antradienio 2012-09-04

2012 m. rugsëjo 4 d.

aikðtëRinkos

2012 m. rugsëjo 4 d.Antradienis

Kaina 1,20 LtNr. 101 (2 466)Këdainiø rajono laikraðtis

17-ieji leidimo metai

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàpagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviøsales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus,aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Kaimo turizmo sodyba ZARAZA kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti

su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas(2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

Su Mokslo ir þiniø diena „Ryto“ pagrindinës mokyklos bendruomenës pasveikinti atvyko rajono savivaldybës meras R. Diliûnas./Nuotr. A. Malinauskienës/

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Skaitomiausias rajono laikraðtis

Irma BAJORÛNËAuðra MALINAUSKIENË

Rugsëjis kasmet ypatingas. Pirmokams, pradedantiems kelià á paþinimà, vyresniems mokiniams, pradedantiems susikauptiRugsëjis kasmet ypatingas. Pirmokams, pradedantiems kelià á paþinimà, vyresniems mokiniams, pradedantiems susikauptiRugsëjis kasmet ypatingas. Pirmokams, pradedantiems kelià á paþinimà, vyresniems mokiniams, pradedantiems susikauptiRugsëjis kasmet ypatingas. Pirmokams, pradedantiems kelià á paþinimà, vyresniems mokiniams, pradedantiems susikauptiRugsëjis kasmet ypatingas. Pirmokams, pradedantiems kelià á paþinimà, vyresniems mokiniams, pradedantiems susikauptipo vasaros atostogø, mokytojams, sveikinantiems paþástamus ir susipaþástantiems su naujais mokiniais. Rugsëjis atneðapo vasaros atostogø, mokytojams, sveikinantiems paþástamus ir susipaþástantiems su naujais mokiniais. Rugsëjis atneðapo vasaros atostogø, mokytojams, sveikinantiems paþástamus ir susipaþástantiems su naujais mokiniais. Rugsëjis atneðapo vasaros atostogø, mokytojams, sveikinantiems paþástamus ir susipaþástantiems su naujais mokiniais. Rugsëjis atneðapo vasaros atostogø, mokytojams, sveikinantiems paþástamus ir susipaþástantiems su naujais mokiniais. Rugsëjis atneðajaudulá mokiniø tëveliams, besirûpinantiems, kad vaikams gerai sektøsi per pamokas ir klasës kolektyve. Net ir vyresniøjaudulá mokiniø tëveliams, besirûpinantiems, kad vaikams gerai sektøsi per pamokas ir klasës kolektyve. Net ir vyresniøjaudulá mokiniø tëveliams, besirûpinantiems, kad vaikams gerai sektøsi per pamokas ir klasës kolektyve. Net ir vyresniøjaudulá mokiniø tëveliams, besirûpinantiems, kad vaikams gerai sektøsi per pamokas ir klasës kolektyve. Net ir vyresniøjaudulá mokiniø tëveliams, besirûpinantiems, kad vaikams gerai sektøsi per pamokas ir klasës kolektyve. Net ir vyresniøþmoniø, akimis palydinèiø gëlëmis neðinus mokinius ir pradinukus lydinèius tëvus, rugsëjo 1-oji nepalieka abejingø.þmoniø, akimis palydinèiø gëlëmis neðinus mokinius ir pradinukus lydinèius tëvus, rugsëjo 1-oji nepalieka abejingø.þmoniø, akimis palydinèiø gëlëmis neðinus mokinius ir pradinukus lydinèius tëvus, rugsëjo 1-oji nepalieka abejingø.þmoniø, akimis palydinèiø gëlëmis neðinus mokinius ir pradinukus lydinèius tëvus, rugsëjo 1-oji nepalieka abejingø.þmoniø, akimis palydinèiø gëlëmis neðinus mokinius ir pradinukus lydinèius tëvus, rugsëjo 1-oji nepalieka abejingø.

Rugsëjis atëjo su sveikinimaisir darbinga nuotaika

/Nukelta á 2 psl./

Rugsëjo 1-osios naktá Krakiø seniûnijosRugsëjo 1-osios naktá Krakiø seniûnijosRugsëjo 1-osios naktá Krakiø seniûnijosRugsëjo 1-osios naktá Krakiø seniûnijosRugsëjo 1-osios naktá Krakiø seniûnijosÈystapolio kaime pasidarbavo metaloÈystapolio kaime pasidarbavo metaloÈystapolio kaime pasidarbavo metaloÈystapolio kaime pasidarbavo metaloÈystapolio kaime pasidarbavo metalovagys.vagys.vagys.vagys.vagys.

Jie nuplëðë pakabinamos spynos àse-læ, ásibrovë á þemës ûkio bendrovës „Do-vydiðkiai“ grûdø sandëlá ir nuo árengimøpavogë ávairiø metaliniø detaliø.

Bendrovei padaryta þala tikslinama.

Metalo vagysapvogë sandëlá

Këdainiuose, prie Ðëtos gatvës 20-ojoKëdainiuose, prie Ðëtos gatvës 20-ojoKëdainiuose, prie Ðëtos gatvës 20-ojoKëdainiuose, prie Ðëtos gatvës 20-ojoKëdainiuose, prie Ðëtos gatvës 20-ojonamo, stovëjæs taksi automobilis buvonamo, stovëjæs taksi automobilis buvonamo, stovëjæs taksi automobilis buvonamo, stovëjæs taksi automobilis buvonamo, stovëjæs taksi automobilis buvoapvogtas dapvogtas dapvogtas dapvogtas dapvogtas dviejø vyrukø.viejø vyrukø.viejø vyrukø.viejø vyrukø.viejø vyrukø.

Praëjusio sekmadienio naktá, apie 3valandà, nerakintà taksi firmos „Savas tak-si“ automobilá apvogë du átariamieji –1989 metais gimæs M. R. ir 1994 metaisgimæs M. D. Ið automobilio dingo auto-magnetola, automobilio dokumentai irdokumentø segtuvas.

Firmai padarytas 200 litø nuostolis.Átariamieji uþdaryti á areðtinæ.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Átariamieji –areðtinëje

Këdainietis, á kurio namus uþëjusiosKëdainietis, á kurio namus uþëjusiosKëdainietis, á kurio namus uþëjusiosKëdainietis, á kurio namus uþëjusiosKëdainietis, á kurio namus uþëjusiosnepaþástamos moterys siûlë prekiø,nepaþástamos moterys siûlë prekiø,nepaþástamos moterys siûlë prekiø,nepaþástamos moterys siûlë prekiø,nepaþástamos moterys siûlë prekiø,vëliau pasigedo pinigø.vëliau pasigedo pinigø.vëliau pasigedo pinigø.vëliau pasigedo pinigø.vëliau pasigedo pinigø.

1921 metais gimæs M. J. dviejø ne-matymø vieðniø sulaukë rugsëjo 1-àjà.Moterys siûlë vyriðkiui ásigyti ávairiø dra-buþiø ir patalynës. Nepaþástamosioms ið-ëjus këdainietis pasigedo savo piniginëssu pinigais.

Policija bando nustatyti átariamàsias.

Po siûlymo pirktipasigedo pinigø

Automobiliøremonto

dirbtuvës.

þalius pomidorus (3–6 cm dydþio)bei jaunas dilgëles (iki 20 cmilgio) arba dilgëliø lapelius.

Supirkimo vieta – Ðingaliø k., Këdainiø konservø fabrikas.Telefonai pasiteirauti: 77 292, 8 678 05 087.

UAB Këdainiø konservø fabrikas perkaNuomoja automobilveþio

priekabà.A. Kanapinsko g. 47A (prie

medelyno), tel. 8 699 96 715.

2012 m. rugsëjo 4 d.2

KronikaKONKURSAS NEÁVYKO

Rajono savivaldybës skelbtaskonkursas Arnetø namo techno-loginei árangai pirkti neávyko – nëviena verslo ámonë nepateikë sa-vo pasiûlymø.

RENGS PLANUS

Þemëvaldø planus kaimiðko-se vietovëse rengs uþdaroji akci-në bendrovë „Dujø sfera“. Uþdarbus rajono savivaldybë ben-drovei sumokës 45,4 tûkst. litø.

KAIMUOSE BUS ÐVIESIAU

UAB „Indastrus“ laimëjokonkursà ir pradës kaimo vieto-viø apðvietimo rekonstravimo iriðplëtimo projekto darbus. Ið da-lies Europos Sàjungos lëðomis fi-nansuojamo projekto dëka buspagerintas apðvietimas Pagiriø,Paobelio, Bubliø, Juodþiø, Mie-gënø, Vainikø, Skaistgiriø, Aþytë-nø, Rukø, Surviliðkio, Sirutiðkio,Pavermenio, Taujankø, Tauèiûnøkaimuose.

Projekte numatyti darbai kai-nuos 616,8 tûkst. litø.

TVARKYS APLEISTUSPASTATUS

Apleistus beðeimininkius pa-status likviduoti ir jø teritorijassutvarkyti imsis UAB „Vaidva“.Europos Sàjungos struktûriniøfondø finansuojamo projektodarbus bendrovë atliks uþ 564,4tûkst. litø.

INFORMUOS POTENCIALIUSINVESTUOTOJUS

UAB „Misiukevièius ir part-neriai“ laimëjo praneðimø spaudaiir reklaminiø straipsniø rengimokonkursà. Uþ 16,5 tûkst. litø ben-drovë rengs informacijà apie Kë-dainiø laisvàjà ekonominæ zonà.Ðie darbai – Këdainiø pramonësparko rinkodaros projekto dalis.

LËÐOS NEFORMALIAMUGDYMUI

Iki ðiol mokinio krepðelioprincipas apëmë visas bendrojougdymo pakopas, iðskyrus vienà –neformaløjá ðvietimà, kuris iki ðiolfinansavimo krepðelio neturëjo.

Vyriausybë nusprendë priim-ti nutarimà, kad reikia ávesti 100litø dydþio neformaliojo vaikøðvietimo krepðelá. Ðis finansavimasbus skiriamas vienam vaikui permënesá jo meniniams, sportiniamsuþsiëmimams, neatsiþvelgiant átai, ar jis lanko savivaldybës iðlai-komà, ar privaèià ugdymo ástaigà.

Ðis krepðelis bus ávestas nuokitø mokslo metø, prasidësianèiø2013-øjø rudená.

TURI TUÐÈIØ VIETØ

Ið 21 rajone esanèios bendro-jo ugdymo mokyklos tik keturio-se klasës sukomplektuotos vado-vaujantis mokinio krepðelio meto-dika. 81 proc. mokyklø turi tuðèiømokymosi vietø.

Daugiausia nepilnø klasiø yraJosvainiø gimnazijoje, Miegënø,Këdainiø M. Daukðos ir Dotnu-vos pagrindinëse mokyklose.

Mûsø rajono mokyklose ið vi-so yra 230 tuðèiø vietø. Pirmokëlius ðventina Krakiø parapijos klebonas Emilis Jotkus.

Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienë ir „Aþalyno“ gimnazijos direk-torius G. Petrulis stebëjo mokiniø koncertà, vykusá ant áëjimo á gimnazijà stogelio.

/Nuotr. L. Streigio/

/Nuotr. A. Malinauskienës/

Ðeðtadiená á dvideðimt vienàKëdainiø rajono bendrojo ugdy-mo ástaigà atëjo apie 7 tûkstanèiusmokiniø.

Mûsø rajone mokslo metøpradþia visose bendrojo lavinimomokyklose paþymëta rugsëjo 1-àjà.

Mokinius, pedagogus, mo-kyklø bendruomenes sveikino ra-jono vadovai, Seimo nariai.

Pirmadiená savo mokymoástaigø duris pravërë keli ðimtaiKauno kolegijos Jonuðo Radvilosfakulteto studentø ir Këdainiø pro-fesinio rengimo centro moksleiviø.

Ðventë maþoje mokykloje

Viena ið maþiausiø ir toliau-siai nuo rajono centro esanèiøPernaravos pagrindinë mokyklaðeðtadiená pasveikino septynis pir-mokus.

Pirmokëliai mokysis jungti-nëje klasëje kartu su ketvirtokais.

Pirmokà Nedà á mokyklà at-vedusi jo mama dþiaugësi, kad mo-kykloje dar pakanka mokinukø,graþios ðviesios patalpos ir draugið-ki mokytojai. Pernaravos pagrindi-næ mokyklà anksèiau baigusi Ne-do sesuo ið mokyklos iðsineðë ðil-tus prisiminimus ir geras þinias.

Tik Nedas rugsëjo 1-àjà buvorûðkanas ir sakë nenorás eiti á mo-kyklà, nes jam klasëje neádomu.

Pirmokø ir ketvirtokø moky-toja paþadëjo sudominti Nedà irjo bendraklasius, ávesti á þiniø pa-saulá. O berniukas pasisveikino sumokykla visiems mokiniams, mo-kytojams ir sveèiams sklandþiaideklamuojamu eilëraðèiu.

Pernaravos pargrindinës mo-kyklos direktoriaus pareigas laikinaieinanèios pavaduotojos VitalijosSorokienës teigimu, iki ðiol mokyk-loje dël maþo mokiniø skaièiaus bu-vo jungiamos tik pradinës klasës,ðiemet teko sujungti ir 7–8 klases.

„Mûsø mokytojai patyræ, mo-ka dirbti ir jungtinëje klasëje“, –patikino V. Sorokienë.

Pavaduotoja priminë, kadmokykloje ásteigtas mecenatoKastyèio Vyðniausko fondas ið ku-rio skiriamos premijos labai geraiir gerai besimokantiems, taip patdaugiausia skaitantiems moki-niams. Galimybë gauti nemenkàparamà skatina mokinius siektigeresniø rezultatø.

Pernaraviðkius sveikinusi ra-jono savivaldybës vicemerë NijolëNaujokienë linkëjo vaikams á mo-kyklà eiti su meile savo kaimui, mo-kyklai, mokytojams ir draugams.

N. Naujokienë perdavë ge-riausius linkëjimus su mokykla at-sisveikinanèiai keturiasdeðimtmetø lietuviø kalbos mokiusiai,dvideðimt metø mokyklai vadova-vusiai Jadvygai Bosovec.

„Mokytis turësite visà gyve-nimà, rugsëjo 1-oji jums visada liksdidelë ðventë“, –patikino Seimonarys Vydas Gedvilas.

Pernaravoje daþnu sveèiutapæs politikas kartu su viceme-

/Atkelta ið 2 psl./

Rugsëjis atëjo su sveikinimais ir darbinganuotaika

Vicemerë N. Naujokienë su rugsëju pasveikino Pernaravos pirmokus ir visàmokyklos bendruomenæ.

re N. Naujokiene kiekvienai mo-kyklos klasei atveþë po krepðiniokamuolá.

Seimo narys linkëjo mokslometus pradedantiems vaikams ið-naudoti visas galimybes, kiekvie-noje gyvenimo situacijoje kauptipatirtá.

Nesutalpino pirmokëliø

Rugsëjo 1-àjà gausiausios ra-jone „Ryto“ pagrindinës mokyk-los bendruomenës pasveikinti at-vyko rajono savivaldybës merasRimantas Diliûnas.

„Sveikinu jus visus su Moks-lo ir þiniø diena. Suprantu jûsødþiaugsmà ir jaudulá, su kuriuoðiandien èia susirinkome. Tai su-prantu kaip tëvas, uþauginæs trisdukras, todël dalyvavæs ne vieno-je mokyklinëje ðventëje. Jûsø mo-kykla ypatinga tuo, kad èia – ge-ras, stiprus, pastovus mokytojøkolektyvas. Èia suteikiamos þi-nios, kurios leidþia mûsø vaikamsuþtikrinti savo ateitá. Daug kà pa-sako ir tas faktas, kad ðiemet jûsømokykla negalëjo sutalpinti visønorinèiø èia mokytis pirmokëliø“,– sakë rajono vadovas R. Diliûnas.

Áteikë knygà

Mokyklos bendruomenei jislinkëjo kuo geriausios sëkmës,graþiø tarpusavio santykiø, pagrás-tø pagarba, o mokiniams – dràsos,þingeidumo ir ginti „Ryto“ garbæmokyklos ir rajono renginiuose.

Rajono vadovas mokyklosbibliotekai padovanojo knygà, ku-rioje uþfiksuotos paèios graþiau-sios Këdainiø miesto vietos.

Mokyklà vertina teigiamai

„Ryto“ pagrindinës mokyk-los direktorius Albinas Stankevi-èius pasakojo, kad rugsëjo 1-àjàmokykla pasitiko turëdama nau-jà statusà.

„Mokslo ir þiniø dienà turi-me naujà iðkabà, naujà vëliavà.Þinoma, nuo ðiol keisis ir mokyk-los kultûra, nes nebeliko vyresniø-jø klasiø mokiniø. Dël to labai ne-nusimename, kadangi turësimeapie 900 mokiniø, ið kuriø – dau-giau kaip ðimtas yra ið rajono gy-venvieèiø. Reiðkia, mokiniø tëvaiyra geros nuomonës apie mûsømokyklà“, – sakë A. Stankevièius.

Iðëjusius pakeis naujiMokyklos vadovas pasidþiau-

gë, kad reorganizavus ugdymoástaigà nereikëjo atleisti në vienodarbuotojo.

„Þinoma, pas mus pedago-

gø kaita ávyko, nes nebedirbs mû-sø veteranai – pavaduotoja Ge-novaitë Urbelienë, mokytojosRegina Kulnickienë, Regina Do-vydonienë. Iðëjusius pakeis naujimokytojai: Svetlana Denisova,Sigita Vievesienë, Rasa Rugelie-në ir Ramunë Ðvaikauskienë“, –vardijo A. Stankevièius.

Atveþë dovanø

Rugsëjo 1-àjà „Atþalyno“gimnazijos bendruomenës ðventë-je tradiciðkai dalyvavusi Seimopirmininko pavaduotoja Virgini-ja Baltraitienë atveþë dovanø pe-dagogams ir mokiniams.

„Jûsø ástaiga pradëjo naujàetapà savo istorijoje, nes tapo ant-ràja iðgryninta gimnazija Këdai-niuose. Linkiu jums bûti vertiemsðio vardo, nes turite labai stiprøkonkurentà. Taèiau niekada ne-galvokite, kad esate jaunesni, to-dël turite bûti prastesni. Eikite áprieká, pateisinkite gimnazijos var-dà. Juk èia susirinkote tie, kurieið tiesø subrendote mokslui ir þi-nioms, þinote, ko sieksite gyveni-me. Linkiu visiems bûti draugið-ka ir vieninga bendruomene“, –kalbëjo V. Baltraitienë.

Pasiilgo vaikø

Penkioliktus metus „Atþaly-no“ gimnazijoje dirbanti matema-tikos mokytoja Jurgita Dombrov-skienë rugsëjo 1-àjà sutiko su jau-duliu. Ðiemet jos auklëtiniai tapodvyliktokais.

„Labai pasiilgau vaikø. Dau-gelá metø mokau vyresniø klasiømokinius. Man ádomu bendrauti sujais, nes yra draugiðkesni, þino, konori, yra motyvuoti, turi savo nuo-monæ ir moka jà pagrásti. Mëgstustiprius þmones, kurie þino, ko sie-kia. „Atþalynas“ yra pirmoji ir vie-nintelë mano darbovietë, ir dël sa-vo pasirinkimo nesigailiu“, – pasa-kojo J. Dombrovskienë.

Nutrûko tradicija

„Atþalyno“ gimnazijos abitu-rientë Greta Supronaitë á ðventæatëjo puikiai nusiteikusi.

„Ðià mokyklà lankau nuo pir-mos klasës. Smagu, kad joje pra-leidau dvylika metø, taèiau liûdna,kad ðiemet nebeliko tradicijos, kaidvyliktokai á pirmà klasæ lydi pir-mokëlius“, – sakë G. Supronaitë.

/Nuotr. I. Bajorûnës/

2012 m. rugsëjo 4 d. 3

Skubiai

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Rugpjûèio mënesio pabaigojeRugpjûèio mënesio pabaigojeRugpjûèio mënesio pabaigojeRugpjûèio mënesio pabaigojeRugpjûèio mënesio pabaigojetarp policijoje registruojamøtarp policijoje registruojamøtarp policijoje registruojamøtarp policijoje registruojamøtarp policijoje registruojamørajono ávykiø nebuvo tokiø,rajono ávykiø nebuvo tokiø,rajono ávykiø nebuvo tokiø,rajono ávykiø nebuvo tokiø,rajono ávykiø nebuvo tokiø,kurie kaþkuo iðsiskirtø. Kaip irkurie kaþkuo iðsiskirtø. Kaip irkurie kaþkuo iðsiskirtø. Kaip irkurie kaþkuo iðsiskirtø. Kaip irkurie kaþkuo iðsiskirtø. Kaip iriki tol, þmonës pykosiiki tol, þmonës pykosiiki tol, þmonës pykosiiki tol, þmonës pykosiiki tol, þmonës pykosi, muðësi, muðësi, muðësi, muðësi, muðësi,,,,,vogë, gadino svetimà turtà irvogë, gadino svetimà turtà irvogë, gadino svetimà turtà irvogë, gadino svetimà turtà irvogë, gadino svetimà turtà irsukèiavo.sukèiavo.sukèiavo.sukèiavo.sukèiavo.

Pykèio negalëjo paþaboti

Neþabotas pykèio protrûkispraëjusio ketvirtadienio vakareávyko Krakiø miestelyje, prie ba-ro, kur apie 21 valandà nukentë-jo 1982 metais gimusi S. Ð. Jaikumðèiu á galvà trenkë 1986 me-tais gimusi krakiðkë S. G.

Bet moterø konfliktas tuo ne-sibaigë. Naktá, apie 1 valandà, S.G. atëjo á S. Ð. namø kiemà ir vëljà uþpuolë – tàsë uþ plaukø, dukartus smogë ranka. Ásiverþëlæ ðá-kart lydëjo1968 metais gimusi kra-kiðkë J. J. Konflikto metu nuken-tëjo ir uþpultosios turtas – buvosulauþyti jos dviraèio ratai.

Apie kità konfliktà Krakësepraëjusá treèiadiená policijai pra-neðë Josvainiø seniûnijos Macga-liø kaime gyvenantis Z. N., gimæs

1989 metais. Tiesa, á policijà jiskreipësi po ávykio praëjus jau ke-lioms dienoms.

Vyriðkis tvirtino, kad kiluskonfliktui su kitu vyriðkiu, K. K.,ðis jam kumðèiu trenkë á veidà beikrûtinæ. Nuo smûgio á krûtinæ lû-þo deðinës rankos raktikaulis.

Pasigedo savo namuose

Praëjusá treèiadiená Këdai-niuose, Respublikos gatvës 14-ojo

namo kieme, buvo sumuðtas 1995metais gimæs këdainietis, sulauþytijo akiniai. Po ðio ávykio á areðtinæbuvo uþdaryti du vyrukai – 1989metais gimæs M. B. ir 1986 metaisgimæs V. K.

Visai kitu reikalu á policijàkreipësi 1930 metais gimusi këdai-nietë S. P. Ji praneðë rugpjûèio 28-osios vakare, apie 18 valandà, sve-tainëje esanèioje sekcijoje pasige-dusi pinigø, kuriuos buvo paslëpu-

Paskutinæ vasaros savaitæ – áprasti ávykiaisi tarp drabuþiø.

Pinigus galëjo pavogti nepa-þástama moteris, kuri tàdien lan-kësi senutës namuose ir jai mela-vo, kad kità dienà litai bus keièia-mi á eurus.

Savo namuose daiktø praëju-sio penktadienio rytà pasigedo irVilainiø seniûnijos Lanèiûnavoskaime gyvenanti O. V., gimusi1979 metais. Ið vonios kambariodingo ávairi kosmetika, o ið mie-gamojo – geltono metalo grandi-nëlë ir þiedas. Dingusiø daiktøvertë – 850 litø.

Apvogë ir kaþkuo apipylë

Dël vagystës á policijà kreipë-si ir 1947 metais gimæs josvainie-tis, rugpjûèio 29-osios vidurdienásavo automobilá „Mazda 3“ Kë-dainiuose trumpam palikæs stovëtiprie J. Basanavièiaus gatvëje esan-èio prekybos centro „Iki“.

Nors automobilyje árengtasignalizacija, kaþkas sugebëjo iðbagaþinës pavogti planðetiná kom-piuterá ir dulkiø siurblá. Savinin-kui padaryta daugiau kaip 2 tûkst.litø þala.

Prie automobilio kaþkas pri-kiðo nagus ir kitu atveju: Geguèiøgatvës 15-ojo namo kieme stovë-

jæs kaunietës A. D. „ToyotaRAV4“ rugpjûèio 28-osios pava-kare buvo apipiltas neaiðkios kil-mës skysèiu.

O ðtai Josvainiø seniûnijosRuseinëliø kaimo laukuose palik-tas këdainieèio E. L. traktorius li-ko be árankiø dëþës ir degalø. Þa-la – daugiau nei 2 tûkst. litø.

Apgaule – akcijos ir kreditai

Kitokio pobûdþio pareiðkimàpolicijai yra pateikusi jonavietë M.Z., gimusi 1975 metais.

Moteris teigia, kad ðiemetsausá miræs jos vyras buvo vienosKëdainiuose registruotos uþda-rosios akcinës bendrovës akci-ninkas ir kad jo akcijos po mir-ties buvo apgaule perraðytos ki-tam asmeniui, taip pat neteisë-tai padidintas ámonës ástatiniskapitalas.

Dël sukèiavimo á policijà pra-ëjusá penktadiená kreipësi ir 1969metais gimusi këdainietë, kuriaipadaryta 1,7 tûkst. litø þala.

Pasinaudojus moters elektro-ninës bankininkystës duomeni-mis, jos vardu ið bendroviø „4Fi-nance“ ir „Moment Credit“ paim-tos paskolos, o pinigai pervesti ákito asmens sàskaità.

Kai laukuose – darbymetis, kartais ûkininkai technikà nakèiai palieka ten,kur rytojaus dienà sugráð, ir vagys neretai tuo pasinaudoja.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Beveik deðimèiai mënesiø áBeveik deðimèiai mënesiø áBeveik deðimèiai mënesiø áBeveik deðimèiai mënesiø áBeveik deðimèiai mënesiø ápataisos ástaigà turintis sugráþtipataisos ástaigà turintis sugráþtipataisos ástaigà turintis sugráþtipataisos ástaigà turintis sugráþtipataisos ástaigà turintis sugráþtijaunas këdainietis, iðgirdæsjaunas këdainietis, iðgirdæsjaunas këdainietis, iðgirdæsjaunas këdainietis, iðgirdæsjaunas këdainietis, iðgirdæsteismo nutartá, pasislëpë, irteismo nutartá, pasislëpë, irteismo nutartá, pasislëpë, irteismo nutartá, pasislëpë, irteismo nutartá, pasislëpë, irdabar jam gresia atsakomybëdabar jam gresia atsakomybëdabar jam gresia atsakomybëdabar jam gresia atsakomybëdabar jam gresia atsakomybëuþ vengimà atlikti bausmæ.uþ vengimà atlikti bausmæ.uþ vengimà atlikti bausmæ.uþ vengimà atlikti bausmæ.uþ vengimà atlikti bausmæ.

Devyni mënesiai ir 29 dienos– tiek laiko atlikti laisvës atëmimobausmæ buvo likæ 1992 metais gi-

Pasislëpë teismo nutarèiai ásiteisëjusmusiam këdainieèiui G. B., kai ðiømetø vasará Kaiðiadoriø rajonoapylinkës teismas nusprendë lygti-nai paleisti já á laisvæ.

Deja, po keturiø mënesiø,birþelio 18-àjà, Këdainiø rajonoapylinkës teismas jau buvo pri-verstas panaikinti kolegø kaiðia-dorieèiø sprendimà, nes jaunuo-lis nesilaikë lygtinio paleidimo sà-lygø.

Policijos komisariato KriminalinësPolicijos komisariato KriminalinësPolicijos komisariato KriminalinësPolicijos komisariato KriminalinësPolicijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus pareigûnai policijos skyriaus pareigûnai policijos skyriaus pareigûnai policijos skyriaus pareigûnai policijos skyriaus pareigûnaiieðko ðiø asmenø ir praðo atsiliepti visus, kurie þino apie jøieðko ðiø asmenø ir praðo atsiliepti visus, kurie þino apie jøieðko ðiø asmenø ir praðo atsiliepti visus, kurie þino apie jøieðko ðiø asmenø ir praðo atsiliepti visus, kurie þino apie jøieðko ðiø asmenø ir praðo atsiliepti visus, kurie þino apie jøbuvimo vietà:buvimo vietà:buvimo vietà:buvimo vietà:buvimo vietà:

nuo 2012-03-20 – këdai-nieèio ArûnoKerðevièiaus, g.1989 m., kalti-namo nusikal-timo padary-mu. A. Kerðe-vièius yra apie

155 cm ûgio, vidutinio atletiðkokûno sudëjimo, pailgo veido, rus-vø trumpø plaukø, pilkðvai þaliøakiø, ant deðinës rankos þasto –iðtatuiruotas ornamentas;

nuo 2012-07-11 – këdai-nieèio JevgenijMironov, g.1980 m., nu-teisto uþ nusi-kaltimo pada-rymà. J. Miro-nov yra apie

mø padarymà. Z. Burdejeva yraapie 165 cm ûgio, vidutinio kûnosudëjimo, ovalaus veido, juodøpusilgiø plaukø, rudø akiø, romøtautybës;

nuo 2012-08-08 – këdai-nieèio DeividoGilio, g. 1984m., nuteisto uþnus ika l t imøpadarymà. D.Gilys yra apie175 cm ûgio,

vidutinio kûno sudëjimo, ovalausveido, ðviesiø trumpø plaukø (sku-tasi plikai), þalsvø akiø.

Visø, kà nors þinanèiø apieðiø asmenø buvimo vietà ar turin-èiø vertingos informacijos apiejuos, praðoma praneðti Policijoskomisariato Kriminalinës polici-jos skyriaus tyrëjai Kristinai Arð-tikytei (A. Mickevièiaus g. 25,100-asis kabinetas, tel. 68 725) ar-ba anoniminiu pasitikëjimo tele-fonu 53 342.

Kriminalinës policijos pareigûnai ieðko

185 cm ûgio, sportinio kûno sudë-jimo, ovalaus veido, rudø trumpøplaukø, pilkø akiø, ant deðinësrankos þasto tatuiruotë – voras,kairëje kaklo pusëje – apie 10 cmrandas;

nuo 2012-05-22 – këdai-nieèio EligijausMilèiaus, g. 1991m., átariamo nu-sikaltimo pada-rymu. E. Milèiusyra apie 178 cmûgio, vidutinio

kûno sudëjimo, pailgo veido, tam-siø trumpøplaukø;

nuo 2012-07-17 – këdai-nietës ZuchrosBurdejevos, g.1985 m., nuteis-tos uþ nusikalti-

PARDUODA 20 t kvietrugiø.Tel.: 52 630, 8 634 59 291.

RASTI Ernesto Banaièiodokumentai.Tel. 8 614 90 447.

PAMESTI „VW Golf“ raktaisu signalizacijos pulteliuprie Autobusø stoties.Tel. 8 650 11 080.

Du nepilnameèiai broliaiDu nepilnameèiai broliaiDu nepilnameèiai broliaiDu nepilnameèiai broliaiDu nepilnameèiai broliai, átariam, átariam, átariam, átariam, átariamiiiiirugpjûèio 24-àjà nuþudærugpjûèio 24-àjà nuþudærugpjûèio 24-àjà nuþudærugpjûèio 24-àjà nuþudærugpjûèio 24-àjà nuþudæþmogø, suimti mënesiuiþmogø, suimti mënesiuiþmogø, suimti mënesiuiþmogø, suimti mënesiuiþmogø, suimti mënesiui.....

1995 ir 1996 metais gimæ jau-nuoliai, gyvenantys Ðëtos gatvëje,nuo rugpjûèio 28-osios mënesiui

Átariamieji broliai suimtimënesiui

yra suimti. Jie yra sumuðæ vilainie-tá, kuris nuo sumuðimø savo na-muose mirë.

Byloje yra dar vienas átaria-masis, taèiau jis – laisvëje. Suau-gæs þmogus átariamas apvogæs su-muðtàjá.

Nors jaunuolis dalyvavoskelbiant teismo nutartá ir patsjà girdëjo, taèiau ðiai ásiteisëjuspasislëpë nuo teisësaugininkø,ir Policijos komisariate pradë-tas ikiteisminis tyrimas dël pik-tybiðko vengimo atlikti likusáneatliktà laisvës atëmimo baus-mës laikà.


Savaitgalá ugniagesiamsSavaitgalá ugniagesiamsSavaitgalá ugniagesiamsSavaitgalá ugniagesiamsSavaitgalá ugniagesiamsgelbëtojams buvo praneðtagelbëtojams buvo praneðtagelbëtojams buvo praneðtagelbëtojams buvo praneðtagelbëtojams buvo praneðtaapie du gaisrus, kilusiusapie du gaisrus, kilusiusapie du gaisrus, kilusiusapie du gaisrus, kilusiusapie du gaisrus, kilusiusKëdainiø rajone.Këdainiø rajone.Këdainiø rajone.Këdainiø rajone.Këdainiø rajone.

Vienas gaisras neabejotinaityèinis, nes automobilis „HondaCivic” sudegë po to, kai trys nepa-þástami jaunuoliai rugsëjo 1-osiosnaktá, apie 4 valandà, sumuðë 1991metais gimusá këdainietá ir reika-lavo jo automobilio rakteliø.

Po keliø valandø atvykæsprie savo hondos, stovinèios ðaliaS. Jaugelio-Telegos gatvës 19-ojo

Degë automobilis ir gyvuliøferma

namo, jaunuolis rado jà sudegu-sià. Nuostolis – 8 tûkst. litø. Ávykátiria policija.

Kitas gaisras kilo Surviliðky-je rugsëjo 2-osios vidurnaktá. Kaiugniagesiai gelbëtojai atvyko priemûrinio pastato, ðis degë atviraliepsna.

Nudegë apie 400 kvadratiniømetrø fermos stogo, apdegë bui-ties patalpose buvæs ðaldytuvas, vi-ryklë, skalbimo maðina, mikro-bangø krosnelë. Sudegë ir 50 to-nø mieþiø.



ÞÛKB „Krekenavos mësa“aktyviai pleèia savo veiklà ir siûlo darbà

Mes siûlome:· laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià

skatinamàjà iðmokà;· apmokymà darbo vietoje.

Reikalavimai:· mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais;· mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai ir greitai, organizuoti savo darbà.

Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje


TTTTTen, kur susirenka daug þmoniø, visada sukinëjasi vagiðiaien, kur susirenka daug þmoniø, visada sukinëjasi vagiðiaien, kur susirenka daug þmoniø, visada sukinëjasi vagiðiaien, kur susirenka daug þmoniø, visada sukinëjasi vagiðiaien, kur susirenka daug þmoniø, visada sukinëjasi vagiðiai. T. T. T. T. Taiaiaiaiaibûdinga ne tik kultûros renginiams, bet ir religinëms ðventëms,bûdinga ne tik kultûros renginiams, bet ir religinëms ðventëms,bûdinga ne tik kultûros renginiams, bet ir religinëms ðventëms,bûdinga ne tik kultûros renginiams, bet ir religinëms ðventëms,bûdinga ne tik kultûros renginiams, bet ir religinëms ðventëms,todël rugsëjá Raseiniø rajono Ðiluvos miestelyje aðtuonias–todël rugsëjá Raseiniø rajono Ðiluvos miestelyje aðtuonias–todël rugsëjá Raseiniø rajono Ðiluvos miestelyje aðtuonias–todël rugsëjá Raseiniø rajono Ðiluvos miestelyje aðtuonias–todël rugsëjá Raseiniø rajono Ðiluvos miestelyje aðtuonias–devynias dienas vykstantys Ðvè. Mergelës Marijos gimimodevynias dienas vykstantys Ðvè. Mergelës Marijos gimimodevynias dienas vykstantys Ðvè. Mergelës Marijos gimimodevynias dienas vykstantys Ðvè. Mergelës Marijos gimimodevynias dienas vykstantys Ðvè. Mergelës Marijos gimimoatlaidai – darbymetis ne tik datlaidai – darbymetis ne tik datlaidai – darbymetis ne tik datlaidai – darbymetis ne tik datlaidai – darbymetis ne tik dvasininkams bei jø pagalbininkams,vasininkams bei jø pagalbininkams,vasininkams bei jø pagalbininkams,vasininkams bei jø pagalbininkams,vasininkams bei jø pagalbininkams,bet ir policijaibet ir policijaibet ir policijaibet ir policijaibet ir policijai.....

Dirba po keliolikapareigûnø

„Atlaidø metu pareigûnamsdarbo tikrai uþtenka, nes dauglaiko bei dëmesio skiriama ir pat-ruliavimui, ir þmoniø stebëjimui,ir eismo saugumui“, – teigia Ra-seiniø rajono policijos komisaria-to Organizacinës grupës specia-listë Giedrë Deveikienë.

Pareigûnë sako, kad vienaiÐiliniø dienai paprastai skiriamanuo deðimties iki penkiolikos pa-reigûnø, o savaitgaliais jø dirbadar daugiau. Á pagalbà pasitelkia-mi ir policijos rëmëjai.

Pareigûnai Ðiluvoje dirbadienomis, taèiau vienas policijosekipaþas patruliuoja ir naktimis.

Apvogtøjø bûna nedaug

„Pastaraisiais metais per Ði-lines nusikalstamø veikø neávyk-doma, taèiau kitokiø teisës paþei-dimø pasitaiko. Daþniausi paþei-dimai – girtø asmenø pasirody-mas vieðoje vietoje, nedidelischuliganizmas bei prekybos vie-ðosiose vietose taisykliø paþeidi-mai“, – praneða G. Deveikienë.

Jos teigimu, pastaruosiusdvejus metus kiðenvagystës atve-jø buvo tik keletas. Daþniausiaipagyvenæ þmonës nesaugo savo

bet praktiðki. Ðtai kà sako G. De-veikienë:

„Patariame su savimi neturë-ti didelës pinigø sumos ir nebûti-nø dokumentø, automobiliuosenepalikti daiktø matomoje vieto-je, moterims rankines laikyti po pa-þastimi, o ne uþ nugaros, vyramspinigines neðiotis ne uþpakalinëjekelniø kiðenëje, o kitose kiðenësearba vyriðkose rankinëse.“

Á pamaldas patariama atvyktikiek anksèiau, kad pakaktø laikoir vietos pasistatyti automobilá.

Þmonës raginami ir ásiminti,kur palieka automobilá ar autobu-sà, nes policija ið daugiametës pa-tirties þino, kad þmonës tam ne-skiria dëmesio, o po to klaidþiojapo miestelá ir ieðko, kaip gráþti na-mo.

Iðmaldos praðo, bet neákyri

Anksèiau Ðilinës garsëdavo irvadinamøjø ubagø antplûdþiu, ta-

Ðiluvoje – Prevencijos poskyrio virðininkë D. Mykolaitienë (kairëje) irOrganizacinio poskyrio virðininkë V. Èetrauskienë.

Këdainieèiai policijos pareigûnai prieð kelerius metus uþfiksuoti Ðiluvojetalkinantys kolegoms raseinieèiams.

èiau dabar padëtis jau pasikeitusi.„Iðmaldos praðytojø susiren-

ka iki deðimties, penkiolikos, ir jieturi tam skirtà vietà, suderintà suparapijos klebonu bei vyskupija.Su jais dideliø problemø nebû-na“, – sako G. Deveikienë.

Beje, Raseiniø pareigûnamsper Ðilines yra talkinæ ir Këdai-niø rajono policijos komisariatopareigûnai. Iki ðiø metø balan-dþio 1-osios ir vieni, ir kiti buvopavaldûs Kauno apskrities vy-riausiajam policijos komisariatui,tad vienø rûpesèiai buvo ir kitørûpesèiai.

Dabar Raseiniø policijos ko-misariatas pavaldus Ðiauliø ap-skrities vyriausiajam policijos ko-misariatui, taèiau Këdainiø, kaipir visos Lietuvos, pareigûnai perÐilines tebëra laukiami.

Á Ðiluvà vaþiuoja kasmet

„Mes kasmet dalyvaujame

Ðiliniø pamaldose, skirtose poli-cijai, ugniagesiams ir valstybëssienà saugantiems darbuotojams.Ðiemet irgi ruoðiamës vaþiuoti“,– sako Këdainiø rajono policijoskomisariato Organizacinio po-skyrio virðininkë Vida Èetraus-kienë.

Á pastabà, kad tokioje mal-dininkø gausoje policijos pareigû-nai tikriausiai noromis nenoro-mis pastebi, kurie þmonës pamir-ðæ atsargumà, kurie nesaugiai pa-likæ savo daiktus, o kurie ðmiri-nëja galvodami ne apie maldas,V. Èetrauskienë atsakë:

„Þinoma, profesija uþdedasavo þymæ, bet tà dienà mes bû-name ásijautæ á mums skirtà ðven-tæ – rikiuojamës, þygiuojame ábaþnyèià, klausomës sveikinimøir dalyvaujame ðv. Miðiose. Jei poviso to kaþkiek ir pavaikðtome pomiestelá, tai þmoniø spûsties jaunebebûna.“

Spûstys – ne visà dienà

Daugybæ metø Ðiliniø pa-maldose dalyvaujanti vilainietëOna Gudþiûnienë „Rinkos aikð-tei“ sakë, kad jiedu su vyru nie-kada nëra nukentëjæ nuo vagiø,mëgstanèiø iðkraustyti kiðenes,rankines ar automobilius.

Moteris sako, kad á Ðilinestaiko vaþiuoti tuo laiku, kai bûnamaþiau þmoniø. Vakarines pa-maldas jie neretai pasirenka irnorëdami gauti atsisësti, nes perpamaldas iðbûti ant kojø bûtø persunku.

O. Gudþiûnienë sako, kadsumokëjæ kelis litus automobilájie palieka kurioje nors privaèio-je Ðiluvos miestelio sodyboje ar-ba mokamoje automobiliø stovë-jimo aikðtelëje, tad baimintis dëljo netenka, o rankinei pavojausirgi nekyla, nes sutuoktiniai ne-mëgsta slampinëti prie prekybospalapiniø ar stalø.

Atsargumo visada reikia

Ðiemet Ðiluvoje pamaldosprasideda penktadiená, rugsëjo7-àjà, ir tæsis iki 16-osios. Ðiliniømetu bus ypaè akcentuojamos dviintencijos – Lietuvos krikðto 625-eriø metø jubiliejus ir Palaimin-tojo Jurgio Matulaièio metai.

Policijai ir ugniagesiams skir-tos pamaldos bus surengtos rug-sëjo 10-àjà, taigi tà dienà Ðiluvojebus matyti daugybë uniformuotøþmoniø, ir kiðenvagiams ar kito-kiø neteisëtø poelgiø mëgëjamsneturëtø bûti jauku.

Vis dëlto policijos patarimasbûnant gausybëje þmoniø nepa-mirðti atsargumo visada ir visiemspraverèia.

Ðilinës – darbymetis ne tik dvasininkams

rankiniø, jø neuþsega.Pareigûnø pastebëta taisyk-

lë – apvagiami besimeldþiantiejikoplyèioje arba patekusieji á ki-tur susidariusias spûstis.

Policija stengiasi perspëti

Raseiniø policijos pareigû-nams daþniausiai skundþiamasi,kad dingo pinigai, dokumentai.Pastarøjø kiðenvagiams nerei-kia, todël jie iðmetami èia pat, Ði-luvoje.

„Kai dokumentø savinin-kams praneðame apie galimybæjuos atsiimti, þmonës neatvyks-ta, nes daþniausiai gyvena toli ar-ba jau bûna iðsiëmæ naujus do-kumentus“, – pastebi G. Devei-kienë.

Ji pabrëþia, kad policija ski-ria daug dëmesio Ðiliniø atlaiduo-se dalyvaujanèiø þmoniø saugu-mui ir jø daiktø prieþiûrai: dali-nami lankstinukai su informaci-ja apie saugumo priemones, au-tomobiliø statymo vietas ir atsa-komybæ uþ Keliø eismo taisykliøpaþeidimus. Tokia informacijapateikiama ir Raseiniø rajonospaudoje.

Kà pataria maldininkams?

Raseiniðkiø pareigûnø pata-rimai maldininkams – paprasti,

/Nuotr. Policijos komisariato/

2012 m. rugsëjo 4 d. 5

Dainius ÐEPETYS

Kai dauguma ðalies elevatoriøKai dauguma ðalies elevatoriøKai dauguma ðalies elevatoriøKai dauguma ðalies elevatoriøKai dauguma ðalies elevatoriø„spring„spring„spring„spring„springo“ didþiuliu ið laukø veþamøo“ didþiuliu ið laukø veþamøo“ didþiuliu ið laukø veþamøo“ didþiuliu ið laukø veþamøo“ didþiuliu ið laukø veþamøgrûdø kiekiu, UAB „Tgrûdø kiekiu, UAB „Tgrûdø kiekiu, UAB „Tgrûdø kiekiu, UAB „Tgrûdø kiekiu, UAB „Tiskûnø agro“iskûnø agro“iskûnø agro“iskûnø agro“iskûnø agro“specialistai nenustojo teiktispecialistai nenustojo teiktispecialistai nenustojo teiktispecialistai nenustojo teiktispecialistai nenustojo teiktipaslaugø rpaslaugø rpaslaugø rpaslaugø rpaslaugø rajono þemdirbiams. Dëlajono þemdirbiams. Dëlajono þemdirbiams. Dëlajono þemdirbiams. Dëlajono þemdirbiams. Dëlgrûdø eksporto problemø tiskûnie-grûdø eksporto problemø tiskûnie-grûdø eksporto problemø tiskûnie-grûdø eksporto problemø tiskûnie-grûdø eksporto problemø tiskûnie-èiai jau senokai bûtø priverstièiai jau senokai bûtø priverstièiai jau senokai bûtø priverstièiai jau senokai bûtø priverstièiai jau senokai bûtø priverstiþemdirbiams uþverti elevatoriausþemdirbiams uþverti elevatoriausþemdirbiams uþverti elevatoriausþemdirbiams uþverti elevatoriausþemdirbiams uþverti elevatoriausduris, taèiau á pagalbà pasitelkæduris, taèiau á pagalbà pasitelkæduris, taèiau á pagalbà pasitelkæduris, taèiau á pagalbà pasitelkæduris, taèiau á pagalbà pasitelkænaujas technologijas – specialiainaujas technologijas – specialiainaujas technologijas – specialiainaujas technologijas – specialiainaujas technologijas – specialiaigrûdams pilti skirtas þarnas,grûdams pilti skirtas þarnas,grûdams pilti skirtas þarnas,grûdams pilti skirtas þarnas,grûdams pilti skirtas þarnas,vadinamàsias rankoves – jie visvadinamàsias rankoves – jie visvadinamàsias rankoves – jie visvadinamàsias rankoves – jie visvadinamàsias rankoves – jie visdar priima ðiemet rekordiniudar priima ðiemet rekordiniudar priima ðiemet rekordiniudar priima ðiemet rekordiniudar priima ðiemet rekordiniuvadinamà derlivadinamà derlivadinamà derlivadinamà derlivadinamà derliø. Tø. Tø. Tø. Tø. Tiesa, vienuiesa, vienuiesa, vienuiesa, vienuiesa, vienumetu grûdai buvo priimami tik ið tømetu grûdai buvo priimami tik ið tømetu grûdai buvo priimami tik ið tømetu grûdai buvo priimami tik ið tømetu grûdai buvo priimami tik ið tøûkininkø, kurie buvo pasiraðæûkininkø, kurie buvo pasiraðæûkininkø, kurie buvo pasiraðæûkininkø, kurie buvo pasiraðæûkininkø, kurie buvo pasiraðæiðankstines jø pardavimo siðankstines jø pardavimo siðankstines jø pardavimo siðankstines jø pardavimo siðankstines jø pardavimo sutartis.utartis.utartis.utartis.utartis.

Naudoja naujà technologijà

Mûsø kraðte tokia grûdø lai-kymo technologija yra nauja, o

Naujos technologijos gelbëjo þemdirbius

Pritrûkussandëliø

grûdai pilami árankoves,

kuriosesupiltas derlius

– saugus betkokiu oru.

ðtai Skandinavijos ir kitø Vakarøðaliø ûkininkai jà naudoja jau

daug metø.„Tiskûnø agro“ direktorius

Þymantas Sirvidas sakë, kad perdienà á rankoves yra supilamamaþdaug 1 000 tonø grûdø. „Perdienà uþpildome tris þarnas,kiekvienoje jø sutalpindami po250–280 tonø grûdø. Rankovë-se gana ilgai galima laikyti nedrëgnesnius kaip 14 proc. drëg-numo javus, todël beveik visusjuos tenka papildomai dþiovinti“,– sakë Þ. Sirvidas.

Grûdø pripildytos rankovësbuvo sandëliuojamos specialiaitam reikalui iðasfaltuotoje nema-þoje aikðtëje, o kai joje pritrûkovietos, javai itin tvirtose trisluoks-nëse þarnose buvo sandëliuojamitiesiog ant iðlygintos dirbamosiosþemës.

Elevatoriuose vietosatsiras

Situacija elevatoriuose arti-miausiu metu turëtø þymiai pa-gerëti, nes lietuviðkø grûdø der-

liui ið Klaipëdos uosto iðgabentipasitelkti didesni laivai. Praëjusiàsavaitæ Klaipëdos uoste prisiðvar-tavo didþiausios iki ðiol talpos grû-dø eksportui skirtas laivas „Liber-ty dream“, kuris rengiasi iðveþti 63tûkst. tonø javø.

Iki ðiol grûdai buvo krauna-mi á maþdaug 5 tûkstanèiø tonøtalpos laivus, todël uoste ir aplinkjá susikaupë nemaþai vagonø sugrûdais. Artimiausiu metu á Klai-pëdos uostà atplauks ir maþesnëstalpos, po 30–40 tûkstanèiø tonø,laivai grûdams gabenti.

Jei supirkimo kainos dar pakils

Dël pagaliau atplaukusiø lai-vø, kurie pralauþë ledus ir iðjudi-no grûdø iðveþimà, ûkininkui Ri-èardui Reikertui priklausanèioseelevatoriaus javø saugyklose taippat atsiranda laisvos vietos. Taèiau,pasak elevatoriaus savininko, dëlsusidariusios átampos bei siekiantuþsitikrinti saugyklø rezervà, kaikuriø klasiø javai ir toliau bus san-dëliuojami rankovëse.

Kadangi dauguma rajoneesanèiø elevatoriø javapjûtësákarðèio metu buvo sklidini, ne-maþa dalis ûkininkø nukultus ja-vus sandëliavo savo technikos ga-raþuose, darþinëse ar kitose grû-dams laikyti nepritaikytose patal-pose. O dabar, situacijai gerëjant,þemdirbiai svarsto, ar grûdus ið-kart priduoti, ar vertëtø palauktipavasario, kai javø supirkimo kai-nos, manomai, dar pakils. Taèiaukà daryti su javø pilnomis patal-pomis?

Padëti iðspræsti ðià problemàjiems pasiryþæ „Tiskûnø agro“specialistai, kurie gali su visa grû-dø sandëliavimo rankovëse áran-ga atvykti á kiekvieno ûkininkokiemà ir pasirûpinti saugiu der-liaus laikymu pageidaujamà lai-kotarpá.

NEÞINANTIEMS!PIGIAUSIAI Këdainiuose

parduodame laminuotasgrindis, vidaus duris,

lauko dailylentes.Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C,

(uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526,el. paðtas [email protected]

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526,el. paðtas [email protected]

Þibuokliø g. 6, Këdainiai

Mûsø kraðte tokia grûdø laikymo technologija yra nauja, o ðtai Skandinavijos ir kitø Vakarø ðaliø ûkininkai jànaudoja jau daug metø.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursai

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos.UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe,neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu.TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojopaþymëjimus bei padedame pasiruoðtivalstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûsvairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokysvairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.

/Nuotr. autoriaus/


Dainius ÐEPETYS

VVVVValstybë, turinti rûpintis kiekvienu savo ðalies pilieèiu, varo áalstybë, turinti rûpintis kiekvienu savo ðalies pilieèiu, varo áalstybë, turinti rûpintis kiekvienu savo ðalies pilieèiu, varo áalstybë, turinti rûpintis kiekvienu savo ðalies pilieèiu, varo áalstybë, turinti rûpintis kiekvienu savo ðalies pilieèiu, varo áneviltá Vneviltá Vneviltá Vneviltá Vneviltá Vilainiø seniûnijos ûkininkà Jonà Misevièiø. Tilainiø seniûnijos ûkininkà Jonà Misevièiø. Tilainiø seniûnijos ûkininkà Jonà Misevièiø. Tilainiø seniûnijos ûkininkà Jonà Misevièiø. Tilainiø seniûnijos ûkininkà Jonà Misevièiø. Tiksliau,iksliau,iksliau,iksliau,iksliau,valstybës vardu tai daro jai nuosavybës teise priklausantys irvalstybës vardu tai daro jai nuosavybës teise priklausantys irvalstybës vardu tai daro jai nuosavybës teise priklausantys irvalstybës vardu tai daro jai nuosavybës teise priklausantys irvalstybës vardu tai daro jai nuosavybës teise priklausantys irakylai globojami stumbrakylai globojami stumbrakylai globojami stumbrakylai globojami stumbrakylai globojami stumbraiaiaiaiai.....

Valdiðki galvijai naikina privaèià nuosavybæ

J. Misevièiustvirtina, kadstumbrø grësmæjis patiria jautrejus metus.

/Nuotr. autoriaus/

/Nuotr. ið asm. J. Misevièiaus archyvo/

UAB „LUAB „LUAB „LUAB „LUAB „Langø era“angø era“angø era“angø era“angø era“siûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos kokybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasës

profilioprofilioprofilioprofilioprofilio (lango 1 kv. m kaina – nuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Lt), taip patbalkonø ástiklinimà, ðarvuotàsias duris bei roletus ir tinklelius

nuo vabzdþiø. Tel. 8 609 77 355, el. paðtas [email protected]

Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 litø), daþaispausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji

telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS).Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda

skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 litø). Parduodaautomobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës

g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties,bet norime pasidalinti Jûsø skausmu...

Vidos Aksenavièienës ámonëteikia visas laidojimo paslaugas visà parà.

Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais.Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà

nuomos atributikà.Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083.

Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios.

Pirmieji – lyg Dievo avinëliai

Prisimindamas pirmàsias pa-þintis su á Lietuvos Raudonàjà kny-gà áraðytais stambiausiais mûsøkraðto raguoèiais J. Misevièius pa-sakoja, kad prieð 15 metø bûdavonetgi be galo ádomu pamatyti pa-miðkëje besiganantá stumbrà.

„Su kaimyniniø ûkiø savinin-kais aptarinëdavome ðiuos egzo-tiðkus galvijus, spëliodavome,kaip jiems pavyko pasprukti ið ða-lia Krekenavos buvusio Paðiliøstumbryno, gal net kaþkiekdþiaugdavomës gausëjanèia lais-

vëje gyvenanèiø gyvûnø ávairovemûsø kraðte“, – pasakojo Vilai-niø ûkininkas.

Pavieniai stumbrai ar maþosjø grupelës, nors ir pamindþioda-vo aplink Ðventybrastá esanèiølaukø pasëlius, taèiau nei J. Mi-sevièius, nei kaimyniniø ûkiø ðei-mininkai didesnio dëmesio á juosnekreipë ir laukiniø gyvuliø pa-darytà þalà nuraðydavo á savoûkiø nuostolius.

Be to, ûkininkai puikiai þino-jo, kad ðie istoriniai gyvûnai yratarsi mûsø ðalies stiprybës simbo-liai ir kad juos saugo valstybë.

Laukuose – iðtaigingasmeniu

Ðiuo metu, J. Misevièiausteigimu, Ðventybrasèio ir aplinki-niuose miðkuose bei pamiðkiølaukymëse gyvena dvi didelësstumbrø bandos. Kiekvienà ið jøsudaro maþdaug 40 laukiniø gal-vijø áskaitant ir jø jauniklius.

„Niekaip negaliu sutikti sumiðkininkø ar aplinkosaugininkøteigimu, kad stumbrai – giriø gy-ventojai. Pagalvokite patys, kà ðiedidþiuliai þvërys gali veikti mið-kuose, kuo ðie atrajotojai tenmaitinsis?“ – klausë ûkininkas. Oðtai aplinkiniuose laukuose –maisto apstu: èia vos ne kiaurusmetus þaliuojantys þiemkenèiai,sultingi jaunø rapsø þelmenys,jau nekalbant apie saldþius cuk-riniø runkeliø laukus.

Ir þingsniuoja valdiðki galvi-jai per J. Misevièiaus ir kitø ûki-ninkø laukus. Jei stumbrai tik ës-tø, galbût þemdirbiai á tai ne-kreiptø dëmesio, taèiau jie iðtry-pia didþiulius pasëliø plotus, o kaibanda apsistoja nakvynës – guo-lius iðsiknisa net keliø hektarøplote.

Kompensacijos, jei bus, –nuostoliø nepadengs

Pagal valstybës ástatymais nu-statytà tvarkà, þemdirbiai, kurie

patyrë þalà nuo laukiniø gyvûnøveiklos, gali kreiptis á atsakingastarnybas dël nuostoliø atlyginimo.„Jau daug kartø drauge su kole-gomis raðëme raðtus Vilainiø se-niûnui, ðis juos teikë rajono savi-valdybës Þemës ûkio ir meliora-cijos skyriaus vedëjui, taèiau ið tomaþa naudos. Ðtai ðiemet jau triskartus á mûsø laukus buvo atva-þiavusi specialiai tam sudaryta ko-misija, matavo nuniokotus pasë-lius, skaièiavo, tikrino, bet, bentjau kol kas, tuo viskas ir baigësi“,– kalbëjo J. Misevièius.

Ûkininkas tikino, kad komi-sijai dël matavimø jokiø pretenzi-jø neturi, bet visiðkai nesutinka sunuostoliø skaièiavimo metodika.

„Ðiais metais vidutinis manolaukuose uþaugintø þieminiø kvie-èiø derlingumas buvo 7,6 t/ha, o pa-gal jø metodikà, skaièiuojant nuos-tolius, kaþkodël imamas 3,5 t/haderlingumas. Neþinia, ið kur iðtrauk-tas toks skaièius, gal tai 20 metø se-numo rajono derlingumo vidurkis“,– dëstë Vilainiø ûkininkas, abejo-damas, ar ið to skaièiavimo iðvis buskokios naudos, nes jam dar nesu-mokëta praëjusiais metais priskai-èiuota gana juokinga 500 litø nuos-toliø kompensacija.

Arba mes, arba jie

Per 600 ha dirbantis ûkinin-kas dël stumbrø daromos þalosjau nebeþino ir kur kreiptis, be to,

já labai jaudina vis didëjanti jø po-puliacija.

„Per abi bandas aplink ma-no laukus zuja apie 80 stumbrø.Ávertinus tai, jog apie pusë jø yrapatelës, galima numanyti, kad at-einanèiais metais bendras bandødydis gali siekti 120 raguoèiø“, –skaièiuoja J. Misevièius.

Þinant tai, kad ðie gyvûnai,praktiðkai, neturi prieðø ir ban-doje labai organizuotai saugo sa-vo jauniklius, su ûkininku nega-lima nesutikti.

Brakonieriai, nekalbant jauapie medþiotojus, stumbrø ðau-dyti nesiryþta jau vien todël, kadgerai prisimena atvejá, kai norve-gas mûsø kraðtuose nuðovëstumbrà. Uþ ðá medþioklës taisyk-liø paþeidimà uþsienieèiui skirta1 000 litø bauda, o þala gamtaiávertinta 5 500 litø.

Taigi valstybë uþ savo turtosunaikinimà atseikëjo ið peties, okas apgins paprastà duonos au-gintojà?

J. Misevièius ásitikinæs, kadvalstybë pati privalo pasirûpintisavo turtu, todël atmeta net ir ne-labai logiðkà galimybæ aptverti sa-vo þemes vielos tinklu.

„Gal greitai iðvis nebeturë-siu galimybës èia ûkininkauti, ta-èiau drauge su kaimyniniø ûkiøsavininkais nusprendëme eiti ikigalo – arba mes, arba jie“, – lygiððûká valstybiniams grobikamsmetë ûkininkas.

Suáþûlëjæ stumbrai nesibaimina ir po ûkininko kiemà paðëlioti.

El. pastas [email protected]

2012 m. rugsëjo 4 d. 11

„Perskaièiau ðio mënesio 7 die-nos „Rinkos aikðtëje“ iðspausdintàliepos mënesá uþregistruotø naujagi-miø sàraðà – ir apstulbau“, – raðoredakcijai dotnuviðkis Kazimieras.

Vyriðká nustebino mûsø mies-te ir rajone gimusiø bei uþregist-ruotø kai kuriø naujagimiø vardøbei pavardþiø raðyba. „Jau ne pir-mi metai kaista aistros dël lenkiðkøvardø ir pavardþiø raðybos asmeni-niuose dokumentuose. Nenorimeásileisti á pasus dvigubos w. Dël to netsugedo ir toliau komplikuojasi san-tykiai su kaimynine Lenkija. Bet pa-þiûrëkime, koká uþregistruotø nauja-gimiø sàraðà gauname ið rajono met-rikacijos biuro – kokie vardai, ko-kios pavardës! Pavyzdþiui, HarryMaxwell. Sutinku, galbût ðio kûdi-kio vienas ið tëvø, o gal abudu – sve-timðaliai. Bet argi kitos, ne lenkø tau-tybës asmenø dokumentuose, pvz.gimimo metrikuose, jau gali bûti ra-ðoma dviguba w? Ir tai nebekenkia

mûsø kalbai?Dar didesnæ nuostabà kelia ki-

ta, grynai rusiðka pavardë – Michai-lov. Kodël dabar ji raðoma taip, kaipabsoliuèiai nebûdinga lietuviø kal-bai ir iðkraipo vardo tarimà – Mik-haylov? Juk tokiø priebalsiø deriniø,kaip kh lietuviø kalboje nëra, nebentkokioje nors vietnamieèiø ar filipi-nieèiø kalboje... Ið kur juos iðtraukëkûdikio tëvai ir kodël jø nepaproti-no metrikacijos biuro darbuotojai?

Dar keistesnis, ðvelniai tariant,pavyzdys – vardas Rebecca. Ið pa-vardës aiðku, kad kûdikio tëvai, arbent vienas ið tëvø – lietuvis. Tad ko-dël taip keistai ir mûsø kalbai abso-liuèiai nepriimtinai áraðytas kûdikiovardas á jo pirmàjá asmens doku-mentà – gimimo liudijimà?

Norëtøsi suþinoti, kà apie visatai galvoja metrikacijos skyriaus dar-buotojai.“

Dotnuviðkio Kazimiero laiðkàkomentuoja Civilinës metrikacijos

skyriaus vyr. specialistë StasëPIKÈILINGIENË:

„Visi jûsø skaitytojo laiðke pa-minëti vaikai yra gimæ uþsienyje,emigrantø ðeimose, ir uþsienyje uþ-registruoti. Mes tik perraðome pir-miná jø dokumentà. Dvigubos rai-dës w nei varduose, nei pavardëseá dokumentus neraðome, nes joslietuviðkoje abëcëlëje nëra. Vietojjos raðome paprastà lietuviðkà vraidæ. Dvigubà w áraðome, jeigu jiyra originale, tik gimimo vietos pa-vadinime. Dël kitø asmenvardþiøraðybos – jeigu uþsienyje uþregist-ruotuose asmenvardþiuose naudo-jamos lietuviðkoje abëcëlëje esan-èios raidës, tai mes, kaip minëjau,juos tiktai perraðome, nieko ne-keisdami. Þinoma, liûdna, kad á uþ-siená iðvykæ lietuviai vis daþniau sa-vo vaikø vardus ir pavardes sten-giasi uþtempti ant uþsienietiðkokurpalio. Bet mes esame bejëgiaikà nors pakeisti.“

Maxwell, Mikhaylov, Rebecca ir kiti„Ar suga-

dinto popieriniobanknoto vertën e g r á þ t a m a idingsta? Netyèiaperplëðiau pusiau20 litø banknotà.Pinigus buvau ga-væs ið tëvø kepu-rei nusipirkti. Ta-èiau perplëðto pi-nigo ið manæsniekur neëmë, otëvai vël duoti pi-nigø atsisako.Nejaugi turësiu iðmesti tuos 20 li-tø?“ – klausia vienos miesto pa-grindinës mokyklos moksleivisTadas.

Á moksleivio klausimà atsa-ko banko „Swedbank“ valdytojasKæstutis POVILAUSKAS:

Banknotas perplyðo pusiau

„Tadas bet kurià dienà galiateiti á mûsø bankà ir atsineðtinetyèia perplëðtà banknotà. Jei-gu tik banknotas nebus sunioko-tas taip, kad nebus ámanomaáskaityti jo numerio, jis bus pa-keistas be jokiø kliûèiø.“

„Kodël Këdainiuose nëratvarkingo vieðojo tualeto, kaip ki-tuose miestuose?

Anksèiau rajono savivaldybëspirmajame aukðte veikë vieðasis tu-aletas. Dabar jis uþrakintas, bentjau ið gatvës pusës. Árengë vieðàjátualetà prie ðeðtadieninio turgaus,bet kas ið to? Vienos jo durys visa-da uþrakintos, o kitos iðlauþtos.Miesto centre esanèiose „Maxi-mos“ ir „Norfos“ parduotuvëse vie-ðøjø tualetø nëra. Prekybos centre„Iki-Giraitë“ – yra, bet taip pat vi-sada uþrakintas. Tad kur bëgtiþmogui, jeigu prispiria gamtinis rei-kalas? Tuo labiau kad ir rodykliøtrûksta“, – klausia këdainietë Vi-da Kerulienë, nepatenkinta esa-ma padëtimi.

Këdainietës laiðkà komen-tuoja Këdainiø miesto seniûnijosseniûno pavaduotojas AlgirdasKRIVIÈIUS:

„Savivaldybës patalpose vie-ðojo tualeto seniai nebëra, tenesantis tualetas skirtas tik vieti-niams poreikiams. SavivaldybësArchitektûros ir urbanistikos sky-

Gamta prispyrë.Kur bëgti?

riaus darbuotojai surado vieða-jam tualetui tinkamà vietà prieðeðtadieninio turgaus, ten jis irpastatytas. Netiesa, kad juo ne-galima naudotis – jis priþiûrimas,ir tikrai visos jo durys nebûna uþ-rakintos.

Dël parduotuviø ir prekyboscentrø galiu pasakyti tik tiek – taiprivaèios ástaigos ir tvarkosi taip,kaip joms atrodo tinkama, mesjoms nurodinëti negalime. TaèiauKëdainiø mieste, turistø gausiailankomame senamiestyje yra darvienas vieðasis tualetas – tvarkin-gas ir gerai priþiûrimas. Jis yraRadvilø gatvëje, Archyvø pasta-te, áëjimas ið kiemo pusës.

Taèiau dël vieno dalyko laið-ko autorë teisi – informacijosapie vieðuosius miesto tualetustikrai trûksta. Be to, chuliganaikartais persuka rodykles á kità pu-sæ, tyèia klaidindami þmones. Pa-sistengsime artimiausiu laiku pa-dëtá sutvarkyti – kur reikia, pa-statyti naujas rodykles, o klaidi-nanèias – atstatyti, kad rodytø tei-singà kryptá.“

Á „Rinkos aikðtës“ laikraðèioredakcijà kreipësi grupë darþeli-nukø ir mokiniø tëvø. Jie klau-sia: „Kodël niekas nereaguoja ámûsø signalus?“

Josvainiø seniûnijoje Skaist-giriø kaimo mokykloje besimo-kanèiø vaikø tëvai praneðë: „Mo-kyklos teritorijoje stovi avarinësbûklës pavësinës. Nuo jø stogøkrentantis senas ðiferis kelia nuo-latinæ grësmæ èia þaidþiantiems

vaikams. Nekalbant jau apie tai,kad tas ðiferis ið viso pavojingasvaikø sveikatai. Jis jau keièiamasvisoje Lietuvoje, bet vaikø sveika-ta, matyt, maþai kam rûpi. Messkundëmës Josvainiø seniûnui, jisþadëjo spræsti ðià problemà, bet pa-þado vis netesi.“

Pakomentuoti skaistgirieèiøskundà papraðëme Josvainiø se-niûnà Algimantà SIRVIDÀ:

„Anksèiau Skaistgiriø mo-

Laukia, kol uþgrius?

VVVVVilniaus galerijoje „Arka“ surengta penktoji Lietuvos tekstilës bienalë „Að Mano Man“, skirta menininkoilniaus galerijoje „Arka“ surengta penktoji Lietuvos tekstilës bienalë „Að Mano Man“, skirta menininkoilniaus galerijoje „Arka“ surengta penktoji Lietuvos tekstilës bienalë „Að Mano Man“, skirta menininkoilniaus galerijoje „Arka“ surengta penktoji Lietuvos tekstilës bienalë „Að Mano Man“, skirta menininkoilniaus galerijoje „Arka“ surengta penktoji Lietuvos tekstilës bienalë „Að Mano Man“, skirta menininkoegzistencijos iðskirtinumo problematikaiegzistencijos iðskirtinumo problematikaiegzistencijos iðskirtinumo problematikaiegzistencijos iðskirtinumo problematikaiegzistencijos iðskirtinumo problematikai. Dþiaugiamës, jog Këdainiø meno mylëtojai rugsëjo 7–spalio 20. Dþiaugiamës, jog Këdainiø meno mylëtojai rugsëjo 7–spalio 20. Dþiaugiamës, jog Këdainiø meno mylëtojai rugsëjo 7–spalio 20. Dþiaugiamës, jog Këdainiø meno mylëtojai rugsëjo 7–spalio 20. Dþiaugiamës, jog Këdainiø meno mylëtojai rugsëjo 7–spalio 20dienomis turës galimybæ ekspozicijà pamatyti savo mieste – Janinos Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje.dienomis turës galimybæ ekspozicijà pamatyti savo mieste – Janinos Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje.dienomis turës galimybæ ekspozicijà pamatyti savo mieste – Janinos Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje.dienomis turës galimybæ ekspozicijà pamatyti savo mieste – Janinos Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje.dienomis turës galimybæ ekspozicijà pamatyti savo mieste – Janinos Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje.

kyklëlës nebuvo mûsø balanse, jipriklausë Kunioniø mokyklai.Tad ir rûpintis jos statiniais pri-klausë kitoms institucijoms. Ta-èiau kai buvo naikinama Kunio-niø mokykla, jos skyrius Skaist-giriuose buvo pervestas á mûsøbalansà, todël dabar jos irstantysstatiniai – seniûnijos bëda. Mesjau aptarëme tà klausimà ir pri-ëmëme sprendimà – nugriautipavojø vaikams kelianèià pavësi-næ ir iðveþti ið mokyklos teritori-jos medþiagas, ið kuriø ji buvo pa-statyta, pirmoje eilëje – senà sto-go ðiferá.“

Penktoji tekstilës bienalë „Að Mano Man“

Parodoje dalyvaujantystekstilininkai bando atsakyti áklausimà – kas yra individualy-bë: tuðèias popieriaus lapas, ku-riame þenklus áspaudþia stipriau-si iðgyvenimai ir emocijos, pada-rydami, anot Johno Locke’o,þmogø veidrodiniu aplinkos at-spindþiu, ar prigimtis, ðeima, tra-dicijos, religija?

Tekstilininkai patvirtina, kadðiuolaikiniame mene savo iðskir-tinumà galima deklaruoti labaiávairiais bûdais – netradicine lai-kysena, naujomis technologijomisir etninio savitumo poþymiais, pa-sitelkiant tradicinæ, inovatyviàtarpdalykinio meno raiðkà.

Parodoje eksponuojami kû-riniai atlikti ávairia technika: nuotradicinës tekstilës iki autoriniøatradimø.

Visgi svarbiausia iðlieka idë-ja, daþniausiai bûtent ji padiktuo-ja atlikimo technologijos bei me-dþiagø pasirinkimà. Iðgyventà irsukauptà asmeninæ informacijàmenininkas sugeba apdirbti, pa-ruoðti bei pasukti reikiama lin-kme taip, kad sukurtø neátikëti-nus rezultatus.

Janinos Monkutës-Marksmuziejaus-galerijos inf.


Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniøautoriø nuomonës gali nesutapti

SpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdino UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë

TTTTTel. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TELE2)ELE2)ELE2)ELE2)ELE2)

KORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTAAAAAIIIII

TTTTTel. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 5111111

Stilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûra – – – – – Inga ValiukevièienëSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nr. 573. 573. 573. 573. 573

Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376

4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr. 896. 896. 896. 896. 896TTTTTiraþas 5 780 egz.iraþas 5 780 egz.iraþas 5 780 egz.iraþas 5 780 egz.iraþas 5 780 egz.

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,el. pastasel. pastasel. pastasel. pastasel. pastas [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]

tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444

Direktorë-vyr. redaktorëVVVVVitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienë

Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai

AsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiskelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –

tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763El. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtas

[email protected]@[email protected]@[email protected]. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas redakcijaredakcijaredakcijaredakcijaredakcija@@@@@rinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.lt

Irma BajorûnëGiedrûna GirdenytëIrmina Valantonytë

Auðra MalinauskienëJovita Þebrauskaitë

www.rinkosaikste.lt

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Pilietinës iniciatyvos“ remia


VVVVVaikams gerai paþástamiaikams gerai paþástamiaikams gerai paþástamiaikams gerai paþástamiaikams gerai paþástamipasakø personaþaipasakø personaþaipasakø personaþaipasakø personaþaipasakø personaþai, vaikiðkos, vaikiðkos, vaikiðkos, vaikiðkos, vaikiðkosdainelës, muzika, vëjo neðioja-dainelës, muzika, vëjo neðioja-dainelës, muzika, vëjo neðioja-dainelës, muzika, vëjo neðioja-dainelës, muzika, vëjo neðioja-mi muilo burbulai ar ant pievosmi muilo burbulai ar ant pievosmi muilo burbulai ar ant pievosmi muilo burbulai ar ant pievosmi muilo burbulai ar ant pievosgainiojamas futbolo kamuolys –gainiojamas futbolo kamuolys –gainiojamas futbolo kamuolys –gainiojamas futbolo kamuolys –gainiojamas futbolo kamuolys –vaikø darþeliuose tai niekovaikø darþeliuose tai niekovaikø darþeliuose tai niekovaikø darþeliuose tai niekovaikø darþeliuose tai niekonauja, taèiau praëjusá ðeðtadie-nauja, taèiau praëjusá ðeðtadie-nauja, taèiau praëjusá ðeðtadie-nauja, taèiau praëjusá ðeðtadie-nauja, taèiau praëjusá ðeðtadie-ná mokykloje-darþelyje „Purie-ná mokykloje-darþelyje „Purie-ná mokykloje-darþelyje „Purie-ná mokykloje-darþelyje „Purie-ná mokykloje-darþelyje „Purie-na“ ávykusi ðventë „Rudensna“ ávykusi ðventë „Rudensna“ ávykusi ðventë „Rudensna“ ávykusi ðventë „Rudensna“ ávykusi ðventë „Rudenssûpuoklëse“ iðsiskyrë tuo, kad ásûpuoklëse“ iðsiskyrë tuo, kad ásûpuoklëse“ iðsiskyrë tuo, kad ásûpuoklëse“ iðsiskyrë tuo, kad ásûpuoklëse“ iðsiskyrë tuo, kad ájà buvo pakviesti viso mikrora-jà buvo pakviesti viso mikrora-jà buvo pakviesti viso mikrora-jà buvo pakviesti viso mikrora-jà buvo pakviesti viso mikrora-jono darþelinukai su savojono darþelinukai su savojono darþelinukai su savojono darþelinukai su savojono darþelinukai su savotëveliais.tëveliais.tëveliais.tëveliais.tëveliais.

„Puriena“ tai darë pirmà kar-tà, ir tokios ðventës iniciatorë bu-vo muzikos mokytoja, meninio ug-dymo pedagogë Dalia Ivoðkienë,ðventëje atlikusi Plepalø virëjosvaidmená.

Mokyklos-darþelio direktorëBirutë Naruðevièienë „Rinkosaikðtei“ teigë, kad D. Ivoðkienëjau pavasará turëjo „Rudens sû-puokliø“ idëjà, pasidalino ja su ki-tomis pedagogëmis, ðios pritarësumanymui ir ëmë po truputá re-

Plepalø virëjos uþkaistas puodas neprisvilo

petuoti.„Rugsëjo 1-oji seniai buvo su-

tapusi su ðeðtadieniu, o ðiemet ji– nedarbo diena, todël tëveliaigalëjo ateiti kartu su vaikais, pa-justi ðios dienos dþiaugsmà, pri-siminti savo Rugsëjo 1-àsias“, –sakë B. Naruðevièienë.

Ji tvirtino esanti labai dëkin-ga pedagogëms, kad jos tokios ak-tyvios, kad nori ðvæsti ne tik su vai-kais, bet ir jø tëveliais. Direktorëdþiaugësi grupiø auklëtojø iðra-dingumu, muzikalumu, dainingu-

mu, gebëjimu ðokti ir noru pra-dþiuginti kitus.

Direktorës teigimu, „Purie-nos“ vaikams Rugsëjo 1-àjà visa-da bûna parengiami spektakliai,taèiau darbo dienomis daugumosmaþyliø tëveliai negali jø stebëti.Spektaklis bûna parodomas mu-zikos salëje, o ðiemet ir jis, ir visaðventë vyko mokyklos-darþeliokieme, kur buvo laukiami ne tik„Purienos“ darþelinukai ir mo-kyklinukai, bet ir viso mikrorajo-no maþyliai.

Tai – tik dalis susirinkusiøjø á ðventæ „Purienoje”.

Plepalø virëjos vaidmená atlikusi D. Ivoðkienë – ðventës sumanytoja.

Grupiø auklëtojos nepatingëjo tapti vaikams gerai paþástamais pasakøpersonaþais, ir vaikai dþiûgavo juos matydami.

Dijus Gabrielius, kurá á ðventæ atlydëjomama ir jaunëlis brolis, ðiemet jaupradëjo lankyti paruoðiamàjà grupæ.

Þaisti futbolà buvo pakviesti ne tik vaikai, bet ir tëveliai. Visos komandos azartiðkai gainiojo kamuolá po pievelæ.

Vaikui ádomu viskas, kas vykstaaplinkui.

Vëjas tuoj pagaus ir nuneðspalvingus muilo burbulus.

Tëèiai irgi susidomëjæ tuo, kas rodoma jø vaikams.

/Nuotr. autorës/

Á ratelá vaikus ir tëvelius kvietë iðradingosios auklëtojos.



Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. rugsëjo 4 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Portretas

Bly

kst

ë

Tai ádomu

/Nukelta á 9 psl./

/Nukelta á 8 psl./

Pelëdnagiø centrà ðiemet papuoðæs roþynas jau ruoðiasiPelëdnagiø centrà ðiemet papuoðæs roþynas jau ruoðiasiPelëdnagiø centrà ðiemet papuoðæs roþynas jau ruoðiasiPelëdnagiø centrà ðiemet papuoðæs roþynas jau ruoðiasiPelëdnagiø centrà ðiemet papuoðæs roþynas jau ruoðiasiþiemaiþiemaiþiemaiþiemaiþiemai. V. V. V. V. Vasarà savo groþá miestelio þmonëms ir sveèiamsasarà savo groþá miestelio þmonëms ir sveèiamsasarà savo groþá miestelio þmonëms ir sveèiamsasarà savo groþá miestelio þmonëms ir sveèiamsasarà savo groþá miestelio þmonëms ir sveèiamsdovanojusios 135 ávairiø spalvø roþës skleidþia paskutiniusdovanojusios 135 ávairiø spalvø roþës skleidþia paskutiniusdovanojusios 135 ávairiø spalvø roþës skleidþia paskutiniusdovanojusios 135 ávairiø spalvø roþës skleidþia paskutiniusdovanojusios 135 ávairiø spalvø roþës skleidþia paskutiniusðiø metø þiedus.ðiø metø þiedus.ðiø metø þiedus.ðiø metø þiedus.ðiø metø þiedus.

Pelëdnagiø seniûnasValentinas Tamulis daugskaito apie roþiø prieþiû-

rà ir þino, kad paskutiniøjø þie-dø skinti nereikia. Baigiantis va-sarai roþynas nebetræðiamas irnelaistomas, kad augalai pasi-ruoðtø þiemoti.

Didþiulis roþynas Pelëdna-giuose atsirado ðá pavasará. Se-niûnas pasakojo, kad beveikprieð metus á já kreipësi këdainie-tis Vincentas Juðkûnas ir pasiû-lë ásigyti ið jo roþiø sodinukus.

Vyriðkis daug metø auginoroþes, prekiavo þiedais, o sulau-

kæs garbaus amþiaus norëjo ati-duoti iðpuoselëtus augalus á pati-kimas rankas. Vieðëdamas pas pa-þástamus Pelëdnagiuose pro dau-giabuèio langà jis pamatë roþynuilabai tinkamà vietà paèiame gy-venvietës viduryje.

Spalvingas roþynasPelëdnagiø centre dþiugina

gyventojus ir sveèius./Nuotr. autorës/

Pelëdnagiø roþynas skleidþia paskutinius þiedus

Auðra MALINAUSKIENË

Kasmet rugsëjo 1-àjà ilgameèiams Surviliðkio VKasmet rugsëjo 1-àjà ilgameèiams Surviliðkio VKasmet rugsëjo 1-àjà ilgameèiams Surviliðkio VKasmet rugsëjo 1-àjà ilgameèiams Surviliðkio VKasmet rugsëjo 1-àjà ilgameèiams Surviliðkio V. Svirskio. Svirskio. Svirskio. Svirskio. Svirskiopagrindinës mokyklos mokytojams Reginai ir Juozuipagrindinës mokyklos mokytojams Reginai ir Juozuipagrindinës mokyklos mokytojams Reginai ir Juozuipagrindinës mokyklos mokytojams Reginai ir Juozuipagrindinës mokyklos mokytojams Reginai ir JuozuiLESKAUSKAMS stipriau suplaka ðirdis. „Nuo to laiko, kai iðëjome áLESKAUSKAMS stipriau suplaka ðirdis. „Nuo to laiko, kai iðëjome áLESKAUSKAMS stipriau suplaka ðirdis. „Nuo to laiko, kai iðëjome áLESKAUSKAMS stipriau suplaka ðirdis. „Nuo to laiko, kai iðëjome áLESKAUSKAMS stipriau suplaka ðirdis. „Nuo to laiko, kai iðëjome áuþtarnautà poilsá, kasmet pirmàjà Mokslo ir þiniø dienàuþtarnautà poilsá, kasmet pirmàjà Mokslo ir þiniø dienàuþtarnautà poilsá, kasmet pirmàjà Mokslo ir þiniø dienàuþtarnautà poilsá, kasmet pirmàjà Mokslo ir þiniø dienàuþtarnautà poilsá, kasmet pirmàjà Mokslo ir þiniø dienàsusijaudiname ir nubraukiame aðarà. Ne kiekvienà kartà, betsusijaudiname ir nubraukiame aðarà. Ne kiekvienà kartà, betsusijaudiname ir nubraukiame aðarà. Ne kiekvienà kartà, betsusijaudiname ir nubraukiame aðarà. Ne kiekvienà kartà, betsusijaudiname ir nubraukiame aðarà. Ne kiekvienà kartà, bettàdien daþnai uþsukame á mokyklà, kur rengiama graþi ðventë“, –tàdien daþnai uþsukame á mokyklà, kur rengiama graþi ðventë“, –tàdien daþnai uþsukame á mokyklà, kur rengiama graþi ðventë“, –tàdien daþnai uþsukame á mokyklà, kur rengiama graþi ðventë“, –tàdien daþnai uþsukame á mokyklà, kur rengiama graþi ðventë“, –abu sutartinai prisipaþino sutuoktiniaiabu sutartinai prisipaþino sutuoktiniaiabu sutartinai prisipaþino sutuoktiniaiabu sutartinai prisipaþino sutuoktiniaiabu sutartinai prisipaþino sutuoktiniai.....

1777– tais metais pirmà kar-

tà istoriniuose ðaltiniuose pa-minëta Surviliðkio parapijinëmokykla. Þinios apie pradi-næ mokyklà surinktos nuo1860 metø.

1956– tais metais keturiuose

mediniuose pastatuose ákur-ta vidurinë mokykla. 1964-ai-siais pastatytas dviejø aukð-tø priestatas, vëliau – ben-drabutis prie mokyklos.

1992– tø metø lapkrièio 9 die-

nà Surviliðkio vidurinei mo-kyklai suteiktas Vinco Svirs-kio vardas. Ðis potvarkis ápa-reigojo mokyklos mokinius irmokytojus plaèiau domëtisdievdirbio gyvenimu ir kûry-ba, gilintis á tautos paproèiusir tradicijas.

2001– tais metais rugsëjo 1 d.

vidurinë mokykla pertvarkytaá pagrindinæ ugdymo ástaigà.

Nepamirðo iki ðiol

Dvi mokiniø kartas uþauginæR. ir J. Leskauskai pasakojo, kadkasmet rugsëjo 1-àjà á jø butà, va-dinamajame mokytojø name, ne-ðini gëlëmis suguþa mokiniai.

„Pamatytumëte, kokie maþu-liukai pas mus ateina. Labai jaisdþiaugiamës. Buvæ ir dabartiniaimokiniai mus aplanko ir per Mo-

kytojo dienà. Neretai auklëtiniaimums atveda savo vaikus parody-ti. Nueinu á mokyklà. Dabar jojedaug kas yra pasikeitæ, net grau-du pasidaro. Ypaè pagerëjo ma-terialinë bazë, taèiau dalies vaikøelgesys pablogëjo“, – susijaudinoR. Leskauskienë.

Mokytojas turi mylëti irákvëpti vaikus

Ilgametë istorijosmokytojaR. Leskauskienë– daþna vieðniaSurviliðkioV. Svirskiopagrindinësmokyklosrenginiuose.


Kûryba

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Kur daugiausia þmonës pasi-ðneka visokiais klausimais? Þino-ma, ligoninëje. Visokie keliai èiajuos atveda ir visokiø dalykø galiiðgirsti. Juk jokiø pramogø, jokiodarbo ir sveikatinimo procedûrosne madoj – guli þmonës ir tiek. Kainusibosta tylëti ir þiûrëti á lubas,ima ir pradeda kalbëtis pirmiau-sia, þinoma, apie ligas ir apie me-dikus. Kitur tokia tematika retaiuþkliûva.

Tik kai dejuojama, kur gydokartais neþinia nuo ko, apie me-dicinà daugiausia ir ðnekama. Tie-siog pabunda smalsumas viso-kiems medicininiams dalykams.Gerai, kai tà smalsumà ðvelniaiglosto medikø veiksmai ir þinios,visada suteikianèios vilties ligoni-nei. Tik ðiais laikais, kai viskas pi-nigu matuojama, kai jis tampa gy-venimo tikslu, medicinoje, kaip irkitose gyvenimo srityse, atsirandatokiø personø, kurioms þmogusnerûpi...

– Þinot, kà iðgirdau? – klau-sia ligoniø atëjusioji ið korido-riaus.

– Gal kà naujo? – susidomivisos, galvas pakëlusios.

– „N“ palatoje guli tokia sim-patiðka senutë. Atsivarë sesutë antstovo butelá laðinamøjø ir sako:

– Dabar jus maitinsiu...– O nuo ko jûs mane èia gy-

dysite? Kokie èia vaistukai? –klausia senutë.

– Nuo pasiutligës, – atrëþiasesutë, tiesa, dabar slaugytoja va-dinama.

– Taip ir pasakë? – stebisi li-gonës.

– Tai va kaip... Vietoj nuoðir-daus paaiðkinimo lyg pliauska tvo-jo moteriðkei per galvà... Susigû-þë vargðelë ir iðtiesë rankà, o proakiø kampuèius, maèiau, aðarosnusirito... Kaþin, ar toks gydymasjai daug padës...

Po procedûrø á palatà gráþtadar viena ligonë su nauja þinia:

– Vakar vienai moteriai þar-nynà sutrumpino.

– Tai nuo kokios ligos jà gel-bëjo? Gal vëþio? – domisi bendrolikimo draugës.

– Sako, buvo dantø protezodalá prarijusi, tai vielutë ásmigo áþarnà ir pradëjo jà draskyti. Ne tikvalgyti moteris negalëjo, bet irskausmus didþiausius ilgai kentë...

– Ak, tie dantys! Savo neturi,Gyvenu savo auklëtiniø kaimynystë-Gyvenu savo auklëtiniø kaimynystë-Gyvenu savo auklëtiniø kaimynystë-Gyvenu savo auklëtiniø kaimynystë-Gyvenu savo auklëtiniø kaimynystë-je, todël juos matau nuolat: maudan-je, todël juos matau nuolat: maudan-je, todël juos matau nuolat: maudan-je, todël juos matau nuolat: maudan-je, todël juos matau nuolat: maudan-tis, þaidþiant, pagelbëjant tëvamstis, þaidþiant, pagelbëjant tëvamstis, þaidþiant, pagelbëjant tëvamstis, þaidþiant, pagelbëjant tëvamstis, þaidþiant, pagelbëjant tëvamstvarkytis sodybose ir prie namø.tvarkytis sodybose ir prie namø.tvarkytis sodybose ir prie namø.tvarkytis sodybose ir prie namø.tvarkytis sodybose ir prie namø.

Ðià vasarà mane labai malo-niai nuteikë graþus ir nesavanau-diðkas þmogaus poelgis Surviliðkiomiestelyje. Pas mus neseniai atsi-këlë gyventi Eugenijus Ambraðkasu þmona ir vienturèiu sûnumi.

Ðeima labai graþiai ir skonin-gai susitvarkë savo sodybà ir ið kar-to prie jos vejoje pastatë futbolovartus. Pagalvojau, kaip smaguvaikui, kai ðitokia atrakcija po na-

mø langais ir kokie ðaunûs tëve-liai, besirûpinantys savo atþala.

Antras netikëtumas buvo ta-da, kai, didelei mano nuostabai,pats E. Ambraðka stojo á vartus, otuntas kaimo vaikø tapo jo ko-manda. Kiek klegesio, dþiaugsmoþmogus suteikë tiems, kurie nuoryto iki vakaro neturi veiklos, ne-þino, kuo uþsiimti, ir miestelio gat-vës yra vienintelis jø laisvalaikis.

Visi surviliðkieèiai mëgstamaudytis Sûriðkiø karjere. Èia vëlsutikome Eugenijø, kuris atbildë-jo su visu vaikø pulku, nes kai ku-riems karjerà pasiekti pësèiomis

yra per toli, o atveþti nëra kam.Nesavanaudiðkas þmogus atveþëvaikus, pasirûpino jø saugumu irdovanojo dþiaugsmà.

Jis neuþdarë savo graþiø na-mø vartø tiems, kuriems niekas jøneatidaro. Norisi tikëti, kad ir E.Ambraðkos ðirdis atvira dar dau-geliui gerø savojo kaimo darbø. Oþiûrint á tokius poelgius ir á juosdarantá þmogø, darosi smagu: nevisi sustabarëjome, ne visi þiûri-me tik savo kiemo.

Stasë ÐILEIKIENË,Surviliðkio V. Svirskio pagrindinës

mokyklos mokytoja

Atëjo naujieji mokslo metaiAtëjo naujieji mokslo metaiAtëjo naujieji mokslo metaiAtëjo naujieji mokslo metaiAtëjo naujieji mokslo metai.....Pagalvojau, kad labai geraPagalvojau, kad labai geraPagalvojau, kad labai geraPagalvojau, kad labai geraPagalvojau, kad labai geramokytis tokioje aplinkoje, kurmokytis tokioje aplinkoje, kurmokytis tokioje aplinkoje, kurmokytis tokioje aplinkoje, kurmokytis tokioje aplinkoje, kursuteikiamos ne tik þinios, bet irsuteikiamos ne tik þinios, bet irsuteikiamos ne tik þinios, bet irsuteikiamos ne tik þinios, bet irsuteikiamos ne tik þinios, bet irsudaromos sàlygos asmeniniamsudaromos sàlygos asmeniniamsudaromos sàlygos asmeniniamsudaromos sàlygos asmeniniamsudaromos sàlygos asmeniniamkiekvieno mokinio tobulëjimuikiekvieno mokinio tobulëjimuikiekvieno mokinio tobulëjimuikiekvieno mokinio tobulëjimuikiekvieno mokinio tobulëjimui.....

Ar mano mokykla iðskirtinë?Taip, nes vykdo ávairias neforma-laus ugdymo programas, mokyto-jai geranoriðkai jose dalyvauja, pa-laiko ir skatina jø dalyvius.

Visai neseniai, maþdaug

prieð metus, pirmà kartà iðgirdauapie mokykloje vykdomà dar vie-nà neformalaus ugdymo progra-mà „Tarptautinius jaunimo apdo-vanojimus“, kurios tikslas – ak-tyvi veikla, savæs tobulinimas, po-mëgiø raiðka, socialiniø kompe-tencijø ugdymas. Visa tai manelabai suþavëjo, nes visada siekiautobulinti saviraiðkà, aktyviai da-lyvauti naudingoje veikloje, todëlir tapau ðios programos dalyve.

Ðiandien, kai per metus ma-

no pirmuosius knygutës pusla-pius uþpildþiau prasmingos veik-los atþymomis ir ávertinimais, esupatenkinta tuo, kà padariau, ir,svarbiausia, tuo, kà pasekiau.

Dalyvaudama ðioje progra-moje tapau dràsesnë, ágijau pasi-tikëjimo savo jëgomis ir turimo-mis þiniomis, pradëjau aktyviaidalyvauti visuomeniniame gyve-nime, iðlavinau savo pieðimo ágû-dþius. Todël ir toliau dalyvaujujoje, nes ásitikinau, kad tai nau-dinga ne tik man paèiai, bet ir ki-tiems.

Viktorija ORLAITË,„Atþalyno“ gimnazijos deðimtokë

Iðëjusi pasivaikðèioti po miestàIðëjusi pasivaikðèioti po miestàIðëjusi pasivaikðèioti po miestàIðëjusi pasivaikðèioti po miestàIðëjusi pasivaikðèioti po miestàpastebiu tokiø vietø, kuriomispastebiu tokiø vietø, kuriomispastebiu tokiø vietø, kuriomispastebiu tokiø vietø, kuriomispastebiu tokiø vietø, kuriomisgalima pasidþiaugtigalima pasidþiaugtigalima pasidþiaugtigalima pasidþiaugtigalima pasidþiaugti, bet daug ir, bet daug ir, bet daug ir, bet daug ir, bet daug irnedþiuginanèiø praeivio.nedþiuginanèiø praeivio.nedþiuginanèiø praeivio.nedþiuginanèiø praeivio.nedþiuginanèiø praeivio.

Kadaise árengtas mediniøskulptûrø takas tarp Tilto gatvësir Smilgos upelio jaukus, tik lau-kia atnaujinimo. Nenuostabu, kadmedinës skulptûros nebeatrodoðvieþios – jos ten stovi daug metø.Medá bûtinai reikëtø atnaujinti,bent ðiek tiek restauruoti.

To paties reikalauja ir prie par-ko stovinèios medinës skulptûros.Takas nuo Vaivorykðtës tilto Kaunogatvës link populiarus, daug þmoniøjuo keliauja á kapines ar á darbus.Bet jis labai ðaltas ir nykus.

Norëtøsi, kad ðalia jo bûtøpasodinta medeliø, krûmø.

Miesto tvarkytojai atsiremiaá aiðkinimus, kad tai brangu. Betjuk nebûtina sodinti dekoratyvi-niø augalø ið medelynø.

Tuoj prasidës medeliø sodi-nimo metas. Neabejoju – jei mies-to seniûnas kreiptøsi á gyventojussu praðymu, sodybas ar sodus tu-

rintys këdainieèiai padovanotømiestui alyvø, jazminø, ðermukð-niø ar kitokiø paprastø, bet akiaimielø augalø.

Be to, ðis ilgas takas pagyvenu-siems þmonëms per sunkus áveikti– reikëtø bent keliø suoliukø.

Juos taip pat galima pasta-tyti be dideliø investicijø. Neabe-joju, kad atsirastø verslininkø, ku-

rie padovanotø ðiek tiek medie-nos, kiti pagamintø paprastuèiussuoliukus.

Miestelënai, ypaè pagyvenæ,uþ tai liktø dëkingi, o suoliukusárengæ þmonës ar ámonës galëtøbûti ávardinti ant savo kûriniø.

Gal verta pasistengti dël Kë-dainiø?

Jolanta PAKELTIENË

Kad miestas bûtø jaukesnis

Medinës skulptûros laukia atnaujinimo.

Susitarimas ágyvendintas pa-vasará. Patariant V. Juðkûnui seniû-nijos þmonës paruoðë 40 kvadrati-niø metrø plotà roþynui ir susodi-no nebrangiai ásigytus augalus.

Padëjo paþinti save

Pelëdnagiø roþynas skleidþiapaskutinius þiedus/Atkelta ið 7 psl./ Visà vasarà roþëmis rûpinosi

seniûnijos darbininkë Teresë Ba-nevièienë. Ji træðë roþes, purðkënuo ligø ir kenkëjø, ravëjo, pure-no þemæ. Rûpestingai priþiûrimiaugalai atsidëkojo veðliais þiedais.

V. Juðkûnas Teresei padeda

patarimais – þmogus neabejingastolesniam jo iðpuoselëtø augaløgyvenimui.

Dabar pelëdnagiðkiø laukia at-sakingas darbas – paruoðti roþes þie-moti, kad pavasará jos vël dþiugintøspalvingais prabangiais þiedais.

Parengë I. Bajorûnë

Ðirdis atvira geriems darbams

Dantystai svetimi visokiø aibiø prikreèia,– atsiliepia ið lovos Rimantë.

– Gerai, kad ádëtø juos þmo-niðkai. Pelningas biznis ta odonto-logija. Todël ir nueina á tà profesi-jà dël pinigo. Èia prilipdo tuosdantis, èia jie vël iðkrenta, – prita-ria Neringa.

– Svarbiausia, kad medikamsnepasakë, kad dantis prarijo, – tæ-sia atneðusi þinià.

– Kaip èia prisipaþinsi, kaddantis suvalgei? Juk þinai, kaipseniau bûdavo, kai auksinius pra-rydavo. Gal moteriðkë laukë, kolpro kità galà iðeis... – svarsto Ri-mantë.

– Tai auksiniai tada iðeidavo.O dabar, þinai, su kaþkokiom vie-lom prikabina prie sveikesniø, taikur tau jie neuþstrigs kur nors.Dar gerai, kad kokio nors svar-besnio organo nepradûrë... – kri-tikuoja odontologø iðradimus Ne-ringa.

– Að irgi neðioju protezus...Kà èia þinai, kas su jais gali atsi-tikti... – prisipaþásta Nastë, ið-ëmusi juos ið dëþutës ir apþiûri-nëdama, ar nekyðo ið dantø ko-kia viela.

Tyli palatoje tik Sabina. TodëlNastë ir klausia jos:

– O pati visus dantis turi?– Að be dantø. Ásidedu prote-

zus tik kai kur nors vaþiuoju. Kadgraþiau atrodyèiau... – sako Sabi-na, lyg baigdama spræsti dantøproblemà. Aiðku, dantys groþiuireikalingi.

Sutarðka puodai, atidarda ra-tai su pietumis. Visos sëda prie ne-iðradingø patiekalø dubenëliø.Nastë slepia dantis dëþutëje ir imaá rankas dubenëlá su koðe.

– Tai ko dantis paslëpei? Bi-jai, kad neprarytum? – ðaiposi Ri-mantë.

– Tai kad koðës kramtyti ne-reikia... Kam tuos dantis terðti?..Be to, per tuos dantis ir ðaukðtas áburnà nelenda, – atsimuðinëjaNastë.

– Að su tais dirbtiniais danti-mis jokio skonio nejauèiu. Malo-niau, kai maistas be jø burnojtirpsta. Todël að juos ir ástatau, tikkai kur nors vaþiuoju.

– Tai kaþin, ar ið tos koðës ko-ká skoná pajusi, nors ir be dantøbûsi, – juokiasi Rimantë.

– O man atrodo, kad jûs iðsi-gandote mano pasakojimo ir bijo-te praryti kartu su koðe, – ironi-zuoja þinià apie operacijà atneðu-si ligonë.

Taip kasdien. Ir medikø abe-jingumu pasiskundþiama, ir paaðt-rinami lieþuviai, kuriais galimadaugiau ákàsti, negu dantimis. Juklieþuvis, turbût, niekada neserga.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2012 m. rugsëjo 4 d.margas8


Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

/Atkelta ið 7 psl./

Paðnekovë gyrë savo kaimy-næ ir buvusià mokinæ, dabartinæSurviliðkio V. Svirskio pagrindi-nës mokyklos direktoræ LolitàKleèkauskienæ, su kuria poragraþiai bendrauja.

Sulaukia sveikinimø

Nuoðirdûs buvusiø mokiniøsveikinimai ið ávairiø ðalies kam-peliø á paðnekovø namus plûstair per kiekvienas ðv. Kalëdas.

„Að sulaukiu maþiau sveiki-nimø, bet mano þmona gauna kal-nus vaikø atvirukø, kuriuos ji gra-þiai vienà ðalia kito iðrikiuoja sve-tainëje ant stalo“, – sakë J. Les-kauskas.

Mokë nuostabi pedagogë

R. Leskauskienë pasakojo,kad vaikystëje ji labai norëjo mo-kytis, todël anksti iðmoko skaity-ti. Ðiam jos pomëgiui átakos tu-rëjo ir dëdei kariðkiui priklausiu-si ádomi knyga, kuri vëliau jà pa-stûmëjo studijuoti istorijà.

„Lankiau Surviliðkio mo-kyklà. Pradinëse klasëse musauklëjo nuostabi ðviesaus atmi-nimo mokytoja Bronë Èiopënai-të, kuri, be skaitymo, raðymo irskaièiavimo, iðmokë ir daugeliogyvenime praverèianèiø ávairiau-siø dalykø – nuo etiketo iki bui-tyje naudingø smulkmenø. Ji su-ðalusá priglausdavo, pagirdydavokarðta arbata, verkiantá paguos-davo, alkanà pamaitindavo“, –prisiminë R. Leskauskienë.

Suþavëjo mezginiai

Vëliau, kai paðnekovë mo-kësi vyresnëse klasëse, kita josklasës auklëtoja mëgdavo puoð-tis graþiais, stilingais megztaisdrabuþiais.

„Per pamokas nenuleisda-vau akiø nuo ðios mokytojos irpati norëjau tokia bûti, todëlkrikðto mama man numezgë pa-naðø á mokytojos megztukà supuoðniais rankogaliais. Galbûtmane þavëjusios mokytojos ir pa-skatino pasukti pedagogo keliu“,– ðypsosi R. Leskauskienë.

Stojo kartu su drauge

Baigusi Surviliðkio vidurinæmokyklà, ji kartu su draugeiðvaþiavo á Marijampolës pedago-ginæ mokyklà.

„Taip susiklostë, kad jà lydë-jau, taèiau pati nesiruoðiau tenstudijuoti. Mokykloje sutiktasdëstytojas man pasiûlë kartu sudrauge mokytis pradiniø klasiø irdarþeliø auklëtojos specialybës.Niekada nesigailëjau dël tokiogana atsitiktinio pasirinkimo.

Baigusi mokslus ásidarbi-nau Surviliðkio bibliotekoje, ku-rioje man itin patiko, nes visadadievinau knygas ir skaitymà. Taibuvo mano svajoniø darbas. Ta-èiau vëliau, atsiradus laisvai vie-tai, mokyklos direktorius manepakvietë mokyti vaikus. Pradþia

buvo nelengva, nes kaip mokyto-ja sugráþau á savo mokyklà, kurio-je darbavosi mano buvæ pedago-gai. Taèiau baiminausi be reikalo,nes jie man labai padëjo ir palai-kë“, – sakë R. Leskauskienë.

Surviliðkio vidurinëje mo-kykloje ji pradëjo dirbti 1962-ai-siais metais. Vëliau mokytoja tæ-së mokslus Vilniaus pedagoginia-me institute, kur ágijo istorijosspecialybæ.

Atsakinga saviems

Pedagogë labai my-lëjo savo darbà ir moki-nius.

„Labai norëjau, betkartu ir bijojau bûti mo-kytoja, nes tai didþiulëatsakomybë savo kraðtoþmonëms. Esu kilusi iððalia Surviliðkio esanèioSpiguèiø kaimo, kuriodabar teliko vos porà so-dybø. Tiesà sakant, gy-venime man nebuvo nëvienos dienos, kad ryteatsikëlusi prisipaþin-èiau, jog ðiandien neno-riu á darbà“, – kalbëjo R.Leskauskienë.

Prisimena karobaisumus

J. Leskauskas, gi-mæs ir augæs kaimyni-niame Radviliðkio rajo-no Grinkiðkio miestelyje, á Sur-viliðká dirbti mokytoju atvyko1958 metais.

„Antrojo pasaulinio karometu per keturias dienas buvosubombarduotas visas mûsømiestelis, todël jame iðliko voskeletas pastatø. Iki ðiol atsime-nu kulkø zvimbimà, patrankøgriausmà, sviediniø sproginëji-mus, kuriems aidint nuoðirdþiaivisa ðeima melsdavomës. Tuometman buvo maþdaug dvylika me-tø. Labai baisu buvo“, – prisimi-në J. Leskauskas.

Svajojo apie institutà

Anot paðnekovo, pasibaigusII pasauliniam karui jo ðeima, au-ginanti pora vaikø, sunkiai vertë-si. Dël lëðø trûkumo tëvai sûnaus

negalëjo iðleisti mokytis dieninia-me aukðtosios mokyklos skyriuje.

„Todël neakivaizdiniu bûdubaigiau Kauno kûno kultûros ins-titutà, kur ágijau dviraèiø ir slidi-nëjimo trenerio specialybæ. Tiesàsakant, dar mokykloje svajojauapie ðià aukðtàjà mokyklà. Labainorëjau tapti kûno kultûros mo-kytoju, nes nuo maþens man pati-ko sportuoti. Geriausiai sekësi

lengvoji atletika – 100 ir 200 metødistancijø bëgimas bei ðuoliai á to-lá“, – pasakojo J. Leskauskas.

Pakvietë mokytojas

Gráþæs ið tarnybos sovietø ar-mijoje, jis gavo paskyrimà á Mant-viliðká, kur pedagoginio darbopradþioje labai padëjo mokytojasRomualdas Lengvinas.

„Mantviliðkyje darbavausiketverius metus, kol á Surviliðkámane pakvietë mano buvæs mo-kytojas, vëliau tapæs ðios mokyk-los direktoriumi Henrikas Bogu-ðevièius. Èia atvykau 1958-øjø ru-dená“, – sakë J. Leskauskas.

Kartu árengë stadionà

Penkis deðimtmeèius tuome-tinëje Surviliðkio vidurinëje mo-kykloje paðnekovas dirbo kûnokultûros ir penkiolika metø – ka-rinio parengimo mokytoju.

Ðalia mokyklos jis kartu sumokiniais savo jëgomis árengë sta-dionà, kuriame vaikai sportuoda-vo iðtisus mokslo metus.

„Þinoma, kai kas ðaipësi iðmûsø stadiono, bet mes negalë-jome padaryti didesnio, nes mo-kykla neturëjo daugiau þemës.Stadiono árengimas nekainavo nëcento, nes prie jo atsiradimo dar-bavosi mano mokiniai ir keletastarnybà sovietinëje kariuomenë-je atliekanèiø kareivëliø, kuriuosblynais maitindavo mano þmona.Prieð savo mokinius þemai lenkiugalvà ir esu dëkingas jiems uþ pa-triotizmà, nes jie mylëjo savo mo-kyklà“, – atviravo J. Leskauskas.

Uþimdavo prizines vietas

Ilgus metus kûno kultûrosmokytojas savo auklëtinius ruoð-davo rajoninëms ir respubliki-nëms dviraèiø ir slidinëjimo var-þyboms, kuriose jie iðkovodavoaukðtas prizines vietas.

„Nors maþytë buvo mûsøkaimo mokyklëlë, taèiau jos mo-kiniai pasiekdavo puikiø rezul-tatø ir garsindavo savo kraðtàrajone bei respublikoje“, – pri-siminë J. Leskauskas.

Mokytojas pasakojo, kad ðil-tuoju metø laiku jo auklëtiniaidviraèiais treniruodavosi kelyje,vedanèiame á Këdainius. O þie-mà slidinëdavo Nevëþio upës pa-krantëje.

Sportuodavo lauke

Anot pedagogo, jis su vaikaisvisais metø laikais kûno kultûrospamokas vesdavo stadione.

„Per pusðimtá savo darbometø në vienos kûno kultûros pa-mokos nepravedþiau salëje. Ma-

nau, kad tikrai nebûèiau mokëjæsdirbti uþdaroje patalpoje“, – sakëJ. Leskauskas.

Ne viskà padarë

„Savo darbà labai mylëjau,buvau juo itin patenkintas. Da-bar daþnai man nurieda aðara,kad dar ne viskà padariau mo-kykloje. Kartu su vaikais galëjaudaugiau nuveikti. Tiesa, uþ para-mà ir pagalbà darbe esu dëkin-gas savo þmonai Reginai ir bu-vusiai mokytojai, dabar Survilið-kio seniûnei Vandai Petrauskie-nei“, – kalbëjo pedagogas.

Vaikai greitai pajus

J. Leskauskas ásitikinæs, kadmokytojas turi mylëti savo moki-nius. „Reikia pamilti ir uþdegti vai-kus, jeigu jø nemylësi, mokiniaigreitai pajus, kad mokytojas dirbatik ið pareigos. Pamenu, kaip pervarþybas mano auklëtinës, maty-damos, kaip jaudinuosi ir nervi-nuosi, mane ramindavo: „Moky-tojau, nesijaudinkit, mes laimë-sime“. Taip ir bûdavo“, – prisi-minë J. Leskauskas.

Labai myli gamtà

Paðnekovai pasakojo, kadnors per ilgas vasaros atostogaspasiilgdavo mokyklos, taèiaujiems bûdavo gaila ir vasaros tei-kiamø malonumø.

„Esame gamtos mylëtojai.Mëgdavome uogauti, grybauti.Taip pat buvau þvejys ir medþio-tojas. Anuomet á gamtà su þmo-na vaþiuodavome motociklu, nesmaðinos neturëjome“, – pasako-jo J. Leskauskas.

„Dabar labai mëgstameskaityti, taip pat að darbuojuosimûsø nedideliame darþe“, – sa-kë R. Leskauskienë.

R. ir J. Leskauskai uþauginodukrà Jûratæ, kuri taip pat pasi-rinko pedagogës profesijà. Ðiuometu ji dirba Këdainiø J. Radvi-los fakultete.

Mokytojas turi mylëti ir ákvëpti vaikus

R. Leskauskienei (kairëje) buvæ mokiniai negaili ðiltø þodþiø.

J. Leskauskui netrûko dëmesio viename ið mokyklos laidø susitikimø.

J. Leskauskas su kolege S. Ðileikiene.

margas2012 m. rugsëjo 4 d. 9


Naudingi patarimai

Klausimus psichologui siøskite adresu: Josvainiø g. 41 arbaskambinkite telefonu 57 771

Psichologo komentaras

„Turbût jau bus metai, kaip da-bar vienuolikmetë dukra bijo tamsos.

Vakarais ar naktá ji viena ne-ina á kambará arba á tualetà, jeigujame nedega ðviesa, todël vienas iðtëvø turime jà lydëti. Patarkite, kaipvaikui padëti atsikratyti tamsosbaimës?“ – klausia I. P.

Këdainiø ligoninës Fizinësreabilitacijos ir ankstyvosios ko-rekcijos skyriaus vaikø psicholo-gë Daiva GOVOROVA:

„Kadangi mergaitë jau ganadidelë ir baimë atsirado ne nuopat maþens, verta bûtø su dukrapasikalbëti ir jos paklausinëti, ko

ji konkreèiai bijo tamsoje.Svarbiausia, kad jos þodþius

priimtumëte rimtai. Galite mer-gaitës paklausti, ar ji kà nors ma-to, ar girdi. Taip pat kartu atseki-te, koks praeities ávykis galëjo su-kelti ðià baimæ. Paklauskite, ar jineþaidë su draugëmis spiritizmo„þaidimø“ (pastaruoju metu taitapo madinga tarp paaugliø).

Taigi jeigu dukra tik nejaukiaijauèiasi tamsoje, tai padës susi-draugavimo su tamsa bûdas. Taireiðkia, kad kiekvienà dienà kar-tu turite praleisti tamsoje bent pokeletà minuèiø. Geriausia pradë-ti nuo prieblandos ir nejungiantðviesos bendrauti ádomiomis te-momis, skanauti mëgstamus pa-

tiekalus.Taip po truputá reikia ilginti

buvimo tamsoje laikà. Po kieklaiko mergaitë ir viena pabustamsoje. Kitiems vaikams ðià bai-mæ nugalëti padeda proþekto-riaus neðiojimas su savimi. Na, osunkesniu atveju padeda tikëji-mo Dievu stiprinimas.“

Valgiø receptai

Skanaus!

Morka – tai groþio ir jaunystës paslaptis. Jø spalva iðsklaidoMorka – tai groþio ir jaunystës paslaptis. Jø spalva iðsklaidoMorka – tai groþio ir jaunystës paslaptis. Jø spalva iðsklaidoMorka – tai groþio ir jaunystës paslaptis. Jø spalva iðsklaidoMorka – tai groþio ir jaunystës paslaptis. Jø spalva iðsklaidoliûdesá, depresijà, o pati darþovë yra maþai kaloringa, skani irliûdesá, depresijà, o pati darþovë yra maþai kaloringa, skani irliûdesá, depresijà, o pati darþovë yra maþai kaloringa, skani irliûdesá, depresijà, o pati darþovë yra maþai kaloringa, skani irliûdesá, depresijà, o pati darþovë yra maþai kaloringa, skani irmaistinga.maistinga.maistinga.maistinga.maistinga.

Mûsø moèiutës, norëdamosMûsø moèiutës, norëdamosMûsø moèiutës, norëdamosMûsø moèiutës, norëdamosMûsø moèiutës, norëdamosbûti graþios, visø tam reikiamøbûti graþios, visø tam reikiamøbûti graþios, visø tam reikiamøbûti graþios, visø tam reikiamøbûti graþios, visø tam reikiamøpriemoniø rasdavo savopriemoniø rasdavo savopriemoniø rasdavo savopriemoniø rasdavo savopriemoniø rasdavo savovirtuvëje.virtuvëje.virtuvëje.virtuvëje.virtuvëje.

Ásigykite daugiau

Ðiais laikais veido odos gai-vinimo ir puoselëjimo priemoniøyra begalë. Taèiau daþnai jø su-dëtyje yra daug cheminiø medþia-gø, kurios kai kuriems þmonëmssukelia ávairiausiø alergijø. Todëlvietoj to, kad leidþiate pinigusávairiausioms veido kaukëms irðveitikliams, ásigykite daugiaumaisto produktø, kad uþtektø netik pavalgyti, bet ir pasigamintinatûralià naminæ kaukæ.

Pasigaminkite namuose

Jeigu norite ðvelnios odos,atskieskite medø trupuèiu van-dens ir uþtepkite ant veido. Pa-laikykite penkias minutes ir nu-plaukite vësiu vandeniu, parûgð-tintu obuoliø actu (1 litrui van-dens 2 valgomieji ðaukðtai obuo-liø acto).

Jeigu norite nuðveisti veidoodà, taèiau neturite ðveitiklio, pa-sigaminkite jo namuose. Sumaiðy-kite jogurtà, greipfruto sultis ir ne-labai smulkiai maltus ryþius. Gau-ta mase apvaliais judesiais trinki-te odà maþdaug penkias minutes,o po to nuplaukite ir patepkite odàdrëkinamuoju kremu.

Uþdëkite kaukes

Jeigu norite pamaitinti ir at-gaivinti pavargusià odà, iðmëgin-kite bulviø kaukæ. Iðvirkite ne-nuluptas bulves, jas sutrinkite irsumaiðykite su grietine. Gautamase aptepkite veidà ir po 20 mi-nuèiø nuplaukite. Po to odà pa-tepkite kremu.

Jeigu jûsø oda labai iðblyð-kusi, iðmëginkite ðià kaukæ: su-maiðykite jûros kopûstus su drus-ka ir medumi, iðtrinkite iki bal-tumo ir gauta mase aptepusios

Bijo tamsos

Groþio priemonës – ið virtuvësveidà po 20 minuèiø nuplaukitepaðildytu mineraliniu vandeniu.Po to ðvelniai suvilgykite veidà le-do gabalëliu. Oda atsigaus ir tapsskaisti bei ðvytinti.

Kad oda ðvytëtø

Norite, kad jûsø veidas ðvy-tëtø? Aviþinius dribsnius susmul-kinkite smulkintuvu, ádëkite kelisðaukðtelius medaus, ápilkite ðiektiek pieno, kad gautumëte tirðtàlipnià masæ ir iðsitepkite veidà beipalaikykite 10 min.

Jei esate ne namuose ir nori-te greitai bei veiksmingai atgaivin-ti odà, apðlakstykite veidà vande-niu – oda taps skaisti ir gaivi, at-gaus natûralø rausvumà.

Beje, turëti buteliukà van-dens yra naudinga ir darbovietë-je, ypaè jei dirbate kompiuteriu.Bent keletà kartø apðlakstykiteveidà negazuotu mineraliniu ar-ba paprastu vandeniu.

Stangrinkite odà

Siûlome pasinaudoti keliaispatarimais kaip pasitelkus natûra-lias priemones stangrinti brandþiàodà.

Raukðles maþinti padedakontrastingi kompresai, kurie da-romi taip: rankðluostis suvilgomaskarðtu vandeniu, nugræþiamas irdedamas ant veido, paliekant ne-uþdengtà burnà ir nosá, palaikytireikia 1–2 minutes. Paskui veidànuplaukite ðaltu vandeniu ir iðtep-kite aliejumi. Tokie kompresai ne-tinka, kai veido odoje yra ryðkiøkraujagysliø.

Maþina raukðles

Raukðles maþina ir kaukiønaudojimas, todël nepagailëkitetam laiko. Nuo raukðliø gerai pa-deda trynio su medumi, ruginiømiltø, alijoðiaus, ðvieþiø bulviø,mieliø, ramunëliø, citrinos, agur-kø kaukës.

Raukðlëtai odai tinka bulviøkaukë. Jai paruoðti reikës: vienos

bulvës, stiklinës pieno, vatos.Bulvæ iðvirkite piene ir vës-

tanèia tyrele iðtepkite veidà. Kadkaukë ilgiau iðliktø ðilta, jà pri-denkite.

Tinka ir aliejus

Aliejaus kaukë puikiai tinkakovai su smulkiomis raukðlëmis irodai, besilupanèiai nuo saulës nu-degimo. Jai reikës gero migdoløarba alyvuogiø aliejaus, drobës,kad uþtektø uþdengti veidà.

Ið drobës iðkirpkite veidoformà, padarydami skylutesakims, nosiai, burnai. Aliejausbuteliukà ástatykite á dubená suðiltu vandeniu, palaukite, kolaliejus suðils. Drobæ suvilgykiteðiltame aliejuje, uþdëkite ant vei-do ir palaikykite 30 minuèiø.

Vystanèiai odai

Varðkës ir druskos kaukëtinka vystanèiai, á pigmentinesdëmes linkusiai odai.

Reikës: 1 ðaukðto varðkës, 2ðaukðtø grietinës, 1 ðaukðteliovalgomosios druskos.

Sumaiðykite varðkæ, grieti-næ, druskà ir gautà koðelæ tepki-te ant veido. Kaukæ palaikykite30 minuèiø, tada odà ðvariai nu-plaukite ir pasitepkite aliejumi.

Mieliø kaukei reikës 30 gðvieþiø mieliø. Jas susmulkinki-te, ðaukðtelyje pakaitinkite kelislaðus medaus ir sumaiðykite sumielëmis. Masæ gerai sutrinkite.Ji neturi bûti labai tirðta. Jeigujûsø oda sausa, á gautà masæ ga-lima álaðinti kelis laðus alyvuogiøaliejaus. Uþtepkite kaukæ ant vei-do ir kaklo, po 15–20 minuèiø nu-plaukite ðiltu vandeniu, o po toveidà apðlakstykite ðaltu. Mieliøkaukë daro odà elastingesnæ.

Ðias kaukes darykite vaka-rais, keisdamos vienà po kitostepkite veido ir kaklo odà savai-tæ. Po to odà patepkite naktiniukremu.

Parengë Auðra Malinauskienë

Valgykite kasdien

Morkø gërimas

Reikës: 200 gramø morkø, 2 stikliniø kefyro, 1/2 citrinossulèiø, ðaukðto cukraus.

Morkas smulkiai sutarkuokite, sumaiðykite su kefyru, gar-dinkite citrinø sultimis ir cukrumi.

Salotos su fermentiniu sûriuReikës: 4–5

morkø, 1 poro,250–300 g fer-mentinio sûrio,100 g majonezo,50 g grietinës,petraþoliø.

Morkas nu-skuskite, nuplau-kite ir supjausty-kite ðiaudeliais.Porà supjaustyki-te grieþinëliais, opetraþoles susmulkinkite. Fermentiná sûrá supjaustykite kube-liais. Viskà uþpilkite majonezu ir grietine bei gerai iðmaiðykite.Papuoðkite petraþoliø ðakelëmis.

Morkø omletasReikës: trupuèio acto arba citrinos rûgðties ir druskos, 1

ðaukðto cukraus, nedaug grietinës, 2 kiauðiniø, 1,5 stiklinës mil-tø, 500 g morkø, 2 stikliniø pieno, 1 ðaukðto riebalø.

Pienà, miltus, kiauðiniø trynius ir druskà suplakite, atsar-giai ámaiðykite iðplaktus baltymus. Iðkepkite vidutinio dydþioomletus. Morkas smulkiai sutarkuokite, suberkite cukrø, su-pilkite actà arba citrinos rûgðtá. Á omletus ádëkite po ðaukðtàmorkø ir susukite. Patiekite su grietine.

Morkø maltiniaiReikës: 12

morkø, 80 g manøkruopø, 60 g dþiû-vësëliø, 60 g svies-to, 2 ðaukðtø grie-tinës, 1 stiklinëspieno, 2 kiauði-niø, po truputácukraus, druskosir petraþoliø.

Morkas su-tarkuokite, su-krëskite á puodà,ápilkite pieno,ádëkite sviesto ir troðkinkite ant maþos ugnies, kol suminkðtës.Vëliau suberkite manø kruopas ir toliau troðkinkite maiðyda-mi, kol sutirðtëja. Tuomet ámuðkite kiauðinius, pasûdykite, ið-maiðykite. Ið masës padarykite maltinius, juos pavoliokite dþiû-vësëliuose, apkepinkite svieste ir dar 3 min. palaikykite orkai-tëje. Tiekdami uþpilkite grietine, apðlakstykite tirpintu sviestuir apibarstykite petraþoliø lapeliais.

10 2012 m. rugsëjo 4 d.margas

antradienio 2012-09-04

Documents