margas2012 m. birþelio 12 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. birþelio 12 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kst

ë

Tai ádomu

Portretas

/Nukelta á 9 psl./

Vasaros sezonà pradëjo... „kelione“ á Italijà

Muzikantas irdainininkas

A. Palmisanilydëjo

„Grëjausnamo“ sveèius

„kelionëje“á Italijà.

/Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Restoranas „GrëjausRestoranas „GrëjausRestoranas „GrëjausRestoranas „GrëjausRestoranas „Grëjausnamas“, ne tiknamas“, ne tiknamas“, ne tiknamas“, ne tiknamas“, ne tikmaitinantis këdainieèiusmaitinantis këdainieèiusmaitinantis këdainieèiusmaitinantis këdainieèiusmaitinantis këdainieèiusir miesto sveèius, bet irir miesto sveèius, bet irir miesto sveèius, bet irir miesto sveèius, bet irir miesto sveèius, bet irkvieèiantis á originaliuskvieèiantis á originaliuskvieèiantis á originaliuskvieèiantis á originaliuskvieèiantis á originaliusrenginius, vasarosrenginius, vasarosrenginius, vasarosrenginius, vasarosrenginius, vasarossezonà pradëjo...sezonà pradëjo...sezonà pradëjo...sezonà pradëjo...sezonà pradëjo...„kelione“ á Italijà.„kelione“ á Italijà.„kelione“ á Italijà.„kelione“ á Italijà.„kelione“ á Italijà.

Ðeðtadienio vakarà èiaskambëjo italiðka muzika, atlie-kama Antonio Palmisani, buvosiûlomi italiðki patiekalai ir vy-nas.

Teminis vakaras „Kartà Ita-lijoje…“ pratæsë dar pernai pra-dëtà kelioniø po pasaulá tradi-

cijà. Pasak restorano bendrasa-vininkës Lenos Petrulienës, jau„pabuvota“ Ðkotijoje, Prancûzi-joje, Amerikoje, dar laukia kitosðalys.

Vasarà „Grëjaus namo“ kie-melis tradiciðkai kvies sporto ger-bëjus. Futbolo sirgaliai èia galësþiûrëti netrukus prasidësianèioEuropos futbolo èempionatorungtynes, vëliau dideliame ekra-ne bus transliuojami LondonoOlimpiados renginiai.

Planuojami ir gyvos muzikosvakarai, jaunimo renginiai.

„Grëjaus namo“ ðeimininkainori pagyvinti Didþiàjà gatvæ, to-dël neapsiriboja staliukais uþda-rame kiemelyje, bet kelis pastatoir gatvëje prieð áëjimà á vieðbutá–

restoranà. Èia g-alima iðgerti puo-delá kavos ar tau-ræ vyno stebintpraeivius ir gro-þintis pagrindinesenamiesèio gat-ve, kaip áprastaVakarø Europosmiestuose.

Auðra MALINAUSKIENË

Paveldosaugininkui rûpesèiøPaveldosaugininkui rûpesèiøPaveldosaugininkui rûpesèiøPaveldosaugininkui rûpesèiøPaveldosaugininkui rûpesèiødël kraðto paveldo palikimodël kraðto paveldo palikimodël kraðto paveldo palikimodël kraðto paveldo palikimodël kraðto paveldo palikimoniekada nepritrûks. Nepaisantniekada nepritrûks. Nepaisantniekada nepritrûks. Nepaisantniekada nepritrûks. Nepaisantniekada nepritrûks. Nepaisantto, kad ðioje srityje yra daugiauto, kad ðioje srityje yra daugiauto, kad ðioje srityje yra daugiauto, kad ðioje srityje yra daugiauto, kad ðioje srityje yra daugiauproblemø nei dþiaugsmø,problemø nei dþiaugsmø,problemø nei dþiaugsmø,problemø nei dþiaugsmø,problemø nei dþiaugsmø,Këdainiø rajono savivaldybësKëdainiø rajono savivaldybësKëdainiø rajono savivaldybësKëdainiø rajono savivaldybësKëdainiø rajono savivaldybëspaminklosaugininkë Margaritapaminklosaugininkë Margaritapaminklosaugininkë Margaritapaminklosaugininkë Margaritapaminklosaugininkë MargaritaRUKÐIRUKÐIRUKÐIRUKÐIRUKÐIENË nemano, kad josENË nemano, kad josENË nemano, kad josENË nemano, kad josENË nemano, kad josdarbas yra tarsi kova su vëjodarbas yra tarsi kova su vëjodarbas yra tarsi kova su vëjodarbas yra tarsi kova su vëjodarbas yra tarsi kova su vëjomalûnais. Atvirkðèiaimalûnais. Atvirkðèiaimalûnais. Atvirkðèiaimalûnais. Atvirkðèiaimalûnais. Atvirkðèiai, specialistë, specialistë, specialistë, specialistë, specialistëdþiaugiasidþiaugiasidþiaugiasidþiaugiasidþiaugiasi, galëdama prisidëti, galëdama prisidëti, galëdama prisidëti, galëdama prisidëti, galëdama prisidëtiprie to, kad naujam gyvenimuiprie to, kad naujam gyvenimuiprie to, kad naujam gyvenimuiprie to, kad naujam gyvenimuiprie to, kad naujam gyvenimuiatgytø vis daugiau senøjøatgytø vis daugiau senøjøatgytø vis daugiau senøjøatgytø vis daugiau senøjøatgytø vis daugiau senøjøpaveldo objektø.paveldo objektø.paveldo objektø.paveldo objektø.paveldo objektø.

Galimybë gauti paramà

– Kaip pastaraisiais me-tais, kai jûs dirbate, pasikeitërajono paveldo padëtis?

– Per tuos penkerius metus,kaip ir visoms mûsø rajono sri-tims, turiu omenyje kelius, infra-struktûrà, visuomeniniø pastatørekonstrukcijà, remontà, taip patáskaitant ir paveldà, pasisekë taprasme, kad atsirado galimybëgauti Europos Sàjungos (ES) pa-ramà.

Savivaldybës biudþeto ir ESparamos lëðomis jau atlikti kaikurie tvarkybos ir kultûros pavel-do objektø restauravimo darbai.

– Gal galite plaèiau papa-sakoti apie tai kas nuveikta.

Prieð keletà dienø M. Rukðienëlankësi ant Vosbuèiø piliakalnio.

/Nuotr. ið asmeninio archyvo/

Rûpestis paveldu – palikimas ateièiai505

– tiek ið viso ðiandien yrakultûros vertybiø, átrauktø árespublikiná kultûros verty-biø registrà, Këdainiø rajone.

280– ðitiek mûsø kraðte yra

nekilnojamø kultûros verty-biø: pastatø, statiniø, kapi-niø, paminklø ir kt. Likusioyra kilnojamosios vertybës:paveikslai, skulptûros, var-gonai ir kt.

26– baþnyèios ir koplyèios:

evangelikø liuteronø ir refor-matø, cerkvë ir kt., ið jø 11 yraKultûros vertybiø registre.Nuosavybæ yra áteisinusiosKëdainiø evangelikø liutero-nø ir reformatø bei Ðv. Juo-zapo baþnyèios ir cerkvë (sta-èiatikiø parapijos baþnyèia).

12– tiek mûsø kraðte pilia-

kalniø átraukta á Kultûros ver-tybiø registrà. Ið jø 10 turiaukðèiausià ávertinimà – ar-cheologijos paminklo statusà.

2012 m. birþelio 12 d.margas8

Kûryba

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

– Þinai, vartau kalendoriø irnerandu áraðo, kada bus Tëvo die-na, – skundþiasi Augustinas Leo-norai.

– O kam tokio áraðo reikia? Jukatmintinai þinai, kad birþelio pirmàsekmadiená, – paaiðkina þmona.

– Taigi – birþelio treèià die-nà. O kalendoriuje uþraðyta – „Sà-jûdþio diena“.

– Matyt, svarbiau, negu Të-vo diena, – daro iðvadà Leonora.

– Nors ðalimais uþraðytø „Të-vo diena“, – ginèijasi Augustinas.– Be tëvo pasaulio nebûtø. O „Sà-jûdis“ – tai tik Lietuvoj. Darneþinia, ar ið viso jis reikalingasbuvo, kai dabar tokia tvarka. Galið kitur jis buvo importuotas...

– Kà èia ðneki? Juk ir tu ðau-kei, kad uþ laivæ reikia kovoti, –prieðtarauja Leonora.

– Tai kur dabar ta laisvë? Lais-vë plepëti kà nori, tik niekas tavæsnegirdi, – piktinasi Augustinas.

– O ana valdþia girdëjo? –Nenusileidþia Leonora. – Uþ kal-bas á kalëjimà sodino.

– Tai nors þinojai kas tavoprieðas. O dabar, atrodo, savi val-dþioj, o tvarkos nëra, – dësto savoAugustinas.

– O kokios tu tvarkos nori?Pensijà gauni ir gyvenk. Badu juknemirðti. O valdþia – ji naujà pa-saulá kuria, ateinanèioms kartomskitoká.

– Daug liks tø ateinanèiø kar-tø, kai kûryba apsiriboja tik grio-vimu. Juk ir komunistai dainavo:„Pasaulá senà iðardysim ið paèiø pa-matø ir tuo naujai pasaulá atstaty-siu: kas buvo nieks, tas bus viskuo“,– uþdainuoja ir Augustinas.

– O kaip sukurti naujà, senonesugriovus? Juk naujà namà pa-sistatëme nugriovæ senà lûðnà... –vis prieðtarauja Leonora.

– Taigi pirmiausia pastatëmnaujo sienas, susidëjom langus, du-ris... Tik tada senà ið vidaus iðgrio-vëm. O dabar sujudo, sukruto „ið-mintinguoliai“ viskà sugriauti irnieko naujo nepastatyti. Svajojaapie ateitá kaip apie dangiðkus mig-dolus, o kà gero þmonëms davë tavaldþia? Kà kolektyviai buvomesukûræ, atëmë gobðuoliai, viskà ið-sidalino, o paprastam darbo þmo-gui ðpygà paliko ir griuvësius. Arnematai kuo virsta mûsø kaimas?Girtuokliø lizdai jame sukrauti. Iðjø apsiplunksnavæ vaikai skrendasvetur laimës ieðkoti... – vos ne pa-skaità iðdroþia Augustinas þmonai.

– Tai tu nori pasakyti, kad perdaugiau kaip dvideðimtá metø mesnieko gero nelaimëjom? – klau-sia vyro iðvedþiojimais susidomë-jusi þmona.

– Kaip ne? Aðtaip nesakau. Gaila,kad pakeliauti, kaipsenais laikais, neturi-me uþ kà. Pamaty-tum, kiek paupiais,paeþeriais naujø viløpridygo. Tik prie jønei prieisi, nes priva-þiuosi. Tuoj priþiûrë-

„Pasaulá senà iðardysim“tojai sustabdys. Kaþkas mûsø ge-ru pasinaudojo. O mes, kuo toliau,tuo didesni vargðai tampame.Greitai knygà parsineðti paskaity-ti gausime eiti uþ deðimèiø kilo-metrø. Kaimuose jau jokiø socia-liniø-kultûriniø ástaigø neliko...

– Betgi kaimo þmonës á ben-drijas buriasi: ðoka, dainuoja, seno-viðkais amatais uþsiima, kai kà irnaujo sukuria... – bando praðviesintiAugustino nûrià nuotaikà Leonora.

– Taigi sugriauna mokyklas, pa-statytas uþ milijonus, o uþ bendruo-meniø veiklà ið nuosavø kiðeniø su-geba pasiûlyti tik kokiø dvideðimttûkstantukø. Iðkopia visokie sukèiaiá virðûnes ir toliau pildo sau kiðenesið visø þmoniø sukaupto gero, – ne-nusileidþia në kiek Augustinas. –Argi uþ tokià Lietuvà mes këlëmevëliavas, neðëme patys save kaipðvieèianèius þiburius á ateitá?

– Nepradëk tik eiles dekla-muoti kaip senais laikais prie did-vyriø kapø, – ðaiposi Leonora. – Da-bar kiekvienas uþ save atsakingas.

– Taigi kad bûtø atsakingas...Vienø kiðenëse milijardai ir mili-jonai vartosi. Uþ juos jie visokiønedorybiø prisigalvoja. O kiti ga-lo su galu nesuduria. Tai kur tasteisingumas?

– Tai tu nori, kad vël gráþtu-mæ á lygiavos laikus? – ásmeigiaakis á vyrà þmona. – Jokiais laikaislygiavos nebuvo. Tik teisingumo iratsakomybës tai daugiau buvo, –atsidûsta Augustinas ir klesteli uþstalo vël niûniuodamas: „Pasaulásenà iðardysiu...“

– Tai vël revoliucijà daryti?..– ðaiposi Leonora.

– Tai kad jau padaryta... O nau-ja dar nepribrendo. Nors reikëtø ko-kio nors Tado Blindos, kad nors pa-gàsdintø tuos, kurie tik savo, savovaikø ir anûkø kiðenes pildo. O kaipjø tarnai gyvena – jiem visai nerû-pi... Ið istorijos þinome, kiek turtuo-liai baþnyèiø yra pastatæ, kiek me-no vertybiø sukaupæ, kiek parkøárengæ... O kà dabar? Net prie upësar eþero neprileis, jei ten koks tur-tuolis ásikûrë... Atvedë tas sàjûdis átokius laikus, kai kai þmogus nei-eðko savyje dievybës, o tampa sugy-vulëjusiu padaru. Ið èia ir þiaurumas,ir visokios kitokios blogybës...

– Neblogas lektorius bûtum, –pertraukia ðaipydamasi þmona. – Tikar ne per daug pykèio neðiojiesi?

– Gerai tau, kai niekas nerû-pi... Visà ûká pats vienas tvarkau... –griebia Augustinas kepuræ nuo kab-lio ir jau ruoðiasi sprukti pro duris.

– O að tau valgyt verdu, – ne-nusileidþia Leonora, bet paskuti-niø þodþiø Augustinas gal ir neið-girsta, nes nuo durø trinktelëjimosuskamba visas namas.

Imtasi iniciatyvos atskleistiImtasi iniciatyvos atskleistiImtasi iniciatyvos atskleistiImtasi iniciatyvos atskleistiImtasi iniciatyvos atskleistimoksleiviams sveikosmoksleiviams sveikosmoksleiviams sveikosmoksleiviams sveikosmoksleiviams sveikosgyvensenos paslaptis. Kolgyvensenos paslaptis. Kolgyvensenos paslaptis. Kolgyvensenos paslaptis. Kolgyvensenos paslaptis. Kolmedikaimedikaimedikaimedikaimedikai, specialistai ir sprendimus, specialistai ir sprendimus, specialistai ir sprendimus, specialistai ir sprendimus, specialistai ir sprendimuspriimantys asmenys dejuoja dëlpriimantys asmenys dejuoja dëlpriimantys asmenys dejuoja dëlpriimantys asmenys dejuoja dëlpriimantys asmenys dejuoja dëlvaikø sveikatos problemø,vaikø sveikatos problemø,vaikø sveikatos problemø,vaikø sveikatos problemø,vaikø sveikatos problemø,„Sveikatiada“ realiai padeda.„Sveikatiada“ realiai padeda.„Sveikatiada“ realiai padeda.„Sveikatiada“ realiai padeda.„Sveikatiada“ realiai padeda.

„Tiek jauni, tiek brandausamþiaus lietuviai neturi sveikosmitybos tradicijø“, – prie tokios ið-vados priëjo Pasaulio sveikatos or-ganizacija (PSO). Be ðiø proble-mø pastebëta, kad 1/3 Lietuvosvaikø turi antsvorio, o 95 proc.jaunuoliø uþ antsvorá turëtø „pa-dëkoti“ netinkamai mitybai ir gy-venimo bûdui.

Atskleidë svarbà

„Kaip rodo PSO tyrimai, mi-tyba ir fizinis aktyvumas – svar-biausi sveikatà lemiantys veiks-niai. Bûtina akcentuoti, kad mity-ba lemia apie 50 proc., o fizinis ak-tyvumas – net apie 20 proc. svei-

katos“, – apie mitybos ir fizinio ak-tyvumo svarbà pasakoja mitybosspecialistas Almantas Kranaus-kas. Pasak specialisto, minëtiemssveikatos sutrikimams daugiausiaiátakos turi spartus jaunuoliø gyve-nimo ritmas, „greitas maistas“ iraktyvumo stoka. Dël ðiø prieþas-èiø 2008 metaisiniciatyvos ëmësi„Sve ika t i ada“ ,siekdama atskleis-ti moksleiviamssveikos gyvense-nos receptà.

Ieðkojo ir rado

„Bûtina ne tikkalbëti apie pro-blemas, bet ir ieð-koti geriausiøsprendimo bûdø.Visuomenëje ásise-nëjæ stereotipai,jog sveikas gyveni-mo bûdas yra su-dëtingas, nuobo-dus ir praktiðkaineámanomas. Taipjá supranta ir vai-kai. „Sveikatia-dos“ iniciatyva, gi-musi privaèiøkompanijø dëka,

moko jau-nuolius sma-giai atrastisveikà gyven-senà. Juk taipgyventi ne tiksmagu, bet irnaudinga!“, –p a s a k o j a„Sveikatia-dos“ organi-zatoriai.

Iniciaty-vos autoriaip a s t e b ë j o ,kad mokiniainoriai imasisveikos gyvensenos pokyèiø kartusu aplinkiniais: mokytojais ar kla-sës draugais. „Per vienà ið „Svei-katiados“ iniciatyvø sukûrëme ðû-ká ,,Ðokti Zumbà dar smagiau, kaiper sniegà palakstau“. Mokiniaimankðtinosi ne tik drauge su mo-kytojais, bet ir mokyklos direkto-riumi, kuris drauge bëgiojo baso-mis per sniegà!“, – pasakoja Kë-

dainiø rajo-no Dotnu-vos pagrin-dinës mo-kyklos mo-kytoja L.Lauciuvie-në.

M o k s -leiviai, daly-d a m i e s iáspûdþiais,akcentavo,jog sveikasg y v e n i m obûdas ne tikpagerino jøs a v i j a u t à ,

bet ir labiau subûrë klasës kolek-tyvà. „Per surengtà „Pusryèiø fies-tà“ drauge valgëme ir diskutavo-me apie pusryèiø naudà. Nuo ðiolvisada pusryèiuju ir jauèiuosi kurkas guvesnis“, – dþiaugiasi poky-èiais Kauno J. Basanavièiaus gim-nazijos gimnazistas Paulius.

Projektas sparèiaiiðpopuliarëjo

Projektas per keturis veiklosmetus tarp Lietuvos mokiniø irmokytojø sparèiai iðpopuliarëjo.Paskutiniais veiklos metais permënesá ðià iniciatyvà palaikë vidu-tiniðkai apie 10 tûkst. moksleiviøir 400 mokytojø ið 100 Lietuvosmokyklø. Jeigu tiek dalyviø susto-tø vienas ðalia kito, tai bûtø kurkas didesnis atstumas nei keliasnuo Vilniaus iki pat Egipto!

Populiariausi „Sveikatia-dos“ renginiai:

„Darþoviø ir vaisiø mitingas“

Moksleiviai drauge ieðkojo,kokiais vaisiais ir darþovëmis ga-lima pakeisti greitus bei nesveikusuþkandþius. Ðià temà jaunuoliaigvildeno diskusijose, viktorinose,rengë pieðiniø bei nuotraukø pa-rodas. Iniciatyvà vainikavo akcija„Pasidalink obuoliu su draugu“,jos metu vaikai vaiðinosi obuoliaisir siekë obuoliø valgymo rekordo.Ðiai iniciatyvai pritarë ir aktyviaidalyvavo per 17 tûkst. moksleiviøir apie 700 mokytojø ið 133 Lietu-vos mokyklø.

„Mankðtiada“

Lietuvos moksleiviai drauge sumokytojais ir tëveliais mokësi nau-

jø mankðtos bûdø. Renginiokulminacija – finalinëmankðta, per kurià vaikaidrauge demonstravo visusmankðtos stebuklus! Daly-vavo per 8 tûkst. moksleiviøir apie 300 mokytojø ið 94Lietuvos mokyklø.

„Judam muzikos ritmu“

Moksleiviai pasinërë ájudesio ritmà bei sëmësi þi-niø apie ðokiø naudà bei is-torijà. Jaunuoliai iðmëginoávairiausiø kultûrø ðokius, orenginá vainikavo tarptauti-nës ðokio dienos paminëji-mas. Prie iniciatyvos prisidë-jo ir profesionalus ðokëjasAndrius Butkus. Á ðokiø irmankðtos sûkurá ásisuko per5 tûkst. moksleiviø ir 196mokytojø ið 88 mokyklø.

Sandra NAVICKAITË,Projekto „Sveikatiada“ vadovë

Sveikai gyventi – smagu

margas2012 m. birþelio 12 d. 9

/Atkelta ið 7 psl./

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

– Ágyvendintas senamiesèioprojektas – penkiems objektamsparengta techninë dokumentaci-ja: poilsio parkui prie minareto su-tvarkymo; pësèiøjø-dviraèiø tiltoper Nevëþá (vietojo dabartiniosiauro ir neiðvaizdaus) statybos irpritaikymo turizmo reikmëms; de-ðiniosios Nevëþio krantinës su-tvarkymo detalusis planas; naujosprieplaukos pastatymo ir jos pri-taikymo turizmui.

Be to, pastatyti, árengti ir re-konstruoti trys ádomûs objektai.Tai senajame miesto parke sukur-ta aktyvaus poilsio infrastruktûraprie minareto. Buvo iðvalytas Dot-nuvëlës upelis ir salos, rekonst-ruoti du á salas vedantys tilteliai,pastatytas vienas pësèiøjø-dvira-èiø tiltelis, jungiantis minaretà suparku, taip pat nutiesti pësèiøjø-dviraèiø takai, árengta dviraèiø-rieduèiø ir riedlenèiø trasa, pasta-tyti suolai, árengtas apðvietimas,árengtos aktyvaus poilsio aikðtelëssuaugusiems ir vaikams.

Þmoniø patogumui parkeprie minareto ir Këdainiø sena-miestyje pastatyti informaciniaiþenklai bei árengtas dviraèiø takas,vedantis link Paminklinio akmensrezistentams, senamiestyje iki Ne-vëþio uþtvankos.

Taip pat buvo atliktas Nevë-þio upës ir krantø valymas, kuriometu nuo technogeniniø medþia-gø buvo iðvalyta upë, bet ir atsta-tyta jos vaga, suformuoti ðlaitai.Iðvalytas Dotnuvëlës upelis ir jokrantai, tokiu bûdu buvo pagerin-ta ekologinë ir cheminë jo bûklë.

Rekonstruotas 1863 metø su-kilimo muziejus, taip pat buvo ið-saugotas istorinis Paberþës dvaras,kuris pritaikymas kultûros, turizmoir kitoms vieðosioms reikmëms.

Pritaikyti þmoniø poreikiams

– Kokie projektai ágyvendi-nami ðiuo metu?

– Du projektai, susijæ su kul-tûros paveldu. Vienas jø yra kom-pleksinë Akademijos miestelio vie-ðosios infrastruktûros plëtra. Pro-jekto tikslas – per vieðosios infra-struktûros plëtrà Akademijosmiestelyje didinti kaimo ir miestosanglaudà, kompleksiðkai spræstiaktualias kaimo vietovës proble-mas, gerinant gyvenamàjà bei dar-bo aplinkà ir sudarant palankiasbendruomeninës veiklos sàlygas.Ðiuo projektu siekiama spræsti ak-tualias Këdainiø rajono kaimo vie-tovës vieðosios infrastruktûros ko-kybës ir prieinamumo problemas.

Antrasis projektas – Arnetønamo pritaikymas visuomenineipaskirèiai ir vieðiesiems turizmoporeikiams.

– Kas pasikeistø atlikus nu-matytus darbus?

– Akademijos miestelio vie-ðosios infrastruktûros bûklë yragana prasta. Kultûros centro pa-statas – tai valstybës saugomasDvaro sodybos ir Akademijos sta-tiniø komplekso objektas, kuria-me vyksta ávairûs miestelio rengi-

niai ir bendruomenës nariø susi-bûrimai, pritraukiantys ne tikmiestelio, bet ir aplinkiniø kaimøgyventojus, paskutiná kartà kapi-taliðkai remontuotas 1971 metais.Todël jo techninë bûklë ne tik ne-tenkina gyventojø poreikiø, bet irkelia grësmæ saugumui bei neati-tinka pagrindiniø higienos stan-dartø reikalavimø.

Be to, nesutvarkyta kultûrosnamø aplinka maþina pastato pa-trauklumà, prieinamumà. Mies-telyje trûksta universaliø sportoaikðtynø, vaikams pritaikytos ak-tyvaus poilsio infrastruktûros, ku-riø sukûrimas leistø padidinti kai-mo vietoviø gyventojø, ypaè vai-kø ir jaunimo, uþimtumà, uþtik-rinti geresnes veiklos galimybes.

– Kokià veiklà numatyta vyk-dyti Arnetø name?

– Arnetø namo projekto tiks-las – pritaikyti já visuomeninei pa-skirèiai ir vieðiesiems turizmo po-reikiams, iðsaugant pastatà kaipunikalø kultûros paveldo objektà.Tikslas bus pasiektas ágyvendinusuþdaviná – rekonstravus Arnetønamo pastatà ir já pritaikius vieðo-jo turizmo infrastruktûrai. Èia bû-tø árengtos turistams, sveèiams irkitiems þmonëms unikalios kultû-ros paveldo patalpos, kurios at-skleis Këdainiø miesto istorijà.

Ðiame pastate bûtø galimavykdyti ðvietëjiðkà – edukacinæ, kul-tûrinæ veiklà; taip pat organizuotirenginius, susijusius su miesto kul-tûros propagavimu ir konferencijas.

Numatyti keli projektai

– Kokiø turite planø?– Parengta nemaþai techni-

nës dokumentacijos paveldo ir tu-rizmo objektø rekonstrukcijai,restauravimui ir atstatymui, kuriaremiantis galima teikti paraiðkas,siekiant ES paramos.

Tai – trys techniniai projektai,ágyvendinant senamiesèio projektà,kuriame parengta Nevëþio regionoturizmo vystymo galimybiø studija,specialusis dviraèiø takø planas, pa-plûdimiø plëtros galimybiø studija,Didþiosios rinkos aikðtës sutvarky-

mo techninis projektas.Taip pat planuojama teikti pa-

raiðkas ir gauti paramà Didþiosiosrinkos aikðtës sutvarkymui, dvira-èiø takø nutiesimui nuo Skongalioiki Vaivorykðtës tilto ir Norvegøfondui, kuris remia medinës archi-tektûros tvarkybà ir jau restauruo-jamø objektø pabaigos darbus.

Ðiuo metu vyksta darbai, fi-nansuojami valstybës ir savivaldy-bës biudþetø: rekonstruojama bib-lioteka, sutvarkytas miesto rotuðësrûsys, o dabar vyksta ir fasadø res-tauravimo darbai.

Taip pat planuojama keistiKraðto muziejaus stogà.

Këdainiø evangelikø liutero-nø baþnyèioje buvo konservuotassienø mûras, kuriam pakenkë èiabuvæs odø fabriko sandëlis. Ypaènukentëjo freskos. Todël ðiemetkartu su evangelikø liuteronø pa-rapija planuojame teikti Kultûrospaveldo departamentui paraiðkàdël finansinës paramos freskø irbaþnyèios interjero restauravimui.

– Gal rajone yra tokiø objek-tø, prie kuriø kasmet tenka dar-buotis?

– Kiekvienais metais savivaldy-bës biudþeto lëðomis tvarkomi pa-minklai þuvusiems uþ Lietuvos lais-væ. 2011 metais sutvarkyti kapitonoJono Kairiûno kapas Kauno g. ka-pinëse, perlaidotø Lietuvos partiza-nø antkapinis paminklas ir kapaiSurviliðkio kapinëse bei Vyèio apy-gardos partizanø Donato Klièiaus-Þibutës ir Antano Mingailos-Þaiboantkapinis paminklas Ðëtoje.

Prieð porà metø restauruotaspaminklas Dotnuvos g. kapinëse,dar anksèiau sutvarkytas PoviloLukðio kapas bei pastatyti antka-piniai kryþeliai Dotnuvos g. sava-noriø kapinëse ir paminklas þuvi-mo vietoje Tauèiûnuose bei antka-pinis paminklas dviems neþino-miems kariams savanoriams Kau-no g. kapinëse ir penki antkapiniaikryþeliai Gudþiûnø savanoriø ka-

riø kapinëse.Ðiemet planuojama parengti

ir iðleisti Këdainiø kraðto partiza-nø, rezistencijos dalyviø kautyniøir þûties vietø  informaciná þemë-lapá. Taip pat numatyta daugybëkitø paveldosauginiø darbø.

Dþiugina atlikti darbai

– Kas Jus neramina paveldo-sauginiame darbe?

– Atsiþvelgiant á ekonominæsituacijà, apmaudu, kai negali pa-sinaudoti regis ranka pasiekiamaEuropos Sàjungos fondø parama. Këdainiø rajone yra 26 baþnyèiosir koplyèios. Ið jø vienuolikaátrauktos á Kultûros vertybiø re-gistrà, bet tik keliø ið jø yra sutvar-kyti nuosavybës dokumentai. Ne-áteisinus nuosavybës, kultûros ob-jektø valdytojams (parapijoms)nëra jokios galimybës gauti finan-savimà ið valstybës ar kitø fondø,o patys lëðø tvarkymo darbams sa-ko, kad neturi. Kadangi kitose ða-lies savivaldybëse padëtis panaði,problema skubiai turi bûti spren-dþiama valstybiniu lygiu.

– O kas dþiugina?– Be abejo, kai pavyksta pa-

daryti kà nors naudingo. Pavyz-dþiui, pagaliau á Kultûros vertybiøregistrà áraðytas namas Þydø gat-vëje 2, patikslintos Këdainiø evan-gelikø liuteronø baþnyèios kom-plekso ir Apytalaukio baþnyèiosvertingosios savybës.

Kà tai duoda? Þydø g. 2 savi-ninkas gaus ið KPD reglamentà ir þi-nos pastato rekonstrukcijos galimy-bes, o evangelikø liuteronø parapijagali tikëtis finansinës paramos fres-kø, kurios yra labai blogos bûklës irbaþnyèios interjero restauravimui.Apytalaukio baþnyèios parapija taippat gali tikëtis finansinës paramos at-rastø freskø uþ altoriaus restauravi-mui, jeigu susitvarkys nuosavybæ.

– Prie kokiø projektø dar-buojatës dabar?

– Ðiuo metu nedirbu prie stam-

baus projekto, bet kuruoju Bakai-niø piliakalnio tvarkybos darbus,padedu Vietos veiklos grupei ren-giant paraiðkà Vosbuèiø piliakalniopritaikymui bendruomenës reik-mëms. Parengiau dvi paraiðkas Kul-tûros paveldo departamentui gautifinansinæ paramà Europos paveldodienoms ir leidinio „Senieji Këdai-niø kraðto keliai“ parengimui.

Informacija – internetosvetainëje

– Ar Jûsø nevargina situaci-ja, kai norisi nuveikti daug, betamþinai trûksta lëðø?

– Nesinorëèiau labai plëstis,bet kaip matote paveldosaugos sri-tis – labai plati, taigi ir ávairiausiøproblemø yra daug. Savivaldybëssvetainëje nuo ðiø metø pradþiosyra rubrika „Kultûros paveldo sri-tis“, kurioje stengiuosi pateikti vi-suomenei reikalingà ir ádomesnæinformacijà apie kultûros paveldà.

Galiu kaip pavyzdá pateikti vie-nà didþiausià problemà. Didþiojidalis sunykusiø ar nepriþiûrimø kul-tûros paveldo objektø savininkø yraprivatûs asmenys ir kai kurie jø ne-tinkamai priþiûri pastatus. Tokiaisatvejais savivaldybës su KPD sura-ðo reikalavimus iðsaugoti kultûrospaveldà, taèiau nëra mechanizmo,kaip savininkus priversti tuos reika-lavimus vykdyti. Be to, savininkaidaþnai kreipiasi á savivaldybæ pra-ðydami ávertinti objektø bûklæ ir pa-dëti juos restauruoti tik tada, kai ob-jektai yra avarinës bûklës. Savival-dybës neturi galimybiø skirti lëðøprivaèiø objektø remontui, o savi-ninkai daþnai nëra suinteresuoti ar-ba neturi galimybiø juos vykdyti.

– Kokie kultûros paveldo ob-jektai geriausi priþiûrimi Këdai-niø rajone, o kuriems trûksta dë-mesio ir lëðø?

– Þinoma, geriausiai rûpina-masi savivaldybei priklausanèiaispastatais, infrastruktûra, nes jaisnaudojasi visuomenë. Natûralu,kad rajono vadovybë tam teikiaprioritetà, nes taip rodomas pa-vyzdys ir privatûs savininkai ska-tinami rûpintis savo nuosavybe.

Labiausiai dëmesio trûkstasakraliniam paveldui ir privatiemsdvarams.

Ðeima – visas pasaulis

– Jeigu turëtumëte galimybæ,ar keistumëte darbo pobûdá irrinktumëtës kità sritá?

– Këdainiuose tai tikrai ne(ðypsosi).

– Kas Jums teikia malonumà?– Mano hobis visada buvo ir

yra ðeima. Joje atrandu visà pa-saulá. Visa kita irgi ádomu: prade-dant dvasiniais dalykais, taip patgamta, knygomis, menu, muzika,gerais filmais ir visuomeniniais –tuo, kas vyksta ne tik Lietuvoje irKëdainiuose, bet ir kitame konti-nente, kitoje ðalyje, savivaldybëjebei baigiant politika.

Paminklosaugos dienà Ðiauliuose prie Ch. Frenkelio vilos M. Rukðienë (centre) su kolegëmis.

Rûpestis paveldu – palikimas ateièiai

2012 m. birþelio 12 d.margas

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Skanaus!

Salotos su uogomis ir sûriu

Reikës: 2 dideliø gûþiniø salotø, 250 gramø oþkø sûrio, 250 gbraðkiø, 100 g rukolos salotø, 20 rausvøjø pipirø þirneliø, 4 ðaukðtømoliûgø sëklø, po ðaukðtelá kapotø rozmarinø ir èiobreliø, 1 ðaukð-telio maltø saldþiøjø paprikø, 2 ðaukðteliø saldþiøjø garstyèiø,2 ðaukðtø alyvø aliejaus, 2 ðaukðtø vaisiø acto.

Nuplautas abiejø rûðiø salotas suplëðykite kàsnio dydþio ga-balëliais, dar syká gerai nuvarvinkite, sudëkite á lëkðtes. Ant salo-tø paberkite po rausvøjø pipirø þirnelius ir po porcijà uogø. Mo-liûgø sëklas sumaiðykite su kapotais èiobreliais, rozmarinais ir áaðtuonias dalis padalytu oþkø sûriu bei pakepinkite iki 220 laips-niø ákaitintoje orkaitëje ant vienkartiniø groteliø padëklo maþ-daug 5 minutes. Patiekiant salotas apðlakstykite acto, aliejaus irgarstyèiø miðiniu, uþdëkite po du gabalëlius skrudinto ðilto sûrio.

Braðkiø padaþas su mëtomis

Reikës: 300 g braðkiø, 100 g miltinio cukraus, 45 mililitrø cit-rinø sulèiø, nedidelio ryðelio mëtø.

Mëtø lapelius nuskinkite nuo stiebeliø. Braðkes nuplaukite,nuskabykite vaiskoèius. Keletà lapeliø ir 2-3 uogas atidëkite. Brað-kes sutrinkite elektriniu plaktuvu, supilkite citrinø sultis, miltinácukrø, 1/2 stiklinës ledinio vandens ir smulkintus mëtø lapelius.Tada dar kartà suplakite. Padaþà krëskite á indà, ant virðaus iðdë-liokite stambiai supjaustytas likusias braðkes ir siauromis juoste-lëmis sukapotus mëtø lapelius. 10-15 minuèiø palaikykite.

Kondensuoto pieno pyragas su braðkëmis

Ðeðioms porcijoms reikës:1 skardinës kondensuoto

pieno, 0,5 arb. ð. kepimo milteliø,2 kiauðiniø, 8 valg. ð. miltø, 10 vnt.braðkiø.

Iðplakite kiauðinius, supilkitekondensuotà pienà, miltus ir ke-pimo miltelius bei viskà gerai ið-

maiðykite. Ant paruoðtos skardos sudëkite braðkes (ðaldytas ar-ba ðvieþias) ir supilkite paruoðtà masæ. Orkaitæ ákaitinkite iki 175laipsniø ir kepkite apie 20 min.

Ið kvapniøjø braðkiø…Braðkës – vienos pirmøjø kvapniausiø, skaniausiø ir maistingiausiøBraðkës – vienos pirmøjø kvapniausiø, skaniausiø ir maistingiausiøBraðkës – vienos pirmøjø kvapniausiø, skaniausiø ir maistingiausiøBraðkës – vienos pirmøjø kvapniausiø, skaniausiø ir maistingiausiøBraðkës – vienos pirmøjø kvapniausiø, skaniausiø ir maistingiausiøvasaros pradþios uogø, kurias mëgsta valgyti ir vaikaivasaros pradþios uogø, kurias mëgsta valgyti ir vaikaivasaros pradþios uogø, kurias mëgsta valgyti ir vaikaivasaros pradþios uogø, kurias mëgsta valgyti ir vaikaivasaros pradþios uogø, kurias mëgsta valgyti ir vaikai, ir, ir, ir, ir, irsuaugusiejisuaugusiejisuaugusiejisuaugusiejisuaugusieji. Apie jas dainuojamos dainos, JA. Apie jas dainuojamos dainos, JA. Apie jas dainuojamos dainos, JA. Apie jas dainuojamos dainos, JA. Apie jas dainuojamos dainos, JAV rengiami braðkiøV rengiami braðkiøV rengiami braðkiøV rengiami braðkiøV rengiami braðkiøfestivaliaifestivaliaifestivaliaifestivaliaifestivaliai, o Belgijoje veikia braðkiø muziejus., o Belgijoje veikia braðkiø muziejus., o Belgijoje veikia braðkiø muziejus., o Belgijoje veikia braðkiø muziejus., o Belgijoje veikia braðkiø muziejus.

Jeigu kur nors iðvykstateJeigu kur nors iðvykstateJeigu kur nors iðvykstateJeigu kur nors iðvykstateJeigu kur nors iðvykstateilgesniam laikui ir neturësiteilgesniam laikui ir neturësiteilgesniam laikui ir neturësiteilgesniam laikui ir neturësiteilgesniam laikui ir neturësitegalimybës laistyti savogalimybës laistyti savogalimybës laistyti savogalimybës laistyti savogalimybës laistyti savoaugalø, gëlininkai jums siûloaugalø, gëlininkai jums siûloaugalø, gëlininkai jums siûloaugalø, gëlininkai jums siûloaugalø, gëlininkai jums siûlotikrà iðsigelbëjimà – vandenstikrà iðsigelbëjimà – vandenstikrà iðsigelbëjimà – vandenstikrà iðsigelbëjimà – vandenstikrà iðsigelbëjimà – vandenskaroliukus, kurie neleiskaroliukus, kurie neleiskaroliukus, kurie neleiskaroliukus, kurie neleiskaroliukus, kurie neleisaugalams nunyktiaugalams nunyktiaugalams nunyktiaugalams nunyktiaugalams nunykti, kol, kol, kol, kol, kolatostogausite.atostogausite.atostogausite.atostogausite.atostogausite.

Atiduoda drëgmæ

Vandens karoliukai – taivandens kristalai, sudaryti ið be-kvapio, saugaus ir nekenksmin-go biogelio, todël yra daugkarti-nio naudojimo.

Kristalai puikiai sugeriavandená, o po to po truputá ati-duoda drëgmæ ir naudingàsiasmedþiagas ávairiems naminiamsaugalams bei maþëja patys.

Jiems sumaþëjus maþdaugper pusæ, tiesiog uþpilkite juosdar kartà vandeniu ir palaikyki-te kelias valandas.

Kaip juos paruoðti

Kaip naudojamas ðis ma-giðkas iðradimas? Vienà maiðelárutuliukø uþpilkite 0,5 litro van-dens ir palikite 8-12 val. (arbanakèiai).

Rutuliukams prisigërus van-dens, nupilkite pertekliø ir van-dens kristalai jau yra paruoðtinaudojimui. Ið vieno maiðeliogaunami maþiausiai 0,33 litrogrynø vandens kristalø.

Beje, rutuliukø skersmuoprieð ádedant á vandená yra vos1,5-2,5 milimetro, o iðtraukus iðvandens – 10-15 mm.

Tinka ir skintoms gëlëms

Tuomet vandens kristalus su-dëkite á pasodintos gëlës vazonàant dirvoþemio, jie po truputá ati-duos vandená augalui ir taip já drë-kins.

Vandens karoliukus galimanaudoti ir skintoms gëlëms, taèiaujoms reikia ðiek tiek daugiau drëg-mës, todël á vazà ápilkite ir van-dens, kad gëlës kotas bûtø drëki-namas labiau.

Taip pat vandens karoliukusgalite sumaiðyti su dirvoþemiu irpasodinti augalà, tuomet jo nerei-kës taip daþnai laistyti. Kai ku-riuos augalus, kuriø prieþiûrai rei-kia labai daug drëgmës, galima so-dinti tiesiai á vandens kristalus bejokios þemës.

Tinka ir dekorui

Be to, jie ne tik iðtikimai rû-pinasi gëlëmis, bet kartu ir puo-ðia namø interjerà. Ávairios spal-vø paletës: oranþinius, bespal-vius, þalius, mëlynus, raudonusar ávairiaspalvius, vandens karo-liukus puikiai tinka ir ávairiomskompozicijoms kurti, namamsdekoruoti.

Juo galite supilti á stiklinævazà, padëti ant lëkðtutës ir pa-statykite norimoje vietoje. Tokiubûdu papuoðite savo namø inter-jerà.

Tiesa, dël vandens kristaløspalvingumo ir groþio juos laiky-kite atokiau nuo maþø vaikø,kad maþyliai jø nesuvalgytø.

Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Vandens kristalai – pagalba augalams

Vandens karoliukai ne tik drëkinsgëles, bet ir papuoð namus.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursai

UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos.

MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe,neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu.TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojopaþymëjimus bei padedame pasiruoðtivalstybiniam vairavimo egzaminui.Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet kokáautomobilá.Didelë vairavimo aikðtelë.

SKUBUS DETALIØ PRISTATYMAS.Darbo laikas: I–V – nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 8 iki 14 val.Januðavos a. 2, tel.: 55 330, 8 674 93 202www.kedainiuautodalys.lt El. paðtas info@kedainiudalys.lt

„Kaðtonø“ vaistinëje (J. Basanavièiaus g. 10)birþelio 19 d., antradiená, nuo 11 val.

dël karpø ir nuospaudø konsultuos pëdø

prieþiûros specialistë

Asta MARTINKUVIENË.Registracija tel. 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje.

Liepos 19–29 d. organizuojama kelionëLiepos 19–29 d. organizuojama kelionëLiepos 19–29 d. organizuojama kelionëLiepos 19–29 d. organizuojama kelionëLiepos 19–29 d. organizuojama kelionë

autobusu áautobusu áautobusu áautobusu áautobusu á Rumunijà – Serbijà Rumunijà – Serbijà Rumunijà – Serbijà Rumunijà – Serbijà Rumunijà – Serbijà(9 nakvynës vieðbuèiuose su pusryèiais)

Iðvykstame ið Këdainiø ir parveþame atgal á Këdainius.

Marðrutas: Lenkija – Zakopanë, Rumunija – Sighetul Marmatei,Sapata, Barsana vienuolynas, Targu Mures, Sigiðoaras, Braðovas,Bran pilis (Drakula), Sinajos kalnø kurortas, vienuolynas, Konstan-ca (vienos dienos poilsis prie Juodosios jûros), Serbija – Dþerdap

nacionalinis parkas, plaukimas Dunojumi, Novi Sad,

Slovakija – Beðeniovo terminiai baseinai.Detalesnë informacija tel. 8 687 20 490, R. Gargasas.

.

UAB „LUAB „LUAB „LUAB „LUAB „Langø era“angø era“angø era“angø era“angø era“siûlo aukðtos kokybës

plastikinius langusið A klasës profilio

(1 kv. m kaina – nuo 259 Lt),

taip pat balkonøástiklinimà,

ðarvuotàsias duris beiroletus

ir tinkleliusnuo vabzdþiø.Tel. 8 609 77 355.

El. paðtasinfo@languera.lt

Tel.: (8 347) 53 811, 8 686 59 036.Adresas: Liaudies g. 29, Këdainiai.

10