø rajono Rumðiðkiø kultû-ros centro – „Nedëja“ (vad. Lo-rita Kulakauskienë), Kauno rajo-no Neveroniø kultûros centro –„Vieðia“ (vad. Jolanta Balsytë)“,– vardijo R. Lukminienë.

Ðventiniame koncerte daly-vaus ir „Jorijos“ draugai ið Këdai-niø kraðto: Akademijos kultûroscentro folkloro ansamblis „Sek-lyèia“ (vad. Ona Auðkalnienë) irKrakiø kultûros centro – „Þiedu-pë“ (vad. Auðra Giedrienë).

Dalyvauja ðventëse

Folkloro ansamblis „Jorija“yra visø rajoniniø ir respublikiniøDainø ðvenèiø dalyvis. Kolektyvaskocertavo LTV laidoje „Geroûpo“, tarptautiniame folkloro fes-tivalyje „Saulës þiedas“ Ðiauliuo-se, respublikinëje folkloro ansam-bliø ðventëje Kupiðkyje, tarptau-tiniuose folkloro festivaliuose„Baltica“ (Vilnius), „Atatarialamzdþiai“ (Kaunas), „Lingauda-la. Kupos kelias“ (Kupiðkis).

2000 metais buvo darytasáraðas ir reportaþas Lietuvos ra-dijuje.

Daug dainø áraðyta kompak-tinëje plokðtelëje „Margi dvarai“,iðleistoje 2005 metais. „Jorija“taip pat aktyviai dalyvauja ir edu-kacinëje veikloje Këdainiø rajone.

Vienai ið „Jorijos“senbuviø V. Èerenkovaidaina padeda pasisem-ti jëgø ir stiprybës.

Kolektyvas vienija labai skirtingø profesijø ir amþiaus nares (ið kairës): Graþinà Jedemskienæ, Nijolæ Subaèienæ, OnutæVerbelienæ, Nijolæ Steponavièienæ, Narcizà Èièkauskaitæ, Graþinà Lipnevièienæ, Birutæ Vapðienæ, Nijolæ Èeidienæ.

Aktyvûs folkloro ansamblio nariai ( ið kairës) Boleslovas Mizgaitis, Vytautas Bièka, Vladas Artimovièius, Algiman-tas Kisieliûnas, Leonas Mykolaitis ir Artiomas Sadauskas. /Nuotr. autorës/

Á „Jorijà“ – gyventi, pasisemti stiprybës, pabendrauti


Naudingi patarimaiValgiø receptai

Skanaus!

Graikiðkos bulviø salotosReikës: 3 bulviø, 2

kiauðiniø, po truputá pet-raþoliø, alyvuogiø alie-jaus, citrinos sulèiø, juo-døjø pipirø ir druskos pa-gal skoná.

Bulves ir kiauðiniusiðvirkite, nulupkite ir su-pjaustykite kubeliais.Nemaþà kuokðtelá petra-þoliø susmulkinkite. Vis-kà sudëkite á indà, pa-barstykite druska, pipirais, negailëdami uþpilkite alyvuogiø alie-jaus ir apðlakstykite citrinø sultimis. Gerai iðmaiðykite. Jei trûkstarûgðties, dar apðlakstykite citrinos sultimis arba uþpilkite trupu-tëlá vyno acto.

Bulviø vafliukaiReikës: 4 bulviø, 30 gramø

sviesto, 1 kiauðinio, 4 ðaukðtøpieno, kvietiniø miltø, pagal sko-ná druskos, maltø juodøjø pipi-rø, trupuèio aliejaus.

Iðvirkite bulves, kad jos grei-èiau iðvirtø galite bulves. Tada jasnusunkite, supilkite paðildytàpienà, ádëkite sviesto gabaliukà,áberkite prieskoniø ir iðsukite. Ágautà blynø teðlà ámaiðykite mil-tus, kiauðiná ir apie 1 ðaukðtà alie-jaus. Ákaitinkite vaflinæ ir kepki-te blynø vafliukus.

Bulviø traðkuèiai

Reikës: 4 dideliø bulviø, 0,5 litro kiauliø taukø ar aliejaus,pagal skoná druskos.

Nuskustas bulves supjaustykite kiek galima plonesniais grie-þinëliais. Tada labai gerai iðplaukite vandenyje, kad liktø kuo ma-þiau krakmolo. Kiaurasamèiu ið vandens iðimtas bulves dëkite antðvarios drobulës, kad pradþiûtø. Po to verskite á karðtus riebalus(geriausia kiaulës taukus) ir kepkite, kol graþiai pagels. Vël kiau-rasamèiu iðgriebkite ir dar ðiltas pabarstykite druska.

Apkeptos bulvës su sûriuReikës: 1,5 kilog-

ramo bulviø, 200 g fer-mentinio sûrio, pagalskoná prieskoniø: dþio-vintø bazilikø, èiobre-liø ir t.t., bei druskos,trupuèio aliejaus kepi-mui.

Kepimo indà ið-tepkite aliejumi. Bul-ves supjaustykite grie-þinëliais, sumaiðykite su prieskoniais ir sudëkite á kepimo indà.Virðø apibarstykite sûriu, o kepimo indà uþdenkite folija. Kepki-te 30-40 min. 180 laipsniø orkaitëje. Po to folijà nudenkite ir kep-kite dar apie 10 minuèiø.

Bulvës rastume kiekvienuoseBulvës rastume kiekvienuoseBulvës rastume kiekvienuoseBulvës rastume kiekvienuoseBulvës rastume kiekvienuosenamuose. Ðvieþios bulvës yranamuose. Ðvieþios bulvës yranamuose. Ðvieþios bulvës yranamuose. Ðvieþios bulvës yranamuose. Ðvieþios bulvës yralabai vertingos þmogauslabai vertingos þmogauslabai vertingos þmogauslabai vertingos þmogauslabai vertingos þmogausorganizmuiorganizmuiorganizmuiorganizmuiorganizmui, taèiau reikia þinoti, taèiau reikia þinoti, taèiau reikia þinoti, taèiau reikia þinoti, taèiau reikia þinotikaip jas paruoðtikaip jas paruoðtikaip jas paruoðtikaip jas paruoðtikaip jas paruoðti, kad iðliktø kuo, kad iðliktø kuo, kad iðliktø kuo, kad iðliktø kuo, kad iðliktø kuodaugiau naudingø medþiagø.daugiau naudingø medþiagø.daugiau naudingø medþiagø.daugiau naudingø medþiagø.daugiau naudingø medþiagø.

Turi vitaminø

Bulvëse yra vitamino C, Bgrupës vitaminø, vitamino K, PPir karotino-provitamino A, kuriodaugiau kaupiasi gelsvos spalvosbulvëse.

Ðiose darþovëse – daug mi-neralø. Ðtai kalio, kuris neleidþiaorganizme kauptis skysèiams, yrabeveik du kartus daugiau nei ki-tose darþovëse. Taip pat bulvësenemaþai ir fosforo, kalcio, jodo,magnio, natrio, geleþies, vario,cinko, mangano, kobalto.

Valgykite saikingai

Bulvës yra labai kaloringos.Ðtai 100 gramø bulviø yra apie 83kilokalorijø, tai yra beveik tris kar-tus daugiau nei kitose darþovëse.

Taèiau valgant bulves saikin-gai galima laikytis net bulviø die-tos, kurios skiriamos sergantiemsðirdies, kraujagysliø ir inkstø li-gomis. Ði dieta vadinama kaliodieta, nes jose gausu kalio, kurisbûtinas þmogaus organizmui.Tad jeigu valgysite orkaitëje sulupenomis keptas bulves pasigar-dindami liesu jogurtu arbavarðke, tikrai nenutuksite.

Varo ðlapimà

Kadangi bulvëse gausu A, E

Ant stalo –kitokie valgiai

Kuo naudingos bulvës?

ir C vitamino, norint juos visus pa-sisavinti bulves ruoðkite su sûriuir kiauðiniais.

Jei mëgstate valgyti bulves suduona, nemeskite ðio áproèio, nestoks derinys duoda tris nepakei-èiamas amino rûgðtis: lizinà, me-tioninà ir cisteinà. Taèiau jeigumëgstate valgyti bulves su mësa,þuvimi ir grybais, to daryti nepa-tartina, nes toks krakmolo ir bal-tymø derinys kenkia sveikatai. To-dël kai kuriems ið karto pradedapûsti vidurius.

Ðio darþovës turi ir ðlapimà va-ranèiø savybiø, todël iðvalo organiz-mà nuo kenksmingø medþiagø.

Bulvëse esantis magnis stip-rina ðirdá ir nervø sistemà.

Lupkite plonai

Tiesa, visi vitaminai ir naudin-gos medþiagos kaupiasi virðutinia-me bulvës sluoksnyje, todël ðias

darþoves kruopðèiai lupkite peiliu,nes su storu lupenos sluoksniu nu-pjausite visus vitaminus.

Geriausias bûdas juos iðsaugo-ti – virti ir kepti bulves su lupeno-mis, prieð tai kruopðèiai nuplovus.Þievë neleidþia pasiðalinti tirpioms,organizmui naudingoms medþia-goms, nors lupenose baltymø suma-þëja 10-20 procentø, taèiau vidujebaltymø padaugëja 8-10 proc.

Nelaikykite ðviesoje

Bulviø negalima laikyti ðvie-sioje patalpoje, nes po odele grei-tai susidaro ðviesiai þalios spalvosnuodingø komponentø. Todël pa-þaliavusias darþoves bûtinai reikiaiðmesti, nes bulvëse esantis nuodas– solaninas gali sukelti galvosskausmus, pykinimà, viduriavimà irnetgi sulëtinti psichines reakcijas.

ParengëAuðra MALINAUSKIENË

NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!

Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C,(uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.

PIGIAUSIAI Këdainiuose!Didþiausias pasirinkimaslaminuotø grindø, vidaus durø,

lauko dailylenèiø.

Kompiuteriai ir jø komponentai(neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100

litø), daþai spausdintuvams,kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“

bei „Playstation“ áranga. Mobiliejitelefonai ir jø priedai, detalës. GPS

navigacinës sistemos. Prekyba,taisymas, nuoma (GPS). Parduoda

naujus skystøjø kristalø bei LEDtelevizorius, taip pat montuoja ir

parduoda skaitmeninës palydovinës beiantþeminës televizijos árangà (kaina –

nuo 95 litø). Parduoda automobiliøgarso aparatûrà.

Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI –nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A,tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Arûno MiliausIÁ „ENRIKË“

antradienio lakraštis

Documents